Byla 1A-184-149/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., 144 str., ir nuteistas:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės, teisėjų Vladislavo Lenčiko, Rositos Patackienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, nuteistojo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai, nuteistajam S. B., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui Stasiui Lileikiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. K., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. K., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. M., civilinei atsakovei V. B., civilinės atsakovės atstovei advokatei Gabrielei Masiokaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų R. K. ir S. M., N. K., nuteistojo gynėjo advokato Aido Mažeikos, civilinės atsakovės V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., 144 str., ir nuteistas:

2- pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

3- pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

4Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

5Taip pat šiuo nuosprendžiu iš V. B. ir S. B. solidariai priteista:

  • R. K. naudai 44245,34 Lt neturtinei žalai atlyginti;
  • S. M. naudai 39245,34 Lt neturtinei žalai atlyginti;
  • N. K. naudai 19245,34 Lt neturtinei žalai atlyginti.

6Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš S. B. nukentėjusiosios R. K. naudai priteista 3600 Lt nukentėjusios N. K. – 500 Lt turėtoms išlaidoms už suteiktas advokato paslaugas apmokėti.

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

8S. B. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. sausio 24 d., apie 12.00 val., mūrinių garažų teritorijoje, esančioje Vilniuje, Birutės g. 40A, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės ( 2011 m. liepos 5 d. S. B. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 mėn., pasibaigus atėmimo terminui, jis nesilaikė Lietuvos Respublikos ATPK 330 str. nurodytų vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų ir neatgavo vairuotojo pažymėjimo), vairuodamas V. B. priklausantį automobilį „BMW 318“, valst. Nr. ( - ), buvo neatsargus ir neatidus, važiuodamas pasirinktu greičiu neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kelio ypatumus (lauke buvo minusinė temperatūra (apie -12 °C) kelio danga buvo slidi, padengta suspaustu sniegu ir ledu), iškilus eismo saugumo grėsmei ir atsiradus kliūčiai (pro garažų teritoriją einančiam pėsčiajam), laiku nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir partrenkė pėsčiąjį M. M., kuris nuo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė. Tokiais veiksmais S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768, 14 punkto, numatančio, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenimis, neturintiems šios teisės, ir 133 punkto, numatančio, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, reikalavimus. Po ko jis, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu partrenkė ir sunkiai sužalojo pėsčiąjį M. M., turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu, jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nepranešė apie įvykį policijai, nesuteikė būtinos medicininės pagalbos nukentėjusiajam, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, o tyčia patraukė nukentėjusįjį iš įvykio vietos į garažą, esantį Vilniuje, Birutės g. 40A, kur jį užrakino ir paliko numirti, o pats iš įvykio vietos pasišalino ir pasislėpė. Tuo būdu, jis pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, sukėlęs pavojų ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu, jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą.

9Apeliaciniu skundu R. K. ir S. M. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, nes kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą. Teismui nusprendus neperduoti bylos prokurorui, prašo nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) maksimaliam laikui ir padidinti priteistinos neturtinės žalos dydžius iki patikslintame ieškinyje prašomų 250 000 Lt kiekvienam.

10Apeliaciniame skunde nurodo, kad S. B. veika neteisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir 144 str. Teigia, kad nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 11 p., t.y. dėl tyčinio nužudymo, siekiant paslėpti kitą nusikaltimą, sudėtį, kaltininkui veikiant netiesiogine tyčia. Apeliantų teigimu, tai patvirtina ir paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis prisipažįsta, kad, atveždamas M. M. į šaltą garažą ir palikdamas jį ten mirti, jis siekė vienintelio tikslo – paslėpti nusikaltimą. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisingumą ir nustatęs, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, nes nurodytas netinkamas BK straipsnis, privalėjo BPK 254 str. 3 d. pagrindu perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė. Apeliantai, taip pat nurodo, jog bylos medžiaga yra neginčijamai įrodyta, kad nuteistasis, palikęs M. M. mirti garaže, paėmęs jo turėtą raktą nuo buto, neteisėtai – prieš nukentėjusiojo ir jo šeimos narių valią, atvirai, nes bute tuo metu buvo S. M., – pateko į nukentėjusiojo ir jo šeimos narių būstą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas būsto neliečiamumą. Tokie S. B. veiksmai atitinka ir BK 165 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

11Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl kartu su bausme neskyrė S. B. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Apeliantų manymu, tai, kad S. B. nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, nereiškia, kad jis iš laisvės atėmimo vietos nebus išleistas anksčiau termino ir neturės realios galimybės pasinaudoti šia teise anksčiau negu sueis maksimalus šios teisės atėmimo terminas – 3 metai.

12Apeliantai taip pat visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priteistų neturtinės žalos dydžių, mano, kad teismo priteistos piniginės sumos neturtinei žalai atlyginti neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl negali būti pripažintos atitinkančiomis teisingumo, sąžiningumo, ir protingumo principams. Teigia, jog nuosprendyje teismas pripažino, kad panašaus pobūdžio bylose kasacinio teismo praktikoje priteistinos neturtinės žalos dydis siekia ir 150000 Lt, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinos apeliantams neturtinės žalos dydį.

13Apeliaciniu skundu N. K. kaip ir R. K. ir S. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, nes kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą. Teismui nusprendus neperduoti bylos prokurorui, prašo nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) maksimaliam laikui ir padidinti priteistinos neturtinės žalos dydžius iki patikslintame ieškinyje prašomų 250 000 Lt kiekvienam. Apeliantės skundo argumentai yra analogiški R. K. ir S. M. apeliacinio skundo argumentams.

14Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nuosprendį: 1) S. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str.; 2) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., padarymą, paskirti jam laisvės atėmimą 3 metams; 3) pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti arba paskirti atlikti bausmę atviroje kolonijoje; 4) sumažinti nukentėjusiesiems R. K., S. M. ir N. K. priteistos neturtinės žalos dydį; 5) sumažinti priteistas nukentėjusiajai R. K. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

15Savo skunde nurodo, kad teismas, pripažindamas S. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str., nepagrįstai vadovavosi techninėmis priemonėmis gautų S. B. pokalbių išklotinėmis bei specialistų išvadomis ir nesivadovavo S. B. paaiškinimais, kur jis nurodė, kad nukentėjusįjį M. M. apžiūrėjo du kartus – neužilgo po partrenkimo lauke ir pargabenęs kūną į garažą, todėl jis buvo įsitikinęs, kad M. M. miręs ir pagalba jam nereikalinga. Advokatas daro hipotetinę prielaidą, jog galima situacija, kad M. M. po sužalojimų padarymo buvo gyvas tik 2 minutes, todėl apžiūros metu jis jau buvo miręs ir S. B. neturėjo pareigos rūpintis nukentėjusiuoju. Teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ir S. B. 2014-02-13 žodžiais, kur jis teigė, kad nežino, ar nukentėjusysis mirė iš karto. Mano, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad šie žodžiai buvo pasakyti praėjus 3 savaitėms po įvykio, kai S. B. jau disponavo informacija apie neigiamos temperatūros poveikį nukentėjusiojo organizmui ir gandais apie mirtį, sustojus širdžiai, todėl advokato manymu, yra natūralu, kad 2014-02-13 jis jau nebuvo įsitikinęs, kad M. M. mirė iš karto po įvykio. Advokato teigimu, teismas taip pat nepagrįstai nevertino nukentėjusiojo sūnaus S. M. parodymų, kur jis parodė, kad atėjęs į butą S. B. pasakė, kad jam (S. B.) galas, S. M. tėvas nebegrįš, kas, advokato manymu, akivaizdu, jog kalbama apie situaciją, kai nukentėjusysis yra miręs.

16Advokatas apeliaciniame skunde taip pat nurodo eilę kasacinių nutarčių, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė S. B. atžvilgiu BK 75 str. nuostatų ir neatidėjo paskirtos jam bausmės vykdymo, kas, advokato manymu, prieštarauja teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Taip pat, advokato manymu, pirmosios instancijos teismas, visiškai nemotyvuodamas savo sprendimo, nepagrįstai paskyrė S. B. bausmę atlikti pataisos namuose. Teigia, kad S. B. nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, todėl bausmę turėtų atlikti atviroje kolonijoje.

17Advokatas nesutinka ir su teismo sprendimu priteisti iš S. B. ir V. B. solidariai nukentėjusiosios R. K. naudai 50000 Lt, S. M. naudai 45000 Lt, N. K. 25000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ERGO Insurance SE atlygino nukentėjusiesiems po 5754,66 Lt ir ši suma turėjo būti įskaityta į atlygintinos neturtinės žalos dydį.

18Advokatas sutinka, kad nukentėjusiesiems neginčijamai padaryta neturtinė žala, tačiau, advokato manymu, neįrodyta, kad nukentėjusieji dėl M. M. mirties patyrė tokio masto sveikatos pablogėjimą ar išgyvenimus, kurie yra proporcingi jiems priteistinų sumų dydžiams, taip pat mano, jog neįrodyta, kad nukentėjusieji palaikė glaudžius ryšius su žuvusiuoju, todėl, advokato manymu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, R. K. turėtų būti priteista 25000 Lt, S. M. – 20000 Lt, o N. K. – 10000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

19Be to, advokato teigimu, R. K. priteistos nepagrįstai didelės išlaidos (3000 Lt) advokato paslaugoms apmokėti. Mano, kad teismas, priteisdamas tokio dydžio sumą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio analogija, todėl mano, kad R. K. už advokato dalyvavimą dviejose teismo posėdžiuose, vienas kurių truko tik 10 min, o kitas – 2,5 val., turėtų būti priteista tik 465,25 Lt.

20Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė V. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nuosprendį dalyje, kur, iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų R. K., S. M. bei N. K. civilinius ieškinius, solidariai iš V. B. ir S. B. priteista nukentėjusiųjų naudai S. B. neatsargiais veiksmais padaryta neturtinė žala, ir visą neturtinę žalą priteisti tik iš S. B..

21Apeliantė nurodo, kad ji nežinojo apie tai, kad iš jos sūnaus yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl mano, kad yra nelogiškas ir perteklinis reikalavimas kiekvieną kartą, prieš perduodant automobilį valdyti šeimos nariui, reikalauti iš jo parodyti vairuotojo pažymėjimą, kai žinoma, kad toks pažymėjimas jos sūnui anksčiau buvo išduotas. Mano, kad pavojų kelia įgūdžių neturėjimas, o ne tai, kad pažymėjimas sulaikytas policijos įstaigoje. Kadangi ji yra tik automobilio BMW 318 v/n ( - ) savininkė, o įvykio metu šio automobilio valdytojas buvo S. B., apeliantės manymu, jis ir turi atlyginti nukentėjusiesiems savo veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

22Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą ir civilinės atsakovės V. B. apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti, civilinė atsakovė ir jos atstovė advokatė G.Masiokaitė prašo civilinės atsakovės V. B. apeliacinį skundą tenkinti dėl kitų apeliacinių skundų savo nuomonės nepareiškė, nukentėjusieji ir jų atstovas advokatas S. L. prašo nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo gynėjo ir civilinės atsakovės apeliacinius skundus atmesti, prokuroras prašo visus apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

23Nukentėjusiųjų R. K. ir S. M., N. K., nuteistojo gynėjo advokato Aido Mažeikos, civilinės atsakovės V. B. skundai atmestini.

24Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

25Dėl nukentėjusiųjų R. K., S. M. ir N. K. apeliacinių skundų argumentų

26Nukentėjusiųjų R. K., S. M. ir N. K. apeliacinių skundų argumentus, kad S. B. veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir 144 str., o pagal BK 129 str. 2 d. 11 p., kadangi, apeliantų manymu, M. M. buvo tyčia nužudytas, siekiant paslėpti kitą nusikaltimą, kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

27Nagrinėjamų nukentėjusiųjų apeliacinių skundų kontekste pažymėtina, jog tam, kad atsirastų atsakomybė pagal BK 129 str. 2 d. 11 p., būtini visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nesant nors vienam iš jų baudžiamoji atsakomybė – negalima. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad S. B. tyčia buvo nukreipta, būtent, nužudyti M. M., tikslu nuslėpti padarytą eismo įvykį. Be to, tam, kad būtų galima S. B. veiką kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 11 p., taip pat būtinas vienas iš objektyviųjų materialiosios nusikaltimo sudėties požymių – priežastinis ryšys, kurį tinkamai nustačius, nusikalstama veika ir padariniai sujungiami į vieningą visumą, leidžiančią tiksliai parinkti šią visumą atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą. Faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurias patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada NR. M 144/14(01), nustatyta, kad M. M. mirties priežastis – galvos sumušimas, pasireiškęs nubrozdinimais ir kraujosruvomis veide, muštine žaizda pakaušyje, pakauškaulio linijiniu lūžiu, galvos smegenų sumušimo židiniais abipus kaktinių skilčių poliuose, kraujo patekėjimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių skilčių sferiniuose paviršiuose, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, smegenų koma, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.1. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis po sužalojimų, aprašytų specialisto išvados 3.1. punkte, padarymo galėjo gyventi kelias – keliasdešimt minučių. M. M. kūne nustatytas bendro glikogeno kiekio sumažėjimas vidaus organuose rodo priešmirtinį bendrą kūno vėsimą esant žemai aplinkos temperatūrai, sąlygotą galvos sumušimo komplikacijų – smegenų pabrinkimo, smegenų komos, kurie buvo tiesiogine mirties priežastimi. Todėl bendro glikogeno kiekio sumažėjimas organizme šiuo atveju nurodo į kūno vėsimą ir galėtų būti vertinamas kaip foninė būklė, pagreitinusi nukentėjusiojo mirtį nuo galvos sumušimo (t.2, b.l. 127-138).

28Specialistės Ievos Bilinskaitės 2014 m. balandžio 24 d. paaiškinimo duomenimis, tyrimo metu nustatytas bendro glikogeno kiekio vidaus organuose sumažėjimas nurodo organizmo reakciją į žemą aplinkos temperatūrą nukentėjusiajam esant gyvam, kai tuo tarpu palaikų laikymas žemoje temperatūroje bendro glikogeno kiekio mažėjimui vidaus organuose įtakos neturi. Iš to seka, kad po patirtų galvos sužalojimų ir besivystančių komplikacijų nukentėjusysis buvo veikiamas žemos aplinkos temperatūros. Tyrimo metu nustačius tik bendro glikogeno kiekio sumažėjimą vidaus organuose ir nesant kitų bendro kūno atvėsimo išraiškų (pvz., šviesiai rausvos lavondėmės ir t. t.), žemos temperatūros poveikis nukentėjusiajam vertinamas kaip foninė būklė, pagreitinusi nukentėjusiojo mirtį nuo patirtų galvos sužalojimų sukeltų komplikacijų ( t.2, b.l. 139-143).

29Taigi, nesant nuteistojo S. B. tyčios nužudyti nukentėjusįjį, siekiant nuslėpti eismo įvykį, taip pat nesant priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, S. B. veika negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 14 p.

30Gi, pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

31Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog S. B., vairuodamas transporto priemonę, esant minusinei aplinkos temperatūrai, slidžiai kelio dangai, veikė nusikalstamai nerūpestingai – nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, t. y. į kelio būklę, meteorologines sąlygas, iškilus eismo saugumo grėsmei ir atsiradus kliūčiai (pro garažų teritoriją einančiam pėsčiajam), laiku nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir partrenkė pėsčiąjį M. M., t. y. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Atsiradę dėl šio autoįvykio padariniai yra priežastiniame ryšyje su S. B. veika, kadangi S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768, 133 p. reikalavimą vairuotojui važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, dėl kaltinamojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

32Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad S. B. veika pagal BK 281 str. 5 d. kvalifikuota tinkamai, Teismo išvados dėl nuteistojo S. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetu. Teismas išsamiai išanalizavo byloje esančias specialistų išvadas, įvertino jas, palygindamas tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais. Nuteistojo S. B. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymiai.

33Dėl nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jų pareikštuose civiliniuose ieškiniuose neturtinės žalos dydžius, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka patikrina, ar teismas, BPK 113, 115 straipsniuose nustatyta tvarka byloje išspręsdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės normų nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą bei išsprendimą baudžiamojoje byloje ir ar nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos.

34Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-244/2015).

36Taip pat pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudūs būtų, sureikšminimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne beveik dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą analogiškos kategorijos bylose. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 50 000 Lt (14 481 Eur) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) iki 60 000 Lt (17 377,20 Eur) (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-539/2010, Nr. 2K-150/2011, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-344/2012, Nr. 2K-397/2012, Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-243-648/2015 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais sumažintais priteistinos nukentėjusiems neturtinės žalos dydžiais, kurie neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, bei formuojamai teismų praktikai.

38Dėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentų, jog S. B. neteisėtai – prieš nukentėjusiojo ir jo šeimos narių valią, atvirai, tuo metu bute esant S. M., – pateko į nukentėjusiojo ir jo šeimos narių būstą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas būsto neliečiamumą ir tokie S. B. veiksmai, nukentėjusiųjų manymu, atitinka ir BK 165 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, pažymėtina, kad pagal BK 165 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją, tačiau už šiame straipsnyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. Šiuo konkrečiu atveju, byloje nėra jokių duomenų, kad tuo metu bute buvęs S. M. būtų dėl tokių S. B. veiksmų šokiruotas, pareikštų bet kokio pobūdžio pretenzijas ar dėl tokių S. B. veiksmų kiti nukentėjusieji būtų kreipęsi į teisėsaugos institucijas, todėl šioje dalyje apeliacinių skundų argumentai taip pat yra atmestini.

39Dėl kitų nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl kartu su bausme neskyrė S. B. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, Nr. 2K-317/2008, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-329/2013, Nr. 2K-431/2013), jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad: kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles; BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau, kaip minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga, kada gali būti taikoma ši baudžiamojo poveikio priemonė, yra konstatavimas, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis šiomis teisėmis. Gi, šiuo konkrečiu atveju S. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (iš jo ši teisė atimta ir negrąžinta) (t.3, b.l. 99), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė šio klausimo, kadangi yra nelogiška – uždrausti asmeniui naudotis specialia teise, kai faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, jis tokios teisės neturėjo.

40Dėl nuteistojo S. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos argumentų

41Kolegija atmeta kaip nepagrįstus S. B. gynėjo advokato A.Mažeikos argumentus, kad S. B. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 144 str.

42Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pagal BK 144 str. atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą.

43S. B. veika pagal BK 144 str. kvalifikuota tinkamai.

44Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t. y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo. Argumentai, kad nukentėjusiesiems buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai, jų mirties laikas skaičiuojamas minutėmis, todėl jiems nebuvo galima padėti, baudžiamosios atsakomybės nepašalina, nes veika pagal BK 144 straipsnį kvalifikuojama nepriklausomai nuo to, ar asmeniui suteikiama pagalba sukelia kokių nors teigiamų padarinių, ar ne. Net ir tuo atveju, kai nukentėjusiajam padaromas sunkus kūno sužalojimas ir jo mirties laikas skaičiuojamas minutėmis, toks žmogus taip pat atitinka nukentėjusiojo, kuriam gresia pavojus gyvybei, požymį. Ta aplinkybė, jog kaltininkas nežinojo, kad nukentėjusiesiems padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai ir jų mirties laikas skaičiuojamas minutėmis, taip pat nekeičia veikos kvalifikavimo, kadangi kaltininkas, pasišalindamas iš įvykio vietos, turėjo įsitikinti, ar buvo suteikta pagalbą nukentėjusiesiems, ar tinkamai jie buvo apžiūrėti, ar kitais būdais buvo stengiamasi jais pasirūpinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2009).

45Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad S. B., sukėlęs eismo įvykį, kurio metu partrenkė ir sunkiai sužalojo pėsčiąjį M. M., turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu, jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nepranešė apie įvykį policijai, nesuteikė būtinos medicininės pagalbos nukentėjusiajam, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, o tyčia nugabeno nukentėjusįjį iš įvykio vietos į garažą, esantį Vilniuje, Birutės g. 40A, kur jį užrakino ir paliko numirti, o pats iš įvykio vietos pasišalino ir pasislėpė (t.3, b.l. 61).

46Iš pateiktos Vilniaus skyriaus specialisto išvados NR. M 144/14(01) matyti, kad nukentėjusysis po sužalojimų padarymo galėjo gyventi nuo kelių iki keliasdešimt minučių (t.2, b.l.127-138).

47Tai, kad S. B. nesuteikė būtinos medicininės pagalbos nukentėjusiajam, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, patvirtina ir Techninių priemonių panaudojimo 2014-02-13 protokole, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp S. B. ir nežinomo asmens, S. B. frazės: „Nes irgi kalbėjom, nu (keiksmažodis) tikra nesąmonė žinai, aš ta prasme jo tikrai vis tiek nužudžiau žmogų, užmušiau, žinai, taip nusikaltimas ir aš to neneigiu, ta prasme sunkus ir (keiksmažodis) gausiu mažiau turbūt nei ji (keiksmažodis) tas už 15 dėžių žmogus“, „Man ten iki 8 metų, ten pretenzijų nėra iš tų žmonių, žinai, jokių, kaimynų. Tai dabar tyrimas vyko, kad gali jisai nuo širdies smūgio mirė, žinai, ten jis į asfaltą su galva, bet gali, kad nuo širdies, žinai, va čia dabar ir mėto, tiria, žinai, tas vyksta tyrimas (keiksmažodis) kaip bus“, „A (keiksmažodis). Ant mano nėra jokių žymių mašinos, nu o kas ten turi būti? Sakau jūs galit man papasakoti? Na o kas tenai, žinai, ( keiksmažodis) ką jie ten suka, kameras žiūri visokias, nu, matosi kameroj, davai aš važiuosiu savo mašinoj, žinai“, „Ne, ten... suka, ten, pavyzdžiui, Žvėryne tokiam, namukai, žinai, gi į kiemą ten va mašinom prasilenkti tiesiog, tiesioji, posūkis, tiesioji, ten jau garažai...ten va mašinos, kad tilptų, ir aš ten atvarau link garažų, važiuoju 30-40, žinai, ten mano garažo vartai, taip va siena čia, atvažiuoju, jis man iš čia šoko, žinai, ir aš palei pat taip ir variau be stabdžių, tai aš jį su buferiu ir užkabinau“, „Nu aš ką, aš sakau, paėmiau jį iš karto, atsirakinau garažą, padėjau jį į garažą, žinai, iš karto nuo mano garažo pas jo sūnų nubėgau, pasikviečiau tą sūnų, sakau nutrenkiau, žinai, ne ten ne sūnus, ten, žinai, šeima tokia irgi, tam sūnui 22, jam 86, jo motinai 40, nu jis juos priglaudė kažkaip gyventi, jam pasakiau, jis išbėgo mentus iš karto kviesti, aš tada į mašiną ir..“, „nu jis prie pat iš karto garažo, žinai, kad jis ten ant žemės te negulėtų, kažkaip, žinai, man...(juokiasi) reikėjo kviest greitąją, mentus“, į klausimą – „Iš karto mirė ar ligoninėj?“ – „Nežinau, nežinau, žinai, ten jau...į mašiną, telefonai išjungti... į Panevėžį (juokiasi) iš Panevėžio į Anykščius. Anykščiuose sodyba su namu, ten jau saviškiai užgaudė..., o po to jau mentai“ ( t.3, b. l. 180-181, t.6, b.l. 108). Esant šioms aplinkybėms, kolegija atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo hipotetinę prielaidą, jog galima situacija, kad M. M. po sužalojimų padarymo buvo gyvas tik 2 minutes, todėl apžiūros metu jis jau buvo miręs ir S. B. neturėjo pareigos rūpintis nukentėjusiuoju.

48Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. B., neatsižvelgė į teismų praktiką dėl bausmės dydžio ir BK 75 str. taikymo analogiškose bylose, pažymėtina, kad BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

49Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad S. B. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas S. B. skiriamą bausmę, įvertino tai, kad S. B. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie neatsargių ir nesunkių nusikaltimų, jis neteistas (t.3, b.l. 94-96), dirba, yra jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai (t.5, b.l. 159-161), nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, taip pat teismas atsižvelgė į negrįžtamus padarinius ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą: 10 kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų 4 kartus – dėl nustatyto greičio viršijimo, nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, tyčia sudarydamas pavojingą situaciją, vietoje, kur gali vaikščioti žmonės, slysdamas „ralio stiliumi“, taip pat į tai, kad kaltinamojo veiksmai pasižymėjo ypatingu cinizmu, kai jis, būdamas šalia gyvenamosios vietos, turėdamas mobiliojo ryšio telefoną, ne tik nedelsdamas nekvietė pagalbos, bet ėmėsi veiksmų siekdamas išvengti atsakomybės, pats pasislėpė, vartojo alkoholį, padarė pagrįstą išvadą jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos S. B. realios laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu būdamos artimos BK 281 str. 5 d., 144 str. sankcijose numatytos šios bausmės rūšies vidurkiams, įvertinus nurodytas aplinkybes, yra aiškiai ne per griežtos, galutinė bausmė yra tinkamai subendrinta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

50Dėl BK 75 str. taikymo analogiškose bylose, pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, Nr. 2K-91/2014, Nr. 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012).

51Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

52Pagal formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ir dėl to žūsta žmonių, paprastai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nes priešingu atveju būtų ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos įstatymų ginamos vertybės. Paprastai tokie atvejai vertinami ir kaip paneigiantys galimybę taikyti asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, nes, atidėjus bausmės vykdymą, ji iš esmės yra nevykdoma. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas negali prieštarauti teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams, įtvirtintiems BK 41 straipsnyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-434/2010, 2K-158/2011 ir kt.).

53Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. B., neatsižvelgė į teismų praktiką dėl bausmės dydžio ir BK 75 str. taikymo analogiškose bylose. Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo S. B. elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos padarymo nerodo jo noro taisytis bei įrodyti, jog ateityje jis nedarys naujų pavojingų veikų, taip pat, kad jis suvokia savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Minėtos aplinkybės paneigia galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014).

54Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymo taikymo aspektu pirmosios instancijos teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino visas aplinkybes, reikšmingas tiek parenkant bausmės rūšį ir dydį, tiek sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančių normų netaikymo.

55Dėl nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ginčijamos priteistos neturtinės žalos teisėtumo ir pagrįstumo kolegija jau pasisakė pripažindama, kad neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams bei neprieštarauja teismų formuojami praktikai panašaus pobūdžio bylose.

56Dėl šioje byloje priteistų R. K. 3000 Lt atstovavimo išlaidų advokato darbui apmokėti, pažymėtina, kad apeliantas ginčija tik advokatui S.Lileikiui apmokėtas atstovavimo išlaidas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-92/2014, Nr. 2K-303/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-84-699/2015). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali nuspręsti išieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, Nr. 2K-210/2014).

57Kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju turėtas R. K. 3000 Lt atstovavimo išlaidas advokato S.Lileikio paslaugoms apmokėti patvirtina byloje esanti 2014-11-05 sąskaita už teisines paslaugas SL Nr. 000120 (t.6, b.l. 140) bei AB DNB banko 2014-11-06 sąskaitos išrašai (t.6, b.l. 138-139). Pažymėtina ir tai, kad advokatas Stasys Lileikis nuketėjusiuosius atstovavo tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Kad advokatas atstovavo visus tris nukentėjusiuosius ir civilinius ieškovus patvirtina savo apeliaciniame skunde ir pats nuteistojo gynėjas (t.7, b.l. 58). Atsižvelgusi į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemano, kad priteista R. K. 3000 Lt suma advokato atstovavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2499-873/2014 išlaidoms atlyginti yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193/2012), todėl šioje dalyje nuteistojo gynėjo advokato A.Mažeikos apeliacinis skundas taip pat atmestinas.

58Dėl civilinės atsakovės V. B. apeliacinio skundo argumentų.

59Dėl civilinės atsakovės V. B. apeliaciniame skunde nurodyto prašymo – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nuosprendį dalyje, kur, iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų R. K., S. M. bei N. K. civilinius ieškinius, solidariai iš V. B. ir S. B. priteista nukentėjusiųjų naudai S. B. neatsargiais veiksmais padaryta neturtinė žala, ir visą neturtinę žalą priteisti tik iš S. B., pažymėtina, kad BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamieji įstatymai nereglamentuoja civilinės atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, nagrinėjamoje byloje taikytinos atitinkamos CK normos. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės, tai yra asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens (CK 6.270 str.).

60Nors apeliantė nurodo, jog ji nežinojusi apie tai, kad iš jos sūnaus yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl mananti, kad yra nelogiškas ir perteklinis reikalavimas kiekvieną kartą, prieš perduodant automobilį valdyti šeimos nariui, reikalauti iš jo parodyti vairuotojo pažymėjimą, kai žinoma, kad toks pažymėjimas jos sūnui anksčiau buvo išduotas, šis nežinojimas neatleidžia jos nuo atsakomybės pagal CK 270 str. Pažymėtina, kad teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais (liudytojų G. J., O. G., A. B., D. B., R. K. parodymais) nustatyta, kad S. B. važinėjo automobiliais BMW arba Renault Laguna. Pati apeliantė V. B., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad automobilį „BMW 318“, valst. Nr. ( - ) sūnus galėjo imti nesiklausęs. Raktų komplektai buvo du, vieną turėdavo ji, kitas būdavo pas sūnų. Automobilio dokumentai buvo pas V. B., kai žinodavo, kad važiuos kitas, palikdavo sutartoje vietoje. Sūnus prižiūrėdavo visą laiką automobilį, V. B. jį tiesiog palikdavo sugedusį, pasakydavo sūnui sutvarkyti. Automobilį „BMW“ V. B. buvo palikusi prie darbo, neįmanoma buvo važiuoti dėl šildymo sistemos sutrikimų, labai šalo langai. Sūnus turėjo nueiti, pažiūrėti, tada nuspręsti, ar vežti į taisyklą, ar taisyti pačiam. Kai V. B. išėjo iš darbo, nematė to automobilio. Žino, kad šis automobilis buvo perduotas policijai apžiūrai. Taigi, vertinant V. B. bei kitų liudytojų parodymus, nėra jokio pagrindo teigti, kad automobilį „BMW 318“, valst. Nr. ( - ), nuteistasis S. B. užvaldė neteisėtai, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, esant visoms sąlygoms deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.263 str.), už neturtinę žalą nukentėjusiems turi atsakyti solidariai tiek V. B., tiek S. B., nes tik teisėtai perleidus transporto priemonę kitam asmeniui naudotis įstatymų nustatyta tvarka, automobilio savininkas nustoja būti didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir perkelia atsakomybę kitam teisėtam valdytojui. Gi, šiuo konkrečiu atveju didesnio pavojaus šaltinis buvo nuolat perduodamas naudotis asmeniui, kuriam buvo atimta ir negrąžinta teisė vairuoti transporto priemonę (t.3, b.l. 98) ir toks perdavimas pripažįstamas neteisėtu ir kaltu veiksmu, sudariusiu sąlygas (esančiu priežastimi) žalai atsirasti. Apeliantės argumentai, jog ji nežinojusi apie tai, kad iš jos sūnaus yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl mananti, kad yra nelogiškas ir perteklinis reikalavimas kiekvieną kartą, prieš perduodant automobilį valdyti šeimos nariui, reikalauti iš jo parodyti vairuotojo pažymėjimą, tik patvirtina, kad apeliantė nebuvo pakankamai atidi, protinga ir rūpestinga jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „BMW 318“, valst. Nr. ( - ), valdytoja.

61Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti. Kolegijos nuomone, iš esmės dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantai, gi, vadovaudamiesi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nuosprendžio vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nuosprendį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, Nr. 2K-455/2013, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-467/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-62/2014, Nr. 2K-19/2014, Nr. 2K-422/2014, Nr. 2K-308/2014, Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K/129/2014, Nr. 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

62Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

63nukentėjusiųjų R. K. ir S. M., N. K., nuteistojo gynėjo advokato Aido Mažeikos, civilinės atsakovės V. B. apeliacinius skundus atmesti.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. - pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems)... 3. - pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems)... 4. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio... 5. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš V. B. ir S. B. solidariai priteista: 6. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš S. B. nukentėjusiosios R. K. naudai... 7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 8. S. B. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. sausio 24 d., apie 12.00 val.,... 9. Apeliaciniu skundu R. K. ir S. M. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 10. Apeliaciniame skunde nurodo, kad S. B. veika neteisingai kvalifikuota pagal... 11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas... 12. Apeliantai taip pat visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 13. Apeliaciniu skundu N. K. kaip ir R. K. ir S. M. prašo panaikinti Vilniaus... 14. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašo pakeisti... 15. Savo skunde nurodo, kad teismas, pripažindamas S. B. kaltu pagal Lietuvos... 16. Advokatas apeliaciniame skunde taip pat nurodo eilę kasacinių nutarčių,... 17. Advokatas nesutinka ir su teismo sprendimu priteisti iš S. B. ir V. B.... 18. Advokatas sutinka, kad nukentėjusiesiems neginčijamai padaryta neturtinė... 19. Be to, advokato teigimu, R. K. priteistos nepagrįstai didelės išlaidos (3000... 20. Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė V. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto... 21. Apeliantė nurodo, kad ji nežinojo apie tai, kad iš jos sūnaus yra atimta... 22. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo... 23. Nukentėjusiųjų R. K. ir S. M., N. K., nuteistojo gynėjo advokato Aido... 24. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 25. Dėl nukentėjusiųjų R. K., S. M. ir N. K. apeliacinių skundų argumentų... 26. Nukentėjusiųjų R. K., S. M. ir N. K. apeliacinių skundų argumentus, kad S.... 27. Nagrinėjamų nukentėjusiųjų apeliacinių skundų kontekste pažymėtina,... 28. Specialistės Ievos Bilinskaitės 2014 m. balandžio 24 d. paaiškinimo... 29. Taigi, nesant nuteistojo S. B. tyčios nužudyti nukentėjusįjį, siekiant... 30. Gi, pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. atsako tas, kas vairuodamas... 31. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog S. B., vairuodamas transporto... 32. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad S. B. veika pagal BK... 33. Dėl nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentų, kad pirmosios... 34. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos... 36. Taip pat pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką, nustatant... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad, asmeniui... 38. Dėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentų, jog S. B. neteisėtai –... 39. Dėl kitų nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentų, kad pirmosios... 40. Dėl nuteistojo S. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos argumentų... 41. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus S. B. gynėjo advokato A.Mažeikos... 42. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pagal BK 144 str. atsako tas,... 43. S. B. veika pagal BK 144 str. kvalifikuota tinkamai.... 44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką BK 144 straipsnyje... 45. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad S. B., sukėlęs eismo įvykį,... 46. Iš pateiktos Vilniaus skyriaus specialisto išvados NR. M 144/14(01) matyti,... 47. Tai, kad S. B. nesuteikė būtinos medicininės pagalbos nukentėjusiajam, nors... 48. Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios... 49. Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d.... 50. Dėl BK 75 str. taikymo analogiškose bylose, pažymėtina, kad pagal... 51. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo... 52. Pagal formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas BK 281... 53. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo... 54. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 55. Dėl nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ginčijamos priteistos neturtinės... 56. Dėl šioje byloje priteistų R. K. 3000 Lt atstovavimo išlaidų advokato... 57. Kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju turėtas R. K. 3000 Lt... 58. Dėl civilinės atsakovės V. B. apeliacinio skundo argumentų.... 59. Dėl civilinės atsakovės V. B. apeliaciniame skunde nurodyto prašymo –... 60. Nors apeliantė nurodo, jog ji nežinojusi apie tai, kad iš jos sūnaus yra... 61. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto... 62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į... 63. nukentėjusiųjų R. K. ir S. M., N. K., nuteistojo gynėjo advokato Aido...