Byla 1A-130-557/2017
Dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis BK 40 str., G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 201 str. 2 d. atleistas, perduodant jį pagal laidavimą be užstato R. L. atsakomybei 1 metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla prieš G. L. nutraukta. Nuosprendžiu automobilis ,,Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas G. L

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei – Šiaulienei, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. L. gynėjui Mindaugui Martinaičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroro M. Mauriaus apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis BK 40 str., G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 201 str. 2 d. atleistas, perduodant jį pagal laidavimą be užstato R. L. atsakomybei 1 metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla prieš G. L. nutraukta. Nuosprendžiu automobilis ,,Seat Altea“, valst. Nr. ( - ), grąžintas G. L..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

41. G. L. pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 201 str. 2 d. už tai, kad turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminio stipraus alkoholinio gėrimo, tai yra 2017 m sausio 11 d. apie 13 val., Šilutės r. Saugų k., kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 198 km, automobiliu ,,Seat Altea“, valst. Nr. ( - ), turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai penkiose plastikinėse talpose gabeno 51,676 litro namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo – naminės degtinės, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 50,2–50,8 proc.

52. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroras prašo G. L. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. ( - ). Nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.). Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir teisingai kvalifikavo G. L. nusikaltimą pagal BK 201 str. 2 d., tačiau netinkamai taikė BK 67 str. ir 72 str. nuostatas. BK 67 str. 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.). Pagal BK 72 str. 1 d. turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuoto bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 str. 3 d. teigiama, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pabrėžia, kad teismų praktikoje BK 72 str. 2 d. prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką.

62.1. Teismas, spręsdamas klausimą, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pvz., transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai sunkus (pvz., transporto priemonė panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas). Teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad automobilis „Seat Altea“, valst. Nr. ( - ), šiuo atveju laikytinas namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės (51,676 litro) gabenimo priemone, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir šio nusikaltimo padarymo priemonės nekonfiskavo (BK 72 str. 4 d.), motyvuodamas tuo, kad automobilis priklauso G. L. sutuoktinei R. L., naminę degtinę jis gabeno be žmonos žinios, degtinė gabenta talpas paprastai sudėjus bagažinėje, ne specialiai tam pritaikytose slėptuvėse. Teismas, spręsdamas dėl automobilio grąžinimo G. L., atsižvelgė ir į gabentų daiktų bei automobilio vertę.

72.2. Mano, kad teismas nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad nors automobilis „Seat Altea“ ir yra registruotas G. L. sutuoktinės R. L. vardu, tačiau tiek tyrimo metu, tiek teismui G. L. teigė, kad ši transporto priemonė yra jo šeimos turtas, tai yra de facto priklauso ir G. L.. Beje, šiuo automobiliu daugiausiai naudojasi G. L. (važiuoja į darbą iš Klaipėdos į Gargždus). Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visumos akivaizdžiai matyti, kad be transporto priemonės G. L. nusikalstamos veikos dalyko gabenti nebūtų galėjęs (51,676 litro naminės degtinės gabenimas būtų neįmanomas). Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai automobilio nekonfiskavo, o jį grąžino G. L..

83. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

94. Apeliacinis skundas tenkintinas.

105. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, G. L. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 str. 2 d., tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleido pagal laidavimą. Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, nusikaltimo kvalifikacijos ir G. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nesutinka tik su apylinkės teismo sprendimu nekonfiskuoti atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sutuoktinės vardu registruotos transporto priemonės. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

115.1. Apylinkės teismas savo sprendimą nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės automobilio „Seat Altea“, valst. Nr. ( - ), motyvavo tuo, kad automobilis priklauso ne G. L., o jo sutuoktinei R. L., naminę degtinę jis gabeno be žmonos žinios, degtinė gabenta talpas paprastai sudėjus bagažinėje, ne specialiai tam pritaikytose slėptuvėse. Be to, teismas atsižvelgė į gabentų daiktų ir automobilio verčių santykį.

125.2. BK 67 str. 2 d. 7 p. inter alia numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. BK 72 str. 2 d. nuostatos numato, kad konfiskuotinu, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamu valstybės nuosavybėn turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje BK 72 str. 2 d. prasme įstatymo uždraustos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo, darydamas nusikalstamą veiką. Įstatymo uždraustos veikos įrankių ir priemonių samprata apibrėžiama specifiniais uždraustos veikos palengvinimui pritaikytais požymiais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai sunkus (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat kai kurių nusikalstamų veikų dalykas (kasacinės nutartys Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, 2K-291-699/2016 ir kt.). Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažintas įstatymo uždraustos veikos priemone, turi būti išnagrinėtos visos reikšmingos turto panaudojimo tokios veikos darymo procese aplinkybės, įvertinta šio turto panaudojimo reikšmė nusikalstamos veikos sudėties požymiams įgyvendinti (kasacinės nutartys Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pvz., transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti). Turtas gali būti pripažįstamas įstatymo uždraustos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino įstatymo uždraustos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be tokio turto panaudojimo nebūtų įmanomas arba labai pasunkėtų. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas, įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011, 2K-570/2013, 2K-291-699/2016).

135.3. Iš to, kas išvardyta, matyti, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką pripažįstant turtą įstatymo uždraustos veikos priemone, reikia nustatyti arba tai, jog automobilis buvo specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai atlikti (gabenti naminei degtinei), arba tai, kad be automobilio toks gabenimas nebūtų įmanomas (didelis degtinės kiekis, tolimas gabenimo atstumas ir pan.). Akivaizdu, jog G. L. be automobilio iš Gardamo miestelio (kuriame jis nurodo įsigijęs naminę degtinę) į Klaipėdos miestą, kuris, remiantis internetu prieinamomis duomenų bazėmis (www.maps.lt ir www.maps.google.com), yra nutolęs virš 60 km, nebūtų galėjęs nugabenti 5 talpų po 10 litrų (iš viso 51,676 litro) naminės degtinės. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą G. L. nurodo, kad jis būtų galėjęs naminę degtinę nusinešti pas už 130 metrų gyvenančią motiną, tačiau akivaizdu, jog jis to nepadarė, ir nusprendė ją gabenti automobiliu į namus, esančius Klaipėdoje. Tai, kad jis norėjo parsigabenti ir gabeno degtinę į savo namus Klaipėdoje, G. L. patvirtino duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 82), aplinkybę, jog degtinę būtų naudojęs namuose ir sūnaus vestuvėms, jis nurodė ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 129), tikslą parsigabenti naminę degtinę į Klaipėdą pagrindžia ir G. L. sustabdymo vieta – jis policijos pareigūnų buvo sustabdytas Saugų kaimo ribose, kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 197,7 km, t. y. nuvažiavus daugiau kaip 20 km važiuojant keliu iš Gardamo į Klaipėdą. Vertinant, ar automobilis buvo būtinas nusikalstamos veikos padarymui, turi būti vertinami ne alternatyvūs gabenimo maršrutai, kuriuos galėjo pasirinkti kaltininkas (iki artimiausių krūmų, iki artimiausio pastato ar iki artimiausio giminaičio namų), tačiau tas maršrutas, kurį nusikalstamai gabendamas naminę degtinę pasirinko kaltininkas, ir kuriuo vykdamas jis realiai įgyvendino nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Šiuo atveju G. L. pasirinko Gardame nelegaliai įsigytą alkoholį automobiliu gabenti į namus Klaipėdoje, tokiu atstumu tokio kiekio alkoholio jis nebūtų galėjęs nugabenti be automobilio, todėl kitos naminės degtinės gabenimo alternatyvos, kuriomis kaltininkas nepasinaudojo, šiuo atveju nėra reikšmingos.

145.4. Pozicijos, jog asmenims automobiliu gabenant panašų kiekį alkoholio, net jei jis nebūna slėptas tam specialiai pritaikytose slėptuvėse, transporto priemonė yra būtina, o automobilis laikytinas uždraustos veikos darymo priemone, laikomasi ir teismų praktikoje:

15kasacinis teismas byloje Nr. 2K-291-699/2016, nurodė, jog šioje byloje automobilio panaudojimas sudarė sąlygas ir buvo esminė priemonė E. V. įvykdyti nusikalstamą veiką, nes nuteistasis vienu metu galėjo gabenti 21,910 litro etilo alkoholio skiedinių, pažymėjo, jog atsižvelgiant į gabenimo maršrutą ir atstumą, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad be transporto priemonės tokį kiekį etilo alkoholio skiedinių iš nuteistojo gyvenamosios vietos Kaune iki sutuoktinės motinos namų Panevėžio r. nugabenti nebūtų pavykę ir konstatavo, kad teismai pagrįstai nuteistojo E. V. sutuoktinės vardu registruotą automobilį „Audi A6“, kuriuo jis neteisėtai gabeno įsigytus etilo alkoholio skiedinius, pripažino nusikaltimo padarymo priemone ir ją konfiskavo;

16Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-394-319-2014 nustatė, kad R. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 str. 3 d., padarė pasitelkusi jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, kuriuo ji neteisėtai gabeno 18 plastikinių dviejų litrų talpos butelių, kuriuose buvo 36 litrai izopropilo alkoholio. Teismas įvertinęs gabenamų daiktų kiekį, svorį bei apeliantės sveikatos būklę padarė išvadą, kad denatūruoto etilo alkoholio gabenimas buvo įmanomas tik panaudojus minėtą transporto priemonę, t. y. be jos R. P. nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos;

17Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1032-300/2012 nustatė, kad nuteistasis savo automobiliu „Audi 80“, gabeno 29,85 dm3 (litrus) namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – naminės degtinės, turėdamas tikslą ją realizuoti, todėl laikė akivaizdžiu, kad be transporto priemonės panaudojimo nusikalstamo dalyko – 29,85 dm3 (litrų) namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, supilstytų į 6 butelius po 5 litrus – gabenimas būtų apsunkintas, ir padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. S. automobilį „Audi 80“, kuriuo jis neteisėtai gabeno naminę degtinę, pripažino nusikaltimo padarymo priemone ir ją konfiskavo.

185.5. Todėl akivaizdu, jog transporto priemonė „Seat Altea“, valst. Nr. ( - ), buvo G. L. padarytos nusikalstamos veikos darymo priemonė, ir tam neturi įtakos nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akcentuota aplinkybė, jog naminė degtinė gabenta talpas paprastai sudėjus bagažinėje, o ne specialiai tam pritaikytose slėptuvėse, nei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomos kaltininko turėtos naminės degtinės gabenimo maršrutų alternatyvos. Atsiliepime į apeliacinį skundą argumentuojama, jog nelogiška, jog šiuo atveju nusikalstamai veikai buvo pasirinktas ,,Seat Altea“ automobilis, nors kaltininkui priklauso ir kitas, daug mažesnės vertės automobilis – „Audi A6“. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismų praktikos matyti, jog dažnai tokio pobūdžio nusikalstamą veiką atliekantys asmenys pasirenka brangesnius automobilius, kad nekeltų įtarimo kelyje sutiktiems pareigūnams, be to, G. L. galėjo klaidingai manyti, jog žmonos vardu registruotas automobilis negalės būti konfiskuotas, dėl to nusikaltimo darymui pasirinko žmonos, o ne savo vardu registruotą automobilį. Kita vertus, šiuo atveju sprendžiant dėl transporto priemonės pripažinimo nusikalstamos veikos padarymo priemone ir jos konfiskavimo nėra svarbu, dėl kokių priežasčių kaltininkas nusikalstamos veikos padarymui – naminės degtinės gabenimui - pasirinko brangesnę, žmonos vardu registruotą transporto priemonę ,,Seat Altea“.

195.6. Atsiliepime į apeliacinį skundą G. L. nurodo, kad automobilį pagal panaudos sutartį žmona yra perdavusi darbo dienomis neatlygintinai naudotis savo sūnui iš pirmos santuokos A. U., kuris automobilį grąžina po darbo 16.45 val., pateikė minėtą panaudos sutartį (t. 1, b. l. 163-164) ir A. U. darbdavio pažymą (t. 1, b. l. 165), kurioje nurodoma, kad A. U. darbinėje veikloje naudoja automobilį ,,Seat Altea“, valst. Nr. ( - ). Visų pirma pažymėtina, jog iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos VĮ „Regitra“ (t. 1, b. l. 26) matyti, jog faktas, kad A. U. yra transporto priemonės naudotojas, nėra užregistruotas viešuose registruose. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad G. L. naminę degtinę šiuo automobiliu gabeno trečiadienį, 2017-01-11, apie 13.00 val., o ši aplinkybė taip pat rodo, jog skirtingai nei nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, A. U. visomis darbo dienomis automobiliu nesinaudoja. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. U. šį automobilį kasdien 16.45 val. grąžina savininkams (tokia sąlyga nenurodyta ir pateiktoje automobilio panaudos sutartyje). Pažymėtina ir tai, jog praktikoje, kai fiziniam asmeniui priklausantis automobilis naudojamas juridinio asmens veikloje, panaudos sutartis sudaroma ne su darbuotoju, o su juridiniu asmeniu, kuris po to minėtą automobilį kaip darbo priemonę perduoda darbuotojui, ir pagal automobilio naudojimo intensyvumą dengia eksploatacijos išlaidas, atlieka automobilio remontą ir pan. Šiuo atveju tokia sutartis tarp automobilio savininko ir įmonės nėra pateikta, kas taip pat paneigia G. L. versiją, jog A. U. šiuo automobiliu kasdieną atlieka jam pavestas vadybininko darbo funkcijas įmonėje. Kita vertus, aplinkybė, kad A. U. automobilį galimai naudoja darbui niekaip neįtakotų fakto, jog automobilio savininkės sutuoktinis G. L. šiuo automobiliu padarė nusikaltimą, ir kad jis yra konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pažymėtina, kad būtent darbdavys privalo suteikti darbo priemones darbuotojui, todėl nėra pagrindo sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog konfiskavus automobilį, kokiu nors būdu nukentės A. U. gerovė.

205.7. Apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį ir nekonfiskuodamas nusikalstamos veikos padarymo priemonės, pažymėjo ir gabento naminio stipraus alkoholinio gėrimo bei konfiskuotino automobilio vertės santykį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju neginčijamai nustačius, jog automobilis „Seat Altea“, valst. Nr. ( - ), yra nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 str. 2 d., pagal laidavimą atleisto G. L. nusikaltimo padarymo priemonė, transporto priemonės vertė, kuri gerokai viršija automobiliu gabento naminės gamybos alkoholio vertę, savaime nelaikytina besąlyginiu pagrindu transporto priemonės nepripažinti konfiskuotinu turtu. Iš teismų praktikos matyti, jog gabenant panašų kiekį (atitinkamai ir panašios vertės) naminės gamybos alkoholinių gėrimų, automobiliai taip pat konfiskuojami, nors jų statistinė vertė ženkliai viršija gabento krovinio vertę (kasacinis teismas byloje Nr. 2K-291-699/2016 nurodė, jog gabenus 21,910 litro etilo alkoholio skiedinių, pagrįstai konfiskuotas automobilis „Audi A6“; kasacinis teismas byloje Nr. 2K-90/2010 nustatė, jog gabenus 136,95 litro naminės degtinės, pagrįstai konfiskuotas automobilis „Volkswagen Passat“; Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-354-380/2015 nustatė, kad gabenus 200 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, konfiskuotina automobilio BMW X5 vertę atitinkanti pinigų suma – 5113 Eur; Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-394-319-2014 nustatė, kad gabenus 36 litrus izopropilo alkoholio, pagrįstai konfiskuotas automobilis „Volkswagen Passat“; Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-245/2012 nustatė, kad automobilyje laikius 17,5 litrų techninio etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 39,9 proc., pagrįstai konfiskuotas automobilis „Mercedes Benz“, 5175 litų vertės; Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1032-300/2012 nustatė, kad gabenus 29,85 kub. dm (litrus) naminės degtinės, pagrįstai konfiskuotas automobilis „Audi 80“).

215.8. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Pastebėtina, kad, nors atsiliepime į apeliacinį skundą G. L. teigia, jog automobilio „Seat Altea“, valst. Nr. ( - ) vertė yra lygi 4500-5000 Eur, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų. Iš viešai internetu prieinamų automobilių skelbimų portalų (www.autogidas.lt ir www.autoplius.lt) duomenų matyti, jog tokio automobilio („Seat Altea“, 1,9 litro 77 kW galios dyzeliniu varikliu, pirmos registracijos data 2006 m.) rinkos vertė svyruoja nuo 3000 iki 3800 Eur. Be to, pats kaltininkas minėtame atsiliepime nurodo, jog šiuo automobiliu yra itin aktyviai naudojamasi – pasak G. L., juo A. U. daugiau nei 2 metus (nuo 2015-05-13) neva kiekvieną darbo dieną iki 16.45 val. važinėja darbo reikalais, iš ko sektų, jog tokiu intensyvumu komerciniams tikslams naudojamas automobilis yra nuvertėjęs ir ženkliai labiau nusidėvėjęs nei statistinis vien privačioms asmens reikmėms naudojamas automobilis. Iš to, kas išvardyta, akivaizdu, jog ir nagrinėjamu atveju automobilio „Seat Altea“, valst. Nr. ( - ), vertė nelaikytina neproporcingai didele palyginti su gabentos naminės degtinės kiekiu ir kaltininko veikos pavojingumu, dėl kurios automobilis negalėtų būti konfiskuojamas.

225.9. Sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonės, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, pirmosios instancijos teismas grindė ir tuo, kad automobilis priklausė ne G. L., o jo sutuoktinei, kuri apie nusikalstamos veikos darymą su jai priklausančiu automobiliu nieko nežinojo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog sutuoktiniai R. L. ir G. L. 2008-01-22 su prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydami duoti teismo leidimą sudaryti šeimos turto pardavimo sandorį. Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos apie kelių transporto priemones (t. 1, b. l. 26) matyti, jog R. L. automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. ( - ), įsigijo 2014-06-20, taigi R. L. ir G. L. būnant santuokoje. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 p. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Duomenų apie tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu R. L. ir G. L. santuoka buvo iširusi, byloje nėra, atvirkščiai, iš R. L. prašymo atleisti vyrą pagal laidavimą matyti, jog pažeidimo padarymo metu jie buvo santuokoje (t. 1, b. l. 116). Be to, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybinė sutartis, nustačiusi, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso tik R. L., taigi nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis „Seat Altea“, valst. Nr. ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė R. L. ir G. L.. Pažymėtina, jog pats G. L. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad automobilį pirko pasiėmęs su žmona vartojimo kreditą ir, kaip matyti iš paskolos sutarties, lėšos buvo pervestos į jo asmeninę sąskaitą (t. 1, b. l. 175-176). Tai, kad automobilis yra šeimos turtas, pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė ir pats G. L. (t. 1, b. l. 129). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 str. 4 d. ar 5 d., todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016).

235.10. G. L. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog automobilis jų šeimai yra itin reikalingas, jo pagalba jie veža vaiką į užsiėmimus laisvalaikio centre, taip pat į muzikos mokyklą. Tiesėjų kolegija pažymi, jog iš G. L. gynėjo pateiktų duomenų matyti, kad be ginčo automobilio šeimoje yra dar viena transporto priemonė – G. L. vardu registruotas automobilis Audi A6, kuriuo pasinaudojant galima užtikrinti vaiko nuvežimą į neformalaus ugdymo įstaigas. G. L. atkreipė dėmesį ir tai, jog jo šeimos finansinė padėtis nėra lengva, moka du kreditus bankui, be to, jis privalės sumokėti apie 1000 Eur mokestį valstybei už neteisėtai gabentas akcizais apmokestintas prekes. Nors G. L. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad automobilis pirktas pasiėmus vartojimo kreditą, kurį reikės gražinti net ir automobilio konfiskavimo atveju, iš paskolos sutarties matyti, kad kreditas buvo imamas būsto remontui, o ne automobilio įsigijimui (t. 1, b. l. 175-176). Iš gyvenimiškos praktikos taip pat žinoma, jog paprastai automobiliai perkami klientui finansiškai palankesniu lizingo būdu, o ne sudarant vartojimo kredito sutartis, kas taip pat duoda pakankamą pagrindą abejoti G. L. akcentuojamos kredito sutarties sąsajomis su automobilio įsigijimu. Nėra abejonės, jog prievolė sumokėti mokesčius valstybei kartu su automobilio konfiskavimu bus didelė našta G. L. ir jo šeimai, kita vertus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo bet kokiu atveju turi patirti tam tikrus suvaržymus ir neigiamus savo nusikalstamos veikos padarinius, apie juos jis yra iš anksto informuojamas ir jam yra žinomos galimos neteisėtų jo veiksmų pasekmės. G. L., panaudodamas automobilį, padarė tyčinę nusikalstamą veiką – gabeno naminę degtinę, todėl tai, kad iš jo bus konfiskuotas nusikaltimo padarymo įrankis, nelaikytina neproporcingomis, perteklinėmis ar tarpusavyje nesuderinamomis neigiamomis pasekmėmis teisės pažeidėjui.

245.11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonfiskavo nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Seat Altea“, valst. Nr. ( - ), kuriuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas G. L. neteisėtai gabeno naminę degtinę. Todėl prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 67 ir 72 str. nuostatų (BPK 328 str. 1 p.).

255.12 Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos G. L., išlaidas sudaro 57,90 Eur dydžio advokato užmokestis, ir prašoma priteisti šias išlaidas iš nuteistojo. Prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš G. L. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis išgali susimokėti už gynybą. Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016).

265.13. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str.,

Nutarė

27Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti.

28Vadovaujantis BK 72 str. 2 ir 3 d., G. L. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. ( - ).

29Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. 1. G. L. pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios... 5. 2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės... 6. 2.1. Teismas, spręsdamas klausimą, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos... 7. 2.2. Mano, kad teismas nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes,... 8. 3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Gynėjas... 9. 4. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 10. 5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, 11. 5.1. Apylinkės teismas savo sprendimą nekonfiskuoti nusikalstamos veikos... 12. 5.2. BK 67 str. 2 d. 7 p. inter alia numato, kad pilnamečiam asmeniui,... 13. 5.3. Iš to, kas išvardyta, matyti, jog pagal nusistovėjusią teismų... 14. 5.4. Pozicijos, jog asmenims automobiliu gabenant panašų kiekį alkoholio,... 15. kasacinis teismas byloje Nr. 2K-291-699/2016, nurodė, jog šioje byloje... 16. Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-394-319-2014 nustatė, kad... 17. Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1032-300/2012... 18. 5.5. Todėl akivaizdu, jog transporto priemonė „Seat Altea“, valst. Nr. 19. 5.6. Atsiliepime į apeliacinį skundą G. L. nurodo, kad... 20. 5.7. Apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį ir nekonfiskuodamas... 21. 5.8. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo,... 22. 5.9. Sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonės, kuri buvo nusikalstamos... 23. 5.10. G. L. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog... 24. 5.11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos... 25. 5.12 Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam... 26. 5.13. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328... 27. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti.... 28. Vadovaujantis BK 72 str. 2 ir 3 d., G. L. taikyti... 29. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....