Byla 1A-251-245-2014
Dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 str. 5 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, uždraudžiant naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemonę 3 metams;

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Albino Antanaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam R. S., nuteistojo gynėjui advokatui Virginijui Kaminskui, nukentėjusiosios atstovei advokatei Eglei Dargvainei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. ir nukentėjusiosios V. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 str. 5 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, uždraudžiant naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemonę 3 metams;

2priteista iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 17264 Lt neturtinės žalos, 4159 Lt laidojimo išlaidų, 603,50 Lt išlaidų už motociklo transportavimą, 10206 Lt išlaidų, susijusių su žuvusiojo turto sugadinimu civilinės ieškovės V. B. naudai;

3priteista iš R. S. civilinės ieškovės V. B. naudai: 32736 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt už advokato paslaugas;

4teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5R. S. nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad jis 2012-08-28 apie 22.50 val. Kaune, Savanorių pr. ir J. Basanavičiaus al. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. T03882 ir išvažiuodamas nuo Uosio g. link Taikos pr. pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus tuo, kad sankryžoje, sukdamas į kairę, į J. Basanavičiaus al. nedavė kelio lygiareikšmiu keliu Savanorių pr. priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R1“, valst. Nr. 815 TV, vairuojamam M. G. ir su juo susidūrė, padarė M. G. sužalojimus, lėmusius mirtį.

6Nuteistasis R. S. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują nuosprendį. Skunde nurodoma, jog byloje pateiktos dvi specialisto išvados – viena pagrindžia apelianto kaltę, kita – žuvusiojo M. G.. Apylinkės teismas neskyrė byloje ekspertizės, o rėmėsi Lietuvos TEC specialisto išvada. Nuteistasis neneigia savo kaltės buvus eismo įvykio vietoje, tačiau nesutinka su apylinkės teismo sprendimu priteisti iš jo nukentėjusiajai V. B. 32736 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt advokato išlaidų. Be to, nepagrįstai iš jo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kadangi jis nuo 1981 m. dirba taksi vairuotoju, šis darbas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Netekus jam teisės vairuoti transporto priemones, nukentėtų jo šeimos interesai, kadangi jokių kitų pajamų jis neturi. Apelianto nuomone, jo rizika dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu tenka draudimo bendrovei, todėl turtinę ir neturtinę žalą atlyginti turi draudimo bendrovė ta apimtimi, kuri yra numatyta nusikalstamos veikos metu galiojusiame Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Vadovaujantis šiuo įstatymu, neturtinė žala nukentėjusiajai V. B. turi būti priteista iš draudimo bendrovės, bet ne iš apelianto, kadangi jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta.

7Nukentėjusioji V. B. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti civilinio ieškinio dalyje, padidinti priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumas, papildomai priteisti pagal Transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį iš UAB DK „PZU Lietuva“ 10281,11 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš R. S. papildomai priteisti 450000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat atlyginti jos turėtas advokato išlaidas, priteisiant iš R. S.. Nukentėjusiosios nuomone, apylinkės teismas, priteisdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias baudžiamosios teisės normas, padarė akivaizdžią techninę klaidą, nepriteisdamas dalies turtinės žalos atlyginimo – 4784,87 Lt nuostolių už autoįvykio metu sunaikintus daiktus (telefoną „Samsung“, sportinę aprangą, batus, nugaros apsaugą, šalmą, pirštines, su kuo savo paaiškinimuose sutiko civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“). Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neįrašydamas šios pensininkei didelės sumos, teismas suklydo, todėl ši suma priteistina iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“. Be to, apeliantei neaišku, kodėl apylinkės teismas nepriteisė jos patirtų krikšto sūnaus laidojimo išlaidų pagal pateiktus draudimo bendrovei rašytinius įrodymus, kuriuos dėl susiklosčiusios situacijos, laidojant staiga žuvusį jauną žmogų, ir apeliantės sveikatos būklės, ji draudimo kompanijai pateikė vėliau. Šias išlaidas patvirtinantys kvitai nebuvo išrašyti laidojimo dieną, o išrašyti tą dieną, kai ji kreipėsi dėl jų. Draudimo įmonės darbuotoja jos neįspėjo, jog išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti išrašyti būtinai laidotuvių dieną, ar kad juose būtinai turi būti nurodytas jos žuvusio krikštasūnio vardas ir pavardė. Kadangi tai buvo vienintelės jos šeimos laidotuvės 2012 metais, jai nekilo jokių klausimų, kad gali kilti abejonių dėl kvitų sąsajumo su žuvusiojo M. G. laidotuvėmis. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra tiesiogiai apeliantės patirti nuostoliai, susiję su krikštasūnio M. G. laidotuvėmis, prašo papildomai priteisti jos turėtas laidotuvių išlaidas (už religines paslaugas 300 Lt, už šarvojimo salės nuomą 400 Lt, už žvakes su įdėklais 317, 92 Lt ir 147,62 Lt, už restauravimo darbus 700 Lt). Taip pat apeliantė nesutinka su 3342 Lt jos turėtų išlaidų nepriteisimu. Nors kvito šioms išlaidoms pagrįsti ji neturi, tačiau tai, kad kapo sutvarkymas ar smuikininkės paslaugos buvo apmokamos, yra akivaizdu. Nukentėjusiosios įsitikinimu, jos turėtos ir prašymuose bei procesiniuose dokumentuose nurodytos išlaidos krikštasūnio laidotuvėms ir jo kapo priežiūrai yra ne tik realios ir ne per didelės, bet visos jos buvo priverstinės ir būtinos. Teismas nepagrįstai nepriteisė 288,70 Lt turtinės žalos atlyginimo, kuris tiesiogiai susijęs su jos sveikata ir tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus ji pateikė draudimo bendrovei. Dėl krikštasūnio žūties nukentėjusioji patyrė ir didelių dvasinių išgyvenimų, baimę, stresą, ji neteko artimo žmogaus, kuris jai padėjo buityje, prisidėjo prie jos išlaikymo, pirko vaistus, maistą. Žuvus M. G., pablogėjo ne tik jos, bet ir jos mamos ir žuvusiojo močiutės N. M. B. sveikata, taigi, abiems joms padaryta labai didelė moralinė žala. Eismo įvykio kaltininkas R. S. nepasidomėjo jo sukelto autoįvykio pasekmėmis, nesiekė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, dėl galimo žalos atlyginimo nesikreipė ir į draudimo kompaniją. Žuvusysis M. G. turėjo visas galimybes uždirbti labai dideles pajamas, kadangi pastaruoju metu jo atlyginimas buvo 3000 Lt, jis vystė individualią veiklą, todėl nukentėjusiosios prašomas neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis ar neteisingas. Prašo tenkinti civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai ir priteisti iš R. S. dar 450000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (50 tūkstančių litų iš civilinių atsakovų jau priteista).

8Atsiliepimu į nukentėjusiosios V. B. apeliacinį skundą civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo UAB DK „PZU Lietuva" atžvilgiu palikti nepakeistą, o nuteistojo R. S. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais. Pirma, atkreipia dėmesį į tai, jog vadovaujantis 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 11 straipsniu, žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Žalos dydis nustatomas, atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius protingas bei pagrįstas laidojimo ir su tuo susijusias išlaidas (atskaičius laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus) ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie žalą. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad padarytos išlaidos turi atitikti tris požymius - būti priverstinės, būtinos ir protingos. Tai reiškia, kad išlaidų būtinumą turi lemti objektyvios aplinkybės, o ne subjektyvaus pobūdžio pageidavimai, tik sutampantys su asmens palaidojimo faktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad teismai, spręsdami laidojimo išlaidų atlyginimo klausimą, turi vadovautis teisingumo ir protingumo principais ir įvertinti konkrečias bylos aplinkybes, pvz., vidutinio brangumo paminklo įsigijimo ir jo pastatymo kainą ir kitas aplinkybes. Atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovo pateikti dokumentai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisėjų Senato 1997-01-16 nutarimas Nr. 2 Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę). Atsižvelgiant į tai, UAB DK „PZU Lietuva" gali išmokėti draudimo išmoką tik toms laidojimo išlaidoms atlyginti, kurios patvirtintos turėtų nuostolių faktą ir dydį patvirtinančiais dokumentais bei kurios yra būtinos ir protingos. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad civilinės ieškovės nurodytos išlaidos kapų priežiūrai (gėlėms, žvakėms), kurios nėra patvirtintos jų įsigijimo dokumentais, negali būti pripažįstamos pagrįstomis. Civilinio atsakovo nuomone, net esant tokias išlaidas patvirtinantiems kvitams ar kitiems dokumentams, jos neturėtų būti pripažįstamos būtinosiomis, kadangi jų patyrimas priklausytų nuo subjektyvių jas patiriančių asmenų pageidavimų, bet nebūtų lemtos būtinumo faktoriaus. Taip pat draudikas pritaria Kauno apylinkės teismo išvadai, jog civilinės ieškovės patirti nuostoliai patalpų nuomai ir paminklo restauravimo darbams pagal išlaidų patyrimo datą nėra susiję su žuvimo ir laidojimo datomis, todėl atsakingas draudikas negali būti įpareigotas atlyginti priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu nesusijusias išlaidas. Antra, pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Atsižvelgiant į tai, kad atlygintinų išlaidų sąrašas yra baigtinis, UAB DK „PZU Lietuva" neturi pagrindo išmokėti draudimo išmoką V. B. reikalaujamoms gydymo išlaidoms atlyginti. Pritartina Kauno apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytam argumentui, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nurodytų medikamentų vartojimas yra susijęs būtent su nagrinėjamu kelių eismo įvykiu ir jo pasekmėmis. Nepaisant to, pabrėžtina, jog šis teismo motyvas yra tik papildomas, kadangi iš aukščiau nurodyto straipsnio analizės akivaizdžiai matyti, jog savo sutartiniais įsipareigojimais, kylančiais iš sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties AYAS Nr. 8268669, UAB DK „PZU Lietuva" nekyla pareiga apmokėti tokio pobūdžio išlaidas. Trečia, savo nuosprendžiu pirmos instancijos teismas nepriteisė nukentėjusiosios naudai 4784,87 Lt nuostolių už sunaikintus daiktus atlyginimui, nors motyvuojamojoje dalyje ir įvertino UAB DK„PZU Lietuva" eksperto išvadą apie daiktų vertę įvykio dienai. Kaip matoma, šioje dalyje teismas atsižvelgė į protingumo ir teisingumo principus ir reikalavimą dalyje dėl sunaikintų motociklo ir kitų daiktų tenkino tik iš dalies. UAB DK „PZU Lietuva" atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismas vertino byloje esančių specialistų išvadas ir pripažino pagrįstu Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2532 (12) konstatavimą, kad M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kadangi mieste, kur leidžiamas maksimalus greitis 50 km/h, važiavo 77 km/h greičiu ir šis motociklo vairuotojo pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Taip pat ir spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, Kauno apylinkės teismas aiškiai nurodė, kad bylos duomenimis buvo nustatyta, jog žuvusysis M. G., vairuodamas motociklą, viršijo leistiną vairavimo greitį, kas turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos teismų praktikoje yra nustatyta, kad esant nukentėjusiojo asmens kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo ar padidėjimo, teismas privalo priklausomai nuo nukentėjusio kaltės laipsnio (o esant įvykį padariusiojo asmens kaltei - priklausomai ir nuo jo kaltės laipsnio), atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti (CK 6.282 str. 1 d.). Nukentėjusiojo kaltė turi įtakos kaltininko civilinei atsakomybei - tiek jos taikymui, tiek atlygintinos žalos dydžio nustatymui. Dėl šių priežasčių, UAB DK „PZU Lietuva" atstovės nuomone, mažindamas civilinio ieškinio patenkinimą 4784,87 Lt dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas vertino ir paties žuvusiojo kaltės įtaką eismo įvykio kilimui ir jo pasekmėms, todėl sprendimas šioje dalyje yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Pastebėtina, kad priteistinos pagrįstos žalos atlyginimo mažinimo klausimą priklausomai nuo paties žuvusiojo kaltės, civilinis atsakovas buvo išanalizavęs ir savo 2013 m. birželio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose, atkreipęs dėmesį ir į LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 9 dalį, nurodančią, kad jeigu už padarytą žalą yra atsakingi keli asmenys, atitinkami draudikai ir Biuras moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei. Aukščiau nurodytais pagrindais, vertinant teismo atsisakymą priteisti 4784,87 Lt už žuvusiojo sugadintus daiktus, nebuvo pagrindo skųsti teismo nuosprendį civilinio ieškinio išsprendimo dalyje.

9Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

10Nukentėjusiosios V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

11Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė nukentėjusiosios civilinio ieškinio klausimą, dėl ko skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).

12Dėl nuteistojo R. S. apeliacinio skundo

13Iš nuteistojo R. S. apeliacinio skundo turinio aišku, kad jis skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti. Nuteistasis neneigia savo kaltės buvus eismo įvykio vietoje. Apeliantui nesuprantama, kodėl apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos TEC specialisto išvada, nors byloje pateiktos dvi specialisto išvados – viena pagrindžia apelianto kaltę, kita – žuvusiojo M. G.. Apylinkės teismas papildomos ekspertizės neskyrė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje pateiktomis valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadomis, kurių viena – Nr. M831/12(02) patvirtina, kad M. G. padaryti kūno sužalojimai lėmė jo mirtį, ir kurioje pasakyta, kad jis prieš mirtį alkoholio nevartojo (1 t., b. l. 28-32); kita – Nr. 11-2532(02) konstatuota, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes Benz 300“ vairuotojo R. S. veiksmai-sukdamas į kairę, prieš tai kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, nedavė kelio priešinga kryptimi trečia eismo juosta važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R1“ ir su juo susidūrė, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (1 t., b. l. 51-55). Paminėtų išvadų ir liudytojų parodymų visumos pagrindu teisingai kvalifikuota R. S. nusikalstama veika pagal BK 281 str. 5 d. pagal kilusius padarinius, kadangi jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, prieš sukant į kairę, duoti kelią priešinga kryptimi trečia eismo juosta važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R1“, dėl ko su juo susidūrė. Specialisto išvadoje Nr. 11-2532(02) pasakyta, kad jeigu automobilio „Mercedes Benz 300“ vairuotojas, sukdamas į kairę, būtų davęs priešinga kryptimi trečia eismo juosta važiavusiam motociklui, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Iš esmės, nusikalstamos veikos mechanizmas yra aiškus, akivaizdu, kad ta aplinkybė, kad motociklas viršijo leistiną greitį, tai yra važiavo 77 km/val. greičiu vietoje leistinų 50 km/val., nebuvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. R. S. vairuojamas automobilis privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi važiavusiam motociklui, ir būtent tai lėmė susidariusią situaciją. Nuteistasis sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, o tai, kad teismas neskyrė dar vienos ekspertizės, nereiškia, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas. Teismui abejonių dėl specialisto išvadose išdėstytų teiginių nekilo, esminių prieštaravimų byloje nėra, be to, ir pats R. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad jis puikiai matė iš priekio atvažiuojantį motociklą, tačiau jo nepraleido tik dėl to, kad posūkio metu jis buvo už priekyje važiuojančio automobilio. Iš esmės, darydamas manevrą, jis jo nematė. Pripažino, kad jeigu būtų praleidęs motociklą, eismo įvykio nebūtų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl R. S. kaltės nagrinėjamoje byloje įrodytumo, kurios nuteistasis neginčija, o skundžiasi dėl kitų apylinkės teismo nuosprendžio klausimų.

14Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo sprendimu priteisti iš jo nukentėjusiajai V. B. 32736 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt advokato išlaidų, kadangi jo rizika dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu tenka draudimo bendrovei, todėl turtinę ir neturtinę žalą atlyginti turi draudimo bendrovė ta apimtimi, kuri yra numatyta nusikalstamos veikos metu galiojusiame Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, todėl neturtinė žala nukentėjusiajai V. B. turi būti priteista iš draudimo bendrovės, bet ne iš apelianto, kadangi jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta.

15Kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo argumentais, kadangi neturtinės žalos atlyginimas eismo įvykio metu nukentėjusiems pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. redakcija, Žin., 2007, Nr. 61-2340) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra 5 000 eurų (taikoma nuo 2012 m. birželio 11 d.). Taigi, R. S. atvejis patenka į šio straipsnio reguliavimo sritį, vadinasi, 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo sumą, kurią atlyginti nukentėjusiajai V. B. turi draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“, apylinkės teismas apskaičiavo teisingai. Esant nukentėjusiosios pareikštam civiliniam ieškiniui dėl 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurį, vadovaudamasis susiformavusia teismų praktika tokio pobūdžio bylose, apylinkės teismas pagrįstai sumažino iki 50000 Lt, likusią šios sumos dalį privalo atlyginti kaltininkas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, konstatavo, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą kyla iš įstatymo pagrindu sudarytos draudimo sutarties, todėl jo įsipareigojimas padengti apdraustojo padarytą žalą nereiškia, kad visais atvejais, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas įsipareigoja visiškai atlyginti padarytą žalą; draudiko atlygintinos žalos dydį riboja sutartyje nustatyta draudimo suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2011). Todėl pirmosios instancijos teismo iš kaltinamojo R. S. nukentėjusiajai priteista suma neturtinei žalai atlyginti – 32736 Lt apskaičiuota teisingai, iš 50000 Lt priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos atėmus UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai pripažintiną ir išmokėtiną sumą – 17264 Lt. Daroma išvada, kad nuosprendis civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra teisingas.

16Apeliantas R. S. skundžiasi ir dėl priteistų iš jo nukentėjusiosios naudai 2000 Lt advokato išlaidų, tačiau šiuo požiūriu pasakytina, kad išlaidos teisinei advokato pagalbai apmokėti iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai priteistos pagrįstai. BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šių nuostatų apylinkės teismas nepažeidė. Nukentėjusioji, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, jos yra pagrįstos rašytiniai įrodymais, todėl turi būti atlygintos, kadangi nuteistasis pripažintas kaltu, o jo apeliacinis skundas atmetamas (t. 1, b. l. 115).

17Nėra pagrindo sutikti ir su tuo nuteistojo R. S. argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo atėmė 3 metams teisę vairuoti transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė 3 metams laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant 3 metams, pagrįstai uždraudė naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (BK 75 str. 2 d.).

18Kaip yra numatyta BK 67 str. 1 d., baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o būtent, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

19Nagrinėjamoje byloje baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones R. S. paskirta už BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams, pagrįstai.

20Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė, naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro, naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis.

21Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo R. S. klausimą, įvertino tai, kad jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nėra jo atsakomybę suninkančių aplinkybių, įvertino kaltininko padarytos veikos pavojingumą (neatsargus nusikaltimas), charakterizuojančią medžiagą (teistas), turtinę padėtį, paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, kad R. S. nusikalstamą veiką padarė, naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, įvertino ir jo padarytos nusikalstamos veikos negrįžtamas pasekmes (žuvo žmogus) ir pagrįstai nusprendė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidedant 3 metams, uždraudžiant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu naudotis teise vairuoti transporto priemonę. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės – kad jis nuo 1981 m. dirba taksi vairuotoju, šis darbas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, netekus jam teisės vairuoti transporto priemones, nukentėtų jo šeimos interesai, kadangi jokių kitų pajamų jis neturi, yra svarbios, tačiau nei baudžiamasis įstatymas, nei kiti įstatymai nenumato išimčių, susijusių su asmens profesine veikla ar jo ir jo šeimos narių socialine būkle, taikant uždraudimą naudotis specialia teise asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Kolegijos nuomone, pati švelniausia baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise R. S. 36 mėn. laikotarpiui nėra perteklinė, nėra neteisinga ar aiškiai per griežta pataisos priemonė, kaip padariusiam negrįžtamas pasekmes lėmusį kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 281 str. 5 d. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi baudžiamojo poveikio priemonė yra viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų. Tai įvertinus, R. S. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, netenkinamas.

22Kolegijos nuomone nėra galimybės palengvinti nuteistojo padėtį, paskiriant kitą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi baudžiamasis įstatymas suteikia teismui parinkti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones ir jų skaičių, tačiau riboja galimybę pakeisti jau paskirtą vienos rūšies baudžiamojo poveikio priemonę kita. BK 74 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kokia teismo paskirta baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 5 punkte ir 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 5 punkte, ir 6 punkte nurodytos šios baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka nuo nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taigi, baudžiamasis įstatymas teismui leidžia pakeisti kitomis tik tris baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų nėra baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise. Todėl nėra pagrindo tenkinti jo apeliacinį skundą ir neskirti jokios baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi tai reikštų asmens nenubaudimą dėl jo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos.

23Dėl nukentėjusiosios V. B. apeliacinio skundo

24Nukentėjusioji V. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį civilinio ieškinio dalyje, padidinti priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumas, papildomai priteisti pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį iš UAB DK „PZU Lietuva“ 10281,11 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš R. S. papildomai priteisti 450000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat atlyginti jos turėtas advokato išlaidas, priteisiant iš R. S.. Nukentėjusiosios apeliacinis skundas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

25Nukentėjusioji, civilinė ieškovė V. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 31467,62 Lt turtinės žalos atlyginimo, šią sumą sudaro: laidojimo išlaidos –7585, 92 Lt, su kapų priežiūra susijusios išlaidos 3342 Lt, su sugadintu motociklu susijusios išlaidos – 950 Lt, su nuketėjusiosios sveikata susijusios išlaidos – 288,70 Lt, kita padaryta turtinė žala – 19301 Lt (sugadintas motociklas, drabužiai), už nepataisomai sužalotą telefoną „Samsung Galaxy S II Blac“ – 1651 Lt.

26Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo priteisti 4784,87 Lt nuostolių už autoįvykio metu sunaikintus daiktus (telefoną „Samsung“, sportinę aprangą, batus, nugaros apsaugą, šalmą, pirštines, su kuo savo paaiškinimuose sutiko civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“), jos turėtas laidotuvių išlaidas (už religines paslaugas 300 Lt, už šarvojimo salės nuomą 400 Lt, už žvakes su įdėklais 317, 92 Lt ir 147,62 Lt, už restauravimo darbus 700 Lt, viso 1865,54 Lt), 3342 Lt išlaidas, susijusias su kapo sutvarkymu, susijusios su jos sveikata 288,70 Lt turtinės žalos atlyginimo.

27Kolegijos nuomone, pagrįstai nukentėjusioji V. B. prašo priteisti 4784,87 Lt turtinės žalos atlyginimo iš UAB DK „PZU Lietuva“, kurią sudaro: nuostoliai už autoįvykio metu sunaikintus daiktus (telefoną „Samsung“, sportinę aprangą, batus, nugaros apsaugą, šalmą, pirštines, su kuo savo paaiškinimuose sutiko civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“). Pirmosios instancijos teismas suklydo, priteisdamas nukentėjusiajai turtinės žalos atlyginimą už eismo įvykio metu sugadintus M. G. daiktus. Nors motyvuojamojoje dalyje teismas teisingai apskaičiavo sugadintų daiktų likutinę vertę, įvertinęs jų nusidėvėjimą, ir konstatavo, kad motociklo „Yamaha YZF-R1“ vertė 10206 Lt, o žuvusiojo daiktų vertė atitinkamai: Telefono Samsung GT 19100 – 1031,87 Lt, sportinės aprangos – 2430 Lt, batų – 360 Lt, nugaros apsaugos – 108 Lt, šalmo – 720 Lt, pirštinių – 135 Lt, tačiau rezoliucinėje dalyje apsiriko, priteisdamas iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiosios naudai tik motociklo vertę atitinkančią pinigų sumą 10206 Lt. Todėl nuosprendis taisytinas, priteisiant iš civilinio atsakovo nukentėjusiosios naudai ir likusią pinigų sumą, įvertinus nusidėvėjimą eksperto apskaičiuotą 2012-10-11 dienai (10206+4784,87=14990,87 Lt). Todėl ši suma priteistina iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 8268669.

28Kolegijos nuomone, pagrįstai nukentėjusioji V. B. skundžiasi dėl turėtų laidotuvių išlaidų (už religines paslaugas 300 Lt, už šarvojimo salės nuomą 400 Lt, už žvakes su įdėklais 317, 92 Lt ir 147,62 Lt, už restauravimo darbus 700 Lt). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad laidojimo išlaidos - 7585,92 Lt (už laidojimo reikmenis bei rūbus; už žvakes, gėles, krepšelius, vainikus, salės papuošimus; už kremavimą, dokumentų parengimą, urną, už pietus lydintiesiems Kėdainiuose; už religinius patarnavimus; už šarvojimo salės nuomą; už leidimą laidoti; už duobkasių darbą; už nuotrauką, užrašą, siuvimą; už gedulingus pietus Kaune; už smuikininką bažnyčioje), tačiau apylinkės teismas priteisė tik dalį jų. Kolegijos nuomone pagrįstos ir įrodytos laidotuvių išlaidos nukentėjusiajai yra šios:

293720 Lt (išlaidos laidojimo paslaugoms, laidojimo reikmenims bei rūbams pagal pateiktą 2012-09-03 PVM Sąskaitą – faktūrą EGV Nr. 0243-2012) (t. 1, b. l. 131);

30340 Lt (kremavimui ir su juo susijusios išlaidos pagal pateiktą 2012-08-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0000270) (t. 1, b. l. 132);

31317,92 Lt (laidojimo reikmenys pagal 2012-09-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. IVF 1454) (t. 1, b. l. 133);

32147,62 Lt (už žvakes pagal 2012-09-20 PVM sąskaitą – faktūrą IVF Nr. 1456) (t. 1, b. l. 134, 144);

33300 Lt (išlaidos už religinius patarnavimus pagal Kauno Gerojo Ganytojo parapijos 2012-09-07 išduotą Kasos pajamų orderio šaknelę) (t. 1, b. l. 134);

34995 Lt (išlaidos maitinimui pagal 2012-08-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SV Nr. 1093) (t. 1, b. l. 135);

35400 Lt (išlaidos už patalpų nuomą pagal 2012-09-07 Sąskaitą – faktūrą KGGP12 Nr. 0000065) (t. 1, b. l. 136);

36129 Lt (išlaidos už leidimą laidoti, išduotas 2012-08-30) (t. 1, b. l. 138);

37700 Lt (išlaidos restauravimo darbams pagal 2012-09-28 PVM sąskaitą – faktūrą KA Nr. 41969) (t. 1, b. l. 148);

38viso: 7049,54 Lt.

39Kadangi V. B. yra gavusi 1040 Lt laidojimo pašalpą, tuo pagrindu turtinės žalos už laidotuvių išlaidas dydis mažinamas 1040 Lt ir priteistina 6009,54 Lt.

40Nepriteistinos išlaidos V. B. – 144 Lt maitinimui (pagal 2013-08-31 Sąskaitą Nr. 5451), kadangi jos nėra susiję su žuvusiojo žuvimo ir laidojimo išlaidomis.

41Teismas pažymi, kad šiuo atveju atlyginamos yra tik tiesiogiai su žuvusiojo asmens laidojimu susijusios išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad civilinis ieškovas turi teisę į dokumentais pagrįstą turtinės žalos, susijusios su paminklo pastatymo, kapo sutvarkymo išlaidomis, atlyginimą. Kartu pažymėtina, kad, atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis ir kapo sutvarkymu, vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtintas protingumo kriterijus atlyginant laidojimo išlaidas. Dėl to atlygintina turtinė žala, susijusi su paminklo pastatymu ir kapo sutvarkymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2011).

42Nukentėjusioji prašo priteisti su kapų priežiūra susijusias išlaidas, kurių apylinkės teismas nepriteisė - 3342 Lt (už kurą kelionėms į kapines; už gėles, sutvarkant kapą po 4 savaičių iki šiol; už žvakes; už mišias po 4 savaičių; už mišias ir žvakes Šv. Gertrūdos Bažnyčioje, už kapo sutvarkymą), tačiau kolegijos nuomone, šios išlaidos iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nepriteistinos, kadangi civilinė ieškovė jas pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

43Sutinkamai su 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius protingas bei pagrįstas laidojimo ir su tuo susijusias išlaidas (atskaičius laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus), ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie žalą (Taisyklių 11 punktas). Atsakingas draudikas ar Biuras moka eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio draudimo išmoką, kuri neviršija Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstas pretenzijas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo (Taisyklių 40 punktas).

44Kadangi kvitų šioms išlaidoms (3342 Lt) pagrįsti ji nepateikė, todėl nėra galimybės išieškoti šias išlaidas ir iš nuteistojo R. S..

45Reikalavimas priteisti 288,70 Lt išlaidų, susijusių su nukentėjusiosios sveikata, netenkinamas, kadangi pastaroji neįrodė, kad šių medikamentų vartojimas yra susijęs su šiuo nuosprendžiu aptariamu eismo įvykiu bei jo pasekmėmis.

46Nukentėjusioji apeliaciniame skunde prašo tenkinti jos pareikštą šioje byloje civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai ir priteisti iš R. S. dar 450000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (50 tūkst. litų iš civilinių atsakovų jau priteista). Kolegijos nuomone, apylinkės teismas priteisė būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą teisingai. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir 150000 Lt, ir 120000 Lt, ir 50000 Lt, ir 40000 Lt, ir 25000 Lt, ir 20000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-353/2009, 2K-399/2009).

47Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010, 2K-383/2010).

48Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalos atlyginimas gali būti sumažintas, tik atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, kai paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2011).

49Nėra jokių abejonių, kad dėl R. S. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji V. B. dėl jai artimo žmogaus M. G. mirties autoįvykio metu patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, kad jų tarpusavio ryšiai buvo itin glaudūs ir artimi, nes V. B. užaugino M. G., jis kartais gyveno pas ją. Tačiau sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, būtina įverti ir tai, kad bylos duomenimis buvo nustatyta, jog žuvusysis M. G., vairuodamas motociklą, viršijo leistiną vairavimo greitį, kas taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, nors ir nebuvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, teismas privalo priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei — priklausomai ir nuo jo kaltės laipsnio) atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti (CK 6.282 str. 1 d.). Kitaip tariant, nukentėjusiojo kaltė turi įtakos kaltininko civilinei atsakomybei – tiek jos taikymui, tiek ir atlygintinos žalos dydžio nustatymui.

50Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo V. B. išsprendė teisingai, kolegijos nuomone, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai V. B. patirtai neturtinei žalai atlyginti 50000 Lt suma kaip kompensacija už patirtus dvasinius išgyvenimus priteista iš civilinių atsakovų UAB DK „PZU Lietuva" ir nuteistojo R. S. neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai.

51Prie bylos pridėtas apmokėjimo už advokato paslaugas kvitas 1000 Lt sumai už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusiosios prašymas atlyginti advokato išlaidas tenkintinas, tačiau tik iš dalies. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009). Atsižvelgdama į nukentėjusiajai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžius ir į tai, kad nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teisėjų kolegijos nuomone 500 Lt suma yra pakankama padengti nukentėjusiosios advokato paslaugoms turėtas išlaidas.

52Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad nuteistojo R. S. apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o nukentėjusiosios V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013-12-12 nuosprendis keičiamas dalyje dėl nukentėjusiosios V. B. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo išsprendimo, priteisiant dalį jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

53Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

54nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti;

55nukentėjusiosios V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

56Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ civilinės ieškovės V. B. naudai 4159 (keturi tūkstančiai šimtas penkiasdešimt devyni) Lt laidojimo išlaidų, 10206 (dešimt tūkstančių du šimtai šeši) Lt išlaidų, susijusių su žuvusiojo turto sugadinimu, priteisiant iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 6009,54 Lt (šešis tūkstančius devynis litus 54 ct) laidojimo išlaidų, 14990,87 Lt (keturiolika trūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt litų 87 ct) išlaidų, susijusių su žuvusiojo turto sugadinimu civilinės ieškovės V. B. naudai;

57priteisti iš R. S. 500 Lt (penkis šimtus litų) nukentėjusiajai V. B. advokato išlaidų.

58Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. priteista iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 17264 Lt neturtinės... 3. priteista iš R. S. civilinės ieškovės V. B. naudai: 32736 Lt neturtinės... 4. teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. R. S. nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad jis 2012-08-28 apie 22.50... 6. Nuteistasis R. S. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo... 7. Nukentėjusioji V. B. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį... 8. Atsiliepimu į nukentėjusiosios V. B. apeliacinį skundą civilinio atsakovo... 9. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.... 10. Nukentėjusiosios V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 11. Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė... 12. Dėl nuteistojo R. S. apeliacinio skundo... 13. Iš nuteistojo R. S. apeliacinio skundo turinio aišku, kad jis skundžia... 14. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo sprendimu priteisti iš jo... 15. Kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo argumentais, kadangi neturtinės... 16. Apeliantas R. S. skundžiasi ir dėl priteistų iš jo nukentėjusiosios naudai... 17. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo nuteistojo R. S. argumentu, kad pirmosios... 18. Kaip yra numatyta BK 67 str. 1 d., baudžiamojo poveikio priemonės turi... 19. Nagrinėjamoje byloje baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus... 20. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamojo poveikio... 21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo R. S. klausimą,... 22. Kolegijos nuomone nėra galimybės palengvinti nuteistojo padėtį, paskiriant... 23. Dėl nukentėjusiosios V. B. apeliacinio skundo... 24. Nukentėjusioji V. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo... 25. Nukentėjusioji, civilinė ieškovė V. B. byloje pareiškė civilinį... 26. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo priteisti 4784,87 Lt nuostolių už... 27. Kolegijos nuomone, pagrįstai nukentėjusioji V. B. prašo priteisti 4784,87 Lt... 28. Kolegijos nuomone, pagrįstai nukentėjusioji V. B. skundžiasi dėl turėtų... 29. 3720 Lt (išlaidos laidojimo paslaugoms, laidojimo reikmenims bei rūbams pagal... 30. 340 Lt (kremavimui ir su juo susijusios išlaidos pagal pateiktą 2012-08-31... 31. 317,92 Lt (laidojimo reikmenys pagal 2012-09-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr.... 32. 147,62 Lt (už žvakes pagal 2012-09-20 PVM sąskaitą – faktūrą IVF Nr.... 33. 300 Lt (išlaidos už religinius patarnavimus pagal Kauno Gerojo Ganytojo... 34. 995 Lt (išlaidos maitinimui pagal 2012-08-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr.... 35. 400 Lt (išlaidos už patalpų nuomą pagal 2012-09-07 Sąskaitą – faktūrą... 36. 129 Lt (išlaidos už leidimą laidoti, išduotas 2012-08-30) (t. 1, b. l.... 37. 700 Lt (išlaidos restauravimo darbams pagal 2012-09-28 PVM sąskaitą –... 38. viso: 7049,54 Lt.... 39. Kadangi V. B. yra gavusi 1040 Lt laidojimo pašalpą, tuo pagrindu turtinės... 40. Nepriteistinos išlaidos V. B. – 144 Lt maitinimui (pagal 2013-08-31... 41. Teismas pažymi, kad šiuo atveju atlyginamos yra tik tiesiogiai su žuvusiojo... 42. Nukentėjusioji prašo priteisti su kapų priežiūra susijusias išlaidas,... 43. Sutinkamai su 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo... 44. Kadangi kvitų šioms išlaidoms (3342 Lt) pagrįsti ji nepateikė, todėl... 45. Reikalavimas priteisti 288,70 Lt išlaidų, susijusių su nukentėjusiosios... 46. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde prašo tenkinti jos pareikštą šioje... 47. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 48. Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalos atlyginimas... 49. Nėra jokių abejonių, kad dėl R. S. padarytos nusikalstamos veikos... 50. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio... 51. Prie bylos pridėtas apmokėjimo už advokato paslaugas kvitas 1000 Lt sumai... 52. Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad nuteistojo R. S. apeliacinio skundo... 53. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 54. nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti;... 55. nukentėjusiosios V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 56. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį,... 57. priteisti iš R. S. 500 Lt (penkis šimtus litų) nukentėjusiajai V. B.... 58. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....