Byla e2A-929-826/2015
Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kompensacijų už neteisėtą atleidimą ir kitų kompensacijų, susijusių su neteisėtu atleidimu, priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. V. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovei UAB „RBN LT“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kompensacijų už neteisėtą atleidimą ir kitų kompensacijų, susijusių su neteisėtu atleidimu, priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo DK 127 straipsnio pagrindu neteisėtu, tačiau negrąžinti jos į darbą, bet pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir nustatyti, jog ji atleista iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, priteisti jai DK 140 str. numatytą kompensaciją bei procesines palūkanas; priteisti iš atsakovės UAB „RBN LT“ jos naudai 21 662,75 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 8 dienas, tai yra 608,36 Lt, 100 Lt išlaidas už degalus tarnybiniam automobiliui, 57,42 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už 2014 m. sausio mėnesį, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2011 m. birželio 1 d. pradėjo dirbti UAB „RBN LT“ autoserviso vadove. Nuo 2011 m. lapkričio 25 d. jai buvo paskirtas papildomas autoserviso kasininkės darbas, tačiau jai žadėto papildomo 400,00 Lt atlyginimo už kasininkės darbą įmonės savininkas nemokėjo. Ieškovės nuomone, jai turi būti priteistas nesumokėtas atlyginimas už kasininkės darbą pagal pridedamą apskaičiavimą. 2011 m. gruodžio mėnesį jai buvo padidintas atlyginimas kaip serviso vadovei, o ne kaip kasininkei, nes taip buvo sutarta. 2012 m. gegužės mėnesį be jokio įspėjimo jai buvo sumažintas atlyginimas, buvo liepta pasirašyti ant sutarties, priešingu atveju siūlė eiti iš darbo. Darbuotojai jos nebeklausė, nebevykdė nurodymų, tyčiojosi ir žemino klientų akivaizdoje. Savininkas jai įteikė raštą, kuriame nurodytos priežastys, kodėl autoservise daroma pertvarka, jai buvo siūlomos kitos pareigos – autosalonų valytojos darbas už 25 proc. nuo padirbto darbo. Mano, kad ji tokio pasiūlymo nenusipelnė, ji ir taip dirbo autosalonų valytojos darbą, už kurį buvo mokama pagal jos pateiktus kvitus. 2014-01-17 parašė pareiškimą dėl nemokamų atostogų išleidimo, vėliau – mokamų atostogų išleidimo, o vėliau parašė prašymą, kad nesvarstytų jos pareiškimo dėl mokamų atostogų išleidimo, dar vėliau – prašymą dėl atleidimo iš darbo. Po išleidimo atostogų ji 2017-01-21 susirgo ir sirgo iki 2014-01-27 imtinai. Tik 2014 m. vasario 1 d. pavedimu į banko sąskaitą gavo galutinį atsiskaitymą iš atsakovės. Su ja darbo sutartis buvo nutraukta 2014 sausio 31 d. vadovaujantis DK 127 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu). Su darbo sutarties nutraukimu nesutinka, nes pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo parašė būdama paveikta psichologinio spaudimo. Pareiškime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta ne jos tikroji valia, todėl mano, kad jai turi būti priteistos atitinkamos ieškinyje nurodytos kompensacijos už neteisėtą jos atleidimą iš darbo prieš jos valią. Taip pat mano, kad jai neteisingai buvo sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, nes už 2014 m. sausio mėnesį buvo sumokėta už 6 darbo dienas atostogų, tačiau ji dėl sirgimo atostogas prasitęsė ir jai turėjo būti sumokėta kompensacija už 8 dienas nepanaudotų atostogų. Taip pat nesutinka su atostogų apskaičiavimu, kuris yra klaidingas, nes jai už 8 dienų nepanaudotas atostogas turėjo būti išmokėta 608,36 Lt kompensacija. Taip pat jai nesumokėtas darbo užmokestis už 2014 m. sausio mėn., kuris sudaro 75,55 Lt. Prašė priteisti ir 100 Lt dydžio išlaidas, susijusias su automobilio degalų sąnaudomis, nes tarnybiniais reikalais buvo panaudotas automobilis dokumentų išvežimui atsakovei. Ji iš savo lėšų į automobilį įpylė kuro. Kvitą pateikė buhalterijai, tačiau šios lėšos dar jai nėra atlygintos. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių ji turėjo parašyti pareiškimą išeiti iš darbo ir buvo nepagrįstai pagal šį pareiškimą atleista, ji patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, sukrėtimą, stresą, pablogėjo jos sveikatos būklė, todėl ji prašo priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

3Šilalės rajono apylinkės teismas 2015-02-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „RBN LT“ darbo užmokestį už pavėlavimą 12 dienų atsiskaityti suteikiant jai kasmetines atostogas 2014 m. sausio 20 d., sudarantį 231,81 EUR, ir laikė ieškovę atleista iš darbo pačiai prašant 2014 m. vasario 12 d., priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „RBN LT“ 24,11 EUR advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taip pat valstybei iš atsakovės UAB „RBN LT“ priteisė 15 EUR bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės vadovas nebuvo patenkintas ieškovės atliekamu darbu, teismas nenustatė, kad atsakovė padarė įtaką ieškovės valiai dėl pareiškimo nutraukti darbo sutartį parašymo, ieškovė turėjo galimybę atšaukti savo prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad ji pareiškimą dėl atleidimo iš darbo parašė prieš savo valią, veikiama darbdavio, todėl ieškinio dalį dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. pripažinimo neteisėtu, atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, nustatant, kad ji atleista iš darbo pagal DK 129 str. 1 d., vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, kompensacijų, numatytų atleidžiant iš darbo, pagal DK 140 str. bei su tuo susijusių procesinių palūkanų, taip pat neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteisimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė buvo supažindinta su įsakymu, kuriuo jai papildomai buvo pavesta atlikti kasininkės darbą, ieškovė šį darbą dirbo, todėl padarė išvadą, kad atsakovė nepažeidė DK 95 str. reikalavimų, nes pavedė ieškovei dirbti papildomas pareigas jai su tuo sutikus, todėl ieškovės ieškinio reikalavimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio už kasininkės darbą taip pat atmetė. Pirmosios instancijos teismas nukėlė ieškovės atleidimo iš darbo datą į 2014-02-12 ir priteisė ieškovei 231,81 EUR už pavėluotą atsiskaitymą, atmetė ieškovės reikalavimus dėl 75,55 Lt neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir 100 Lt išlaidų už dokumentų atvežimą atsakovei atlyginimo padaręs išvadą, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo apskaičiuotas teisingai ir kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei buvo būtina atvežti atsakovei dokumentus.

4Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-02-26 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo DK 127 str. pagrindu neteisėtu, negrąžinti ieškovės į darbą, pekeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir nustatyti, kad N. V. atleista pagal LR DK 129 str. 1 d., priteisti LR DK 140 str. numatytą kompensaciją bei procesines palūkanas, priteisti iš atsakovės UAB „RBN LT“ ieškovei 6273,96 EUR (21 662,75 Lt) nesumokėto darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 2896,20 EUR (10 000,00 Lt) neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas dėl ginčo šalių nurodomų aplinkybių teisinio vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra silpnesnė šalis, fragmentiškai vertino šalių byloje pateiktus dokumentus, nukrypo nuo teismų praktikos darbo ginčų bylose, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas išliko pasyvus ir nesiaiškino, ar ieškovei vadovaujant įmonei, ji dirbo nuostolingai ir ar tai lėmė ieškovės veiksmai, nesiaiškino, ar įmonės savininkas iš tiesų ėmėsi padalinio pertvarkos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai naštą įrodyti, kad N. V. valia buvo kitokia nei jos prašyme atleisti iš darbo, perkėlė tik ieškovei, nes ieškovė yra silpnesnėje padėtyje nei atsakovė, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar ieškovė turėjo galimybę ir teisę atšaukti atleidimą per nedarbingumo laikotarpį. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos reikalavimą dėl sumokėjimo už kasininkės darbą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepagrįstai ieškovei buvo sumažinusi darbo užmokestį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d., nes tai buvo padaryta be ieškovės sutikimo ir jos neįspėjus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

5Atsakovė UAB „RBN LT“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad jos pareiškimas dėl darbo sutarties nutraukimo neatitiko jos tikrosios valios. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių darbdavio kišimąsi į jos valios formavimąsi dėl jos pareiškimo parašymo savo noru išeiti iš darbo. Darbdavio neišleidimas jos nemokamų atostogų, kas yra darbdavio teisė, taip pat jos prašymo patenkinimas dėl mokamų atostogų išleidimo ir nesvarstymas jos pareiškimo nesvarstyti jos prašymo dėl mokamų atostogų išleidimo ir, galiausiai, jos išleidimas mokamų atostogų negalėjo būti laikoma neteisėtu darbdavio poveikiu jos valiai dėl tą pačią dieną gauto prašymo atleisti iš darbo nuo 2014-01-20. Ieškovė turėjo galimybę atšaukti savo pareiškimą atleisti iš darbo, tačiau to nepadarė, nors pareiškimo parašymo dieną konsultavosi su teisininkais. Ieškovei nuo 2011-12-01 buvo padidintas darbo užmokestis, nes kartu jai nuo 2011-25 buvo pavestos kasininkės pareigos. Jokio kito darbo užmokesčio už kasininkės darbą nebuvo žadėta.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str.

81 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

9CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ieškovės apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.

10Dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo, netinkamo įrodymų vertinimo sprendžiant ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtumą

11Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas dėl ginčo šalių nurodomų aplinkybių teisinio vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra silpnesnė šalis, fragmentiškai vertino šalių byloje pateiktus dokumentus, nukrypo nuo teismų praktikos darbo ginčų bylose, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.

12Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

13Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d.nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014).

14Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo sutarties pasibaigimą. Darbo santykių pasibaigimo pagrindai reglamentuojami DK III dalies ketvirtajame skirsnyje „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Vienas tokių pagrindų – darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnis).

15Šioje byloje aktuali DK 127 straipsnio 1 dalis. Kai darbuotojas pageidauja savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, DK 127 straipsnio 1 dalies taikymui lemiamą reikšmę turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Darbo santykius reglamentuojančios teisės normos nenustato detalaus pareiškimo nutraukti darbo sutartį turinio, tačiau įstatymo reikalavimai ir šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad pareiškimas turi būti pateikiamas raštu, nurodant jame pareiškimo surašymo ir pageidaujamą atleidimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. Pravieniškių gydymo ir pataisos namai, bylos Nr. 3K-3-613/2006; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-358/2007; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008). Tai yra minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareiškimas nutraukti darbo sutartį. Kartu pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių galima būtų spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu darbuotojas siekia būti atleistas. Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintą teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju.

16Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė buvo atleista nuo 2014 m. sausio 31 d. (skundžiamu teismo sprendimu jos atleidimo laikas buvo nukeltas į 2014-02-12) vadovaujantis DK 127 straipsnio 1 dalimi pagal ieškovės 2014 m. sausio 17 d. prašymą atleisti ją iš einamų pareigų pačios prašymu nuo 2014 m. sausio 20 d., tuo pagrindu buvo priimtas įsakymas dėl N. V. atleidimo iš darbo Nr. 14-09.

17Atsižvelgiant į tai, kad lemiamą reikšmę DK 127 straipsnio 1 dalies taikymui turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, atleidimas iš darbo šiuo pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. Š. v. VšĮ „Šou lyga“, bylos Nr. 3K-3-493/2005). Svarstant dėl darbuotojo tinkamo valios išreiškimo nutraukti darbo sutartį, lemiamą reikšmę turi darbuotojo, o ne darbdavio valia. Ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovės atsakovei pateiktas prašymas nutraukti darbo sutartį atitiko įstatymo nustatytus formalius reikalavimus, faktą, kad darbuotojos pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jos tikrosios valios, turi įrodyti darbuotoja (ieškovė), kuri tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

18Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad darbdavio spaudimas parašyti pareiškimą atleisti iš darbo pačios prašymu pasireiškė tuo, kad atsakovės savininko skatinami autoserviso darbuotojai su ja nesiskaitydavo, nevykdė jos, kaip autoserviso vadovės, nurodymų, tačiau šias splinkybes patvirtina tik jos paaiškinimai. 2014-01-15 ieškovei įteikto pranešimo dėl siūlomų kitų pareigų negalima vertinti kaip spaudimo ieškovei parašyti pareiškimą atsakovei nutraukti darbo sutartį ieškovės prašymu, nes ieškovė su tokiu pareiškimu nesutiko (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, kad ieškovės pareiškimas dėl darbo sutarties nutraukimo neatitiko jos valios, o buvo nulemtas darbdavio, nes nesutarimų tarp ieškovės ir darbdavio dėl autoserviso darbo organizavimo negalima vertinti kaip darbdavio spaudimo ieškovei parašyti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovės darbo vieta ir atsakovės buveinė buvo skirtinguose miestuose, ieškovė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo atsiuntė elektroniniu paštu, todėl darbdavys negalėjo padaryti įtakos ieškovės valiai dėl prašymo nutraukti darbo sutartį parašymo.

19Be to, vadovaujantis DK 127 straipsnio 4 dalimi, darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Šia teisės norma įstatymo leidėjas suteikė darbuotojui teisę apsvarstyti savo valią bei ją pakeisti. Tai imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kuria darbuotojui suteikiama teisė ne vėliau kaip per tris darbo dienas atšaukti parašytą prašymą. Sutrumpinti šį terminą darbdavys neturi teisės. Tačiau kai darbuotojas prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys darbo dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti. Tokios DK 127 straipsnio 4 dalies normos aiškinimo praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. Kauno miesto Kalniečių poliklinika, bylos Nr. 3K-3-417/1999; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB ,,Autosabina”, bylos Nr. 3K-3-586/2004). Ieškovė turėjo galimybę per 3 darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį, nes atsakovė nusprendė darbo sutartį su ieškove nutraukti vėliau, nei to prašė ieškovė (2014-01-20), tokiu būdu sudarydama galimybę ieškovei atšaukti savo pareiškimą, tačiau ieškovė savo prašymo nutraukti darbo sutartį neatšaukė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai visapusiškai ištyrė ir objektyviai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovės atleidimas iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. buvo neteisėtas.

20Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad DK 127 ir 129 straipsniuose nustatyti atleidimo pagrindai, be kita ko, skiriasi darbo sutarties nutraukimą inicijuojančiais subjektais: pagal DK 127 straipsnį darbo sutartis nutraukiama darbuotojo, pagal DK 129 straipsnį – darbdavio iniciatyva, Darbo kodekse taip pat įtvirtinta galimybė darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu (DK 125 straipsnis). Darbo sutarties šalys, įgyvendindamos savo teises bei vykdydamos pareigas, privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35 straipsnis). Šios nuostatos suponuoja tai, kad darbo sutarties šalims yra nustatyti skirtingi pagrindai ir sąlygos, kuriems esant kiekviena iš jų gali reikalauti nutraukti sutartį, taip pat nustatyta galimybė sutartį nutraukti šalių susitarimu, tačiau nė viena iš šalių negali reikalauti nutraukti darbo sutartį tokiu pagrindu, kurio pasirinkimas priklauso išimtinai nuo kitos šalies valios. Tai reiškia, kad darbuotojas gali prašyti darbo sutartį nutraukti DK 126–128 straipsniuose nustatytais pagrindais, esant šiuose straipsniuose nustatytoms sąlygoms, taip pat gali siūlyti darbdaviui darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu (DK 125 straipsnis), tačiau jis negali reikalauti, kad darbdavys su tokiu siūlymu sutiktų, arba reikalauti, kad sutartis būtų nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu, nes sutarties nutraukimas pagal šį straipsnį siejamas būtent su subjektyvia darbdavio, o ne darbuotojo valia, be to, yra būtinos tam tikros objektyvios aplinkybės (esant svarbioms priežastims (ypatingiems atvejams), nesant galimybės perkelti darbuotoją į kitą darbą jo sutikimu, tinkamai įspėjus). Net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad darbuotojas atleistas iš darbo nepagrįstai, tačiau nesant (nebuvus) darbdavio iniciatyvos (valios) atleisti darbuotojo, taip pat neegzistuojant pirmiau nurodytoms svarbioms aplinkybėms, darbo sutarties nutraukimo formuluotė į DK 129 straipsnį negalėtų būti keičiama ir teismo sprendimu (DK 295 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-38/2014).

21Atmetusi apeliacinio skundo reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo su apeliante pagal DK 127 str. 1 d. pripažinimo neteisėtu, teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo reikalavimo – pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę į DK 129 str. 1 d., priteisti DK 140 str. numatytą kompensaciją bei procesines palūkanas nepasisako.

22Dėl netinkamo LR DK 95 str. aiškinimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos

23Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sumokėjimo ieškovei už kasininkės darbą, netinkamai aiškino ir taikė LR DK 95 str. nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

24Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

25Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į tris grupes: 1) būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir gali būti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. VšĮ Lietuvos aklųjų biblioteka, Nr. 3K-3-274/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-210/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. ir kt. v. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-125/2010).

26Bendroji taisyklė yra tokia, kad visos sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo sutartyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus ginčui dėl to, ar darbdavio darbuotojo naudai atliekami veiksmai, kurie nėra apibrėžti darbo sutartyje, vertintini kaip sutarties sąlyga, būtina nustatyti, ar darbo sutarties šalių elgesys, atliekamų veiksmų pobūdis, kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas šiuos veiksmus vertinti kaip vieną sutarties sąlygų, kuri yra darbdaviui privaloma ir turi būti jo vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. N. v. UAB ,,Vičiūnai ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-598/2012). Taigi darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „EMIRA“, bylos Nr. 3K-3-62/2013).

27DK 114 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, jog jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą darbą. Teismų praktikoje aiškinant DK 114 straipsnį yra nurodyta, kad toje pačioje darbovietėje dirbamas kitas darbas turėtų būti vadinamas papildomu darbu ir jis gali būti atliekamas tik laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku. O papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku. Sutarties dėl papildomo darbo pasibaigimas egzistuojančiam darbo santykiui lemiamos reikšmės neturi – darbuotojo ir darbdavio teisinis santykis tęsis remiantis pagrindine darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-130/2012).

28Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. birželio 1 d. ieškovė N. V. ir atsakovė UAB „RBN LT“ pasirašė darbo sutartį Nr. 34, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti autoserviso Dvaro g. 9, Šilalėje, vadove, jai nustatytas 1250,00 Lt darbo užmokestis. 2011-11-25 buvo padarytas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo ieškovei buvo papildomai paskirtos kasininkės pareigos, nuo 2011 m. gruodžio 1 d. ieškovei buvo nustatytas 2350,00 Lt atlyginimas (pridėta Darbo ginčų komisijos medžiaga, b. l. 41–44). Vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nors šalių pasirašytoje darbo sutartyje nėra išskirta, kad ieškovei darbo užmokestis nuo 2011-12-01 buvo padidintas dėl jai pavestų papildomų kasininkės pareigų, labiau tikėtina, kad ieškovei darbo užmokestis nuo 2011-12-01 buvo padidintas 1100,00 Lt dėl papildomų kasininkės pareigų atlikimo, todėl apeliantės reikalavimas dėl neišmokėto kasininkės darbo užmokesčio priteisimo pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

29Dėl laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. sumažinto darbo užmokesčio

30Apeliantės nuomone, jai laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. nesant jos sutikimo buvo sumažintas darbo užmokestis, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visapusiškai neišnagrinėjo.

31Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl darbo sutarties sąlygos, kuria buvo sulygtos apeliantės atliekamo darbo apmokėjimo sąlygos – darbo užmokesčio dydis ir tvarka, turinio aiškinimo ir šios sąlygos pakeitimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties, kaip ir bet kokios kitos sutarties, sąlygos turi būti aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NT Service“ v. SIA ,,Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-258/2009; kt.). Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaujantis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „H. F.“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB bankas“ v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013).

32Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis DK 99 straipsnio 3 dalimi, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomos darbo sutartyje taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008; kt.). Darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“, bylos Nr. 3K-3-318/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013; kt.).

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbo sutarties keitimo galimybių, yra išaiškinęs, kad darbo sutarties šalys savo susitarimu, išreikšdamos suderintą valią, gali pakeisti bet kurią sutarties sąlygą, tačiau jos turi laikytis nustatytos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos, kuri užtikrina, kad būtų teisiškai realizuota darbo teisės apsauginė (socialinė) funkcija – užtikrinti žmogaus teises darbo procese. DK 120 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimas – nustatyta, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas; keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys gali keisti tik gavęs raštišką darbuotojo sutikimą; tokio sutikimo nereikia, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. Kėdainių rajono G. P. R. pagrindinė mokykla ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ v. AB „Kaišiadorių paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-317/2005; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, taigi ir sumažinus darbo užmokestį, sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. Kėdainių rajono G. P. R. pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-265/2005). Apie naujas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams DK 203 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje nustatytas išankstinis įspėjimas apie numatomą darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą įstatymo leidėjo nustatytas tokiais tikslais, kad darbuotojas turėtų galimybę ir pakankamai laiko nuspręsti, ar jam verta pasilikti įmonėje pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-111/2011). Darbuotojas negali būti verčiamas dirbti už sumažintą darbo užmokestį, pakeitus darbo apmokėjimo sąlygas.

34Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad atsakovė, savo įsakymais keisdama šalių darbo sutartyje sulygtą darbo apmokėjimo sąlygą (dėl darbo užmokesčio dalies) ir taip faktiškai sumažindama ieškovės darbo užmokestį, turėjo iš anksto raštu įspėti ieškovę ir gauti šios rašytinį sutikimą.

35Faktiniai bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad atsakovė, pakeisdama šalių darbo sutartyje sulygtą darbo apmokėjimo sąlygą, nesilaikė nustatytos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos – neįspėjo ieškovės apie darbo užmokesčio sumažinimą prieš mėnesį ir negavo jos rašytinio sutikimo.

36Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimas nesant raštiško darbuotojo sutikimo teisines pasekmes – pripažinimą, kad darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimas buvo teisėtas, gali sukelti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai nustatomi darbuotojo atlikti aktyvūs veiksmai, kuriais buvo išreikšta jo valia, jog jis sutinka ir pritaria darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimui. Pažymėtina ir tai, kad darbdaviui įrodinėjant, jog darbo sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos buvo pakeistos darbuotojui sutikus, net ir nesant raštiško darbuotojo sutikimo, bet kokios abejonės dėl darbuotojo valios traktuotinos darbdavio nenaudai, nes jis, nesilaikydamas įstatyme įtvirtinto reikalavimo gauti raštišką darbuotojo sutikimą, prisiima tokios pareigos neįvykdymo padarinių riziką. Šioje byloje nėra nustatyta, kad ieškovė atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kuriais būtų išreiškusi savo valią, jog sutinka ir pritaria darbo sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos pakeitimui nuo 2013-05-01. 2013-01-09 ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio. Tai, kad ieškovė pasirašė darbo sutartyje, kurioje nurodyta, kad nuo 2013-05-01 jai 300,00 Lt mažinamas darbo užmokestis, ir nuo 2013-05-01 toliau tęsė darbo santykius su atsakove iki pat darbo sutarties nutraukimo 2014-01-31, nereiškia jos sutikimo su sumažintu darbo užmokesčiu.

37Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ginčijamą ieškovės teisę gauti darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, priteisiant ieškovės naudai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 816,73 EUR (2820,00 Lt) nuo 2013-05-01 iki 2013-02-12 (300 Lt x 9 mėn. ir 12 dienų).

38Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepagrįstai sumažino ieškovės darbo užmokestį nuo 2350,00 Lt iki 2050,00 Lt, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria už pavėluotą atsiskaitymą ieškovei buvo priteistas 800,40 Lt darbo užmokestis už 8 darbo dienas ir ši suma padidintina iki 917,53 Lt (265,74 EUR).

39Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

40DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis); darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (2 dalis); kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (3 dalis, 2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 redakcija, galiojanti nuo 2005 m. gegužės 28 d.).

41Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009). Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007). DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.). Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.).

42Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovės atleidimo iš darbo dieną jai neišmokėjo 816,73 EUR (2820,00 Lt) darbo užmokesčio, taigi DK 141 straipsnio 3 dalies taikymui reikšmingas uždelsimo atsiskaityti faktas yra nustatytas. Faktiniai bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad dėl neatsiskaitymo laiku ieškovės kaltės nėra.

43Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, taikant proporcingumo principą, teismo pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priteisiama išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti tik mažinama, bet ne visiškai atmetamas reikalavimas. O faktinės bylos aplinkybės, susijusios su uždelsimo atsiskaityti faktu (pavyzdžiui, darbdavio kaltės forma, darbuotojo elgesiu ir kt.), gali būti vertinamos sprendžiant dėl pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo, kaip sankcijos, atitikties teisės pažeidimui, DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, proporcingumui, kaip bendrajam teisės principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013).

44Teisėjų kolegija, aptardama kasacinio teismo išaiškinimus taikant DK 141 straipsnio 3 dalį nurodo, kad pagal teismų praktikoje suformuluotas priežastis darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką gali būti mažinama, kai nustatoma trumpa darbo santykių trukmė, didelė priteistina suma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012); darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybės ir pobūdis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. AB „Šilutės baldai“, bylos Nr. 3K-3-372/2012); faktas, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensaciją už priverstinės pravaikštos dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB Joniškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-542/2011); darbdavio finansinė padėtis, priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008) ir kt.

45Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartų ar kitų reikšmingų darbdavio naudai aplinkybių nustatymas savaime nereiškia pagrindo mažinti priteistiną išmoką. Priteistina išmoka gali būti mažinama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta byloje M. G. v. UAB „Inspectorate Klaipėda“, bylos Nr. 3K-3-5/2012). Teismas kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką.

46Šioje byloje nustatyta, kad apeliantė pas atsakovę dirbo pagal 2011 m. birželio 11 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. 34 nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. vasario 12 d., darbo sutartis buvo nutraukta apeliantės iniciatyva, priteisus iš atsakovės apeliantės naudai 1082,47 EUR neišmokėto darbo užmokesčio, atsižvelgiant į tai, kad ginčai teisme tęsiasi nuo 2014 m. kovo 3 d., teisėjų kolegija, atsižvelgdama į DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei nurodytą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką kaip tokią, taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos išmokėti išmokos ir apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydžius, į tai, kad ieškovės elgesys galėjo klaidinti atsakovę ir daryti reikšmingą įtaką šios sprendimams bei veiksmams, tarp jų ir dėl visiško atsiskaitymo su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną, konstatuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio po 2350,00 Lt per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo priteisimas ieškovei reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, be to, tai gali nulemti darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį po 2350,00 Lt per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo tenkintinas iš dalies, ieškovei už uždelstą atsiskaityti laiką priteistinas 2 (dviejų) mėnesių dydžio vidutinis darbo užmokestis – 1361,21 EUR (4700,00 Lt) (DK 2, 35 straipsnis, 36 straipsnio 1, 2 dalys, 141 straipsnio 3 dalis).

47Dėl neturtinės žalos atlyginimo

48Apeliantė prašo iš atsakovės priteisti 2896,20 EUR (10000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 127 str. 1 d. pripažinimo neteisėtu netenkintas, nagrinėjamu atveju ieškovės naudai priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką tinkamai kompensuoja ieškovės dėl nepagrįsto darbo užmokesčio sumažinimo patirtus nepatogumus, yra adekvatus darbdavio padarytam teisės pažeidimui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 2896,20 EUR (10000,00 Lt) neturtinei žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas.

49Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias darbo apmokėjimo sąlygų keitimą ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimą, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl priimtas sprendimas keistinas – naikintinos sprendimo dalys, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas dėl nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies priteisimo ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo, ir dėl šių dalių priimtinas naujas sprendimas, likusi teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

50Pažymėtina, kad darbdavys, nevykdydamas teismo sprendimo, prisiima jam galinčių kilti neigiamų padarinių riziką.

51Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

522014 m. gegužės 6 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintinas iki 2443,68 EUR (1361,21 EUR + 816,73 EUR + 265,74 EUR) ir jos paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

54CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

55Ieškovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 964,42 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, patyrė 112,08 EUR išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Iš viso pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1076,50 EUR bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje buvo patenkinta 35,71 proc. ieškovės reikalavimų (iš septynių reikalavimų (pirmas ir antras reikalavimas tarpusavyje susiję) patenkinta 2,5 reikalavimo) – pakeista darbo sutarties nutraukimo data į 2014-02-12, priteista dalis ieškovės prašomo darbo užmokesčio, vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 384,42 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

56Valstybės naudai iš atsakovės priteistina 49,00 EUR žyminio mokesčio, atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 96 str. 1 d.).

57Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

58Ieškovė patyrė 1000,00 EUR išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apeliacinės instancijos teisme.

59Ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, tai yra 29 proc. (iš keturių reikalavimų buvo patenkinta 1,14), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 290,00 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

60Valstybei iš atsakovės priteistina 50,00 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (iš atsakovės papildomai priteista 2210,87 EUR) (CPK 80 str. 1d. 1, 7 p., 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

61Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

62Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

63ieškinį tenkinti iš dalies.

64Priteisti iš atsakovės UAB „RBN LT“ ieškovei N. V. 265,74 EUR (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už pavėlavimą 12 dienų atsiskaityti išleidžiant ieškovę kasmetinių atostogų 2014 m. sausio 20 d. ir nustatyti, kad 2011 m. birželio 1 d. darbo sutartis Nr. 34 tarp ieškovės N. V. ir UAB „RBN LT“ nutraukta nuo 2014 m. vasario 12 d. pagal DK 127 str. 1 d. (darbuotojo pareiškimu).

65Priteisti iš atsakovės UAB „RBN LT“ ieškovei N. V. 816,73 EUR (neatskaičius mokesčių) (2820,00 Lt) nuo 2013-05-01 iki 2014-02-12 nepagrįstai sumažintą ir neišmokėtą darbo užmokestį.

66Priteisti iš atsakovės UAB „RBN LT“ ieškovei N. V. už uždelstą atsiskaityti laiką 2 (dviejų) mėnesių dydžio vidutinį darbo užmokestį 1361,21 EUR (neatskaičius mokesčių).

67Likusios ieškinio dalies netenkinti.

68Priteisti iš atsakovės UAB „RBN LT“ ieškovei N. V. 384,42 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos ir 290,00 EUR apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

69Priteisti iš atsakovės UAB „RBN LT“ valstybei 49,00 EUR žyminio mokesčio už ieškinį ir 50,00 EUR už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą.

702014 m. gegužės 6 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti iki 2443,68 EUR ir jas palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti jos... 3. Šilalės rajono apylinkės teismas 2015-02-26 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Šilalės rajono apylinkės... 5. Atsakovė UAB „RBN LT“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 8. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų... 9. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 10. Dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo, netinkamo įrodymų vertinimo... 11. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės... 12. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.... 13. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 14. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra tam tikri juridiniai faktai, su... 15. Šioje byloje aktuali DK 127 straipsnio 1 dalis. Kai darbuotojas pageidauja... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė buvo atleista nuo 2014 m. sausio 31... 17. Atsižvelgiant į tai, kad lemiamą reikšmę DK 127 straipsnio 1 dalies... 18. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad darbdavio spaudimas parašyti... 19. Be to, vadovaujantis DK 127 straipsnio 4 dalimi, darbuotojas turi teisę... 20. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad DK 127 ir 129 straipsniuose... 21. Atmetusi apeliacinio skundo reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo su... 22. Dėl netinkamo LR DK 95 str. aiškinimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo... 23. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl... 24. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.... 25. Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir... 26. Bendroji taisyklė yra tokia, kad visos sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo... 27. DK 114 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbuotojas gali susitarti, jeigu to... 28. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. birželio 1 d. ieškovė N.... 29. Dėl laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. sumažinto... 30. Apeliantės nuomone, jai laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m.... 31. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka.... 32. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis DK 99 straipsnio 3... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbo sutarties keitimo... 34. Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, vadovaujantis teisės... 35. Faktiniai bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad atsakovė, pakeisdama... 36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad... 37. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ginčijamą... 38. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepagrįstai sumažino ieškovės darbo... 39. Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje... 40. DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su... 41. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti... 42. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovės atleidimo iš darbo dieną... 43. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35... 44. Teisėjų kolegija, aptardama kasacinio teismo išaiškinimus taikant DK 141... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartų ar kitų reikšmingų darbdavio naudai... 46. Šioje byloje nustatyta, kad apeliantė pas atsakovę dirbo pagal 2011 m.... 47. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 48. Apeliantė prašo iš atsakovės priteisti 2896,20 EUR (10000,00 Lt)... 49. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 50. Pažymėtina, kad darbdavys, nevykdydamas teismo sprendimo, prisiima jam... 51. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.... 52. 2014 m. gegužės 6 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytų... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje... 54. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas... 55. Ieškovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos... 56. Valstybės naudai iš atsakovės priteistina 49,00 EUR žyminio mokesčio,... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ... 58. Ieškovė patyrė 1000,00 EUR išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba... 59. Ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, tai yra 29 proc.... 60. Valstybei iš atsakovės priteistina 50,00 EUR žyminio mokesčio už... 61. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331... 62. Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti ir... 63. ieškinį tenkinti iš dalies.... 64. Priteisti iš atsakovės UAB „RBN LT“ ieškovei N. V. 265,74 EUR... 65. Priteisti iš atsakovės UAB „RBN LT“ ieškovei N. V. 816,73 EUR... 66. Priteisti iš atsakovės UAB „RBN LT“ ieškovei N. V. už uždelstą... 67. Likusios ieškinio dalies netenkinti.... 68. Priteisti iš atsakovės UAB „RBN LT“ ieškovei N. V. 384,42 EUR išlaidų... 69. Priteisti iš atsakovės UAB „RBN LT“ valstybei 49,00 EUR žyminio... 70. 2014 m. gegužės 6 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytų...