Byla 1A-82-282/2020
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamoji byla D. K. nutraukta

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Boleslovo Kalainio ir Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei, gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamoji byla D. K. nutraukta.

3D. K. perduotas A. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 metams.

4Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, D. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

5- uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 1 d.;

6- turto konfiskavimas, konfiskuojant iš D. K. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Skoda Superb“, valst. Nr. ( - ) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

7Kolegija

Nustatė

8I.

9Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

101.

11D. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad, jis 2019-10-31 apie 13.25 val. kelyje ( - ), ( - ) g., ties ( - ) numeriu pažymėtu namu, vairavo lengvąjį automobilį „Skoda Superb“, valst. Nr. ( - ) būdams neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ( - ) (patikros sertifikato Nr. ( - )), jam buvo nustatytas 2,52 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

12II.

13Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

142.

15Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-12-03 nuosprendį – panaikinti jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir turto konfiskavimą; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir turto konfiskavimą, pažeidė proporcingumo principą. Nurodo, kad jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidžia teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

162.1.

17Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytą privalomą teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo skyrimą, kadangi šiuo atveju veika buvo kvalifikuota ne pagal ANK straipsnį, o pagal BK straipsnį. Mano, kad teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 2 metus, pažeidė proporcingumo principą, nes duomenys apie jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jo asmenybę (neteistas, nuoširdžiai gailisi, yra pagrindas manyti, kad laikysis įstatymų), pasekmes, kurias patyrė po nusikalstamos veikos padarymo (buvo atleistas iš darbo ir buvo paimta transporto priemonė, kuri buvo naudojama ir asmeniniais tikslais), leidžia manyti, kad uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, nepagrįstai ilgam laikui suvaržė jo galimybes susirasti darbą ir tokiu būdu prisidėti finansiškai prie šeimos išlaikymo, vykdyti finansinius įsipareigojimus bankui. Pažymi, jog iki įvykio jis dirbo UAB „( - )“ ypatingai svarbių klientų vadybininku, o po įvykio buvo atleistas iš darbo, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, tačiau surasti darbo iki šiol nepavyko, nes visur yra keliamas reikalavimas turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Dėl to mano, kad 2 metus šios specialios teisės naudojimo uždraudimas neproporcingai ir visiškai nepagrįstai suvaržo jo teises labiau, nei reikia siekiamam tikslui pasiekti – jo proporcingo nubaudimo bei jo atgrasymo nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Pastebi, kad teismas, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o per jo ilgą vairavimo kelių transporto priemones stažą, tik pirmą kartą ir tik atsitiktinai pažeidė KET 14 punkto nuostatas. Nesutinka su teismo išvada, kad įvykio metu (13.25 val., ( - )) vyko intensyvus eismas, kasmetinis kapų lankymas, nes ( - ) kaime, ( - ) rajone, viduryje dienos nebuvo jokio intensyvaus eismo ir kapai nebuvo lankomi, kadangi tai yra kaimo teritorija ir buvo eilinė darbo diena. Teismas neįvertino to, kad jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė jokių žalingų padarinių žmonių sveikatai ar turtui, kad tai atsitiktinė veika, susijusi su darbinėmis aplinkybėmis. Nurodo, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra charakterizuojamas teigiamai, iki tol nebuvo baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, yra pagrindas manyti, jog daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl mano, kad paskyrus trumpesnio termino uždraudimą naudotis specialia teise arba apskritai jos nepaskyrus, siekiamas prevencinis tikslas bus pasiektas. Taip pat nurodo, kad po nuosprendžio paskelbimo jis iš įmonės UAB „( - )“ gavo atsakymą į jo siųstą užklausą dėl vadybininko pareigų UAB „( - )“ užėmimo, kuriame nurodyta, jog jo įgūdžiai ir patirtis atitinka keliamus reikalavimus, tačiau yra reikalingas galiojantis vairuotojo pažymėjimas.

182.2.

19Apeliantas skunde teigia, kad teismas, paskirdamas turto konfiskavimą, nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis teismas sprendė esant tikslinga jį skirti. Mano, kad konfiskuotino turto dalies vertės (5 000 Eur) konfiskavimas yra neproporcinga priemonė, pažeidžianti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti jį ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Teismas neįvertino to, kad konfiskuotino turto – transporto priemonės jis neteko iš karto po to, kai buvo padaryta veika, nes transporto priemonę, kurią jis naudojo ir savo šeimos poreikių tenkinimui, buvo sugrąžinta darbdaviui UAB „( - )“, o jis atleistas iš užimamų pareigų, todėl tiek jis pats, tiek ir jo šeima patiria neigiamas pasekmes. Pastebi, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Mano, kad net ir netaikant konfiskuotino turto vertės dalies konfiskavimo, prevencinis tikslas – sulaikyti jį, kad nebandytų nusikalstamais tikslais daugiau naudoti kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, būtų pasiektas. Mano, kad taikytas konfiskuotino turto dalies vertės (5 000 Eur) konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o kelių baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas yra akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas. Teigia, kadangi jis yra bedarbis, tikėtina, jog neturint vairuotojo pažymėjimo jam bus sudėtinga susirasti darbą, jo sutuoktinės gaunamos pajamos yra iki 1000 Eur, finansiniai įsipareigojimai siekia daugiau nei 500 Eur/mėn., todėl paskirtas 5 000 Eur turto konfiskavimas yra nepagrįstai per didelis ir neproporcingas, sukeliantis jam finansiškai nepakeliamą naštą, kurios jis negalės įgyvendinti bent jau artimiausius metus dėl taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo, nes negalės 2 metus susirasti gerai apmokamo darbo. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi Nr. 2K-17-788/2019 kaip precedentu, nes šioje nutartyje nurodoma, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo buvo dirbantis ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminas trumpesnis, nei nagrinėjamu atveju jam, be to, automobilyje kartu važiavo mažametis vaikas, kas sudaro pagrindą teigti, jog asmuo buvo ypatingai neatsakingas. Dėl to mano, kad teismas, paskirdamas jam sumokėti konfiskuotino turto dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur vadovaudamasis nurodoma teismine praktika, nepagrįstai ir nemotyvuotai jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

203.

21Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

224.

23Teismo posėdyje atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. gynėjas adv. M. Vasiliauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

24III.

25Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

26Apeliacinis skundas netenkintinas.

275.

28Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinka tik su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimu vairuoti transporto priemones ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

296.

30Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad D. K. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaudamasis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) dvejus metus ir transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (5 000 Eur) konfiskavimą.

317.

32Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas, ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 2 dalyje išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti paskirtos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Pažymėtina, kad baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti.

33Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones

348.

35Apeliaciniame skunde atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. K. kelia jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus pagrįstumo klausimą, prašydamas šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti.

369.

37BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai).

3810.

39BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 ar BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-401/2014). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-366/2008, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-329/2013, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-261-489/2018, Nr. 2K-279-719/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo yra aktualūs ir tuo atveju, kai yra padaroma nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnyje, nes šis nusikaltimas taip pat yra susijęs su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu. Pastebėtina, kad atsakomybė už BK 2811 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką iki 2019-01-01 buvo numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

4011. Taip pat pagal teismų praktiką nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) taikymo terminą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę.

4112. D. K. anksčiau nebuvo teistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo metu apeliantas nebedirba, yra bedarbis, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „( - )“, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 94).

13. Nagrinėjamu atveju D. K. nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones ir būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tai yra, jam buvo nustatytas mažiausiai 2,52 promilių neblaivumas (pirmojo tikrinimo metu nustatytas 2,52 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu (maždaug po 20 minučių) nustatytas 2,69 prom. girtumas, be to, iš pradžių policijos pareigūnui neigė vartojęs alkoholį (b. l. 14–15)). Nusikalstamą veiką D. K. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. D. K. pripažino, kad jis alkoholį vartojo ne tik prieš jį sustabdant policijos pareigūnams, bet ir įvykio išvakarėse. Apeliantui nustatytas girtumas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (Visų Šventųjų dienos išvakarės, dienos metas, judriame kelyje, prie kapinių, įvažiuojant į vieną iš didžiausių Lietuvos miestų (įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 17–29), įtartinai manevravo kelyje po važiuojamąją dalį, dėl ko sukėlė abejonių dėl jo gebėjimo saugiai ir kvalifikuotai vairuoti transporto priemonę (b. l. 14–15)) rodo, kad D. K. padarytas KET pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, o tokie D. K. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Ir nors jokia žala neteisėtais apelianto veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, sukelia didelį pavojų aplinkiniams.

4214. Be to, iš bylos matyti, kad KET 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemones esant neblaiviam D. K. pažeidė jau ne pirmą kartą. Iš pažymos apie ankstesnius D. K. baustumus matyti, kad jis 2016-07-26 baustas už tai, kad būdamas neblaivus (2,01 prom. girtumas) vairavo dviratį, ir už šį pažeidimą D. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 72 Eur bauda (b. l. 111–115). Be to, iš šios pažymos apie baustumus matyti, kad per pastaruosius penkerius metus D. K. buvo baustas administracine tvarka 6 kartus, ir visi jo padaryti nusižengimai buvo susiję su KET pažeidimais, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad D. K. ir anksčiau buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su KET pažeidimais (b. l. 99–101). Duomenys apie ankstesnius D. K. baustumus apeliantą charakterizuoja kaip nedrausmingą eismo dalyvį ir leidžia daryti išvadą, kad jo padarytas KET 14 punkto reikalavimo pažeidimas nebuvo atsitiktinis, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

4315. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslą pataisyti nusikalstamą veiką padariusį D. K. ir baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė D. K. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trumpesniam nei vidutiniam šios poveikio priemonės taikymo terminui – dvejiems metams.

4416. D. K. skundo argumentai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo jis patirs nepatogumų (negalės nuvežti mažamečio vaiko į treniruotes, negali susirasti darbo, nes reikalingas galiojantis vairuotojo pažymėjimas), nėra esminiai, jie nesudaro pagrindo neskirti apeliantui baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones. Be to, tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų apeliantui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad pirmosios instancijos teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-502/2011, 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-85/2010).

4517. Įvertinus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį apibūdinančias aplinkybes, jam nustatytą apsvaigimo laipsnį, apelianto asmenybę, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) 2 dvejus metus.

4618. D. K. skunde teigia, kad dėl šios teisės atėmimo jis patiria nepatogumų – negali nuvežti mažametį vaiką į darželį, neteko darbo ir negali susirasti naują darbą, nes reikalingas galiojantis vairuotojo pažymėjimas, negali prisidėti prie šeimos išlaikymo. Šie apelianto patiriami suvaržymai ir nepatogumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir nesudaro pagrindo trumpinti pirmosios instancijos teismo nustatyto šios poveikio priemonės taikymo termino ar iš visos šios priemonės netaikyti. Kitų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti D. K. atsakomybę (paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, t. y. administracinį nusižengimą arba iš viso neskiriant tokios priemonės) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018; Nr. 2K-372-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-279-719/2018).

4719. Atsižvelgusi į visumą nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus yra per griežta, neatitinkanti jo asmenybės bei neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Be to, pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Dėl to D. K. prašymas neskirti jam specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo yra nepagrįstas.

48Dėl konfiskuotino turto (automobilio) vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo

4920. Skundžiamu nuosprendžiu D. K. paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš D. K. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Apelianto teigimu, teismas, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės, bet taikydamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nesivadovavo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi. Šie D. K. skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

5021. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

5122. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu <....>, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5223. Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018, Nr. 2K-136-699/2018, Nr. 2K-35-719/2018, Nr. 2K-287-1073/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Taigi, baudžiamosiose bylose proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016; Nr. 2K-262-489/2017, Nr. Nr. 2K-79-511/2018, Nr. 2K-256-303/2018, Nr. 2K-279-719/2018, Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-302-1073/2018, Nr. 2K-372-693/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-42-1073/2019, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-77-648/2019, Nr. 2K-186-648/2019, Nr. 2K-195-788/2019). Taigi, turto konfiskavimo instituto netaikymo išimtimi gali būti tik atvejai, aiškiai bylojantys apie tai, kad konfiskavimo taikymas konkrečioje situacijoje (ad hoc) būtų aiškiai neproporcingas ir neteisingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-183-942/2018).

5324. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pagal teismų praktiką taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-315-303/2018 ir kt.). Tokiu teisiniu reguliavimu užtikrinamos ir teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės. Pažymėtina, kad asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

5425. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-6-489/2019, Nr. 2K-17-788/2019). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-337-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

5526. D. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, yra neteistas, veikos padarymo metu dirbo, šiuo metu yra bedarbis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės leido apylinkės teismui pagrįstai manyti, kad D. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, pirmosios instancijos teismas D. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog D. K. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pagrindo D. K. netaikyti konfiskavimo. Taip pat pagal teismų praktiką kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

5627. Automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo D. K., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Iš bylos matyti, kad automobilis „Skoda Superb“, kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo apeliantas, nuosavybės teise priklauso ( - ) bankui, šio automobilio valdytojas yra UAB „( - )“ ir ši transporto priemonė dar ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžinta automobilio valdytojui (b. l. 46–48). Byloje nenustatytos sąlygos, leidžiančios konfiskuoti trečiajam asmeniui – ( - ) bankui priklausantį ir UAB „( - )“ valdomą automobilį „Skoda Superb“ (BK 72 straipsnio 4 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-788/2019). Kadangi minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, pagrįstai sprendė dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš D. K..

5728. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Šiuo konkrečiu atveju byloje buvo pateikta pažyma apie automobilio „Skoda Superb“ vidutinę vertę. Iš VšĮ „( - )“ pažymos matyti, kad 2019 m. gamybos automobilio „Skoda Superb“ rinkos vertė yra 17 827 Eur be PVM. Duomenų apie D. K. vairuoto automobilio vertę byloje nėra, tokių duomenų nėra pateikta ir su apeliaciniu skundu, todėl (b. l. 38).

5829. Nagrinėjamu atveju D. K., būdamas neblaivus (nustatytas 2,52 prom. girtumas), vairavo automobilį, šiuos veiksmus atliko vienoje iš ( - ) miesto pagrindinių gatvių – ( - ) gatvėje, prie kapinių, Visų Šventųjų dienos išvakarėse, kada buvo intensyvus eismas (tai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, foto lentelės). Tai aiškiai parodo jo keliamą itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. D. K. elgesys galėjo sukelti itin skaudžius padarinius kitiems eismo dalyviams, tad transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį, juolab, kad siekiant užkirsti kelią analogiškoms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms visuomenės interesai yra iškeliami aukščiau už kaltininko interesus.

5930. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apeliantui nustatytą girtumo laipsnį, jo asmenybę, jo finansinius įsipareigojimus bankui, konfiskuotino automobilio vertę, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama minėtos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 5 000 Eur. Tokia išieškotina pinigų suma neprieštarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

6031. Apeliantas skunde teigia, kad ši jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų nepatogumų, tačiau, kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, asmenybę apibūdinantys duomenys, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019). Pastebėtina, kad šioje situacijoje visuomenės ir D. K. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš jo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė (jos vertę atitinkanti pinigų suma), nes taip būtų formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarant sąlygas pakartotiniam asmens nusikalstamumui.

6132. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad D. K. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (dalies) konfiskavimas yra proporcinga (adekvati) jo padaryto nusikaltimo pavojingumui, nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, ir paskirta laikantis teisminės praktikos šios kategorijos bylose.

6233. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad D. K. teisė vairuoti transporto priemones atimta trumpesniam nei vidutiniam šios poveikio priemonės taikymo terminui – dvejiems metams (vidurkis – trys metai). Pažymėtina ir tai, kad D. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – taigi jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo. Tokioje situacijoje specialiosios teisės atėmimas ir konfiskuoto turto vertę atitinkančios sumos (dalies) išieškojimas, netaikant baudžiamosios atsakomybės ir neskiriant bausmės, negali būti laikomos neproporcingomis priemonėmis. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pavyzdžių, kai už šio nusikaltimo padarymą yra pateisinamas ir trijų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas – be šių poveikio priemonių, skiriant ir piniginio pobūdžio priemonę, pvz. įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018), todėl D. K. paskirtos poveikio priemonės, įvertinant šiuo konkrečiu atveju nustatytą išieškotinos sumos dydį, laikytinos adekvačiomis jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams. Taigi pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą – BK 67 straipsnio 2 dalį – taikė tinkamai.

6334. Apeliaciniu skundu D. K. prašo vietoj jam paskirtų dviejų baudžiamojo poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo ir turto konfiskavimo paskirti jam vieną baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šis prašymas netenkintinas, nes apelianto siūlomos įmokos dydis yra apie dvidešimt keturis kartus mažesnis už jo vairuoto automobilio vertę, baudžiamojo poveikio priemonė savo pobūdžiu iš esmės atitiktų administracinio nusižengimo pasekmes (net mažesnė už minimalią baudą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje) bei pagal suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose vien šios priemonės nepakanka siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Be to, pastebėtina, kad apeliaciniame skunde D. K. teigia, kad jis nedirba, negali prisidėti prie šeimos išlaikymo, iš bylos matyti, kad jis turi finansinių įsipareigojimų bankui, tačiau prašo skirti jam finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, kas finansiškai apsunkintų jo galimybę įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę.

6435. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl D. K. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

65Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

66atmesti atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. D. K. perduotas A. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 metams.... 4. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72... 5. - uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto... 6. - turto konfiskavimas, konfiskuojant iš D. K. nusikalstamos veikos priemonės... 7. Kolegija... 8. I.... 9. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 10. 1.... 11. D. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad, jis 2019-10-31... 12. II.... 13. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 14. 2.... 15. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. prašo... 16. 2.1.... 17. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai... 18. 2.2.... 19. Apeliantas skunde teigia, kad teismas, paskirdamas turto konfiskavimą,... 20. 3.... 21. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 22. 4.... 23. Teismo posėdyje atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. gynėjas adv.... 24. III.... 25. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 26. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 27. 5.... 28. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. apeliaciniu skundu neginčija... 29. 6.... 30. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad D. K. padarė BK 2811... 31. 7.... 32. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos... 33. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti... 34. 8.... 35. Apeliaciniame skunde atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal... 36. 9.... 37. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad teismas gali uždrausti... 38. 10.... 39. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams... 40. 11. Taip pat pagal teismų praktiką nustatant baudžiamojo poveikio priemonės... 41. 12. D. K. anksčiau nebuvo teistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką,... 42. 14. Be to, iš bylos matyti, kad KET 14 punkte numatytą draudimą vairuoti... 43. 15. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių ir baudžiamojo poveikio... 44. 16. D. K. skundo argumentai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones... 45. 17. Įvertinus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir... 46. 18. D. K. skunde teigia, kad dėl šios teisės atėmimo jis patiria... 47. 19. Atsižvelgusi į visumą nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro... 48. Dėl konfiskuotino turto (automobilio) vertės atitinkančios pinigų sumos... 49. 20. Skundžiamu nuosprendžiu D. K. paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė... 50. 21. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo... 51. 22. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia.... 52. 23. Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto (jo... 53. 24. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims,... 54. 25. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo... 55. 26. D. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, yra... 56. 27. Automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo D. K., yra... 57. 28. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra... 58. 29. Nagrinėjamu atveju D. K., būdamas neblaivus (nustatytas 2,52 prom.... 59. 30. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apeliantui nustatytą... 60. 31. Apeliantas skunde teigia, kad ši jam paskirta baudžiamojo poveikio... 61. 32. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad D. K. taikyta baudžiamojo... 62. 33. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad D. K. teisė... 63. 34. Apeliaciniu skundu D. K. prašo vietoj jam paskirtų dviejų baudžiamojo... 64. 35. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos... 65. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 66. atmesti atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. apeliacinį skundą...