Byla 1A-38-651/2019
Dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorams Jolantai Sarpalienei, Juozui Sykui, išteisintojo V. M. gynėjams advokatams Audriui Saulėnui, Dariui Kurpavičiui, nukentėjusiojo R. K. atstovui advokatui Vytautui Agintui, civilinio atsakovo „E“ atstovui advokatui Juliui Sakalauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. K., Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3Iki nuosprendis įsiteisės, V. M. palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta kardomąją priemonę panaikinti.

4Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

5Nukentėjusiojo R. K. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmestas.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

91.

10Išteisintasis V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. birželio 18 d., apie 17 val. 10 min., kelyje K.–L. 35, 79-ame kilometre, vairuodamas UAB „R.“ priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. ( - ) dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, sudarė kliūtį jų eismui, prieš keisdamas važiavimo kryptį, sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti ir, išvažiuodamas iš kelio, nedavė kelio kitiems juo važiuojantiems eismo dalyviams ir susidūrė su jį lenkiančiu motociklu „Yamaha YZF-R1“, valstybinis numeris ( - ), kurį vairavo R. K., kuriam dėl galvos sumušimo, kairiojo žastikaulio didžiojo gumburo skeveldrinio lūžimo, dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimo bei I piršto distalinės falangos lūžimo su daline amputacija, kairio kelio sąnario vidinio menisko plyšimą, dėl to 2016-10-06 R. K. operuotas, pašalinta plyšusi menisko dalis, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais V. M. buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 p. (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) ir 103 p. (Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

112.

12Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatavo, kad byloje nėra objektyvių, neginčytinų, patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad V. M. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymių. Teismo vertinimu, remtis liudytojų parodymais, kurie nepatvirtinti objektyviais įrodymais, negalima, o pateiktos eksperto išvados tik tikėtinos. Anot teismo, byloje nesant duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti motociklo „Yamaha YZF-Rl“ važiavimo greitį prieš įvykį, techniniu požiūriu nėra pagrindo daryti išvadą, jog prieš pat įvykį motociklu „Yamaha YZF-Rl“ buvo važiuojama viršijant didžiausią įvykio vietoje leidžiamą 90 km/val. greitį, bei negalima atsakyti, ar važiuodamas viršijant leistiną greitį motociklo vairuotojas R. K., laiku stabdydamas, turėjo techninę galimybę vairuojamą motociklą sustabdyti neprivažiuojant automobilio „Volkswagen Passat“ manevravimo kelyje vietos ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio. Teismo įsitikinimu, iš byloje surinktų įrodymų negalima vienareikšmiškai nustatyti, kad eismo kilimo priežastis buvo vien tik kaltinamojo V. M. veiksmai, nes negalima įvertinti, ar abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo saugūs, priimtini ir efektyvūs esamoje situacijoje. Pažymėjo, kad dėl eismo įvykio apžiūros metu fiksuotų duomenų stokos specialistams ir ekspertams nepavyko nustatyti tikslios transporto priemonių susidūrimo vietos, motociklo judėjimo aplinkybių nuo susidūrimo vietos iki sustojimo po įvykio vietos, motociklo „Yamaha YZF-Rl“ judėjimo greičio bei kitų judėjimo aplinkybių (ar buvo stabdomas, kokia trajektorija judėjo) pastarajam artėjant prie susidūrimo su automobiliu „Volkswagen Passat“ vietos, taip pat automobilio „Volkswagen Passat“ judėjimo aplinkybes (judėjimo greitis, judėjimo trajektorija) prieš pat susidūrimą bei po jo (tirti pateiktoje medžiagoje yra duomenų, jog po įvykio automobilio „Volkswagen Passat“ padėtis buvo keičiama). Apylinkės teismas remdamasis tuo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, nurodė, kad šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų negali nustatyti, ar eismo įvykio kilimo nesąlygojo ir paties nukentėjusiojo veiksmai – greičio viršijimas ar savo vairuojamos transporto priemonės nestabdymas laiku, tuo labiau, kad kitos transporto priemonės – tiek iš paskos V. M. važiavę automobiliai, tiek ir jį lenkę V. J. bei I. V. vairuojami motociklai – eismo įvykio išvengė. O specialistų ir ekspertų suformuotos tik tikėtinos išvados neleidžia vienareikšmiškai ir neabejotinai tvirtinti, kad būtent kaltinamasis buvo kaltas dėl sukelto eismo įvykio, ir tai neleidžia daryti kategoriškos teisinės išvados dėl priežastinio ryšio buvimo tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių (eismo įvykio).

13II.

14Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

153.

16Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. K. prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 19 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. M. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti jam iš draudimo kompanijos „E“ Lietuvos filialo 2570 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš V. M. priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš V. M. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

173.1.

18Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl be jokio pagrindo nusprendė, kad nepakanka įrodymų nustatyti, jog eismo kilimo priežastis buvo vien tik kaltinamojo V. M. veiksmais. Mano, kad byloje esančių įrodymų visetas duoda aiškų pagrindą manyti esant priešingai, o teismas visiškai neadekvačiai vertina ir ignoruoja aplinkybes, patvirtinančias, kad jo vairuojamas motociklas jau buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą ir darė automobilių kolonos lenkimo manevrą. Šias aplinkybes patvirtina daugybė liudytojų parodymų ir 2018-04-18 ekspertizės akto Nr. 11K-45(18) (toliau – ekspertizės aktas) 6–7 išvados.

193.2.

20Teismas neatkreipė dėmesio į išteisinamojo duotus sau naudingus parodymus. Mano, kad išteisintasis nutyli svarbią aplinkybę, kad iš paskos važiuojantys automobiliai, taip pat ir juos lenkiantys motociklai, prieš pradedant posūkio manevrą, buvo jau labai priartėję prie „Volkswagen Passat“ (arčiau nei per 50 metrų), tai galbūt jam darė psichologinę įtaką atlikti staigesnį ir greitesnį posūkio manevrą (nenorint būti kliūtimi kelyje, dėl kurios kiti būtų priversti staigiai stabdyti), apie kurį jis taip pat nutyli, nors liudytojų parodymų visuma leidžia daryti išvadą apie žymiai didesnį „Volkswagen Passat“ greitį apsisukimo metu, tačiau tokios reikšmingos aplinkybės buvo teismo nevertintos. Esant tokioms aplinkybėms logiška, kad išteisintasis V. M., pažiūrėjęs pirmą kartą per veidrodėlius, galėjo nepastebėti R. K. vairuojamo motociklo, kuris tuo metu buvo ties tamsiu visureigiu, važiavusio už 10–20 metrų nuo „Volkswagen Passat“ automobilio. Pažymi, kad jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuoseklūs ir aiškūs. Patvirtino, jog automobilis „Volkswagen Passat“ apsisukinėjo gana dideliu greičiu, netikėtai, o manevrą pradėjo būdamas arčiau dešinio kelio krašto, dešiniausiai kelio krašto iš visos automobilių kolonos. Kadangi išteisintasis norėjo apsisukti ir važiuoti atgal į posūkį, kurį pravažiavo, mano, kad jo nurodyta aplinkybė, kad „Volkswagen Passat“ važiavo arčiau dešinio kelio krašto, yra logiška ir teisinga, nes būtent dėl tokios važiavimo trajektorijos galbūt ir nematė automobilių koloną lenkiančių motociklų.

213.3.

22Pasak apelianto, liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad posūkis buvo netikėtas ir posūkio metu V. M. važiavo dideliu greičiu, dėl to išteisintasis net nesugebėjo tinkamai įvertinti, ar nėra jį lenkiančių kitų transporto priemonių. Išteisintojo sūnus ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad prieš darant posūkį jo tėvo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 30–40 km/val., o prieš tai važiavo 70–80 km/val. Išteisintojo žmona I. M. pripažino, jog „Volkswagen Passat“ buvo šiek tiek pristabdytas tik prieš darant posūkį. Liudytoja S. V. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog „Volkswagen Passat“ automobilis praktiškai nepristabdęs pradėjo sukti į kairę pusę. Kad tarp automobilių buvo maži atstumai, taip pat patvirtino liudytojai N. J., I. V., T. K., S. V., L. R. V..

233.4.

24Įvertinęs išteisintojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie, apelianto manymu, yra tikslesni dėl trumpesnio laiko tarpo tarp eismo įvykio ir parodymų davimo laiko ir dėl didesnio atvirumo ir sąžiningumo aspekto, bei atsižvelgęs į tai, kad išteisintasis parodė, jog tarp „Volkswagen Passat“ ir iš paskos važiuojančio automobilio (tamsaus visureigio) tarpas buvo gana mažas (apie 20 metrų), o „Volkswagen Passat“ greitis prieš posūkio manevrą buvo mažesnis nei įprastai tame kelyje važiuojančių automobilių, pažymi, kad 90 km/val. greičiu važiuojančio priešpriešine eismo juosta motociklo 25 metrų nuvažiavimo atstumas trunka tik 1 sek., todėl motociklo „Yamaha YZF-R1“ apie 20 metrų atstumo tarp automobilio „Volkswagen Passat“ ir iš paskos važiuojančio visureigio nuvažiavimas truko tik akimirką – porą sekundžių (atsižvelgiant į tai, kad automobilių kolonos greitis buvo daugmaž perpus mažesnis nei motociklo (dėl to kai kuriems liudytojams atrodė, kad motociklai pralėkė pro juos „kaip pro stovinčius“), per kurias, pagal bylos aplinkybės ir įrodymus, labiausiai tikėtina, jog jo vairuojamas motociklas „Yamaha YZF-R1“ galėjo atsidurti ties „Volkswagen Passat“ automobilio esančia akląja zona, dėl to ir antrą kartą išteisintasis V. M. pažiūrėjęs į veidrodėlį nepamatė motociklo.

253.5.

26Pasak apelianto, teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog ekspertizės akte yra nurodyti motociklo sustabdymo atstumai priklausomai nuo važiavimo greičio. Pasak apelianto, ekspertizės akto 14 išvada patvirtina, kad prieš pat įvykį motociklo „Yamaha YZF-R1“ greitis neviršijo didžiausio leidžiamo 90 km/val. greičio įvykio vietoje. Be to, teismas visiškai nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog jo motociklas buvo ties „Volkswagen Passat“ automobiliu, kai šis staiga pasuko į kairę. Įvertinęs ekspertizės akto 12 išvadą, tvirtina, kad automobilio vairuotojas galbūt nematė motociklo, nes jis buvo jo aklojoje zonoje.

273.6.

28Nesutinka su teismo samprotavimu apie galėjimą aplenkti „Volkswagen Passat“ automobilį iš dešinės pusės, nes jie yra netikslūs ir nelogiški. Teigia, kad jis automobilį lenkė priešpriešine eismo juosta ir buvo ties juo. Jeigu būtų taip, kaip tvirtino išteisintasis, t. y. kad motociklas lėkė dideliu greičiu priešpriešine juosta už daugybės metrų nuo jo vairuojamo „Volkswagen Passat“, tai būtų kitokios pasekmės: jis būtų galėjęs sustabdyti vairuojamą motociklą „Yamaha YZF-R1“ arba bent jau matytųsi aiškios ir ilgos motociklo stabdymo žymės.

293.7.

30Apelianto tvirtinimu, teismas visiškai nepagrįstai nevertino išteisintajam nepalankių KET (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (aktuali red. 2015-11-06 - 2016-11-03)) punktų, kuriuos akivaizdžiai pažeidė V. M.: 101, 103, 106, 157. Faktą, kad automobilis „Volkswagen Passat“ buvo lenkiamas sankryžoje, patvirtina Kelių policijos pareigūnų nubraižyta ir byloje esanti eismo įvykio schema, taip pat pridedamos momentinės ekrano nuotraukos su eismo įvykio vietos žemėlapiais, pagal kuriuos akivaizdu, jog „Volkswagen Passat“ laikydamasis minėtų KET 106 ir 157 punktų reikalavimų, privalėjo praleisti motociklą, kaip jį lenkiančią transporto priemonę, tačiau dėl didelio neatidumo, staigaus manevravimo į kairę, nepastebėjo jo, dėl to ir įvyko eismo įvykis. Tačiau teismas absoliučiai neatsižvelgė į nurodytus išteisintojo padarytus KET pažeidimus, dėsningai nulėmusius eismo įvykio atsitikimą, kadangi būtent lenkiančios transporto priemonės nepraleidimas sąlygojo avarijos įvykimą. Pasak apelianto, išteisintojo padarytus KET pažeidimus patvirtina 2016-09-29 specialisto V. P. išvada Nr. 11K-284(16) 1-oji išvada, kurioje nurodyta, jog tikėtina, priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojo V. M. veiksmai – darydamas manevrą į kairę sudarė kliūtį atlikti lenkimo manevrą motociklui. Akcentuoja, kad nėra jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima teigti, kad jo veiksmai turėjo kokios nors įtakos eismo įvykiui kilti, todėl nesuvokiami teismo samprotavimai apie galbūt apelianto padarytus kokius nors KET pažeidimus, kurie nežinia ar galėjo turėti kokią nors įtaką eismo įvykiui.

314.

32Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra prašo Plungės apylinkės teismo Palangos teismo rūmų nuosprendį panaikinti ir pripažinti V. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 MGL dydžio baudą. Tenkinti nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį ir priteisti iš V. M. 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš draudimo kompanijos „E“ Lietuvos filialo 2570 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

334.1.

34Nesutinka su teismo išvada, kad byloje negalima vienareikšmiškai nustatyti, jog eismo įvykio kilimo priežastis buvo vien tik kaltinamojo V. M. veiksmai. Pasak prokurorės, teismo argumentas, kad V. M. galbūt neturėjo galimybės pamatyti jį lenkiančio motociklininko, laikytinas nepagrįstu, nes pats kaltinamasis teigia, kad 50–60 metrų ilgio automobilių kolona važiavo už jo. Tai patvirtina, kad motociklininkas lenkimo manevrą pradėjo ne važiuodamas paskui jį, o jau gana ilgą laiką važiavo priešpriešinio eismo juosta lenkdamas visą koloną. Be to, nagrinėjamu atveju kelias buvo tiesus, matomumas geras, taigi jokių kliūčių pastebėti iš paskos važiuojančias ir / ar lenkiančias transporto priemones nebuvo. Dėl to konstatuotina, kad kaltinamasis susidariusioje situacijoje turėjo objektyvią galimybę pastebėti motociklą. Nors išteisintasis tvirtino nematęs motociklo, tačiau tai yra tik jo neatsargumas. V. M. privalėjo prieš atlikdamas manevrą tinkamai įvertinti iškilusią eismo situaciją ir į ją sureaguoti, ir tuomet būtų motociklininką pamatęs. Išteisintasis privalėjo laikytis KET 101 p., 106 p. reikalavimų.

354.2.

36Prokurorės teigimu, liudytojų parodymais patvirtinta, kad V. M. nebuvo pasitraukęs kairiau, neįsitikino, kad kairįjį posūkį daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, todėl pažeidė kelių eismo saugumo taisykles. Jei V. M. būtų buvęs dėmesingas bei labiau orientuotas susiklosčiusioje situacijoje, eismo įvykio būtų buvę galima išvengti ir šioje byloje nustatyti padariniai nebūtų kilę. Teisme apklausta liudytoja S. V., kuri važiavo kolonoje už V. M. antra ar trečia, parodė, jog nematė, ar kaltinamojo automobilis rodė posūkio signalą, bet jos sūnus garantavo, kad kai automobilis pasuko, t. y. kai jau buvo priešingoje juostoje, jis pamatė, kad posūkis į kairę buvo įjungtas. Ji automobilio nepristabdė, nes važiavo lėtai. Kaltinamojo automobilis irgi važiavo lėtai, jis praktiškai nepristabdęs pradėjo sukti į kairę pusę. Liudytojas T. K., važiavęs kolonoje trečias arba ketvirtas po kaltinamojo automobilio viduriu juostos, parodė taip pat nepastebėjęs kaltinamojo vairuojamo automobilio, važiuojančio pasitraukusio kairiau, nes nematė, ar šis rodė posūkį į kairę. Be to, pažymi, kad lenkimo manevras toje kelio vietoje leidžiamas, t. y. lenkdamas koloną motociklininkas jokio pažeidimo nepadarė.

374.3.

38Kaltinamojo V. M. parodymai, kad motociklininkas važiavo 150 km/val. greičiu, yra absoliučiai nepagrįsti ir išgalvoti, nes juos paneigia liudytojų N. J. ir I. V. parodymai bei objektyviai nustatyti duomenys – užfiksuota motociklo nukritimo vieta 3, 2 metrai nuo automobilio. Pagal motociklo kritimo trajektoriją nuo susidūrimo vietos, esant motociklo didesniam greičiui, logiška, kad motociklo kritimo atstumas būtų žymiai didesnis.

394.4.

40Pirmosios instancijos teismas netinkamai traktavo KET 136.2 punktą ir nurodo, kad šis punktas galioja tuomet, kai abi transporto priemonės važiuoja ta pačia eismo juosta. Nagrinėjamu atveju motociklininkas važiavo gretima eismo juosta, todėl šią situaciją idealiai apibrėžia KET 101 punktas.

414.5.

42Dėl tikėtinos eksperto išvados nurodo, kad ji tikėtina dėl to, kad ekspertas rėmėsi ir liudytojų parodymais, kurie teisminio proceso metu galėjo keistis, tačiau atsižvelgus į tai, kad liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu nesikeitė, galima tvirtinti, kad eksperto išvada yra kategoriška, todėl ja teismas nepagrįstai nesivadovavo nustatydamas priežastinį ryšį tarp eismo įvykio dalyvių veiksmų ir kilusių padarinių. Prokurorė visiškai sutinka su eksperto išvada, kad tiesioginį priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojo V. M. veiksmai – vykdydamas manevrą į kairę ir išvažiuodamas iš kelio, sudarė kliūtį lenkimo manevrą kelyje vykdžiusiam motociklui „Yamaha YZF-R1“. Anot prokurorės, motociklininko veiksmai – apie 50 metrų ilgio automobilių kolonos lenkimas važiuojant priešinga eismo juosta arčiau dešinės pusės galbūt viršijus leistiną 90 km/val. greitį (kai automobilių kolonos greitis pagal liudytojų parodymus buvo apie 50–70 km/val.), nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, nes jei kaltinamasis nebūtų staigiai, nestabdęs išvažiavęs į kairę, dėl to nematė priešinga juosta atvažiuojančio koloną lenkusio motociklininko, įvykis nebūtų kilęs.

434.6.

44Skiriant V. M. bausmę už padarytą nusikaltimą, prašo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Padaryta neatsargi nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 3 dalyje, priskiriama prie apysunkių nusikalstamų veikų, V. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis nusikalto būdamas neteistas, yra dirbantis, todėl jam skirtina bausmė – bauda – mažesnė nei už neatsargų nusikaltimą numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

455.

46Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir 2018 m. spalio 11 d. nutartimi paskelbta pertrauka, iki bus atlikta ekspertizė. Ekspertizę pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertui (-ams).

475.1.

48Lietuvos ekspertizės centro Ekspertizės aktas 219-03-27 Nr. 11-2169 (18) teisme gautas 2019 m. balandžio 1 d. Ekspertizės išvadose nurodyta, kad apskaičiuoti tikslų motociklo važiavimo greitį smūgio metu ir prieš eismo įvykio kilimą byloje nepakanka duomenų. Iš byloje pateiktos medžiagos nėra galimybės apskaičiuoti automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) greičio prieš pat eismo įvykio kilimą ir susidūrimo metu. Pateikta išvada, jog tikėtina, kad motociklo „Yamaha YZF-R1“, valst. Nr. ( - ), vairuotojas R. K. važiavo priešpriešine eismo juosta tuo momentu, kai automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas pradėjo posūkio į kairę manevrą. Automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas V. M., sukdamas į kairę (ar apsisukdamas), privalėjo duoti kelią jį lenkiančioms transporto priemonėms. Motociklo „Yamaha YZR-R1“, valst. Nr. ( - ), vairuotojas R. K. prieš pradėdamas lenkti privalėjo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, o atsiradus kliūčiai, kai priekyje važiuojantis automobilis pradėjo sukti į kairę, privalėjo stabdyti motociklą. Motociklo „Yamaha YZF-R1“ vairuotojas R. K., važiuodamas 90 km/val. greičiu, tikėtina, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo laiku stabdydamas motociklą, jeigu automobilio „Volkswagen Passat“ greitis judant posūkio kreive buvo ne didesnis nei 9,8 km/val. Tikėtina, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) vairuotojo V. M. veiksmai – sukdamas į kairę sudarė kliūtį jį lenkiančiam motociklui – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu automobilio „Volkswagen Passat“ greitis judant posūkio kreive buvo ne didesnis nei 9,8 km/val., tikėtina, kad motociklo „Yamaha YZF-R1“ vairuotojo R. K. veiksmai – laiku nestabdė motociklo – turėjo priežastinį ryšį su šio įvykio kilimu (t. 4, b. l.13–19).

495.2.

50Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo R. K. atstovas advokatas V. Agintas prašė tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą. Pasisakydamas dėl atliktos ekspertizės nurodė, kad tikėtina, jog motociklininko greitis buvo maksimalus leistinas 90 km/val. Jokių kitų duomenų apie tai, kad nukentėjusysis viršijo leistiną greitį, byloje nėra. Išvadose taip pat nurodyta, kad tikėtina, jog prieš automobiliui sukant į kairę, nukentėjusysis jau buvo priešpriešinio eismo juostoje, lenkimo juostoje. Tai reiškia, kad nukentėjusysis pradėjo lenkimo manevrą įsitikinęs, kad priekyje nėra kliūties. Nukentėjusysis nepadarė nė vieno KET pažeidimo. Šiuo atveju tvirtina, kad KET reikalavimų nesilaikė būtent V. M. ir būtent jo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. Liudytoja S. V. patvirtino, kad V. M. prieš pat sukdamas į kairę, automobilio visiškai nestabdė ir sukosi iš inercijos. Nors apylinkės teismas nurodė, kad R. K. veiksmai galėjo lemti avariją, tačiau vien dėl to, kad galbūt R. K. pradėjo stabdyti motociklą šiek tiek vėliau, kas byloje taip pat neįrodyta, nereiškia, kad jo veiksmai lėmė avariją.

515.3.

52Teismo posėdžio metu prokuroras J. Sykas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Įvertinęs gautas eksperto išvadas, nurodė, kad joje pateikta tikėtina išvada, jog motociklo važiavimo greitis buvo apie 90 km/val. Eismo įvykio mechanizmas abejonių, kad motociklininkui jau atliekant lenkimo manevrą automobilio vairuotojas pradėjo posūkio į kairę manevrą, nekelia. Tvirtina, jog apylinkės teismas absoliučiai nepagrįstai ir visiškai netinkamai traktavo KET 136.2, 136.4 ir 137 p. reikalavimus. Nurodo, kad KET 136.2, 136.4 p. reikalavimai šiai situacijai negali būti taikomi, nes motociklas važiavo ne ta pačia eismo juosta, o minėti reikalavimai taikomi ta pačia eismo juosta važiuojantiems. Posūkio rodymas jokios pirmenybės nesuteikia. Posūkio rodymas pirmenybę sukančiam į kairę suteiktų, jei motociklininkas būtų važiavęs paskui automobilį, o ne gretima juosta. Neteisingai traktavo ir KET 137 p. reikalavimą, nes motociklininkas jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą, todėl diskusijos apie KET 137 p. šiuo atveju neturėjo būti. Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į KET 138 p., kuris draudžia lenkiamos transporto priemonės vairuotojui trukdyti jį aplenkti.

535.4.

54Išteisintojo V. M. gynėjas advokatas D. Kurpavičius teismo posėdžio metu prašė apeliacinius skundus atmesti. Pasak jo, apylinkės teismas tinkamai ir išsamiai išaiškino bylai svarbias aplinkybes ir priėmė motyvuotą išteisinamąjį nuosprendį. V. M. nurodytos aplinkybės apie įvykį yra nuoseklios, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to atmestini kaip nepagrįsti. Nesutinka, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo KET 136 p. ir 137 p. Nurodo, kad šie reikalavimai yra bendro pobūdžio, todėl pradėdamas lenkimo manevrą, vairuotojas privalo įsitikinti, jog transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, nerodo posūkio signalo. Nesutinka su apeliacinių skundų argumentais dėl motociklininko greičio ir nurodo, kad jokių objektyvių duomenų, kad motociklo vairuotojas važiavo leistinu greičiu, nėra, todėl suprantama, kad R. K. nesilaikė KET 136 p. 137 p. reikalavimų. Dėl eksperto išvadų nurodo, kad buvo tikimasi, jog bus nustatytas greitis, įvykio susidūrimo mechanizmas, tačiau išvadose nurodyta, kad nepakanka duomenų ir neįmanoma apskaičiuoti greičio nei eismo įvykio kilimo metu, nei susidūrimo metu. Šiuo atveju nė vieni ekspertai negalėjo atsakyti į klausimus, susijusius su eismo įvykio aplinkybėmis, mechanizmu, transporto priemonių vairuotojų elgesiu bei jų veiksmų įtaka kilusiems padariniams. Nebuvo tinkamai užfiksuota eismo įvykio vieta, todėl tai yra kliūtis tinkamai priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kadangi nepakako neginčijamų duomenų, patvirtinančių V. M. kaltę, todėl teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

55III.

56Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

57Apeliaciniai skundai atmestini.

586.

59Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

607.

61Tiek prokuroro, tiek nukentėjusiojo pateiktuose apeliaciniuose skunduose suformuluoti iš esmės tapatūs reikalavimai, todėl paduotus skundus teismas vertina ir dėl jų pasisako kartu.

628.

63Apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo V. M. išteisinamojo nuosprendžio padavė nukentėjusysis ir prokuroras. Abu prašo jį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti V. M. padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl įrodymų vertinimo, tvirtinama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių V. M. kaltę. Priešingai nei nurodė apylinkės teismas, apeliantai mano, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo vairuotojo V. M. veiksmai – būtent jo padaryti KET pažeidimai, pasak apeliantų, teisiniu požiūriu yra tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis. Taigi apeliantai nesutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu ir mano, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl įrodymų nepakankamumo.

649.

65Pagal teismų praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

6610.

67Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė. Byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kurie įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, bei padarė iš esmės pagrįstą išvadą, jog byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, kad eismo kilimo priežastis buvo vien tik kaltinamojo V. M. veiksmai. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas apie priežastinį ryšį tarp V. M. galbūt padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių, sprendė atsižvelgdamas ne tik į išteisintojo parodymus, bet vertino nukentėjusiojo veiksmus, jo galbūt padarytus KET pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, iš byloje surinktų įrodymų negalima vienareikšmiškai nustatyti, kad eismo įvykio kilimo priežastis buvo vien tik kaltinamojo V. M. veiksmai, nes negalima įvertinti, ar abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo saugūs, priimtini ir efektyvūs esamoje situacijoje. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tikėtinomis specialistų ir ekspertų išvadomis bei liudytojų parodymais. Pasak teismo, nenustačius, ar automobilio vairuotojas galėjo matyti jį lenkiantį motociklą ir turėti objektyvių galimybių numatyti, kad atlikdamas manevrą sudarys jam kliūtį, negalima vienareikšmiškai teigti, kad būtent jo veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu. Taigi teismas nenustatė visų būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių, todėl V. M. išteisino.

6811.

69V. M. buvo kaltinamas padaręs BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Paprastai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, todėl dėl BK 281 straipsnyje numatytų požymių sprendžiama dėl kiekvieno eismo įvykio dalyvio, nepriklausomai nuo to, kuris iš jų nukentėjo dėl eismo įvykio. Negalima atmesti situacijos, kad eismo įvykį sukėlė abiejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai ar KET pažeidė tas eismo dalyvis, kuris ir nukentėjo dėl eismo įvykio (kasacinės nutartys Nr. 2K-195/2007, 2K-127/2010, 2K-185/2012). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017, 2K-204-895/2018).

7012.

71Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kokius KET pažeidimus padarė eismo dalyviai ir ar būtent V. M. padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp V. M. veiksmų ir atsiradusių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-251-693/2015).

7213.

73Išteisintasis V. M. buvo kaltinamas tuo, jog važiuodamas dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptis buvo viena eismo juosta, suko į kairę ir išvažiuodamas iš kelio susidūrė su jį lenkiančiu automobiliu. Kaltinime nurodyta, kad V. M., darydamas šį manevrą, pažeidė KET 101 punkto (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) ir 103 punkto (išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)) reikalavimus, todėl ir kilo eismo įvykis. Taigi būtina įrodyti, kad V. M. padarė šiuos KET pažeidimus ir kad būtent jie lėmė eismo įvykio kilimą.

7414.

75Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, ekspertų išvadas, konstatavo, kad iš esamų duomenų negalima daryti kategoriškų išvadų dėl to, ar V. M. prieš atlikdamas posūkį į kairę, rodė atitinkamą posūkio signalą ar buvo pasitraukęs arčiau eismo juostos kairiojo krašto. Vadinasi, pasak pirmosios instancijos teismo, byloje nepakanka duomenų konstatuoti V. M. padarytų KET pažeidimų. Apeliantai nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada ir teigia, kad byloje esantys duomenys įrodo, kad būtent V. M. neįsitikino, kad manevrą į kairę daryti saugu, ir nedavė kelio jį lenkiančiam motociklininkui, todėl, kaip ir nurodyta ekspertizės aktų ir specialistų išvadose, pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti ir buvo išteisintojo padaryti KET pažeidimai. Anot apeliantų, V. M. sukimo į kairę manevrą pradėjo daryti nesustabdęs automobilį, iš inercijos, o tai patvirtina, kad jis neįsitikino, jog manevrą atlikti saugu. Be to, liudytojų patvirtinta, kad V. M. sukimo į kairę manevrą pradėjo būdamas arčiau dešinio kelio krašto.

7615.

77Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir konstatuoja, kad iš byloje esančių duomenų daryti vienareikšmišką išvadą, kad V. M. padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus, negalima.

7816.

79Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio vietoje tiek kaltinamasis V. M. galėjo atlikti posūkio į kairę manevrą, tiek ir nukentėjusysis R. K. galėjo lenkti lėčiau nei leistinas greitis važiuojantį automobilį. Abiem eismo dalyviams yra numatyta pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui (KET 9 punktas). Sprendžiant klausimą, kuris iš eismo dalyvių nesilaikė šios pareigos, svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pirmasis pradėjo atlikti manevrą. Analizuojamu atveju kolegija sutinka su apeliantais, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmasis manevrą pradėjo atlikti motociklo vairuotojas R. K.. Liudytojai S. V., T. K. nurodė, kad motociklininkai, kurių buvo ne vienas, lenkė visą automobilių koloną. Išteisintasis taip pat nurodė, kad už jo važiavo automobilių kolona. Vadinasi, kai automobilio vairuotojas pradėjo manevrą į kairę, motociklininkai jau lenkė automobilių koloną. Tai leidžia daryti prielaidą, kad galbūt KET 9 punkte numatytos pareigos nesilaikė V. M.. Tačiau vien atlikto manevro eiliškumas savaime nesuponuoja išvados, kad V. M., prieš atlikdamas sukimo į kairę manevrą, iš tiesų pažeidė šią pareigą. Šį faktą būtina įrodyti.

8017.

81Išteisintasis nuosekliai tvirtino, jog jis, prieš darydamas manevrą į kairę, įsitikino, kad tai daryti saugu, iš anksto pasižiūrėjo, ar nėra mašinos iš galo, įjungė posūkį į kairę, sumažino greitį nuo 70 km per valandą iki 5 km ir atliko posūkio manevrą į keliuką, kad galėtų apsisukti ir sugrįžti į Monciškes. Posūkį įjungė maždaug prieš 50 m iki manevro vietos. Posūkio metu jo greitis buvo 5–3 km/val., panašiai kokiu greičiu eina žmogus, visiškai nebuvo sustojęs, tik pristabdęs. Įsitikinęs, kad yra įsijungęs posūkio signalą ir kad nieko arti nėra, darė manevrą – kirto ašinę liniją ir pajuto smūgį. Iš kur atsirado motociklai, nematė. Liudytojai K. M., I. M., S. V. parodė, kad posūkį į kairę automobilio vairuotojas rodė. Tačiau šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, posūkio rodymas savaime nesudaro vairuotojui pirmumo teisės daryti manevrą. Bet kokiu atveju vairuotojas, prieš darydamas manevrą, privalo laikytis KET reikalavimų ir įsitikinti, kad manevrą daryti saugu. Minėti liudytojai taip pat patvirtino, kad V. M. vairuojamas automobilis, prieš atlikdamas manevrą į kairę, pristabdė automobilį. Liudytojas T. K. parodė, kad automobilis prieš sukdamas prilėtino greitį, nes už jo važiavusių automobilių kolona taip pat pristabdė, pristabdė ir jis. Pasak jo, automobilis suko paprastai – prisilėtino ir viskas, lanksto nereikėjo daryti, nes gatvė plati. Liudytoja S. V. parodė, kad jai automobilio pristabdyti nereikėjo, nes ji ir taip važiavo lėtai. Negalėjo nurodyti, kurioje vietoje automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas pradėjo manevrą, tačiau nurodė, kad posūkis buvo staigus, automobilis nestabdydamas suko, nes jo greitis buvo nedidelis. Kartu su V. M. važiavę I. M. ir K. M. parodė, kad prieš sukantis į kairę, V. M. prilėtino greitį. Vertinant tik šių liudytojų parodymus, galima daryti išvadą, kad V. M., prieš atlikdamas manevrą į kairę, visiškai nebuvo sustojęs, tik pristabdė automobilį, tačiau tai nereiškia, kad posūkis buvo daromas staiga, neįsitikinus, jog tai daryti saugu, kaip tvirtina nukentėjusysis apeliaciniame skunde.

8218.

83Nukentėjusysis ir prokuroras ginčija teismo sprendimą ir tuo požiūriu, kad, jų nuomone, teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje esančiomis ekspertizės akto ir specialisto išvadomis, kuriose konstatuota, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo būtent išteisintojo V. M. padaryti KET pažeidimai. Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šių įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai specialisto ir eksperto išvadas vertino kaip tikėtinas ir jomis nesivadovavo kaip neginčijamai patvirtinančiomis V. M. kaltę padarius nusikaltimą.

8418.1.

85Pažymėtina, kad nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, tačiau priežastinį ryšį konstatuoja teismas. Ekspertai, pateikdami ekspertizės aktus, eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiūriu. Tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). Ekspertizės akto išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, o kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ekspertizės išvada teismo turi būti vertinama kaip vienas iš įrodymų.

8619.

87Specialisto 2016 m. rugsėjo 29 d. išvadoje Nr. 1K-284(16) nurodyta, kad pagal esamus duomenis negalima tiksliau nustatyti transporto priemonių išsidėstymo kelyje ir tarpusavyje jų susidūrimo momentu bei jų judėjimo greičių ir trajektorijų prieš pat eismo įvykį (t. 1, b. l. 194–198). Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. ekspertizės akte taip pat pateikta išvada, jog pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti motociklo „Yamaha YZF-R1” ir automobilio „Volkswagen Passat“ važiavimo greitį prieš įvykį (t. 3, b. l. 115–122). Atsižvelgus į tai, kad atsirado pažangesnės technologijos, buvo paskirta dar viena ekspertizė, tačiau taip pat liko neatsakyta, kokiu greičiu prieš susidūrimą važiavo abi transporto priemonės. 2019 m. kovo 27 d. ekspertizės akto Nr. 1-2169(18) išvadoje nurodyta, kad iš byloje pateiktos medžiagos nėra galimybės apskaičiuoti automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) greičio prieš pat eismo įvykio kilimą ir susidūrimo metu (t. 3, b. l. 19). Taigi, priešingai nei tvirtina nukentėjusysis apeliaciniame skunde, 2019 m. kovo 27 d. ekspertizės akte nėra konstatuota, kad motociklininko greitis buvo 90 km/val.

8820.

89Išvadose nurodyta, jog tikėtina, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) vairuotojo V. M. veiksmai – sukdamas į kairę sudarė kliūtį jį lenkiančiam motociklui – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tačiau taip pat pateikta tikėtina išvada, kuri, esant tam tikroms sąlygoms, leistų manyti, kad priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo R. K. veiksmai. Nurodyta, kad motociklo vairuotojas R. K., važiuodamas 90 km/val. greičiu, tikėtina, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo laiku stabdydamas motociklą, jeigu automobilio „Volkswagen Passat“ greitis judant posūkio kreive buvo ne didesnis nei 9,8 km/val. Iš pateiktų išvadų visumos išeina, kad jeigu automobilio „Volkswagen Passat“ greitis judant posūkio kreive buvo ne didesnis nei 9,8 km/val., o motociklo greitis buvo 90 km/val., tikėtina, kad motociklo „Yamaha YZF-R1“ vairuotojo R. K. veiksmai – laiku nestabdė motociklo, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Taigi šiuo atveju motociklo vairuotojas, jei nebūtų viršijęs greičio, techniniu požiūriu būtų suspėjęs sustabdyti motociklą, tačiau tokia išvada taip pat priklauso ir nuo automobilio vairuotojo greičio posūkio metu. Todėl tik nustačius abiejų vairuotojų greitį prieš eismo įvykio kilimą, būtų galima daryti išvadą dėl vieno ar kito vairuotojo veiksmų, turėjusių įtakos eismo įvykio kilimui. Šiuo atveju nė vienoje ekspertų išvadoje nėra pateikta išvada, kad bet kuriuo atveju automobiliui staiga pasukus į kairę, R. K. nebūtų spėjęs sustabdyti motociklo.

9021.

91Nesant objektyvių duomenų dėl transporto priemonės greičio ir automobilio padėties kelyje prieš pradedant daryti manevrą, negalima kategoriška išvada, kad V. M. vairuojamas automobilis apsisukimo metu važiavo žymiai greičiau, nei nurodo išteisintasis, ir posūkį į kairę darė staiga. Nėra ir duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo bei liudytojo I. V. nurodytos aplinkybės, kad automobilio vairuotojas sukimo į kairę manevrą pradėjo būdamas arčiau dešinio kelio krašto, t. y. dešiniau nei važiavo visa automobilių kolona. Šios aplinkybės nepatvirtino nei kiti liudytojai, nei atliktos ekspertizės. Liudytojas T. K. nurodė, kad prieš sukantis į kairę lanksto nereikėjo daryti, nes gatvė plati. O vien aplinkybė, kad V. M. siekė apsisukti, dar nesuponuoja išvados, jog jis sukimo manevrą pradėjo būdamas arčiau dešinio kelio krašto. Kita vertus, nors išteisintasis ir siekė apsisukti ir grįžti atgal, tačiau jis šį manevrą siekė atlikti tik pirmiausia įsukdamas į miško keliuką, o ne apsisukdamas tiesiog kelyje.

9222.

93Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tikslų eismo įvykio kilimo mechanizmo nustatymą sunkino netinkamai atlikta įvykio apžiūra, todėl kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad V. M. pažeidė KET 101 ir 103 punktų reikalavimus – objektyvių ir nekeliančių abejonių duomenų byloje surinkta nebuvo.

9423.

95Atsakant į apeliantų skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo KET 136.2, 136.4 punkto bei 137 punkto vertinimo, nurodytina, kad pirmosios instancijos teismas šias KET taisykles vertino kaip galimus nukentėjusiojo padarytus nusižengimus, tačiau, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatavo, kad nepakanka duomenų konstatuoti ne tik išteisintojo, bet ir galbūt nukentėjusiojo padarytus nusižengimus. Sutiktina su apeliantais, kad teismo nurodyti KET pažeidimai nėra tinkami analizuojamai situacijai, tačiau atsižvelgus į tai, kad nebuvo konstatuoti šie galbūt nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai, ir dėl to ginčo nėra, todėl plačiau dėl jų tinkamumo ir pagrįstumo nepasisakytina.

9624.

97Pažymėtina, kad net ir nustačius KET ar kito teisės akto pažeidimo faktą bei priežastinio ryšio tarp šio pažeidimo ir kilusių padarinių buvimą, dar negalima tvirtinti, kad asmuo kaltas padaręs BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Būtina nustatyti jo subjektyvųjį požymį – kaltę. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jis nustatomas tarp veikos (kaltininko padarytų kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo) ir kilusių padarinių, tačiau jo nustatymas savaime nesuponuoja išvados dėl asmens kaltės. Tai skirtingi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl negali būti tapatinami.

9825.

99BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargios kaltės forma, t. y. esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nerūpestingumui. Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

10026.

101Vertinant kaltinamo asmens veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus, svarbu nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, jį lenkiančio motociklo pasirodymą važiuojamojoje kelio dalyje, paties motociklininko važiavimo kelyje vietą, kliūties, apribojančios matomumą, atsiradimą). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Atsižvelgus į teismų praktikoje tokios kategorijos bylose nurodytas būtinas įvertinti aplinkybes, nagrinėjamu atveju, be kita ko, priežastinis ryšys dėl eismo įvykio kilimo turi būti siejamas su automobilio vairuotojo objektyvia galimybe pamatyti motociklininką, t. y. būtina įvertinti ir tai, ar susidariusioje eismo įvykio situacijoje automobilio vairuotojas objektyviai galėjo pamatyti jį lenkiantį motociklą ir ar turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Taigi motociklo judėjimo trajektorijos bei jo važiavimo greičio, motociklo ir automobilio padėties vieno su kitu tam tikru laiko momentu nustatymas reikšmingas sprendžiant pirmiau minėtus klausimus dėl vairuotojo galimybės pamatyti motociklą ir išvengti eismo įvykio.

10227.

103Apeliantai tvirtina, kad automobilio vairuotojui nebuvo jokių kliūčių pamatyti jį lenkiantį motociklą, todėl išteisintasis susidariusioje situacijoje turėjo objektyvią galimybę pastebėti motociklininką. Byloje nėra ginčo, kad važiavimo sąlygos buvo geros: kelias tiesus, matomumas geras, tačiau, kolegijos įsitikinimu, to nepakanka konstatuoti, kad automobilio vairuotojui nebuvo jokių kliūčių pastebėti iš paskos važiuojančias ir / ar lenkiančias transporto priemones. Analizuojamu atveju svarbu įvertinti ir paties motociklininko veiksmus ir ar jie neturėjo įtakos automobilio vairuotojo matomumui. Nors pirmosios instancijos teismo manymu, pagal byloje esančius duomenis negalima įvertinti abiejų eismo dalyvių veiksmų, ar jie buvo saugūs, priimtini ir efektyvūs esamoje situacijoje, tačiau, kolegijos įsitikinimu, byloje jų pakanka daryti išvadai, kad automobilio vairuotojas dėl objektyvių aplinkybių negalėjo pamatyti jį lenkiančio motociklo.

10428.

105Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad leistino greičio viršijimas gali apriboti vairuotojo, pradedančio posūkio į kairę manevrą, galimybę numatyti BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytų padarinių atsiradimą ir kartu galimybę jų išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-511/2017). Taigi siekiant įvertinti galimybę automobilio vairuotojui prieš darant posūkio į kairę manevrą, būtina nustatyti, ar motociklininkas neviršijo leistino greičio.

10629.

107Įvertinus liudytojų parodymus, būtų galima manyti, kad R. K. viršijo greitį, tačiau šiuo atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šių duomenų nepakanka konstatuoti, kad R. K. iš tiesų viršijo greitį. Tačiau, priešingai nei nurodo apeliantai, negalima ir neginčijamai tvirtinti, kad R. K. iš teisų neviršijo greičio ir važiavo leistinu greičiu – 90 km/val. greičiu ir nepadarė KET pažeidimų.

10830.

109Liudytojai tvirtino, kad motociklininkai važiavo labai greitai. Liudytojos S. V. manymu, motociklo greitis buvo didesnis už leistiną, ten leistinas 90 km/val., o motociklo greitis galėjo būti apie 130 km/val. Tokią nuomonę susidarė įvertinusi motociklo garsą ir kaip jis atsirado. Liudytojas T. K. taip pat parodė, kad motociklininkai pravažiavo nuo 100 km/val. iki 130 km/val. greičiu, nes greitai pralenkė. Liudytojas I. V. parodė, kad kai lenkė automobilių koloną, važiavo 90 km/val. greičiu. Kaip matyti, liudytojų parodymai yra skirtingi, vieni tvirtina, kad motociklo vairuotojas viršijo greitį, kiti, kad važiavo leistinu, t. y. 90 km/val. greičiu. Kadangi greičio vertinimas dėl subjektyvių aplinkybių gali skirtis ir būti netikslus, todėl apylinkės teismas pagrįstai šių parodymų nevertino kaip patikimų ir patvirtinančių, jog motociklininkas viršijo greitį, juolab, kad tokie parodymai nepatvirtinti objektyviais duomenimis.

11031.

111Minėta, kad buvo atliktos net trys ekspertizės, tačiau nė vienu atveju nebuvo galima nustatyti motociklo važiavimo greičio smūgio metu ir prieš eismo įvykio kilimą. Dėl 2019 m. kovo 27 d. atlikto ekspertizės ir joje pateiktų išvadų nurodytina, kad jos taip pat yra tikėtinos. Nors apeliantai tvirtina, kad joje padarytos išvados leidžia teigti, kad motociklo greitis buvo maksimalus leistinas – 90 km/val., tačiau pažymėtina, kad išvadoje yra aiškiai nurodyta, kad nebuvo galima nustatyti motociklo važiavimo greičio smūgio metu ir prieš eismo įvykio kilimą. Išvadose pateiktos tik tikėtinos išvados, susijusios su tam tikromis sąlygomis. Nurodyta, kad motociklo vairuotojas R. K., važiuodamas 90 km/val. greičiu, tikėtina, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo laiku stabdydamas motociklą, jeigu automobilio „Volkswagen Passat“ greitis judant posūkio kreive buvo ne didesnis nei 9,8 km/val. Tai reiškia, kad R. K., jei būtų važiavęs 90 km/val. greičiu, o automobilio vairuotojas – 9,8 km/val. greičiu, R. K. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio, t. y. laiku sustabdyti. Tačiau ši išvada jokiu būdu nereiškia, kad R. K. ir važiavo 90 km/val. greičiu.

11232.

113Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. K. viršijo greitį ir kad būtent ši aplinkybė būtų galėjusi sukliudyti automobilio vairuotojui jį pastebėti.

11433.

115Tačiau, kolegijos įsitikinimu, nukentėjusiojo važiavimo būdas realiai galėjo sukliudyti automobilio vairuotojui jį laiku pastebėti. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nesivadovavo liudytojų nurodytomis aplinkybėmis dėl motociklininko važiavimo būdo, nes jie nepatvirtinti objektyviais duomenimis, tačiau pastebėtina, kad liudytojų parodymai nustatant motociklo važiavimo būdą yra patikimas šaltinis, nes tai nėra susiję tik su subjektyviu asmens vertinimu kaip dėl galimo motociklo greičio, todėl kolegija nemato pagrindo jais visiškai nesivadovauti.

11634.

117Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad motociklininkas, atlikdamas automobilių kolonos lenkimo manevrą, ne visą laiką važiavo kairės kelio juostos viduriu. Liudytoja S. V. teismo posėdžio metu parodė, kad motociklas pralėkė priešpriešinėje eismo juostoje, ne kitos juostos viduriu, bet arčiau jos automobilio. Tarp jos ir išteisintojo automobilio galėjo būti dar du automobiliai ir atstumas nuo kito automobilio iki jos galėjo būti apie 20 metrų. Liudytojas T. K. parodė, kad prieš jį buvo 3–4 mašinos, už jo irgi buvo automobilių, o trys motociklininkai važiavo šalia, važiuodami per punktyrinę liniją, juos aplenkė. Motociklininkai nardė tarp mašinų, apšoko ne kiekvieną mašiną, o po kokias tris–keturias, pro veidrodėlį matėsi, jog motociklininkas tai įneria, tai išneria. Tarp automobilių, pasak liudytojo, buvo apie 7–8 m atstumai, mašinų buvo visa kolona. Ikiteisminio tyrimo metu T. K. parodė, kad automobilių kolona važiavo laikydamiesi saugiu atstumu vienas nuo kito, apie 10 metrų ir daugiau (t. 1, b. l. 175–176). Liudytojas I. V. teismo posėdžio metu parodė, kad lenkdami išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nukentėjusysis taip pat važiavo priešpriešinės juostos viduriu. Be to, nurodė, kad lenkė visą koloną, nes aplenkti kiekvieną mašiną nebuvo galima dėl per mažų atstumų tarp jų: 3–4 metrai, daugiausiai 6–8 metrai. Išteisintojo automobilis, pasak liudytojo I. V., važiavo pirmas, kiti automobiliai buvo truputį nuo jo atsilikę, apie 10–15 metrų. Liudytojas N. J. parodė, kad tarp mašinų, kurios važiavo kolonoje, atstumai nebuvo dideli, motociklas nebūtų saugiai tilpęs tarp jų.

11835.

119Kaip matyti, liudytojų parodymai yra prieštaringi. Vieni tvirtina, kad motociklininkai važiavo arčiau dešiniosios eismo juostos – ties eismo juostas skiriančia punktyrine linija, taip pat, kad motociklininkai tai įnerdavo, tai išnerdavo, tai reiškia, jog motociklininkai, atlikdami automobilių kolonos lenkimą, momentais grįždavo į savo eismo juostą ir vėl įvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą. Kiti tvirtino, kad lenkdami motociklininkai važiavo kairiosios juostos viduriu, o lenkė visą automobilių koloną, nes tarp jų buvo maži tarpai ir negalėjo lenkti kiekvieno automobilio atskirai. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad liudytojai S. V. ir T. K. nėra jokiais ryšiais susiję nė su vienu eismo dalyviu, vienas kito nepažįsta, o I. V. ir N. J. yra nukentėjusiojo pažįstami asmenys, važiavę įvykio dieną kartu motociklais, remiasi liudytojų S. V. ir T. K. nurodytomis aplinkybėmis, leidžiančiomis tvirtinti, kad dėl R. K. važiavo būdo, automobilio vairuotojas, prieš darydamas manevrą į kairę, galėjo jo nepastebėti. Nors liudytojai I. V. ir N. J. parodė, kad tarp automobilių buvo maži tarpai ir negalėjo tarp jų įlįsti, tačiau tai visiški neatitinka liudytojų S. V., T. K. nurodytų aplinkybių. Kita vertus, paties liudytojo I. V. nurodytas galimas atstumas tarpa automobilių – 6–8 metrai, rodo, kad motociklas galėjo įlįsti tarp automobilių.

12036.

121Analizuojamu atveju esant duomenų, kad motociklininkas, lenkdamas automobilių koloną, ne visą laiką važiavo kairės juostos viduriu, o važiavo arčiau dešinės kelio eismo juostos – ties eismo juostas skiriančia linija, be to, vis grįždavo į savo eismo juostą ir vėl įvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, negalima daryti kategoriškos išvados, kad motociklininkas pateko į išteisintojo automobilio veidrodėlių matymo lauką tuo momentu, kai jis ruošėsi daryti manevrą į kairę. Kita vertus, pažymėtina, kad motociklas dėl savo kur kas mažesnių gabaritų nei lengvasis automobilis, yra sunkiau pastebimas automobilių vairuotojams, todėl motociklo vairuotojai kelyje turi būti itin atidūs bei, dalyvaudami viešajame eisme, laikytis KET reikalavimų. Kiekvienas eismo dalyvis turi pagrįstą teisę tikėtis, kad ir kiti eismo dalyviai laikytis KET reikalavimų bei nesukels grėsmės eismo saugumui. Kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju negalima neabejotinai teigti, kad V. M. galėjo ir turėjo matyti R. K. vairuojamą motociklą ir jį praleisti, t. y. imtis visų atsargumo priemonių, kad jo daromas posūkio manevras nesukeltų grėsmės eismo saugumui.

12237.

123Esant išdėstytiems argumentams, kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad V. M., prieš pradėdamas posūkio manevrą į kairę, galėjo nepamatyti R. K. vairuojamo motociklo ne dėl nepakankamo atidumo ir nepateisinamo neįsitikinimo manevro saugumu, o dėl objektyvių, ne nuo jo priklausančių priežasčių. Kita vertus, net ir nesivadovaujant liudytojų parodymais, nesant objektyvių duomenų dėl transporto priemonių greičio ir motociklininko padėties kelyje automobiliui pradėjus daryti manevrą, nebūtų galima daryti kategoriškos išvados, kad J. M. turėjo objektyvią galimybę pamatyti R. K. vairuojamą motociklą. Visos abejonės turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

12438.

125Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001 ir kt.).

12639.

127Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti ar keisti skundžiamo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais ir V. M. priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

128Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

129atmesti nukentėjusiojo R. K. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Iki nuosprendis įsiteisės, V. M. palikta kardomoji priemonė – rašytinis... 4. Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos... 5. Nukentėjusiojo R. K. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmestas.... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 1.... 10. Išteisintasis V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. birželio 18 d., apie... 11. 2.... 12. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatavo,... 13. II.... 14. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai... 15. 3.... 16. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. K. prašo Plungės apylinkės teismo... 17. 3.1.... 18. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės... 19. 3.2.... 20. Teismas neatkreipė dėmesio į išteisinamojo duotus sau naudingus parodymus.... 21. 3.3.... 22. Pasak apelianto, liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad posūkis... 23. 3.4.... 24. Įvertinęs išteisintojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie,... 25. 3.5.... 26. Pasak apelianto, teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog ekspertizės... 27. 3.6.... 28. Nesutinka su teismo samprotavimu apie galėjimą aplenkti „Volkswagen... 29. 3.7.... 30. Apelianto tvirtinimu, teismas visiškai nepagrįstai nevertino išteisintajam... 31. 4.... 32. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės... 33. 4.1.... 34. Nesutinka su teismo išvada, kad byloje negalima vienareikšmiškai nustatyti,... 35. 4.2.... 36. Prokurorės teigimu, liudytojų parodymais patvirtinta, kad V. M. nebuvo... 37. 4.3.... 38. Kaltinamojo V. M. parodymai, kad motociklininkas važiavo 150 km/val. greičiu,... 39. 4.4.... 40. Pirmosios instancijos teismas netinkamai traktavo KET 136.2 punktą ir nurodo,... 41. 4.5.... 42. Dėl tikėtinos eksperto išvados nurodo, kad ji tikėtina dėl to, kad... 43. 4.6.... 44. Skiriant V. M. bausmę už padarytą nusikaltimą, prašo atsižvelgti į... 45. 5.... 46. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir 2018... 47. 5.1.... 48. Lietuvos ekspertizės centro Ekspertizės aktas 219-03-27 Nr. 11-2169 (18)... 49. 5.2.... 50. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo R. K. atstovas advokatas V. Agintas... 51. 5.3.... 52. Teismo posėdžio metu prokuroras J. Sykas palaikė apeliacinį skundą ir... 53. 5.4.... 54. Išteisintojo V. M. gynėjas advokatas D. Kurpavičius teismo posėdžio metu... 55. III.... 56. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 57. Apeliaciniai skundai atmestini.... 58. 6.... 59. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3... 60. 7.... 61. Tiek prokuroro, tiek nukentėjusiojo pateiktuose apeliaciniuose skunduose... 62. 8.... 63. Apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo V. M. išteisinamojo... 64. 9.... 65. Pagal teismų praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų... 66. 10.... 67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi ir įvertinusi... 68. 11.... 69. V. M. buvo kaltinamas padaręs BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą... 70. 12.... 71. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas... 72. 13.... 73. Išteisintasis V. M. buvo kaltinamas tuo, jog važiuodamas dviejų eismo... 74. 14.... 75. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, ekspertų... 76. 15.... 77. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo... 78. 16.... 79. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio vietoje tiek... 80. 17.... 81. Išteisintasis nuosekliai tvirtino, jog jis, prieš darydamas manevrą į... 82. 18.... 83. Nukentėjusysis ir prokuroras ginčija teismo sprendimą ir tuo požiūriu,... 84. 18.1.... 85. Pažymėtina, kad nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų... 86. 19.... 87. Specialisto 2016 m. rugsėjo 29 d. išvadoje Nr. 1K-284(16) nurodyta, kad pagal... 88. 20.... 89. Išvadose nurodyta, jog tikėtina, kad automobilio „Volkswagen Passat“,... 90. 21.... 91. Nesant objektyvių duomenų dėl transporto priemonės greičio ir automobilio... 92. 22.... 93. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tikslų eismo įvykio kilimo... 94. 23.... 95. Atsakant į apeliantų skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo KET... 96. 24.... 97. Pažymėtina, kad net ir nustačius KET ar kito teisės akto pažeidimo faktą... 98. 25.... 99. BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje numatytas... 100. 26.... 101. Vertinant kaltinamo asmens veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio... 102. 27.... 103. Apeliantai tvirtina, kad automobilio vairuotojui nebuvo jokių kliūčių... 104. 28.... 105. Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad leistino greičio viršijimas gali... 106. 29.... 107. Įvertinus liudytojų parodymus, būtų galima manyti, kad R. K. viršijo... 108. 30.... 109. Liudytojai tvirtino, kad motociklininkai važiavo labai greitai. Liudytojos S.... 110. 31.... 111. Minėta, kad buvo atliktos net trys ekspertizės, tačiau nė vienu atveju... 112. 32.... 113. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. K. viršijo... 114. 33.... 115. Tačiau, kolegijos įsitikinimu, nukentėjusiojo važiavimo būdas realiai... 116. 34.... 117. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad motociklininkas, atlikdamas... 118. 35.... 119. Kaip matyti, liudytojų parodymai yra prieštaringi. Vieni tvirtina, kad... 120. 36.... 121. Analizuojamu atveju esant duomenų, kad motociklininkas, lenkdamas automobilių... 122. 37.... 123. Esant išdėstytiems argumentams, kolegija konstatuoja, kad byloje esantys... 124. 38.... 125. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms... 126. 39.... 127. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą,... 128. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 129. atmesti nukentėjusiojo R. K. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos...