Byla 2-1590-186/2015
Dėl proceso atnaujinimo ir bankroto administratoriaus pakeitimo, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2137-413/2015 (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ bankroto byloje)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žironas (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir bankroto administratoriaus pakeitimo, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2137-413/2015 (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ bankroto byloje).

2Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „FF Lizingas“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Admivita“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi UAB „FF Lizingas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi BUAB „FF Lizingas“ bankroto bylą nagrinėjęs teisėjas Dainius Rinkevičius nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi BUAB „FF Lizingas“ bankroto byla iš Vilniaus apygardos teismo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

6Pareiškėjas Z. V. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje ir prašė: 1. neleisti UAB „Admivita“ civilinėje byloje Nr. B2-517-656/2015 atstovauti BUAB „FF Lizingas“, kurio naudai iš UAB „Admivita“ prašoma priteisti žalos atlyginimą; 2. ex officio pakeisti skubos tvarka BUAB „FF Lizingas“ administratorių UAB „Admivita“ kitu administratoriumi; 3. nustatyti teismo nutarties dėl administratoriaus pakeitimo vykdymą skubos tvarka; 4. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui organizuoti turto pardavimą ir jį parduoti ar perduoti kreditoriams; 5. atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-517-656/2015 ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį; 6. bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi kreditoriaus Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir dėl BUAB „FF Lizingas“ administratoriaus pakeitimo atsisakė priimti.

9Teismas nurodė, kad CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog procesas gali būti atnaujintas byloje, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Bankroto byla užbaigiama įsiteisėjus teismo sprendimui, kuris sudaro pagrindą bankrutavusią įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, arba nutarčiai, kuria patvirtinama taikos sutartis, ir byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas; ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 29 straipsnio 2-5 dalys, 32 straipsnio 4 dalis). Tik priėmus šį sprendimą, galima konstatuoti, kad bankroto procedūros, kurių sudėtinė dalis yra priverstinis turto pardavimas, yra užbaigtos. Kiti bankroto byloje priimami procesiniai sprendimai (nutartys dėl administratoriaus paskyrimo ar pakeitimo, įmonės pripažinimo bankrutavusia ir kt.) yra tarpiniai, nes jais bankroto byla nėra išsprendžiama iš esmės. Todėl teismo nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto neužbaigia bankroto bylos ir yra tik tarpinis procesinis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir netirti jo iš esmės (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p., 365 str. 1 d.). Teismas taip pat atsisakė priimti ir kreditoriaus prašymą dėl administratoriaus pakeitimo, nes Z. V. patvirtintas kreditorinis reikalavimas nesudaro daugiau kaip pusės visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Teismui atsisakius priimti kreditoriaus pareiškimą, teismas taip pat nesprendė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Kreditorius (apeliantas) Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėjimui kreditoriaus Z. V. prašymą Nr. 01-82 dėl šios bylos atnaujinimo dalyje dėl atsakovo BUAB „FF Lizingas“ pripažinimo bankrutavusia įmone ir likviduojama dėl bankroto, t. y. dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties panaikinimo ir kito teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, taip pat skubos tvarka pakeisti BUAB „FF Lizingas“ administratorių UAB „Admivita“. Apeliantas taip pat prašo teismo taikyti 2015 m. birželio 23 d. prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui UAB „FF Lizingas“ organizuoti turto pardavimą ir jį parduoti ir perduoti kreditoriams, nes nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, taip pat stabdyti išieškojimą iš Z. V. bylinėjimosi išlaidų, priteistų civilinėje byloje Nr. 2-826-183/2015 Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

121. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepasisakė dėl kitų šioje byloje apelianto pateiktų prašymų atnaujinti procesą atskirose šios bylos dalyse – 2015 m. birželio 8 d. prašymo Nr. 01-67 dėl 2014 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dalyje dėl AB DNB banko finansinio reikalavimo atsakovui BUAB „FF Lizingas“; 2015 m. birželio 8 d. prašymo Nr. 01-68 dėl 2013 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties; 2015 m. birželio 8 d. prašymo Nr. 01-69 dėl trijų Vilniaus apygardos teismo nutarčių dėl baudų pareiškėjui kaip buvusiam UAB „FF Lizingas“ direktoriui skyrimo dėl to, kad jis tariamai neperduoda administratoriui UAB „Admivita“ atsakovo turto ir dokumentų.

132. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teismo nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto gali būti pripažinta tik tarpine procesine teismo nutartimi. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atnaujinus dėl minėtos nutarties, būtų galima kitokia bankroto bylos baigtis, pvz., ne įmonės išregistravimas iš Juridinio asmenų registro, bet taikos sutarties sudarymas. Skundžiama nutartis turi būti naikinama CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais, nes užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai ir neteisėtai riboja apelianto teises.

143. Apelianto nuomone BUAB „FF Lizingas“ administratorius netinkamai atstovauja atsakovo interesus, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nesprendė ex officio klausimo dėl BUAB „FF Lizingas“ administratoriaus pakeitimo.

152015 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovo UAB „Skomė“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma apelianto Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties dalies, kurioje atsisakyta priimti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo, atmesti; apeliacinį procesą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties dalies, kurioje atsisakyta priimti apelianto prašymą dėl BUAB „FF Lizingas“ administratoriaus pakeitimo, nutraukti; apeliantui Z. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5000 eurų baudą, 50 procentų baudos skiriant ieškovams ir atsakovui BUAB „FF Lizingas“.

16IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamoje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 330 str., 338 str.).

18Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti kreditoriaus Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo bei prašymą dėl administratoriaus pakeitimo BUAB „FF Lizingas“ bankroto byloje.

19Dėl kreditoriaus UAB „Skomė“ pateiktų paaiškinimų priėmimo

20Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 str. 1 d.). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d.). CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos praleistiems terminams atnaujinti (CPK 338 str.), todėl praleistas terminas atskirajam skundui ar atsiliepimui į jį paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

21Nagrinėjamoje byloje kreditorius UAB „Skomė“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. pateikė teismui paaiškinimus. Įvertinus ieškovo pateiktus paaiškinimus, nustatyta, kad iš esmės savo turiniu jie yra atsiliepimas į atskirąjį skundą. CPK 335 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Pažymėtina, kad tam, jog būtų užtikrintas teisės į teisminę gynybą realumas, visų pirma, būtina tinkamai įteikti byloje dalyvaujantiems asmenims procesinius dokumentus. Todėl teismui svarbu nustatyti, ar apie gautą procesinį dokumentą buvo tinkamai informuoti kiti byloje dalyvaujantys asmenys.

22ĮBĮ nustatyta, kad bankroto administratorius, vykdydamas įstatyme jam nustatytas pareigas, teikia informaciją kreditoriams apie teismuose nagrinėjamas bylas, susijusias su bankrutuojančia įmone (ĮBĮ 11 str. 5 d. 15 p.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas gautą kreditoriaus Z. V. atskirąjį skundą išsiuntė administratoriui UAB „Admivita“ 2015 m. liepos 23 d. (t. 17, b. l. 25). Įvertinusi šią aplinkybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administratorius bei kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie gautą kreditoriaus Z. V. atskirąjį skundą, tačiau kreditorius UAB „Skomė“ paaiškinimus Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė tik 2015 m. rugpjūčio 27 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą. Nors paskutinė diena atsiliepimams į atskirąjį skundą pateikti buvo 2015 m. rugpjūčio 6 d., tačiau kreditorius praleisto termino neprašė atnaujinti bei nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas. Teisėjų kolegija, įvertinusi kreditoriaus pateiktus naujus įrodymus, konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių objektyviai išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą procesinį sprendimą, be to, nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 314 straipsnyje nurodytos išimtys dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Todėl atsižvelgdama į išdėstytus argumentus bei aplinkybę, jog kreditorius neprašė teismo atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui paduoti bei apeliacinės instancijos teismui nenustačius svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas, teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso koncentracijos bei operatyvumo principais, ieškovo UAB „Skomė“ paaiškinimus atsisako priimti ir grąžina juos pateikusiam asmeniui (CPK 314 str.).

23Dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo

24Proceso atnaujinimas – savarankiška civilinio proceso stadija, reglamentuojama CPK XVIII skyriuje. Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2014).

25Nagrinėjamoje byloje kreditorius Z. V. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą BUAB „FF Lizingas“ bankroto byloje, kadangi bankroto bylą nagrinėjusiam teisėjui 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi nusišalimus nuo bylos nagrinėjimo, paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, jog bylą nagrinėjo šališkas teisėjas. Apelianto manymu, šios aplinkybės yra pagrindas atnaujinti procesą byloje ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį, kuria UAB „FF Lizingas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Dėl šios nutarties apeliantas buvo padavęs atskirąjį skundą, tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, 2015 m. birželio 4 d. buvo priimta nutartis, apygardos teismo nutartis palikta nepakeista. Po šios nutarties priėmimo, įsiteisėjus nutarčiai, kuria UAB „FF Lizingas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, apeliantas dėl šios nutarties siekia atnaujinti procesą bankroto byloje, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog procesas gali būti atnaujintas bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Įstatyme vartojama sąvoka „užbaigtose“ bylose reiškia tai, kad civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas yra išspręstas iš esmės, arba kai byla užbaigiama nepriėmus sprendimo ir nepriklausomai nuo to, ar ginčas išspręstas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-595/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 24 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007 yra išaiškinęs, kad užbaigta civilinė byla yra tokia byla, kurioje civilinis ginčas jau buvo nagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės galimybės byloje nebėra. Tačiau apeliantas atskirajame skunde teigia, jog šiuo atveju galimas proceso atnaujinimas, kadangi tarpinei bankroto procese priimtai nutarčiai, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, ši taisyklė nėra taikoma. Analizuojant šį apelianto argumentą, pažymėtina, kad, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 2 dalimi, bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma; bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (2 str. 3 d.). Bankroto byla pradedama teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 str.) ir užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32str. 4 d.). Bankroto bylos nagrinėjimo procese teismas sprendžia eilę su bankroto procesu susijusių klausimų (tvirtina kreditorių finansinius reikalavimus, nagrinėja skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, sprendžia dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo ir t.t.). Teismas tokiu atveju priima nutartis, kuriomis išsprendžiami tam tikri klausimai bankroto procese (bankroto byloje), tačiau šiomis nutartimis nėra iš esmės išsprendžiama byla dėl ginčo esmės (dėl bankroto bylos). Šie veiksmai, tame tarpe ir įmonės pripažinimas bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, laikytini vienu iš bankroto etapų, bet ne bylos užbaigimu CPK 365 straipsnio prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1015/2012; 2013 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1412/2013). Be to, CPK 366 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose. O tai tik patvirtina, kad proceso atnaujinimas negalimas bet kurioje bankroto bylos stadijoje, net ir teismui priėmus galutinį teismo sprendimą, kuriuo bankroto byla užbaigiama iš esmės. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl proceso atnaujinimo negali būti priimtas.

26Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti prašymą atnaujinti procesą dėl 2015 m. sausio 14 d. nutarties, teismas pagrįstai nesprendė proceso atnaujinimo klausimo ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalyje dėl AB DNB banko finansinio reikalavimo atsakovui BUAB „FF Lizingas“ patvirtinimo, bei prašymo atnaujinti procesus dėl Vilniaus apygardos teismo nutarčių skirti baudą kreditoriui Z. V., kaip buvusiam UAB „FF Lizingas“ direktoriui, nes jis neperdavė administratoriui UAB „Admivita“ atsakovo turto bei dokumentų. Kadangi šiomis tarpinėmis nutartimis buvo išnagrinėti tik tam tikri klausimai bankroto byloje, tai dėl šių apelianto minimų nutarčių proceso atnaujinimas taip pat nėra galimas.

27Dėl prašymo pakeisti BUAB „FF Lizingas“ administratorių priėmimo

28Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad BUAB „FF Lizingas“ administratorius netinkamai atlieka savo pareigas šioje bankroto byloje, todėl teismas ex officio turi spręsti administratoriaus pakeitimo klausimą.

29Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2459/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-778/2012). Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Teismas neturi teisės keisti administratoriaus dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013; 2013 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1809/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1143/2014; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-659-241/2015).

30ĮBĮ įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyti atvejai, kada administratorius gali būti atstatydintas iš pareigų. ĮBĮ reglamentuoja, kad klausimas dėl administratoriaus atstatydinimo gali būti iškeliamas dviem būdais. Pirma, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Antra, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorinių reikalavimų sumos, turi teisę inicijuoti administratoriaus atstatydinimo klausimo svarstymą kreditorių susirinkime (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis). Kreditorių susirinkimas, apsvarstęs šį klausimą, turi teisę priimti nutarimą ir jo pagrindu kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo (ĮBĮ 23 straipsnio 13 punktas). Pažymėtina ir tai, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką ir atsižvelgiant į bankroto proceso tikslą, tokių bylų nagrinėjimo principus, pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, jos savininkų, kreditorių turtinių interesų ir teisėtų lūkesčių gynimą (CPK 5 str., 7 str., ĮBĮ 10 str. 1 d.), teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, turi prerogatyvą bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo, nepaisant to, kad nei vienas iš ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje paminėtų subjektų šio klausimo nekėlė.

31Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, kiekvienas, tarp jų ir bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, turi bendro pobūdžio procesinę teisę reikšti teismui prašymus, o teismas turi šiuos prašymus svarstyti, kol tokia teise nėra piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 1 d., 95 str., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Todėl individualus kreditoriaus (neturinčio savarankiškos iniciatyvos teisės) kreipimasis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo yra traktuotinas kaip procesinis prašymas, informacijos (duomenų) teismui pateikimas apie jo paskirto administratoriaus galimą netinkamumą, kurį teismas, nenustatęs, kad tokia subjektine teise piktnaudžiaujama, ex officio privalo išnagrinėti ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327/2012; 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1375/2012; 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015; ir kt.).

32Nagrinėjamoje byloje prašymą pakeisti bankroto administratorių pateikė kreditorius Z. V.. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „FF Lizingas“ kreditorių sąrašas bendrai 1 361 747,99 Eur (4 701 843,45 Lt) sumai, tame tarpe ir kreditoriaus Z. V. kreditorinis reikalavimas 61 591,37 Eur (212 662,69 Lt) sumai. Įvertinus bendrą kreditorinių reikalavimų sumą matyti, jog kreditoriaus Z. V. reikalavimas sudaro 4,5 procentus bendros patvirtintų reikalavimų sumos. Pagal ĮBĮ nustatytą teisinį reglamentavimą, tokio dydžio kreditorinį reikalavimą turintis kreditorius neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus pakeitimo, tačiau kaip buvo minėta, pagal suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teismas turi priimti ir įvertinti net ir paties mažiausio kreditoriaus pateiktą prašymą. Tik tokiu atveju, kai pareiškėjas akivaizdžiai sistemingai piktnaudžiauja teise arba neatitinka kitų reikalavimų (pvz. nėra dalyvaujantis byloje asmuo), pareiškimas, remiantis atitinkamomis civilinio proceso normomis, gali būti nepriimtas. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo prašymą grindė tuo, jog administratorius yra nešališkas, kadangi iki skundžiamos nutarties priėmimo nėra perėmęs viso BUAB „FF Lizingas“ turto ir nėra atlikęs jo vertinimo, tačiau siekia pradėti BUAB „FF Lizingas“ turto likvidavimą. Taip pat aplinkybe, kad administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateikė ataskaitą, kuri yra melaginga. Nors ši informacija, apelianto nuomone, sudaro prielaidą spręsti klausimą dėl administratoriaus pakeitimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių kreditoriaus argumentų netyrė ir neanalizavo. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti bei įvertinti administratoriaus prašymą ir tik preliminariai nenustačius reikšmingų administratoriaus netinkamumo požymių, tokį prašymą teismas galėjo atmesti, neišklausius prašomo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo nuomonės, trumpai nurodant prašymo netenkinimo motyvus. Ir priešingai, jei tokio kreditoriaus prašyme nurodomi argumentai, kuriuos teismas preliminariai įvertina kaip galimai reikšmingus, jis turi žodžiu arba raštu išklausyti prašomo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo (komiteto) nuomonės, ir tik tada spręsti administratoriaus atstatydinimo klausimą iš esmės. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto pateiktus duomenis apie galimą administratoriaus šališkumą bei atitinkamai nepagrįstai šių duomenų nevertino, todėl skundžiama teismo nutartis šioje dalyje yra naikinama ir klausimas dėl prašymo atstatydinti administratorių perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 12, 178 str., ĮBĮ 11 str. 10 d.).

33Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tais atvejais, kai teismas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl bankroto ir nenustatęs pagrindų, dėl kurių administratorius turėtų būti atstatydintas, priima nutartį netenkinti prašymo atstatydinti administratorių, tokia nutartis negali būti skundžiama apeliacine tvarka. Ši nutartis neužkerta kelio kreditoriams teikti tokią informaciją teismui ar įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kartu su kitais kreditoriais, teisme inicijuoti jo nušalinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2055/2012, 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1725/2013; 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2014), todėl atskiruoju skundu ji nėra skundžiama (CPK 334 str. 1 d.).

34Dėl kitų apelianto procesinių prašymų

35Apeliantas atskiruoju skundu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui UAB „FF Lizingas“ organizuoti turto pardavimą ir jį parduoti ir perduoti kreditoriams, nes nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismui minėtais motyvais nenustačius pagrindo panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį ir atnaujinti civilinį procesą BUAB „FF Lizingas“ dėl 2015 m. sausio 14 d. nutarties, nėra pagrindo patenkinti ir apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str.).

36Dėl prašymo sustabdyti bylinėjimosi išlaidų, priteistų Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi, išieškojimą iš kreditoriaus Z. V.. Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties, skundą atmetė. Atmetus skundą nurodė, kad yra pagrindas priteisti iš kreditoriaus Z. V. ieškovo UAB „Skomė“ naudai 90,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias jis patyrė apeliacinės instancijos teisme, rengiant atsiliepimą į apelianto 2015 m. balandžio 22 d. prašymą dėl bylos sustabdymo. Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus dydžius. Kadangi apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.), todėl ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. priimta nutartis yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma (CPK 588 str. 1 d.), o bet kokie su tuo susiję kausimai gali būti sprendžiami vykdymo procese (CPK VI dalis).

37Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kadangi jie neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

38Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditoriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl nutartis šioje dalyje paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas neatsižvelgė į teismų praktiką ir todėl netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo prerogatyvą bet kurioje bankroto proceso stadijoje spręsti klausimą dėl administratoriaus pakeitimo, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus Z. V. prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 8 d. 3 p.). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija apelianto Z. V. atskirąjį skundą tenkina iš dalies - Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį panaikina ir kreditoriaus Z. V. prašymą dalyje dėl bankroto administratoriaus pakeitimo priėmimo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 str. 1 d. 3 p.).

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

Nutarė

40Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį dalyje dėl prašymo atnaujinti procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties palikti nepakeistą.

41Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį dalyje dėl prašymo pakeisti administratorių priėmimo panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42Ieškovo UAB „Skomė“ rašytinius paaiškinimus grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „FF... 5. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi BUAB „FF... 6. Pareiškėjas Z. V. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi kreditoriaus Z. V.... 9. Teismas nurodė, kad CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog procesas gali... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Kreditorius (apeliantas) Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno... 12. 1. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepasisakė dėl kitų šioje byloje... 13. 2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teismo nutartis pripažinti įmonę... 14. 3. Apelianto nuomone BUAB „FF Lizingas“ administratorius netinkamai... 15. 2015 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovo UAB... 16. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir... 19. Dėl kreditoriaus UAB „Skomė“ pateiktų paaiškinimų priėmimo... 20. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam... 21. Nagrinėjamoje byloje kreditorius UAB „Skomė“ 2015 m. rugpjūčio 27 d.... 22. ĮBĮ nustatyta, kad bankroto administratorius, vykdydamas įstatyme jam... 23. Dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo ... 24. Proceso atnaujinimas – savarankiška civilinio proceso stadija,... 25. Nagrinėjamoje byloje kreditorius Z. V. kreipėsi į teismą su prašymu... 26. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti prašymą atnaujinti procesą... 27. Dėl prašymo pakeisti BUAB „FF Lizingas“ administratorių priėmimo... 28. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad BUAB „FF Lizingas“... 29. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos... 30. ĮBĮ įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyti atvejai, kada administratorius... 31. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo... 32. Nagrinėjamoje byloje prašymą pakeisti bankroto administratorių pateikė... 33. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tais atvejais, kai teismas... 34. Dėl kitų apelianto procesinių prašymų... 35. Apeliantas atskiruoju skundu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 36. Dėl prašymo sustabdyti bylinėjimosi išlaidų, priteistų Lietuvos... 37. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo... 38. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatyta, kad pirmosios instancijos... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį dalyje dėl prašymo... 41. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį dalyje dėl prašymo... 42. Ieškovo UAB „Skomė“ rašytinius paaiškinimus grąžinti juos padavusiam...