Byla 1A-234-908/2020
Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorams Ramūnui Šileikai, Jūratei Karčinskienei, nuteistajam V. G., išteisintiesiems K. B., V. P., nuteistojo ir išteisintųjų gynėjui advokatui Dariui Raulušaičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Karčinskienės ir nuteistojo V. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

3V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 1 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda;

4K. B. ir V. P. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6I.

7Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

81.

9V. G. nuteistas už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, o būtent: 2018 m. gruodžio 4 d., apie 11.30 val., UAB „A.“ patalpose, esančiose ( - ), valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims: AB „B.“ (toliau – B.) ( - ) skyriaus vadovei R. G., B. ( - ) komandos projektų vadovui J. A., B. ( - ) komandos laikinai einančiai pareigas vadovei S. L. ir B. ( - ) vadybininkei E. V. davė bendrai 1 695,59 Eur vertės kyšį, kurį sudėjo į dovanų maišelius ir po vieną padavė K. B. ir V. P., nežinojusiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, po to V. G. padavė E. V. maišelį, kuriame buvo 500 Eur bei 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais, o S. L. padavė maišelį, kuriame buvo 12,70 Eur vertės vyno butelis ir 4,99 Eur vertės saldainių dėžutė; V. P. padavė R. G. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais; K. B. padavė J. A. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 eurų vertės dėžutė su maisto produktais, už pageidaujamą jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – sprendimo vykdyti B. investicinį projektą Nr. ( - ) tiesiant požeminį elektros kabelį aplink žemės sklypą ( - ), priėmimą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.

102.

11K. B. ir V. P. buvo atiduoti teismui, kaltinant juos tuo, kad bendrininkaudami kartu su V. G. davė kyšį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, o būtent: 2018 m. gruodžio 4 d., apie 11.30 val., UAB „A.“ patalpose, esančiose ( - ), veikdami bendrininkų grupe kartu su UAB „A.“ vyriausiuoju inžinieriumi V. G., valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims: AB „B.“ ( - ) skyriaus vadovei R. G., B. ( - ) komandos projektų vadovui J. A., B. ( - ) komandos laikinai einančiai pareigas vadovei S. L. ir B. ( - ) vadybininkei E. V. davė bendrai 1 695,59 Eur vertės kyšį: V. P. padavė R. G. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais, K. B. padavė J. A. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais; V. G. padavė E. V. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais, o S. L. padavė maišelį, kuriame buvo 12,70 Eur vertės vyno butelis ir 4,99 Eur vertės saldainių dėžutė, už pageidaujamą jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – sprendimo vykdyti B. investicinį projektą Nr. ( - ) tiesiant požeminį elektros kabelį aplink žemės sklypą ( - ), priėmimą, t. y. kaip galimai padarę nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.

123.

13Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu K. B. ir V. P. dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

14II.

15Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

164.

17Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio nustatomąją dalį, nurodant, kad V. G. kyšį B. darbuotojams, prilygintiems valstybės tarnautojams, davė už pageidaujamą jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – gerų santykių palaikymą ir palankumą ateityje; 2) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, bylą šioje dalyje nutraukti ir V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojų A. P. arba A. G. atsakomybėn; 3) tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad V. G. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 100 MGL (5 000 EUR) baudą. Skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

184.1.

19Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas), o būtent, nuosprendžio teiginys, kad V. G. kyšį B. darbuotojams davė už pageidaujamą jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. sprendimo vykdyti B. investicinį projektą Nr. ( - ) tiesiant požeminį elektros kabelį aplink UAB „C.“ žemės sklypą, esantį ( - ), priėmimą, nepagrįstas bylos duomenimis. Pats V. G. nuosekliai teigė, kad pinigus į B. darbuotojų dovanas įdėjo, tikėdamasis didesnio jų palankumo ateityje, nes būdamas UAB „C.“ darbuotojas, atsakingas už energetinius bendrovės klausimus, siekė gerų santykių su B. darbuotojais dėl efektyvesnio savo funkcijų vykdymo, taip užsitikrindamas galimybę dar keletą metų padirbėti bendrovėje. Šiuos V. G. parodymus patvirtino išteisintieji V. P. bei K. B.. B. darbuotojai, dalyvavę susitikime, nenurodė, jog V. G. ar kiti asmenys mėgino kaip nors paveikti jų sprendimus ar prašė jų kažkokio apibrėžto veikimo varianto, priešingai, jie teigė, kad V. G. ir kiti susitikime dalyvavę UAB „C.“ vadovai tiesiog teiravosi apie B. vykdomo investicinio projekto eigą, vykdymo terminus, klausė dėl savo pačių suprojektuotos per jų sklypą einančios elektros linijos prijungimo. V. G., V. P., K. B. bei B. darbuotojai, apklausiami teisme, parodė, kad tuo metu, kai vyko pasitarimas, UAB „C.“ jau buvo išsprendę visas jiems kylančias problemas dėl antžeminės elektros linijos demontavimo (įmonė savo lėšomis užsakė ir pasidarė jos demontavimo projektą, kuris artimiausiu metu turėjo būti vykdomas). B. projektas AB „C.“ atstovams buvo įdomus tik informaciniu požiūriu. Pagal UAB „C.“ sklype planuojamų statybų terminus šių statybų sieti su B. investicinio projekto vykdymo terminais nebuvo galimybių. Nė vienas iš susitikime dalyvavusių B. darbuotojų neturėjo jokių įgaliojimų priimti bet kokius sprendimus dėl aptariamo investicinio projekto vykdymo, kai kurie iš jų net nesuvokė jo esmės (S. L.), o V. G. ir kiti AB „C.“ vadovai B. darbuotojų įgaliojimų apimtį puikiai suprato. Liudytoja R. G. parodė, kad prieš susitikimą visi B. darbuotojai prisistatė ir nurodė savo atsakomybių sritis. Mėginti paveikti susitikime dalyvavusius B. darbuotojus, kad šie kaip nors įtakotų investicinio projekto vykdymą, buvo nelogiška ir neperspektyvu.

204.2.

21Skundžiamo nuosprendžio argumentas, kad prašymą pateikęs laiduotojas nėra vertas teismo pasitikėjimo ir neturi galimybės daryti V. G. teigiamą įtaką, nepagrįstas (BK 40 straipsnio 1, 3 dalių pažeidimas). Tai, kad A. P. praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, o bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo metu turėjo galiojančią nuobaudą, nereiškia, kad jis negali būti vertas teismo pasitikėjimo. Asmuo, kuriam paskirtos administracinės nuobaudos yra išnykę, dėl to neturėtų patirti jokių nepatogumų ir dėl šios priežasties neturėtų būti abejojama jo reputacija. Be to, turėtų būti vertinamas ir padarytų administracinių nusižengimų pobūdis, padarymo aplinkybės, vėlesnis asmens elgesys (pripažįsta kaltę, gailisi, savanoriškai sumoka administracinę nuobaudą ir pan.). Kai kurie KET pažeidimai gali būti padaromi dėl nepakankamo apdairumo ar dėmesio trūkumo, todėl nereiškia, kad juos padaręs asmuo negerbia teisės aktais nustatytos tvarkos ar demonstruoja nepagarbą visuomenei. Administracinės nuobaudos paskyrimas niekada nebuvo ir nėra kliūtimi asmeniui užimti pareigas valstybinėje tarnyboje, nors ten taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Nuosprendžio priėmimo metu galiojo A. P. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už sustojimą ir stovėjimą, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. Toks administracinis nusižengimas nėra tiek pavojingas, kad jį padariusiu asmeniu teismas negalėtų pasitikėti. A. P., apklausiamas liudytoju, teisme teigė, kad nuobauda galėjo būti įregistruota jo vardu už žmonos ne vietoje pastatytą automobilį, tačiau teismas dėl šių parodymų nepasisakė ir administracinės nuobaudos paskyrimo aplinkybių netyrė. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo abejoja A. P. galimybėmis V. G. daryti teigiamą įtaką vien dėl to, kad kalbėdamas apie V. G. reputaciją šis paminėjo, jog įdėdamas pinigus į B. darbuotojų dovanų krepšelius V. G. greičiausiai nesuvokė tokio savo elgesio pasekmių. Apklausos metu A. P. aiškiai pasakė, kad, jo vertinimu, V. G. pasielgė netinkamai. Kritiškas A. P. požiūris į padarytą nusikalstamą veiką yra išreikštas ir jo prašyme perduoti V. G. jo atsakomybėn pagal laidavimą. Apie laiduotojo galimybes daryti kaltininkui teigiamą įtaką turėtų būti sprendžiama, analizuojant visus laiduotoją ir kaltininką bei jų tarpusavio santykius apibūdinančius duomenis. V. G. yra A. P. pavaldinys, jie nuolat bendrauja darbo reikalais ir laisvalaikiu. A. P. tinkamu laiduotoju tapti negali trukdyti tai, kad jis vienas iš UAB „C.“ ir UAB „A.“ vadovaujančių asmenų, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad šiose bendrovėse dovanų (taip pat ir alkoholio) teikimas yra susiformavusi tradicija ir vadovų toleruojama praktika. Jokie teisės aktai nenumato draudimo teikti dovanas verslo partneriams, taip pat ir viešajame sektoriuje dirbantiems asmenims. Tai, kad kartu su verslo dovanomis buvo teikiami ir vyno buteliai, pažeidžia Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, tačiau atitinkamos normos buvo tik įsigalioję, tad bendrovių administracija prie jų nebuvo spėjusi prisitaikyti. Be to, verslo dovanomis rūpinosi K. B., o A. P. su tuo neturėjo nieko bendra. UAB „C.“ ir UAB „A.“ yra respektabilios bendrovės, sąžiningai ir laiku moka didelius mokesčius valstybei, jų vadovai yra ne kartą apdovanoti, todėl nėra pagrindo abejoti vieno iš jų – A. P. reputacija.

224.3.

23Teismas, pažeisdamas BK 54 straipsnį, V. G. paskyrė neteisingą bausmę, todėl tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad V. G. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turėtų būti skirta švelnesnė bausmė. V. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, V. G. neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi darbą, apibūdinamas teigiamai. Sprendžiant dėl V. G. skirtinos bausmės dydžio turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad jis yra garbaus amžiaus, dirba, tačiau yra senatvės pensininkas. Skiriant bausmę V. G. svarbu įvertinti ir jo padarytos nusikalstamos veikos dalyko (perduoto kyšio) dydį. Esant tokiems duomenims, apibūdinantiems V. G. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką, jam paskirta 300 MGL bauda yra aiškiai per didelė ir neteisinga. Bausmės tikslai gali būti pasiekti jam skiriant BK straipsnio, pagal kurį jis nuteistas, sankcijoje numatytą minimalią bausmę – 100 MGL baudą.

245.

25Prokurorė apeliaciniu skundu prašo: 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl baudos paskyrimo V. G. pakeisti ir paskirti jam 500 MGL dydžio baudą; 2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl V. P. ir K. G. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį: 2.1. Pripažinti V. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 500 MGL dydžio baudą; 2.2. Pripažinti K. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 500 MGL dydžio baudą. Skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

265.1

27Pirmosios instancijos teismo išvada, kad neva byloje nėra patikimų, neginčijamų įrodymų, jog K. B. ir V. P. žinojo apie kyšį, esantį dovanų maišeliuose, kuriuos jie perdavė AB „B.“ darbuotojams, taip pat, kad išteisintųjų veiksmuose nėra būtinojo BK 227 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymio kaltės (tiesioginės tyčios), neatitinka bylos faktinių aplinkybių, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jie nepagrįstai išteisinti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, jų tarpusavyje nesusiejo, todėl nevertino bylos įrodymų viseto, nesujungė jų į loginę visumą, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas išvadą, kad išteisintųjų veikose nėra būtinojo požymio – tiesioginės tyčios, padarė remdamasis tuo, kad jų kaltei pagrįsti byloje nėra tiesioginių įrodymų, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad jų kaltę pagrindžia byloje esantys netiesioginiai įrodymai, kurie pagal teismų praktiką turi įrodomąją vertę ir neturi pranašumo prieš netiesioginius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). V. G. UAB „C.“ ir UAB „A.“ eina vyriausiojo inžinieriaus pareigas, K. B. šiose įmonėse užima plėtros direktoriaus pareigas, o V. P. – šių įmonių vadovas. Teisme liudytojais buvo apklausi STT pareigūnai E. I. ir J. L., kurie 2019-01-10 bendravo su įtariamuoju V. G.. E. I. parodė, kad po to, kai jis įteikė V. G. pranešimą apie įtarimą ir ruošėsi pradėti įtariamojo apklausą, į kabinetą užėjo vyresnysis specialistas J. L., kuriam ir buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą šioje byloje, ir savais žodžiais V. G. paaiškino apie nustatytą kyšio perdavimo faktą bei apie tai kad yra dovanų maišeliai su vokais po 500 Eur bei paprašė sakyti tiesą, į tai, V. G. atsakė, kad jis yra tik inžinierius ir tokių klausimų nesprendžia. Analogiškai pokalbio su V. G. aplinkybes nurodė ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. L.. Teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai šių liudytojų parodymų nelaikė įrodymais ir jų nevertino. Negalima sutikti su teismo teiginiu, kad V. G. pasakytos frazės turinys gali būti aiškinamas nevienareikšmiškai. Kaip matyti iš liudytojų E. I. ir J. L. parodymų duotų teisme, V. G. pasakyta frazė, jog jis nesprendžia tokių klausimų, buvo atsakas į pareigūno prašymą sakyti tiesą, po to, kai J. L. paaiškino, kad papirkimo faktas akivaizdus ir kad dovanų maišeliuose yra po 500 Eur. Jokių nuorodų į kitą maišelio turinį, bylojantį papirkimo faktą, išskyrus grynuosius pinigus, V. G. detalizuota nebuvo, todėl akivaizdu, jog pastarojo atsakymas buvo susijęs su aptariamais pareikštame įtarime grynaisiais pinigais. Esant nurodytoms aplinkybės, daryti prielaidas apie galimybę kitaip interpretuoti šią V. G. frazę nėra jokio pagrindo.

285.2

29Apklausų metu V. G. prisiėmė visą kaltę dėl B. darbuotojų papirkimo ir nurodė, kad jis be UAB „C.“ ir UAB „A.“ vadovaujančias pareigas užimančių asmenų (V. P. ir K. B.) žinios įdėjo pinigus į dovanų maišelius, skirtus B. darbuotojams. Vienas iš V. G. pateiktų tokio sprendimo motyvų buvo tai, kad norėjo dar padirbėti įmonėje, todėl B. planuojamas vykdyti projektas, kurio metu būtų demontuota antžeminė elektros linija, einanti per žemės sklypą, adresu ( - ), ir pravesta nauja požeminė elektros linija aplink visą žemės sklypą ir dar toliau, kuriame UAB „A.“ planavo statyti statinius, jam buvo svarbus ir tai, jo manymu, turėjo atspindėti jo lojalumą įmonei. Toks V. G. paaiškinimas nelogiškas, nes jis pats tvirtina, kad nei V. P., nei K. B. apie pinigų įdėjimą į dovanų maišelius, skirtus B. darbuotojams, susijusiems su minėtu projektu, nieko nežinojo, todėl negalėjo įvertinti jo paslaugų ir lojalumo įmonei. Prokurorės nuomone, būtent norėdamas būti lojalus įmonės vadovams V. G. prisiėmė kaltę, siekdamas, kad K. B. ir V. P. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Pirminės apklausos metu 2019-01-10 V. G., V. P. ir K. B. parodymų nedavė. Tik vėlesnių apklausų metu, galimai kaltinamiesiems tarpusavyje suderinus parodymus, V. G. ėmė tvirtinti, kad pinigus įdėti prie kalėdinių dovanų B. darbuotojams buvo jo vienasmenis sprendimas ir tai jis padarė slapta nuo įmonės vadovų. V. P., apklausiamas teisme, taip pat nurodė aplinkybę, kad V. G. visą laiką bijojo, jog gali būti išvarytas iš darbo, tačiau tai tik sustiprina įsitikinimą, kad V. G. prisiima visą kaltę bei rodydamas vadovams lojalumą, siekia pastariesiems padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiais netiesioginiais įrodymais pagrindžiama ta aplinkybė, kad sprendimą dėl B. darbuotojų papirkimo priėmė UAB „C.“ bei UAB „A.“ vadovaujančias pareigas einantys V. P. ir (ar) K. B. arba, net jei šis sumanymas kilo V. G., apie tai V. P. ir K. B. žinojo ir tam pritarė.

305.3

31Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad duodant pinigus ir (ar) kitas turtines vertybes B. darbuotojus buvo siekiama paveikti taip, kad jie, vykdydami įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja kaltinamieji. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje tikslas, kurio siekė kaltinamieji papirkdami B. darbuotojus yra nustatytas. Apklausta teisiamojo posėdžio, vykusio 2019-10-23, metu liudytoja E. V. be kita ko nurodė, kad 2018-12-04 susitikimo su kaltinamaisiais metu kalba buvo apie projektą, apie tai, kad jis vyksta ne taip, kaip jie (kaltinamieji) norėtų; kad kabelis, kuris eina per jų sklypą, turi būti pravestas aplink sklypą; kad turi būti atjungtas, nes trukdys statyboms. Kaltinamieji tikėjosi, kad, kai B. rekonstruos liniją, kabelį ves aplinkui, o ne per sklypą, kad vėliau jie galėtų ta teritorija naudotis. Klientas iš kažkur sužinojo, kad projektas vyksta ne taip ir nebus vedama linija aplink sklypą. Kadangi kabelis buvo paklotas po sklypu, buvo nuspręsta liniją vesti tiesiai siekiant sutaupyti atstumą. Kaltinamųjų tai netenkino, nes šie planavo statyti kažkokį pastatą, o ant kabelio negalima statyti. E. V. parodė, kad 2018-12-04 sutikimo su kaltinamaisiais metu buvo išreikštas prašymas vykdyti projektą taip, kaip klientui parankiau, t. y. aplink žemės sklypą. Parodė, kad UAB „C.“ atstovai tiesiogiai nepasakė žodžio „prašau“, bet buvo kalba apie tai, kad jiems reikia, kad eitų aplinkui. Kalba buvo ne apie projekto terminą, o apie faktą. Liudytojo J. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teismo posėdyje ir liudytojo patvirtinti kaip teisingi, patvirtina, jog UAB „A.“ atstovai klausinėjo apie projektą Nr. ( - ), bandė įtikinti, kad B. turėtų vykdyti šį projektą tiesdama kabelį aplink žemės sklypą, o ne nuo projekto Nr. ( - ) metu sukabeliuotos atkarpos, galimai prašė, kad parengtas naujo vartotojo kabelis būtų kaip laikinas. B. kaltinamiesiems paaiškino, kad dar nėra priimti sprendimai dėl minėto projekto Nr. ( - ). Šiuos liudytojo J. A. parodymus patvirtina ir liudytojos S. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos pastaroji teisminio bylos nagrinėjimo 2019-10- 23 metu patvirtino kaip teisingus, o būtent, kad 2018-12-04 susitikimo su kaltinamaisiais metu buvo kalbėta apie tai, ar dar galima projektą pakeisti, kad jis būtų palankus UAB „C.“. Buvo lūkestis, kad informuotų klientą, kai turės investicinio projekto planą, kad darydami investicinį projektą atsižvelgtų į klientų interesą bei kad tinklą „sukabeliuotų“ taip, kaip šiems palanku. Pažadų, susitarimų nebuvo. „C.“ interesas buvo, kad į sklypą kabelinė liniją neįeitų, kad investicinį projektą tiestų aplink sklypą. Iš šių parodymų, dėl kurių Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė ir jų nevertino, galima daryti išvadą, kad, įdėdami pinigus į dovanų maišelius, kaltinamieji turėjo aiškų tikslą – paveikti B. darbuotojus, kad šie priimtų jiems palankų sprendimą, t. y. kad požeminės elektros linijos būtų tiesiamos aplink visą žemės sklypą, kuriame planavo statyti statinius, ir dar toliau, o ne nuo UAB „A.“ projekto Nr. ( - ) metu sukabeliuotos atkarpos. Kaltinamieji siekė tokio B. sprendimo, nes priešingu atveju UAB „A.“ projekto Nr. ( - ) metu sukabeliuotos atkarpos linija taptų ne laikina, o nuolatinė. Sužinoję apie B. sprendimą investicinį projektą Nr. ( - ) vykdyti nuo projekto Nr. ( - ) metu sukabeliuotos atkarpos ir įvertinę aplinkybę, jog B. dar nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl požeminių elektros linijų tiesimo aplink minėtą žemės sklypą, kuriame UAB „A.“ planavo statyti statinius, kaltinamieji 2018-12-04 inicijavo susitikimą su B. atstovais, kurio metu siekė paveikti B. darbuotojus, kad pastarieji, vykdydami įgaliojimus, pasielgtų taip, kaip to pageidauja kaltinamieji (priimtų UAB „ A.“ palankų sprendimą dėl požeminės elektros linijos tiesimo). Kadangi susitikimo metu, kaip parodė liudytoja R. G., E. V., K. B. B. atstovų paprašė prisistatyti ir įvardinti savo atsakomybes, kaltinamieji puikiai žinojo ir suprato, kad jiems palankaus rezultato, dėl požeminių elektros linijų tiesimo aplink žemės sklypą, kuriame pastarieji ketino statyti statinius, priėmimas priklauso būtent nuo šių asmenų (B. atstovų), 2018-12-04 atvykusių į susitikimą su kaltinamaisiais.

325.4

33Neįvertinti nuoseklūs liudytojų S. L., E. V., R. G. bei J. A. parodymai apie tai, kad 2018-12-04 pasibaigus jų susitikimui su K. B., V. G. ir V. P. visi kaltinamieji išėjo iš patalpos, kurioje vyko susitikimas ir po kurio laiko pastarieji grįžo su dovanų maišeliais. Liudytoja R. G. teisme netgi nurodė, kad pasibaigus susitikimui vienas asmuo, bet ne iš vadovų, likęs padėjo apsirengti paltus. Į teisėjos klausimą patikslino, kad paltus apsivilkti padėjo V. G., kuris po to išėjo pro tas pačias duris kaip ir abu vadovai. Teismas liudytojos R. G. parodymus atmetė kaip nepatikimus, tačiau visiškai neatsižvelgė, kad minėta liudytoja iš pradžių duotais užtikrintais savo parodymais pradėjo abejoti tik tuomet, kai gynėjas ėmė ją klaidinti ir kelti abejones. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, jog po pasitarimo į greta esančią patalpą buvo vienu metu išėję visi trys kaltinamieji, o liudytoja R. G. dar detalizavo bei patikslino, jog pirmieji iš pasitarimų patalpos išėjo vadovai (K. B. bei V. P.), o paskutinis – V. G.. Tai kategoriškai paneigia V. G. versiją, kad mintis įdėti pinigus jam kilo spontaniškai po susitikimo ir pinigus jis įdėjo vienasmeniniu savo sprendimu, nematant ir apie tai nežinant įmonės vadovams. Šių liudytojų parodymais paneigta V. P. ir K. B. išsakyta versija, jog V. G. po pasitarimo vienas išėjo iš pasitarimų kambario bei atnešęs jiems padavė maišelius su dovanomis, skirtomis B. darbuotojams. Pastarieji netgi skirtingai apibūdina aptariamąją aplinkybę: K. B. teigė, kad V. G. susitikimo pabaigoje išėjo vienas, grįžo ir atnešė 4 dovanėles, V. P. teigė, kad iš pasitarimo pirmas išėjo V. G., atbėgo ir jam padavė dovanėlę į rankas, o gal dovaną jis pats paėmė nuo grindų, V. G. tvirtino, kad iš patalpos išėjo vienas, užtruko minutę, vienas įdėjo vokus su pinigais. Išdėstytais netiesioginiais įrodymais pagrindžiama aplinkybė, kad pinigai po pasitarimo į maišelius buvo sudėti kai visi trys kaltinamieji kartu buvo pasišalinę iš pasitarimų kambario.

345.5

35Gynybine versija laikytini V. G. parodymai, kad pastarasis į tris B. darbuotojams skirtus dovanų maišelius sudėjo savo asmeninius po 500 Eur, kuriuos su savimi turėjo ir buvo numatęs padovanoti vaikams ateinančių švenčių proga. Pažymėtina, kad apklausų metu V. G. negalėjo nurodyti nei kokiose atvirutėse buvo sudėti pinigai, nei kokiomis kupiūromis. Pastarasis nurodė, jo mėnesinis atlyginimas yra apie 2000 eurų, todėl naivu tikėti, kad beveik viso mėnesio atlyginimą pastarasis lengva ranka nusprendė atiduoti pirmą kartą matomiems asmenims – B. atstovams. V. G. apklausiamas teisme taip ir negalėjo vienareikšmiškai paaiškinti, kokiu tikslu įdėjo pinigus prie įmonės Kalėdinių dovanų, skirtų B. atstovams ir nurodė kelias versijas: 1) už konstruktyvų bendradarbiavimą, 2) norėjo užtikrinti sėkmingą projekto įgyvendinimą, 3) jautė E. V. palankumą, tai buvo žmonės kurie suteikė informaciją, po kurios jie gali daryti sprendimus ir manė, kad informacija kainuoja. Logiškai nepaaiškinama ir neįtikinama, kad vaikams skirti pinigai atiduodami verslo partneriams, neturint konkretaus bei logiškai paaiškinamo tikslo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog įdėti pinigus nebuvo jo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. lapkričio 22 d. UAB „C.“ išmokėjo 25 000 Eur dividendų V. P., todėl logiškai paaiškinama, kad būtent iš šios pinigų sumos ir buvo duotas 1 500 Eur kyšis B. darbuotojams.

365.6

37Iš 2019-05-10 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2018-12-22, nuo 11:39:59 iki 11:41:09, vyko telefoninis pokalbis tarp V. P. ir K. B.. V. P. paskambinęs paklausė: „Kaip sekasi?“. K. B. atsakė: „Nu tai mes vietoj, pas mane kabinete, mes sakau, aš viską suskaičiavau, 20 dovanų reikia (neaiškiai)“. V. P. pasitikslino: „(neaiškiai) 20 dirba?“, o K. B. atsakė teigiamai. V. P. sureagavo: „Nu nifiga sibie“. K. B. paaiškino: „ Visa, visa brigada dirba“. V. P.: „ Eik tu sau“. K. B. toliau aiškino: „Du vadai, vienuolika sunkvežimių, keturi šitie ekskavatoriai (neaiškiai)“. V. P. pasakė: „Tai gerai, mes jau atvažiavom, tuoj užeisim“. K. B. pažymėjo: „ Va matau M. yra, visi“. V. P. pabrėžė: „ Eik tu sau. Aš galvojau kokie dešimt, dar po 50 eurų įdėsim, ten negalima (neaiškiai)“. K. B. paklausė: „Ne ne, ne. Tai va. Tai., tai aš ateinu pas jus, ane? Kabinetą? “, o V. P. atsakė: „Ne ne, tai aš dabar, matai, (neaiškiai) aš dabar einu va dabar, statom mašiną ir einam“. K. B.: „ Tai aš viršuj, T., nemėtyk nu. Mes viršuj, gerai, einam, mhm“. V. P. pasakė: „Tu eik, atidaryk, rasim kur tie kalendoriai, tada, o po (neaiškiai) nežinau iš kur“. K. B. paaiškino: „Kalendorių, kalendorių tai aš jau pastatęs pas save kabinete, kažkiek galim paimt“. V. P. toliau stebėjosi: „Mechanizatorium dirba, nieko sau nu“. K. B. atsakė: „Nu, su vadais, aštuoniolika mechanizatorių ir du vadai“. V. P. pasakė:,,(neaiškiai) eurų įdėsiu“ (T. 4, b. I. 34, 35). Sutiktina su teismo teiginiu, kad šis pokalbis, vykęs praėjus dviem savaitėms po kaltinamųjų ir B. darbuotojų susitikimo 2018 m. gruodžio 4 d., tiesiogiai nepatvirtina, jog V. P. ir K. B. susitikimo su B. atstovais metu davė kyšį B. darbuotojams, tačiau iš cituojamo pokalbio turinio galima daryti neabejotiną išvadą, kad grynųjų pinigų davimas asmenims, iš kurių kaltinamiesiems reikėjo vienokio ar kitokio pobūdžio paslaugų, buvo įprastas ir toleruotinas dalykas ir tai buvo aptariama tarpusavyje V. P. ir K. B., todėl ir susitikimas su B. darbuotojais nebuvo išimtis. Nors V. P., komentuodamas pokalbį, teigė, kad apie pinigus kalbėjo juokaudamas, tačiau tokios išvados daryti neleidžia nustatytas faktas, kad pinigai bendrai 1 500 eurų sumai buvo realiai perduoti B. darbuotojams ir tai tik patvirtina įmonės vadovų bendradarbiavimo su partneriais įprastą modelį.

385.7

39Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad jais remiantis nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine, galima daryti tokias išvadas: UAB „C.“ ir UAB „A.“ vadovai V. P. ir K. B., turintys sprendimo teisę šiose įmonėse, nusprendė papirkti B. darbuotojus, 2018 m. gruodžio 4 d. atvykusius į susitikimą su kaltinamaisiais, dėl pastaruosius dominančio B. investicinio projekto, susijusio su elektros linijų rekonstravimo darbais aplink žemės sklypą, kuriame UAB „A.“, planavo statyti statinius, palankaus įmonei sprendimo priėmimo. Net jei sumanymas ir pasiūlymas papirkti B. atstovus buvo pateiktas V. G., tai apie tai tiek V. P., tiek K. B. žinojo ir tam pritarė. B. atstovų papirkimo tikslas aiškus – paveikti B. darbuotojus, kad šie priimtų jiems palankų sprendimą, t. y. kad požeminės elektros linijos būtų tiesiamos aplink visą žemės sklypą, esantį ( - ), kuriame UAB „A.“ planavo statyti statinius, o ne nuo UAB „A.“ projekto Nr. ( - ) metu sukabeliuotos atkarpos. Pinigai į dovanų maišelius, perduotus B. darbuotojams, su visų kaltinamųjų žinia buvo paruošti ir sudėti į dovanų maišelius prieš susitikimą su jais (B. atstovais), nes buvo laukiama atvykstant trijų B. atstovų. Grynieji pinigai įdėti į tris dovanų maišelius arba iš karto po susitikimo, kai visi kaltinamieji, išsiaiškinę atvykusių B. atstovų tarnybinius įgaliojimus bei darbines funkcijas, ir išėję paimti minėtų dovanų maišelių prie dovanų, skirtų B. atstovams, turėjusiems įtakos priimant sprendimus kaltinamiesiems aktualiu klausimu, įdėjo po 500 Eur. Nė vienas iš B. atstovų nenurodė, jog po susitikimo iš pasitarimų kambario būtų išėjęs vienas V. G., tai neginčytinai paneigia pastarojo atkakliai tvirtinamą versiją, jog po susitikimo jam spontaniškai kilo mintis padėką B. darbuotojams išreikšt pinigais bei pats vienas juos sudėjo į dovanų maišelius. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių V. G., pasibaigus susitikimui, neturėjo jokios realios galimybės vienas įdėti pinigus į dovanų maišelius, nes, kaip nurodo visi liudytojai, jis vienas nebuvo pasišalinęs iš pasitarimų patalpos. Pažymėtina ir tai, kad klausimų sprendimas įmonėje pinigine išraiška V. P. ir (ar) K. B. iniciatyva yra įprastas reikalas. Netiesioginiai įrodymai sudaro logiška grandinę, patvirtinančią, kad kaltinamųjų V. P., K. B. bei V. G. veiksmuose yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai. Nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad V. P., K. B. ir V. G. davė kyšį (pinigus, maisto produktus bei vyno butelį) valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims – B. atstovams, siekdami juos paveikti, kad pastarieji teisėtai veikdami, vykdydami įgaliojimus, priimtų kaltinamiesiems pageidaujamą sprendimą dėl B. investicinio projekto Nr. ( - ) vykdymo. Kaltinamieji V. P. ir K. B. žinojo apie pinigus, įdėtus į dovanų maišelius, skirtus B. atstovams, suprato, kad jie duodami tikslu paveikti pastaruosius, kad šie, vykdydami įgaliojimus, priimtų kaltinamiesiems palankų sprendimą dėl požeminių elektros linijų tiesimo aplink žemės sklypą ( - ), ir norėjo taip veikti. Teismo padarytos išvados, kad K. B. ir V. P. veiksmuose nėra būtinojo BK 227 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymio kaltės – tiesioginės tyčios, atmestinos kaip neatitinkančios byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

405.8

41Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios – esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-156- 699/2018). Kaltinamieji veikė bendrai, siekdami vieningo tikslo – padaryti poveikį B. atstovams, kad šie priimtų palankų sprendimą kaltinamiesiems dėl projekto Nr. ( - ) įgyvendinimo, kuriuo požeminės elektros linijos būtų tiesiamos aplink visą žemės sklypą, esantį ( - ), ir dar toliau, o ne nuo UAB „A.“ projekto Nr. ( - ) metu sukabeliuotos atkarpos. Kaltinamieji siekė tokio B. sprendimo, nes priėmus jį visus šio projekto darbus (projektavimo ir elektros linijų tiesimo) savo lėšomis turėtų atlikti B.. Iš aukščiau aptartų liudytojų parodymų matyti, kad visi kaltinamieji 2018-12-04 susitikimo su B. atstovais metu buvo aktyvūs pokalbio dalyviai, kurių pagrindinis tikslas – įmonei palakaus B. sprendimo priėmimas. Inkriminuojant bendrininkavimo požymį, visiškai nesvarbu, kuris iš bendrininkų atliko nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus alternatyvius veiksmus, svarbu atliktų veiksmų bendrumas ir bendras tikslas siekiant norimo rezultato, todėl atmestinas teismo teiginys, kad, nenustačius kitų kaltinamųjų dalyvavimo įdedant pinigus į dovanų maišelius fakto, dėl to teismas galėtų daryti tik prielaidas, ši aplinkybė laikytina neįrodyta, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Kvalifikuojant papirkimą bendrininkų grupėje juridinės reikšmės neturi tai, kad vieni iš bendrininkų nedalyvavo atliekant tam tikrus nusikalstamus veiksmus (šiuo atveju, nedalyvavo įdedant pinigus į maišelius, perduotus B. atstovams). Kaip minėta, svarbu asmens suvokimas kad nusikalstami veiksmai yra atliekami kartu su kitais asmenimis, siekiant bendro tikslo, kuris šioje byloje įrodytas, todėl visų kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip padaryti veikiant bendrininkų grupe.

425.9

43Dėl bausmės skyrimo V. G. pažymėtina, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia. Darydamas jam inkriminuotą nusikaltimą V. G. aktyviai veikė bendrininkų grupe kartu su V. P. ir K. B.. Už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė teismo skirti V. G. švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą gali būti skirta nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda. Prašoma skirti 500 MGL (25 000) bauda yra artima švelniausiai galimai skirti baudai už V. G. inkriminuoto nusikaltimo padarymą. Teismas, nepagrįstai pašalinęs V. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikimą bendrininkų grupe, paskyrė jam 300 MGL (15 000 eurų) baudą, kuri laikytina per maža, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes. Teismas, išteisindamas V. P. ir K. B. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, padarė nepagrįstas išvadas, kad jų veiksmuose nėra būtinojo subjektyviojo šios nusikalstamos veikos požymio kaltės (tiesioginės tyčios), todėl teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei V. P. ir K. B. pripažintini kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 1 dalyje, o V. G. už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 500 MGL dydžio bauda.

446.

45Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintųjų V. P. ir K. B. bei nuteistojo V. G. gynėjas advokatas D. Raulušaitis prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad prokurorės netiesioginiais įrodymais siūlomi laikyti duomenys niekaip nesiejami tarpusavyje, negrupuojami į logines sekas, nepaaiškinama, kokius tarpinius faktus jie pagrindžia ir neatskleidžiama, kaip tokie tarpiniai faktai siejasi su įrodinėtomis šioje byloje aplinkybėmis. Skunde tik išvardijami kai kurie bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys ir dėl jų prokurorei kylančios abejonės, tačiau vien dėl to, kad yra abejonių dėl išteisintųjų kaltės, jie negali būti nuteisti. Pagal nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai ir tokių abejonių nepašalinus jie negali būti nuteisti.

466.1.

47Nepagrįsti prokurorės argumentai, kad teismas turėjo įrodymais laikyti STT pareigūnų E. I. ir J. L. parodymus apie apklausos metu V. G. išsakytą frazę, kad jis yra tik inžinierius ir „tokių klausimų“ nesprendžia. Nuosprendyje teisingai nurodoma, kad aptariama frazė buvo pasakyta ne apklausos metu, nedalyvaujant gynėjui, be to, jos turinys gali būti aiškinamas nevienareikšmiškai. Vertinat paminėtų STT pareigūnų parodymų patikimumą, pastebėtina ir tai, kad V. G. įteikus pranešimą apie įtarimą buvo surašytas įtariamojo apklausos protokolas, tačiau jame nėra jokių įrašų apie aptariamus V. G. teiginius. STT pareigūnų E. I. ir J. L. tarnybiniai pranešimai buvo surašyti, praėjus pusei metų po juose aprašomų įvykių, tik prieš pat ikiteisminio tyrimo pabaigą. V. G. STT ikiteisminio tyrimo pareigūno J. L. buvo apklausiamas ir 2019 m. sausio 24 d., t. y. praėjus 14 dienų, po to, kai, pasak J. L., pasakė aptariamą frazę, tačiau šios apklausos metu V. G. klausimai apie tai nebuvo užduodami. Apie aptariamuose tarnybiniuose pranešimuose minimas aplinkybes V. G. buvo paklaustas tik paskutinės jo apklausos, atliktos paskutinę ikiteisminio tyrimo dieną, metu. V. G. apklausiamas teisme teigė nepamenantis, kad su tyrėjais vyko kokie nors pokalbiai apie įteikto pranešimo apie įtarimą esmę. Jis buvo aiškiai apsisprendęs tą dieną tik paimti pranešimą apie įtarimą, o parodymus duoti vėliau, dalyvaujant gynėjui. Pasak V. G. pas tyrėjus jis užtruko tik 3-5 minutes. Po to, kai V. G. išreiškė pageidavimą parodymus duoti dalyvaujant gynėjui, tyrėjų veiksmai, mėginant iš jo išgauti paaiškinimus apie vienas ar kitas bylai reikšmingas aplinkybes, laikytini neteisėtais.

486.2.

49V. G. nuosekliai teigė, kad bendrovių vadovų palankumo siekė, mėgindamas kuo geriau įvykdyti jo atsakomybei priskirtas funkcijas, todėl jam buvo svarbu turėti gerus santykius su B. darbuotojais, kad efektyviau vykdytų savo funkcijas, taip užsitikrindamas galimybę dar keletą metų padirbėti bendrovėje. V. G. niekada nesakė, kad jis bendrovių vadovų palankumo siekė būtent dėl pinigų įdėjimo į B. darbuotojų dovanų krepšelius. Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. tikrai yra atsakingas už bendrovės energetinius projektus ir yra sulaukęs pensinio amžiaus (( - ) metai), todėl logiška, kad rūpinosi savo darbo vieta ir siekia dirbti kuo geriau.

506.3.

51Prokurorės nuomone, bendrininkų tikslas buvo paveikti B. darbuotojus, kad šie priimtų palankų sprendimą, t. y. kad požeminės elektros linijos būtų tiesiamos aplink visą žemės sklypą, o ne nuo UAB “A.” vykdomo projekto metu sukabeliuotos atkarpos. Skunde netiksliai ir nekorektiškai remiamasi liudytojų E. V., R. G. ir J. A. parodymais, kad neva buvo išreikštas prašymas, jog projektas būtų vykdomas, liniją tiesiant aplink žemės sklypą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausiami B. darbuotojai, dalyvavę susitikime, nenurodė, kad UAB “A.” vadovai mėgino kaip nors paveikti jų sprendimus ar prašė jų kokio nors konkretaus veikimo varianto. B. darbuotojai parodė, kad išteisintieji ir nuteistasis tik teiravosi apie B. vykdomo investicinio projekto eigą, vykdymo terminus, apie savo pačių suprojektuotos per jų sklypą einančios elektros linijos prijungimą. Tuo metu, kai vyko pasitarimas, visos kylančios problemos dėl antžeminės elektros linijos demontavimo buvo jau išspręstos – UAB “A.” savo lėšomis buvo užsakiusi jos demontavimo projektą, kuris artimiausiu metu turėjo būti vykdomas. B. planuojamas investicinis projektas, elektros liniją tiesiant šalia UAB “A.” sklypo, išteisintiesiems ir nuteistajam buvo įdomus tik informaciniu požiūriu. Pagal UAB “A.” sklype planuojamų statybų terminus, šių statybų kaip nors sieti su B. investicinio projekto vykdymo terminais nebuvo jokių galimybių. Nei vienas iš susitikime dalyvavusių B. darbuotojų neturėjo jokių įgaliojimų priimti kokius nors sprendimus dėl aptariamo investicinio projekto vykdymo. Kai kurie iš jų net nesuvokė jo esmės (S. L.). Iš bylos duomenų matyti, kad įmonės atstovai suprato susitikime dalyvavusių B. darbuotojų įgaliojimų apimtį. Teisme apklausiami B. darbuotojai R. G. ir J. A. parodė, kad prieš susitikimą visi B. darbuotojai prisistatė ir nurodė savo atsakomybių sritis. B. darbuotojai parodė, kad jie neturėjo jokių įgaliojimų spręsti dėl aptariamos elektros linijos tiesimo būdo, krypčių ar terminų.

526.4.

53Skunde nurodoma, kad teismas nevertino nuoseklių liudytojų S. L., E. V., R. G. bei J. A. parodymų, kad po susitikimo išteisintieji ir nuteistasis kartu išėjo iš patalpos, kurioje vyko susitikimas, ir po kurio laiko grįžo su dovanų maišeliais. Prokurorė kritikuoja, teismo sprendimą atmesti R. G. parodymus, kad po susitikimo iš patalpos išėjo tik išteisintieji, o V. G. padėjo B. darbuotojams apsirengti paltus. Iš tikrųjų nuosprendyje paminėtų liudytojų parodymai yra aptarti ir įvertinti (27 psl.). Nuosprendyje teisingai nurodoma, kad vertinant paminėtų liudytojų parodymus galima daryti tik prielaidą, kad iš patalpos, kurioje vyko susitikimas, išteisintieji ir nuteistasis išėjo visi kartu, tačiau vien tai savaime nepatvirtina fakto, kad būtent tuo metu į dovanų maišelius buvo dedami pinigai. Nesant jokių kitų duomenų, kad išteisintieji žinojo, jog į dovanų maišelius buvo įdėti pinigai, tokia išvada laikytina neabejotinai teisinga. Prokurorė, kritikuodama nuosprendį, pati elgiasi nenuosekliai. Iš Skundo turinio negalima suprasti, kurių liudytojų parodymais ji siūlo remtis: S. L., E. V. ir J. A. parodymais, kad išteisintieji ir nuteistasis išėjo kartu ar R. G. parodymais, kad išėjo tik išteisintieji, o V. G. pasiliko (beje, atsakydama į klausimus ši liudytoja teigė, kad neatsimena kokia tvarka išteisintieji ir nuteistasis išėjo iš patalpos).

546.5.

55Prokurorė nepagrįstai teigia, kad V. G. parodymai, jog jis į dovanų maišelius sudėjo asmeninius pinigus yra neįtikinami, nes nelogiška, jog jis nusprendė B. darbuotojams atiduoti beveik visą savo mėnesio atlyginimą. Ji taip pat netiki V. G. parodymais, kad šie pinigai buvo skirti jo vaikams, tačiau nenurodoma, kokių bylos duomenų ar kitų aplinkybių pagrindu prokurorė susidarė tokią nuomonę, todėl gynėjas negali teikti konstruktyvių teisinių argumentų.

566.6.

57Skunde nurodoma, kad telefoninio pokalbio tarp išteisintųjų metu, V. P. užsiminė apie eurų įdėjimą į dovanas rangovo darbininkams, tačiau aptariamas pokalbis vyko gerokai vėliau, nei tiriami įvykiai, todėl niekaip negali būti su jais siejamas. Iš pokalbio konteksto akivaizdu, kad kalbama apie kalėdines dovanas ir neužsimenama apie siekį ką nors tokiu būdu paveikti. Pokalbio metu buvo kalbama apie dovanas rangovo mechanizatoriams, t. y. asmenims, kurie net teoriškai negali priimti jokių sprendimų naudingų išteisintiesiems. Pastebėtina tai, kad jokiais teisės aktais nėra draudžiama vienam privataus ūkio subjekto atstovui duoti piniginę dovaną kito privataus ūkio subjekto atstovui, atliekančiam tik techninio pobūdžio funkcijas. Apariamas telefoninis pokalbis neturi jokio ryšio su nagrinėjama nusikalstama veika ir negali būti vertinamas, kaip pagrindžiantis išteisintųjų ketinimus atlikti neteisėtus veiksmus. Gynėjas pastebi, kad pakankamai ilgą laiko tarpą ikiteisminio tyrimo pareigūnams kontroliuojant išteisintųjų ir nuteistojo telefoninius pokalbius, nebuvo gauta jokios informacijos apie jų neteisėtus veiksmus. 6.7.

58Teismui konstatavus, kad V. G. nusikalstamą veiką padarė vienas, nebuvo jokio pagrindo jam inkriminuoti sunkinančią aplinkybę – veikimą bendrininkų grupe.

59III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

60Prokurorės skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo skundas atmestinas

617.

62Baudžiamųjų bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo), ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas. Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, priimtą V. P. ir K. B. atžvilgiu, juos pripažinti kaltais už papirkimą, padarytą veikiant bendrininkų grupe su nuteistuoju V. G., nuteisti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, visiems bendrininkams skiriant po 500 MGL dydžio baudas. Nuteistasis V. G. prašo bylą nutraukti ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba sumažinti pirmosios instancijos teismo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį jam paskirtą baudą.

638.

64Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautus duomenis, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai ir pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas vertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, todėl nepagrįstai padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad V. P. ir K. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, o V. G. davė kyšį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, veikdamas ne kartu su bendrininkais, o vienas.

659.

66Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus, pažymi, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015). Pažymėtina ir tai, kad abejones vertinti kaltinamojo naudai galima tik ėmusis visų įstatyme numatytų priemonių abejonėms pašalinti, bet nepavykus to padaryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432-139/2015).

67Dėl prokurorės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su V. P. ir K. B. išteisinimu

6810.

69Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. P. ir K. B. dėl jiems pagal BK 227 straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nurodė, kad byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, kuris pagrįstų jų kaltę, davus kyšį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims – AB „B.“ darbuotojams, nes teisminio nagrinėjimo metu ištyrus rašytinius, daiktinius įrodymus, išklausius kaltinamųjų paaiškinimų ir liudytojų parodymų, matyti, kad kaltinimas K. B. ir V. P. dėl kyšio davimo yra grindžiamas STT pareigūnų J. L. ir E. I. 2019-06-21 tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytas aplinkybes apklausti liudytojais teisme patvirtino minėti pareigūnai, tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, surinktų duomenų nepakanka padaryti neabejotinai išvadai, kad K. B. ir V. P. buvo susiję su pinigų į dovanų maišelius įdėjimu. Su teiginiu, kad byloje nėra išteisintųjų kaltę pagrindžiančių tiesioginių įrodymų apeliaciniame skunde sutiko ir prokurorė. Vis dėlto, šio klausimo kontekste pažymėtina tai, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės, svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes.

7011.

71Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma remiantis tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

7212.

73Išteisintieji V. P. ir K. B. buvo atiduoti teismui, juos kaltinant tuo, kad bendrininkaudami kartu su V. G. bendrai davė 1 695,59 eurų vertės kyšį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, dalyvavusiems 2018 m. gruodžio 4 d., apie 11.30 val., UAB „A.“ patalpose vykusiame susitikime B. darbuotojams: ( - ) skyriaus vadovei R. G., ( - ) komandos projektų vadovui J. A. ir laikinai šios komandos vadovės pareigas einančiai S. L. bei ( - ) vadybininkei E. V. už pageidaujamą minėtų valstybės tarnautojams prilygintų asmenų teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus – sprendimo vykdyti B. investicinį projektą Nr. ( - ) tiesiant požeminį elektros kabelį aplink žemės sklypą, esančio ( - ), priėmimą.

7413.

75Išteisintieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neigė padarę BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Iš K. B. ir V. P. parodymų matyti tai, kad minėti asmenys nurodė, nežinoję, jog jų įteiktuose AB „B.“ darbuotojams maišeliuose buvo įdėta pinigų, tačiau neneigė žinoję, kad jų (V. P., K. B. ir V. G.) AB „B.“ darbuotojams paduotuose dovanų maišeliuose buvo tokios materialinės vertybės, kaip alkoholiniai gėrimai ir maisto produktai, kurių bendra vertė 195,59 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visiems trims kaltinamiesiems pareikštame kaltinime kyšio dalyką sudarė tiek į tris dovanų maišelius po 500 Eur įdėti 1 500 Eur, tiek ir 169,59 Eur vertės kitokio pobūdžio turtinis atlygis (alkoholis, maisto produktai). Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, V. G. pripažino savo kaltę, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, ne tik už pinigų, bet ir kitų materialinių vertybių (iš viso 1 695,59 Eur vertės kyšio) davimą valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims.

7614.

77Remiantis byloje surinktais įrodymais, tarp kurių išteisintųjų ir nuteistojo, liudytojais apklaustų E. V., J. A., S. L., R. G. parodymai, nustatyta ir nekyla ginčo dėl to, kad V. G. padavė E. V. maišelį, kuriame buvo 500 Eur grynaisiais pinigais bei dėžutė su maisto produktais (59,30 Eur vertės), o S. L. – maišelį, kuriame buvo vyno butelis (12,70 Eur vertės) ir saldainių dėžutė (4,99 Eur vertės), o V. P. ir K. B., nors nurodė nežinoję apie į maišelius įdėtus pinigus, tačiau pavirtino žinodami, kad dovanų maišeliuose įdėti iš parduotuvės „Ispaniškas maistas“ nupirkti alkoholiniai gėrimai ir maisto produktai, atitinkamai padavė: V. P. – R. G. iš V. G. paimtą maišelį, kuriame buvo ne tik 500 Eur, bet ir dėžutė su minėtais maisto produktais (59,30 Eur vertės), K. B. – J. A. iš V. G. paimtą maišelį, kuriame buvo ne tik pastarojo įdėti 500 Eur, bet ir dėžutė su maisto produktais (59,30 Eur vertės).

7815.

79Pažymėtina tai, kad pagal BK 227 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kaip matyti iš straipsnio dispozicijos, papirkimas objektyviai pasireiškia bent vieno iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymu: nagrinėjamu atveju kyšio davimu.

8016.

81BK 230 straipsnio 4 dalyje išaiškinta, kad kyšis – tai bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-81-895/2020).

8217.

83Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl kyšininkavimo pabrėžiama ir tai, kad konstatuojant kyšininkavimą reikia nustatyti būtiną kyšininkavimo požymį – kyšio davėjo pageidaujamą kyšio priėmėjo veikimą ar neveikimą, t. y. būtina išsiaiškinti, ko siekė kyšio davėjas, pasiūlydamas ar pažadėdamas duoti kyšį, koks yra (buvo) jo interesas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2013). Suprantama, kad, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams sampratą baudžiamajame įstatyme, normų, nustatančių atsakomybės pagrindus už tokių veikų padarymą, paskirtį, yra prielaidos išvadai, kad kyšiu laikytina tai, kuo siekiama kaltininkui reikšmingų, racionalių, logiškų padarinių (pvz., išvengti griežto nubaudimo, didelių turtinių nuostolių, išsaugoti gerą reputaciją).

8418.

85Išteisintieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teisme, laikėsi pozicijos, kad neturėjo tikslo papirkti atvykusių B. darbuotojų, tiesiog padavė jiems vyriausiojo inžinieriaus V. G. sukomplektuotas dovanėles, žinodami, kad duoda maisto produktus ir alkoholį, bet nežinodami apie dovanų maišeliuose V. G. įdėtus pinigus. Tiek V. P. ir K. B., tiek ir pats V. G., apklausiami teisme, bandė pateikti 2018 m. gruodžio 4 d. susitikimą, kaip ne itin reikšmingą įmonei, siedami jį daugiausia su projektu Nr. ( - ), kurio sutartį su B. delsė pasirašyti, o ne su kaltinime nurodyto B. investicinio projekto Nr. ( - ) vykdymu, teigdami, kad pastarasis, įmonei susiprojektavus savo kabelį, einantį per įmonei priklausantį žemės sklypą, tapo nebeaktualus. V. P. teigimu, dovanų maišelių B. darbuotojams įteikimas buvo mandagus atsakas į B. atstovės R. G., jam, kaip įmonės vadovui, įteiktą reprezentacinę B. dovaną, sąlygotas susitikime tvyrojusios šventinės atmosferos dėl artėjančių šv. Kalėdų. Anot V. P., buvo šventinė nuotaika atėjo trys simpatiškos moterys, todėl ir jie (UAB „C.“ ir „A.“ atstovai) įteikė kalėdines dovaneles, ir nors jis žinojo apie dovanų turinį t. y. kad dovanų maišeliuose supakuotos iš parduotuvės „Ispaniškas maistas“ įsigytos maisto dėžutės, tačiau neturėjo jokio tikslo kaip nors paveikti atvykusių B. atstovų sprendimų, tiesiog teiravosi apie B. vykdomo investicinio projekto eigą, vykdymo terminus, klausė dėl savo pačių suprojektuotos per jų sklypą einančios elektros linijos prijungimo. V. P. teigimu, tuo metu, kai vyko šis susitikimas, jų įmonė jau buvo išsprendusi visas kylančias problemas dėl antžeminės elektros linijos demontavimo (įmonė savo lėšomis užsakė ir pasidarė jos demontavimo projektą, kuris artimiausiu metu turėjo būti vykdomas), todėl B. projektas AB „C.“ ir „A.“ atstovams buvo įdomus tik informaciniu požiūriu. Pagal įmonės sklype planuojamų statybų terminus šių statybų sieti su B. investicinio projekto vykdymo terminais nebuvo galimybių. Be to, V. P. akcentavo ir tai, kad suprato, jog nė vienas iš susitikime dalyvavusių B. darbuotojų neturėjo jokių įgaliojimų priimti bet kokius sprendimus dėl aptariamo investicinio projekto vykdymo („atėjo eiliniai vadybininkai, ar jie gali keisti planus“) (T. 5, b. l. 81-83). Teisme apklaustas kaltinamasis K. B. parodė, kad jie (AB „C.“ ir „A.“ vadovai) pasikvietė B. darbuotojus, nes reikėjo susitarti dėl sutarties, kurios dar nebuvo pasirašę. Susitikimą organizavo V. (V. G.), o jis (K. B.) susitikime dalyvavo, nes buvo asmuo, kuris rūpinosi ir buvo įmonėje atsakingas už šį projektą, už statybą, jam buvo aktualūs terminai (T. 5, b. l. 76-79). V. G. teisme teigė, kad pinigus į B. darbuotojų dovanas savo iniciatyva, išteisintiesiems nežinant, jis įdėjo ne dėl su projekto Nr. ( - ) susijusių sprendimų priėmimo, o tikėdamasis didesnio svečių, konkrečiai su jų įmone dirbančios vadybininkės E. V. palankumo ateityje, nes būdamas UAB „C.“ darbuotojas, atsakingas už energetinius bendrovės klausimus, siekė gerų santykių su B. darbuotojais dėl efektyvesnio savo funkcijų vykdymo ateityje, taip manė išsaugosiąs darbą.

8619.

87Teisėjų kolegija tokius išteisintųjų ir nuteistojo parodymus laiko jų gynybine versija, kurią paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad aplinkybę, jog 2018 m. gruodžio 4 d. susitikimas buvo suorganizuotas būtent dėl UAB „A.“ aktualaus B. investicinio projekto, ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats V. G.. Jo teigimu, jų įmonė 2018 m. planavo pradėti sandėlio statybas žemės sklype, esančiame ( - ) Iš 2018-09-07 UAB „D.“ rašto jie sužinojo, kad B. planuoja per minėtą žemės sklypą, kuriame UAB „A.“ ketina statyti sandėlį, einančių antžeminių elektros kabelių rekonstrukciją. Rašte buvo informacija, kad antžeminę elektros kabelių liniją, einančią per sklypą, planuojama išmontuoti ir nuvesti požeminius elektros kabelius aplink žemės sklypą (ir ne tik apie šį žemės sklypą, o dar toliau). Kadangi UAB „A.“ planavo šiame žemės sklype statyti statinius, o po antžeminėmis elektros linijomis statinių statyti negalima, juos toks B. projektas tenkino ir jie jam pritarė. V. G. teigimu, turėdami tokią informaciją, jis, V. P. ir K. B. nusprendė, kad reiktų daugiau sužinoti apie šį projektą, jo įgyvendinimo terminus ir pan., nes jiems šis projektas buvo aktualus dėl planuojamų statybų. V. G., kaip palaikantis ryšius su B., susisiekė su E. V. ir suorganizavo susitikimą su B. atstovais, kad šie suteiktų daugiau informacijos apie jo jau paminėtą projektą. Susiskambino su E. V. ir susitarė dėl susitikimo UAB „C.“ patalpose 2018 metų rugsėjo ar spalio mėnesį (tikslios datos dabar nepamena), kurio tikslas buvo aptarti projektą, apie kurį informavo UAB „D.“. 2018 metų rugsėjo ar spalio mėnesį į UAB „C.“ patalpas atvyko E. V. ir dar vienas B. atstovas, kurio nei vardo, nei pavardės jis nepamena (E. K.). V. G. nurodė (tai patvirtino ir V. P. bei K. B.), jog ir pirmame susitikime jie dalyvavo visi trys. Anot V. G. susitikimo metu B. atstovai juos informavo, kad planuoja vykdyti projektą (B. investicinis projektas Nr. ( - )), kurio metu būtų demontuota antžeminė elektros linija, einanti per UAB „C.“ priklausantį žemės sklypą, ir pravesta nauja požeminė elektros linija aplink visą žemės sklypą ir dar toliau. B. atstovai pažymėjo, kad šis projektas dar nėra patvirtintas ir nėra aišku, kada jis bus patvirtintas ir vykdomas. Anot V. G., UAB „A.“ vadovų tokia informacija netenkino, nes UAB „A.“ planavo 2018 metais pradėti minėtų statinių statybą. Žinodami, kad nėra aišku, kada bus vykdomas minėtas B. investicinis projektas, UAB „A.“ vadovybė (tarp jų ir jis) nusprendė parengti antžeminių elektros kabelių demontavimo ir požeminių kabelių sumontavimo, minėtame žemės sklype, kad būtų galima pradėti statinių statybą 2018 metais. Sutarties pagrindu tarp UAB „A.“ ir UAB „E.“ buvo parengtas projektas demontuoti antžemines elektros linijas būtent toje vietoje, kur bus statomi statiniai, ir nuvesti laikiną požeminę elektros liniją iki tol, kol B. įvykdys jo jau minėtą projektą. V. G. patvirtino, kad UAB „A.“ buvo svarbu, jog ši elektros linija nebūtų nuolatinė, o tik laikina, ir būtų įgyvendintas B. projektas, nes UAB „A.“ vėliau planuoja statyti ir daugiau statinių minėtame žemės sklype. V. G. prisiminė, kad 2018-11-22 dalyvaudamas viešame UAB „E.“ parengto projekto svarstyme ( - ) sužinojo, kad B. turi planų nevykdyti minėto projekto, kurio metu elektros linija būtų nutiesta aplink žemės sklypą, o planuoja elektros liniją rekonstruoti nuo UAB „E.“ projekto. Tokiu atveju elektros linija būtų rekonstruota (išmontuota antžeminė ir pavesta požeminė elektros linija) nuo to taško, nuo kurio pasibaigtų UAB „E.“ projekto metu sumontuota linija, kuri iš numatytos laikinos taptų nuolatine, taip UAB „A.“ iškiltų problemų statant kitus statinius šiame žemės sklype, kuriuos yra planuojama statyti vėliau, nes negalima statyti statinių ant požeminės elektros linijos. V. G. nurodė, kad informavo apie tai V. P.. UAB „A.“ netenkino naujai sužinoti B. planai dėl elektros linijų rekonstravimo, todėl nutarė su V. P. dar kartą susitikti su B. atstovais ir sužinoti, kaip yra iš tikrųjų, kurį projektą B. ketina vykdyti: ar tą, kurio metu elektros linija būtų rekonstruota aplink žemės sklypą; ar tą, kurio metu elektros linija būtų rekonstruota nuo UAB „E.“ projekto. Jiedu sutarė su V. P., kad jis suorganizuos panašų susitikimą su B. atstovais, kaip ir praeitą kartą (T. 4, b. l. 157-161). Iš minėtų parodymų (juos V. G. patvirtino ir vėlesnių 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. liepos 12 d. apklausų metu) matyti, kad pagrindinis 2018 m. gruodžio 4 d. susitikimo su B. atstovais tikslas buvo būtent B. investicinio projekto Nr. ( - ), kuriuo buvo suinteresuoti UAB „A.“ vadovai, kurių netenkino pakitę B. planai, aptarimas ir sprendimą dėl šio sutikimo tikslingumo V. G. priėmė ne savo vieno iniciatyva. Anot V. G., jis, V. P. ir K. B. nusprendė, kad reiktų daugiau sužinoti apie šį projektą, jo įgyvendinimo terminus ir pan., nes jiems šis projektas buvo aktualus dėl planuojamų statybų.

8820.

89Kaltinamasis K. B., duodamas parodymus teisme, 2018 m. gruodžio 4 d. susitikime aptartą projektą apibūdino, kaip didelės apimties, susijusį su elektros kabelio antžeminės linijos modeliavimu, nuo kurio, anot jo, priklausė jų įmonės galimybė „toliau sėkmingai vystyti savo projektą“. Anot K. B., dar pirmojo susitikimo su AB „B.“ darbuotojais metu UAB „C.“ ir „A.“ atstovai išsiaiškino, kaip ir ką jie (AB „B.“) planuoja, be to, sužinojo, kad tai didelės apimties projektas, kuris apima ne tik jų įmonės sklypą. K. B. teigimu, pirmojo susitikimo metu paaiškėjo, kad projektas greitai neišsispręs, nes reikia daug pinigų, o B. neapsisprendė, kaip jį vykdyti, tiesiog pasiūlė keletą variantų, kaip išspręsti dabartinę situaciją, „palengvinant gyvenimą“. UAB „C.“ pasisamdė projektuotojus požeminei linijai suprojektuoti, kad galėtų vykdyti įmonės suplanuotus darbus. Kai susiprojektavo liniją, pasitvirtino servitutus, buvo viešas svarstymas savivaldybėje. Tada jie (UAB „C.“ ir „A.“ vadovai) sužinojo, kad ta linija, kurią susiprojektavo, bus nebe laikina, o pastovi. K. B. teisme nurodė, kad būtent dėl to nusprendė surengti antrąjį susitikimą su AB „B.“ atstovais. Iš K. B. parodymų matyti, kad V. G. per E. V. suorganizavo susitikimą su už projektą atsakingais B. darbuotojais, tačiau sprendimas surengti susitikimą dėl tolimesnių B. buvo ne V. G., o UAB „A.“ vadovų. K. B. teigimu: „tuo pagrindu priėmėme sprendimą pakviesti tuos žmonės pas save“ (T. 5, b. l. 77-79).

9021.

91Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojais 2018 m. gruodžio 4 d. susitikime dalyvavę AB „B.“ atstovai – J. A., R. G., S. L. ir E. V. patvirtino, kad pagrindinė pokalbio su UAB „C.“ vadovais ir vyriausiuoju inžinieriumi tema buvo būtent B. investicinis projektas Nr. ( - ). Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad buvo ne tik domimasi projekto eiga, tačiau išsakomi lūkesčiai ir prašoma B. atstovų, kad šis investicinis projektas, kuris tuo metu buvo planavimo stadijoje, būtų palankus UAB „A.“, t. y. kad pačios įmonės suprojektuota atkarpa (projekto Nr. ( - )) būtų laikina, o pastovi linija eitų aplink įmonei priklausantį žemės sklypą. Minėti liudytojai paaiškino, kodėl UAB „A.“ delsė sudaryti sutartį su B. dėl projekto Nr. ( - ). Pagal numatytą B. tvarką, UAB „A.“, sudarius sutartį su B., turėtų sumokėti 40 procentų darbų kainos, o B. padengtų 60 procentų darbų kainos. Verslo klientas (šiuo atveju UAB „A.“) 40 procentų darbų vertės sumą, kuri sudarė 20 893,58 Eur (T. 2, b. l. 26-28), turėjo sumokėti B. prieš pradedant projekto darbus. UAB „A.“ iki 2018-12-04 susitikimo nebuvo sudariusi sutarties su B. ir sumokėjusi minėtų 40 procentų darbų vertės. Tuo atveju, jeigu B. būtų patvirtinusi sprendinį tiesti požemines elektros linijas aplink sklypą, o ne nuo projekto Nr. ( - ) metu sukabeliuotos atkarpos, visus šio projekto darbus (projektavimo ir elektros linijų tiesimo) savo lėšomis turėtų atlikti B.. Vadinasi, linijos įdiegimas būtų apmokamas iš B., t. y. valstybės lėšų ir tame žemės sklype be apribojimų ir papildomų investicijų galima būtų statyti įmonės numatytus pastatus.

9222.

93Apklausiamas teisme liudytojas J. A., tuo metu ėjęs AB „B.“ ( - ) komandos projektų vadovo pareigas ir buvęs B. investicinio projekto Nr. ( - ) vadovu, parodė, kad UAB „C.“ buvo svarbus šio projekto vykdymas, jie norėjo sužinoti, kada jis bus įgyvendintas. 2018 m. gruodžio 4 d. susitikimo metu gal buvo prašoma, kad naujojo vartotojo kabelis būtų laikinas. Anot liudytojo: „tai buvo jų (UAB „C.“ atstovų) noras“ (T.5, b. l. 85). J. A. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 2, b. l. 48-51), kuriuose teigė, kad tuo metu, kai vyko susitikimas su UAB “C.” vadovais, B. buvo atidavusi užduotį projektuotojui parengti oro linijos rekonstrukcijos projektą Nr. ( - ) žemės sklype, esančiame ( - ), t. y. tame pačiame žemės sklype, kur turėtų stovėti UAB „A.“ pastatai. Projektuotojas buvo pateikęs sprendinį nutiesti požeminį kabelį aplink žemės sklypą ir demontuoti oro kabelius einančius per šį žemės sklypą, tačiau gavus informacijos, kad UAB „A.“ yra parengtas projektas Nr. ( - ), projektuotojas pateikė naują sprendinį, kad kabelių linijos rekonstrukcija būtų tęsiama nuo UAB „A.“ projekto Nr. ( - ) metu sukabeliuotos atkarpos, o ne aplink paminėtą žemės sklypą. Projektą Nr. ( - ) rengė B. projektuotojas ir rangovas. Liudytojas J. A. pažymėjo, kad susitikimo su UAB „A.“ vadovybe metu projektas Nr. ( - ) buvo planavimo stadijoje ir sprendimai dėl jo dar nebuvo priimti, o projektas Nr. ( - ) buvo jau suderintas, tačiau darbai nepradėti vykdyti dėl to, kad UAB „A.“ nebuvo sumokėjusi B. 40 procentų šio projekto darbų kainos. Liudytojas J. A. taip pat teigė, kad B. projektuotojui atlikus visus reikiamus darbus ir galutinai parengus projektą Nr. ( - ), sprendimą dėl šio projekto sprendinių priims J. A. ir R. G..

9423.

95Liudytojo J. A. parodymai esminėse detalėse sutampa su liudytojos S. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos liudytoja teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino kaip teisingus, o būtent, kad 2018-12-04 susitikimo su kaltinamaisiais metu buvo kalbėta apie tai, ar dar galima projektą pakeisti, kad jis būtų palankus UAB „C.“. Buvo lūkestis, kad informuotų klientą, kai turės investicinio projekto planą, kad darydami investicinį projektą atsižvelgtų į klientų interesą bei kad tinklą „sukabeliuotų“ taip, kaip šiems palanku. Pažadų, susitarimų nebuvo. „C.“ interesas buvo, kad į sklypą kabelinė liniją neįeitų, kad investicinį projektą tiestų aplink sklypą (T. 2, b. l. 53-57).

9624.

97Liudytoja E. V. teisme parodė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. susitikime su UAB „C.“ vadovybe kalba iš esmės ėjo ne apie pačios įmonės suprojektuotos linijos pajungimą (projektas Nr. ( - )), bet apie didelį AB „B.“ projektą (B. investicinis projektas Nr. ( - )), kurio metu bus atliekama linijos rekonstrukcija, daroma požeminė linija, kuri tęsis daug kilometrų. Tą liniją, kuri ėjo pro jų (UAB „C.“) sklypą, jie po pirmojo susitikimo su AB „B.“ darbuotojais, kurio metu dalyvavo ji ir E. K., patys susikabeliavo. Jiems (UAB „A.“) reikėjo skubiai, todėl jie patys darė projektą ir viską atliko savo lėšomis, tačiau tikėjosi, kad, kai AB „B.“ rekonstruos liniją, kabelis bus vedamas aplink, o ne per jų sklypą, kad vėliau jie galėtų ta teritorija naudotis. Liudytojos teigimu, klientas iš kažkur sužinojo, kad projektas vyksta ne taip ir nebus vedama linija aplink sklypą. Kadangi kabelis buvo paklotas po sklypu, buvo nuspręsta liniją vesti tiesiai, siekiant sutaupyti atstumą. Jų tai netenkino, nes planavo statyti kažkokį pastatą, o ant kabelio statyti negalima, todėl jie prašė pasidomėti, ar taip bus ar ne, nes tuo metu vyko projekto Nr. ( - ) derinimas, jis dar nebuvo galutinai pavirtintas. Šį klausimą sprendė projektuotojas, kuris rengė projektą, ir projekto vadovas, kuriuo buvo J. A.. Anot liudytojos E. V., antrojo susitikimo metu nebuvo derinamas UAB „C.“ projektas Nr. ( - ), nes jis jau buvo padarytas, viskas buvo sutvarkyta. Liudytoja teigė: „kalba buvo apie mūsų (AB „B.“) projektą ir apie tai, kaip mes jį įgyvendinsime“. Ji klientą buvo informavusi, kad atsiveš kolegas, kurie su tuo dirba. Anot E. V., susitikimo metu buvo išreikštas prašymas, kad B. projektas būtų vykdomas taip, kaip klientui parankiau, t. y. aplink jų žemės sklypą. UAB „C.“ atstovai tiesiogiai nesakė žodžio „prašau“, bet kalbėjo, kad jiems reikia, jog eitų aplinkui. Liudytoja suprato, kad jiems reikia, kad taip būtų daroma (T. 5, b. l. 102-105).

9825.

99Skirtingai nei teigiama nuteistojo V. G. apeliaciniame skunde, jo bei išteisintųjų gynėjo atsiliepime į prokurorės skundą, liudytojos E. V. parodymai patvirtina, kad UAB „A.“ atstovams nebuvo svarbus linijos tiesimo greitis, jiems buvo aktualus ne terminas, o pats faktas, nes jie norėjo toje teritorijoje vykdyti statybas, o pastovus elektros kabelis jiems tai trukdė. Atsakydama į kaltinamojo V. P. klausimą, teisme liudytoja E. V. paaiškino, kad įvedus liniją aplink UAB „C.“ žemės sklypą, B. atjungtų kabelį, einantį per jų teritoriją, ir statyboms kliūčių neliktų. E. V. taip pat parodė, kad nors direktorius V. P. tiesiogiai nesakė, kad už tai atsilygins, tačiau paimdamas AB „B.“ suvenyrą pasakė, kad irgi turi dovanėlę. Anot liudytojos, ji tokios dovanos nesitikėjo, niekas tokių dovanų nedovanodavo (T. 5, b. l. 105).

10026.

101Liudytoja R. G. parodė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. susitikimo, vykusio UAB „C.“, tikslas buvo peržiūrėti ir aptarti projektą, kurį vykdė AB „B.“. Projektas Nr. ( - ) buvo susijęs su oro linijos kabeliavimu, tai buvo investicinis projektas, kurį planavo įtraukti į investicinius planus ir vykdyti AB „B.“ lėšomis. Susitikimo metu projektas buvo dar nepatvirtintas, jis buvo planavimo stadijoje. Susitikime buvo kalbama apie tai, kaip projektas bus derinamas, kokia bus naujos kabelinės linijos trasa. Iš suinteresuotos pusės buvo noras, kad AB „B.“ savo lėšomis iškeltų esamą oro liniją ir sukabeliuotų, neįžengiant į žemės sklypą, kuris priklauso minėtai įmonei. Investiciniai planai vykdomi AB „B.“, t. y. valstybės lėšomis. Derinant projektą, įmonė UAB „C.“ buvo suplanavusi dalį linijos vykdyti savo lėšomis, nes jiems reikėjo į savo objektą įvesti kabelį, todėl planuojant investicinį projektą jo kelias buvo pakeistas. Pasak liudytojos, būtent dėl to 2018 m. gruodžio 4 d. susitikimo metu buvo kalbėta, kaip dar galima būtų jį pakeisti, kad projektas būtų palankus minėtai įmonei (T. 5, b. l. 155-160).

10227.

103Išteisintieji, gindamiesi nuo pareikšto kaltinimo, laikėsi pozicijos, kad nė vienas iš susitikime dalyvavusių B. darbuotojų neturėjo jokių įgaliojimų priimti bet kokius sprendimus dėl aptariamo investicinio projekto vykdymo, o kai kurie iš jų (S. L.) net nesuvokė jo esmės, UAB „A.“ vadovai tai suprato, todėl mėginti paveikti susitikime dalyvavusius B. darbuotojus, kad šie kaip nors paveiktų investicinio projekto vykdymą, buvo nelogiška ir neperspektyvu ir tai nebuvo daroma. Atsakant į šį argumentą, pastebėtina, kad iš byloje esančių B. pateiktų dokumentų matyti, jog AB „B.“ (B.) valdo „F.“ grupė, t. y. valstybės kapitalo energetikos įmonių grupė, kurios akcininko teises ir pareigas įgyvendina G.. B. skirsto elektrą ir dujas bei prižiūri skirstomuosius tinklus, rūpinasi tinklų gedimų šalinimu ir naujų klientų prijungimu, yra visuomeninis elektros energijos tiekėjas ir skirstytojas, atliekantis garantinį elektros tiekimą, tinklų įvedimą, elektros skirstymo tinklų eksploatavimą, priežiūrą, valdymą ir plėtrą (1 t., b. l. 14-33). Liudytoja R. G. nuo 2018-05-15 buvo B. ( - ) skyriaus vadovė (T. 2, b. l. 104-106), į kurios pareigas be kita ko įėjo naujų vartotojų, elektros ir dujų įrenginių prijungimo organizavimas, koordinavimas ir vykdymas, savalaikis jo įgyvendinimo užtikrinimas, taip pat projektavimo užduočių projektuotojams organizavimas, koordinavimas, projektų derinimas ir tvirtinimas, užduočių metiniam projektavimui rengimas. Ji veikė skyriaus vardu, atstovavo bendrovei palaikant santykius su kitais struktūriniais padaliniais, komercinėmis organizacijomis ir valdžios institucijomis, atsakingomis už komercinę veiklą priskirtos kompetencijos ribose (T.2, b. l. 107-108). Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojos E. V., B. ( - ) vadybininkės, įgaliojimai apėmė dalyvavimą priimant sprendimus, susijusius su kliento poreikių tenkinimu (T. 2, b. l. 117-118, 119-120). Liudytojas J. A. – B. ( - ) komandos projektų vadovas, turėjo įgaliojimus derinti elektros ir dujų tinklų naujos statybos ir rekonstravimo projektus; organizuoti ir koordinuoti projektavimo užduotis projektuotojams, derinti ir tvirtinti projektus, rengti užduotis metiniam projektavimui; dalyvauti nuolatinėje statybos komisijoje ir gauti statybos leidimą (T. 2, b. l. 109-110. 115-116). Liudytoja S. L. buvo l. e. p. B. ( - ) komandos vadovė, turinti įgaliojimus, derinti dujų bei elektros tinklų naujos statybos ir rekonstravimo projektus; organizuoti ir koordinuoti projektavimo užduotis projektuotojams, derinti ir tvirtinti projektus, rengti užduotis metiniam projektavimui ir vykdyti jų kontrolę (T. 2, b. l. 96,100-101).

10428.

105Iš liudytojo J. A. parodymų matyti, kad 2018 m. pabaigoje jis dirbo AB „B.“ ( - ) komandos projektų vadovu ir jo pagrindinės pareigos ir atsakomybė buvo investicinių projektų valdymas; investicinių projektų derinimas; komunikacija su projektų rengėjais ir projektų rangovais. Jo tiesioginė vadovė buvo B. ( - ) komandos projektų vadovė S. L.. B. ( - ) skyriaus vadovė – R. G. tuo metu buvo S. L. tiesioginė vadovė. Liudytojas J. A. nurodė, kad B. projektuotojui atlikus visus reikiamus darbus ir galutinai parengus projektą Nr. ( - ), sprendimą dėl šio projekto sprendinių priims J. A. ir R. G. (T.2, b. l. 48-51).

10629.

107Liudytoja R. G. teisme parodė, kad investicinius planus tvirtina B. valdyba, o projektų rengimas ir vykdymas jos skyriaus atsakomybė. Anot liudytojos, susitikimo dienai projektas nebuvo patvirtintas, bet buvo B. planuose. Buvo atiduotas projektuotojui, kuris dėliojo jo įgyvendinimo scenarijus. Jos skyriuje buvo žmogus, kuris buvo atsakingas už to projekto vykdymą – J. A.. 2018 m. gruodžio 4 d. susitikime jie dėliojo scenarijus, o kliento lūkestis buvo, kad projektas eitų, tiesiant liniją aplink sklypą (T. 5, b. l. 155-160). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. paaiškino, kad projekto Nr. ( - ) vadovas – B. ( - ) vadovas J. A.. Šį projektą rengia B. metinis projektuotojas UAB „D.“ pagal B. pateikta užduotį. Sprendimus dėl šio projekto (Nr. ( - )) sprendinio pagal kompetenciją priima bei šį projektą tvirtins J. A.. Iškilus problemoms, ar kažkokiems klausimams dėl šio projekto, tai prieš priimdamas sprendimus J. A. juos neretai suderina su R. G., kaip B. ( - ) skyriaus vadove (T. 2, b. l. 19-12).

10830.

109Įvertinus aptartų įrodymų visumą, akivaizdu, kad 2018 m. gruodžio 4 d. susitikime dalyvavusių B. atstovų pozicija ir veiksmai, vykdant savo įgaliojimus, pagal kuriuos jie buvo atsakingi taip pat ir už projektavimo užduočių projektuotojams organizavimą, koordinavimą, projektų derinimą, tvirtinimą, užduočių metiniam projektavimui rengimą, neabejotinai buvo svarbūs sprendimo dėl B. investicinio projekto Nr. ( - ) tolimesnės eigos, palankios arba nepalankios UAB „A.“ priėmimui, tai įmonės vadovai ir vyriausiasis inžinierius suprato, nes dar prieš atvykstant B. atstovams V. G. E. V. elektroniniu laišku buvo informuotas, kokie darbuotojai be jos atvyks į susitikimą ir kokios minėtų asmenų pareigos. Tai matyti iš 2018-11-30 jam E. V. elektroniniu paštu siųsto laiško „Dėl susitikimo 12.04 dieną 10:30 val.“ (T. 3, b. l. 5). 2018-12-03 V. G., atsakydamas į šį laišką, kopijas išsiuntė įmonės generaliniam direktoriui ir už įmonės plėtrą atsakingam vadovui (tai, kad iš anksto žinojo, jog atvyks keli B. atstovai, teisme patvirtino ir išteisintieji). E. V. 2018-12-04 elektroniniu laišku kolegoms pranešė, kad susitikime dėl projektų Nr. ( - ) ir ( - ) aptarimo, dalyvaus UAB „A.“ vadovas; reikia pasiruošti atsakyti į klausimus: kaip greitai atliksime darbus po atmokėjimo ( - ), kaip suprojektuota linijos rekonstrukcija einanti pro jų sklypą pagal projektą Nr. ( - )“). Savo 2018-11-28 laiške R. G. E. V. nurodo, kodėl klientas (UAB „A.“) nesumoka įmokos: „kai buvome pas klientą kartu su E. K. 2018.09.20, buvo kalbėta, apie didįjį B. projektą ( - ), kurio metu bus rekonstruojama linija. Klientas sakė, kad elektros jiems reikia skubiai ir nelauks, kol mes atliksime rekonstrukciją. Per kliento sklypą eina oro linija, stovi atramos, kurios bus naikinamos elektros įvedimo metu. Su klientu buvo kalbėta, kad laikinai B. koreguoja rekonstrukcijos projektą, jų liniją einančią per sklypą paliks, kaip yra numatyta, ir nežada jos atjungti. Man reikia nuraminti klientą, gal net dar kartą pas juos nuvykti su kažkuo, kas atsakingas už rekonstrukcijos projektą.“ (T. 2, b. l. 18). R. G. siųsto elektroninio laiško E. V. tekstas: „Sveiki E. kol kas tikslių rekonstrukcijos planų 2019-2020 metams neturime, todėl kol planas nebus patvirtintas tai geriau klientui nieko nežadėti. Beje, ar linija bus rekonstruojama, planuojama, remiantis linijos patikimumo metodika ir mes atsižvelgiam tik į patikimumo rodiklius“. E. V. siųstame elektroniame laiške R. G. rašoma: „Aš suprantu, kad klientui tik reikia, kad vėliau, kai jau bus rekonstruojama pagal ( - ), būtų padaryta taip kaip prižadėjom. Jie iš kažkur labai daug žino apie šį projektą, gal bendrauja su projektuotojais, nežinau. Jie elektrą įsives už tai sumokės, jiems labai yra skubu, tik nenori, kad einanti linija per sklypo vidurį liktų visiems laikams. Gal reikėtų pažiūrėti kaip yra suprojektuota, pateikti jiems schemą, kaip numatyta daryti aplink jų sklypą ir viskas. Jie pasirašo, susimoka ir dirbam. Mūsų projektas gali būti vykdomas ne būtinai 2019 ar 2020, tik reikia aiškumo, kaip suprojektuota“ (T. 2, b. l. 17-23).

11031.

111B. darbuotojų (liudytojų J. A., E. V., S. L., R. G.) ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai vienareikšmiškai patvirtina tai, kad 2018 m. gruodžio 4 d. susitikimo metu UAB „A.“ atstovai, prieš tai sužinoję, kad sprendimai dėl projekto Nr. ( - ) tolimesnės eigos dar nėra priimti, be to, prieš pat susitikimą iš E. V. sužinoję, kad į įmonę atvyks „atsakingi už rekonstrukcijos projektą“ asmenys, kurių turimus įgaliojimus buvo prašoma nurodyti ir susitikimo pradžioje, bandė įtikinti į įmonę atvykusius B. darbuotojus, tarp jų ir už projekto Nr. ( - ) sprendinius atsakingą projekto vadovą bei jo tiesioginę vadovę, taip pat ( - ) skyriaus vadovę, atsakingą už projektavimo užduočių projektuotojams organizavimą, koordinavimą, projektų derinimą ir tvirtinimą, užduočių metiniam projektavimui rengimą, kad B. turėtų vykdyti projektą Nr. ( - ), tiesdama kabelį aplink žemės sklypą, esantį ( - ), o ne nuo projekto Nr. ( - ) metu sukabeliuotos atkarpos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad minėtas klausimas buvo itin svarbus įmonei, nes tuo atveju, jeigu AB „B.“ būtų patvirtinusi sprendinius tiesti požemines elektros linijas aplink UAB „A.“ priklausantį žemės sklypą, o ne nuo projekto Nr. ( - ) metu sukabeliuotos atkarpos, visus šio projekto darbus – projektavimo ir elektros linijų tiesimo, savo lėšomis, t. y. valstybės lėšomis, būtų atlikusi B.. Be to, kaip nurodė pats V. G., UAB „A.“ buvo svarbu, kad ši elektros linija nebūtų nuolatinė, o tik laikina, ir būtų įgyvendintas B. projektas, nes UAB „A.“ vėliau planavo statyti ir daugiau statinių minėtame žemės sklype. Bylos įrodomieji duomenys patvirtina, kad UAB „A.“ netenkino naujai sužinoti B. planai dėl elektros linijų rekonstravimo, todėl įmonės vadovai ir vyriausiasis inžinierius nutarė dar kartą susitikti su B. atstovais ir ne tik sužinoti, kurį projektą B. ketina vykdyti, tačiau išsakyti B. atstovams savo lūkesčius ir bandyti paveikti šiuos dėl įmonei palankios B. investicinio projekto Nr. ( - ) tolimesnės eigos. Anot liudytojo J. A., tuo atveju, jeigu B. būtų atidavusi užduotį projektuotojui parengti oro linijos rekonstrukcijos projektą Nr. ( - ) UAB „A.“ žemės sklype, projektuotojas būtų pateikęs sprendinį nutiesti požeminį kabelį aplink žemės sklypą ir demontuoti oro kabelius einančius per šį žemės sklypą, tuo pašalinant kliūtis įmonės planuojamoms statyboms. Akivaizdu, kad tokie strateginiai klausimai buvo aktualūs ir svarbūs įmonės generaliniam direktoriui V. P. ir už įmonės plėtrą tiesiogiai atsakingam direktoriui K. B., kurio teigimu, būtent jis buvo atsakingas įmonėje už šį projektą bei už statybas. (T. 5, b. l. 77-79). Projekto Nr. ( - ) reikšmingumą įmonei patvirtina ir tai, kad įmonėje buvo suorganizuoti du susitikimai su B. darbuotojais šiuo klausimu ir abiejuose be V. G., dalyvavo ir įmonės direktorius bei direktorius įmonės plėtrai. Kaip matyti iš aukščiau aptartų parodymų, būtent po to, kai UAB „A.“ gavo informacijos apie tai, kad B. projektas Nr. ( - ) gali pakrypti jiems nepalankia linkme, nes UAB „A.“ parengus projektą Nr. ( - ) projektuotojas pateikė naują sprendinį, kad kabelių linijos rekonstrukcija būtų tęsiama nuo UAB „A.“ projekto Nr. ( - ) metu sukabeliuotos atkarpos, o ne aplink paminėtą žemės sklypą, buvo inicijuotas antrasis susitikimas, kurio metu B. darbuotojams buvo įteikti dovanų maišeliuose sudėti pinigai ir kitos materialinės vertybės.

11232.

113Kaltinamieji teisme akcentavo, kad svečiams įteikė kalėdines dovanas, nes įmonėje buvo tokia sena tradicija švenčių proga pasveikinti verslo partnerius, ir, anot V. P., 2018 m. gruodžio 4 d. susitikime tvyrojo šventinė nuotaika. Atsakant į šį argumentą pastebėtina, kad šis susitikimas buvo organizuojamas dar lapkričio mėnesį, įmonės atstovams sužinojus apie tai, kad B. investicinis projektas Nr. ( - ) gali būti projektuojamas jiems nepalankia eiga, o įvyko iki švenčių likus dar trims savaitėms. V. P. nurodė, kad jų veiksmai buvo atsakas į jam R. G. įteiktą dovaną, tačiau pastebėtina, kad V. P., kaip įmonės vadovas, gavo reprezentacinę B. dovaną su įmonės logotipu, gi iš kiekvienam B. darbuotojų įteiktų UAB „A.“ dovanų maišelių turinio įmonę reprezentavo tik įmonės logotipu pažymėtas kalendorius, kai kitas maišelių turinys, kurį sudarė į tris dalis padalinti 1 500 Eur ir dovanos (alkoholis ir maisto produktai), kurių bendra suma buvo 169,59 Eur, su įmonės reprezentavimu neturėjo nieko bendro. Liudytoja S. L. pažymėjo, kad ir B. yra įprasta praktika, kai klientai ir B. atstovai apsikeičia reprezentacinėmis dovanėlėmis dalykinių susitikimų metu, tad gavusi dovanų maišelį, ji to nesureikšmino, manė, kad ten reprezentacinės dovanos, tačiau pagal B. vidinę tvarką, jeigu dalykinių susitikimų metu yra gaunamos brangesnės nei 30 eurų dovanos arba alkoholiniai gėrimai, tai jos turi būti perduotos B. Prevencijos skyriui.

11433.

115Nagrinėjamu atveju, sprendžiant ar B. darbuotojams, UAB „A.“ atstovo V. G. kvietimu atvykusiems į dalykinį susitikimą su įmonės vadovybe įmonės patalpose įteiktos materialinės vertybės laikytinos kyšiu, svarbu tai, kad susitikimo metu šeimininkai išsakė savo lūkesčius ir norus, jog B. projektas būtų vykdomas jų vadovaujamai ir atstovaujamai įmonei palankesniu būdu, t. y. požeminis kabelis būtų tiesiamas aplink įmonei priklausantį žemės sklypą, o ne nuo UAB „A.“ parengto projekto Nr. ( - ) sukabeliuotos atkarpos, kuri būtų laikina, o ne pastovi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek iš ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustų B. darbuotojų parodymų matyti, kad 2018 m. gruodžio 4 d. susitikimas buvo dalykinis, visi kaltinamieji buvo aktyvūs pokalbio, kurio pagrindinis tikslas – įmonei palakaus B. sprendimo priėmimas – dalyviai ir niekas iš keturių B. darbuotojų jame neva tvyrojusios šventinės atmosferos neminėjo. Minėtą sąsają su šventėmis paneigia ir E. V. bei buvusios minėto projekto vadovo E. K. parodymai apie tai, kad dar 2018 m. rudenį vykusio susitikimo su UAB „A.“ vadovais metu buvo kalbama apie B. investicinį projektą Nr. ( - ) ir susitikimui pasibaigus B. atstovai iš šeimininkų gavo dovanų – alkoholinių gėrimų. Anot liudytojos E. V., tada ji informavo UAB „A.“ darbuotoją V. G., kad tokių dovanų priimti negali bei įspėjo, kad apie didesnės nei 30 Eur vertės dovanas turi pranešti B. Prevencijos skyriui, tačiau, kaip nustatyta byloje, šių įspėjimų paisoma nebuvo. Iš minėtų E. V. parodymų matyti ir tai, kad nagrinėjamu atveju materialinės vertybės B. darbuotojams buvo teikiamos ne pirmą kartą, jas siejant ne su už trijų savaičių įvyksiančiomis šventėmis, o su įmonei UAB „A.“ palankaus sprendimo priėmimu.

11634.

117Aptarti įrodomieji bylos duomenys patvirtina, kad susitikime dalyvavę UAB „C. ir UAB „A.“ atstovai, pirmiausia, generalinis direktorius ir už įmonės plėtrą atsakingas direktorius, buvo suinteresuoti teisėtu pareigūnų veikimu, sprendžiant klausimą dėl tolimesnės įmonei naudingos B. projekto Nr. ( - ) eigos. Nors teisme buvo teigiama, kad V. P. ir K. B., o iš esmės ir V. G. buvo abejingi šio projekto eigai, kad jiems jis buvo neaktualus, nes jau buvo susiprojektavę savo kabelį, einantį per žemės sklypą ir tik norėjo aptarti projekto Nr. ( - ) terminus, tačiau visą šiuo klausimu reikalingą informaciją V. G. galėjo betarpiškai sužinoti iš vadybininkės E. V. ir tam nebūtų reikėję rengti vadovų susitikimo su už projekto Nr. ( - ) rengimą ir derinimą atsakingais AB „B.“ darbuotojais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, projekto Nr. ( - ) sąlygos buvo suderintos dar iki 2018 m. gruodžio 4 d., tačiau UAB „A.“ delsė pasirašyti su B. sutartį ir sumokėti joje numatytą savo dalį pinigų sumos (20 893,58 Eur). Akivaizdu, kad dėl tokio klausimo kviesti už B. projektus atsakingus darbuotojus, iš kurių J. A. buvo konkrečiai atsakingas už projekto Nr. ( - ) rengimą ir derinimą, S. L. – laikinai ėjo jo vadovės pareigas, o R. G. tuo metu buvo B. ( - ) skyriaus vadovė ir S. L. tiesioginė vadovė, atsakinga už projektų organizavimą, koordinavimą, derinimą ir tvirtinimą, nebuvo poreikio. Svarbu ir tai, kad V. P. bei K. B., kurie teigė, kad tik dėl informacijos gavimo buvo atėję į 2018 m. gruodžio 4 d. susitikimą ir nesiekė papirkti B. darbuotojų, nes tai buvo tik V. G. sumanymas, susitikimo pabaigoje netikėtai kartu su V. G. paliko svečius ir visi trys vienu metu grįžo pas fojė lūkuriuojančius B. atstovus su dovanų maišeliais, kuriuos visi trys įteikė valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims.

11835.

119Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi visumą byloje surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, taip pat ir išteisintųjų parodymus, kad jie žinojo, jog dovanų maišeliuose buvo iš parduotuvės „Ispaniškas maistas“ nupirkti alkoholiniai gėrimai ir maisto produktai, sprendžia, kad visi trys UAB „C. ir UAB „A.“ atstovai, kaltinti šioje byloje, bendrais veiksmais davė kyšį kaltinime nurodytiems B. darbuotojams, susidedantį iš 169,59 Eur vertės maisto produktų. Be to, teisėjų kolegijos manymu, netiesioginių įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad ne tik V. G., bet ir V. P. bei K. B. kalti dėl jų, kaip bendrininkų, kyšio dalies, susidedančios iš 1 500 Eur grynųjų pinigų, davimo B. atstovams J. A., R. G. ir E. V..

12036.

121Kaip jau minėta, išteisintieji neigė žinoję, kad jų B. darbuotojams įteiktuose maišeliuose buvo ir pinigų, o V. G. parodė, kad jis vienas, neinformavęs vadovų V. P. ir K. B., įdėjo į tris maišelius po 500 Eur savo iniciatyva, tačiau tokius parodymus paneigia nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Ankstesnėse motyvuojamosios nuosprendžio dalies punktuose yra aptartos aplinkybės, kurios pagrindžia tai, kad V. P. ir K. B. turėjo interesą ir siekė, kad valstybės tarnautojams prilyginti asmenys, atliktų jų – kyšio davėjų – pageidaujamus veiksmus, kuriuos jie išreiškė 2018 m. gruodžio 4 d. susitikime, išsakydami lūkesčius ir pageidavimus, kad nuolatinė elektros linija pagal projektą Nr. ( - ) eitų aplink įmonei priklausantį žemės sklypą. Iš V. G. aptartų parodymų matyti, kad nors jis buvo aktyvus rengiant susitikimus su B. darbuotojais, renkant informaciją apie projektą, jo technines detales, tačiau, kaip nurodė pats nuteistasis, ją pateikdavo generaliniam direktoriui V. P., su kuriuo kartu nutardavo dėl susitikimų su B. atstovais rengimo tikslingumo: „Sutarėme su V. P., kad suorganizuosiu panašų susitikimą su B. atstovais, kaip ir praeitą kartą“ (T. 4, b l. 157-161). V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo, kaip vadovo, pagrindinis tikslas buvo, jog suplanuoti statiniai būtų pastatyti laiku ir darbai nevėluotų, todėl ir buvo V. G. pavedęs išspręsti šią problemą dėl elektros linijų be kurių rekonstravimo nebūtų buvę įmanoma laiku pradėti ir užbaigti statybos darbų (T. 4, b. l. 98-101). Nors V. P. teisme teigė, kad tai, jog B. darbuotojams buvo paruoštos dovanos, jam buvo netikėtumas, tačiau iš V. G. parodymų matyti, kad tiek V. P., tiek K. B. žinojo apie tai, jog prieš susitikimą jis buvo paruošęs tris dovanėles B. atstovams (minėtas dėžutes su maisto produktais ir C. firminius kalendorius). Liudytoja E. V. teisme parodė, kad priimdamas B. reprezentacinę dovaną, V. P. pasakė, kad ir jis turi svečiams dovanų. Apie tai, kad V. G. susitikimo išvakarėse atsiklausė dėl dovanų iš B. atvykstantiems trims atstovams, patvirtino ir K. B.. Pastarasis taip pat parodė, kad buvo atsakingas už projektą, už statybas ir tvirtino, kad V. G. jį informuodavo apie visus esminius klausimus. Be to, kaip jau minėta, K. B. ne tik buvo atsakingas už šį projektą, tačiau, jo paties teigimu, įmonėje buvo atsakingas ir už dovanas verslo partneriams, pats duodavo nurodymus darbuotojams, taip pat ir V. G., kokias prekes, kokius kiekius ir iš kokio tiekėjo tikslinga įsigyti. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių (nors ir pagrįstas teiginys, kad minėti pokalbiai yra užfiksuoti jau po įvykio), vis dėlto, matyti, kad K. B. ir V. P. turėjo ne tik tradiciją teikti dovanas verslo partneriams, tačiau ir tarpusavyje aptarti bei suderinti tarpusavyje dovanų įteikimo tikslingumą ir detales, kam ir kokias konkrečias dovanas teikti, kiek pinigų įdėti ir pan. (T. 4, b. l. 34-35). Pats V. G. apklaustas įtariamuoju, patvirtino, kad ne jis rūpinosi (buvo atsakingas) dovanų užsakymu, įsigijimu, jų kiekiu, turiniu ir pan. Be to, pastarojo teigimu, ne jis rūpinosi, kokiems verslo partneriams jos bus dovanojamos (T. 4, b. l. 165-167). Tokiems teiginiams neprieštarauja ir 2019-06-21 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnysis specialisto J. L. tarnybiniame pranešime užfiksuoti įrodomieji duomenys, patvirtinantys, kad 2019-01-10 prieš ikiteisminio tyrimo pareigūnui E. I. pradedant įtariamojo V. G. apklausą, užėjęs į kabinetą Nr. 203 ir prisistatęs, jis (J. L.) pasisveikino su V. G., kuriam tuo metu buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Paaiškinęs jam, kad jis atlieka šį ikiteisminį tyrimą, o E. I. atlieka tik atskirą tyrimo veiksmą, įteikdamas jam pranešimą apie įtarimą ir apklausdamas, paprašė V. G. duoti teisingus parodymus ir paaiškino, kad, kaip matyti iš jam įteikto pranešimo apie įtarimą, papirkimo faktas yra akivaizdus, nes jo paties, V. P. ir K. B. 2019-12-04 B. atstovams įteiktuose dovanų maišeliuose (trijuose iš keturių) buvo įdėtas po 500 Eur kyšis. V. G. į tai atsakė, kad jis UAB „A.“ užima tik inžinieriaus pareigas ir ne jis, o įmonės vadovai priima tokius sprendimus. Dar kartą pakartojęs, kad tikisi, jog V. G. duos teisingus parodymus apklausos metu ir atsisveikinęs su juo išėjo iš kabineto (T. 4, b l. 162-163). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus specialisto E. I. 2019-06-25 tarnybiniame pranešime, kuriame teigiama, kad 2019-01-10 jo darbo vietoje, kabinete Nr. 203, V. G. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir atlikta jo apklausa, kurios metu V. G. pasinaudojo savo teise tylėti. Laikotarpiu po pranešimo apie įtarimą įteikimo ir prieš pradedant įtariamojo apklausą, kuri vyko tą pačią dieną, nuo 14 val. 44 iki 14 val. 55 min., į kabinetą užėjo STT Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas J. L. ir prisistatė V. G. bei paaiškino, kad jis atlieka šį ikiteisminį tyrimą, o E. I. atlieka tik atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus (pranešimo apie įtarimą įteikimą ir įtariamojo apklausą). J. L. paprašė V. G. duoti teisingus parodymus ir paaiškino, kad ikiteisminiame tyrime nustatytas papirkimo faktas, t. y. V. G., V. P. ir K. B. 2019-12-04 AB „B.“ atstovams įteiktuose dovanų maišeliuose (trijuose iš keturių) buvo įdėta po 500 eurų. V. G., sureaguodamas į J. L. paaiškinimą, pasakė, kad jis įmonėje yra tik inžinierius ir jokių sprendimų nepriima (T. 4, b. l. 164). Šie ikiteisminio tyrimo pareigūnai, apklausti teisme, patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes (T. 5, b.l. 169-171, T. 6, b. l. 24-25). Minėtos aplinkybės, taip pat ir nustatytos V. G. parodymais, patvirtina, kad vyriausiasis inžinierius visus veiksmus derino su įmonės vadovybe, todėl išvada, kad tokį svarbų sprendimą papirkti B. atstovus dėl įmonei palankaus sprendimo priėmė vienasmeniškai būtų nelogiška. Tuo labiau, kad jo paaiškinimus apie tokio savo elgesio motyvus (norėjo atsidėkoti vadybininkei E. V., tikėjosi sklandaus bendravimo ateityje) paneigia kyšio davimo aplinkybės: jis buvo duotas ne tik su įmone tiesiogiai dirbusiai vadybininkei E. V.; jį V. G. davė ne vienas, o su įmonės vadovais – V. P. ir K. B.; dovanų maišeliai su kyšiu buvo įteikti susitikimo su B. atstovais metu po to, kai buvo išsakyti UAB „A.“ lūkesčiai dėl projekto Nr. ( - ) tolimesnės eigos. Be to, nei V. P., nei K. B. jokių nusiskundimų V. G. darbu neišsakė, kaip iš apeliacinės instancijos teisme apklaustas V. G. tiesioginis vadovas A. P., nurodęs, kad šio pavaldinio darbo rezultatai buvo geri, todėl jam 2018 m. negrėsė atleidimas ar tarnybinės nuobaudos (T. 6, b. l. 106-107).

12237.

123Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad būtent UAB „A.“ vadovai V. P. ir K. B. buvo labiausiai suinteresuoti 2018 m. gruodžio 4 d. susitikimu, nes jame su B. darbuotojais, atsakingais už investicinių projektų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, buvo aptariami jų vadovaujamos įmonės, kurios akcininkas buvo direktorius V. P., o vienas iš įmonės direktorių – jo žentas K. B., tolimesnei plėtrai, susijusiai su naujų pastatų statybomis, svarbūs klausimai. Tai patvirtina aukščiau aptartų aplinkybių visuma, tarp kurių ir ta, kad visi trys UAB „A.“ atstovai dalyvavo jau antrame susitikime su AB „B.“ atstovais projekto Nr. ( - ) klausimu; kad 2018 m. gruodžio 4 d. susitikimas vyko direktoriaus kabinete, iš kurio, anot liudytojų J. A., S. L., V. G. ir E. V., kartu su V. G. pasišalinę vadovai grįžo pas vestibiulyje šalia sekretoriato lūkuriuojančius svečius, kad įteiktų jiems dovanų maišelius. Apie tai, kaip į patalpą, kurioje laukė B. atstovai, buvo atnešti dovanų maišeliai su juose įdėtais pinigais, alkoholiu ir maisto produktais, ikiteisminio tyrimo metu bei apklausti kaltinamaisiais teisme, V. G., V. P. ir K. B. iš esmės parodė, kad iš vakaro atsiklausęs K. B. V. G. sukomplektavo tris dovanas B. darbuotojams iš parduotuvės „Ispaniškas maistas“ maisto dėžučių ir įmonės kalendorių su įmonės logotipu, bei atnešė į šalia direktoriaus V. P. kabineto esančia patalpą, kurią pastarasis įvardijo, kaip sandėliuką, o K. B. nurodė, kad tai buvo patalpa šalia sekretoriato, tame kambariuke buvo laikoma kava, saldainiai, vynas, kalendoriai, tušinukai. Anot K. B., tai buvo grynai prieškalėdinis sandėliukas. Kai visi baigė posėdžiauti, V. išėjo vienas, paėmė 4 maišiukus – tris didesnius ir vieną mažesnį ir atnešė juos. Vieną padavė jam (K. B.). Maišelį padavė ten, kur sekretoriatas. Tada jis (K. B.) padavė maišelį tam žmogui ir tiek. V. padavė R. G., o V. likusioms damoms. Jam (K. B.) buvo keista, kad daug žmonių atvažiavo. Sakė, kad bus trys žmonės, o atvažiavo keturi. Apie tai, kad dovanų maišeliuose buvo įdėta pinigų jis sužinojo tik gavęs pranešimą apie įtarimą (T. 5, b. l. 76-79). Ikiteisminio tyrimo metu K. B. parodė, kad V. G. buvo iš anksto pasirūpinęs, t. y. į dovanų maišelius sudėjęs minėtas dėžutes, kad po susitikimo su B. atstovais jiems būtų padovanotos simbolinės šventinės dovanos. Šios dovanos buvo sudėtos kitame kabinete nei vyko susitikimas. Po susitikimo V. G. pirmas nuėjo į kabinetą, kur buvo sudėtos dovanos, ir jas atnešęs padavė jam ir V. P., o jie dovanas padovanojo B. atstovams (T. 4, b. l. 126-129). Teisme apklaustas kaltinamasis V. P. nurodė, kad nieko nežinojo, jog dovanos paruoštos. Jam pasakė, kad atvažiuos du žmonės iš B.. Dėl dovanėlių niekas su juo nesitarė, bet kiekvienas darbuotojas savo nuožiūra imdavo dovaneles. Iš pasitarimo pirmas išėjo V., atbėgo, atnešė dovanėlę ir jam padavė į rankas. Neprisimena, ar jam (V. P.) į rankas padavė, ar jis (V. P.) pats nuo grindų pasiėmė. Atnešus dovaneles, pokalbis neišsitęsė – jie (B. atstovai) dingo (T. 5, b. l. 81-83). Ikiteisminio tyrimo metu V. P. teigė, kad V. G. buvo paruošęs dovanėlių (minėtų maisto produktų iš parduotuvės „Ispaniškas maistas“ ir „C.“ kalendorių) B. atstovams. Pasibaigus susitikimui, V. G. nuėjo į sandėlį paimti paruoštų dovanų. Maišelius su dovanomis V. G. atnešė į šalia jo (V. P.) kabineto esantį sandėliuką. V. G. atnešus dovanas, jis su K. B. ir V. G. dovanas paėmę visi įteikė B. atstovams. (T. 4, b. l. 98-101).

12438.

125Pats V. G. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dar prieš susitikimą, jis buvo paruošęs tris dovanėles B. atstovams (minėtas dėžutes su maisto produktais ir „C.“ firminius kalendorius), kurias buvo sudėjęs į dovanų maišelius. Apie tai, kad jis yra suruošęs simbolines dovanas B. atstovams, žinojo ir V. P. ir K. B.. Kadangi jiems (UAB „A.“ atstovams) susitikimo metu išreiškus nuogąstavimus kad B. investicinis projektas nebus vykdomas jiems palankia linkme (aplink įmonei priklausantį žemės sklypą), o bus rekonstravimo projektas nuo elektros linijos, kuri suplanuota, kaip laikina, todėl gali likti nuolatine, B. atstovai patikino, kad aptartas B. projektas bus tikrai vykdomas, toks susitikimo metu išgirstas atsakymas juos pilnai tenkino, todėl, baigiantis susitikimui, jis nuėjo į šalia esantį kambarį, kuriame buvo dovanėlės. Kadangi buvo paruošęs tris dovanėles, o atvyko keturi B. atstovai, jis tame kambarėly radęs paprastą maišelį ekspromtu surinko ir ketvirtą dovaną B. atstovui į maišelį įdėjęs vyno butelį, saldainių dėžutę ir kalendorių. Džiaugdamasis, kad susitikimas su B. atstovais praėjo taip sėkmingai, kad B. atstovai atvyko į susitikimą ir su jais taip konstruktyviai bendravo, jis savo iniciatyva nusprendė į tris iš anksto paruoštus maišelius B. atstovams sudėti atvirutes su pinigais ir juos padovanoti B. atstovams švenčių proga. Tada, nežinant nei K. B., nei V. P., jis į tris dovanų maišelius sudėjo atvirutes su pinigais ir, pasibaigus susitikimui ir iš susitikimų kambario išėjus B. atstovams, į kambarėlį, kuriame buvo dovanos, užėjus K. B. ir V. P., šie paėmė dovanų maišelius (nežinodami, kad trijuose iš maišelių jis buvo įdėjęs pinigus) ir visi šiuos maišelius padovanojo B. atstovams (T. 4, b. l. 157-161). Teisme V. G. parodė, kad pinigus į maišelius jis įdėjo iš vakaro, tačiau atsakydamas į proceso dalyvių klausimus V. G. patikslino, kad pinigus įdėti į iš vakaro sukomplektuotas dovanas, sugalvojo ekspromtu iš dėkingumo už konstruktyvų B. atstovų bendravimą. Jo teigimu, tai buvo staigus judesys iš ryto, o ne iš vakaro. Sugalvojo tai iš ryto, eidamas paimti tuos maišelius.

12639.

127Vertinant V. G. parodymus, kad dovanėlės buvo supakuotos iš vakaro ir atneštos į kambarį (sandėliuką) šalia direktoriaus kabineto, ten buvo laikomos dovanos verslo partneriams, o mintis įdėti pinigus jam kilo ir buvo realizuota spontaniškai po, anot V. G., sėkmingai praėjusio susitikimo, kurio metu B. konstruktyviai bendravo dėl įmonę dominančio projekto, matyti, kad jie iš esmės yra nuoseklūs, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Vis dėlto, gretinant V. G. parodymų dalį, taip pat ir tuos išteisintųjų parodymus, kad V. G. susitikimo pabaigoje vienas pasišalino iš direktoriaus kabineto į greta esantį kambarėlį, kuriame, anot jo, buvo padėti dovanų maišeliai su maisto produktais, su liudytojais apklaustų B. darbuotojų parodymais, matyti tarp kaltinamųjų ir liudytojų parodymų esantys prieštaravimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad susitikime dalyvavę liudytojais apklausti B. darbuotojai nuosekliai parodė, jog pasibaigus susitikimui visi trys UAB „A.“ atstovai (V. P., V. G. ir K. B.) netikėtai greitai paliko patalpą ir liudytojai (R. G., J. A., S. L. ir E. V.) liko vieni patalpoje, kurioje vyko susitikimas – direktoriaus V. P. kabinete. Minėtų liudytojų teigimu, jie išėjo į bendrą patalpą (vestibiulį), kurioje buvo administratorės darbo vieta, ir, jiems būnant šioje patalpoje, į ją įėjo minėti UAB „A.“ atstovai (V. P., V. G. ir K. B.) su dovanų krepšeliais, kuriuos įteikė svečiams ir kuriuose pastarieji rado: keturiuose – maisto produktus ir alkoholinius gėrimus, trijuose – be minėtų produktų ir po 500 Eur grynaisiais pinigais. Liudytoja E. V. tiksliai nurodė, kad, susitikimui pasibaigus, V. G., V. P. ir K. B. išėjo į kitą kabinetą, esantį šalia patalpos, kur vyko susitikimas, o jiems (E. V., R. G., S. L. ir J. A.) išėjus į patalpą, kurioje sėdi administratorė, prie jų priėjo V. P., K. B. ir V. G. su dovanų maišeliais ir tuos maišelius jiems įteikė. Kad prie pasitarimų kambario buvo dar vienas kambariukas, teisme patvirtino ir J. A., nurodęs, kad iš pasitarimų kambario jie (UAB „C.“ ir UAB „A.“ atstovai) išėjo visi, o parėjo į fojė (T. 5, b. l. 85). Iš liudytojos R. G. teisme duotų parodymų matyti, kad pasibaigus susitikimui, vienas žmogus – V. G. – liko padėti apsivilkti paltus. Anot liudytojos, vadovai išėjo anksčiau, o vienas žmogus liko su jais (B. darbuotojais) ir padėjo apsivilkti. Tai buvo V. G.. Jis padėjo uždėti paltus ir po to išėjo pro tas pačias duris, kur išėjo kiti du vadovai. Nors vėliau atsakydama į jai užduotus klausimus liudytoja suabejojo savo parodymais, tačiau paaiškino, kad pasakojo taip, kaip prisiminė, ir tikrai du žmonės išėjo, o po to paskui juos išėjo žmogus, padėjęs apsivilkti paltus. Iš minėtų liudytojų, teisme prisiekusių sakyti tiesą ir neturėjusių tikslo apkalbėti kaltinamųjų, parodymų visumos akivaizdu, kad susitikimo pabaigoje išteisintieji neliko su svečiais laukti, kol V. G. atneš dovanas, o kartu su V. G. (arba, anot liudytojos R. G., net pirmiau už jį) pasišalino iš direktoriaus kabineto į šalia esančią patalpą, iš kurios visi kartu sugrįžo į vestibiulį pas lūkuriuojančius svečius su dovanomis ir jas įteikė. Taip paneigiami V. P. ir K. B. parodymai, kad jie kartu su V. G. nebuvo pasišalinę iš direktoriaus kabineto į šalia esančia patalpą. Minėta aplinkybė, vertinant ją V. G. parodymų kontekste, o būtent, kad pasibaigus susitikimui, būdamas patenkintas jo eiga, patalpoje, kurioje buvo pasidėjęs iš vakaro paruoštas dovanas, jis į tris maišelius įdėjo dar ir po 500 Eur, buvusių atvirukuose ir laikomų jo kišenėje, patvirtina, kad kartu su juo iš direktoriaus kabineto į šalia esančią patalpą pasišalinę V. P. ir K. B., jei patys neįdėjo minėtų pinigų į dovanų maišelius, tai tikrai matė, tai darantį V. G. ir įteikdami B. darbuotojams dovanų maišelius su visu jiems pareikštame kaltinime nurodytu turiniu su tokiu jo elgesiu sutiko, suvokdami tokių veiksmų bendrumą.

12840.

129BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2013, 2K-49/2014). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes; apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015).

13041.

131Byloje surinktų įrodymų, kurie sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti išvadą, kad visi trys bendrininkai, dalyvavę 2018 m. gruodžio 4 d. susitikime su B. darbuotojais, buvo suinteresuoti teisėtu minėtų valstybės tarnautojams prilygintų asmenų veikimu, vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, susijusius su įmonei UAB „A.“ svarbaus ir naudingo sprendimo vykdyti AB „B.“ investicinį projektą Nr. ( - ) tiesiant požeminį elektros kabelį aplink žemės sklypą ( - ), priėmimu. V. P., K. B. ir V. G. kartu pasišalino iš direktoriaus kabineto, kuriame vyko susitikimas, paimti iš šalia esančios patalpos dovanų maišelių, į kuriuos, kaip nurodo V. G., paskatintas sklandžios susitikimo eigos, įdėjo tris atvirukus su pinigais. Visi trys grįžę pas svečius, laukiančius vestibiulyje, tuos maišelius su juose buvusiu papirkimo dalyku įteikė B. atstovams, tokiu būdu ir išteisintieji suprato ne tik tai, kad duoda kyšį, kurį sudaro maisto produktai ir alkoholiniai gėrimai, kurių bendra vertė 169,59 Eur (pažymėtina tai, kad vien to pakanka, kvalifikuoti jų veiką pagal BK 227 straipsnio 1 dalį), tačiau suvokė ir tai, kad be minėtų materialinių vertybių kaip neteisėtą atlygį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims už pastarųjų teisėtą pageidaujamą veikimą, vykdant jų, kaip už projektų rengimą, derinimą ir tvirtinimą atsakingų darbuotojų įgaliojimus, duoda ir 1 500 Eur grynaisiais pinigais. Vadinasi,V. P., K. B. ir V. G., suprasdami savo veikos pavojingą pobūdį, bendrais veiksmais siekė papirkti B. darbuotojus, t. y. jie veikdami tiesiogine tyčia davė į įmonę atvykusiems J. A., R. G., E. V. ir S. L. iš viso 1 695,59 Eur vertės kyšį.

13242.

133Teisėjų kolegijos vertinimu, pasitvirtino pareikštame kaltinime nurodytos aplinkybės, kad K. B., V. G. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, davė kyšį valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, o būtent: 2018 m. gruodžio 4 d., apie 11.30 val., UAB „A.“ patalpose, esančiose ( - ), valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims: AB „B.“ ( - ) skyriaus vadovei R. G., B. ( - ) komandos projektų vadovui J. A., B. ( - ) komandos laikinai einančiai pareigas vadovei S. L. ir B. ( - ) vadybininkei E. V. davė bendrai 1 695,59 Eur vertės kyšį: V. P. padavė R. G. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais, K. B. padavė J. A. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais; V. G. padavė E. V. maišelį, kuriame buvo 500 Eur ir 59,30 Eur vertės dėžutė su maisto produktais, o S. L. padavė maišelį, kuriame buvo 12,70 Eur vertės vyno butelis ir 4,99 Eur vertės saldainių dėžutė, už pageidaujamą jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – sprendimo vykdyti B. investicinį projektą Nr. ( - ) tiesiant požeminį elektros kabelį aplink žemės sklypą ( - ), priėmimą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.

13443.

135Dėl minėtų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. P. ir K. B. buvo išteisinti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, o iš V. G. pareikšto kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikinama, šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

136Dėl bausmių skyrimo V. P. ir K. B.

13744.

138Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

13945.

140BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

14146.

142Spręsdama V. P. skirtinos bausmės klausimą teisėjų kolegija įvertina tai, kad jis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs bausmes: baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, siekiant V. P. vadovaujamai įmonei palankaus sprendimo priėmimo. Žala nepadaryta. Nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe ir tai laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. P. asmenybę apibūdina tai, kad jis neteistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla pagal BK 281 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi (T. 4, b. l. 112)), administracine tvarka baustas (T. 4, b. l. 113, 114), vedęs, daug metų dirbantis dviejų įmonių vadovu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 54 straipsnio 2 dalimi, 61 straipsnio nuostatomis, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta jam paskyrus švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą, kurios dydis, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, tarp kurių ir tai, kad nusikaltimu nepadaryta žala, asmenybę iš esmės teigiamai apibūdinantys duomenys, taip pat ir senyvas amžius, mano, kad jam skirtina žymiai mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį bauda.

14347.

144Spręsdama K. B. skirtinos bausmės klausimą teisėjų kolegija įvertina tai, kad jis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Veika padaryta, veikiant tiesiogine tyčia, siekiant įmonėms, kurių direktorius, atsakingas už plėtrą, jis yra, palankaus sprendimo priėmimo. Žala nepadaryta. Nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe ir tai laikytina K. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). K. B. asmenybę apibūdina tai, kad jis neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, vedęs, turi mažamečių vaikų, dirbantis dviejų įmonių plėtros direktoriumi. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 54 straipsnio 2 dalimi, 61 straipsnio nuostatomis, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta jam paskyrus švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą, kurios dydis, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, tarp kurių ir tai, kad nepadaryta žala, asmenybę iš esmės teigiamai apibūdinantys duomenys, mano, kad jam skirtina žymiai mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį bauda.

145Dėl skundų argumentų, susijusių su V. G. paskirta bausme, bei BK 40 straipsnio taikymo

14648.

147Prokurorė apeliaciniame skunde prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam V. G. pirmosios instancijos teismo paskirta 300 MGL dydžio bauda, pakeisti ir paskirti jam 500 MGL dydžio baudą. Nuteistasis taip pat nesutiko su šia nuosprendžio dalimi, prašydamas ją panaikinti: jam pagal BK 227 straipsnio 1 dalį iškeltą bylą nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojų A. P. arba A. G. atsakomybėn. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad V. G. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliantas prašė pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 100 MGL (5 000 EUR) baudą.

14849.

149BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

15050.

151Byloje pateikti laiduotojų A. P. ir A.. G. prašymai perduoti V. G. vieno iš jų atsakomybei pagal laidavimą (T. 5, b. l. 137-138, 139-140, T. 6, b l. 86-87). Su A. P. prašymu pateikta šį asmenį apibūdinanti medžiaga: UAB „C.“ ir UAB „A.“ charakteristika (T. 5, b. l. 141), diplomas (T. 5, b. l. 145), padėka (T. 5, b. l. 146). Su A. G. prašymu yra pateikta jo asmenybę apibūdinanti medžiaga: ( - ) charakteristika, ( - ) charakteristika (T. 6 b. l. 88, 89), administracinių nusižengimų registro išrašas, pažyma dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį (T. 6, b. l. 128,129).

15251.

153Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas laiduotojas A. P. paaiškino, kad yra UAB ,,C.“ ir UAB ,,A.“ komercijos direktorius ir akcininkas, turintis 15 procentų akcijų. Jis, kaip V. G., kuris įmonėje dirba daugiau nei 20 m., vadovas, nepateisina tokio pavaldinio poelgio. Mano, kad pastarasis ir pats savo elgesio gerai nesuprato. Jų įmonėse toks elgesys netoleruojamas, nes daro žalą ne tik pačiam nuteistajam, bet ir įmonių reputacijai, tačiau V. G. už savo veiksmus nebuvo nubaustas ar atleistas iš darbo. Pas juos nuo senų laikų buvo tradicija apsikeisti dovanėlėmis, alkoholiu, tiek su partneriais, tiek su klientais, tačiau dabar taip nėra. Iš V. G. sužinojęs, kad buvo teikiami pinigai, tai įvertino neigiamai. Kai vyko pirmosios instancijos teismo procesas, jis buvo įsitikinęs, kad neturi administracinių nuobaudų, nes tik sumokėjo baudą už sutuoktinę, kaip transporto priemonės valdytojas. Jis sutiktų sumokėti už V. G. užstatą, tačiau tikrai ne tokio dydžio, kokia jam skirta bauda. Prašo skirti laidavimą be užstato, tačiau galėtų sumokėti dviejų tūkstančių eurų dydžio užstatą. V. G. darbo rezultatai buvo geri, todėl jam 2018 m. negrėsė atleidimas ar tarnybinės nuobaudos (T. 6, b. l. 106-107).

15452.

155Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas laiduotojas A. G. parodė, kad yra nuteistojo V. G. jaunesnis brolis. Jiedu artimai bendrauja; kalbasi telefonu, dažnai susitinka Vilniuje, Anykščiuose. Laiduotojas – pensininkas. Iki išėjimo į pensiją 25 m. dirbo valstybės tarnyboje. Nėra teistas; administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Abu su broliu yra vienas kitam autoritetai. Apie brolio veiksmus jis sužinojo nuo jų praėjus pusmečiui. V. G. labai jaudinosi dėl įvykio. Jų šeimoje yra įprasta dovanoti pinigus, o ne dovanas, kiekvienas gali skirti nuo 300 iki 500 eurų. Jis pats iš brolio tokios dovanos (500 Eur) šv. Kalėdoms nėra gavęs, gaudavo simbolines dovanėles. Jis sutiktų sumokėti 1 000 Eur užstatą (T. 6, b. l. 108-109).

15653.

157Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-81-895/2020). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019, 2K-81-895/2020).

15854.

159Aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.

16055.

161Byloje nustatyta, kad V. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (4 t., b. l. 177), tačiau savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad ne veikdamas bendrininkų grupe, o vienas papirko B. darbuotojus, UAB „A.“ vadovams apie jo šį jo sumanymą nieko nežinant. Tai, kad negalima konstatuoti jo visiško savo kaltės pripažinimo patvirtina ir ta aplinkybė, jog V. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-14 nuosprendžio nustatomąją dalį, nurodant, kad V. G. kyšį B. darbuotojams, prilygintiems valstybės tarnautojams, davė už pageidaujamą jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – gerų santykių palaikymą ir palankumą ateityje, nors pats teisme pripažino, kad norėjo užtikrinti sėkmingą projekto vykdymą. V. G. gailisi dėl BK 227 straipsnio 1 dalyje padarytos veikos, yra garbaus amžiaus, dirba, darbe apibūdinamas teigiamai (5 t., b. l. 142, 144), tačiau, nepaisant to, laidavimo institutas jam negali būti taikomas, nes nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. Įvertinus tai, kas aptarta, BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga, susijusi su laiduotoju, nenagrinėtina, o atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šiuo atveju netaikytinas.

16256.

163V. G. apeliaciniu skundu taip pat prašoma jam paskirtą 300 MGL baudą sumažinti iki 100 MGL, o prokurorės apeliaciniu skundu prašoma ją padidinti, skiriant 500 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegija vertina, kad abu skundai atmestini, nes pirmosios instancijos teismo parinkta ir V. G. paskirta bausmė, atitinka jo nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei V. G. asmenybės požymius. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. G. BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė, veikdamas bendrininkų grupe ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to nenustatė V. G. atsakomybę lengvinančios BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos aplinkybės, nes jis savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau, įvertinęs ir tai, kad byloje pateikti duomenys jo asmenybę apibūdina išskirtinai teigiamai (neteistas (4 t., b. l. 177), administracine tvarka nebaustas (4 t., b. l. 178), dirbantis ir darbe charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 142, 144), mano, kad V. G. bausmės skyrimui ir jos dydžio nustatymui svarbių aplinkybių visuma, tarp jų ir tai, kad asmuo yra senyvo amžiaus, leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, nes būtent tokia bausmė padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtį, ji nėra aiškiai per griežta, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, tinkamai individualizuota ir adekvati padarytam nusikaltimui.

164Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

165Nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Karčinskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

166Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria V. P. ir K. B. buvo išteisinti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

167V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

168K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

169Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

170Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

171Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir... 4. K. B. ir V. P. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. I.... 7. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 8. 1.... 9. V. G. nuteistas už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojams prilygintiems... 10. 2.... 11. K. B. ir V. P. buvo atiduoti teismui, kaltinant juos tuo, kad bendrininkaudami... 12. 3.... 13. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu K. B. ir... 14. II.... 15. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 16. 4.... 17. Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono... 18. 4.1.... 19. Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328... 20. 4.2.... 21. Skundžiamo nuosprendžio argumentas, kad prašymą pateikęs laiduotojas nėra... 22. 4.3.... 23. Teismas, pažeisdamas BK 54 straipsnį, V. G. paskyrė neteisingą bausmę,... 24. 5.... 25. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo: 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo... 26. 5.1... 27. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad neva byloje nėra patikimų,... 28. 5.2... 29. Apklausų metu V. G. prisiėmė visą kaltę dėl B. darbuotojų papirkimo ir... 30. 5.3... 31. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį esminę reikšmę turi... 32. 5.4... 33. Neįvertinti nuoseklūs liudytojų S. L., E. V., R. G. bei J. A. parodymai apie... 34. 5.5... 35. Gynybine versija laikytini V. G. parodymai, kad pastarasis į tris B.... 36. 5.6... 37. Iš 2019-05-10 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos... 38. 5.7... 39. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą padariusio asmens kaltės... 40. 5.8... 41. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės... 42. 5.9... 43. Dėl bausmės skyrimo V. G. pažymėtina, kad jis padarė apysunkį... 44. 6.... 45. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintųjų V. P. ir K. B. bei... 46. 6.1.... 47. Nepagrįsti prokurorės argumentai, kad teismas turėjo įrodymais laikyti STT... 48. 6.2.... 49. V. G. nuosekliai teigė, kad bendrovių vadovų palankumo siekė, mėgindamas... 50. 6.3.... 51. Prokurorės nuomone, bendrininkų tikslas buvo paveikti B. darbuotojus, kad... 52. 6.4.... 53. Skunde nurodoma, kad teismas nevertino nuoseklių liudytojų S. L., E. V., R.... 54. 6.5.... 55. Prokurorė nepagrįstai teigia, kad V. G. parodymai, jog jis į dovanų... 56. 6.6.... 57. Skunde nurodoma, kad telefoninio pokalbio tarp išteisintųjų metu, V. P.... 58. Teismui konstatavus, kad V. G. nusikalstamą veiką padarė vienas, nebuvo... 59. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai... 60. Prokurorės skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo skundas atmestinas... 61. 7.... 62. Baudžiamųjų bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme paskirtis yra... 63. 8.... 64. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos... 65. 9.... 66. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus,... 67. Dėl prokurorės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su V. P. ir K. B.... 68. 10.... 69. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. P. ir K. B. dėl jiems pagal... 70. 11.... 71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad ne visada... 72. 12.... 73. Išteisintieji V. P. ir K. B. buvo atiduoti teismui, juos kaltinant tuo, kad... 74. 13.... 75. Išteisintieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme... 76. 14.... 77. Remiantis byloje surinktais įrodymais, tarp kurių išteisintųjų ir... 78. 15.... 79. Pažymėtina tai, kad pagal BK 227 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas... 80. 16.... 81. BK 230 straipsnio 4 dalyje išaiškinta, kad kyšis – tai bet kokios... 82. 17.... 83. Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl kyšininkavimo... 84. 18.... 85. Išteisintieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teisme, laikėsi... 86. 19.... 87. Teisėjų kolegija tokius išteisintųjų ir nuteistojo parodymus laiko jų... 88. 20.... 89. Kaltinamasis K. B., duodamas parodymus teisme, 2018 m. gruodžio 4 d.... 90. 21.... 91. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti... 92. 22.... 93. Apklausiamas teisme liudytojas J. A., tuo metu ėjęs AB „B.“ ( - )... 94. 23.... 95. Liudytojo J. A. parodymai esminėse detalėse sutampa su liudytojos S. L.... 96. 24.... 97. Liudytoja E. V. teisme parodė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. susitikime su UAB... 98. 25.... 99. Skirtingai nei teigiama nuteistojo V. G. apeliaciniame skunde, jo bei... 100. 26.... 101. Liudytoja R. G. parodė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. susitikimo, vykusio UAB... 102. 27.... 103. Išteisintieji, gindamiesi nuo pareikšto kaltinimo, laikėsi pozicijos, kad... 104. 28.... 105. Iš liudytojo J. A. parodymų matyti, kad 2018 m. pabaigoje jis dirbo AB... 106. 29.... 107. Liudytoja R. G. teisme parodė, kad investicinius planus tvirtina B. valdyba, o... 108. 30.... 109. Įvertinus aptartų įrodymų visumą, akivaizdu, kad 2018 m. gruodžio 4 d.... 110. 31.... 111. B. darbuotojų (liudytojų J. A., E. V., S. L., R. G.) ikiteisminio tyrimo ir... 112. 32.... 113. Kaltinamieji teisme akcentavo, kad svečiams įteikė kalėdines dovanas, nes... 114. 33.... 115. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant ar B. darbuotojams, UAB „A.“ atstovo V.... 116. 34.... 117. Aptarti įrodomieji bylos duomenys patvirtina, kad susitikime dalyvavę UAB... 118. 35.... 119. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi visumą byloje surinktų... 120. 36.... 121. Kaip jau minėta, išteisintieji neigė žinoję, kad jų B. darbuotojams... 122. 37.... 123. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad būtent UAB... 124. 38.... 125. Pats V. G. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dar prieš susitikimą, jis... 126. 39.... 127. Vertinant V. G. parodymus, kad dovanėlės buvo supakuotos iš vakaro ir... 128. 40.... 129. BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką... 130. 41.... 131. Byloje surinktų įrodymų, kurie sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, visuma... 132. 42.... 133. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasitvirtino pareikštame kaltinime nurodytos... 134. 43.... 135. Dėl minėtų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo... 136. Dėl bausmių skyrimo V. P. ir K. B.... 137. 44.... 138. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji... 139. 45.... 140. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti... 141. 46.... 142. Spręsdama V. P. skirtinos bausmės klausimą teisėjų kolegija įvertina tai,... 143. 47.... 144. Spręsdama K. B. skirtinos bausmės klausimą teisėjų kolegija įvertina tai,... 145. Dėl skundų argumentų, susijusių su V. G. paskirta bausme, bei BK 40... 146. 48.... 147. Prokurorė apeliaciniame skunde prašė pirmosios instancijos teismo... 148. 49.... 149. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 150. 50.... 151. Byloje pateikti laiduotojų A. P. ir A.. G. prašymai perduoti V. G. vieno iš... 152. 51.... 153. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas laiduotojas A. P.... 154. 52.... 155. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas laiduotojas A. G. parodė,... 156. 53.... 157. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 158. 54.... 159. Aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo... 160. 55.... 161. Byloje nustatyta, kad V. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (4 t.,... 162. 56.... 163. V. G. apeliaciniu skundu taip pat prašoma jam paskirtą 300 MGL baudą... 164. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 165. Nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos prokuratūros... 166. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį,... 167. V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1... 168. K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1... 169. Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso... 170. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 171. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....