Byla 2-232/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“, atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2539-603/2012 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ ieškinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo, atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, priešieškinį ieškovui dėl netesybų priteisimo, taip pat trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ savarankišką reikalavimą (ieškinį) atsakovui Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, dėl netesybų priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „HNIT-BALTIC“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atskiruosius skundus,

Nustatė

3

  1. Esminės faktinės aplinkybės dėl byloje dalyvaujančius asmenis siejusių teisinių santykių ir jų ginčo esmė

4Perkančioji organizacija SĮ „Susisiekimo paslaugos“ organizavo ir vykdė viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu Automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste įdiegimo darbams ir sistemos eksploatavimo paslaugoms pirkti (atviro konkurso sąlygos - tomas 2, b. l. 15-102, tomas 7, b. l. 93-180). UAB „Eismas“ (dabar RUAB „Urbico“), UAB „FIMA“, UAB „Siemens“ (dabar Siemens Osakeyhtiö) ir UAB „HNIT-BALTIC GEOINFOSERVISAS“ (dabar UAB „HNIT-BALTIC“) 2006 m. birželio 15 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. JVS-06/02 (t. 1, b. l. 9-13). Jungtinės veiklos partnerių tikslas buvo įsteigti tiekėjų grupę (konsorciumą), kuri dalyvautų Automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste įdiegimo darbų ir eksploatacijos paslaugų pirkimo konkurse, o konkurso laimėjimo atveju – atliktų visą viešojo pirkimo darbų ir paslaugų kiekį (sutarties 1.1 p.). Jungtinės veiklos sutartyje apibrėžtas sutartį sudariusių juridinių asmenų grupės bendros veiklos tikslas laimėjus pirkimo konkursą – laiku ir kokybiškai atlikti visą konkurso darbų kiekį pagal pasirašytą ir prie sutarties pridedamą Darbų pasiskirstymo priedą Nr. 1 (sutarties 1.3, 2.2.1 p.). Atsakinguoju partneriu buvo paskirta UAB „Eismas“, kuriai suteikti įgaliojimai esant konsorciumo Valdymo komiteto pritarimui atlikti visus veiksmus konsorciumo vardu ir pasirašyti sutartis, taip pat atsakingajam partneriui pavesta vadovauti jungtinei veiklai ir tvarkyti bendrus partnerių reikalus (sutarties 1.2 p., 3.4 p.). Pagal šią Jungtinės veiklos sutartį susivienijusi ūkio subjektų grupė laimėjo konkursą ir buvo pakviesta pasirašyti viešojo pirkimo dokumentuose nurodytas darbų atlikimo ir paslaugų teikimo sutartis.

5SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (Užsakovas) ir pagal Jungtinės veiklos sutartį susivienijusių asmenų grupė, atstovaujama atsakingojo partnerio UAB „Eismas“ (Rangovas) 2006 m. spalio 27 d. pasirašė Rangos sutartį dėl Automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste įdiegimo darbų atlikimo, kurios bendra suma sudarė 102 925 891 Lt (su PVM) (tomas 6, b. l. 55-85).

6SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (Užsakovas) ir pagal Jungtinės veiklos sutartį susivienijusių asmenų grupė, atstovaujama atsakingojo partnerio UAB „Eismas“ (Rangovas -Teikėjas), 2006 m. spalio 27 d. pasirašė Paslaugų teikimo sutartį dėl įdiegtos Automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste priežiūros paslaugų teikimo; sutarties kaina apskaičiuota pagal konkursinius įkainius, nurodytus šios sutarties priede Nr. 1 pateiktoje Eksploatacijos paslaugų kainų išskleistinėje (tomas 1, b. l. 31-57).

7UAB „Eismas“ (atsakingasis partneris) ir UAB „Siemens“ (partneris) sudarė 2007 m. gegužės 21 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo susitarė dėl partneriui priskirtų darbų ir įrangos perdavimo atsakingajam partneriui tvarkos, atsakingojo partnerio atsiskaitymo su partneriu tvarkos bei šalių tarpusavio atsakomybės (papildomas susitarimas su priedais – tomas 8, b. l. 1-26).

8UAB „Eismas“ (atsakingasis partneris) ir UAB „Siemens“ (partneris) sudarė 2007 m. gegužės 21 d. papildomą susitarimą Nr. 2 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo susitarė dėl partneriui priskirtų paslaugų perdavimo atsakingajam partneriui tvarkos, atsakingojo partnerio atsiskaitymo su partneriu tvarkos bei šalių tarpusavio atsakomybės (tomas 2, b. l. 112-117). ).

9UAB „Eismas“ (atsakingasis partneris) ir UAB „Siemens“ (partneris) sudarė 2008 m. sausio 21 d. papildomą susitarimą Nr. 2 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo susitarė dėl videodetektorių grąžinimo ir jų pakeitimo (tomas 8, b. l. 33).

10UAB „Urbico“ (atsakingasis partneris) ir UAB „Siemens“ (partneris) 2008 m. lapkričio 27 d. sudarė papildomą susitarimą prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo buvo galutinai apibrėžta partneriui UAB „Siemens“ priskirtų darbų ir įrangos bendra vertė – 23 353 555,90 Lt (be PVM) arba 27 557 195,96 Lt (su PVM) (tomas 9, b. l. 26).

11SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (Užsakovas) ir Jungtinės veiklos sutarties dalyvius atstovaujanti UAB „Urbico“ (buvusi UAB „Eismas“) sudarė 2009 m. sausio 5 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie Paslaugų teikimo sutarties, kuriuo suderino, apibrėžė ir paaiškino kai kurias Rangos sutarties ir Paslaugų teikimo sutarties sąlygas (jų nekeičiant - susitarimo 4 p.) dėl tam tikrų priežiūros darbų atlikimo tvarkos, procedūrų ir apimčių (tomas 17, b. l. 10-13).

12SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (Užsakovas) ir Jungtinės veiklos sutarties dalyvius atstovaujanti UAB „Urbico“ (buvusi UAB „Eismas“) sudarė 2009 m. sausio 5 d. papildomą susitarimą Nr. 2 prie Paslaugų teikimo sutarties, kuriuo Užsakovas nuo 2009 m. sausio 1 d. perdavė UAB „Urbico“ prižiūrėti pagal Paslaugų sutarties sąlygas ir kainas dalį šviesoforinių sankryžų, kurios nepabaigtos diegti, kaip tai numatyta Rangos sutartyje, ir kurios turi būti prižiūrimos iki jų pridavimo pagal Rangos sutartį (tomas 4, b. l. 6-14).

13SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (užsakovas) ir UAB „Urbico“ atstovaujama susivienijusių tiekėjų grupė (Rangovas) 2009 m. kovo 5 d. sudarė Susitarimą dėl tarpinių (dalies) darbų, nurodytų priede Nr. 1 prie šio susitarimo, pagal Rangos sutartį perėmimo (tomas 2, b. l. 175-176 ir b. l. 222-241). Šiame susitarime nurodyti perimamų dalies atliktų darbų defektai ir aptarta, jog Užsakovo mokėjimai Rangovui už atitinkamą šiuo susitarimu priduodamą nepilnai atliktą darbų etapą bus pradėti tik pilnai ištaisius defektus pagal defektų aktus.

14Užsakovui ir UAB „Urbico“ sudarius 2009 m. kovo 5 d. Susitarimą dėl tarpinių darbų perėmimo, užsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“, atsakingasis partneris UAB „Urbico“ ir bankas Nordea Bank Finland Plc. 2009 m. kovo 27 d. sudarė Susitarimą dėl atsiskaitymų pagal Rangos sutartį, įvertinant atitinkamos dalies darbų priėmimo-perdavimo aktus (tomas 11, b. l. 172-173).

15UAB „Urbico“ 2009 m. kovo 13 d. raštu partneriui UAB „Siemens“ nurodė dėl Automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos eksploatacijos metu patiriamų išlaidų, atsirandančių dėl UAB „Siemens“ netinkamai vykdomų įsipareigojimų pagal 2007 m. gegužės 21 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties, skaičiavimo ir sąskaitų pateikimo joms apmokėti (tomas 1, b. l. 67-68).

16UAB „Siemens“ 2009 m. balandžio 14 d. raštu grąžino UAB „Urbico“ 2009-03-31 sąskaitą dėl išlaidų apmokėjimo, paaiškindama, kodėl nesutinka su UAB „Urbico“ nurodytais darbų trūkumais, kad jų nepripažįsta ir nėra atsakinga už sistemos gedimus (tomas 1, b. l. 92-93).

17Savo poziciją dėl UAB „Siemens“ darbų trūkumų ir prievolės atlyginti jų šalinimo išlaidas (kaip nuostolius) UAB „Urbico“ išdėstė 2009 m. gegužės 15 d. rašte, pareikalaudama apmokėti pateiktą išlaidų sąskaitą (tomas 1, b. l. 97-99).

18UAB „Siemens“ 2009 m. birželio 2 d. rašte atsakingajam partneriui UAB „Urbico“ dar kartą išdėstė nesanti atsakinga už nurodytus gedimus sistemoje ir trūkumus, grąžino UAB „Urbico“ pateiktą išlaidų apmokėjimo sąskaitą, taip pat nurodė, kad visi Jungtinės veiklos sutarties dalyviai patiria išlaidas dėl pačios UAB „Urbico“ nesugebėjimo tinkamai valdyti Rangos sutarties vykdymą ir bendradarbiauti su partneriais, o šias išlaidas UAB „Siemens“ reikalaus atlyginti (tomas 1, b. l. 104-106).

19UAB „Urbico“ sudarė išlaidas, turėtas montuojant ir demontuojant šviesoforinio reguliavimo sistemą Antakalnio - Olandų žiedinėje sankryžoje Vilniuje, pagrindžiančias sąmatas ir žiniaraščius, kuriuos pateikė UAB „Siemens“ ir jų pagrindu reikalavo atlyginti tas išlaidas, nurodydama, kad už šių išlaidų atsiradimą atsakingas šis Jungtinės veiklos sutarties dalyvis (tomas 1, b. l. 130-136).

20UAB „Siemens“ (2009-05-06 raštas, 2009-06-03 raštas) paaiškino ir išdėstė motyvus, jog dėl padarytų šviesoforinio valdymo sistemos Antakalnio - Olandų žiede Vilniuje projektavimo klaidų atsakinga pati UAB „Urbico“, todėl UAB „Siemens“ neatsako už UAB „Urbico“ nuostolius, susijusius su tų klaidų ištaisymu (tomas 1, b. l. 138-139).

21UAB „Siemens“ 2009 m. rugpjūčio 10 d. pateikė Jungtinės veiklos sutarties partneriams pranešimą dėl Jungtinės veiklos sutarties ir papildomų susitarimų prie šios sutarties nutraukimo pagal CK 6.217 str. 1 d., jeigu pagrindinis partneris UAB „Urbico“ iki 2009 m. rugsėjo 10 d. nepašalins šiame pranešime nurodytų Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų (tomas 6, b. l. 86-88).

22UAB „Siemens“ 2009 m. rugsėjo 10 d. pranešimu informavo Jungtinės veiklos sutarties dalyvius apie tai, kad Jungtinės veiklos sutartis ir papildomi susitarimai prie šios sutarties laikomi nutrauktais nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. (tomas 6, b. l. 51).

23UAB „Urbico“ 2009 m. rugpjūčio 17 d. pateikė teisme ieškinį atsakovui UAB „Siemens“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 837 090,76 Lt nuostolių atlyginimą (tomas 1, b. l. 1-8). Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius šalinant sisteminius gedimus ir ryšio sutrikimus diegiamoje Automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemoje, taip pat už nuostolius, kuriuos sudaro ieškovo turėtos išlaidos įrengiant ir po to demontuojant šviesoforinio reguliavimo sistemą Antakalnio - Olandų žiede Vilniaus mieste.

242009 m. lapkričio 6 d. teisme gautas UAB „Urbico“ ieškinys atsakovui UAB „Siemens“ dėl 50 000 000 Lt netesybų pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą priteisimo (tomas 6, b. l. 1-20). Vykdydamas teismo nurodymus dėl ieškinio pareiškimo trūkumų pašalinimo, UAB „Urbico“ 2009 m. gruodžio 1 d. pateikė pataisytą ieškinį atsakovui UAB „Siemens“ dėl 50 000 000 Lt netesybų priteisimo (tomas 7, b. l. 11-31). Ieškinys priimtas teisėjo 2009 m. gruodžio 7 d. rezoliucija.

25Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi UAB „Urbico“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2010 m. vasario 11 d. (tomas 14, b. l. 1-2 ir 3-10).

262009 m. gruodžio 29 d. atsakovas Siemens Osakeyhtiö pareiškė priešinį ieškinį ieškovui RUAB „Urbico“ dėl 50 000 000 Lt netesybų pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą priteisimo (tomas 9, b. l. 2-12).

27Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi civilinė bylą pagal RUAB „Urbico“ ieškinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö ir pagal atsakovo Siemens Osakeyhtiö priešieškinį ieškovui RUAB „Urbico“ perduoti nagrinėti RUAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje (tomas 10, b. l. 79)

282010 m. vasario 22 d. trečiasis asmuo UAB „FIMA“ pareiškė savarankišką ieškinio reikalavimą atsakovui Siemens Osakeyhtiö (ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2010 m. kovo 8 d.) dėl 50 000 000 Lt netesybų pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą priteisimo (tomas 5, b. l. 1-5).

29Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi civilinė byla pagal RUAB „Urbico“ ieškinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö ir pagal atsakovo Siemens Osakeyhtiö priešieškinį ieškovui RUAB „Urbico“ pridėta prie RUAB „Urbico“ restruktūrizavimo bylos (tomas 10, b. l. 82).

30Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi byla pagal UAB „FIMA“ ieškinį sujungta su byla pagal RUAB „Urbico“ ieškinį Siemens Osakeyhtiö dėl netesybų priteisimo ir pagal Siemens Osakeyhtiö priešieškinį RUAB „Urbico“ dėl netesybų priteisimo (tomas 11, b. l. 151).

31Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 11 d. nutartimi sujungus bylas, ieškovo RUAB „Urbico“ ieškinio reikalavimai atsakovui Siemens Osakeyhtiö dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo, atsakovo Siemens Osakeyhtiö priešinis reikalavimas ieškovui dėl netesybų priteisimo, trečiojo asmens UAB „FIMA“ savarankiškas ieškinio reikalavimas atsakovui Siemens Osakeyhtiö dėl netesybų priteisimo toliau buvo nagrinėjami vienoje civilinėje byloje – RUAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje (tomas 13, b. l. 218-219).

32Ieškovas RUAB „Urbico“ (toliau tekste – Urbico) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Siemens Osakeyhtiö (toliau tekste – Siemens) 50 000 000 Lt netesybų, 837 090,76 Lt nuostolių atlyginimą, 9,68 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. birželio 15 d. UAB „Eismas“ (dabar Urbico), UAB „FIMA“ (toliau tekste – Fima), Siemens bei UAB „HNIT-BALTIC GEOINFOSERVISAS“ (dabar UAB „HNIT-BALTIC“) sudarė Jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktu partneriai įsipareigojo dalyvauti ir neišstoti iš sutartimi įsteigto konsorciumo, dalyvauti jo veikloje kol bus atlikti visi darbai pagal laimėto konkurso sąlygas bei Darbų pasiskirstymo priedą Nr. 1, „back-to-back“ (subrangos) sutartį. Už šių nuostatų pažeidimą numatytos netesybos – pareiga sumokėti kiekvienam partneriui atskirai po 50 000 000 Lt. 2009 m. rugsėjo 10 d. atsakovas Siemens pranešė, kad Jungtinės veiklos sutartis ir 2007 m. gegužės 21 d. Papildomas susitarimas Nr. 1 laikomi nutrauktais nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. dėl „Urbico“ kaip atsakingojo partnerio padarytų esminių Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų. Atsakovas nurodė, kad nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. taip pat nutraukia Sąlyginio indėlio sąskaitos, sudarytos tarp Nordea Bank Finland Plc. (toliau tekste – Nordea bankas), Urbico ir Siemens. Pasak ieškovo, atsakovas neteisėtai nutraukė Jungtinės veiklos sutartį, pažeidė įstatyminę pareigą tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles pagal šią sutartį bei įstatyminę sutarčių nutraukimo tvarką. Nutraukti sutartį atsakovas neturėjo pagrindo, nes ieškovas atsakovui teikė visą būtiną informaciją įsipareigojimams įvykdyti, pagrįstai atsisakė priimti ir pasirašyti atsakovo pateiktus darbų priėmimo-perdavimo aktus, kadangi darbai buvo atlikti nekokybiškai. Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimas negalėjo būti pagrindas nutraukti sutartį, kadangi pats atsakovas vengė pateikti ir ieškovui nepateikė sutarties įvykdymo užtikrinimo, skirto užsakovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau tekste – Užsakovas). Ieškovas negali būti atsakingas dėl konsorciumo narių Valdymo komiteto sušaukimo, nes Jungtinės veiklos sutarties 3.3 punktas numato, kad Valdymo komiteto posėdžius šaukia ne jo pirmininkas, o bet kuris iš partnerių. Atsakovas nebuvo ir nėra atlikęs visų darbų pagal Rangos sutartį, neištaisęs atliktų darbų trūkumų, o Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu nebuvo aplinkybių, kurios leistų jam išstoti iš konsorciumo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas teigė patyręs nuostolių, kurie viršija pagal Jungtinės veiklos sutartį nustatytos 50 000 000 Lt baudos dydį.

33Atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal Jungtinės veiklos, Rangos bei Paslaugų teikimo sutartis, ieškovas tvirtino turįs turi teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo. Ieškovas patyrė 209 517,97 Lt nuostolių dėl sisteminių gedimų ir ryšio sutrikimų sistemoje, už kuriuos atsakingas Siemens. Remiantis Rangos bei Jungtinės veiklos sutartimis Urbico atliko projektavimo bei įrangos montavimo darbus Antakalnio - Olandų žiedo sankryžoje, vadovaudamasis atsakovo paruoštu priešprojektiniu pasiūlymu. 2009 m. kovo 27 d. atsakovas pateikė Užsakovui išvadą, kad eismo valdymas šviesoforais minėtoje sankryžoje tik pablogintų eismo situaciją, nors ieškovas jau buvo atlikęs šviesoforų įrengimo darbus šioje sankryžoje. Urbico dėl Siemens neatsakingai ir netinkamai atliktų priešprojektinių darbų patyrė 627 572,79 Lt nuostolių, kuriuos sudaro žiedinės sankryžos šviesoforinio reguliavimo įrengimo ir demontavimo išlaidos.

34Atsiliepimu į Urbico ieškinį Siemens prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad Siemens pasitraukė iš konsorciumo dėl aplinkybių, kurios yra numatytos Jungtinės veiklos sutartyje ir už kurias ji neatsako. Sutartis nutraukta remiantis CK 6.217 str. dėl Urbico padaryto esminio Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo. Esminį sutarties pažeidimą sudaro aplinkybės, jog ieškovas Urbico atliko veiksmus ir sudarė susitarimus, viršydamas suteiktus įgaliojimus. Be to, ieškovas nevykdė pareigos keistis reikšminga informacija, kaip atsakingasis partneris neteikė visiems partneriams reikalingos informacijos, ją slėpė. Urbico nevykdė pareigos užtikrinti darbų pagal Rangos sutartį finansavimo, nepateikė Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos. Esminis sutarties pažeidimas yra ir aplinkybė, kad ieškovas Urbico atsisakė vykdyti darbus pagal Rangos sutartį. Atsakovas Siemens taip pat tvirtino, kad Urbico nepatyrė jokių nuostolių dėl Siemens veiksmų, todėl reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas. Urbico teikė sistemos (jos dalies) eksploatacijos paslaugas Užsakovui savo rizika, kadangi pagal Paslaugų teikimo sutarties 6.1 punktą sistemos eksploatacijos paslaugos pradedamos teikti, kai užsakovas pasirašo pirmo etapo perdavimo-priėmimo aktą, tačiau užsakovas nebuvo priėmęs sistemos ar bet kurios jos dalies. Remiantis tarp Urbico ir Siemens sudarytu Papildomu susitarimu, Urbico atsako už šviesoforų eismo reguliavimo sistemos priežiūrą, todėl Urbico privalo pati prisiimti visas išlaidas, susijusias su sistemos eksploatacine priežiūra. Siemens neatsako už ryšio sutrikimus, kadangi pagal Jungtinės veiklos sutarties 1 priedo 11 dalį už ryšio sistemos įrengimą sankryžose, vaizdo stebėjimo sistemos vietose, dispečerinėje, greičio matuoklių įrengimo sistemos vietose atsako Urbico ir Fima. Siemens neatsako už Urbico patiriamas ryšio išlaidas, nes Urbico ir kiti jungtinės veiklos partneriai neturėjo pareigos užtikrinti ryšio paslaugų teikimo Užsakovui iki sistemos (jos dalies) perdavimo Užsakovui dienos. Siemens neatsako už Urbico nuostolius, patiriamus dėl Antakalnio - Olandų žiedo šviesoforų reguliavimo sistemos įrengimo ir demontavimo. Už šios sistemos projektavimą ir projektų suderinimą buvo atsakinga Urbico. Šviesoforų reguliavimo įrengimo ir demontavimo darbai susiję su paties Urbico projekto klaida. Ieškovo nurodytos šviesoforų reguliavimo įrengimo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos. Šviesoforų demontavimo išlaidos taip pat yra nepagrįstos.

35Atsiliepimu į Urbico ieškinį trečiasis asmuo UAB „HNIT – BALTIC“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad Siemens neturėjo teisės nutraukti Jungtinės veiklos sutarties.

36Atsiliepimu į Urbico ieškinį trečiasis asmuo Fima prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad Siemens neturėjo pagrindo išstoti iš konsorciumo.

37Atsakovas Siemens priešieškiniu prašė priteisti iš Urbico 50 000 000 Lt netesybas, 12,7 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis su kitais trimis partneriais 2006 m. birželio 15 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. JVS-06/02, kuria partneriai įsipareigojo dalyvauti Užsakovo vykdytame Automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste įdiegimo darbų ir eksploatacijos paslaugų konkurse, o laimėjus konkursą – atlikti visus konkurso darbus. Atsakinguoju partneriu paskirtas dabartinis ieškovas Urbico. Siemens dėl atsakingojo partnerio Urbico įsipareigojimų nevykdymo Jungtinės veiklos sutartį nutraukė nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. Urbico įsipareigojimų nevykdymą Siemens grindė tokiais esminiais argumentais:

  1. Urbico veikė priešingai Siemens interesams. Urbico vienašališkai sudaromi Siemens papildomus įsipareigojimus nustatantys susitarimai arba fiksuojami sprendimai su Užsakovu be Siemens žinios, atsisakant vėliau pateikti jų kopijas, netenkino Siemens interesų.
  2. Urbico nevykdė pareigos dalintis reikšminga informacija. Urbico be jokių pateisinamų priežasčių nevykdė tokio pobūdžio Siemens prašymų, nors tą privalėjo daryti pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.14, 3.17 punktus.
  3. Urbico slėpė nuo Siemens informaciją apie savo nemokumą.
  4. Urbico vengė priimti oficialią Siemens korespondenciją.
  5. Urbico atsisakė pateikti Užsakovui Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, kas laikytina esminiu Jungtinės veiklos sutarties 3.9 punkto pažeidimu.
  6. Urbico neįrengė viešojo transporto prioriteto sistemos (toliau tekste – VTPS), nors remiantis Jungtinės veiklos sutarties priede Nr. 1 pateiktu darbų pasiskirstymu ir Papildomo susitarimo Nr. 1 B priedu, šie darbai buvo priskirti būtent Urbico ir Fima.

38Atsakovo teigimu, visos priešieškinyje išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad Urbico sąmoningai nevykdė esminių įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutartį ir tokiu būdu pati faktiškai atsisakė dalyvauti konsorciumo veikloje. Toks Urbico elgesys prilygintinas išstojimui iš konsorciumo. Dėl Urbico padaryto Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkto pažeidimo Siemens turi teisę reikalauti iš Urbico 50 000 000 Lt dydžio netesybų.

39Ieškovas Urbico atsiliepimu į Siemens priešieškinį prašė priešieškinį atmesti, skirti atsakovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Paaiškino, kad priešieškinio faktinis pagrindas patvirtina, jog ieškovas dalyvavo konsorciumo veikloje ir nebuvo iš jo išstojęs. Restruktūrizavimo bylos ieškovui iškėlimas netrukdo vykdyti įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutartį. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie atsisakymą priimti korespondenciją yra nepagrįstos. Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos nepateikimas nėra pagrindas Jungtinės veiklos sutarčiai nutraukti, be to, pats atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pateikti banko garantiją. VTPS negali būti įrengiama, nes pats atsakovas nėra baigęs jam priklausančių atlikti darbų ir nepašalinęs Užsakovo nurodytų darbų trūkumų. Atsakovas priešieškinyje neįrodė ieškovo valios nutraukti Jungtinės veiklos sutartį.

40Trečiasis asmuo Fima atsiliepimu į Siemens priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Savo poziciją grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti atsiliepime į Urbico ieškinį ir jo paties ieškinyje atsakovui Siemens.

41Trečiasis asmuo Fima ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Siemens 50 000 000 Lt netesybas, bylinėjimosi išlaidas, 7,9 proc. dydžio procesines palūkanas. Paaiškino, kad atsakovas neteisėtai nutraukė Jungtinės veiklos sutartį, kadangi pranešime apie sutarties nutraukimą nenurodė, jog egzistuotų aplinkybės, pagal sutarties sąlygas leidžiančios ją nutraukti. Urbico ir Siemens tarpusavio ginčai dėl įsipareigojimų vykdymo tinkamumo negali pateisinti keturių partnerių sudarytos sutarties nutraukimo. Atsakovas privalo sumokėti 50 000 000 Lt dydžio baudą, kadangi gali prisieiti perprojektuoti ir iš naujo montuoti visą ar didelę dalį transporto valdymo sistemos arba ją papildyti, nes kitaip nebūtų užtikrinama išstojusio partnerio pateiktos įrangos techninė priežiūra.

42Atsiliepimu į trečiojo asmens Fima ieškinį Urbico prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad egzistuoja Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą atitinkantis faktinis pagrindas, kuriam esant Siemens privalo sumokėti kiekvienam partneriui po 50 000 000 Lt.

43Atsiliepimu į Fima ieškinį Siemens prašė trečiojo asmens ieškinį atmesti. Akcentavo, kad trečiojo asmens reikalavimas yra nepagrįstas. Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte numatyta bauda yra netaikoma, nes iš Siemens pusės visi jungtinės veiklos tikslai buvo pasiekti. Rangos sutartyje numatytų darbų dalis, kuri yra neatlikta, tenka Fima ir Urbico priskirtų darbų daliai. Jungtinės veiklos šalių partnerystė de facto jau buvo iširusi dar iki Siemens konstatuojant jungtinės veiklos pasibaigimą. Už jungtinės veiklos iširimą atsako Urbico, nes ji nustojo vykdyti savo kaip atsakingojo partnerio įsipareigojimus ir tokiu būdu nutraukė jungtinę veiklą. Siemens buvo priversta tik konstatuoti Jungtinės veiklos sutarties pabaigą. Draudimas nutraukti Jungtinės veiklos sutartį, vienam iš partnerių pažeidus sutartį, neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Fima ieškinyje nurodomi tariamai patirti nuostoliai nėra susiję priežastiniu ryšiu su jungtinės veiklos pasibaigimu.

44II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

45Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovo Urbico ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė, ieškovo reikalavimą ir trečiojo asmens Fima ieškinį dėl netesybų priteisimo tenkino iš dalies, atsakovo Siemens priešieškinį dėl netesybų priteisimo atmetė.

46Teismas priteisė ieškovui Urbico iš atsakovo Siemens 35 000 000 Lt baudą, 30 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 9,68 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (35 000 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo.

47Teismas priteisė trečiajam asmeniui Fima iš atsakovo Siemens 15 000 000 Lt baudą, 9000 Lt žyminio mokesčio, 10 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 7,9 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 000 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo.

48Teismas grąžino atsakovui Siemens už priešieškinį sumokėtą žyminį mokestį 39 240 Lt, o trečiajam asmeniui Fima – 8940 Lt permokėtą žyminį mokestį.

49Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo, kad byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs su Jungtinės veiklos sutartyje šalių prisiimtų tarpusavio įsipareigojimų bendrai dalyvauti konsorciumo veikloje ribomis.

50Nutartyje nurodyta, kad Jungtinės veiklos sutartimi partneriai įsipareigojo dalyvauti ir neišstoti iš konsorciumo, dalyvauti jo veikloje, kol bus atlikti visi darbai pagal laimėto konkurso sąlygas bei Darbų paskirstymo priedą Nr. 1, „back to back“ (subrangos) sutartį. Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte šalys aptarė, kad jeigu kuris nors iš partnerių negali dalyvauti konsorciumo veikloje, jis įsipareigoja atlyginti kitiems partneriams atsirandančius tiesioginius nuostolius dėl jo pasitraukimo, išskyrus atvejus, jeigu partneris atsisako dalyvauti konsorciumo veikloje dėl aplinkybių, kurios numatytos šioje sutartyje ir jos prieduose bei už kurias jis neatsako (nenugalima jėga, likvidavimas ir pan.). Pažeidęs šį punktą partneris įsipareigoja sumokėti kiekvienam partneriui atskirai po 50 000 000 Lt. Kadangi ginčo šalių reikalavimai dėl netesybų (baudos) yra priešpriešiniai bei paremti tuo pačiu pagrindu (Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktu), pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog ginčas pirmiausia nagrinėtinas siekiant išanalizuoti atsakovo Siemens reikalavimo bei jo pateikiamų argumentų pagrįstumą dėl Urbico padaryto Jungtinės veiklos sutarties esminio pažeidimo, prilygintino išstojimui iš konsorciumo. Jungtinės veiklos sutartyje numatytos baudos už išstojimą iš konsorciumo veiklos iš Siemens prašo priteisti ir Fima, kurios reikalavimo pagrįstumo klausimas yra išvestinis iš tarp Urbico ir Siemens kilusio ginčo išsprendimo rezultato. Vertindamas atsakovo Siemens nurodytas aplinkybes dėl esminio Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo, teismas akcentavo, kad sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 str. 5 d.). Jungtinės veiklos sutarties 6.3 punkte partneriai susitarė, kad sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Vienas tokių pagrindų yra CK 6.217 str. įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo situacija. Siemens teigė, kad konsorciumo partneris Urbico iš esmės pažeidė Jungtinės veiklos sutartį ir tokie pažeidimai sudarė pagrindą Siemens nutraukti sutartį pagal CK 6.217 str. 2 d. nustatytas sąlygas. Teismas pažymėjo, kad esminio sutarties pažeidimo konstatavimas kiekvienu atveju yra fakto klausimas, kurį privalo pagrįsti teigianti šalis (CPK 12, 178 str.).

51Sukurdami tarpusavio partnerystės (jungtinės veiklos) santykius asmenys kartu prisiima ir papildomus įsipareigojimus veikti visų partnerių interesų naudai bei laikytis bona fides elgesio reikalavimų kitų partnerių atžvilgiu. Teismas atkreipė dėmesį, kad šių pareigų apimtis bei galimas pažeidimas kiekvienu atveju priklauso išimtinai nuo faktinių aplinkybių, o pagal įrodinėjimo pareigos taisyklę atitinkami faktai priskirtini teigiančio asmens įrodinėjimo apimčiai (CPK 12, 178 str.). Teismas nustatė, kad pagal ginčo šalių sudarytą Jungtinės veiklos sutartį jungtinės veiklos teisiniuose santykiuose Urbico veikė kaip atsakingasis partneris, kuriam buvo suteikti išplėstiniai įgalinimai veikti visų partnerių vardu. Atsakingojo partnerio statusas įpareigojo Urbico dėti maksimalias pastangas siekiant tinkamai atstovauti partnerių interesus realizuojant Jungtinės veiklos sutartimi iškeltus tikslus. Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą Siemens grindžia argumentais, jog Urbico netinkamai vykdė savo kaip atsakingojo partnerio įsipareigojimus, o tai sudarė esminį sutarties pažeidimą CK 6.217 str. 2 d. turinio prasme. Pagal Siemens pateiktus procesinius dokumentus Urbico veikla, priešinga Siemens interesams, siejama su 2009 m. kovo 5 d. Urbico ir Užsakovo sudarytu Susitarimu dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo. Šio Susitarimo 4 punkte ir jo papunkčiuose Užsakovas ir Urbico įvardijo perimamų darbų pagal Priedą Nr. 1 defektus, kurie iš esmės buvo susiję su Siemens atliktų darbų kokybe. Siemens tokius Urbico veiksmus vertino kaip veikimą, viršijant Jungtinės veiklos sutartimi suteiktus įgaliojimus bei priešingai Siemens interesams. Teismas nurodė, kad Urbico įgaliojimų ribos bei partnerių atliktų darbų perdavimo Užsakovui tvarka buvo nustatyta Jungtinės veiklos bei „back to back“ (subrangos) sutartyse. Jungtinės veiklos sutartimi partneriai susitarė, kad atsakingasis partneris turi teisę kontroliuoti kitų partnerių atliekamus darbus. Remdamasis Jungtinės veiklos sutarties 3.4., 3.4.3., 3.4.4 punktais teismas konstatavo, kad Urbico buvo pavesta vadovauti jungtinei veiklai, tvarkyti bendrus partnerių reikalus, pasirašyti Rangos ir Paslaugų teikimo sutartis su klientu bei subrangos sutartis su partneriais ir atsiskaitymus pagal šias sutartis, konsorciumo vardu su klientu pasirašyti sutartyje ar atskiruose prieduose įtvirtintoms nuostatoms neprieštaraujančias sąskaitas, sąmatas ir kitus dokumentus, susijusius su konkurso vykdymu. Susitarime Nr. 1 šalys susitarė, kad Siemens perduoda atliktus darbus Urbico, kuri savo ruožtu bendrai konsorciumo dalyvių atliktus darbus atitinkamame etape Rangos sutartyje nustatyta tvarka perduoda Užsakovui. Tuo atveju, jei perduodant darbus ir įrangą Užsakovui šis nurodo tokius darbų ir/ar įrangos trūkumus, kurie atsirado dėl Siemens kaltės, prieš Urbico perduodant atitinkamus darbus ir/ar įrangą, Siemens įsipareigoja ištaisyti tuos trūkumus Rangos sutartyje numatyta tvarka. Teismas pagal byloje esančią medžiagą sprendė, kad dar iki sudarant 2009 m. kovo 5 d. Susitarimą dėl dalinio darbų pagal Rangos sutartį perdavimo, kurį Siemens vertina kaip iš esmės pažeidžiantį jo interesus, buvo kilę nesutarimų dėl Siemens atliktų rangos darbų bei pateiktos įrangos kokybės, atsilikimo nuo konsorciumo partnerių pateikto darbų grafiko. Teismas sprendė, kad Susitarimu dėl tarpinių darbų perėmimo nebuvo pakeistos jokios Rangos sutarties nuostatos, susijusios su darbų perdavimu, apmokėjimu už juos ar garantinių terminų taikymu. Susitarimu dėl tarpinių darbų perėmimo buvo nustatyta, kurie būtent darbai Užsakovo vertinimu yra tinkamai atlikti bei gali būti priimami, o kurie ne. Iš byloje pateiktų dokumentų turinio matyti, kad apie Susitarime dėl tarpinių darbų perėmimo atsakingojo partnerio Urbico pripažintus darbų trūkumus Siemens buvo žinoma dar iki Susitarimo sudarymo. Teismo vertinimu, tai, kad darbų trūkumai buvo pripažinti minėtu Susitarimu, nelaikytina esminiu Siemens interesų pažeidimu CK 6.217 str. 2 d. numatytų juridinių faktų visumos kontekste, galėjusiu būti pagrindu ignoruojant favor contractus principo reikalavimus išstoti iš jungtinės veiklos. Vienašalį sutarties nutraukimą dėl minėtos aplinkybės teismas laikė neproporcingu bei neatitinkančiu esminio sutarties pažeidimo turinio.

52Nutartyje nurodyta, kad atsakingojo partnerio lojalumo kitiems partneriams pareigos pažeidimas galėtų būti konstatuotas tik tuo atveju, jeigu būtų buvę veikiama didelio nerūpestingumo, aplaidumo ar tyčios aplinkybėmis, siekiant tikslų, kuriems ir buvo pradėta jungtinė veikla. Tarp atsakingojo partnerio Urbico, Siemens ir Užsakovo kilę nesutarimai dėl Siemens atliktų darbų kokybės, pasak teismo, negali reikšti, kad Urbico, palaikydamas Užsakovo poziciją, iš esmės pažeidė Siemens interesus, kildintinus iš jungtinės veiklos teisinių santykių. Teismo vertinimu, Urbico negalėjo sudaryti Susitarimo dėl tarpinių darbų perėmimo formaliai nesant Valdymo komiteto pritarimo, tačiau tokį pažeidimą teismas pripažino formaliu. Ta aplinkybė, kad nebuvo perduota dalis Siemens atliktų darbų bei patiektos įrangos, juos pripažinus nekokybiškais, nelaikytina Jungtinės veiklos sutarties 1.2 punkto pažeidimu. Teismas nurodė, kad Siemens triplike papildomai įvardinti kiti Urbico sudaryti susitarimai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, kadangi išstodamas iš jungtinės veiklos Siemens šiais pagrindais nesirėmė, o galimas hipotetinis numanymas apie tokių susitarimų egzistavimą nelaikytinas protinga priežastimi imtis ultra ratio veiksmų.

53Teismas sprendė, kad tikslas, kuriam pasiekti buvo sukurtas konsorciumas, t. y. didelės apimties projekto įgyvendinimas, kurio kiekvienas partneris atskirai nebūtų buvęs pajėgus realizuoti, suponuoja, jog tinkama partnerių tarpusavio komunikacija buvo itin svarbi tinkamai įvykdyti Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-14540-640/2009, nustatyta, kad ginčo šalys bendradarbiavo ir Urbico nuolat teikė informaciją atsakovui. Tačiau įvertinęs aplinkybę, jog Urbico apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimą dėl tarpinių darbų perėmimo neinformavo atsakovo Siemens, o gavęs atsakovo Siemens 2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešimą dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nepateikė atsakovui to Susitarimo kopijos, teismas laikė, kad formaliai Urbico pažeidė Jungtinės veiklos sutarties nuostatas dėl pareigos partneriams keistis informacija, būtina tinkamam įsipareigojimų įvykdymui. Dėl savo pobūdžio bei masto tokį pažeidimą teismas nepripažino atitinkančiu CK 6.217 str. 2 d. sąlygas, kad jį būtų buvę galima vertinti kaip esminį Jungtinės veiklos sutarties pažeidimą.

54Atsakingasis partneris Urbico prisiėmė pareigą ir riziką finansuoti konkurso darbus bei atsiskaityti su kitais partneriais per 5 darbo dienas po kiekvieno iš partnerių darbų dalies atlikimo ir darbų dalies priėmimo – perdavimo akto pasirašymo, nepriklausomai nuo to, kaip su atsakinguoju partneriu atsiskaito Užsakovas. Kaip nurodė teismas, tai reiškė, kad tokiu būdu Urbico prisiėmė tarpinio finansuotojo pareigas bei atsakomybę už savalaikį atsiskaitymą su partneriais už pastarųjų atliktus bei priimtus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad Siemens atlikti darbai nebuvo priimti, tarp šalių kilus nesutarimui dėl jų kokybės pagal Susitarimo Nr. 1 2.5 ir 2.6 punktus, pareiga Urbico mokėti atsakovui Siemens nebuvo kilusi. Teismo teigimu, aplinkybės, kad Urbico buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kad Urbico neatsiskaitė su kitais partneriais, nelaikytinos esminio sutarties pažeidimo sampratos elementais, nes neatsiskaitymas su Siemens sietinas ne su Urbico finansiniais sunkumais, bet su Siemens atliktų rangos darbų ir patiektos įrangos nepriėmimu. Siemens, išstodamas iš jungtinės veiklos, nepagrįstai kėlė reikalavimą su juo atsiskaityti, todėl ši aplinkybė negalėjo būti vienašališkai traktuojama kaip esminis Jungtinės veiklos pažeidimas.

55Aptardamas vieną iš Siemens nurodytų pagrindų nutraukti Jungtinės veiklos sutartį pagal CK 6.217 str. dėl Urbico nepateiktos Užsakovui Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsakovas būtų reiškęs kokias nors pretenzijas atsakingajam partneriui dėl tokio užtikrinimo nepateikimo, todėl nebuvo ir pagrindo konstatuoti esant Siemens interesų pažeidimą dėl tokių atsakingojo partnerio veiksmų. Pačiam Siemens nepateikus savo dalies sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos ieškovui Urbico, teismas darė išvadą, kad partneriai nuo 2006 m. birželio 15 d. daugiau kaip trejus metus nepateikdami garantijų, nelaikė to esminiu Jungtinės veiklos sutarties uždaviniu.

56Teismas atkreipė dėmesį į faktą, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar Siemens 2009 m. rugsėjo 10 d. turėjo teisę konstatuoti esant esminį Jungtinės veiklos sutarties pažeidimą bei išstoti iš jungtinės veiklos būtent dėl savo 2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešime išdėstytų priežasčių. Vienašalio sutarties nutraukimo institutas bei sutarties šalių pareiga veikti sąžiningai ir protingai įpareigoja priimti sprendimus dėl sutarties nutraukimo tik visiškai įsitikinus esminių sutarties pažeidimą liudijančių aplinkybių egzistavimu, bet ne ieškoti atitinkamą veiksmą pateisinančių priežasčių, galimai atsirandančių jau po veiksmų, lėmusių sutarties nutraukimą. Padaręs tokią išvadą teismas aplinkybių apie tai, ar Urbico įrengė ar neįrengė VTPS, laikė neturinčiomis reikšmės sprendžiant dėl Siemens veiksmų teisėtumo nutraukiant Jungtinės veiklos sutartį, kadangi jos priežastingumo aspektu pernelyg nutolusios nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. Siemens atliktų veiksmų.

57Teismas akcentavo, kad Siemens nurodytas Urbico esą įvykdytas jungtinės veiklos santykių nutraukimas de facto, nesant aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštos šalies valios pats savaime negali būti konstatuotas. Urbico visada aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią, kad Jungtinės veiklos sutartimi prisiimti įsipareigojimai jį saisto, kaip atsakingąjį partnerį. Dėl Siemens nurodomų galimai neteisėtų Urbico veiksmų teismas nematė prielaidų daryti išvados, kad Jungtinės veiklos sutartis buvo nutrūkusi de facto dar iki Siemens pranešant apie jos nutraukimą de jure. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė nesant jokių pagrindų konstatuoti, esą Urbico Jungtinės veiklos sutartį nutraukė de facto. Teismas laikėsi pozicijos, kad iki Siemens vienašalio sutarties nutraukimo jungtinės veiklos teisiniai santykiai ne tik kad nebuvo nutrūkę, bet ir po Siemens išstojimo jie toliau tęsėsi tarp likusių partnerių.

58Spręsdamas dėl šalių reikalavimų priteisti sutartines netesybas, teismas aiškino, kad Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte atsakomybė 50 000 000 Lt baudos forma galima tuo atveju, jeigu vienas iš partnerių nepagrįstai pasitraukia iš jungtinės veiklos, tuo pažeisdamas tiek sutarties nuostatas, tiek partnerių interesus. Teismas akcentavo, kad sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas gali būti išspręstas tik nustačius, ar sutarties šalies, kuri pasinaudojo teise vienašališkai nutraukti sutartį, veiksmai buvo teisėti, tai yra ar jie atitiko sutarties nuostatas. Teismo konstatuota, kad partnerių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties turinys suponuoja, jog dalyvavimas konsorciume iki bus pasiekti visi sutartimi užsibrėžti tikslai buvo itin reikšmingas siekiant tinkamai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus, nes tik visi partneriai kartu buvo materialiai pajėgūs tą padaryti. Jungtinės veiklos sutartimi buvo siekiama ekonominės naudos, kurios nei vienam iš partnerių nepavyko gauti, už atliktus darbus neatsiskaitant Užsakovui. Negavimas didžiąja dalimi to, ko šalis tikėjosi gausianti sudarydama sutartį, ar pagrįstų lūkesčių dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų neįgyvendinimas vertinamas kaip pagrindas pripažinti, kad sutartis buvo iš esmės pažeista, jeigu tai yra kito sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų pasekmė. Teismo įsitikinimu, tai, kad Urbico nepasitaręs su partneriais kartu su Užsakovu sudarė 2009 m. kovo 5 d. Susitarimą dėl tarpinių darbų perėmimo ir apie tai neinformavo Siemens, laikytinas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimu, tačiau ne tokio masto, kad jį būtų galima vertinti esminiu ir dėl to sutartį apskritai nutraukti. Nors tas Susitarimas, kaip darbų perdavimo – priėmimo aktas, sukuria jo šalims atitinkamas teises ir pareigas, tačiau jame konstatuoti rangos darbų bei patiektos įrangos defektai sietini ne su Jungtinės veiklos, tačiau su Urbico ir Siemens sudaryta subrangos sutartimi, todėl konsorciumo veikla negalėjo būti statoma į rizikingą padėtį vien tik dėl dviejų partnerių tarpusavio nesutarimų. Fakto, kad Urbico nevisiškai tinkamai vykdė dalinimosi reikšminga konsorciumo veiklai informacija prievolę, teismas taip pat nelaikė esminiu sutarties pažeidimu. Teismas sprendė, kad atsakovo Siemens negavimas didžiąja dalimi to, ko tikėjosi sudarydamas sutartį, nėra susijęs aiškiu ir betarpišku ryšiu su Urbico kaip atsakingojo partnerio veiksmais, todėl pripažino, jog Siemens, pasitraukdamas iš jungtinės veiklos ir tokiu būdu juridiškai nutraukdamas Jungtinės veiklos sutartį, atliko veiksmus, kurie atitinka Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytą elgesio modelio pobūdį, už kurį partneriai susitarė taikyti atitinkamos formos atsakomybę, suteikiant teisę reikalauti iš jungtinės veiklos nepagrįstai išstojusio partnerio sumokėti 50 000 000 Lt dydžio baudą kiekvienam partneriui. Teismas nelaikė Siemens veiksmų negalėjimu dalyvauti konsorciumo veikloje, todėl sprendė, jog jo atsakomybė nėra ribojama tiesioginių nuostolių kitiems partneriams sukėlimu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bylos šalys yra privatūs juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus. Būdamos verslo subjektais, šalys turi patirties verslo ir derybų srityje, todėl gali numatyti įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Baudos pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą priteisimą, atsižvelgiant į šalių santykių pobūdį, sutarties sudarymo tikslą bei prisiimtų prievolių vertę, teismas vertino kaip prigimtinės prievolės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pažeidimo kompensavimo mechanizmą, nepriklausantį nuo faktiškai patirtų nuostolių dydžio, bet sietiną su pacta sund servanda pažeidimu. Nors ir neturėdamas formalių pagrindų mažinti baudą, tačiau atsižvelgdamas į žymų netesybų dydį, ieškovo Urbico ir trečiojo asmens Fima prisiimtų prievolių jungtinėje veikloje pobūdį (Urbico – kaip atsakingojo partnerio), teismas netesybų dydį sumažino atitinkamai iki 35 000 000 Lt ir 15 000 000 Lt.

59Pasisakydamas dėl Urbico reikalavimo priteisti iš atsakovo Siemens turtinę žalą – nuostolius, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, teisiškai reikšmingos yra tada, kai ieškovas įrodo netinkamo įsipareigojimų įvykdymo faktą, tai yra atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, ieškovo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys pripažįstami tariamais, todėl nesudarančiais pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgdamas į tai, kad Urbico prašomus priteisti nuostolius sudaro atskiros išlaidų grupės, patirtos dėl skirtingų darbų, teismas analizavo kiekvienos grupės išlaidų pagrįstumą. Pasisakydamas dėl Urbico reikalavimo priteisti 23 383,50 Lt išlaidų dėl šviesoforo valdiklio įjungimo rankiniu būdu, teismas pažymėjo, kad įrodinėjant daikto neatitikimą kokybės reikalavimams, kiekvienu atveju būtina pagrįsti, kokios to daikto savybės neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų. Nepateikus detalios elektros maitinimo stabilumo analizės, tai yra detalių įtampos matavimų, duomenų apie maitinimo įtampos dažnio pokyčius, neįmanoma vienareikšmiškai daryti išvados, kad Siemens patiektas šviesoforų valdiklis neatitinka konkurso sąlygose nustatytų techninių reikalavimų. Urbico reikalavimą priteisti iš Siemens 23 383,50 Lt išlaidų dėl šviesoforo valdiklio įjungimo rankiniu teismas atmetė neįrodžius priežastinio ryšio tarp patirtų išlaidų ir valdiklio kokybės trūkumų egzistavimo. Urbico reikalavimą priteisti 28 560 Lt nuostolių dėl videodetekcijos gedimų teismas atmetė vėlgi konstatavęs nesant galimybės nustatyti priežastinio ryšio tarp Siemens veiksmų patiekiant videodetekcijos įrenginius ir visos videodetekcijos sistemos sutrikimų, kuriuos šalindama Urbico patyrė prašomus priteisti nuostolius. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 1 priedo V dalį būtent Urbico įsipareigojo įrengti indukcines kilpas. Nenurodžius konkrečių aplinkybių, kodėl atsakomybė už Urbico atliktų rangos darbų trūkumus ir dėl to patirtus nuostolius turėtų kilti atsakovui Siemens, reikalavimą priteisti iš Siemens 4 462,50 Lt nuostolių dėl indukcinių kilpų gedimų teismas atmetė kaip nepagrįstą. Dėl nepagrįstumo teismas atmetė ir Urbico reikalavimą priteisti iš Siemens nuostolių atlyginimą dėl ryšio sutrikimų. Pagal Jungtinės veiklos sutarties Priedo Nr. 1 XI dalį už ryšių sistemos įrengimą sankryžose, vaizdo stebėjimo sistemos vietose, dispečerinėje, greičio matuoklių įrengimo sistemos vietose buvo atsakingos Urbico ir Fima. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta aiškių ir neabejotinų įrodymų, galinčių pagrįsti priežastinio ryšio egzistavimą tarp Siemens veiksmų ir Urbico patirtų nuostolių, todėl atmetė ir reikalavimą dėl išlaidų transportui priteisimo.

60Aptardamas ieškovo Urbico reikalavimą priteisti iš atsakovo 627 572,79 Lt nuostolių, patirtų dėl Antakalnio-Olandų žiedo šviesoforinio reguliavimo sistemos įrengimo ir demontavimo darbų, teismas nurodė, kad iš pateikto Jungtinės veiklos sutarties Darbų pasiskirstymo priedo Nr. 1 IV dalies matyti, jog Urbico buvo atsakingas už Antakalnio-Olandų žiedo šviesoforinio reguliavimo sistemos projektavimą bei įrengimą. Urbico, prisiimdamas įsipareigojimus atlikti projektavimo darbus, kaip savo srities profesionalas privalėjo įvertinti aplinkybę, jog netinkamai atlikus projektavimo darbus jis prisiima ir galimų nuostolių įgyvendinant ydingą projektą atsiradimo riziką. Rengiant Antakalnio-Olandų žiedo šviesoforinio reguliavimo sistemos projektą, rengimo procese dalyvavo tiek Urbico, tiek Siemens, tiek Užsakovas. Iš Darbų pasiskirstymo priedo Nr. 1 IV dalies aišku, kad Siemens projekto rengimo darbuose dalyvavo kaip rangovas, atsakingas už sistemos konfigūravimo darbus. Iš 2007 m. sausio 15 d. Siemens rašto Nr. OK – 0853 aišku, kad Siemens taip pat buvo atsakingas už šviesoforų signalizacijos ir ženklinimo pakeitimus sankryžose. Iš šio bei kitų byloje esančių dokumentų teismui buvo aišku, kad Urbico parengtas Antakalnio-Olandų žiedo šviesoforinio reguliavimo sistemos projektas priklausė ne tik nuo Siemens pateikto priešprojekčio, bet ir nuo Užsakovo pageidavimų. Teismas pažymėjo, kad įvertinus aplinkybę, jog šviesoforais valdomos Antakalnio-Olandų žiedo sankryžos pagrindinis projekto rangovas buvo Urbico, nėra pagrindo konstatuoti esant tiesioginį bei betarpišką ryšį tarp Siemens pateikto priešprojekčio, Urbico parengto, Inžinieriaus bei įgaliotų institucijų patvirtinto sankryžos šviesoforų sistemos projekto bei jo įgyvendinimo metu patirtų nuostolių. Iš Siemens į bylą pateiktų dokumentų teismas darė labiau tikėtiną išvadą, jog ginčo sankryžos šviesoforinio reguliavimo sistemos projekto rengimo metu Siemens AG specialistai siūlė atlikti Antakalnio-Olandų žiedu vykstančio eismo imitavimo/simuliacijos tyrimą, tačiau jo buvo atsisakyta. Tai patvirtina, kad Antakalnio-Olandų žiede įrengtų šviesoforų montavimo ir demontavimo kaštai yra paties Urbico netinkamai atliktų projektavimo darbų pasekmė. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nustatyti nei Siemens neatidžių veiksmų teikiant rekomendacijas Urbico, nei priežastinio ryšio tarp Urbico patirtų išlaidų ir Siemens veiksmų.

61Teismas sprend?, kad Siemens pareiga mokėti baudą kyla iš sutarties, atitinkančios Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 1 d. reikalavimus, todėl patenkino Fima ir Urbico reikalavimus dėl atitinkamai 7,9 proc. ir 9,68 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

62Patenkinęs iš dalies trečiojo asmens Fima ir didžiąja dalimi ieškovo Urbico reikalavimus, teismas priteisė iš Siemens jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vertindamas bylos sudėtingumą, apimtį, pareikštų reikalavimų dydį, Fima ir Urbico atstovų teisinės pagalbos veiksmus, atliktus byloje, ir jų mastą bei vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatomis, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas iš Siemens priteisė Fima naudai 10 000 Lt, o Urbico naudai 30 000 Lt išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Fima naudai iš Siemens taip pat priteistas 9000 Lt žyminis mokestis, o 8940 Lt dydžio žyminis mokestis grąžintas kaip permokėtas. Urbico reikalavimas priteisti iš Siemens išlaidas, patirtas verčiant ekspertizės išvadą, atmestas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1 p. atsakovui Siemens sugrąžintas už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis.

63Teismas nerado pagrindo atsakovo Siemens veiksmuose nustatyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis elementų, todėl atmetė ieškovo Urbico prašymą dėl baudos Siemens skyrimo už veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į skundus argumentai

64Atskiruoju skundu atsakovas Siemens prašo panaikinti teismo nutartį dalyje, kurioje iš dalies patenkinti Urbico ir Fima reikalavimai atsakovo Siemens atžvilgiu ir atmestas Siemens priešieškinis ieškovui Urbico, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti Urbico ir Fima ieškinius bei patenkinti Siemens priešieškinį ieškovui Urbico (tomas 19, b. l. 16-88)

65Pagrindiniai skundo argumentai:

661. Pažeistos procesinės teisės normos, o tai sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 str. 1 ir 2 d.). Teismas pažeidė įrodymo rinkimo ir vertinimo taisykles, todėl Urbico pripažintus Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus nepagrįstai įvardijo kaip formalius arba pernelyg nutolusius nuo Siemens atliktų veiksmų nutraukiant Jungtinės veiklos sutartį; skundžiama nutartimi neatskleista bylos esmė, teismo motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, teismo nutartis nenuosekli, išvados ir teiginiai prieštaringi:

671.1. Teismas neteisėtai pripažino Urbico padarytus Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus neesminiais ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti kitus Urbico padarytus esminius Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus.

68Teismas nenagrinėjo ir nevertino Siemens nurodytų Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus įrodančių faktinių aplinkybių, apsiribodamas tik Urbico tendencingai įvardintomis aplinkybėmis. Teismas padarė fakto klaidų, o tai rodo, kad jis galėjo būti neįsigilinęs į bylą arba nesupratęs jos esmės. Neišnagrinėjęs ir tinkamai neįvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių, teismas klaidingai įvertino ir kvalifikavo konstatuotus Urbico sutartinių įsipareigojimų pažeidimus. Siemens nurodė reikšmingas aplinkybes ir jas pagrindė įrodymais dėl Urbico padarytų esminių Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų, sudariusių sąlygas Siemens vienašališkai nutraukti sutartį:

691.2. Urbico veikė priešingai Siemens interesams, nes be Jungtinės veiklos sutartimi privalomo Valdymo komiteto pritarimo sudarė keletą susitarimų su Užsakovu ir Nordea banku, kuriais be pagrindo buvo pripažinti Automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos (toliau – Sistemos) defektai ir kaltė dėl jų suversta Siemens, pakeistos Rangos sutarties sąlygos ir kt. Pasisakydamas dėl be Valdymo komiteto pritarimo ir be Siemens žinios sudaryto Urbico ir Užsakovo 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo, teismas nevertino šio susitarimo sudarymo aplinkybių ir tikslų, nes juo Urbico siekė tik išvengti savo atsakomybės už tai, kad netinkamai vykdė Rangos sutartį, siekdama visą atsakomybę už tai suversti Siemens. Teismas taip pat nevertino Rangos sutarties turinio, todėl nenustatė, kad Susitarimas dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo prieštaravo Rangos sutarties sąlygoms dėl galimybės priimti darbus su nežymiais defektais, atidėti jų ištaisymą. Teismas nevertino to, kad Rangos sutartis nenumato galimybės sudaryti Susitarimą dėl tarpinio darbų perėmimo, Rangos sutartyje nėra nuostatų dėl tarpinio neužbaigtų darbų tinkamumo įteisinimo. Susitarimu dėl tarpinių darbų perėmimo Urbico sutiko su Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 14.7 punkte nustatytos mokėjimų tvarkos pakeitimu ir sutarė, kad mokėjimai bus vykdomi tik po defektų ištaisymo, be to, buvo pakeistos Rangos sutarties nuostatos dėl garantijos termino pradžios skaičiavimo, ją susiejant su defektų ištaisymo momentu. Sudarydamas tokio turinio Susitarimą dėl tarpinių darbų perėmimo Urbico veikė ne konsorciumo, bet išimtinai savo interesais, o tokie veiksmai atitinka CK 6.217 str. 2 d. numatytas esminio sutarties pažeidimo sąlygas.

70Teismas nevertino Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo sudarymo pasekmių, sukėlusių riziką, kad Užsakovas jokių darbų apskritai nepriims ir savo reikalavimus nukreips tik į Siemens. Susitarimu Užsakovas faktiškai nepriėmė darbų pagal Rangos sutartį ir dėl to Užsakovui nekilo pareiga mokėti už atliktus darbus, buvo sudarytos prielaidos jam piktnaudžiauti padėtimi ir vilkinti Perėmimo pažymos išdavimą, nepriimant darbų net ir dėl smulkių neesminių defektų (Perėmimo pažyma buvo išduota tik 2010 m. lapkričio 5 d.). Susitarimas dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo buvo naudingas vieninteliam Urbico, nes jo pagrindu buvo sudarytas 2009 m. kovo 27 d. Susitarimas dėl mokėjimų, pagal kurį Urbico gavo iš Nordea banko daugiau kaip 24 000 000 Lt dydžio kreditą, jį panaudojusi savo nemokumo problemoms spręsti. Kiti jungtinės veiklos partneriai apmokėjimo už savo atliktus darbus negalėjo gauti tiesiogiai iš Užsakovo (mokėjimų reikalavimo iš Užsakovo teisė buvo perleista Nordea bankui). Partneriai iš sutarties negavo to, ko tikėjosi, todėl Urbico veiksmai pripažintini esminiu sutarties pažeidimu, tenkinančiu CK 6.217 str. 2 d. sąlygas.

71Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas, kad Susitarimu dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo pripažinti darbų trūkumai nėra esminis Siemens interesų pažeidimas. Rangos sutarties vykdymo klausimai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, ne jį sudaro tik įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdymo vertinimas. Byloje kelti klausimai dėl Siemens neva netinkamai atliktų darbų pagal Rangos sutartį yra šalutiniai ir neturi reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste. Byloje esanti medžiaga akivaizdžiai nepakankama konstatuoti, kad būtent dėl Siemens veiksmų Rangos sutartis buvo vykdoma su trūkumais. Priešingai – byloje esantys duomenys leidžia tvirtinti, kad netinkamą Rangos sutarties vykdymą lėmė ieškovui Urbico priskirtų darbų vykdymo trūkumai (vėlavimas, darbų defektai). Teismas neatsižvelgė į tai, kad Siemens dar iki Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo išreiškė Urbico ir Užsakovui motyvuotą nesutikimą su Užsakovo nurodomais darbų trūkumais.

72Siemens skunde toliau nurodoma, kad teismas neteisingai įvertino 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo sudarymą be Valdymo komiteto pritarimo kaip neesminį (formalų) Jungtinės veiklos sutarties pažeidimą. Jungtinės veiklos partnerių interesų konflikto rizika padidėja vienam iš partnerių suteikus „išplėstinius įgalinimus“, todėl Jungtinės veiklos sutartyje ir buvo numatytos atsakingojo partnerio veiksmų kontrolės priemonės. Viena iš tokių priemonių buvo Valdymo komiteto pritarimas atsakingojo partnerio veiksmams ir sprendimams pagal Jungtinės veiklos sutarties 1.2 punktą. Sąlyga dėl atsakingojo partnerio veiksmų suderinimo su kitais partneriais laikytina esmine sutarties sąlyga, kurios nesilaikymas sukelia nukentėjusiai šaliai teisę nutraukti sutartį. Susitarimų sudarymas be Valdymo komiteto pritarimo negali būti laikomas formaliu Jungtinės veiklos sutarties pažeidimu. Pažeidimo sudarius susitarimus be Valdymo komiteto pritarimo formalumą panaikina ir tokių pažeidimų mastas bei pakartotinumas, įrodantis Urbico tyčinį neteisėtą veikimą.

73Pasak apelianto, teismas be pagrindo nevertino kitų be Siemens žinios ir sutikimo sudarytų Urbico susitarimų, kaip nepatenkančių į bylos nagrinėjimo ribas. Nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos pirmosios instancijos teismas laikėsi neteisingos pozicijos, kad vertinant esminius sutarties pažeidimus, lėmusius sutarties nutraukimą, esą reikia vertinti tik tas aplinkybes, kurias sutartį nutraukianti šalis žinojo ir nurodė sutarties nutraukimo metu. Teismas pažeidė CPK 226 str. ir CPK 230 str. 1 d. nuostatas bei CK 1.5 str. įtvirtintą teisingumo principą, atsisakydamas nagrinėti ir vertinti Siemens pateiktus įrodymus apie Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus, apie kuriuos Siemens sužinojo po sutarties nutraukimo. Eilės kitų Urbico susitarimų be Valdymo komiteto pritarimo sudarymas parodo, kad Urbico nuolatos tyčia pažeidinėjo Jungtinės veiklos sutartį, veikdama tik savo interesais. Teismas privalėjo nagrinėti bei vertinti ir kitus Siemens nurodytus Urbico sudarytus susitarimus be Valdymo komiteto pritarimo bei Siemens žinios, prieštaravusius Jungtinės veiklos sutarties tikslams (2007 m. liepos 23 d. Reikalavimų perleidimo sutartį su Nordea banku, 2009 m. sausio 5 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Paslaugų teikimo sutarties, 2009 m. sausio 5 d. Papildomą susitarimą Nr. 2 prie Paslaugų teikimo sutarties, sudarytus su Užsakovu, 2009 m. kovo 27 d. susitarimą su Užsakovu ir Nordea banku dėl mokėjimų). Tie susitarimai įrodo Urbico veikimą priešingai konsorciumo ir jungtinės veiklos partnerių interesams, jie atitinka CK 6.217 str. 2 d. nustatytas sutarties esminio pažeidimo sąlygas.

741.3. Urbico slėpė nuo Siemens reikšmingą informaciją, nes net ir po prašymų nepateikė informacijos apie sudarytus susitarimus, pažeidžiančius Siemens interesus. Šios Urbico pareigos pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.14 ir 3.17 punktus nevykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Teismas klaidingai pripažino, jog Urbico vykdė pareigą dalintis su partneriais reikšminga informacija. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl savo pobūdžio bei masto Urbico pareigos keistis informacija nevykdymas nelaikytinas atitinkančiu CK 6.217 str. 2 d. sąlygas dėl esminio sutarties pažeidimo. Darydamas tokią išvadą teismas rėmėsi tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis dėl neva įsiteisėjusio Vilniaus 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo (šis sprendimas buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo), bei tuo, kad Siemens reikalavo iš Urbico pateikti Susitarimą dėl tarpinių darbų perėmimo tik 2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu. Šio Susitarimo 1 priedo, kuriame nurodyti perimami darbai, Siemens reikalavo iš Urbico dar iki 2009 m. rugpjūčio 10 d. (tą patvirtina byloje esantys Siemens raštai ieškovui Urbico). Siemens reikšmingos informacijos Urbico neteikė tyčia, todėl Siemens nebegalėjo tikėtis, kad Urbico šią pareigą vykdys ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad Urbico netgi kliudė prašomą informaciją Siemens gauti iš Užsakovo. Teismas nevertino, kokiomis aplinkybėmis Siemens sužinojo apie Urbico sudarytus be Valdymo komiteto pritarimo ir Siemens žinios susitarimus. Padaręs fakto klaidų ir neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Urbico teikė informaciją Siemens, kad Susitarimo dėl tarpinių darbų perėmimo nepateikimas esąs tik formalus Jungtinės veiklos sutarties pažeidimas. Atsižvelgdama į Urbico tyčinių pažeidimų mastą, pakartotinumą ir vienašališkai atliktų veiksmų pasekmes, Siemens teigia, kad atotrūkis tarpo to, ko Siemens tikėjosi, ir to, ką gavo, yra itin didelis ir pagrindžia esminio sutarties pažeidimo pobūdį.

751.4. Urbico slėpė informaciją apie savo nemokumą ir nevykdė darbų pagal Rangos sutartį finansavimo pareigos. Teismas pateikė nenuoseklius ir prieštaringus motyvus dėl Siemens pozicijos apie tai, kad Urbico pareigos finansuoti Rangos sutarties darbus pagal Jungtinės veiklos sutarties 1.7 punktą ir iš to kylančios pareigos dalintis informacija apie savo finansinę padėtį nevykdymas yra esminis Jungtinės veiklos sutarties pažeidimas. Teismas suklydo nevertindamas restruktūrizavimo procedūrų taikymo pasekmių ( ieškovui Urbico iškelta restruktūrizavimo byla) ir nepagrįstai sureikšmindamas Siemens atliktų darbų galimo nepriėmimo dėl tariamų defektų aplinkybę. Ieškovui Urbico iškėlus restruktūrizavimo bylą tapo akivaizdu, jog jis negalėjo tinkamai vykdyti pareigos finansuojant konkurso darbus ir atsiskaityti su partneriais už jų atliktus darbus. Restruktūrizavimo bylos Urbico iškėlimas ir neteisėtų susitarimų sudarymas lėmė, kad pasikeitė atsiskaitymo pagal Jungtinės veiklos sutartį tvarka, o to, sudarydami sutartį, partneriai negalėjo numatyti. Egzistavo CK 6.219 str. numatytas pagrindas, nes buvo aišku, jog Urbico iš esmės pažeis Jungtinės veiklos sutartį, negalėdama sumokėti veiklos partneriui Siemens. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Urbico turėjo informuoti Jungtinės veiklos sutarties partnerius apie tai, jog ji susiduria su finansiniais sunkumais, turinčiais įtakos atsiskaitymui su partneriais ir keliančiais grėsmę jungtinės veiklos tikslų įgyvendinimui. Urbico tyčinis slėpimas informacijos apie savo nemokumą ir negalėjimą vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutarties 1.7. ir 3.4.3 punktus yra esminis Jungtinės veiklos sutarties pažeidimas.

761.5. Urbico nepateikė užsakovui Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo. Teismo išvada apie tai, kad daugiau kaip trejus metus nepateikdami Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijų, Jungtinės veiklos sutarties partneriai to nelaikė esminiu jungtinės veiklos uždaviniu, yra nepagrįsta ir neteisėta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Užsakovas reikalavo pateikti Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimą ir jį atnaujinti. Urbico pateiktas Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimas galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. Tokią garantija pagal Jungtinės veiklos sutarties reikalavimus buvo pateikęs ir Siemens, todėl nesuprantama, kuo teismas grindė išvadą, kad sutarties partneriai daugiau kaip trejus metus nepateikė Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijų. Užsakovas turi Rangos sutartyje įtvirtintą teisę nutraukti sutartį, jeigu Rangovas nepateiks Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Užsakovas grasino sustabdyti darbus, jeigu nebus atnaujintas Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimas, todėl teismo teiginiai apie tai, kad Siemens baimės dėl Užsakovo galimybės nutraukti sutartį esančios hipotetinės, yra nepagrįsti. Urbico tyčia neteikė Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo, nes dėl savo prastos finansinės padėties jo negalėjo gauti, be to, nesąžiningai siekė, kad tokią garantiją Užsakovas gautų iš Siemens, nes esą tik jo darbai likę neatlikti. Jungtinės veiklos sutarties 3.9 punkto pažeidimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu.

771.6. Urbico nevykdė esminės Rangos sutarties dalies – Viešojo transporto prioriteto sistemos (VTPS) įdiegimo darbų, tačiau teismas šios aplinkybės nepagrįstai nevertino. Atsisakymas įdiegti VTPS laikytinas Urbico padarytu esminiu Jungtinės veiklos sutarties pažeidimu, nes: a) VTPS yra viena esminių projekto dalių, užtikrinant diegiamos sistemos intelektualinį lygį; 2) jos vertė sudarė net 7 360 747 Lt (be PVM); 3) be VTPS negalėjo būti perduoti nei vieno partnerio atlikti darbai Užsakovui; 4) Užsakovas turėjo teisę nutraukti Rangos sutartį tuo pagrindu, kad Urbico ir Fima nevykdė VTPS darbų; 5) Užsakovas galėjo įpareigoti Siemens vykdyti VTPS diegimo darbus, nes partneriai pagal Jungtinės veiklos sutartį prisiėmė solidarią atsakomybę prieš Užsakovą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Urbico tyčia vengė vykdyti VTPS diegimo darbus. VPTS taip ir liko neįdiegta, o Užsakovas pareiškė pretenziją konsorciumui dėl sutarties kainos sumažinimo neįdiegtos VTPS verte. Tokios reikšmingos rizikos sudarydama Jungtinės veiklos sutartį Siemens neprisiėmė, todėl atsisakymas vykdyti VTPS įdiegimo darbus laikytinas esminiu Jungtinės veiklos sutarties pažeidimu.

781.7. Visų nurodytų aplinkybių visetas sudaro esminius ir daugkartinius Urbico padarytus Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus. Dėl šių pažeidimų vienašalis Jungtinės veiklos sutarties pažeidimas buvo teisėta ir adekvati Siemens gynybos priemonė. Teismas nevertino visų Urbico pažeidimų viseto, apsiribodamas atskirų Siemens nurodytų esminių Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų analize, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Urbico iš esmės nepažeidė sutarties. Teismų praktika patvirtina, kad daugybinių ir tęstinių pažeidimų visetas laikomas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą nutraukti sutartį. Visi pažeidimai demonstruoja didžiulį atotrūkį tarp to, ko Siemens tikėjosi, sudarydamas Jungtinės veiklos sutartį, ir to, ką realiai gavo, be to, dėl šių pažeidimų realiai grėsė ne mažesni nei 20 000 000 Lt dydžio nuostoliai. Sutarties nutraukimas buvo adekvati Siemens savigynos priemonė nuo atsakingojo partnerio Urbico vykdomų pažeidimų.

791.8. Skundžiamoje nutartyje pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų – Užsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Nordea Bank Finland Plc teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.

802. Netinkamai pritaikytos ir išaiškintos materialinės teisės normos, turėjusios įtakos teisingam bylos išsprendimui, konkrečiai – CK 6.217 str. bei CK LI skyriaus normos dėl Jungtinės veiklos teisinių santykių, CK 6.246 str. dėl neteisėtų veiksmų nustatymo, taip pat CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. ir CK 6.980 str. 2 d. nustatytos netesybų mažinimo taisyklės. Ši skundo dalis grindžiama tokiais argumentais:

812.1. Nutraukęs sutartį Siemens toliau vykdė savo pareigas pagal Rangos sutartį, nesukeldamas jokių neigiamų pasekmių kitoms sutarties šalims, todėl jam negali būti taikoma Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte numatyta bauda. Konstatavus teisėtą Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą, Siemens negali būti taikomos sutartinės netesybos – bauda, todėl Urbico ir Fima ieškiniai turėjo būti atmesti. Teismas nevertino civilinės atsakomybės pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą atsiradimo sąlygų. Vienašalis sutarties nutraukimas negali būti tapatinamas su neteisėtais veiksmais, kurie yra būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nurodytas sąlygas Siemens neteisėti veiksmai neegzistavo. Urbico padaryti Jungtinės veiklos sutarties pažeidimai, net jeigu jie ir būtų pripažinti neesminiais, lėmė Siemens negalėjimą dalyvauti jungtinėje veikloje. Jokių nuostolių ar kitų neigiamų pasekmių dėl vienašalio sutarties nutraukimo kiti Jungtinės veiklos sutarties dalyviai nepatyrė. Nesant neteisėtų veiksmų negali būti taikoma sutarties 5.1 punkte numatyta bauda, net jeigu teismas ir pripažintų, jog Siemens nutraukė sutartį neteisėtai.

822.2. Nutarties dalis dėl ieškovams priteisiamų netesybų dydžio priteisimo yra nemotyvuota. Teismas niekaip nemotyvavo sutartinių netesybų sumažinimo iki skundžiamoje nutartyje nurodytų sumų. Tai yra savarankiškas pagrindas pripažinti nutartį prieštaraujančia CPK 291 str. 1 d. 5 punktui ir ją panaikinti. Nutarties dalis dėl netesybų priteisimo nepagrįsta įrodymais ir prieštarauja CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., 6.259 str. ir 6.980 str. 2 d. nuostatoms, nes teismas:

83a) priteisė baudines netesybas, kurios draudžiamos kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai;

84b)

85Jeigu ir sutikus su argumentais, kad Urbico pažeidimai nesukėlė pagrindo Siemens nutraukti Jungtinės veiklos sutartį, priteisdamas netesybas teismas negal?jo neatsižvelgti, kad sutarties nutraukimas buvo išprovokuotas Urbico padarytø sutarties pažeidimø, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino. Teismas tur?jo atsižvelgti ? Urbico netinkam? sutarties vykdym?, spræsdamas tiek Urbico teis?s ? netesybas, tiek jų dydžio klausimus, ta?iau to nepadar?.

862.3. Urbico ir Fima kartu su netesybomis reikalavo priteisti procesines pal?kanas, skai?iuotinas pagal Mok?jimø, atliekamø pagal komercinius sandorius, v?lavimo prevencijos ?statym? (toliau – Mokėjimų įstatymo). Urbico ir Fima reikalavimus dėl netesybų grind? padarytais ar ateityje atsirasiančiais nuostoliais. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, jog netesybos nustatomos siekiant atlyginti nukent?jusios šalies patirtus nuostolius. Mok?jimø įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad jis nereglamentuoja pal?kanø, susijusiø su mok?jimais nuostoliams atlyginti. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti Mok?jimø ?statym? ir priteisti pagal šį įstatymą skai?iuotinas procesines pal?kanas. Be to,

872.4. Apelianto ?sitikinimu, pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs faktines aplinkybes, nepagr?stai atsakomybæ už Jungtin?s veiklos sutarties pabaig? priskyr? atsakovui Siemens. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent ieškovas Urbico tur?jo b?ti pripažintas atsakingu už Jungtin?s veiklos sutarties pabaig?, todėl jam kilo pareiga sumok?ti atsakovui Siemens 50 000 000 litø dydžio netesybas pagal Jungtin?s veiklos sutarties 5.1 punkt?. Apelianto teigimu, Jungtin?s veiklos sutartis baig?si d?l atsakovo nurodytų Urbico ty?iniø veiksmø, kuriais jis iš esm?s pažeid? šią sutart?, taip aiškiai išreikšdamas savo pozicij? toliau nebedalyvauti jungtin?je veikloje. Jeigu teismas nesutiktų su apelianto pozicija, kad netesybos negali b?ti baudinės, Siemens turi b?ti priteisiamos 50 000 000 Lt netesybos (neatsižvelgiant ? realiai Siemens patirtus nuostolius) iš ieškovo Urbico, šį pripažinus atsakingu už jungtin?s veiklos pabaig?.

883. Teismas iš esmės apribojo konstitucinę Siemens teisę į tinkamą teismo procesą, nes pažeidė CPK 259 str. 1 dalį, numatančią, kad byla baigiama priimant teismo sprendimą. Jeigu dalis reikalavimø iš esm?s spræstini priimant sprendim?, o kita dalis gal?tø b?ti baigta priimant nutartį, teismas visus šiuos klausimus turi išspræsti priimdamas vien? procesinį dokument? – sprendim?. Be jokių motyvų byla pagal tris atskirus ieškinius buvo išspręsta nutartimi. Siemens turėjo vos 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti, kuris buvo akivaizdžiai nepakankamas siekiant tinkamai įgyvendinti teisę į tinkamą teismo procesą šioje byloje. Be to, galimybė susipažinti su bylos medžiaga buvo suteikta likus vos vienai dienai iki skundo pateikimo termino pabaigos. Apelianto nuomone, ginčas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas esmingai pažeidus proceso teisės normų reikalavimus.

89Atskiruoju skundu ieškovas Urbico prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pilnai tenkinti Urbico reikalavimus atsakovui Siemens dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų (baudos) priteisimo, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas taip pat prašo iš nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti kaip nepagrįstus teismo motyvus dėl nustatytų formalių Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų dėl su Užsakovu sudaryto 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo be atskiro Valdymo komiteto sprendimo, taip pat dėl pareigos partneriams keistis informacija, būtina tinkamam įsipareigojimų įvykdymui. Kitoje (neskundžiamoje) dalyje apeliantas prašo palikti teismo nutartį nepakeistą (tomas 20, b. l. 47-78)

90Pagrindiniai ieškovo Urbico skundo argumentai:

911. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas yra padaręs bent du Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus, nors jie ir buvo pripažinti neesminiais:

921.1. Darydamas išvadą, kad ieškovas (atsakingasis partneris) formaliai negalėjo su Užsakovu sudaryti 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo be konsorciumo Valdymo komiteto pritarimo, teismas neįvertino ieškovo procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų. Atsakovo nurodyti vienašalio Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pagrindai išeina iš bylos nagrinėjimo ribų, nes jie nebuvo įvardinti atsakovo 2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešime apie sutarties nutraukimą, o plėsti apibrėžtas ginčo ribas nebuvo pagrindo. Atsiliepime į ieškinį atsakovas pateikė naujas Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pagrindų versijas, kurių nebuvo jo pranešime apie sutarties nutraukimą. Apie naujai iškeltus sutarties nutraukimo pagrindus atsakovas neinformavo ieškovo CK 6.218 str. 1 d. nustatyta tvarka, todėl neturi pagrindo remtis kitais pagrindais nei nurodyti jo pranešime apie numatomą sutarties nutraukimą. Teismas neturėjo vertinti atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų kitų sutarties nutraukimo pagrindų. Iš skundžiamos nutarties motyvų turi būti pašalinti atsakovo pranešime dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nenurodyti sutarties nutraukimo pagrindai, nes jie negali patekti į bylos nagrinėjimo dalyko ribas.

931.2. Ieškovas laikosi pozicijos, kad teismas be pagrindo pripažino 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo sudarymą nesant Valdymo komiteto pritarimo formaliu Jungtinės veiklos sutarties pažeidimu. Jungtinės veiklos sutarties sąlygų sisteminės analizės pagrindu apeliantas tvirtina, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Susitarimui dėl darbų dalinio priėmimo sudaryti buvo reikalingas kitų konsorciumo narių pritarimas. Vertindamas Jungtinės veiklos sutarties 3.4.4 punkto sąlygas teismas negalėjo nepripažinti, jog ieškovas turėjo teisę konsorciumo vardu sudaryti ir pasirašyti visus einamuosius sutarčių vykdymo dokumentus, o tokiu dokumentu ir yra laikytinas 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas, nes jis iš esmės skirtas darbų perdavimui, o tam atskiro leidimo ieškovui nereikėjo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Jungtin?s veiklos sutarties nuostatomis, negal?jo konstatuoti ieškovo padaryto šios sutarties pažeidimo, o jį konstatavęs – pažeidė įstatyme įtvirtintus bei teismø praktikoje išplėtotus sutar?iø aiškinimo ir taikymo principus.

941.3. Konsorciumo Valdymo komiteto 2007 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1 buvo nutarta, kad prievolėms pagal ieškovo ir Nordea banko kredito sutartį užtikrinti ieškovas konsorciumo vardu pasirašys visus su tuo susijusius dokumentus. 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas buvo sudarytas siekiant gauti finansavimą iš banko, kad būtų galima vykdyti tolimesnius darbus pagal Jungtinės veiklos ir Rangos sutartis, todėl jis buvo sudarytas visų konsorciumo partnerių interesais. Apeliantas prašo pašalinti iš skundžiamos teismo nutarties nepagrįstus motyvus dėl Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo dėl su Užsakovu sudaryto 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo be atskiro Valdymo komiteto pritarimo.

951.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagr?stą išvad?, kad ieškovas formaliai pažeid? Jungtin?s veiklos sutarties nuostatas d?l pareigos partneriams keistis informacija, b?tina tinkamam ?sipareigojimø ?vykdymui, nors ir pažymėjo, kad ši aplinkyb? nesudar? esminio sutarties pažeidimo. Byloje išdėstyti ieškovo motyvai ir pateikti ?rodymai patvirtina, kad ieškovas laik?si pareigos keistis su partneriais b?tina informacija. Teismas kaip formalø Jungtin?s veiklos sutarties sąlygų d?l pareigos partneriams keistis informacija, b?tina tinkamam ?sipareigojimø ?vykdymui, pažeidim? ?vertino aplinkybæ, jog ieškovas apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarim? d?l tarpiniø darbø perėmimo neinformavo atsakovo, o gavæs pranešim? d?l sutarties nutraukimo nepateik? atsakovui to Susitarimo kopijos. Pasak apelianto, tokia teismo išvada keistina, nes atsakovas pats gal?jo gauti vis? reikaling? informacij?, o ieškovas netur?jo pareigos tarpininkauti atsakovui santykiuose su Užsakovu.

961.5. Teismas pagr?stai nustat? aplinkybes, kad 2009 m. kovo 5 d. Susitarime su Užsakovu įrašyti kaip nepriimtini d?l netinkamo atlikimo atsakovo darbai buvo nurodyti ir žinomi atsakovui dar iš 2008 metais su Užsakovu vykusio susirašin?jimo ir susitikimø, todėl apie Susitarime su Užsakovu nurodytas su atsakovu susijusias aplinkybes šis buvo tinkamai informuotas ir negal?jo jø nežinoti.

971.6. Teismas vadovavosi kaip preziumuojama aplinkybe Vilniaus m. 1 apylink?s teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilin?je byloje Nr. 2-14540- 640/2009, kuriame konstatuota, jog Jungtinės veiklos sutarties šalys nuolat bendradarbiavo ir ieškovas nuolat teik? informacij? atsakovui. Ši konstatuota aplinkyb? nebuvo paneigta jokiais byloje esan?iais ?rodymais, tod?l pirmosios instancijos teismas netur?jo pagrindo nelaikyti min?tame teismo sprendime nurodytø aplinkybiø ?rodytomis.

982. Apelianto vertinimu, Jungtinės veiklos sutarties 1.5 punkte nustatytos netesybos nebuvo aiškiai per didelės, todėl teismas nepagrįstai sumažino jų dydį. Atsakovas tokį netesybų dydį pripažino tiek ikisutartiniuose santykiuose su Jungtinės veiklos sutarties šalimis, tiek bylos nagrinėjimo metu. Nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad netesybas ir jų dydį nustatanti Jungtinės veiklos sutarties nuostata buvo įtraukta atsakovo siūlymu. Teismas negal?jo vertinti netesybø dydžio aplinkyb?s ieškovo, pri?musio atsakovo pasi?lytas sutartines s?lygas d?l netesybø dydžio, nenaudai. Be to, atsakovas bylos nagrin?jimo metu priešieškiniu pareišk? ieškovui reikalavim? priteisti tokio paties Jungtin?s veiklos sutartyje numatyto 50 000 000 Lt dydžio netesybas, tuo dar kart? pripažindamas, kad toks netesybø dydis yra pagr?stas. Teismas ?statyminiu pagrindu tur?jo preziumuoti ?rodyta pagr?sto netesybø dydžio aplinkybæ (CPK 182 str. 5 p.).

993. Teismas pagr?stai nustat?, kad n?ra teisinio pagrindo riboti atsakovo atsakomybæ, tod?l padaryti nuostoliai, apibrėžti sutartinių netesybų dydžiu, turėjo b?ti atlyginti visiškai. Nemotyvuotas netesybų mažinimas reiškia atleidimą nuo civilinės atsakomybės įstatymuose nenumatytais pagrindais, kurių sąrašas yra išsamus (CK 6.253 str.). Ieškovas paaiškinimais teisme ir į bylą pateiktais rašytiniais ?rodymais patvirtino, kad ieškovas d?l atsakovo įvykdyto Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo patyr? netgi didesnio dydžio nuostolius už prašomas priteisti 50 000 000 Lt netesybas. Ieškovo patirtiems nuostoliams viršijant Jungtin?s veiklos sutartyje numatytø netesybø dyd?, netesybø dydis negal?jo b?ti mažinamas.

1004. Teismas, iš esm?s nemotyvuodamas priteistinø netesybø dydžio sumažinimo, faktiškai paneig? suderint? šaliø vali? d?l atsakomyb?s už sutartiniø ?sipareigojimø pažeidim?, sutarties privalomumo ir vykdytinumo principus. Atsakovo ?vykdytas Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimas sutrukd? pašalinti jo atliktø darbø defektus, pabaigti laiku atlikti nebaigtus atsakovo darbus bei laiku juos perduoti su kitø konsorciumo nariø darbais Užsakovui. D?l atsakovo darbø nepabaigimo laiku Užsakovas paskai?iavo Jungtin?s veiklos sutarties šalims didelius nuostolius, todėl Jungtin?s veiklos sutarties šalys iš sutarties pasitraukusio atsakovo turi pagr?st? teisæ reikalauti šaliø susitarimu nustatytø netesybø, kad kompensuoti šaliø praradimus ne?vykdžius ir netinkamai ?vykdžius sutartinius ?sipareigojimus. Teismas į šias aplinkybes be pagrindo neatsižvelgė.

1015. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 23 383,50 Lt išlaidų dėl šviesoforo valdiklio įjungimo rankiniu būdu atmestinas, neįrodžius tiesioginio priežastinio ryšio tarp patirtų išlaidų ir valdiklio kokybės trūkumų fakto.

1026. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog nėra galimybės nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų pateikiant videodetekcijos įrenginius ir videodetekcijos sistemos sutrikimų. Įstatymin? atsakovo, kaip jam priskirtos pateikti įrangos pardavėjo, pareiga garantuoti perduodamos ?rangos kokybæ buvo numatyta ir Jungtin?s veiklos sutartyje. Atsakovas buvo videodetektoriø tiek?jas, tod?l jis yra atsakingas už šios ?rangos kokybæ. Nepaneigta, kad videodetekcijos gedimai, kuriuos šalinti buvo priverstas ieškovas, buvo susiję išskirtinai su pačia įranga, o ne jos įdiegimu. Atsakovo tiekiama įranga buvo nekokybiška, todėl jis turi pareigą atsakyti už tinkamą jos veikimą. Atsakovo raštai, kuriais jis siūlė naudoti indukcinius jutiklius, taip pat neatleidžia nuo pareigos patiekti tinkamą įrangą. Iš anksto žinodamas, kad tokia įranga neveiks, atsakovas, kaip įrangos tiekėjas, privalėjo informuoti Užsakovą apie tokios įrangos netinkamumą. Užsakovui nepritarus atsakovo siūlymui ir atsakovui nenurodžius, kad jis negal?s patiekti kokybiškø videodetekcijos ?renginiø, atsakovas negali b?ti atleistas nuo atsakomyb?s už netinkam? jo pateiktø videodetekcijos ?renginiø veikimą. Netinkamo ?renginiø veikimo priežastis buvo ne videodetekcijos sistemos įrengimas pagal gamintojo rekomendacijas (įrengimą atliko ieškovas), bet patys videodetektavimo ?renginiai. Apelianto nuomone, byloje pateikta pakankamai duomenø, ?rodan?iø, kad yra tiek teisinis, tiek faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovo pateiktø nekokybiškø videodetektavimo irenginiø ir ieškovo patirtų išlaidø šalinant min?tos ?rangos netinkam? veikim?. Analogiškais argumentais apeliantas grindžia reikalavimą priteisti nuostolius ir d?l indukciniø kilpø gedimø šalinimo.

1037. Apeliantas nesutinka su teismo tvirtinimu, jog ryšio sutrikimai, kuriuos šalinant ieškovas patyr? nuostoliø, galėjo būti s?lygoti kitø veiksniø, už kuriuos atsakovas neatsako, bet ne aplinkybės, jog atsakovas nebuvo baigęs jam priklausančių darbų ir jo pateikti valdikliai neužtikrino tinkamo Sistemos veikimo. Teismas nepagr?stai ne?vertino ieškovo argumentø ir pateiktų įrodymų, patvirtinan?iø, kad ryšio sutrikimus s?lygojo ne ryšio problemos, o atsakovo patiektø valdikliø išsijungimas, d?l ko centriniame pulte dingdavo ryšys su konkre?ia sankryža. Atsakovo patiekti valdikliai tur?jo atitikti konkurso s?lygas, tod?l d?l konkurso s?lygas neatitinkan?ių valdiklių netinkamo veikimo yra atsakingas atsakovas. Atsakovas raštu ne kart? pripažino, jog d?l ryšio sutrikimø gali b?ti kaltas jis arba Fima. Apelianto teigimu, byloje surinkti ?rodymai vienareikšmiai patvirtina, kad yra tiek teisinis, tiek faktinis priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtø išlaidø vykstant ? Sistemos gedimų vietas ir atsakovo pateiktø konkurso s?lygø neatitinkan?iø valdikliø kokyb?s tr?kumø, d?l kuriø sukeltø neigiamø pasekmiø pašalinimo yra atsakingas atsakovas.

1048. Ieškovas įrodymais pagrindė, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovo patiriamas Sistemos eksploatavimo išlaidas. Ieškovas pateik? gedimø ataskaitas, patvirtinančias, kad atsakovo pateikti valdikliai sistemiškai gesdavo ir tuo akivaizdžiai neatitiko kokyb?s reikalavimø. Atsakovui nuolat teikti pranešimai apie gedimus bei pateiktos s?skaitos d?l patirtø išlaidø. Teismas šių įrodymų nepagr?stai nevertino ir d?l jø ryšio su byla visiškai nepasisak?, nors jie patvirtina atsakovo neteis?tus veiksmus, ieškovui kilusius nuostolius ir priežastin? ryš? tarp atsakovo pareigø pažeidimo ir atsiradusių nuostoliø.

1059. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą d?l 627 572,79 Lt nuostoliø atlyginimo, konstatavęs, kad n?ra nustatyta neteis?tø atsakovo veiksmø pateikiant nepagr?st? priešprojektin? sprendimą dėl Antakalnio-Olandų žiedo šviesoforinio reguliavimo įrengimo ir dėl to ieškovo patirtų nuostoliø. Teismo motyvai apie priežastinio ryšio nebuvimą tarp atsakovo veiksmų pateikiant priešprojektinį pasiūlymą ir ieškovo nuostolių, kuriuos sudaro žiedinės sankryžos šviesoforinio reguliavimo sistemos sumontavimo ir vėlesnio demontavimo išlaidos, yra neteisingi. Teismas pripažino, kad atsakovo pateiktas priešprojektinis pasiūlymas buvo netinkamas. Tik Remiantis darbų pasiskirstymo priedu prie Jungtinės veiklos sutarties, partneriai įsipareigojo atlikti jiems priskirtus darbus laiku ir kokybiškai. Jeigu kuris nors partneris jam priskirtas užduotis atlieka ne laiku ir/ar ne kokybiškai, jis įsipareigoja kompensuoti kitiems partneriams atsiradusius tiesioginius nuostolius. Antakalnio - Olandø žiedo sankryžos projektavimo darbai buvo atlikti pagal atsakovo pateiktą priešprojektin? pasi?lym?, kurį atsakovas, jau parengus projektą ir jį įgyvendinus, vėliau pats paneigė. Taigi įrodymais patvirtinta, kad atsakovas netinkamai pareng? priešprojektin? pasi?lym?, kuris tur?jo reikšm?s netinkamo projekto parengimui ir jo ?gyvendinimui bei su tuo susijusioms ieškovo išlaidoms. Teismo teiginys dėl aplinkybės, kad sankryžos šviesoforinio reguliavimo sistemos projekto rengimo metu Siemens AG specialistai si?l? atlikti Antakalnio - Olandø žiedu vykstan?io eismo imitavimo simuliacijos tyrim?, ta?iau jo buvo atsisakyta, yra paremtas tiktai prielaida, o ne įrodymais. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tai lemia sprendimo neteisėtumą. Teismas nepagrįstai nesirėmė aplinkybe, kad sankryžos šviesoforinio reguliavimo projektas ieškovo buvo parengtas pagal atsakovo nurodymus priešprojektyje. Ieškovui ?gyvendinus atsakovo priešprojekt?, kilo nuostoliai d?l pareigos demontuoti ?rang? iš nefunkcionuojan?ios reguliuojamos sankryžos. Pasak apelianto, surinkti ?rodymai patvirtina, kad žalingi padariniai d?l Antakalnio - Olandø žiedo sankryžos ?rengimo ir demontavimo neb?tø atsiradæ, jei neb?tø atsakovo netinkamo priešprojektinio pasi?lymo ir nurodymo projektuoti. Šie žalingi padariniai n?ra pernelyg nutolæ nuo atsakovo veiksmø pateikiant priešprojektin? pasi?lym? ir nurodant prad?ti projektuoti šviesoforø signalizacij? ir ženklinimo pakeitimus. Tarp atsakovo neteis?tø veiksmø ir ieškovo nuostoliø yra priežastinis ryšys, todėl apeliantas prašo pakeisti teismo nutartį ir ieškovo reikalavimus dėl 837 090,76 Lt dydžio nuostolių priteisimo tenkinti visiškai.

106Atskiruoju skundu trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką ieškinio reikalavimą, Fima prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutart?, kuria iš dalies patenkintas Fima reikalavimas d?l netesybø priteisimo iš atsakovo Siemens, pakeisti ir trečiojo asmens Fima reikalavim? d?l 50 000 000 Lt baudos priteisimo iš atsakovo patenkinti visiškai, priteisti byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas (tomas 20, b. l. 1-6). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagr?stai taik? netesybø mažinimo institut?, nukrypo nuo teismø praktikos dėl CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d. normø taikymo ir aiškinimo, tod?l skundžiamos nutarties dalis, kuria yra atmestas Fima reikalavimas, yra neteis?ta ir nepagr?sta.

107Esminiai Fima atskirojo skundo argumentai:

1081. Jungtin?s veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytø netesybø dydis n?ra susietas su konsorciumo partneriø dalimi vykdant ši? sutart?, patiriant išlaidas ar įgyjant ?sipareigojimus, taip pat nesusietas su konkre?iais konsorciumo partneriø nuostoliais, patiriamais d?l Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo.

1092. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog verslininkams ir kitiems savo rizika pelno siekiantiems privatiems juridiniams asmenims civiliniuose teisiniuose santykiuose nustatomos griežtesnės atsakomybės sąlygos, taikomi didesni atidumo, rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo manyti, kad Jungtinės veiklos sutarties šalys galėjo netinkamai suvokti sutarties svarbą ir nustatyti neteisingo dydžio netesybas, užtikrinančias šios sutarties vykdymą. Visos ginčo šalys pripažįsta, kad nustatytas sutartinių netesybų dydis yra protingas.

1103. Teismas nenustat? jokiø Jungtin?s veiklos sutarties sąlygų prieštaravimo imperatyvioms ?statymo normoms, bendriesiems teis?s principams ar viešajai tvarkai požymiø, tod?l netur?jo teis?s keisti sutarties šaliø nustatyto ir negin?ijamo netesybø dydžio. Nors teismas iš esm?s konstatavo visas s?lygas, daran?ias negalim? netesybø mažinimo taikym?, ta?iau net ir nustatæs min?tas sąlygas nepagrįstai sumažino reikalaujamas priteisti netesybas nuo 50 000 000 Lt iki 15 000 000 Lt.

1114. Nebuvo pagrindo pripažinti Jungtin?s veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytas netesybas nepagr?stai arba neprotingai didel?mis ir taikyti sutartiniø netesybø mažinimo institut?. Be to, apelianto nuomone, yra neteis?ta, kada pripažinus sutarties pažeidimo fakt? ir tuo pagrindu priteisus sutartines netesybas, dėl jų sumažinimo pripažįstama, jog Fima ieškinys patenkintas tik iš dalies ir tuo pagrindu taikoma CPK 93 straipsnio 2 dalis.

112Ieškovas Urbico atsiliepimu į trečiojo asmens Fima atskirąjį skundą prašo šio asmens skundą tenkinti (tomas 20, b. l. 124-132). Nurodo, kad iš esmės sutinka su Fima atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nes:

1131. Egzistuoja visi pagrindai atsakovo Siemens sutartinei atsakomybei taikyti netesybų priteisimo forma, nes jis neturėjo teisėto pagrindo nutraukti Jungtinės veiklos sutartį.

1142. Neegzistuoja joks sutartinių netesybų mažinimo pagrindas. Netesybos nėra nepagrįstai didelės, tą pripažįsta ir atsakovas, be to, atsakovas pasiūlė ir netesybų dydį, taigi jis atitinka atsakovo valią.

1153. Sutartinių netesybų dydis yra pagrįstas, įvertinant projekto mastą ir šalių prisiimamą atsakomybę. Šalių prašytos netesybos yra pagrįsto dydžio ir priteistinos nepriklausomai nuo to, ar faktinis patirtų nuostolių dydis būtų mažesnis už sutartų netesybų dydį, todėl jos negalėjo būti mažinamos.

1164. Neegzistuoja aplinkybės, kad atsakovas iš dalies įvykdė prievolę ir todėl priteistinų iš jo netesybų dydis turėtų būti mažinamas. Atsakovas sutartinės pareigos likti jungtinėje veikloje iki visiškos projekto įgyvendinimo pabaigos neįvykdė ir atsisakė visų pareigų, numatytų Jungtinės veiklos sutartyje, o ne jų dalies.

1175. Sumažintos netesybos būtų mažesnės už Fima patirtus nuostolius dėl atsakovo prievolės neįvykdymo, o tai pažeidžia visiško nuostolių atlyginimo principą.

118Atsakovas Siemens atsiliepimu į trečiojo asmens Fima atskirąjį skundą prašo trečiojo asmens Fima atskirąjį skundą atmesti (tomas 20, b. l. 133-140).

119Su trečiojo asmens skundu nesutinka, nes:

1201. Trečiajam asmeniui Fima negalėjo būti priteistos netesybos, kadangi Siemens neatliko neteisėtų veiksmų. Savo veiksmais Siemens nesukėlė neigiamų pasekmių kitiems Jungtinės veiklos partneriams.

1212. Reikalaujamų netesybų dydžio pagrįstumas turi būti vertinamas ne sutarties sudarymo metu, bet pažeidimo, kuris suteikia teisę į netesybas, metu pagal konkrečias faktines aplinkybes. Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu Fima jau buvo atlikusi beveik visus jai priskirtus rangos darbus (kaip ir Siemens) bei gavusi praktiškai visą apmokėjimą už savo darbus. Sutarties sudarymo metu numatyto netesybų dydžio reikalavimas prieštarauja sutartinių netesybų prigimčiai ir reiškia nubaudimo bei lupikavimo įteisinimą.

1223. Susitartø netesybø dydžio protingumas priklauso nuo aplinkybiø, kuriomis jis taikomas. Nepagr?sta vertinti netesybø dydžio protingumo klausim? atsižvelgiant ? šaliø pareikštus reikalavimus viena kitai arba į tai, kad dėl netesybų susitarė profesionalūs verslininkai. Fima prielaida, kad priteistinø netesybø dydis netur?jo b?ti perži?rimas vien d?l to, jog d?l jo susitar? profesional?s verslininkai ir jog visi ieškovai tokiø reikalauja, yra neteisinga.

1234. Fima nepatyr? jokiø nuostoliø d?l Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo. Fima prielaida, kad priteistinø netesybø dydis su šaliø faktiškai patirtais nuostoliais nesietinas, yra nepagr?sta. Netesybø reikalavim? pareiškæs asmuo turi, siekdamas pagr?sti jo dyd?, nurodyti nuostolius, kuriuos netesybos kompensuos. Siemens byloje įrodė, kad Fima apskritai nepatyr? jokiø nuostoliø d?l Siemens tariamai neteis?tø veiksmø (Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo).

1245. Gin?o atveju teismas tur?jo pareig? mažinti Fima reikalautos baudos dydį. Teismas, suabejojæs Fima reikalautos baudos dydžiu, prival?jo taikyti netesybø mažinimo institut?, nors šioje byloje j? pritaik? netinkamai, todėl netesybas sumažino nepakankamai.

1256. Fima reikalavimas priteisti neprotingo dydžio netesybas prieštarauja tiek ?statyminiams imperatyvams, tiek s??iningumo bei protingumo principams, tiek viešajai tvarkai.

126Ieškovas Urbico atsiliepimu į atsakovo Siemens atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir pakeisti skundžiamą nutartį Urbico atskirajame skunde nurodytu būdu (tomas 21, b. l. 3-73). Be to, ieškovas prašo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą priešieškinį ir paduodant nepagrįstą atskirąjį skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

127Esminiai ieškovo atsikirtimai į atsakovo atskirojo skundo motyvus:

1281. Atsakovo nesutikimas su teismo pateiktu ginčo aplinkybių vertinimu nėra pagrindas keisti iš esmės pagrįstą teismo sprendimą.

1292. Atsakovo pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą nenurodyti sutarties nutraukimo pagrindai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, nes tokių pagrindų pri?mimas svarstyti teisme pažeidžia ieškovo teisæ b?ti informuotam apie sutarties nutraukimo pagrindus bei teisæ b?ti išklausytam kitos šalies, kooperacijos ir bendradarbiavimo vykdant sutart?, sutarties galiojimo bei privalomumo jos šalims principus. Atsakovas pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą nurodė konkrečius sutarties nutraukimo pagrindus, tačiau byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose apsisprendimą nutraukti sutartį ėmė pildyti naujais pagrindais, apie kuriuos ieškovui nebuvo pranešta nei atsakovo pranešimu apie būsimą sutarties nutraukimą, nei pranešimu apie sutarties nutraukimą. Šalies teis? nutraukti sutart? CK 6.217 str. 1 d. pagrindu yra ribojama CK 6.218 str. 1 dalyje reglamentuotu privalomu pranešimo apie numatom? sutarties nutraukim? pateikimu. Atsakovas neturi faktinio ir teisinio pagrindo remtis kitais Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo pagrindais nei buvo nurodyti jo pranešime apie sutarties nutraukim?, nes apie tokius pagrindus nebuvo pranešta ieškovui CK 6.218 str. 1 dalyje nustatyta tvarka. Tokių sutarties nutraukimo pagrindų teismas neturėjo svarstyti, nes jais išeinama už ginčo ribų.

1303. Atsakovo skunde nurodyti Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pagrindai nerealūs, jų tikrumas neįrodytas, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti. Visi ieškovo veiksmai atitiko jungtinės veiklos tikslus ir jos narių interesus, įskaitant ir byloje plačiai aptariamą ieškovo su Užsakovu sudarytą 2009 m. kovo 5 d. Susitarimą dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo.

1314. Teismo nustatytos aplinkybės vertinant 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo sudarymo faktą ir tikslą yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Ieškovas turėjo teisę sudaryti šį Susitarimą konsorciumo vardu Jungtinės veiklos sutarties 3.4.4 punkto bei 2007 m. gegužės 21 d. Valdymo komiteto sprendimo Nr. 1 pagrindu, kaip einamąjį Rangos sutarties vykdymo dokumentą, kuris iš esmės skirtas darbų pridavimui. Tokiam dokumentui sudaryti ieškovui nereikėjo Valdymo komiteto atskiro leidimo, todėl 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas sudarytas teisėtai. Ieškovas turėjo ir pareigą sudaryti tokį Susitarimą, nes grėsė galimos Užsakovo sankcijos dėl Rangos sutarties vykdymo kokybės, taip pat banko įspėjimas nutraukti Ilgalaikio kredito sutartį ir nebetęsti projekto finansavimo. 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas buvo sudarytas siekiant gauti projekto vykdymo finansavimą bei tęsti Jungtinės veiklos sutarties vykdymą.

1325. Rangos darbų perdavimui trukdė ne 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas, bet atsakovo atliktų darbų trūkumai. Byloje nepaneigta, kad šiame Susitarime įvardinti darbų trūkumai buvo pagrįstai priskirti atsakovui.

1336. 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas dėl tarpinių darbų perėmimo buvo sudarytas visų konsorciumo narių interesais ir jų nepažeidė. Ieškovas negavo pretenzijų dėl Susitarimo sudarymo nei iš kitų konsorciumo narių (be atsakovo ), nei iš projektą finansavusio banko. Atsakovo teiginiai, kad 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas buvo sudarytas tik ieškovo savanaudiškais interesais, yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais.

1347. 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas neprieštaravo Rangos sutarčiai, todėl jis negalėjo pakenti konsorciumo ar atsakovo interesams. Ieškovas remiantis Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 9 ir 10 punktų nuostatomis sudarė leistiną susitarimą dėl darbų priėmimo, siekiant ateityje išvengti ginčų su Užsakovu dėl priimamų darbų kokybės, bet ne kenkti konsorciumo ar atsakovo interesams. Susitarimo 7 punkte numatyta išlyga dėl Užsakovo mokėjimų už priduodamą nepilnai atliktą darbų etapą po visiško defektų ištaisymo nekeičia Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 14.7 punkte nustatytos atsiskaitymo (mokėjimų) už darbus tvarkos.

1358. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo pasekmes. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad Užsakovas atsisakė priimti dalį 2009 m. kovo 5 d. Susitarime nurodytų darbų dėl nepašalintų atsakovo darbo trūkumų, bet ne dėl paties Susitarimo sudarymo. Atsakovo nurodytos darbų per?mimo pasekm?s neturi jokio priežastinio ryšio su 2009 m. kovo 5 d. Susitarimu, kuris nepakenk? ir negal?jo pakenkti konsorciumo ar atsakovo interesams.

1369. Kiti atsakovo nurodyti keturi ieškovo sudaryti susitarimai taip pat nesudar? pagrindo nutraukti Jungtin?s veiklos sutartį. Teismas pagrįstai atsisakė vertinti kitus ieškovo sudarytus susitarimus kaip nepatenkančius į bylos nagrinėjimo ribas. Joks iš atsakovo pamin?tų kitų susitarimų nepatvirtina, kad ieškovas neva nuolatos ir ty?ia pažeidin?jo Jungtin?s veiklos sutart?, esą veikdamas išimtinai savo interesais ir iš esm?s keisdamas Jungtin?s veiklos sutart?. Be to, atsakovas net neginčija tariamai jo teises pažeidžiančių susitarimų, konkliudentiniais veiksmais paneigia savo teiginius, kad tie susitarimai pažeidė jo interesus.

13710. Apie darbų defektus, už kuriuos atsako atsakovas, buvo pareiškęs Užsakovas. Ieškovas laikėsi bendradarbiavimo pareigos Užsakovui nurodžius atsakovo darbų defektus. Atsižvelgdamas į faktinę padėtį bei į kitų konsorciumo narių ir Užsakovo teisėtus interesus ieškovas negalėjo nesutikti su Užsakovo valiniu pareiškimu dėl perimamų darbų defektų. D?l ieškovo neprieštaravimo Užsakovo konstatuotiems defektams nebuvo iš esm?s pažeistos atsakovo teis?s. Ieškovas tinkamai laik?si bendradarbiavimo pareigos, nes apie Užsakovo nurodytus tr?kumus praneš? atsakovui, praš? juos pašalinti bei tæs? visø darbø pridavim? Užsakovui, kad b?tø pabaigta vykdyti Rangos sutartis. Atsakovas nepagrįstai aiškina, kad ieškovo bendradarbiavimo pareiga pagal Jungtin?s veiklos sutart? neva tur?jo b?ti suprantama tik kaip ieškovo pozicijos derinimas su atsakovu. Teismas padar? pagr?st? išvad?, kad 2009 m. kovo 5 d. Susitarime pripažinti darbø tr?kumai n?ra esminis atsakovo interesø pažeidimas. 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo sudarymas neapsunkino Jungtin?s veiklos sutarties šaliø ir nesutrukd? siekti Jungtinės veiklos sutartimi prisiimto tikslo atlikti visus konkurso pagrindu pagal sudaryt? Rangos sutart? suder?tus su užsakovu darbus.

13811. Vilniaus miesto 1 apylink?s teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilin?je byloje Nr. 2-14540-640/2009 nustatytos aplinkyb?s, kad ieškovas, vykdydamas Jungtin?s veiklos sutartį nuolat bendradarbiavo su atsakovu ir teikė reikalingą informaciją, nėra paneigtos jokiu galutiniu teismo sprendimu, jos yra teisingos, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje jas pagrįstai vertino. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi civilin?je byloje Nr. 2A-841-56/2010 Vilniaus miesto 1 apylink?s teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas buvo panaikintas ne kaip neteis?tas ir nepagr?stas, bet pa?iam atsakovui atsisakius toje byloje pareikšto ieškinio.

13912. Atsakovas galėjo gauti visą prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti reikalingą informaciją. Tokia informacija jam buvo prieinama ne tik per ieškovą, bet ir per kitus Jungtinės veiklos sutarties partnerius. Jungtin?s veiklos sutartis ne?pareigojo ieškovo apie kiekvien? atliekam? veiksm? informuoti visø partneriø, partneriai tur?jo pareig? patys dom?tis kitø partneriø vykdoma veikla, numatyta Jungtin?s veiklos sutartyje, taip ?gyvendindami CK 6.973 str. ?tvirtint? savo teisæ.?

14013. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas neturi jokio pagrindo tvirtinti, jog jis neturėjo galimybės gauti kokios nors Jungtinės veiklos vykdymui būtinos informacijos. Bylos medžiaga patvirtina, kad darbas konsorciume ir su Užsakovu vyko bendradarbiaujant ir dalinantis informacija, reikalinga Rangos sutarties ir kitø sutar?iø įvykdymui. Byloje pateikti susirašin?jimo dokumentai rodo, kad ieškovas ne tik pri?m?, bet ir atsak? atsakovui ? siøstus raštus. Atsakovas jo nurodyt? informacijos nepateikim? siejo su tariamu ieškovo „išstojimu iš konsorciumo“ ar „nedalyvavimu jo veikloje“, ta?iau tokios aplinkyb?s ne?rodytos ir apskritai nesusijusios su byla. Atsakovo siekis kei?iantis informacija oficialiai užfiksuoti jam svarbias aplinkybes neturi nieko bendro su konsorciumo veikla. Atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių nustatyti, kaip jo nurodomos informacijos tariamas neturėjimas galėjo sutrukdyti tinkamai ir laiku vykdyti savo pareigas pagal Rangos sutartį ir susijusias sutartis. Atsakovas negavo to, ko tik?josi sudarydamas Jungtin?s veiklos sutart?, ne d?l jos netinkamo vykdymo iš kitø partneriø pus?s, bet d?l to, kad savo sprendimu atsisak? šalinti Užsakovo nustatytus jo atliktų darbø ir ?rangos defektus, nutrauk? bendradarbiavim? su konsorciumo partneriais ir atsisak? ieškovui teisme pareikštø reikalavimø.

14114. Tariamas ieškovo nemokumas nesudar? teis?to pagrindo nutraukti Jungtin?s veiklos sutart?. Ieškovas nebuvo nemokus ir jam nebuvo iškelta bankroto byla; jis vykdo teismo patvirtint? restrukt?rizavimo plan?, gauna pajamas, tod?l gali vykdyti Jungtin?s veiklos sutarties 1.7 ir 3.4.3 punktuose numatytus ?sipareigojimus. Atsakovo teiginiai apie tariamą ieškovo nemokumą yra prasimanyti, tod?l atmestini. Be to, tariamu ieškovo nemokumu nebuvo remiamasi atsakovo pranešime dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo. Faktiškai žinojæs apie ieškovo vadovo kreipim?si d?l restrukt?rizavimo bylos išk?limo ir to nenurodæs nei pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą nei sutarties nutraukime, atsakovas tuo pripažino, kad tai nepažeidžia Jungtin?s veiklos sutarties. Tarp Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir restruktūrizavimo bylos ieškovui iškėlimo nėra jokio priežastinio ryšio. Atsakovas raštu yra pripažinęs, kad Jungtinės veiklos sutarties nutraukimas – tai atsakovo verslo sprendimas, kuris vėliau buvo paremtas teisiniais argumentais.

14215. Nepasinaudojus kitomis tarpinėmis teisinėmis priemonėmis (pvz., inicijuojant atsakingojo partnerio pakeitimą), atsakovas neturėjo teisės imtis kraštutinės priemonės – vienašališko sutarties nutraukimo.

14316. Ieškovas tinkamai užtikrino darbų pagal Rangos sutartį finansavim?, o atsakovas vengė kooperuotis ir pabaigti vykdyti Rangos sutartį. Ieškovas sudar? Ilgalaikio kreditavimo sutart? su banku ir gavo finansavim?. Darbai pagal Rangos sutart? buvo atlikti ir perduoti Užsakovui, ta?iau Užsakovas atsisak? priimti atsakovo darbus, atliktus su trūkumais. Apie tai ieškovas ne kartą informavo atsakovą, bet šis nepašalino darbø tr?kumø, kas trukd? galutinai perduoti darbus ir užbaigti Rangos sutart?.

14417. Rangos sutarties ?vykdymo užtikrinimo nepateikimas negali b?ti laikomas esminiu Jungtin?s veiklos sutarties pažeidimu. Ieškovo finansin? pad?tis netrukd? ieškovui vykdyti Rangos sutarties ar pateikti sutarties ?vykdymo užtikrinimo garantijos. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.11 punktą ir Darbų pasiskirstymo priedą Nr. 1 pats atsakovas privalėjo garantuoti už savo nebaigtus vykdyti darbus ir neturėjo pareigos užtikrinti ieškovo darbų dalies. Rangos sutartis jau buvo beveik įvykdyta, išskyrus atsakovo darbų dalį, todėl Užsakovas reikalavo užtikrinti atsakovo darbų dalį, nes ji buvo atlikta su trūkumais. Atsakovas tur?jo pareig? pirmas pateikti sutarties ?vykdymo garantij? ieškovui (Jungtinės veiklos sutarties 3.9 p.), tačiau tokios garantijos nepateikė, nors teigė, kad buvo gavęs atnaujintą banko garantiją. Atsižvelgiant ? tai, kad užtikrinama tur?jo b?ti tik atsakovo neatliktø darbø dalis, ? tai, kad pats atsakovas nepateik? Rangos sutarties ?vykdymo užtikrinimo garantijos, toks Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pagrindas laikytinas nepagr?stu ir visiškai formaliu pretekstu nutraukti šią sutart?.

14518. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai įvertinta, kad VTPS neįrengimas nesudarė pagrindo nutraukti Jungtinės veiklos sutartį. Nei ieškovas, nei Fima nebuvo vienašališkai nusprendę nevykdyti VTPS įdiegimo darbų, tačiau šį klausimą nuolat derino su Užsakovu. Visiškai nepagr?stas atsakovo tvirtinimas, kad Užsakovas gal?jo nutraukti Rangos sutart? tuo pagrindu, esą ieškovas ir Fima vienašališkai nusprendę nevykd? VTPS darbø. Darbai pagal Rangos sutartį galėjo būti priimti ir neįrengus VTPS, todėl atsakovas be pagrindo teigia, jog be VTPS Užsakovui nebuvo galima perduoti nei vieno partnerio atliktų darbų. Pagal Konkurso sąlygas VTPS priėmimas yra atsietas nuo kitų atliekamų darbų, todėl VTPS įrengimas ar neįrengimas nesusijęs su kitų partnerių atliktų darbų priėmimu. Be to, pats atsakovas nelaikė VTPS esmine sutartinių įsipareigojimų dalimi; nutraukdamas Jungtinės veiklos sutartį atsakovas VTPS neįrengimo aplinkybe net nesirėmė kaip tariamai esminiu Jungtinės veiklos sutarties pažeidimu. Pripažintina, kad skundžiamoje nutartyje padaryta pagr?sta išvada, kad VTPS ne?rengimas negal?jo b?ti pagrindas atsakovui teis?tai nutraukti Jungtin?s veiklos sutart?, toks tariamas pretekstas sutarties nutraukimui yra neteis?tas, tod?l atsakovo skundas šioje dalyje atmestinas.

14619. Atsakovo nurodytų tariamų pažeidimų visuma nesukėlė esminio Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo. Atsakovo argumentai dėl ieškovo esą padarytų pažeidimų viseto, tariamai sudarančio esminį sutarties pažeidimą, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas apskritai nepadarė atsakovo nurodytų pažeidimų, o jeigu ir būtų pripažinta, jog ieškovas buvo padaręs Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų, nė vienas iš atsakovo nurodytų pažeidimų negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Visi atsakovo nurodomi ieškovo neva padaryti Jungtin?s veiklos sutarties pažeidimai (kiekvienas atskirai) negal?tø b?ti laikomi esminiais min?tos sutarties pažeidimais, todėl akivaizdu, kad ir šiø visø tariamø pažeidimø visuma taip pat negal?tø b?ti laikoma esminiu šios sutarties pažeidimu. Nei dėl vieno iš savo nurodomø ieškovo tariamai padarytø Jungtin?s veiklos sutarties pažeidimø atsakovas jokios realios žalos nepatyr?, todėl darytina pagr?sta išvada, kad ir visi nurodyti tariami pažeidimai (vertinant juos kartu) jokios žalos sukelti negal?jo.

14720. Atsakovui nepateikus jokiø duomenø d?l esminio Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo, skundžiamoje nutartyje padaryta teis?ta ir pagr?sta išvada, kad atsakovas neteis?tai nutrauk? Jungtin?s veiklos sutart?, tod?l atsakovo atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas.

14821. Atsakovas atsako pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą, nes neteisėtai nutraukęs šią sutartį jis išstojo iš konsorciumo ir nebedalyvavo jo veikloje siekiant bendro tikslo. Paties atsakovo pripažinti faktai liudija, kad jis apsisprend? veikti vienašališkai ir savarankiškai perimti vykdyti darbus pagal Rangos sutarti bei gauti apmok?jim? tiesiogiai iš Užsakovo. Logiška, kad po Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo atsakovas nebesiek? laikytis šios sutarties bei pagal jos nuostatas baigti vykdyti savo ?sipareigojimus, jų nekoordinuodamas ir nederindamas su buvusiais jungtinės veiklos partneriais. Po Jungtinės veiklos sutarties neteisėto nutraukimo kilusios žalos kitiems konsorciumo nariams mažinimo įgyvendinimas neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą.

149Atsakovo pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą nurodyti sutarties nutraukimo pagrindai leidžia manyti, kad atsakovas turėjo įvairių nusiskundimų ir pastabų dėl ieškovo, kaip atsakingojo partnerių, funkcijų vykdymo, todėl sutarčiai išsaugoti turėjo pasinaudoti galimybe pakeisti atsakingąjį partnerį (perimti vykdyti jo funkcijas), arba siūlyti kitokius teisinius problemų sprendimo būdus, bet ne imtis kraštutinės (išimtinės) priemonės nutraukiant sutartį ir taip suardant konsorciumą.

15022. Atsakovo skundžiamos teismo nutarties dalis dėl netesybų priteisimo yra motyvuota. Tam, kad b?tø galima atsakovui taikyti Jungtinės veiklos sutartyje numatyt? sutartinæ atsakomybæ, teismui pakako konstatuoti vienintelæ aplinkybæ – neteis?t? vienašal? atsakovo pasitraukim? iš Jungtin?s veiklos sutarties, ne?vykdžius visø ja prisiimtø ?sipareigojimø. Teismas nutartyje aiškiai konstatavo, kad atsakovas pasitrauk? iš Jungtin?s veiklos sutarties netur?damas tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, taigi teismas konstatavo ir motyvais pagrind? esminę aplinkybæ Jungtin?s veiklos sutartyje numatytoms netesyboms taikyti – neteis?t? ir nepagr?st? atsakovo pasitraukim? iš Jungtin?s veiklos sutarties.

15123. Priteistos netesybos nėra baudinės, nėra nepagrįstai didelės ir atitinka šalių išreikštą valią. Sutartyje nustatytą netesybų dydį pasiūlė atsakovas. Vertinant šiuo aspektu, teismas negal?jo vertinti netesybø dydžio aplinkyb?s ieškovo, pri?musio atsakovo pasi?lytas sutartines s?lygas d?l netesybø dydžio, nenaudai. Pats atsakovas savo veiksmais ir procesiniuose dokumentuose pareikštais reikalavimais pripažino sutartinių netesybų dydį, reikalaudamas tokio dydžio netesybas priteisti iš ieškovo, visiškai to nesiedamas su savo tariamai patirtais nuostoliais. Dėl šių priežasčių atsakovas neturi pagrindo tvirtinti, kad sutartyje įtvirtintos netesybos yra nepagrįstai didelės. Atsakovo pozicija dėl netesybų dydžio nesuderinama su s??iningo ir teisingo sutar?iø aiškinimo principais bei prieštarauja visuotinai žinomam principui allegans contraria nos est audiendus (negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti). Atsakovo teiginiai, neva ieškovas turi papildomai pagrindin?ti šaliø sutart? ir jų valia pripažint? netesybø dyd?, prieštarauja ?statymuose ?tvirtintam teisiniam reglamentavimui.

15224. Nėra pagrindo mažinti netesybas. Nagrin?jamu atveju netesybø dydis n?ra nepagr?stai didelis ir visiškai atitinka Jungtin?s veiklos sutarties šaliø tarpusavio susitarimu išreikšt? vali?, tod?l CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. numatytas netesybø mažinimo pagrindas neegzistuoja. Neegzistuoja ir kitas šiose teisės normose įtvirtintas netesybų mažinimo pagrindas – dalinis prievolės įvykdymas, nes atsakovas prievolės, už kurią taikomos Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte numatytos netesybos, visiškai nėra įvykdęs. Netesybø taikymas pagal Jungtin?s veiklos sutart? buvo siejamas su viena konkre?ia aplinkybe – pasitraukimu iš Jungtin?s veiklos sutarties anks?iau, nei bus pilnai ?vykdytas projektas. Iš Jungtin?s veiklos sutarties 5.1 punkto formuluot?s aiškiai matyti, kad min?tos pareigos ?vykdymas buvo siejamas b?tent su b?tinybe šalims išlikti prisi?musioms visus ?sipareigojimus nustatyt? laik? – iki visiško Rangos sutarties ir visø su ja susijusiø ?sipareigojimø ?vykdymo. Šios pareigos atsakovas neįvykdė, nes iš Jungtin?s veiklos sutarties pasitrauk? ne jos dalyje, o pilna apimtimi ir atsisak? visø savo pareigø, numatytø šioje sutartyje, o ne jø dalies. Atsakovas neįvykdė savo pareigos ir pagal Rangos sutartį. Atsakovo ?vykdytas Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimas sutrukd? pašalinti atsakovo atliktø darbø defektus, laiku pabaigti nebaigtus atsakovo darbus bei perduoti juos su kitø konsorciumo nariø darbais Užsakovui. Rangos sutartis iki šiol nėra iki galo įvykdyta ir šį neįvykdymą lėmė atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dalis.

15325. Ieškovas, reikalaudamas priteisti Jungtin?s veiklos sutartyje nustatytas netesybas, neprivalo ?rodyti tikslaus patirtø nuostoliø dydžio, nes sutartimi šalys susitar? d?l konkretaus netesybø dydžio ?vykus konkre?iam juridiniam faktui – neteis?tam vienos iš šaliø pasitraukimui iš Jungtin?s veiklos sutarties, tod?l siekiant priteisti min?tas netesybas, turi b?ti ?rodyta vienintel? aplinkyb? – neteis?tas vienos iš šaliø Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimas. Aplinkyb?, kad šalys iš anksto susitar?, kokio dydžio netesybos bus taikomos už neteis?t? pasitraukim? iš Jungtin?s veiklos sutarties, pagrindžia tai, kad faktinis nukent?jusiø šaliø patirtø nuostoliø dydis nebeturi b?ti ?rodin?jamas, nes priešingu atveju toks susitarimas apskritai neturi prasm?s. Ieškovas savo paaiškinimais ir vadovaudamasis ? byl? pateiktais rašytiniais ?rodymais patvirtino teismui, kad d?l atsakovo Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo patyr? didesnio dydžio nuostolius nei prašomos priteisti 50 000 000 Lt netesybos. Net jei šaliø faktiškai patirti nuostoliai b?tø mažesni už šaliø Jungtin?s veiklos sutartyje numatytø netesybø dyd?, ši aplinkyb? neatimtø iš šalies teis?s reikalauti visø sutartyje numatytø netesybø, d?l kuriø dydžio šalys yra iš anksto susitarusios

15426. Teismas teisėtai priteisė ieškovui padidintas procesines palūkanas. Atsakovas, gin?ydamas reikalavimą taikyti Mok?jimø ?statym? padidintoms procesin?ms pal?kanoms priteisti bei aiškindamas, kas šis įstatymas nereguliuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti, yra nenuoseklus, nes priešieškiniu pats reikalavo taikyti minėtą įstatymą procesinėms palūkanoms jo naudai priteisti. Kadangi Mok?jimø įstatyme nenumatyta, kad jis nėra taikomas mokėjimams dėl netesybų, o įstatymai ir teismų praktika netesybų ir nuostolių sąvokų netapatina, tai atsakovo skundo argumentai dėl procesinių palūkanų dydžio atmestini.

15527. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį. Atsakovo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas de facto išstojo iš jungtinės veiklos ar atsisakė dalyvauti joje, nes: a) ieškovas nepasitraukė iš bendros konsorciumo veiklos. Šią aplinkybę patvirtino kiti konsorciumo dalyviai teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat ir Užsakovas raštuose dėl Rangos sutarties vykdymo; b) ieškovas nepažeidė įsipareigojimo sudaryti susitarimus esant Valdymo komiteto pritarimui ir nesudarė Jungtinės veiklos sutarčiai prieštaraujančių dokumentų; c) ieškovas tinkamai finansavo projektą ir atsiskaitė su partneriais. Neatsiskaitymo su atsakovu priežastis yra ne tariamai neteisėti ieškovo veiksmai, bet atsakovo netinkamai ir ne laiku atliktų darbų pagal Rangos sutartį faktas; d) ieškovas nepažeidė pareigos pateikti Užsakovui Rangos sutarties įvykdymo garantijas; e) ieškovas baigė įvykdyti ir pridavė darbus pagal Rangos sutartį, vykdė Paslaugų teikimo ir kitas sutartis; f) ieškovas bendradarbiavo ir nekliudė susipažinti su bendraisiais konsorciumo dokumentais.

15628. Atsakovui negali būti priteista 50 000 000 Lt dydžio bauda iš ieškovo, nes atsakovas nepateikė įrodymų dėl ieškovo valios nedalyvauti konsorciumo veikloje ar išstoti iš jo. Tenkinti atsakovo priešieškinį dėl netesybų nėra pagrindo, nes nėra neteisėtų ieškovo veiksmų.

15729. Atsakovui skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Įrodinėdamas priešieškinį, atsakovas savo reikalavimą priteisti netesybas grindė trimis viena kitai prieštaraujančiomis aplinkybėmis dėl Jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo. Atsakovas pareiškė aiškiai nepagrįstą priešieškinį, realiai nesiekdamas apginti savo esą pažeistų teisių, o skatinamas kitų nei teisingumo įgyvendinimas tikslų. Už nepagrįstą priešieškinio ir skundo pareiškimą iš atsakovo priteistina 20 000 Lt bauda.

15830. Nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nes: a) nėra pasisakyta dėl trečiųjų asmenų – Užsakovo ir Nordea banko teisių ir pareigų. Atsakovo skunde nepagrindžiamas teisinis santykis, siejantis ieškov? ar kitus šios bylos dalyvaus su byloje nedalyvaujan?iais asmenimis, nenurodoma, kaip pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkyb?s paveik? byloje nedalyvavusiø asmenø teises ir pareigas. Atsakovas neprašė nurodytų asmenų įtraukti į bylą, o tie asmenys, žinodami apie šios bylos procesą, taip pat neišreiškė noro į jį įstoti; b) teismo nutartis negali būti vertinama kaip visiškai nemotyvuota. Teismo nutarties dalis dėl netesybų mažinimo (kuri, atsakovo tvirtinimu, apskritai nemotyvuota) negali būti laikoma visiškai nemotyvuota, nes mažindamas netesybas teismas vertino sutartyje nustatytą jų dydį, ieškovo bei Fima prisiimtų prievolių pobūdį jungtinėje veikloje. Negali būti daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra be motyvų.

15931. Teismas pagrįstai išsprendė šią bylą nutartimi. Aplinkybė, kad teismas bylą išsprendė ne sprendimu, o nutartimi, negali b?ti laikoma proceso teis?s normø pažeidimu ir nesudaro pagrindo panaikinti nutartį. 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi sujungus dvi atskiras bylas, byla Vilniaus apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus pirminink?s patvarkymu perduota nagrin?ti ieškovo restrukt?rizavimo byl? nagrin?jan?iam teismui, nes šioje ginčo byloje nagrinėjamas atsakovo Siemens turtinis reikalavimas restruktūrizuojamai įmonei – ieškovui Urbico. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad restrukt?rizavimo bylose kreditoriø reikalavimai išsprendžiami nutartimi. Kasacinis teismas yra išaiškinæs, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinæ prigimt? atitinka ieškin?, kuris, jei skolininkui neb?tø iškelta bankroto byla, b?tø pareiškiamas ir nagrin?jamas savarankiškoje civilin?je byloje. Kreditoriø reikalavimø tvirtinimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Tokia nutartis pagal savo teisinæ prigimt? atitinka teismo sprendim?, kuriuo atsakoma ? kreditoriaus pareikšt? materialin? teisin? reikalavim?, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma. Šis kasacinio teismo išaiškinimas taikytinas ir restrukt?rizavimo bylose, nes tiek bankroto, tiek restrukt?rizavimo bylose kreditoriø reikalavimai tvirtinami analogiškai. Šioje byloje sprendžiant atsakovo priešieškin?, kartu buvo išspræstas atsakovo pareikšto kreditorinio reikalavimo ieškovui restruktūrizuojamai Urbico pagr?stumo klausimas. Be to, įstatyme nustatytas nutarties apskundimo terminas nekei?ia pa?ios nutarties turinio ir nelemia jos nepagr?stumo, d?l ko nutartis negali b?ti šiuo pagrindu panaikinta (CPK 329 str. 1 d.).

160Trečiasis asmuo Fima atsiliepimu į atsakovo Siemens atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria Fima reikalavimas dėl netesybų priteisimo buvo patenkintas iš dalies, pakeisti ir šį reikalavimą patenkinti visiškai (tomas 21, b. l. 128-144).

161Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

1621. Atsakovas neteisingai ir nepagr?stai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas esą pažeid? procesines teis?s normas, nes netinkamai taikė ?rodymø vertinimo ir rinkimo taisykles, pasisakė d?l ? byl? ne?trauktø asmenø teisiø ir pareigø, visiškai nemotyvavo priteistų iš atsakovo netesybø dydžio. Nors skundžiamoje nutartyje teismas atskirai neaptar? kiekvienam atsakovo argumentui gr?sti pastarojo nurodytø aplinkybiø bei ?rodymø, ta?iau r?m?si visa bylos medžiaga ir analizavo visus byloje pateiktus ?rodymus ir tai aiškiai patvirtino nutartyje. Tai, kad teismo vertinimas neatitinka atsakovo pateikiamo aplinkybiø ir ?rodymø vertinimo, negali b?ti pagrindas panaikinti ar pakeisti nutart?. Atsakovas nepagrindė, kokią įtaką teismo nutartis gali turėti neįtrauktų į bylą asmenų – Užsakovo ir Nordea banko materialiosioms teisėms ir pareigoms. Teismø praktikoje yra nurodoma, kad pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliu?iu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas ne pavien?s išvados ar tam tikro vertinimo nemotyvavimas, o tik visiškas motyvø nebuvimas.

1632. Atsakovas visiškai neteisingai ir nepagristai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taik? materialinės teis?s normas nuostatas. Atsakovas, šiuo metu gr?sdamas savo tariam? teisæ vienašališkai nutraukti Jungtin?s veiklos sutart? kitais motyvais nei buvo nurodæs savo pranešimuose apie sutarties nutraukimą, pažeidžia CK 6.218 str. 1 d. reikalavimus. Kiti, nei atsakovo pranešimuose nurodyti Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo motyvai, negali b?ti pripažinti teis?tu sutarties vienašalio nutraukimo pagrindu. Šiuo konkre?iu atveju atsakovas ne?rod?, jog ieškovo Urbico veiksmai (neveikimas) vykdant Jungtin?s veiklos sutart? gali b?ti laikomi esminiu šios sutarties pažeidimu, todėl n?ra pagrindo teigti, kad atsakovas teis?tai ir pagr?stai vienašališkai nutrauk? Jungtin?s veiklos sutart?. Užsakovo identifikuoti Siemens atliktų darbų trūkumai (defektai) iki šiol yra nepaneigti, tod?l n?ra pagrindo teigti, kad pripažindamas šiuos defektus Urbico esą elg?si nes??iningai ir pažeisdamas savo pareigas kitø Jungtin?s veiklos sutarties šaliø atžvilgiu. Priešingai – ne Urbico, o atsakovas, vedinas savanaudiškø tikslø (nenoro taisyti jo atliktø darbø tr?kumus ir defektus) pažeid? bendradarbiavimo ir lojalumo pareig?. Atsakovo hipotetin?s prielaidos apie gr?smę, jog dėl VTPS neįrengimo Užsakovas gali nutraukti Rangos sutart? ir nepriimti kitø Jungtin?s veiklos sutarties šaliø atliktø darbø, yra nepagr?stos ir neatitinkan?ios faktiniø aplinkybiø. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taik? civilin?s atsakomyb?s instituto normas ir teisingai pripažino, jog vienašališkai nutraukdamas Jungtin?s veiklos sutart? atsakovas elg?si neteis?tai ir tai s?lygojo civilin?s atsakomyb?s, nustatytos Jungtin?s veiklos sutarties 5.1 punkte, taikym? atsakovui. Faktinės bylos aplinkybės nesudaro pagrindo net prielaidai, kad Jungtinės veiklos sutarties šalys gal?jo netinkamai ?vertinti sutarties svarb? ir nustatyti netinkamo dydžio netesybas, kuriomis siek? užtikrinti tinkam? šios sutarties vykdym?. Tod?l n?ra pagrindo sutikti su atsakovu, kad Jungtin?s veiklos sutartyje nustatytos ar kad pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos yra nepagr?stai didel?s ir baudin?s. Siemens teiginių dėl netesybų mažinimo nepagrįstumą pagrindžia ir Fima atskirajame skunde išdėstyti argumentai.

1643. Atsakovas neteisingai ir nepagr?stai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleid? bylos esm?s, kad teismas nutart? grind? motyvais, neatitinkan?iais faktiniø bylos aplinkybiø ir prieštaraujan?iais byloje esantiems ?rodymams, kad padarė nenuoseklias ir prieštaringas išvadas. Fima nuomone, teismas tinkamai nustat? visas bylai išnagrin?ti reikšmingas aplinkybes, tod?l n?ra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsakovui teigti, kad buvo neatskleista bylos esm?. Atsakovo nurodytais motyvais iš esm?s teis?ta ir pagr?sta teismo nutartis negali b?ti panaikinta.

1654. Pirmosios instancijos teismas teis?tai ir pagr?stai iš atsakovo priteis? Fima naudai procesines 7,9 proc. dydžio metines pal?kanas už priteist? sum?. Jungtin?s veiklos sutartis yra komercinis sandoris, pagal kurį reikalaujama priteisti netesybas (o ne nuostolius, kaip teigia atsakovas), todėl procesiniø pal?kanø dydis už šioje byloje priteist? sum? turi b?ti skai?iuojamos pagal Mok?jimø ?statym?. Nepriklausomai nuo to, kada byloje buvo pareikštas trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas, procesin?s pal?kanos pradedamos skai?iuoti nuo bylos išk?limo teisme.

1665. Pirmosios instancijos teismas teis?tai ir pagr?stai atmet? atsakovo priešieškin? ieškovui Urbico d?l netesybø priteisimo. Teismas išnagrin?jo atsakovo teiginius d?l ieškovo esą įvykdyto Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo de facto bei pagr?stai konstatavo, kad šiems teiginiams pripažinti teisingais n?ra pagrindo.

167Atsakovo Siemens atsiliepime į ieškovo Urbico atskirąjį skundą prašoma nutraukti apeliacinį procesą pagal Urbico atskirąjį skundą, o nustačius, kad skundas nagrinėtinas – jį atmesti kaip nepagrįstą (tomas 22, b. l. 6-31). Atsiliepimu atsakovas Siemens taip pat prašo atsisakyti priimti ieškovo Urbico su atskiruoju skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus, nes jie neatitinka CPK 314 str. naujiems įrodymams apeliacinėje instancijoje priimti keliamų reikalavimų.

168Esminiai atsiliepimo motyvai:

1691. Apeliacinis procesas dėl Urbico atskirojo skundo nutrauktinas remiantis CPK 315 str. 5 d., nes pirmosios instancijos teismas neteisėtai priėmė skundą, paduotą praleidus terminą be svarbių priežasčių. Urbico 2012 m. geguž?s 10 d. buvo paduotas ne pataisytas, o iš esmės naujas ieškovo atskirasis skundas, kuris tiek savo turiniu, tiek apimtimi iš esm?s skyr?si nuo 2012 m. balandžio 17 d. atskirojo skundo, kurį ieškovas buvo padavęs su trūkumais. Priimdamas Urbico 2012 m. geguž?s 10 d. atskir?j? skund?, pateikt? praleidus termin? be svarbiø priežas?iø, pirmosios instancijos teismas ne tik pažeid? CPK 307 straipsnį ir eilæ kitų civilinio proceso teis?s normø, bet ir leido ieškovui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nukrypo nuo šalių lygiateisiškumo principo. Proceso teis?s normos, reglamentuojan?ios skundo padavim? bei draudžian?ios pildyti, tikslinti atskir?j? skund? po termino jam paduoti pasibaigimo, yra imperatyvios, procesinis terminas paduoti tokius atskirojo skundo papildymus ar patikslinimus yra naikinamasis. Po termino pateikt? atskir?j? skundą ar jo papildym? pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti ir apeliacinio proceso nepradėti.

1702. Urbico atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, nes:

1712.1. Ieškovui Urbico negalėjo būti priteistos netesybos, kadangi Siemens nepažeidė Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkto. Teismas netinkamai aiškino šią sutarties nuostatą ir nepagr?stai bei neteisėtai taikė atsakovui baud? už tariamai neteis?t? Siemens įvykdytą Jungtinės veiklos sutarties nutraukim?. Neišsiaiškinęs visų aplinkybių dėl Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkto, teismas padarė esminį teisės normų pažeidimą, sąlygojusį neteisėtos nutarties priėmimą. Neteisėtas Jungtinės veiklos sutarties nutraukimas nėra sutarties 5.1 punkte numatytos baudos taikymo sąlyga. Šios sutarties 5.1 punkte nustatytos sąlygos 50 000 000 Lt baudos skyrimui Siemens atžvilgiu neegzistavo (Siemens baigė vykdyti savo darbus pagal konkurso sąlygas bei Darbų pasiskirstymo priedą; Siemens negalėjo dalyvauti konsorciumo veikloje dėl svarbių aplinkybių, kurias lėmė Urbico padaryti Jungtinės veiklos sutarties pažeidimai, kurie vertintini kaip esminiai). Pirmosios instancijos teismas pagr?stai ir teis?tai nustat?, kad Urbico pažeid? Jungtin?s veiklos sutart? šiais savo veiksmais: a) sudar? 2009 m. kovo 5 d. Susitarim? d?l tarpiniø darbø per?mimo be Valdymo komiteto pritarimo; b) neinformavo Siemens apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarim? d?l tarpiniø darbø per?mimo ir Siemens reikalavimu nepateik? šio susitarimo kopijos; c) nepateik? Rangos sutarties ?vykdymo užtikrinimo Užsakovui; d) tapo restrukt?rizuojama ?mone ir neatsiskait? su Fima ir HNIT-BALTIC už jø atliktus darbus. Tai patvirtina, kad Siemens negal?jo dalyvauti konsorciumo veikloje d?l svarbiø priežas?iø, tod?l Urbico atskirojo skundo ir gin?ijamos nutarties argumentai, jog Siemens neteis?tai nutrauk? Jungtin?s veiklos sutart?, yra nepagr?sti ir atmestini.

1722.2. Teismas, nustatęs, kad Urbico pažeidė Jungtinės veiklos sutartį, neteisėtai kvalifikavo tokius pažeidimus kaip formalius. Urbico iš esmės pažeid? Jungtin?s veiklos sutart?, sudarydama 2009 m. kovo 5 d. Susitarim? d?l tarpiniø darbø per?mimo ir kitus susitarimus be Valdymo komiteto pritarimo. Šiuo atveju teismas negali susiaurinti gin?o ribø ir apriboti atsakovo Siemens teis?s gintis nuo ieškinio vien tik jo pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukim? nurodytomis aplinkyb?mis ir atitinkamai jo iki pranešimo apie sutarties nutraukim? tur?tais ?rodymais. Siemens nesutinka su Urbico argumentu, kad sudarytas Susitarimas d?l tarpinio darbø per?mimo laikytinas „einamuoju dokumentu“, kur? Urbico tur?jo teisæ pasirašyti vienvaldiškai pagal Valdymo komiteto sprendim? Nr. 1. Susitarimas d?l tarpinių darbø per?mimo, priešingai nei teigia Urbico, n?ra laikytinas einamuoju dokumentu Jungtin?s veiklos sutarties 3.4.4 punkto prasme. Dokumentas, kurio sudarymas nebuvo numatytas Rangos sutartyje ir/ar Paslaugø teikimo sutartyje, negali b?ti laikomas einamuoju dokumentu. Rangos sutartyje n?ra jokiø nuostatø, ?teisinan?iø galimybæ vienokia ar kitokia forma ?teisinti tarpin? neužbaigtø darbø tinkamum?. Susitarimu d?l tarpinio darbø per?mimo jokia Per?mimo pažyma nebuvo išduota. Susitarimo d?l tarpinių darbø per?mimo sudarymui Urbico prival?jo gauti Valdymo komiteto pritarim? pagal Jungtin?s veiklos sutarties 1.2 punkt?. Jungtinės veiklos sutarties 1.2 punkte įtvirtintas atsakingojo partnerio įgaliojimų ribojimas yra itin reikšmingas, todėl jo tyčinis pažeidimas buvo esminis ir sudarė pagrindą nebepasitikėti, jog Urbico ateityje tinkamai vykdys savo įsipareigojimus. Susitarimo d?l tarpinių darbø per?mimo sudarymas nepateko ir ? Valdymo komiteto sprendimu Nr.1 Urbico suteiktø teisiø apimt? ir turin?.

1732.3. Urbico pažeid? Jungtin?s veiklos sutartyje nustatyt? pareig? keistis informacija, b?tina tinkamam ?sipareigojimø vykdymui. Siemens nuomone, pirmosios instancijos teismas pagr?stai konstatavo, kad Urbico pažeid? Jungtin?s veiklos sutart?, neinformuodamas Siemens apie ketinamus sudaryti ir sudarytus susitarimus su Užsakovu ir Nordea banku. Byloje n?ra ?rodymø, patvirtinan?iø, kad Urbico iki Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo ar po jo b?tø savanoriškai pateikæs Siemens Reikalavimo perleidimo sutart?, Papildom? susitarim? Nr. 1 prie Paslaugø teikimo sutarties, Papildom? susitarim? Nr. 2 prie Paslaugø teikimo sutarties, Susitarim? d?l tarpinių darbø per?mimo ar Susitarim? d?l mok?jimø. Kiti konsorciumo partneriai taip pat nežinojo apie Urbico be Valdymo komiteto pritarimo sudarytus susitarimus. Urbico ar

1742.4. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai taikė baudą Siemens pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą, Siemens laikosi pozicijos, kad teismas teisingai sprend? d?l netesybø sumažinimo, ta?iau nemotyvuotai ir neteis?tai sumažino netesybas nepakankamai. Sutartø netesybø dydžio pagr?stumas turi b?ti vertinamas ne sutarties sudarymo metu, o pažeidimo, kuris suteikia teisæ ? jas, metu pagal konkre?ias faktines aplinkybes. Tokia taisyklė įtvirtinta teismų praktikoje. Šio gin?o atveju nesvarbu, kas netesybø dyd? pasi?l? sutarties sudarymo metu, kadangi jø dydžio pagr?stumas turi b?ti vertinamas ne sutarties sudarymo laikui, o jos nutraukimo laikui, atsižvelgiant ? tokio nutraukimo padarinius. Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu Urbico ir visi kiti sutarties partneriai jau buvo atlikę visus jiems priskirtus rangos darbus (išskyrus VTPS įrengimą). Dėl Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nurodyto dydžio baudos buvo tartasi sutarties vykdymo pradžioje. Sutarties sudarymo metu, kai dar nebuvo atlikti jokie darbai, tokio dydžio netesybų sąlyga galėjo būti laikoma pagrįsta. Atsiliepime išdėstytos aplinkyb?s parodo, kad Urbico reikalaujamas 50 000 000 litø netesybø dydis prieštarauja sutartiniø netesybø prigim?iai bei paskir?iai, reiškia nubaudimo bei lupikavimo įteisinimą.

175Urbico teiginiai apie tai, kad dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ji patyrė didesnius nei 50 000 000 Lt nuostolius, yra visiškai nepagrįsti. Siemens paneig? visų Urbico nurodytų nuostolių buvim? ir jø priežastin? ryš? su Urbico nurodomu tariamai neteis?tu Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimu, tod?l Urbico jokios netesybos apskritai negal?jo b?ti priteistos. Kartu su Urbico atskiruoju skundu teikiamos tariamai nepriklausomų ekspertų nuomonės (išvados) dėl ieškovo patirtų nuostolių yra nepagrįstos, jos negali būti laikomos tinkamu įrodymu, todėl turi būti atsisakyta jas priimti.

1762.5. Susitartø netesybø dydžio protingumas priklauso nuo aplinkybiø, kuriomis jis taikomas. Kiekvienos netesybos turi b?ti pritaikytos konkre?iai situacijai, nepriklausomai, ar jø dyd? nustato susitarimas, ar ?statymas, ir juo labiau nepriklausomai nuo šaliø reiškiamø reikalavimø. Jeigu teismas mato, jog konkre?iomis aplinkyb?mis netesybø dydis yra neproporcingas ir neadekvatus, jis turi teisæ tas netesybas individualizuoti taip, kad jos b?tø teisingos. Priešingas aiškinimas reikštø, jog visa kasacinio teismo praktika, kurioje taikomas sutartiniø netesybø mažinimo institutas esant civiliniams santykiams tarp verslininkø, yra neteisinga, kaip prieštaraujanti Urbico aiškinamiems civilin?s teis?s principams.

1772.6. Teismas pagr?stai ir teis?tai atmet? Urbico ieškin? d?l 837 090,76 litø dydžio nuostoliø priteisimo. Urbico pozicija d?l prašomø priteisti nuostoliø santykio su Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimu yra nenuosekli. Iš pradžiø Urbico reikalavim? d?l 837 090,76 litø dydžio nuostoliø priteisimo iš

178Siemens pareišk? atskiroje civilin?je byloje ir jo nesiejo su Siemens tariamai įvykdytu Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimu bei sutarties 5.1 punkto pažeidimu. V?liau Urbico pareišk? atskir? ieškin? d?l 50 000 000 litø netesybø pagal Jungtin?s veiklos sutarties 5.1 punkt? priteisimo, kuriame jau netesybø dyd? grind? ir tais pa?iais 837 090,76 litø dydžio nuostoliais. Vadinasi, Urbico pasirinko ?rodin?ti pozicij?, kad šie nuostoliai susijæ su Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimu ir tariamai ?rodo šios sutarties 5.1 punkto pagrindu reikalaujamø netesybø dydžio pagr?stum?. Teismas Urbico reikalavim? d?l 837 090,76 litø dydžio nuostoliø priteisimo atmet?, iš esm?s išnagrin?jæs kiekvieno iš reikalautø nuostoliø priteisimo s?lygas, bet nesiedamas šiø nuostoliø su Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimu. Teismas pagrįstai nepriteisė Urbico nurodytų nuostolių. Teisėtai yra atmestas Urbico reikalavimas dėl išlaidų valdiklių rankiniam įjungimui atlyginimo, nes Urbico ne?rodytas tiesioginis ir betarpiškas priežastinis ryšys tarp patirtø išlaidø ir valdiklio kokyb?s tr?kumø egzistavimo.

179Teismas pagrįstai nepriteisė Urbico 28 560 Lt nuostolių videodetekcijos gedimams šalinti, pažymėjęs, kad pagal byloje surinktą medžiagą n?ra galimyb?s nustatyti priežastinio ryšio tarp Siemens veiksmø patiekiant videodetekcijos ?renginius ir visos videodetekcijos sistemos sutrikimø, kuriuos šalinant Urbico patyr? prašomus priteisti nuostolius.

180Teismas pagrįstai nepriteis? Urbico 150 550,90 litø sistemos ryšio sutrikimo išlaidø, nustatęs, kad yra tik?tina, jog ryšio sutrikimai, kuriuos šalinant Urbico patyr? nuostoliø, buvo s?lygoti kitø veiksniø (pvz., elektros tiekimo sutrikimø), o ne vien tik aplinkyb?s, kad Siemens nebuvo baigæs atlikti visø jam priklausan?iø darbø, ar kad rangos darbai buvo atlikti galimai nekokybiškai. Urbico atskirajame skunde nepateikė jokiø argumentø d?l transporto išlaidø pagrįstumo, tod?l Siemens įsitikinęs, kad teismas teis?tai atmet? š? Urbico reikalavim?.

181Teismas pagr?stai nepriteis? 627 572,79 litø nuostoliø d?l Antakalnio - Olandø žiedo šviesoforinio reguliavimo sistemos ?rengimo ir demontavimo darbø. Teismas teis?tai nustat?, jog b?tent Urbico buvo atsakingas už Antakalnio - Olandø žiedo šviesoforinio reguliavimo sistemos projektavim? bei ?rengim?, tod?l Urbico nepagr?stai reikalauja priteisti nuostolius d?l šios sistemos ?rengimo ir demontavimo darbø. Urbico teiginiai dėl Siemens atsakomybės už netinkamo priešprojektinio pasiūlymo pateikimą yra nepagr?sti, nes toks pasi?lymas yra ne?pareigojantis, be to, priešprojektiniø pasi?lymø eskizas buvo rengtas Užsakovo. Siemens tik pasi?l? kaip išpildyti š? Užsakovo nor?, juo labiau, kad v?liau si?l? atlikti sankryžos valdymo simuliacij?. Urbico pats yra atsakingas už visas išlaidas ir nuostolius, kilusius d?l min?to techninio projekto rengimo ir jo ?gyvendinimo.

182Urbico bylos nagrinėjimo procese 837 090,76 litø dydžio nuostolius jau siejo ir su Jungtinės veiklos sutarties nutraukimu. Kadangi Urbico nurodyti 837 090,76 litø nuostoliai kilo anks?iau (2009 m. kovo 1 d. - geguž?s 31 d.) nei pasibaig? Jungtin?s veiklos sutartis (2009 m. rugs?jo 10 d.), tokie nuostoliai teismo nutartimi teis?tai nebuvo priteisti Urbico naudai.

183Trečiasis asmuo Fima atsiliepimu į ieškovo Urbico atskirąjį skundą prašo ieškovo skundą tenkinti, taip pat prašo pakeisti skundžiamą nutarties dalį, kuria Fima reikalavimas dėl netesybų buvo iš dalies atmestas, ir šioje dalyje Fima reikalavimą tenkinti visiškai (tomas 22,b. l. 36-40).

184Atsiliepime akcentuojama, kad Urbico tinkamai vykdė Jungtinės veiklos sutartį ir jos nepažeidė. Vadovaujantis Jungtin?s veiklos sutarties 1.2 punkto ir 3.4 punkto nuostatomis konstatuotina, kad sutarties šalys iš anksto suteik? Urbico pareig? (teisæ) veikti jø vardu visais einamaisiais klausimais, susijusiais su konkurso darbø vykdymu, tod?l Siemens nepagr?sta teigia, kad min?tiems veiksmams atlikti Urbico buvo privalomas atskiras Jungtin?s veiklos sutarties šaliø Valdymo komiteto pritarimas. Be to, 2007 m. geguž?s 21 d. Valdymo komiteto sprendimu Nr. 1 buvo nustatyta, kad prievol?ms pagal Urbico ir Nordea banko kredito sutart? užtikrinti Urbico pasirašys konsorciumo vardu visus su tuo susijusius dokumentus ir jø pakeitimus bei papildymus. Bankas 2009 m. sausio 20 d. raštu Nr. 1713 išd?st? reikalavim? sudaryti tarpin? darbø pri?mimo-perdavimo akt?. Vertinant 2009 m. kovo 5 d. Urbico sudaryto su Užsakovu Susitarimo turin?, akivaizdu, kad jis yra susijæs su einamaisiais Jungtin?s veiklos sutarties ir Rangos sutarties vykdymo klausimais, todėl šį Susitarim? Urbico sudar? tinkamai veikdamas konsorciumo nariø vardu, nepažeisdamas Jungtin?s veiklos sutarties nuostatø bei Valdymo komiteto sprendimø. Urbico pagr?stai savo atskiruoju skundu prašo pakeisti teismo nutart?, pašalinant iš jos nepagr?st? motyvacij? d?l Urbico veiksmų sudarant su Užsakovu Susitarim? d?l tarpiniø darbø per?mimo įvertinimo. Urbico pagr?stai nesutinka su teismo išvada, jog Urbico formaliai pažeid? Jungtin?s veiklos sutarties nuostatas d?l pareigos partneriams keistis informacija. Fima, kaip ir kiti konsorciumo nariai, tur?jo lygias teises ir galimybes gauti vis? informacij?, susijusi? su konsorciumo veikla ir šia teise naudojosi. Urbico teis?tai atskiruoju skundu prašo pakeisti nutart?, pašalinant iš jos nepagr?st? motyvacij? d?l Urbico veiksmø (neveikimo) vykdant Jungtin?s veiklos sutartyje nustatyt? pareig? keistis informacija, b?tina tinkamam ?sipareigojimø vykdymui.

185Kadangi tiek Urbico, tiek Fima atskirøjø skundø argumentai d?l netesybø mažinimo instituto normø aiškinimo ir taikymo iš esm?s sutampa, todėl Fima laikosi pozicijos, kad Urbico teis?tai ir pagristai reikalauja pakeisti nutarties dalį dėl netesybų priteisimo, priteisiant Urbico naudai iš atsakovo Jungtin?s veiklos sutartyje nustatytas (nesumažintas) netesybas. Trečiasis asmuo Fima taip pat sutinka su ieškovo Urbico argumentais, kuriais grindžiamas ieškovo atskirojo skundo reikalavimas priteisti iš Siemens 837 090,76 Lt nuostoliø. Fima prašo priimti su Urbico atskiruoju skundu teikiamus rašytinius įrodymus.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

186Dėl Siemens prašymo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal Urbico atskirąjį skundą

187Atsakovo Siemens atsiliepime į ieškovo Urbico atskirąjį skundą prašoma nutraukti apeliacinį procesą pagal Urbico paduotą atskirąjį skundą. Atsakovo teigimu, apeliacinis procesas dėl Urbico atskirojo skundo nutrauktinas remiantis CPK 315 str. 5 d., nes pirmosios instancijos teismas neteisėtai (pažeisdamas CPK 307 str.) priėmė atskirąjį skundą, paduotą praleidus terminą be svarbių priežasčių, tokiu būdu leisdamas ieškovui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nukrypdamas nuo šalių lygiateisiškumo principo. Atsakovas nurodo, kad po termino paduotą atskir?j? skundą (ar jo papildym?) pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti ir apeliacinio proceso nepradėti.

188Nutraukti apeliacinį procesą dėl ieškovo Urbico atskirojo skundo nėra teisinio pagrindo.

189Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 315 str. 1 d.). Tokia pati taisyklė taikytina ir atskirųjų skundų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių priėmimui (CPK 338 str.). Pirmosios instancijos teismas taip pat išsprendžia atsisakymo priimti skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui klausimą tais atvejais, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 4 d.). Pirmosios instancijos teisme 2012 m. gegužės 10 d. gautas ieškovo Urbico atskirasis skundas buvo paduodamas kartu su tos pačios dienos prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą (tomas 20, b. l. 45-46 ir 47-78). Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendžia skundo priėmimo klausimą, jis sprendžia ir pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 78 str. 2 d., 307 str. 2 d.). Terminas ieškovo atskirajam skundui paduoti atnaujintas pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos priimta rezoliucija, pasirašyta visų kolegijos narių (tomas 20, b. l. 47). Toks procesinis veiksmas atitinka CPK 78 str. 5 d. reikalavimus. Teismo rezoliucijos atnaujinti terminą motyvavimo būtinumas (skirtingai nei nutarties atsisakyti atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimo atveju) įstatyme nenumatytas. Įstatyme taip pat nenumatyta apeliacijos teisė dėl teismo sprendimo (rezoliucijos) atnaujinti procesinį terminą. Apeliacinės instancijos teismas neturi jurisdikcijos kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo atnaujinti skundo padavimo terminą. Kadangi pirmosios instancijos teismas atnaujino ieškovo atskirojo skundo padavimo terminą, nėra procesinio pagrindo taikyti CPK 315 str. 5 d. ir nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal šį skundą. Dėl apeliantų procesinių prašymų, susijusių su rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimu

190Atsakovo Siemens atskirajame skunde pareikštas prašymas priimti prie skundo pridėtą įrodymą – 2009 m. sausio 5 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2006 m. spalio 27 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 20061027-2, sudarytą tarp Užsakovo ir Urbico. Atsakovo teigimu, šį rašytinį įrodymą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir jis nebuvo ištirtas. Teisėjų kolegija pastebi, kad nurodytas dokumentas buvo teikiamas pirmosios instancijos teisme su atsakovo 2011 m. lapkričio 18 d. prašymu ir yra įsiūtas byloje (t. 17, b. l. 10-13). Prašymas jį priimti buvo atmestas teismo 2011 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokoline nutartimi.

191Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą priimti rašytinį įrodymą – 2009 m. sausio 5 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie Paslaugų teikimo sutarties, nes jis tiesiogiai susijęs su pirmosios instancijos teisme atsakovo įrodinėtomis aplinkybėmis dėl ieškovo Urbico veikimo priešingai Siemens interesams ir ieškovo sudarytų susitarimų be Siemens žinios. Su šiuo rašytiniu įrodymu susijusias aplinkybes atsakovas komentavo nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Apelianto prašymas priimti ir vertinti aptariamą rašytinį įrodymą tenkintinas, nes jis tiesiogiai susijęs su atsakovo įrodinėtomis nagrinėjant bylą aplinkybėmis, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šį įrodymą (CPK 314 str.).

192Atsakovo Siemens atskirajame skunde pareikštas prašymas priimti prie skundo pridėtą naują įrodymą – 2011 m. gruodžio 29 d. „Ekspertizę dėl defektų buvimo patvirtinimo ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nuostolių įvertinimo“. Atsakovas nurodo, kad šio ?rodymo pateikimo apeliacin?s instancijos procese b?tinyb? iškilo atsižvelgiant ? tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas, išeidamas už Urbico ieškinio, Siemens priešieškinio bei Fima savarankiško reikalavimo ribø, sprend? d?l darbø, atliktø pagal Rangos sutart?, kokyb?s bei šaliø atsakomyb?s už šiuos atliktus darbus. Šaliø reikalavimai byloje grindžiami Jungtin?s veiklos sutarties pažeidimais ne d?l netinkamos konsorciumo partneriø atliktø darbø kokyb?s, o d?l konsorciumo partneriø kitokių veiksmø, kurie, kaip teigiama šaliø reikalavimuose, pažeid? Jungtin?s veiklos sutart?. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas dal? savo motyvø grind? prielaida, kad Siemens buvo padaræs darbų defektø, tod?l netur?jo teis?s reikšti pretenzijø ar reikalavimø atsakingajam jungtin?s veiklos partneriui Urbico. Siekdamas pagr?sti šiø teismo teiginiø nepagr?stum? bei neatitikim? tikrovei, atsakovas su atskiruoju skundu teikia 2011 m. gruodžio 29 d. „Ekspertizę d?l defektø egzistavimo ir S? „Susisiekimo paslaugos“ nuostoliø nustatymo“. Apeliantas nurodo, kad pateikiamas ?rodymas patvirtina bylai svarbias faktines aplinkybes, kurios skundžiamoje nutartyje buvo klaidingai nustatytos ir šiø klaidingø teiginiø pagrindu buvo padaryta neteisinga teismo prielaida, jog tik Siemens atlikti darbai turi defektø.

193Prašymas dėl naujo įrodymo – 2011 m. gruodžio 29 d. „Ekspertizės d?l defektø egzistavimo ir S? „Susisiekimo paslaugos“ nuostoliø nustatymo“ priėmimo netenkintinas. Prašymas siejamas su tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje esą sprendė Rangos sutarties vykdymo klausimus ir pasisakė apie šalių atsakomybę dėl Rangos sutarties darbų trūkumų, tokiu būdu išeidamas iš byloje pareikštų reikalavimų (bylos nagrinėjimo) ribų. Išanalizavusi pirmosios instancijos teismo nutarties turinį teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo teiginiais, kad teismas iš esmės nagrinėjo Rangos sutarties vykdymo aplinkybes atliktų darbų kokybės vertinimo aspektu. Šiuo aspektu byla buvo nagrinėjama ir teismo išvados daromos tik ieškovo Urbico reikalavimo, susijusio su nuostolių atlyginimo priteisimu, apimtyje, bet ne dėl aplinkybių, lėmusių Jungtinės veiklos sutarties pasibaigimą. Apie aplinkybes, siejamas su Rangos sutarties dalyvių atliktų darbų trūkumais (defektais), dar pasisakyta teismo nutarties motyvų dalyje dėl Urbico su Užsakovu pasirašyto 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo, šioje dalyje analizuojant atsakovo argumentus apie Urbico veikimą priešingai Siemens interesams. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas Urbico veiksmus pasirašant su Užsakovu 2009 m. kovo 5 d. Susitarimą dėl tarpinių darbų perėmimo, neanalizavo ir nevertino Rangos darbų sutarties vykdymo eigoje atliktų darbų kokybės (darbų trūkumų ar defektų), bet vertino šio Susitarimo sudarymo faktą ir sudarymo aplinkybes tik Urbico veikimo atitikties Jungtinės veiklos sutartyje numatytiems jo įsipareigojimams ir šios sutarties pažeidimo esmingumo aspektais. Pirmosios instancijos teismo nutartyje pažymėta dėl ieškovo, atsakovo bei Užsakovo susirašinėjimo, liudijančio apie jų nesutarimus dėl atliekamų darbų kokybės, iškilusius dar 2008 m. pabaigoje. Įvertinęs susirašinėjimo dokumentuose nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad dar iki Urbico ir Užsakovo 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų perėmimo sudarymo buvo kilę nesutarimų dėl Siemens atliktų rangos darbų bei pateiktos įrangos kokybės atitikimo keltiems reikalavimams bei atsilikimo nuo konsorciumo partnerių pateikto darbų grafiko. Teismas sprendė, kad tarp Urbico, Siemens ir Užsakovo kilę nesutarimai dėl Siemens atliktų darbų kokybės, visų sudarytų susitarimų grupės požiūriu negalėjo reikšti, jog Urbico, palaikydamas Užsakovo poziciją dėl Siemens atliktų darbų trūkumų, iš esmės pažeidė Siemens interesus, kildintinus iš jungtinės veiklos teisinių santykių. Teismo nutartyje akcentuota, kad nors 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas sukūrė jo šalims atitinkamas teises ir pareigas, tačiau jame konstatuoti rangos darbų bei patiektos įrangos defektai sietini ne su Jungtinės veiklos, tačiau su Urbico ir Siemens sudaryta subrangos sutartimi, todėl konsorciumo veikla negalėjo būti statoma į rizikingą padėtį vien tik dėl dviejų partnerių tarpusavio nesutarimų. Teismas darė išvadą, kad Urbico ir Užsakovo jau anksčiau nurodytų Siemens darbo trūkumų oficialus pripažinimas 2009 m. kovo 5 d. Susitarime dėl tarpinių darbų perėmimo nelaikytinas tokiu Siemens interesu pažeidimu, kuris CK 6.217 str. 2 d. numatytų juridinių faktų visumos kontekste galėjo sudaryti pagrindą vienašališkai nutraukti Jungtinės veiklos sutartį ir išstoti iš konsorciumo. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų ir išvadų turinys neduoda jokio pagrindo manyti, kad teismas išėjo už bylos nagrinėjimo dalyko ribų, nes teismas nevertino Rangos sutarties vykdymo kokybės ir nesprendė šalių atsakomybės klausimo dėl atliktų darbų defektų. Priešingai, būtent atsakovas byloje nuolat kėlė klausimus apie tai, kad jam priskirtus darbus pagal Rangos sutartį jis atliko tinkamai, kad jis niekada nesutiko su Užsakovo ar Urbico nurodytais darbų trūkumais, už kuriuos turėtų būti atsakingas, kad vedantysis partneris Urbico yra atsakingas už netinkamą Rangos sutarties vykdymą, įskaitant darbų defektus, darbų atlikimo termino nesilaikymą ir pan. Minėta, kad Siemens atsakomybės už netinkamą darbų atlikimą atsiradimo sąlygas teismas vertino tik ta apimtimi, kiek analizavo Urbico reikalavimą dėl žalos (nuostolių), kildintos iš Siemens dar iki Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo atliktų darbų trūkumų. Teismas tokį reikalavimą atmetė, nenustatęs priežastinio ryšio tarp atsakovo įsipareigojimų pagal Rangos nutartį vykdymo ir ieškovui atsiradusių konkrečių nuostolių. Vadinasi, ir šiuo atveju teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų. Nutarties motyvuojamojoje dalyje dėl netesybų priteisimo ir jų dydžio nustatymo pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo ir nevertino aplinkybių apie galimą sutartinės atsakomybės ribojimą tiesioginių nuostolių netinkamai vykdžius prievoles pagal Rangos ar Paslaugų teikimo sutartis padarymu.

194Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas Siemens neįrodė objektyvios būtinybės apeliacinės instancijos teisme pateikti naują įrodymą – 2011 m. gruodžio 29 d. „Ekspertizę d?l defektø egzistavimo ir S? „Susisiekimo paslaugos“ nuostoliø nustatymo“, siejant tokios būtinybės atsiradimą su skundžiamos nutarties motyvų turiniu. Teisėjų kolegija šiuo atveju laikosi CPK 314 str. įtvirtinto naujų įrodymų teikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo ir atsisako priimti šį prie Siemens atskirojo skundo pridėtą naują įrodymą. Be to, vertindama atsakovo Siemens atskirajame skunde akcentuojamą aplinkybę, jog byloje esantys atsakovo pateikti duomenys esą leidžia tvirtinti, kad netinkamą Rangos sutarties vykdymą lėmė ne atsakovui Siemens, o ieškovui Urbico priskirtų darbų vykdymo trūkumai (vėlavimas, darbų defektai), teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamą naują įrodymą atsakovas galėjo pateikti dar pirmosios instancijos teisme. Apelianto teiginys, kad naujo įrodymo vertimą į lietuvių kalbą Siemens gavo po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme, nesudaro pagrindo netaikyti CPK 314 str. įtvirtinto ribojimo.

195Pirmiau išdėstytų atsisakymo priimti apelianto Siemens su atskiruoju skundu teikiamą naują įrodymą (2011 m. gruodžio 29 d. Ekspertizę) argumentų pagrindu teisėjų kolegija tuo pačiu pripažįsta nepagrįstais Siemens atskirajame skunde išdėstytus motyvus apie tai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir analizavo bei vertino aplinkybes, nesudarančias ginčo dalyko šioje byloje.

196Apeliantas Siemens atskirajame skunde taip pat pareiškė šiuos procesinius prašymus: a) bylos nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją; b) bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka.

197Pažymėtina, kad su šiais prašymais susiję klausimai išspręsti anksčiau priimtais apeliacinės instancijos teismo procesiniais dokumentais. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. spalio 16 d. nutartimi bylai pagal atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties išnagrinėti sudaryta trijų teisėjų kolegija (tomas 22, b. l. 64). Klausimas dėl bylos pagal atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties nagrinėjimo būdo ir tvarkos išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi, kuria netenkintas atsakovo Siemens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (tomas 22, b. l. 100- 102). Siemens 2013 m. sausio 3 d. pateiktame pakartotiniame prašyme dėl žodinio bylos nagrinėjimo išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi priimto procesinio sprendimo dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka rašytiniu būdu. Kadangi apelianto Siemens prašymai dėl bylos nagrinėjimo tvarkos ir būdo išspręsti anksčiau priimtais procesiniais sprendimais, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

198Prie atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas Siemens pridėjo Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto 2012 m. sausio 2 d. rašto nuorašą. Prašo šį dokumentą priimti kaip naują įrodymą tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškovo prašymas priimti prie jo atskirojo skundo pridėtą V. Č. 2011 m. gruodžio 5 d. raštą su vertintojo nuomone. Spręsti šį atsakovo atsiliepime nurodytą sąlyginį prašymą nėra prasmės, nes teisėjų kolegija žemiau pateikiamais motyvais atsisako priimti ir vertinti nurodytą V. Č. raštą su vertintojo nuomone.

199Prie ieškovo Urbico atskirojo skundo pateiktas prašymas priimti Urbico veiklos ir nuostolių, atsiradusių dėl Siemens vienašalio Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, ekspertinį vertinimą. Ekspertinio vertinimo išvados parengtos 2011 m. gruodžio 13 d. Taip pat prie skundo pateiktas V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės 2011 m. gruodžio 5 d. raštas su vertintojo nuomone dėl preliminarių žalos įvertinimo rezultatų. Pasak apelianto, ekspertinės išvados ir turto vertintojo nuomonė patvirtina ieškovo nuostolių dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pagrįstumą bei aplinkybę, kad nuostoliai viršija sutartinių netesybų dydį. Be to, apeliantas teikia priimti išrašą iš Urbico buhalterinės apskaitos programos ir lokalinių sąmatų kopijas. Nurodo, kad šie dokumentai patvirtina faktą apie ieškovo patirtus 627 572,79 Lt dydžio nuostolius dėl Antakalnio - Olandų žiedo šviesoforinio reguliavimo sistemos įrengimo ir demontavimo. Prašymai priimti šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teisme grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti 2011 m. gruodžio 6 d. ir 14 d. posėdžių metu. Be to, apeliantas pažymi aplinkybę, kad ginčas nagrinėjamas prie Urbico restruktūrizavimo bylos pridėtoje byloje. Restruktūrizavimo bylose vyraujantis viešasis interesas, pasak apelianto, sudaro pagrindą priimti teikiamus įrodymus.

200Prašymas priimti šiuos įrodymus netenkinamas.

201CPK 314 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip jau nurodyta, ieškovo prašymas priimti rašytinius įrodymus, pridėtus prie atskirojo skundo, grindžiamas tuo, kad jis neturėjo galimybės juos pateikti pirmosios instancijos teismui anksčiau nei šio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. ir 14 d. posėdžių metu, o teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, nes šių įrodymų priėmimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo.

202CPK 7 str., įtvirtinančiame proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo surašytas dar 2009 m. rugpjūčio 14 d. (tomas 1, b. l. 1-80). Ieškovo ieškinys dėl netesybų priteisimo priimtas 2009 m. gruodžio 7 d. (tomas 7, b. l. 11-31). Pasirengimas bylos pagal ieškovo ieškinius nagrinėjimui buvo atliekamas paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu. Paskutinis paruošiamasis dokumentas – atsakovo Siemens 2010 m. gruodžio 18 d. triplikas ieškovo ieškiniui dėl netesybų (tomas 13, b. l. 83-133). Priėmus šį procesinį dokumentą pasirengimas nagrinėti bylą teisme buvo baigtas ir byla toliau buvo nagrinėjama teismo posėdyje (pirmasis teismo posėdis – 2011 m. sausio 19 d., žr. tomas 13, b. l. 175-177). Vadinasi, pasirengimo nagrinėti bylą pagal ieškovo Urbico ieškinių reikalavimus laikotarpis truko pakankamai ilgą laiką (daugiau kaip metus). CPK 226 str. įtvirtintas norminis imperatyvas, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai. Reikšdamas reikalavimą dėl 627 572,79 Lt nuostolių, patirtų dėl Antakalnio - Olandų žiedo šviesoforinio reguliavimo sistemos įrengimo ir demontavimo, ieškovas turėjo pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pateikti visus įrodymus tiek dėl nuostolių fakto, tiek dėl jų dydžio. Tas pat pažymėtina ir dėl ieškovo reikalavimo priteisti netesybas, kai priteistinų netesybų dydį ieškovas siejo su jo ieškinyje nurodytais tiesioginiais ir netiesioginiais nuostoliais, kuriuos jis esą patyrė, patiria ar patirs dėl Siemens įvykdyto Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo. Aplinkybės dėl ieškinio pareiškime nurodytų nuostolių atsiradimo ar objektyvios jų atsiradimo tikimybės galėjo ir turėjo būti patvirtintos įrodymais pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, kuri truko pakankamai ilgą laiką. Ieškovas nesilaikė CPK 226 str. nustatytos pareigos dėl įrodymų, kuriais grindė ieškinio reikalavimus, pateikimo įstatymo nustatyta tvarka, juos teikdamas tuo metu, kada byla jau buvo nagrinėjama nebe pirmuose teismo posėdžiuose. Apeliantas nepateikia argumentuotų paaiškinimų, kodėl jis neturėjo galimybės teikiamų įrodymų gavimu (surinkimu) pasirūpinti anksčiau, nei prieš pat pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. ir gruodžio 14 d. posėdžius, kada prašė priimti šiuos įrodymus. CPK 181 str. 2 d. nurodoma, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Būtent tokiais įstatyme numatytais pagrindais remdamasis pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. ir 14 d. posėdžiuose (tomas 17, b. l. 107-122 ir 135-144) netenkino ieškovo atstovų prašymų priimti prie atskirojo skundo dabar pridėtus rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti ieškovo teiktus įrodymus argumentais, nes tokio pobūdžio įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti pasirengimo nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu stadijoje, o jų vėlesnis pateikimas lemtų bylos nagrinėjimo užvilkinimą (CPK 227 str. 2 d. nuostatos). Teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 314 str. įtvirtintu įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje ribojimu ir atsisako priimti prie ieškovo atskirojo skundo pridėtus rašytinius įrodymus, nes sprendžia, kad su ieškovo Urbico atskiruoju skundu teikiamus įrodymus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pagrįstai.

203CPK nenumato išimčių ar ypatumų dėl įrodymų teikimo tvarkos ar reikalavimų jų teikimo sąlygoms teisminio ginčo šaliai, turinčiai specifinį teisinį statusą, šiuo atveju – restruktūrizuojamai įmonei. Byloje nagrinėjamas turtinis ginčas tarp privačių juridinių asmenų – verslo subjektų, kurių vienas bylos nagrinėjimo procese įgavo restruktūrizuojamos įmonės teisinį statusą, dėl tarpusavio sutartinių prievolių vykdymo ir atsakomybės už tų prievolių pažeidimą. Ta aplinkybė, kad vienai iš ginčo šalių – ieškovui Urbico bylos proceso eigoje buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o dėl to ši ginčo byla (apjungus į vieną bylą visus ieškinių ir priešinio ieškinio reikalavimus) buvo perduota toliau nagrinėti Urbico restruktūrizavimo byloje, neduoda jokio pagrindo manyti, kad joje ėmė vyrauti viešasis interesas, kuris dominuoja pačiose restruktūrizavimo proceso bylose. Apelianto nurodytas teisminis precedentas dėl galimybės restruktūrizavimo bylose priimti naujus įrodymus šiuo atveju netaikytinas. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-821/2012, pasisakyta dėl papildomų duomenų priėmimo galimybės sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, įvertinus restruktūrizavimo procese vyraujantį viešąjį interesą bei specifinį teismo vaidmenį restruktūrizavimo procese. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami ne su restruktūrizavimo bylos iškėlimu ar su teisminiu restruktūrizavimo procesu susiję klausimai, o nagrinėjamas turtinis ginčas tarp privačių juridinių asmenų, kurių vienam taikomos restruktūrizavimo procedūros. Aplinkybė, kad dėl ieškovui Urbico taikomų restruktūrizavimo procedūrų ginčas buvo perduotas nagrinėti ieškovo restruktūrizavimo byloje, nelemia nei prioritetinio viešojo intereso, nei teismo vaidmens specifikos atsiradimo.

204Pastebėtina, kad dalis su ieškovo atskiruoju skundu pateikiamų rašytinių duomenų (lokalinių sąmatų kopijos) buvo pridėti prie ieškovo 2009 m. rugpjūčio 14 d. ieškinio dėl nuostolių atlyginimo (tomas 1, b. l. 130-134). Kodėl šie duomenys kartotinai teikiami priimti, apeliantas nepaaiškino.

205Su atsiliepimu į atsakovo Siemens atskirąjį skundą ieškovas Urbico pridėjo keletą rašytinių įrodymų, prašydamas juos priimti apeliacinės instancijos teisme (ieškovo atsiliepimo į atsakovo skundą priedai 1-5). Prašymas priimti naujus įrodymus grindžiamas tuo, kad jų pateikimo būtinybė iškilo po proceso pirmosios instancijos teisme, susipažinus su atsakovo atskirojo skundo argumentais ir prie to skundo pridėtais naujais įrodymais. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo teiginiu, kad naujų įrodymų teikimas atitinka įrodymų priimtinumo ir leistinumo reikalavimus pagal CPK 314 str. nuostatas. Esmė yra ta, kad naujai pateikiamais įrodymais ieškovas galėjo remtis dar pirmosios instancijos teisme, nes tam tikras aplinkybes, kurios galėtų būti patvirtintos ar paneigtos šiais įrodymais, atsakovas Siemens išdėstė ne tik atskirajame skunde, bet jas buvo nurodęs dar tuose procesiniuose dokumentuose, kuriuos teikė pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Ieškovo teikiami priimti rašytiniai duomenys yra susiję su tomis pačiomis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kurias atsakovas išdėstė ne tik atskirajame skunde, bet ir atsiliepime į ieškovo ieškinį dėl netesybų bei triplike (atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovo padarytų Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų, pasireiškusių susitarimų, įskaitant susitarimą su Nordea banku dėl reikalavimo teisės perleidimo, sudarymu be atsakovo žinios, informacijos apie finansinius sunkumus slėpimu nuo atsakovo, VTPS neįrengimo). Toms pačioms bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovo nurodytoms aplinkybėms paneigti arba į jas atsikirsti ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia naujus rašytinius įrodymus, išvardintus atsiliepimo prieduose Nr. 1-4. Visi šie rašytiniai įrodymai pagal (pagal jų suformavimo ar atsiradimo laiką) galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir atsikertant į atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus. Be to, ieškovas nepagrindė objektyvios būtinybės atsiradimo šiuos įrodymus teikti tik apeliacinės instancijos teisme, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal pateiktų atsakovo procesinių dokumentų (atsikertant į ieškovo ieškinį dėl netesybų) turinį tokia būtinybė jau buvo iškilusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tada buvo ir galimybė tuos įrodymus pateikti. 2011 m. gruodžio 18 d. raštą dėl pastabų „Ekspertizei dėl defektų buvimo patvirtinimo ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nuostolių įvertinimo“ (ieškovo atsiliepimo priedas Nr. 5) ieškovas teikia tuo pagrindu, kad atsakovas tokias išvadas (nuomonę) pridėjo prie savo atskirojo skundo. Teisėjų kolegija pirmiau išdėstytais motyvais netenkino ieškovo prašymo priimti naują įrodymą – „Ekspertizę“, todėl nėra pagrindo priimti ir ieškovo teikiamas pastabas dėl nepriimto naujo įrodymo. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija taiko CPK 314 str. nustatytą ribojimą ir netenkina ieškovo prašymo priimti naujus rašytinius įrodymus, pridėtus prie atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą.

206Ieškovas Urbico pateikė rašytinius 2012 m. lapkričio 28 d. paaiškinimus su prašymu priimti naujus rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje priimtose Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartyje ir 2012 m. gruodžio 13 d. nutartyje (tomas 22, b. l. 100-102 ir 189-196) buvo paminėta, kad CPK 42 str. įtvirtinta teise teikti tiek žodinius, tiek rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 str. nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 ir 338 str. įtvirtintomis teisės normomis, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 str. įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-940/2011; 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1730/2011). Jeigu teikiamais paaiškinimais (jų dalimi) yra keičiamas arba pildomas apeliacinės instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų (skundų, atsiliepimų į juos) dalykas ar pagrindas nesilaikant CPK 323 str. nustatyto ribojimo, tokie paaiškinimai (ar atitinkama jų dalis) negali būti analizuojami ir vertinami. Išanalizavusi ieškovo Urbico rašytinių paaiškinimų turinį teisėjų kolegija sprendžia, kad didžiąja jų dalimi ieškovo pateiktų procesinių dokumentų (atskirojo skundo ir atsiliepimų į skundus) turinys nėra pildomas naujomis aplinkybėmis ir nėra keičiamas, išskyrus paaiškinimų 54.4-54.6 punktuose išdėstytas aplinkybes. Paaiškinimų 54.4-54.6 punktuose išdėstytos aplinkybės yra iš esmės naujos, pildančios ieškovo procesinių dokumentų turinį, todėl ši paaiškinimų dalis nepriimama ir nevertinama (CPK 323 str.). Būtent su šiuose paaiškinimų punktuose išdėstytomis aplinkybėmis susijęs ir ieškovo prašymas priimti prie paaiškinimų pridėtus naujus įrodymus (rašytinių paaiškinimų priedo eilės Nr.1.1-1.3). Kadangi nepriimama dalis ieškovo paaiškinimų, išdėstytų 54.4-54.6 punktuose, nėra pagrindo priimti su jais siejamų naujų įrodymų, todėl kolegija taip pat netenkina ieškovo Urbico 2012 m. lapkričio 28 d. prašymo priimti ir vertinti prie paaiškinimų pridėtus naujus rašytinius įrodymus.

207Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo Siemens 2012 m. gruodžio 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytu teiginiu, kad būtina atsisakyti priimti ieškovo Urbico rašytinius paaiškinimus, kaip keičiančius (papildančius) ieškovo atskirąjį skundą. Jau nurodyta, kad ieškovo rašytinių paaiškinimų turinys (išskyrus paaiškinimų 54.4-54.6 punktus) leidžia nuspręsti, kad jais nėra iš esmės keičiamas ar pildomas ieškovo atskirasis skundas ir/arba ieškovo atsiliepimai į atsakovo bei trečiojo asmens atskiruosius skundus, o teisėjų kolegija prieš tai jau išdėstė savo išvadą dėl ieškovo paaiškinimų priėmimo sąlygų. Tas pat pasakytina ir dėl atsakovo pateiktų 2012 m. gruodžio 31 d. rašytinių paaiškinimų priėmimo galimybės, išskyrus kai kurias atsakovo paaiškinimų dalis. Atsakovo Siemens paaiškinimų 8-14 punktuose išdėstytos aplinkybės tiesiogiai susiję su apeliacinės instancijos teismo nepriimta ieškovo Urbico 2012 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų dalimi (paaiškinimų 54.4-54.6 p.) bei su tuose paaiškinimuose išdėstytu prašymu dėl naujų įrodymų priėmimo, kuris taip pat yra atmestas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo priimti ir vertinti atsakovo rašytinių paaiškinimų dalies, išdėstytos jų 8-14 punktuose. Kita atsakovo 2012 m. gruodžio 31 d. rašytinių paaiškinimų dalis yra priimtina, nes paaiškinimų turinys neduoda pagrindo taikyti CPK 323 str. nurodyto ribojimo. Kadangi priimtina ieškovo rašytinių paaiškinimų dalimi nėra keičiami ar pildomi apeliacinės instancijos teismui pateikti ieškovo procesiniai dokumentai, netenkinamas atsakovo prašymas priimti ir vertinti prie 2012 m. gruodžio 31 d. paaiškinimų pridėtus naujus rašytinius įrodymus (atsakovo rašytinių paaiškinimų 131.1-131.2 p.). Netenkintinas ir atskiras atsakovo 2012 m. gruodžio 31 d. prašymas priimti naują rašytinį įrodymą – 2012 m. gruodžio 5 d. RUAB „Urbico“ restruktūrizavimo administratoriaus išvadas, nes šiuo įrodymu pildomas atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių turinys, be to, toks įrodymas teikiamas pavėluotai, todėl teisėjų kolegija taiko CPK 323 str. nustatą ribojimą.

208Minėta, kad atsakovas Siemens 2013 m. sausio 3 d. prašymu kartotinai prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pažymėjo, kad nurodytame atsakovo prašyme išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo kitaip spręsti dėl bylos nagrinėjimo būdo ir tvarkos, kuri buvo nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi. Atsakovo prašymas iškviesti ir apklausti liudytojais kelis asmenis atmestinas, nes: a) teisėjų kolegija nagrinėja bylą rašytinio proceso tvarka; b) būtinybę apklausti liudytojus atsakovas sieja su prie Urbico ir Siemens atskirųjų skundų pridėtų naujų įrodymų galimu priėmimu, tačiau šių įrodymų apeliacinės instancijos teismas nutarė nepriimti.

209Po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka 2013 m. sausio 3 d. posėdyje ir teismas nutarė, kada priims nutartį, atsakovas 2013 m. sausio 30 d. pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, paskirti žodinį bylos procesą, priimti naują įrodymą – ekspertų išvadą, kviesti ir apklausti liudytojais ekspertizę atlikusius asmenis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tirti ir vertinti atsakovo Siemens 2013 m. sausio 30 d. prašymo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad išnagrinėtos bylos atnaujinimas yra galimas tik tais atvejais, kada procesinio sprendimo priėmimo metu teismas pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 str., 302 str.). Šioje nutartyje pirmiau sprendžiant dėl atsakovo Siemens pateiktų prašymų apeliacinės instancijos teismui, jau buvo išsamiai motyvuota, kad teismas nekonstatavo objektyvios būtinybės teikti naujus įrodymus, susijusius su diegtos sistemos defektų nustatymu ir vertinimu. Dar kartą teikiamas tokio pobūdžio Siemens prašymas (atnaujinti bylos nagrinėjimą tam, kad būtų priimti ir vertinami nauji įrodymai, susiję su sistemos defektų nustatymu ir vertinimu) nesudaro pagrindo keisti teisėjų kolegijos pirmiau suformuotos teisinės pozicijos, kuria remiantis tokios pobūdžio prašymai buvo netenkinti. Aptariamu atveju teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad bylos nagrinėjimas iš esmės gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, o tokio bylos atnaujinimo pagrindas gali būti tiktai sprendimo priėmimo metu susiformavęs teismo įsitikinimas, kad pirmosios instancijos teismo išvadų visiškam įvertinimui papildomai reikia nustatyti naujas aplinkybes ar ištirti naujus įrodymus. Bylos atnaujinimo pagrindu negali būti aplinkybės, kad po to, kai byla jau išnagrinėta iš esmės ir bylos procesas yra teismo sprendimo priėmimo stadijoje (teismas yra išėjęs priimti procesinio sprendimo), teismui dar teikiami nauji ar papildomi įrodymai ir su tuo siejami atitinkami prašymai. Teisėjų kolegija vadovaujasi teismų praktikoje suformuota nuostata, kad apeliacinės instancijos teisme nenustatinėjamos naujos aplinkybės, nes tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo (apeliacijos objektas yra ne šalių ginčas, o pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2007). Kadangi teisėjų kolegija neturi pagrindo atnaujinti bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą iš esmės, jis nesprendžia ir kitų atsakovo Siemens 2013 m. sausio 30 d. pateiktų prašymų. Dėl šios priežasties neanalizuojami ir ieškovo Siemens bei trečiojo asmens Fima 2013 m. vasario 1 d. ir vasario 4 d. atsiliepimai į Siemens 2013 m. sausio 30 d. prašymą.

210Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, kuriais atsisakyta tirti bei vertinti atsakovo 2013 m. sausio 30 d. prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, teisėjų kolegija taipogi atsisako tirti bei vertinti atsakovo pateiktą analogiško pobūdžio 2012 m. vasario 19 d. prašymą.

211Dėl ginčo išsprendimo ne teismo sprendimu, o nutartimi

212Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi civilinė byla pagal Urbico ieškinį atsakovui Siemens ir pagal atsakovo Siemens priešieškinį ieškovui Urbico buvo perduota nagrinėti Urbico restruktūrizavimo byloje (tomas 10, b. l. 79). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi civilinė byla pagal Urbico ieškinį atsakovui Siemens ir pagal atsakovo Siemens priešieškinį ieškovui Urbico buvo pridėta prie Urbico restruktūrizavimo bylos (tomas 10, b. l. 82). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi byla pagal Fima savarankišką reikalavimą (ieškinį) sujungta su byla pagal Urbico ieškinį atsakovui Siemens dėl netesybų priteisimo ir pagal Siemens priešieškinį ieškovui Urbico dėl netesybų priteisimo (tomas 11, b. l. 151), kuri, kaip jau nurodyta, buvo pridėta prie Urbico restruktūrizavimo bylos. Dėl šios bylos nagrinėjimo tvarkos ir formos ypatumų pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos mėn. 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1897/2011. Nutartyje konstatuota, kad tarp tø pa?iø proceso šaliø nagrin?jamose bylose pareikšti tapat?s reikalavimai, kurie grindžiami tokiomis pa?iomis faktin?mis aplinkyb?mis. Siemens priešieškiniu siekia prisiteisti 50 000 000 Lt sum? iš Urbico. Aplinkyb?, kad Siemens reikalavim? d?l netesybø priteisimo pareišk? priešieškiniu ne jos pa?ios, o Urbico inicijuotoje civilin?je byloje d?l sutartiniø ?sipareigojimø netinkamo vykdymo, nesudaro pagrindo daryti kitoki? išvad? dėl reikalavimų tapatumo. Nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje akcentuota, kad kai Urbico restruktūrizavimo byloje kreditorius Siemens prašo patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą ir tuo pačiu metu jis kitoje civilinėje byloje tai pačiai restruktūrizuojamai įmonei yra pareiškęs tapatų iš tų pačių teisinių santykių kildinamą reikalavimą pagal priešieškinį, kurį teismas priėmė nagrinėti, ši civilinė byla turi būti perduodama į restruktūrizavimo bylą. Jeigu toje byloje yra paduotas ir ieškovo – restruktūrizuojamos Urbico ieškinys kreditoriaus atžvilgiu, kuriame pareikšti priešpriešiniai reikalavimai, į restruktūrizavimo bylą turi būti perduotas ir šis ieškinys, tai yra perduota visa civilinė byla. Tokia byla turi būti iš esmės nagrinėjama restruktūrizuojamos įmonės (šiuo atveju – Urbico) restruktūrizavimo byloje. Šių apeliacinės instancijos teismo išaiškinimų pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 11 d. nutartimi sujungus bylas, ieškovo Urbico ieškinio reikalavimai atsakovui Siemens dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo, atsakovo Siemens priešinis reikalavimas ieškovui dėl netesybų priteisimo, trečiojo asmens Fima savarankiškas ieškinio reikalavimas atsakovui Siemens dėl netesybų priteisimo buvo nagrinėjami Urbico restruktūrizavimo byloje (tomas 13, b. l. 218-219). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas Siemens atskirajame skunde pripažįsta, jog nagrinėjama byla yra dalis ieškovo Urbico restruktūrizavimo bylos (atskirojo skundo 54 lapas, antra pastraipa (III.I.I dalis, 3.42.2 p.)). Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas visi restruktūrizavimo byloje sprendžiami klausimai įforminami priimant teismo nutartis, o teismo sprendimu yra išsprendžiama tik dėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto patvirtinimo ir restruktūrizavimo bylos baigimo (ĮRĮ 4 str. 5 p., 29 str. 3 d). Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartyje taip pat akcentuota, jog vien tai, kad dėl pareikšto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo yra sprendžiama įmonės restruktūrizavimo byloje, kurioje nustatyti tam tikri ypatumai (nagrinėjimo forma, apskundimo ypatumai), nereiškia, kad nevertinamas pareikšto reikalavimo pagrįstumas. Iš esmės tai yra atskiras teisminis ginčas tarp restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditoriaus. Restruktūrizavimo byloje tiek neginčijamų, tiek ginčijamų finansinių (kreditorinių) reikalavimų išsprendimas įforminamas teismo nutarties priėmimu. Kaip jau pažymėta, tokio paties procesinio dokumento priėmimo forma išsprendžiami tiek kartu nagrinėti kreditoriaus reikalavimai restruktūrizuojamai įmonei, tiek ir restruktūrizuojamos įmonės priešpriešinio pobūdžio reikalavimai kreditoriaus atžvilgiu, kaip atskiras teisminis ginčas. Pirmiau nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartyje išaiškinta, jog tai, kad teisminis rezultatas įforminamas ne sprendimu, kaip įprasta išsprendus ginčą iš esmės, o nutartimi, ir joje nurodoma dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo ar atmetimo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ginčas tarp šalių nėra išsprendžiamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį yra atitikmuo ieškinio, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Šis kasacinio teismo išaiškinimas taikytinas ir procesui restrukt?rizavimo bylose, nes tiek bankroto, tiek restrukt?rizavimo bylose kreditoriø reikalavimų tvirtinimo procedūra yra analogiška ( žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį civilin?je byloje Nr. 2-101/2012; 2011 m. spalio 6 d. nutartį civilin?je byloje Nr. 2-2327/2011). Nagrinėjamoje byloje sprendžiant atsakovo Siemens priešieškin?, kartu buvo išspræstas ir šio atsakovo pareikšto kreditorinio reikalavimo ieškovui restruktūrizuojamai Urbico pagr?stumo klausimas. Ginčų nagrinėjimo restruktūrizavimo bylose tvarkos ypatumai (CPK 1 str. 1 d.) šiuo atveju neduoda pagrindo sutikti su Siemens atskirajame skunde cituojama bendra doktrinine nuostata, kad jeigu dalis reikalavimø iš esm?s spræstini priimant sprendim?, o kita dalis gal?tø b?ti baigta priimant nutartį, teismas visus šiuos klausimus turėtų išspræsti priimdamas vien? procesinį dokument? – sprendim?. Dėl nurodytų motyvų konstatuojama, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas šalių ginčą pagal jų paduotus ieškinius iš esmės išsprendė priimdamas nutartį, nereiškia CPK 259 str. 1 d. pažeidimo. Kadangi klausimai, susiję su kreditoriaus reikalavimais restruktūrizuojamai įmonei ir tokios įmonės reikalavimais kreditoriui išsprendžiami restruktūrizavimo byloje teismui priimant nutartį, tokios formos procesinio sprendimo priėmimo motyvacija nebuvo būtina. Šiuo metu iš dalies pasikeitus civilinio proceso apeliacinėje instancijoje teisiniam reguliavimui (CPK pakeitimai, įsigalioję nuo 2011 m. spalio 1 d.), nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą nutartimi, o ne sprendimu, esą iš esmės nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus šio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010.

213Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas trijų teisėjų kolegijos sudėtimi bylą išsprendė žodinio proceso tvarka, taigi bylą nagrinėjant pirmąja instancija joje dalyvaujantys asmenys (atstovai) turėjo galimybę pasisakyti teismo posėdyje ir būti betarpiškai išklausyti. Pagal dabar galiojantį civilinių bylų nagrinėjimo tvarkos apeliacinėje instancijoje reglamentavimą bylos dalyviai taip pat pasinaudojo teise pareikšti prašymus ar pareikšti poziciją dėl žodinio šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ir dėl tokių prašymų buvo atitinkamai sprendžiama (CPK 336 str. 1 d.). Vertinant faktines bylos aplinkybes nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo teiginiais, kad išsprendęs bylą nutartimi pirmosios instancijos apribojo atsakovo teises į teisingą teismo procesą, nes apeliacijos teisei įgyvendinti buvo suteiktas tik septynių dienų terminas, kuris, pasak atsakovo, buvo aiškiai nepakankamas tinkamam procesinių teisių įgyvendinimui. Faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad per įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti atsakovas visiškai ir tinkamai įgyvendino apeliacijos teisę, paduodamas itin išsamų ir didelės apimties atskirąjį skundą (skundas 73 lapų apimties). Atsakovo teiginys, kad atskirajam skundui paduoti nustatytas terminas nebuvo pakankamas tinkamam procesinių teisių įgyvendinimui, yra tik deklaratyvus, nes tiek atsakovo atskirojo skundo apimtis, tiek jo turinys neleidžia daryti išvados, jog atsakovo apeliacijos teisė buvo suvaržyta. Nei pats atsakovas nurodė, nei pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo atskirojo skundo, kaip procesinio dokumento, trūkumus (ar dalį trūkumų), kuriuos galėjo sąlygoti laiko atskirajam skundui paduoti nepakankamumas. To tvirtinti neturi pagrindo ir teisėjų kolegija. Įvertinus tiek atsakovo, tiek kitų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinės instancijos teismui pateiktų skundų bei kitų procesinių dokumentų apimtį, vargu ar galima pripažinti, jog buvo kreipiamas dėmesys į CPK 306 str. 2 d. reikalavimą dėl skundo argumentų išdėstymo glausta forma (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui pakako laiko įgyvendinti apeliacijos teisę, o jog ši teisė nebuvo suvaržyta, patvirtina aukščiau išdėstytos aplinkybės dėl jo skunde išdėstytų argumentų masto. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų, tariamai pažeidusių atsakovo teisę į teisingą teismo procesą ar suvaržiusių apeliacijos teisę.

214Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, sudarančių absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą

215Atsakovo atskirajame skunde užsimenama, kad skundžiama nutartimi pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų – užsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Nordea Bank Finland Plc teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą. Teismo pasisakymą dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (Užsakovo) teisių ir pareigų atsakovas motyvuoja tuo, kad teismo nutartyje analizuotas ieškovo ir Užsakovo sudarytų komercinių susitarimų (sandorių) turinys, susitarimų sudarymo aplinkybės, taip pat vertinta Užsakovo pozicija dėl Rangos darbų vykdymo kokybės. Nusprendimą dėl Nordea banko teisių ir pareigų atsakovas motyvuoja iš esmės viena aplinkybe – neįvykdymu teismo pareigos detaliai išnagrinėti 2009 m. kovo 27 d. Susitarimo dėl mokėjimų, pasirašyto Urbico, Nordea banko ir Užsakovo, sudarymo aplinkybes.

216CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kada pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009). Aiškindamas minėtą procesinės teisės normą, kasacinis teismas suformavo nuoseklią poziciją, jog absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą (nutartį) CPK 329 str. 2 d. 2 p. nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo Siemens skunde nėra pagrindžiamas objektyvus teisinis santykis, siejantis šios bylos dalyvius su kitais byloje nedalyvaujan?iais asmenimis, nenurodoma, kaip konkrečiai pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkyb?s paveik? tų byloje nedalyvavusiø asmenø teises ir pareigas. Be to, atsakovas nenurodė jokios materialinės teisės normos, kurioje nustatytos galimos teismo nutarties pasekmės byloje nedalyvavusių Užsakovo ar Nordea banko teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neturi įtakos tiek Užsakovo (SĮ „Susisiekimo paslaugos“), tiek Nordea banko materialiosioms teisėms ir/ar pareigoms, ši nutartis nesukelia minėtiems asmenims materialinių teisinių pasekmių ir nedaro jokio poveikio jų teisinei padėčiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, neturi pagrindo konstatuoti, kad šia nutartimi buvo nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos teisės ir pareigos kitų atsakovo nurodytų asmenų, nedalyvavusių šios bylos procese. Teismo nutartyje padarytos išvados vertinant ieškovo ir atsakovo prievolių pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdymą ir su tuo susijusių priešpriešinių reikalavimų dėl netesybų (baudos) priteisimo atitinkamas išsprendimas, taip pat ieškovo Urbico reikalavimo atsakovui Siemens dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmetimas šia nutartimi nedaro įtakos Užsakovo ir Nordea banko teisinei padėčiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 266 str. pažeidimo.

217Atsakovo Siemens atskirajame skunde teigiama, kad skundžiamos nutarties dalis dėl ieškovui ir trečiajam asmeniui priteisiamų netesybų dydžio yra nemotyvuota. Pasak apelianto, teismas nemotyvavo sutartinių netesybų sumažinimo iki skundžiamoje nutartyje nurodytų sumų, o tai yra savarankiškas absoliutus pagrindas pripažinti nutartį prieštaraujančia CPK 291 str. 1 d. 5 punktui ir ją panaikinti.

218Pagrindas panaikinti teismo procesinį sprendimą yra motyvų (sutrumpintų motyvų) jame nebuvimas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių teismo nutarties motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos teismo nutarties kontekste (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2009 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009). Šioje byloje spręsdamas dėl ieškovui ir trečiajam asmeniui priteistinų netesybų, teismas nurodė, kad įstatyme suteikta teismui teisė kontroliuoti priteistinų netesybų dydį taip, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas akcentavo, kad pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Būtent įvertinęs Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytų netesybų dydį ir jį pripažinęs itin dideliu, teismas matė esant pagrindą netesybų sumažinimui. Teismo nutartyje netesybų sumažinimas motyvuotas nustatytų netesybų „ženklumu“, o nustatant netesybų mažinimo proporcijas atsižvelgta į ieškovo Urbico ir trečiojo asmens Fima prievolių jungtinėje veikloje, kurioje ieškovas Urbico veikė kaip atsakingasis partneris, pobūdį. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokie netesybų sumažinimo motyvai yra lakoniški ir neišsamūs, tačiau tai nereiškia, kad teismo nutarties dalis dėl netesybų sumažinimo ir priteistino jų dydžio nustatymo yra visiškai nemotyvuota. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad skundžiama nutarties dalis dėl priteistinų netesybų dydžio yra apskritai nemotyvuota, todėl nekonstatuoja CPK 291 str. 1 d. 5 p. pažeidimo. Neišsamus pirmosios instancijos teismo išvadų motyvavimas gali būti vertinamas kaip CPK normų pažeidimas, kuris gali būti ištaisytas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; kt.).

219Dėl bylos dalies, susijusios su vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų vertinimu,

220nagrinėjimo ribų

221CK 6.217 str. 1 d. nustatyta, kad sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tokiu atveju šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą (CK 6.218 str. 1 d.). Pasinaudoti vienašalio sutarties nutraukimo teise gali ir bet kuris terminuotos jungtinės veiklos sutarties ar tam tikram tikslui sudarytos jungtinės veiklos sutarties partneris, jeigu kiti partneriai sutartį iš esmės pažeidžia (CK 6.980 str. 1 d. 1 p.). Ginčo šalių (Urbico, Siemens, Fima) bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „HNIT-BALTIC“ 2006 m. birželio 15 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties (tomas 1, b. l. 9-13) 6.3 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio sutartinė sąlyga, kad sutartis gali būti nutraukta LR įstatymų nustatytais pagrindais. Taigi kiekvienas iš Jungtinės veiklos sutarties partnerių galėjo įgyvendinti vienašalio sutarties nutraukimo teisę dėl kitų sutarties partnerių ar kurio nors iš jų prievolių pagal Jungtinės veiklos sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo, jeigu tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vertinant, ar kito sutarties partnerio padarytas sutartinių prievolių pažeidimas yra esminis, ar ne, nustatinėjama pagal CK 6.217 str. 2 d. nustatytus kriterijus.

222Atsakovas Siemens 2009-08-10 pranešime konsorciumo partneriams nurodė, kad vadovaudamasis CK 6.217 str. 1 d. jis nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutrauks Jungtinės veiklos sutartį, jeigu atsakingasis partneris Urbico iki tos datos neištaisys šiame pranešime nurodytų Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų, kuriuos Siemens laiko esminiais pažeidimais (tomas 6, b. l. 86-88). Toks Siemens veiksmas atitinka CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintą nukentėjusios šalies pareigą iš anksto pranešti kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Jungtinės veiklos sutarties partneris Siemens 2008-08-10 pranešime apie sutarties nutraukimą nurodė (įvardijo) atsakingojo partnerio Urbico konkrečius veiksmus ir/ar neveikimą, kuriuos vertino kaip netinkamą prievolių pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdymą ar jų nevykdymą, laikydamas tai esminiu jo, kaip sutarties dalyvio, teisių ir interesų pažeidimu. Šiame pranešime įvardintus konkrečius Urbico veiksmus (neveikimą) Siemens laikė esminiu Jungtinės veiklos sutarties pažeidimu, tuo labiau, kad sprendimą nutraukti sutartį po 30 dienų nuo pranešimo jis susiejo su šiame pranešime nurodytų pažeidimų neištaisymo per tokį laikotarpį sąlyga. 2009-09-10 pranešime apie sutarties nutraukimą Siemens nurodė, kad sutartį nutraukia, nes iki šio pranešimo pateikimo dienos atsakingasis partneris Urbico neištaisė 2009-08-10 pranešime nurodytų esminių Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų (tomas 6, b. l. 51). Siemens 2009-08-10 ir 2009-09-10 pranešimų dėl sutarties nutraukimo turinys patvirtina, kad sutartį Siemens nutraukė dėl 2009-08-10 pranešime nurodytų pažeidimų, kuriuos Siemens vertino kaip esminius sutarties pažeidimus ir kurių Urbico neištaisė per 30 dienų nuo to pranešimo pateikimo dienos. Būtent šiame pranešime Siemens nurodytų Urbico įvykdytų sutarties pažeidimų turinio įvertinimas turi sudaryti šios bylos ginčo dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ne/pagrįstumo nustatymo nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylos dalies, susijusios su Siemens nurodytų Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pagrindų vertinimu, nagrinėjimo ribų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Siemens procesiniuose dokumentuose nurodyti papildomi pagrindai, kuriais atsakovas grindžia Urbico padarytus esminius sutarties pažeidimus, tačiau kuriais jis nesirėmė pranešimuose apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą, nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas, o vien tik galimas numanymas apie kitų sutarties pažeidimų egzistavimą negali būti teisėta priežastis imtis exstrema actio (liet. „kraštutinis veiksmas“). Ieškovo atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą pagrįstai aiškinama, kad pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą nenurodyti sutarties nutraukimo pagrindai negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokių papildomų pagrindų svarstymas teisme nagrinėjant ginčą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo paneigtų ieškovo, kaip Jungtinės veiklos sutarties šalies, kaltinamos sutarties pažeidimu, teisæ b?ti informuotam apie atsakovo ketinimus nutraukti sutartį, nurodant konkrečius pažeidimus, sudarančius sutarties nutraukimo pagrindą, teisæ b?ti išklausytam dėl sutartį ketinančios nutraukti šalies nurodytų sutarties pažeidimų, prieštarautų kooperacijos ir bendradarbiavimo vykdant sutart?, sutarties galiojimo bei privalomumo jos šalims principus. CK 6.218 str. įtvirtintos normos detalizuoja CK 6.217 str. numatytos šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį įgyvendinimo tvarką. Šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos principai reiškia, kad nukentėjusioji šalis, nusprendusi pasinaudoti teise vienašališkai atsisakyti sutarties, privalo iš anksto informuoti apie tai kitą šalį. Šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį tik tada, kai kita šalis ją iš esmės pažeidžia, aiškinama sutarties šalių interesų pusiausvyros, sutarties privalomumo, vykdytinumo principais ir atspindi įstatymų leidėjo siekį išsaugoti sutartinius santykius. Ar sutartis pažeista iš esmės, yra fakto klausimas. Ginčo atveju šalis, ginčijanti sutarties nutraukimo pagrįstumą, turi įrodyti, kad jos pažeidimas nebuvo esminis ir todėl nukentėjusi šalis neturėjo teisės jos nutraukti. Atsižvelgdama į šias principines nuostatas ir aiškindama CK 6.218 str. įtvirtintų normų paskirtį, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta nukentėjusios šalies pareiga iš anksto pranešti kita šaliai (šiuo atveju – kitoms Jungtinės veiklos sutarties šalims) apie vienašalį sutarties nutraukimą CK 6.217 str. numatytais pagrindais, nereiškia, jog pakanka tik nurodyti patį tokio ketinimo faktą, formaliai įvardijant vieną ar kelis iš šio straipsnio 2 dalyje apibrėžtų esminio sutarties pažeidimo sąlygų. Konkrečių pažeidimų, kuriuos nukentėjusioji šalis vertina kaip esminius sutarties pažeidimus, nurodymo pranešime apie sutarties nutraukimą esmė – suteikti kitai, sutarties pažeidimu kaltinamai, sutarties šaliai atitinkamai reaguoti į nukentėjusios šalies ketinimą nutraukti sutartį (pvz., atsikirsti kitai šaliai dėl jos nurodytų pareiškimų, pasiūlyti ištaisyti nurodytus pažeidimus, pasiūlyti įvykdyti sutartį, pakeisti jos vykdymo sąlygas ir pan.). Konkrečių sutarties pažeidimų išankstiniame pranešime apie sutarties nutraukimą įvardijimas suteikia galimybę kitai sutarties šaliai imtis priemonių, kurios galėtų išsaugoti sutartinius santykius jų nenutraukiant. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo skunde išdėstytu teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas esą nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos laikydamasis pozicijos, kad vertinant esminius sutarties pažeidimus, lėmusius sutarties nutraukimą, reikia vertinti tas aplinkybes, kurias sutartį nutraukianti šalis žinojo ir nurodė sutarties nutraukimo metu. Atskirajame skunde teigdamas, kad teismas neturėjo apsiriboti vertinimu tų sutarties pažeidimo aplinkybių, kurios buvo įvardintos pranešime apie sutarties nutraukimą, atsakovas remiasi Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimu civilin?je byloje Nr. 3K-P-346, cituodamas atskiras nutarimo motyvų dalis apie tai, jog ...„sutarties nutraukimo pagrindai turi b?ti real?s, jø tikrumas ?rodytas, ir jie tur?tø reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltø nukent?jusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pob?džio didelius praradimus“, taip pat, kad ...„sutarties nutraukimo pagrindai turi būti nustatomi atsižvelgiant į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką“. Apeliantas nepaaiškina, kokiu būdu šios kasacinio teismo nutarties motyvų atskiromis ištraukomis formuojama taisyklė, kad sprendžiant dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo turi būti vertinamos ne tik aplinkybės, kuriomis sutartį nutraukianti šalis rėmėsi sutarties nutraukimo momentu, bet ir kitos aplinkybės, kuriomis atsakovas iš esmės pildo sutarties nutraukimo pagrindus jau nagrinėjant teisme ginčą dėl sutarties nutraukimo ne/pagrįstumo. Atsakovo atskirajame skunde išsakytas teiginys, kad minėtame precedentiniame kasacinio teismo procesiniame sprendime nėra nurodytas kriterijus, kurį taikė pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog vertinant esminius sutarties pažeidimus, lėmusius sutarties nutraukimą, reikia tirti tas aplinkybes, kurias sutartį nutraukianti šalis žinojo ir nurodė sutarties nutraukimo metu, nereiškia, jog kasacinio teismo buvo pasisakyta dėl tokio kriterijaus, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos, taikymo negalimumo. Nurodytame kasacinio teismo nutarime suformuotas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles teisėjų kolegija vertina priešingai nei atsakovas. Šiame kasacinio teismo procesiniame dokumente nurodyta, kad sutarties nutraukimo pagrindai turi b?ti real?s, jø tikrumas ?rodytas ir jie tur?tø reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltø nukent?jusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pob?džio didelius praradimus. Vadinasi, tokius pagrindus nurodyti ir juos pagrįsti reikia jau pranešant apie sutarties nutraukimą sutartį pažeidusiais šaliai, nes CK 6.218 str. išdėstytos nuostatos skirtos tam, kad būtų sudaryta galimybė sutart? pažeidusiai šaliai iš anksto sužinoti aiškią nukent?jusiosios šalies pozicij? ir išvengti papildomø nuostoliø, kuriø gali atsirasti d?l to, jog n?ra aišku, ar bus reikalaujama ?vykdyti sutart? ir ar pav?luotas ?vykdymas bus priimtas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vien formalus nukentėjusios šalies rėmimasis esminiais sutarties nuostatų pažeidimais vienašališkai nutraukiant sutartį gali reikšti bandymą įrodyti tik tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Pranešime apie sutarties nutraukimą turi būti atskleista, kuo pasireiškia kitos sutarties šalies netinkamas prievolių vykdymas, kurį nukentėjusi šalis vertina kaip esminį sutarties pažeidimą. Būtent taip elgėsi ir atsakovas Siemens, pranešime konsorciumo partneriams apie sutarties nutraukimą nurodydamas konkrečius Urbico padarytus Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus ir pareikalaudamas juos pašalinti per atitinkamą laiką.

223Apeliuodamas, kad teismas pažeidė CPK 226 str. ir CPK 230 str. 1 d., be pagrindo atsisakydamas nagrinėti ir vertinti įrodymus dėl Urbico padarytų sutarties pažeidimų, apie kuriuos Siemens sužinojo po sutarties nutraukimo, atsakovas teikia nuorodą į Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilin?je byloje Nr. 3K-3-172/2011. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios kasacinio teismo nutarties turinys nepatvirtina apelianto teiginių. Pirma, visiškai nesutampa kasacinio teismo nagrinėtos bylos ir šios bylos aplinkybės, nes kasacinis teismas nagrinėjo individualų darbo ginčą, o ne civilinį teisinį ginčą tarp privačių juridinių asmenų dėl sutartinių prievolių vykdymo. Antra, kasacinio teismo nagrinėtoje byloje taip pat yra akcentuota ta aplinkybė, kad vykdydamas pareigą įrodyti drausminės nuobaudos darbuotojui paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, darbdavys gali teismui išd?styti papildomus argumentus d?l padaryto pažeidimo, pateikti ?rodymus, patvirtinan?ius pažeidimo padarymo fakt?, kurie nenurodyti ?sakyme d?l atleidimo iš darbo, ta?iau naudodamasis šia teise darbdavys negali pakeisti ar papildyti (nurodyti naujø) darbuotojo veikø, už kurias, jo teigimu, paskirta nuobauda, ta?iau tai neatsispindi ?sakyme (ar kitokiame dokumente) d?l nuobaudos skyrimo. Sprendžiant dėl tokių kasacinio teismo išaiškinimų pritaikomumo nagrinėjamai bylai, darytina išvada, kad nagrinėjant ginčą teisme dėl vienašalio sutarties nutraukimo, galima išdėstyti papildomus argumentus ir pateikti įrodymus dėl pranešime apie sutarties nutraukimą nurodytų esminių sutarties pažeidimo faktų, tačiau negalima sutarties nutraukimo pagrindų, kuriais nukentėjusioji šalis rėmėsi sutarties nutraukimo momentu, vėliau keisti ar pildyti kitomis naujomis sutartį pažeidusios šalies veikomis, kurios neatsispindėjo nukentėjusios šalies pranešime apie sutarties nutraukimą ir kuriomis ji nesirėmė kaip pagrindu nutraukti sutartinius santykius. Kaip minėta, atsakovas Siemens pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą nurodė konkrečius sutarties nutraukimo pagrindus, tačiau byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose sutarties nutraukimo pagrįstumą ėmė pildyti naujais pagrindais, apie kuriuos nebuvo nurodęs nei išankstiniame pranešime apie sutarties nutraukimą, nei pranešime apie sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo remtis kitais vienašalio Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo pagrindais, nei buvo nurodyti jo pranešime apie sutarties nutraukim?, nes jais peržengiamos ginčo ribos vertinant sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą.

224Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta atsakovo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų, CK 1.5 str. įtvirtinto teisingumo principo ir teismų praktikos nuostatų pažeidimų nenagrinėjant ir nevertinant tų atsakovo nurodytų Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pagrindų, kurie nebuvo atsakovo įvardinti pranešimuose apie šios sutarties nutraukimą. Padariusi tokią išvadą, teisėjų kolegija neanalizuoja ir nevertina atsakovo atskirajame skunde, taip pat ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose į atsakovo skundą išdėstytų aplinkybių dėl kitų atsakovo nurodytų ieškovo Urbico padarytų sutarties pažeidimų, kuriais atsakovas įrodinėja vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumą. Tai susiję su Siemens skunde nurodytais ieškovo sudarytais susitarimais – 2007 m. liepos 23 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi su Nordea banku; 2009 m. sausio 5 d. Papildomais susitarimais Nr. 1 ir Nr. 2 prie Paslaugų teikimo sutarties, 2009 m. kovo 27 d. Susitarimu su Užsakovu ir Nordea banku dėl mokėjimų, taip pat su atsakovo skunde išdėstytomis aplinkybėmis apie ieškovo Urbico slėpimą informacijos apie minėtų susitarimų sudarymą. Be to, tai susiję su atsakovo atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl šių ieškovo Urbico veiksmų ir/ar neveikimo: slėpimo informacijos apie savo nemokumą; darbų pagal Rangos sutartį finansavimo nevykdymo; atsisakymo priimti Siemens korespondenciją; VTPS neįdiegimo, nes šiomis aplinkybėmis atsakovas nesirėmė nutraukdamas Jungtinės veiklos sutartį.

225Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija analizuos pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ginčo šalių įrodinėtų aplinkybių apie vienašalį Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą pagal tuos sutarties nutraukimo pagrindus, kuriais atsakovas rėmėsi sutarties nutraukimo momentu ir kuriuos nurodė pranešime apie pasitraukimą iš jungtinės veiklos.

226Atsakovo atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, padarydamas įrodymais nepagrįstą išvadą, jog 2009 m. kovo 5 d. Susitarimu dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo pripažinti darbų trūkumai nėra esminis Siemens interesų pažeidimas. Pasak apelianto, Rangos sutarties vykdymo klausimai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, kuris yra išimtinai susijęs su Jungtinės veiklos sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymu, nustatant, ar ieškovas Urbico iš esmės pažeidė sutartį atsakovo Siemens nurodytais pagrindais. Dėl šių priežasčių atsakovui nesuprantama, kaip teismas galėjo nustatyti, kad Rangos sutartis buvo vykdoma netinkamai ir nustatyti šalį, kuri atsakinga už netinkamą Rangos sutarties vykdymą.

227Dėl atsakovo atskirajame skunde išsakyto teiginio apie teismo peržengimą bylos nagrinėjimo ribų teisėjų kolegijos jau pasisakyta šios nutarties dalyje, kurioje išspręsti klausimai dėl šalių procesinių prašymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui. Pirmiau šioje nutartyje spręsdama atsakovo prašymą priimti naują įrodymą – „2011 m. gruodžio 29 d. Ekspertizę“, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad neturi pagrindo sutikti su atsakovo teigimu, jog teismas iš esmės nagrinėjo Rangos sutarties vykdymo aplinkybes darbų atlikimo tinkamumo, jų kokybės aspektais. Šiais aspektais byla buvo nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo išvados daromos tik ieškovo Urbico reikalavimo, susijusio su nuostolių atlyginimo priteisimu, apimtyje, bet ne dėl aplinkybių, lėmusių Jungtinės veiklos sutarties pasibaigimą. Kadangi dėl tokių aplinkybių pasisakyta sprendžiant minėtą atsakovo prašymą dėl naujo įrodymo priėmimo, teisėjų kolegija savo išvadų ir jas pagrindžiančių argumentų šioje nutarties dalyje nekartoja, tik dar kartą pažymi, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį nėra pagrindo manyti, kad teismas išėjo už bylos nagrinėjimo dalyko ribų. Teisėjų kolegija pirmiau išdėstytais motyvais jau pasisakė, kad teismas nevertino Rangos sutarties vykdymo kokybės ir nesprendė šalių atsakomybės dėl atliktų darbų defektų klausimo, todėl pripažino nepagrįstais Siemens atskirojo skundo teiginius apie tai, jog pirmosios instancijos teismas esą peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir analizavo bei vertino aplinkybes, nesudarančias ginčo dalyko šioje byloje.

228Dėl Urbico veiksmų, susijusių su pareiga teikti informaciją apie Rangos sutarties vykdymą

229Sprendimą nutraukti Jungtinės veiklos sutartį Siemens 2009-08-10 pranešime grindė nurodymu trijų grupių atsakingojo partnerio Urbico padarytų sutarties pažeidimų, kurie, Siemens vertinimu, buvo esminiai ir sudarantys sąlygas vienašališkai nutraukti sutartį.

230Pirma grupė Siemens pranešime apie sutarties nutraukimą nurodytų Urbico sutartinių prievolių vykdymo pažeidimų buvo siejama su informacijos apie Rangos sutarties vykdymą nepateikimu, įskaitant nepateikimą 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo priedo Nr. 1, kuriame nurodyti Užsakovo perimamai darbai, kopijos. 2009-08-10 pranešime išvardinti Siemens raštai, adresuoti Urbico, kuriais, kaip nurodyta šiame pranešime, Urbico buvo raginama suteikti tokią informaciją. Siemens teigimu, pranešime dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nurodytas atsisakymas suteikti informaciją apie Rangos sutarties vykdymą yra esminis Jungtinės veiklos sutarties 3.14 ir 3.17 punktų pažeidimas, turintis Siemens svarbią reikšmę tiek teisiniu, tiek finansiniu aspektu, nes Siemens negali tiksliai įvertinti, kokie ir kokios apimties darbai yra perduoti Užsakovui ir gauti apmokėjimą už savo atliktus darbus. 2009-08-10 pranešime Siemens pareikalavo iš Urbico iki 2009-09-10 pašalinti šiuos pažeidimus, tai yra pateikti informaciją apie Rangos sutarties vykdymą, įskaitant informaciją apie Užsakovo priimtus darbus.

231Siemens 2009-08-10 pranešime neįvardinta, kokios konkrečios informacijos apie Rangos sutarties vykdymą jis prašė iš Urbico, tačiau jos negavo, išskyrus prašymą pateikti 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo priedo Nr. 1, kuriame nurodyti Užsakovo perimami darbai, kopiją. Tačiau Siemens pranešime buvo išvardinti jo raštai Urbico, kuriais, pasak Siemens, buvo prašyta atitinkamos informacijos apie Rangos sutarties vykdymą, tačiau ji buvo nesuteikta. Tokiu atveju svarbu išsiaiškinti šių raštų turinį ir nustatyti, ar adresatas Urbico reagavo ir kaip reagavo į partnerio pageidavimus gauti informaciją, jei tokios buvo prašyta, ar Urbico veiksmai ar neveikimas dėl informacijos pateikimo gali būti pripažinti esminiu Jungtinės veiklos sutarties pažeidimu.

232Ieškovui Urbico adresuotame 2009 m. kovo 16 d. rašte Nr. OV-1252 (tomas 9, b. l. 63) Siemens nurodo, kad 2009 m. kovo 13 d. buvo telefonu informuotas apie tai, jog Užsakovas pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus pagal Rangos sutartį, ir tą pačią dieną paprašė pateikti tų aktų kopijas, tačiau iki 2009 m. kovo 16 d. aktų kopijų negavo. Siemens prašė iki 2009 m. kovo 16 d., 12 val. pateikti Užsakovo pasirašytų darbų perdavimo-priėmimo aktų pagal Rangos sutartį kopijas.

233Siemens 2009 m. kovo 16 d. rašte Nr. OV-1253 (tomas 9, b. l. 64) nurodė, kad jis pateiks atsakingajam partneriui Urbico Jungtinės veiklos sutarties įvykdymo garantiją savo įsipareigojimų dalyje, jeigu Urbico pateiks dokumentus, jog kiti konsorciumo partneriai UAB „Fima“ ir UAB „HNIT-BALTIC GEOINFOSERVISAS“ pateikė garantijas savo atliekamų darbų daliai, taip pat jei Urbico pateiks su Užsakovu pasirašytų darbų priėmimo-perdavimo aktų pagal Rangos sutartį kopijas.

234Siemens 2009 m. kovo 24 d. raštu Nr. OK-1016/OV-1256 (tomas 9, b. l. 65) priminė Urbico, kad šis dar neatsakė į prašymą Nr. OV-1252 pateikti Užsakovo pasirašytų darbų perdavimo-priėmimo aktų pagal Rangos sutartį kopijas.

235Siemens 2009 m. balandžio 9 d. rašte Nr. OV-1260 (tomas 9, b. l. 72) reikalavo nedelsiant pateikti 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo 1 priedo, kuriame nurodyti perimami darbai, kopiją, nes tame priede esanti informacija gali turėti esminės įtakos Siemens teisėms. Šiame rašte taip pat pažymėta, kad vadovaujantis Jungtinės veiklos sutarties 3.4 punktu ir Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktu, Urbico be kitų konsorciumo partnerių sutikimo neturėjo teisės sudaryti Susitarimo su Užsakovu, be to, Siemens nesutinka su Susitarimo 4.1, 4.2 ir 4.3 punktuose nurodytais perimamų darbų defektais ir laiko, kad Susitarimas ta apimtimi Siemens nesaisto, kad Siemens pasilieka teisę ginčyti šio Susitarimo galiojimą visa apimtimi.

236Siemens 2009 m. balandžio 20 d. rašte Nr. OK-1019 (tomas 9, b. l. 73-74) pripažįstama, kad iki 2009 m. kovo 5 d. buvo laikomasi susitarimo dėl keitimosi tarpusavyje informacija, kad iki 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo Siemens visuomet dalyvaudavo Rangos sutarties vykdymo darbo grupės susitikimuose ir/ar pasitarimuose, kuriuose buvo sprendžiami su Siemens pagal Jungtinės veiklos sutartį priskirtais darbais susiję klausimai, gaudavo visus su tuo susijusius dokumentus. Siemens nurodė, kad jo netenkina ir pažeidžia jo interesus situacija, kuomet nuo 2009 m. kovo 5 d. Urbico, Inžinierius ir/ar Užsakovas ėmė bendrauti ir priimti sprendimus Siemens priskirtinų darbų atžvilgiu nedalyvaujant Siemens. Šiuo raštu Siemens pareikalavo užtikrinti jo dalyvavimą bendraujant su Inžinieriumi ir/ar Užsakovu tiek, kiek tai susiję su Siemens Jungtinės veiklos sutartimi priskirtais darbais, arba užtikrinti, jog visi klausimai, kiek tai susiję su Siemens priskirtais darbais, pirmiausia būtų galutinai išspręsti su Siemens ir tik po to būtų sprendžiami su Inžinieriumi ir/ar Užsakovu.

237Siemens 2009 m. gegužės 15 d. raštu Nr. OV-1270 (tomas 9, b. l. 75) pakartotinai prašė tiek Užsakovo, tiek atsakingojo partnerio nedelsiant pateikti darbų priėmimo-perdavimo aktų, pasirašytų tarp Užsakovo ir Urbico pagal Rangos sutartį, kopijas.

2382009 m. gegužės 25 d. raštu Nr. OV-1273 (tomas 9, b. l. 76-77) Siemens, atsižvelgdamas į tai, kad Urbico neketina pateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir netgi prašo Užsakovo, kad šis neišduotų Siemens tų aktų, pakartotinai prašė Užsakovo pateikti tų aktų kopijas.

239Visi paminėti Siemens raštai, rašyti 2009 m. kovo 16 d. – gegužės 25 d. laikotarpiu ir išvardinti jo 2009-08-10 pranešime dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, akivaizdžiai patvirtina, kad Siemens reikalavo iš Urbico, o po to ir iš Užsakovo, tik su Rangos sutarties vykdymu susijusios vienos konkrečios informacijos, tai yra 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo priede Nr. 1 esančių perimamų darbų aktų kopijų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visų Siemens pranešimo apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą 1 punkte išvardintų Siemens raštų dėl informacijos pateikimo turinį, daro išvadą, kad jie buvo susiję tik su Siemens siekiu gauti informaciją apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimu perimtus tarpinius darbus pagal Rangos sutartį, nes Siemens reikalavo perimtų darbų priėmimo-perdavimo aktų kopijų. Atsakovo pranešime apie sutarties nutraukimą nėra konkretizuota, kokią kitą, nei nurodyta minėtuose raštuose, informaciją apie Rangos sutarties vykdymą Urbico turėjo pateikti partneriui ir jos nepateikė (ar atsisakė pateikti), tuo iš esmės pažeisdamas Jungtinės veiklos sutarties 3.14 ir 3.17 punktus. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vieną iš Urbico padarytų esminių Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų, sudariusių sąlygas nutraukti sutartį pagal CK 6.217 str. 1 d., pranešime apie sutarties nutraukimą Siemens įvardijo nepateikimą konkrečios informacijos, tai yra informacijos apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimu dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo Užsakovo perimtus darbus. Iš paminėtų atsakovo raštų turinio matyti, kad pats Siemens deklaravo, jog iki 2009 m. kovo 5 d. Urbico bendradarbiavo su Siemens ir teikė jam visą reikšmingą informaciją. Kokios kitos informacijos apie Rangos sutarties vykdymą, išskyrus duomenis apie minėtu 2009 m. kovo 5 d. Susitarimu Užsakovo perimtus iš Rangovo darbus, nei aukščiau išvardintuose raštuose, nei pranešimuose apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą, atsakovas Siemens neatskleidė. Šioje vietoje pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė pripažindamas, jog Urbico padarė, nors ir formalų, pareigos dalintis reikšminga informacija pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad Urbico neinformavo partnerio Siemens apie patį 2009 m. kovo 5 d. Susitarimą dėl tarpinių darbų perėmimo, o gavęs Siemens 2009-08-10 pranešimą dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, nepateikė to Susitarimo kopijos Siemens. Šias aplinkybes teismas konstatavo klaidingai, nes iš paties Siemens atsakingajam partneriui Urbico adresuoto 2009 m. kovo 16 d. rašto Nr. OV-1252 (tomas 9, b. l. 63) matyti, kad dar 2009 m. kovo 13 d. Urbico informavo partnerį Siemens apie tai, jog Užsakovas pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus pagal Rangos sutartį. Atsakovas Siemens neneigia, kad Susitarimą dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo jis gavo su Urbico 2009 m. balandžio 2 d. raštu Nr. CEV-269, adresuotu Nordea bankui ir atsakovui Siemens (tomas 8, b. l. 50-51). Taigi Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo turinys atsakovui buvo žinomas dar nuo 2009 m. balandžio 2 d. Siemens 2009 m. balandžio 9 d. rašte Nr. OV-1260 (tomas 9, b. l. 72), adresuotame Urbico, jau komentavo ir vertino to susitarimo turinį bei reikalavo pateikti jo priedą dėl perimtų darbų. Siemens 2009-08-10 pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą nereikalavo jam pateikti 2009 m. kovo 5 d. Susitarimą dėl tarpinių darbų perėmimo, nes jau keletą mėnesių jį turėjo. Pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, jog Urbico neinformavo Siemens apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimą dėl tarpinių darbų perėmimo, o gavęs Siemens pranešimą dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nepateikė to Susitarimo kopijos Siemens, todėl formaliai pažeidė Jungtinės veiklos sutarties nuostatas dėl pareigos partneriams keistis informacija, būtina tinkamam įsipareigojimų įvykdymui. Ši teismo išvada dėl Urbico padaryto formalaus pažeidimo yra neteisinga, nes Urbico buvo pateikęs informaciją apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo sudarymą ir buvo pateikęs patį Susitarimą; Siemens niekada nereikalavo iš Urbico šio Susitarimo, o reikalavo tik informacijos apie šio Susitarimo priede Nr. 1 išvardintus Užsakovo perimtus darbus. Tokia faktinė padėtis sutarties nutraukimo momentu sudaro pagrindą spręsti, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro įvertinimas aplinkybių, ar Urbico nepateikimas atsakovui Siemens informacijos apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo priede Nr. 1 nurodytus perimamus darbus gali būti įvertintas kaip esminis Jungtinės veiklos sutarties pažeidimas, atitinkantis CK 6.217 str. 2 d. numatytas esminio sutarties pažeidimo sąlygas.

240Analizuojant, ar 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo priede nurodytų perimamų darbų aktų nepateikimas gali būti esminio sutarties nutraukimo pagrindu, tai yra ar aktų nepateikimas gali atitikti CK 6.217 str. 2 d. sąlygas, tikslinga įvertinti paties Susitarimo turinį (tomas 2, b. l. 175-176), kuris atsakovui buvo žinomas ir kurį jis atitinkamai komentavo susirašinėjimo su ieškovu bei Užsakovu dokumentuose. Susitarimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad iki šio Susitarimo pasirašymo Jungtinės veiklos sutartimi susivienijusi tiekėjų grupė yra iš esmės atlikusi visus darbus pagal Rangos sutarties nuostatas, tačiau nėra atlikti esminę reikšmę Užsakovui turintys žemiau nurodyti darbai, kuriuos turėjo atlikti aukščiau nurodyta tiekėjų grupė; Užsakovas sutinka priimti pagal sutartį atliktus darbus remiantis žemiau nurodytomis sąlygomis. Tiek Susitarimo įžanginės dalies, tiek kitų jo dalių turinys leidžia daryti išvadą, kad tai yra atliktų Rangos darbų priėmimo-pardavimo faktą įforminantis dokumentas, kuriame išdėstytos darbų priėmimo ir perdavimo sąlygos. Šiame Susitarime išdėstytomis Užsakovo ir Rangovo suderintomis darbų priėmimo-perdavimo sąlygomis išreikštas Užsakovo išlygų, kurioms esant jis sutinka priimti darbus ir su kuriomis sutinka darbus perduodantis Rangovas, taip pat Užsakovo nustatytų ir aptartų darbų trūkumų, su kuriais Rangovas sutiko (jiems neprieštaravo), turinys (CK 6.662 str. 1 d ir 2 d. nuostatos). Susitarimas dėl tarpinių darbų perėmimo atitinka CK 6.662 str. 2 d. nurodyto kito dokumento, patvirtinančio darbų priėmimą ir jo sąlygas, apibrėžimą. Tai akivaizdžiai patvirtina Susitarimo 1 punktas, kuriame nurodyta, kad Užsakovas patvirtina, jog jis turi teisę priimti ir priima dalį Rangovo atliktų darbų, tačiau tai nereiškia kiekvieno iš darbų etapų tinkamo užbaigimo ir defektų ištaisymo bei darbų galutinio perėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimant dalį atliktų darbų, nurodytų ne mažiau kaip aštuoniuose skirtingo turinio aktuose, Užsakovas ir Rangovas išlygas (sąlygas) dėl darbų priėmimo, taip pat priimamų darbų trūkumus turėjo teisę fiksuoti viename darbų priėmimo dokumente, kurį pavadino Susitarimu dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo. Užsakovo pareikštos atliktų darbų aktuose nurodytų darbų (tomas 2, b. l. 22-241) priėmimo išlygos buvo išdėstytos Susitarimo 7 ir 8 punktuose, kuriuose numatyta, kad Užsakovo mokėjimai Rangovui už priduodamus nepilnai atliktus darbus bus pradedami vykdyti tik pilnai ištaisius defektus pagal defektų aktus (mokėjimas bus vykdomas pagal Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 14.7 p. nustatytą atsiskaitymo tvarką), o Rangos sutartyje numatyti garantiniai terminai įsigalios nuo atliktų darbų defektų ištaisymo pagal defektų aktus. Susitarimo 4 punkto 4.1-4.2 papunkčiuose Užsakovas deklaravo (aptarė) konkrečius defektus ir trūkumus perimamų darbų, kurie, Užsakovo žiniomis, yra priskirti atlikti bendrovei Siemens. Iš atliktų darbų aktų matyti, kad 2009 m. kovo 5 d. buvo perduodami eismo šviesoforinio valdymo sistemos įdiegimo darbai atskiruose eismo koridoriuose bei sankryžose, o Susitarimo 4 punkte Užsakovas deklaravo apie konkrečius defektus perimamų darbų, kurių dalis, jo žiniomis, priskirta atlikti Siemens (šviesoforų valdiklių ir šviesoforų lempų neatitikimas Konkurso sąlygose numatytiems reikalavimams, neužbaigimas adaptyvaus valdymo programavimo ir MOTION sistemos programavimo bei diegimo darbų). Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pagal šio Susitarimo turinį atsakovui Siemens jau 2009 m. balandžio 2 d. turėjo būti žinoma, kad visi darbai, kuriuos turėjo atlikti Jungtinės veiklos partneriai pagal Rangos (subrangos) sutartį, iš esmės buvo atlikti, taip pat kokius darbų priėmimo metu Užsakovas deklaravo (aptarė) trūkumus (defektus) darbų, kurie, jo žiniomis, buvo priskirti atlikti Jungtinės veiklos sutarties partneriui Siemens, ir kuriuos jis reikalavo ištaisyti. Savo poziciją dėl nesutikimo su Susitarimo 4.1-4.3 papunkčiuose Užsakovo deklaruotais darbų trūkumais atsakovas Siemens pareiškė dar 2009 m. balandžio 9 d. rašte Nr. OV-1260 (tomas 9, b. l. 72), pažymėdamas, kad nesutinka su Susitarimo 4.1, 4.2 ir 4.3 punktuose nurodytais perimamų darbų defektais ir laikydamas, jog Susitarimas ta apimtimi Siemens nesaisto.

241Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. balandžio 9 d. rašte Nr. OV-1260 Siemens reikalavo pateikti 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo 1 priedo, kuriame nurodyti perimami darbai, kopiją, abstrakčiai teigdamas, jog tame priede esanti informacija gali turėti esminės įtakos Siemens teisėms. Kituose pirmiau nurodytuose raštuose, kuriuose Siemens prašė Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo priede nurodytų perimamų darbų aktų kopijos, tokio prašymo tikslo ir poreikio Siemens neatskleidė. Siemens 2009-08-10 pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą apibrėžė, jog atsisakymas suteikti informaciją apie Rangos sutarties vykdymą turi esminę reikšmę tiek teisiniu, tiek finansiniu aspektu, nes Siemens negali tiksliai įvertinti, kokie ir kokios apimties darbai yra perduoti Užsakovui ir gauti apmokėjimą už savo atliktus darbus. Panaši formuluotė, kuria grindžiamas Urbico padarytas Jungtinės veiklos sutarties 3.14 ir 3.17 punktų pažeidimas dėl informacijos nepateikimo, išdėstyta atsakovo priešieškinyje (tomas 9, b. l. 2-12), kur nurodoma, kad atsisakymas suteikti informaciją apie Užsakovo pagal Rangos sutartį priimtus darbus pakirto Siemens pasitikėjimą partneriu, apribojo galimybes efektyviai realizuoti finansinius reikalavimus pagal Jungtinės veiklos sutartį, nes Siemens negalėjo tiksliai įvertinti, kokie ir kokios apimties darbai bei įranga yra perduoti Užsakovui ir gauti apmokėjimą už savo dalį. Tačiau aplinkybė, kad Susitarimo dėl tarpinio darbų perėmimo priedo su nurodytais perimamais darbais kopijos nepateikimas turėjo atsakovui esminę reikšmę, dėl kurios tokios informacijos nepateikimą būtų galima vertinti kaip esminį Urbico padarytą Jungtinės veiklos sutarties pažeidimą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra įrodyta, nes atsakovas apskritai laikėsi pozicijos, kad 2009 m. kovo 5 d. Susitarimu buvo perduoti ir priimti visi jo padaryti darbai. Štai 2009-05-05 pretenzijoje ieškovui Urbico atsakovas aiškiai nurodė, kad pagal 2009 m. kovo 5 d. Susitarimą dėl tarpinio darbų perdavimo Užsakovas perėmė visus darbus pagal Rangos sutartį, įskaitant Siemens atliktus darbus (tomas 9, b. l. 37-39). Informacijos apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimu dėl tarpinių darbų perėmimo pagal Rangos sutartį perimtus darbus neturėjimas nekliudė atsakovui Siemens parengti ir pateikti atsakingajam partneriui pasirašyti 2009 m. kovo 23 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus dėl darbų už 9 302 032 Lt (be PVM) priėmimo (tomas 9, b. l. 68-71). Taigi aplinkybė, kad turėjimas informacijos apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo priede nurodytus perimamus darbus (atliktų darbų aktų kopijos) turėjo Siemens esminės reikšmės, kad šios informacijos neturėjimas iš esmės paveikė Siemens interesus teisiniu ir finansiniu aspektu, faktiniais duomenimis nepatvirtinta. Įvertinant aplinkybę, jog: a) pats Siemens deklaravo, jog nuo konsorciumo veiklos pradžios iki 2009 m. kovo mėnesio atsakingasis partneris Urbico teikė visą reikšmingą informaciją apie Jungtinės veiklos sutarties, Rangos sutarties ir kitų su jomis susijusių prievolių vykdymą; b) laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėn. 16 d. iki pranešimo apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą pateikimo Siemens reiškė pretenzijas tik vienos konkrečios informacijos – duomenų apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų perėmimo pagal Rangos sutartį priede esančius perimamus darbus nepateikimo, nors tokios informacijos neturėjimas nesutrukdė Siemens parengti ir pateikti dokumentus atsakingajam partneriui dėl visų Siemens atliktų darbų priėmimo; c) pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą Siemens nekonkretizavo, kokios kitos informacijos jam nepateikė atsakingasis partneris, bei Siemens nedeklaravo, jog atsakingasis partneris apskritai nustojo bendradarbiauti ir teikti bet kokią su sutartinių prievolių vykdymu susijusią reikšmingą informaciją; teisėjų kolegija konstatuoja, kad informacijos apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo priede esančius perimamus darbus nepateikimas vertintinas kaip formalus Jungtinės veiklos sutarties 3.14 punkte esančios partnerių pareigos teikti vienas kitam informaciją, reikšmingą su konkursu susijusių sutartinių įsipareigojimų vykdymui, pažeidimas. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovo Urbico pareigos dalintis reikšminga informacija vykdymo, pritaria apelianto Siemens argumentams, jog teismui nebuvo pagrindo remtis apeliacine tvarka panaikintame Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendime (priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1454-640/2009) nustatytomis aplinkybėmis, kaip neįrodinėtomis (CPK 182 str. 2 p.), tačiau teisėjų kolegija priėjo tokios pat išvados, kad pirmiau aptartos informacijos nepateikimas dėl savo pobūdžio, masto ir pasekmių nelaikytinas esminiu Jungtinės veiklos sutarties 3.14 punkte nustatytų sutartinių prievolių pažeidimu, sudarančiu pagrindą manyti, kad dėl tokio pažeidimo buvo atsiradęs pagrindas ją vienašališkai nutraukti (CK 6.980 str. 1 d. 1 p.). Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija šiuo atveju šalina pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, jog formalų sutartinių prievolių pažeidimą sąlygojo ieškovo Urbico nepateikimas atsakovui Siemens paties 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo, ir konstatuoja, kad formalų Jungtinės veiklos sutarties nuostatų dėl pareigos keistis informacija pažeidimą sąlygojo Urbico nepateikimas Siemens prašytos informacijos apie nurodyto Susitarimo priede Nr. 1 išvardintus perimamus darbus. Šis pažeidimas laikytinas neesminiu ir neatitinkančiu CK 6.217 str. 2 d. nustatytų vienašalio sutarties nutraukimo sąlygų. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad byloje nepasitvirtino aplinkybės dėl Siemens nurodyto Jungtinės veiklos sutarties 3.17 punkto pažeidimo, nes atsakovas nepagrindė, jog jis neteko teisės arba jam iš esmės buvo suvaržyta teisė susipažinti su bendraisiais konsorciumo dokumentais (CK 6.973 str.). Aptartas formalaus pobūdžio pažeidimas dėl Siemens teisės gauti iš atsakingojo partnerio konkrečią informaciją nelaikytinas atitinkančiu esminio Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo sąlygas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad vienašališkai nutraukti Jungtinės veiklos sutartį pagal atsakovo pranešime dėl sutarties nutraukimo išdėstytas informacijos apie Rangos sutarties vykdymą nepateikimo aplinkybes, nebuvo teisėto pagrindo.

242Kaip jau pažymėta šioje nutartyje, nutraukdamas Jungtinės veiklos sutartį Siemens nesirėmė aplinkybe dėl ieškovo Urbico ir Užsakovo sudaryto 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo be konsorciumo Valdymo komiteto pritarimo ir Siemens sutikimo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas analizavo ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, vertino jų pateiktus įrodymus dėl šio Susitarimo sudarymo aplinkybių, sudarymo tikslo, pasekmių ir įtakos jungtinės veiklos partnerių teisėms bei pareigoms. Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad aplinkybių, susijusių su 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo sudarymu, tyrimas bei vertinimas peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas, nes nei nurodyto Susitarimo sudarymo be konsorciumo Valdymo komiteto pritarimo (sutikimo), nei kitomis šio Susitarimo sudarymo, atsakovo vertinamo kaip ieškovo Urbico padarymas esminio Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo, aplinkybėmis sutarties nutraukimo metu partneris Siemens nesirėmė. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo analizuoti ir vertinti 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo sudarymo galimos įtakos atsakovo Siemens ar visų Jungtinės veiklos partnerių teisėms ir interesams. Teisėjų kolegija jau pasisakė, kad dėl tos pačios priežasties neanalizuojami ir kiti atsakovo Siemens procesiniuose dokumentuose išvardinti ieškovo sudaryti susitarimai.

243Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad ji netiria ir nevertina ginčo šalių atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos išdėstytų motyvų dėl pirmiau nurodytų susitarimų sudarymo ir su tuo susijusių aplinkybių, nes jomis peržengiamos bylos nagrinėjimo dalyko ribos (Siemens atskirojo skundo dalys dėl Susitarimo dėl tarpinių darbų perėmimo sudarymo be Valdymo komiteto sprendimo, to Susitarimo sudarymo aplinkybių ir tikslo, Susitarimo turinio prieštaravimo Rangos sutarčiai, Susitarimo sudarymo pasekmių, kitų be Siemens žinios sudarytų susitarimų, taip pat atitinkamos Urbico ir Fima atsiliepimų dalys į nurodytas Siemens atskirojo skundo dalis).

244Dėl Urbico veiksmų, susijusių su pareiga užtikrinti sutartinių prievolių įvykdymą

245Vienas iš trijų pagrindų, kuriais atsakovas Siemens grindė vienašalį Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą, buvo pranešime dėl sutarties nutraukimo įvardintas ieškovo Urbico pareigos pateikti konsorciumo prievolių pagal Rangos sutartį įvykdymo užtikrinimą Užsakovui nevykdymas. Jungtinės veiklos sutarties 2.1.2 punkte buvo nustatyta, kad vienas iš konsorciumo uždavinių yra laiku pateikti klientui nustatyto dydžio ir formos konkurso sutarčių įvykdymo užtikrinimo banko garantiją. Tokią garantiją konsorciumo vardu ir už visus partnerius turėjo pateikti atsakingasis partneris, o likusieji partneriai atsakingajam partneriui turėjo pateikti banko garantiją, sudarytą atsakingojo partnerio naudai, proporcingą kiekvieno iš partnerių konkurso darbų daliai. Jungtinės veiklos sutarties 3.9 punkte buvo įtvirtintas partnerių susitarimas, kad kiekviena iš sutarties šalių pateiks sutarčių įvykdymo užtikrinimo garantijos dalį, sudarančią ne mažiau 10 proc. nuo Darbų pasiskirstymo priede Nr. 1 numatytų ir partnerio ketinamų vykdyti arba „back-to-back“ (subrangos) sutarčių darbų dalių sumos, su sąlyga, kad tokia garantija galios ne mažiau nei 20 mėnesių nuo Rangos sutarties pasirašymo tarp atsakingojo partnerio ir kliento. Kiekvienas partneris pagal šią sutartį jam tenkančią sutarčių įvykdymo užtikrinimo garantijos dalį pateiks atsakingajam partneriui, o atsakingasis partneris pateiks sutarties įvykdymo užtikrinimo bendrą garantiją konsorciumo vardu Užsakovui. Rangovo pareiga pateikti sutarties vykdymo užtikrinimą buvo įtvirtinta Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 4.2 punkte. Rangos sutartį atsakingasis partneris su Užsakovu pasirašė 2006 m. spalio 27 d., todėl pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.9 punkto sąlygas Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija turėjo galioti ne mažiau kaip 20 mėnesių nuo Rangos sutarties pasirašymo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Rangos sutarties įvykdymo garantija Rangovo buvo pateikta konsorciumo vardu Užsakovui ir galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. Ji galiojo daugiau kaip 20 mėnesių nuo Rangos sutarties pasirašymo dienos, todėl visi konsorciumo partneriai laikytini tinkamai įvykdžiusiais prievolę dėl garantijos suteikimo pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.9 punkte numatytas sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su Siemens atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, kad buvo padarytas Jungtinės veiklos sutarties 3.9 punkto pažeidimas, kuris laikytinas esminiu šios sutarties pažeidimu.

246Užsitęsus prievolių pagal Rangos sutartį vykdymo darbams, Rangos sutarties įvykdymo garantijos galiojimas pasibaigė nebaigus atlikti visų darbų. Užsakovas, vadovaudamasis Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 4.2 punktu, pareikalavo iš Rangovo pateikti naują sutarties įvykdymo užtikrinimą, nes toks užtikrinimas turėjo galioti iki Rangovas baigs vykdyti visus darbus ir ištaisys defektus. Pagal Rangos sutarties 15.2 punkto nuostatas Užsakovui buvo suteikta teisė nutraukti Rangos sutartį, jeigu Rangovas nevykdo sutarties 4.2 punkto, tai yra nepateikia ar neatnaujina sutarties vykdymo užtikrinimo. Užsakovui pagal Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 4.2 punkto nuostatas sutarties vykdymo užtikrinimo nepratęsimo atveju buvo suteikta galimybė nenutraukiant sutarties pareikalauti visos atlikimo užtikrinimo sumos (atlikimo užtikrinimo negrąžinimas Rangovui). Taigi šiuo atveju yra svarbu išsiaiškinti, ar Užsakovas, 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigus Rangovo pateiktam Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimui ir jo neatnaujinus Rangos sutarties 4.2 punkte nustatytomis sąlygomis, realiai ketino pasinaudoti ir pasinaudojo aukščiau nurodytomis teisėmis, kurios atsirado sutarties įvykdymo užtikrinimo nepratęsimo atveju. Atsakingasis partneris Urbico 2009-03-13 rašte Nr. CEV-256 (tomas 4, b. l. 108), adresuotame kitiems konsorciumo partneriams, nurodė, kad remiantis Užsakovo 2009-02-20 raštu Nr. E-53 būtina kiekvienam partneriui iki 2009 m. kovo 16 d. pateikti sutarties atlikimo užtikrinimą (banko garantiją) visai savo darbų daliai, nes pasibaigė anksčiau pateiktos garantijos galiojimo terminas. Užsakovo 2009-02-20 rašto turinys detaliai neatskleidžiamas, tačiau Urbico nurodyta, kad negavus banko garantijos Užsakovas stabdys projektą, dėl ko bus patirta daug nuostolių. Teisėjų kolegija šiuo atveju pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog konsorciumo partneriai būtų atnaujinę Rangos sutarties užtikrinimo galiojimą kiekvienas savo daliai, taip pat nėra duomenų, kad Užsakovui Rangovas viso konsorciumo vardu būtų pateikęs bendros užtikrinimo garantijos pratęsimą naujam terminui, tačiau byloje taip nėra ir duomenų, kad dėl šios pareigos neįvykdymo Užsakovas būtų sustabdęs projektą (kaip nuogąstauta minėtame Urbico 2009-03-13 rašte Nr. CEV-256), būtų nutraukęs Rangos sutartį ar su konkurso darbais susijusias kitas sutartis, arba būtų pasinaudojęs kitomis Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 4.2 punkte numatytomis teisėmis, kas būtų visam konsorciumui arba atskiriems jo partneriams sukėlę žalingus padarinius. Tvirtindamas dėl Užsakovo reikštų reikalavimų atnaujinti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, Siemens atskirajame skunde mini dar vieną Užsakovo 2009-05-27 raštą Nr. 501 (tomas 8, b. l. 81). Atkreiptinas dėmesys, kad šis raštas buvo adresuotas būtent pačiam Siemens su prašymu pateikti atlikimo užtikrinimą visų savo įsipareigojimų daliai tiesiogiai Užsakovui, nes Siemens neatliko dalies savo įsipareigojimų. Siemens atskirajame skunde be pagrindo teigiama, kad šiuo raštu Užsakovas grasino sustabdyti darbus, jei nebus pateiktas atnaujintas Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimas, nes jokio turinio grasinimų ar įspėjimų imtis kokių nors sankcijų šiame rašte nėra išsakyta.

247Atsakovo 2008-08-10 pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą akcentuota, kad nepateikus Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo, Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 15.2 punkto pagrindu Užsakovas gali nutraukti Rangos sutartį, todėl Jungtinės veiklos sutarties 2.1.2 punkto pažeidimas yra esminis pastarosios sutarties pažeidimas.

248Kaip jau nurodyta, faktinės aplinkybės patvirtina, kad neatnaujinus Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo Užsakovas iki pat atsakovo įvykdyto Jungtinės veiklos sutarties vienašalio nutraukimo neketino ir realiai nerealizavo savo teisių, numatytų Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 15.2 ar 4.2 punktuose, todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog hipotetiniai Siemens nuogąstavimai dėl to, kad Užsakovas gali nutraukti Rangos sutartį negavęs sutarties įvykdymo užtikrinimo, nelaikytini objektyviais. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas Siemens, pranešime apie sutarties nutraukimą Jungtinės veiklos sutarties 2.1.2 punkto (apibrėžiančio vieną iš konsorciumo uždavinių dalyvaujant konkurse) pažeidimą subjektyviai vertindamas kaip Urbico padarytą esminį sutarties pažeidimą, vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais dėl Užsakovo galimybės pasinaudoti Rangos sutartyje numatytomis teisėmis neatnaujinus sutarties įvykdymo užtikrinimo.

249Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su atsakovo reiškiama pozicija, kad tik Urbico laikytinas pažeidusiu Rangos sutarties 2.1.2 punkto nuostatas dėl Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių neatnaujinimo (nepratęsimo). Ieškovo atsiliepime į atsakovo skundą teisingai teigiama, kad atsakovas bei kiti partneriai tur?jo pareig? pirma pateikti atnaujintą sutarties ?vykdymo garantij? savo įsipareigojimų daliai ieškovui, kaip atsakingajam partneriui, kuris po to bendrą garantiją teiktų Užsakovui. Tokia vykdymo užtikrinimo pateikimo seka numatyta Jungtinės veiklos sutarties 3.9 punkte. Byloje nėra duomenų, kad gavę atsakingojo partnerio Urbico 2009-03-13 rašte Nr. CEV-256 (tomas 4, b. l. 108) išdėstytą nurodymą kiti jungtinės veiklos partneriai būtų teikę atsakingajam partneriui sutartinių įsipareigojimų įvykdymo garantijos atnaujinimą pagal jiems tenkančią įsipareigojimų dalį. Nors Siemens buvo nurodęs atsakingajam partneriui, kad jis yra gavęs atnaujintą banko garantiją, tačiau tokios garantijos atsakingajam partneriui nepateikė, todėl negalima tvirtinti, kad pats laikėsi Jungtinės veiklos sutarties 2.1.2 ir 3.9 punktų reikalavimų. Siemens atskirajame skunde išdėstytus teiginius apie tai, kad Urbico tyčia neteikė Rangos sutarties užtikrinimo atnaujinimo Užsakovui, nes to negalėjo padaryti dėl prastos savo finansinės padėties, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstus įrodymais.

250Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo momentu nebuvo pagrindo pripažinti atsakingąjį partnerį iš esmės pažeidus sutartį dėl jos 2.1.2 punkte nurodytos pareigos neįvykdymo ir tuo remiantis vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.217 str. 1 d.

251Dėl Urbico veiksmų, susijusių su pareiga priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti

252Dar vienu iš Urbico padarytų esminių Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų Siemens pranešime apie sutarties nutraukimą įvardintas Urbico atsisakymas priimti Siemens atliktus darbus ir už juos sumokėti. Siemens 2009-08-10 pranešime rašoma, kad nepaisant Siemens raginimų ir pretenzijų Urbico atsisakė priimti Siemens atliktus darbus ir už juos sumokėti, nors Užsakovas jau buvo perėmęs visus darbus pagal Rangos sutartį. Dėl šių priežasčių Urbico, pasak atsakovo, pažeidžia Jungtinės veiklos sutartyje ir Papildomame susitarime Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties nustatytą atsiskaitymo tvarką. Atsiskaitymo tvarkos pažeidimą Siemens kvalifikavo kaip esminį Jungtinės veiklos sutarties pažeidimą bei pareikalavo priimti ir sumokėti už darbus, kuriuos priėmė Užsakovas.

253Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Jungtinės veiklos sutarties 1.7 punkto nuostatas, partneriai sutarė, kad visi atsiskaitymai Užsakovo būtų vykdomi per atsakingąjį partnerį, kuris vėliau atsiskaito su kitais partneriais per 5 darbo dienas po to, kai pasirašomi kiekvieno iš partnerių darbų dalies atlikimo priėmimo-perdavimo aktai, nepriklausomai nuo to, kaip su atsakinguoju partneriu atsiskaito Užsakovas (Klientas). Vykdyti atsiskaitymus atsakingasis partneris turėjo taip pat pagal Rangos ir Paslaugų teikimo sutartis, taip pat subrangos sutartis su partneriais (Jungtinės veiklos sutarties 3.4.3 p.). Jungtinės veiklos sutarties 3.10 punkte įtvirtinta sąlyga, suteikusi atsakingajam partneriui kitų partnerių atliekamų darbų kontrolės teisę. Jame taip pat buvo nustatyta, kad partnerių atliktų darbų perėmimas įforminamas darbų priėmimo-perdavimo aktais. Jungtinės veiklos sutarties šalys susitarė, kad jų darbai bus laikomi atliktais tinkamai, kai juos priims klientas (Užsakovas), pasirašydamas darbų priėmimo-perdavimo aktą. Detalizuodami Jungtinės veiklos sutartyje ir Rangos sutartyje numatytus prievolinius įsipareigojimus, atsakingasis partneris UAB „Eismas“ (ieškovas Urbico) ir partneris Siemens 2007 m. gegužės 21 d. sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties (tomas 1, b. l. 58-64). Jame detaliau aptarta darbų ir įrangos, priskirtų atlikti ir pateikti partneriui, perdavimo atsakingajam partneriui ir Užsakovui tvarka bei atsakingojo partnerio atsiskaitymo su partneriu tvarka bei šalių tarpusavio atsakomybė (Papildomo susitarimo 1.1 p.). Papildomo susitarimo 4.2 punkte (a) buvo nustatyta, kad atsakingasis partneris įsipareigoja priimti tinkamai partnerio atliktus darbus ir už juos sumokėti šiame Susitarime nustatyta tvarka. Ši sutartinė sąlyga iš esmės pakartoja CK 6.655 str. normą, pagal kurią Užsakovas privalo sumokėti rangovui (analogiškai – rangovas subrangovui) sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Papildomo susitarimo 4.2 punkte numatyta atsakingojo partnerio pareigos atsiskaityti su partneriu už šio atliktus darbus vykdymo tvarka detalizuojama Susitarimo 2.6 punkte, kuriame nurodyta, kad atsakingasis partneris su partneriu atsiskaito už pastarajam priskirtus ir jo atliktus darbus Užsakovui priėmus atitinkamą darbų ir įrangos dalį (etapą), kaip tai nustatyta Rangos sutartyje. Šiame punkte toliau nurodoma atsiskaitymo su partneriu už priimtus darbus ir įrangą tvarka iš atsakingajam partneriui teikiamo bankinio kreditavimo lėšų pagal atitinkamas sutartis su banku dėl Projekto finansavimo tvarkos ir sąlygų. Papildomo susitarimo 5.1 punkte nustatyta, kad partneris jam priskirtus darbus ir įrangą perduoda atsakingajam partneriui, kuris savo ruožtu bendrai konsorciumo dalyvių atliktus darbus atitinkamame etape perduoda Užsakovui. Susitarimo 5.7 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu perduodant darbus ir įrangą Užsakovas nurodo tokius darbų ir/ar įrangos trūkumus, kurie atsirado dėl partnerio kaltės prieš perduodant atitinkamus darbus ir/ar įrangą atsakingajam partneriui, partneris įsipareigoja ištaisyti tuos trūkumus Rangos sutartyje numatyta tvarka.

254Siemens pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą reiškiamos pretenzijos atsakingajam partneriui Urbico, jog šis atsisakė priimti ir apmokėti už Siemens atliktus darbus po to, kai Užsakovas 2009 m. kovo 5 d. Susitarimu dėl tarpinių darbų perėmimo priėmė visus darbus pagal Rangos sutartį (pranešime nurodyta, kad tuo reikalu Siemens siuntė atsakingajam partneriui Urbico raginimus 2009 m. kovo 24 d. raštu Nr. OK-1016/OV-1256, 2009 m. balandžio 9 d. raštu Nr. OV-1261, 2009 m. gegužės 5 d. pretenzija ir 2009 m. gegužės 15 d. pakartotine pretenzija). Tai leidžia manyti, kad iki nurodytos datos Siemens neturėjo arba nereiškė priekaištų atsakingajam partneriui dėl sutartimis įtvirtintos darbų priėmimo ir atsiskaitymo už juos tvarkos pažeidimų. Pažymėtina, kad pranešime apie sutarties nutraukimą nurodyti Urbico padaryti atsiskaitymo už Siemens atliktus darbus pažeidimai siejami su konkrečia aplinkybe – Užsakovo perimtais pagal Rangos sutartį darbais 2009 m. kovo 5 d. susitarimu. Siemens teigimu pranešime apie sutarties nutraukimą, Užsakovui perėmus visus darbus pagal Rangos sutartį, Urbico neturi teisės atsisakyti priimti Siemens atliktus darbus ir privalo už juos sumokėti, o nevykdydama šios pareigos iš esmės pažeidžia Jungtinės veiklos sutarties nuostatas dėl atsiskaitymo tvarkos. 2009-08-10 pranešime apie sutarties nutraukimą Siemens įspėjo atsakingąjį partnerį Urbico iki 2009-09-10 priimti Siemens atliktus darbus, kuriuos priėmė Užsakovas, ir už juos sumokėti.

255Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau nurodyta, kad Užsakovo ir Urbico sudarytas 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo savo esme ir turiniu atitinka kitokį dokumentą, kuriame fiksuojama perduodamų darbų priėmimo tvarka ir sąlygos. Susitarimo 1 punkte Užsakovas patvirtino, jog šiuo Susitarimu jis perima tik dalį Rangovo atliktų darbų ir kad šis Susitarimas nereiškia kiekvieno iš darbų etapų tinkamo užbaigimo ir defektų ištaisymo bei darbų galutinio perėmimo. Ši aplinkybė paneigia Siemens pranešime bei 2009 m. gegužės 15 d. pretenzijoje partneriui Urbico (tomas 9, b. l. 37-39) išdėstytus teiginius, jog pagal 2009 m. kovo 9 d. Susitarimą Užsakovas perėmė visus darbus pagal Rangos sutartį. Pažymėtina, kad iš esmės prieštaraudamas savo paties ankstesnėms nuostatoms dėl darbų priėmimo pagal 2009 m. kovo 5 d. Susitarimą aplinkybių, atskirajame skunde atsakovas Siemens tvirtina, jog Susitarimu dėl tarpinių darbų perėmimo Užsakovas faktiškai nepriėmė jokių darbų pagal Rangos sutartį ir dėl to Užsakovui nekilo pareiga mokėti už atliktus darbus, jog šiuo Susitarimu buvo tik apsimestinai imituojamas darbų „pridavimas“, siekta sukurti dirbtinį pagrindą gauti kreditą iš banko, nepagrįstai konstatuoti vien Siemens darbų vykdymo defektus, sudaryti prielaidas Užsakovui piktnaudžiauti padėtimi ir vilkinti Perėmimo pažymos išdavimą (Siemens atskirojo skundo 2.15.1 p., 2.42. p). Vertinant dabartinę Siemens poziciją dėl 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo sudarymo tikslo, aplinkybių ir padarinių, tampa neaišku, kokiu pagrindu atsakovas Siemens, remdamasis būtent šio Susitarimo sudarymo faktu, reikalavo iš Urbico priimti tuos darbus, kuriuos pagal Susitarimą perėmė Užsakovas, ir sumokėti už juos, teigdamas, kad atsisakymas tą padaryti esąs esminis Jungtinės veiklos sutarties pažeidimas dėl joje nustatytos atsiskaitymo su partneriais tvarkos.

256Grįžtant prie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo vertinimo, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad šiuo dokumentu Užsakovas fiksavo darbų priėmimo išlygas, kurios išdėstytos Susitarimo 7 ir 8 punktuose, taip pat perimamų darbų defektus, nurodytus 4 punkte. Užsakovas pareiškė apie konkrečius darbų ir įrangos defektus, išvardintus Susitarimo 4.1 - 4.4 papunkčiuose. Užsakovas nurodė, kad, jo žiniomis, 4.1-4.3 papunkčiuose aptarti darbų defektai priskirtini Siemens priskirtiems darbams ir įrangai. Susitarimo 7 punkte Užsakovas ir Atsakingasis partneris sutarė dėl darbų priėmimo su išlyga, tai yra sutarė, jog Užsakovo mokėjimas Rangovui už šiuo susitarimu priduodamą nepilnai atliktą darbų etapą bus pradėtas mokėti tik pilnai ištaisius defektus pagal defektų aktus ir bus vykdomas pagal Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 14.7 punkte nustatytą atsiskaitymo tvarką. Kaip jau pažymėta, Susitarimo 4 punkte Užsakovas deklaravo (aptarė) konkrečius defektus ir trūkumus perimamų darbų, kurių dalis, Užsakovo žiniomis, yra priskirta bendrovei Siemens (šviesoforų valdiklių ir šviesoforų lempų neatitikimas konkurso sąlygose numatytiems reikalavimams, neužbaigimas adaptyvaus valdymo programavimo ir MOTION sistemos programavimo bei diegimo darbų, įrangos – šviesoforų lempų neatitikimas konkurso sąlygoms). Teisėjų kolegija jau minėjo, kad Jungtinės veiklos sutarties šalys susitarė, jog jų darbai bus laikomi atliktais tinkamai, kai juos priims klientas (Užsakovas), pasirašydamas darbų priėmimo-perdavimo aktą. 2009 m. kovo 5 d. Susitarime dėl tarpinių darbų perėmimo Užsakovas aptarė perimamų darbų defektus, pareikšdamas, kokia jų dalis priklauso Siemens priskirtiems atlikti darbams, bei nurodydamas, kad mokėjimus už su trūkumais perimtus darbus jis atliks tik po to, kada bus ištaisyti defektai. Pagal Siemens ir Urbico 2007 m. gegužės 21 d. sudaryto Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 4.2 punktą atsakingasis partneris turėjo pareigą priimti kito partnerio tinkamai atliktus darbus ir už juos apmokėti. Kadangi Užsakovas nurodė darbų trūkumus, pareikšdamas, kad jie priskirtini Siemens atliktiems darbams ir atidėjo mokėjimą už tuos darbus iki bus ištaisyti darbų defektai, atsakingasis partneris Urbico, atsisakydamas priimti Siemens pateiktus 2009 m. kovo 23 d. priėmimo-perdavimo aktus (tomas 9, b. l. 65-71) darbų, kurie laikyti atliktais netinkamai (atlikti su defektais arba neatlikti), nelaikytinas iš esmės pažeidusiu Jungtinės veiklos sutarties ir 2007 m. gegužės 21 d. sudaryto Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties nuostatas dėl darbų priėmimo ir atsiskaitymo už juos tvarkos. 2007 m. gegužės 21 d. sudaryto Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 5.7 punkte buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai perduodant darbus ar įrangą Užsakovui šis nurodo tokius darbų ir/ar įrangos trūkumus, kurie atsirado dėl partnerio kaltės prieš perduodant atitinkamus darbus ir/ar įrangą atsakingajam partneriui, partneris įsipareigoja ištaisyti tuos trūkumus Rangos sutartyje numatyta tvarka. Priėmimo-perdavimo akto nepasirašymas, tokį atsisakymą motyvuojant tuo, kad partnerio atlikti darbai padaryti nukrypstant nuo Rangos sutartyje ar konkurso sąlygose įtvirtintų sąlygų, bloginant darbų ir/ar įrangos kokybę ar atlikti su kitais trūkumais, suteikia teisę atsakingajam partneriui ne tik reikalauti ištaisyti tuos trūkumus, bet ir sulaikyti mokėjimą už darbus (2007 m. gegužės 21 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 5.3 p.). Siemens dar 2009-04-09 rašte Nr. OV-1260 pareiškė Užsakovui ir atsakingajam partneriui Urbico, kad jis nesutinka su 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo 4.1-4.3 papunkčiuose nurodytais perimamų darbų defektais ir laiko, kad tas Susitarimas nurodyta apimtimi jo nesaisto, be to, Siemens pasilieka teisę ginčyti Susitarimo galiojimą (tomas 9, b. l. 72), tačiau toks Siemens pareiškimas padėties nepakeitė, nes Užsakovas, Inžinierius ir atsakingasis partneris toliau laikėsi 2009 m. kovo 5 d. Susitarime išreikštos pozicijos bei fiksavo darbų defektus, priskirdami juos Siemens. Šias aplinkybes patvirtina susirašinėjimo tarp Užsakovo, Inžinieriaus, Urbico, Siemens ir kitų partnerių dokumentai (pvz., tomas 5, b. l. 133-143 ir tomas 10, b. l. 74-77; tomas 8, b. l. 44-67 ir 81-111; tomas 9, b. l. 45-46, 81; tomas 11, b. l. 116-119, 120-128; tomas 12, b. l. 57-75 ir 190-195). Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai sutikti su skundžiamoje nutartyje išdėstytais teismo argumentais, kad Urbico atsisakymas pasirašyti Siemens pateiktus 2009 m. kovo 23 d. darbų priėmimo-perdavimo aktus ir apmokėti sietinas ne su Urbico finansiniais sunkumais, apie kuriuos atsakovas ėmė kalbėti tik po Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, bet su nesutarimais, kilusiais tarp atsakingojo partnerio Urbico ir partnerio Siemens dėl Užsakovo fiksuotų darbų ir/ar patiektos įrangos vykdant Rangos sutartį kokybės trūkumų (defektų). Tokiu atveju negalima teigti, kad atsakingajam partneriui Urbico neginčijamai atsirado Siemens atliktų darbų priėmimo ir atsiskaitymo už juos pareiga.

257Pirmosios instancijos teismas padarė bylos įrodymais paremtą išvadą, jog Siemens, išstodamas iš jungtinės veiklos, nepagrįstai kėlė reikalavimą atsiskaityti už visus atliktus darbus, o tuo pačiu ši aplinkybė negalėjo būti vienašališkai traktuojama kaip Urbico padarytas esminis Jungtinės veiklos ir su ja susijusių sutarčių pažeidimas. Tiek iš 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų perėmimo, tiek iš su Rangos sutartimi susijusių asmenų dalykinio susirašinėjimo prieš šio Susitarimo sudarymą, tiek ir po jo sudarymo, partneriui Siemens buvo žinoma apie jam reiškiamas pastabas ir pretenzijas dėl darbų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas laikėsi teisingos nuostatos, kad ta aplinkybė, jog atsakingasis partneris pripažino ir sutiko su Užsakovo pareiškimais dėl Rangos darbų trūkumų, kurie buvo priskirti partneriui Siemens, nesudaro pagrindo manyti, kad atsakingasis partneris Urbico padarė esminį Jungtinės veiklos sutarties pažeidimą, todėl nebuvo teisėtos sąlygos vienašaliam sutarties nutraukimui. Savo poziciją dėl atliktų darbų kokybės kiekvienas iš partnerių galėjo ginti derybomis ar kitais įstatymų bei Jungtinės veiklos sutarties nuostatų numatytais teisių gynimo būdais, todėl vienašalį sutarties nutraukimą dėl minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neproporcinga Siemens savigynos priemone.

258Dėl Urbico kitų įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdymo tinkamumo

2592009-08-10 pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą, be jame jau išvardintų Urbico pažeidimų, kuriuos Siemens laikė esminiais Jungtinės sutarties pažeidimais, Siemens nurodė, kad Urbico nevykdo arba netinkamai vykdo kitus įsipareigojimus pagal Jungtinės veiklos sutartį, tai yra nevykdo arba netinkamai vykdo jam Jungtinės veiklos sutartimi priskirtus darbus, vėluoja vykdyti priskirtus darbus, atsisako sušaukti valdymo komiteto susirinkimą. Pranešime pažymėta, kad apie šiuos pažeidimus Urbico buvo informuota 2009 m. gegužės 5 d. pretenzija ir 2009 m. gegužės 15 d. pakartotine pretenzija. Siemens 2009 m. gegužės 5 d. pretenzijoje (tomas 9, b. l. 37-39) nurodyta: a) bendras darbų vykdymas pagal Rangos sutartį vėluoja 11 mėnesių, nes Urbico vėluoja vykdyti jai Jungtinės veiklos sutartimi priskirtus darbus, o toks vėlavimas sukelia Siemens nuostolius; b) Urbico nevykdo jai Jungtinės veiklos sutartimi priskirtų darbų, tai yra Vilniaus miesto CEV (centralizuoto eismo valdymo) sistemos diegimo grafiko, dėl ko Siemens „turėjo vykdyti 2-6 koridorių sankryžų eismo valdiklių fiksuoto laiko „basic supply“ (toliau – FL) programavimo darbus, valdiklių pajungimo prie EVC bei paleidimo-derinimo darbus ir 4-6 koridorių sankryžų FL programavimo ir paleidimo-derinimo darbus bei visus kitus programavimo darbus EVC (UTC SCALA/CONCERT), nors šių darbų vykdymas ... priskirtas Urbico“. Šia pretenzija partneris Siemens reikalavo atlyginti nuostolius dėl jo nurodytų sutarties pažeidimų. 2009 m. gegužės 15 d. pakartotinėje pretenzijoje dėl jungtinės veiklos sutarties pažeidimo (tomas 9, b. l. 105) Siemens nurodo, kad Urbico nepagrįstai atsisakė tenkinti jo ankstesnę pretenziją ir pakartotinai reikalavo atlyginti nuostolius dėl pirmesnėje pretenzijoje nurodytų Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų.

260Sisteminė Jungtinės veiklos sutarties 1.5, 3.8, 3.11 punktų analizė leidžia daryti išvadą, jog jungtinės veiklos partneriai sutartimi įtvirtino sąlygą, kad dėl kito ar kitų partnerių nesavalaikio ar netinkamo jiems priskirtų darbų ar užduočių pagal Jungtinės veiklos sutartį, Darbų pasiskirstymo priedą prie Jungtinės veiklos sutarties arba pagal subrangos sutartis vykdymo, nukentėjęs partneris turi teisę reikalauti dėl to atsiradusių tiesioginių nuostolių atlyginimo. Taigi jungtinės veiklos partneriai suderino konkretų pažeistų teisių gynimo būdą tais atvejais, kada kitas partneris ar partneriai ne laiku ar netinkamai vykdo savo sutartines prievoles. Būtent taip elgėsi ir Siemens, pirmiau paminėtose pretenzijose reikalavęs nuostolių atlyginimo už, jo nuomone, atsakingojo partnerio nesavalaikį ir netinkamą prievolių pagal jam priskirtus darbus vykdymą. Tai reiškia, kad aplinkybės, susijusios su prievolių pagal Jungtinės veiklos ir kitas konsorciumo vardu sudarytas sutartis nesavalaikiu ar netinkamu vykdymu, negalėjo sudaryti teisėto pagrindo vienašališkai nutraukti Jungtinės veiklos sutartį pagal CK 6.217 str. 1 d., nes tokiu veiksmu būtų paneigiama sutarties šalių suderinta valia dėl pažeistų teisių gynimo būdo ir formos. Neatsitiktinai, Siemens 2008-08-10 pranešime dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nėra akcentuota, kad jame nurodyti Urbico įsipareigojimų laiku ir tinkamai vykdyti prievoles pagal Jungtinės veiklos sutartį ir su ja susijusias sutartis pažeidimai sudaro esminio Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo sudėtį.

261Neaišku, kuo remdamasis Siemens 2009-08-10 pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą Urbico padarytu Jungtinės veiklos pažeidimu įvardijo atsisakymą sušaukti konsorciumo Valdymo komiteto susirinkimą. Nei vienoje iš 2009-08-10 pranešime paminėtų Siemens rašytinių pretenzijų Urbico, nei kituose byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose nėra fiksuotas Siemens prašymas ar reikalavimas sušaukti Valdymo komiteto susirinkimą ir Urbico atsisakymas tai padaryti. Be to, sprendžiant iš byloje esančių dokumentų, Siemens 2009-08-10 pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą išdėstytas prašymas iki 2009 m. rugsėjo 10 d. sušaukti Valdymo komiteto susirinkimą (prašyme neįvardinta, kokiems klausimams svarstyti prašoma šaukti susirinkimą) buvo vykdomas (žr. tomas 8, b. l. 80 – Urbico 2009-09-08 raštas Nr. CEV-333 partneriams apie tai, kad 2009-09-10 šaukiamas Valdymo komiteto susirinkimas, kurio darbotvarkėje: Siemens Jungtinės veiklos sutarties nutraukimas; Urbico finansinė padėtis; darbų perdavimo-priėmimo aktų pasirašymas tarp Siemens ir Urbico ir galutinių aktų pasirašymas tarp konsorciumo ir Užsakovo; 2009-03-05 Susitarimo priedo Nr. 1 pateikimas Siemens; VTPS įgyvendinimo programa, Siemens darbų atlikimo terminai (MOTION programavimas IV-VI koridoriuose)). Taigi, 2009-09-10 pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties pažeidimą Siemens negalėjo remtis tuo, kad nebuvo įvykdytas prašymas sušaukti konsorciumo Valdymo komiteto susirinkimą.

262Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas Siemens taip pat nurodo, kad vienas iš Urbico padarytų Jungtinės veiklos sutarties esminių pažeidimų yra Viešojo transporto prioriteto sistemos (VTPS) neįdiegimas. Teisėjų kolegija priversta pakartoti, kad atsakovo nurodyta aplinkybė peržengia bylos nagrinėjimo dalyko ribas, nes tokiu Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo faktu Siemens nesirėmė nei pranešime dėl būsimo sutarties nutraukimo, nei pranešime apie jos nutraukimą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai pažymėta, kad ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl to, ar Siemens turėjo teisę konstatuoti esant esminius Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus ir dėl to išstoti iš jungtinės veiklos pagal 2009-08-10 pranešime išdėstytas tų pažeidimų pasireiškimo aplinkybes ir priežastis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus bei sąlygas reguliuojančių teisės normų institutas bei civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga elgtis sąžiningai suponuoja, kad valiniai sprendimai dėl sutarties nutraukimo turi būti priimti tik visiškai įsitikinus esminį sutarties pažeidimą patvirtinančių aplinkybių buvimu, bet ne vėliau, iškilus ginčui dėl sutarties nutraukimo, ieškant naujų papildomų tokį veiksmą pateisinančių priežasčių.

263Nagrinėjamoje byloje įvertinant sudarytomis Jungtin?s veiklos sutartimi, Rangos sutartimi, Paslaugø teikimo sutartimi jungtinės veiklos partneriø suplanuoto ir ?sipareigoto vykdyti didžiulio projekto mast?, kiekvieno iš partneriø prievolių vykdant tą projektą apimtis, akivaizdu, jog lyginant su visais ieškovo prisiimtais ?sipareigojimais ir su tuo, koki? dal? tų ?sipareigojimø ieškovas bei kiti partneriai ?vykd? iki Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, šioje nutartyje konstatuoti ieškovo padaryti pažeidimai, o būtent, kai kurios informacijos ar dokumentø savalaikis nepateikimas atsakovui, sudarė tik nedidelæ ir nereikšmingą dal? visų ieškovo ?sipareigojimø, tod?l tokie pažeidimai negal?tø b?ti pripažįstami esminiais Jungtin?s veiklos sutarties pažeidimais. Kitoks situacijos vertinimas b?tø neproporcingas ir prieštarautų civilin?je teis?je pripaž?stamam favor contractus principui. Vadovaujantis šiuo principu grindžiamas teisinis reguliavimas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tik tai yra įmanoma. Šioje nutartyje konstatuotas ieškovo sutarties pažeidimas dėl informacijos apie Užsakovo perimtus tarpinius darbus atsakovui nesuteikimo nėra toks reikšmingas, kad gal?tø b?ti pagrindu nutraukti Jungtin?s veiklos sutart?, ypa? vertinant tokį veiksmą visø partneriø prisiimtø ir ?vykdytø ?sipareigojimø kontekste. Priešingai aiškinant pirmiau nurodytą princip?, b?tø pažeista CK 6.217 str. ?tvirtinta taisykl?, kad tik tokie pažeidimai, kurie iš esm?s pažeidžia šaliø interesø pusiausvyr? gali b?ti laikomi esminiais, būtų sudarytos prielaidos sutarties šaliai piktnaudžiauti galimybe vienašališkai nutraukti sutart?, neesminius pažeidimus ?vardijant kaip esminius. Įvertinusi visas Siemens 2009-08-10 pranešime dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nurodytas sutarties nutraukimo priežastis, kurios grindžiamos atsakingojo partnerio padarytais sutarties pažeidimais, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir vadovaudamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad Siemens pranešime nurodyti Urbico padaryti Jungtinės veiklos sutarties pažeidimai arba apskritai neįrodyti (nepasitvirtino sutarties pažeidimų padarymas) arba jie buvo neesminiai, formalūs, nesukėlę reikšmingo Siemens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, todėl Siemens neturėjo teisėto pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį, tokį veiksmą motyvuodamas jungtinės veiklos partnerio Urbico padarytais esminiais sutarties pažeidimais. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad neegzistuoja Siemens įvardintas Urbico sutartinių pažeidimų visetas, kuris kaip toks, leistų pripažinti esminio sutarties pažeidimo faktą. Išdėstyti argumentai apie tai, kad Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu atsakingasis partneris Urbico nebuvo padaręs esminių šios sutarties pažeidimų, neduoda jokio pagrindo sutikti su apelianto Siemens teiginiais, jog jungtinės veiklos pabaigą esą nulėmė ty?iniai Urbico veiksmai, kuriais pažeisdamas Jungtinės veiklos sutartį Urbico išreiškė savo pozicij? toliau nebedalyvauti šioje veikloje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė išsamius teisinius ir faktinius motyvus, kuriais buvo paneigti visiškai nepagrįsti atsakovo samprotavimai apie tai, jog ieškovas Urbico dar iki 2009 m. rugsėjo 10 d. buvo nutraukęs Jungtinės veiklos sutartį de facto, o atsakovas pareiškimu apie šios sutarties nutraukimą neva tik konstatavo sutarties pabaigą. Teisėjų kolegija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad teisinių santykių (sutarties) nutraukimas de facto nesant aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštos šalies valios, pats savaime negali būti konstatuotas. Jokie byloje esantys duomenys neduoda pagrindo manyti, kad Urbico būtų aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškusi savo valią, jog Jungtinės veiklos sutartimi prisiimti įsipareigojimai jos nebesaisto. Nėra netgi prielaidų teigti, kad iki Siemens pranešimo apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą de jure, ši sutartis jau buvo faktiškai nutrūkusi ir kad tokią jos pabaigą būtų lėmę Urbico padaryti sutarties pažeidimai. Siemens pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą nėra net užuominų apie tai, kad ši sutartis jau yra faktiškai nutrūkusi ir kad Siemens tik konstatuoja faktinį jos pasibaigimą. Skundžiamoje nutartyje pateiktas teisingas aiškinimas dėl de facto ir de jure sutarties nutraukimo esmės bei skirtumų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iki Siemens vienašalio sutarties nutraukimo jungtinės veiklos teisiniai santykiai nebuvo nutraukti ar kitaip pasibaigę, o tarp likusių trijų jungtinės veiklos partnerių jie tęsėsi ir po Siemens išstojimo iš konsorciumo. Tenkinti Siemens priešieškinį dėl netesybų iš ieškovo Urbico priteisimo dėl ieškovo tariamo faktinio Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nebuvo jokio pagrindo, nes, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, toks reikalavimas grindžiamas mėginimu konstatuoti tikrovėje neegzistavusias aplinkybes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo Siemens atskirojo skundo motyvai dėl teismo nutarties dalies, kuria atmestas priešieškinis, atmetami kaip nepagrįsti.

264Dėl Jungtinės veiklos sutartyje nustatytų netesybų prigimties, paskirties ir dydžio

265CK 6.258 str. 1 d. įtvirtinta norma, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievol?s ne?vykdym? ar netinkam? ?vykdym? kaltoji šalis privalo sumok?ti netesybas (baud?, delspinigius). Netesybos – tai ?statymø, sutarties ar teismo nustatyta pinigø suma, kuri? skolininkas privalo sumok?ti kreditoriui, jeigu prievol? ne?vykdyta arba netinkamai ?vykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybų, taigi ir baudos, prigimtis yra dvejopo pobūdžio. Pirma, jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir nukreipia skatinti tinkamai įvykdyti prievolę (CK 6.70 str. 1 d.). Skatinamoji netesybų funkcija skatina skolininką tinkamai ir laiku ?vykdyti prievolæ ir taip išvengti neigiamø turtiniø padariniø. Antra, netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 str.). Tokiu atveju jos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą, tačiau jam nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Kadangi tai kartu yra civilinės atsakomybės forma, netesybas galima taikyti, tik jeigu skolininkui apskritai taikytina civilinė atsakomybė, o būtent, kai egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytoms netesyboms būdingos abi dvejopą jų paskirtį apibūdinančios funkcijos – prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo ir sutartinės atsakomybės formos už dalyvavimo jungtinėje veikloje iki visiško jos tikslų įgyvendinimo prievolės pažeidimą.

266Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte suderinta sąlyga dėl jungtinės veiklos partnerių įsipareigojimo dalyvauti konsorciumo veikloje ir neišstoti iš jos tol, kol bus atlikti visi darbai pagal laimėto konkurso sąlygas bei Darbų pasiskirstymo priedą Nr. 1, „back-to-back“ (subrangos) sutartį. Visi partneriai sutarė, kad jeigu kuris nors iš partnerių negalės dalyvauti konsorciumo veikloje, tai jis įsipareigoja atlyginti kitiems partneriams atsirandančius tiesioginius nuostolius dėl jo pasitraukimo, išskyrus atvejus, jeigu partneris atsisako dalyvauti konsorciumo veikloje dėl aplinkybių, kurios numatytos šioje sutartyje ir jos prieduose bei už kurias jis neatsako (nenugalima jėga, likvidavimas ir pan.). Pažeidęs šį punktą partneris įsipareigoja sumokėti kiekvienam partneriui atskirai po 50 000 000 litų. Tokia Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte įtvirtinta sutarties sąlyga pagal struktūrą ir išdėstymo būdą teikia pagrindą aiškinti, kad sutartimi nustatytų netesybų esmė ir prigimtis buvo užtikrinti kiekvieno iš partnerių prievolę dalyvauti konsorciumo veikloje iki visų darbų pagal konkurso sąlygas ir su tuo susijusias sutartis visiško įvykdymo (netesybų užtikrinamoji funkcija), taip pat kartu tai buvo civilinės atsakomybė forma bet kuriam iš partnerių, pasitraukiančiam iš jungtinės veiklos nebaigus vykdyti Jungtinės veiklos sutarties 2 dalyje numatytų uždavinių, ne dėl priežasčių, kurioms esant partneriui apskritai nekiltų pareiga mokėti kompensacines išmokas kitiems partneriams arba tokia pareiga būtų ribojama tiesioginių nuostolių jiems atlyginimu.

267Nebaigus visų darbų pagal konkurso sąlygas bei prievolėms pagal laimėtą konkursą vykdyti sudarytas sutartis, jungtinės veiklos partneris Siemens vienašaliu pareiškimu nutraukė Jungtinės veiklos sutartį, savo sprendimą pasitraukti iš jungtinės veiklos grįsdamas kito jungtinės veiklos partnerio Urbico padarytais šios sutarties pažeidimais. Apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nutraukti sutartį remiantis CK 6.217 str. 1 d. jungtinės veiklos partneris Siemens neturėjo teisėto pagrindo. Teismai nekonstatavo tų Urbico pažeidimų, kuriais Siemens grindė pasitraukimą iš jungtinės veiklos, padarymo apskritai arba nustatė, jog atskirų pažeidimų (nepateikimas informacijos apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo priede Nr. 1 esančius Užsakovo perimamus darbus) nėra pagrindo kvalifikuoti kaip esminių Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų. Tokiu atveju iškyla būtinumas nustatyti, ar materialiuosius reikalavimus dėl netesybų atsakovui, kaip nutraukusiam Jungtinės veiklos sutartį partneriui, pareiškę ieškovas Urbico ir trečiasis asmuo Fima turi teisę atsakomybės taikymo forma reikalauti sutartinių netesybų už prievolės dalyvauti jungtinėje veikloje ir neišstoti iš konsorciumo nevykdymą (sutartinės prievolės pažeidimą). Konstatuodama tokios reikalavimo teisės turėjimą ir aiškindama Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte įtvirtintos sąlygos dėl netesybų turinį (CK 6. 193 str.) teisėjų kolegija laikosi tokių nuostatų: a) nutraukiantis Jungtinės veiklos sutartį ir išstojantis iš konsorciumo partneris neturi pareigos mokėti kitiems partneriams dėl to atsiradusių nuostolių, netesybų ar kitokio pobūdžio kompensacinių išmokų, jeigu pasitraukimas iš jungtinės veiklos nulemtas objektyvių aplinkybių, už kurias jis neatsako (pvz., nenugalima jėga, likvidavimas, partnerio registravimo vietos valstybės veiksmai); b) nutraukiantis Jungtinės veiklos sutartį ir išstojantis iš konsorciumo partneris turi pareigą mokėti kitiems partneriams kompensacines išmokas, kurios ribojamos tiesioginių nuostolių atlyginimu, jeigu negalėjimas dalyvauti jungtinėje veikloje ir pasitraukimas iš jos nulemtas kitų objektyvių aplinkybių, kurias pasitraukiantis partneris gali kontroliuoti ir/arba už kurias jis atsako (pvz., partnerio valdymo organų priimtas sprendimas pertvarkyti įmonę, keisti veiklos tikslą ar kryptis ir dėl to atsiradęs negalėjimas tęsti jungtinės veiklos, negalėjimas vykdyti sutartinių prievolių dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, tam tikri juridinio asmens veiklos tyrimo rezultatai, kt.); c) turintis galimybę dalyvauti konsorciumo veikloje partneris apsisprendžia nutraukti sutartį ir išstoti iš konsorciumo visiškai be priežasties arba dėl tokių priežasčių, kurios negali būti pripažintos teisėtomis ir/ar pagrįstomis sutarties nutraukimo priežastimis; tokiu atveju partneris laikomas pažeidusiu Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte numatytą dalyvavimo jungtinėje veikloje prievolę, o už tokį pažeidimą išstojusiam partneriui gali būti taikoma civilinė atsakomybė reikalaujant sutartyje numatytų netesybų (50 000 000 Lt baudos).

268Jungtinės veiklos partneris Siemens vienašališkai nutraukė jungtinės veiklos sutartį, tokiu būdu išstodamas iš konsorciumo, dėl jo įvardintų atsakingojo partnerio Urbico padarytų sutarties pažeidimų. Teisėjų kolegija jau konstatavo, kad šioje byloje įvertinus Siemens pranešimuose apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą nurodytas sutarties nutraukimo priežastis, grįstas Urbico padarytais sutartinių prievolių pažeidimais, Siemens neturėjo teisėto pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį, nes neįrodytas CK 6.217 str. nustatytų esminio sutarties pažeidimo sąlygų buvimas. Pirmiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais vertinant vienašalio sutarties nutraukimo aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad dėl atsakingojo partnerio Urbico veiksmų ir/ar priimtų sprendimų, nurodytų Siemens pranešimuose apie sutarties nutraukimą, Siemens nebegalėjo dalyvauti bendroje konsorciumo partnerių veikloje iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo. Byloje nustatytos ir teismo įvertintos aplinkybės leidžia nuspręsti, kad konsorciumo partneris Siemens neturėjo teisėto pagrindo vienašališkai nutraukti Jungtinės veiklos sutartį, todėl jis laikytinas pažeidusiu šios sutarties 5.1 punkte nustatytą prievolę dalyvauti bendroje konsorciumo veikloje ik visiško joje numatytų uždavinių įvykdymo ir joje numatytų tikslų pasiekimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo skunde išdėstytu argumentu, jog vienašalis sutarties nutraukimas negali būti tapatinamas su neteisėtais veiksmais, kaip sąlyga civilinei atsakomybei taikyti. Byloje konstatuota, kad atsakovas Siemens be teisėto pagrindo nutraukė Jungtinės veiklos sutartį, tokiu būdu pasitraukdamas iš konsorciumo ir jungtinės veiklos, vadinasi, pagal sutarties 5.1 punkte įtvirtintas sąlygas jis atliko neteisėtą veiksmą, už kurį jam taikytina civilinė atsakomybė sutartyje nustatytų netesybų priteisimo forma. Nagrinėjamu atveju Jungtinės veiklos sutartyje numatytos sutartinės atsakomybės taikymui pakanka konstatuoti tokios atsakomybės atsiradimo aplinkybæ – neteis?t? vienašal? pasitraukim? iš Jungtin?s veiklos sutarties iki visų įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. Nustačius, kad atsakovas pasitrauk? iš Jungtin?s veiklos sutarties netur?damas tam pakankamo pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esminę aplinkybæ Jungtin?s veiklos sutartyje numatytoms netesyboms taikyti – neteis?t? atsakovo pasitraukim? iš Jungtin?s veiklos sutarties (CK 6.246 str. 1 d.). Taip teisiškai kvalifikavus situaciją, pripažįstama kitų Jungtinės veiklos sutarties partnerių teisė prašyti taikyti sutartį neteisėtai nutraukusiam partneriui sutartinę civilinę atsakomybę, reikalaujant priteisti sutartyje numatytas netesybas (baudą). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pasitraukdamas iš jungtinės veiklos ir tokiu būdu juridiškai nutraukdamas Jungtinės veiklos sutartį (CK 6.978 str.) Siemens atliko veiksmus, už kuriuos partneriai numatė taikyti sutarties 5.1 punkte nustatytą civilinės atsakomybės formą – sutartyje nustatyto dydžio netesybas (baudą). Teismas laikėsi teisingos teisinės pozicijos, kad šiuo atveju Siemens veiksmai nutraukiant sutartį negali būti objektyviai pateisinti negalėjimu dalyvauti bendroje konsorciumo veikloje, todėl jo atsakomybė už sutarties 5.1 punkte nustatytos prievolės pažeidimą neturi būti ribojama tiesioginių nuostolių kitiems partneriams atsiradimu. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovo Siemens atskirojo skundo argumentus, jog Siemens neatliko neteisėtų veiksmų pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą, nes ir toliau vykdė darbus pagal Rangos sutartį, esą tokiu būdu toliau dalyvaudama konsorciumo veikloje ir siekdama bendro tikslo. Pagal CK 6.978 str. 1 d. 5 p. jungtinės veiklos sutartis baigiasi vieno iš partnerių reikalavimu nutraukus terminuotą jungtinės veiklos sutartį. Taigi vieno iš partnerių – atsakovo Siemens atžvilgiu Jungtinės veiklos sutartis laikoma pasibaigusia šiam partneriui 2009 m. rugsėjo 10 d. pranešimu vienašališkai nutraukus jungtinės veiklos sutartį.

269Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties laisv?s principas sudarant sutart? yra tinkamai ?gyvendinamas, jeigu civiliniø teisiniø santykiø subjektai yra lygiavert?s pad?ties. Jungtinės veiklos sutartį sudarė lygiaverčiai verslo partneriai, ši sutartis sudaryta pilnai įgyvendinant sutarties laisvės principą, įskaitant ir sutarties dalį dėl šalių civilinės atsakomybės už prievolės dalyvauti konsorciumo veikloje iki visiško sutartyje numatytų tikslų pasiekimo (visų sutartyje numatytų darbų užbaigimo) pažeidimą. Taigi ginčo šaliø sudarytoje Jungtinės veiklos sutartyje sulygtos netesybos buvo jø suderinta valia nustatyta sutarties s?lyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis ne?vykdoma ar netinkamai ?vykdoma. Byloje dalyvaujantys asmenys iš esmės neginčijo, kad sudarydamos Jungtinės veiklos sutartį šalys sutarties 1.5 punkte suderintą netesybų dydį nelaikė per dideliu, neadekvačiu ar neproporcingu jame įvardintam prievolės pažeidimui. Sutartyje nustatytų netesybų dydį lėmė kelių susivienijusių asmenų bendrai numatomo įgyvendinti projekto mastas, jo sudėtingumas ir įvairiapusiškumas, vykdytinų darbų ir teiktinų paslaugų apimtys bei kompleksiškumas, atsakomybės laipsnis už projekte numatytų užduočių neįgyvendinimą ar netinkamą jų atlikimą, didelė ekonominė rizika, galimų nuostolių dydis ir pan. Atsakovo Siemens skunde akcentuojama, kad teismas priteisė ieškovui ir trečiajam asmeniui neprotingo dydžio netesybas, taip sudarydamas sąlygas kitoms ginčo šalims nepagrįstai praturtėti. Nagrinėjamoje byloje su tokiais atsakovo motyvais nėra pagrindo sutikti. Kasacinio teismo formuojamoje teisminėje praktikoje pripaž?stama, kad neprotingai didel?s netesybos gali b?ti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštø lupikavimo ?teisinim? (Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-161/2008; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad šalys sutartyje nustat? nemažas netesybas, savaime nereiškia, jog sprendimas priteisti tokias netesybas pažeidžia vieš?j? tvark?. V?liausiai nagrin?tose bylose, kuriose buvo sprendžiami su netesybų reikalavimais susiję teisiniai ginčai, kasacinis teismas, vienodindamas iki tol buvusi? skirting? teismø praktik?, išaiškino, kad sutartin?s netesybos apibr??ia šaliø atsakomyb?s ribas už prievol?s ne?vykdym? ir suteikia teisæ ? jas, konstatavus prievol?s ne?vykdymo fakt?; sutartiniø netesybø ypatumai neleidžia jø mažinti iki kreditoriaus ?rodytø nuostoliø dydžio, nes taip b?tø paneigiamas sutar?iø laisv?s principas; teismas turi teisæ mažinti sutartines netesybas tik nustatæs, kad konkre?iu atveju netesybos aiškiai per didel?s (neprotingai didel?s) arba prievol? iš dalies ?vykdyta, tam kiekvienu atveju turi b?ti vertinamos konkre?ios bylos aplinkyb?s, nes priklausomai nuo faktin?s situacijos tas pats netesybø dydis vienu atveju gali b?ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu; kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad, sprendžiant d?l priteistinø sutartiniø netesybø dydžio, svarbu atsižvelgti ? tai, jog netesybos nustatytos šaliø valia jø sudarytoje sutartyje, ?vertinti konkre?iø sutartiniø santykiø pob?d? (pvz., abi sutarties šalys – privat?s verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybø srityje, galintys numatyti ?sipareigojimø nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties s?lygas), nes netur?tø b?ti iš esm?s paneigiama šaliø valia d?l atsakomyb?s už sutartiniø ?sipareigojimø nevykdym? (Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2010 m. lapkri?io 2 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-104/2011; kt.).

270Apeliantas Siemens kelia klausim?, kad skundžiama nutartimi priteistos netesybos yra baudinės ir prieštarauja viešajai tvarkai, kad jomis įteisinamas lupikavimas ir nepagrįstas praturtėjimas. Atsižvelgiant ? pirmiau paminėtą kasacinio teismo formuojam? netesybas reglamentuojan?iø teis?s normø aiškinimo ir taikymo praktik?, su tokiais atsakovo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Vadovaujantis teismø praktikos išaiškinimais d?l netesybø paskirties, jų dydžio nustatymo ar mažinimo, darytina išvada, kad apelianto Siemens argumentai, jog pirmosios instancijos teismas tur?jo netaikyti netesybø arba jas sumažinti iki pagrįstų (įrodytų) nuostolių dėl sutarties nutraukimo dydžio, nagrinėjamoje byloje neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Šiuo atveju netesybos buvo nustatytos šaliø susitarimu. Atsižvelgiant ? tai, kad šalys yra privat?s verslo subjektai, turintys patirties verslo santykiuose, laisvai išreiškæ savo vali? d?l prisiimamos atsakomyb?s už ne?vykdytas prievoles masto, darytina išvada, jog tokiø sutartiniø netesybø mažinimas nesant tam išskirtinio pagrindo reikštø šaliø valios bei sutar?iø laisv?s principo pažeidim?. Teismas neturi iš esm?s paneigti šaliø valios d?l atsakomyb?s už sutartiniø ?sipareigojimø nevykdym?. Teis?jø kolegija konstatuoja, kad verslo subjektai, sudarydami sandorius, gali laisva valia susitarti d?l atsakomyb?s už sutartiniø prievoliø nevykdym? pob?džio ir dydžio ir toks jø susitarimas turi b?ti gerbiamas, teismas netur?tø formaliais pagrindais paneigti šaliø išreikšt? ir suderint? vali?. Verslo subjektø susitarimai, nesant išskirtiniø aplinkybiø, d?l kuriø b?tø pagrindas konstatuoti pagrindiniø, svarbiausiø teis?s nuostatø pažeidim?, n?ra viešosios tvarkos dalykas. Nagrin?jamoje byloje išskirtiniø aplinkybiø, kurios pateisintø intervencij? ? šaliø susitarim? dėl netesybų dydžio, nenustatyta. Teis?jø kolegija pažymi, kad apeliantas Siemens teikia nepagrįstus argumentus dėl baudinių netesybų priteisimo skundžiama teismo nutartimi. Šiuo atveju šalys buvo susitarusios d?l konkre?ios netesybø formos – baudos. Tokia netesybø forma ?statyme ?tvirtinta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), be to, sutarties šalims pagal ?statym? nedraudžiama laisvai susitarti ir d?l didelio dydžio netesybø, jei tik toks susitarimas nereiškia esminio vienos iš šaliø teisiø pažeidimo. Nei vienas iš ginčo šioje byloje dalyvių neįrodinėjo, kad Jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu šalių susitarimas dėl netesybų (baudos) dydžio už priešlaikinį pasitraukimą iš konsorciumo pažeidė kurios nors jų teises ar neatitiko teisėtų interesų. Iki pat Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nė vienas iš jungtinės veiklos partnerių neginčijo sutartyje nustatytos baudos dydžio (pvz., kaip neprotingai didelio), tokio klausimo nei vienas iš partnerių nekėlė ir po to, kai ėmė reikšti įspėjimus dėl galimo netesybų reikalavimo pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą išstojimo iš konsorciumo atveju. Nors apeliantas Siemens nesutinka tiek su ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimais dėl jiems priteistinos baudos dydžio, tiek su teismo priteistos baudos dydžiais, tačiau ne tik neginčija šaliø susitarimu nustatytø netesybø dydžio, bet ir pats priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo maksimalų sutartyje numatytą baudos dydį (50 000 000 Lt). Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte įtvirtintas susitarimas dėl netesybų ir jų dydžio, įvertinant jungtinės veiklos dalyvių bendrai įgyvendinto projekto vertę bei apimtį, šalių prievolių vykdant darbus pagal laimėtą konkursą mastą, jų atsakomybės laipsnį ir dydį už visišką konkurso sąlygų įvykdymą, yra teisėtas, šalys tokį susitarimą sudarė laisva valia, todėl yra jo saistomos (CK 6.189 str.). Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus Siemens atskirojo skundo argumentus, jog teismas ieškovui ir trečiajam asmeniui priteisė baudinio pobūdžio, lupikiškas, prieštaraujančias viešajai tvarkai netesybas. Konstatuotina, kad, pirma, šioje konkrečioje byloje netesybø klausimas apskritai nevertintinas kaip viešosios tvarkos dalis, nes netesybos buvo privačių verslo subjektø laisvo susitarimo dalykas, antra, n?ra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nežiūrint to, jog žymiai sumažino priteistinas netesybas, apelianto Siemens teigimu, visgi priteisė neprotingai dideles netesybas, kurios turėtų b?ti vertinamos kaip lupikavimas.

271Aptariant sutartines netesybas taip pat svarbu pažym?ti, kad šaliø sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais b?simais kreditoriaus nuostoliais, kuriø jam nereikia ?rodin?ti, kai skolininkas ne?vykdo ar netinkamai ?vykdo sutartinæ prievolæ (žr. pvz., Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2007 m. lapkri?io 19 d. nutart? civilin?je byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpj??io 25 d. nutart? civilin?je byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkri?io 2 d. nutartį civilin?je byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Sutartin?s netesybos jau sutarties sudarymo metu apibr??ia šaliø atsakomyb?s ribas už prievol?s ne?vykdym?, o kai konstatuojamas prievol?s ne?vykdymo ar netinkamo ?vykdymo faktas, suteikia teisæ jas gauti, ne?rodin?jant patirtø nuostoliø dydžio (Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-12/2009). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CK 6.73 str. 1 d. ir 6.258 str. 2 d. ?tvirtintas netesybø ?skaitymo ? nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo teismui mažinti sutartines netesybas iki ?rodytø nuostoliø dydžio (Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilin?je byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2010 m. lapkri?io 2 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Vadovaudamasi nurodyta teismų praktika dėl netesybas reguliuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, taip pat remdamasi jau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvienas iš Jungtinės veiklos sutarties partnerių turėjo reikalavimo teisę į sutarties 5.1 punkte nustatyto dydžio netesybas – 50 000 000 Lt baudą už sutartyje nustatytos buvimo konsorciume ir dalyvavimo jo veikloje pareigos pažeidimą, nepriklausomai nuo to, ar patyrė ir kokio dydžio nuostolius jie patyrė dėl šio pažeidimo.

272Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo Urbico ir trečiojo asmens Fima atskirųjų skundų motyvais apie tai, kas teismas neturėjo pagrindo mažinti netesybas. Tokie ginčo šalių motyvai neatitinka teisinio reguliavimo ir teismų praktikoje suformuluotų išaiškinimų. Pažymėtina, kad visos ginčo šalys reiškia pastabas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo argumentų, kodėl sumažino priteistas netesybas būtent iki skundžiamoje nutartyje nurodytų dydžių. Atsakovas Siemens skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl netesybų priteisimo apskritai esanti nemotyvuota, todėl kelia absoliutaus nutarties negaliojimo klausimą. Šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų dalyje dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą, jau yra pasisakyta, kad skundžiamoje nutartyje netesybų sumažinimas yra motyvuotas netesybų „ženklumo“ įvertinimu, o nustatant netesybų mažinimo proporcijas atsižvelgta į ieškovo Urbico ir trečiojo asmens Fima prievolių jungtinėje veikloje, kurioje ieškovas Urbico veikė kaip atsakingasis partneris, pobūdį. Teisėjų kolegija jau nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog skundžiamos teismo nutarties dalis dėl netesybų sumažinimo ir priteistino jų dydžio nustatymo yra visiškai nemotyvuota, todėl nekonstatavo CPK 291 str. 1 d. 5 p. pažeidimo ir nustatė, kad neišsamių teismo nutarties motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

273Jau buvo paminėta kasacinio teismo praktika, kad sprendžiant d?l priteistinø sutartiniø netesybø dydžio, svarbu atsižvelgti ? tai, jog netesybos nustatytos šaliø valia jø sudarytoje sutartyje, ?vertinti konkre?iø sutartiniø santykiø pob?d? (pvz., sutarties šalys – privat?s verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybø srityje, galintys numatyti ?sipareigojimø nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties s?lygas). Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad byloje dalyvaujantys asmenys, kurie yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, turėję nevaržomą galimybę numatyti ?sipareigojimø nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties s?lygas, iš esmės ir neginčijo, kad Jungtinės veiklos sutarties sudarymo momentu (įvertinus jungtinės veiklos tikslus, bendros veiklos ir įsipareigojimų apimtis, konsorciumo narių suvienytomis pastangomis planuoto vykdyti projekto mastą, galimų žalingų pasekmių už projekto neįgyvendinimą dydį, planuojamos veiklos rezultatų pasiekimo rizikos laipsnį) jos 5.1 punkte šalių suderintas netesybų dydis buvo pagrįstas, ekonomiškas, proporcingas konsorciumo prisiimtų prievolių mastui, adekvatus jo partnerių galimiems turtiniams praradimams, jeigu dėl vieno iš partnerių pasitraukimo iš konsorciumo žlugtų galimybė įgyvendinti numatytą projektą, kompensuoti. Vertinant šiuo aspektu teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartyje nustatyto dydžio netesybomis buvo ketinama sukurti tokį sutartinių prievolių pažeidimo kompensavimo mechanizmą, kuris nepriklausytų nuo faktiškai patirtų nuostolių dydžio, bet užtikrintų pacta sunt servanda principo (reiškiančio pareigą laikytis sutarčių) įgyvendinimą siekiant sutartimi numatytų tikslų. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, nepritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai, kad sutartyje nustatytų netesybų dydžio „ženklumas“ (kaip įrašyta skundžiamoje nutartyje), mastas (laipsnis, lygis) pats savaime bet kokiu atveju sudaro netesybų mažinimo pagrindą, nes tokiu būdu būtų paneigiamas sutarties šalių laisvos valios susitarti dėl visų sutarties sąlygų principas. Šioje nutartyje nustačius, kodėl Jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu joje nustatytas netesybų už nepagrįstą pasitraukimą iš jungtinės veiklos dydis negali būti laikomas neprotingai dideliu, nėra pagrindo taikyti CK 6.73 str. 2 d. ir CK 6.258 str. 3 d. nuostatų vien tik dėl sutarties sudarymo metu numatyto mokėtinos baudos dydžio – 50 000 000 Lt, subjektyviai vertinant, kad toks netesybų dydis dėl jo suminės išraiškos savaime yra neprotingas, akivaizdžiai per didelis. Šiuo atveju spendžiant dėl teismo teisės mažinti priteistinas netesybas iki kiek galima teisingesnio jų dydžio, reikšmingomis laikytinos kitos aplinkybės, o ne pačioje sutartyje nustatytų sutartinių netesybų dydžio konkrečia suma „ženklumas“, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje.

274Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo jurisprudencijoje pripaž?stama, kad nors pagal bendr?j? taisyklæ šaliø susitarimas d?l netesybø yra galiojantis ir vykdytinas, ta?iau būtina atsižvelgti ir į tai, kad jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didel?s, neproporcingos, jø dydis prieštarauja protingumo, s??iningumo principams, s??iningai verslo praktikai ir suteikia galimybæ nepagr?stai praturt?ti vienai šaliai bei pažeidžia teis?tus kitos šalies interesus, jos gali b?ti sumažintos iki protingos sumos (pvz., Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Taigi teismas turi ne tik teisæ, bet ir pareig? kontroliuoti, ar prašomos priteisti netesybos n?ra neprotingai didel?s.

275Kasacinio teismo praktikoje pripaž?stama, kad, sprendžiant ar yra pagrindas pagal CK 6.73 ir 6.258 str. nuostatas mažinti netesybas, ir iki kokio protingo dydžio jas reikia mažinti, kiekvienu atveju turi vertinamos konkre?ios bylos aplinkybės, kurių sąrašas nėra baigtinis (sutartiniø santykiø pob?dis – komercinis ar nekomercinis, sutarties tikslas, šalių statusas, prievol?s vertė, prievol?s pažeidimo aplinkybės, kreditoriaus patirtø nuostoliø dydis, prievolės neįvykdymo dydis, šalių sąžiningumas ir kitos aplinkybės), taip pat vadovautis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo, s??iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šaliø interesø pusiausvyros (Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-138/2011; 2010 m. lapkri?io 2 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2008 m. rugpj??io 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-1190/2003; kt.). Teis?jø kolegija akcentuoja, kad, kilus sutarties šaliø gin?ui d?l netesybø dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o gin?o metu esanti situacija (žr. Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilin?je byloje Nr. 3K-3-145/2012). Vertinant šiuo aspektu pažym?tina, kad atsakovas pagr?stai atskirajame skunde nurodo, jog buvo pagrindas mažinti priteistinas netesybas atsižvelgiant ? tai, kad jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu sutarties partneriai buvo įvykdę didžiąją dalį prievolių įgyvendinant tuos tikslus, kuriems ir buvo suburtas konsorciumas bei pradėta bendra partnerių veikla. Faktinės aplinkybės rodo, kad Siemens pasitraukus iš bendros konsorciumo veiklos, kitų likusių jungtinės veiklos partnerių veikla tiek pagal Jungtinės veiklos sutartį, tiek pagal Rangos sutartį bei kitus su konkurso darbų vykdymu susijusius susitarimus nenutrūko ir nesustojo. Siemens nutraukiant Jungtinės veiklos sutartį didžioji dalis darbų pagal Rangos sutartį („back-to-back“ subrangos sutartis) jau buvo atlikta. Ši aplinkybė fiksuota Užsakovo ir atsakingojo partnerio Urbico 2009 m. kovo 5 d. pasirašytame Susitarime dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo. Ieškovas netgi teigė, kad Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu buvo likę nebaigti arba reikalaujantys defektų ištaisymo tik Siemens daliai priskirti darbai, o, pavyzdžiui, tokios darbų dalies kaip VTPS, už kurią buvo atsakingi Urbico ir Fima, neįrengimas nebuvo vienašalis Urbico ir Fima sprendimas, nes šis klausimas buvo nuolat derinamas su Užsakovu. Nepaneigta, kad nutraukęs Jungtinės veiklos sutartį, Siemens tęsė darbus pagal Darbų pasiskirstymo priede prie Jungtinės veiklos sutarties ir Rangos sutartyje jam tenkančią dalį, todėl kitų jungtinės veiklos partnerių darbų dalys nepasikeitė. Dėl Siemens pasitraukimo iš jungtinės veiklos Užsakovas nenutraukė Rangos sutarties ar kitų su konkurso darbais susijusių sutartinių santykių, netaikė Siemens ar kitiems konsorciumo dalyviams sankcijų dėl to, jog darbus tęsė ir/ar baigė ne visa bendrai veiklai susivienijusių tiekėjų grupė, be to, dėl Siemens pasitraukimo nepasikeitė ir konkurso darbus vykdžiusių asmenų atsakomybės prieš Užsakovą rūšis (ji buvo ir išliko solidarioji). Nėra duomenų, kad Siemens pasitraukus iš jungtinės veiklos, ši sutartis kitiems jos partneriams taip pat nustojo galioti, kad kiti likę konsorciumo partneriai dėl Siemens pasitraukimo iš jungtinės veiklos prarado kvalifikaciją ir gebėjimus baigti vykdyti sutartines prievoles pagal jiems tenkančią darbų dalį. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Siemens pasitraukimas iš jungtinės veiklos tuo metu, kada buvo baigta vykdyti žymi dalis darbų pagal Jungtinės veiklos ir Rangos sutartis, nebegalėjo sukelti tokio masto žalingų padarinių, kokie galėjo atsirasti, jeigu Siemens būtų pasitraukęs iš konsorciumo dar tik pradėjus vykdyti prievoles pagal Jungtinės veiklos sutartį ar tik įpusėjus jų vykdymą, kada Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatyto dydžio netesybų taikymas būtų pateisinamas ir teisingas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatyto dydžio baudos taikymas atsakovo įvykdyto vienašalio sutarties nutraukimo metu laikytinas nebeatitinkan?iu šaliø interesø pusiausvyros, protingumo, s??iningumo bei teisingumo principø, nes vertinant prievolių pagal jungtinės veiklos sutartį įvykdymo masto, o tuo pačiu ir jungtinės veiklos tikslo pasiekimo laipsnio aspektais tuo metu jau buvo susidariusi visiškai kitokia faktinė situacija, nei buvusi jungtinės veiklos sutarties sudarymo ar prievolių pagal ją vykdymo pradžios momentu. Vertinant šiame kontekste, taikytinų sutartinių netesybų dydis būtent tuo metu, kada Siemens nutraukė sutartį arba tuo metu, kada iškilo šalių ginčas dėl netesybų mokėjimo, gali būti pripažintas kaip pasidaręs (tapęs) aiškiai per didelis.

276Nors ginčo šalys Urbico ir Fima reikalavimą dėl netesybų priteisimo siejo su tuo, kad dėl Siemens įvykdyto sutarties nutraukimo kiekviena jų patyrė ar gali patirti nuostolių, kurie netgi viršytų Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytų netesybų dydį, tačiau tokių nuostolių atlyginimo reikalavimų jos nereiškė. Jau nurodyta, kad CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatos aiškintinos tokiu būdu, kad jei kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius d?l prievol?s ne?vykdymo ar netinkamo ?vykdymo, o prašo tik netesybø (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kuriø dydžio jam nereikia ?rodin?ti), teismas, manydamas, jog šaliø sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didel?s, d?l jø mažinimo sprendžia atsižvelgdamas ? konkre?ios nagrin?jamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus ?rodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu. Teismas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovas tiksliai ?rodytø jo realiai patirtø d?l atsakovo pažeistos sutartin?s prievol?s nuostoliø dyd?, nes reikalavimas pareikštas tik d?l netesybø, neprašant nuostoliø atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartas ir įvertintas aplinkybes dėl sutarties nutraukimo metu pasiekto jungtinės veiklos uždavinių įvykdymo laipsnio (įvykdytų prievolių pagal sutartį masto ir jų santykio su neįvykdytų prievolių apimtimi), sprendžia, kad sutartyje nustatyto maksimalaus dydžio netesybų taikymas tai faktinei sutartinių santykių situacijai, kuri susiklostė sutarties nutraukimo mementu, būtų aiškiai per didelis. Nustatant kiek įmanoma teisingesnį kiekvienam iš partnerių (Urbico ir Fima) priteistinos baudos dydį, atsižvelgiama ir į kitas pirmiau išvardintas reikšmingas aplinkybes – šaliø sutartiniø santykiø pob?d?, šaliø status?, to statuso ypatumus jungtinėje veikloje (pvz., Urbico vykdė atsakingojo partnerio funkcijas), nebuvim? aiškių duomenø apie realiai ieškovo ir trečiojo asmens patirtus nuostolius, CK 1.5 str. ?tvirtintus teisingumo, s??iningumo, protingumo principus ir kt. Šių vertintinų aplinkybių reikšmingumo kontekste teisėjų kolegija išskiria vieną svarbią faktinę aplinkybę – jungtinės veiklos sutartį nutraukusios šalies Siemens prievolės dydį santykyje su bendra visų sutarties partnerių prievolių apimtimi. Užsakovo ir pagal Jungtinės veiklos sutartį susivienijusių asmenų grupės, atstovaujamos atsakingojo partnerio Urbico (Rangovo) 2006 m. spalio 27 d. pasirašytos Rangos sutarties bendra suma (vertė) sudarė 102 925 891 Lt (su PVM) (tomas 6, b. l. 55-85). Užsakovas ir pagal Jungtinės veiklos sutartį susivienijusių asmenų grupės, atstovaujamos atsakingojo partnerio Urbico (Rangovo-Teikėjo) pasirašytos Paslaugų teikimo sutarties kainą buvo numatyta apskaičiuoti pagal konkursinius įkainius, nurodytus šios sutarties priede Nr. 1 pateiktoje Eksploatacijos paslaugų kainų išskleistinėje (tomas 1, b. l. 31-57). Urbico (atsakingasis partneris) ir Siemens (partneris) 2008 m. lapkričio 27 d. sudarė papildomą susitarimą prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo buvo galutinai apibrėžta partneriui Siemens priskirtų darbų ir įrangos bendra vertė – 27 557 195,96 Lt (su PVM) (tomas 9, b. l. 26). Įvertinus Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu buvusią faktinę konsorciumo prievolių pagal jungtinės veiklos įsipareigojimus vykdymo situaciją, atsižvelgus į pirmiau aptartas sutarties nutraukimo pasekmes ir kitas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinga ir protinga ieškovo bei trečiojo asmens reikalaujamų priteisti iš atsakovo netesybų (baudos) bendrą dydį sumažinti tiek, kad jis nebūtų iš esmės didesnis už atsakovui Siemens tenkančios prievolės dydį, kuri 2008 m. lapkričio 27 d. papildomu susitarimu prie Jungtinės veiklos sutarties buvo galutinai apibrėžta kaip partneriui Siemens priskirtų darbų ir įrangos bendra vertė – 27 557 195,96 Lt (su PVM). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamo ginčo atveju teisinga, sąžininga ir protinga iš Siemens priteistinų netesybų (baudos) bendrą dydį sumažinti iki tokio dydžio, kuris iš esmės neviršytų jungtinėje veikloje atsakovui Siemens numatytos įvykdyti prievolės (įsipareigojimų) masto. Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su tais atsakovo Siemens atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo priteista bendra netesybų suma (50 000 000 Lt) yra nepagrįstai didelė, lyginant ją su atsakovo prievolės suma, todėl netesybos turi būti suamžinamos įvertinant sutartį pažeidusio asmens prievolės sumą. Teis?jø kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant ? šios bylos aplinkybes (šaliø sutartiniø santykiø pob?d?, prievol?s pob?d?, jos vertæ, prievol?s pažeidimo aplinkybes, prievolės pažeidimo momentą ir jo padarinius ir kt.) ir vadovaujantis CK 1.5 str. ?tvirtintais teisingumo, s??iningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šaliø interesø pusiausvyros bei lygiateisiškumo, bendras netesybø dydis turi b?ti mažinamas iki 30 000 000 Lt (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Remiantis tuo, kas išd?styta, atitinkamai kei?iama d?l netinkamo materialin?s teis?s normø taikymo ir aiškinimo pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo išspręsta dėl bendro priteistinos baudos dydžio (50 000 000 Lt), tai yra bendras priteisiamos iš atsakovo baudos dydis sumažinamas iki 30 000 000 Lt (CPK 330 str., 337 str. 1 d. 4 p.).

277Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad vienas iš netesybų mažinimo kriterijų turėtų būti iš vykdomo projekto tikėtinas gauti pelnas. Tokį kriterijų teisėjų kolegija laiko subjektyviu, o netesybų mažinimas remiantis tikėtino gauti pelno rodikliais būtų neobjektyvus, paremtas tik veiklos pelningumo prognozėmis, spėjimais ir prielaidomis dėl būsimos veiklos baigties (sėkminga ar nesėkminga veikla pagal prognozuotas pajamas, o ne realiai gautą pelną). Atsakovas net neįrodinėjo, kad jungtinės veiklos partneriai faktiškai gavo prognozuotą iš vykdyto projekto pelną.

278Teis?jø kolegija pripaž?sta nepagr?stais atsakovo skundo argumentus, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu Siemens buvo įvykdęs didžiąją dalį savo prievolių pagal Darbų pasiskirstymo priedą prie Jungtinės veiklos sutarties, o nutraukęs sutartį toliau vykdė tas prievoles. Pasak atsakovo, tokiu būdu nekilo jokie nuostoliai dėl sutarties nutraukimo, todėl netesybos apskritai neturėjo būti priteistos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.258 str. 3 d. dalies prievolės įvykdymas gali būti tik viena iš netesybų sumažinimo, bet ne visiško atleidimo nuo jų mokėjimo sąlygų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal tą pačią teisės normą teismas gali, bet neprivalo sumažinti netesybas, jeigu dalis prievol?s yra ?vykdyta. Atsakovo vykdymas prievolių Užsakovui pagal Rangos sutartį po Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo neturi teisinio ryšio su civilinės atsakomybės dėl neteisėto Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo taikymu ir dėl to atsiradusios pareigos mokėti sutartyje numatytas netesybas.

279Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad ieškovui bei trečiajam asmeniui priteistinos skirtingo dydžio netesybos. Priteisdamas netesybas nevienodomis proporcijomis pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovo Urbico ir trečiojo asmens Fima prisiimtų prievolių pobūdį jungtinėje veikloje, o būtent – Urbico, kaip atsakingojo partnerio, prievolių pobūdį. Urbico prievolių mastas konsorciumo partnerių veikloje buvo beveik dvigubai didesnis už Fima tenkančios prievolės dydį. Urbico, kaip atsakingojo partnerio, vaidmuo įgyvendinant jungtinės veiklos uždavinius buvo kur kas svarbesnis ir reikšmingesnis už kitų partnerių, jo veiklos ir funkcijų apimtis taip pat iš esmės skyrėsi nuo kitų partnerių veiklos apimčių (buvo žymiai didesnė ir platesnė), buvo skirtingas atsakomybės už bendros veiklos tikslų pasiekimą laipsnis ir kt. Įvertinant ieškovo Urbico prievolių apimtį, jo veiklos mastą, pavestų vykdyti funkcijų kompleksiškumą tiek jungtinėje veikloje, tiek santykiuose su Užsakovu bei projekto įgyvendinimą finansavusiu banku, atsakingajam partneriui neabejotinai grėstų kur kas didesni turtiniai praradimai, žymiai žalingesnės pasekmės jungtinės veiklos ir vykdyto projekto žlugimo atveju. Pažymėtina, kad ginčo šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos) nėra prieštaraujama tam, jog pirmosios instancijos teismas ieškovui Urbico ir trečiajam asmeniui Fima priteisiamas netesybas sumažino skirtingomis proporcijomis ir priteisė šiems asmenims nevienodo dydžio netesybas. Galima daryti išvadą, kad ginčo šalys sutiko arba susitaikė su teismo išreikšta pozicija dėl ieškovui ir trečiajam asmeniui priteistinų skirtingo dydžio netesybų, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kad bendras priteistinos iš atsakovo baudos dydis sumažinamas iki 30 000 000 Lt sumos, proporcingai sumažina ieškovui ir trečiajam asmeniui priteistiną baudą atitinkamai kiekvienam jų po 20 proc. dydžiu nuo pirmosios instancijos teismo priteistos baudos sumų, tai yra nutaria iš atsakovo priteisti: ieškovo Urbico naudai – 25 000 000 Lt baudą, trečiojo asmens Fima naudai – 5 000 000 Lt baudą.

280Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad teismo teis? mažinti netesybas n?ra absoliuti, nes j? riboja tiek susitarime d?l netesybø išreikšta šaliø valia (CK 6.156, 6.189 str.), tiek ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostoliø sumos (CK 6.73 str. 2 d.). Kasacinio teismo pateikiamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodoma, kad mažindamas netesybas teismas turi laikytis esminio kriterijaus – netesybø santykio su nuostoliais, nes tik ?vertinæs skirtum? tarp nuostoliø ir prašomø netesybø teismas gali nuspræsti, ar netesybø suma n?ra pernelyg didel? ir nepagr?sta (pvz., Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2005 m. lapkri?io 28 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-578/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybø mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turėtų pareig? pagr?sti sutartø netesybø dyd? ?rodin?damas nuostolius, tai yra kreditorius tur?tø ?rodin?ti tik?tinus nuostolius tam, kad pagr?stø proting? netesybø dyd?. Atsižvelgiant ? tai, reikalaudami priteisti maksimalią sutartyje numatytą baudą už neteisėtą sutarties nutraukimą ir teigdami, kad ji yra protingo dydžio, ieškovas ir trečiasis asmuo aiškino, kad jie kiekvienas patyrė ir gali patirti netgi didesnius nei 50 000 000 Lt dydžio tiesioginius arba netiesioginius nuostolius (ieškovas ir trečiasis asmuo teikė nuostolių skaičiavimus). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrin?jamu atveju ieškovas ir trečiasis asmuo ne?rodė realaus nuostoliø, kurių dydis viršytų atitinkamai 25 000 000 Lt ir 5 000 000 Lt sumas, atsiradimo, tai yra jie nepagrind? teiginiø apie tai, kad sutartyje nustatyto dydžio baudos priteisimas kiekvienam iš baudos reikalaujančių partnerių būtų tinkamas, nepažeidžiantis šaliø interesø pusiausvyros, teisingumo, s??iningumo bei protingumo principø. Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kiek tai susiję su ieškovo ir trečiojo asmens teigimu, kad kiekvienas iš jų dėl Siemens įvykdyto Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo patyrė arba patirs ne mažiau kaip po 50 000 000 Lt nuostolių, tuo grįsdami reikalavimus priteisti sutartyje nustatyto dydžio baudą (jos nemažinant). Apibendrintai pažymėtina, kad: a) Urbico nurodyti 25 705 782 Lt nuostoliai dėl Užsakovo reikalaujamo sutarties kainos sumažinimo nelaikytini tiesioginiais nuostoliais, atsiradusiais dėl sutarties nutraukimo (CK 6.980 str. 2 d. nuostata), be to, neįrodytas ir jų priežastinis ryšys su sutarties nutraukimu; b) Urbico nurodyti 22 534 846 Lt nuostoliai dėl palūkanų ir baudos bankui mokėjimo neįrodyti kaip realiai atsiradę ir turintys tiesioginį priežastinį ryšį su Siemens įvykdytu sutarties nutraukimu; c) Urbico nurodyti 10 000 000 Lt nuostoliai dėl įmonės reputacijos pablogėjimo nėra tiesioginiai, jie nepagrįsti įrodymais ir nesusiję priežastiniu ryšiu su Jungtinės veiklos sutarties nutraukimu; d) Urbico nurodyti 7 000 000 Lt preliminarūs nuostoliai dėl įmonės vertės sumažėjimo ir negautų pajamų yra netiesioginiai ir realiai nepatirti; e) Fima nurodyti 27 000 000 Lt nuostoliai dėl galimo transporto valdymo sistemos perprojektavimo ir sumontavimo iš naujo – tik spėjami, tikėtini, be realios jų atsiradimo tikimybės pagrindimo, tuo labiau, kad Užsakovas dar 2010 m. lapkričio 5 d. išdavė pažymą apie visų darbų priėmimą, tuo patvirtindamas, jog priėmė visą transporto valdymo sistemą, o įrodymų, kad ši sistema turėtų tokius trūkumus, dėl kurių pašalinimo atsirastų 27 000 000 Lt nuostolių, nėra. Kiti ieškovo ir trečiojo asmens nurodyti nuostoliai apskritai nesvarstytini, nes jie yra žymiai mažesni ir bet kokiu atveju neviršytų šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteisiamų netesybų.

281Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad atsakovo atskirojo skundo motyvai apie tai, jog teismas, spręsdamas dėl netesybų priteisimo, turėjo jų dydį susieti su įrodymais dėl Urbico ir Fima patirtų nuostolių dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir galėjo priteisti netesybas tik iki tokių nuostoliø ?rodytos sumos, pripažintini teisiškai nepagr?stais. Pažym?tina, kad nors ieškovas ir trečiasis asmuo teigė, kad dėl Siemens įvykdyto Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo jie patyrė tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, ir teismui teikė jų dydžio skaičiavimus, tačiau akivaizdu, jog nagrin?jamoje byloje jie reikalauja tik netesybø už prievol?s pažeidimą, nes materialiųjų reikalavimų priteisti nuostolius, atsiradusius būtent dėl neteisėto Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepareišk?, taigi šiuos atveju apskritai negali kilti netesybø ?skaitymo ? nuostolius klausimas (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d., Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-12/2009).

282Dėl Urbico reikalavimo priteisti nuostolius, atsiradusius iki Siemens pasitraukimo iš jungtinės veiklos

283Ieškovas Urbico 2009 m. rugpjūčio 17 d. pareiškė ieškinį atsakovui Siemens, prašydamas priteisti iš atsakovo 837 090,76 Lt nuostolių atlyginimą (tomas 1, b. l. 1-8). Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovo patiriamus nuostolius šalinant sisteminius gedimus bei ryšio sutrikimus diegiamoje Automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemoje, taip pat už nuostolius, kuriuos sudaro ieškovo išlaidos įrengiant ir demontuojant šviesoforų reguliavimo sistemą Antakalnio - Olandų žiede Vilniaus mieste. Akivaizdu, kad ieškovas skaičiavo nuostolius ir reikalavo priteisti jų atlyginimą dar iki Siemens įvykdyto vienašalio sutarties nutraukimo, taigi toks reikalavimas nesietinas su atsakovo Siemens pasitraukimu iš konsorciumo ir tokio pasitraukimo pasekmėmis, numatytomis Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte.

284Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl 837 090,76 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo atmetė nustatęs, kad reikalavimas yra nepagrįstas. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pagrįstai taikė bendrąsias civilinių įstatymų nuostatas dėl civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų bei specialiąsias CK normas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ypatumų. Teismas teisingai nurodė, jog netinkamas sutarties vykdymas nėra preziumuojamas, todėl reikalaujant nuostolių atlyginimo dėl netinkamo sutarties įvykdymo, sutartį pažeidusios šalies neteisėtus veiksmus, kaip vieną būtinųjų sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, privalo įrodyti tokio atlyginimo reikalaujantis asmuo. Šiam asmeniui taip pat tenka įrodinėjimo našta ir dėl priežastinio ryšio nustatymo tarp nuostolių ir prievolę pažeidusios sutarties šalies netinkamo įsipareigojimų vykdymo (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nekonstatavo, kad nurodytus nuostolius ieškovas patyrė dėl atsakovo Siemens neteisėtų veiksmų arba kad tų nuostolių atsiradimą priežastiniu ryšiu būtų nulėmę Siemens veiksmai, kitaip tariant, teismas nenustatė būtinųjų sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka.

285Reikalavimą priteisti 209 517,97 Lt nuostolių dalį ieškovas grindė patirtomis sąnaudomis dėl gedimų bei ryšio sutrikimų šalinimo prižiūrint Automatizuotos šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos veikimą. Ieškovas išskaidė šiuos nuostolius pagal patirtų sąnaudų grupes: a) 23 383,50 Lt išlaidų dėl šviesoforo valdiklio pakartotinio įjungimo rankiniu būdu; b) 28 560 Lt nuostolių dėl videodetekcijos sistemos gedimų šalinimo; c) 4 462,50 Lt nuostolių dėl indukcinių kilpų gedimų šalinimo; d) 150 550,90 Lt išlaidų dėl Automatizuotos šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos ryšio sutrikimų, iš kurių 132 343,90 Lt sudaro ryšio paslaugų išlaidos; e) 2 561,07 Lt transporto išlaidų.

286Reikalavimą dėl atlyginimo 23 383,50 Lt išlaidų už šviesoforo valdiklio įjungimą rankiniu būdu ieškovas grindė tuo, kad Siemens pateikti šviesoforo valdikliai neatitinka konkurso sąlygų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog įrodinėjant daikto neatitikimą numatytiems kokybės reikalavimams, būtina konkrečiai pagrįsti, kokios to daikto savybės neatitinka iškeltų reikalavimų. Teismas sprendė, kad padaryti konkrečias išvadas dėl ieškovo deklaruojamų šviesoforo valdiklių kokybės trūkumų būtų įmanoma tuo atveju, jeigu būtų pateikta išsami elektros maitinimo stabilumo analizė, gauta detaliųjų įtampos matavimų pagrindu, taip pat duomenys apie maitinimo įtampos dažnio pokyčius, be kurių neįmanoma vienareikšmiškai nustatyti, ar Siemens patiekti šviesoforų valdikliai iš tikrųjų neatitinka techninės konkurso dokumentacijos reikalavimų. Ieškovo atskirajame skunde užsimenama, jog detalūs įtampos matavimai ir duomenys apie dažnio pokyčius buvo renkamai ir pateikti Užsakovo vykdytų baigiamųjų bandymų metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas niekaip nepagrindžia, kaip ir kokiais konkrečiais rezultatais Centralizuotos eismo valdymo sistemos bandymų, pradėtų 2010 m. gegužės 26 d. (praėjus daugiau kaip devyniems mėnesiams po ieškinio priteisti nuostolių atlyginimą pareiškimo bei panašiam laikotarpiui po Siemens pasitraukimo iš konsorciumo), ataskaitoje esantys duomenys pagrindžia tas ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis remdamasis ieškovas prašė priteisti nuostolius dėl išlaidų, kurių atsiradimą lėmė esą nekokybiški šviesoforų valdikliai. Neįtikinantis yra ir ieškovo argumentas, neva pats atsakovas buvo pripažinęs, jog patiekė kokybės aspektu neatitinkančius konkurso reikalavimų šviesoforų valdiklius. Atsiliepime į Urbico atskirąjį skundą Siemens nesutinka su tuo, kad pateikti valdikliai neatitiko sutartø reikalavimø, taip pat pažymi, jog sistemos baigiamieji bandymai buvo atlikti nedalyvaujant Siemens. Nepaneigti Siemens teiginiai, kad šviesoforų valdiklių išsijungimą galėjo lemti ?vairios priežastys, be to, elektros ?tampos svyravimai gali b?ti didesni nei leidžiama, o Urbico ne?rod?, jog šie ?tampos svyravimai buvo leistinose ribose. Ieškovas taip pat nepatvirtino, kokiu ne tik jį, bet ir atsakovą Siemens taip pat susaistančiu pagrindu ieškovas teikė sistemos priežiūros paslaugas (jos turėjo būti teikiamos Paslaugų teikimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis) dar iki visų darbų pagal Rangos sutartį perdavimo Užsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš Siemens 23 383,50 Lt išlaidų, susijusių su išsijungusių šviesoforo valdiklių pakartotiniu įjungimu rankiniu būdu, atmestinas neįrodžius tiesioginio priežastinio ryšio tarp šių išlaidų atsiradimo ir galimo šviesoforų valdiklių kokybės trūkumų fakto.

287Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad pagal byloje surinktus įrodymus nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio tarp Siemens veiksmų patiekiant videodetekcijos įrenginius ir visos videodetekcijos sistemos sutrikimų, kuriuos šalindamas ieškovas patyrė prašomus priteisti 28 560 Lt dydžio nuostolius. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į faktinę aplinkybę, kad pagal Darbų pasiskirstymo priedo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 11 dalį atsakingais už ryšių sistemos įrengimą sankryžose, vaizdo stebėjimo ir kitose sistemos vietose buvo atsakingi Urbico bei Fima, bet ne Siemens, kuris buvo tik videodetektorių tiekėjas. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais (išvardinti teismo nutarties 18 lapo antroje pastraipoje) pažymėjo, jog Siemens siūlė naudoti indukcinius jutiklius vietoje video jutiklių, tačiau Užsakovas pasirinko naudoti video jutiklius; įrengiant videodetekcijos sistemą Siemens dalyvavo tik kaip videodetektorių tiekėjas, o pačią videodetekcijos sistemą rengė Urbico. Priešingai nei teigiama Urbico atskirajame skunde, nėra įrodymais patvirtinta (įrodymų pareiga tenka ieškovui) aplinkybė, jog videodetekcijos gedimai, kuriuos šalino ieškovas, buvo susiję tik su pačios įrangos netinkamumu, bet ne su jos įdiegimo (montavimo) darbų galimais trūkumais. Pats ieškovas pripažįsta, kad Užsakovas (per jo pasirinktą Inžinierių) nurod?, kokius pageidauja naudoti videodetekcijos ?renginius, nors buvo įspėtas d?l tokio pasirinkimo netikslingumo. Ta aplinkybė, kad buvo fiksuotas kai kurių videodetektorių neveikimo faktas, savaime ne?rodo, jog tie videodetektavimo ?renginiai buvo nekokybiški. Įrodymais nepaneigti atsakovo atsikirtimai, kad videodetektorių gedimo priežastis galėjo būti netinkamas jø ?diegimas. Urbico neįrodė, kad videodetekcijos įrangos gedimai kilo d?l pa?ios ?rangos kokyb?s, o ne d?l netinkamo jos įdiegimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą dėl videodetekcijos gedimų, nes neįrodytos visos būtinosios sąlygos atsakomybei kilti – Siemens neteisėtų veiksmų faktas bei priežastinis ryšys tarp Siemens veiksmų ir Urbico patirtų nuostolių.

288Pagal Darbų pasiskirstymo priedo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 5 dalį Urbico buvo atsakingas už indukcinių kilpų įrengimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalaudamas iš atsakovo priteisti 4 462,50 Lt nuostolių už indukcinių kilpų gedimų šalinimo išlaidas ieškovas neįrodė, kodėl atsakomybė būtent už partneriui Urbico pavestų atlikti rangos darbų trūkumus ir dėl to patirtus nuostolius turėtų būti taikoma atsakovui Siemens, todėl atmesdamas reikalavimą dėl šios dalies nuostolių priteisimo teismas priėmė teisingą sprendimą. Urbico atskirajame skunde teigiama, kad indukciniø kilpø gedimai susijæ su Siemens patiektomis detekcijos plokštėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nurodyta aplinkybė nepatvirtina priežastinio ryšio tarp Siemens, kaip tiekėjo, veiksmų ir Urbico nurodytų nuostolių atsiradimo.

289Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kuriais remdamasis šis prašė priteisti kaip nuostolių atlyginimą 150 550,90 Lt išlaidų dėl sistemos ryšio sutrikimų (įskaitant išlaidas už ryšio paslaugas) bei 2 561,07 Lt transporto išlaidų. Darydamas išvadas dėl šios reikalavimo dalies teismas vėlgi pasirėmė faktine aplinkybe apie tai, kad pagal Darbų pasiskirstymo priedo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 11 dalį atsakingais už ryšių sistemos įrengimą sankryžose, vaizdo stebėjimo ir kitose sistemos vietose buvo atsakingi Urbico bei Fima. Remdamasis nutartyje išvardintais susirašinėjimo dokumentais (teismo nutarties 18 lapo ketvirta pastraipa), taip pat savo išvadomis apie tai, kad įrodymais nepatvirtinti faktai apie Siemens pateiktos įrangos neatitikimą kokybiniams reikalavimams, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog ryšio sutrikimus galėjo sąlygoti įvairūs veiksniai (pvz., elektros tiekimo sutrikimai), o ne vien tik ieškovo paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės apie tai, kad Siemens nebaigė atlikti visų jam priskirtų rangos darbų ar kad darbus atliko su kokybės trūkumais (defektais). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nėra pateikęs rimtų argumentų atsikertant į atsakovo Siemens paaiškinimus, jog Siemens negali būti pripažintas atsakingu už galimø ryšio sutrikimø šalinimo išlaidas, nes tokios išlaidos galėjo atsirasti tik po sistemos perdavimo Užsakovui, gi Urbico nurodomu nuostolių atsiradimo laikotarpiu tokio perdavimo dar nebuvo. Taigi, jeigu ir buvo ieškovo nurodyti ryšio ar kiti sistemos sutrikimai, tai tik patvirtina, jog atitinkama rangos darbø dalis nebuvo tinkamai parengta perduoti Užsakovui. Kaip minėta, už ryšio sistemos įrengimą buvo atsakingi Urbico ir Fima, gi Siemens kaltė d?l galimø ryšio sutrikimø neįrodyta. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks pirmosios instancijos teismo pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas ieškovo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nepaneigtas.

290Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; kt.). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ji iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostatomis, jog vertinant pakankamumo ir patikimumo aspektais byloje trūksta įrodymų, pagrindžiančių priežastinio ryšio egzistavimą tarp Siemens veiksmų ir Urbico nurodytų patirtų nuostolių, susijusių su išlaidomis dėl ryšio sutrikimų ir išlaidomis transportui (CPK 178, 185 str.).

291Reikalavimą priteisti 627 572,79 Lt nuostolių dalį ieškovas grindė išlaidomis dėl šviesoforinio reguliavimo sistemos Antakalnio - Olandų žiedinėje sankryžoje įrengimo ir demontavimo. Ieškovas teigia, kad tokias išlaidas jis patyrė dėl to, jog demontuoti anksčiau sumontuotą sankryžos reguliavimo šviesoforais sistemą reikėjo dėl Siemens pateikto netinkamo priešprojektinio pasiūlymo, kurio pagrindu po to buvo ruošiamas ir įgyvendinamas sistemos techninis projektas.

292Darbų pasiskirstymo priedo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 4 dalyje buvo nustatyta, kad už naujų ar rekonstruojamų eismo šviesoforų postų projektavimą ir projektų suderinimą buvo atsakingas partneris Urbico. Ieškovo ieškinyje nurodyta, kad projektavimo bei įrangos montavimo darbus Antakalnio - Olandų žiedo sankryžoje jis atliko vadovaudamasis atsakovo Siemens paruoštu priešprojektiniu pasiūlymu (sankryžos įrengimo eskizu) (tomas 1, b. l. 120). Urbico paruoštas Antakalnio - Olandų žiedo sankryžos techninis projektas buvo patvirtintas valstybinių institucijų atstovų parašais (tomas 1, b. l. 123-124). Ieškovo teigimu, praėjus dvejiems metams po Siemens priešprojektinio pasiūlymo pateikimo ir jo patvirtinimo, pats Siemens savo rašte nurodė, kad eismo valdymas šviesoforais toje sankryžoje tik pablogintų eismo situaciją ir rekomendavo išmontuoti visą Urbico jau sumontuotą sankryžoje šviesoforų įrangą. Remdamasis tokia Siemens išvada Užsakovas nurodė demontuoti šviesoforų įrangą. Ieškovas dėl Siemens neatsakingai atliktų priešprojektinių darbų patyrė 627 572,79 Lt nuostolių, susijusių su šviesoforų įrangos sumontavimu ir demontavimu.

293Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi teisingos nuostatos, jog būtent ieškovas Urbico buvo atsakingas už Antakalnio - Olandø žiedinės sankryžos eismo šviesoforinio reguliavimo sistemos projektavim? bei ?rengim?, tod?l jis be teisėto pagrindo reikalauja iš atsakovo Siemens priteisti nuostolius, kuriuos sudaro šios sistemos ?rengimo ir demontavimo darbø išlaidos. Kaip jau minėta, už naujų ar rekonstruojamų eismo šviesoforų postų projektavimą ir projektų suderinimą buvo atsakingas jungtinės veiklos partneris Urbico. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad prisiimdamas atlikti projektavimo darbus, Urbico privalėjo įvertinti galimą nuostolių atsiradimo riziką dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų ydingo rezultato. Remiantis byloje esančių rašytinių duomenų analize padaryta išvada, kad rengiant Antakalnio - Olandų žiedo šviesoforinio reguliavimo sistemos projektą, šiame procese dalyvavo tiek Urbico ir Siemens, tiek Užsakovas. Byloje yra Siemens 2007 m. rugpjūčio 27 d. raštas atsakingajam partneriui Urbico, kuriuo Siemens informavo, jog Urbico gali projektuoti atitinkamų eismo koridorių sankryžas remiantis su Užsakovu suderintais ir jo pasirašytais eskizais (tomas 1, b. l. 121-122). Šiame rašte taip pat nurodoma, kad Užsakovas atmetė Siemens AG eismo inžinieriaus rekomendacijas dėl eismo saugumo ir efektyvumo gerinimo, nes jos yra neesminės ir netrukdys sistemos įgyvendinimui. Siemens nurodė informavęs vokiečių specialistus apie tai, kad su Užsakovu pasirašyti eskizai yra galutinis techninis sprendimas programavimo užduočiai vykdyti. Vertindamas šio rašto turinį pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog Antakalnio - Olandų žiedo šviesoforinio reguliavimo sistemos projektavimo darbai priklausė nuo Užsakovo pageidavimų. Priešprojektiniø pasi?lymø eskizas buvo rengtas su Užsakovo pagal jo pageidavimus, kuris nor?jo, kad eismas toje vietoje būtų reguliuojamas šviesoforais. Būtent pagal Užsakovo pageidavimus ir su juo suderinus buvo parengtas Antakalnio - Olandų žiedo šviesoforinio reguliavimo sistemos eskizas (tomas 1, b. l. 120). Statybos įstatymo 2 str. 31 d. apibrėžta, kad projektiniai pasiūlymai – tai eskizinis projektas, kurio tikslas – i?reik?ti projektuojamo statinio architekt?ros ir kitø pagrindiniø sprendiniø id?j? ir kuris pateikiamas kaip med?iaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali b?ti naudojamas projektavimo s?lygoms parengti. Taigi, eskizinis projektinis pasi?lymas i?rei?kia tik projektuojamo objekto id?j?, juo tik galima, bet neprivaloma vadovautis rengiant to objekto technin? projekt? ar kit? projektinæ dokumentacij?. Prie?projektinis pasi?lymas (eskizas) nėra projektuotoją ?pareigojantis dalykas, jis neatleidžia projektuotojo nuo pareigos parengti tokį projektą, kuris būtų tinkamas sėkmingam darbų įgyvendinimui. Ieškovas nepaneigė, kad Siemens pateikė tokius projektinius pasiūlymus, kokių pageidavo užsakovas, gi ieškovas parengė bei suderino su reikiamomis institucijomis visą technin? projekt?, kur? v?liau ir ?gyvendino (tomas 1, b. l. 123-124). Skundžiamoje nutartyje argumentuotai pažymėta, kad įvertinus aplinkybę, jog šviesoforais valdomos Antakalnio - Olandų žiedo sankryžos projekto rangovas buvo Urbico, nėra pagrindo konstatuoti esant tiesioginį ryšį tarp Siemens pateikto priešprojektinio pasiūlymo ir Urbico parengto, Inžinieriaus bei įgaliotų institucijų patvirtinto sankryžos šviesoforinio reguliavimo sistemos projekto įgyvendinimo, dėl kurio ieškovas vėliau patyrė nuostolių. Būdamas atsakingas už projekto parengimą, Urbico negalėjo būti atleistas nuo pareigos patikrinti Siemens pateiktus priešprojektinius pasiūlymus ir įsitikinti, ar jie atitinka konkurso ir Rangos sutarties sąlygas ir ar galės būti praktiškai įgyvendinti.

294Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta tikėtina išvada, jog pagal byloje esančių dokumentų – Siemens 2009-03-27 rašto Nr. OK-1017, adresuoto ieškovui ir Inžinieriui (tomas 1, b. l. 125), taip pat Siemens AG specialistų parengtų Kontrolės pasiūlymų su rekomendacijomis perprojektuoti eismo reguliavimą Antakalnio - Olandų sankryžoje (tomas 3, b. l. 179-192) turinį galima būtų teigti, jog dar projekto rengimo stadijoje jungtinės veiklos partneris Siemens siūlė ieškovui atlikti Antakalnio - Olandų žiedu vykstančio eismo imitavimo/simuliacijos tyrimą ir tokiu būdu patikrinti galimus projektavimo sprendinius, tačiau ieškovas esą to atsisakė. Atsakovo 2009 m. gruodžio 4 d. triplike (tomas 3, b. l. 5-15) nurodyta (tripliko 43 punktas), kad Siemens 2008 m. rugsėjo mėn. siūlė atlikti eismo situacijos simuliaciją, tačiau neaišku, kam Siemens teikė tokį pasiūlymą. Iš tripliko teksto galima daryti išvadą, kad toks siūlymas galėjo būti teikiamas Užsakovui, nes nurodoma, jog šis atsisakė už simuliaciją sumokėti, o Siemens nesutiko atlikti eismo situacijos simuliaciją savo sąskaita. Siemens nurodo, kad vėliau jis ėmėsi iniciatyvos ir geranoriškai atliko eismo situacijos simuliaciją. Sprendžiant iš byloje esančio Siemens 2009-03-27 rašto (tomas 1, b. l. 125), tokia simuliacija atlikta ir išvados dėl netinkamos šviesoforinio reguliavimo sistemos sankryžoje įrengimo buvo pateiktos ne tik po to, kai buvo parengtas šios sistemos projektas, bet kai jis buvo jau ir įgyvendintas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo daryti netgi tikėtinos išvados apie tai, kad dar iki sumontuojant eismo Antakalnio - Olandų sankryžoje reguliavimo šviesoforais sistemą, projekto rengėjas ir vykdytojas Urbico būtų buvęs atsakovo Siemens ar Užsakovo informuotas apie poreikį atlikti eismo situacijos simuliaciją. Tačiau toks priešingas pirmosios instancijos teismo išvados vertinimas neduoda pagrindo teisėjų kolegijai nuspręsti dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, nes juo nepaneigiamos pirmiau išdėstytos aplinkybės, kad ieškovui, kaip projekto rengėjui ir įgyvendintojui, pačiam tenka projekto netinkamumo praktiniam pritaikymui rizika ir neigiami projektavimo darbų praktinio įgyvendinimo padariniai. Dėl anksčiau nurodytų argumentų tokia rizika ir netinkamai atliktų projektavimo darbų neigiamos pasekmės negali būti perkeltos projektinį (priešprojektinį) eskizinį pasiūlymą, kuriuo išreiškiama tik pradinė projektuojamø sprendiniø id?ja, pateikusiam asmeniui. Pažym?tina, kad kiekvienu atveju, kai civilin? atsakomyb? reiškia nuostoliø atlyginim?, ypa? svarbi? reikšmæ turi teisingas vienos iš būtinųjų atsakomyb?s s?lygø, tai yra priežastinio ryšio nustatymas (CK 6.247 straipsnis). Gali b?ti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tø nuostoliø, taip pat civilin?s atsakomyb?s prigimt? yra prievolæ pažeidusio asmens veiksmø ar neveikimo padarinys, tai yra, kuriø atsiradimo konkre?iu atveju pakankama priežastis buvo b?tent šio asmens elgesys. Turi b?ti nustatytas aiškus priežastinis ryšys tarp asmens veiksmø ir tokiø veiksmø padariniø. Be to, turi b?ti ?vertinami ir nuostolius patirian?io asmens veiksmai, tai yra ar jis buvo pakankamai atidus, r?pestingas, ar gal?jo numatyti galimas vieno ar kito veiksmo ar neveikimo pasekmes (žr. Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2006 m. lapkri?io 6 d. nutarimą civilin?je byloje Nr. 3K-P-382/2006). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti nei neteisėtų Siemens veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp Urbico patirtų nuostolių ir Siemens veiksmų, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, o ieškovo – profesionalaus verslininko veiksmų, susijusių su eismo reguliavimo sistemos minėtoje sankryžoje projektavimu, negalima laikyti atitikusiais apdairios, rūpestingos, dėmesingos, atidžios ūkinės komercinės veiklos kriterijus.

295Teisėjų kolegija pritaria ir kitiems pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems Urbico reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą atmetimo motyvams ir pažymi, kad Urbico atskirojo skundo teiginiai šios teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį ar atskirąjį skundą (jo dalį), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

296D?l priteistinø procesiniø pal?kanø dyd?io ir jø skai?iavimo prad?ios momento

297Ieškovas Urbico ir trečiasis asmuo Fima prašė priteisti procesines palūkanas, kurių dydis reguliuojamas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo pareiga mokėti baudą kyla iš komercinės sutarties, atitinka nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nuo priteistų netesybų sumos priteisė trečiajam asmeniui Fima ir ieškovui Urbico atitinkamai 7,9 proc. ir 9,68 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

298Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje įvertinta, kad ginčo šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytoms netesyboms būdingos dvejopą jų paskirtį apibūdinančios funkcijos – prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo ir sutartinės atsakomybės formos už dalyvavimo jungtinėje veikloje iki visiško jos tikslų įgyvendinimo prievolės pažeidimą. Pagal struktūrinį išdėstymą Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte įtvirtinta sutarties sąlyga dėl netesybų teikia pagrindą aiškinti, kad čia įtvirtintų netesybų esmė ir prigimtis buvo užtikrinti partnerių prievolę dalyvauti konsorciumo veikloje iki visų darbų pagal konkurso sąlygas visiško įvykdymo (netesybų užtikrinamoji funkcija), taip pat kartu tai buvo civilinės atsakomybė forma bet kuriam iš partnerių, pasitraukiančiam iš jungtinės veiklos nebaigus vykdyti Jungtinės veiklos sutarties 2 dalyje numatytų uždavinių. Kadangi šalių sutartų netesybų paskirtis buvo prievolės dalyvauti konsorciumo veikloje ?vykdymo užtikrinimo priemon? ir civilin?s atsakomyb?s už priešlaikinį pasitraukimą iš jungtinės veiklos forma, tai priteisus tokio pobūdžio netesybas gali būti taip pat priteisiamos CK 6.37 str. 2 d. dalyje nustatytos palūkanos už priteist? sum? nuo bylos išk?limo teisme iki teismo sprendimo visiško ?vykdymo. Šiuo atveju tai būtų 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą netesybų sumą (CK 6.210 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos mok?jimø, atliekamø pagal komercinius sandorius, v?lavimo prevencijos ?statymo paskirtis yra kita, nes šis įstatymas reglamentuoja pal?kanas tik už atliekamus pagal komercinius sandorius pav?luotus mok?jimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus (Įstatymo 1 str. 1 d.). Komerciniai sandoriai – sandoriai tarp ?kio subjektø arba tarp ?kio subjektø ir valstyb?s institucijø, pagal kuriuos už atlyginim? perduodamos prek?s, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (Įstatymo 2 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos mok?jimø, atliekamø pagal komercinius sandorius, v?lavimo prevencijos ?statymas taikomas visiems tarp ?kio subjektø arba ?kio subjektø ir valstyb?s institucijø sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginim? perduodamos prek?s, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mok?jimai (Įstatymo 1 str. 2 d.). Pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą priteisiamos netesybos nesietinos su prievolių laiku mokėti už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus pažeidimu. Jos yra kitos paskirties ir taikomos kaip atsakomybės forma už pažeidimą prievolės, kuri visiškai nesusijusi su mokėjimų (atsiskaitymų) už prekes, paslaugas ar darbus termino pažeidimu. Atsakovo atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad Urbico ir Fima reikalavimus dėl netesybų grindė atsakomybės taikymu dėl nuostolių jiems padarymo atsakovo išstojimu iš konsorciumo, o ne mokėjimo prievolių termino pažeidimo. Ieškovas ir trečiasis pareišk? reikalavim? d?l netesybø, kurios, jų teigimu, skirtos nuostoliams dėl Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytos dalyvavimo jungtinėje veikloje prievolės pažeidimą, atlyginti. Pal?kanø dėl tokios paskirties netesybų mok?jimo Mok?jimø, atliekamø pagal komercinius sandorius, v?lavimo prevencijos ?statymas nereguliuoja (Įstatymo 3 str. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šio įstatymo normas ir be teisėto pagrindo priteisė pagal šį įstatymą skaičiuojamas procesines palūkanas, todėl skundžiamos nutarties dalis dėl priteistų palūkanų dydžio yra pakeičiama (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 4 p.). Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje už priteistą netesybų (baudos) sumą turi būti priteisiamos CK 6.210 str. 2 d. nustatyto dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

299Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje konkrečia data neapibrėžtas priteistų procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentas, apsiribojant nuoroda, kad jos skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Kadangi palūkanos priteisiamos nuo priteistų netesybų sumos, todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo Siemens atskirojo skundo argumentais, jog priteisiamos netesybos turi būti skaičiuojamos nuo bylos pagal pareikštą reikalavimą dėl netesybų priteisimo iškėlimo dienos. Dėl šios priežasties turi būti patikslinama skundžiamos nutarties dalis nurodant konkretų priteisiamų palūkanų skaičiavimo pradžios momentą. Iš bylos dokumentų matyti, kad byla pagal Urbico reikalavimą dėl netesybų priteisimo iškelta 2009 m. gruodžio 7 d. (teisėjo rezoliucija – tomas 7, b. l. 11), o byla pagal Fima reikalavimą dėl netesybų priteisimo iškelta 2010 m. gegužės 11 d. (teisėjo rezoliucija – tomas 5, b. l. 1).

300Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų

301Pirmosios instancijos teismas ginčo šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą sprendė atsižvelgdamas į tai, kad iš dalies yra patenkinamas trečiojo asmens reikalavimas atsakovui Siemens ir patenkinama didesnioji dalis ieškovo reikalavimų atsakovui Siemens, o atsakovo Siemens priešinis reikalavimas ieškovui Urbico yra atmetamas (CPK 93 str. 1 d.). Spręsdamas šį klausimą teismas taip pat įvertino bylos sudėtingumą ir apimtį, pareikštų reikalavimų dydį, atstovų atliktų teisinės pagalbos veiksmų mastą, vadovavosi Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatomis dėl teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų taikymo. Nutartimi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išspręstas taip: iš Siemens priteista Fima naudai 10 000 Lt, o Urbico naudai 30 000 Lt išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti; Fima naudai iš Siemens priteista dalis sumokėto žyminio mokesčio – 9000 Lt; šalių reikalavimai dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti; Fima grąžinta 8 940 Lt dydžio žyminio mokesčio permoka; Siemens grąžinta 39 240 Lt žyminio mokesčio.

302Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei Urbico, nei Siemens skunduose atskirai nepasisakoma dėl skundžiamos nutarties dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu ir nieko neteigiama, pavyzdžiui, dėl teismo atlikto išlaidų paskirstymo pagal patenkintų ar atmestų reikalavimų proporcijas nepagrįstumo ar neteisėtumo. Fima skunde taip pat iš esmės nepasisakoma dėl teismo nutarties dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu, tik pažymima aplinkybė, kad pripažinus sutarties pažeidimo faktą ir taikant sutartines netesybas, vien dėl netesybų mažinimo nepagrįsta laikyti ieškinį patenkintu tik iš dalies ir taikyti CPK 93 str. 2 d. Šį trečiojo asmens Fima argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą, nes teismas patenkino tik dalį trečiojo asmens pareikšto piniginio reikalavimo, todėl spręsdamas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turėjo vadovautis CPK 93 str. 2 d. įtvirtinta procesine taisykle.

303Atsižvelgdama į tai, kad nė vienas iš apeliantų neteikia savarankiškų argumentų, kuriais apeliuotų dėl skundžiamos nutarties dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu, teisėjų kolegija koreguoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ta apimtimi, kiek yra keičiama nutarties dalis dėl ieškovui ir trečiajam asmeniui priteisiamų netesybų (baudos) (CPK 93 str. 5 d.). Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovui ir trečiajam asmeniui priteistos 20 proc. mažesnės netesybos, nei priteisė pirmosios instancijos teismas. Vadovaudamasi šiuo priteistų netesybų sumažinimo dydžiu pagal procentinę išraišką, teisėjų kolegija atitinkamu procentiniu dydžiu, tai yra 20 proc. sumažina ieškovui ir trečiajam asmeniui priteistas iš Siemens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumas, o konkrečiai – Urbico naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažina iki 24 000 Lt, Fima naudai priteistas žyminio mokesčio išlaidas sumažina iki 7 200 Lt. Teismui nebuvo pagrindo trečiojo asmens Fima naudai priteisti 10 000 Lt dydžio išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes sprendžiant iš Fima prašymo ir pateiktų dokumentų, trečiojo asmens patirtų šios rūšies išlaidų suma nebuvo didesnė kaip 5 786,38 Lt (tomas 17, b. l. 65-78). Trečiajam asmeniui priteisiamų netesybų sumą sumažinant iki 10 proc. prašytos priteisti sumos, priteistina 580 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

304Trečiasis asmuo Fima už paduotą atskirąjį skundą sumokėjo 30 000 Lt žyminį mokestį (tomas 20, b. l. 7), prašydamas jį grąžinti, jeigu būtų nustatyta, kad šio mokesčio mokėti nereikėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo šalių tarpusavio piniginių reikalavimų nagrinėjimas buvo apjungtas vienoje byloje, kuri pridėta nagrinėti prie ieškovo Urbico restruktūrizavimo bylos. CPK 83 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Ši procesinė norma taikytina trečiojo asmens Fima paduoto skundo atžvilgiu, todėl jam grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už skundą.

305Ieškovas Urbico pateikė prašymą priteisti 58 216, 65 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir pridėjo išlaidas patvirtinančius dokumentus (tomas 23, b. l. 51-70). Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš šios sumos turi būti atimtos 2 503,38 Lt dydžio išlaidos, kurios sprendžiant pagal įrašus paslaugų suteikimo aktuose buvo patirtos rengiant procesinius dokumentus dėl pirmosios instancijos teismo šioje byloje priimtos 2012 m. birželio 13 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį – tomas 22, b. l. 189-196). Tokiu būdu svarstytina dėl Urbico patirtų 55 713,62 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo.

306Atsakovas Siemens pateikė prašymą priteisti 181 215,27 Lt (52 483,57 Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir pridėjo išlaidas patvirtinančius dokumentus (tomas 23, b. l. 71-77). Atsakovas nenurodė, kurią išlaidų dalį prašo priteisti iš ieškovo Urbico, o kurią išlaidų dalį priteisti iš trečiojo asmens Fima.

307Trečiasis asmuo Fima neteikė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme faktą patvirtinančių dokumentų.

308Atsakovo Siemens prašomų priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų vien tik bylos apeliacinio proceso metu, dydį – 181 215,27 Lt, teisėjų kolegija vertina kaip akivaizdžiai per didelį. Pateikiamų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti suma netgi viršija atsakovo prašytų priteisti tokių išlaidų dydį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur procesas tęsėsi žymiai ilgiau ir buvo atlikta kur kas daugiau procesinių veiksmų. Prašydamas priteisti visas tokio dydžio išlaidas atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-621, pateiktu išaiškinimu, jog pateikus įrodymus apie tai, kad advokatui yra sumokėtas teisinių paslaugų sutartyje numatytas honoraras, CPK 98 str. 2 d. taikoma tik tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis.

309Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas suformuluotas pakankamai seniai, o vėlesnė kasacinio teismo praktika aptariamu klausimu yra pasikeitusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dabartiniu metu teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo formuoja ta linkme, jog teismas, taikydamas CPK 88 str. ir pagal realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, remdamasis CPK 98 str. 2 d. sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Kasacinis teismas šiuo metu laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Nors Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011, 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinant jos sudėtingumą ir apimtį, advokatų teiktų teisinių paslaugų pobūdį, mastą ir kompleksiškumą, jų darbo ir laiko sąnaudas, egzistuoja tos išimtinės aplinkybės, kurios sudaro pagrindą nesilaikyti Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių (Rekomendacijų 11 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas išimtines aplinkybes bei į tai, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti realios, būtinos ir pagrįstos, sprendžia, jog atsakovo prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme dydis yra neprotingai didelis, todėl mažintinas ne mažiau kaip per pusę prašomos priteisti sumos, o konkrečiai – iki 90 000 Lt.

310Teisėjų kolegija sprendžia bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo tarp ginčo šalių klausimą vadovaudamasi CPK 93 str. 1 ir 2 d. bei 98 str. 1 ir 3 d. nuostatomis, vertindama atskirųjų skundų patenkinimo ir atmetimo proporcijas bei atsižvelgdama į tai, kad svarstytina dėl ieškovo Urbico 55 713,62 Lt dydžio išlaidų, taip pat dėl atsakovo Siemens 90 000 Lt dydžio išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

311Remiantis šioje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo argumentais ir išvadomis, konstatuojama, kad visų apeliantų atskirieji skundai yra tenkinami iš dalies, taip pat iš dalies pripažįstami pagrįstais jų atsiliepimuose į atskiruosius skundus išdėstyti argumentai bei prašymai. Įvertinus atskirųjų skundų, atsiliepimų į juos ir kitų apeliacinės instancijos teismui pateiktų ginčo šalių procesinių dokumentų dalyką bei pagrindą, tiksliai nustatyti bei apskaičiuoti patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcijas nėra galimybės. Šiuo atveju teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad objektyviausiai skundų, atsikirtimų į juos patenkintų bei atmestų dalių proporcijas išreikštų ieškovui ir trečiajam asmeniui pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistų netesybų sumažinimo dydis procentine išraiška. Apeliacinės instancijos teismas 20 proc. sumažino pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo ieškovui ir trečiajam asmeniui netesybas, todėl galima nuspręsti, kad tokiu procentiniu dydžiu laikytinas patenkintu atsakovo atskirasis skundas, o 80 proc. dydžiu patenkintas ieškovo atskirasis skundas (šiuo atveju trečiojo asmens atskirojo skundo patenkinimas procentinis dydžiu nevertinamas, nes bylinėjimosi išlaidų šiam asmeniui atlyginimo klausimas nesvarstomas). Laikantis tokių procentinių dydžių nustatoma, kad ieškovui atlygintina 80 proc. advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, tai yra 44 571 Lt (55 714 x 80 proc.), o atsakovui atlygintina 20 proc. advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių būtinomis ir pagrįstomis teismas pripažįsta 90 000 Lt sumą, tai yra atlyginama 18 000 Lt išlaidų (90 000 x 20 proc.). Kadangi atsakovas Siemens nenurodė, iš kurios kitos priešingos ginčo šalies kurios išlaidų dalies atlyginimą jam priteisti, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo ir trečiojo asmens lygiomis dalimis, tai yra po 9 000 Lt iš kiekvieno. Kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas tiek iš atsakovo ieškovui, tiek iš ieškovo atsakovui, kolegija mano esant tikslinga atlikti priteistinų sumų įskaitymą ir galutinai priteisia ieškovui iš atsakovo 35 570 Lt (44 571 – 9 000) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

312Atsiliepime į atsakovo Siemens atskirąjį skundą ieškovas Urbico pareiškė prašymą skirti atsakovui Siemens 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą priešieškinį ir paduodant nepagrįstą atskirąjį skundą.

313Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad analogišką ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui už nepagrįsto priešieškinio pareiškimą jau sprendė pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodęs, jog įvertinus ginčo pobūdį, šalių nurodytas ginčo aplinkybes, nėra pagrindo Siemens veiksmuose nustatyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis elementų (CPK 95 str.), nes Siemens sąžiningai naudojasi įstatymų suteikta jo teisių bei interesų teismine gynyba. Teisėjų kolegija ieškovo atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodytais motyvais neturi pagrindo šiuo klausimu daryti kitos išvados, nei ta, kurią padarė pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas skirti baudą, numatytą CPK 95 str. Tuo labiau nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas Siemens piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis paduodamas atskirąjį skundą. Nenustatyta, kad atsakovas akivaizdžiai nesąžiningai būtų pasinaudojęs įstatymo suteikta apeliacijos teise, todėl negalima konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Skirti atsakovui baudą už, ieškovo nuomone, nepagrįsto atskirojo skundo padavimą nėra pagrindo, tuo labiau, kad atsakovo atskirasis skundas šia apeliacinės instancijos nutartimi pripažintas iš dalies tenkintinu.

314Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

315Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:

316„Ieškovo RUAB „Urbico“ ieškinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmesti.

317Ieškovo RUAB „Urbico“ ieškinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö dėl netesybų priteisimo tenkinti iš dalies, o atsakovo Siemens Osakeyhtiö priešieškinį ieškovui RUAB „Urbico“ dėl netesybų priteisimo atmesti.

318Trečiojo asmens UAB „FIMA“ ieškinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö dėl netesybų priteisimo tenkinti iš dalies.

319Priteisti RUAB „Urbico“ naudai iš Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, 25 000 000 Lt baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25 000 000 Lt) nuo bylos pagal ieškinį dėl netesybų priteisimo iškėlimo teisme dienos (2009 m. gruodžio 7 d.) iki teismo nutarties visiško įvykdymo, taip pat priteisti 24 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

320Priteisti UAB „FIMA“ naudai iš Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, 5 000 000 Lt baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 000 000 Lt) nuo bylos pagal UAB „FIMA“ ieškinį iškėlimo teisme dienos (2010 m. gegužės 11 d.) iki teismo nutarties visiško įvykdymo, taip pat priteisti 7 200 Lt žyminio mokesčio, 580 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

321Grąžinti Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą, už priešieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 39 240 Lt.

322Grąžinti UAB ,,FIMA“ permokėtą žyminį mokestį – 8 940 Lt.

323Išaiškinti, kad remiantis įsiteisėjusia teismo nutartimi žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

324Kitoje dalyje RUAB ,,Urbico“ ir UAB ,,FIMA“ ieškinius atmesti.“

325Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „FIMA“ (juridinio asmens kodas 121289694) 30 000 Lt žyminį mokestį, sumokėtą pagal 2012 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 19756.

326Priteisti restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Urbico“ (juridinio asmens kodas 120094467) iš Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą (filialo kodas 302432264), 35 570 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

327Priteisti Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialą (filialo kodas 302432264), iš uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ (juridinio asmens kodas 121289694) 9 000 Lt (2 606,58 Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atskiruosius skundus,... 3.
  1. Esminės faktinės aplinkybės dėl byloje dalyvaujančius... 4. Perkančioji organizacija SĮ „Susisiekimo paslaugos“ organizavo ir vykdė... 5. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (Užsakovas) ir pagal Jungtinės veiklos... 6. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (Užsakovas) ir pagal Jungtinės veiklos... 7. UAB „Eismas“ (atsakingasis partneris) ir UAB „Siemens“ (partneris)... 8. UAB „Eismas“ (atsakingasis partneris) ir UAB „Siemens“ (partneris)... 9. UAB „Eismas“ (atsakingasis partneris) ir UAB „Siemens“ (partneris)... 10. UAB „Urbico“ (atsakingasis partneris) ir UAB „Siemens“ (partneris) 2008... 11. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (Užsakovas) ir Jungtinės veiklos sutarties... 12. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (Užsakovas) ir Jungtinės veiklos sutarties... 13. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (užsakovas) ir UAB „Urbico“ atstovaujama... 14. Užsakovui ir UAB „Urbico“ sudarius 2009 m. kovo 5 d. Susitarimą dėl... 15. UAB „Urbico“ 2009 m. kovo 13 d. raštu partneriui UAB „Siemens“ nurodė... 16. UAB „Siemens“ 2009 m. balandžio 14 d. raštu grąžino UAB „Urbico“... 17. Savo poziciją dėl UAB „Siemens“ darbų trūkumų ir prievolės atlyginti... 18. UAB „Siemens“ 2009 m. birželio 2 d. rašte atsakingajam partneriui UAB... 19. UAB „Urbico“ sudarė išlaidas, turėtas montuojant ir demontuojant... 20. UAB „Siemens“ (2009-05-06 raštas, 2009-06-03 raštas) paaiškino ir... 21. UAB „Siemens“ 2009 m. rugpjūčio 10 d. pateikė Jungtinės veiklos... 22. UAB „Siemens“ 2009 m. rugsėjo 10 d. pranešimu informavo Jungtinės... 23. UAB „Urbico“ 2009 m. rugpjūčio 17 d. pateikė teisme ieškinį atsakovui... 24. 2009 m. lapkričio 6 d. teisme gautas UAB „Urbico“ ieškinys atsakovui UAB... 25. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi UAB „Urbico“... 26. 2009 m. gruodžio 29 d. atsakovas Siemens Osakeyhtiö pareiškė priešinį... 27. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi civilinė bylą pagal... 28. 2010 m. vasario 22 d. trečiasis asmuo UAB „FIMA“ pareiškė savarankišką... 29. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi civilinė byla pagal... 30. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi byla pagal UAB... 31. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 11 d. nutartimi sujungus bylas,... 32. Ieškovas RUAB „Urbico“ (toliau tekste – Urbico) ieškiniu prašė... 33. Atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal Jungtinės... 34. Atsiliepimu į Urbico ieškinį Siemens prašė ieškinį atmesti. Paaiškino,... 35. Atsiliepimu į Urbico ieškinį trečiasis asmuo UAB „HNIT – BALTIC“... 36. Atsiliepimu į Urbico ieškinį trečiasis asmuo Fima prašė ieškinį... 37. Atsakovas Siemens priešieškiniu prašė priteisti iš Urbico 50 000 000 Lt... 38. Atsakovo teigimu, visos priešieškinyje išdėstytos aplinkybės ir įrodymai... 39. Ieškovas Urbico atsiliepimu į Siemens priešieškinį prašė priešieškinį... 40. Trečiasis asmuo Fima atsiliepimu į Siemens priešieškinį prašė... 41. Trečiasis asmuo Fima ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Siemens 50 000... 42. Atsiliepimu į trečiojo asmens Fima ieškinį Urbico prašė ieškinį... 43. Atsiliepimu į Fima ieškinį Siemens prašė trečiojo asmens ieškinį... 44. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 45. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovo Urbico... 46. Teismas priteisė ieškovui Urbico iš atsakovo Siemens 35 000 000 Lt baudą,... 47. Teismas priteisė trečiajam asmeniui Fima iš atsakovo Siemens 15 000 000 Lt... 48. Teismas grąžino atsakovui Siemens už priešieškinį sumokėtą žyminį... 49. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo, kad byloje sprendžiamas ginčas yra... 50. Nutartyje nurodyta, kad Jungtinės veiklos sutartimi partneriai įsipareigojo... 51. Sukurdami tarpusavio partnerystės (jungtinės veiklos) santykius asmenys kartu... 52. Nutartyje nurodyta, kad atsakingojo partnerio lojalumo kitiems partneriams... 53. Teismas sprendė, kad tikslas, kuriam pasiekti buvo sukurtas konsorciumas, t.... 54. Atsakingasis partneris Urbico prisiėmė pareigą ir riziką finansuoti... 55. Aptardamas vieną iš Siemens nurodytų pagrindų nutraukti Jungtinės veiklos... 56. Teismas atkreipė dėmesį į faktą, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl... 57. Teismas akcentavo, kad Siemens nurodytas Urbico esą įvykdytas jungtinės... 58. Spręsdamas dėl šalių reikalavimų priteisti sutartines netesybas, teismas... 59. Pasisakydamas dėl Urbico reikalavimo priteisti iš atsakovo Siemens turtinę... 60. Aptardamas ieškovo Urbico reikalavimą priteisti iš atsakovo 627 572,79 Lt... 61. Teismas sprend?, kad Siemens pareiga mokėti baudą kyla iš sutarties,... 62. Patenkinęs iš dalies trečiojo asmens Fima ir didžiąja dalimi ieškovo... 63. Teismas nerado pagrindo atsakovo Siemens veiksmuose nustatyti piktnaudžiavimo... 64. Atskiruoju skundu atsakovas Siemens prašo panaikinti teismo nutartį dalyje,... 65. Pagrindiniai skundo argumentai:... 66. 1. Pažeistos procesinės teisės normos, o tai sąlygojo neteisingą bylos... 67. 1.1. Teismas neteisėtai pripažino Urbico padarytus Jungtinės veiklos... 68. Teismas nenagrinėjo ir nevertino Siemens nurodytų Jungtinės veiklos... 69. 1.2. Urbico veikė priešingai Siemens interesams, nes be Jungtinės veiklos... 70. Teismas nevertino Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį... 71. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas, kad Susitarimu dėl... 72. Siemens skunde toliau nurodoma, kad teismas neteisingai įvertino 2009 m. kovo... 73. Pasak apelianto, teismas be pagrindo nevertino kitų be Siemens žinios ir... 74. 1.3. Urbico slėpė nuo Siemens reikšmingą informaciją, nes net ir po... 75. 1.4. Urbico slėpė informaciją apie savo nemokumą ir nevykdė darbų pagal... 76. 1.5. Urbico nepateikė užsakovui Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo.... 77. 1.6. Urbico nevykdė esminės Rangos sutarties dalies – Viešojo transporto... 78. 1.7. Visų nurodytų aplinkybių visetas sudaro esminius ir daugkartinius... 79. 1.8. Skundžiamoje nutartyje pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos... 80. 2. Netinkamai pritaikytos ir išaiškintos materialinės teisės normos,... 81. 2.1. Nutraukęs sutartį Siemens toliau vykdė savo pareigas pagal Rangos... 82. 2.2. Nutarties dalis dėl ieškovams priteisiamų netesybų dydžio priteisimo... 83. a) priteisė baudines netesybas, kurios draudžiamos kaip prieštaraujančios... 84. b)... 85. Jeigu ir sutikus su argumentais, kad Urbico pažeidimai nesukėlė pagrindo... 86. 2.3. Urbico ir Fima kartu su netesybomis reikalavo priteisti procesines... 87. 2.4. Apelianto ?sitikinimu, pirmosios instancijos teismas, neteisingai... 88. 3. Teismas iš esmės apribojo konstitucinę Siemens teisę į tinkamą teismo... 89. Atskiruoju skundu ieškovas Urbico prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 90. Pagrindiniai ieškovo Urbico skundo argumentai:... 91. 1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas yra padaręs bent du... 92. 1.1. Darydamas išvadą, kad ieškovas (atsakingasis partneris) formaliai... 93. 1.2. Ieškovas laikosi pozicijos, kad teismas be pagrindo pripažino 2009 m.... 94. 1.3. Konsorciumo Valdymo komiteto 2007 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1 buvo... 95. 1.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagr?stą išvad?, kad ieškovas... 96. 1.5. Teismas pagr?stai nustat? aplinkybes, kad 2009 m. kovo 5 d. Susitarime su... 97. 1.6. Teismas vadovavosi kaip preziumuojama aplinkybe Vilniaus m. 1 apylink?s... 98. 2. Apelianto vertinimu, Jungtinės veiklos sutarties 1.5 punkte nustatytos... 99. 3. Teismas pagr?stai nustat?, kad n?ra teisinio pagrindo riboti atsakovo... 100. 4. Teismas, iš esm?s nemotyvuodamas priteistinø netesybø dydžio... 101. 5. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, kad ieškovo... 102. 6. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog nėra galimybės nustatyti... 103. 7. Apeliantas nesutinka su teismo tvirtinimu, jog ryšio sutrikimai, kuriuos... 104. 8. Ieškovas įrodymais pagrindė, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovo... 105. 9. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą d?l 627 572,79 Lt... 106. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką ieškinio... 107. Esminiai Fima atskirojo skundo argumentai:... 108. 1. Jungtin?s veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytø netesybø dydis n?ra... 109. 2. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog verslininkams ir kitiems savo... 110. 3. Teismas nenustat? jokiø Jungtin?s veiklos sutarties sąlygų prieštaravimo... 111. 4. Nebuvo pagrindo pripažinti Jungtin?s veiklos sutarties 5.1 punkte... 112. Ieškovas Urbico atsiliepimu į trečiojo asmens Fima atskirąjį skundą... 113. 1. Egzistuoja visi pagrindai atsakovo Siemens sutartinei atsakomybei taikyti... 114. 2. Neegzistuoja joks sutartinių netesybų mažinimo pagrindas. Netesybos nėra... 115. 3. Sutartinių netesybų dydis yra pagrįstas, įvertinant projekto mastą ir... 116. 4. Neegzistuoja aplinkybės, kad atsakovas iš dalies įvykdė prievolę ir... 117. 5. Sumažintos netesybos būtų mažesnės už Fima patirtus nuostolius dėl... 118. Atsakovas Siemens atsiliepimu į trečiojo asmens Fima atskirąjį skundą... 119. Su trečiojo asmens skundu nesutinka, nes:... 120. 1. Trečiajam asmeniui Fima negalėjo būti priteistos netesybos, kadangi... 121. 2. Reikalaujamų netesybų dydžio pagrįstumas turi būti vertinamas ne... 122. 3. Susitartø netesybø dydžio protingumas priklauso nuo aplinkybiø, kuriomis... 123. 4. Fima nepatyr? jokiø nuostoliø d?l Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo.... 124. 5. Gin?o atveju teismas tur?jo pareig? mažinti Fima reikalautos baudos dydį.... 125. 6. Fima reikalavimas priteisti neprotingo dydžio netesybas prieštarauja tiek... 126. Ieškovas Urbico atsiliepimu į atsakovo Siemens atskirąjį skundą prašo... 127. Esminiai ieškovo atsikirtimai į atsakovo atskirojo skundo motyvus:... 128. 1. Atsakovo nesutikimas su teismo pateiktu ginčo aplinkybių vertinimu nėra... 129. 2. Atsakovo pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą nenurodyti... 130. 3. Atsakovo skunde nurodyti Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pagrindai... 131. 4. Teismo nustatytos aplinkybės vertinant 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo... 132. 5. Rangos darbų perdavimui trukdė ne 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas, bet... 133. 6. 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas dėl tarpinių darbų perėmimo buvo sudarytas... 134. 7. 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas neprieštaravo Rangos sutarčiai, todėl jis... 135. 8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino 2009 m. kovo 5 d.... 136. 9. Kiti atsakovo nurodyti keturi ieškovo sudaryti susitarimai taip pat... 137. 10. Apie darbų defektus, už kuriuos atsako atsakovas, buvo pareiškęs... 138. 11. Vilniaus miesto 1 apylink?s teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu... 139. 12. Atsakovas galėjo gauti visą prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti... 140. 13. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas neturi jokio pagrindo... 141. 14. Tariamas ieškovo nemokumas nesudar? teis?to pagrindo nutraukti Jungtin?s... 142. 15. Nepasinaudojus kitomis tarpinėmis teisinėmis priemonėmis (pvz.,... 143. 16. Ieškovas tinkamai užtikrino darbų pagal Rangos sutartį finansavim?, o... 144. 17. Rangos sutarties ?vykdymo užtikrinimo nepateikimas negali b?ti laikomas... 145. 18. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai įvertinta,... 146. 19. Atsakovo nurodytų tariamų pažeidimų visuma nesukėlė esminio... 147. 20. Atsakovui nepateikus jokiø duomenø d?l esminio Jungtinės veiklos... 148. 21. Atsakovas atsako pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą, nes... 149. Atsakovo pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą nurodyti... 150. 22. Atsakovo skundžiamos teismo nutarties dalis dėl netesybų priteisimo yra... 151. 23. Priteistos netesybos nėra baudinės, nėra nepagrįstai didelės ir... 152. 24. Nėra pagrindo mažinti netesybas. Nagrin?jamu atveju netesybø dydis n?ra... 153. 25. Ieškovas, reikalaudamas priteisti Jungtin?s veiklos sutartyje nustatytas... 154. 26. Teismas teisėtai priteisė ieškovui padidintas procesines palūkanas.... 155. 27. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį. Atsakovo argumentai... 156. 28. Atsakovui negali būti priteista 50 000 000 Lt dydžio bauda iš ieškovo,... 157. 29. Atsakovui skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.... 158. 30. Nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nes: a)... 159. 31. Teismas pagrįstai išsprendė šią bylą nutartimi. Aplinkybė, kad... 160. Trečiasis asmuo Fima atsiliepimu į atsakovo Siemens atskirąjį skundą... 161. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:... 162. 1. Atsakovas neteisingai ir nepagr?stai nurodo, kad pirmosios instancijos... 163. 2. Atsakovas visiškai neteisingai ir nepagristai nurodo, kad pirmosios... 164. 3. Atsakovas neteisingai ir nepagr?stai nurodo, kad pirmosios instancijos... 165. 4. Pirmosios instancijos teismas teis?tai ir pagr?stai iš atsakovo priteis?... 166. 5. Pirmosios instancijos teismas teis?tai ir pagr?stai atmet? atsakovo... 167. Atsakovo Siemens atsiliepime į ieškovo Urbico atskirąjį skundą prašoma... 168. Esminiai atsiliepimo motyvai:... 169. 1. Apeliacinis procesas dėl Urbico atskirojo skundo nutrauktinas remiantis CPK... 170. 2. Urbico atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, nes:... 171. 2.1. Ieškovui Urbico negalėjo būti priteistos netesybos, kadangi Siemens... 172. 2.2. Teismas, nustatęs, kad Urbico pažeidė Jungtinės veiklos sutartį,... 173. 2.3. Urbico pažeid? Jungtin?s veiklos sutartyje nustatyt? pareig? keistis... 174. 2.4. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad pirmosios... 175. Urbico teiginiai apie tai, kad dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ji... 176. 2.5. Susitartø netesybø dydžio protingumas priklauso nuo aplinkybiø,... 177. 2.6. Teismas pagr?stai ir teis?tai atmet? Urbico ieškin? d?l 837 090,76 litø... 178. Siemens pareišk? atskiroje civilin?je byloje ir jo nesiejo su Siemens tariamai... 179. Teismas pagrįstai nepriteisė Urbico 28 560 Lt nuostolių videodetekcijos... 180. Teismas pagrįstai nepriteis? Urbico 150 550,90 litø sistemos ryšio sutrikimo... 181. Teismas pagr?stai nepriteis? 627 572,79 litø nuostoliø d?l Antakalnio -... 182. Urbico bylos nagrinėjimo procese 837 090,76 litø dydžio nuostolius jau siejo... 183. Trečiasis asmuo Fima atsiliepimu į ieškovo Urbico atskirąjį skundą prašo... 184. Atsiliepime akcentuojama, kad Urbico tinkamai vykdė Jungtinės veiklos... 185. Kadangi tiek Urbico, tiek Fima atskirøjø skundø argumentai d?l netesybø... 186. Dėl Siemens prašymo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal Urbico... 187. Atsakovo Siemens atsiliepime į ieškovo Urbico atskirąjį skundą prašoma... 188. Nutraukti apeliacinį procesą dėl ieškovo Urbico atskirojo skundo nėra... 189. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs... 190. Atsakovo Siemens atskirajame skunde pareikštas prašymas priimti prie skundo... 191. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos... 192. Atsakovo Siemens atskirajame skunde pareikštas prašymas priimti prie skundo... 193. Prašymas dėl naujo įrodymo – 2011 m. gruodžio 29 d. „Ekspertizės d?l... 194. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad... 195. Pirmiau išdėstytų atsisakymo priimti apelianto Siemens su atskiruoju skundu... 196. Apeliantas Siemens atskirajame skunde taip pat pareiškė šiuos procesinius... 197. Pažymėtina, kad su šiais prašymais susiję klausimai išspręsti anksčiau... 198. Prie atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas Siemens pridėjo... 199. Prie ieškovo Urbico atskirojo skundo pateiktas prašymas priimti Urbico... 200. Prašymas priimti šiuos įrodymus netenkinamas.... 201. CPK 314 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 202. CPK 7 str., įtvirtinančiame proceso koncentracijos ir ekonomiškumo... 203. CPK nenumato išimčių ar ypatumų dėl įrodymų teikimo tvarkos ar... 204. Pastebėtina, kad dalis su ieškovo atskiruoju skundu pateikiamų rašytinių... 205. Su atsiliepimu į atsakovo Siemens atskirąjį skundą ieškovas Urbico... 206. Ieškovas Urbico pateikė rašytinius 2012 m. lapkričio 28 d. paaiškinimus su... 207. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo Siemens 2012 m.... 208. Minėta, kad atsakovas Siemens 2013 m. sausio 3 d. prašymu kartotinai prašė... 209. Po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka 2013 m. sausio 3 d.... 210. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, kuriais atsisakyta tirti bei... 211. Dėl ginčo išsprendimo ne teismo sprendimu, o nutartimi... 212. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau nurodyta, kad Vilniaus... 213. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas trijų teisėjų... 214. Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, sudarančių absoliutų nutarties... 215. Atsakovo atskirajame skunde užsimenama, kad skundžiama nutartimi pasisakyta... 216. CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad absoliučiu sprendimo (nutarties)... 217. Atsakovo Siemens atskirajame skunde teigiama, kad skundžiamos nutarties dalis... 218. Pagrindas panaikinti teismo procesinį sprendimą yra motyvų (sutrumpintų... 219. Dėl bylos dalies, susijusios su vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų... 220. nagrinėjimo ribų... 221. CK 6.217 str. 1 d. nustatyta, kad sutarties šalis gali nutraukti sutartį,... 222. Atsakovas Siemens 2009-08-10 pranešime konsorciumo partneriams nurodė, kad... 223. Apeliuodamas, kad teismas pažeidė CPK 226 str. ir CPK 230 str. 1 d., be... 224. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta atsakovo skundo... 225. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija analizuos pirmosios... 226. Atsakovo atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 227. Dėl atsakovo atskirajame skunde išsakyto teiginio apie teismo peržengimą... 228. Dėl Urbico veiksmų, susijusių su pareiga teikti informaciją apie Rangos... 229. Sprendimą nutraukti Jungtinės veiklos sutartį Siemens 2009-08-10 pranešime... 230. Pirma grupė Siemens pranešime apie sutarties nutraukimą nurodytų Urbico... 231. Siemens 2009-08-10 pranešime neįvardinta, kokios konkrečios informacijos... 232. Ieškovui Urbico adresuotame 2009 m. kovo 16 d. rašte Nr. OV-1252 (tomas 9, b.... 233. Siemens 2009 m. kovo 16 d. rašte Nr. OV-1253 (tomas 9, b. l. 64) nurodė, kad... 234. Siemens 2009 m. kovo 24 d. raštu Nr. OK-1016/OV-1256 (tomas 9, b. l. 65)... 235. Siemens 2009 m. balandžio 9 d. rašte Nr. OV-1260 (tomas 9, b. l. 72)... 236. Siemens 2009 m. balandžio 20 d. rašte Nr. OK-1019 (tomas 9, b. l. 73-74)... 237. Siemens 2009 m. gegužės 15 d. raštu Nr. OV-1270 (tomas 9, b. l. 75)... 238. 2009 m. gegužės 25 d. raštu Nr. OV-1273 (tomas 9, b. l. 76-77) Siemens,... 239. Visi paminėti Siemens raštai, rašyti 2009 m. kovo 16 d. – gegužės 25 d.... 240. Analizuojant, ar 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo priede nurodytų perimamų darbų... 241. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. balandžio 9 d. rašte Nr. OV-1260 Siemens... 242. Kaip jau pažymėta šioje nutartyje, nutraukdamas Jungtinės veiklos sutartį... 243. Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad ji netiria ir nevertina ginčo... 244. Dėl Urbico veiksmų, susijusių su pareiga užtikrinti sutartinių prievolių... 245. Vienas iš trijų pagrindų, kuriais atsakovas Siemens grindė vienašalį... 246. Užsitęsus prievolių pagal Rangos sutartį vykdymo darbams, Rangos sutarties... 247. Atsakovo 2008-08-10 pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą... 248. Kaip jau nurodyta, faktinės aplinkybės patvirtina, kad neatnaujinus Rangos... 249. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su atsakovo reiškiama pozicija,... 250. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Jungtinės veiklos... 251. Dėl Urbico veiksmų, susijusių su pareiga priimti atliktus darbus ir už juos... 252. Dar vienu iš Urbico padarytų esminių Jungtinės veiklos sutarties... 253. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Jungtinės veiklos sutarties 1.7 punkto... 254. Siemens pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą reiškiamos... 255. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau nurodyta, kad Užsakovo ir... 256. Grįžtant prie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo vertinimo, teisėjų kolegija dar... 257. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos įrodymais paremtą išvadą, jog... 258. Dėl Urbico kitų įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdymo... 259. 2009-08-10 pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą, be jame... 260. Sisteminė Jungtinės veiklos sutarties 1.5, 3.8, 3.11 punktų analizė... 261. Neaišku, kuo remdamasis Siemens 2009-08-10 pranešime apie Jungtinės veiklos... 262. Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas Siemens taip pat... 263. Nagrinėjamoje byloje įvertinant sudarytomis Jungtin?s veiklos sutartimi,... 264. Dėl Jungtinės veiklos sutartyje nustatytų netesybų prigimties, paskirties... 265. CK 6.258 str. 1 d. įtvirtinta norma, jog įstatymai ar sutartis gali... 266. Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte suderinta sąlyga dėl jungtinės... 267. Nebaigus visų darbų pagal konkurso sąlygas bei prievolėms pagal laimėtą... 268. Jungtinės veiklos partneris Siemens vienašališkai nutraukė jungtinės... 269. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties laisv?s principas sudarant sutart?... 270. Apeliantas Siemens kelia klausim?, kad skundžiama nutartimi priteistos... 271. Aptariant sutartines netesybas taip pat svarbu pažym?ti, kad šaliø sutartimi... 272. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo Urbico ir trečiojo... 273. Jau buvo paminėta kasacinio teismo praktika, kad sprendžiant d?l priteistinø... 274. Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo jurisprudencijoje pripaž?stama, kad nors pagal... 275. Kasacinio teismo praktikoje pripaž?stama, kad, sprendžiant ar yra pagrindas... 276. Nors ginčo šalys Urbico ir Fima reikalavimą dėl netesybų priteisimo siejo... 277. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad vienas... 278. Teis?jø kolegija pripaž?sta nepagr?stais atsakovo skundo argumentus, kad... 279. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad... 280. Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad teismo teis?... 281. Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad atsakovo atskirojo skundo motyvai... 282. Dėl Urbico reikalavimo priteisti nuostolius, atsiradusius iki Siemens... 283. Ieškovas Urbico 2009 m. rugpjūčio 17 d. pareiškė ieškinį atsakovui... 284. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl 837 090,76 Lt... 285. Reikalavimą priteisti 209 517,97 Lt nuostolių dalį ieškovas grindė... 286. Reikalavimą dėl atlyginimo 23 383,50 Lt išlaidų už šviesoforo valdiklio... 287. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad pagal byloje surinktus... 288. Pagal Darbų pasiskirstymo priedo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 5... 289. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kuriais... 290. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo... 291. Reikalavimą priteisti 627 572,79 Lt nuostolių dalį ieškovas grindė... 292. Darbų pasiskirstymo priedo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 4 dalyje... 293. Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 294. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta... 295. Teisėjų kolegija pritaria ir kitiems pirmosios instancijos teismo nutartyje... 296. D?l priteistinø procesiniø pal?kanø dyd?io ir jø skai?iavimo prad?ios... 297. Ieškovas Urbico ir trečiasis asmuo Fima prašė priteisti procesines... 298. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje įvertinta, kad ginčo šalių... 299. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo... 300. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų... 301. Pirmosios instancijos teismas ginčo šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų... 302. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei Urbico, nei Siemens... 303. Atsižvelgdama į tai, kad nė vienas iš apeliantų neteikia savarankiškų... 304. Trečiasis asmuo Fima už paduotą atskirąjį skundą sumokėjo 30 000 Lt... 305. Ieškovas Urbico pateikė prašymą priteisti 58 216, 65 Lt advokato teisinės... 306. Atsakovas Siemens pateikė prašymą priteisti 181 215,27 Lt (52 483,57 Eur)... 307. Trečiasis asmuo Fima neteikė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos... 308. Atsakovo Siemens prašomų priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidų,... 309. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas... 310. Teisėjų kolegija sprendžia bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos... 311. Remiantis šioje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos... 312. Atsiliepime į atsakovo Siemens atskirąjį skundą ieškovas Urbico pareiškė... 313. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad analogišką ieškovo prašymą dėl... 314. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 315. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, jos... 316. „Ieškovo RUAB „Urbico“ ieškinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö dėl... 317. Ieškovo RUAB „Urbico“ ieškinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö dėl... 318. Trečiojo asmens UAB „FIMA“ ieškinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö dėl... 319. Priteisti RUAB „Urbico“ naudai iš Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per... 320. Priteisti UAB „FIMA“ naudai iš Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per... 321. Grąžinti Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos... 322. Grąžinti UAB ,,FIMA“ permokėtą žyminį mokestį – 8 940 Lt.... 323. Išaiškinti, kad remiantis įsiteisėjusia teismo nutartimi žyminį mokestį... 324. Kitoje dalyje RUAB ,,Urbico“ ir UAB ,,FIMA“ ieškinius atmesti.“... 325. Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „FIMA“ (juridinio asmens kodas... 326. Priteisti restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Urbico“... 327. Priteisti Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos...