Byla 2K-207-139/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 15 MGL (564,9 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – vienerius metus

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Rimos Ažubalytės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 15 MGL (564,9 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – vienerius metus.

2Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis, kuria nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

41. R. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio 31 d., apie 13.28 val., ( - ), vairuodamas J. K. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. ( - )), važiuodamas iš ( - ) į ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto reikalavimus: kirsdamas pagrindinį kelią išvažiavo iš šalutinio kelio ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios S. F., kuri važiavo keliu ( - ), vairuodama N. F. priklausantį automobilį „Opel Vectra“ (valst. Nr. ( - )), dėl to automobiliai susidūrė, automobilio „Audi A6 Avant“ keleiviui nukentėjusiajam L. M. buvo padaryti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai S. F. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata dėl abiejų kelių sąnarių sumušimo. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones vienerius metus ir šią poveikio priemonę panaikinti. 2.1. Kasatorius neginčija teismų sprendimų pripažinti jį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirtos baudos, tačiau mano, kad teismai netinkamai taikė BK 67 ir 68 straipsnių nuostatas, nes neteisingai interpretavo šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį ir taikymo sąlygas, nevertino kasatoriaus prašymų ir nesivadovavo teismų praktika. Be to, teismai netinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos padarinių pavojingumą, baudžiamojo poveikio priemonę paskyrė nevertindami aplinkybių visumos. Kasatorius pažymi, kad teismų praktikoje analogiška baudžiamojo poveikio priemonė paprastai paskiriama asmenims, padariusiems veikas, kuriomis buvo sukelti daug pavojingesni padariniai, t. y. padariusiems BK 281 straipsnio 2–5 dalyse numatytas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535-222/2015, 2K-52-942/2016). Dėl to kasatorius mano, kad nagrinėjamu atveju aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas yra perteklinis ir nereikalingas baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti. 2.2. Kasatorius teigia ir tai, kad abiejų instancijų teismai bylą išnagrinėjo pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas kasatoriui vairuoti kelių transporto priemones, nenurodė tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvų, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, taip pat neįvertino šios priemonės taikymo tikslingumo ir nenurodė, dėl kokių priežasčių ji turėtų būti taikoma. Be to, apeliacinės instancijos teismas tik formaliai vertino pirmosios instancijos teismo pateiktus įrodymus, jų išsamiai netikrino ir taip iš esmės pažeidė kasatoriaus teises. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę už BK 281 straipsnyje numatytos veikos padarymą, privalo įvertinti prevencinį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslą, t. y. kaip draudimas vairuoti transporto priemonę teigiamai paveiks nusikaltusiojo asmenybę, ar bus užkirstas kelias asmeniui toliau pažeidinėti KET. Be to, svarstant uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo elgesį po eismo įvykio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51/2008). Teismų praktikoje, panaikinant draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgiama ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas yra susijęs su nuteistojo tiesioginiu darbu ir praradimas galimybės dirbti turėtų neigiamos įtakos nuteistojo turtinei padėčiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Skundo autoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju bausmės tikslas galėjo būti pasiektas nuteistajam paskyrus tik baudą, nes teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams jam sukelia ne prevencinį poveikį, o padarinius, užkertančius galimybę pasitaisyti, t. y. atima galimybę dirbti darbą, tiesiogiai susijusį su vairavimu, ir taip kasatorius praranda vienintelį pajamų šaltinį. Kasatorius nurodo, kad jo darbinė veikla (traktoriumi ir kitomis transporto priemonėmis atlieka žemės ūkio darbus pas ūkininką) pagrįsta būtent teise vairuoti transporto priemones, dėl to, atėmus tokią teisę, jam kartu yra uždrausta dirbti vairuotojo darbą ir taip kasatorius praranda vienintelį pajamų šaltinį. Anot nuteistojo, teismai baudžiamojo poveikio priemonę pritaikė formaliai, neįsigilino į kasatoriaus prašymus ir parodymus, kad praradus vairavimo teisę jis praras tiesioginį darbą ir net neturės galimybės įsidarbinti kitur, atsižvelgiant į jo gyvenamąją vietą (gyvena rajone), mažametį vaiką ir jį namuose prižiūrinčią jauną sutuoktinę. Dėl to kasatorius teigia, kad teismai, spręsdami dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, netinkamai įvertino nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visumą ir neatsižvelgė į pasekmes, kurios atsirado pritaikius tokią priemonę. 2.3. Kasatorius pažymi ir tai, kad teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011). Tačiau nagrinėjamoje byloje kasatorius neatitinka paminėtų teismų praktikoje suformuotų baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo sąlygų, nes jis transporto priemonę vairavo blaivus ir nebuvo apsvaigęs nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų; jo padarytas pažeidimas neprilygintinas įžūliam ar sąmoningam KET nesilaikymui, t. y. nelaikomas šiurkščiu, jo padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, atlikta neatsargiai, dėl nepalankiai susiklosčiusių įvykio aplinkybių; nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nesunkiai, didelės žalos nepadaryta. 2.4. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi tik neigiamai jį apibūdinančiais duomenis (neišnykęs teistumas ir 2008 m. vasario 13 d. baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį), tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis jau padarė tinkamas išvadas ir yra asmuo, kuriuo galima pasitikėti, nes daugiau šiurkščių administracinių teisės pažeidimų iki nagrinėjamo įvykio (2014 m. spalio 31 d.) nepadarė. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teigiamą nuteistojo charakteristiką ir byloje nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kasatoriaus nuomone, teismas turėjo atsižvelgti ir į jo asmenybę bei resocializacijos poreikius: veika padaryta dėl neatsargumo; viso proceso metu kaltės neneigė, neginčijo, visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti veiką; sumokėjo paskirtą baudą; nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; yra socialiai atsakingas, imlus ir reaguojantis į jam praeityje taikytas poveikio priemones; po eismo įvykio visi jo veiksmai buvo skirti tam, kad būtų maksimaliai teisingai išspręsti susidariusi situacija (iškviesta greitoji medicinos pagalba, policija ir pan.). Nuteistojo manymu, toks jo elgesys rodo, kad už padarytą veiką jam turi būti taikoma adekvati bausmė, kuri nesuvaržytų jo teisių labiau, nei reikia jos (bausmės) tikslams pasiekti. Tačiau teismas kasatoriui pritaikė pačią skausmingiausią priemonę – atėmė teisę vairuoti transporto priemones ir kartu netiesiogiai atėmė teisę toliau atlikti darbo funkcijas. 2.5. Be to, teismai nepagrįstai nepasisakė dėl kasatoriaus pateiktų duomenų apie jo katastrofišką finansinę padėtį, kuri susidarė po ( - ) kilusio gaisro, kurio metu sudegė jo šeimos gyvenamasis namas ir visas jame buvęs turtas. Šiuo metu kasatorius su šeima nuomojasi gyvenamąjį būstą, naujo būsto įsigijimui ir visiems kitiems šeimos gyvenimui reikalingiems bei būtiniems kasdieniams daiktams reikia labai daug pinigų. Tačiau dėl kasatoriui skirtos baudžiamojo poveikio priemonės jis negali vairuoti transporto priemonių, dėl to negali gauti nuolatinių pajamų ir išlaikyti savo šeimos, įsigyti būtinų daiktų. Be to, kasatoriaus sutuoktinė yra bedarbė ir šeimoje auga mažametis vaikas. Apeliacinės instancijos teismas šių konkrečių faktinių bylos aplinkybių nevertino ir, palikdamas galioti nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, užkirto kasatoriui galimybę atkurti savo finansinę padėtį, toliau dirbant vairuotoju pas ūkininką. Dėl to kasatorius mano, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas jam yra perteklinis ir prieštarauja vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193/2012). Apibendrindamas kasatorius teigia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra neproporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai, teismai netinkamai įvertino byloje surinktus duomenys ir priėmė sprendimus, prieštaraujančius teismų praktikai. 3. Atsiliepimu į nuteistojo R. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo šį skundą atmesti. 3.1. Prokuroras pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir kasatoriui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nėra siejamas su nusikalstamos veikos padariniais bei jų pavojingumu (BK 68 straipsnis). Dėl to prokuroras mano, kad kasacinio skundo teiginiai, jog teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones vieneriems metams, neatsižvelgė į padarytos veikos padarinius, neįvertino tokios priemonės taikymo praktikos ir tikslingumo, yra nepagrįsti ir atmestini. 3.2. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad nuteistasis itin neapdariai ir neatsakingai išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, kur sukėlė pavojingą situaciją, kuri baigėsi automobilių susidūrimu ir kurioje itin sunkių pasekmių buvo išvengta ne dėl R. K. veiksmų, o dėl nukentėjusiosios atsargaus vairavimo. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai pagrįstai konstatavo, kad ankstesnis R. K. nubaudimas administracine tvarka už šiurkštų KET pažeidimą ir nagrinėjamu atveju nesilaikant KET sukeltos pasekmes kito asmens sveikatai yra pagrindas skirti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant ateityje neleisti daryti panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir pažeidinėti KET. Prokuroro nuomone, ši baudžiamojo poveikio priemonė, kurios terminas nustatytas kaip įstatymo numatytas minimalus terminas, padės įgyvendinti bausmės – baudos, kuri pagal įvykio metu galiojusią BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto redakciją paskirta palyginti nedidelė, tikslus. Dėl to prokuroras teigia, kad tokie teismų argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo paneigia kasatoriaus teiginius dėl jos formalaus paskyrimo. 3.3. Nors skunde yra pažymimi po įvykio atlikti kasatoriaus veiksmai, kurie buvo nukreipti maksimaliai teisingai išspręsti susidariusią situaciją (pasirūpinta, padėta nukentėjusiesiems), tačiau nukentėjusioji S. F. parodė, kad po avarijos kaltininkas į ją nesikreipė ir jos neatsiprašė. 3.4. Anot prokuroro, faktas, kad dėl paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės nuteistasis negali gauti nuolatinių pajamų, skunde akcentuojama kasatoriaus sunki finansinė padėtis negali būti lemiama sąlyga apsprendžianti šios priemonės panaikinimą. 4. Nuteistojo R. K. kasacinis skundas atmestinas. Dėl BK 68 straipsnio taikymo

55. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal to paties straipsnio trečiąją dalį uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68 straipsnio 1 dalis suteikia teismui galimybę uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

65.1. Kasatorius R. K. nuteistas už kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi teismas turėjo teisę skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones. Įstatymas nesieja šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo su eismo įvykio sukėlimu vairuojant transporto priemonę asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio. Kasatoriaus nurodoma teismų praktika, pagal kurią ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai taikoma nuteistajam, kuris sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad teismas negali jos skirti kaltininkui, kuris eismo įvykio metu buvo blaivus.

75.2. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Šiuo aspektu atėmimas teisės vairuoti transporto priemones nuteistajam R. K. atitinka bylos duomenis, apibūdinančius jo asmenybę. Nors eismo įvykį jis sukėlė būdamas blaivus, tačiau jam už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, taikytos administracinės nuobaudos, tarp jų ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje esantį medicininį pažymėjimą (t. 1, b. l. 119) nuteistasis turi sveikatos problemų, susijusių su alkoholio vartojimu.

85.3. Priešingai negu teigia kasatorius, teismai argumentavo baudžiamojo poveikio priemonės taikymą, nurodydami šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdį: nuteistasis buvo itin neatidus, nes, artėdamas šalutiniu keliu prie sankryžos, nepamatė pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti žmonės, ir pirmesniais pažeidimais.

95.4. Kasatorius netinkamą baudžiamojo poveikio priemonės taikymą argumentuoja ir tuo, kad dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones jis neteks darbo pas ūkininką. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą. Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Taigi ir kiti kasatoriaus argumentai – mažamečio vaiko auginimas bei problemos, susijusios su nuteistojo apeliacinės instancijos teisme nurodytu (kitais bylos duomenimis nepatvirtintu) po nuosprendžio priėmimo kilusiu gaisru, neduoda pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, kai kiti bylos duomenys patvirtina jos skyrimo reikalingumą.

10Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam R. K. atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam įstatymo numatytam laikui – vieneriems metams. Nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir pateikimo vykdyti jau praėjo beveik pusė metų.

115.5. Konstatuotina, kad baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam R. K. paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

126. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

13Atmesti nuteistojo R. K. kasacinį skundą.