Byla 1-334-957/2015

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei, dalyvaujant vertėjui Audriui Krušnai, prokurorui Valdemarui Baranauskui, kaltinamajam K. N., kaltinamojo gynėjui advokatui Bogdan Chranovskij, nukentėjusiajai L. Ž., nukentėjusiosios atstovei advokato padėjėjai Dinai Olševskajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. N., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Vilniuje, registruotas ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, išsilavinimas vidurinis, teistas: 1) Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2) Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 300 MGL (37500 Lt) dydžio bauda;

2kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje,

Nustatė

3K. N., 2007 m. spalio 10 d., Vilniuje, gatvėje prie Tauro kalno, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas L. Ž. pasitikėjimu, nupasakojęs jai pelningo verslo aplinkybes, pasirašė su ja paskolos sutartį ir iš L. Ž. paėmė 100000 Lt, patikinęs panaudoti šiuos pinigus UAB „( - )“ veikloje, susijusioje su cemento pirkimu, bei pažadėjęs grąžinti juos iki 2008 m. sausio 16 d., tačiau gautų pinigų į jokį verslą neinvestavo, nes tokio tikslo ir neturėjo, o panaudojo savo poreikių tenkinimui, t. y. panaudojęs apgaulę užvaldė L. Ž. priklausančius pinigus taip padarydamas jai 100 000 Lt dydžio turtinę žalą.

4Kaltinamasis K. N. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su L. Ž. susipažino kažkur 2007 m. vasario – kovo mėnesiais, per jos pažįstamą. L. Ž. turėjo įmonę „( - )“, užsiiminėjo mediena, bet neišėjo biznis. Kai susipažino su L. Ž., buvo derybos dėl „( - )“ atskirai, jis turėjo dar gerus ryšius Vokietijoje ir ieškojo klientų. Buvo trys vokiškos firmos, nepamena jų pavadinimų, visi dokumentai buvo pas R. Š., jis buvo pareikalavęs pažymos, kad vokiečių firma prekiauja cementu, ji buvo pateikta, beje, jam neseniai paskambino vienas iš Š. akcininkų ir jis perdavė popierių, kuris patvirtina, kad yra cementas, sakė, kad R. Š. sunaikino visus dokumentus. Rudenį jis susipažino su rusais pirkėjais, nepamena firmų pavadinimų, daug laiko praėjo, buvo daug įmonių, jam reikėjo asmeniškai pinigų, kad važiuotų į Rusiją, Vokietiją vesti derybų, t. y. asmeninėms kelionės išlaidoms, todėl buvo pasirašyta paskolos sutartis su L. Ž. ir ji paskolino tam pinigus. Kitaip sakant skolinosi pinigus asmeniškai, nes norėjo padaryti cemento biznį, vystyti, važinėti. L. Ž. viską atvirai žinojo, kad vyko derybos, jis aiškino jai, kad yra cementas, ji visus dokumentus turėjo. Jis pasakė L. Ž., kad jam reikia pinigų asmeninėms išlaidoms, važinėti į Rusiją, sakė, kad tai susiję su cemento bizniu, bet ne pirkimu, tada jie pasirašė paskolos sutartį ir buvo tokia sąlyga apiforminti L. Ž. darbą įmonėje, bet jis galėjo priimti tik antra eile į darbą, nes pagrindinė jos veikla buvo „( - )“. Jie pasirašė darbo sutartį, L. Ž. buvo priimta, dar buvo sąlyga, kad ji irgi ieškos klientų ir ves derybas. Atrodo 2007 metais L. Ž. jis priėmė į darbą spalio mėnesį, po paskolos sutarties pasirašymo. Pinigus iš L. Ž. gavo grynais, bet ne gatvėje prie banko, kaip sakė. Paskolos sutartyje buvo nustatytas terminas iki 2008 m. sausio, bet su pratęsimu. Gavo pinigus, išvažiavo į Rusiją, Vokietiją, daug į komandiruotes važinėjo derinti klausimus, viskas buvo tvarkoje, tik po metų pradėjo lįsti nemalonumai. 2008 m. sausio 16 d. dar buvo vystomas biznis, buvo keletas kontraktų, buvo vestos derybos, buvo pasirašytos preliminarios sutartys, protokolai apie pirkimą – pardavimą tarp vokiečių, rusų ir kitų. Jis pasakė L. Ž., kad gali uždirbti pinigus, bet negali grynais mokėti, galėjo tik su Vokietija pasirašyti, kad jo „( - )“ bus kaip tarpininkas ir gauti į sąskaitą pinigus, ir su L. Ž. firma pasirašyti, kad jai irgi pervesti pinigus. Paskui, kai suėjo terminas, jis perspėjo L. Ž., ji paprašė gauti procentą nuo sutarties, jis susiskambino su Vokietija, nuvažiavo ir jie paaiškino, kad grynais pinigais nieko negalima, tik kaip įmonė už tarpininkavimą gali gauti procentą, todėl jis ėjo į VMI klausti, kaip tai padaryti. Šie sakė, reikia pasirašyti jungtinės veiklos sutartį firmai su firma, ir jie su L. Ž. pasirašė jungtinės veiklos sutartį, jis negalėjo mokėti grynų, nebuvo įmanoma. Cementą jis ketino pirkti kaip tarpininkas, jo reikalas buvo surasti pirkėją, su L. Ž. kartu dirbo, ji apie sandėrį viską žinojo, L. Ž. žinojo, kaip ėjo derybos, ar pasirašytos sutartys, L. Ž. vaidmuo buvo papildomai ieškoti jeigu yra pirkimui klientų, ji keletą per pažįstamus surado, bet šie atsisakė. 2008 m. sausio 16 d. jis dar darė biznį, tačiau nerinko kvitų, kur leido pinigus, nes leido asmeninėms reikmėms. L. Ž. jis pasakojo viską, ji buvo kartu visose derybose. Buvo jai nurodyta cemento pirkimo-pardavimo kaina ir buvo pinigų suma nurodyta, jis rodė L. Ž. el. laiškus, kiek perka vokiečiai, kiek perka pirkėjai ir skirtumą. Kiek išeina, L. Ž. puikiai žinojo, paslapčių nebuvo, sumų jis neprisimena. Už tas sutartis būtų buvę nuo tonos kažkur 1 doleris, ten nėra procentai, 12,5 tūkstančių tonų cemento viename laive, norėjo pirkti 5-6 laivus, gal ir didesnė suma buvo, viską L. Ž. jis pasakojo ir ji puikiai viską žinojo. 2012 m. vasario 21 d. jis teistas už savo pasitikėjimą, draugavo su viena moteriške ir prapuolė jo vekseliai, jis nuosprendžio neskundė, nes nespėjo pagal sveikatą, ten irgi cemento biznis su „( - )“, bet ten kita padėtis buvo. Tuo metu jis vyko daug kur į užsienį į Miuncheną, Maskvą, Sankt Peterburgą, Kiolną. Vyko lėktuvu. Turbūt turėtų būti išlikę duomenys oro uostuose vykimo, paskui keletą kartų su mašina važiavo. Nepamena, ar turi kontaktus asmenų, su kuriais bendravo, kur vykdavo. Jungtinės veiklos sutartį pasirašė su L. Ž. kaip „( - )“ su įmone „( - )“, o su „( - )“ buvo visiškai kitokia sutartis. Tarpininkavimo sutartis nebuvo būtina įtraukti į įmonės žurnalus pagal tuometinius įstatymus, neatsimena, ar pateikė sutartis, buvo ir su Vokietija pasirašyta sutartis, kad tarpininkauja kaip įmonė. Jis pradėjo atidavinėti pinigus, bet L. Ž. neparašė raštelio, jis jai asmeniškai grynais atidavė į rankas pasitikėdamas žmogumi, o kai jos paprašė pasirašyti raštelį, kad gavo pinigus, ji sakė pasirašys, kai jis viską grąžins, o paskui L. Ž. jam surašė lapelį, kiek jis skolingas ir ten išeina vos ne milijonas, tai nuo to ir prasidėjo visi ginčai. Jis norėjo su L. Ž. susitikti, dalinai atiduoti, bet ji nekėlė ragelio, po to tyrėja jam pasakė, kad L. Ž. nenori bendrauti, prašė uždrausti bendrauti. Atiduodant pinigus L. Ž., jie buvo dviese, buvo „IKI“ parduotuvėje Žirmūnų g. Jis rado savo užrašus, kur jai atidavinėjo, tai 2008 m. rugsėjo 18 d. 3610 Lt atiduota, 2008 m. spalio, gruodžio mėnesiais atiduota, 2009 metų gegužės mėnesį atiduota. Sudėjus tas sumas gaunasi apie 14 000 Lt, paskui L. Ž. pradėjo atsisakyti pasirašyti, kad gavo pinigus, tai jis paskui įsirašė pokalbį savo telefonu, kai ji prisipažino, kad jis grąžino pinigus, bet mažesnę sumą, t. y. L. Ž. pripažino 10 000 Lt sumą. Jis pasitikėjo žmogumi ir nepaėmė apie tai raštelio, po to kai prasidėjo ginčai, kai L. Ž. pradėjo žodžiu reikalauti vis didesnių sumų, nežinia už ką. Šias sumas gražino po to kai jam skolingi asmenys grąžindavo jo paskolintas nedideles sumas. Iki susipažinimo su L. Ž. 2007 metais jis cemento versle dirbo kaip tarpininkas, jį supažindino Lenkijoje lenkai su vokiečių firmomis. Jo įmonė bendravo su jais dėl nuodų pirkimo, o Rusijoje vėliau atsirado kontaktai, pats jų ieškojo per pažįstamus. Pats vokiškai jis nekalba, su vokiškomis įmonėmis vyko derybos per vertėją, iš Vokietijos pusės vertėjai buvo. „( - )“ buvo viena iš įmonių, dar dvi buvo. Jis vyko ir į „( - )“, nepamena, kuriame mieste, atrodo, nepavažiuojant Miuncheno 70 km, kitos buvo Kiolne ir Vakarų Berlyne. Nuo 2007 iki 2008 metų pabaigos jie su „( - )“ šioje srityje dirbo. Skolinosi pinigus dar ir iš kitų, bet visai kitais reikalais. Nepavyko verslas, nes „( - )“ paskutinę minutę atsisakė. Jis nežinojo, kad L. Ž. 100 tūkstančių litų turi, tik jai sakė, kad tokia suma reikalinga. Kai nepavyko verslas, pradėjo grynais atidavinėti pinigus. Kai važinėjo į komandiruotes turėjo su savimi pinigų, išsikeisdavo juos Lietuvoje keityklose. Jis dirbo ir su kitokia įmone, su Rusija, bet ten nedideli pinigai buvo, nepamena pavadinimų. Jie pirkdavo mašinomis cementą, jo reikalas buvo suvesti tarpininkavimą, jis tarpininku kaip fizinis asmuo buvo, ten pelno buvo 300-400 dolerių, rusai jam grynais Vokietijoje atsiskaitė, kad nemokėti pavedimo. Įmonėje „( - )“ tokia sistema buvo, kad jie turėjo licenciją su gamintojais ir įmonės gaudavo kvotas, kiek gali per metus parduoti produkcijos. „( - )“ veiklos srities jis nežino, bendravo tik dėl cemento, neklausė, kuo dar papildomai vertėsi. L. Ž. jam yra davusi raštelį, kiek jis jai skolingas. Pagal raštelį jis neva skolingas už neįvykusį cemento sandėrį 50 000 dolerių. Dėl Sodros nieko negali suprasti, dėl buhalterės nežino, ji ten savo firmoje buhalterei nemokėjo, o dėl „Hondos“, tai L. Ž. nuomojo jam šią mašiną, pats jis buvo „Honda“ firmoje, jie sakė, L. Ž. nuomojo iš jų mašiną, jų atsiliepimai apie L. Ž. kaip nuomininkę blogi, sakė gali apie tai raštą parašyti. Kodėl turi 12 000 Lt už Honda mokėti, kas ta einamoji skola irgi nežino, neaišku. L. Ž. pradėjo reikalauti iš jo atlyginimo 1200 Lt, jis jai pasakė, kad ji nedirbo nieko, sakė jai sutartyje 350 Lt numatyta. Smolenske L. Ž. prašė sužinoti dėl jos pinigų, jis nuvažiavo, sužinojo, kad nėra tokios įmonės, buvo „įsūdyti“ pinigai. Dėl „Medicinos banko“ kredito – L. Ž. kaip įmonė „( - )“ gavo kreditą iš „Medicinos banko“ ir turėjo užstatytą žemę, jis buvo jai suradęs pirkėją, suvedė juos kaip tarpininkas, buvo pirkėjas atvažiavęs, bet L. Ž. paskutinę minutę pakėlė kainą ir žemės pardavimas nepavyko. Punkto 2009 m., 2010 m. „( - )“ jis nesupranta. Kas tas aukcionas – irgi nežino. Prašymas padėti Smolenske piniginiais reikalais buvo neoficialus prašymas, jis buvo L. Ž. prašymu Smolenske ir Vitebske, jam davė Vitebske adresą, jis išsiaiškino, kad ta firma neturi pinigų, miškas parduotas, firma neegzistuoja. Nepamena, kada tai buvo, bet važiavo už savo pinigus, tam reikalui buvo panaudoti ir iš L. Ž. pasiskolinti pinigai. Kai sužinojo, kad Smolenske neegzistuoja firma, daugiau neturėjo su tuo reikalų. Į R. Š. kreipėsi, kad padėtų L. Ž., sakė jis turi ten gerus pažįstamus juristus, bet ir pats po to sakė, kad neįmanoma nieko padaryti. Padedant L. Ž. su žemės pirkimu irgi turėjo išlaidų – mašinai, telefonams, naudojo tuos paskolintus pinigus, kaip savo asmeniškus pinigus, visur važinėdamas ir skambindamas išlaidų patyrė, kažkur nuo 5000-7000 Lt, nes buvo tarptautiniai skambučiai. Kai buvo pasirašyta paskolos sutartis ir gavo pinigus, L. Ž. buvo žinomos cemento biznio aplinkybės, ji žinojo, kaip jis tarpininkavimu užsiiminėja. Paskolinta suma buvo jam kaip fiziniam asmeniui asmeninėms reikmėms, pasirašė sutartį kaip fizinis asmuo. Paskolinti pinigai buvo išleisti važinėjimui, ne kartą važiavo, vos ne du tris kartus į mėnesį į Rusiją, Vokietiją, Smolenską, Vitebską, su pirkėju dėl žemės. Jis sutinka grąžinti L. Ž. pasiskolintus pinigus, jam reikia tam laiko, bent jau 8-9 mėnesių, bet ne tą sumą, kur parašė popieriuje, o išskaičiavus grąžintus pinigus, gaunasi, kad 86 000 Lt liko grąžinti, sutinka grąžinti tokią sumą. Jam nebuvo žinoma, kad L. Ž. dėl skolos kreipėsi civilinio proceso tvarka, negavo jokių laiškų. Jo sveikatos būklė dabar tokia, kad jis turi 70 proc. nedarbingumą, invalidas, gali dirbti tik 30 proc., bet iš tiesų negali, nes labai dideli apribojimai, per du metus, kai L. Ž. rašė skundus pablogėjo ir sveikata, reikia keisti kelio sąnarius, bet neįmanoma, nes podagrinis artritas, nemato dešinė akis, kairė irgi blogėja, hipertonija, širdis, inkstai, praktiškai nuo streso pablogėjo.

5Nukentėjusioji L. Ž. apklausiama teisme parodė, kad jos išsilavinimas aukštasis, Vilniaus universitetas, finansų kibernetika, ekonomika. Per pažįstamus 2007 metų pradžioje susipažino su K. N., kalbėjo su juo dėl cemento verslo. K. N. prisistatė „afganu“, sudarė apie save įspūdį patikimo asmens, jis šlubuoja, patyrė sužeidimų Afganistane, ji pasitikėjo juo. Tada jie pakalbėjo apie jos problemas su bizniu Smolenske, ten buvo pervesti pinigai ir iškilo problemų, kurias reikėjo kažkaip spręsti. Ji patikėjo K. N., kadangi šis pasakė, kad nėra problemų, ten yra savi žmonės, afganai, jie padės, sakė, jog apsiima spręsti klausimą. Jie susipažino su biznio sistema ir K. N. pasakė, jeigu ji investuoja pinigus į cemento verslą, tada jis padės, išspręs visas problemas, kažkodėl ji juo patikėjo, pagalvojo, kad galima išspręsti rimtus reikalus, ir jie neatidėliodami susitarė susitikti. K. N. nurodė, kad galima pradėti verslą, susijusį su cementu, ji apie tai domėjosi, bet nesitikrino, ar K. N. užsiima cemento verslu, nežino kaip galėjo tai patikrinti. Su K. N. aptarė, kad yra galimybė užsiimti cemento verslu, pasirašė vienus dokumentus dėl 150 tūkstančių tonų cemento, kitą sutartį dėl 170 tūkstančių tonų cemento, 2008 m. sausio 28 d. pasirašyta jungtinės veiklos sutartis. Prieš pasirašant paskolos sutartį, buvo verslo planas žodžiu aptartas, dėl cemento verslo planas. Tai lėmė jos apsisprendimą paskolinti 100 000 Lt 2007 m. spalio 10 d. Rašytinio verslo plano nebuvo, po to buvo jungtinės veiklos sutartis. K. N. pakvietė pas save į namus, supažindino su seserimi, prisistatė, kad jis firmos direktorius, o sesuo vyr. buhalterė „( - )“. Tą dieną jie pasirašė tris sutartis, darbo sutartį. Ji norėjo investuoti pinigus į cemento verslą, būti toje firmoje „( - )“ ir K. N. įdarbino ją į darbą, pasirašė paskolos sutartį, kad ji duos 100 000 Lt vystyti verslą. Pinigus ji davė K. N. į rankas, sutartyje nurodė, kad fiziniam asmeniui. Pasirašė tris sutartis – darbo sutartį, paskolos sutartį, kad davė pinigus ir jungtinės veiklos sutartį dėl cemento. Jungtinės veiklos sutartį pasirašė įmonės „( - )“ vardu 2008 metais su K. N., kuris irgi kaip direktorius „( - )“ veikė, pasirašė dėl cemento sutartis. Dokumentai buvo tvarkoje, 100 000 Lt jos asmeniniai pinigai buvo pirmas įnašas cemento verslui. Jie susitiko prie „Medicinos banko“, Vilniuje. Ji „Medicinos banke“ 2007 m. spalio 12 d. nuėmė iš banko pinigus ir perdavė K. N. bei pasirašė raštelį, kad perdavė. Paskolos sutartis buvo 2007 m. spalio 10 d., jie pradėjo savo verslą 2007 m. spalio 12 d., o K. N. paruošė sutartį 2007 m. spalio 10 d., nors ji atidavė pinigus 2007 m. spalio 12 d., pas jį tokia taktika viską supainioti. Skolino pinigus kaip fiziniam asmeniui, nežino, kodėl skolino kaip fiziniam asmeniui, K. N. pasakė, kad taip bus patogiau, jai nekilo joks įtarimas. Sutarties netvirtino pas notarą. Paskolos sutartis buvo sudaryta iki 2008 m. sausio 16 d., bet paskui pratęsdavo, nors joje nenurodyta, tačiau skolinama būtent cemento verslui. Tekstą paskolos sutartyje užpildė K. N., ji susipažino su tuo tekstu ir pasirašė, niekas nevertė pasirašyti. Po to kai ji atidavė visus pinigus, prasidėjo sąstingis, K. N. tempė laiką ir paskui vienu momentu ji pastebėjo, kad yra atleista iš darbo „( - )“. Niekaip negalėjo suprasti, kaip tai galėjo atsitikti. K. N. buvo davęs tris dokumentus pasirašyti mašinoje, gal ir iš ten parašas apie atleidimą. Ji negavo nė cento už darbą, buvo priimta į darbą, susitikinėjo su K. N., susitikinėjo tai prie vienos kavinės, tai prie kitos, toks buvo darbas, bet nebuvo jokių rezultatų. Ji prašė iš jo pinigų, o K. N. sakė, kad viskas tvarkoje, sakė, kad pas jį buvo komisija, patikrino visus dokumentus. Paskui ji prašė K. N., kad grąžintų paskolintus pinigus, jis sakė, kad pinigai yra cemento biznyje, nenurodė, kada grąžins, jis vis atidėliojo grąžinimą, pasirašydavo ant sutarties. Nežino, kada tiksliai į policiją nusprendė kreiptis, jis visą laiką žadėjo ir melavo, tai neva jo pinigai prokuratūroje, tai kažkokiam versle. Sutartį jungtinės veiklos pasirašė 2008 metais, o paskolos sutartį 2007 m. spalio 10 d., kažkiek gal anksčiau nei du mėnesiai po pažinties. Dėl paskolos grąžinimo ji kreipėsi civiline tvarka, buvo išduotas teismo įsakymas, bet vėliau gavo atsakymą, kad nežinoma K. N. gyvenamoji vieta, todėl teismo įsakymas buvo panaikintas. K. N. sakė, kad 100 000 Lt skolinama būtent cemento bizniui. Šiuo metu jis nėra nė kiek grąžines. 256 000 Lt civilinis ieškinys jau turėtų būti perskaičiuotas eurais, bet tokia suma yra teisinga. 2007 m. spalio 10 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis, o jungtinės veiklos dvi sutartys 2008 m. sausio 28 d., kodėl buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis vėliau, negali atsakyti. Iki paskolos suteikimo ji turėjo verslo patirties, pirkdavo kažką ir pardavinėdavo. Dėl šios situacijos kelis kartus kreipėsi į teismą, tačiau nieko nepavyko . Be to, jai K. N. neišmokėjo algos už visus metus. Pilna raštelių, kad K. N. neva grąžins pinigus tada ir tada, o paskui galiausiai pasakė, kad nebus pinigų, iš to ji suprato, kad jis sukčiauja. Po to, kai jie pasirašė paskolos sutartį, buvo pokalbiai dėl cemento. Jungtinės veiklos sutarties pasirašymas ir darbo sutarties pasirašymas buvo tam, kad tinkamai vykdyti cemento verslą, tai buvo pagrindas. Per bendravimo su K. N. laikotarpį iš jo įmonės ar iš paties K. N. nebuvo pranešta apie nepasisekimą su verslu. Per tuos 7 metus, K. N. nieko neaiškino apie verslą, vienu metu jis sakė, kad pavyko, yra du laivai su cementu, bet yra problemų, kurios sprendžiasi, o rezultate pasakė, kad nieko nėra, jis taip pasakė bylos tyrimo metu. Kai sudarinėjo sutartis ji manė, kad biznio planas buvo realus, nežino, kame problemos. Galvojo biznis pavyko, tačiau K. N. pasisavino pinigus. Šiandien suprato, kad nebuvo verslas vykdomas. Su K. N. nebuvo pokalbio, kad jis grąžino pinigus. Per visą tą laikotarpį nebuvo jokių kitų reikalų, skolinimųsi ar pinigų sumokėjimo su K. N.. Gali būti, kad yra rašiusi kokį nors raštelį apie tai, kiek K. N. yra skolingas. Be to, ji atidavė K. N. originalius dokumentus dėl automobilio Honda. K. N. sakė, kad jo afganai išspręs klausimą, jis paėmė tą dokumentų paketą ir negrąžino. Taigi už tuos dokumentus jis skolingas 17140 Lt. Smolenske liko 22000 eurų, K. N. turėjo išsiųsti savo žmones, kurie turėjo atvežti tuos pinigus, bet nieko nėra. Dėl byloje pateikto raštelio L. Ž. paaiškino, kad ji su K. N. periodiškai susitikinėjo, jo sesers panašus raštas, todėl abejoja ir negali pasakyti, ar jos raštelis, parašas tai ne jos. Dėl turinio gali būti, kad atitinka. 100 000 investicija – atitinka, 50 000 dolerių sutartis – atitinka, čia pagal jungtinės veiklos sutartį, ten yra nurodyta teisė reikalauti tokių pinigų, jie pasirašė šiai sumai sutartį.

6Sodra 20 000 – tai čia yra nepriemoka, nes jai nemokėjo atlyginimo, nuo 2007 m. iki šios dienos negavo nė kapeikos. Buhalterė 12 000 Lt – tai čia užmokestis jos įmonės buhalterei. Honda 12 000 – mašina specialiai, kad nuvažiuoti į Smolenską ir atvežti arba pinigus, arba išspręsti reikalą, nes K. N. paėmė originalius Smolensko dokumentus ir negrąžino, tai nuoma mašinos. Ragaišis 10 000 - tai čia draugas, kuris jai paskolino 10 000, K. N. turėjo sumokėti tai, nes paliko ją be pinigų, algos nemokėjo, todėl ji pasiskolino ir gyveno iš tų pinigų. Įsipareigojimai – atleista be įspėjimo, grąžinti skolą iš Smolensko, Med. Bankas – padengti kreditui, UAB „( - )“ su klaustukais – nesusiję su byla. Dėl 14 000 Lt grynais, kad neva K. N. grąžino ir yra garso įrašas, tai jis negrąžino nei 10 000 nei 14 000 Lt. Dėl garso įrašo L. Ž. paaiškino, kad buvo toks pokalbis, bet iš tikrųjų jai niekada K. N. nedavė pinigų. Frazė apie 10 000, tai tik vyko pokalbis, pirmą kartą sakė 14 000, antrą kartą 10 000, jis norėjo, kad ji prisipažintų ko nebuvo.

7Liudytojas R. Š. apklausiamas teisme parodė, kad K. N. pažįsta beveik 7-8 metai. K. N. kažkas atvedė prieš 7-8 metus su daug pasiūlymų ir su naftos pasiūlymais, vienas iš pasiūlymų buvo su cementu susijęs. Girdėjo, kad jis tarnavo su M., kad jis tikras „afganas“. Tada jis (R. Š.) užsiiminėjo transportu, logistika ir vadovavo įmonei UAB „( - )“. Jie turėjo gerus ryšius Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, tuo metu buvo labai aktualus cementas, buvo visur jo trūkumas dėl ir to buvo sudarytas kontraktas. Jie patikrino, kad įmonė „( - )“ egzistuoja, kad veikia Vokietijoje, o K. N. turėjo UAB „( - )“ įmonę, tai buvo tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ sudarytos sutartys dėl cemento. K. N. buvo daug ką siūlęs, bet rezultatas toks, kad cemento nebuvo, o jie prarado ir laiko, ir pinigų, kodėl su jis su K. N. pasirašė sutartį, sunku net pasakyti. N. pasakojo, kad yra žmogus, kuris turi gerus ryšius Vokietijoje, pasakė jo vardą ir pavardę, jo pavardė, atrodo, A.. Pradžioje jis (R. Š.) nekalbėjo su A., važiavo ir kalbėjo ten K. N. ir kai neatėjo vienas laivas, neatėjo kitas, prasidėjo bendravimas. Jis bendravo su tuo asmeniu Vokietijoje, tai buvo pilietis iš Kazachstano, jis ten dirbo, jie gavo visus dokumentus, buvo kažkokia veikla, bet cemento nebuvo, akredityvas buvo neatšaukiamas, jie po to sužinojo, kad paėmė kreditą Vokietijoje, o jų įmonė sumokėjo ir bankui, ir palūkanas. Už vieną laivą jie išstatė, atrodo, 1 120 000 dolerių, virš milijono, paėmė kreditą litais, daug prarado. Sunku pasakyti, ar įmonė Vokietijoje vykdė veiklą, bet turėjo dokumentus, kad ji veikia. K. N. žinojo apie tą įmonę, tai buvo jo partneris. Su L. Ž. jis susipažino, kai atėjo K. N. ir paprašė padėti L. Ž. su Medicinos banku, o antras prašymas buvo padėti Smolenske dėl medienos, bet buvo sunku suprasti, kokia ten problema. K. N. prašė padėti L. Ž. Smolenske, žinojo, kad jis (R. Š.) turi gerus ryšius Rusijoje. Jis atsakė K. N., kad negali padėti ir dalyvauti, o su L. buvo po to du ar trys susitikimai ir ji jį informavo, kad paskolino 100 000 Lt K. N. dėl cemento, tai jam buvo tiesiog juokinga, nes ten cemente tokie pinigai juokingi. Tas pokalbis su L. Ž. buvo gal 2009-2010 metais, o jo su K. N. kontraktas buvo 2008 metais. Biznis nevyko, nei vienas laivas neatplaukė. K. N. daug pasakojo pasakų, kodėl biznis nevyko. Jo nuomone, biznis nepavyko, nes cemento nebuvo pas tą K. N. žmogų, tuo metu buvo cemento bumas, ateidavo K. N., pasakodavo savo problemas, jis pats turėjo maržą po 3-4 dolerius už toną. Su „( - )“ jie pasirašinėjo dokumentus elektroniniu būdu, buvo sudaryta sutartis. Buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis cemento tiekimui. Nežino, ar „( - )“ galėjo paimti pinigus iš akredityvo, šiaip neįmanoma ateiti nuimti pinigų, bet jis kaip „Deutsche“ banko klientas gali paprašyti kreditinės linijos. Liudytojo žiniomis, buvo paprašyta. Su A. jis bendravo du kartus jau po to kai buvo nepristatytas cementas, klausė jo, kur cementas, šis atsakė, kad daug ką pavedė K. N., jis sakė nesitikrino, ar yra pirkėjas. Kad cemento nebuvo R. Š. suprato, nes pagal kontraktą neatėjo cementas ir Klaipėdos logistikos kompanija informavo, kad telegrama su ID numeriu neatėjo, jo tiesiog nebuvo. Kontraktas buvo neįvykdytas, jie nieko negavo, o ar buvo cemento įmonėje „( - )“, jis nežino. K. N. pasirašė aktą, kad yra skolingas jo įmonei. Pasirašė nuostolių pripažinimo aktą su „( - )“, skolinga jiems „( - )“. Jie kreipėsi į ekonominę policiją, gautas atsakymas, kad trūksta įrodymų. Jis neatsisakė jokio cemento iš „( - )“, kad kita firma gali pristatyti cementą, tokios pažymos jis nematė.

8Liudytojas J. V. apklausiamas teisme parodė, kad su K. N. gyvena Parko gatvėje, gal kokius 6 metus jį žino. K. N. jį įdarbino statybininku, o kuo jis užsiima, nežino. Jis turi „Ford transit“ autobusiuką, K. N. paprašė atlaisvinti garažą ir pervežti daiktus į kitą garažą Bokšto g., ten buvo kažkokie dokumentai maišuose, jis jų neskaitė. Buvo atvejis, kad jis norėjo pirkti ,,Volkswagen Jetta“, K. N. sakė, duok avansą, automobilio jis nematė, davė K. N. 200 Lt, o jis atgal atidavė pinigus. Jis buvo susitikęs su L. Ž., ji pasakė, kad K. N. sėdi kavinėje, jis nuėjo, pamatė jį ten ir pasakė: „neduodi mašinos, duok pinigus“, pas K. N. buvo kažkoks rulonas, iš ten jis ištraukė pinigus ir jam davė, nelabai žiūrėjo jis į tą ruloną. Tai buvo vasara, praėjo daug laiko, neatsimena, kuriais metais buvo, 2011 metais gali būti, kad buvo. L. Ž. jis pažįsta, nes turi autobusiuką ir padėjo jai pervežti daiktus.

9Liudytoja B. N. apklausiama teisme parodė, kad ji gyvena ( - ), dabar brolis atskirai gyvena. Anksčiau dirbo vyr. finansininke, įmonei vadovavo direktorė D., o paskui kai ji išėjo, „( - )“ direktorius buvo K. N.. L. Ž. ji matė tik porą kartų, pirmą kartą pamatė, kai atvedė K. N. ir sakė, kad dirbs pas juos, buvo gal 2007 metų rudenį. Ji pasakė, kad pagal viską reikia sudaryti darbo sutartį, ji buvo sudaryta, ji ją užpildė, kokios jos pareigos turėjo būti, nepamena, atlyginimas buvo pagal darbo sutartį nustatytas standartinis, kokia alga, kiek valandų dirba, nepamena jau. K. N. sakė priima L. Ž. į darbą, nes reikia darbuotojo. Apie paskolą buvo pokalbis vėliau, o ne darbo sutarties pasirašymo metu, K. N. sakė, pas L. Ž. pasiskolino, nesakė, kokią sumą ir ji nematė dokumentų. Ji tvarkė įmonės dokumentus, nematė sutarties. K. N. tuo laikotarpiu buvo direktorius, vadovavo visiems darbuotojams, jie teikė paslaugas – deratizacija, dezinfekcija, oficialiai pas juos cemento veiklos nebuvo. Apie cementą iš brolio negirdėjo, nematė įmonėje su tuo susijusių dokumentų. Nematė jungtinės veiklos sutarčių tarp ( - ) ir L. Ž., matė tik sutartis dėl paslaugų, kai reikėdavo sąskaitas faktūras rašyti. Brolis sakė, kad atidavė skolą, ar tai 14 000 Lt. Ji klausė kur apie tai popierius, tačiau šis atsakė, kad L. Ž. nedavė jokio popieriaus. Nežino, ar K. N. ir iš kitų žmonių skolinosi pinigus, nesidomėjo, ne jos reikalai. „( - )“ naudojosi banko paslaugomis, ten buvo patikrintos įplaukos ir jos buvo visos už paslaugas, kurias jie teikė. Jeigu K. N. būtų ėmęs pinigus iš banko grynaisiais ir įnešęs į kasą, ji tai matydavo, pas juos niekada nebuvo didelių sumų, paslaugos po 20-30 Lt, jeigu imdavo pinigus, pildydavo kasos įplaukas.

10Iš 2012 m. lapkričio 28 d. L. Ž. pareiškimo matyti, kad ji K. N. veiksmuose įžvelgia sukčiavimo požymius ir prašo dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą (T. 1, b. l. 21-23).

11Iš 2013 m. balandžio 18 d. ieškinio matyti, kad L. Ž. prašo iš K. N. priteisti 246 000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l, 33-34).

12Iš 2012 m. rugpjūčio 16 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. Ž. pateikė dokumentus bei K. N. raštelius, kuriuose pastarasis įsipareigoja grąžinti skolą (T. 1, b. l. 36-60).

13Iš 2013 m. kovo 29 d. akistatos protokolo matyti, kad K. N. bei L. Ž. pasiliko prie savo parodymų (T. 1, b. l. 87-91).

14Iš 2012 m. lapkričio 27 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. Ž. pateikė darbo sutarties kopiją, analogiškas originalus dokumentas pateiktas ir B. N. (T. 1, b. l. 192-193, T. 3, b. l .75-77).

15Iš 2013 m. vasario 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas K. N. telefonas bei duomenys iš SIM kortelės (T. 1, b. l. 95-120).

16Iš nuostolių pripažinimo akto bei Jungtinės veiklos sutarties matyti, kad tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - ) buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl cemento pirkimo (T. 3 , b. l. 63-69).

17Iš 2014 m. birželio 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti UAB „( - )“ darbo dokumentai, užmokesčio žurnalai ir kt. (T. 3, b. l. 81-108).

18Iš 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties kopijos matyti, kad buvo atsisakyta priimti L. Ž. pareiškimą dėl skolos iš K. N. priteisimo teismo įsakymų, nes skolininko gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos (T. 4, b. l. 19).

19Iš 2007 m. spalio 10 d. sutarties kopijos matyti, kad K. N. iš L. Ž. pasiskolino 100 000 Lt ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2008 m. sausio 16 d. kartu sumokėdamas palūkanas, sutartyje padaryti rankraštiniai prierašai apie sutarties pratęsimą (T. 4, b. l. 21-22).

20Iš 2008 m. sausio 28 d. Jungtinės veiklos sutarčių kopijų matyti, kad UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ sudarė dvi jungtinės veiklos sutartis dėl cemento (T. 4, b. l. 24-21).

21Iš 2006 m. spalio 26 d. sutarties kopijos matyti, kad S. K. padovanojo L. Ž. 100 000 Lt (T. 4, b. l. 92).

22Iš 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad tarp L. Ž. ir K. N. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai (T. 4, b. l. 94-102).

23Iš 2014 m. sausio 29 d. nutarimo matyti, kad aukštesnysis prokuroras panaikino 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš K. N. (T. 4, b. l. 138-139).

24Iš Vilniaus miesto trečiojo aplinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžio matyti, kad K. N. pripažintas kaltu dėl keturių sukčiavimų padarytų 2006 m. gruodžio mėnesį dvi veikos, 2007 m. rugsėjo mėnesį, 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais po vieną veiką (T. 5, b. l. 28-37).

25Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

26BK 182 straipsnio 2 dalyje (galiojusioje veikos padarymo metu) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagal BK 190 straipsnį, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

27Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo K. N. kaltė padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

28Kaltinamasis K. N. neneigia 2007 m. spalio 10 d. su nukentėjusiąja L. Ž. sudaręs paskolos sutartį ir iš jos pasiskolinęs 100 000 Lt, norėdamas šiuos pinigus panaudoti savo veikloje, susijusioje su prekyba cementu, kuria jis neva užsiėmė kaip tarpininkas. Visgi kaltinamasis tvirtina, kad jokios pagaulės prieš nukentėjusiąją nenaudojo, cemento verslas buvo realus, tačiau jis nepavyko dėl kitų asmenų kaltės, be to, jis teigia, kad dalį pinigų, t. y. 14 000 Lt L. Ž. grąžino. Teismas tokius kaltinamojo parodymus iš dalies vertina kritiškai kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir remiasi tik ta jų dalimi, kuri atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad išties, bylos duomenys patvirtina, jog tarp fizinių asmenų K. N. ir L. Ž. 2007 m. spalio 10 d. buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 100 000 Lt, kurioje nenurodyta paskolos paskirtis, nurodytos mokėtinos palūkanos, paskolos grąžinimo terminas 2008 m. sausio 16 d. (T. 4, b. l. 21-22). Tokio fakto neneigė ir pats K. N., tai patvirtino ir L. Ž.. Pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji apklausiami teisme patvirtino, kad minėtoje sutartyje nurodytą pinigų sumą L. Ž. perdavė K. N..

29Taigi, iš pirmo žvilgsnio tarp kaltinamojo K. N. ir L. Ž. tuo metu iš esmės lyg ir susiklostė paskolos civiliniai teisiniai santykiai. Vis tik byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios susiklostė ne civiliniai teisiniai santykiai, o kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Kaip jau minėta, esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010, 2K-185-895/2015 ir kt.). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Teismo vertinimu tai, kad kaltinamasis K. N. panaudodamas apgaulę įgijo didelės vertės (100 000 Lt) svetimą, t. y. nukentėjusiajai L. Ž. priklausantį, turtą, patvirtina eilė byloje surinktų įrodymų bei jais nustatytų faktinių aplinkybių.

30Pirmiausia pažymėtina, kad nukentėjusioji L. Ž. proceso eigoje, taip pat ir teisme ne kartą parodė, kad ją kažkas iš draugų supažindino su K. N. kaip patikimu verslininku, kaltinamasis taip pat sudarė sėkmingo verslininko įspūdį, kurį sustiprino pareiškimais apie tai, kad yra tarnavęs Afganistane, dėl to turi nemažai ryšių ir Rusijoje, kad gali padėti jai išspręsti jos problemas dėl ankstesnio jos verslo Rusijoje. Ji juo patikėjo, pagalvojo, kad galima išspręsti rimtus reikalus, ir jie neatidėliodami susitarė susitikti. K. N. nurodė, kad galima pradėti verslą, susijusį su cementu, ji apie tai domėjosi, bet nesitikrino, ar K. N. užsiima cemento verslu, nes nežinojo kaip galėjo tai patikrinti. Bendraujant su K. N. šis jai žodžiu pateikė, pasak jo, perspektyvų ir pelningą verslo planą, susijusį su tarpininkavimu cemento versle bei nurodė, kad jam šiam verslui reikalingi pinigai ir jie sudarė 100 000 Lt paskolos sutartį būtent šiam verslui daryti. Šie jos asmeniniai pinigai buvo pirmas įnašas cemento verslui. Pažymėtina, kad apklausiamas teisme K. N. taip pat parodė, kad rudenį jis susipažino su rusais pirkėjais, nepamena firmų pavadinimų, daug laiko praėjo, buvo daug įmonių, jam reikėjo asmeniškai pinigų, kad važiuoti į Rusiją, Vokietiją vesti derybas, t. y. asmeninėms kelionės išlaidoms, todėl buvo pasirašyta paskolos sutartis su L. Ž. ir ji paskolino tam pinigus. Kitaip sakant skolinosi pinigus asmeniškai, nes norėjo padaryti cemento biznį, vystyti, važinėti, o L. Ž. viską atvirai žinojo, kad vyko derybos, jis aiškino jai, kad yra cementas, ji visus dokumentus turėjo. Taigi, faktą, kad dar iki 2007 m. spalio 10 d. paskolos sutarties sudarymo ir 100 000 Lt perdavimo kaltinamasis ir nukentėjusioji aptarinėjo cemento verslą ir aptariami pinigai buvo skirti šiam verslui vystyti, patvirtino jie abu. Vis gi teismas neturi pagrindo spręsti, kad toks verslas apskritai egzistavo ir, kad K. N. pinigus iš L. Ž. skolinosi būtent šiam verslui vystyti. Pirmiausia pažymėtina, kad L. Ž. parodė, kad po to, kai ji su K. N. sudarė paskolos sutartį ir paskolino jam 100 000 Lt, prasidėjo sąstingis, K. N. tempė laiką, nieko, t. y. jokio verslo, nevyko. Kaip garantą, kad ji dalyvaus cemento versle K. N. jos prašymu ją įdarbino „UAB „( - )“, po to jos įmonė UAB „( - )“ pasirašė jungtinės veiklos sutartį su UAB „( - )“, tačiau joks verslas ir toliau nevyko, cemento nebuvo. Vėliau ji prašė K. N., kad grąžintų paskolintus pinigus, jis sakė, kad pinigai yra cemento biznyje, nenurodė, kada grąžins, jis vis atidėliojo grąžinimą, pasirašydavo ant sutarties. Antra, pats K. N. nepateikė jokių objektyvių duomenų apie neva jo vystytą cemento verslą, apsiribodamas vien itin abstrakčiais paaiškinimais, nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių buvusius kokius nors susitarimus dėl cemento, išskyrus neaiškios kilmės raštelius, nurodydamas neaiškias įmones, kurių teismo posėdyje negalėjo įvardinti net buvimo vietos (miesto). Pažymėtina, kad ir jo pasirašytose Jungtinės veiklos sutartyse nurodyti itin abstraktūs ir niekuo nepatvirtinti pareiškimai. Be to, jis tik abstrakčiai nurodė, kaip vyko į derybas, nepateikė jokių vykimo dokumentų, kurie galėtų patvirtinti jam kokias nors palankias aplinkybes. Taigi, teismas pažymi, kad kaltinamojo K. N. teiginiai apie 100 000 Lt gautų iš nukentėjusiosios L. Ž. panaudojimą vystant cemento verslą, vykstant į komandiruotes bei derybas Rusijoje bei Vokietijoje, tačiau nenurodant konkrečių įmonių šiose valstybėse, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Tai, kad nebuvo jokio cemento verslo, o tik K. N. kalbos apie jį, taip pat pastarojo pateikiami neaiškios kilmės dokumentai, kurie neva susiję su cemento verslu, patvirtino ir liudytojas R. Š., kuris taip pat parodė, kad K. N. pas jį kažkas atvedė prieš 7-8 metus su daug pasiūlymų, vienas iš pasiūlymų buvo su cementu susijęs. Girdėjo, kad jis tarnavo su M., kad jis tikras „afganas“. Jie patikrino, kad įmonė „( - )“ egzistuoja, kad veikia Vokietijoje, o K. N. turėjo UAB „( - )“ įmonę, tai buvo tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ sudarytos sutartys dėl cemento. K. N. buvo daug ką siūlęs, bet rezultatas toks, kad cemento nebuvo, o jie prarado ir laiko, ir pinigų, kodėl su jis su K. N. pasirašė sutartį, sunku net pasakyti. K. N. pasakojo, kad yra žmogus, kuris turi gerus ryšius Vokietijoje, pasakė jo vardą ir pavardę, jo pavardė, atrodo, A.. Pradžioje jis nekalbėjo su A., tačiau kai neatėjo vienas laivas, neatėjo kitas, prasidėjo bendravimas. Jis bendravo su tuo asmeniu Vokietijoje, tai buvo pilietis iš Kazachstano, jis ten dirbo, jie gavo dokumentus, buvo kažkokia veikla, bet cemento nebuvo. Sunku pasakyti, ar įmonė Vokietijoje vykdė veiklą, bet turėjo dokumentus, kad ji veikia. Biznis nevyko, nei vienas cemento laivas neatplaukė. K. N. daug pasakojo pasakų, kodėl biznis nevyko. Tačiau biznis nepavyko, nes cemento nebuvo pas tą K. N. žmogų. Su A. jis bendravo du kartus jau po to kai buvo nepristatytas cementas, klausė jo, kur cementas, šis atsakė, kad daug ką pavedė K. N., jis sakė nesitikrino, ar yra pirkėjas. Tai, kad cemento nebuvo R. Š. suprato, nes pagal kontraktą neatėjo cementas ir Klaipėdos logistikos kompanija informavo, kad telegrama su ID numeriu neatėjo, jo tiesiog nebuvo. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad apskritai nebuvo jokio cemento verslo ir K. N. tokią skolinimosi priežastį L. Ž. nurodė kaip apgaulę, siekdamas ją įtikinti sudaryti su juo paskolos sutartį, stiprina ir tas faktas, jog jis Vilniaus miesto trečiojo aplinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl keturių sukčiavimų padarytų: 2006 m. gruodžio mėnesį - dvi veikos, 2007 m. rugsėjo mėnesį, 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais po vieną veiką. Šiuo nuosprendžiu be kita ko nustatyta ir tai, kad dar 2006 metų gruodžio bei vėliau 2008 metų rugsėjo mėnesiais K. N. panaudodamas analogišką schemą, nurodydamas analogiškas skolinimosi priežastis (cemento verslą), apgaule užvaldė dviejų nukentėjusiųjų pinigus (T. 5, b. l. 28-37). Pastaruoju nuosprendžiu taip pat nustatyta faktinė aplinkybė, kad jokio cemento verslo aptariamu laikotarpiu K. N. nevykdė, o visi jo veiksmai (dokumentų pateikimas, sutarčių projektai, pažadai ir t.t.) prieš pasiskolinant pinigus iš nukentėjusiųjų nukreipti įgyti jų pasitikėjimą ir rodo jo išankstinę tyčią padaryti sukčiavimą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą, turtinę teisę. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013 ir kt.). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad tie faktai, jog nukentėjusiajai L. Ž. kaltinamasis K. N. pristatytas jos draugės, pats kaltinamasis save pateikė kaip tarnavusį Afganistane garbingą asmenį, turintį puikių ir įtakingų ryšių Rusijoje sėkmingą verslininką, pristatė sėkmingą, nors ir neegzistuojantį, verslo planą, nupasakojo galimą pelną, taip pat jei nukentėjusioji investuos į jo verslą, pažadėjo padėti dėl jos problemų, susijusių su kitu verslu, o gavus pinigus vėliau žadėjo grąžinti pinigus vis atidėliodamas terminą ir sugalvodamas naujas negrąžinimo priežastis, laikytini esmine apgaule piktnaudžiaujant pasitikėjimu, t. y. apgaule turėjusia lemiamą įtaką nukentėjusiosios apsisprendimui sudaryti su K. N. paskolos sutartį ir perduoti jam 100 000 Lt.

31Teismas atmeta kaltinamojo gynėjo argumentus, kad tarp kaltinamojo K. N. ir nukentėjusiosios L. Ž. susiklostė paskolos civiliniai teisiniai santykiai, kurie neperaugo į baudžiamuosius teisinius, nes nukentėjusioji neprarado galimybės (tokia galimybė nebuvo esmingai pasunkinta) savo teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, pvz., reikšti civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad išties, byloje L. Ž. buvo pateikusi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos iš K. N. priteisimo, o toks teismo įsakymas buvo priimtas. Tačiau nepavykus jo įteikti K. N. jis panaikintas ir L. Ž. išaiškinta teisė kreiptis į teismas ginčo teisenos tvarka, o to L. Ž. nepadarė. Taigi ji išties neprarado galimybės savo teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien tik galimybės reikšti civilinį ieškinį turėjimas savaime nepatvirtina išimtinai civilinio teisinio pažeidimo pobūdžio. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tais atvejais, kai nukentėjusysis yra įtraukiamas į jam nenaudingą sandorį, baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį gali patvirtinti ir tai, jog sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008, 2K-78/2009, 2K-133/2010, 2A-7-9/2013). Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl BK 182 straipsnio taikymo, svarbios tokios aplinkybės, kad K. N. šios sutarties sudarymo metu jau buvo skolingas eilei asmenų dėl analogiškų veikų (nustatyta pirmiau aptartu įsiteisėjusiu nuosprendžiu), jis šios aplinkybės tardamasis dėl skolos sąmoningai L. Ž. nenurodė, be to ir pats parodė, kad nors skolą pripažįsta, tačiau turto neturi ir šiuo metu skolos grąžinti negali, o grąžins tada, kai jo tiesiogiai neįvardinti, neva esantys, skolininkai jam grąžins skolas. Antra vertus, pažeistų teisių gynimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo kriterijus dažniausiai yra reikšmingas tuo atveju, kai ketinimas pasisavinti svetimą turtą susiformuoja jau po apgaulės panaudojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-185-895/2015), tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad K. N. ketinimas pasisavinti nukentėjusiosios L. Ž. turtą susiformavo dar iki apgaulės panaudojimo.

32Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į faktą, jog K. N. panaudojant apgaulę įgyti nukentėjusiajai L. Ž. priklausantys 100 000 Lt viršija BK 190 straipsnyje numatytą ribą (250 MGL), nuo kurios turtas pripažįstamas esančiu didelės vertės, konstatuoja, kad K. N. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje.

33Dėl bausmės skyrimo

34ir BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatų taikymo kaltinamajam K. N.

35Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. N. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Teismas byloje nenustatė pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies bei 62 straipsnio 1 ar 2 dalių nuostatas ir skirti kaltinamajam švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę, todėl jam skirtina bausmė BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. Nustatydamas kaltinamajam K. N. skirtinos bausmės dydį, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

36Pirmiausia teismas įvertina K. N. kaltės formą, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – K. N. padarė sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia. Piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios, turinčios problemų dėl verslo, pasitikėjimu įgijo jos turtą, kuris yra didelės vertės ir itin svarbus turtinių rūpesčių turinčiai vyresnio amžiaus nukentėjusiajai. Kartu teismas spręsdamas bausmės dydžio nustatymo kaltinamajam K. N. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į šio asmens asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. K. N. veikos padarymo metu buvo neteistas, teistas tik po veikos padarymo (T. 5, b. l. 26-37), tačiau už savo pobūdžiu panašias veikas, administracine tvarka baustas (T. 5, b. l. 40-46), psichiatrijos ir narkologinėse įskaitose neįrašytas (T. 5, b. l. 48-50). K. N. išsituokęs, vyresnio amžiaus, jo sveikatos būklė gana bloga. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam K. N. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Remiantis pirmiau išdėstytomis bausmės dydžiui nustatyti reikšmingomis aplinkybėmis K. N. skirtina dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bent iš dalies padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo bei teisingumo principams.

37Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos 2014 m. gegužės 30 d. nutarimu įtariamajam K. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (T. 5, b. l. 17-18).

38BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Įstatymo leidėjo priimtu 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, nors K. N. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo ankstesnė BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri nesuteikė teismui galimybės taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams ir už tyčinius sunkius nusikaltimus. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina nuteistojo K. N. teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamąją galią.

39Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Pažymėtina, kad K. N. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nors K. N. neikur nedirba, anksčiau teistas du kartus, tačiau veiką už kurią pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu, padarė būdamas dar neteistas, kitu nuosprendžiu jis taip pat teistas už turtinius nusikaltimus padarytus tuo pačiu laikotarpiu. Jis teismo posėdyje išreiškė valią atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą per devynis mėnesius. Pažymėtina, kad K. N. pateikė dokumentus, jog laikotarpiui nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. jam nustatytas tik 30 procentų darbingumas (T. 6, b. l. 15-16). Dokumentai patvirtina, kad jis gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 procentai. Jo darbingumo lygio pažymoje nurodyta net dvylika diagnoziu kodų, t. y. išvardintos dvylika ligų lėmusių nedarbingumo nustaymą. Be to medicinos įstaigos pateikti medicininiai dokumentai rodo, kad jam nustatyta pirminė arterinė hipertenzija, gretutiniai susirgimai stabili įtampos ir ramybės krūtinės angina (T. 5, b. l. 165). Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės, apibūdinančios kaltinamąjį, jo sveikatos būklę, nesmurtinį jo padarytos veikos pobūdį, leidžia spręsti, kad bausmės tikslai kaltininkui gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti K. N. galimybę pakeisti savo gyvenimo būdą ir pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant tam tikras pareigas. Sprendžiant dėl pareigų nustatymo teismas atsižvelgia į paties K. N. teismo posėdyje padarytą pareiškimą, kad žalą jis atlygins per devynis mėnesius ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi nustato jam pareigą atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

40Dėl civilinio ieškinio ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

41Byloje nukentėjusioji L. Ž. pareiškė civilinį ieškinį patirtai 246 000 Lt (atitinka 71246,52 Eur) turtinei ir 10 000 Lt (atitinka 2896,20 Eur) neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 33-34).

42Nukentėjusiosios L. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

43Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje kaltinamąjį K. N. pripažinus kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, jis turi pareigą atlyginti nukentėjusiajai L. Ž. padarytą turtinę žalą. Bylos duomenimis K. N. iš nukentėjusiosios apgaule įgijo 100 000 Lt (atitinka 28962 Eur), tai matyti iš nukentėjusiosios parodymų, taip pat ir iš apgaule sudarytos paskolos sutarties tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios (T. 4, b. l. 21-22). Taigi būtent tokia apimtimi kaltinamasis K. N. turi atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Nors kaltinamasis teismo posėdyje teigė, kad nukentėjusiajai grąžino 14 000 Lt, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių dokumentų. Šią aplinkybę kaltinamasis įrodinėja tik garso įrašu, kuriame dviejų asmenų pokalbyje (vokas T. 6, b. l. 30) yra tam tikrų užuominų, apie grąžintą „dešimtį“ neįvardintos valiutos, tačiau teismas neturi pagrindo pripažinti, kad kalbama būtent apie dešimt tūkstančių litų ir, kad tokia ar panaši suma apskritai buvo grąžinta L. Ž.. Pažymėtina, kad aptariamame garso įraše itin šiurkščiai ir emocionaliai, vartodami keiksmažodžius kalbasi du asmenys. Esant tokiam pokalbiui apskritai sudėtinga suvokti apie ką vyksta pokalbis ir kiek jis atspindi tiesios, o kiek emocijų proveržį. Antra vertus teismas laiko neįtikinama K. N. versiją, jog jis, būdamas verslininkas, žinodamas, jog tarp jo ir nukentėjusiosios susiklostė konfliktiniai santykiai, grąžino kokias nors sumas ir nepasirašė dėl to jokio dokumento. Trečia, apklausiamas teisme jis negalėjo paaiškinti iš kokių lėšų jis grąžino pinigus, nurodydamas, jog tai buvo neaiškių asmenų neva jam grąžintos nedidelės skolos. Taigi, tokių jo teiginių iš esmės niekas nepatvirtina. Priešingai, štai liudytojas J. V. tvirtino, kad ir jam būtent K. N. buvo skolingas nedidelę sumą ir nerodė pastangų ją grąžinti. Kartu teismas pažymi, kad likusi ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina kaip neįrodyta ar neturinti sąsajų su K. N. padaryta nusikalstama veika. Pažymėtina, jog įvertinus tai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta panaudojant apgaulę, t. y. ji iš esmės buvo nukentėjusiosios pingų užvaldymo būdas ir neatitiko tikrosios ją sudariusių šalių valios, t. y. nesukūrė civilinių teisinių santykių, teismas neturi teisinio pagrindo remdamasis jos nevykdymo faktu priteisti nukentėjusiajai delspinigius ar palūkanas. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusiosios L. Ž. neva patirti nuostoliai, galimai negautas darbo užmokestis, ieškinyje nepagrįsti jokiais įrodymais, nors ieškovas pagal CPK 178 straipsnį turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

44Kaip minėta, nukentėjusioji L. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį patirtai 10 000 Lt (atitinka 2896,20 Eur) neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 33-34). Pagal teismų praktiką neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr 2K-150/2014). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad K. N. panaudojęs apgaulę, padaręs BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įgijo L. Ž. priklausančius 100 000 Lt dar 2007 metais ir nuo to laiko daugiau kaip septynerius metus įvairiais būdais vengė juos grąžinti. Iš byloje nukentėjusiosios pateiktų garso įrašų (vokas T. 6, b. l. 31), taip pat byloje esančių susirašinėjimų tarp K. N. bei L. Ž. matyti, kad jie dėl pinigų grąžinimo bendravo gana dažnai, tačiau jis grubiai, vartodamas keiksmažodžius, pakeltu tonu bei piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu vengė atlyginti žalą pateikdamas vis naujas pinigų grąžinimo datas arba nurodydamas neįtikinamas jų negrąžinimo versijas ir taip nuolat palaikė nukentėjusiajai sukeltus dvasinius išgyvenimus dėl fiziniam asmeniui gana didelės sumos netekimo, sukėlė jai nemažai nepatogumų, kadangi ji turėjo gana ilgai bendrauti su teisėsauga, skolintis pinigus pragyvenimui, dalyvauti procesiniuose tyrimo veiksmuose. Teismas įvertina ir kaltinamojo K. N. turtinę padėtį bei sveikatą, kurios nėra geros. Pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas iš dalies ir nukentėjusiajai L. Ž. iš kaltinamojo K. N. priteisina vienas tūkstantis eurų (1000 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu būtent tokia nukentėjusiajai priteistina suma atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

45Byloje nukentėjusioji L. Ž. pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis jos patirtas 450 Eur išlaidas advokato padėjėjos D. Olševskajos paslaugoms apmokėti bei pateikė pinigų priėmimo kvitą (T. 6, b. l. 17-18). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti inter alia iš kaltinamojo išieškoti ir nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios patirtos išlaidos (450 Eur) įvertinus byloje procesinių veiksmų bei teismo posėdžių skaičių, bylos apimtį yra realios, todėl priteistinos iš kaltinamojo K. N..

46Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Nutarė

47K. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

48Vadovaujantis Lietuvos Resapublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, K. N. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant K. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai L. Ž. padarytą turtinę žalą.

49Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

50K. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

51Iš K. N. nukentėjusiajai L. Ž. priteisti 28962 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 450 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

52Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „( - )“ dokumentus, palikti saugoti su byla.

53Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus... 2. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje,... 3. K. N., 2007 m. spalio 10 d., Vilniuje, gatvėje prie Tauro kalno, ikiteisminio... 4. Kaltinamasis K. N. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė,... 5. Nukentėjusioji L. Ž. apklausiama teisme parodė, kad jos išsilavinimas... 6. Sodra 20 000 – tai čia yra nepriemoka, nes jai nemokėjo atlyginimo, nuo... 7. Liudytojas R. Š. apklausiamas teisme parodė, kad K. N. pažįsta beveik 7-8... 8. Liudytojas J. V. apklausiamas teisme parodė, kad su K. N. gyvena Parko... 9. Liudytoja B. N. apklausiama teisme parodė, kad ji gyvena ( - ), dabar brolis... 10. Iš 2012 m. lapkričio 28 d. L. Ž. pareiškimo matyti, kad ji K. N. veiksmuose... 11. Iš 2013 m. balandžio 18 d. ieškinio matyti, kad L. Ž. prašo iš K. N.... 12. Iš 2012 m. rugpjūčio 16 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti,... 13. Iš 2013 m. kovo 29 d. akistatos protokolo matyti, kad K. N. bei L. Ž.... 14. Iš 2012 m. lapkričio 27 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti,... 15. Iš 2013 m. vasario 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas K. N.... 16. Iš nuostolių pripažinimo akto bei Jungtinės veiklos sutarties matyti, kad... 17. Iš 2014 m. birželio 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti... 18. Iš 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties kopijos matyti, kad buvo atsisakyta... 19. Iš 2007 m. spalio 10 d. sutarties kopijos matyti, kad K. N. iš L. Ž.... 20. Iš 2008 m. sausio 28 d. Jungtinės veiklos sutarčių kopijų matyti, kad UAB... 21. Iš 2006 m. spalio 26 d. sutarties kopijos matyti, kad S. K. padovanojo L. Ž.... 22. Iš 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad... 23. Iš 2014 m. sausio 29 d. nutarimo matyti, kad aukštesnysis prokuroras... 24. Iš Vilniaus miesto trečiojo aplinkės teismo 2012 m. vasario 21 d.... 25. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados... 26. BK 182 straipsnio 2 dalyje (galiojusioje veikos padarymo metu) nustatyta... 27. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo K. N. kaltė padarius... 28. Kaltinamasis K. N. neneigia 2007 m. spalio 10 d. su nukentėjusiąja L. Ž.... 29. Taigi, iš pirmo žvilgsnio tarp kaltinamojo K. N. ir L. Ž. tuo metu iš... 30. Pirmiausia pažymėtina, kad nukentėjusioji L. Ž. proceso eigoje, taip pat ir... 31. Teismas atmeta kaltinamojo gynėjo argumentus, kad tarp kaltinamojo K. N. ir... 32. Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu... 33. Dėl bausmės skyrimo ... 34. ir BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatų taikymo... 35. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. N. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir... 36. Pirmiausia teismas įvertina K. N. kaltės formą, padarytos veikos pavojingumo... 37. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo... 38. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis,... 39. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė. Teismų praktikoje... 40. Dėl civilinio ieškinio ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti... 41. Byloje nukentėjusioji L. Ž. pareiškė civilinį ieškinį patirtai 246 000... 42. Nukentėjusiosios L. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės... 43. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas... 44. Kaip minėta, nukentėjusioji L. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį... 45. Byloje nukentėjusioji L. Ž. pateikė prašymą pripažinti proceso... 46. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 47. K. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 48. Vadovaujantis Lietuvos Resapublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2... 49. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio... 50. K. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 51. Iš K. N. nukentėjusiajai L. Ž. priteisti 28962 Eur turtinei ir 1000 Eur... 52. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės... 53. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...