Byla 1A-166-309-2014
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei, nukentėjusiajai G. B., atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

2S. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojon kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį R. M., a. k. ( - ) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

3Nukentėjusiosios G. B. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš AB „( - )“ priteista 6132 Lt nukentėjusiajai G. B. neturtinei žalai atlyginti.

4Iš S. B. priteista nukentėjusiajai G. B. neturtinei žalai atlyginti 3368 Lt ir 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra jis 2012 m. vasario 3 d., apie 11.06 val. ( - ) rajone, kelio ( - ), ties ( - ) kaimu, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz CLS320“, valst. Nr. ( - ) pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 122 ir 125 punktų reikalavimus, ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu, L. K. vairuojamu, automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. ( - ) tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Ford Focus“ keleivei G. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

7Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 8 632 Lt.

8Skunde nurodo, kad su Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu sutinka iš dalies, tačiau mano, kad Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priimta nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl turi būti pakeista.

9Šiaulių apylinkės teismas nuosprendyje šioje baudžiamojoje byloje nurodė, kad G. B. pareiškė 22500 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendyje nurodyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė skausmą, emocinį sukrėtimą, dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajai kilo ilgalaikių pasekmių - dėl įvykio nukentėjusioji buvo nedarbinga metus laiko, patyrė nepatogumų bei išgyvenimų, gydymas dar nebaigtas, ateityje gali reikėti keisti kelio sąnarį, jai yra ribojamas fizinis krūvis, tai riboja jos darbines galimybes, negali gyventi kaip anksčiau, jaučia nuolatinį skausmą. Buvo nustatytas 5 % nedarbingumas. Be to, teismas nurodė, kad tokios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė žalą, kuri turi būti atlyginta. Nukentėjusiems eismo įvykio metu, kuriems nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos (kasacinės nutartys Nr. 2K-350/2012, 2K-644/2012, 2K-461/2010, 2K-280/2010, 2K-200/2010). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo sprendimuose nurodydamas sumas, priteistinas minėtais atvejais kaip neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisiama tuomet, kai nėra pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012). Teismas atsižvelgė į tai, kad nustatytas nesunkus sveikatos surikdymas nukentėjusiajai, medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad gydymas tęsiasi jau daugiau nei metai, todėl byloje yra išskirtinės aplinkybės nukrypti nuo teismų praktikos formuojamų žalos dydžių.

10Apelianto vertinimu, Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką, ir pripažino, kad ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir ieškinį tenkino iš dalies, nustatydamas 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį. Su tokiu teismo sprendimu, dėl civilinio ieškinio tenkinimo dydžio negalima sutikti, nes tai prieštarauja teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nukentėjusiems įvykio metu, kuriems nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo yra numatytos skirtingos sumos neturtinei žalai atlyginti, kurių dydžiai numatyti nuo 2000 Lt iki 10000 Lt. Teismai, nagrinėjantys tokio pobūdžio bylas, turėtų atsižvelgti į visas byloje nustatytas aplinkybes ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą nustatytų dydžių ribose. Neturtinė žala yra padaroma ne tik materialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta piniginė kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra re kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siejama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007).

11Šiaulių apylinkės teismas, vertindamas G. B. patirtą neturtinę žalą rėmėsi teiginiais, pateiktais civiliniame ieškinyje, kad nukentėjusioji patyrė emocinį sukrėtimą, patyrė nepatogumus ir išgyvenimus, kad ateityje gali reikėti keisti kelio sąnarį, kad nebegali gyventi kaip anksčiau ir jaučia nuolatinį skausmą. Teismas neatkreipė dėmesio, kad tai nukentėjusios teiginiai, kurie nepagrįsti jokiais kitais įrodymais (psichologo ar psichiatro išvadonis, kitokiais medicininiais įrodymais). Tokiu būdu teigti, kad buvo išskirtinės aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo teismų praktikos formuojamos žalos dydžių, nėra. Pasak apelianto, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais ir atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, teismas turėtų priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismų praktikoje nurodomų dydžių ribose, priteisiant iš draudimo kompanijos maksimalią sumą 8632 Lt. Draudimo tikslas yra tam, kad draudikas, draudiminio įvykio metu pilnai atlygintų nukentėjusiajam patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji G. B. prašo atmesti S. B. apeliacinį skundą, priteisti jai iš S. B. bylinėjimosi išlaidas.

13Atsiliepime nurodo, kad su S. B. apeliaciniu skundu, mano, kad jis yra nepagrįstas bei prašo jį atmesti.

14Pasak nukentėjusiosios S. B. klaidina teismą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas jai neturtinės žalos atlyginimą, rėmėsi tik jos teiginiais, o ne įrodymais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai medicininių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas su patirta neturtine žala susijusias aplinkybes ir faktinius ypatumus, leidžiančius nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių. Byloje pateikti 2012 m. kovo 15 d. magnetinio rezonanso tyrimo rezultatai patvirtino medialinio menisko užpakalinio rago nežymią degeneraciją parakapsuliariai; 2012 m. birželio 29 d. išrašas iš medicininių dokumentų patvirtino potrauminį kelio skausmą, ribotus judesius, raumenų atrofiją ir kt.; 2013 m. gegužės 6 d. išrašas iš medicininių dokumentų patvirtino daugiau nei metus laiko trunkančius kairio kelio sąnario skausmus ir ribotus judesius, sunkumus bandant miegoti ir lankstytis, negalėjimą nešioti didelių svorių, ilgai sėdėti nepakeitus pozicijos, ilgai stovėti, taip pat patvirtino patirtos traumos sukeltas pasekmes – stuburo išlinkimą į kairę pusę dėl nuolatinio šlubavimo, binarinį refliuksą dėl nuolatinio vaistų gėrimo kairio kelio skausmams malšinti ir kt; 2013 m. sausio 1 d. ( - ) ligoninės pažyma patvirtino praėjus metams po eismo įvykio besitęsiančius stiprius kairio kelio sąnario skausmus, kairio kelio funkcijos sutrikimus ir kt; 2013 m. vasario 19 d. magnetinio rezonanso tyrimo rezultatai patvirtino metus laiko trunkantį gydymą bei negerėjančią nukentėjusiosios būklę ir kt.; 2013 m. vasario 8 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažyma dėl pripažinimo darbingu patvirtino prarastą darbingumą, kairio kelio funkcijos sutrikimus ir t. t. Taigi pateikti įrodymai patikimai patvirtina jos patirtus ir vis dar patiriamus neigiamus emocinius išgyvenimus dėl autoįvykio metu sukeltos traumos. Pažymi, kad jokie teisės aktai ar teismų praktikos reikalavimai neįpareigoja asmens pateikti būtinai psichologo ar psichiatro išvadą, kad būtų įrodyta patirta neturtinė žala.

15Nukentėjusioji mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK X skyriaus ir CK 6.250 straipsnio nuostatomis bei teisingai išsprendė priteistino neturtinės žalos dydžio klausimą. Pažymi, kad analogiškose bylose kaip ši, kuriose autoįvykis įvyko dėl atsakovo kaltės, pastarajam išvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, automatiškai pripažįstama, kad toks autoįvykis „neabejotinai sukėlė dėl autoįvykio nukentėjusiam ieškovui dvasinius išgyvenimus, išgąstį, sąlygojo saugumo jausmo kelyje praradimą ar sumažėjimu“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio mėn. 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-571/2012).

16Nukentėjusiosios nuomone, S. B. klaidingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su neturtines žalos atlyginimu nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nurodydamas, kad visais atvejais didžiausia galima priteisti neturtinės žalos suma už nesunkų sveikatos sutrikdymą yra 10 000 Lt. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010, Nr. 2K-350/2012). Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat pažymi, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Atsižvelgiant bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į šios bylos faktinius ypatumus ir pagrindė kitokį neturtinės žalos dydį nei yra susiformavęs teismų praktikoje. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad didinančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą (t. y. pažeisto vertybės pobūdžio (sveikatos), ypatingo dvasinio sukrėtimo, žalą padariusio asmens kaltės (BK 281 straipsnio 1 dalis), pakenkimo sveikatai laipsnio ir masto (nesunkus sveikatos sutrikdymas), pakenkimo sveikatai ilgalaikiškumo (daugiau nei metus laiko trunkantis gydymas), netekto darbingumo laipsnio (5 proc), beveik metus laiko trukusių bevaisių reabilitacijos procedūrų, nepalankios ateities operacijų prognozių, sveikatos būklės blogėjimo po eismo įvykio, trukdymo gyventi visavertį gyvenimą, pablogėjusios gyvenimo kokybės (įtaka profesinei ir asmeninei veiklai, apribotos galimybės įsidarbinti), priverstinio fizinio krūvio ribojimo ir kt.), kas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, paprastai priteisiamų teismų praktikoje. Be to, pažymi, kad sekant S. B. apeliaciniame skunde dėstomą logiką, kad „teismai turėtų atsižvelgti į visas byloje nustatytas aplinkybes ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytų dydžių ribose“, S. B. turėtų prašyti sumažinti neturtinę žalą ne iki 8632 Lt (šią sumą gali padengti AB „( - )“), bet iki 10 000 Lt, nes būtent ši suma yra S. B. aptariama įprasta neturtinės žalos dydžio riba nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose. Tačiau prašydamas sumažinti neturtinės žalos dydį iki 8632 Lt S. B. prieštarauja pats sau ir sudaro prielaidas manyti, kad jis apeliuoja ne į tariamą nukrypimą nuo kasacinės instancijos teismų praktikos, o paprasčiausiai siekia visiškai išvengti turtinės atsakomybės. Kitaip tariant, S. B. nesąžiningai siekia visą turtinę atsakomybę dėl savo padarytos nusikalstamos veikos perkelti išimtinai draudimo kompanijai.

17Nukentėjusiosios teigimu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. B. įsipareigojo visiškai atlyginti jai padaryta neturtinę žala, kad ir kokio dydžio teismas ją priteistų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pasiektas S. B. ir jos susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. S. B. įsipareigojo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą, kad ir kokio dydžio teismas ją priteistų. Šis susitarimas nebegali būti keičiamas apeliacinės instancijos teisme, nes būtent šio susitarimo pagrindu S. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Priešingu atveju, pakeitus pirmosios instancijos teisme pasiektą susitarimą dėl atlygintinos žalos, būtų pažeistos jos teisės ir interesai bei toleruojamas S. B. nesąžiningas elgesys (prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymas) ir piktnaudžiavimas savo teisėmis (teismo ir nukentėjusiosios klaidinimas pirmosios instancijos teisme).

18Be to, bent dalyje patenkinus S. B. apeliacinį skundą, nebebūtų dviejų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, įtvirtintų BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, t. y. įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą ir pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins padarytą žalą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, duodantys pagrindą manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atiyginimo dydžio ir būdo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010 ir kt.). Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą žala privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Tai gali būti daroma atkuriant sugadintą turtą, perduodant kitą tokį pat ekvivalentiškos vertės daiktą, išmokant piniginę kompensaciją ir kt (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.). Kaip minėjo, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pasiektas S. B. jos susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taigi aukščiau aprašytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtintos sąlygos dėl žalos atlyginimo buvo įgyvendintos. Kitaip tariant, S. B. teismo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą, todėl buvo pagrįstas pagrindas manyti, kad jis laikysis savo įsipareigojimo. Taip pat pažymi, kad ji teismo posėdžio metu neprieštaravo S. B. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes S. B. įsipareigojo visiškai atlyginti žalą, už jį buvo laiduota kaip už atsakingą asmenį. Jei S. B. pirmosios instancijos teisine būtų siekęs perkelti prievolę atlyginti neturtinę žalą išimtinai draudimo kompanijai (tiek, kiek ji pagal teisės aktus gali padengti – 8632 Lt), ji tikrai nebūtų sutikusi su jo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

19Nukentėjusioji taip pat nurodo, kad viena iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra nustatoma tada, kai asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Ši sąlyga numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, o jos konstatavimas reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką savanoriškai, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien nuoširdžiais apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-05-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2012 ir kt.). Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti žalingus savo veikos padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-84/2010 ir kt.).

20Skundžiamoje teismo nutartyje teismas konstatavo, kad „S. B. atsiprašo nukentėjusiosios, yra kaltas dėl to, kas įvyko“. Nukentėjusiosios nuomone, apeliaciniame skunde išreikštas prašymas sumažinti priteistą neturtinę žalą iki tokio dydžio, kokią visiškai padengtų AB „( - )“ – 8632 Lt (tarsi S. B. už įvykį nebūtų asmeniškai atsakingas), sukuriama prielaida manyti, kad S. B. savo kaltės iš esmės nepripažįsta, teismo posėdžio metu jai skirtas atsiprašymas buvo deklaratyvus, jis savo noru neketina dėti visiškai jokių pastangų, kad jai padaryta žala būtų atlyginta. Taigi, bent dalyje patenkinus apeliacinį skundą, tektų pripažinti, kad nėra vienos iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, įtvirtintos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Taip pat pažymėtina, kad gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaip S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Bent dalyje patenkinus apeliacinį skundą, taip pat tektų pripažinti, kad S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

21Pasak nukentėjusios, dėl pirmiau išdėstytų argumentų tampa akivaizdu, kad bent dalyje patenkinus S. B. apeliacinį skundą jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taptų neįmanomas, nes nebebūtų trijų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, įtvirtintų BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose.

22Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė S. B., o ji privalo tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Atsižvelgdama į tai, nukentėjusioji prašo teismo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių įrodymai teismui bus pateikti vėliau.

23 Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.

24Apeliacinis skundas atmestintas.

25Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

26Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.

27Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priimta nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl turi būti pakeista. Nukentėjusiems eismo įvykio metu, kuriems nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos (kasacinės nutartys Nr. 2K-350/2012, 2K-644/2012, 2K-461/2010, 2K-280/2010, 2K-200/2010). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo sprendimuose nurodydamas sumas, priteistinas minėtais atvejais kaip neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisiama tuomet, kai nėra pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012). Pasak apelianto, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais ir atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismų praktikoje nurodomų dydžių ribose, priteisiant iš draudimo kompanijos maksimalią sumą 8632 Lt. Draudimo tikslas yra tam, kad draudikas, draudiminio įvykio metu pilnai atlygintų nukentėjusiajam patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

28Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

29Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji G. B. pareiškė 22500 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Mažindamas neturtinės žalos dydį iki 12000 Lt pirmosios instancijos teismas vadovavosi formuojama kasacinio teismo praktika, kad nukentėjusiesiems eismo įvykio metu, kuriems nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos, bei į kilusias pasekmes, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai G. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė skausmą, emocinį sukrėtimą, dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajai kilo ilgalaikių pasekmių – kairio kelio sąnario sumušimas su išsivysčiusia sąnario kontraktūra ir raumenų atrofija, dėl įvykio nukentėjusioji buvo nedarbinga metus laiko, patyrė nepatogumus bei išgyvenimus, gydymas dar nebaigtas, ateityje gali reikėti keisti kelio sąnarį, jai yra ribojamas fizinis krūvis, tai riboja jos darbines galimybes, negali gyventi kaip anksčiau, jaučia pastovų skausmą. Buvo nustatytas 5 % nedarbingumas. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios pateikti išrašai iš medicininių dokumentų.

30Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 iki 10 000 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-77/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), taip pat pasitaiko atvejų, kai eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiama 15 000 Lt ir 17 000 Lt neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys Nr. 2K-141/2013, 2K-551/2013). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją (kasacinė byla Nr. 2K-551/2013). Dėl minėtų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio (eismo įvykių) bylose esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertino visus žalos atlyginimo kriterijų, todėl nuosprendžio keisti dėl neturtinės žalos priteisimo nėra pagrindo.

31Apelianto skundo teiginiai, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, yra nepagrįsti.

32Dėl proceso išlaidų

33Nukentėjusioji G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas iš S. B..

34Pažymėtina, kad proceso išlaidos gali būti priteisiamos tik tais atvejais kai yra pateikiami šias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių jos turėtas proceso išlaidas, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš S. B. netenkintinas.

35Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

36atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. apeliacinį skundą atmesti.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. S. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojon kodekso (toliau – BK)... 3. Nukentėjusiosios G. B. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir... 4. Iš S. B. priteista nukentėjusiajai G. B. neturtinei žalai atlyginti 3368 Lt... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad vairuodamas kelių... 7. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. prašo... 8. Skunde nurodo, kad su Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu sutinka iš... 9. Šiaulių apylinkės teismas nuosprendyje šioje baudžiamojoje byloje nurodė,... 10. Apelianto vertinimu, Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į... 11. Šiaulių apylinkės teismas, vertindamas G. B. patirtą neturtinę žalą... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji G. B. prašo atmesti S. B.... 13. Atsiliepime nurodo, kad su S. B. apeliaciniu skundu, mano, kad jis yra... 14. Pasak nukentėjusiosios S. B. klaidina teismą, nurodydamas, kad pirmosios... 15. Nukentėjusioji mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK... 16. Nukentėjusiosios nuomone, S. B. klaidingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo... 17. Nukentėjusiosios teigimu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. B.... 18. Be to, bent dalyje patenkinus S. B. apeliacinį skundą, nebebūtų dviejų... 19. Nukentėjusioji taip pat nurodo, kad viena iš būtinų atleidimo nuo... 20. Skundžiamoje teismo nutartyje teismas konstatavo, kad „S. B. atsiprašo... 21. Pasak nukentėjusios, dėl pirmiau išdėstytų argumentų tampa akivaizdu, kad... 22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl... 23. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėja apeliacinės instancijos... 24. Apeliacinis skundas atmestintas.... 25. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 26. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos... 27. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis... 28. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji... 29. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji G. B. pareiškė 22500 Lt dydžio... 30. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos... 31. Apelianto skundo teiginiai, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas... 32. Dėl proceso išlaidų... 33. Nukentėjusioji G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti jai... 34. Pažymėtina, kad proceso išlaidos gali būti priteisiamos tik tais atvejais... 35. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 36. atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. apeliacinį skundą atmesti....