Byla 2-390/2012
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ambervita“ 2011 m. birželio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvydo Norkaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Apskaitos idėjos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6366-553/2011, kuria atmestas pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Apskaitos idėjos“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ambervita“ 2011 m. birželio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Apskaitos idėjos“ skundu prašė pripažinti negaliojančiu BUAB „Ambervita“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2011 m. birželio 9 d., nutarimą dėl turto tolesnės pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo bei atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu būtų vertinama, kad jis praleistas. Nurodė, kad laišku buvo pranešta apie 2011 m. birželio 9 d. šaukiamą BUAB „Ambervita“ kreditorių susirinkimą ir kartu pateiktas siūlomos darbotvarkės klausimų paaiškinimas ir nutarimų projektai, jog bus svarstomas klausimas dėl 0,0064 ha ploto ir 2,8222 ha ploto žemės sklypų, esančių Gilužio g., Vilniuje, tolesnės pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Administratorius siūlė pardavimo kainą nustatyti 3 675 000 Lt. UAB „Apskaitos idėjos“ 2011 m. liepos 11 d. susipažino su 2011 m. birželio 9 d. vykusio kreditorių susirinkimo protokolu ir sužinojo, kad kreditorius AB SEB bankas, balsuodamas raštu, pasiūlė pakoreguoti administratoriaus pasiūlymą – nustatyti 3 553 650 Lt turto pardavimo kainą. AB SEB bankas balsavo už savo pasiūlymą, turėdamas 68,17 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Buvo nutarta nustatyti 3 553 650 Lt plius PVM turto pardavimo kainą. Toks nutarimas priimtas neteisėtai, nesilaikant ĮBĮ nuostatų ir Kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos. Susirinkimo metu buvo priimtas AB SEB banko pasiūlymas, apie kurį kiti kreditoriai nežinojo ir negalėjo žinoti. Iš anksto nepranešus kitiems kreditoriams apie AB SEB banko pasiūlymą, nebuvo sudaryta galimybė šiuo klausimu pasisakyti visiems kreditoriams. AB SEB bankas pasiūlė mažesnę turto pardavimo kainą, nei siūlė administratorius, jos nemotyvavo. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad pareiškėjas praleido nustatytą terminą apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, prašo jį atnaujinti, atsižvelgiant į viešo intereso dominavimą bankroto bylose.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Apskaitos idėjos“ skundą. Teismas nurodė, kad BUAB „Ambervita“ 2011 m. birželio 9 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys 16 358 632,92 Lt arba 72,726 procento visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, kurie savo nuomonę pareiškė iš anksto balsuodami raštu. Susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl BUAB „Ambervita“ turto pardavimo ir tvarkos nustatymo. Bankroto administratorius siūlė nustatyti 3 675 000 Lt plius PVM turto pardavimo kainą, o kreditorius AB SEB bankas - 3 553 650 Lt turto pardavimo kainą. Kreditoriui AB SEB bankui balsavus už savo pasiūlymą, 68,174 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos balsais buvo nutarta nustatyti turto pardavimo kainą – 3 553 650 Lt plius PVM. Visiems kreditoriams apie šaukiamą susirinkimą 2011 m. birželio 9 d. pranešta 2011 m. birželio 1 d. pranešimu, kuriame nurodyta susirinkimo darbotvarkė. Kreditoriams buvo pateiktas siūlomos susirinkimo darbotvarkės paaiškinimas ir nutarimo projektas.

7Teismo vertinimu, bankroto administratorius įvykdė visus ĮBĮ bei Kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos reikalavimus, užtikrino, kad kreditoriams būtų sudarytos sąlygos dalyvauti susirinkime, teikti pasiūlymus, susipažinti su susirinkimo medžiaga, balsuoti darbotvarkės klausimais. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo pozicija, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo pakeista susirinkimo darbotvarkė, nėra pagrįsta. Darbotvarkė nepakito, nes buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Ambervita“ turto tolesnės pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Aplinkybė, kad susirinkimo metu priimtas nutarimas, neatitinkantis bankroto administratoriaus išplatinto nutarimo projekto turinio, nesudaro pagrindo vertinti, jog buvo pakeista iš anksto paskelbta susirinkimo darbotvarkė. Negalima tapatinti spręstinų klausimų rato (darbotvarkės) ir pasiūlymų, kaip juos spręsti. Teismas atkreipė dėmesį, kad administratorius, pranešdamas apie susirinkimo sušaukimą ir išplatindamas balsavimo biuletenio pavyzdžius, nurodė, jog gali būti teikiamas kreditoriaus savarankiškas pasiūlymas. Pareiškėjas negrindė skundo aplinkybėmis, kad susirinkimo nutarimas būtų neteisėtas ir pažeidžiantis kreditorių interesus dėl nustatytos kainos dydžio, jų neįrodinėjo. Teismo įsitikinimu, pagrindo pripažinti, kad toks nutarimas prieštarautų ĮBĮ tikslams, jo ginamam kreditorių interesui bei proporcingumo ir ekonomiškumo principams, nėra. Pareiškėjas neįrodė, kuo skundžiamas nutarimas pažeidė jo teises, nes akivaizdu, kad nepriklausomai nuo to, ar ginčo turtas būtų parduotas už administratoriaus siūlytą 3 675 000 Lt plius PVM kainą, ar už AB SEB banko pasiūlytą 3 553 650 Lt plius PVM kainą, gautų lėšų nepakaktų net trečdaliui hipoteka užtikrinto AB SEB banko kreditorinio reikalavimo patenkinimui.

8Teismas skundą atmetė ir tuo pagrindu, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė pasibaigus ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus ir nėra pagrindo tokį terminą atnaujinti. Pareiškėjas UAB „Apskaitos idėjos“ žinojo apie šaukiamo susirinkimo laiką, todėl privalėjo suprasti, kad susirinkimo metu bus priimti nutarimai, turėjo galimybes susipažinti su protokolu, todėl apie nutarimo priėmimą galėjo sužinoti sekančią dieną arba vėliausiai 2011 m. birželio 13 d. (kada į bankroto bylą buvo pateiktas 2011 m. birželio 9 d. kreditorių susirinkimo protokolas). Skundą teismui pareiškėjas teikė tik 2011 m. liepos 15 d. ir nenurodė aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Apskaitos idėjos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pripažinti negaliojančiu BUAB „Ambervita“ 2011 m. birželio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės pakeitimo. Buvo siūloma svarstyti BUAB „Ambervita“ turto tolesnės pardavimo tvarkos ir kainų nustatymą. Siūlymo 2 punkte buvo numatyta turto pardavimo kainą nustatyti 3 675 000 Lt. Nutarime nurodyta, jog siūlomas nutarimo projektas: „Pritarti administratoriaus siūlymams“, t.y. kreditoriams buvo sudaryta galimybė balsuoti „už“ arba „prieš“. Pareiškėjo ginčijamas darbotvarkės pakeitimas atsirado tik 2011 m. birželio 9 d., kai jį pateikė AB SEB bankas. Galimybių susipažinti su siūlomu projektu iki 2011 m. birželio 9 d. nei vėliau pareiškėjas neturėjo. Toks naujo klausimo įtraukimas į kreditorių susirikimo darbotvarkę prieštaravo 2011 m. birželio 1 d. atsakovo pranešimo nurodymui, jog susirinkimo metu darbotvarkė gali būti papildyta tik nei vienam kreditoriui nebalsavus raštu. Kreditoriams balsavus paštu, jiems buvo sudaryta galimybė pasisakyti tik dėl vieno nutarimo projekto - dėl bankroto administratoriaus pasiūlymo. Apeliantas ir kiti kreditoriai nežinojo apie nutarimo projektą ir už jį nebalsavo, tačiau pakeistas nutarimas vis tiek buvo priimtas. Toks kreditorių susirinkimo organizavimas pažeidžia ne tik apelianto, tačiau ir kitų kreditorių teises. Nurodytas pakeitimas yra neteisėtas, o ginčijama teismo nutartis naikintina. Dėl darbotvarkės pakeitimo nebuvo balsuojama, tačiau atsirado papildomas klausimas, kuris buvo teikiamas balsavimui su pasiūlymu nesupažindinus kitų kreditorių. Iš balsavimo paštu biuletenių matyti, kad kreditoriams balsavimui buvo teikiamas tik vienas klausimas. Teismo konstatavimas, jog kreditorių susirinkimo darbotvarkė nebuvo pakeista, yra nepagrįstas, o ginčijama nutartis naikintina.
  2. Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjo teisės nepažeistos. Apelianto, kaip ir kitų kreditorių, teises ir interesus pažeidžia kreditorių susirinkimų sušaukimas „dėl akių“. ĮBĮ numato, jog kreditoriai turi balsuoti atvirai ir iš anksto žinodami, koks nutarimo projektas bus arba nebus priimtas. Ginčijama teismo nutartimi sukuriama situacija, jog didžiausias kreditorius nepranešdamas gali priimti bet kokius jam palankius nutarimus. Apeliantas siekia, jog būtų vykdomi įstatyme numatyti kreditorių susirinkimams nustatyti reikalavimai, todėl gina ne tik savo pažeistą teisę balsuoti, tačiau ir viešąjį interesą byloje.
  3. Teismas nepagrįstai skundą atmetė kaip paduotą praleidus terminą. Apeliantas su skundu kreipėsi per 4 dienas nuo tada, kai sužinojo apie ginčijamą sprendimą. Pareiškėjui nedalyvavus kreditorių susirikime, negalėjus numatyti, jog didžiausias kreditorius AB SEB bankas vienašališkai pakeis kreditorių susirinkimo darbotvarkę, apie ginčijamą nutarimą jis negalėjo sužinoti anksčiau, negu pareiškėjui apie tokį nutarimą buvo pranešta. Kadangi atsakovas apie priimtą nutarimą pareiškėjui nepranešė, apie sprendimą pareiškėjas sužinojo 2011 m. liepos 11 d. atsitiktinai. Skundą pareiškėjas padavė 2011 m. liepos 15 d., todėl nepraleido termino skundui paduoti. Teismas nevertino aplinkybių, kaip ir kada pareiškėjas sužinojo ar galėjo sužinoti apie pakeistą kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Darbotvarkės pakeitimas vienašališkai buvo atliktas tik 2011 m. birželio 9 d., t. y. ginčijamo nutarimo priėmimo metu. Nedalyvavęs susirinkime pareiškėjas neturėjo galimybių numatyti darbotvarkės pasikeitimo fakto ir pobūdžio.

11Atsakovo BUAB „Ambervita“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepime prašo atmesti apelianto skundą. Atsiliepime pažymima, kad apeliantas nepasinaudojo teise teikti pasiūlymus dėl savo neaktyvumo bankroto procese. Pirmojo klausimo pakoregavimas nelaikytinas antrojo klausimo įtraukimu į darbotvarkę. Susirinkimo darbotvarkė nebuvo pakeista. Negalima tapatinti darbotvarkės klausimų ir pasiūlymų, kaip tuos klausimus spręsti. Balsavimui nebuvo teiktas naujas klausimas, su kuriuo kreditoriai nebuvo supažindinti. Sprendimą parduoti turtą priėmė kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė 68,174 procento visų patvirtintų reikalavimų sumos. Teismas teisingai nustatė, kad buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą. Pareiškėjas turėjo visas galimybes apie nutarimo priėmimą sužinoti sekančią dieną po kreditorių susirinkimo arba vėliausiai 2011 m. birželio 13 d.

12Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime prašo UAB „Apskaitos idėjos“ atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad nereikia tapatinti darbotvarkės klausimo ir šiuo klausimu priimto nutarimo. Kreditorių susirinkimo procedūros buvo atliktos, jiems buvo žinoma susirinkimo darbotvarkė. Teismas pagrįstai nustatė, kad skundas pateiktas praleidus jo padavimo terminą.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Apskaitos idėjos“ skundas, yra pagrįsta ir teisėta.

15Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, balsuoti jame priimamais klausimais ir ginti savo teises (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka numatyta ĮBĮ 24 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis; be to, kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo ir ši nuomonė turi būti įskaitoma į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus, apie tai paskelbiant kreditorių susirinkimo metu.

16Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo

17Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „Ambervita“ 2011 m. birželio 9 d. kreditorių susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl BUAB „Ambervita“ turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Šiame susirinkime dalyvavo kreditoriai, iš viso turintys 72,726 procento visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, kurie savo nuomonę pareiškė balsuodami raštu. Pasiūlyta susirinkimo darbotvarkė: BUAB „Ambervita“ turto tolimesnės pardavimo tvarkos ir kainų nustatymas. Bankroto administratorius siūlė dar kartą paskelbti BUAB „Ambervita“ turto pardavimo varžytynes Vyriausybės nustatyta tvarka; varžytynėse BUAB „Ambervita“ turto pardavimo kainą nustatyti dar 20 procentų mažesnę, nei vertintojo ataskaitoje nustatyta vertė, t. y. 3 675 000 Lt plius PVM. Nustatyti 200 Lt mokestį varžytynių žiūrovams; Nepardavus turto varžytynėse ir įkaito turėtojui neperėmus turto, šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. AB SEB banko atstovė, balsavusi raštu, pasiūlė pakoreguoti administratoriaus pasiūlymą – nustatyti BUAB „Ambervita“ turto pardavimo varžytynėse kainą – 3 553 650 Lt. Bankroto administratoriaus pasiūlymui pritarė kreditoriai, turintys 4,552 procento visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. AB SEB banko siūloma pataisa apėmė 68,174 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, t. y. paties AB SEB banko patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydį. Nutarta dar kartą paskelbti BUAB „Ambervita“ turto pardavimo varžytynes Vyriausybės nustatyta tvarka; varžytynėse BUAB „Ambervita“ turto pardavimo kainą nustatyti 3 553 650 Lt plius PVM. Nustatyti 200 Lt mokestį varžytynių žiūrovams. Nenustatyti kainos didinimo intervalo varžytynėse. Nepardavus turto varžytynėse ir įkaito turėtojui neperėmus turto, šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo (5-6 b. l.).

18BUAB „Ambervita“ bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ 2011 birželio 1 d. rašte BUAB „Ambervita“ kreditoriui nurodyta, kad siūloma patvirtinti susirinkimo darbotvarkė – BUAB „Ambervita“ turto tolimesnės pardavimo tvarkos ir kainų nustatymas (44 b. l.). BUAB „Ambervita“ rašte apie kreditorių susirinkimą, įvyksiantį 2011 m. birželio 9 d., dėl siūlomos darbotvarkės klausimų paaiškinimo ir nutarimų projektų (BUAB „Ambervita“ turto tolimesnės pardavimo tvarkos ir kainų nustatymas) siūloma varžytynėse BUAB „Ambervita“ turto pardavimo kainą nustatyti 3 675 000 Lt (48 b. l.). BUAB „Ambervita“ kreditorių susirinkimo, vyksiančio 2011 m. birželio 9 d., balsavimo biuletenyje nurodyta darbotvarkės klausimas (BUAB „Ambervita“ turto tolimesnės pardavimo tvarkos ir kainų nustatymas); nutarimo projektas – „Pritarti administratoriaus siūlymams“; Kreditoriaus teikiamo pasiūlymo eilutė bei kreditoriaus valios „už“ arba „prieš“ išraiška (49 b. l.). Kreditorius AB SEB bankas balsavimo raštu biuletenyje pateikė pasiūlymą nustatyti BUAB „Ambervita“ turto pardavimo varžytinėse kainą – 3 553 650 Lt ir balsavo už tokį savo pasiūlymą (54 b. l.). Pagal Kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos nuostatas pranešime apie kreditorių susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta kreditorių susirinkimo darbotvarkė (58 b. l.).

19Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis bei atskirojo skundo argumentus, yra įsitikinusi, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas UAB „Apskaitos idėjos“ tiek skundą, tiek atskirąjį skundą grindžia vien procedūrinių pažeidimų pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama esant pakankamą pagrindą panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl procedūrinių pažeidimų tik tokiu atveju, kai šie procedūriniai pažeidimai galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2012, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2279/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1792/2011, 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-825/2010). Šiuo atveju taip teigti nėra pagrindo.

20Teisėjų kolegija nepritaria apelianto teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės pakeitimo. Kaip nurodyta aukščiau, 2011 m. birželio 9 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimas buvo BUAB „Ambervita“ turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymas. Toks klausimas ir buvo sprendžiamas šiame susirinkime. Bankroto administratorius siūlė turto pardavimo kainą nustatyti 3 675 000 Lt, o jo teiktame balsavimo raštu biuletenyje buvo ir grafa „Kreditoriaus pasiūlymas“. Tai, kad AB SEB bankas balsavimo raštu biuletenyje pasiūlė turto pardavimo kainą – 3 553 650 Lt, neprieštaravo kreditorių susirinkimo darbotvarkei, su kuria buvo supažindinti kreditoriai. Apeliantas, žinodamas, kad 2011 m. birželio 9 d., 14 val. vyks BUAB „Ambervita“ kreditorių susirinkimas, kuriame bus sprendžiama dėl BUAB „Ambervita“ turto tolimesnės pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, turėjo teisę dalyvauti šiame kreditorių susirinkime bei reikšti nuomonę dėl AB SEB banko pasiūlymo, be to, ir jis pats pagal balsavimo raštu biuletenio formą turėjo teisę reikšti savo pasiūlymus, kurie sietini su tame kreditorių susirinkime spręstinu klausimu – BUAB „Ambervita“ turto tolimesnės pardavimo tvarkos ir kainų nustatymu, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad apeliantas apskritai neišreiškė jokios valios dėl BUAB „Ambervita“ turto tolimesnės pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Bankroto administratoriaus pranešimo turinys neapribojo kreditorių teisės teikti savo pasiūlymus dėl nutarimų svarstytinu klausimu dar iki susirinkimo pradžios, tačiau tai nereiškia, kad administratorius turėjo pagal gautus kreditorių pasiūlymus vėl formuluoti atitinkamus nutarimų projektus, juos teikti susipažinti kitiems kreditoriams ir vėl šaukti kreditorių susirinkimą. Apeliantas turėjo visas galimybes sušaukto kreditorių susirinkimo metu susipažinti su AB SEB banko pasiūlymu, tačiau jų nerealizavo, todėl teisėjų kolegija nesutinka su teiginiais, kad susipažinti su siūlomu nutarimo projektu iki 2011 m. birželio 9 d. nei vėliau pareiškėjas esą negalėjo. AB SEB banko pateikto pasiūlymo negalima laikyti darbotvarkės pildymu, nes darbotvarkė nesikeitė, buvo sprendžiamas tas pats klausimas. Kreditoriams, kurie balsavo paštu, buvo sudaryta galimybė išdėstyti savo pasiūlymą balsavimo raštu biuletenyje. Apie tokią galimybę apeliantui turėjo būti žinoma iš balsavimo raštu biuletenio formos ir tai nepažeidė kreditorių susirikimo organizavimo tvarkos bei kreditorių teisių. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad negalima tapatinti spręstinų klausimų rato (darbotvarkės) ir pasiūlymų, kaip juos spręsti, taip pat negalima pritarti atskirojo skundo motyvams, jog skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

21Teisėjų kolegija taip pat nepritaria apelianto argumentams, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo pažeistos pareiškėjo (kreditoriaus) teisės. Teiginiai, kad kreditorių susirinkimas buvo sušauktas „dėl akių“, neatitinka bylos duomenų bei aukščiau išdėstytų aplinkybių. Apeliantui buvo žinoma, kad kreditoriai, balsuodami raštu, turi teisę teikti savo pasiūlymus, taip pat buvo žinoma, kada vyks kreditorių susirinkimas, todėl jis turėjo visas galimybes išdėstyti savo poziciją dėl sprendžiamų klausimų. Apelianto argumentai, kuriais teigiama, jog didžiausias kreditorius nepranešdamas gali priimti bet kokius jam palankius nutarimus, tai pat neteisingi. Paminėtina, jog vien ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti tik vieno kreditoriaus balsų dauguma, pati savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo, jei šio kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo suma vertine išraiška sudarė daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-2065/2011). Šiuo atveju apskritai apelianto balsavimas nebūtų turėjęs įtakos skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimui. Bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, balsavusių „už“ ginčo nutarimą, teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 68,174 procento visų teismo patvirtintų BUAB „Ambervita“ kreditorių finansinių reikalavimų. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuojama, kad apelianto argumentai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutarimą.

22Dėl praleisto termino teikti skundą

23ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Nagrinėjamu atveju ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas 2011 m. birželio 9 d. (5 b. l.). Apie tai, kad tą dieną bus sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Ambervita“ turto tolesnės pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, apeliantui buvo žinoma. Todėl apeliantas, pats nedalyvaudamas 2011 m. birželio 9 d. kreditorių susirinkime, turėjo visas galimybes iš karto pasidomėti apie tai, koks jame buvo priimtas nutarimas. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos kreditorių susirinkimo protokolo kopiją pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. BUAB „Ambervita“ kreditorių 2011 m. birželio 9 d. susirinkimo protokolas, kuriame buvo priimtas ginčijamas nutarimas, į bylą buvo pateiktas 2011 m. birželio 13 d. Nuo tos dienos apeliantui nebuvo jokių ribojimų susipažinti su kreditorių susirinkimo protokolu. Rūpestingas ir atidus kreditorius gali teisme susipažindamas su bankroto bylos medžiaga susižinoti apie priimtus kreditorių susirinkimuose nutarimus. Skundą pareiškėjas padavė 2011 m. liepos 15 d., tai yra praleidęs 14 dienų terminą teikti skundą, skaičiuotiną nuo dienos, kurią kreditorius galėjo ir turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Taigi pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad skundas pateiktas praleidus nustatytą terminą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto aiškinimais dėl termino skaičiavimo pradžios, nes jis turėjo ir galėjo sužinoti apie ginčijamo nutarimo priėmimą vėliausiai 2011 m. birželio 13 d. Šiuo atveju nėra neįrodytos aplinkybės, kurios sudarytų objektyvų pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

25Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo (kreditoriaus) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Apskaitos idėjos“ skundu prašė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi atmetė... 7. Teismo vertinimu, bankroto administratorius įvykdė visus ĮBĮ bei... 8. Teismas skundą atmetė ir tuo pagrindu, kad pareiškėjas skundą teismui... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Apskaitos idėjos“ atskiruoju skundu... 11. Atsakovo BUAB „Ambervita“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo... 12. Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime prašo UAB „Apskaitos idėjos“... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 14. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2011... 15. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti... 16. Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo ... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „Ambervita“ 2011 m. birželio 9 d.... 18. BUAB „Ambervita“ bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ 2011... 19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis bei atskirojo skundo argumentus,... 20. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto teiginiams, kad pirmosios instancijos... 21. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria apelianto argumentams, kad ginčijamu... 22. Dėl praleisto termino teikti skundą... 23. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį... 25. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios... 26. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą....