Byla 2A-453-516/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

2sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,

3dalyvaujant ieškovės atstovams direktoriui R. K. ir advokatui Gintarui Dabkevičiui,

4atsakovui V. S. ir atsakovų atstovui advokatui Gyčiui Jaliniauskui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VR STYLE” ir atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1020-390/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „VR STYLE“ ir V. S. dėl skolos priteisimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8

  1. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos priteisimo negrąžinus įmonei perduotų įrengimų.
  2. Ieškovė UAB „Kagneta“ pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VR STYLE” ir V. S. 56 707,89 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškovė nurodė, kad su atsakove UAB „VR STYLE” 2014 m. lapkričio 17 d. pasirašė įrengimų nuomos sutartį (toliau – ir sutartis), kuria ieškovė (nuomotoja) už sutartyje numatytą užmokestį atsakovei (nuomininkei) laikinai išnuomojo metalo apdirbimo įrengimus. Vykdant sutartį šalys pasirašė 17 priėmimo–perdavimo aktų, kuriais ieškovė atsakovei perdavė 17 veikiančių, sukomplektuotų ir be jokių defektų metalo apdirbimo įrengimų, kurių bendra vertė siekia 87 610,06 Eur.
  4. 2015 m. liepos 27 d. raštu ieškovė informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti visus sutarties pagrindu perduotus įrengimus. Pranešimas buvo įteiktas asmeniškai UAB „VR STYLE“ direktoriui atsakovui V. S. ir papildomai išsiųstas bendrovei registruotu laišku. Žinodama apie sutarties nutraukimą, atsakovė iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. grąžino įrengimus, kuriuos buvo gavusi pagal 2014 m. lapkričio 17 d. aktus Nr. 5, 8, 9, 10, 11 ir apmokėjo ieškovės pateiktą sąskaitą už grąžintų įrengimų montavimą bei derinimą pagal sąskaitą KAG Nr. 4237.
  5. Kadangi įrengimai buvo sugrąžinti ne visi, ieškovė atsakovei 2015 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė dar vieną raštą, kuriuo pareikalavo grąžinti likusius ieškovei nuosavybės teise priklausančius įrengimus, tačiau atsakovė 2015 m. rugsėjo 28 d. atsakyme nurodė, jog įrengimų perdavimas yra negalimas, kadangi UAB „VR STYLE“ nėra gavusi pranešimo apie sutarties nutraukimą.
  6. Atsakovei nesugrąžinus įrengimų per sutartyje numatytą terminą, 2015 m. rugsėjo 14 d. ieškovė išsiuntė UAB „VR STYLE“ PVM sąskaitą faktūrą KAG Nr. 4314 87 610,06 Eur sumai (visų įrengimų vertė). Kadangi ši sąskaita buvo pateikta už visus 17 įrengimų, kai penki įrengimai iš jų jau buvo grąžinti, ieškovė atsakovei pakartotinai 2015 m. rugsėjo 29 d. išsiuntė kreditinę PVM sąskaitą–faktūrą KAG Nr. 4338, kurioje už įrengimus mokėtina suma sumažinta 21 902,51 Eur (sugrąžintų įrengimų vertė). Likusi atsakovės skola ieškovei už negrąžintus įrengimus yra 65 707,54 Eur. Aplinkybę, kad atsakovei buvo pranešta apie sutarties nutraukimą, įrodo jos veiksmai iš karto po pranešimo, t. y. ieškovei buvo sugrąžinti penki iš septyniolikos įrengimų bei atsiskaityta pagal ieškovės pateiktą sąskaitą už šių įrengimų montavimo darbus.
  7. Atsiliepime į ieškinį atsakovai UAB „VR STYLE“ ir V. S. prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  8. Nurodė, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą nebuvo teikiamas ir įteiktas, tai patvirtina nuosekli atsakovės UAB „VR STYLE“ pozicija atsakant į ieškovės ar jos atstovo raštus. 2015 m. rugsėjo 29 d. pranešimu dėl vykdytinų prievolių, gavusi pranešimą apie

    92014 m. lapkričio 17 d. įrengimų nuomos sutarties nutraukimą, atsakovė UAB „VR STYLE“ pasiūlė ieškovei grąžinti įrengimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

  9. Ieškovė nepagrįstus reikalavimus šioje byloje pareiškė net nesibaigus sutartyje numatytiems įrengimų grąžinimo ieškovei terminams. Be to, atsakovai nėra gavę ieškovės nurodytų 17 priėmimo–perdavimo aktų. Ieškovės reikalavimas nepagrįstas dar ir dėl to, kad šalys nėra sudarę sutartyje nurodyto priedo Nr. 1, kuriame šalys turėjo nurodyti ne tik įrengimų pavadinimus ir specifikacijas, kainą, bet ir nuomos kainą. Tai patvirtina ir tai, kad visą sutarties galiojimo laiką, šalims nesudarius sutarties priedo Nr. 1, ieškovė neišrašė PVM sąskaitų–faktūrų už įrengimų nuomą.
  10. Ieškinys atsakovo V. S. atžvilgiu yra reiškiamas nepagrįstai, kadangi atsakovas V. S., kaip fizinis asmuo, nėra nuomos sutarties šalimi. Atsakovas V. S., savo, kaip fizinio asmens, parašu nėra patvirtinęs sutarties ir jos turinio. Sutarties 4.5. punktas, numatantis atsakovo

    10V. S. solidarią atsakomybę, yra paslėpta sutarties sąlyga, kurios atsakovas V. S. su sutarties šalimis neaptarė ir jos nepatvirtino.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu priteisė ieškovei UAB „Kagneta“ iš atsakovų UAB „VR Style“ ir V. S. solidariai 56 707,89 Eur negražintų įrengimų vertės skolą ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 56 707,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iš atsakovų UAB „VR Style“ ir V. S. priteisė po 1 378 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir iš kiekvieno po 2,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
  2. Teismas nurodė, kad bylos duomenys, taip pat ir apklaustų 2016 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu liudytojų R. K., A. D. parodymai bei pačių atsakovų atlikti veiksmai dėl dalies įrengimų grąžinimo ir jų apmokėjimo už montavimo darbus, patvirtina, jog atsakovams buvo žinoma apie ieškovės 2015 m. liepos 27 d. pranešimą nutraukti šalių sudarytą nuomos sutartį. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė įvykdė šalių sudarytos sutarties 10.3 punkto sąlygą ir įspėjo apie sutarties nutraukimą. Atsakovų pateikti argumentai nurodyti atsiliepime ir išsakyti teismo posėdžio metu apie pranešimo dėl sutarties nutraukimo negavimą, ar apie sutarties nutraukimo fakto nebuvimą, teismo buvo pripažinti neįtikinamais ir atmesti kaip nepagrįsti. Teismas atskirai pažymėjo, kad ieškovė reikalavimą atsakovams dėl negrąžintų įrengimų vertės priteisimo teisme iškėlė 2015 m. spalio 5 d., tačiau atsakovai, žinodami ieškovės reikalavimus ir ieškinyje išdėstytas aplinkybes, vis tiek įrengimų negrąžino. Įvertinęs tokį atsakovų elgesį, teismas sprendė, kad yra pagrindas abejoti atsakovų atliekamų veiksmų sąžiningumu.
  3. Teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo įrengimai yra pas atsakovus. Šio fakto neneigia ir patys atsakovai, tačiau įrengimų negrąžina teigdami, jog nebuvo informuoti apie sutarties nutraukimą. Teismui konstatavus, kad atsakovams žinomas faktas apie ieškovės pranešimą dėl sutarties nutraukimo, atsakovams atsiranda pareiga grąžinti nuomotojai daiktą, o daikto negrąžinus, ieškovė turi teisę reikalauti pagal šalių sudarytą sutartį, kad atsakovai atlygintų negrąžintų įrengimų vertę (CK 6.499 straipsnio

    133 dalis).

  4. Teismas nurodė, kad ieškovė prašomų priteisti negrąžintų įrengimų vertę įrodinėjo aktuose nurodytomis kainomis, komerciniu pasiūlymu. Atsakovai savo atsikirtimams pagrįsti ir įrodyti neprašė skirti turto įvertinimo ekspertizės bei kitomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovo pateiktų įrodymų nepaneigė ( CPK 178 straipsnis). Ieškovė taip pat neprašė įrengimų vertei nustatyti skirti turto vertinimo ekspertizę ir teigė, kad pagal šalių sudarytos sutarties 4.3 punkto sąlygą atsakovai turi grąžinti daiktą nepriklausomai nuo jo nusidėvėjimo. Teismas grąžintinų įrengimų vertę nustatė remdamasis ieškovės pateiktais į bylą įrodymais.
  5. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš šalių sudarytos 4.5 punkto sąlygos, atsakovas

    14V. S. pasirašė sutartį ir prisiėmė solidariąją civilinę atsakomybę už prievolės nevykdymą kartu su nuomininku UAB „VR Style“. Atsakovas V. S. turėdamas aukštąjį išsilavinimą ir patirtį verslo srityje sudarydamas sutartį suprato arba turėjo suprasti šios sutarties neįvykdymo pasekmes. Teismo vertinimu, ši sutarties sąlyga nėra nuginčyta, todėl atsakovams už sutarties nevykdymą taikoma solidarioji civilinė atsakomybė (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16

  1. Atsakovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo

    172016 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

    1. Atsakovai įrodymais pagrindė, kad apie sutarties nutraukimą sužinojo tik

      182015 m. rugsėjo 29 d. Byla buvo iškelta 2015 m. spalio 5 d., t. y. dar nepasibaigus sutartyje numatytiems ginčo įrengimų grąžinimo ieškovei terminams.

    2. Teismas neturėjo vadovautis ieškovės 17 priėmimo–perdavimo aktais, kurių teisingumą atsakovai neigė, nes net teismui įpareigojus, ieškovė negalėjo pateikti jų originalų. Be to, teismas nustatydamas ginčo įrengimų vertę, rėmėsi įrodymais, kurių originalai neegzistuoja, o jų tikrumas abejotinas. Ieškovė ginčo įrengimų vertės nepagrindė ir neįrodė, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.
    3. Dalis ginčo įrengimų ieškovei buvo grąžinta bendru sutarimu, priešingai, nei nurodo ieškovės direktorius. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. J.. Ieškovės direktorius taip pat yra ir atsakovės akcininkas, konfliktuojantis su kitais atsakovės akcininkais.
    4. Sutarties 4.5 punktas dėl atsakovo solidariosios atsakomybės yra paslėptas, nesąžiningas ir prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei.
  2. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
    1. Atsakovai sąmoningai nepriėmė siųsto pranešimo apie sutarties nutraukimą, nes kitos siuntos (pranešimai ir pretenzijos) atsakovus pasiekė.
    2. Bylos duomenys patvirtina, kad visi 17 priėmimo–perdavimo aktų buvo pas atsakovą V. S., kuris tai žinodamas, sąmoningai reikalavo originalų.
    3. Pagal sutarties 4.4 punktą, įrengimų vertė yra fiksuota priėmimo–perdavimo aktuose ir nepriklauso nuo jų nusidėvėjimo. Atsakovai teisme nurodė, kad ekspertizės jie neprašys ir kitų įrodymų neteiks, todėl savo atsikirtimų dėl įrangos vertės neįrodė.
    4. Sutarties nuostatos dėl solidariosios atsakovo atsakomybės yra nustatytos ne tik sutarties 4.5 punkte, bet ir kituose punktuose (9.2 p. ir 10.3 p.). Atsakovų argumentai dėl to yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

19Teisėjų kolegija konstatuoja:

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
  2. Apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės keturiais pagrindiniais argumentais: 1) ieškinys buvo pareikštas nesilaikant sutartyje nustatytos jos nutraukimo procedūros; 2) ieškovė neįrodė, kad ginčo įrengimai buvo perduoti atsakovei; 3) ieškovė neįrodė ginčo įrengimų vertės; 4) ginčo sutarties sąlyga dėl atsakovės direktoriaus solidariosios atsakomybės yra niekinė ir negaliojanti.

22Dėl ginčo teisinių santykių

  1. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė ir atsakovai 2014 m. lapkričio 17 d. pasirašė įrengimų nuomos sutartį, kuria ieškovė UAB „Kagneta“ vieneriems metams išnuomojo atsakovei UAB „VR STYLE“ ieškovei priklausančius metalo apdirbimo įrengimus už užmokestį (sutarties apibrėžimai, 1.1, 3.1, punktas).
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytą sutartį ir kitus bylos duomenis, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių sutartinius santykius nekvestionavo nuomos fakto ir taikė nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas

    23(CK 6.499 straipsnį, nutarties 13 punktas), nors, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek sutartis, tiek byloje nustatytos jos vykdymo aplinkybės nepatvirtina tarp šalių susiklosčiusių nuomos teisinių santykių. Kita vertus, šalys ir pačios to nekvestionavo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

  3. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepaisant šalių nuomonės ar pageidavimų, turėjo įsitikinti, kad šalis iš tiesų siejo nuomos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip minėta anksčiau, byloje tokių duomenų nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).
  4. Nuomos sutarties esmė yra tai, kad viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad ginčo įrengimai buvo perduoti už užmokestį, nėra. Tarp šalių ginčo nėra, kad sutarties priedas Nr. 1, kuriame ir turėjo būti nurodyti įrengimai, jų vertė, metinis nuomos mokestis (sutarties apibrėžimai ir 7.2 punktas), nebuvo pasirašytas. Byloje esančiuose priėmimo–perdavimo aktuose metinis įrengimo nuomos mokestis taip pat nenustatytas, nors to reikalauja sutarties 7.2 punktas. Vertinant kitus duomenis, nenustatyta, kad nuomos mokestis, nors ir nenustatytas pagal sutarties priedą ar priėmimo–perdavimo aktus, buvo faktiškai mokamas ir nustatytas kitu būdu. Liudytojas V. J. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad šalys siekė sudaryti panaudos sutartį dėl įrengimų, tačiau ieškovės inisciatyva nusprendė sudaryti nuomos sutartį už simbolinę 1 Lt kainą.
  5. Įvertinusi anksčiau nurodytus bylos duomenis, ir vadovaudamasi išdėstytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sudaryta sutartis laikytina ne nuomos sutartimi, o panaudos sutartimi. Panaudos sutarties samprata pateikta CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.
  6. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad anksčiau nurodytas teisinių santykių kvalifikavimas iš esmės nepakeičia pirmosios instancijos teismo išvadų, nes esminis panaudos ir nuomos sutarties skirtumas yra užmokestis už perduodamą valdyti ir naudoti daiktą, dėl kurio ginčo nėra, o byloje ginčas kilęs dėl kitų sutarties nuostatų vykdymo: įrengimų priėmimo–perdavimo ir jų vertės, vienašališko sutarties nutraukimo ir įrengimų grąžinimo.

24Dėl sutarties vienašališko nutraukimo

  1. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nuosekliai teigė, kad ieškinys buvo pareikštas nesilaikant sutartyje nustatytos jos nutraukimo procedūros, nes pranešimas apie sutarties nutraukimą jai buvo įteiktas tik

    252015 m. rugsėjo 29 d. ieškovės atstovo raštu, o ieškinys buvo pareikštas 2015 m. spalio 5 d.

  2. Sutarties 10.3 punkte nustatyta, kad šalys turi teisę nutraukti sudarytą sutartį prieš terminą vienašališkai, nenurodydami jokių priežasčių, tačiau kitą šalį apie sutarties nutraukimą turi įspėti prieš vieną mėnesį. Vienašališkas sutarties nutraukimas neatleidžia nuo pareigos grąžinti įrengimus, arba esant šios sutarties numatytoms sąlygoms, solidariai apmokėti nuomotojui jų kainą.
  3. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2015 m. liepos 27 d. kreipėsi į atsakovę pranešimu dėl sutarties vienašališko nutraukimo ir pareikalavo grąžinti įrengimus į ieškovės patalpas (t. I, b. l. 32). Pagal spaudą ant voko, matyti, kad ieškovės 2015 m. liepos 27 d. pranešimas

    262015 m. rugpjūčio 31 d. grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė pašte“ (t. I, b. l. 33).

  4. Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 19 d. pranešimu dar kartą kreipėsi į atsakovę, reikalaudama grąžinti įrangą. Nurodė, kad iki šios dienos liko grąžinti tik 6 vnt. tekinimo aparatų (t. I, b. l. 35). Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 28 d. rašte nurodė, kad nėra gavusi jokių pranešimų dėl sutarties nutraukimo, todėl įrengimų perdavimas nėra galimas (t. I, b. l. 40).
  5. 2015 m. rugpjūčio 28 d. pranešimu ieškovė be kita ko nurodė, kad 2015 m. liepos 27 d. pranešimu nutraukė įrengimų nuomos sutartį ir ragino geruoju grąžinti įrengimus (t. I, b. l. 36). Atsakovė 2015 m. rugsėjo 2 d. rašte nurodė, kad iki šiol nėra gavusi jokių pranešimų apie sutarties nutraukimą, todėl reikalavimas grąžinti įrengimus yra nepagrįstas (t. I, b. l. 83).
  6. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu pareikalavo iš ieškovės sumokėti už negrąžintus įrengimus (t. I, b. l. 87). Atsakovė 2015 m. rugsėjo 15 d. atsakyme atsakovė nurodė, kad nuomos sutartis nėra pasibaigusi ar nutraukta, nes atsakovė nėra gavusi jokių pranešimų apie sutarties nutraukimą, nurodė, kad prie pranešimo nebuvo pridėti priedai – PVM sąskaita–faktūra ir pranešimas ( t. I, b. l. 85).
  7. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 14 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą Serija KAG Nr. 4314, kuria iš atsakovės už negrąžintus įrengimus pareikalavo 87 610,05 Eur su PVM (t. I, b. l. 46) ir ją išsiuntė 2015 m. rugsėjo 17 d. atsakovei elektroniniu paštu (t. I, b. l. 91). Atsakovė

    272015 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodė, kad išrašyta PVM sąskaita–faktūra yra neteisėta, nes tarp šalių niekada nebuvo pasirašyti jokie priėmimo–perdavimo aktai ar sutarties priedas, o sutartis buvo sudaryta už simbolinę 1 Lt kainą (t. I, b. l. 88).

  8. 2015 m. rugsėjo 29 d. ieškovės atstovas pateikė informaciją atsakovei apie nutrauktą sutartį ir pareikalavo sumokėti 65 707,54 Eur už likusius negrąžintus įrengimus (t. I, b. l. 43). Atsakovė 2015 m. spalio 5 d. atsakyme nurodė, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą jai anksčiau nebuvo įteiktas, todėl terminas grąžinti įrengimus nėra suėjęs, o ieškovės sąskaitų–faktūrų už įrangą atsakovė nepripažino (t. I, b. l. 92).
  9. 2015 m. spalio 5 d. teisme buvo gautas ieškovės ieškinys.
  10. 2015 m. spalio 7 d. atsakovė pranešime nurodė, kad sutinka ieškovei perduoti dalį įrengimų, nes jų nenaudos (t. I, b. l. 95).
  11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apklaustų 2016 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu liudytojų R. K. ir A. D. parodymai bei pačių atsakovų atlikti veiksmai dėl dalies įrengimų sugrąžinimo ir apmokėjimo už montavimo darbus, patvirtina, kad atsakovams buvo žinoma apie ieškovės 2015 m. liepos 27 d. pranešimą nutraukti šalių sutartį nuomos sutartį.
  12. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo išvados nepagrįstos byloje esančių duomenų visuma, nes teismas nenurodė iš esmės nei vieno įrodymo, kad atsakovei apie sutarties nutraukimą buvo pranešta būtent 2015 m. liepos 27 d. (ar kita data). Šias teismo išvadas paneigia kiti byloje esantys duomenys (nutarties 28 punktas). Liudytojų parodymai taip pat neįrodo tikslios atsakovės sužinojimo apie sutarties nutraukimą dienos. Dalies įrengimų grąžinimas pagal byloje esančius duomenis taip pat savaime nei patvirtina, nei paneigia nurodytą aplinkybę (CPK 185 straipsnis).
  13. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai, kad ieškinys buvo pateiktas nesilaikant sutartyje nustatytos jos nutraukimo procedūros yra formalaus pobūdžio, o nurodyta sužinojimo apie sutarties nutraukimo data – gavus 2015 m. rugsėjo 29 d. ieškovės atstovo raštą, nėra pagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant iš sutarties kylančius klausimus šalys yra saistomos bendrųjų sutarties vykdymo principų – vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnis), todėl vertinant sutarties vykdymo aplinkybes, turi būti atsižvelgta į tai, ar šalys laikėsi nurodytų principų.
  14. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant ieškovės veiksmus, susijusius su jos pareiga pranešti apie ginčo sutarties nutraukimą, matyti, jog ieškovė pakankamai nuosekliai ir atkakliai teikė pranešimus ir raštus atsakovei (nutarties 28–33 punktai). Apie tai, kad pranešimas atsakovei nebuvo įteiktas, ieškovė sužinojo tik 2015 m. rugpjūčio 31 d., iki to laiko ieškovė siuntė raginimus grąžinti įrangą, kuriuose buvo nedviprasmiškos nuorodos dėl sutarties nutraukimo, į kuriuos atsakovė (priešingai nei į 2015 m. liepos 27 d. pranešimą) teikė formalius atsakymus, kad jokio pranešimo nėra gavusi, todėl vienašališko sutarties nutraukimo nebuvo.
  15. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir šalių sutarties vykdymo aplinkybes, nutarties 39 punkte paminėtą atsakovės poziciją nepripažįsta sąžininga. Teisę nutraukti sutartį joje nustatyta tvarka turėjo abi sutarties šalys ir ši įgyvendinama remiantis anksčiau minėtais sutarčių vykdymo principais, be kita ko, šalims bendradarbiaujant. Atsakovės nuosekliai kartota formali pozicija dėl pranešimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pateisinama, nes iš tų anksčiau paminėtų raštų ir pranešimų, kuriuos atsakovė gavo, matyti akivaizdi ieškovės valia sutartį nutraukti, o atsakovės formali neigimo pozicija nulėmė tai, kad ieškovė buvo priversta sutarties nutraukimo procedūrą vykdyti visiškai neekonomiškai, t. y. vis siunčiant pakartotinius raštus ir raginimus, o galop ir teikti pranešimą advokato pagalba, todėl ši procedūra truko ilgiau. Atsakovė, nors ir suprato / turėjo suprasti ieškovės valią nutraukti sutartį, tačiau gera valia neišreiškė jokios iniciatyvos sutarties vykdymo klausimus spręsti bendradarbiavimo būdu ir nesudaryti kliūčių ieškovei pasinaudoti teise sutartį nutraukti.
  16. Spręsdama dėl sutarties nutraukimo momento teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nors bylos duomenys patvirtina, jog 2015 m. liepos 27 d. pranešimas atsakovei nebuvo įteiktas paštu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės valia nutraukti sutartį jau tapo visiškai aiški jos 2015 m. rugpjūčio 28 d. pranešime, kuriame nurodyta, kad: „[...] primename, kad 2015-07-27 (išsiųstas 2015-07-27) pranešimu, nutraukėme įrengimų nuomos sutartį, o 2015-07-27 raštu bei 2015-08-20 raštu priminėme Jums apie pareigą grąžinti UAB „Kagneta“ įrengimus“, tuo labiau, kad ieškovė turėjo teisę nutraukti sudarytą sutartį prieš terminą vienašališkai, nenurodydama jokių priežasčių. Atsakovė šį pranešimą gavo, o įvertinus atsakovės 2015 m. rugsėjo 2 d. atsakymo į šį pranešimą turinį, laikytina, kad pranešimas buvo įteiktas atsakovei tą pačią dieną. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovei apie sutarties nutraukimą buvo tinkamai pranešta 2015 m. rugpjūčio 28 d., todėl sutartis laikytina nutraukta nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. ir vieno mėnesio terminas pranešti apie sutarties nutraukimą nebuvo praleistas pateikiant ieškinį teismui (CPK 185 straipsnis).
  17. Kita vertus, nustačius, kad sutartis buvo nutraukta nuo 2015 m. rugsėjo 28 d., ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo vis dėlto buvo priešlaikiniai – atsakovė dar turėjo ne ilgesnį kaip 15 dienų terminą įrengimams sugrąžinti, kuris pasibaigė 2015 spalio 13 d. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina esmine aplinkybe, nes ginčo nėra, kad iki

    282015 m. spalio 13 d. įrengimai taip ir nebuvo grąžinti ieškovei, todėl jai atsirado galimybė pasirinkti minėtą iš sutarties kylantį teisių gynimo būdą – reikalauti atlyginti negrąžintų įrengimų vertę, neatsižvelgiant į jų nusidėvėjimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad priešingai, nei nurodo atsakovai, jų galimybės sugrąžinti įrengimus nebuvo apribotos – laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pritaikytos tik 2015 m. spalio 20 d. Minėtos teisėjų kolegijos išvados nekeičia ir tas faktas, kad atsakovė siūlė dalį įrenginių grąžinti (nutarties 35 punktas), nes šis pareiškimas niekada nebuvo realiai įgyvendintas, o atsakovė, kurios pareiga buvo pristatyti įrengimus ieškovei, galėjo juos perduoti ieškovei ir be jos valios, pvz. per antstolį. Toks aiškinimas remiamas be kita ko ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

29Dėl įrengimų priėmimo–perdavimo fakto

  1. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neturėjo vadovautis ieškovės pateiktas priėmimo–perdavimo aktais, nes net teismui įpareigojus, ieškovė negalėjo pateikti jų originalų.
  2. Teisėjų kolegija, vertindama įrangos perdavimo faktą atsakovei pagal 2014 m. lapkričio 17 d. įrengimų nuomos sutartį, visų pirma atkreipia dėmesį, kad pagal sutartyje nurodytus apibrėžimus, „Įrengimai“ reiškia metalo apdirbimo įrengimus, nurodytus šios sutarties priede Nr. 1. Ginčo tarp šalių nekilo, kad sutarties priedas Nr. 1 nebuvo sudarytas ir pasirašytas.
  3. Atitinkamai, šiuo atveju įrengimų perdavimo faktas įrodinėjamas tik pagal pateiktus priėmimo–perdavimo aktus. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš viso teismui buvo pateiktos dvi grupės priėmimo–perdavimo aktų: viena grupė surašyti 2014 m. lapkričio 17 d., kita grupė – 2014 m. gruodžio 29 d. Pirmosios grupės priėmimo–perdavimo aktai yra pasirašyti ieškovės ir atsakovės vadovų, tačiau pateikti dokumentai yra tik kopijos ir be atsakovės antspaudo, o antrosios grupės priėmimo–perdavimo aktai patvirtinti tik ieškovės. Įrengimų kainos tarp grupių taip pat skiriasi, pirmosios grupės – iš esmės mažesnės, antrosios atitinkamai didesnės. Kadangi ieškovės reikalavimas iš esmės grindžiamas pirmosios grupės priėmimo–perdavimo aktais, teisėjų kolegija toliau vertins jų įrodomąją galią. Teisėjų kolegijos vertinimu, antrosios grupės priėmimo–perdavimo aktai yra vienašaliai, o pagal ieškovės vadovo paaiškinimus įrengimų vertės juose buvo koreguotos (iš esmės jas padidinant), todėl šie aktai vertintini kritiškai (CPK 185 straipsnis).
  4. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
  5. Šiuo atveju įrengimų priėmimo–perdavimo faktas yra įrodinėjamas priėmimo–perdavimo aktų kopijomis, kurių turinys taip pat yra su akivaizdžiais trūkumais – nėra atsakovės antspaudo (CPK 202 straipsnis). Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pateiktų dokumentų iš viso neturėjo vertinti. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka dėl toliau nurodomų priežasčių.
  6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 41 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti 2014 m. lapkričio 17 d. priėmimo–perdavimo aktai laikytini su trūkumais, tačiau tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jų vertinti, kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovai. Nagrinėjamu atveju kiti bylos duomenys ir aplinkybės, susijusios su šalių sutarties vykdymu, leidžia daryti išvadą esant labiau tikėtina, jog pateikti rašytiniai įrodymai – 2014 m. lapkričio 17 d. priėmimo–perdavimo aktai patvirtina juose nurodytų įrengimų perdavimo faktą dėl toliau nurodomų priežasčių.
  7. Spręsdama dėl duomenų, esančių 2014 m. lapkričio 17 d. priėmimo–perdavimo aktuose ir įrengimų perdavimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į minėtų aktų pasirašymo ir sutarties sudarymo aplinkybes. Ginčo priėmimo–perdavimo aktai buvo pasirašyti sutarties sudarymo dieną. Ieškovės vadovas paaiškino, kad visi 2014 m. lapkričio 17 d. priėmimo–perdavimo aktai buvo perduoti atsakovės vadovui, nes šis pamiršo antspaudą, todėl aktus išsivežė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie paaiškinimai yra tikėtini, atsižvelgus į šalių tarpusavio santykius sutarties sudarymo ir įrengimų perdavimo metu, nes matyti, kad jie buvo grindžiami gera valia ir tarpusavio pasitikėjimu. Liudytojas R. K. teismo posėdyje nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė veikė bendrai, įrengimai buvo perduoti atsakovei ir ji turėjo juos išpirkti. Liudytojas V. J. teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovė buvo įkurta kaip iš esmės bendras ieškovės vadovo, šio liudytojo ir atsakovės vadovo projektas. Ieškovės vadovo ir atsakovės vadovo santykiai buvo geri. Konfliktas tarp ieškovės vadovo ir atsakovės vadovo prasidėjo 2015 metų pradžioje, nes atsakovės vadovui buvo pateikti priėmimo–perdavimo aktai, kuriuose buvo nurodytos netinkamos jų kainos. Visas konfliktas prasidėjo 2015 m. sausio pabaigoje. Liudytojas A. D. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad ieškovės ir atsakovės santykiai 2014 m. lapkričio 17 d. priėmimo–perdavimo aktų surašymo metu buvo geri.
  8. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat svarbu, jog atsakovai, atsikirsdami į ieškovės pateiktus įrodymus, nepateikė jokių duomenų, kokius vis dėlto konkrečius įrengimus atsakovė gavo iš ieškovės, nes anksčiau minėtuose raštuose (nutarties 29–33 punktas) ir teisme atsakovė neneigė, kad įrengimai (neatskleidžiant kokie) jai buvo perduoti. Liudytojas A. D. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad matė, kaip 2014 m. rudenį buvo vežami įrengimai iš ieškovės atsakovei. Matė, kad tuo metu buvo pasirašomi priėmimo–perdavimo aktai ieškovės biure – aktus atspausdino ieškovės vadovas, pasirašė ieškovės ir atsakovės vadovai, taip pat buvo padarytos jų kopijos. Dokumentus išsivežė atsakovės vadovas, nes turėjo uždėti įmonės antspaudus. Šie liudytojo parodymai atitinka ir ieškovės vadovo paaiškinimus dėl priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo aplinkybių.
  9. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, atsikirsdama į ieškovės duomenis apie įrengimų perdavimą, pateikė tik deklaratyvius argumentus dėl priėmimo–perdavimo aktų suklastojimo, nors byloje yra neginčijamas faktas, kad įrengimų perdavimas įvyko, o atsakovė nesutikdama su konkrečiais ieškovės nurodytais įrengimais, turėjo galimybę pateikti savo turimus priėmimo–perdavimo aktus (kurie yra sutarties dalis, 7.1 punktas), tačiau to nepadarė

    30(CPK 178 straipsnis).

  10. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų dėl sutarties sudarymo, jos vykdymo, šalių bendravimo prieš sutarties sudarymą ir po jo visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog 2014 m. lapkričio 17 d. priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti įrengimai buvo perduoti atsakovei, o aktai patvirtinti šalių (CPK 185 straipsnis).

31Dėl perduotų ir negrąžintų įrengimų vertės

  1. Sutarties 4.3 punkte šalys nustatė, kad pasibaigus šiai sutarčiai ar ją nutraukus, nuomininkui suteikiamas ne ilgesnis kaip 15 dienų terminas įrengimams grąžinti į nuomotojo patalpas. Jeigu nuomininkas negrąžina įrengimų ar grąžina neveikiančius, sugadintus įrengimus, nuomotojas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti arba grąžinti įrengimus, arba sumokėti šios sutarties priede Nr. 1 nurodytą įrengimų kainą, kuri šalių susitarimu yra fiksuota ir nepriklauso nuo įrengimų nusidėvėjimo.
  2. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo įrengimai iki šiol yra pas atsakovę. Dėl atsakovės bendradarbiavimo ieškovei siekiant pasinaudoti jos teise sutartyje numatyta tvarka nutraukti sutartį teisėjų kolegija jau pasisakė anksčiau šioje nutartyje (38–42 punktai). Nuo pat nenuginčyto sužinojimo apie ieškovės valią susigrąžinti įrengimus

    322015 m. rugpjūčio 28 d. pranešime ir nutraukus sutartį nuo 2015 m. rugsėjo 28 d., o vėliau iškėlus bylą teisme, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų įrangą sugrąžinti. Taigi, atsakovė neįvykdė pareigos grąžinti įrengimus, todėl ieškovė turi teisę reikalauti pagal šalių sudarytos sutarties 4.3 punktą, kad atsakovai atlygintų negrąžintų įrengimų vertę.

  3. Kaip minėta anksčiau, įrengimų vertė turėjo būti nustatyta sutarties priede Nr. 1, tačiau šis priedas šalių niekada nebuvo pasirašytas. Teisėjų kolegijai anksčiau konstatavus, kad labiau tikėtina, jog byloje pateikti 2014 m. lapkričio 17 d. priėmimo–perdavimo aktai buvo šalių sudaryti (nutarties 52 punktas), juose nurodyta įrengimų vertė taip pat laikytina atspindinčia šalių suderintą jų vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai, nei nurodo atsakovai, ieškovė įrengimų vertę įrodinėjo ir kitomis priemonėmis – byloje yra pateikti skelbimai dėl analogiškų įrengimų rinkos kainų, kurie, kaip matyti iš bylos duomenų, rodo, kad ieškovės nurodyta įrengimų vertė iš esmės atspindi ir rinkos vertę (t. II, b. l. 142–184).
  4. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai savo atsikirtimams pagrįsti ir įrodyti neprašė skirti ekspertizės turto vertei nustatyti bei kitomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti ieškovės pateiktų įrodymų (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė jai neperduotų įrengimų turto vertę (CPK 185 straipsnis).

33Dėl solidariosios atsakomybės

  1. Atsakovai teigia, kad ginčo sutarties nuostatos dėl solidariosios ieškovės vadovo atsakomybės yra nesąžininga, prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino dviejų juridinių asmenų teisę sukurti laidavimo prievolę sutarties šalimi nesančiam fiziniam asmeniui. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.
  2. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje yra nustatytas ne atsakovo V. S. laidavimas, o sudarytas susitarimas dėl solidariosios atsakomybės. Vien tai, kad sutartyje nėra atskiro (antro) V. S. parašo nepaneigia šalių valios sudaryti ir susitarimą dėl solidariosios atsakomybės. Sutarties 4.5 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad „Už šios sutarties 4.3 bei 4.4 punkte nusmatytų pareigų įvykdymą Nuomotojui su nuomininku solidariai atsako Nuomininko direktorius. Solidariąją atsakomybę (prievolę) prieš nuomotoją direktorius patvirtina pasirašydamas šioje sutartyje kaip įmonės vadovas“. Prie atsakovo ir atsakovės vadovo V. S. parašo yra prierašas „Solidarioji pareiga man išaiškinta“. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nei atsakovas, nei jo atstovas negalėjo paaiškinti, kuo pasireiškė minėtų sutarties sąlygų nesąžiningumas, prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovas V. S., turėdamas aukštąjį išsilavinimą ir patirtį verslo srityje, sudarydamas sutartį suprato arba turėjo suprasti šios sutarties neįvykdymo pasekmes. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovų argumentus dėl solidariosios atsakomybės atmeta kaip nepagrįstus.

34Dėl procesinės bylos baigties

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Įrodymų vertinimas byloje teismo buvo grindžiamas įrodymų lygybės principu, nė vieno iš jų nelaikant svaresniu. Priešingai nei teigia atsakovai, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdyje apklaustų tiek atsakovų, tiek ieškovės prašymu kviestų liudytojų paaiškinimus, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, motyvuotas išvadas padarė remdamasis įrodymų visuma.
  2. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų bei liudytojų duotų parodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas, tačiau nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
  3. Aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė įstatymų ir sutarties nuostatas, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  4. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus atsakovų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos taip pat neatlyginamos (CPK 98 straipsnis).
  5. Apeliacinės instancijos teisme patirta 3,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos apeliacinio teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), netenkinus apeliacinio skundo, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 3,09 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas,

    3592 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

37Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „VR STYLE” (juridinio asmens kodas 303328279) valstybei 3,09 Eur (tris eurus ir 9 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovams direktoriui R. K. ir advokatui Gintarui... 4. atsakovui V. S. ir atsakovų atstovui advokatui Gyčiui Jaliniauskui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Ginčo esmė... 8.
  1. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos priteisimo... 9. 2014 m. lapkričio 17 d. įrengimų nuomos sutarties nutraukimą, atsakovė UAB... 10. V. S. solidarią atsakomybę, yra paslėpta sutarties sąlyga, kurios atsakovas... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12.
    1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d.... 13. 3 dalis).
    2. Teismas nurodė, kad ieškovė prašomų priteisti... 14. V. S. pasirašė sutartį ir prisiėmė solidariąją civilinę atsakomybę už... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16.
      1. Atsakovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 17. 2016 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį... 18. 2015 m. rugsėjo 29 d. Byla buvo iškelta 2015 m. spalio 5 d., t. y. dar... 19. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 21.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 22. Dėl ginčo teisinių santykių
          1. Kaip matyti iš... 23. (CK 6.499 straipsnį, nutarties 13 punktas), nors, teisėjų kolegijos... 24. Dėl sutarties vienašališko nutraukimo
              25. 2015 m. rugsėjo 29 d. ieškovės atstovo raštu, o ieškinys buvo pareikštas... 26. 2015 m. rugpjūčio 31 d. grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė pašte“... 27. 2015 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodė, kad išrašyta PVM sąskaita–faktūra... 28. 2015 m. spalio 13 d. įrengimai taip ir nebuvo grąžinti ieškovei, todėl jai... 29. Dėl įrengimų priėmimo–perdavimo fakto
                30. (CPK 178 straipsnis).
              1. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau... 31. Dėl perduotų ir negrąžintų įrengimų vertės
                  32. 2015 m. rugpjūčio 28 d. pranešime ir nutraukus sutartį nuo 2015 m. rugsėjo... 33. Dėl solidariosios atsakomybės
                  1. Atsakovai... 34. Dėl procesinės bylos baigties
                    1. Teisėjų... 35. 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
                    ... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 38. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „VR STYLE” (juridinio asmens...