Byla 1A-381-318/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynėjai advokatui Gintarui Černiauskui, nuteistajam V. K.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

3V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose..

4Į bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. ir suėmimo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 17 d.

5Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Patvirtintas V. K. ir nukentėjusiųjų R. K., S. K. 2019 m. vasario 25 d. susitarimas dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį nuteistasis su neturtinės žalos dydžiu – kiekvienam nukentėjusiajam ją įvertinus po 4 000 Eur – sutinka ir susitarimo pasirašymo metu abiem nukentėjusiems sumoka po 1 000 Eur, viso 2 000 Eur. Likusią žalą V. K. moka dalimis po 600 Eur per mėnesį į nukentėjusiojo R. K. sąskaitą iki pilno atsiskaitymo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Bylos esmė

91.

10V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nužudė kitą žmogų, t. y. jis 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 04.55 val., kieme prie naktinio klubo „(duomenys neskelbiami)“, esančio (duomenys neskelbiami), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį Ž. K. į veidą, kuris nuo suduoto smūgio krisdamas aukštielninkas trenkėsi galva į grindinį, taip padarė nukentėjusiajam minkštųjų audinių kraujosruvą veido kairėje, muštinę žaizdą pakaušio kairėje su aplinkinių minkštųjų audinių kraujosruva, kaukolės skliauto ir pamato lūžį, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešinio pusrutulio, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sumušimą, dėl ko nuo galvos sumušimo, komplikavusis galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, Ž. K. mirė ir taip jį nužudė.

11II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

122.

13Nuteistojo V. K. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistojo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį, arba taikyti BK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

142.1.

15Apeliantas skunde aptaria teismų praktiką bylose, kai nužudoma vienu ar keliais smūgiais, tyčinio nužudymo bei neatsargaus gyvybės atėmimo atribojimui aktualius aspektus, ir tvirtina, kad teismo padaryta išvada dėl tyčinės kaltės formos yra nepagrįsta. Apelianto teigimu, nuteistasis, sudavęs tik vieną smūgį nukentėjusiajam, pagal bendrą gyvenimišką negalėjo numatyti, kad jis mirs, nes paprastai vieno smūgio ranka sudavimas į veido sritį nesukelia gyvybės praradimo. Ši išsakyta pozicija yra patvirtinama ir teisės doktrinoje. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Liudytojas A. Š., būdamas pašalinis asmuo, parodė, kad jis, pamatęs konfliktą, nenumatė, jog V. K. veiksmai gali sukelti tokius padarinius. Ekspertas K. Z. (K. Z.) patvirtino, kad smūgis į skruostikaulį ne visada pasibaigia mirtimi, griuvimu (t. 2, b. l. 134–135).

162.2.

17Be to, pasak apelianto, teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių nuteistasis sudavė nukentėjusiajam. Apelianto teigimu, paties nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis ir neteisėtas, todėl nuteistojo elgesį prieš nukentėjusįjį lėmė ne siekis nusikalstamai veikti, o tikslas apsaugoti turtą ir apsiginti. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai. Nuteistasis nuosekliai parodė, kad pribėgo du agresyviai nusiteikę vaikinai, sudavė du ar daugiau smūgių į automobilio dureles ir pradėjo rėkauti. Jis trenkė, nes manė, jog gali būti jam trenkta. Tokie nuteistojo parodymai atitinka liudytojų D. M., R. R. (R. R.), J. B., A. Š. parodymus, kuriuos apeliantas skunde išsamiai aptaria (t. 2, b. l. 173). Be to, šias nuteistojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir filmuota medžiaga, kurią teismas ištyrė paviršutiniškai. Iš vaizdo įrašo Nr. CH15-2018-09-15 (04-59-52) matyti, kad nukentėjęs asmuo ir šalia jo esantis kitas vyras iki atvykusio taksi automobilio lydi nuteistąjį bei jo kompanijoje esančius asmenis. Įsėdus į automobilį nuteistajam ir kitiems asmenims, nukentėjusysis suduoda kelis smūgius į šį automobilį (vaizdo įrašo 37 sekundė), vėliau stovi itin arti automobilio neleisdamas jam išvažiuoti ir provokuodamas konfliktą. Po šių nukentėjusiojo veiksmų iš automobilio išlipa vairuotojas ir prieina šalia nukentėjusiojo bei kartu su juo esančio kito vyro, taip pat stovinčio šalia automobilio. Po kurio laiko iš automobilio išlipa ir nuteistasis. Iš vaizdo įrašo (vaizdo įrašo 45 sekundė) matyti, kad išlipęs iš automobilio nuteistasis bando suduoti šalia automobilio stovėjusiam šviesiai apsirengusiam asmeniui, tikslu nuvyti jį nuo automobilio, į kurį ką tik buvo suduoti smūgiai. Šviesiai apsirengusiam asmeniui atsitrenkus nuo nuteistojo, jis neatlieka jokių smurtinių veiksmų.

182.3.

19Todėl, pasak apelianto, atsižvelgiant į įvykio situaciją, įvertinus tai, kad nuteistasis stovėjo vienas tarp dviejų priešiškai nusiteikusių asmenų, kurie gadino svetimą turtą, neleido išvažiuoti, buvo pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis turėjo pagrįstą baimę ir įtarimą dėl realaus kėsinimosi, ir taikyti BK 28 straipsnio nuostatas arba svarstyti klausimą, ar nebuvo viršytos būtinosios ginties ribų. Toliau apeliantas skunde smulkiai išdėsto būtinosios ginties instituto taikymo aspektus ir šiuo klausimu aktualią teismo praktiką.

202.4.

21Apeliantas skunde taip pat nesutina su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jo veiksmų priežastinio ryšio su kilusiais padariniais. Tvirtina, kad teismas šį klausimą ištyrė formaliai ir paviršutiniškai, neįvertino, kokio stiprumo smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas, į kokią tiksliai kūno vietą, ar vien ši aplinkybė lėmė nukentėjusiojo pargriuvimą ir mirtį. Liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys tvirtina, kad nukentėjusiojo būklė buvo neadekvati, jis elgėsi agresyviai, kalbėjo nerišliai, buvo išgėręs. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiojo lavono kraujyje nustatyta 1,79 promilės etilo alkoholio. Taigi, pasak apelianto, neatmetama tikimybė, kad nukentėjusiojo mirties priežastį lėmė ne nuteistojo veiksmai, o nukentėjusiojo girtumas (nukentėjusysis griuvo ant asfalto dangos ir mirtinai susižalojo). Šias išvadas patvirtina eksperto K. Z. paaiškinimai, kuriuos apeliantas skunde išsamiai aptaria (t. 2, b. l. 181).

222.5.

23Apeliantas, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo byloje atlikti įrodymų tyrimą ir nustatyti konflikto pradžią, priežastis, eigą.

243.

25Nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – apeliacinį skundą tenkinti.

26II.

27Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

284.

29Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad V. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų ir jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės, tyčios turinio, kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.

30Dėl priežastinio ryšio tarp V. K. veiksmų ir kilusių mirtinų pasekmių

315.

32Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. K. konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą Ž. K., kuris, nuo suduoto smūgio krisdamas aukštielninkas, trenkėsi galva į grindinį, ir taip nuteistasis padarė nukentėjusiajam sužalojimus, nuo kurių komplikavosi galvos smegenų pabrinkimas, galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju, progresavo kvėpavimo ir širdies nepakankamumas ir Ž. K. mirė.

336.

34Nuteistasis pripažįsta, jog po jo nukentėjusiajam suduoto smūgio pastarasis nukrito aukštielninkas ant grindinio, tačiau gynėjas skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirtinoms pasekmėms kilti, nevertino, kad mirtį galėjo nulemti ir kiti veiksniai, pvz. nukentėjusiojo girtumas, nes ginamojo smūgis nebuvo stiprus. Šis nuteistojo V. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmetamas.

357.

36Priežastinio ryšio nustatymo kontekste kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina mirties kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), ar mirtis buvo dėsningas veikos padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016 ir kt.). Teismų praktikoje nužudymo bylose taip pat yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšys egzistuoja. Kita vertus, priežastinis ryšys gali būtų paneigtas nustačius, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis, pvz., gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per klaidą buvo pavartoti ne tie vaistai, į avariją patekęs greitosios automobilis, kuriuo sužalotas asmuo buvo gabenamas į ligoninę, ir pan. Tais atvejais, kai dėl smūgio į galvą nukentėjusysis griūna ir atsitrenkia galva į grindinį, teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-342/2009, 2K-292-489/2015). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į priežastinio ryšio teoriją, pagal kurią priežastinis ryšys tarp veiksmų ir jų žalingų padarinių egzistuoja tada, kai veiksmai padidina padarinių atsiradimo riziką. Realybėje gali egzistuoti daug kurių nors padarinių priežasčių ir adekvati priežastis gali būti ne vienintelė, tačiau tik ji, paversdama tikrove tam tikrų padarinių atsiradimo tikimybę, išsiskiria iš kitų priežasčių. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius, kaip ir nagrinėjamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390-1073/2017).

378.

38Nagrinėjamoje byloje specialisto išvada Nr. M 1158/2018 (1) patvirtino, kad Ž. K. lavone buvo nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių kraujosruva veido kairėje, kas atitinka smūgio sudavimą į kairę veido pusę, ir muštinė žaizda pakaušio kairėje su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešinio pusrutulio, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kas patvirtina, jog sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nukentėjusiajam krintant ir atsitrenkiant į betoninį grindinį. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 31). Nukentėjusysis mirė įvykio vietoje. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad sužalojimai, nustatyti Ž. K. galvos srityje, atsirado ne dėl nuteistojo veiksmų. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija sutampa su nuteistojo nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kad po jo Ž. K. suduoto smūgio į veido kairę pusę, pastarasis krito ir atsitrenkė pakaušiu į betoninį paviršių.

399.

40Iš tiesų, Ž. K. lavono kraujyje nustatyta 1, 79 promilių etilo alkoholio koncentracija, kas gyvam žmogui atitinka vidutinį apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad toks apsvaigimas gali turėti reikšmės koordinacijai, tačiau nustatyti sužalojimai nukentėjusiojo pakaušio srityje buvo padaryti jam po suduoto į veido sritį smūgio krintant su pagreičiu ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, peržiūrėjus įvykio vietos vaizdo įrašą, pasitvirtino, jog nuteistasis, atsisuko į už jo buvusį nukentėjusįjį ir, ištiesta ranka užsimojęs, tyčia smogė jam į veido sritį ir pastarasis aukštielninkas krito. Esant tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties. Šiuo atveju ne nukentėjusiojo apsvaigimas nuo alkoholio nulėmė mirtinų pasekmių atsiradimą, o V. K. tyčiniai veiksmai, nuo kurių Ž. K. prarado pusiausvyrą, jo kūnas įgavo pagreitį ir krito. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog tarp nuteistojo veiksmų, tyčia suduodant vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, ir Ž. K. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi nukentėjusiojo apsvaigimas nuo alkoholio jo kritimo nenulėmė ir nebuvo veiksnys, sąlygojęs mirtį.

4110.

42Nepagrįstas V. K. gynėjo skundo argumentas, jog nuteistasis tokiu būdu veikdamas gynė taksistą, jo automobilį ir save patį nuo pavojingo nukentėjusiojo kėsinimosi, todėl jam turėjo būti taikomos BK 28 straipsnio nuostatos.

4311.

44Pagal baudžiamosios teisės teoriją, įtvirtintą BK 28 straipsnio nuostatose, būtinąja gintimi laikoma tokia situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, t. y. kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę ir pan., jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Vertinant, ar konkretaus įvykio, šiuo atveju nužudymo, metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina nustatyti: ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini pavojingu, akivaizdžiu ir realiu kėsinimusi į kaltininką; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo mirtį, sudavimo momentą; nuteistojo kaltės formą ir rūšį. Tik įvertinus šias aplinkybes galima spręsti, ar iš tiesų egzistavo būtinosios ginties situacija, ar ji buvo kaltininkui atliekant visus gynybos pobūdžio veiksmus ir ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį.

4512.

46Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įvykio metu būtinosios ginties situacija nebuvo susiklosčiusi.

4713.

48V. K. nuosekliai aiškino, kad jis, važiuodamas iš klubo ,, (duomenys neskelbiami)“, pasigedo savo mobilaus ryšio telefono, todėl taksistas apsisuko ir grįžo prie klubo atgal. Automobiliui sustojus, prie automobilio priėjo Ž. K., kuris kumščiu trankė į automobilį. Iš automobilio išlipo taksistas, su kuriuo Ž. konfliktavo. Tada iš automobilio išlipo ir V. K., kuris perspėjo nukentėjusįjį, tačiau šis sureagavo agresyviai, keiksmažodžiais įžeidinėjo. Tuomet jis ir trenkė nukentėjusiajam į veidą, o šis krito aukštielninkas. Parodymų patikrinimo metu nuteistasis nurodė girdėjęs, kad Ž. K. priėjęs prie taksisto kažką jam pasakė (t. 1, b. l. 150–154). Liudytojas R. R. (R. R.) patvirtino, kad po įvykio kitą dieną nuteistasis jam sakė, jog jis lauke prie klubo trenkė vienam vaikinui. Liudytoja J. B. parodė, jog ji, būdama prie baro lauke, matė, kaip iš taksi automobilio išlipo taksistas ir paklausė, ko čia trankai, bet kam buvo skirti šie jo žodžiai, pastaroji net nesuprato. Liudytojas A. Š. patvirtino, kad prie baro ,,(duomenys neskelbiami)“ atvažiavo taksi automobiliu ir matė, kaip nukentėjusysis lauke vaikščiodamas keikėsi, buvo kažkoks neadekvatus, o paskui sudavė delnu kelis kartus į automobilį. Tada liudytojas išlipo iš automobilio ir vyriškio paklausė, ar šis nori problemų, liepė ramintis, ir pastarasis atsakė gerai ir aprimo, bet pradėjo vėl keiktis. Tada taksi automobilyje sėdėjęs vaikinas iššoko lauk ir pradėjo nukentėjusįjį mušti, sudavė smūgius kažkur į veido sritį. To momento, kai nukentėjusysis krito, liudytojas nematė. Pamatė tik tada, kai pastarasis jau buvo nukritęs ant grindinio. Kadangi nepagalvojo, kad kas baisaus nutiko, iš įvykio vietos kartu su keleiviais išvyko. Kaip jau minėta, Ž. K. lavono kraujyje buvo nustatyta 1,79 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi, visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, sudavė rankomis į taksi automobilį, kuriuo ruošėsi išvažiuoti nuteistasis, ir sudrausmintas taksi vairuotojo aprimo. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nepagrindė, kad V. K. ar kitiems asmenims ar jų turtui buvo kilusi kokia nors reali grėsmė iš nukentėjusiojo pusės. Nors liudytojai patvirtino, kad nukentėjusysis ranka sudavė kelis kartus į liudytojo A. Š. taksi automobilį, tačiau pats liudytojas savo turtui realios grėsmės nejautė, išlipęs iš automobilio apramino apsvaigusį nuo alkoholio, vartojantį necenzūrinius žodžius nukentėjusįjį, kuris jokios realios žalos nebuvo padaręs. Tam neprieštarauja ir byloje esantys įvykio vietoje filmuoti duomenys apie tai, kad nuteistasis pradžioje vijosi liudytoją D. M., norėdamas jam suduoti smūgį, o paskui pakeitė kryptį, atsisuko į už jo stovintį nukentėjusįjį ir ištiesta ranka smogė jam į veido sritį, o Ž. K. nuo suduoto smūgio krito ir daugiau nebesikėlė. Taigi visos šios aplinkybės rodo, kad jokios realios grėsmės iš nukentėjusiojo pusės smūgio į veidą sudavimo metu nebuvo nei liudytojui A. Š. ar jo automobiliui, nei pačiam nuteistajam. Taigi, būtinosios ginties situacija nebuvo kilusi, todėl V. K. neturėjo pagrindo gintis ar ginti kitus asmenis ar jų turtą, prieš Ž. K. panaudodamas fizinį smurtą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl skunde nurodyto būtinosios ginties ribų peržengimo, kuris yra galimas tik kaltininkui veikiant būtinosios ginties situacijoje. Nors nuteistojo gynėjas skunde nurodė, kad nukentėjusysis, stovėdamas už nuteistojo nugaros, pasakė žodžius, iš kurių V. K. suprato, kad nukentėjusysis ruošiasi jį pulti, tačiau nurodyta aplinkybė nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis. Liudytojas A. Š., kuris stovėjo šalia automobilio, tokių aplinkybių nepatvirtino ir sakė, kad Ž. K. tuo metu buvo neblaivus ir nerišliai reiškė norą, kad jo atsiprašytų, bet taksi automobilio jau nedaužė. Pats nuteistasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tris kartus, nei karto neparodė, kad Ž. K. jam grasino. Pirmas dvi apklausas jis tvirtino, kad nukentėjusysis vartodamas necenzūrinius žodžius jį įžeidė (t. 1, b. l. 148–149, 159–160), o trečią kartą - kad jis kažką pasakė, kas nuteistajam nepatiko ir tuomet V. K. jam smogė. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis parodė, kad sau už nugaros girdėjo ne tik keiksmažodžius, bet ir lyg žodžius: ,,trenksiu tuoj“, tačiau šis jo aiškinimas prieštarauja jo paties parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir liudytojo A. Š. parodymams, kad tuo metu nukentėjusysis jau buvo aprimęs, o liudytojas jokios pagalbos neprašė, V. K. smūgiavo savo iniciatyva. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, A. Š. ir liudytojo D. M. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje ištirta įvykio vietos filmuota medžiaga. Esant šioms aplinkybės, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. K. nusikalstamus smurtinius veiksmus įtakojo ne nukentėjusiojo nustatyti veiksmai, o jo paties apsvaigimas nuo alkoholio.

49Dėl V. K. kaltės formos ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

5014.

51BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padarytas veikiant tyčia, kuri gali būti tiesioginė arba netiesioginė. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino ir nustatė, kad V. K. nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. V. K., suduodamas smūgį ranka nukentėjusiajam į galvą – gyvybei svarbią sritį, suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse 129 straipsnyje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

5215.

53Apeliantas teigia, kad nuteistasis V. K. nenorėjo nužudyti Ž. K., jam gyvybę atėmė dėl neatsargumo, nes nenumatė, kad jo suduotas smūgis gali sukelti mirtinas pasekmes. Apelianto manymu, apygardos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo veiksmus pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, nes V. K. nusikalstami veiksmai sudaro BK 132 straipsnio 1 dalies sudėtį. Šis skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmetamas.

5416.

55Nusikaltimai, numatyti BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 132 straipsnio 1 dalyje atribojami pagal subjektyvųjį požymį – kaltininko kaltės rūšį. Apie kaltininko kaltės turinį (formą ir rūšį) teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus ir kt. Nagrinėjamoje byloje V. K. inkriminuotas netiesiogine tyčia padarytas kito asmens nužudymas. Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016). Tais atvejais, kai bylos aplinkybės rodo, kad kaltininkas numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba nenumatė tokių padarinių atsiradimo galimybės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, veika kvalifikuojama kaip padaryta dėl neatsargumo (BK 16 straipsnis).

5617.

57Vertinant įvairių konfliktų metu padarytą gyvybės atėmimą, išvada apie tai, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė ne neatsargiai, o netiesiogine tyčia, paprastai daroma atsižvelgus į intensyvų smurtavimą ir didelį trauminių poveikių skaičių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322-511/2016, 2K-38-942/2017, 2K-322-511/2017, 2K-174-788/2017, 2K-38-942/2017, 2K-207-1073/2018, 2K-57-697/2018), peilių ar kitokių pavojingų įrankių panaudojimą prieš asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, 2K-4/2012, 2K-408/2014, 2K-513/2014), abejingą aukos atžvilgiu kaltininko elgesį po įvykio, pvz., girtavimo tęsimą, pagalbos nesuteikimą, pasišalinimą iš įvykio vietos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514/2009, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-408/2014, 2K-174-788/2017). Konflikto metu vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą, (šiuo atveju į galvą) teismų praktikoje taip pat paprastai pripažįstamas netiesiogine tyčia padarytu nužudymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-514/2009, 2K-22/2013, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą visa jėga smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smūgio sukeltų padarinių, daroma išvada, kad, pasirinkęs tokį pavojingą elgesio būdą, laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumą dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną traumą, taigi sąmoningai leido mirčiai kilti. Kita vertus, kiekvienas toks atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į unikalią byloje esančių aplinkybių visumą. Yra pavyzdžių, kai tokio pobūdžio bylose (trauma patirta griūnant nuo tam tikro fizinio poveikio) nenustačius stipraus smūgio į gyvybiškai svarbią kūno vietą, taip pat nustačius, kad kaltininko elgesys po padarytos veikos nerodė abejingumo galimiems pavojingiems padariniams (gaivino nukentėjusį asmenį, padėjo jam atsikelti, pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir pan.), veika buvo perkvalifikuota iš tyčinio į neatsargų gyvybės atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2010), taip pat iš tyčinio į neatsargų sunkų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-677/2015).

5818.

59Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. K. kaltės formą, motyvavo, kad jis vieną kartą visa jėga smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą – Ž. K. galvą, būdamas normalaus protinio išsivystymo žmogus, pagal savo amžių, gyvenimišką patirtį ir pagal savo psichofizines savybes, negalėjo nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 7–15), įvykio vieta, kur nuteistasis smogė nukentėjusiajam, buvo išklota betoninėmis trinkelėmis. Priešingai, nei nurodoma skunde, įvykio vietos vaizdo įrašas patvirtina, kad V. K., užsimojęs plačiu mostu, smogė ranka į nukentėjusiojo gyvybei svarbią vietą – galvą. Teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad nuo suduoto smūgio nukentėjusysis krito su pagreičiu ir taip patyrė mirtinus sužalojimus. Smūgio sudavimo vietoje - nukentėjusiojo veido kairėje pusėje taip pat nustatyta kraujosruva. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai: A. B., A. Š., D. M. parodė, kad Ž. K. įvykio metu atrodė apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi visi šie faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistasis V. K., suduodamas stiprų smūgį apsvaigusiam nuo alkoholio Ž. K. į svarbią gyvybei vietą – galvą – įvykio vietoje, kuri buvo išgrįsta betonine danga, pats būdamas normalaus protinio išsivystymo žmogus, pagal savo amžių, gyvenimišką patirtį ir pagal savo psichofizines savybes, negalėjo nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo jo veikimo nukentėjusysis gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nuteistasis aiškino, kad tai, jog jis nesuprato, jog Ž. K. krisdamas susižalojo, patvirtina liudytojo A. Š. parodymai, jog ir jis nepagalvojo, kad nukentėjusysis, jiems išvykstant, įvykio vietoje gulėjo sunkiai sužalotas. Toks argumentas yra nepagrįstas. Nors liudytojas A. Š. tvirtino matęs, kad nuteistasis vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau paaiškino, kad jis nepastebėjo, nuo kokio smūgio pastarasis krito ant grindinio. Pamatė, kai šis jau gulėjo, ir nemanė, kad jis sunkiai susižalojo. Taigi liudytojas nematė, nuo kokio konkretaus poveikio Ž. K. krito, todėl jo galimybė nuspręsti, ar pastarasis patyrė sunkias pasekmes, buvo menkesnė, negu paties nuteistojo, kuris, kaip jau aptarta šioje nutartyje, nukentėjusiajam sudavė smūgį visa jėga, todėl, esant nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems faktiniams duomenims, žinojo, kad jo veiksmai yra pavojingi ir gali sukelti sunkias, net ir mirtinas pasekmes. Matydamas, kad nukentėjusysis, nuo jo smūgio krito aukštielninkas ant betoninės dangos ir nebesikelia, kad prie jo bėga kiti žmonės, pats juo nesirūpino ir iš įvykio vietos pasišalino. Taigi nors jis, suduodamas smūgį Ž. K. į galvos sritį, mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau leido joms kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuteistojo veiksmai sudaro BK 129 straipsnio 1 dalies sudėtį.

60Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo

6119.

62Apeliaciniame skunde nuteistojo V. K. gynėjas prašo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiuo skundo argumentu.

6320.

64Teismas, skirdamas bausmę, įvertina BK 41 straipsnyje bausmės paskirtį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.).

6521.

66Nagrinėjamoje byloje minėtų įstatymo nuostatų pažeidimų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį, jo kaltės formą, pasekmes, į nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes. Visas šias aplinkybes apygardos teismas įvertino bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste.

6722.

68Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti, jog veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas ar provokuojantis nukentėjusiojo Ž. K. elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu yra laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso savo elgesio nevertina kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-P-135-648/2016). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais, pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad Ž. K. įvykio metu veikė rizikingai ar provokuojančiai BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Nukentėjusysis įvykio vietoje vartojo necenzūrinius žodžius ir sudavė ranka į taksi automobilį. Šie jo veiksmai kad ir buvo neteisėti, tačiau nenulėmė V. K. nusikalstamo elgesio nukentėjusiojo atžvilgiu. Liudytojas D. M. patvirtino, kad vos tik išlipęs iš automobilio nuteistasis, norėdamas suduoti smūgį, jį vijosi, o tik po to smogė Ž. K.. Šias aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos vaizdo įrašas. Esant tokiems duomenims, nustatytų aplinkybių kontekste apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad V. K. smurto proveržį išprovokavo rizikingas nukentėjusiojo elgesys.

6923.

70BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas V. K. taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir už tyčinį kito žmogaus nužudymą paskyrė laisvės atėmimą penkeriems metams, t. y. bausmę mažesnę, negu baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje esantį šios bausmės minimumą. Apygardos teismas, nustatydamas skirtinos bausmės trukmę, atsižvelgė, jog nusikaltimas padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma, nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas pripažino V. K. prisipažinimą ir nuoširdų apgailestavimą bei žalos atlyginimą jo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Taigi, esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, vertindama BK 41 straipsnyje, 54 straipsnyje bausmės paskirčiai keliamus tikslus ir bausmės skyrimo pagrindus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės trukmę, šiuose baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintų nuostatų nepažeidė. Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nėra aiškiai per griežta. Apeliantas savo skunde nepateikia argumentų dėl per griežtos bausmės rūšies ar dydžio, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacinio skundo ribose, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

7124.

72Taigi keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

74nuteistojo V. K. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą atmesti.

75Justas Namavičius

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Į bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m.... 5. Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Patvirtintas V. K. ir... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Bylos esmė... 9. 1.... 10. V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nužudė kitą žmogų, t.... 11. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 12. 2.... 13. Nuteistojo V. K. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas apeliaciniame skunde... 14. 2.1.... 15. Apeliantas skunde aptaria teismų praktiką bylose, kai nužudoma vienu ar... 16. 2.2.... 17. Be to, pasak apelianto, teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių... 18. 2.3.... 19. Todėl, pasak apelianto, atsižvelgiant į įvykio situaciją, įvertinus tai,... 20. 2.4.... 21. Apeliantas skunde taip pat nesutina su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir... 22. 2.5.... 23. Apeliantas, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo byloje atlikti... 24. 3.... 25. Nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o... 26. II.... 27. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 28. 4.... 29. Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas... 30. Dėl priežastinio ryšio tarp V. K. veiksmų ir kilusių mirtinų pasekmių... 31. 5.... 32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. K. konflikto metu, būdamas... 33. 6.... 34. Nuteistasis pripažįsta, jog po jo nukentėjusiajam suduoto smūgio pastarasis... 35. 7.... 36. Priežastinio ryšio nustatymo kontekste kasacinės instancijos teismo... 37. 8.... 38. Nagrinėjamoje byloje specialisto išvada Nr. M 1158/2018 (1) patvirtino, kad... 39. 9.... 40. Iš tiesų, Ž. K. lavono kraujyje nustatyta 1, 79 promilių etilo alkoholio... 41. 10.... 42. Nepagrįstas V. K. gynėjo skundo argumentas, jog nuteistasis tokiu būdu... 43. 11.... 44. Pagal baudžiamosios teisės teoriją, įtvirtintą BK 28 straipsnio... 45. 12.... 46. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įvykio metu... 47. 13.... 48. V. K. nuosekliai aiškino, kad jis, važiuodamas iš klubo ,, (duomenys... 49. Dėl V. K. kaltės formos ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1... 50. 14.... 51. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padarytas veikiant... 52. 15.... 53. Apeliantas teigia, kad nuteistasis V. K. nenorėjo nužudyti Ž. K., jam... 54. 16.... 55. Nusikaltimai, numatyti BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 132 straipsnio 1 dalyje... 56. 17.... 57. Vertinant įvairių konfliktų metu padarytą gyvybės atėmimą, išvada apie... 58. 18.... 59. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. K. kaltės formą, motyvavo, kad... 60. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo... 61. 19.... 62. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. K. gynėjas prašo pripažinti nuteistojo... 63. 20.... 64. Teismas, skirdamas bausmę, įvertina BK 41 straipsnyje bausmės paskirtį,... 65. 21.... 66. Nagrinėjamoje byloje minėtų įstatymo nuostatų pažeidimų pirmosios... 67. 22.... 68. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl nuteistojo atsakomybę... 69. 23.... 70. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo... 71. 24.... 72. Taigi keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 74. nuteistojo V. K. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą... 75. Justas Namavičius...