Byla 1A-265-197/2019
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam S. M. ir jo gynėjui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), išteisintajam A. B. ir jo gynėjai advokatei Irmai Grikšelienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

3-

4S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

5Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. (2 dienas).

6Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti.

7Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista iš nuteistojo S. M. 27 389,20 Eur nukentėjusiojo A. B. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

8Nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista jam iš nuteistojo S. M. 1 421,35 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

9Išieškota iš nuteistojo S. M. nukentėjusiajam A. B. 2 300 Eur išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti, taip pat 44, 91 Eur proceso išlaidų valstybei.

10Pratęstas nuteistajam S. M. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), uždraudžiant šį turtą įkeisti, parduoti ar perleisti tretiesiems asmenims, iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo įvykdymo.

11-

12A. B. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

13Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuspręsta:

14-

15pistoletą Walther FA64758 su dėtuve, 9 mm kalibro šovinius, dėtuvę ir ginklo dėžutę – konfiskuoti,

16-

17A. B. rūbus, supakuotus pakete Nr. 342096, vokus su nuoplovomis, laminuotą grindų plokštę, medžio dalį, dvi kulkas ir dvi tūteles – sunaikinti,

18-

19S. M. rūbus, supakuotus dėžėje Nr. 204331, grąžinti nuteistajam S. M.,

20-

21voką su CD laikmenomis palikti saugojimui prie bylos.

22Teisėjų kolegija

Nustatė

23I.

24Bylos esmė

251.

26S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 29 d. laikotarpyje nuo 22 val. iki 23 val. savo namuose ( - ), išgertuvių metu kilus konfliktui su A. B., jam priklausančiu pistoletu Walther P99, ginklo Nr. FAG4758, šovė į A. B., tačiau kulka A. B. nekliudė ir jam fizinės žalos nepadarė. Po šio šūvio A. B. pargriovus S. M. ir bandant atimti iš jo ginklą, grumtynių metu S. M. dar kartą iššovė į A. B., padarydamas jam šautinę pilvo sienos žaizdą su masyviu kepenų, tulžies pūslės, skersinės žarnos sužalojimais ir dešinio inksto pašalinimu. Tokiu būdu S. M. tyčia sunkiai sutrikdė A. B. sveikatą.

272.

28A. B. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad to paties konflikto metu sudavė S. M. ne mažiau 5 smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą - nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje, patinimą pakaušio kairėje pusėje, poodines kraujosruvas dešinės plaštakos 4-to piršto nugariniame paviršiuje, kairiajame žaste, nugaros dešinės mentės projekcijoje. Pirmosios instancijos teismas A. B. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisino jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

29II.

30Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

313.

32Nuteistasis S. M. ir jo gynėjas advokatas V. Žarkovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

33-

34vadovaujantis BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis baudžiamąją bylą S. M. atžvilgiu nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad S. M. sunkiai sutrikdė A. B. sveikatą įgyvendinęs teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų;

35-

36pripažinti A. B. kaltu dėl nusikaltimo numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo ir nuteisti jį;

37-

38A. B. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

394.

40Apeliantai nurodo, kad nuosprendis naikintinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalių, 140 straipsnio, 1 dalies nuostatos, padaryti esminiai BPK pažeidimai, nesilaikyta BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

415.

42Nuteistasis S. M. neginčija sužalojimo padarymo fakto, tačiau mano, jog jis veikė būtinosios ginties sąlygomis ir nukentėjusįjį A. B. sužalojo gindamasis. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas, jog buvo pavojingas kėsinimasis ir jis turėjo teisę nuo šio kėsinimosi gintis, netinkamai taikė BK 28 straipsnio nuostatas. Tam buvo būtina nustatyti tikslias faktines įvykio aplinkybes, tačiau teismas šios taisyklės nesilaikė, savotiškai interpretavo tas faktines aplinkybes, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus. Susipažinus su nuosprendžiu kilo pagrįstos abejonės, ar teismas nuosprendžio priėmimo stadijoje nepažeidė nešališkumo principo.

435.1.

44Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog paties konflikto aplinkybių ir jo dalyvių vaidmens konflikte, taip pat ginklo panaudojimo aplinkybių nustatymo klausimas yra žymiai sudėtingesnis. S. M. ir A. B. parodymus būtina vertinti itin kruopščiai ir atsargiai, o jais remtis galima tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Įrodinėjimą apsunkina ir aplinkybė, jog A. B. nurodo neatsimenantis paties konflikto ir jo sužalojimo aplinkybių, taigi nustatinėjant įvykio mechanizmą, byloje surinktų įrodymų kontekste iš esmės tenka analizuoti ir vertinti tik S. M. pateiktą įvykio versiją. Teismas šios išsakytos pozicijos nesilaikė, išvadas dėl įvykio aplinkybių ir sužalojimo mechanizmo padarė remdamasis išimtinai tik prielaidomis, iškraipydamas bylos įrodymus, ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be to, teismas išplėtė kaltinimo, kuris kaltinamajame akte buvo nurodytas itin lakoniškai, ribas ir tokiu būdu apsunkino apeliantui S. M. galimybę gintis, o abejodamas pastarojo parodymais, suformulavo nepagrįstą ir nekaltumo prezumpcijai prieštaraujančią išvadą, kad tai yra jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant dirbtinai sukurti motyvą, dėl kurio A. B. neva galėjo jį užpulti. Tuo labiau, kad A. B. parodymai priimti besąlygiškai.

455.2.

46Apeliantai teigia, kad teismas, nesant tam jokių objektyvių duomenų, sukūrė savo įvykio versiją. Nuosprendyje nurodyta, kad „kaltinamiesiems namo viduje dėl girtumo susipykus, S. M. konfliktui spręsti iš seifo pasiėmė pistoletą, o A. B., išsigandęs skubiai traukėsi į svetainės kraštą, išvartydamas kėdes, tuo metu S. M. šovė į A. B., bet nepataikė. Aplinkybė, jog šūvio metu nebuvo padaryti pažeidimai valgomajame stale ir kėdėse patvirtina, kad šūvis buvo paleistas jau po to, kai bėgdamas nuo gresiančio šūvio, A. B. jas išstumdė, ir paneigia tikimybę, kad S. M. šovė į besiartinantį prie jo iš už kėdžių ir stalo A. B.. Kaip matyti, antrasis S. M. šūvis buvo paleistas, jam būnant iš esmės toje pat vietoje, tik jau kitoje, tikėtinai gulimoje, padėtyje. Ši aplinkybė bei abiejų kaltinamųjų sužalojimų pobūdis leidžia daryti kitą svarbią išvadą, jog A. B., po pirmojo S. M. šūvio supratęs, kad grėsmė yra tikrai reali, S. M. šaudo, o jis iš esmės nebeturi galimybių pabėgti, puolė S. M., mėgindamas atimti iš jo ginklą, ir jį pargriovė. Tolesnių grumtynių metu, A. B. užvirtus ant pargriauto S. M. ir bandant atimti ginklą, S. M. pavyko iššauti, šio šūvio metu A. B. buvo padaryti specialisto išvadoje nurodyti kūno sužalojimai“. Nuteistasis S. M. su šia teismo versija nesutinka. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tarp jo ir A. B. galėjo vykti ar įvyko kažkoks teismo nurodomas konfliktas, muštynės, ir tam nebuvo jokio pagrindo.

475.3.

48Teismas, šališkai vertindamas įrodymus, siekiant pagrįsti A. B. apsisprendimą likti nakvoti pas S. M., iškraipė S. B. bei A. B. parodymų esmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytoja S. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neminėjo, jog jos sūnus A. B. įvykio dieną ruošėsi nakvoti pas S. M. ir jog pastarasis su tuo sutiko. Būtent šis faktas turėjo lemiamą reikšmę pirmosios instancijos išvadai, kad S. M. konfliktą bandė išspręsti panaudojant ginklą. Teismas neanalizavo kitos galimos versijos, t. y. kad S. M. neleido A. B. pernakvoti, pastarasis sudavė smūgį namo savininkui S. M., kuris nukrito, o A. B., būdamas nekontroliuojamas dėl suvartoto alkoholio ir psichikos sutrikimo toliau mušė S. M.. Analizuojant nukentėjusiojo A. B. parodymus matyti, kad jis visiškai negalėjo prisiminti įvykio aplinkybių nuo to momento, kai padėjo savo kuprinę S. M. namo koridoriuje. Apeliantų manymu, kad tai yra A. B. gynybos taktika. Teismas savo išvadą, kad A. B. jau buvo pasiruošęs pernakvoti pas S. M., nepagrįstai grindžia A. B. batų padėtimi. Teismas nuosprendyje nurodė, kad prieš konfliktą A. B. buvo namo viduje kartu su S. M. ir ruošdamasis pas jį nakvoti jau buvo nusiavęs bei kambaryje pasidėjęs savo batus, ir tai paneigia S. M. versiją, jog jam užėjus į namo vidų, iš kiemo pusės atėjęs A. B. jį netikėtai užpuolė. Šią savo išvadą teismas grindė įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis apie batų vietą. Apeliantai nurodo, kad įvykio vietos fotografavimas buvo atliktas 2017 m. gegužės 30 d. apie 5 val. nedalyvaujant S. M. ir liudytojams, todėl negalima atmesti tikimybės, kad kažkas galėjo A. B. batus padėti į tą vietą, kurioje jie buvo nufotografuoti.

495.4.

50Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai aiškinosi alkoholio ir vartojamų vaistų – klonozepamo poveikį A. B. elgesiui. Šis vaistas skirtas gydyti panikos priepuolius suaugusiems asmenims. Negalima atmesti galimybės (tikimybės), kad minėtos vaisto vartojimas, ligos simptomai ir alkoholis, kaip faktorių visuma, galėjo paskatinti A. B. agresyvumą. Teismas galėjo apklausti teismo psichiatrą tam, kad išsiaiškinti, ar šių faktorių visuma galėjo turėti įtakos A. B. elgesio modeliui, atminties sutrikimui. Skunde teigiama, kad tiek S. M., tiek A. B. būklė po pavartoto alkoholio buvo panaši. Apeliantai mano, kad teismas bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę išsiaiškinti dėl alkoholio įtakos jų abiejų veiksmų vystymuisi. Tačiau pats teismas padarė išvadą, kad apsvaigimas nuo alkoholio ir jų abiejų psichikos sutrikimai užkirto kelią jiems adekvačiai įvertinti situaciją ir tai galėjo sukelti konfliktinę situaciją tarp S. M. ir A. B., o tai yra teismo psichiatrijos eksperto kompetencija.

515.5.

52Apeliantų teigimu S. M. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, jis jų nekeitė. A. B. galėjo supykti dėl to, kad S. M. nenorėjo tęsti alkoholio vartojimo, o supykęs galėjo suduoti smūgį S. M.. Pastarojo parodymai duoti iš karto po įvykio visiškai sutampa su teismo medicinos eksperto padaryta išvada dėl sužalojimų skaičiaus, lokalizacijos bei gavimo mechanizmo. Taip pat niekuo nepagrįsta teismo išvada dėl S. M. agresyvumo. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė liudytojų, kurie betarpiškai bendravo su S. M. ir žinojo jo charakterio bruožus, parodymus, o savo išvadą dėl S. M. agresyvumo pagrindė neleistinai, teismo posėdyje neištirtais įrodymais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad S. M. dėl savo agresyvumo galėjo išprovokuoti konfliktą, kuriam besitęsiant panaudojo ginklą.

535.6.

54Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog fizinį smurtą patyrė būtent nuteistasis S. M., nors iš nuosprendžio turinio galima spręsti apie teismo išvadą, kad A. B. jokių sužalojimų S. M. nepadarė. Pastarojo parodymus apie tai, kad įvykio metu prieš jį buvo panaudotas smurtas, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada bei teismo medicinos eksperto A. G. paaiškinimai teisme apie sužalojimų gavimo mechanizmą. Tačiau apygardos teismas eilinį kartą parodė savo šališkumą, iškraipė eksperto parodymus, sukūrė savo sužalojimo mechanizmą. Iš teismo medicinos eksperto išvados ir jo parodymų seka, kad A. B. sudavė S. M. į veidą ir šis aukštielninkas nukrito, atsitrenkė pakaušiu į kažkokį daiktą, po to A. B. sudavė kelis smūgius koja arba rankomis gulinčiam S. M. į nugarą, padarydamas jam poodines kraujosruvas kairiajame žaste, nugaroje dešinės mentės projekcijoje, o kai S. M. išsitraukė ginklą, A. B. sudavė smūgį siekdamas išmušti ginklą iš S. M. rankos ir tokiu būdu padarė jam poodines kraujosruvas dešinės plaštakos ketvirto piršto nugariniame paviršiuje. Tokiu būdu nei teismo išvada, nei A. B. versija, kad jis tiktai norėjo atimti ginklą ir jokio smurto nepanaudojo, nepasitvirtina.

555.7.

56Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad S. M. iki įvykio buvo sumuštas, ar būtų pats save sužalojęs. Tyrėjos E. J. parodymai, kad ji siuntė S. M. medicininei apžiūrai tam, kad paneigti faktą, jog jis buvo sužalotas, yra mažai tikėtina pareigūnės versija. Pasak apeliantų, akivaizdu, kad, kai policijos pareigūnai pastebėjo, jog S. M. lūpos yra patinusios ir supratus jog jie aplaidžiai atliko savo pareigas patalpindami pastarąjį areštinę, buvo priimtas sprendimas skubos tvarka siųsti jį pas medicinos ekspertą apžiūrai. Tai seka ir iš policijos pareigūno V. K. parodymų teisme. Jis, patalpindamas S. M. į areštinę, surašė jo apžiūros aktą, galimai neatitinkantį tikrovės.

575.8.

58Apeliantai mano, kad A. B. veika buvo kvalifikuota tinkamai ir yra pagrindas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnį, o A. B. padarytas sužalojimas yra S. M. būtinosios ginties pasekmės. Byloje nustatytų aplinkybių analizė ir surinktų įrodymų vertinimas leidžia teigti, kad tarp S. M. ir A. B. konflikto ir abipusių muštynių nebuvo, S. M. nebuvo agresyvus, nekėlė konflikto arba nenaudojo smurtinių veiksmų. Byloje nėra jokių duomenų apie A. B. kitus kūno sužalojimus, išskyrus šautines žaizdas.

595.9.

60Byloje nėra paneigta, kad S. M., būdamas savo name, tamsoje buvo užpultas, gavo smūgį, nuo kurio parkrito. Toks netikėtas, pavojingas ir neteisėtas užpuolimas turėjo sukelti išgąstį, baimę ir stresinę situaciją, ypač įvertinus tai, kad jis turėjo dideles problemas su stuburu ir tai dar labiau didino išgąstį, paaštrino situacijos pavojingumo vertinimą. Jis, turėdamas leidimą laikyti, naudoti ginklą savigynos tikslams, panaudojo jį. Pirmas šūvis buvo iššautas į grindis su tikslu perspėti, o antras – tik po to, kai A. B. nenutraukė savo neteisėtų veiksmų, iššautas į tamsą. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nereikalauja įspėti asmenį, prieš kurį jis bus panaudotas tais atvejais, kai įspėti dėl susidariusios situacijos neįmanoma arba kai delsimas kelia tiesioginį pavojų ginklo naudotojui ar kito asmens gyvybei ir sveikatai. Nagrinėjamoje situacijoje S. M. nebuvo įpareigotas įspėti A. B. apie ginklo panaudojimą, nes užpuolimas buvo netikėtas ir nepertraukiamas. 2018 m. sausio 11 d. specialisto išvada Nr. 11-2083(17), MK87/2017(01) ir medicinos eksperto A. G. išvada patvirtina, kad S. M. buvo mušamas, šovė į A. B. gulėdamas, o pastarasis išgirdęs pirmą šūvį nebandė pabėgti, bet tęsė savo neteisėtus veiksmus.

615.10.

62Apeliantų manymu minėtoje situacijoje A. B. veiksmai laikytini pavojingu kėsinimusi, nes jais buvo sutrikdyta S. M. sveikata, kilo grėsmė jo gyvybei. A. B. užpuolė be aiškios priežasties, buvo agresyviai nusiteikęs, pirmas panaudojo smurtą, po pirmo šūvio smurtinių veiksmų nenutraukė. Toks kėsinimasis laikytinas akivaizdžiu, realiu ir pavojingu. Šiuo atveju gynyba negali būti laikytina akivaizdžiai neatitinkanti kėsinimosi pavojingumo, todėl pagrindo teigti, kad S. M. veiksmai buvo padaryti peržengiant būtinosios ginties ribas. Jis veikė būtinosios ginties sąlygomis.

63III.

64Atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

656.

66Išteisintasis (nukentėjusysis) A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato V. Žarkovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį. Taip pat prašo priteisti iš apelianto S. M. 1 400 Eur turėtas išlaidas už advokatės suteiktą teisinę pagalbą – atsiliepimo surašymą ir atstovavimą Lietuvos apeliaciniame teisme.

677.

68A. B. nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai įvertino įvykio aplinkybes, ir mano, kad teismo išvados dėl jam ir S. M. padarytų sužalojimų padarytos remiantis įrodymų visuma. Aplinkybė, jog apeliantui nepatiko teismo nuosprendis, nereiškia, kad teismas savotiškai interpretavo faktines aplinkybes, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus. Jis taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nenustatęs, jog tarp jų buvo muštynės, kurių metu buvo panaudotas ginklas, išplėtė kaltinimo ribą ir tokiu būdu apsunkino apeliantui galimybę gintis. Išteisintasis nurodo, kad teismas tik patikslino tam tikras byloje nustatytas aplinkybes.

698.

70Atsiliepime taip pat nurodoma, jog nuteistojo parodymai tikrai nėra nuoseklūs, todėl teismas pagrįstai jais nesivadovavo, o rėmėsi byloje surinktais įrodymais, kurie paneigė apelianto vis besikeitusias versijas tiek dėl galimo konflikto kilimo priežasčių, tiek dėl S. M. nukritimo po tariamai A. B. pavartoto smurto pozos, tiek dėl apelianto sužalojimo mechanizmo, lokalizacijos. Nuteistojo keliamos versijos paneigiamos parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis, ekspertų išvadomis.

719.

72Išteisintojo manymu yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad jis pasirinktinai prisimena įvykio aplinkybes, kad jo liga, alkoholis ir vaistai galėjo paskatinti jo agresyvumą. Su atsiliepimu pateikiamas medicininis dokumentas patvirtina, kad išteisintojo būklė įvykio dieną buvo normali, nes jis jokių vaistų nevartojo. Pats apeliantas įvykio vakarą buvo agresyvus. Tai patvirtino liudytojai A. J., S. B.. Įvykio aplinkybių jis neprisimena ne dėl kažkokių vaistų vartojimo, o todėl, kad ilgą laiką po įvykio buvo komoje. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netyrė aplinkybių, ar išteisintasis galėjo užpulti S. M. dėl to, kad jam buvo atsakyta pernakvoti ir galimai buvo išprašytas namo. Tokios aplinkybės nuteistasis niekada nenurodė, nors teigė, jog viską prisimenantis. A. B. sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nebuvo abipusių muštynių, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad ne išteisintasis buvo agresyvus, ne jis užpuolė S. M., o pastarasis tyčia du kartus šovė į jį. Po pirmojo šūvio, kuomet S. M. nepataikė į išteisintąjį, pastarasis bandė atimti ginklą, ko pasėkoje galėjo būti padaryta dalis sužalojimų S. M.. Nuteistojo teiginiai, kad įvykio vietoje buvo tamsu ir jis šovė į tamsą, atsirado tik beveik po metų laiko, todėl akivaizdu, jog tai yra viena iš gynybinių versijų.

7310.

74Išteisintasis mano, jog būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog iš pradžių S. M. sutiko dalimis atlyginti žalą, bet po to, kai išteisintasis pasakė, kad nieko apie įvykį neprisimena, nuteistasis jau niekada nekalbėjo apie žalos atlyginimą bei parašė pareiškimą dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

7511.

76Byloje surinktų įrodymų visetu nustatyta, kad jokio pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į S. M. nebuvo, išteisintasis tyčia nepadarė jam jokių kūno sužalojimų. Nuteistasis tyčia du kartus šovė į išteisintąjį ir vieną kartą pataikė, todėl negalima teigti, jog jis veikė būtinosios ginties sąlygomis.

7712.

78Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis (nukentėjusysis) A. B. ir jo gynėja, o taip pat ir prokuroras – atmesti.

79IV.

80Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8113.

82Nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato V. Žarkovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

83Dėl teismo šališkumo ir įrodymų vertinimo

8414.

85Nuteistasis S. M. ir jo gynėjas advokatas V. Žarkovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, tvirtina, jog tai rodo teismo šališkumą, o taip pat, kad netinkamas įrodymų vertinimas nulėmė neteisingą įvykio faktinių aplinkybių nustatymą, nepripažinimą, jog S. M. sunkiai sužalojo A. B. veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, bei nepagrįstą A. B. išteisinimą.

8615.

87Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

8816.

89BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuotas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais vadovaudamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius procesinius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai.

9017.

91Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat pažymėtina, kad konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonių. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009, 2K-198/2009, 2K-195/2010 ir kt.). Teismo nešališkumas reiškia, kad baudžiamojo proceso metu turi būti pakankamai garantijų, pašalinančių pagrįstas abejones dėl galimo teismo šališkumo, kad nebūtų prielaidų manyti, jog teismas yra suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat teismo (teisėjo) nešališkumas reiškia, kad nėra faktų, kurie keltų abejonių, jog bylą nagrinėjantis teisėjas turi išankstinę nuomonę ar nusistatymą kurio nors proceso dalyvio atžvilgiu, yra tendencingas. Pažymėtina, kad teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai ir pan. nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-333-511/2015, 2K-548-699/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016, 2K-118-222/2017, 2K-12-511/2017 ir kt.). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu tai, ar tokia abejonė yra paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą. Taigi įrodymų tyrimo rezultatų vertinimas, į kurį atkreipia dėmesį apeliantai savo apeliaciniuose skunduose, negali būti siejamas su teismo šališkumu.

9218.

93Nagrinėjamoje byloje nėra ir apeliantai skunde taip pat nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį suinteresuotumą byla, taigi subjektyvus šališkumas nenustatytas. Siekiant konstatuoti objektyvųjį šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Tokių duomenų šioje konkrečioje byloje teisėjų kolegijos nuomone nėra.

9419.

95Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, todėl darytina išvada, kad nuteistojo S. M. teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista. Apeliantų nurodomas teismo šališkumas siejamas su nuosprendyje atliktu įrodymu vertinimu, o tai negali būti pagrindu pripažinti teismą šališku BPK 58 straipsnio prasme.

9620.

97Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo S. M., tiek kitų byloje apklaustų asmenų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį.

98Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 135 straipsnio 1 dalyje

9921.

100Teisėjų kolegija nustatė, kad S. M. 2017 m. gegužės 29 d. laikotarpyje nuo 22 val. iki 23 val. savo namuose ( - ), išgertuvių metu kilus konfliktui su A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam priklausančiu pistoletu Walther P99, ginklo Nr. FAG4758, du kartus šovė į A. B. ir antro šūvio kulka pataikė į nukentėjusįjį bei padarė jam šautinę pilvo sienos žaizdą su masyviu kepenų, tulžies pūslės, skersinės žarnos sužalojimais ir dešinio inksto pašalinimu. Tokiais savo veiksmais S. M. tyčia sunkiai sutrikdė A. B. sveikatą.

10122.

102Kaltinamajame akte S. M. buvo pareikštas analogiškas kaltinimas, tik papildomai buvo nurodoma, kad tai įvyko muštynių su A. B. metu. Apygardos teismas, pripažindamas S. M. kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad jis 2017 m. gegužės 29 d. laikotarpyje nuo 22 val. iki 23 val. savo namuose ( - ), išgertuvių metu kilus konfliktui su A. B., jam priklausančiu pistoletu Walther P99, ginklo Nr. FAG4758, šovė į A. B., tačiau kulka A. B. nekliudė ir jam fizinės žalos nepadarė. Po šio šūvio A. B. pargriovus S. M. ir bandant atimti iš jo ginklą, grumtynių metu S. M. dar kartą iššovė į A. B., padarydamas jam šautinę pilvo sienos žaizdą su masyviu kepenų, tulžies pūslės, skersinės žarnos sužalojimais ir dešinio inksto pašalinimu. Tokiu būdu S. M. tyčia sunkiai sutrikdė A. B. sveikatą.

10323.

104Taigi apygardos teismas nustatė kitas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. papildomai nurodė, jog po pirmo šūvio A. B. pargriovus S. M. ir bandant atimti iš jo ginklą, grumtynių metu S. M. dar kartą iššovė į A. B. ir šūvio pasėkoje padarytais jau minėtais sužalojimais sunkiai sutrikdė pastarajam sveikatą.

10524.

106Asmens teisės į gynybą (BPK 10 straipsnis) baudžiamajame procese įgyvendinimas, be kita ko, yra tiesiogiai susijęs ir su teise žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis) užtikrinimu. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

10725.

108BPK 256 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo keitimo teisme reikalavimus, įtvirtina, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Teismas tokiu atveju praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai.

10926.

110Pabaigus ikiteisminį tyrimą ši baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams kaltinant S. M. padarius nuskalstamą veiką numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Bylos nagrinėjimo eigoje nukentėjusysis paprašė pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, t. y. prašė S. M. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (t. 5, b. l. 6). Tauragės apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi, esant tokiam nukentėjusiojo prašymui, perdavė bylą pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui (t. 5, b. l. 12-14). Tauragės apylinkės teismo teisiamajame posėdyje tuo metu kaltinamajam S. M. buvo įteiktas nukentėjusiojo prašymo, kuriame buvo suformuluotas naujas sunkesnis kaltinimas, kopija. Klaipėdos apygardos teismas perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinant S. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, kad jis pasikėsino tyčia nužudyti A. B. (t. 5, b. l. 19). Šiuo atveju BPK 256 straipsnio 2 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti.

11127.

112Tačiau teisėjų kolegija mano, jog apygardos teismo nuosprendyje nurodžius naujas nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, t. y. kad po pirmo šūvio A. B. pargriovus S. M. ir bandant atimti iš jo ginklą, grumtynių metu S. M. dar kartą iššovė į A. B., ir apie tai neįspėjus kaltinamojo S. M. buvo padarytas BPK 255 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, teismų praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016). Toks įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad kaltinimo keitimas yra susijęs su jau esančio kaltinimo papildymu, praplėtimu, tačiau turi būti išlaikoma riba, kad toks kaltinimo keitimas netaptų kaltinimu dėl visiškai kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas prieš tą asmenį nebuvo atliktas, nes tokios galimybės BPK nenustato.

11328.

114Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių Laisvių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta asmens teisė į teisingą procesą baudžiamojoje byloje; šio straipsnio 3 dalies a punkte garantuojama kaltinamojo teisė būti skubiai ir išsamiai informuotam apie pateikiamo kaltinimo pobūdį ir pagrindą, t. y. ne tik apie veikas, kurias jis įtariamas padaręs ir kuriomis grindžiamas kaltinimas, bet ir apie teisinį šių veikų vertinimą, o b punkte – teisė turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime išaiškino, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. Minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, jog Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga pateikta teismui; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atlikti veiksmus tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams.

11529.

116Taip pat pažymėtina, kad BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo. Ši baudžiamojo proceso norma suteikia teismui teisę, net gi įpareigoja teismą tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis) ar kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota (BPK 256 straipsnio 2 dalis), apie tai nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams. Šiuo atveju prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo dėl kaltinimo keitimo nereikėjo, tačiau BPK 256 straipsnis numato pareigą teismui iš anksto pranešti kaltinamajam apie tokią galimybę svarstyti klausimą dėl kaltinimo pakeitimo teisiamajame posėdyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas šios pareigos neatliko. Šiuo atveju nusikalstamos veikos aprašyme vienos iš kaltinimo aplinkybių pakeitimas nuteistajam buvo procesine prasme netikėtas. Tuo buvo pažeista kaltinamojo S. M. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir tuo pačiu teisė tinkamai gintis nuo naujai nurodytų faktinių bylos aplinkybių.

11730.

118Šiuo konkrečiu atveju tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso normų pažeidimu, nes sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio nuteistasis supranta už ką yra nuteistas, kokias naujas įvykio aplinkybes nustatė teismas. Apeliantas nesutinka su nuosprendžiu pilnoje apimtyje. Be to, apeliacinės instancijos teisme jis buvo įspėtas, jog gali likti ir pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Jam buvo suteikta galimybė pasiruošti gynybai ir jis apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog papildomai nieko paaiškinti nenori, viskas yra išdėstyta apeliaciniame skunde. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2002 m. vasario 21 d. sprendime byloje Sipavičius prieš Lietuvą yra nurodęs, kad „proceso teisingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į proceso visumą. Baudžiamosios teisės sferoje išsamios, detalios informacijos apie kaltinamajam pareikštus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos tuo konkrečiu atveju teisiškai kvalifikuoti, pateikimas yra būtina sąlyga proceso teisingumui užtikrinti. Šiuo požiūriu reikia pastebėti, kad 6 straipsnio 3 dalies a punktas nenustato jokių formalių reikalavimų būdui, kuriuo kaltinamasis turi būti informuojamas apie jam pateikiamų kaltinimų pobūdį ir pagrindą. Teismas taip pat primena, kad 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktai yra susiję ir kad teisė būti informuotam apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą turi būti svarstoma atsižvelgiant į kaltinamojo teisę pasiruošti gynybai“. S. M. tiek paduodant apeliacinį skundą, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo teisę ginčyti ir ginčijo visus jo apkaltinamojo nuosprendžio teisės ir faktų aspektus. Taigi, jam pilnai buvo užtikrinta teisė pasiruošti gynybai baudžiamojo proceso visumos aspektu.

11931.

120Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu.

12132.

122Nuteistasis S. M. esminių jam inkriminuojamojo nusikaltimo objektyviosios pusės požymių neginčijo. Jis daugelyje apklausų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad iššovė du šūvius iš savo savigynai turėto ginklo. Antrasis iš tų šūvių kliudė A. B., ko pasėkoje pastarasis buvo sunkiai sužalotas. Tačiau jis aiškino, jog tai padarė gindamasis nuo netikėto A. B. užpuolimo. Be paties nuteistojo parodymų A. B. sužalojimo faktą ir būdą patvirtina kiti bylos duomenys: 2017 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. įvykio vietos apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 34-44, 46-52) užfiksuoti duomenys, specialistų išvados – Nr. 11-1394(17) dėl šūvio pėdsakų radimo ant S. M. rankų ir galvos plaukų (t. 2, b. l. 95-96), Nr. G206/2017(11) dėl A. B. padaryto sveikatos sutrikdymo laiko, būdo, laipsnio.

12333.

124Nuteistasis S. M., aiškindamas A. B. sužalojimo aplinkybes, parodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. jis kartu su A. B. girtavo savo namuose. Iš pradžių dar buvo R. P., buvo taip pat užėję A. J. ir D. A.. A. atėjo po 17 val., sakė, kad rytoj nori važiuoti pirkti mašinos į T., ir prašė padėti. Jiems bekalbant, paskambino dar vienas pažįstamas ir paprašė rytoj nuvežti į Raseinius. Paklausė A., ar gali važiuoti trise, A. sutiko. Maždaug nuo 18.30 val. jie liko dviese su A. B., jokių ginčų tarp jų nebuvo, jokių piktumų tarpusavyje neturėjo. Dėl senos A. sukeltos avarijos, kurios metu žuvo jo švogeris, jie niekuomet nekonfliktavo. Jie abu nebuvo labai girti, tik atkreipė dėmesį, kad A. kažkokios keistos akys. Jau sutemus, jis nuėjo į namo vidų, į virtuvę, uždegė ten šviesą ir tuo metu gavo smūgį į pakaušį, nuo kurio nugriuvo ant pilvo prie pečiaus. Jį gulintį ėmė mušti, tada suprato, kad jį muša A.. A. šaukė „mente, aš tave užmušiu“. Nesuprato, kodėl A. jį muša, anksčiau jis yra dirbęs sienos apsaugos tarnyboje, bet dėl to jokių konfliktų su A. nebuvo kilę. Kadangi turi stuburo defektą, išsigando, kad gavęs smūgį į stuburą, taip ir liks gulėti. Buvo nugriuvęs prie pečiaus, kuriame įmontuotas seifas legaliai turėtam ginklui laikyti, seifo raktas tuo metu buvo paliktas durelėse. Atrakinęs seifą, gulėdamas išsitraukė iš seifo pistoletą, kiek galėdamas aukščiau iškėlė ranką ir šovė į grindis tikėdamasis, kad šūvio garsas sustabdys smurtaujantį A.. A. tuo metu pritūpęs ar pasilenkęs jį mušė rankomis, bet pasiimti ginklą netrukdė. Po šūvio A. nenustojo ir toliau jį mušė, tuomet jis iššovė į tamsą, į A. balso pusę, nesitaikydamas specialiai į A., kuris tuo metu buvo kažkur prie jo galvos. Nesiekė nei sužaloti, nei nužudyti A., norėjo tik nutraukti jo smurtavimą. Nematė, koks atstumas tarp jų buvo šūvio metu, nes namuose buvo tamsu. Po antro šūvio A. nustojo smurtauti, uždegęs šviesą pamatė, kad jis guli ant grindų sužeistas, iš pilvo bėgo kraujas. Liepė A. kiek gali susiriesti ir ranka užspausti žaizdą. Pats bandė skambinti kviesti pagalbą. Nepavykus prisiskambinti, jis padėjo į seifą ginklą ir jį užrakino, po to nuėjo pas kaimynę K. K. paprašyti, kad ši kviestų medikus. Netrukus atvažiavo policija ir greitoji, pareigūnai jį sulaikė. Nežino, kas ir kokiu metu namo kambaryje išstumdė baldus, numetė ant sienos pakabintą radiatorių, kas kambaryje padėjo A. batus. Grumtynių su A. metu jam buvo sužalota kairė pakaušio pusė, dešinė veido pusė, nes į šias sritis gavo smūgius. Patalpinant į areštinę, detaliai apžiūrėtas nebuvo, dėl sužalojimų jo niekas neklausė, tai jis niekam ir nesiskundė. Kameroje visą laiką buvo laikomas vienas. Dėl stuburo defekto jo fizinė veikla yra ribota, negali lenktis, sunku atsistoti. V. dirba vairuotoju, neįgalumas jam nėra nustatytas, kol nepadaryta stuburo operacija. Savo parodymus S. M. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 14-24). Apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, kad nieko papildomai paaiškinti nenori.

12534.

126Išteisintasis A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su S. M. pažįstamas seniai, iki įvykio palaikė draugiškus santykius, niekuomet dėl nieko nekonfliktavo, tame tarpe ir dėl senos jo sukeltos autoavarijos, kurios metu žuvo S. M. švogeris. 2017 m. gegužės 29 d. jam paskambino S., pasakė, kad yra grįžęs iš Vokietijos, pakvietė užeiti pasėdėti ir paplepėti. Po darbo jis nuėjo pas S., ten dar buvo R. P., jie visi išgėrinėjo. Pas S. jis atėjo būdamas blaivus, jokių vaistų prieš įvykį nebuvo vartojęs. Maždaug prieš 2 metus iki įvykio buvo gydęsis psichiatrijos ligoninėje dėl alkoholizmo. Dar trumpam buvo prisijungęs A. J., kuris nuėjo į parduotuvę parnešti dar vieną butelį. Kuomet R. P. susiruošė dviračiu važiuoti namo, jis visiems priminė seną įvykį, kuomet S. buvo peršovęs jo dviratį. Juokais pasakė „važiuok, važiuok R. namo, nes tuoj tau S. sušaudys dviratį, kaip ir man kažkada“, tuo pokalbis ta tema ir pasibaigė. Kiek pamena, jis sekančią dieną ruošėsi važiuoti pirkti mašinos ir prašė S. M. važiuoti kartu. Šis sutiko, dėl to jis nusprendė pasilikti nakvoti pas S. M., o šis su tuo sutiko. Nieko nepamena, kas daugiau vyko tą vakarą, tačiau mano, kad tikrai negalėjo užpulti ir mušti S., nes jokio pykčio prieš jį neturėjo. Nežino, kas padarė S. M. kūno sužalojimus. Sugrįžus iš ligoninės, su S. kelis kartus susirašinėjo žinutėmis, po to S. buvo atvykęs pas jį į namus, matėsi, kad jis prislėgtas, kad jam gėda už tą įvykį. S. atvežė jo batus, tačiau nesakė, iš kur juos paėmė. Po kurio laiko jie susitarė vėl susitikti ir susitiko antrą kartą. Sakė S., kad norėtų gauti kažkokią kompensaciją dėl patirtų gydymosi išlaidų, apie 10 000 Eur. S. sutiko su ta suma, sakė, kad dabar tiek pinigų neturi, ir žadėjo atiduoti dalimis. S. dar klausė, ką jis pamena iš įvykio, jis pasakė, kad nieko, ir jie atsisveikino. Po to pokalbio atsirado kaltinimas jam dėl S. sumušimo. Dėl patirtų sužalojimų ilgai gydėsi, ir šiuo metu negali nieko sunkesnio kelti, nešti, inkstas neapdirba baltymo, neišskaido kalcio. Tuo metu buvo pradėjęs verslą, atsidaręs parduotuvę, ruošėsi studijuoti, bet dėl patirtų sužalojimų teko viską nutraukti. A. B. apeliacinės instancijos teisme taip pat nurodė, kad paties įvykio neprisimena ir nieko papildomai paaiškinti negali.

12735.

128Bylos rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina A. B. sužalojimo aplinkybes. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu kambaryje rasta deformuota kulka, šovinio tūtelė bei užfiksuotas pažeidimas radiatoriuje ir palangėje. Kambaryje, ant grindų užfiksuotos raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės, išvartyti baldai. Iš seifo paimtas pistoletas „Walther“ (t. 1, b. l. 34-44). Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimta pažeista, galimai su šūvio pėdsakais, laminuotos grindų dangos plokštė ir balkio fragmentas, taip pat koridoriuje ant laiptų buvusi A. B. kuprinė su jo asmeniniais daiktais (t. 1, b. l. 46-52), kuri po to apžiūrėta (t. 1, b. l. 53-60). Specialisto išvadoje Nr. 11-1394(17) konstatuota, kad ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo S. M. rankų ir galvos plaukų yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš įvykio vietoje rastų tūtelių ir ant tirti pateikto ginklo (t. 2, b. l. 95-96). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G206/2017(11) konstatuota, kad A. B. galimai aplinkybėse nurodytu laiku padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - šautinė pilvo sienos žaizda su masyviu kepenų, tulžies pūslės, skersinės žarnos sužalojimais ir dešinio inksto pašalinimu (t. 2, b. l. 79). Be to, dėl A. B. padarytų sužalojimų pobūdžio buvo apklaustas ir liudytojas T. apskrities ligoninėje chirurgas A. B., kuris parodė, jog naktį greitoji medicinos pagalba atvežė pašautą A. B.. Pacientas buvo sunkios būklės, jam buvo hemoraginis šokas, dėl gausaus kraujavimo krentantis spaudimas ir pagal visus duomenis būklė akivaizdžiai bloga. Priėmė sprendimą vežti tiesiai į operacinę. Operacijos metu pravėrus pilvo ertmę, rasti dauginiai sužalojimai: kepenų masyvus sužalojimas, tulžies pūslė pažeista, inkstas sužalotas (sužalotas į dvi dalis, gausiai kraujuojantis, vėliau buvo priimtas sprendimas inkstą pašalinti) ir storosios žarnos sužalojimas. Visos operacijos metu būklė buvo sunki, po to pervežtas į reanimacijos skyrių. A. B. buvo atvežtas sąmoningas ir pasakė, kad į jį šovė 2 kartus ir 1 kartą pataikė. Šautinis sužalojimas buvo kiauryminis, šalia angos buvo apdegimai. Parako žymės buvo iš priekio. Buvo ir kulkos išėjimo anga, kryptis iš dešinės į kairę. Tokiais atvejais pavojingumas gyvybei didelis, tai yra kritinė būklė. Inksto pašalinimas turi neabejotinai neigiamos įtakos tolesnio gyvenimo kokybei.

12936.

130Liudytojai S. B., L. S., K. K., D. A., A. J., R. P., D. B. paties įvykio nematė, jų parodymai yra arba apie girtavimo aplinkybes prieš įvykį, arba išvestiniai iš S. M. ar A. B. pasakojimų.

13136.1.

132Liudytojai D. A., A. J., R. P. epizodiškai buvo S. M. namuose ir vartojo alkoholinius gėrimus su pastaruoju ir A. B.. Liudytojas D. A. parodė, kad apie 21 val. užsukęs pas S. M. kieme prie staliuko rado išgėrinėjančius S., A. ir S. kaimyną A. J.. Jie jau buvo smarkiai išgėrę, bet išgertuvės vyko draugiškai. Prie stalo A. ir S. kalbėjosi, kad kitą rytą ketina važiuoti pirkti automobilio. Kadangi buvo su vaiku, jis ilgai neužsibuvo ir po 10-15 min. išėjo. Grįžęs namo, ruošėsi miegoti, kuomet pamatė į S. M. kiemą su švyturėliais važiuojančius policijos ir greitosios automobilius. Apsirengęs nubėgo pažiūrėti, bet policija neleido įeiti į kiemą, o šalia buvę kaimynai kalbėjo, kad S. M. šovė į A.. Vėliau teko bendrauti su S., kuris glaustai papasakojo, kad jie gerdami susimušė, A. jį užpuolė, ir jis gindamasis šovė. Teko kalbėtis ir su A., bet šis neigė užpuolęs M. Liudytojas A. J. parodė, kad pažįsta tik savo kaimyną S. M., o A. nepažįsta. Įvykio dieną buvo užsukęs pas M. paprašyti cigarečių. Kieme sėdėjo S., A. B. ir R. P., jie išgėrinėjo. Gavęs cigarečių, jis po kelių minučių išėjo. Jokių ginčų ir konfliktų nematė. Kuomet buvo apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat buvo girtas, protokolą pasirašė neskaitęs. Nepamena, kad išgėrinėję asmenys jį būtų siuntę į parduotuvę parnešti alkoholio. Jokio pokalbio tarp S. ir A. apie avariją negirdėjo, tą istoriją jo apklausos metu tyrėjai pasakojo apylinkės inspektorius. Po įvykio pas jį buvo atėję A. mama ir brolis, jiems ir pasakė, kad žmonės kalba, jog konfliktas galėjo kilti dėl tos avarijos, tačiau pats tokio pokalbio tarp S. ir A. tikrai negirdėjo. Liudytojas R. P. parodė, kad S. M. ir A. B. pažįsta, santykiai normalūs. Įvykio dieną buvo pas S. kieme ir vartojo alkoholį, o vėliau atėjus A. B., jie sėdėjo trise, toliau vartojo alkoholį. Trumpam buvo užsukę A. J., D. A.. S. M. su A. B. kalbėjo apie automobilio pirkimą ar apžiūrėjimą. Išgėrus du butelius brendžio, apie 18 val. jis išėjo namo. Kol jis buvo, jokių konfliktų išgertuvių metu nekilo. Pokalbio apie avariją negirdėjo. Vėliau S. M. jam pasakojo, kad tarp jų įvyko stiprios muštynės, A. B. jam priekaištavo, kad S. M. buvęs „mentas“. Šis iššovė gindamasis nuo A. B., buvo parkritęs grumtynių metu.

13336.2.

134Liudytoja S. B., išteisintojo A. B. motina parodė, kad įvykio vakarą A. pasakė, kad eina pas S., ji su sūnumi kalbėjo apie 16-17 val. Sūnui negrįžtant, apie 22 val. jam paskambino, atsiliepęs A. sakė, kad dar tebėra pas S.. Jautėsi, kad jis išgėręs. A. ruošėsi kitą dieną važiuoti pirkti mašinos kartu su S. M., todėl ketino likti pas jį nakvoti. Po vidurnakčio iš kito sūnaus Dariaus sužinojo, kad A. sužalotas ir yra ligoninėje. Atgavęs sąmonę, A. ligoninėje klausinėjo, už ką į jį šovė S., paskiau sakė „per daug nepulkit S.“. Matėsi, kad A. neprisimena, kas ten iš tikrųjų atsitiko. Po to buvo nuvykusi pas S. M., norėdama sužinoti, kas tarp jų įvyko. S. pasakojo, neva jis su A. susiginčijo dėl pagonių tikėjimo, ir A. jį užpuolė, iš nugaros trenkė kumščiu per galvą, mušė, todėl jis gindamasis ir šovė. Netiki, kad taip galėjo būti, nes A. nei blaivas, nei tuo labiau išgėręs niekuomet nebūdavo agresyvus, ir tikrai negalėjo užpulti S.. Sužinojusi, kad tą vakarą pas S. M. taip pat išgėrinėjo A. J. ir R. P., nuėjo pasikalbėti pas A. J.. Jis sakė, kad jis išėjo anksčiau, nes S. pradėjo priekabiauti prie A. dėl įvykusios avarijos, kurios metu žuvo S. M. švogeris, o A. tada vairavo. Po įvykio S. M. lankėsi jų namuose, tačiau apie įvykį daugiau nieko nepasakojo, buvo pasikvietęs A. pasikalbėti ir į kavinę. Kuomet A. pasakė, kad nieko nepamena apie įvykį, jų bendravimas nutrūko. Liudytoja L. S. parodė, kad gyvena netoli S. M.. Vakare apie 22.30 val. būdama namuose girdėjo du garsius trenksmus, bet nesuprato, kas tai per garsas. Po kiek laiko matė, kad į S. M. kiemą atvyko policija ir greitoji. Liudytoja K. K., S. M. kaimynė, parodė, kad ji taip pat įvykio nematė. Įvykio dieną apie 23 val. jai į duris paskambino kaimynas S. M. ir sakė, reikia išsikviesti medikus, policiją, o jo telefonu paskambinti neišeina. Jos telefonu buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Su S. nuėjo į jo namus. Įėjus į vidų pamatė, kad svetainėje ant grindų šonu kraujo baloje gulėjo A.. Bandė suteikti pagalbą, bet tuoj atvažiavo medikai ir pasakė, kad jos pagalbos jau nereikia. Iš karto po medikų atvažiavo policija. Nematė, kad S. būtų sužalotas, kraujais apsipylęs. Liudytojas D. B., išteisintojo A. B. brolis, parodė, kad iki įvykio tiek jis, tiek ir brolis A. palaikė su S. M. draugiškus santykius. Brolis įvykio aplinkybių neprisimena. Po įvykio teko bendrauti ir su M., bekalbant jis sakė, kad su A. gėrė, kad pokalbis buvo dėl pagonybės, dėl religijos ir tikėjimo. Sakė, kad įėjo į namo vidų, o A. jį stūmė ir mušė. Kalbėjo ir su A. J., kuris pasakojo, kad pokalbis buvo tarp A. ir S. dėl autoįvykio iš praeities, kad jį siuntė į parduotuvę pirkti alkoholio, davė pinigų, paminėjo, kad S. buvo piktas ant A. dėl to įvykio. Jis pats pamena įvykį, kuomet pas S. M. prieš keletą metų vedžiojo elektrą, S. buvo neblaivus ir norėjo parodyti, kad turi ginklą. Prie ūkinio pastato buvo dviratis ir ant balkiuko gulėjo katinas. S. M. šovė į katiną, katinas po pirmo šūvio nušoko, buvo paleistas antras šūvis, ir abudu šūviai kliuvo į dviratį. Šiaip S. M. agresyvumu nepasižymėjo.

13537.

136Tokiu būdu apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, jog 2017 m. gegužės 29 d. laikotarpyje tarp 22 val. ir 23 val. ( - ), S. M. namuose, išgertuvių metu įvykus konfliktui tarp S. M. ir A. B., S. M. panaudojo jam priklausantį ginklą - pistoletą Walther P99, du kartus iš jo iššaudamas, ko pasėkoje viena kulka pataikė į A. B., padarydama pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Konflikto metu jokių kitų asmenų, išskyrus S. M. ir A. B., įvykio vietoje nebuvo, buvo iššauti 2 šūviai, abu šūvius iš jam priklausančio ginklo iššovė S. M., vieno šūvio metu paleista kulka pataikė į A. B. ir jį sužalojo, o taip pat, jog S. M. ir A. B. parodymus būtina vertinti itin kruopščiai, o jais remtis galima tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Įrodinėjimą apsunkina ir aplinkybė, jog A. B. nurodo neatsimenantis paties konflikto ir jo sužalojimo aplinkybių, taigi nustatinėjant įvykio mechanizmą, byloje surinktų įrodymų kontekste iš esmės tenka analizuoti ir vertinti tik S. M. pateiktą įvykio versiją.

13738.

138Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog S. M. veiksmai – šūviai į A. B. nebuvo gynybiniai, t. y. jis neveikė būtinosios ginties situacijoje. S. M. versija, kad po lauke vykusių išgertuvių jam įėjus į namo vidų, A. B. netikėtai be jokios priežasties jį užpuolė, smūgiuodamas pargriovė ir ėmė mušti, o jis gindamasis nuo užpuolimo sugebėjo gulėdamas iš seifo išsitraukti pistoletą ir du kartus tamsoje, norėdamas nutraukti A. B. smurtavimą, specialiai į nesitaikydamas, nesiekdamas sužaloti ar nužudyti iššovė, antruoju šūviu sužalodamas A. B., prieštarauja byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visumai.

13939.

140Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 28 straipsnio netaikymo nagrinėjamoje byloje padarytos tinkamai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas bei nepadarant esminių BPK pažeidimų. BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Sprendžiant, ar konkrečioje situacijoje buvo peržengtos būtinosios ginties ribos, teismas turi ne tik įvertinti gynybos ir kėsinimosi santykį, bet atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, apibūdinančias būtinosios ginties situaciją. Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą, ir neriboja gynybai nuo pavojingo kėsinimosi naudojamų priemonių.

14139.1.

142Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ir S. M. buvo sužalotas. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 124/2017(11) ir specialisto paaiškinime konstatuota, kad S. M. galimai aplinkybėse nurodytu laiku ne mažiau penkių trauminių kontaktų poveikyje padaryti šie nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys kūno sužalojimai: viršutinės lūpos audinių patinimas ir gleivinės nubrozdinimas, skausmingas audinių patinimas pakaušio kairėje pusėje, poodinė kraujosruva dešinės plaštakos 4 piršto nugariniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairiajame žaste, poodinė kraujosruva nugaroje dešinės mentės projekcijoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti, į sužalotas kūno vietas suduodant kietu buku daiktu (kumščiu, batu apauta koja ir pan.), taip pat grumtynių, ristynių metu griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukabriaunius daiktus. Poodinė kraujosruva dešinės plaštakos 4 piršto nugariniame paviršiuje galėjo gautis, plaštaka dengiantis nuo smūgio arba šia ranka smūgiuojant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą (t. 2, b. l. 85-86; t. 1, b. l. 166). Šiai specialisto išvadai paaiškinti ir patikslinti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo apklaustas specialisto išvadą surašęs teismo medicinos ekspertas A. G., kuris paaiškino, kad S. M. apžiūra galėjo vykti 2017 m. gegužės 30 d., apie 12 val., tikslesnės valandos nepamena, nes ji specialisto išvadoje nenurodyta. Lūpos patinimas buvo akivaizdus. Lūpa atsitrenkė į dantis ir gavosi lūpos nubrozdinimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Gleivinė apsinešusi geltonomis apnašomis, kraujavimo jokio, buvo praėję keletas valandų, tai kraujosruvos pilnai išryškėja, nubrozdinimas plaštakoje nekraujuojantis, tai atitinka nurodytam laikui, medicininiu buvo praėję 8-12 valandų nuo sužalojimų iki apžiūros. Tiriamasis S. M. pokalbio su specialistu metu sakė, kad gavo į „dūdą“, trenkėsi pakaušiu ir galėjo aptemti sąmonė, nuvirto prie seifo, kur laikė ginklą. Mažai tikėtina, jog jis pats galėjo pasidaryti sau kraujosruvą nugaroje, pakaušyje. Rasti sužalojimai vienodo senumo. Tikėtina, kad S. M. buvo sužalotas, o ne pats susižalojo. S. M. sakė, kad gavo smūgius koja. Mušant koja, būdinga kraujosruva nugaros srityje, sužalojimas žaste. Tuo pačiu specialistas pripažino, kad kai kuriuos sužalojimus galėjo pasidaryti ir pats – galėjo smūgiuoti sau į veidą, į lūpas, taip pat galima smūgiuojant ranka į sieną, bet sau į lūpą tiek netrenksi, kad nugriūti. Žasto, nugaros sužalojimus galėjo gauti suduodant smūgius kietu buku daiktu, galėjo būti kumštis, koja, apauta batu ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Pakaušiui būdingas sužalojimas griūvant ir atsitrenkiant, nuo smūgio į veidą gaunasi kritimas ir atsitrenkimas į kažkokį tai daiktą, o žaste ir nugaroje gaunasi jau suduodant. Po smūgio sudavimo lūpos patinimas išryškėja tuoj pat, sustorėja audiniai.

14339.2.

144Apygardos teismas analizuodamas šią išvadą ir specialisto paaiškinimus dėl galimų S. M. sužalojimo aplinkybių nurodė, jog byloje iš esmės nepavyko pašalinti A. B. gynėjos iškeltų abejonių, jog visus ar dalį teismo medicinos specialisto nustatytų kūno sužalojimų S. M. galėjo patirti jau po įvykio, tame tarpe ir pats sąmoningai susižalodamas areštinėje, kad šiais sužalojimais vėliau galėtų grįsti savo gynybinę versiją. Iš specialisto išvados matyti, kad S. M. buvo apžiūrėtas 2017 m. gegužės 30 d., apie 13 val., t. y. praėjus apie 14 valandų po įvykio. Išvadoje nurodomas sužalojimų padarymo laikotarpis yra artimesnis laikui, kuomet S. M. buvo sulaikytas atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų, o po to patalpintas į P. PK laikino sulaikymo kamerą ir T. VPK areštinę. Kaip jau buvo minėta teismo medicinos ekspertas A. G. parodė, kad po smūgio sudavimo lūpos patinimas išryškėja tuoj pat, sustorėja audiniai, t. y. S. M. lūpos sužalojimas turėjo būti gerai matomas ir aiškiai pastebimas.

14539.3.

146Liudytoja K. K., pirmoji mačiusi S. M. po įvykio, parodė, jog nepastebėjusi, kad S. būtų sužalotas, kraujais apsipylęs. Liudytojai policijos pareigūnai D. J., L. Š., sulaikę S. M. įvykio vietoje, ir V. K., patalpinęs jį į areštinę parodė, kad jokių vizualiai matomų S. M. kūno sužalojimų nepastebėjo. Liudytojas policijos pareigūnas D. J. parodė, kad kartu su kolege L. Š. atvyko į įvykio vietą pagal iškvietimą dėl A. B. sužalojimo. Kolegė sulaikė įtariamąjį, kuris šovė. Su įtariamuoju grįžo į komisariatą, jį uždarė į laikino sulaikymo kamerą. Po to įtariamąjį išvežė į T.. Ieškojo ginklo, namuose ginklo nerado. Iš pradžių S. M. pasakė, kad šovė jis, o paskui pradėjo neigti. Paklausus, kur ginklas, pasakė, kad nežino, o paskui pasakė, kad seife. Paklausė kur raktai, bet nepasakė. Neradus raktų, iškvietė gaisrininkus ir seifą išpjovė. Ginkle buvo dar vienas užtaisytas šovinys. Namuose matėsi, kad išlūžęs radiatorius, išvartytos kėdės, pastumta komoda, šalia metėsi šlepetės, matėsi grumtynių pėdsakai. Matėsi išgertuvių pėdsakai lauke, stalas apkrautas tuščiais buteliais, išvartytos kedės. Ant S. M. jokių išorinių sužalojimų nebuvo, nebuvo suplėšyti ir rūbai. Sugrįžus į komisariatą, uždarė į sulaikymo kamerą, dar matė, kaip M. kameroje darė atsispaudimus. Pagal nustatytą darbo tvarką, patalpinant į sulaikymo kamerą Pagėgių policijos komisariate, detali asmens apžiūra nėra atliekama, S. M. buvo apžiūrėtas tik vizualiai, jokių sužalojimų nesimatė ir pats S. M. tuo nesiskundė, nesimatė ir rūbų sugadinimų. Detaliai apžiūrėtas jis turėjo būti T. AVKP areštinėje. Policijoje S. M. taip pat negalėjo būti sužalotas. Liudytoja L. Š., policijos pareigūnė, parodė, kad atvykus pagal iškvietimą dėl A. B. sužalojimo rado jį gulintį ant grindų. Sužeistasis buvo kažkiek sąmoningas, kolega D. J. bandė kalbinti, bet jis nereagavo. Ji S. M. paklausė, kas šovė. Jis iš pradžių pasakė, kad nežino, o vėliau antrą kartą paklausus pasakė, kad gal jis šovė. Tada ji uždėjo S. M. antrankius ir pasodino į mašiną. Matėsi, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio, bet buvo ramus. Ant S. M. jokių sužalojimų nepastebėjo, jis pats taip pat niekuo nesiskundė, nieko nepasakojo, nesipriešino. S. M. klausė, kur ginklas, ir jis sakė, kad padėjo į seifą, prašė atrakinti rankas ir sakė, kad tada parodys, kur seifo raktas. Saugumo sumetimais antrankių jam nenuėmė, buvo iškviesti gaisrininkai, kurie išpjovė seifą ir rado ginklą. Lauke ant stalo matėsi išgertuvių pėdsakai, namo kambaryje matėsi grumtynių pėdsakai – išstumdyti baldai, numestas radiatorius. Nepamena, ar nukentėjusysis buvo su batais, bet šalia jo buvo kažkoks batas. Iš pradžių S. M. buvo nuvežtas į P. sulaikymo kamerą, kur pabuvo apie valandą, o po to jį išvežė į T.. Kolega pasakojo matęs, kad kameroje M. darė atsispaudimus. Liudytojas policijos pareigūnas V. K., parodė, kad dirba T. AVPK areštinėje postiniu, ir surašė 2017 m. gegužės 30 d., 3.36 val. į areštinę uždaromo asmens – S. M. apžiūros ir kratos protokolą. Paaiškino, kad į areštinę uždaromi asmenys privalomai turėtų būti apžiūrimi juos nurengus, bet praktikoje taip daroma ne visada. Kaip buvo S. M. atveju, jis nebeprisimena. Jei būtų pastebėjęs kokius nors sužalojimus, juos tikrai būtų pažymėjęs protokole. Kadangi jokių sužalojimų nepažymėta, reiškia, kad jų nebuvo, arba jie liko nepastebėti. Jei žmogus turėtų nusiskundimų, kad sumuštas, sužalotas, tai neabejotinai būtų išrengtas ir apžiūrėtas. Jei nesiskundė, tai galėjo likti ir detaliau neapžiūrėtas. Būnant kameroje, sulaikytieji susižaloti gali ir patys, nes yra stebimi ne ištisai, o tik periodiškai. Nepamena, ar S. M. buvo laikomas kameroje vienas.

14739.4.

148Tokiu būdu, nuteistasis S. M. nei K. K., nei jį sulaikiusiems policijos pareigūnams nenurodė, kad buvo užpultas ir sužalotas A. B.. Jokiais sužalojimais S. M. nesiskundė ir patalpinamas į areštinę, nors buvo pildomas atitinkamas protokolas, kuriame jis savo parašu patvirtino nusiskundimų neturintis (t. 3, b. l. 71). Taigi, negalima padaryti kategoriškos išvados, jog S. M. netikėtai buvo užpultas A. B..

14939.5.

150Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad net ir darant prielaidą, jog S. M. sužalojimai liko pareigūnų nepastebėti ir galėjo būti patirti konflikto metu, visi jie galėjo būti padaryti grumtynių, ristynių metu, kuomet A. B. bandė atimti iš S. M. ginklą. Šią savo išvadą teismas grindė teismo medicinos specialisto išvada ir eksperto paaiškinimais, kurie paneigia S. M. versiją apie jam suduotą smūgį į pakaušį, nes pakaušio sužalojimo lokalizacija yra kitoje vietoje, nei šis nurodo gavęs smūgį, ir minėtas sužalojimas, pasak eksperto, yra būdingas traumai griūnant ir atsitrenkiant po patirto poveikio į priekinę kūno dalį. Apygardos teismas padarė išvadą, jog visos šios aplinkybės pilnai paaiškina ir atitinka nustatytą įvykio mechanizmą, kuomet A. B., siekdamas atimti ginklą, stumdamas ar smūgiuodamas pargriovė S. M., pastarajam griuvimo metu susižalojant pakaušį, o tolesnių grumtynių/ristynių metu, S. M. gulint ant grindų, o A. B., kaip nurodyta specialisto išvadoje, būnant virš S. M. pasilenkus į priekį ir pritūpus ar priklaupus bei bandant išplėšti iš S. M. rankų ginklą, S. M., būdamas žemiau nukentėjusiojo, kaip pats nurodė – gulimoje padėtyje, iš itin artimo ne didesnio kaip 3 cm atstumo iššovė ir sužalojo A. B.. Taigi, teismas konstatavo, jog S. M. nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti A. B. siekiant atimti ginklą. Teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka. Nei S. M., nei A. B. niekada tokių aplinkybių nenurodė, specialisto išvada ir eksperto paaiškinimai atitinka tik galimą įvykio versiją. Tokiu būdu, šioje dalyje teismo išvada yra tik prielaida dėl S. M. konstatuotų sužalojimų padarymo mechanizmo. Galima tik konstatuoti, jog konflikto metu po pirmo šūvio tarp S. M. ir A. B. kilo grumtynės, kurių metu S. M. buvo padaryta bent dalis jam nustatytų kūno sužalojimų.

15139.6.

152Kiti bylos rašytiniai įrodymai taip pat paneigia nuteistojo argumentus dėl būtinosios ginties. Specialisto išvadoje Nr. 11-2083(17), MK87/2017(01) nurodyta, kad įvertinus ekspertiniam tyrimui pateiktus baudžiamosios bylos duomenis (įvykio vietos apžiūros protokole, papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, laminuotos grindų plokštės šautinio pažeidimo duomenis, teismo medicinos specialisto išvadą ir kt.) galima teigti, kad apžiūrėtose patalpose yra dviem šūviais padaryti pažeidimai: vieno šūvio metu - pažeidimas laminuotoje grindų plokštėje, kito šūvio metu - pažeidimai radiatoriuje, lango palangėje, lango stikle ir lango viršutinėje apdailoje. Pažeidimų radiatoriuje, lango palangėje, lango stikle ir lango viršutinėje apdailoje pobūdis, tarpusavio išsidėstymas, kulkos, rastos galiniame kambaryje deformacijų pobūdis (kulka suplota iš dviejų šonų, viename šone arčiau galvutės apvalkalas plyšęs) rodo, kad šie pažeidimai padaryti vienu šūviu. Po pataikymo į radiatoriaus viršutinę dalį kulka rikošetavo, pramušė palangę, rikošetavo nuo lango stiklo ir, atsitrenkusi į lango viršutinę apdailą, nukrito. Šūvio, kurio metu padarytas šautinis pažeidimas laminuotoje grindų plokštėje, kryptis buvo statmena išilginei plokštės ašiai ir iš viršaus žemyn maždaug 30° laipsnių kampu plokštės plokštumos atžvilgiu. Tai leidžia teigti, kad šūvio į laminuotą grindų plokštę metu ginklas buvo nukreiptas iš viršaus į apačią maždaug 30° kampu plokštės plokštumos atžvilgiu. Nustatyti, iš kokio atstumo buvo šauta į laminuotą grindų plokštę, negalima, nes pažeidime nėra požymių, leidžiančių apie tai spręsti. Dėl šios priežasties nustatyti, kokiame aukštyje buvo laikomas ginklas ir tuo pačiu, kokia buvo šovusiojo padėtis šūvio metu (ar šūvio metu šovusysis stovėjo, buvo pritūpęs, klūpėjo, sėdėjo ar gulėjo iškėlęs ranką su ginklu), negalima. Įtariamasis, gulėdamas ant grindų prie garso kolonėlių, taip kaip parodyta įvykio vietos apžiūros protokolo plane-schemoje, atlikti šūvio, kurio metu padarytas šautinis pažeidimas laminuotoje grindų plokštėje, negalėjo. Šio šūvio metu įtariamasis turėjo būti vertikalioje padėtyje.

15339.7.

154Apeliantai teigia, kad šioje dalyje specialisto išvada yra prieštaringa, nes vienu atveju pasakyta, kad negalima pasakyti, kokia buvo šovusiojo padėtis šūvio metu (ar šūvio metu šovusysis stovėjo, buvo pritūpęs, klūpėjo, sėdėjo ar gulėjo iškėlęs ranką su ginklu), o kitu atveju teigiama, kad šio šūvio metu įtariamasis turėjo būti vertikalioje padėtyje. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš akto aprašomosios dalies pirmoji išvada, kad negalima nustatyti, kokioje padėtyje buvo šovusysis, padaryta, įvertinus 2017 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotus pažeidimus laminuotoje grindų plokštėje. Gi antroji išvada, kad šovusysis turėjo būti vertikalioje padėtyje, padaryta įvertinus duomenis užfiksuotus 2017 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo plane-schemoje pagal S. M. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytą jo gulėjimo vietą (11 pav. priede; t. 2, b. l. 117; t. 4, b. l. 14-24). Apygardos teismas tai ištyrė ir įvertino nuosprendyje. Išvadoje toliau nurodyta, kad nustatyti, iš kokio atstumo buvo šauta pataikant į radiatoriaus viršutinę dalį, negalima, nes tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių apie tai spręsti. Radiatoriaus viršutinės dalies pažeidimas yra maždaug 70 cm atstume nuo grindų. Sprendžiant pagal rikošeto nuo radiatoriaus viršutinės dalies kryptį, šūvio kryptis buvo iš apačios į viršų radiatoriaus viršutinės dalies atžvilgiu. Ginklas šūvio metu buvo žemiau nei radiatoriaus viršus, tai yra mažesniame nei 70 cm aukštyje nuo grindų. Šovusysis ginklą laikyti tokiame aukštyje galėjo būdamas įvairiose padėtyse (būti pritūpęs, klūpėti, sėdėti, gulėti). Įtariamasis, gulėdamas ant grindų prie garso kolonėlių, taip kaip parodyta įvykio vietos apžiūros protokolo plane-schemoje, galėjo atlikti šūvį, kurio metu padaryti šautiniai pažeidimai radiatoriuje, lango palangėje, lango stikle ir lango viršutinėje apdailoje. Tirti pateiktuose nukentėjusiojo drabužiuose yra šautiniai pažeidimai. Trikotažo marškinėlių priekyje vidurinėje dalyje yra šautinis pažeidimas – kulkos įėjimo vieta, padarytas apvalkaline, vario apvalkalą turinčia kulka, šaunant įrėmus ginklo vamzdžio laibgalį į kliūtį arba iš mažesnio nei 3 cm atstumo nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties. Nukentėjusiojo A. B. šautinė pilvo sienos žaizda pagal išsidėstymą sutampa su šautiniu pažeidimu trikotažo marškinėlių priekyje vidurinėje dalyje. Tai rodo, kad trikotažo marškinėlių šautinis pažeidimas priekyje vidurinėje dalyje ir A. B. šautinė pilvo sienos žaizda padaryti vienu šūviu. Trikotažo marškinėlių, marškinių ir džemperio šautiniai pažeidimai nugaros pusėje pagal išsidėstymą sutampa su nukentėjusiojo A. B. šautine žaizda juosmens srityje. Tai rodo, kad trikotažo marškinėlių, marškinių ir džemperio kiauryminiai pažeidimai nugaros pusėje yra padaryti vienu, tuo pačiu šūviu, kaip ir A. B. šautinė žaizda juosmens srityje ir yra kulkos išėjimo vieta. Tokiu būdu nustatyta, kad tirti pateiktuose drabužiuose yra vienu šūviu padaryti pažeidimai ir tuo pačiu šūviu nukentėjusiojo A. B. kūne padaryti kūno sužalojimai. Šio šūvio kryptis buvo iš priekio atgal ir iš viršaus žemyn nukentėjusiojo kūno, esančio vertikalioje padėtyje, atžvilgiu. Šūvio metu ginklas buvo priešais nukentėjusįjį esant mažesniam negu 3 cm atstumui nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties arba įrėmus ginklo vamzdžio laibgalį į kliūtį. Nustatyti, kokioje padėtyje buvo šovusysis, negalima, nes esant tokiam mažam šūvio atstumui, šovusysis galėjo būti įvairiose padėtyse. Kaip minėta, įvykio vietoje esančiame name rasti ir užfiksuoti pažeidimai padaryti dviem šūviais. Duomenų apie tai, kad įvykio vietoje buvo padaryta daugiau negu du šūviai, nėra. Tai leidžia teigti, kad tirti pateiktuose drabužiuose esantys ir nukentėjusiojo A. B. kūne esantys kūno sužalojimai padaryti vienu iš šių dviejų šūvių. Įvertinus tyrimui pateiktos medžiagos duomenis, balistinio tyrimo duomenis, nukentėjusiojo radimo vietą, galima teigti, kad pažeidimas laminuotoje grindų plokštėje nebuvo padarytas tuo šūviu, kuriuo buvo sužalotas A. B.. A. B. nustatytas šautinis sužalojimas padarytas vienu ir tuo pačiu šūviu su pažeidimais radiatoriuje, lango palangėje, lango stikle ir lango viršutinėje apdailoje. Šio šūvio metu A. B. turėjo būti pasilenkęs į priekį ir pritūpęs ar priklaupęs taip, kad šautinio sužalojimo kanalas jo kūne būtų nukreiptas iš apačios į viršų grindų plokštumos atžvilgiu, o juosmens vieta su kulkos išėjimo žaizda buvo mažesniame nei 70 cm aukštyje nuo grindų. Šovusysis šio šūvio metu buvo žemiau nukentėjusiojo, tikėtina gulimoje padėtyje (t. 2, b. l. 107-117).

15539.8.

156Nesutikdamas su šia specialisto išvada, įtariamojo S. M. gynėjas ikiteisminio tyrimo metu pateikė argumentus ir skaičiavimus, kurie jo, nuomone, paneigia specialistų išvadas apie šūvių aplinkybes (t. 4, b. l. 31-37). Specialisto išvadoje Nr. 11-1007(18) konstatuota, kad įtariamojo S. M. gynėjo pateikti duomenys ir vertinimai paremti sumodeliuotomis situacijomis, neatitinkančiomis faktiškai nustatytiems šautinio pažeidimo grindų plokštėje duomenims ir niekaip negali įtakoti (pakeisti) ankstesnės specialisto išvados, nes gynėjo sumodeliuotomis aplinkybėmis šūviai į grindų plokštę negalėjo būti padaryti (t. 2, b. l. 122-124). Apygardos teismas teisingai pažymėjo, jog specialisto išvados Nr. 11-2083(17), MK87/2017(01), 11-1007(18) yra išsamiai ir įtikinamai argumentuotos, surašytos tyrimą atlikus aukščiausios kvalifikacijos ilgametę darbo patirtį turinčių ekspertų ir teismui abejonių nekelia. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apygardos teisme S. M. gynėjas pareiškė prašymą pridėti prie bylos dokumentus – 7 lapus foto nuotraukų, nurodydamas, jog, siekiant paneigti specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes, 2018 m. gruodžio 17 d. buvo atliktas šios išvados patikrinimas natūroje adresu Aukštaičių g. 7, Pagėgiai (t. 5, b. l. 69-77). Apeliacinės instancijos teisme buvo aiškinamasi šio nurodyto patikrinimo aplinkybės. Iš S. M. parodymų bei įrašų prie nuotraukų seka, jog tai dar viena gynėjo sumodeliuota įvykio situacija. Teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo pavesti ekspertams pakartotinai tirti ir vertinti gynėjo naujai sumodeliuotas situacijas apie šūvių aplinkybes.

15739.9.

158Tokiu būdu, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog šūviai į A. B. nebuvo iššauti S. M. nurodomomis gynybinėmis aplinkybėmis. S. M. tiek savo parodymuose, tiek jų patikrinimo vietoje metu teigia, kad pirmąjį stiprų A. B. smūgį, nuo kurio pargriuvo, gavo į dešinę pakaušio pusę. Tačiau teismo medicinos specialisto išvadoje jam nustatytas skausmingas audinių patinimas pakaušio kairėje pusėje, o dešinėje pakaušio pusėje jokių sužalojimų nenustatyta. Be to, teismo medicinos eksperto vertinimu, S. M. nustatytas pakaušio sužalojimas pagal savo pobūdį ir lokalizaciją būdingas traumai, kuri gaunama griūnant ir atsitrenkiant, o ne suduodant tiesioginį smūgį. Ekspertas taip pat paaiškino, kad apžiūros metu kalbėjo su tiriamuoju, jis sakė, kad „gavo į dūdą“, trenkėsi pakaušiu ir galėjo aptemti sąmonė, teismo medicinos specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad tiriamasis sakosi buvęs be sąmonės. Be to, S. M. teigia, jog pargriuvęs po pirmojo smūgio, A. B. toliau buvo intensyviai mušamas, jam buvo suduodami stiprūs smūgiai į įvairias kūno vietas, tačiau iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad S. M. nebuvo nustatyta jokių ženklesnių sužalojimų, būdingų intensyviam mušimui. Apygardos teismas, vertindamas S. M. parodymus ir juos lygindamas su specialisto išvadomis, padarė teisingą išvadą, jog šie S. M. parodymai yra irgi gynybinė versija, nes pirmiau aptartais įrodymais paneigiama galimybė, jog S. M. po pirmo suduoto stipraus smūgio į pakaušį, būdamas aptemusios sąmonės, pargriautas ir intensyviai mušamas A. B., būtų sugebėjęs atsirakinti seifo duris, jas atidaryti, išsitraukti iš seifo pistoletą ir jį panaudoti, A. B. jam visiškai netrukdant atlikti šiuos veiksmus.

15939.10.

160Nustatyta, o tai nurodo ir S. M., jis sužalojo A. B. antruoju šūviu. Ekspertai nustatė, kad tuo pačiu šūviu padaryti pažeidimai radiatoriuje, lango palangėje, lango stikle ir lango viršutinėje apdailoje. S. M. teigia, kad, išsitraukęs iš seifo pistoletą, jis gulėdamas kiek galėdamas aukščiau iškėlė ranką ir šovė į grindis tikėdamasis, kad šūvio garsas sustabdys smurtaujantį A., tačiau po šūvio A. nenustojo ir toliau jį mušė, tuomet jis iššovė į tamsą, į A. balso pusę. Taigi, pasak S. M., jis abu šūvius paleido gulėdamas iš tos pačios vietos. Ši S. M. versija visiškai paneigta specialisto išvadomis Nr. 11-2083(17), MK87/2017(01), 11-1007(18), kuriose ekspertai argumentuotai nustatė, jog S. M. negalėjo atlikti pirmojo šūvio, padariusio grindų dangos pažeidimą, iš tos vietos, kurioje jis parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė gulėjęs šūvio metu. Be to, šis šūvis galėjo būti atliktas tik S. M. esant vertikalioje padėtyje ir negalėjo būti atliktas jo nurodytu būdu gulint, nes tokioje padėtyje neįmanoma iškelti ginklą į reikiamą aukštį, atitinkantį nustatytą šūvio kryptį. Aptarti įrodymai visiškai paneigia S. M. nurodytas aplinkybes, neva jis, A. B. pargriautas ir intensyviai mušamas, gulėdamas pasiėmė iš seifo pistoletą ir iš tos pat vietos gulėdamas paleido du šūvius, pirmuoju šūviu stengdamasis nekliudyti A. B., o antruoju šaudamas į jo balso pusę. Nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, jog pirmąjį šūvį S. M. iššovė, būdamas vertikalioje padėtyje ir ne toje vietoje, kur nurodė gulėjęs ir šovęs parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš specialisto išvados Nr. 11-1007(18) matyti (t. 2, b. l. 121-124), kad šūvio metu S. M. galėjo būti maždaug 2,2 metro atstume nuo pažeidimo vietos grindų plokštėje, o ginklas turėjo būti laikomas maždaug 1,28 metro aukštyje nuo grindų, ir šauta buvo maždaug iš tos vietos, kur įvykio vietos apžiūros metu buvo rastos kraujo dėmės, o šalia jų – gulintis sužalotas A. B.. Įvykio vietos apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad tarp specialisto išvadoje nurodytos S. M. buvimo vietos pirmojo šūvio metu ir šautinio pažeidimo grindyse visos trys šalia valgomojo stalo buvę kėdės yra nuverstos.

16140.

162Apygardos teismas nenustatė galimos konflikto tarp S. M. ir A. B. priežasties. Teismas, įvertinęs apklaustų asmenų parodymus, padarė išvadą, kad jie abu eilę metų palaikė artimus draugiškus tarpusavio santykius, turėjo bendrų interesų, nesipyko. Taip pat jie patys parodė, jog išgertuvių metu tarp jų nekilo jokių ginčų ir konfliktų, išgertuvės vyko draugiškoje aplinkoje, planavo kitą rytą vykti pirkti A. B. automobilio. Tai patvirtino ir išgertuvėse kurį laiką dalyvavę ar atskirus išgertuvių momentus matę liudytojai R. P., A. J., D. A.. S. M. ir A. B. nuosekliai ir kategoriškai paneigė proceso metu kilusias versijas, jog tarp jų galėjo kilti koks nors ginčas dėl prieš keliolika metų A. B. sukeltos autoavarijos, kurios metu žuvo S. M. giminaitis, taip pat dėl religijos ir pasaulėžiūros klausimų.

16341.

164S. M. nurodė, kad A. B. puolė jį mušti šaukdamas „mente, aš tave užmušiu“. Tačiau jų abiejų parodymais nustatyta, kad ankstesnės S. M. tarnybos VSAT faktas buvo gerai žinomas A. B. ir netrukdė jų ilgametei draugystei bei nekėlė jokių tarpusavio nesusipratimų, dėl to jokių nesusipratimų nekilo ir prieš konfliktą vykusių išgertuvių metu. A. B. taipogi nurodė, kad ir jis pats yra tarnavęs pasienio apsaugoje, todėl ankstesnė S. M. tarnyba niekuomet nekėlė jam jokio priešiškumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad S. M. versija, jog A. B. puolė jį mušti šaukdamas „mente, aš tave užmušiu“, yra pakankamai vėlyva, iškelta tik paskutiniosios S. M. apklausos ikiteisminiame tyrime metu 2018 m. balandžio 23 d., praėjus beveik 11 mėnesių po įvykio (t. 4, b. l. 27-29), bei vertino šią S. M. versiją kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant dirbtinai sukurti motyvą, dėl kurio A. B. neva galėjo jį užpulti, ir atmetė kaip akivaizdžiai neatitinkantį tikrovės.

16542.

166Nuteistojo S. M. teigimu, jis buvo netikėtai užpultas A. B., kuomet po lauke vykusių išgertuvių užėjo į namo vidų. Iš A. B. parodymų seka, o tai patvirtina ir liudytojas D. A., jog jis buvo susitaręs su S. M. kitą rytą važiuoti pirkti automobilio. A. B. teigia, kad jie taip pat sutarė, kad jis liks nakvoti pas S. M.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja S. B., nurodžiusi, jog pokalbio telefonu su sūnumi A. metu šis sakė ketinantis nakvoti pas S. M.. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad prieš konfliktą A. B. buvo namo viduje kartu su S. M. ir, ruošdamasis pas jį nakvoti, jau buvo nusiavęs bei kambaryje pasidėjęs savo batus, ir tuo pačiu paneigia S. M. versiją, jog vos jam užėjus į namo vidų, iš kiemo atėjęs A. B. jį netikėtai užpuolė. Bylos duomenimis nustatyta, o to neneigia ir nuteistasis S. M., kad A. B. grįžus iš ligoninės, susitikimo metu nuteistasis grąžino jam batus, kuriuos buvo A. B. avėjo prieš konfliktą ir kuriuos S. M. vėliau rado tvarkingai padėtus kambaryje. Visi teisme apklausti įvykio vietoje po nusikaltimo buvę asmenys patvirtino, kad niekas sužeistajam A. B., prieš jį išgabenant greitosios medicinos pagalbos automobiliu, batų nenuavė, o įvykio vietos apžiūros metu batai buvo rasti tvarkingai padėti kambaryje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad batus galėjo kas nors padėti į tą vietą, kurioje jie buvo nufotografuoti įvykio vietos apžiūros metu. Be to, pasak apeliantų, teismas neanalizavo kitos galimos konflikto versijos, t. y. kad S. M. neleido A. B. pernakvoti ir šis dėl to sudavė smūgį, po kurio sekė visi tolimesni įvykiai. Kolegija sutinka su tuo, kad tai dar viena galima konflikto priežastis, tačiau vėl gi tai tik prielaida. Pirmiau jau buvo aptarta, kad S. M. nurodytomis aplinkybėmis negalėjo būti iššautas pirmas šūvis, t. y. pirmąjį šūvį jis šovė ne gulėdamas jo nurodytoje vietoje, o būdamas vertikalioje padėtyje ir kitoje vietoje.

16743.

168Aiškinantis konflikto kilimo priežastis, apygardos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2017 m. gegužės 30 d., 3.45 val., paimtame A. B. kraujyje nustatyta 1,32 promilės etilo alkoholio koncentracija, o patikrinus alkotesteriu 2017 m. gegužės 29 d., 23.36 val., S. M. nustatytas 1,84 promilės girtumas, t. y. konflikto metu jie abu, įvertinus praėjusį laiką iki A. B. kraujo paėmimo, buvo vidutinio girtumo laipsnio (t. 2, b. l. 81; t. 3, b. l. 70). Be to, jie abu anksčiau yra turėję problemų dėl alkoholizmo, o prieš įvykį vartojo alkoholį po ilgos abstinencijos pertraukos (D. A., S. B. parodymai, A. B. ir S. M. medicinos dokumentų išrašai – t. 3, b. l. 20, 159-160). Iš A. B. charakterizuojančių bylos duomenų matyti, kad 2013 m. jis baustas administracine tvarka dėl girtavimo, girtas darė ir kitus administracinius pažeidimus, 2015 m. buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, tame tarpe ir dėl priklausomybės nuo alkoholio bei raminamųjų vaistų (t. 3, b. l. 1-28). Iš medicininių dokumentų ir specialisto išvados matyti, kad S. M. yra diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 3, b. l. 71-167).

16944.

170Esant tokiems duomenims apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog konfliktas spontaniškai kilo būtent dėl S. M. ir A. B. girtumo, kuomet jie abu, turėdami psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, po pakankamai ilgo abstinencijos laikotarpio, pavartojo didelį kiekį alkoholio ir ženkliai apsvaigo iki vidutinio apie 2 promilių koncentraciją siekiančio girtumo laipsnio.

17145.

172Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog būtinosios ginties sąlygų nebuvo, todėl negali būti konstatuota būtinoji gintis, o jos nesant ir jos ribų peržengimas.

17346.

174S. M. nurodė, kad nenorėjo sužaloti A. B.. Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą kyla esant ne tik tiesioginei, bet ir netiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numato, kad gali kitą žmogų, ir nors to nenori, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (į kurias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017).

17547.

176Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. M. veikė netiesiogine tyčia. Byloje nenustatyta, kad S. M. duotoje situacijoje būtų turėjęs tiesioginę tyčią ir siekęs padaryti būtent pavojingą gyvybei kūno sužalojimą ir apskritai turėjęs galimybę pasirinkti ir nusitaikyti, į kurią A. B. kūno vietą iššauti. Jį tenkino bet kokios pasekmės, t. y. bet kokio masto (nežymaus, nesunkaus ar sunkaus) kūno sužalojimo padarymas, šių galimų pasekmių konkrečiau nedetalizuojant. Šią aplinkybę patvirtina ir jo elgesys po A. B. sužalojimo. S. M. ginklo daugiau nebenaudojo, nors ginklo dėtuvėje dar buvo šovinių, priešingai, pagal turimas pirmosios pagalbos teikimo žinias patarė A. B., kaip stabdyti kraujavimą, o pats, nepavykus turimu telefonu iškviesti pagalbos, nedelsdamas nuėjo kviesti pagalbos pas artimiausią kaimynę. To pasėkoje, netrukus atvykus greitosios medicinos pagalbai ir nugabenus sužeistąjį į ligoninę, buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininės pagalba.

17748.

178Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, konstatuoja, kad S. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Tačiau įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes ir nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, kad antrą šūvį S. M. iššovė į A. B., šiam grumtynių metu besiginant nuo S. M..

179Dėl kaltinimo A. B. padarius nusikalstą veiką įtvirtintą BK 140 straipsnio 1 dalyje

18049.

181Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. B. inkriminuotas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką įtvirtintą BK 140 straipsnio 1 dalyje teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Byloje surinktais įrodymais liko iki galo nepaneigta A. B. gynybos versija, jog visus ar dalį jam nustatytų sužalojimų M. galėjo patirti jau po įvykio, galimai ir pats žalodamasis savo kuriamai gynybos versijai pagrįsti. Be to, teismo medicinos specialisto išvada ir paaiškinimais nustatyta, kad sužalojimus S. M. galėjo patirti ne tik dėl jam suduotų smūgių, bet ir grumtynių, ristynių metu, atsitrenkdamas į kietus daiktus.

18250.

183Kaip jau ir buvo minėta bei išsamiai aptarta apygardos teismo nuosprendyje, analizuojant konflikto mechanizmą, paneigta S. M. versija, neva jis panaudojo ginklą, gindamasis nuo A. B. užpuolimo ir smurtavimo, taip pat nenustatyta, kad prieš S. M. panaudojant ginklą, A. B. būtų atlikęs prieš jį kokius nors fizinio smurto veiksmus.

18451.

185Svarstant A. B. kaltės klausimą svarbi ir apygardos teismo nurodoma įvykio eiga po pirmo S. M. iššauto šūvio. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nustatyta, jog tik po pirmo į A. B. pusę paleisto šūvio, jau būdamas besiginančiojo vaidmenyje ir neturėdamas kitų galimybių išvengti realios grėsmės dėl tolesnio ginklo naudojimo, jis puolė S. M., jį pargriovė ir bandė atimti ginklą, būtent šiuo metu ir buvo paleistas antrasis šūvis. Išnaudojus visas galimybes, byloje nepavyko tiksliai nustatyti, kokius tiksliai veiksmus A. B. atliko šių grumtynių dėl ginklo metu ir kokiu būdu pargriovė S. M., tačiau akivaizdu, jog visi aptarti A. B. veiksmai buvo nukreipti ne į S. M. žalojimą ar fizinio skausmo kėlimą, jais buvo siekiama atimti iš S. M. ginklą ir tokiu būdu išvengti tolesnio ginklo naudojimo prieš A. B.. Teisėjų kolegijos nuomone tai yra tik viena iš galimų įvykio versijų, tačiau ji svarbi būtent nustatinėjant A. B. kaltę.

18652.

187Byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patikimai ir neginčijamai patvirtinti, jog A. B. būtų sudavęs S. M. bent 1 iš 5 kaltinime inkriminuotų smūgių. Kaip jau buvo pirmiau aptarta, S. M. jam nustatytus sužalojimus galėjo patirti ne tik nuo smūgių sudavimo, bet ir atsitrenkdamas grumtynių metu ar net ir vėlesniu laikotarpiu jau po įvykio.

18853.

189Tokiu būdu, apygardos teismas, patikimai nenustačius smūgių sudavimo fakto, taip pat nenustačius A. B. tyčios sužaloti S. M., pagrįstai A. B. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

190Dėl bausmės nuteistajam S. M.

19154.

192Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

19355.

194BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

19556.

196Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas vertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. S. M. padarė tyčinį sunkų smurtinį nusikaltimą, sunkiai sutrikdė pakankamai jauno žmogaus sveikatą, nukentėjusysis po patirtų sužalojimų tik laimingo atsitiktinumo dėka liko gyvas, o tolesnis jo gyvenimas dėl patirtų sužalojimų nebus pilnavertis. Pirmosios instancijos teismas S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis po nusikaltimo suteikė nukentėjusiajam pagalbą ir aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių nusikaltimo padarinių, t. y. liepė gulinčiam sužeistam A. B. kiek galint susiriesti ir užspausti žaizdą, o pats nuėjo pas kaimynę kviesti greitosios medicinos pagalbos (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo tiesioginės reikšmės neadekvačiam kaltinamojo elgesiui susidariusioje situacijoje ir nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, jog nusikaltimas buvo padarytas, panaudojant šaunamąjį ginklą (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

19757.

198Teismas įvertino ir kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui. S. M. neteistas, po nusikaltimo padarymo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra 58 metų amžiaus, turi fizinės sveikatos problemų dėl praeityje patirtos stuburo traumos, taip pat ir psichinės sveikatos problemų dėl ilgamečio piktnaudžiavimo ir priklausomybės nuo alkoholio. S. M. nusikalto jo paties suorganizuotų išgertuvių metu, konfliktas kilo dėl besaikio alkoholio vartojimo, girtumas apsprendė ir S. M. nusikalstamus veiksmus konflikto metu, kurio metu jis be jokio preteksto sunkiai sužalojo savo ilgametį draugą. Apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad S. M. nekritiškai vertina ir savo padarytą nusikaltimą: jis savo kaltės nepripažino ir nė kiek nesigaili nusikaltęs, proceso metu nebuvo nuoširdus, melavo ir išsisukinėjo, bandydamas išvengti atsakomybės. Be to, jis neatlygino nukentėjusiajam net dalies padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat nustačius vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus S. M. artimą sankcijos vidurkiui realią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

19958.

200Teisėjų kolegijos nuomone skiriant bausmę S. M. liko nepakankamai įvertinta aplinkybė, jog ir nukentėjusysis A. B. įvykio metu buvo neblaivus. Tuo labiau, kad apygardos teismas padarė išvadą, jog konfliktas spontaniškai kilo būtent dėl jų abiejų girtumo. Ši aplinkybė svarbi nustatant S. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę. S. M. bausmė švelninama ir skiriama 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, kas iš esmės atitinka ir apygardos teismo išvadą, jog jam turi būti skiriama artima sankcijos vidurkiui reali laisvės atėmimo bausmė.

201Dėl civilinių ieškinių

20259.

203Apygardos teismas pagrįstai patenkino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisė iš S. M. 27 389,20 Eur dydžio A. B. gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigų pateiktais duomenimis. S. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl S. M. neteisėtų nusikalstamų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 263 straipsnio 2 dalimi kaltininkas, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.

20460.

205A. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš S. M. priteisti 1 421,35 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

20660.1.

207A. B. nurodomą turtinės žalos dydį sudaro sumokėtas sveikatos draudimo mokestis nuo sužalojimo dienos iki neįgalumo nustatymo, išlaidos už vaistus ir slaugos priemones, išlaidos kurui, kurios buvo patirtos, tėvams vykstant jo slaugyti į Klaipėdą. Nukentėjusiojo turėtos išlaidos pagrįstos pateiktais dokumentais ir atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Šioje dalyje ieškinys pagrįstai patenkintas pilnai.

20860.2.

209A. B. nurodė, jog neturtinę žalą sudaro fizinės ir dvasinės kančios, patirtos per beveik metus laiko trukusį gydymą po patirto sužalojimo, per šį laikotarpį nuolat trukusi baimė ir netikrumas dėl gydymo sėkmės ir gyvybės išsaugojimo, taip pat pergyvenimai ir nepatogumai dėl po sužeidimo nepataisomai pašlijusios sveikatos, darbingumo netekimo, sužlugusių asmeninio gyvenimo ir darbinės veiklos planų.

21060.3.

211CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

21260.4.

213Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat buvo patenkintas pilnai. Teismas konstatavo, jog S. M. nusikalstamais veiksmais A. B. buvo labai sunkiai sužalotas ir liko gyvas tik kvalifikuotai suteiktos medicininės pagalbos dėka. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką gydėsi, prarado didelę dalį darbingumo, sveikata ir šiuo metu iki galo neatsistatė ir į buvusią iki sužeidimo padėtį dėl inksto bei tulžies pūslės pašalinimo niekuomet neatsistatys, liekamieji potrauminiai reiškiniai kels nukentėjusiajam nepatogumus iki gyvenimo pabaigos. Dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų A. B. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, fizines kančias ir kitus iki šiol tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu – tenka riboti fizinį aktyvumą, maistą, teko nutraukti prieš sužalojimą pradėtą darbinę veiklą, dėl prarastos didžiosios dalies darbingumo ir pašlijusios sveikatos itin sumažėjo galimybės rasti pragyvenimo šaltinį, kurti sėkmingus asmeninius ir šeiminius santykius.

21460.5.

215Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal LAT formuojamą teismų praktiką, kad esant teismų konstatuotam panašaus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas, paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes priteisė A. B. jo prašomą sumą – 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti t. y. teismo manymu bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktika, tame tarpe ir LAT, dėl neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, atlyginimo yra labai nevienoda ir priklauso nuo pasekmių laipsnio, paties nukentėjusiojo elgesio. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad konfliktas kilo ir jo pasekmės atsirado S. M. ir A. B. girtumo pasėkoje, daro išvadą, jog neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10 000 Eur. Tai atitiks ir nuteistojo finansines galimybes atlyginti žalą.

216Dėl advokato darbo apmokėjimo

21761.

218Išteisintojo, o tuo pačiu metu ir nukentėjusiojo A. B. atstovė advokatė I. Grikšelienė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė priteisti jos atstovaujamam turėtas atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas 1 500 Eur (2019 m. balandžio 17 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT, Nr. 1017474 ir 2019 m. rugsėjo 6 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT, Nr. 1052908). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš dalies patenkinus nuteistojo S. M. apeliacinį skundą spręstinas klausimas, kokio dydžio atstovavimo išlaidos priteistinos nukentėjusiajam, o šiuo konkrečiu atveju tuo pačiu ir išteisintajam A. B.. Įvertinus apeliacinio skundo patenkinimo laipsnį, paskirtos bausmės ir priteistos neturtinės žalos dydžius bei nuteistojo šeiminę padėtį, jo sveikatos būklę, o taip pat advokatės teisinei pagalbai skirtą darbo laiką apeliacinės instancijos teisme, tai, kad ji dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiajam (išteisintajam) A. B. priteistina 750 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

219Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3, 4 punktais, 330 straipsniu,

Nutarė

220Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti.

221Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad antrą šūvį S. M. iššovė į A. B., šiam grumtynių metu besiginant nuo S. M..

222S. M. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę sušvelninti ir paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

223Nukentėjusiajam A. B. priteistą iš S. M. neturtinės žalos atlyginimo sumą – 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) sumažinti ir priteisti A. B. iš S. M. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

224Priteisti iš nuteistojo S. M. nukentėjusiajam (išteisintajam) A. B. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

225Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. -... 4. S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 5. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį... 6. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų... 7. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir... 8. Nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista jam iš... 9. Išieškota iš nuteistojo S. M. nukentėjusiajam A. B. 2 300 Eur išlaidų... 10. Pratęstas nuteistajam S. M. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam... 11. -... 12. A. B. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas jam... 13. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,... 14. -... 15. pistoletą Walther FA64758 su dėtuve, 9 mm kalibro šovinius, dėtuvę ir... 16. -... 17. A. B. rūbus, supakuotus pakete Nr. 342096, vokus su nuoplovomis, laminuotą... 18. -... 19. S. M. rūbus, supakuotus dėžėje Nr. 204331, grąžinti nuteistajam S. M.,... 20. -... 21. voką su CD laikmenomis palikti saugojimui prie bylos.... 22. Teisėjų kolegija... 23. I.... 24. Bylos esmė... 25. 1.... 26. S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 29 d.... 27. 2.... 28. A. B. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad to paties... 29. II.... 30. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 31. 3.... 32. Nuteistasis S. M. ir jo gynėjas advokatas V. Žarkovas apeliaciniu skundu... 33. -... 34. vadovaujantis BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis baudžiamąją bylą S. M.... 35. -... 36. pripažinti A. B. kaltu dėl nusikaltimo numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje... 37. -... 38. A. B. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti... 39. 4.... 40. Apeliantai nurodo, kad nuosprendis naikintinas, nes nuosprendyje išdėstytos... 41. 5.... 42. Nuteistasis S. M. neginčija sužalojimo padarymo fakto, tačiau mano, jog jis... 43. 5.1.... 44. Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog... 45. 5.2.... 46. Apeliantai teigia, kad teismas, nesant tam jokių objektyvių duomenų,... 47. 5.3.... 48. Teismas, šališkai vertindamas įrodymus, siekiant pagrįsti A. B.... 49. 5.4.... 50. Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai... 51. 5.5.... 52. Apeliantų teigimu S. M. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, jis jų... 53. 5.6.... 54. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog fizinį... 55. 5.7.... 56. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad S. M. iki įvykio buvo... 57. 5.8.... 58. Apeliantai mano, kad A. B. veika buvo kvalifikuota tinkamai ir yra pagrindas... 59. 5.9.... 60. Byloje nėra paneigta, kad S. M., būdamas savo name, tamsoje buvo užpultas,... 61. 5.10.... 62. Apeliantų manymu minėtoje situacijoje A. B. veiksmai laikytini pavojingu... 63. III.... 64. Atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai... 65. 6.... 66. Išteisintasis (nukentėjusysis) A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą... 67. 7.... 68. A. B. nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai... 69. 8.... 70. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog nuteistojo parodymai tikrai nėra... 71. 9.... 72. Išteisintojo manymu yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad jis... 73. 10.... 74. Išteisintasis mano, jog būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog iš... 75. 11.... 76. Byloje surinktų įrodymų visetu nustatyta, kad jokio pavojingo, realaus ir... 77. 12.... 78. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. M. ir jo gynėjas... 79. IV.... 80. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 81. 13.... 82. Nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato V. Žarkovo apeliacinis skundas... 83. Dėl teismo šališkumo ir įrodymų vertinimo... 84. 14.... 85. Nuteistasis S. M. ir jo gynėjas advokatas V. Žarkovas apeliaciniame skunde... 86. 15.... 87. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka... 88. 16.... 89. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos... 90. 17.... 91. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu... 92. 18.... 93. Nagrinėjamoje byloje nėra ir apeliantai skunde taip pat nenurodo jokių... 94. 19.... 95. Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo... 96. 20.... 97. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo S. M., tiek kitų... 98. Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 135 straipsnio 1 dalyje... 99. 21.... 100. Teisėjų kolegija nustatė, kad S. M. 2017 m. gegužės 29 d. laikotarpyje nuo... 101. 22.... 102. Kaltinamajame akte S. M. buvo pareikštas analogiškas kaltinimas, tik... 103. 23.... 104. Taigi apygardos teismas nustatė kitas faktines nusikalstamos veikos... 105. 24.... 106. Asmens teisės į gynybą (BPK 10 straipsnis) baudžiamajame procese... 107. 25.... 108. BPK 256 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti kaltinime nurodytos veikos... 109. 26.... 110. Pabaigus ikiteisminį tyrimą ši baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti... 111. 27.... 112. Tačiau teisėjų kolegija mano, jog apygardos teismo nuosprendyje nurodžius... 113. 28.... 114. Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių Laisvių Konvencijos 6 straipsnio 1... 115. 29.... 116. Taip pat pažymėtina, kad BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta teismo... 117. 30.... 118. Šiuo konkrečiu atveju tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso normų... 119. 31.... 120. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra... 121. 32.... 122. Nuteistasis S. M. esminių jam inkriminuojamojo nusikaltimo objektyviosios... 123. 33.... 124. Nuteistasis S. M., aiškindamas A. B. sužalojimo aplinkybes, parodė, kad 2017... 125. 34.... 126. Išteisintasis A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su S. M.... 127. 35.... 128. Bylos rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina A. B. sužalojimo aplinkybes.... 129. 36.... 130. Liudytojai S. B., L. S., K. K., D. A., A. J., R. P., D. B. paties įvykio... 131. 36.1.... 132. Liudytojai D. A., A. J., R. P. epizodiškai buvo S. M. namuose ir vartojo... 133. 36.2.... 134. Liudytoja S. B., išteisintojo A. B. motina parodė, kad įvykio vakarą A.... 135. 37.... 136. Tokiu būdu apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje surinktais ir... 137. 38.... 138. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog S. M. veiksmai –... 139. 39.... 140. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 28... 141. 39.1.... 142. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ir S. M. buvo sužalotas. Teismo... 143. 39.2.... 144. Apygardos teismas analizuodamas šią išvadą ir specialisto paaiškinimus... 145. 39.3.... 146. Liudytoja K. K., pirmoji mačiusi S. M. po įvykio, parodė, jog... 147. 39.4.... 148. Tokiu būdu, nuteistasis S. M. nei K. K., nei jį sulaikiusiems policijos... 149. 39.5.... 150. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad net ir darant prielaidą, jog S. M.... 151. 39.6.... 152. Kiti bylos rašytiniai įrodymai taip pat paneigia nuteistojo argumentus dėl... 153. 39.7.... 154. Apeliantai teigia, kad šioje dalyje specialisto išvada yra prieštaringa, nes... 155. 39.8.... 156. Nesutikdamas su šia specialisto išvada, įtariamojo S. M. gynėjas... 157. 39.9.... 158. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog... 159. 39.10.... 160. Nustatyta, o tai nurodo ir S. M., jis sužalojo A. B. antruoju šūviu.... 161. 40.... 162. Apygardos teismas nenustatė galimos konflikto tarp S. M. ir A. B.... 163. 41.... 164. S. M. nurodė, kad A. B. puolė jį mušti šaukdamas „mente, aš tave... 165. 42.... 166. Nuteistojo S. M. teigimu, jis buvo netikėtai užpultas A. B., kuomet po lauke... 167. 43.... 168. Aiškinantis konflikto kilimo priežastis, apygardos teismas atkreipė dėmesį... 169. 44.... 170. Esant tokiems duomenims apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog... 171. 45.... 172. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog būtinosios ginties... 173. 46.... 174. S. M. nurodė, kad nenorėjo sužaloti A. B.. Baudžiamoji atsakomybė už... 175. 47.... 176. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. M. veikė netiesiogine tyčia.... 177. 48.... 178. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, konstatuoja, kad S. M.... 179. Dėl kaltinimo A. B. padarius nusikalstą veiką įtvirtintą BK 140 straipsnio... 180. 49.... 181. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. B. inkriminuotas kaltinimas... 182. 50.... 183. Kaip jau ir buvo minėta bei išsamiai aptarta apygardos teismo nuosprendyje,... 184. 51.... 185. Svarstant A. B. kaltės klausimą svarbi ir apygardos teismo nurodoma įvykio... 186. 52.... 187. Byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patikimai ir neginčijamai patvirtinti,... 188. 53.... 189. Tokiu būdu, apygardos teismas, patikimai nenustačius smūgių sudavimo fakto,... 190. Dėl bausmės nuteistajam S. M.... 191. 54.... 192. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame... 193. 55.... 194. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo... 195. 56.... 196. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę nuteistajam,... 197. 57.... 198. Teismas įvertino ir kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui. S. M.... 199. 58.... 200. Teisėjų kolegijos nuomone skiriant bausmę S. M. liko nepakankamai įvertinta... 201. Dėl civilinių ieškinių... 202. 59.... 203. Apygardos teismas pagrįstai patenkino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos... 204. 60.... 205. A. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš S. M. priteisti... 206. 60.1.... 207. A. B. nurodomą turtinės žalos dydį sudaro sumokėtas sveikatos draudimo... 208. 60.2.... 209. A. B. nurodė, jog neturtinę žalą sudaro fizinės ir dvasinės kančios,... 210. 60.3.... 211. CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens... 212. 60.4.... 213. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat buvo... 214. 60.5.... 215. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal LAT formuojamą teismų... 216. Dėl advokato darbo apmokėjimo... 217. 61.... 218. Išteisintojo, o tuo pačiu metu ir nukentėjusiojo A. B. atstovė advokatė I.... 219. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 220. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti.... 221. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad antrą... 222. S. M. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtą 5 (penkerių) metų laisvės... 223. Nukentėjusiajam A. B. priteistą iš S. M. neturtinės žalos atlyginimo sumą... 224. Priteisti iš nuteistojo S. M. nukentėjusiajam (išteisintajam) A. B. 750 Eur... 225. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....