Byla 2A-943-460/2012
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo pripažinimo neteisėtomis, dėl su darbo santykiais susijusių drausminių nuobaudų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovės (apeliantės) A. M. ir atsakovės (apeliantės) UAB „EMIRA“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-424-255/2012 pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „EMIRA“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo pripažinimo neteisėtomis, dėl su darbo santykiais susijusių drausminių nuobaudų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovės (apeliantės) A. M. ir atsakovės (apeliantės) UAB „EMIRA“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė A. M. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti 2011-07-07 atsakovės UAB „EMIRA“ direktoriaus įsakymą Nr. 11/273/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo“ neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti 2011-07-07 atsakovės UAB „EMIRA“ direktoriaus įsakymą Nr. 11/274/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo“ neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti UAB „EMIRA“ darbo sąlygų ieškovei pakeitimą nuo 2011-07-04 neteisėtu; pripažinti ieškovės atleidimo iš darbo 2011-08-01 UAB „EMIRA“ direktoriaus įsakymą Nr. 11/282/VID neteisėtu, į darbą negrąžinti, priteisti iš atsakovės 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 3 457,95 Lt; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos po 1 152,65 Lt už mėnesį; priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2007-12-12 pradėjo dirbti UAB „EMIRA“ Klaipėdos mieste esančiame padalinyje konsultante. 2007 ir 2008 metais jos darbo vieta buvo viena iš UAB „EMIRA“ tuo metu turėtų pagal užsakymą gaminamų baldų ekspozicijų, įrengtų prekybos centruose „Ermitažas", „Šilas", „Nemuno Baldai“, „Minijos baldai“. Šiose baldų ekspozicijose buvo sumontuotos kelios spintos su stumdomomis durimis, kompiuterizuota darbo vieta su specializuota programine įranga, kuria būdavo apskaičiuojama spintos kaina, įvairūs spintų gamyboje naudojamų medžiagų pavyzdžiai, kėdė, vieta asmeniniams daiktams pasidėti. Buvo sudaryta galimybė parodyti lankytojams galimą spintos komplektaciją bei kompiuteriu suskaičiuoti tokios spintos kainą. Kiekvienu atveju, kai surastas klientas užsisakydavo baldus, buvo mokama papildomai 30 Lt prie atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad iki 2011-07-03 buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų. 2011 metų birželio 9 d. išsiuntė UAB „EMIRA“ pareiškimą, kad grįžta į darbą, tačiau darbdavys atsiuntė pranešimą, kad padalinys Klaipėdos mieste yra uždarytas ir pasiūlė darbą Vilniuje, taip pat pasiūlė nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 125 str. Nežinodama, kur bus jos darbo vieta, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Inspekcijos darbuotoja J. K. skambino UAB „EMIRA", po skambučio ir elektroninio susirašinėjimo 2011-07-01 gavo laišką, kuriame vyr. buhalterė pranešė darbo vietos adresą Taikos pr. 80, UAB „Naujasis turgus“ turgavietėje ir nurodė darbo laiką, tačiau nebuvo nurodytas pietų laikas. 2011-07-04 nuvykus Taikos pr. 80, susitiko su UAB „EMIRA“ direktoriumi I. T.. Direktorius parodė turgaus salėje esantį stalą ir pasakė, kad tai bus darbo vieta ir kad kiekvieną savaitę gali tekti dirbti vis kitur. Po to jis pasiūlė būti atleistai šalių susitarimu, išmokant vieną vidutinį atlyginimą, tačiau ieškovė nurodo, kad pasiūlymo atsisakė. Direktorius siūlė pasirašyti dokumentą, pakeičiantį darbo sutartį ir pabloginantį darbo sąlygas, ji parašė, kad su darbo sąlygų pakeitimu nesutinka, pasirašė ant atskiro lapo ir atidavė I. T.. Naujoje darbo vietoje nebuvo ekspozicijos nei kompiuterizuotos darbo vietos su specializuota programine įranga, kuria apskaičiuojama spintos kaina, pakankamo gamyboje naudojamų medžiagų pavyzdžių ir net kėdės. Tualetas turgavietėje buvo mokamas, nebuvo kur pasidėti asmeninių daiktų ir įmonės duotų lankstinukų bei medžiagų pavyzdžių. Darbas buvo toks: žmogui reikėdavo paduoti UAB „EMIRA" lankstinuką ir pasakyti, kad jei nori užsakyti spintą, tai gali skambinti ar užeiti į lankstinuke nurodytas ekspozicijas. Supratusi, kad administracija neteisėtais būdais siekia priversti išeiti iš darbo ir pažeidžia teisės aktus, dėl netinkamų darbo sąlygų pateikė skundą Valstybinei darbo inspekcijai. 2011-07-07 po darbo gavo darbdavio el. laišką, kuriame nurodoma, kad nauja darbo vieta yra Turgaus a. 5, kur ji iš viso neturėjo jokios darbo vietos. Darbas buvo lauke, ji turėjo vaikščioti po turgavietę ir dalyti lankstinukus. Nesutinka su direktoriaus įsakymu Nr. 11/23/VID skirta drausminė nuobauda – įspėjimu, nes UAB „EMIRA" sąmoningai nesuteikė informacijos apie pietų laiką ir specialiai nuo 14 iki 15 valandos pasiuntė tikrintojus tam, kad galėtų skirti drausminę nuobaudą, net nepareikalavę paaiškinimo. Ieškovė nurodo, kad jos prašymu sutuoktinis 2011-07-07 10 val. 30 min. elektroniniu paštu jos darbdaviui išsiuntė dokumentus. Tuo pagrindu direktorius įsakymu Nr. 11/274/VTD skyrė antrą drausminę nuobaudą – įspėjimą, be jokio pagrindo nusprendęs, kad jos nėra darbo vietoje. Jokio paaiškinimo prieš skiriant nuobaudą iš jos vėl nebuvo pareikalauta. 2011-07-11 registruotu laišku išsiuntė pareiškimą, kuriame nurodė priežastis, dėl kurių atsisakė vykti į Turgaus a. 5, ir dar kartą išreiškė nesutikimą dėl pakeistų darbo sąlygų. 2011-07-15 ryte jai paskambino iš UAB „EMIRA" ir siūlė nutraukti darbo sutartį „šalių susitarimu“, tačiau sutarties sąlygų suderinti nepavyko. Ieškovės manymu, laukti teismo sprendimo ir dirbti pakeistomis sąlygomis, kai darbdavys ieško būdų susidoroti, buvo neįmanoma, todėl 2011-07-20 ji nusiuntė paaiškinimą ir pareiškimą, kuriame nurodė, kad į darbą neateis. Ieškovė pažymi, kad nuo pranešimo apie grįžimą į darbą dienos prasidėjo stresas, nes darbdavys darbuotoją ignoravo, o nuo 2011-07-04 prasidėjo psichologinis spaudimas: buvo neteisėtai skirtos dvi drausminės nuobaudos, ji buvo priversta skųstis Valstybinei darbo inspekcijai, dėl mėginimo neteisėtai atleisti pablogėjo sveikata: dėl patiriamo streso nuolat jausdavo nerimą, baimę, sutriko virškinimas, sutriko miegas, teko kreiptis į gydytoją, kuris skyrė raminamuosius receptinius vaistus. Patirtų išgyvenimų pagrindu prašo priteisti neturtinę žalą; trijų mėnesinio vidutinio užmokesčio dydžio kompensaciją ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškinys visiškai nepagrįstas. Atsakovė nesutiko su ieškovės teiginiais, kad UAB „EMIRA“ žymiai pablogino ir pakeitė darbo sąlygas, siekdama ieškovę atleisti už darbo drausmės pažeidimą, kad sąmoningai sudarydavo aplinkybes, leidžiančias skirti drausmines nuobaudas, neaprūpino ieškovės darbo priemonėmis bei neteisėtai atleido ieškovę iš darbo. Nurodo, jog norėjo taikiai išspręsti ginčą, tačiau ieškovė vengė bendradarbiauti, net nekalbėdavo telefonu, todėl buvo bendraujama elektroniniu paštu. Ieškovės argumentai, jog kiekvienu atveju, kai jos surastas klientas užsisakydavo baldus, iki išėjimo motinystės atostogų jai buvo mokama papildomai 30 Lt prie atlyginimo, yra klaidinantys. Ieškovės darbo sutartyje buvo numatytas 1 160 Lt atlyginimas ir ta aplinkybė, kad UAB „EMIRA" ieškovei mokėdavo priedus už gerą darbą, negali reikšti, kad darbuotojui atsirado teisė reikalauti didesnio atlyginimo nei sutartas darbo sutartimi. 2009 m. atsakovė uždarė padalinį Klaipėdoje. Ieškovei grįžus iš vaiko priežiūros atostogų UAB „EMIRA“ pasiūlė ieškovei darbą Vilniuje. Ieškovei atsisakius darbo Vilniuje, atsakovė vien dėl ieškovės įkūrė naują darbo vietą, adresu Taikos pr. 80, Klaipėda, „Naujasis turgus“ turgavietėje. Ieškovė neteisingai kaltina atsakovę, jog jai nenurodė pietų laiko. Konsultančių pietų laikas nurodytas pareiginių instrukcijų 5 punkte, kurias ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių atsisakė pasirašyti. 2007-12-11 su ieškove sudarytoje Darbo sutartyje Nr. 331 nurodytos būtinosios darbo sutarties sąlygos yra šios: 1.1. p. darbovietė – UAB „EMIRA“ Klaipėdos mieste; 1.2. p. tikslios darbo funkcijos – konsultantė; 1.3. p. kitos būtinosios darbo sutarties sąlygos – nėra. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės darbo vieta nepakito – liko Klaipėdoje, liko tas pats atlyginimas ir tos pačios pareigos – konsultantės, galima teigti, kad darbdavys vykdė visas darbo sutarties sąlygas, tačiau ieškovė kėlė darbdaviui nepagrįstus, darbo sutartyje nenumatytus reikalavimus. Atsakovė padarė išvadą, kad ieškovė buvo nepatenkinta tuo, kad grįžus į darbą jai sumažėjo pareigų, tačiau dėl to nesumažėjo sutartimi sutartas atlyginimas bei ieškovės skoniui netiko darbo vietos įrengimas. Atsakovė nurodo, kad ieškovė klaidina teismą dėl darbo grafikų pateikimo: ji gavo darbo grafikus elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė dirbti Turgaus a. 5, Klaipėdoje, ir buvo nuspręsta vėl ją perkelti dirbti į patalpas, esančias Taikos pr. 80, Klaipėdoje, nebuvo įmanoma darbo grafiko paskelbti prieš dvi savaites taip, kaip reikalauja įstatymas. Ieškovė buvo supažindinta su pareigybinėmis instrukcijomis, kuriose nurodytas darbo laikas bei pietų pertrauka. Nors pasirašyti atsisakė, tačiau ieškovė buvo susipažinusi su šiuo dokumentu, kai V. T. atvykęs į Klaipėdą ją asmeniškai supažindino su pareiginėmis instrukcijomis, todėl neturėjo teisės eiti pietauti nuo 14.00 val. iki 15.00 val. bei palikti darbo vietą be priežiūros. Gavęs ieškovės paaiškinimą, kuriame ieškovė nurodo jog nežinojo pietų laiko, UAB „EMIRA“ direktorius panaikino įsakymu skirtą nuobaudą. 2011-07-18 atsakovė išsiuntė ieškovei įsakymą, kad nuo 2011-07-20 ieškovė turi pradėti dirbti Taikos pr. 80, Klaipėdoje. Ieškovei atsisakius dirbti nuo 2011-07-25 ir neatvykus į darbą, ji buvo atleista iš UAB „EMIRA“ užimamų pareigų. Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnyje 9 dalyje numatyti atvejai, kada darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, tačiau aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ieškovei atsisakyti dirbti, nebuvo nustatyta, todėl dėl šios priežasties ieškovė neturėjo teisės atsisakyti dirbti naujoje darbo vietoje Taikos pr. 80, Klaipėdoje. Nurodo, kad vadovaujantis Darbo kodekso 276 straipsnio 4 dalimi pripažino ieškovės atsisakymą dirbti nepagrįstu, neatvykimą į darbą laiko šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Taip pat nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos patirtą neturtinę žalą, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš ieškovę, kurie galėjo būti priežastimi neturtinei žalai atsirasti, todėl ieškinį prašo atmesti.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-06 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; pripažino 2011-07-07 atsakovės UAB „EMIRA“ direktoriaus įsakymą Nr. 11/273/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo“ neteisėtu ir jį panaikino; pripažino 2011-07-07 atsakovės UAB „EMIRA“ direktoriaus įsakymą Nr. 11/274/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo“ neteisėtu ir jį panaikino; pripažino UAB „EMIRA“ darbo sąlygų ieškovei A. M. pakeitimą nuo 2011-07-04 neteisėtu; pripažino ieškovės A. M. atleidimo iš darbo 2011-08-01 UAB „EMIRA“ direktoriaus įsakymą Nr. 11/282/VID neteisėtu, panaikino šiuo įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pripažino, kad 2007-12-11 darbo sutartis Nr. 331, sudaryta tarp A. M. ir UAB „EMIRA“, nutraukta teismo sprendimu nuo 2011-09-12; A. M. į darbą negrąžino, priteisė iš atsakovės 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 3 480 Lt; priteisė A. M. iš UAB „EMIRA“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-07-25 iki 2011-09-12 – 1 869,39 Lt; priteisė 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 5 349,39 Lt sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2011-08-10 iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisė A. M. iš UAB „EMIRA“ 2 000 Lt neturtinės žalos; priteisė iš atsakovės UAB „EMIRA“ 160,47 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš A. M. UAB „EMIRA“ 190 Lt proceso išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio priteisimo – neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 1160 Lt, vykdyti skubiai; sumažino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-10 nutartimi atsakovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones 7 500 Lt iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

6Apeliaciniu skundu apeliantė A. M. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą priteisiant A. M. iš UAB „EMIRA" vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-07-25 iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos, po 54,98 Lt už kiekvieną darbo dieną; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-424-255/2012; atsižvelgiant į šio skundo nagrinėjimo metu priimtą sprendimą, patikslinti sumą, nuo kurios apylinkės teismo sprendimu yra skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-08-10 iki sprendimo visiško įvykdymo; palikti galioti nepakeistą apylinkes teismo 2011-08-10 nutartimi UAB „Emira" taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą; priteisti iš UAB „EMIRA“ A. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas Klaipėdos apygardos teisme. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, nepagrįstai sumažindamas laikotarpį, už kurį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis; pažeidė įstatyme įtvirtintas darbuotojo socialines garantijas; nepagrįstai atleido darbdavį nuo įstatyme numatytų sankcijų. Pažymi, kad išmokų mažinimas dėl to, kad darbuotojas po neteisėto atleidimo iš darbo dirba kitoje darbovietėje ir ten gauna darbo užmokestį, reikštų nepagrįstą darbdavio atleidimą nuo jo materialinės atsakomybės, atsiradusios įstatymo pagrindu už neteisėtų veiksmų atlikimą. Pastebi, jog teismas nurodė, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 1744,65 Lt proceso išlaidų, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nėra nurodyta, kad A. M. naudai yra priteisiama 1 744,65 Lt proceso išlaidų.

7Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „EMIRA“ prašo panaikinti 2012 m. sausio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas savo iniciatyva pripažino įspėjimus drausminėmis nuobaudomis tam, kad konstatuotų aplinkybes, jog buvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka ir įspėjimus, pripažintus drausminėmis nuobaudomis, panaikinti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog šalys darbo sutartimi susitarė dėl tokių darbo sąlygų, kurios buvo darbo pradžioje. Pažymėtina, jog atsakovas su ieškove šia tema niekada nesitarė ir tai nėra įtvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo sudarytoje darbo sutartyje, kaip viena iš darbo sutarties sąlygų. Atsakovas darbo sutartimi įsipareigojo už pardavėjos konsultantės darbą Klaipėdoje mokėti ieškovei 1 160 Lt darbo užmokestį, o ieškovė pagal sudarytą darbo sutartį turėjo darbo vietoje Taikos pr. 80, Klaipėda („Naujasis turgus“ turgavietėje) teikti konsultacijas, susijusias su spintų gamyba ir susidomėjusių klientų kontaktus perduoti kitiems UAB „EMIRA" darbuotojams. Atsakovas nekeitė darbo sutartimi sulygtų būtinųjų sąlygų, todėl ieškovė neturėjo teisės atsisakyti išeiti į darbą. Šiuo atveju būtent minėtą atsisakymą išeiti į darbą ir vertino darbdavys, ieškovės atsisakymas dirbti buvo priežastimi darbo sutarties nutraukimui. Ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir savavališkai atsisakė ateiti į darbą nustatytu laiku, remdamasi tuo, kad neva pakeistos būtinosios darbo sutarties sąlygos. Teismas nevertino įrodytų aplinkybių, kad ieškovė atsisakė pasirašyti pareigines instrukcijas, atsisakė pasirašyti, kad yra supažindinta su darbo saugos reikalavimais. Teismas nevertino ir šios aplinkybės, kad vietoje darbo ieškovė visą darbui skirtą laiką rinko įrodymus b9simam teismui, pozavo fotografui, filmavosi prie bankomato ir t. t. Atsakovė stengėsi taikiai išspręsti susidariusią situaciją atsižvelgdamas į darbuotojo interesus. Ieškovė teisme nurodė, kad jai teko kreiptis į gydytoją, kuris skyrė jai raminamuosius receptinius vaistus, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovės kreipimasis į darbo biržą dėl darbo kaip ir kiekvienam bedarbiui nesudaro pagrindo neturtinei žalai atsirasti.

8Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad atsakovės UAB „EMIRA" apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nepagrįsti, atsakovas vietomis nurodo melagingas ir klaidinančias aplinkybes bei pats sau prieštarauja. Atsakovė nekreipia dėmesio į tai, kas yra nurodyta teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, vėl pateikia tuos pačius argumentus, kuriuos apylinkės teismas jau išsamiai išnagrinėjo. Dėl šių priežasčių mano, kad yra nepagrįstas atsakovės UAB „EMIRA“ prašymas panaikinti 2012 m. sausio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

9Apeliantės A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Apeliantės UAB „EMIRA“apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2007-12-11 buvo sutaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 331 (t. 1, b. l. 16–17), pagal kurią A. M. priimta dirbti UAB „EMIRA“ Klaipėdos mieste konsultante, mėnesinė alga 1 160 Lt. Su darbuotoja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (t. 1, b. l. 131–132). Iki 2011-07-03 ieškovė buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų. 2011-06-09 ieškovė pranešė UAB „EMIRA“, kad grįžta į darbą (t. 1, b. l. 21). UAB „EMIRA“ pranešė, kad padalinys Klaipėdos mieste yra likviduotas, siūloma darbo vieta Vilniaus mieste arba siūlymas nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 125 straipsnį (t. 1, b. l. 23). Ieškovei atsisakius (t. 1, b. l. 25), atsakovė pranešė, kad gali pradėti darbą 2011-07-04 tomis pačiomis sąlygomis, kaip numatyta darbo sutartyje (t. 1, b. l. 27). Atkreiptinas dėmesys, kad nei konkreti darbo vieta, nei laikas nenurodyti. 2011-06-27 ieškovė išsiuntė prašymą nurodyti darbo vietos adresą ir atsiųsti darbo grafiką (t. 1, b. l. 28). 2011-07-01 pranešta, kad darbo vieta bus Taikos pr. 80, dėl konkrečios darbo vietos bus pranešta papildomai (t. 1, b. l. 31). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad darbuotoja į darbą atvyko, darbdavio atstovai parodė jai darbo vietą, atvežė stendą, medžiagų pavyzdžius ir pareiginę instrukciją, kurią, kaip pripažįsta abi šalys, darbuotoja atsisakė pasirašyti (t. 1, b. l. 41). 2011-07-05 administratorius V. T. surašė tarnybinį pranešimą direktoriui, kad A. M. 14.15 val. nėra darbo vietoje, ant stalo padėta kortelė, kad ji pietauja nuo 14 iki 15 val. Ieškovė 2011-07-06 kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl netinkamų darbo sąlygų, nesudaryto darbo grafiko (t. 1, b. l. 33–34). 2011-07-07 UAB „EMIRA“ direktorius priėmė įsakymą Nr. 11/273/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo“, kuriuo skyrė A. M. įspėjimą (t. 1, b. l. 42). 2011-07-07 administratorius surašė antrą tarnybinį pranešimą dėl darbo metu išsiųsto el. laiško (t. 1, b. l. 43). 2011-07-07 direktorius priėmė įsakymą Nr. 11/274/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo“, kuriuo skyrė A. M. antrą įspėjimą dėl darbo tvarkos pažeidimo bei įsakymu Nr. 11/272/VID konsultantei, dirbančiai Turgaus a. 5, patvirtino naują darbo tvarką (t. 1, b. l. 44) ir nurodė, kad nuo 2011-07-11 konsultantės darbo vieta yra lauke, turgavietėje Turgaus a. 5. Su tokiu darbo vietos pakeitimu ieškovė nesutiko, su pareiškimu (t. 1, b. l. 47) kreipėsi į darbdavį, pranešdama, kad nesutinka su darbo sąlygų pakeitimu. 2011-07-15 buvo priimtas įsakymas Nr. 11/277/VID dėl atleidimo iš darbo pagal DK 125 straipsnį (t. 1, b. l. 56). Darbuotojai nesutikus, šis įsakymas buvo panaikintas (t. 1, b. l. 64). 2011-07-18 įsakymu Nr. 11/279/VID nurodyta, kad A. M. gali grįžti į tą pačią darbo vietą Taikos pr. 80 nuo liepos 20 d. (t. 1, b. l. 65). 2011-07-20 ieškovė kreipiasi į darbdavį dviem pareiškimais (t. 1, b. l. 73, 74–75), kuriame nesutinka su pakeistomis darbo sąlygomis ir prašo perduot ginčą spręsti darbo ginčų komisijai. Darbdavys prašė pasiaiškinti, kodėl ji nebuvo darbe liepos 21 ir 22 d. (t. 1, b. l. 79), darbuotoja paaiškina, kad darbo vietoje buvo (t. 1, b. l. 80–83). Liepos 22 d. ieškovė išsiunčia UAB „EMIRA“ pareiškimą dėl atsisakymo dirbti (t. 1, b. l. 85–86). 2011-07-29 UAB „EMIRA“ direktorius priėmė įsakymą Nr. 11/280/VID „Dėl pravaikštos“, kuriuo įsakė skirti pravaikštas ir nemokėti atlyginimo A. M., nes ji nepasirodė darbe be pateisinamos priežasties nuo liepos 11 iki liepos 29 d. imtinai (t. 1, b. l. 134). 2011-08-01 įsakymu A. M. atleista iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalį 2 punktą, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (t. 1, b. l. 136).

13Dėl drausminių nuobaudų

14Apeliaciniame skunde atsakovė teigia: „pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2011-07-07 įsakymas Nr. 11/273/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo", kuriuo ieškovei buvo skirtas įspėjimas ir 2011-07-07 įsakymas Nr. 11/274/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo", kuriuo ieškovei buvo skirtas antras įspėjimas dėl darbo tvarkos pažeidimo vertintini kaip drausminė nuobauda darbuotojui. Pažymėtina, jog paminėti įsakymai nebuvo drausminės nuobaudos, tai tik įpareigojimas darbuotojui laikytis darbdavio nustatytų vidaus tvarkos taisyklių“

15Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė 2011-09-06 pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį teigė: „atsakovės nuomone, 2011-07-07 įsakymas Nr. 11/273/VID dėl nuobaudos skyrimo ieškovei, dėl darbo tvarkos pažeidimo, už tai, kad žinodama pietų laiką, pietavo nuo 14:00 vai. iki 15:00 val. yra pagrįstas ir teisėtas; tačiau gavęs ieškovės paaiškinimą, kuriame ieškovė nurodo jog nežinojo pietų laiko, atsakovė panaikino įsakymu skirtą nuobaudą“. Taigi atsakovė pati painiojasi savo aiškinimuose dėl įsakymų paskirties ir statuso: atsiliepime į ieškinį teigė, kad įsakymai yra nuobaudos, apeliaciniame skunde teigia, kad tai nėra nuobaudos (t. 1, b. l. 107; t. 2, b. l. 66).

16Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių ir parinkti tik tokią nuobaudos rūšį, kurią numato įstatymas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šių įsakymų turinį – įsakymai yra „Dėl darbo tvarkos pažeidimo", „Įspėjimas dėl darbo tvarkos pažeidimo" ir „Antras įspėjimas dėl darbo tvarkos pažeidimo". Nors DK nenumato tokio drausminės nuobaudos kaip „įspėjimas“, tačiau tokia drausminė nuobauda yra naudojama Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir žodis „įspėjimas“ reiškia padarytos veikos pasmerkimą. Įvertinus tai, kas pasakyta, visi minėti atsakovės priimti įsakymai savo turiniu bei reikšme yra vertintini kaip drausminės nuobaudos (DK 237 straipsnis, CPK 185 straipsnis), Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 45 buvo išaiškinta, kad „darbuotojams už darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriamos tik įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nustatytos drausminės nuobaudos (DK 237 straipsnis). Jeigu darbuotojui paskirta kitokia drausminė nuobauda, tai ji vertintina kaip neteisėta ir nesukelianti teisinių padarinių“.

17Apibendrindama tai, kas anksčiau pasakyta, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje buvo panaikinti atsakovės priimti įsakymai, yra objektyviai išnagrinėta, nustatyta tikroji įsakymų paskirtis, todėl yra pagrįsta ir teisėta.

18Dėl darbo sąlygų pakeitimo

19Apeliaciniame skunde atsakovė teigia: „Teismas tinkamai neįvertino pateiktų aplinkybių ir dėl to padarė klaidingas išvadas, t. y. kad ieškovei grįžus po vaiko priežiūros atostogų atsakovas pakeitė darbo sąlygas,, vėliau apeliaciniame skunde teigia: „Teismas teisingai konstatavo, kad darbo sąlygos grižus ieškovei iš vaiko priežiūros atostogų pasikeitė“. Taigi atsakovė ir vėl painiojasi savo parodymuose bei pati sau prieštarauja (t. 2, b. l. 67).

20Apeliaciniame skunde atsakovė teigia: „Kaip matoma iš nustatytų aplinkybių, ieškovės darbo vieta nepakito - liko UAB „EMIRA“, Klaipėdoje, pareigos taip pat – konsultantės, šalių sutartas darbo užmokestis nepakito". Šie atsakovo teiginiai yra ne visiškai atitinkantys tikrovę. Nesiginčijama, kad ieškovė naujose darbo vietose neturėjo kompiuterio, t. y. neturėjo jokios galimybės potencialiam pirkėjui pateikti visapusišką informaciją apie įmonės produkciją, kurią ieškovė turėjo iki vaiko priežiūros atostogų. Be to, darbo vieta turguose visiškai neatitinka atsakovės gaminamos produkcijos potencialių klientų traukos vietos. Byloje pateiktas atsakovės 2007-07-23 įsakymas „Dėl atlyginimo pakeitimo“, kuriame nustatyti priedai prie atlyginimo nuo užsakymų kiekio ir vertės (t. 2, b. l. 24). Taigi ieškovės darbo užmokestis taip pat pakito, nes pakeitus darbo sąlygas – nesuteikus darbo priemonių, pakeitus darbo vietą, ieškovė visai neteko galimybės gauti priedus prie atlyginimo (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog šią aplinkybę savo sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

21Apeliaciniame skunde atsakovė teigia: „DK 120 straipsnio 1 dalis numato darbo sutarties sąlygų pakeitimą – kai technika, technologija, darbo organizavimas kinta, todėl ir darbuotojo darbo funkcijos turinys gali keistis". Teisėjų kolegija sutinka, kad DK numatytos darbdavio teisės keisti darbo sutarties sąlygas, tačiau tokiu atveju darbdavys turėtu elgtis DK nustatyta tvarka – „jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos“. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad darbdavys nesielgė, kaip numato DK 129 straipsnis, darbdavys kelis kartus siūlė darbuotojai nutraukti darbo sutartį, tačiau vis kitais pagrindais, neatitinkančiais įstatymo reikalavimų, pažymėtinas pirmas pasiūlymas atleisti išmokant kompensaciją už atostogas, kurių, kaip nurodo ieškove, ji iš viso neturėjo (t. 1, b. l. 24, 56).

22Apeliaciniame skunde atsakovas teigia: „Tačiau svarbu įvertinti ar šios sąlygos yra įtvirtintos darbo sutartyje. Svarbu taip pat įvertinti ar darbdavys turi teisę keisti darbo sutartimi neaptartas darbo sąlygas". Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai vadovavosi CK bei teismų praktika aiškindamas darbo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į darbo sutarties sudarymo aplinkybes, vertino šalių elgesį po sutarties sudarymo, apklausė liudininkus, kurie patvirtino, kokiomis darbo sąlygomis dirbo ieškovė A. M. 2007 ir 2008 metais, t. y. kad 2007 ir 2008 metais darbo sąlygos buvo kitokios, negu ieškovei grįžus po vaiko priežiūros atostogų, kad darbdavys mokėdavo priedus už sudarytus užsakymus, patvirtino liudytoja A. Z.. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad tokiomis sąlygomis, kokiomis buvo siūloma dirbti ieškovei A. M. (stovint turgavietėje dalyti lankstinukus), ieškovė anksčiau nedirbo ir (bylos pirmosios instancijos nagrinėjimo metu) nė viena konsultantė nedirba, tą pripažino įmonės vadovas V. T. ir įmones darbuotoja J. P. (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

23Apeliaciniame skunde atsakovė teigia: „ Vadovaujantis Teismo sprendimu darbdavys priėmęs į darbą darbuotoją nebegali nieko keisti, negali keisti ekspozicijos, negali keisti produkcijos, negali keisti produkcijos realizavimo tvarkos“. Pažymėtina, kad atsakovė neteisingai supranta pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę – niekas byloje neginčijo darbdavio teisės keisti ekspozicijos ar produkcijos. Teismo sprendimas yra aiškus – negalima keisti darbo sąlygų ir versti darbuotoją darbą atlikti lauko sąlygomis, kaip tai buvo nustatyta Turgaus a. 5, nes ankstesnio darbo vieta buvo specialiai įrengtose ekspozicijose.

24Apeliaciniame skunde atsakovas teigia: „Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė išvadą, jog šalys darbo sutartimi susitarė dėl tokių darbo sąlygų, kurios buvo darbo pradžioje. Pažymėtina, jog atsakovas su ieškove šia tema niekada nesitarė ir tai nėra įtvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo sudarytoje darbo sutartyje, kaip viena iš darbo sutarties sąlygų". Teisėjų kolegija kritiškai vertina teiginius, kad atsakovė niekada nesitarė su ieškove dėl darbo sąlygų. Kiekvienas darbuotojas, prieš sudarydamas darbo sutartį, pasidomi būsimo darbo sąlygomis. Ieškovė A. M. pradėjo dirbti UAB „EMIRA“

252007-12-12. Akivaizdu, kad ieškovė 2007 metais nebūtų pradėjusi dirbti UAB „EMIRA“, jei darbas būtų buvęs sunkus moteriai, ir domėjosi būsimo darbo sąlygomis. Posėdžio metu ieškovė A. M. nurodė, kad priimant į darbą būsimo darbo sąlygos buvo aptartos (sėdimas darbas kompiuteriu tam pritaikytose ekspozicijose, mokant papildomai už priimtus užsakymus) ir tokios darbo sąlygos buvo iki nėštumo ir gimdymo atostogų.

26Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2011 m. liepos 25 dienos ieškovė A. M. atsisakė vykti į darbą dėl darbdavio daromų pažeidimų, vienas iš kurių – prašymų nagrinėti ginčą darbo ginčų komisijoje ignoravimas (t. 1, b. l. 73, 74–75).

27Dėl darbo sutarties nutraukimo

28Apeliaciniame skunde atsakovė teigia: „ Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas laikėsi šių drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, kadangi padarytas darbo drausmės pažeidimas sukėlė atsakovui neigiamas pasekmes, t. y. nustatytu laiku atsakovui priklausančioje darbo vietoje niekas nedirbo ir dėl to atsakovas patyrė nuostolius".

29Pabrėžtina, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena iš jų yra reikalavimas raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo reikalavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinimo, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, bei nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

302009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009). Nagrinėjamu atveju anksčiau minėti atsakovės teiginiai yra neatitinkantys tikrovės, nes prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys privalėjo raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Tačiau atsakovė prieš atleisdama iš darbo ieškovę A. M. nepareikalavo raštu pasiaiškinti, kodėl ji neatvyksta į darbą nuo 2011 m. liepos 25 d. Be to byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad atsakovė patyrė kokių nors nuostolių (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

31Apeliaciniame skunde atsakovė teigia: „Pažymėtina tai, kad darbdavys šiuo metu derasi su PC „Akropolis" dėl prekybos vietos nuomos ir ieškovė artimiausiu metu turėjo būti pervesta į PC „Akropolis", tačiau neabejojame, kad ieškovė ir ten rastų aibę trūkumų kaip ryškesnis apšvietimas, nei buvo kai priėmė į darbą arba didesnis žmonių srautas ir t. t.". Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų dėl atsakovės vedamų derybų su PC „Akropolis“, šis atsakovės teiginys yra naujas ir nebuvo pareikštas bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme. Pastebėtina, kad ieškovė A. M. atleista prieš daugiau nei 8 mėnesius, ir yra nesuprantama, kaip neva šiuo metu vykstančios derybos su PC „Akropolis" ir šis apeliacinis skundas yra susijęs. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą (t. 1, b. l. 74, 75), prašydama paaiškinimų dėl tolimesnių atsakovo planų.

32Atmestinas atsakovės teiginys, jog „Teismas nevertino įrodytų aplinkybių, kad ieškovė atsisakė pasirašyti pareigybines instrukcijas, atsisakė pasirašyti, kad yra supažindinta su darbo saugos reikalavimais“. Atkreiptinas dėmesys, kad atsisakymas pasirašyti pareiginę instrukciją nėra darbo drausmės pažeidimas, kad pareiginės instrukcijos nepasirašymas, atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis yra kitas pagrindas atleisti darbuotoją, nes tokiu atveju keičiasi būtinosios darbo sutarties sąlygos–darbo funkcijos (DK 120 straipsnis), todėl taikoma visiškai kita įspėjimo dėl atleidimo iš darbo ir atleidimo iš darbo procedūra (DK 129 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-511/2010). A. M. 2011 m. rugsėjo 27 d. atsiliepime į atsakovės pareikštą atsiliepimą nurodė, kad jokio darbų saugos instruktažo nebuvo vedama ir toks instruktažas negalėjo būti vestas, nes darbdavys neįvertinęs profesinės rizikos darbo vietoje negali tinkamai instruktuoti darbuotojų. Tai, kad darbo vietoje nebuvo vertinta profesinė rizika, konstatavo ir Valstybinė darbo inspekcija (t. 1, b. l. 35–36). Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovė atsisakė pasirašyti, kad yra supažindinta su darbo saugos reikalavimais.

33Dėl išmokos dydžio už priverstinės pravaikštos laiką

34Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtų precedentų (sprendimų analogiškose bylose) bei žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų (precedentų tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas ir kt. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-591/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2007).

36Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad precedento galią turi tik sprendimai analogiškose bylose, nes byloje 3K-3-82/2008 buvo nagrinėjamas klausimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, tokiu būdu šios bylos aplinkybės nėra analogiškos ir priimant sprendimą byloje negalėjo būti remiamasi Nr. 3K-3-82/2008 byloje priimtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu.

37Įstatyme nustatyta, kad jeigu darbuotojas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, tačiau jis į darbą dėl tam tikrų priežasčių negrąžinamas (nagrinėjamos bylos atveju dėl to, kad pats ieškovas, laikydamas, jog jam nebus sudarytos palankios sąlygos dirbti, nepageidavo būti grąžintas į pirmesnį darbą), tai teismas priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Tokiu atveju laikoma, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamų išmokų dydžiai ir laikotarpis yra nustatyti įstatyme, kuriame nenurodyta jokios galimybės šias išmokas mažinti dėl to, jog darbuotojas po neteisėto atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje ir ten gauna darbo užmokestį. Siekimas sumažinti aptariamas išmokas ne įstatymo pagrindu reikštų darbuotojo teisių ir garantijų, įtvirtintų įstatyme, pažeidimą. Išmokų mažinimas dėl to, kad darbuotojas po neteisėto atleidimo iš darbo dirba kitoje darbovietėje ir ten gauna darbo užmokestį, reikštų nepagrįstą darbdavio atleidimą nuo jo materialinės atsakomybės, atsiradusios įstatymo pagrindu už neteisėtų veiksmų atlikimą. Darbuotojo atžvilgiu tai galėtų reikšti ne ką kita, kaip materialinės sankcijos taikymą. Įstatymuose neribojama darbuotojo teisės neteisėto atleidimo atveju įsidarbinti kitur ir gauti darbo užmokestį, kaip ir pagal bendrąją taisyklę nedraudžiama dirbti vienu metu kelis darbus pas skirtingus darbdavius. Pažymėtina, kad būtent šia linkme ir yra formuojama kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008).

38Taigi 2012 sausio 6 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nėra adekvatus pažeidimo pobūdžiui, skatina darbdavius elgtis neteisėtai ir atleisti jiems nereikalingus darbuotojus nesilaikant DK numatytų įspėjimo apie atleidimą terminų. Darbdaviui nepalankiausiu atveju neteisėtai atleistas darbuotojas kreipsis į teismą ir jei neteisėtai atleistas darbuotojas dirba kitoje darbovietėje, darbdaviui bus pigiau sumokėti teismo priteistas sumas, nei laikytis DK nustatytų atleidimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismo sprendimu už priverstinę pravaikštą nepagrįstai priteista tik už 34 darbo dienas, t. y. todėl, kad ieškovės priverstinė pravaikšta truko nuo 2011-07-25 iki ieškovė 2011-09-13 įsidarbino kitoje darbovietėje.

39Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad priverstinės pravaikštos laikas, kai ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo sprendžiamas teisme, neatskiriamas nuo teismo proceso laiko, nes pravaikštos laiką sudaro laikas nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdas, skirtas kompensuoti darbuotojui kylančius neigiamus padarinius dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis byloje A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-296/2005; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje O. K. v. UAB „Eksparas“, bylos Nr. 3K-3-562/2011). Taigi šioje byloje ieškovės pravaikštos laiką sudaro laikas nuo atleidimo iš darbo 2011-08-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos – 2012-05-17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje Nr. 3K-3-82/2008 konstatuota, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB ,, Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,, Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis F. B., G. R. v. UAB ,, Neo ranga“ byloje Nr. 3K-3-365/2010). Byloje sprendžiant klausimą, ar priteistinas ieškovei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį dydis nėra per didelis, svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių. Pagal bylos įrodymų duomenis atsakovės įmonės padalinys Klaipėdoje buvo likviduotas nuo 2009 metų gruodžio mėnesio, ieškovė per gana trumpą atleidimo laiką – per beveik 2 mėnesius – įsidarbino kitoje įmonėje, darbuotojo dirbto laiko ir priverstinės pravaikštos laiko santykis laikytinos aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje, dėl kurių mažintina priteista darbuotojos (ieškovės) naudai vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką. Priteistina suma už priverstinę pravaikštą mažintina iki 5 100 Lt, tai pripažintina pakankama kompensacija ieškovei už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

40Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei jau priteisė 1 869,39 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, ieškovei papildomai priteistinas 3 230,61 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-08-01 iki 2012-05-17.

41Dėl neturtinės žalos

42DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Konstatavęs įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.).

43Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde atsakovas teigia: „atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, kurie galėjo būti priežastimi neturtiniai žalai atsirasti“. Su tokiu atsakovės teiginiu teisėjų kolegija nesutinka, byloje nustatyti darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus patvirtys įrodymai:

441) Valstybinės darbo inspekcijos sprendimas dėl skundo, kuriame nurodyti atsakovės padaryti pažeidimai (t. 1, b. l. 35–36);

452) neatitinkantys DK nustatytai drausminių nuobaudų skyrimo tvarkai ir nepagrįsti įsakymai dėl drausminių nuobaudų skyrimo (t. 1, b. l. 42–44);

463) neteisėtas darbo sąlygas keičiantis įsakymas (t. 1, b. l. 45);

474) darbuotojo prašymo spręsti darbo ginčą darbo ginčų komisijoje ignoravimas, taip pažeidžiant DK 288 straipsnį (t. 1, b. l. 47, 73, 74–75);

484) neteisėtas atleidimas, Socialinio draudimo registre nurodant atleidimo priežastį – „už darbo drausmės pažeidimus“ (t. 1, b. l. 97).

49Apeliaciniame skunde atsakovas teigia: „ieškovė teisme nurodė, kad jai teko kreiptis į gydytoją kuris skyrė jai raminančius receptinius vaistus, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų“. Pastebėtina, jog ir šis teiginys yra klaidingas. Byloje yra pateikti kreipimosi į medikus įrodymai – 2011 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. S3-566 iš Jūrininkų sveikatos priežiūros centro, kurioje yra nurodyta, kad ieškovė A. M. 2011-07-25 kreipėsi į gydytojus ir jai buvo nustatyta diagnozė – mišrūs nerimo sutrikimai – paskirtas gydymas (t. 1, b. l. 137).

50Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, atsižvelgęs į darbdavio taikytą jos atleidimo iš darbo pagrindą, padarė pagrįstą išvadą, nes po atleidimo iš darbo tokiu pagrindu pablogėja asmens reputacija, jis patiria dvasinių išgyvenimų ne tik dėl atleidimo pagrindo, dėl to gali pasunkėti galimybė įsidarbinti, bet ir pragyvenimo šaltinio praradimo. Kaip jau minėta, darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala gali reikštis ne tik fiziniais skausmais, sveikatos sutrikimais, bet ir dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu ir pan. Atsižvelgusi į ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą ir aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog yra pagrindas ieškovei priteisti 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Apeliacinės instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje bei teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus.

51Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui, todėl nenagrinėtini.

52Apibendrindama anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ne visiškai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, susijusias su išmokos dydžiu už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, susijusias su kitais šios bylos klausimais, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, ieškovės skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

53Dėl bylinėjimosi išlaidų

54Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatė, jog iš atsakovės ieškovei priteistina 1 744,65 Lt proceso išlaidų, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nėra nurodyta, kad A. M. naudai yra priteisiama 1 744,65 Lt proceso išlaidų.

55Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dokumentai (PVM sąskaita faktūra AMD NR. 002430), patvirtinantys 289 Lt apmokėjimą antstoliui M. D. už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-10 nutartimi Nr. 2-11967-255/2011 skirtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nurodyta, kad išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, yra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas išlaidų už laikinųjų priemonių taikymą savo sprendime nepagrįstai nepaskirstė. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas patenkino 90 procentų ieškovės reikalavimų, ieškovei papildomai turėjo būti priteista 260 Lt. Taigi teismas nepagrįstai rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad ieškovei priteistina 2 004,65 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

56Byloje nėra duomenų apie patirtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

58Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-24 nutartimi pakeitė 2011-08-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (keistas 2012-01-06 sprendimu) ir paliko galioti atsakovei UAB „EMIRA“, į. k. 123111740, buveinės adresas Verkių g. 43–1, Šiltnamių g. 28, Vilnius, priklausančių piniginių lėšų, areštuotų 2011-09-29 antstolio M. D. patvarkymu, esančių AB DNB banko sąskaitoje, ieškinio sumos, t. y. 7 500 Lt, areštą ir panaikino kito atsakovei priklausančio kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto areštą.

59Padidinus priteistiną sumą iš atsakovės, padidintinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-24 nutartimi atsakovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 12 700 Lt ir paliktinos galioti laikinosios apsaugos priemonės iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CPk 145 straipsnis).

60Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

61Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti, išdėstant taip:

62ieškinį patenkinti iš dalies;

63pripažinti 2011-07-07 atsakovės UAB „EMIRA“ direktoriaus įsakymą Nr. 11/273/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo“ neteisėtu ir jį panaikinti;

64 pripažinti 2011-07-07 atsakovės UAB „EMIRA“ direktoriaus įsakymą Nr. 11/274/VID „Dėl darbo tvarkos pažeidimo“ neteisėtu ir jį panaikinti;

65pripažinti UAB „EMIRA“ darbo sąlygų ieškovei A. M. pakeitimą nuo 2011-07-04 neteisėtu;

66pripažinti ieškovės A. M. atleidimo iš darbo 2011-08-01 UAB „Emira“ direktoriaus įsakymą Nr. 11/282/VID neteisėtu, panaikinti šiuo įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pripažinti, kad 2007-12-11 darbo sutartis Nr. 331, sudaryta tarp A. M. ir UAB „Emira“, nutraukta teismo sprendimu nuo 2011-09-12. A. M. į darbą negrąžinti, o priteisti iš atsakovės 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 3 480 Lt;

67priteisti A. M. iš UAB „EMIRA“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-08-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos–5 100 Lt;

68priteisti ieškovei A. M. iš atsakovės UAB „EMIRA“ 2 004,65 Lt bylinėjimosi išlaidų;

69priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 10 584,65 Lt sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2011-08-10 iki sprendimo visiško įvykdymo;

70priteisti A. M. iš UAB „EMIRA“ 2 000 Lt neturtinės žalos.

71Priteisti iš atsakovės UAB „EMIRA“ 160,47 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

72Priteisti iš A. M. UAB „EMIRA“ 190 Lt proceso išlaidų.

73Kitos ieškinio dalies ieškovo reikalavimus atmesti.

74Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio priteisimo, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, 1 160 Lt, vykdyti skubiai.

75Padidinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-24 nutartimi atsakovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 12 700 Lt ir palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė A. M. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą,... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, ir teismo posėdžio metu... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-06 sprendimu ieškinį patenkino... 6. Apeliaciniu skundu apeliantė A. M. prašo pakeisti Klaipėdos miesto... 7. Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „EMIRA“ prašo panaikinti 2012 m. sausio... 8. Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad... 9. Apeliantės A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10. Apeliantės UAB „EMIRA“apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2007-12-11 buvo sutaryta... 13. Dėl drausminių nuobaudų ... 14. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia: „pirmosios instancijos teismas... 15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė 2011-09-06 pirmosios... 16. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog... 17. Apibendrindama tai, kas anksčiau pasakyta, teisėjų kolegija mano, kad... 18. Dėl darbo sąlygų pakeitimo... 19. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia: „Teismas tinkamai neįvertino... 20. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia: „Kaip matoma iš nustatytų... 21. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia: „DK 120 straipsnio 1 dalis numato... 22. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia: „Tačiau svarbu įvertinti ar šios... 23. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia: „ Vadovaujantis Teismo sprendimu... 24. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia: „Pirmosios instancijos teismas... 25. 2007-12-12. Akivaizdu, kad ieškovė 2007 metais nebūtų pradėjusi dirbti UAB... 26. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2011 m. liepos 25 dienos ieškovė A. M.... 27. Dėl darbo sutarties nutraukimo ... 28. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia: „ Iš bylos aplinkybių matyti, kad... 29. Pabrėžtina, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal DK... 30. 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009). Nagrinėjamu atveju... 31. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia: „Pažymėtina tai, kad darbdavys šiuo... 32. Atmestinas atsakovės teiginys, jog „Teismas nevertino įrodytų aplinkybių,... 33. Dėl išmokos dydžio už priverstinės pravaikštos laiką... 34. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose,... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad bendrosios... 36. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos... 37. Įstatyme nustatyta, kad jeigu darbuotojas iš darbo buvo atleistas... 38. Taigi 2012 sausio 6 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl... 39. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad... 40. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad pirmosios... 41. Dėl neturtinės žalos... 42. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 43. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde atsakovas teigia: „atsakovas... 44. 1) Valstybinės darbo inspekcijos sprendimas dėl skundo, kuriame nurodyti... 45. 2) neatitinkantys DK nustatytai drausminių nuobaudų skyrimo tvarkai ir... 46. 3) neteisėtas darbo sąlygas keičiantis įsakymas (t. 1, b. l. 45);... 47. 4) darbuotojo prašymo spręsti darbo ginčą darbo ginčų komisijoje... 48. 4) neteisėtas atleidimas, Socialinio draudimo registre nurodant atleidimo... 49. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia: „ieškovė teisme nurodė, kad jai... 50. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas,... 51. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra nereikšmingi ir neturi... 52. Apibendrindama anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 54. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimo... 55. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dokumentai (PVM sąskaita... 56. Byloje nėra duomenų apie patirtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas... 57. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ... 58. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-24 nutartimi pakeitė 2011-08-10... 59. Padidinus priteistiną sumą iš atsakovės, padidintinas Klaipėdos miesto... 60. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 61. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti,... 62. ieškinį patenkinti iš dalies;... 63. pripažinti 2011-07-07 atsakovės UAB „EMIRA“ direktoriaus įsakymą Nr.... 64. pripažinti 2011-07-07 atsakovės UAB „EMIRA“ direktoriaus įsakymą Nr.... 65. pripažinti UAB „EMIRA“ darbo sąlygų ieškovei A. M. pakeitimą nuo... 66. pripažinti ieškovės A. M. atleidimo iš darbo 2011-08-01 UAB „Emira“... 67. priteisti A. M. iš UAB „EMIRA“ vidutinį darbo užmokestį už... 68. priteisti ieškovei A. M. iš atsakovės UAB „EMIRA“ 2 004,65 Lt... 69. priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 10 584,65 Lt sumos... 70. priteisti A. M. iš UAB „EMIRA“ 2 000 Lt neturtinės žalos.... 71. Priteisti iš atsakovės UAB „EMIRA“ 160,47 Lt bylinėjimosi išlaidų... 72. Priteisti iš A. M. UAB „EMIRA“ 190 Lt proceso išlaidų. ... 73. Kitos ieškinio dalies ieškovo reikalavimus atmesti.... 74. Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio priteisimo, neviršijant vieno mėnesio... 75. Padidinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-24 nutartimi atsakovei...