Byla 1A-144-317/2020
Dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jolanta Laurinavičiūtei, nuteistojo R. S. gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo D. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant, ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

4Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendį, ir R. S. laikino sulaikymo pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendį laikotarpiai.

5Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2019 m. rugsėjo 17 d.

6Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

7Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

8L. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

9Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai iš R. S. priteista 272,97 eurų Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti.

10L. S. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintas visiškai ir jai iš R. S. priteista 458 eurai proceso išlaidų.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

121.

13R. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 15 d. apie 22.55 val. ( - ) teritorijoje, kelio ( - ) 27-ajame kilometre vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo S60“, valstybinio numerio ženklas ( - ) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 119, 128 punktų reikalavimus – vairavo kelių transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, privalėdamas duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir, taip sukeldamas grėsmę eismo dalyvių saugumui bei sukliudydamas jam iš priekio priešinga kryptimi važiavusio automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numerio ženklas ( - ) vairuotojai L. S., vairuojamo automobilio priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numerio ženklas ( - ) priekinį kairį kampą, dėl to automobilis „Honda CR-V“, valstybinis numerio ženklas ( - ) nuo smūgio po susidūrimo apvirto kelio važiuojamojoje dalyje, o jo vairuojamas automobilis priekine dalimi kliudė savo važiavimo juosta važiavusį automobilį „Volvo V70“, valstybinis numerio ženklas ( - ) kurį vairavo R. P., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Honda CR-V“ vairuotojai - nukentėjusiajai L. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl muštinės žaizdos kairiame skruoste, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos dešinėje, dešiniajame skruoste, pereinant į smilkinį, kairiame žaste, kairės alkūnės sąnaryje, dešinės alkūnės sąnaryje, pilvo apatinėje dalyje, odos nubrozdinimo kairės alkūnės sąnaryje, nosies kaulų lūžimo, sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

142.

15Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

163.

17Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento direktoriaus pavaduotojas D. Z. prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį pakeisti – L. S. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pareikštą civilinį ieškinį atmesti. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio nuostatas, teismų praktikoje suformuotas teisės aiškinimo taisykles bei byloje surinktus įrodymus, atlygino visą dėl 2018 m. liepos 15 d. eismo įvykio L. S. patirtą neturtinę žalą, sumokėdamas 3 000 eurų. Toks atlygintos neturtinės žalos dydis atitiko teismų praktikoje įtvirtintus tokiais atvejais atlygintinos neturtinės žalos dydžius, todėl teismas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo papildomai priteisti iš civilinio atsakovo L. S. 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

184.

19Atsiliepime į skundą nukentėjusioji L. S. prašo civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti proceso išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimu.

205.

21Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja nurodė palaikanti civilinio atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

226.

23Civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo D. Z. apeliacinis skundas tenkinamas.

247.

25Civilinio atsakovo atstovo apeliaciniame skunde apylinkės teismo nuosprendis kvestionuojamas tik toje dalyje, kuria buvo nuspręsta iš dalies tenkinti nukentėjusiosios L. S. civilinį ieškinį ir jai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisti 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, motyvuojant tuo, kad teismas nesilaikė teismų praktikos dėl priteistinų neturtinės žalos piniginių dydžių bylose, kuriose nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

268.

27Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

289.

29Nagrinėjamo klausimo kontekste apygardos teismas visų pirma pažymi, jog Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Įstatymas arba TPVCAPDĮ). Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – ir Biuras) ar Biuro atstovui. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 punktą Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Atsakingas draudikas arba Biuras moka draudimo išmoką, neviršydamas Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos, ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Likusį neatlygintiną žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Įstatymas draudiko ar Biuro neįpareigoja laukti, kol baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, jis neturtinės žalos atlyginimą gali išmokėti ir anksčiau.

3010.

31Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis R. S. eismo įvykio, dėl kurio „Honda CR-V“ vairuotojai nukentėjusiajai L. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, metu vairavo transporto priemonę – automobilį „Volvo S60“, valstybinis numeris ( - ) kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (t. 1, b. l. 90). Taigi šiuo atveju Biuras yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga pagal įstatymus materialiai atsakanti už R. S., kuris padarė žalą naudodamas neapdraustą transporto priemonę, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nelaukdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, Biuras išmokėjo nukentėjusiajai L. S. 3 000 eurų išmoką neturtinei žalai atlyginti.

3211.

33Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

3412.

35Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.

3613.

37Įvertinusi teismų praktikos pavyzdžius eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, teisėjų kolegija sprendžia, jog įprastai tokiais atvejais nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 eurų iki 3 500 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas iš esmės nustatė labai panašų tokio pobūdžio bylose priteistinų sumų neturtinei žalai atlyginti dydį. Nors apylinkės teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 500 eurų iki 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog, apylinkės teismui nurodant maksimalų priteistinos neturtinės žalos dydį, buvo padaryta techninė klaida, vietoje 10 000 litų, nurodant 10 000 eurų, kadangi vėliau teismas pateikė konkrečius teismų praktikos pavyzdžius, kuriose nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas ne eurais, o litais, ir didžiausia priteista suma neviršijo 10 000 litų (konvertuojant litus į eurus, tai būtų 2 896,20 eurų).

3814.

39Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis patiria daugybinius kaulų lūžius, galvos smegenų sutrenkimą, gyvybei pavojingus sužalojimus, itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, prarandamas darbingumas, įprastai priteisiama suma gali būti didinama (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2018 nukentėjusiajam buvo nustatytas 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau nukentėjusysis patyrė tiek rankų, tiek kojų lūžius, jam taip pat plyšo raiščiai, meniskas, nukentėjusysis neteko 40 procentų darbingumo, išliko ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, buvo padaryta ne viena operacija ir grėsė dar viena operacija). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

4015.

41Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji L. S. dar ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 136,20 eurų turtinės ir 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 126-133, 134-140). Šį civilinį ieškinį ji tikslino 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. gegužės 14 d. (t. 4, b. l. 2-9, 10-19, 50-57, 58-72, 160-161), o 2019 m. liepos 30 d. pateikė galutinį patikslintą civilinį ieškinį dėl 115,56 eurų turtinės ir 12 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (t. 5, b. l. 53-54).

4216.

43Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus šioje byloje, atsižvelgė į nuteistojo R. S. nusikalstama veika sukeltas pasekmes - nukentėjusiosios patirtą skausmą tiek eismo įvykio metu, tiek gydymosi laikotarpiu, su tuo susijusius nepatogumus, sužalojimų pobūdį, gydymosi trukmę, liekamuosius reiškinius tiek fizinei, tiek psichinei nukentėjusiosios sveikatai. Teismas nurodė, jog L. S. dėl nosies lūžimo ir kitų sumušimų neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, nepatogumus dėl gydymosi, rando veide, dėl neilgą laiką apribotų bendravimo galimybių, sutrikusio miego, atsiradusio nerimo. Žemesnės instancijos teismas taip pat sprendė, jog didesnius nei įprasta dvasinius išgyvenimus, stiprų nerimą L. S. sukėlė ir tai, jog vos prieš keturias dienas iki eismo įvykio jai buvo atlikta pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo procedūra, tačiau po eismo įvykio praėjus trims dienoms L. S. apvaisinimo procesas nutrūko. Tačiau tuo pačiu teismas konstatavo, jog byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie itin negatyvius liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai, jos darbingumui ar psichologinei būklei. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant L. S. bendrą 5 000 eurų atlygintinos neturtinės žalos dydį. Kadangi civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras jau buvo išmokėjęs nukentėjusiajai 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš jo nukentėjusiosios naudai skundžiamu nuosprendžiu papildomai priteista 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

4417.

45Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas vis tik nepilnai ir nevisapusiškai atsižvelgė ir įvertino kriterijus, reikšmingus nustatant neturtinės žalos dydį, bei, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, nukrypo nuo savo paties išanalizuotos teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių tokio pobūdžio bylose, todėl L. S. nustatė nepagrįstai didelę neturtinės žalos kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje vis tik nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų nukrypti nuo teismų praktikos, formuojamos eismo įvykių, kurių metų nukentėjusiesiems nesunkiai sutrikdoma sveikata, bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo L. S. Biuro išmokėta pinigų suma - 3 000 eurų, yra pakankama kompensuoti jos patirtus neigiamus išgyvenimus, skausmus ir praradimus, todėl apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė iš civilinio atsakovo nukentėjusiosios naudai priteisti dar 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

4618.

47Kaip matyti iš bylos medžiagos, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2018 m. liepos 18 d. išvadoje Nr. ( - ) konstatuota, kad L. S. po eismo įvykio buvo nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda kairiame skruoste, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos dešinėje, dešiniame skruoste, pereinant į smilkinį, kairiame žaste, kairės alkūnės sąnaryje, dešinės alkūnės sąnaryje, pilvo apatinėje dalyje, odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnaryje, nosies kaulų lūžimas (t. 2, b. l. 5). Taigi, be kraujosruvų įvairiose kūno vietose, nukentėjusioji iš esmės patyrė tik vieną (nosies kaulų) lūžimą. Nors nukentėjusioji tvirtino, jog dėl eismo įvykio ji patyrė ir galvos smegenų sukrėtimą, tačiau byloje esantys medicininiai dokumentai šių jos teiginių nepatvirtina – VĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 2018 m. liepos 18 d. gydytojo išraše nurodoma, jog nukentėjusiajai buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija - galvos smegenų, kaukolės traumos požymių nenustatyta (t. 1, b. l. 134). Dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusioji operuota nebuvo, duomenų apie kokias nors ateityje planuojamas operacijas ji taip pat nepateikė. Nenustatyta ir tai, kad dėl patirtų sužalojimų L. S. prarado dalį darbingumo.

4819.

49Civiliniame ieškinyje bei teismo posėdyje nukentėjusioji itin akcentavo tai, kad prieš keturias dienas iki eismo įvykio jai buvo atlikta pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo procedūra, tačiau po eismo įvykio praėjus trims dienoms ji pradėjo kraujuoti, apvaisinimo procesas nutrūko. Tačiau, pažymėtina, jog jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiajai atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūrą šis apvaisinimas apskritai buvo efektyvus ir būtent dėl eismo įvykio nutrūko prasidėjęs nėštumas, taip pat nebuvo gauta. Jokiais medicininiais dokumentais nepagrįsti ir nukentėjusiosios atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti teiginiai, jog dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo iki šiol yra sutrikusi jos veido nervo funkcijų veikla ir neaišku, kada ji atsistatys ir ar iš viso atsistatys. Nukentėjusioji taip pat nurodė, jog dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo žemiau akies jai yra likęs randas, kurio šalinimo operacija bus atlikta atsistačius veido nervų funkcijoms, tačiau byloje nėra jokių fotonuotraukų, kuriose toks randas būtų užfiksuotas, todėl teisėjų kolegija negali savarankiškai įvertinti teiginio apie rando egzistavimą teisingumo. Vis tik, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino ir tai, kad nukentėjusioji patiria nepatogumus dėl veido rando, todėl daroma išvada, jog nurodyta aplinkybė dėl rando yra teisinga. Nepaisant to, teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek kiek žemiau akies likęs randas, tiek galima jo šalinimo operacija, kuri šiuolaikinėje medicinoje nėra sudėtinga procedūra, nėra tokio pobūdžio padariniai, kurie iš esmės pakeistų nukentėjusiosios gyvenimo kokybę ateities aspektu, kas sudarytų pagrindą didinti jai Biuro jau išmokėtą 3 000 eurų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

5020.

51Neabejotina, jog dėl paties įvykio pobūdžio ir jai konstatuotų sužalojimų, taip pat abejonių dėl atliktos pagalbinio apvaisinimo procedūros tolesnės sėkmingos eigos, nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, turėjo gydytis (ji buvo nedarbinga nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d.), patyrė nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, savęs realizavimo darbinėje veikloje, visavertiško bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau tokios pasekmės paprastai yra būdingos kiekvienoje tokio pobūdžio byloje, taigi vien jų pagrindu padidinus įprastai priteisiamą neturtinės žalos dydį iki 5 000 eurų, būtų pažeisti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.

5221.

53Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija atsižvelgia ir į nukentėjusiajai žalą padariusio asmens kaltę bei jo turtinę padėtį, ko apylinkės teismas šiuo atveju apskritai nevertino. R. S. nusikalstama veika, nepaisant to, jog ją jis įvykdė apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, buvo padaryta neatsargia kaltės forma. Tyčios sužaloti ar kaip nors pakenkti nukentėjusiajai nuteistasis neturėjo, veika tiesiogiai kėsinamasi į jos sveikatą ar gyvybę nebuvo. Be to, R. S. prisipažino sukėlęs eismo įvykį, neigė tik tai, kad eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Nors šiuo atveju papildoma 2 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai buvo priteista iš civilinio atsakovo, tačiau pagal galiojančius įstatymus civilinis atsakovas turi teisę regreso tvarka išsireikalauti nukentėjusiajai išmokėtą sumą iš eismo įvykio kaltininko, todėl būtina atsižvelgti ir į jo galimybes atlyginti tokią žalą (viso 5 000 eurų). Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistojo turtinė padėtis sudėtinga – jis nedirba, neturi jokio realizuotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, be to, augina du mažamečius vaikus, nors yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau jau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kur itin didelių pajamų negaus net ir dirbdamas.

5422.

55Atsižvelgiant į aptartus motyvus, konstatuojama, jog apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu, panaikinant tą nuosprendžio dalį, kuria L. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas, ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmetant pilna apimtimi.

5623.

57Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji L. S. pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu, ir į bylą pateikė 2019 m. gruodžio 23 d. teisinių paslaugų sutartį bei pinigų priėmimo kvitą Nr. ( - ), iš kurių matyti, jog 2019 m. gruodžio 30 d. nukentėjusioji advokatei Ramunei Kuzmienei už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 120 eurų.

5824.

59Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015).

6025.

61Atsižvelgdama į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato pareigos nukentėjusiajam pateikti atsiliepimo į civilinio atsakovo ar kitų proceso dalyvių pateiktus apeliacinius skundus, bei tai, kad civilinio atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas kaip visiškai pagrįstas, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju tenkinti nukentėjusiosios prašymo priteisti jai išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti teisinio pagrindo nėra.

6226.

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

64civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo D. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

65Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį pakeisti:

66panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios L. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

67L. S. civilinį ieškinį atmesti.

68Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

69Netenkinti nukentėjusiosios L. S. prašymo priteisti proceso išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimu.

70Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta... 4. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno... 5. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos -... 6. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68... 7. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta... 8. L. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš Lietuvos Respublikos... 9. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir... 10. L. S. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintas visiškai ir jai... 11. Teisėjų kolegija... 12. 1.... 13. R. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 15 d. apie 22.55 val. ( - )... 14. 2.... 15. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,... 16. 3.... 17. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto... 18. 4.... 19. Atsiliepime į skundą nukentėjusioji L. S. prašo civilinio atsakovo... 20. 5.... 21. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja... 22. 6.... 23. Civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro... 24. 7.... 25. Civilinio atsakovo atstovo apeliaciniame skunde apylinkės teismo nuosprendis... 26. 8.... 27. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 28. 9.... 29. Nagrinėjamo klausimo kontekste apygardos teismas visų pirma pažymi, jog... 30. 10.... 31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis R. S. eismo įvykio, dėl kurio... 32. 11.... 33. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti... 34. 12.... 35. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip... 36. 13.... 37. Įvertinusi teismų praktikos pavyzdžius eismo įvykių bylose, kai padaromi... 38. 14.... 39. Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis patiria daugybinius kaulų lūžius,... 40. 15.... 41. Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji L. S. dar ikiteisminio tyrimo... 42. 16.... 43. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas,... 44. 17.... 45. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje... 46. 18.... 47. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Valstybinės teismo medicinos tarnybos... 48. 19.... 49. Civiliniame ieškinyje bei teismo posėdyje nukentėjusioji itin akcentavo tai,... 50. 20.... 51. Neabejotina, jog dėl paties įvykio pobūdžio ir jai konstatuotų... 52. 21.... 53. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija atsižvelgia ir į nukentėjusiajai... 54. 22.... 55. Atsižvelgiant į aptartus motyvus, konstatuojama, jog apylinkės teismas... 56. 23.... 57. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji L. S. pateikė prašymą... 58. 24.... 59. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 60. 25.... 61. Atsižvelgdama į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato pareigos... 62. 26.... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 64. civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro... 65. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį... 66. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios L. S. civilinis... 67. L. S. civilinį ieškinį atmesti.... 68. Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d.... 69. Netenkinti nukentėjusiosios L. S. prašymo priteisti proceso išlaidas,... 70. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....