Byla 1A-244-255/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Savinijaus Katausko, Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, nuteistajam D. G., jo gynėjai advokatei Vitai Litinskienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. D., jo atstovui advokatui Alvydui Butai, civilinio atsakovo E. atstovui advokatui J. S.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. ir nukentėjusiojo T. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir jis nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, D. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – vieneriems metams. Nustatyta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

3Nukentėjusiojo T. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Nukentėjusiajam T. D. iš civilinio atsakovo E. priteista 3511,93 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai vienuolika eurų 93 ct) turtinei žalai ir 5000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam T. D. iš D. G. priteista 13 000 Eur (trylika tūkstančių eurų) neturtinei žalai bei 1645 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt penki eurai) proceso išlaidoms atlyginti.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5

  1. D. G. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2015 m. gegužės 12 d., apie 16.30 val., ( - ) sankryžoje, Klaipėdos m., D. G., vairuodamas automobilį BMW 525, valstybinis Nr. ( - ) važiuodamas A. gatve, elgdamasis neatsargiai, viršydamas tame kelio ruože didžiausią leidžiamą važiavimo greitį – 50 km/val., degant draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo prieš šviesoforą, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su T. D. vairuojamu motociklu „Yamaha“, valstybinis Nr. ( - ), važiavusiu M. gatve. Po to D. G. vairuojamas automobilis BMW 525 užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusius automobilius „Volvo V50“, valstybinis Nr. ( - ) ir „Toyota Carina“, valstybinis Nr. ( - ) Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo „Yamaha“ vairuotojas T. D., kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais D. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 135 p. (gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu) ir 169 p. (esant draudžiamam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
  2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti, tai yra sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei bausmės atidėjimo laikotarpį; panaikinti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise (vairuoti kelių transporto priemones); priteistą iš jo neturtinę žalą nukentėjusiajam T. D. sumažinti iki 3000 Eur; priteistas bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiajam mažinti iki 800 Eur ir priteisti jas lygiomis dalimis iš jo ir civilinio atsakovo E.
    1. Dėl neturtinės žalos dydžio mano, kad teismas iš jo priteisė per didelę sumą neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad jis neginčija fakto, jog nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kad jis patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus dėl traumos, kad sužalojimo pasekmės nėra išnykusios. Tačiau, pasak nuteistojo, nukentėjusiojo sužalojimo dinamikoje yra matyti pagerėjimas ir tikėtina, kad liekamieji reiškiniai mažės dar labiau.
      1. Nuteistojo manymu, turtinė žala, kuri yra vienas iš kriterijų nustatant ir neturtinės žalos dydį, yra žymiai mažesnė nei priteistas neturtinės žalos atlyginimas – E. draudimas nukentėjusiajam iki nuosprendžio priėmimo buvo sumokėjęs 3787,30 Eur, papildomai priteista dar 3511.93 Eur, t. y. konstatuota, jog turtinė žala yra 7299,23 Eur. Supranta, kad esminis kriterijus, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, yra patirtas sveikatos sužalojimas ir pasekmės, tačiau mano, kad turėtų būti atsižvelgta ir į jo realias galimybes priteistą žalos atlyginimą sumokėti. Teismas atsižvelgė į tokias aplinkybes, kad jis vedęs, turi turto, bedarbis, darbingo amžiaus. Tačiau, apelianto manymu, teismas ne visiškai įvertino jo materialinę padėtį, nes jis turi du mažamečius vaikus, jo sutuoktinė R. G. niekur nedirba ir pajamų neturi, nes augina mažamečius vaikus. Pažymi, jog pats teismas nurodė, kad jis yra bedarbis, taigi jis neturi draudžiamųjų pajamų. Tačiau jis dirba vasaromis su verslo liudijimu ir 2016 m. gavo iš šios veiklos 4000 Eur pajamų. Tokios pajamos tikėtinos ir šiais metais. Be to, už 15700 Eur pardavė turto ir iš šių pajamų išlaiko šeimą. Akcentuoja, kad 2015 m. gegužės 27 d. yra sudaręs vartojimo kredito sutartį su AB DnB banku 12 000 Eur. Nors kredito gavėjais su juo yra nurodyti ir R. L. bei G. L., sutuoktinės tėvai, tačiau jie yra tik formalūs kredito gavėjai, paimtas kreditas buvo skirtas jo šeimos reikmėms. Kreditą bankui turėtų mokėti jis, mėnesinė įmoka yra 258,79 Eur, galutinis grąžinimo terminas – 2020 m. balandžio 16 d.
      2. Skunde pažymi, jog teismas nurodė, kad jis turi turto, tačiau, pasak nuteistojo, jis turi dalį seno, krosnimi šildomo, namo, kurio gyvenamasi plotas yra tik 35,95 kv. m, jis priklauso keturiems savininkams. Tai yra vienintelė jo ir jo šeimos gyvenamoji vieta, jis jo negali parduoti, todėl šio turto turėjimas nė kiek nepadidina jo galimybės padengti priteistą ieškinį.
      3. Nuteistasis akcentuoja, kad teismas taip pat nurodė ir rėmėsi formuojama teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio ir nurodė keletą bylų. Tačiau, pasak apelianto, nors nuosprendyje pažymėjo, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tačiau rėmėsi ta teismine praktika, kuri tikrai nėra tapati šiai bylai. Nors teismo nurodytos nutartys visos yra avarijos bylose, kai nukentėjusiajam padarytas sunkus kūno sužalojimas, tačiau bylų faktinės aplinkybės nėra analogiškos, nes sunkus sveikatos sutrikdymas yra su skirtingomis pasekmėmis – liekamųjų reiškinių gali nelikti, gali likti labai sunkūs arba lengvesni. Apelianto manymu, jo nurodytoje byloje Nr. 2K-114/2008 nukentėjusiajam buvo amputuota koja nuo šlaunies, byloje Nr. 2K-193/2012 – nukentėjusiajam amputuotos abi kojos, byloje Nr. 2K-48/2013 nukentėjusysis nevaldo kojų, paralyžiuotas, byloje Nr. 2K-453/2011 mažametė neteko blužnies, dėl visų padarytų jai sužalojimų buvo nustatytas vidutinis neįgalumas, bylose Nr. 2K-59/2009 ir Nr. 2K-48/2013 nukentėjusieji neteko 85 proc. darbingumo, byloje Nr. 2K-181/2010 – 60 proc. darbingumo. Akcentuoja, kad šiose cituotose bylose yra nustatyta žymiai sunkesni sveikatai liekamieji reiškiniai nei šioje byloje, o priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos panašios ar net mažesnės nei priteista šioje byloje – 17377 Eur ( 2K-114/2008), 13981 Eur (Nr. 2K- 59/2009), 18325 Eur (Nr. 2K-181/2010), 18825 Eur ( 2K-453/2011). Be to, teismo nurodytose bylose Nr. 2K-l 81/2010 ir Nr. 2K-193/2012 civiliniai atsakovai buvo juridiniai asmenys – UAB Šakių autobusų parkas ir UAB Klaipėdos autobusų parkas, kurių finansinė galia atlyginti civilinius ieškinius yra nepalyginamai didesnė nei fizinio asmens. Pažymi, kad artimesnės savo aplinkybėmis ir padariniais sveikatai yra byla Nr. 2K-155- 511/2017, kurioje nukentėjusiajam priteista 10 000 Eur plius 2500 Eur iš draudiko, byla Nr. 2K-94-696/2017, kurioje priteista 10 000 Eur ir 5000 Eur iš draudiko (pasekmės sunkesnės – amputuota koja ir pirmos grupės invalidumas), byla Nr. 2K-519-507/2015 – 4453 Eur, byla Nr. 2K-346-699/2015 – 3688,60 Eur. Nurodo, jog tai yra naujesnė praktika nei rėmėsi teismas savo nuosprendyje, ir iš jos matyti, kad analogiškose bylose priteisiamos žymiai mažesnės sumos, nei buvo priteista šioje byloje. Nuteistojo manymu, įvertinus visumą neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių, formuojamą teismų praktiką ir atsižvelgiant į abiejų šalių – nukentėjusiojo ir nuteistojo – interesų pusiausvyrą, yra pagrindas sumažinti priteistą nepagrįstai didelio neturtinės žalos atlyginimo sumą.
    2. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, jog teismas netinkamai taikė BPK 106 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys buvo pateiktas tiek civiliniam atsakovui E., tiek jam, tačiau bylinėjimosi išlaidos visa apimtimi nepagrįstai priteistos tik iš jo vieno. Akcentuoja, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys nebuvo tenkintas visa apimti (neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas buvo 55 000 Eur , turtinės žalos atlyginimo iš draudiko prašyta virš 110 000 Eur), priteista žymiai mažesnės sumos, tačiau bylinėjimosi išlaidos priteistos visa apimtimi. Mano, kad tokiu būdu buvo pažeistas išlaidų paskirstymo principas dėl patenkintų reikalavimų dalies. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
    3. Nurodo ir tai, kad 45 Eur už vertimą taip pat buvo priteista iš jo, nors vertimai buvo susiję su nukentėjusiojo ieškiniu draudimui dėl negautų pajamų, be to, teismas, priimdamas nuosprendį, nesivadovavo šiais teiktais įrodymais, jų nepripažino pagrįstais, todėl jie iš viso neturėtų būti atlyginti. Apelianto manymu, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos bent per pusę ir priteistos lygiomis dalimis iš jo bei civilinio atsakovo draudimo bendrovės. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas, atsižvelgęs į susidariusių bylinėjimosi išlaidų priežastis ir įvertinęs pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą, visą sumą be pagrindo pripažino atlygintinomis proceso išlaidomis iš jo.
    4. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Pažymi, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė.
      1. Akcentuoja, kad nors teismas nuosprendyje nurodė, jog atsižvelgiant į visas aplinkybes jam skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis už neatsargius nusikaltimus bausmė, tačiau paskyrė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalies dispoziciją gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, todėl jam skirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka vidurkį, jos negalima laikyti mažesne nei vidurkis bausme. Nuteistojo manymu, nustatydamas skiriamos bausmės dydį teismas be pagrindo nurodė atsižvelgiantis į jo ankstesnį teistumą, nors ir išnykusį. Visų pirma ankstesnis jo teistumas yra visiškai nesusijęs su dabar padarytu neatsargiu nusikaltimu. Jis atliko paskirtą bausmę ir įstatymo bei visuomenės požiūriu yra neteistas, padaryta klaida negali persekioti jo visą gyvenimą.
      2. Pasak apelianto, be pagrindo akcentuota, kad jis nepašalinęs padarytos žalos, tačiau tai nėra visiškai teisinga. Iš bylos medžiagos matyti, kad už jį dalį žalos jau iki teismo nuosprendžio buvo padengęs draudimas – tam ir yra civilinės atsakomybės draudimas, kad padengtų nukentėjusiajam žalą už apsidraudusį asmenį. Mano, kad ši aplinkybė turėtų būti įvertinta kaip jo kaltę lengvinanti aplinkybė, nors teismas taip nemanė.
      3. Nurodo, jog teismas taip pat pažymėjo, kad jis savo veiksmų kritiškai nevertino, su tuo apeliantas taip pat nesutinka. Jis ne specialiai neigė savo kaltę, o tikrai buvo įsitikinęs, kad važiavo esant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui. Tačiau teismui įvertinus visus įrodymus jis sutiko su teismo nuosprendžiu ir dėl kaltės jo neskundžia. Išvadas padarė, savo kaltę suprato ir labai gailisi netinkamai įvertinęs situaciją sankryžoje, nukentėjusiojo atsiprašė jau iš karto įvykio vietoje, tai patvirtino ir liudytojas M. J..
      4. Pasak nuteistojo, jei teismas mano, kad jam gali būti skirta mažesnė nei vidurkis bausmė, tai būtų galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Įstatymas leidžia atidėti bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų, jo bausmė atidėta dvejų metų laikotarpiui šio laikotarpio niekaip nemotyvuojant. Mano, kad nepagrįstai yra nustatytas toks ilgas laikotarpis, nors teismas pats nurodė, kad tokio pobūdžio veikų nebuvo padaręs, nebuvo baustas ir už šiurkščius KET pažeidimus, yra pagrindas manyti, kad nusikalstamų veikų daugiau nedarys.
    5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, kartu su bausme bei įpareigojimais pagal BK 75 straipsnį paskyrė dar ir baudžiamojo poveikio priemonę pagal BK 68 straipsnį, t. y. uždraudė naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – vieneriems metams. Apelianto manymu, nors BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą, tačiau paskirti šią priemonę teismui nėra privaloma. Pažymi, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103-/2010, 2k- 431/2013, 2K-401/2014). Akcentuoja, kad teismas nurodė, jog jis yra anksčiau baustas už administracinius teisės pažeidimus, tačiau mano, jog jo anksčiau padarytų pažeidimų laikyti sistemingais negalima, jie visiškai skirtingi ir padaryti labai seniai. Niekada nebuvo viršijęs greičio ar nuolat daręs pažeidimus. Šio autoįvykio, už kurį yra teisiamas, pasekmės sunkios, ir su tuo sutinka, tačiau KET pažeidimus padarė ne sąmoningai, o dėl kaltės nepripažinimo – jau paaiškino anksčiau. Mano, kad ši papildoma baudžiamojo poveikio priemonė nepagrįstai padidina jam bausmę ir atima galimybę įvykdyti teismo kitą įpareigojimą – per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti. Jis neturi jokios specialybės, o jeigu dar neturės ir teisės vairuoti transporto priemonės, jo galimybė gauti darbą bus lygi nuliui. Be to, turi du mažamečius vaikus, kuriuos turi vežti į darželį Klaipėdoje, iki kelto nuo jo namų beveik du kilometrai, joks visuomeninis transportas nevažiuoja.
  3. Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas T. D. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti: nukentėjusiajam T. D. iš D. G. priteistą 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 55 000 Eur; nukentėjusiajam T. D. iš civilinio atsakovo E. priteistą 3 511,93 Eur turtinės žalos atlyginimą padidinti iki 106 425,19 Eur.
    1. Nukentėjusysis nesutinka dėl nuosprendžiu priteisto neturtinės žalos atlyginimo, negautų pajamų dydžio ir mano, kad teismas nepagrįstai ieškiniu prašomą priteisti 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 18 000 Eur, o prašomų atlyginti negautų pajamų dydį nuo 103 565 Eur iki 651,74 Eur. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio tinkamai nemotyvavo ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl teisės normų taikymo, reguliuojančių žalos atlyginimo klausimus. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino bylos duomenis, turinčius reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į nustatytas faktines aplinkybes bei nesivadovavo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais žalos dydžio nustatymo kriterijais.
    2. Dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusysis nurodo, kad Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
    3. Skunde apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs jo fizinius ir dvasinius išgyvenimus, patirtus dėl sveikatos sutrikdymo, atsižvelgęs į sveikatos sutrikdymo mastą, liekamuosius sužalojimų padarinius, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais iš viso jam priteisė 18 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą: 5 000 Eur iš draudiko, o likusius 13 000 Eur iš nuteistojo.
    4. Nurodo, kad teismas, nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat teismų praktika, eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog pagal teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 8 688 Eur iki 26 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pasak nukentėjusiojo, teismų praktika šiuo klausimu yra nevienoda, tačiau pagal aktualią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose priteisiamas ir 35 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Pažymi, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuoti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką, netgi ir esant tokiems patiems padariniams, atsižvelgiant į kitas reikšmingas byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatomos ir priteisiamos atlyginti neturtinės žalos dydis būna skirtingas. Civilinio ieškovo teigimu, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybės, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas, nerimas dėl pasveikimo galimybių. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio prieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, nes paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan.
    5. Atkreipia dėmesį, kad eismo įvykio metu jam buvo padaryti sunkūs sužalojimai – kairio šlaunikaulio diafizės ir kaklo lūžis, kairio blauzdikaulio lūžis, kairio šokikaulio atviras lūžis su išnirimu, kairio pakinklio bei kairės išorinės kulkšnies plėštinės žaizdos, dėl kurių jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl sveikatos sutrikdymo jis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei įvairius nepatogumus, kadangi jam atliktos keturios operacijos, po operacijų leidžiami stiprūs nuskausminamieji vaistai, iš ligoninės išleistas tik praėjus 6 savaitėms nuo įvykio. Po įvykio sužalota koja yra sutrumpėjusi beveik 3 cm, iki šiol jis yra ne tik kad nedarbingas, tačiau net ir po įvykio praėjus daugiau nei dvejiems metams, būdamas jauno amžiaus vis dar gydomas, vaikšto pasiremdamas lazda, koja nėra sugijusi, laukia operacijos, o, pasak medikų, jo pasveikimo prognozė abejotina. Apelianto manymu, esant išvardytoms aplinkybėms ir kartu vertinant paties nuteistojo požiūrį į savo veiksmus bei elgesį po eismo įvykio (neatsiprašė, nuoširdžiai nesigailėjo, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, net nesistengė atlyginti žalos), pripažinti, kad teismo priteista 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra per maža ir neproporcinga kilusioms pasekmėms.
    6. Dėl negautų pajamų civilinis ieškovas nurodo, kad jis reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo grindė tuo, kad iki eismo įvykio jis daug metų – nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gegužės mėnesio – dirbdavo pagal metinius kontraktus užsienyje logistikos vadovu. Iki autoįvykio paskutinė jo darbovietė užsienyje buvo Rusijos Federacijos kompanijoje „B“, kurioje jis dirbo nuo 2013 m. birželio 13 d. ir kurioje jam atskaičius mokesčius buvo išmokėta 62 421 Eur per metus arba 5201 Eur per mėnesį. Nors darbo sutarties terminas buvo nustatytas iki 2015 m. kovo 3 d., tačiau jis dėl kilusių neramumų Kryme, dėl kilusio pavojaus jo sveikatai ir gyvybei darbo santykius nutraukė anksčiau laiko nuo 2014 m. gegužės 8 d. ir grįžo į Lietuvą, kur rūpinosi šeimos namo statyba. Nurodo, kad jis buvo suplanavęs, kad baigęs šeimos namo statybos darbus, išvyks toliau dirbti pagal terminuotą vienų ar kelerių metų, kaip būdavo įprastai, kontraktą logistikos vadovu tarptautinėje kompanijoje. Kadangi žiemą statybos darbų apimtis buvo maža, atsirado laisvesnio laiko, jis 2015 m. vasarį įsidarbino UAB „A.“ techniku - konsultantu už 288,56 Eur dydžio užmokestį, kur ir dirbo iki pat eismo įvykio 2015 m. gegužės 12 d. Po eismo įvykio jis gavo 4 darbo pasiūlymus, kuriuos galėjo pagrįsti rašytiniais įrodymais, ir kurių dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų atsisakė, dėl to realiai negavo pajamų. Pastarojo manymu, teisingai apskaičiuojant negautas pajamas, turėtų būti nustatytas gautų iki eismo įvykio pajamų ir po eismo įvykio realių darbo pasiūlymų vidurkis, kuris yra 6 310 Eur per mėnesį (5 201 Eur (B. – paskutinė darbovietė) + pateikti ieškovui darbo pasiūlymai: 8 658 Eur („GSP") + 7 300 Eur F.I. + 5 700 Eur (C.F.) + 4.688 Eur (Saipem)/5 = 6 310). Tačiau pirmosios instancijos teismas jo negautas pajamas nustatė pagal jo vidutinį 288,56 Eur dydžio darbo užmokestį, gautą paskutinėje darbovietėje UAB „A.a“. Su tokiu teismo negautų pajamų skaičiavimu nukentėjusysis nesutinka. Mano, kad skaičiavimas yra nepagrįstas, neteisingas ir nesąžiningas. Akcentuoja, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. redakcija) 2 straipsnio 22 dalį nustatyti žalos asmeniui dydį galima tik įstatymų nustatyta tvarka. Ši tvarka reguliuojama CK 6.249–6.251 straipsniuose. Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkte nustatyta, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ įtvirtino, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 kalendoriniai mėnesiai. Apelianto teigimu, minėtais Vyriausybės nutarimais nustatytu teisiniu reguliavimu susiaurintos galimybės įrodinėti žalos dydį, nes negautos pajamos siejamos tik su vidutiniu darbo užmokesčiu, o jį skaičiuoti leidžiama tik už tam tikrą įstatymo įgyvendinamajame teisės akte apibrėžtą laikotarpį. Žalą patyręs asmuo negali įrodinėti jos dydžio remdamasis per ilgesnį laikotarpį jo gautomis pajamomis ir tuo, kad yra apribota galimybė gauti visišką turtinės žalos atlyginimą, tuo pažeidžiama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis ir CK 6.251 straipsnio 1 dalis, pagal kurią „Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę“.
    7. Akcentuoja, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog teismas privalo, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį nenusižengdamas teisingumo, protingumo, proporcingumo principams. Taip pat Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad nustatydamas žalos dydį teismas gali remtis ir kitais, nei įstatymuose įtvirtintais kriterijais, jei, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, tai būtina tam, kad būtų užtikrintas teisingas, realus žalos atlyginimas (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d., 2011 m. sausio 6 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
    8. Nukentėjusiojo manymu, šiuo atveju negautų pajamų priteisimas, skaičiuojant nuo UAB „A.“ gauto minimalaus atlyginimo vidurkio, kai jis grįžo iš užsienio į Lietuvą tvarkyti sodybos reikalų, dėl to, prasidėjus žiemos metui, laikinai įsidarbino UAB „A.“ už minimalią algą, po to ketino išvykti toliau dirbti į užsienį, tačiau nespėjo, nes įvyko eismo įvykis, akivaizdu, kad neatitinka protingumo kriterijų ir teisingo, visiško žalos atlyginimo principo. Pasak civilinio ieškovo, bylos medžiaga patvirtina, kad jis iki eismo įvykio jau virš 10 metų dirbo užsienio kompanijose. Paskutinė darbovietė užsienyje iki eismo įvykio buvo „B“, kurioje jis dirbo nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2014 m. gegužės 6 d., o atlyginimo vidurkis po mokesčių buvo 5 200 Eur per mėnesį, tai patvirtina pateiktos pažymos ir išrašai, todėl, pasak apelianto, pirmosios instancijos priekaištai, jog nėra duomenų, kad tokį darbo užmokestį jis būtų realiai gavęs, nepagrįsti ir atmestini.
    9. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodo, jog jo gauti darbo pasiūlymai pateikti jau po eismo įvykio ir jo sužalojimo, byloje nėra duomenų, kad jis jau buvo sutaręs dėl darbo sąlygų kurioje nors iš nurodytų įmonių, ir esą šie darbo pasiūlymai nepatvirtina, jog jis realiai būtų sutikęs dirbti tokį darbą ir būtų priimtas į atitinkamą darbovietę. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka. Jis negautų pajamų dydį įrodinėjo realiai gautu darbo užmokesčiu paskutinėje dirbtoje iki eismo įvykio užsienio kompanijoje „B“, ko būtų pakankama ieškinio dalykui pagrįsti ir įrodyti. Tačiau jis negautas pajamas įrodinėja ir būsimu realiai tikėtinu gauti pajamų dydžiu, kuris buvo apskaičiuotas pagal 4 skirtingų darbdavių darbo pasiūlymų vidurkį. Jeigu darbdavys raštu siunčia jam darbo pasiūlymą, kuriame būtent jam siūlo konkrečias pareigas, darbo vietą, darbo terminus, darbo užmokestį, nesupranta, kodėl teismas padarė išvadą, esą tai nereiškia, kad jis būtų buvęs priimtas į atitinkamą darbovietę. Teismo priekaištas, kad neaišku, ar jis realiai būtų sutikęs dirbti tokį darbą, nepagrįstas ir nelogiškas, nes jis po eismo įvykio buvo sunkiai sužalotas, todėl savaime suprantama, kad dėl šių objektyvių priežasčių negalėjo priimti nė vieno darbo pasiūlymo. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis po eismo įvykio gautais konkrečiais darbo pasiūlymais įrodinėjo ne tik tikėtinai gauti pajamų realumą, bet ir savo kaip specialisto vertę, aukštą kvalifikaciją, poreikį darbdaviams ir jų aukštą įvertinimą, kurie pasirengę mokėti jam už jo kompetencijas gan didelį darbo užmokestį. Mano, kad pateiktų įrodymų visetas patvirtina, kad jis turėjo realią galimybę, būdamas sveikas ir darbingas, gauti nurodytas pajamas, jas būtų gavęs, jei nuteistasis nebūtų sukėlęs eismo įvykio, todėl teismo prašytina ieškinio reikalavimus dėl negautų pajamų tenkinti.
  4. Atsiliepimu į nukentėjusiojo T. D. apeliacinį skundą civilinis atsakovas E. prašo civilinio ieškovo T. D. apeliacinio skundo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo padidinimo iki 106 425,19 Eur atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendį palikti galioti.
    1. Nurodo, jog jų pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo teisinių santykių, todėl turi būti laikomasi draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tvirtina, jog vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. skaičiuojamas laikotarpis yra paskutiniai 3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Civilinio ieškovo vidutinis darbo užmokestis nustatytas pagal UAB „A“ pateiktus duomenis ir vidutinis darbo užmokestis sudarė 288,56 Eur per mėnesį.
    2. Be to, nurodo, kad padaryta žala atlygintina teisingai. Nors civilinis ieškovas teigia, kad dirbo užsienio kompanijose ir jo darbo užmokesčio vidurkis po mokesčių buvo 5200 Eur, tačiau tokią sumą nurodo remdamasis tik darbo pasiūlymais, kurie nepatvirtina, kad civilinis ieškovas būtų priimtas į darbą ir gautų tokį darbo užmokestį. Be to, mano, kad pateiktų dokumentų apie gautą darbo užmokestį Rusijos Federacijos bendrovėje nepakanka išvadai, jog uždirbdavo apie 5000 Eur siekiantį darbo užmokestį. Pažymi, kad negautos pajamos turi būti atlygintos realios, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad jei nebūtų sužalotas, būtų gavęs tokias pajamas ir kad iki sužalojimo tokias pajamas gavo. Duomenų apie faktiškai gautą 5000 Eur darbo užmokestį byloje nėra pateikta.
  5. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Vita Litinskienė prašė tenkinti D. G. apeliacinį skundą, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo atsižvelgti į tai, kad neįgalumas nukentėjusiajam nėra nustatytas, todėl yra galimybė, jog pasekmių neliks.
    1. Nukentėjusysis T. D. prašo tenkinti jo apeliacinį skundą. Nurodo, jog gydymas tęsiamas, todėl negali nustatyti invalidumą. Nurodo, jog 60–70 procentų neįgalumas bus nustatytas.
    2. Nukentėjusiojo atstovas advokatas A. Buta prašė tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą. Ir prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Tvirtina, jog priteista neturtinė žala yra per maža. Prašo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis gydosi jau 2 metus ir gydymas nėra baigtas.
    3. Civilinio atsakovo atstovas advokatas J. S. prašė atmesti nukentėjusiojo apeliacinį skundą. Palaikė atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus motyvus.
  6. Apeliaciniai skundai atmestini.
  7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose ginčo dėl nuteistojo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo nėra. Nuteistasis nesutinka su, jo manymu, per didele iš jo nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, jam paskirta bausme bei priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Nukentėjusysis, priešingai, savo apeliaciniame skunde nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo per mažu dydžiu, priteistu iš nuteistojo, ir su turtinės žalos atlyginimo dydžiu, priteistu iš civilinio atsakovo E.

6Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, priteisto iš nuteistojo nukentėjusiajam pagrįstumo

  1. Abu apeliantai nesutinka su teismo iš nuteistojo D. G. nukentėjusiajam T. D. priteista suma neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis mano, kad priteista suma – 13 000 Eur – neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, o nukentėjusysis mano priešingai, kad suma yra per maža. Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir nuteistojo turtinės padėties vertinimo pasisakytina nagrinėjant bylą pagal abu apeliacinius skundus bendrai.
  2. Nustatyta, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistojo priteisti 55 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu prašomą sumą sumažino iki 13 000 Eur.
  3. Anot nuteistojo, neturtinės žalos atlyginimą teismas priteisė neatsižvelgęs į nukentėjusiojo pagerėjusią sveikatos būklę, nuteistojo materialinę padėtį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, liekamuosius traumos reiškinius bei į nuteistojo socialinę bei materialinę padėtį. Atsižvelgė, kad nuteistasis yra bedarbis, tačiau pažymėjo, kad jis yra darbingo amžiaus ir, be to, turi nekilnojamojo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne kaltininko asmens turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-16/2004, 3K-7-255/2005, 2K-442/2009). Kolegijos įsitikinimu, priteista suma neturtinei žalai atlyginti atitinka nuteistojo turtinę padėtį ir nukentėjusiajam dėl sužalojimo atsiradusius padarinius.
  4. Nuteistasis tvirtina, jog teismas netinkamai įvertino jo materialinę padėtį. Teigia, jog nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis augina du mažamečius vaikus, kas mėnesį po 258,79 Eur skiria vartojimo kreditui padengti, tačiau pažymėtina, kad šie kriterijai nėra esminiai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti nustatydamas neturtinės žalos dydį. Be kita ko, pažymėtina, kad vaikų auginimo ir išlaikymo pareiga tenka ne vien nuteistajam, bet ir vaiko motinai, todėl abu tėvai turi dėti pastangas užtikrinti savo vaikams tinkamą išlaikymą. Nesutiktina su nuteistuoju, jog neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas įvertinus jo įsipareigojimus kreditoriui. Kaip matyti, vartojimo kreditą nuteistasis pasiėmė 2015 m. gegužės 27 d. – po eismo įvykio, kurio metu dėl nuteistojo kaltės buvo sužalotas nukentėjusysis. Be to, kredito gavėjas nėra vien nuteistasis – be nuteistojo kredito gavėjai yra dar trys asmenys, kurie taip pat turi įsipareigojimą dengti kreditą. Šiuo atveju tvirtinti, jog tik nuteistasis turi įsipareigojimą pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2015-29, sudarytą 2015-05-27, nėra jokio pagrindo. Nuteistojo teigimu, jo metinės gaunamos pajamos iš individualios veiklos sudaro tik 4000 Eur, todėl jis neturi realios galimybės atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis dirba pagal verslo liudijimą ir pagal nuteistojo pateiktus duomenis 2016 m. jo pajamos sudarė 4000 Eur (t. 4, b. l. 53). Sutiktina, kad gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau, kaip nurodė nuteistasis, jis pardavė turto už 15 700 Eur, o tai suponuoja išvadą, kad nuteistojo materialinė padėtis nėra itin sunki. Be to, kaip visiškai teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis yra jauno darbingo amžiaus asmuo, todėl gali imtis visų priemonių pagerinti savo materialinę padėtį ir realiai atlyginti neturtinę žalą.
  5. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas kilusioms pasekmėms. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiojo sveikata gerėja, invalidumas nėra nustatytas, todėl yra galimybė, kad pasekmių neliks. Nukentėjusiojo teigimu, dėl patirto sužalojimo atsiradusios neigiamos pasekmės liks visam gyvenimui, todėl teismo priteista suma yra neadekvati patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams.
    1. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad T. D. buvo nustatyti šie sužalojimai: kairio šlaunikaulio diafizės ir kaklo lūžis, kairio blauzdikaulio lūžis, kairio šokikaulio atviras lūžis su išnirimu, kairio pakinklio bei kairės išorinės kulkšnies plėštinės žaizdos. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų T. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyrius 6.6.13 punktas) (t. 1, b. l. 80–81). Nukentėjusiajam atliktos keturios operacijos, po operacijų leidžiami stiprūs nuskausminamieji vaistai, iš ligoninės išleistas tik praėjus 6 savaitėms nuo įvykio. Po įvykio sužalota koja yra sutrumpėjusi apie 20 mm, iki šiol nukentėjusysis yra nedarbingas, vaikšto pasiremdamas lazda, koja nėra visiškai sugijusi, visiško pasveikimo prognozė abejotina (t. 3, b. l. 26). Nustatyti duomenys paneigia nuteistojo teiginius dėl galimybės visiškai išgyti. Nedarbingumo lygio nenustatymas šiuo atveju neturi įtakos vertinant nukentėjusiojo sveikatos būklę, kai byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios pasekmės galbūt išliks visą gyvenimą. Tačiau nustatyti duomenys nesudaro pagrindo tvirtinti, kad yra pagrindas priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 55 000 Eur. Nors nukentėjusysis patyrė sunkius sužalojimus, kurių pasekmės galbūt bus jaučiamos visą gyvenimą, tačiau dėl jų nukentėjusysis neprarado galimybės judėti ir gali pasirūpinti savimi. Be to, gydymas nėra baigtas, todėl situacija gali gerėti.
  6. Nuteistojo argumentas, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į priteisto turtinės žalos atlyginimo dydį, yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra padaryta ir turtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Turtinės žalos samprata apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Neturtinės žalos – CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Turtinę žalą sudaro asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms. Tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Nustatant turtinę ir neturtinę žalą yra vertinami skirtingi kriterijai, o tai reiškia, kad patirta turtinė žala nebūtinai turi būti tolygi neturtinei žalai. Nustatant neturtinės žalos dydį, pirmiausia siekiama kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes, kurios dažnai yra susijusios ne tik su sužalota sveikata ir dėl to atsiradusiomis pasekmėmis, bet ir dvasiniais išgyvenimais, o tai savaime suponuoja išvadą, kad paprastai neturtinė žala yra žymiai didesnė nei patirta turtinė žala, kuri dažniausiai susijusi su gydymo išlaidomis, su sugadintu turtu bei negautomis pajamomis. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo priteisė 3511,93 Eur turtinei žalai atlyginti. Tokią sumą teismas priteisė nustatęs, kad civilinė atsakovė iki nuosprendžio nukentėjusiajam sumokėjo 3787,30 Eur turtinei žalai atlyginti. Taigi iš viso turtinė žala, kurią patyrė nukentėjusysis, sudaro 7299,23 Eur. Kolegijos manymu, tokia suma negali būti laikytina itin maža ir suponuojanti pagrindą mažinti patirtą neturtinę žalą.
  7. Apeliaciniais skundais abu apeliantai mano, kad teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Anot nuteistojo, teismas nepagrįstai nesivadovavo naujesne teismų praktika, kur neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas žymiai mažesnis. Prašo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-519-507/20145 bei 2K-346-699/2015 priimtais procesiniais sprendimais, kuriose faktinės situacijos artimesnės nagrinėjamai ir kuriose priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis mažesnis. Nukentėjusysis mano, kad priteistinas žalos atlyginimas turėtų būti didesnis, nes pagal kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose priteisiama ir 35 000 Eur. Pažymi, kad paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu ir pan. Kolegija nesutinka su tokiais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose.
    1. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs kasacinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 8688 Eur iki 26 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011, 2K-193/2012, 2K-48/2013 ir kt.). Apygardos teismas pažymi, jog apylinkės teismas nurodė tik kai kurias kasacinio teismo nutartis, priimtas bylose, kuriose asmenys buvo kaltinami pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, o ne būtent šiai bylai analogiškų ar panašių faktinių aplinkybių atveju. Apygardos teismas pažymi, jog vertinant visų teismų praktiką ar to paties kasacinio teismo praktiką per ilgesnį laiko tarpą galima rasti ir dar platesnes priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžių ribas. Pavyzdžiui, vienoje iš bylų tiesiogiai nuo eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui buvo priteista 2 396,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50/2010), o štai kitoje – 34 501,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/2009). Vertinant naujausią kasacinio teismo praktiką aptariamos kategorijos bylose, t. y. nutartis, priimtas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. kovo mėn., galima paminėti tokius tiesiogiai nuo eismo įvykio nukentėjusiems asmenims priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžius: 5 000, 10 000, 18 459, 22, 23 692 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017). Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodę, kad „analogiškose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-52-942/2016). Taigi remiantis kasacinio teismo praktika, apylinkės teismo nurodyta pozicija dėl nurodytų priteisiamų žalos dydžių ir konkrečiai nagrinėjamoje byloje nustatytas iš viso 18 000 Eur neturtinės žalos dydis (iš nuteistojo priteista 13 000 Eur) negali būti laikomas kaip neteisingas ar visiškai neatitinkantis teismų praktikos.
    2. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste visgi atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nuteistasis prašo vadovautis kasacinio teismo nutartimis, kuriose priteistas mažesnis neturtinės žalos atlyginimo dydis (2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017 ir kt.), tačiau pažymėtina, kad besąlygiškai vadovautis šiomis nutartimis būtų neteisinga, nes, kaip minėta, priteistinas žalos dydis priklauso nuo konkrečios situacijos ir konkrečioje byloje patirtos neturtinės žalos turinio. Be kita ko, minėtose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės nenagrinėjo faktinių aplinkybių, sąlygojusių neturtinės žalos dydį, tik konstatavo, kad teismas nepažeidė teisės normų ir tinkamai, įvertinęs kriterijus teisės taikymo aspektu, padarė teisingas išvadas, neprieštaraujančias teismų praktikai. Taigi iš esmės šiose kasacinio teismo nutartyse nėra aiškiai pasakyta, kad vienu ar kitu atveju neturtinės žalos dydis turi būti būtent toks. Tai tik dar kartą patvirtina, kad teismas kiekvienu atveju situaciją privalo vertinti individualiai, o kasacinio teismo nutartyse nustatytas neturtinės žalos dydis, kurio pasirinkimo amplitudė pakankamai plati, yra orientacinis kriterijus.
  8. Įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 18 000 Eur neturtinės žalos dydį, iš kurių 13 000 Eur priteisė iš nuteistojo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visus teisiškai reikšmingus kriterijus, būtinus nustatant neturtinės žalos dydį, t. y. padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo sveikatos būklę ir dėl sužalojimo atsiradusias pasekmes. Be to, priešingai nei tvirtina nuteistasis bei nukentėjusysis, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, išlaikė pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo patirto skausmo ir išgyvenimų bei nuteistojo turtinės padėties, ji yra protinga ir adekvati ginamoms vertybėms ir atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek nuteistojo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti – 3000 Eur, tiek nukentėjusiojo prašoma suma – 55 000 Eur – yra neadekvačios ir neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nė vienos aplinkybės, dėl ko neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas ar didinamas. Todėl ši nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.

7Dėl kitų nuteistojo D. G. apeliacinio skundo argumentų

8Dėl proceso išlaidų priteisimo

  1. Nuteistasis nesutinka su iš jo priteistomis nukentėjusiojo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Mano, kad jos turi būti mažinamos iki 800 Eur, nes civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, todėl jos priteistinos lygiomis dalimis iš jo bei civilinio atsakovo E. Tvirtina, jog teismas netinkamai taikė BPK 106 straipsnio nuostatą.
  2. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
  3. Nukentėjusysis teismui pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1645 Eur (t. 2, b. l. 99–100; t. 4, b. l. 34–35). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės. Nuteistojo manymu, jos turi būti mažinamos atsižvelgus į tenkintą civilinio ieškinio dalį. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog proceso išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje, yra priteisiamos vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso normomis, o ne civilinio proceso normomis, kurios įpareigoja patirtas atstovavimo išlaidas mažinti atsižvelgus į tenkintą ieškinio dalį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodęs, kad CPK 93 straipsnio nuostatos taikomos nagrinėjant tik civilines bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-511/2017). Dėl nurodytų aplinkybių priteistas bylinėjimosi išlaidas mažinti dėl to, kad civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, nėra pagrindo. Be kita ko, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog priteista suma yra adekvati nukentėjusiojo atstovo baudžiamojoje byloje atliktiems veiksmams. Nesutiktina su apeliantu, jog 45 Eur už vertimą neturėtų būti įskaičiuojami į proceso išlaidas, nes šiuos įrodymus teismas nepripažino pagrįstais. Vien tai, kad teismas byloje pateiktus įrodymus atmeta kaip nepagrįstus, nepaneigia šių išlaidų buvimo.
  4. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso išlaidų atlyginimo klausimą, netinkamai taikė BPK 106 straipsnio nuostatas, nes jas priteisė tik iš nuteistojo, nors civilinis ieškinys buvo pareikštas ir draudimo bendrovei E. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo lygiomis dalimis nurodytina, kad BPK 106 straipsnis numato galimybę nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo patirtas proceso išlaidas priteisti tik iš asmens, nuosprendžiu pripažinto kaltu. Be kita ko, minėta, kad Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios atstovavimo išlaidų priteisimą iš atsakovo, nėra taikomos baudžiamajame procese. Todėl šiuo atveju iš civilinio atsakovo E. priteisti proceso išlaidas nėra teisinio pagrindo. Kasacinis teismas analogiškoje situacijoje, kur proceso išlaidos buvo priteistos tik iš nuteistojo, nors buvo prašymas jas priteisti ir iš draudimo bendrovės, nurodė, kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo tik iš nuteistojo išspręstas teisingai nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-511/2017). Atsižvelgusi į teisinį baudžiamojo proceso reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nukentėjusiojo patirtų proceso išlaidų priteisimo tik iš nuteistojo.

9Dėl bausmės

  1. Nuteistojo teigimu, teismo paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą bei paskiriant atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones, yra per griežta. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į jo išnykusį teistumą, į neva visiškai neatlygintą žalą bei neva jo nekritišką savo veiksmų vertinimą ir paskirti BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatytą bausmės vidurkį. Anot apelianto, jam gali būti skiriama mažesnė bausmė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis taikant bausmės vykdymo atidėjimą trumpesniam nei 2 metų laikotarpiui.
  2. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus šiuos pagrindus ir nusprendė, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį nei šios bausmės vidurkis už neatsargius nusikaltimus.
  3. Už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė yra iki penkerių metų. Taigi bausmės vidurkis yra 2 metai 6 mėnesiai. Sutiktina su apeliantu, jog teismas paskyrė sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o ne, kaip nurodyta nuosprendyje, mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tačiau nepaisant netikslaus pirmosios instancijos teismo įvardijimo dėl bausmės vidurkio, kolegijos įsitikinimui, nuteistajam buvo pagrindas paskirti sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.
  4. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiuo atveju nėra nustatyta nė vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių.
    1. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog nuteistasis šiuo atveju savo veiksmų kritiškai nevertino ir nesistengė atlyginti bent dalį padarytos žalos. Nuteistojo teiginiai, jog jis iš esmės savo veiksmus vertino kritiškai ir kad dalis žalos yra atlyginta, yra nepagrįsti. Nuteistasis tvirtina, jog jis dėl padaryto nusikaltimo gailisi nuo pat pradžių, tačiau su tuo nėra pagrindo sutikti. Kaip patvirtinta bylos medžiaga, nuteistasis nuo pat pradžių tvirtino, kad jis į sankryžą įvažiavo degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, t. y. ginčijo savo kaltę. Nors apeliantas tvirtina, kad jis iš tiesų buvo įsitikinęs, kad į sankryžą įvažiavo degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, ir tai negali būti vertinama kaip kaltės neigimas, tačiau bylos duomenys paneigia tokią nuteistojo versiją. Kaip minėta, bylos duomenys neginčijamai patvirtino, kad nuteistasis į sankryžą įvažiavo degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui. Nuteistojo greitis mieste važiuojant sankryža, kaip nurodė pats nuteistasis, siekė iki 100 km/val., o tai rodo, kad nuteistasis siekė juo greičiau pabaigti manevrą, nes užsidegė eismą draudžiantis šviesoforo signalas. Nepaisant objektyvių duomenų, paneigiančių nuteistojo nurodytą versiją, jis kaltės nepripažino. Be kita ko, nustatant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, būtinas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tvirtinti, kad nuteistasis gailisi. Nors jis iš karto po įvykio nukentėjusiojo atsiprašė, tačiau tolimesni jo veiksmai paneigia jo nuoširdų gailėjimąsi. Iki pat šiol nuteistasis neatlygino nė dalies padarytos žalos, nukentėjusiojo oficialiai atsiprašė tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o šiuo atveju nuosprendžio dalies dėl kaltės neginčijimas iš esmės situacijos nekeičia ir nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistasis iš esmės pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tokie nuteistojo veiksmai rodo, kad jis kritiškai nevertino savo elgesio, todėl teismas pagrįstai nuteistajam skirdamas bausmę į tai neatsižvelgė.
    2. Apelianto argumentai, jog dalis padarytos žalos yra atlyginta ir teismas privalėjo tai vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad nuteistasis iki pat dabar iš savo lėšų, nors tokią galimybę turėjo pardavęs turtą ar gavęs vartojimo kreditą bei iš gaunamų pajamų dirbant pagal verslo liudijimą, neatlygino nė dalies nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos. Draudimo bendrovės atlyginta žalos dalis šiuo atveju nėra susijusi su paties nuteistojo veiksmais atlyginant žalą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, todėl ji negali būti sutapatinta su iš nuteistojo teismo priteista žala ir jos atlyginimu, juolab tai vertinti kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra jokio pagrindo.
    3. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenustatė šių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir į tai neatsižvelgė skirdamas bausmę.
  5. Nuteistojo teigimu, teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai atsižvelgė į jo ankstesnį teistumą, kuris yra išnykęs. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas šią aplinkybę vertino kaip nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, ko įstatymas nedraudžia. Be to, teismas pažymėjo, kad teistumas yra išnykęs, tačiau įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitus BK 54 straipsnyje numatytus pagrindus, nusprendė, kad savo elgesio nuteistasis kritiškai nevertina. Taigi ankstesnis teistumas lemiamos įtakos bausmės skyrimui neturėjo.
  6. Kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas neteisingai pažymėjo, jog skiria laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, tačiau iš esmės paskyrė teisingą bausmę, atitinkančią tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, nuteistojo kaltės formą, tiek nuteistojo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su BK 75 straipsnio taikymu nuteistajam. Atsižvelgusi į prieš tai išdėstytus motyvus, trumpinti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį kolegija nemato pagrindo.
  7. Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto atėmimo vieneriems metams – kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent tokia baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį, yra teisėta ir pagrįsta.
    1. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis KET pažeidimą padarė ne sąmoningai, sistemingai Kelių eismo taisyklių pažeidimų nedaro, be to, jis turi du mažamečius vaikus ir norint susirasti darbą, būtina teisė vairuoti transporto priemones.
    2. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Daugiau jokių papildomų imperatyvių sąlygų įstatyme nėra. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, ir kolegija su tuo visiškai sutinka, kad nuteistasis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Teismas taip pat nustatė, kad anksčiau nuteistasis buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo neįgijęs teisės vairuoti, taip pat už tai, kad sukėlė eismo įvykį (t. 1, b. l. 172). Įvertinus šiuos duomenis akivaizdu, kad nuteistasis linkęs pažeidinėti KET, jau antrą kartą sukėlė eismo įvykį, kuris, beje, turėjo labai skaudžias pasekmes. Be kita ko, pastarojo eismo įvykio padarymo aplinkybės: žymiai viršijo lestiną greitį (miesto ribose važiavo iki 100 km/val. greičiu) į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, rodo atsainų požiūrį į Kelių eismo taisykles ir jų laikymąsi. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog augina mažamečius vaikus ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga norint susirasti darbą, nėra prioritetinės, todėl teismas į jas neprivalo atsižvelgti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.
    3. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas įstatymą pritaikė tinkamai.
  8. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas nuteistajam D. G. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, civilinis ieškinys taip pat išspręstas tinkamai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

10Dėl nukentėjusiojo T. D. kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Nuketėjusysis nesutinka su teismo nustatytomis negautomis pajamomis ir mano, kad jos nepagrįstai buvo sumažintos nuo 103 565 Eur iki 651,74 Eur. Tvirtina, kad negautos pajamos nepagrįstai buvo apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ tik už trijų mėnesių laikotarpį, nes taip apribota galimybė gauti visišką turtinės žalos atlyginimą, kurią patyrė per ilgesnį laikotarpį. Anot apelianto, jo patirta turtinė žala yra žymiai didesnė ir tokią savo poziciją grindžia iki eismo įvykio gautomis pajamomis Rusijos Federacijos bendrovėje „B“ bei po eismo įvykio gautais darbo pasiūlymais. Taigi esminis apelianto argumentas – netinkamai buvo įvertinti duomenys, patvirtinantys jo gaunamą darbo užmokestį. Mano, kad teisingai apskaičiuojant negautas pajamas, turėtų būti nustatytas gautų iki eismo įvykio pajamų ir po eismo įvykio realių darbo pasiūlymų vidurkis, kuris yra 6 310 Eur per mėnesį (5 201 Eur („B“ – paskutinė darbovietė) + pateikti ieškovui darbo pasiūlymai: 8 658 Eur („GSP ) + 7 300 Eur F.I.F.E.M. + 5 700 Eur (C.F. ) + 4 688 Eur (Saipem)/5 = 6 310).
  2. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus, turinčius įtakos nustatant nukentėjusiojo gaunamas pajamas, detaliai išanalizavo kiekvieno įrodymo reikšmę ir padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo negautų pajamų suma turi būti apskaičiuojama pagal vidutinį T. D. darbo užmokestį (atskaičius mokesčius), gautą paskutinėje darbovietėje UAB „A“, iš šios sumos atėmus socialinio draudimo išmokas (ligos pašalpą). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
  3. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.
    1. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, jog teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Taigi teismas taip pat privalo patikrinti, ar prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir visiškai įrodytas byloje pateiktais duomenimis. Svarbu, jog patirti nuostoliai, kurie priteisiami kaip turtinės žalos atlyginimas, turi būti ne spėjami, o labai tiksliai apskaičiuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis.
    2. Negautos pajamos atlyginamos atsižvelgiant į jų buvimo realumą, t. y. būtina įvertini, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; ar pagrįstai galima manyti, kad tokias pajams būtų gavęs jei nebūtų sužalotas; ar tokių pajamų negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-684/2015). Nagrinėjamu atveju ginčo, kad turtinė žala padaryta dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų, nėra. Ginčas kyla tik dėl turtinės žalos dydžio, konkrečiai dėl negautų pajamų dydžio. Pirmosios instancijos teismo manymu, nukentėjusiojo apskaičiuotos negautos pajamos nėra realios, todėl civilinį ieškinį tenkino iš dalies. Kolegija su tokiu teismo įrodymų vertinimu visiškai sutinka.
  4. Nukentėjusysis pateikė duomenis, kad nuo 2013-04-05 iki 2014-05-08 dirbo „B“, kur jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 5201 Eur. Nurodė, kad iš šios bendrovės išėjo savo noru dėl Krymo neramumų (t. 2, b. l. 92–94). 2015 m. vasario mėnesį įsidarbino UAB „A“ ir jo vidutinis atlyginimas sudarė 288,56 Eur per mėnesį. Nukentėjusysis pateikė po eismo įvykio gautus keturis analogiško darbo pasiūlymus, kurių neturėjo galimybės priimti dėl sveikatos sutrikdymo (t. 3, b. l. 197–200, t. 4, b. l. 1–13).
  5. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis Rusijos Federacijos bendrovėje „B“ dirbo iki eismo įvykio – iki 2014-05-08 (eismo įvykis 2015-05-12). Taigi darbo netekimas šioje įmonėje yra visiškai nesusijęs su eismo įvykiu. Nukentėjusysis iki eismo įvykio jau metus laiko gyveno ir dirbo Lietuvoje, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šias pajamas nukentėjusysis realiai galėjo gauti, tačiau jų negavo dėl patirtų sužalojimų. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atlygintiną negautų pajamų dydį, visiškai pagrįstai nesivadovavo šiais duomenimis.
  6. Teismas pagrįstai nesivadovavo ir nukentėjusiajam pateiktais darbo pasiūlymais, kaip patvirtinančias realiai negautas pajamas, kurias tikrai būtų gavęs, jei nebūtų patyręs sužalojimų. Apelianto argumentai, jog tokių duomenų pakanka ieškiniui pagrįsti, atmestini kaip nepagrįsti. Nesutiktina su apeliantu, jog vien faktas, kad pasiūlymus darbdavys atsiuntė raštu, sudaro pagrindą juos vertinti kaip realiai galimas gauti pajamas, kurių jis negavo tik dėl to, kad buvo sužalotas eismo įvykio metu. Pasiūlymą vertinti kaip darbo sutartį ir jose nurodytą galimą darbo užmokestį vertinti kaip realias pajamas, kurias nukentėjusysis būtų gavęs, nėra jokio pagrindo. Pirma, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, pasiūlymai gauti jau po eismo įvykio. Antra, nėra jokių duomenų, kad iki eismo įvykio nukentėjusysis būtų realiai aptaręs darbo sąlygas pagal pateiktus pasiūlymus ir priėmęs pasiūlymą dirbti. Vadovaudamasis šiais argumentais, apylinkės teismas visiškai pagrįstai pasiūlymuose nurodytų sumų nelaikė kaip realiai nukentėjusiojo negautų pajamų, sudarančių pagrindą jas vertinti kaip patirtą turtinę žalą, susijusią priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu.
    1. Atsakant į apelianto argumentą, jog pateikti pasiūlymai įrodo ir jo, kaip specialisto, aukštą kvalifikaciją, kas patvirtina jo galimybę gauti žymiai didesnį darbo užmokestį, nurodytina, kad nors pasiūlymuose nurodytas galimas darbo užmokestis ir leidžia manyti, kad nukentėjusiojo kvalifikacija yra aukšta, tačiau, nesant duomenų, kad realiai pagal pateiktus pasiūlymus iki eismo įvykio būtų imtasi veiksmų pradėti dirbti ar bent aptarti darbo sąlygas, nepaneigia tokių pajamų tikėtiną pobūdį. Šiuo atveju vien nukentėjusiojo pasakymas, kad tokio pasiūlymo jis buvo priverstas atsisakyti tik dėl sveikatos būklės, neįrodo, kad jis realiai galėjo gauti tokias pajamas ir jų negavo tik dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų. Nukentėjusiojo grindžiamos aplinkybės yra tik spėjamos, jų negalima tiksliai apskaičiuoti, be kita ko, jų realumas nepatvirtintas objektyviais duomenimis.
  7. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų dydį, nepažeidė teisės normų, vadovavosi tik objektyviais negautų pajamų dydį pagrindžiančiais įrodymais ir pagrįstai apskaičiuodamas dėl eismo įvykio negautas pajamas, nesivadovavo aptartais įrodymais, kurie neįrodo, kad nukentėjusysis buvo įgijęs realią galimybę dirbti ir gauti pajamų ir kad normaliomis aplinkybėmis tai neišvengiamai būtų įvykę, tačiau tam sutrukdė patirti sužalojimai.

11Dėl proceso išlaidų

  1. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas advokatas A. Buta pateikė kvitą, patvirtinantį nukentėjusiojo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme (400 Eur). Prašo šias išlaidas priteisti iš nuteistojo.
  2. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (žr., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo T. D. ir nuteistojo D. G. apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmesti. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis iš esmės ginčijo tas pačias aplinkybes, kurias ginčijo ir nuteistasis, t. y. neturtinės žalos atlyginimo dydį. Abiejų apeliacinių skundų argumentai dėl neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįsti. Kiti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kurie taip pat buvo atmesti kaip nepagrįsti, tiesiogiai nepalietė nukentėjusiojo interesų. Be to, nukentėjusysis nepateikė atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą, kurio surašymą būtų galima vertinti kaip gynimąsi nuo nuteistojo apeliacinio skundo. Kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra susijusios tik su jo paties pateiktu apeliaciniu skundu, kuris buvo atmestas, todėl nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo nepriteistinos.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13atmesti nuteistojo D. G. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo T. D. apeliacinius skundus.

14Atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. D. atstovo advokato Alvydo Butos prašymą priteisti proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme.