Byla e2A-38-324/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovės atstovėms E. M., advokatei J. J., atsakovės atstovams G. P., advokatei I. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multisauga“, atsakovės individualios įmonės „Gevaina“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo, 2015 m. birželio 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1884-285/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multisauga“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei „Gevaina“ dėl nuostolių atlyginimo ir priėmimo–perdavimo akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu, atsakovės individualios įmonės „Gevaina“ patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Multisauga“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti šalių pasirašytą 2012 m. rugsėjo 17 d. prekių priėmimo–perdavimo aktą Nr. G/0104 iš dalies negaliojančiu, pripažįstant, kad faktiškai buvo perduota 1 221 vnt. užvalkalų pagalvei, 1 310 vnt. užvalkalų pagalvei, 1 350 vnt. paklodžių ir 383 vnt. puspaklodžių, priteisti iš atsakovės 137 623,90 Lt (39858,64 Eur) nuostolių atlyginimo, 6 procentus metines palūkanų už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. šalys sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. E/12/08/20, kuria atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais perduoti ieškovei sutarties priede Nr. 1 nurodytas prekes. Sutarties priede Nr. 2 nurodė kiekvienai prekių grupei reikalaujamas technines charakteristikas, tai audinio tankis, matmenys, spalva, raštai ir t. t. Pagal sutarties 3.3 punktą, patalynė turėjo būti perduota iki 2012 m. rugsėjo 17 d., o aprangos ligoniams – iki 2012 m. spalio 28 d. Ieškovė 2012 m. rugpjūčio 20 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Verslo bitė“, kuria išvardintos prekių techninės charakteristikos sutapo su reikalavimais, nustatytais šalių sudarytos sutarties prieduose Nr. 1, 2. Atsakovei perdavus dalį prekių, šalys pasirašė 2012 m. rugsėjo 17 d. prekių priėmimo–perdavimo aktą Nr. G/0104. Ieškovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, visas gautas prekes tą pačią dieną perdavė UAB „Verslo bitė“. Paaiškėjo, kad atsakovė perdavė ne visas prekes, o perduotų prekių kokybė neatitiko sutarties (tiek sudarytoje tarp šalių, tiek tarp ieškovės su UAB „Verslo bitė“) reikalavimų. Dėl ko, UAB „Verslo bitė“ pareiškė UAB „Multisauga“ ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl 100 954,97 Lt (29238,56 Eur) dydžio nuostolių atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įvykdymo (civilinėje byloje Nr. 2-9930-595/2013). 2013 m. kovo 6 d. UAB „Verslo bitė“ iš ieškovės gautas prekes perdavė prekių priėmimo–perdavimo aktu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9930-595/2013 UAB „Verslo bitė“ ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog UAB „Verslo bitė“ iš UAB „Multisauga“ prekes gavo pagal 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutartį. UAB „Verslo bitė“ šias prekes perdavė UAB „Rasa“, kuri vykdydama viešojo pirkimo sutartį perdavė VšĮ Respublikinei Vilniaus Psichiatrijos ligoninei, kuri nustatė prekių kiekio ir kokybės neatitikimus. Pagal sutarties 3.3 punktą, iki 2012 m. rugsėjo 17 d. turėjo būti perduota 4 470 vnt. prekių, o atsakovė perdavė 4 334 vnt. prekių. Ieškovė neturėjo galimybės prekių perskaičiuoti, nesant akivaizdžiai pastebimo kiekio neatitikimo nebuvo pagrindo priėmimo–perdavimo akto nepasirašyti. 2012 m. rugsėjo 17 d. prekių priėmimo–perdavimo aktu Nr. G/0104, atsakovė ieškovei perdavė 1 221 vnt. (vietoje 1 250 vnt.) užvalkalų antklodei, 1 310 vnt. (vietoje 1 350 vnt.) užvalkalų pagalvei, 1 350 vnt. (vietoje 1 400 vnt.) paklodžių, 383 vnt. (vietoje 400 vnt.) puspaklodžių, be to, pristatyti užvalkalai antklodėms neatitiko sutartyje nustatytų reikalavimų. 2012 m. rugsėjo 24 d. prekių priėmimo–perdavimo aktu Nr. G/01045 atsakovė vyriškų apatinių perdavė 486 vnt. (vietoje 500 vnt.), apatinių kelnių 429 vnt. (vietoje 700 vnt.), o 1 100 vnt. pižamos švarkų, 1 100 vnt. pižamos kelnių bei 100 vnt. maišų skalbiniams apskritai neperdavė. Teiginiai dėl kokybės neatitikimo grįsti VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centro Tekstilės instituto Tyrimų protokolais. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Teismo konstatuoti faktai turi prejudicinę galią ir jų papildomai įrodyti ieškovė neprivalo. Ieškovė 2014 m. balandžio 19 d. ir 2014 m. gegužės 21 d. patikslina pretenzija kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad sutartį vienašališkai nutraukia, pareikalavo atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovė į pretenziją nereagavo. Ieškovės tiesioginius nuostolius sudarė visa priteista 108 739,75 Lt (31493,19 Eur) suma ir negautas 28 884,15 Lt (8365,43 Eur) pelnas, prekes iš atsakovės įsigijusi už 191 627,46 Lt (55499,13 Eur), UAB „Verslo bitė“ jas turėjo parduoti už 220 511,61 Lt (63864,57 Eur). Ieškovės patirtus nuostolius sąlygojo atsakovės neteisėti veiksmai, kurie atitiko visas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovės kaltė preziumuojama.

5Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti 80 531,31 Lt (23323,48 Eur) skolos, 2 898 Lt (839,32 Eur) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Nurodė, kad pagal sutartį atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovės nuosavybėn prekes, pagal sutarties priedus Nr. 1, 2, o ieškovė įsipareigojo jas priimti ir už jas sumokėti (sutarties 1.1 p.). Sutarties 1.2 punktu šalys sutarė, kad nuosavybės teisė į prekes ieškovei pereina pasirašius PVM sąskaitą faktūrą arba prekių perdavimo–priėmimo aktą. Remiantis sutarties 2.1, 2.2, 2.3 punktais, atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovės nuosavybėn prekes per sutarties priede Nr. 1 nurodytą terminą, pagal PVM sąskaitą faktūrą arba perdavimo–priėmimo aktą, savo transportu bei suteikti prekėms 10 kalendorinių dienų garantiją nuo PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos. Sutarties 3.2 punktas nustatė, kad ieškovė per 5 dienas perveda 49 002,58 Lt (14192,13 Eur) avansą, likusią sumą ieškovė sumoka dalimis: 2012 m. rugsėjo 28 d. – 24 501,29 Lt; 2012 m. spalio 31 d. – 24 501,29 Lt; 2012 m. lapkričio 30 d. – 24 501,29 Lt; 2012 m. gruodžio 31 d. – 24 501,29 Lt; 2013 m. sausio 31 d. – 24 501,29 Lt; 2013 m. vasario 28 d. – 20 118,43 Lt. Prekės pagal sutartį buvo perduotos prekių priėmimo–perdavimo aktais. Patalynę (sutarties 3.3 punktas) už 92 359,06 Lt (26749,03 Eur) perdavė 2012 m. rugsėjo 17 d. prekių priėmimo–perdavimo aktu Nr. G/0104, aprangą ligoniams už 37 174,83 Lt (10766,57 Eur) perdavė 2012 m. rugsėjo 24 d. prekių priėmimo–perdavimo aktu Nr. G/01045. Ieškovė prekes priėmė, per 10 dienų terminą pretenzijų dėl jų kokybės nepareiškė (sutarties 2.4 punktas). Ieškovė pervedė tik avansą, kitų mokėjimų už prekes neatliko, todėl ieškovės įsiskolinimas atsakovei sudarė 80 531,31 Lt (23323,48 Eur).

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 23 323,48 Eur skolos, 839,32 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (24 162,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 543,62 Eur žyminio mokesčio bei 1 539,18 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 5 d. papildomu sprendimu, kuris yra sudedamoji 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo dalis, priteisė iš ieškovės 268,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

9Sprendė, kad ieškovė, kaip verslo subjektas, turėjo pareigą, pasirašydama prekių priėmimo–perdavimo aktą, patikrinti, ar perduodamų prekių kiekis ir kokybė atitinka šalių pasirašytos sutarties reikalavimus. Ieškovė pasirašydama ginčijamą aktą, patvirtino, kad akte nurodytas prekių kiekis atitinka faktiškai perduodamų prekių kiekį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokį prekių kiekį perdavė UAB „Verslo bitė“. Teismas negalėjo nustatyti, ar 2013 m. kovo 6 d. prekių priėmimo–perdavimo aktu ieškovei grąžinti prekių kiekiai atitiko 2012 m. rugsėjo 17 d. perduotus kiekius UAB „Verslo bitė“ ir kitiems gavėjams. Ieškovė perdavus UAB „Verslo bitė“ gautas iš atsakovės prekes ir nesurašius prekių perdavimo akto, prisiėmė riziką dėl galimo prekių kiekio neatitikimo. Nenustatė, kad ieškovė per sutartyje nustatytą garantinį laikotarpį būtų reiškusi pretenzijas dėl pristatymo terminų, prekių kiekio ir kokybės. Nepripažino 2012 m. rugsėjo 17 d. prekių priėmimo–perdavimo akto Nr. G/0104 iš dalies negaliojančiu. Ieškovė nepateikė duomenų, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą 108 739,75 Lt sumą atlygino UAB „Verslo bitė“, todėl šios sumos nepripažino ieškovės patirtais nuostoliais. Atsakovė ieškovei prekes pristatė sutartyje nustatytais terminais, todėl ieškovė neįrodė, kad su UAB „Verslo bitė“ prisiimti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti dėl atsakovės kaltės, nebuvo teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovei jos prašomus 28 884,15 Lt dydžio nuostolius, kaip negautas pajamas dėl sutarties neįvykdymo. Nenustatė nė vienos civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu atsiradimo sąlygos. Ieškovė apie galimus atsakovės perduotų prekių kiekio ir kokybės trūkumus turėjo būti žinoma ne vėliau nei priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimas, ieškinys teismui pateiktas 2014 m. birželio 9 d., todėl ieškovė praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl parduotų daiktų trūkumų. 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. rugsėjo 24 d. prekių priėmimo–perdavimo aktai nėra nuginčyti, ieškovė prekes priėmė, per sutartyje nurodytą 10 dienų terminą pretenzijų dėl jų kokybės nepareiškė, nėra įrodymų, patvirtinančių prievolės atsakovei įvykdymą ar prekių atsakovei grąžinimą, todėl konstatavo, kad ieškovė atsakovei liko skolinga 80 531,31 Lt sumą už pateiktas prekes. Atsižvelgiant į maksimalų galimą priteistinos sumos dydį, suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį ir bylos sudėtingumą, įvertinus tai, kad ieškovės atstovė atsiliepime neprieštaravo, kad kliento konsultavimas prieš teismo posėdžius bei atstovo pasiruošimas jiems betarpiškai susijęs su teismo posėdžiais ir sutiko, kad apskaičiuojant patirtas išlaidas pagrįsta taikyti atstovavimo valandos teisme koeficientą, atsakovės prašomą priteisti 700,91 Eur sumą už advokatės konsultacijas, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose mažino iki 225 Eur (45,00 Eur x 5 val.), už advokato padėjėjo konsultaciją ir atsakymo rengimą dėl taikos sutarties prašomą sumą laikė pagrįsta.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

12Teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. Nepagrįstai nustatė, kad apie galimus atsakovės perduotų prekių kiekio ir kokybės trūkumus ieškovei turėjo būti žinoma ne vėliau nei priėmus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9930-595/2013. Šis sprendimas įsiteisėjo bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, t. y. 2014 m. gegužės 7 d., tada ieškovė ir sužinojo apie savo pažeistas teises. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Su ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi 2014 m. birželio 6 d., praėjus 30 kalendorinių dienų nuo ieškinio senaties termino pradžios, todėl ieškinio senaties termino nepraleido. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Konkrečioje byloje susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

13Teismas dėl ieškovės nurodytų prejudicinių faktų byloje nepasisakė ir nevertino, todėl nepagrįstai nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais civilinėje byloje Nr. 2-9930-595/2013. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-180/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2013).

14Teismas nepasisakė dėl prekių kokybės. Šalis siejo verslo santykiai, kas lėmė abipusį pasitikėjimą ir sąžiningumą. Ieškovė neneigia, jog turėjo pareigą patikrinti priimamų prekių kiekį ir kokybę, tačiau priimant prekes, ieškovė turėjo ribotą laiką išsamiam prekių patikrinimui, nes buvo įsipareigojusi tą pačią dieną prekes perduoti UAB „Verslo bitė“. Ieškovė neturėjo galimybės prekių patikrinti, nes jos buvo supakuotos, nebuvo jokių objektyvių galimybių patikrinti audinio tankį, atsparumą skalbimui 95 °C vandens temperatūroje. Tokių tikrinimų neatliko ir UAB „Verslo bitė“, priimdama ieškovės prekes, UAB „Rasa“. Prekių kokybės trūkumai buvo pastebėti tik prekes pristačius galutiniam jų gavėjui – VšĮ Respublikinei Vilniaus Psichiatrijos ligoninei. Civilinėje byloje Nr. 2-9930-595/2013 buvo pateikti MTI Fizinių ir technologijos mokslų centro Tekstilės instituto Tekstilės medžiagų bandymų laboratorijos tyrimų protokolai, kurie patvirtinto, kad patalynė neatitiko gaminių techninės specifikacijos. Teismas nevertino aplinkybių, kad prekių kiekio trūkumai nebuvo akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad prekių kiekis buvo labai didelis, o jos perduodamos jau darbo dienos pabaigoje, kad ieškovė iš karto telefonu atsakovei reiškė pastabas dėl prekių trūkumų, kad prekes, kurių trūko, perdavė vėliau (70 komplektų), kad prekių kiekybės ir kokybės trūkumus nustatė tik galutinis prekių gavėjas. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 2 dalimi, pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 3 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009 pažymėjo, jog tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas.

15Nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė neįrodė iš atsakovės gautų prekių perdavimo UAB „Verslo bitė“. Civilinėje byloje Nr. 2-9930-595/2013 ginčas kilo dėl atsakovės ieškovei perduotų prekių, sutartys, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės bei tarp ieškovės ir UAB „Verslo bitė“ identiškos, nurodytų prekių kiekiai ir techninės specifikacijos sutapo. Akivaizdu, kad ieškovė prekes užsakė iš atsakovės su tikslu jas perduoti UAB „Verslo bitė“.

16Prekės neatitiko sutarties reikalavimų dėl nesąžiningų ar neatsargių atsakovės veiksmų. Atsakovė pažeidė sutarties 1.1, 1.3 punktus (iš 4 pristatytų prekių kategorijų, buvo pristatyta 136 vnt. mažiau prekių), prekių kokybė neatitiko sutarties priedo Nr. 2 (patalynė buvo ryškios spalvos, marginta stambiais raštais, neatitikimo nustatytų matmenų reikalavimų, o kaip vėliau buvo nustatyta – neatitiko audinio tankis bei atsparumas). Atsakovė jokiais leistinais rašytiniais įrodymais nepaneigė, kad ieškovė iš atsakovės perimtas prekes perdavė UAB „Verslo bitė“. Iš atsakovės atsiliepimo civilinėje byloje Nr. 2-9930-595/2013 matyti, kad atsakovė žinojo, kad ieškovė ginčo prekes perduos UAB „Verslo bitė“. Tai, kad nebuvo surašytas prekių priėmimo–perdavimo aktas su UAB „Verslo bitė“, nepaneigia fakto, jog atsakovė perdavė netinkamas prekes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-147/2005).

17Teismas nepagrįstai nepripažino 2012 m. rugsėjo 17 d. prekių priėmimo–perdavimo akto iš dalies negaliojančiu. Teismas netinkamai įgyvendino iš CK 1.90 straipsnio nuostatų kylančius reikalavimus nustatyti, ar buvo suklydimo faktas, tirti, ar šis suklydimas buvo esminis, taip pat kitas svarbias aplinkybes, kad šalis siejo ilgiau nei du metus trukę sėkmingi komerciniai santykiai, kad šalys pasirašė atsakovės iš anksto paruoštą priėmimo–perdavimo aktą. Priėmimo–perdavimo aktas laikytinas sandoriu, jam taikomi bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai įtvirtinti CK II dalies IV skyriuje. Teismas nekonstatavo didelio ieškovės neapdairumo ir (ar) nerūpestingumo, todėl išvadą, kad ieškovė iš esmės nesuklydo, grindė tik tuo, jog ji turėjo pareigą patikrinti prekes jų perdavimo metu.

18Teismas nepagrįstai pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. prekių priėmimo–perdavimo aktą iš ieškovės priteisė skolos atlyginimą atsakovei. Ieškovė šio akto neginčijo nebuvus tam pagrindo, nes prekes iš karto grąžino atsakovei. Šalys sutarė laikyti, kad prekės apskritai nebuvo perduotos. Teismas neįvertino civilinėje byloje Nr. 2-9930-595/2013 atsakovės teiktame atsiliepime 3 puslapyje 2 pastraipoje teiginių, kad ji pagal su UAB „Multisauga“ sudarytą sutartį likusios reikalingų pateikti prekių dalies UAB „Multisauga“ neperdavė. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodomas „bandymas perduoti“ taip pat šią aplinkybę vienareikšmiškai patvirtina. Civilinėje byloje Nr. 2-9930-595/2013 ieškovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo 75 878,80 Lt vertės turto. Antstolis A. N. 2013 m. vasario 26 d., 2013 m. kovo 5 d. patvarkymais Nr. B-19546 sudarė kilnojamojo turto sąrašus, įtraukiant tik pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. prekių priėmimo–perdavimo aktą Nr. 0104 perduotas prekes, kitą ieškovės turtą. 2012 m. rugsėjo 24 d. prekių priėmimo–perdavimo akte Nr. G/01045 nurodytos prekės: vaflinis rankšluostis, moteriški apatiniai, vyriški apatiniai bei apatinės kelnės, nebuvo areštuotos, nes jas iš karto grąžino atsakovei.

19Teismas neanalizavo civilinės atsakomybės sąlygų, sprendimas yra nemotyvuotas. Perduotos nekokybiškos prekės patvirtina vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtus atsakovės veiksmus. Ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti 108 739,75 Lt nuostolius, kurie patirti dėl atsakovės pateiktų prekių, neatitinkančių kiekio ir kokybės reikalavimų. Civilinėje byloje Nr. 2-9930-595/2013 iš ieškovės priteista suma yra 108 739,75 Lt, bet kuriuo metu gali būti pradėtas priverstinis sprendimo vykdymas. Ieškovė negali pateikti įrodymų patvirtinančių atsiskaitymą su UAB „Verslo bitė“, nes ieškovė nėra atsiskaičiusi. Atsiskaityti negali dėl to, kad tiesioginių ir netiesioginių nuostolių nesutinka atlyginti atsakovė. Atsiskaičius su UAB „Verslo bitė“, ieškovė neturėtų finansinių galimybių kreiptis į teismą dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės, visos lėšos būtų panaudotos atsiskaitymui su UAB „Verslo bitė“.

20Prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti.

21Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad papildomas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004 yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatomis. CPK 98 straipsnio 2 dalis taikoma tik tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymu, jog šis honoraras yra neprotingai didelis. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio yra taikytinos tik kitai šaliai pateikus įrodymus, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės. Jeigu tokių įrodymų nėra, nėra pagrindo mažinti prašomų priteisti išlaidų, net jeigu jos viršija rekomendacijose nurodytą dydį. Rekomendacijų 11 punkte yra nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo maksimalaus dydžio. Ieškovė iki bylos nagrinėjimo pabaigos į bylą neteikė įrodymų, kad šios bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos neprotingai didelėmis, nes iš esmės analogiško dydžio (net didesnių) bylinėjimosi išlaidų patyrimą prisiėmė ir pati ieškovė.

23Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad net 21 procentą bylinėjimosi išlaidų sudaro valstybei sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, kurio nepasilieka atsakovė ir jos atstovai, todėl jo nekompensavimas pažeidžia sąžiningumo kriterijus.

242015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras priėmė įsakymą Nr. 2015-03968, kuriuo pakeitė Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, kuriuo pakeitė maksimalius civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžius. Šios rekomendacijos yra procesinio pobūdžio teisės aktas, o pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. 2015 m. birželio 5 d. papildomo sprendimo priėmimo metu jau galiojo naujoji rekomendacijų redakcija, pagal kurią atsakovės bylinėjimosi išlaidos nebuvo per didelės ir buvo pagrįstos.

25Prašo panaikinti papildomo sprendimo dalį, kuria nepriteistos 475,91 Eur bylinėjimosi išlaidos, priimti naują sprendimą, prašymą dėl 744,71 Eur bylinėjimosi išlaidų tenkinti.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, jį nagrinėti kartu su ieškovės apeliaciniu skundu. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą sprendimą. Atsakovė remiasi pakankamai senu kasacinio teismo išaiškinimu, šiuo metu praktika yra pasikeitusi. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Ieškovė atsiliepime į prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo labai aiškiai ir konkrečiai nurodė kokias rekomendacijų nuostatas pažeidžia prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės atstovų teisinių paslaugų įkainiai nesudaro pagrindo naikinti priimtą papildomą sprendimą. Šalys yra visiškai laisvos sudarydamos teisinių paslaugų teikimo sutartis pagal joms prieinamus valandinius tarifus ar kitas apmokėjimo sistemas. Ieškovės apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas kartu su atsakovės apeliaciniu skundu, kadangi papildomas sprendimas yra pagrindinio sprendimo sudedamoji dalis.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad atsakovė laikėsi sutartyje numatytų prekių pristatymo terminų, dėl ko nėra galimybės konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusių nuostolių. UAB „Rasa“ ir VšĮ Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės sutartis buvo nutraukta ne dėl prekių netinkamos kokybės, o dėl to, kad UAB „Rasa“ laiku nepristatė prekių ir taip pažeidė sutartį. Tai patvirtino UAB „Rasa“ 2012 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. 261, Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. K2-1081, Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo procesiniai sprendimai, atsakovės 2014 m. liepos 9 d. prašymas dėl informacijos pateikimo, VšĮ Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės 2014 m. liepos 17 d. raštas Nr. K2-874. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pasirašius 2012 m. rugsėjo 24 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. G/01045, ieškovė priėmė prekes, bet vėliau jas grąžino. Prekės nebuvo grąžintos, nes jomis jau disponavo ligoninė, tai patvirtino ir pats ginčijamas aktas, ir liudininkų parodymai. Viešųjų pirkimų tarnyba 2012 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. K2-1081 nurodė, kad UAB „Rasa“ 2014 m. rugsėjo 21 d. iki 12 val. ligoninei pristatė dalį nuomojamų skalbinių. Likusius nuomojamus skalbinius tiekėjas pristatė 2014 m. rugsėjo 24 d. Šio akto ieškovė neginčijo ir neprašė jo pripažinti negaliojančiu ar niekiniu. Ieškovė savo poziciją dėl 2012 m. rugsėjo 24 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. G/01045 nesudarymo grindė iš bendro konteksto ištrauktais atsakovės atsiliepimo civilinėje byloje Nr. 2-9930-595/2013 teiginiais. Pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. priėmimo–perdavimo aktą ieškovei perdavė ne visas prekes, likusias prekes pagal sutarties nuostatas atsakovė galėjo perduoti iki 2014 m. spalio 31 d. ir jas būtų perdavusi, tačiau ieškovė atsisakė jas priimti. Ieškovė praleido terminą pretenzijoms dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti. Ieškovė apie atsakovės prekių kiekio ir kokybės trūkumus sužinojo, kai į ieškovę su pretenzija kreipėsi UAB „Verslo bitė“. Kiekvienas atidus ir rūpestingas verslininkas, žinodamas CK taikomus sutrumpintus ieškinio senaties terminus dėl daiktų trūkumų, privalėjo skubiai reaguoti ir pareikšti pretenzijas prekių pardavėjui. Ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi, o ne atsakovė turėjo paneigti šias aplinkybes. Prekių perdavimas užsitęsė gana ilgai, gal net valandą, ieškovė prekes skaičiavo ir rašėsi jų kiekius, todėl tikėtina, jog atsakovė perdavė visas prekes. Nepateiktos pokalbių išklotinės, kad ieškovė po prekių priėmimo skambimo atsakovei. Nežino, kokius papildomus 70 komplektų nurodė ieškovė. Argumentas, kad prekių kiekybės ir kokybės trūkumus nustatė tik galutinis prekių gavėjas nereiškia, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. prekių priėmimo–perdavimo aktas Nr. G/0104 iš dalies negalioja. Nėra įrodymų, kokį kiekį prekių ieškovė perdavė UAB „Verslo bitė“, kokį kiekį UAB „Verslo bitė“ perdavė UAB „Rasa“, o pastaroji ligoninei. Dėl tokio ieškovės ir jos verslo partnerių neapdairumo ir nerūpestingumo, ieškovė privalo prisiimti visas kilusias neigiamas pasekmes. Pagal sutartyse numatytus terminus ieškovė negalėjo iki 2012 m. rugsėjo 28 d. UAB „Verslo bitė“ pristatyti aprangų ligoniams, kadangi šias aprangas atsakovę turėjo pristatyti iki 2012 m. spalio 31 d. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad esminė sutarties nutraukimo priežastis buvo sutartyje numatyto termino pažeidimas, todėl ieškovė yra atsakinga už žalą, kurią patyrė UAB „Rasa“, UAB „Verslo bitė“. Atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovė laiku nepristatė prekių UAB „Verslo bitė“. Ieškovė būdama verslininkė privalėjo rūpintis ne tik tinkamu prekių perėmimu iš atsakovės, tačiau ir jų apsauga bei perdavimu UAB „Verslo bitė“. Ieškovė neturėjo rizikuoti ir priimti prekių ar jas perduoti neperskaičiavusi, todėl tokie veiksmai vertintini kaip neatsargumas ir pripažinti perdavimo–priėmimo aktą negaliojančiu dėl suklydimo nėra teisinio pagrindo, nes šio ieškovės suklydimo negalima pateisinti.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliaciniai skundai netenkintini.

30Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl 2012 m. rugsėjo 17 d. prekių perdavimo priėmimo akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu, pagrįstai nusprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ginti pažeistai teisei dėl daiktų trūkumų, padarė išvadą apie ieškovės neįrodytą iš atsakovės gautų prekių perdavimą UAB „Verslo bitė“, nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų dėl ieškovei perduotų prekių kokybės, priteisė iš ieškovės skolą atsakovei pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. prekių perdavimo priėmimo aktą, ar papildomu sprendimu teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

32Dėl 2012 m. rugsėjo 17 d. aktu perduotų prekių trūkumų ir nuostolių priteisimo

33Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiam aktui nuginčyti ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą.

34Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-487-915/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo).

35Ginčo šalių tarpusavio teises ir pareigas nustato 2012 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo pardavimo sutartis. Jos 1.2 punktu šalys susitarė, kad nuosavybės teisė ir prekes pirkėjui pereina pasirašius PVM sąskaitą faktūrą arba prekių perdavimo–priėmimo aktą. Reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančiu 2012 m. rugsėjo 17 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovė perdavė ne visą prekių kiekį, o perduotos prekės neatitiko sutartyje numatytų kokybės reikalavimų. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovei apie galimus atsakovės perduotų prekių kiekio ir kokybės trūkumus turėjo būti žinoma ne vėliau kaip nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr.2-9930-595/2013 pagal UAB „Verslo bitė“ ieškinį atsakovei UAB „Multisauga“, tretiesiems asmenims UAB „Rasa“, VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei, individualiai įmonei „Gevaina“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės priešieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuostolių priteisimo.

36Apeliantė ieškovė teisingai teigia, kad sprendžiant, jog apie savo pažeistas teises ji sužinojo iš šio teismo sprendimo, ieškovei sprendimą užginčijus apeliacine tvarka, ieškinio senaties termino eigos pradžia turėtų būti laikoma šio sprendimo įsiteisėjimo data 2014 m. gegužės 7 d. (CPK 18 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškove, kad apie ginčijamu aktu perduotų prekių kiekio ir kokybės trūkumus ji sužinojo iš teismo sprendimo.

37Remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Formuodamas teismų praktiką dėl šios normos taikymo kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014 pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo pardavimo sutartimi, tretieji asmenys – A. V. T. ir B. J.).

38Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė apie ginčijamu aktu perduotų prekių kiekio ir kokybės trūkumus sužinojusi tik įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui. Pastarajame sprendime konstatuota, kad UAB „Verslo bitė“, kuriai ieškovė teigia perdavusi iš IĮ „Gevaina“ gautas prekes, pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės „Multisaugos“ bendrovei pareiškė 2012 m. rugsėjo 27 d., spalio 1 d. ir spalio 5 d. raštais. Juose informavo, kad UAB „Multisauga“ 2012 m. rugsėjo 17 d. pristatyta patalynė neatitinka sutartyje aptartų techninių charakteristikų ir nurodytų kiekių, peržiūros metu paaiškėjo defektas, t.y. audinio spalvinė gama ir pilno prekių asortimento kiekio trūkumas, 2012 m. spalio 5 d. raštu pareikalavo grąžinti avansą. Iš sprendime nurodytos UAB „Multisauga“ pozicijos priešieškinyje matyti, jog UAB „Multisauga“ pripažino šiuos raštus gavusi, teigė, kad UAB „Verslo bitė“ nepateikė jokių patikimų įrodymų dėl netinkamo sutarties įvykdymo. Sprendime nurodyta, jog UAB „Multisauga“ į pretenzijas nereagavo, nesiėmė priemonių prekių trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad bylos šalių sudaryta sutartis nutraukta 2012 m. gruodžio 13 d., UAB „Multisauga“ 2012 m. gruodžio 14 d. grąžino UAB „Verslo bitės“ sumokėtą avansą, o 2013 m. kovo 6 d. aktu UAB „Verslo bitė“ grąžino UAB „Multisauga“ visas iš jos gautas prekes. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančio 2013 m. kovo 6 d. priėmimo–perdavimo akto bei prie jo pridėtų perduodamų atgal prekių aprašymų su fotonuotraukomis (jie yra neatskiriama perdavimo–priėmimo akto dalis) akivaizdžiai matyti, kad UAB „Multisauga“ UAB „Verslo bitei“ buvo perdavusi patalynę, kuri visiškai neatitiko sutarties priede nurodytos gaminių techninės specifikacijos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

39Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad apie prekių kiekio ir kokybės trūkumus ieškovė sužinojo tada, kai į ją su pretenzija kreipėsi UAB „Verslo bitė“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pretenzijų gavimas, sutarties nutraukimas ir avanso grąžinimas įrodo, kad apie prekių, kurias ieškovė nurodo gavusi iš atsakovės, kiekio ir kokybės trūkumus ji sužinojo 2012 m. rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Atsakovė pagrįstai teigia, kad, esant tokiai situacijai, rūpestingas ir atidus verslininkas, žinodamas sutrumpintus ieškinio senaties terminus dėl parduotų daiktų trūkumų, privalėjo į tai reaguoti, pareikšdamas pretenzijas pardavėjui. Tuo tarpu ieškovė tokių priemonių nesiėmė, 2012 m. gruodžio 13 d. grąžino avansą UAB „Verslo bitė“, 2013 m. gruodžio 14 d. sutartis su ja buvo nutraukta. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-9930-595/2013 prekių nekokybiškumą ji neigė, nepašalina fakto apie ieškovės sužinojimą dėl perduotų prekių trūkumų. Šių prekių grąžinimo 2013 m. kovo 6 d. aktas su priedu yra rašytinis įrodymas, jog apie prekių, kurias ieškovė nurodo gavusi iš atsakovės, kiekio ir kokybės trūkumus ji vėliausiai sužinojo 2013 m. kovo 6 d. Ieškinį „Gevainos“ įmonei pareiškusi 2014 m. birželio 9 d., ji praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą šešerių mėnesių ieškinio senaties terminą prekių perdavimo–priėmimo aktui nuginčyti.

40Dėl praleisto ieškinio senaties termino ieškovei neįrodžius atsakovės parduotų daiktų trūkumų (nenuginčijus, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. aktu atsakovė ieškovei perdavė ne visą kiekį prekių, o perduotos prekės yra nekokybiškos), 2013 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-9930-595/2013 nustatytos aplinkybės dėl „Multisaugos“ bendrovės UAB „Verslo bitei“ perduotų prekių nekokybiškumo neturi reikšmės apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo išvadų įvertinimui. Apeliantės prejudicinėmis įvardijamos išvados nagrinėjamu atveju įrodo ne IĮ „Gevaina“ ieškovei perduotų prekių kiekio ir kokybės trūkumus, o ieškovės UAB „Verslo bitė“ perduotų prekių, nepasirašant prekių perdavimo–priėmimo akto, trūkumus. 2012 m. rugsėjo 17 d. prekių perdavimo–priėmimo aktu „Gevainos“ įmonės „Multisaugos“ bendrovei perduotų prekių kiekis ir kokybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas, šiuo aktu perduotų prekių trūkumams įrodyti apeliacine tvarka vertinamoje byloje ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų su 2012 m. rugsėjo 17 d. perduotų prekių kiekio ir kokybės vertinimu susijusių pirmosios instancijos teismo išvadų, nurodytų ieškovės apeliaciniame skunde.

41Dėl priešieškinio

42Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių 2012 m. rugsėjo 24 d. prekių priėmimo–perdavimo aktu jai perduotų prekių grąžinimą atsakovei.

43Apeliantės nurodomame atsakovės atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-9930-595/2013 3 puslapyje 2 pastraipoje, kurios, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas neįvertino, nurodoma , jog IĮ „Gevaina“ pagal sutartį su ieškove likusios reikalingų prekių dalies jai neperdavė dėl to, kad UAB „Verslo bitė“ vienašališkai nutraukė su UAB „Multisauga“ sudarytą sutartį, UAB „Multisauga“ nebevykdė ir tolesnių įsipareigojimų IĮ „Gevainai“ pagal 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutartį, t.y. nemokėjo už pateiktas prekes pagal sutartyje numatytą grafiką (pirma įmoka turėjo būti atlikta 2012 m. rugsėjo 28 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiame procesiniame dokumente nėra atsakovės pripažinimo, jog ieškovė jai grąžino 2012 m. rugsėjo 24 d. perduotas prekes. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. perdavimo–priėmimo aktu atsakovė ieškovei perdavė ne visas sutarties 2 priede nurodytas prekes (drabužius). Iš sutarties 3.3 punkto matyti, kad sutarties dėl drabužių perdavimo įvykdymo terminas yra nuo 2012 m. spalio 28 d. iki spalio 31 d. Dėl 2012 m. rugsėjo 24 d. perduotų prekių apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovė E. M. paaiškino, kad ligoninė prekių nebepriėmė, prekės liko pas ją, prekes savo transportu nuvežė ir grąžino atsakovei. Minimas atsakovės procesinis dokumentas ir atsakovės atstovo paaiškinimas, kad tokio prekių grąžinimo ir jų priėmimo jis neprisimena, patvirtina ne faktą, jog šias prekes IĮ „Gevaina“ priėmė, o tai, kad atsakovė ieškovei neperdavė likusios prekių dalies. Analogiškai prekių grąžinimo nepatvirtina atsakovės nuoroda atsiliepimo į ieškinį 2 puslapio 4 pastraipoje apie tai kad „...prekės pagal sutarties priedą Nr. 1 buvo perduotos (buvo bandomos perduot) ieškovui 2012-09-17 (b.l. 13) ir 2012-09-24 (b.l. 37) perdavimo-priėmimo aktais...“. Dėl to, kad prekes šiais aktais atsakovė perdavė ieškovei, ginčo nėra, todėl frazę apie bandymą prekes perduoti nėra pagrindo laikyti atsakovės pripažinimu, jog ieškovė jai grąžino 2012 m. rugsėjo 24 d. priimtas prekes. Atsakovė nurodė, kad bandymu perduoti ji vadino ketinimą perduoti likusią drabužių dalį. Nei 2014 m. balandžio 29 d., nei 2014 m. gegužės 21 d. ieškovės pretenzijose atsakovei nėra nurodyta, jog 2012 m. rugsėjo 24 d. aktu priimtos prekės buvo grąžintos atsakovei, nėra jokio atsakovės pripažinimo apie šių prekių priėmimą. Apeliantės argumentai, kad, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-9930-595/2013, antstolio sudarytuose kilnojamojo turto sąrašuose nėra 2012 m. rugsėjo 24 d. prekių priėmimo–perdavimo akte Nr. G/01045 nurodytų prekių, šių prekių grąžinimo taip pat neįrodo (ieškovės buveinėje jų galėjo nebūti ir dėl kitų priežasčių) (CPK 185 straipsnis). Minėta, kad pagal 2012 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo pardavimo sutartį nuosavybės teisė į prekes pirkėjui pereina pasirašius PVM sąskaitą–faktūrą arba prekių perdavimo–priėmimo aktą, todėl logiška manyti, kad įgytų nuosavybės teisių atsisakymas (prekių grąžinimas) turi būti įforminamas tuo pačiu būdu (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

44Ieškovei prekių grąžinimo neįrodžius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jos atsakovei sutartyje numatytą prekių kainą ir netesybas.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Byloje priimtu papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas atsakovės patirtas 744,71 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidas sumažino iki 268,80 Eur, šią išvadą detaliai pagrindė. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nesutiktina su apeliante atsakove, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojančia LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo redakcija, pagal kurią prašyta priteisti advokato pagalbos išlaidų suma nebuvo per didelė. Papildomu sprendimu priteista advokato pagalba atsakovei buvo suteikta iki 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymo Nr. 2015-03968 įsigaliojimo. Atsakovei ir jos atstovams esant pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, 21 procento bylinėjimosi išlaidų nekompensavimas nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

47Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas nekeistini ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 420,54 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad netenkinami abiejų šalių apeliaciniai skundai, jos atsakovei iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

48Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

49Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą ir 2015 m. birželio 5 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti šalių pasirašytą... 4. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. šalys sudarė pirkimo pardavimo... 5. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti 80 531,31 Lt... 6. Nurodė, kad pagal sutartį atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovės... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 9. Sprendė, kad ieškovė, kaip verslo subjektas, turėjo pareigą, pasirašydama... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad sprendimas nepagrįstas ir... 12. Teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu ieškinio senaties terminas skaičiuotinas... 13. Teismas dėl ieškovės nurodytų prejudicinių faktų byloje nepasisakė ir... 14. Teismas nepasisakė dėl prekių kokybės. Šalis siejo verslo santykiai, kas... 15. Nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė neįrodė iš atsakovės gautų prekių... 16. Prekės neatitiko sutarties reikalavimų dėl nesąžiningų ar neatsargių... 17. Teismas nepagrįstai nepripažino 2012 m. rugsėjo 17 d. prekių... 18. Teismas nepagrįstai pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. prekių priėmimo–perdavimo... 19. Teismas neanalizavo civilinės atsakomybės sąlygų, sprendimas yra... 20. Prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį... 21. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad papildomas sprendimas nepagrįstas... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 22 d. civilinėje byloje... 23. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad net 21 procentą bylinėjimosi... 24. 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras priėmė įsakymą... 25. Prašo panaikinti papildomo sprendimo dalį, kuria nepriteistos 475,91 Eur... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 30. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas,... 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 32. Dėl 2012 m. rugsėjo 17 d. aktu perduotų prekių trūkumų ir nuostolių... 33. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiam aktui nuginčyti ieškovė yra... 34. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 35. Ginčo šalių tarpusavio teises ir pareigas nustato 2012 m. rugpjūčio 20 d.... 36. Apeliantė ieškovė teisingai teigia, kad sprendžiant, jog apie savo... 37. Remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda... 38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė apie... 39. Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad... 40. Dėl praleisto ieškinio senaties termino ieškovei neįrodžius atsakovės... 41. Dėl priešieškinio... 42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 43. Apeliantės nurodomame atsakovės atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje... 44. Ieškovei prekių grąžinimo neįrodžius, pirmosios instancijos teismas... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Byloje priimtu papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas atsakovės... 47. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas ir... 48. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą ir 2015 m....