Byla 1A-25-332-2014
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-28 nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio, teisėjų Gražvydo Poškaus, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Andrej Mirnyj, gynėjams advokatams Daivai Balčiūnienei, Muradui Bakanui, nuteistiesiems A. P., J. P., civilinio ieškovo atstovui A. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų J. P. ir A. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-28 nuosprendžio, kuriuo:

2A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;

4pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo bausme 1 (vienerių) metų laikotarpiui;

5pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 30 MGL (2400 Lt) dydžio bauda.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 5 d., 65 str. 2 d., A. P. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

7A. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d., padarymo išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas A. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2011-06-02 11 val. 25 min. iki 17 val. 35 min., laikant, kad sumokėta 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda.

9J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

10pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda;

11pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

12Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 5 d., 65 str. 2 d., J. P. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

13J. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., padarymo išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

14( - ) iš A. P. priteista 3561, 19 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimas.

15Tuo pačiu Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-28 nuosprendžiu išteisintas A. V., jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

17A. P. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, tai yra ( - ) (toliau - ( - )) direktoriaus pavaduotoju, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent:

18A. P., būdamas ( - ) direktoriaus pavaduotoju, kuriam ( - ) direktoriaus 2010-04-21 įsakymu Nr. V-79 pavesta tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių vykdymo kontrolė, pasinaudodamas užimamomis pareigomis, vykdomomis funkcijomis ir turima informacija apie kuro, skirto lengvuoju automobiliu „( - ).“, valst. Nr. ( - ) vykdyti tarnybines pareigas, likutį, bei pasinaudodamas jam 2007-08-17 perduotu tarnybiniu lengvuoju automobiliu „( - ) valst. Nr. ( - ) skirtu naudoti vykdant tarnybines funkcijas, bei 2008-02-20 jam patikėta išankstinio apmokėjimo vardine magnetine kortele ( - ), bei šio kortelės identifikavimo duomenimis – PIN kodu, skirtais atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant minimą automobilį:

  • 2010-09-23 apie 11 val. 23 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), pasisavino 44 l A95 markės kuro, kurio vertė – 175,1431 Lt, minimą kurą įsipildamas į nešiojamas talpas ir už kurą atsiskaitė panaudodamas išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ) valst. Nr. ( - )
  • 2010-10-13 apie 11 val. 44 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), pasisavino ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau, nei 43,20 l A95 markės kuro, kurio vertė – 171,0508 Lt, minimą kurą įsipildamas į nešiojamas talpas ir už kurą atsiskaitė panaudodamas išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ) valst. Nr. ( - )
  • 2011-04-06 apie 13 val. 32 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), pasisavino 70 l A95 markės kuro, kurio vertė – 322,315 Lt, minimą kurą įsipildamas į nešiojamas talpas ir už kurą atsiskaitė panaudodamas išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - )
  • 2011-05-09 apie 10 val. 37 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), pasisavino 35 l A95 markės kuro, kurio vertė – 158,9461 Lt, minimą kurą įsipildamas į jo sutuoktinei priklausančio automobilio „( - )“, v. Nr. ( - ) kuro baką ir už kurą atsiskaitė panaudodamas išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - )
  • 2011-05-19 apie 16 val. 23 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), pasisavino 60 l A95 markės kuro, kurio vertė – 272,479 Lt, minimą kurą įsipildamas į nešiojamas talpas ir už kurą atsiskaitė panaudodamas išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ) valst. Nr. ( - )
  • 2010-12-08 apie 14 val. 25 min. ( - ) patalpose, esančiose ( - ), savo sūnui J. P. perdavė išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) nurodydamas, kad pastarasis gali įsipilti į asmeninį automobilį jo nurodytą kiekį kuro ir už jį atsiskaityti perduota minėta kortele. Po ko, J. P. 2010-12-08 apie 14 val. 54 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), 50 l A95 markės kuro, kurio vertė – 212,0063 Lt įsipylė į sutuoktinei I. P. priklausančio automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) kuro baką ir už kurą atsiskaitė panaudodamas išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - )
  • 2010-12-30 apie 9 val. 54 min. ( - ) patalpose, esančiose ( - ), savo sūnui J. P. perdavė išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) nurodydamas, kad pastarasis gali įsipilti į asmeninį automobilį jo nurodytą kiekį kuro ir už jį atsiskaityti su perduota minėta kortele. Po ko, J. P. 2010-12-30 apie 10 val. 21 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), įsigijo 50 l A95 markės kuro, kurio vertė – 212,0063 Lt, ir už kurą atsiskaitė panaudodamas išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - )
  • laikotarpiu nuo 2011-05-30 iki 2011-06-01, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, savo sūnui J. P. perdavė išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) nurodydamas, kad pastarasis gali įsipilti į asmeninį automobilį jo nurodytą kiekį kuro ir už jį atsiskaityti su perduota minėta kortele. Po ko, J. P. 2011-06-01 apie 14 val. 46 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), 51 l A95 markės kuro, kurio vertė – 230,307 Lt, įsipylė į sutuoktinei I. P. priklausančio automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) kuro baką ir už kurą atsiskaitė panaudodamas išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - )

19Tokiais savo veiksmais A. P., veikdamas vienas ir padedant sūnui J. P., pasisavino jam patikėtą svetimą 1754, 25 Lt vertės turtą.

20Be to, A. P. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, tai yra ( - ) direktoriaus pavaduotojas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo, o būtent:

21A. P., būdamas ( - ) direktoriaus pavaduotoju, kuriam ( - ) direktoriaus 2010-04-21 įsakymu Nr. V-79 pavesta tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių vykdymo kontrolė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6, 10 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3, 6 punktuose numatytas asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe, taip pat valstybei nuomojama nuosavybe kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, pažeisdamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintus principus, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsižvelgiant į visuomeninę naudą, tai yra rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, taip pat atsižvelgiant į racionalumą, tai yra, kad turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, pažeisdamas Tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose įstatymo 1.4 punkto nuostatą, jog biudžetinė įstaiga negali leisti įstaigos darbuotojui neatlygintinai naudotis įstaigos tarnybiniu lengvuoju automobiliu ne tarnybos reikmėms, nesilaikydamas ( - ) direktoriaus 2010-04-21 įsakymu Nr. V-79 patvirtintų ( - ) tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 21 ir 50 punktų, kuriuose numatyta, jog po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis atliekant tarnybines pareigas tarnybiniai automobiliai gali būti naudojami tik pagal ( - ) direktoriaus įsakymus ar kitais šiose taisyklėse griežtai reglamentuotais atvejais, o po darbo, poilsio, švenčių dienomis tarnybiniai automobiliai saugomi ( - ) direktoriaus įsakymu nustatytose vietose, pažeisdamas ( - ) direktoriaus 2010-03-02 įsakymu Nr. V-61 ir ( - ) direktoriaus 2010-12-08 įsakymu Nr. V-167 reglamentuotas nuostatas, įpareigojančias ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) laikyti minimuose įsakymuose numatytoje saugioje vietoje – ( - ), pažeisdamas ( - ) direktoriaus 2011-01-10 įsakymu Nr. V-4 patvirtintų ( - ) tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 73.6 punktą, kuriame numatyta, kad draudžiama išduotą vardinę magnetinę kortelę patikėti kitam asmeniui, pasinaudodamas užimamomis pareigomis, vykdomomis funkcijomis, turima informacija apie kuro, skirto lengvuoju automobiliu „( - )“, valst. Nr. ( - ) vykdyti tarnybines pareigas, likutį, jam 2007-08-17 perduotu tarnybiniu lengvuoju automobiliu „( - )“, valst. Nr. ( - ) skirtu naudoti vykdant tarnybines funkcijas, bei 2008-02-20 jam patikėta vardine magnetine kortele, skirta atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant minimą automobilį:

  • laikotarpiu nuo 2010-11-24 iki 2011-04-24, siekdamas asmeniniais tikslais, vykstant iš darbo vietos ( - ) į gyvenamąją vietą ( - ), neatlygintinai naudoti ( - ) priklausantį tarnybinį automobilį bei jam skirtą kurą ir tokiu būdu iš to turėti turtinės naudos, tarnybiniu automobiliu „( - )“, v. Nr. ( - ) darbo metu, po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis asmeniniais tikslais pravažiavo 4139,17 km, tuo pačiu laikotarpiu darbo metu, po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis tarnybinį automobilį „( - )“, v. Nr. ( - ) laikė ne ( - ) direktoriaus įsakymu nustatytoje saugioje vietoje, esančioje prie ( - ), ( - ), bet kitose vietose, o būtent – ( - ), ( - ), ( - ), taip pat, laikotarpyje nuo 2011-02-15 iki 2011-02-21 leido tarnybiniu automobiliu „( - )“, v. Nr. ( - ) naudotis savo sūnui J. P., kuris tame tarpe minimu automobiliu asmeniniais, su A. P. tarnyba nesusijusiais, tikslais pravažiavo 166,96 km bei automobilį laikė A. P. nurodytose, tam neskirtose vietose – ( - ), ir ( - ), ir tokiu būdu, A. P. automobiliu „( - )“, v. Nr. ( - ) asmeniniais tikslias naudojantis pačiam ir minimą automobilį perdavus asmeniniais tikslais naudotis sūnui J. P., viso buvo sunaudota 531,24 litrų A95 markės kuro, kurio vertė – 2080,44 Lt, o būtent:
  • 2010-11-24 važiuojant iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 39 km.,
  • 2010-11-25 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius pravažiavo ne mažiau, nei 39 km.,
  • 2010-11-30 važiuojant iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 39 km.,
  • 2010-12-01 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-02 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-03 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-05 (sekmadienis) važinėjant po Joniškį pravažiavo 3,40 km.,
  • 2010-12-06 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-07 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-08 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-09 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-10 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-12 važinėjant po Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 7, 80 km.
  • 2010-12-13 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-14 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-15 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-16 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-17 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-18 (šeštadienis) važinėjant po Joniškį pravažiavo 9,19 km.,
  • 2010-12-19 (sekmadienis) važinėjant po Joniškį pravažiavo 6,49 km.,
  • 2010-12-20 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-21 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-22 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 77,66 km.,
  • 2010-12-23 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-24 (penktadienis, šventinė diena) važinėjant po Joniškį pravažiavo 5,05 km.,
  • 2010-12-25 (šeštadienis) važinėjant po Joniškį pravažiavo 4,24 km.,
  • 2010-12-26 (sekmadienis) važinėjant po Joniškį pravažiavo 3,63 km.,
  • 2010-12-27 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-28 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 74,80 km.,
  • 2010-12-29 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-30 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2010-12-31 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011 m. sausio 1 – 2 dienomis tarnybinį automobilį laikė ne tam skirtoje vietoje prie A. P. namų adresu ( - ),
  • 2011-01-03 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-01-04 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-01-05 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 76,72 km.,
  • 2011-01-06 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-01-07 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-01-08 (šeštadienis) važinėjant po Joniškį pravažiavo 5,41 km.,
  • 2011-01-09 (sekmadienis) važinėjant po Joniškį pravažiavo 4,23 km.,
  • 2011-01-10 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-01-11 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-01-12 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-01-13 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-01-14 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-01-15 (šeštadienis) važinėjant po Joniškį ir Joniškio rajoną pravažiavo 27,20 km.,
  • 2011 m. sausio 16 - 25 dienomis tarnybinį automobilį laikė ne tam skirtoje vietoje prie A. P. namų adresu ( - ),
  • 2011-02-16 J. P. važiuojant iš Joniškio į Šiaulius iki ( - ) pravažiavo ne mažiau, nei 48,84 km., tarnybinį automobilį laikė ne tam skirtoje vietoje ( - ),
  • 2011-02-17 J. P. važinėjant po Šiaulius pravažiavo ne mažiau, nei 9,60 km., tarnybinį automobilį laikė ne tam skirtoje vietoje adresu ( - ),
  • 2011-02-19 (šeštadienis) J. P. važinėjant po Šiaulius ir važiuojant į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 49,76 km.,
  • 2011-02-20 (sekmadienis) J. P. važiuojant iš Joniškio į Šiaulius ir važinėjant po ( - ) pravažiavo ne mažiau, nei 58,76 km., tarnybinį automobilį laikė ne tam skirtoje vietoje adresu ( - ),
  • 2011-02-21 J. P. važinėjant po Šiaulius pravažiavo ne mažiau, nei 17,43 km.,
  • 2011 m. vasario 23 – kovo 3 dienomis tarnybinį automobilį laikė ne tam skirtoje vietoje adresu ( - ),
  • 2011-03-03 važiuojant iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 39 km.,
  • 2011-03-04 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-03-05 (šeštadienis) važinėjant po Joniškį pravažiavo 5,25 km.,
  • 2011-03-06 (sekmadienis) važinėjant po Joniškį pravažiavo 14,53 km.,
  • 2011-03-07 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-03-08 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-03-09 važinėjant po Joniškį pravažiavo 14,61 km.,
  • 2011-03-15 važiuojant iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 39 km.,
  • 2011-03-16 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-03-17 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-03-18 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-03-19 (šeštadienis) važinėjant po Joniškį ir Joniškio rajoną pravažiavo 52,45 km.,
  • 2011-03-20 (sekmadienis) važinėjant po Joniškį pravažiavo 12,27 km.,
  • 2011-03-21 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-03-22 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-03-23 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-03-24 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-03-25 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius pravažiavo ne mažiau, nei 39 km.,
  • 2011 m. kovo 25 – balandžio 3 dienomis tarnybinį automobilį laikė ne tam skirtoje vietoje adresu ( - ),
  • 2011-04-14 važiuojant iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 39 km.,
  • 2011-04-15 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-04-16 (šeštadienis) važinėjant po Joniškį pravažiavo 14,09 km.,
  • 2011-04-17 (sekmadienis) važinėjant po Joniškį pravažiavo 11,23 km.,
  • 2011-04-18 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-04-19 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-04-20 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius pravažiavo ne mažiau, nei 36,19 km.,
  • 2011-04-21 važiuojant iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 37,40 km.,
  • 2011-04-22 važiuojant iš Joniškio į Šiaulius bei iš Šiaulių į Joniškį pravažiavo ne mažiau, nei 78 km.,
  • 2011-04-23 (šeštadienis) važinėjant po Joniškį pravažiavo 8,33 km.,
  • 2011 m. balandžio 24 d. tarnybinį automobilį laikė ne tam skirtoje vietoje prie A. P. namų adresu ( - ),

22bei

  • laikotarpiu nuo 2011-05-30 iki 2011-06-01 ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, savo sūnui J. P. perdavė išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) nurodydamas, kad pastarasis gali įsipilti į asmeninį automobilį jo nurodytą kiekį kuro ir atsiskaityti su jo perduota ( - ) vardine magnetine kortele. Po ko, J. P., 2011-06-01 apie 14 val. 46 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), įsigijo 51 l. A95 markės kuro, kurio vertė – 230,307 Lt, ir už kurą atsiskaitė panaudodamas išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. 7( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - )
  • 2010-09-23 apie 11 val. 23 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), pasisavino 44 l A95 markės kuro, kurio vertė – 175,1431 Lt, minimą kurą įsipildamas į nešiojamas talpas ir už kurą atsiskaitė panaudodamas išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - )
  • 2010-10-13 apie 11 val. 44 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), pasisavino ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau, nei 43,20 l A95 markės kuro, kurio vertė – 171,0508 Lt, minimą kurą įsipildamas į nešiojamas talpas ir už kurą atsiskaitė panaudodamas išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - )
  • 2011-04-06 apie 13 val. 32 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), pasisavino 70 l A95 markės kuro, kurio vertė – 322,315 Lt, minimą kurą įsipildamas į nešiojamas talpas ir už kurą atsiskaitė panaudodamas išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - )
  • 2011-05-09 apie 10 val. 37 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), pasisavino 35 l A95 markės kuro, kurio vertė – 158,9461 Lt, minimą kurą įsipildamas į jo sutuoktinei priklausančio automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) kuro baką ir už kurą atsiskaitė panaudodamas išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ).“, valst. Nr. ( - )
  • 2011-05-19 apie 16 val. 23 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), pasisavino 60 l A95 markės kuro, kurio vertė – 272,479 Lt, minimą kurą įsipildamas į nešiojamas talpas ir už kurą atsiskaitė panaudodamas išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ).“, valst. Nr. ( - )

23Tokiais savo veiksmais A. P., siekdamas turtinės naudos, grubiai diskreditavo ( - ), kaip instituciją, sumenkino valstybės tarnautojo ir valstybinės įstaigos vadovų autoritetą jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, iškraipė valstybės tarnautojo funkcijas, ( - ) padarė turtinę – 3561,19 turtinę žalą, didelės žalos patyrė valstybė ir valstybės biudžetinė įstaiga ( - ).

24Be to, A. P. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, tai yra, ( - ) direktoriaus pavaduotoju, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

25A. P., siekdamas nuslėpti ( - ) turto pasisavinimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, suklastojo automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) kelionės lapus ir sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitas bei šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, tai yra:

  • siekdamas nuslėpti 2010 metų rugsėjo mėnesį pasisavintus 44 litrus A95 markės kuro, kurį A. P. 2010-09-23 apie 11 val. 23 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), įsipylė į nešiojamas talpas ir už kurą atsiskaitė ( - ) jam patikėta vardine magnetine kortele Nr. ( - ), skirta atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ), valst. Nr. ( - ) A. P. laikotarpiu nuo 2010-09-30 iki 2010-10-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, 2010 metų rugsėjo mėnesio kelionės lapuose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) bei automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų rugsėjo mėnesį melaginai nurodė, jog 2010 metų rugsėjo mėnesį eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) buvo nuvažiuoti 1436 km, sunaudota 165 l A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 44 l A. P. pasisavino. Po ko, A. P. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2010-09-30 iki 2010-11-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotus automobilio „( - ) valst. Nr. ( - ) 2010 metų rugsėjo mėnesio kelionės lapus Nr. 621693 ir Nr. 621694 bei automobilio „( - ) valst. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2010 metų rugsėjo mėnesį pateikė ( - ) Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas nuslėpti 2010 metų spalio mėnesį pasisavintą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau, nei 43,20 l A95 markės kuro, kurį A. P. 2010-10-13 apie 11 val. 44 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), įsipylė į nešiojamas talpas ir už kurą atsiskaitė ( - ) jam patikėta vardine magnetine kortele Nr. ( - ), skirta atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ) v. Nr. ( - ) A. P. laikotarpyje nuo 2010-10-31 iki 2010-11-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, 2010 metų spalio mėnesio kelionės lapuose Nr. ( - ), Nr. ( - ) bei automobilio „( - ).“, valst. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų spalio mėnesį melaginai nurodė, jog 2010 metų spalio mėnesį eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ).“, valst. Nr. ( - ) buvo nuvažiuoti 1863 km, sunaudota 214 l A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau, nei 43,20 l A. P. pasisavino. Po ko, A. P. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2010-10-31 iki 2010-11-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotus automobilio „( - ) valst. Nr. ( - ) 2010 metų spalio mėnesio kelionės lapus Nr. ( - ), Nr. ( - ) bei automobilio „( - ) valst. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2010 metų spalio mėnesį pateikė ( - ) Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas nuslėpti 2011 metų balandžio mėnesį pasisavintus 70 litrus A95 markės kuro, kurį A. P. 2011-04-06 apie 13 val. 32 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), įsipylė į nešiojamas talpas ir už kurą atsiskaitė ( - ) jam patikėta vardine magnetine kortele Nr. ( - ), skirta atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ).“, v. Nr. ( - ) A. P. laikotarpyje nuo 2011-04-30 iki 2011-05-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, 2011 metų balandžio mėnesio kelionės lapuose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) bei automobilio „( - ).“, v. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2011 metų balandžio mėnesį melaginai nurodė, jog 2011 metų balandžio mėnesį eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ) v. Nr. ( - ) buvo nuvažiuoti 1741 km, sunaudota 200 l A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 70 l A. P. pasisavino. Po ko, A. P. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2011-04-30 iki 2011-05-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotus automobilio „( - ), v. Nr. ( - ) 2011 metų balandžio mėnesio kelionės lapus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) bei automobilio „( - ).“, v. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2011 metų balandžio mėnesį pateikė ( - ) Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas nuslėpti 2011 metų gegužės mėnesį pasisavintus 95 litrus A95 markės kuro, kurio 35 litrus 2011-05-09 apie 10 val. 37 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), įsipylė į jo sutuoktinei priklausančio automobilio „( - )“, v. Nr. ( - ) kuro baką ir 60 litrų 2011-05-19 apie 16 val. 23 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), įsipylė į nešiojamas talpas ir abu kartus už kurą atsiskaitė ( - ) jam patikėta vardine magnetine kortele Nr. ( - ), skirta atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ), v. Nr. ( - ) A. P. laikotarpyje nuo 2011-05-31 iki 2011-06-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, 2011 metų gegužės mėnesio kelionės lapuose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) bei automobilio „( - )“, v. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2011 metų gegužės mėnesį melaginai nurodė, jog 2011 metų gegužės mėnesį eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ).“, v. Nr. ( - ) buvo nuvažiuoti 1348 km, sunaudota 155 l A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 95 l A. P. pasisavino. Po ko, A. P. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2011-05-31 iki 2011-06-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotus automobilio „( - ).“, v. Nr. ( - ) 2011 metų gegužės mėnesio kelionės lapus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) bei automobilio „( - ), v. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2011 metų gegužės mėnesį pateikė ( - ) Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus.
  • siekdamas nuslėpti 2011-06-01 pasisavintą 51 litrą A95 markės kuro, automobilio „( - )“, v. Nr. ( - ) 2011 metų birželio mėnesio kelionės lape Nr. 841454 bei automobilio „( - )“, v. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2011 metų birželio mėnesį melaginai nurodė, jog 2011 metų birželio mėnesį eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, v. Nr. ( - ) buvo nuvažiuota 1249 km, sunaudota 125 l A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minimos sumos 51 l A. P. kartu su sūnumi J. P. 2011-06-01 pasisavino. Po ko, A. P. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2011-06-30 iki 2011-07-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotus automobilio „( - )“, v. Nr. ( - ) 2011 metų birželio mėnesio kelionės lapą Nr. ( - ) bei automobilio „( - )“, v. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą už 2011 metų birželio mėnesį pateikė ( - ) Finansų skyriui ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;
  • siekdamas nuslėpti tarnybinio automobilio „( - ), v. Nr. ( - ) naudojimą asmeniniais tikslais, 2010 metų lapkričio mėnesio kelionės lapuose Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir ( - ) bei automobilio „( - ).“, v. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų lapkričio mėnesį melaginai nurodė, jog 2010 metų lapkričio mėnesį eksploatuojant ( - )automobilį „( - ), v. Nr. ( - ) buvo nuvažiuota 1558 km, sunaudota 179 l A95 markės kuro, 2010 metų gruodžio mėnesio kelionės lapuose Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir ( - ) bei automobilio „( - )“, v. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų gruodžio mėnesį melaginai nurodė, jog 2010 metų gruodžio mėnesį eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, v. Nr. ( - ) buvo nuvažiuota 3310 km, sunaudota 418,01 l. A95 markės kuro, 2011 metų sausio mėnesio kelionės lapuose Nr. ( - ) ir ( - ) bei automobilio „( - ).“, v. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2011 metų sausio mėnesį melaginai nurodė, jog 2011 metų sausio mėnesį eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, v. Nr. ( - ) buvo nuvažiuota 681 km, sunaudota 86 l A95 markės kuro, 2011 metų vasario mėnesio kelionės lape Nr. 841427 bei automobilio „( - )“, v. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2011 metų vasario mėnesį melaginai nurodė, jog 2011 metų vasario mėnesį eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ), v. Nr. ( - ) buvo nuvažiuota 459 km, sunaudota 58 l A95 markės kuro, 2011 metų kovo mėnesio kelionės lapuose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) bei automobilio „( - )“, v. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2011 metų kovo mėnesį melaginai nurodė, jog 2011 metų kovo mėnesį eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ).“, v. Nr. ( - ) buvo nuvažiuota 1463 km, sunaudota 185 l A95 markės kuro, 2011 metų balandžio mėnesio kelionės lapuose Nr. 841435 ir Nr. 841438 bei automobilio „( - )“, v. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2011 metų balandžio mėnesį melaginai nurodė, jog 2011 metų balandžio mėnesį eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, v. Nr. ( - ) buvo nuvažiuota 1741 km, sunaudota 200 l A95 markės kuro, nors A. P., laikotarpyje nuo 2010-11-24 iki 2011-04-24, tarnybiniu automobiliu „( - )“, v. Nr. ( - ) darbo metu, po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis asmeniniais tikslais pravažiavo 4361,55 km, taip pat, laikotarpyje nuo 2011-02-15 iki 2011-02-21 leido tarnybiniu automobiliu „( - ).“, v. Nr. ( - ) naudotis savo sūnui J. P., kuris tame tarpe minimu automobiliu asmeniniais tikslais pravažiavo 227,64 km. Po ko, A. P. šiuos, minimuose kelionės lapuose bei sunaudotų degalų ir tepalų ataskaitose savo parašais patvirtintus žinomai melagingus duomenis, jog visas minimas kuras sunaudotas buvo vykdant tarnybines funkcijas, pateikė ( - ) Finansų skyriui ir tokiu būdu suklastotus dokumentus panaudojo.

26A. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas ( - ) direktoriaus pavaduotoju, kuriam 2008-02-20 patikėta išankstinio apmokėjimo vardinė magnetinė kortelė ( - ), skirta atsiskaityti tik ( - ) darbuotojams už kurą, įsigytą eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ) valst. Nr. ( - ) bei šios elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo duomenys – PIN kodas, siekdamas turtinės naudos, padėjo sūnui J. P. neteisėtai panaudoti minimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos identifikavimo duomenis, o būtent:

  • 2010-12-08 apie 14 val. 25 min. ( - ) patalpose, esančiose ( - ), savo sūnui J. P. perdavė išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei šios išankstinio apmokėjimo priemonės identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) nurodydamas, kad pastarasis gali įsipilti į asmeninį automobilį jo nurodytą kiekį kuro ir už jį atsiskaityti su perduota minėta kortele. Po ko, J. P. 2010-12-08 apie 14 val. 54 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), 50 l A95 markės kuro, kurio vertė – 212,0063 Lt įsipylė į sutuoktinei I. P. priklausančio automobilio „( - )“, v. Nr. ( - ) kuro baką ir už kurą atsiskaitė panaudodamas A. P. perduotą išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - )
  • 2010-12-30 apie 9 val. 54 min. ( - ) patalpose, esančiose ( - ), savo sūnui J. P. perdavė išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei šios išankstinio apmokėjimo priemonės identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) nurodydamas, kad pastarasis gali įsipilti į asmeninį automobilį jo nurodytą kiekį kuro ir už jį atsiskaityti su perduota minėta kortele. Po ko, J. P. 2010-12-30 apie 10 val. 21 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), įsigijo 50 l A95 markės kuro, kurio vertė – 212,0063 Lt, ir už kurą atsiskaitė panaudodamas A. P. perduotą išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - )
  • laikotarpiu nuo 2011-05-30 iki 2011-06-01, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, savo sūnui J. P. perdavė išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei šios išankstinio apmokėjimo priemonės identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ), valst. Nr. ( - ) nurodydamas, kad pastarasis gali įsipilti į asmeninį automobilį jo nurodytą kiekį kuro ir už jį atsiskaityti su perduota minėta kortele. Po ko, J. P. 2011-06-01 apie 14 val. 46 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), 51 l A95 markės kuro, kurio vertė – 230,307 Lt, įsipylė į sutuoktinei I. P. priklausančio automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) kuro baką ir už kurą atsiskaitė panaudodamas A. P. perduotą išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - )

27J. P. nuteistas už tai, kad jis padėjo ( - ) direktoriaus pavaduotojui A. P. pasisavinti A. P. patikėtą svetimą turtą, o būtent:

28J. P., pasinaudodamas tėvo A. P., einančio ( - ) direktoriaus pavaduotojo pareigas, vykdomomis funkcijomis, A. P. turima informacija apie kuro, skirto lengvuoju automobiliu „( - ) valst. Nr. ( - ) vykdyti tarnybines funkcijas, likutį, bei A. P. 2008-02-20 patikėta išankstinio apmokėjimo vardine magnetine kortele ( - ), skirta atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant minimą automobilį:

  • 2010-12-08, apie 14 val. 25 min., ( - ) patalpose, esančiose ( - ), iš savo tėvo A. P. priėmė išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei šios kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) ir sutarė į asmeninį automobilį įsipilti A. P. nurodomą sumą, o būtent - 50 l A95 markės kuro, bei už jį atsiskaityti minima magnetine kortele Nr. ( - ). Po ko, J. P., 2010-12-08, apie 14 val. 54 min., UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), 50 l A95 markės kuro, kurio vertė – 212,0063 Lt įsipylė į sutuoktinei I. P. priklausančio automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) kuro baką ir už kurą atsiskaitė panaudodamas A. P. perduotą išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ), valst. Nr. ( - ) ir tokiu būdu padėjo A. P. pasisavinti 212,0063 Lt vertės svetimą turtą;
  • 2010-12-30, apie 9 val. 54 min., ( - ) patalpose, esančiose ( - ), iš savo tėvo A. P. priėmė išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei šios kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) ir sutarė į asmeninį automobilį įsipilti A. P. nurodomą sumą, o būtent - 50 l A95 markės kuro, ir už jį atsiskaityti minima magnetine kortele Nr. ( - ). Po ko, J. P. 2010-12-30 apie 10 val. 21 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), įsigijo 50 l A95 markės kuro, kurio vertė – 212,0063 Lt, ir už kurą atsiskaitė panaudodamas A. P. perduotą išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) ir tokiu būdu padėjo A. P. pasisavinti 212,0063 Lt vertės svetimą turtą;
  • laikotarpiu nuo 2011-05-30 iki 2011-06-01, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, iš savo tėvo A. P. priėmė išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei šios kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) ir sutarė į asmeninį automobilį įsipilti A. P. nurodomą sumą, o būtent - 51 l A95 markės kuro, ir už jį atsiskaityti minima magnetine kortele Nr. ( - ). Po ko, J. P. 2011-06-01 apie 14 val. 46 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), 51 l A95 markės kuro, kurio vertė – 230,307 Lt, įsipylė į sutuoktinei I. P. priklausančio automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) kuro baką ir už kurą atsiskaitė panaudodamas A. P. perduotą išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - )automobilį „( - ).“, valst. Nr. ( - ) ir tokiu būdu padėjo A. P. pasisavinti 230,307 Lt vertės svetimą turtą.

29Tokiais veiksmais J. P. padėjo tėvui A. P. pasisavinti jam patikėtą 670,65 Lt vertės turtą.

30Be to, J. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, tai yra, jo tėvui A. P., einančiam ( - ) direktoriaus pavaduotojo pareigas, 2008-02-20 patikėtą išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę ( - ), skirtą atsiskaityti tik ( - ) darbuotojams už kurą, įsigytą eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ) valst. Nr. ( - ) bei šios elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis – PIN kodą, o būtent:

  • 2010-12-08, apie 14 val. 25 min., ( - )patalpose, esančiose ( - ), iš savo tėvo A. P. priėmė išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei šios išankstinio apmokėjimo priemonės identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ).“, valst. Nr. ( - ) ir sutarė į asmeninį automobilį įsipilant A. P. nurodomą sumą, o būtent - 50 l A95 markės kuro, bei už jį atsiskaitant minima magnetine kortele Nr. ( - ), šį kurą pasisavinti. Po ko, J. P. 2010-12-08 apie 14 val. 54 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), 50 l A95 markės kuro, kurio vertė – 212,0063 Lt įsipylė į sutuoktinei I. P. priklausančio automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) kuro baką ir už kurą atsiskaitė panaudodamas A. P. perduotą išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. 7083571003297871 bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - )
  • 2010-12-30, apie 9 val. 54 min., ( - ) patalpose, esančiose ( - ), iš savo tėvo A. P. priėmė išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei šios mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ).“, valst. Nr. ( - ) ir sutarė į asmeninį automobilį įsipilti A. P. nurodomą sumą, o būtent - 50 l A95 markės kuro, ir už jį atsiskaityti minima magnetine kortele Nr. ( - ). Po ko, J. P. 2010-12-30 apie 10 val. 21 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), įsigijo 50 l A95 markės kuro, kurio vertė – 212,0063 Lt, ir už kurą atsiskaitė inicijuodamas finansinę operaciją A. P. perduota vardine magnetine kortele Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ).“, valst. Nr. ( - )
  • laikotarpiu nuo 2011-05-30 iki 2011-06-01, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, iš savo tėvo A. P. priėmė išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei šios mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ).“, valst. Nr. ( - ) ir sutarė į asmeninį automobilį įsipilti A. P. nurodomą sumą, o būtent - 51 l A95 markės kuro, ir už jį atsiskaityti minima magnetine kortele Nr. ( - ). Po ko, J. P. 2011-06-01 apie 14 val. 46 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), 51 l A95 markės kuro, kurio vertė – 230,307 Lt, įsipylė į sutuoktinei I. P. priklausančio automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) kuro baką ir už kurą atsiskaitė inicijuodamas finansinę operaciją A. P. perduota vardine magnetine kortele Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ).“, valst. Nr. ( - )

31J. P. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas turtinės naudos, padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojui – ( - ) direktoriaus pavaduotojui A. P., kuriam ( - ) direktoriaus 2010-04-21 įsakymu Nr. V-79 pavesta tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių vykdymo kontrolė, ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo, o būtent:

32-J. P. 2010-12-08 apie 14 val. 25 min. ( - ) patalpose, esančiose ( - ), 2010-12-30 apie 9 val. 54 min. ( - ) patalpose, esančiose ( - ), bei laikotarpiu nuo 2011-05-30 iki 2011-06-01 ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, iš savo tėvo A. P. priėmė išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę Nr. ( - ) bei šios mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant ( - ) automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) bei sutarė įsipilti į asmeninį automobilį A. P. nurodytą kiekį kuro ir atsiskaityti su jo perduota ( - ) vardine magnetine kortele. Po ko, J. P., 2010-12-08 apie 14 val. 54 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), įsigijo 50 l A95 markės kuro, kurio vertė – 212,0063 Lt, 2010-12-30 apie 10 val. 21 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), įsigijo 50 l A95 markės kuro, kurio vertė – 212,0063 Lt, 2011-06-01 apie 14 val. 46 min. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), įsigijo 51 l. A95 markės kuro, kurio vertė – 230,307 Lt, ir už kurą atsiskaitė panaudodamas A. P. neteisėtai jam perduota išankstinio apmokėjimo vardine magnetine kortele Nr. ( - ) bei jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, skirtus atsiskaityti eksploatuojant ( - ) automobilį „( - ).“, valst. Nr. ( - )

33-Po ko, J. P., laikotarpiu nuo 2011-02-15 iki 2011-02-21, A. P. leidimu ( - ) tarnybiniu automobiliu „( - ) valst. Nr. ( - ) asmeniniais, su A. P. tarnyba nesusijusiais, tikslais pravažiavo 227,64 km, bei automobilį laikė A. P. nurodytose, tam neskirtose vietose – ( - ), ir ( - ), ir tokiu būdu, J. P. automobiliu „( - ) valst. Nr. ( - ) naudodamasis asmeniniais tikslais, sunaudojo 28,77 litrų A95 markės kuro, kurio vertė – 112,67 Lt, o būtent:

  • 2011-02-15 J. P. važiuojant iš ( - ) į Joniškį pravažiavo ne mažiau nei 43,25 km.,
  • 2011-02-16 J. P. važiuojant iš Joniškio į ( - ) pravažiavo ne mažiau nei 48,84 km., tarnybinį automobilį laikė ne tam skirtoje vietoje, adresu ( - ),
  • 2011-02-17 J. P. važinėjant po Šiaulius pravažiavo ne mažiau nei 9,60 km., tarnybinį automobilį laikė ne tam skirtoje vietoje, adresu ( - ),
  • 2011-02-19 (šeštadienis) J. P. važinėjant po Šiaulius ir važiuojant į Joniškį pravažiavo ne mažiau nei 49,76 km.,
  • 2011-02-20 (sekmadienis) J. P. važiuojant iš Joniškio į Šiaulius ir važinėjant po Šiaulius pravažiavo ne mažiau nei 58,76 km., tarnybinį automobilį laikė ne tam skirtoje vietoje adresu ( - ),
  • 2011-02-21 J. P. važinėjant po Šiaulius pravažiavo ne mažiau nei 17,43 km.

34Tokiais savo veiksmais J. P., siekdamas padėti savo tėvui A. P. neatlygintinai naudoti ( - ) priklausantį tarnybinį automobilį bei jam skirtą kurą ir tokiu būdu iš to turėti turtinės naudos, taip pat A. P. leidus neatlygintinai pasinaudodamas šiuo turtu savo asmeniniais tikslais, padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojui - ( - ) direktoriaus pavaduotojui A. P., tai yra padėjo A. P. pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat pažeisti šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6, 10 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai, pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3, 6 punktuose numatytas asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe, taip pat valstybei nuomojama nuosavybe kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, pažeisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintus principus, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsižvelgiant į visuomeninę naudą, tai yra rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, taip pat atsižvelgiant į racionalumą, tai yra, kad turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, pažeisti Tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose įstatymo 1.4 punkto nuostatą, jog biudžetinė įstaiga negali leisti įstaigos darbuotojui neatlygintinai naudotis įstaigos tarnybiniu lengvuoju automobiliu ne tarnybos reikmėms, nesilaikyti ( - ) direktoriaus 2010-04-21 įsakymu Nr. V-79 patvirtintų ( - ) tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 21 ir 50 punktų, kuriuose numatyta, jog po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis atliekant tarnybines pareigas tarnybiniai automobiliai gali būti naudojami tik pagal ( - ) direktoriaus įsakymus ar kitais šiose taisyklėse griežtai reglamentuotais atvejais, o po darbo, poilsio, švenčių dienomis tarnybiniai automobiliai saugomi Šiaulių RAAD direktoriaus įsakymu nustatytose vietose, pažeisdamas ( - ) direktoriaus 2010-03-02 įsakymu Nr. V-61 ir ( - ) direktoriaus 2010-12-08 įsakymu Nr. V-167 reglamentuotas nuostatas, įpareigojančias ( - ) automobilį „( - ) v. Nr. ( - ) laikyti minimuose įsakymuose numatytoje saugioje vietoje – ( - ), pažeisti ( - )direktoriaus 2011-01-10 įsakymu Nr. V-4 patvirtintų ( - ) tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 73.6 punktą, kuriame numatyta, kad draudžiama išduotą vardinę magnetinę kortelę patikėti kitam asmeniui, dėl ko, A. P. grubiai diskreditavus ( - ), kaip instituciją, sumenkinus valstybės tarnautojo ir valstybinės įstaigos vadovų autoritetą jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, iškraipius valstybės tarnautojo funkcijas, didelės žalos patyrė valstybė ir valstybės biudžetinė įstaiga ( - ).

35Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo pakeisti 2013-06-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės A. P. atžvilgiu:

36A. P. pripažintą kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 12 d., skirti 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą;

37A. P. pripažintą kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), skirti teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo bausmę 1 (vienerių) metų laikotarpiui;

38A. P. pripažintą kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., skirti 30 MGL (2400 Lt) dydžio baudą.

39Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 2 d., atsižvelgiant, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, paskirtos baudos bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes, galutinę subendrintą bausmę paskirti teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 1 metų laikotarpiui ir 70 MGL (9100 Lt) baudą.

40Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į bausmę įskaityti A. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2011-06-02 11val. 25 min. iki 17 val. 35 min., laikant, kad sumokėta 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda.

41Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

42Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priimdamas 2013-06-28 nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesivadovavo įstatyme nurodytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, tinkamai neargumentavo savo sprendimo, todėl paskyrė neteisingą subendrintą bausmę A. P.. Teigia, kad teismas nuosprendyje nepasisakė dėl to, kokį Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. numatytą pagrindą taikė, pasirinkdamas bausmių subendrinimą apėmimo būdu. Tai, kad A. P. padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios tarpusavyje, nukreiptos į vieną tikslą, savaime nereiškia, kad yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Apie idealiosios sutapties konstatavimą teismas nuosprendyje aiškiai nepasisakė, tai tik galima spėti iš nuosprendyje nurodytų baudžiamojo įstatymo normų. Tačiau A. P. padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealios sutapties, nes atliktos akivaizdžiai skirtingu metu, skirtingose vietose ir skirtingais veiksmais. Vien tai, kad nusikaltimai įvykdyti siekiant tarpusavyje panašių savanaudiškų tikslų yra nepakankamas pagrindas idealios nusikalstamų veikų sutapties konstatavimui. Be to, A. P. pateiktų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. apimtys yra visiškai skirtingos. Taip pat nenustatyta, kad A. P. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, nėra trečios Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. nurodytos bausmių apėmimo taikymo sąlygos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. nuostatas subendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas A. P. paskirtas bausmes.

43Nurodo, kad teismo nuosprendžiu subendrinus A. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, subendrintoje bausmėje kartu su bauda teismas A. P. nepaskyrė teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo bausmės 1 metų laikotarpiui. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė tik dalį Lietuvos Respublikos BK 65 str. 2 d. nuostatų ir ignoravo taisyklę, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. A. P. nepaskyrus teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo bausmės bendrinant bausmes, nebus pilnai įgyvendinta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nurodyta bausmės paskirtis.

44Apeliaciniu skundu nuteistasis J. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-28 nuosprendį jo atžvilgiu dalyje dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir BK 183 str. 1 d., BK 215 str. 1 d. panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nesant J. P. veikoje jam inkriminuotų nusikaltimų požymių.

45Nuteistasis J. P. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jo tėvas A. P. aiškino, kad 2010 m. gruodžio 30 d. jam (A. P.) priskirtas tarnybinis automobilis buvo remontuojamas autoservise „( - )“ (( - )), netoli „Lukoil“ degalinės ( - ), tarnybinė kuro kortelė buvo perduota ūkio skyriaus darbuotojui, variusiam automobilį į servisą ir jis pylė kurą į tarnybinį automobilį. Kaltinime nėra nurodyta, į kokią transporto priemonę tariamai kurą susipylė jis (J. P.) 2010-12-30, o tai patvirtina, kad jokiais įrodymais nėra užfiksuota, kad jis būtų buvęs toje degalinėje. Slapta sekimo technika yra užfiksuotas jo susitikimas su tėvu A. P. jo kabinete, bet tuomet jis iš tėvo gavo jo asmeninę „Lukoil“ kortelę, kuria abu naudojasi, nes kuo daugiau pilama kuro, tuo didesnė taikoma nuolaida. Teismas nesant jokių objektyvių įrodymų, remdamasis tik prielaidomis pagal kabinete užfiksuotą pokalbį, padarė išvadą, kad jis 2010-12-30 naudojosi magnetine kortele Nr. ( - ). Teigia, kad jam pareikštam kaltinime nėra nurodytas joks norminis aktas, kurį jis ir jo tėvas būtų pažeidę ir tai duotų pagrindą spręsti apie mokėjimo priemonės panaudojimo neteisėtumą. Kaltinime nėra nurodytas elektroninės mokėjimo priemonės savininkas. Pagal tai, kad elektroninę mokėjimo priemonę išdavė UAB „( - )“, darytina išvada, kad būtent ši bendrovė yra elektroninės mokėjimo priemonės savininkas, todėl siekiant įrodyti šios mokėjimo priemonės panaudojimo neteisėtumą, kaltinime turi būti nurodyta, kaip elektroninės mokėjimo kortelės savininkas yra reglamentavęs jos naudojimą ir kaip kaltinamieji šį reglamentavimą pažeidė. Nurodo, kad magnetine kortele Nr. ( - ) A. P. buvo išduota tarnybiniam naudojimui, t. y. A. P. vertintinas kaip šios elektroninės mokėjimo priemonės turėtojas, taigi elektronine mokėjimo priemone jis pasinaudojo su jo teisėto turėtojo – tėvo A. P. žinia ir leidimu. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad J. P. elektronine mokėjimo priemone pasinaudojo neteisėtai ir jo veiksmus kvalifikavo kaip BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. J. P. nėra ( - ) darbuotojas, jam nežinoma ir neturėjo būti žinoma kuro užsipylimui išduotų kortelių naudojimo tvarka. Be to, mokėjimo kortelių naudojimo tvarka ( - ) buvo reglamentuota tik ( - ) direktoriaus 2011-01-10 įsakymu Nr. V-4, su šiuo įsakymu A. P. buvo supažindintas tik po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kai įsakymas buvo siunčiamas STT ( - ) valdybai, jis nebuvo šio įsakymo rengėjas.

46Taip pat nurodo, kad byloje nėra nustatyta, jos nusikaltimo vykdytoju įvardintas A. P. būtų turėjęs tikslą neatlygintinai pasisavinti svetimą turtą – jo tarnybinių funkcijų vykdymui skirtą kurą, o tuo labiau, kad apie tokį nusikalstamą sumanymą, jis kokiu nors būdu būtų informavęs sūnų J. P., kad J. P. būtų pritaręs tokiam tėvo sumanymui ir sąmoningai sutikęs dalyvauti tyčia pasisavinant svetimą turtą. Jam buvo žinoma, kad tėvas, vykdydamas savo tarnybines funkcijas, naudojasi asmeniniais automobiliais – tiek savo šeimos automobiliais, tiek jo šeimos automobiliais, todėl jam nebuvo pagrindo manyti, kad už kurą, kurį jam leido užsipilti tėvas 2010-12-08 ir 2011-06-01 (ankstesnėje apeliacinio skundo dalyje yra nurodyta, kad 2010-12-30 J. P. magnetine kortele Nr. ( - ) nesinaudojo ir kuro tą dieną degalinėje, esančioje ( - ), nesipylė), tėvo darbovietei nebuvo ar nebus kompensuota. Tai buvo tėvo tarnybos sritis, jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kokia yra kuro naudojimo, apskaitos, atsiskaitymo tvarka ( - ) ar tėvo žinioje esantys kuro likučiai. Tarp tėvo ir sūnaus buvo elementarūs buitiniai reikalai, todėl juos vertinti kaip jo tyčinį padėjimą padaryti nusikaltimą nebuvo pagrindo. Todėl jis turi būti išteisintas, nes jo veiksmuose nenustatyti BK 24 str. 6 d. 183 str. 1 d. numatytos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

47Teigia, kad teismas turi veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas. Šioje baudžiamojoje byloje buvo pabaigtas įrodymų tyrimas, 2013 m. balandžio 22 d. valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras ir gynėjai pasakė baigiamąsias kalbas, jam buvo suteiktas paskutinis žodis, teismas padarė pertrauką iki 2013 m. gegužės 6 d. kaltinamojo A. V. paskutiniam žodžiui, tačiau 2013 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje paskelbta, kad byloje atnaujinamas įrodymų tyrimas. 2013 m. gegužės 6 d. nutartį atnaujinti įrodymų tyrimą teisėjas motyvavo tuo, kad nepilnai išaiškintos visos aplinkybės, turinčios įtakos teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui, todėl tikslinga papildomai atsakyti į klausimus, kuriuos baigiamosiose kalbose iškėlė kaltinamųjų gynėja advokatė Daiva Balčiūnienė. Po nutarties atnaujinti įrodymų tyrimą, prokuroras nepateikė jokių naujų įrodymų, tik teisme trečia kartą pakeitė jam kaltinimą. Šioje byloje proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras, prieš baigiant įrodymų tyrimą, nepareiškė jokių prašymų, teismas paskelbė, kad įrodymų tyrimas baigtas. Baigiamosiose kalbose prokuroras ir gynėjai kalbėjo tik apie tas kaltinimų aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos teisme, rėmėsi tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teisme, ir nenurodė jokių naujų, kaltinamieji, sakydami paskutinius žodžius, taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nenurodė jokių įrodymų, kuriuos teismas turėtų ištirti, todėl BPK 295 str. numatyto pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimą nebuvo. Tai, kad pirmoje baigiamoje kalboje jo (J. P.) gynėja atkreipė dėmesį į teisme ištirtų įrodymų galimą nepatikimumą, neteisėtumą, netgi klastojimą, nebuvo pagrindas atnaujinti įrodymų tyrimą ir ieškoti galimybės šalinti ikiteisminio tyrimo institucijų padarytus pažeidimus. Nurodo, kad dar oficialiai nepaskelbus apie įrodymų tyrimo atnaujinimą, į teismo posėdį atvyko STT ( - ) valdybos pareigūnas V. P. (teigiama, kad pakviestas teismo iniciatyva), atlikęs operatyvinio tyrimo veiksmus ir šioje byloje surašęs operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus, nepaisant to, kad Operatyvinės veiklos įstatymas, galiojęs operatyvinių veiksmų atlikimo šioje byloje metu, nenumatė galimybės operatyvinę informaciją baudžiamajame procese panaudoti apklausiant operatyvinės veiklos subjekto pareigūnus - šio įstatymo 17 str. numatė vienintelį operatyvinės informacijos panaudojamą baudžiamajame procese būdą - surašant protokolą dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, atitinkantį BPK 179 str. 2 d. reikalavimus. Toks įrodymų tyrimas rodo, kad teismas šioje byloje nebuvo nešališkas ir tai yra pagrindas nuosprendžio panaikinimui. Nurodo, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Jo atveju teismas šių nuostatų nesilaikė. Nuosprendis pagrįstas tikrovės neatitinkančiomis išvadomis, jo veiksmuose nusikaltimų sudėties nėra, todėl nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – išteisinamasis.

48Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-10 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-165-771/2011 A. P. atžvilgiu dalyje dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str., 228 str. 2 d., 300 str. 1 d. panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes veikoje nėra jam inkriminuotų nusikaltimo požymių. (Kaip matyti iš nuteistojo A. P. apeliacinio skundo turinio, skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-28 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-167/2013).

49Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra kilę teisės normų, reglamentuojančių operatyvinių veiksmų sankcionavimą ir vykdymą, taikymo klausimai. Jie tiesiogiai susiję su įrodymų leistinumo ir vertinimo klausimais. Tik išsamiai ištyrus, ar operatyviniai tyrimo veiksmai A. P. atžvilgiu buvo sankcionuojami ir vykdomi teisėtai, galima spręsti, ar operatyvinėmis priemonėmis surinkti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais šioje baudžiamojoje byloje. Bylą išnagrinėjęs ir skundžiama nuosprendi priėmęs pirmosios instancijos teismas iš esmės šių klausimų netyrė.

50Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad negali būti keliamas klausimas dėl teisinio operatyvinio veiksmų atlikimo pagrindo, kadangi teisinis pagrindas operatyviniams veiksmams buvo, t. y. priimtos apygardos teismo motyvuotos nutartys pagal motyvuotus prokuroro teikimus. Tokią išvadą teismas padarė nuosprendyje išvardindamas visas apygardos teismo nutartis ir apygardos prokuratūros teikimus. Tokia teismo pozicija rodo, kad teismas iš viso nusišalino nuo pareigos tikrinti operatyviniu veiksmu atlikimo faktinį ir teisinį pagrindą. Be to, teisinis pagrindas –apygardos teismo nutarčių buvimas dar nėra pakankamas konstatuoti operatyvinių veiksmų teisėtumui, kai nėra patikrintas faktinis pagrindas tokiems veiksmams atlikti.

51Kaip teigia nuteistasis, bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas jo gynėjos prašymas patikrinti duomenis apie faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą, t. y. išreikalauti ir prie baudžiamosios bylos prijungti Šiaulių apygardos prokuratūros teikimus, kurių pagrindu buvo priimtos aukščiau nurodytos nutartys, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Po baigiamųjų kalbų atnaujinus įrodymų tyrimą, teismas pats išsireikalavo prokuratūros teikimų išslaptintus išrašus. Iš šių išrašų matyti, kad jų turinys iš esmės perkeltas į aukščiau minėtas teismo nutartis sankcionuoti operatyvinius veiksmus, taigi nei iš prokuratūros teikimų išrašų, nei iš teismo nutarčių išrašų negalima spręsti, ar nurodoma informacija apie tai, kad „A. P. yra susijęs su įvykdytais, vykdomais ir planuojamais nusikaltimais“ buvo reali, ar dirbtinai sukurta, t. y. ar buvo pagrindas operatyviniu veiksmu sankcionavimui. Byloje esantys teismo nutarčių ir prokuroro teikimų išrašai nepatvirtina buvus pagrindą operatyvinių veiksmų sankcionavimui ir jų atlikimui, šie dokumentai nepatvirtina, kad teikimus dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimą teikusiems prokurorams ir operatyvinius tyrimo veiksmus sankcionavusiems teisėjams buvo pateikta susipažinimui operatyvinio tyrimo medžiaga, kad jie su ja susipažino ir įvertino faktinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmų sankcionavimui. Taigi faktą, ar teikimus pasirašiusiems prokurorams ir operatyvinius veiksmus sankcionavusiems teisėjams iš viso buvo pateikta operatyvinio tyrimo medžiaga, ar jie turėjo realią galimybę su ja susipažinti, t. y. įvertinti faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų sankcionavimo A. P. atžvilgiu pagrindą, ar rėmėsi tik STT pareigūnų žodžiu, buvo galima patikrinti išreikalavus operatyvinės bylos registracijos laikmeną, tačiau nei teismas, nei prokuroras nematė tam reikalo. Mano, kad dėl to nėra patikrintas faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimui, jų sankcionavimui ir pratęsimui A. P. atžvilgiu buvimas. Teigia, kad šioje byloje prokuratūros teikimuose nurodyta ir apygardos teismo nutartyse atkartota operatyvinė informacija apie A. P. įvykdytus, vykdomus ir planuojamus nusikaltimus nepasitvirtino. Šioje byloje operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti 2010 m. gegužės 13 d. ir 25 d. nutartimis, pirmą kartą tęsti 2010 m. liepos 20 d. nutartimis, pagal tos pačios dienos Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiojo prokuroro K. Š. teikimus, todėl kylą klausimas, kokią informaciją apie iki tol taikytų operatyvinių veiksmų eigą ir rezultatus turėjo prokuroras kreipdamasis dėl jų pratęsimo. Tai, kad kaltinimai A. P. grindžiami operatyviniais duomenimis, kurie fiksuoti ne anksčiau 2010 m. rugsėjo mėn., reiškia, jog operatyvinių veiksmų pratęsimo sankcionavimo metu nebuvo duomenų apie A. P. galimai nusikalstamas veikas, nebuvo pagrindo operatyvinių veiksmų tęsimui, todėl kreipimasis dėl operatyvinių veiksmų pratęsimo ir jų sankcionavimas buvo neteisėti, o neteisėtų operatyvinių veiksmų vykdymo metu surinkti duomenys negali būti laikomi teisėtais įrodymais baudžiamojoje byloje. Todėl mano, kad visos aukščiau nurodytos Šiaulių apygardos teismo nutartys sankcionuoti operatyvinio tyrimo veiksmus ir juos pratęsti negali būti pripažintos teisėtomis, kol nepatikrintas jų priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, o neteisėtai surinkti operatyviniai duomenys negali būti įrodymais baudžiamojoje byloje.

52Taip pat apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad techninių priemonių naudojimas jo, t. y. A. P. darbo kabinete, tarnybiniame automobilyje, slapta sekant J. P. nebuvo OVĮ 10–11 str. nustatyta tvarka sankcionuotas, dėl to šiomis neteisėtomis priemonėmis surinkti duomenys negali būti įrodymais baudžiamojoje byloje. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad procesinių pažeidimų nebuvo padaryta, todėl operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai gali būti naudojami ir pripažinti įrodymais baudžiamojoje byloje. Mano, kad tokia teismo išvada nepagrįsta, nes šioje byloje esantys operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai negali būti pripažinti patikimais įrodymais BPK 20 str. prasme. Teigia, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, grįsdamas jo kaltę, teismas rėmėsi byloje esančiais 2011-05-31 ir 2012-01-24 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, kurie negalėjo būti pripažinti įrodymais, nes jie neatitinka BPK 179 str. 2 d., yra neteisėti ir nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingas aplinkybes. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose – 2011-05-31 Nr. S6-10-343, Nr. S6-10-344, Nr. S6-10-345, Nr. S6-10-348, Nr. S6-10-353, Nr. S6-10-354, Nr. S6-10-355 – nurodyta, kad atliktas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, operatyvinė apžiūra, tačiau realiai aprašyti tik degalinių vaizdo kameromis padaryti įrašai, o byloje nėra duomenų, kada, iš kur, kokiu pagrindu paimti, ar jie iš viso yra autentiški; vaizdo įrašas, padarytas degalinių vaizdo kameromis, nėra techninių priemonių naudojimas specialia tvarka pagal Operatyvinės veiklos įstatymą; teisme liudytoju apklaustas STT pareigūnas V. P. patvirtino, kad iš degalinių buvo imami apsaugos kameromis daryti vaizdo įrašai, tačiau jis pats operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose nurodė, kad buvo atliekamas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka pagal ( - ) apygardos teismo pirmininko B. K. 2010-07-20 nutartį Nr. 717KF, 2010-11-11 nutartį Nr. 1099KF, 2011-02-15 nutartį Nr. 127KF; dėl to byloje liko neištirta, kas ir kada padarė prie minėtų protokolų pridėtus įrašus, kas ir iš kur juos paėmė ir kaip jie pateko į operatyvinę bylą, o po to į baudžiamąją bylą. Mano, kad šiuose protokoluose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, yra bandymas dirbtinai sukurti įrodymus. 2011-05-31 Nr. S6-10-346, Nr. S6-10-350, Nr. S6-10-356, Nr. S6-10-357, Nr. S6-10-358, Nr. S6-10-359, Nr. S6-10-360, Nr. S6-10-361, Nr. S6-10-362, Nr. S6-10-363, Nr. S6-10-365, Nr. S6-10-366, Nr. S6-10-367 – nurodyta, kad atliktas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, atliekant operatyvinius veiksmus užfiksuoti A. P. ir J. P., A. P. ir P. P., A. P. ir Z. P. pokalbiai telefonu, tačiau nenurodyta, kokio telefono pasiklausant padarytas pokalbio įrašas, todėl nėra galimybės patikrinti, ar šie pokalbiai vyko tais A. P. telefonais, kurių pasiklausymas buvo sankcionuotas protokoluose nurodomomis nutartimis. 2011-05-31 Nr. S6-10-368, Nr. S6-10-369, Nr. S6-10-370, Nr. S6-10-371, Nr. S6-10-372, Nr. S6-10-373, Nr. S6-10-374 – nurodyta, kad atliktas operatyvinis sekimas, techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, visuose protokoluose nurodoma automobilio buvimo vieta, tačiau nei viename protokole nėra nurodyta, koks automobilis ar automobiliai yra sekami.

53Be to, kaip teigia apeliantas, iš byloje esančių kompaktiniuose diskuose įrašų matyti, kad kažkokia navigacijos priemone fiksuotas neaišku kokio objekto judėjimas. Nurodo, kad teismas jo gynėjos prašymu buvo užklausęs iš STT ( - ) valdybos duomenų, kokie prietaisai buvo naudojami fiksuojant automobilio judėjimą, jų veikimo instrukcijas, patikros sertifikatus, tačiau STT tokių duomenų nepateikė motyvuodama valstybine paslaptimi. Teisme liudytoju apklaustas STT pareigūnas V. P. šią situaciją aiškindamas teigė, kad jis vykdė operatyvinius veiksmus, jam buvo aišku, koks objektas sekamas ir joks teisės aktas nereglamentuoja, kas turi būti nurodyta protokole. Toks paaiškinimas netinka baudžiamojoje byloje, kadangi operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo turinys turi atitikti BPK 179 str. 2 d. nustatytus reikalavimus, protokole turi būti nurodyti sekamo automobilio duomenys. Teigia, kad byloje nebuvo patikrintas ir automobilio judėjimui fiksuoti naudotų techninių priemonių panaudojimo teisėtumas, nes neaišku, kur jos buvo sumontuotos. OVĮ 11 str. nustato būtinumą sankcionuoti patekimą į transporto priemones, o tokių sankcijų šioje byloje nėra. Taigi, šioje byloje BPK numatytomis priemonėmis nėra patikrinta, ar techninėmis priemonėmis užfiksuoti duomenys yra tikslūs, ar techninių priemonių naudojimas fiksuojant automobilio judėjimą buvo teisėtas, dėl to ir remtis fiksuotais automobilio judėjimo duomenimis nebuvo pagrindo, nes tai nėra teisėti ir patikimi įrodymai BPK 20 str. prasme.

54Apeliantas skunde teigia, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad sankcionuoti operatyviniai veiksmai jo atžvilgiu buvo baigti ir 2011 m. gegužės 31 d. nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu pagal BK 228 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d. A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, tiek numatyta BK 228 str. 2 d., tiek BK 183 str. 1 d., tiek BK 300 str. 1 d., kvalifikuotos kaip tęstinės. Kiekvienas jam inkriminuotuose kaltinimuose nurodytas veiksmas jau turėjo būti nusikalstamas, po pirmųjų tokių veiksmų, jau turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. 2011 m. rugsėjo mėn., o ne toliau dar aštuonis mėnesius tęsiamas operatyvinis tyrimas. Nurodo, kad STT metus laiko sekė jį įvairiomis priemonėmis, fiksavo kuro pylimą į talpas, važiavimą automobiliu į namus, tačiau neužkardė galimai daromų pažeidimų dėl to, kad būtų galimybė priskaičiuoti daugiau nuvažiuotų kilometrų, daugiau kuro litrų ir tuo pagrindu sukurti deklaratyvius kaltinimus apie didelę žalą valstybei. Teigia, kad šioje situacijoje akivaizdžiai prasilenkta su proporcingumo principu.

55Nurodo, kad 2011-12-06 jam priskirto tarnybinio automobilio „( - ) valst. Nr. ( - ) apžiūros protokole nurodytos aplinkybė neatitinka tikrovės ir turėtų būti vertintinas kaip dirbtinis įrodymų prieš jį kūrimas, siekiant pagristi jam reiškiamus kaltinimus. Nurodyto automobilio apžiūroje dalyvavusio A. B. parodymų paaiškėjo, kad automobilio apžiūra iš viso nebuvo atliekama. STT pareigūnai į jo darbo vietą ( - ), atvežė išimtą prietaisų skydelį su spidometru, taigi, protokole nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Iš šio protokolo neaišku, kas ir kada išardė prietaisų skydelį, dėl to kas gali paneigti, kad ne prietaisų skydelį ardę asmenys padarė litavimo žymes, jei jos tikrai ne gamyklinės. O taip pat, atsižvelgiant į automobilyje naudotas operatyvinės technines priemones, kurios neaišku kada buvo sumontuotos ir išmontuotos, apie kurias jokių duomenų STT ( - )valdyba nepateikė, kas gali paneigti, kad automobilio prietaisų skydelis nebuvo ardomas montuojant šias technines priemones. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 m. gegužės 31 d., jis (A. P.) buvo sulaikytas 2011 m. birželio 2 d. darbo vietoje, ši apžiūra atlikta tik 2011 m. gruodžio 6 d. Teigia, kad automobilio apžiūros rezultatus verčia laikyti niekiniais dalyvavusio specialisto kvalifikacija – A. B. turi tik vidurinį išsilavinimą, jo nurodytos programuotojo specialybės nėra įgijęs, o jo tariamai specialias žinias ikiteisminio tyrimo institucija byloje pagrindė pasibaigusio galiojimo verslo liudijimu, suteikiančiu teisę verstis variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu. Nepaisant to, byla išnagrinėjęs teismas neįžiūrėjo specialisto kvalifikacijos trūkumo. Nurodo ir tai, kad iš byloje esančių STT ( - ) valdybos paklausimų UAB „( - )“ matyti, kad institucija ėmėsi net grasinimų tikrinti įmonės darbuotojų kvalifikaciją negalėdama išgauti iš įmonės patvirtinimo, kad duomenys mikroschemoje EEPROM buvo keičiami. Nepaisant to, UAB „( - )“ nurodė, kad negali nustatyti, ar buvo keičiami transporto priemonės „( - ) spidometro parodymai, gamintojas neduoda elektrinių mazgų struktūros (vidinių schemų) detalaus aprašymo bei remonto ir neteikia informacijos apie diagnostikos darbo metodus. Pažymi, jog tokiomis priemonėmis ikiteisminio tyrimo institucija siekė įdėti į bylą duomenis, kad buvo daromi pakeitimai spidometro parodymuose, priešingu atveju nebūtų pagrindo reikšti kaltinimus dėl kuro pasisavinimo, tačiau jų pastangos ir surašytas automobilio tariamos apžiūros protokolas neįrodo, kad pakeitimai spidometro parodymuose buvo daromi ir kad juos darė jis, t. y. A. P..

56Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytos jo kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. formuluotės matyti, kad jis kaltinamas svetimo turto pasisavinimu, tačiau nėra nurodyta, kas yra turto savininkas, o tai laikytina teisės žinoti kuo jis kaltinamas, pažeidimu. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad A. P. įsipylus kurą ir už jį atsiskaičius jam patikėta išankstinio apmokėjimo vardine magnetine kortele Nr. ( - ) bei šios kortelės identifikavimo duomenimis – PIN kodu, įpiltas kuras tapdavo ( - )nuosavybe ir būdavo patikėtas jam (A. P.), jis įgydavo galimybę šiuo turtu disponuoti. Teismo išvados apie tai, kad įsipylimo degalinėje momentu kuras jau priklausė ( - )nėra pagrįstos. Išsamiai neatskleidus visų tarp „Lukoil“ ir ( - ) buvusių kuro įsigijimo ir atsiskaitymo už jį sąlygų ir aplinkybių, nėra pagrindo teigti, kad užsipylimo momentu kuras buvo ( - ) nuosavybė.

57Teigia, kad darydamas išvadą, jog jis kurą panaudojo asmeniniams poreikiams, teismas iš esmės pasirėmė operatyvinėmis priemonėmis užfiksuotais faktais, kad jis (A. P.) įsipylė kuro į talpas, į žmonos asmeninį automobilį, leido kuro užsipilti sūnui J. P., visiškai nepagrįstai atmesdamas jo parodymus, dėl ko jis elgėsi būtent taip. Teisme apklausti liudytojai, tiesiogiai bendravę su juo tarnybos reikalais, patvirtino, kad jis (A. P.) savo tarnybines funkcijas vykdydavo ir su asmeniniu transportu, liudytojai G. C., I. S. parodė, kad tarnyboje tenka naudoti nuosavus automobilius. Teismas nenurodė jokių aiškių argumentų, kodėl atmetė šių liudytojų parodymus, o tuo pačiu ir A. P. parodymus. Nurodo, kad asmens veika pagal BK 183 str. gali būti kvalifikuojama tuomet, kai jis jam patikėtą turtą neatlygintinai paverčia savo turtu ir taip padaro žalą turto savininkui, o tokių atvejų šioje byloje nėra nustatyta. Teismas nurodė, kad vykimas nuosavais automobiliais vykdant darbines funkcijas bei kompensavimas nebuvo numatytas jokiuose ( - ) įsakymuose. Taip, tokių ( - ) įsakymų nebuvo, tačiau tokio reglamentavimo nebuvimas vertintinas kaip spraga, o ne kaip įrodymas, kad jis pasisavino kurą. Tai, kad jis sau kompensuodavo kuro išlaidas, kai tarnyboje pasinaudodavo nuosavais automobiliais, galbūt formaliai galėtų būti vertinamas kaip drausminis pažeidimas, tačiau ne kaip nusikaltimas.

58Teigia, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog iš 2011-05-31 operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. S6-10-350 ir S6-10-351 esančių duomenų daro išvadą, kad jis (A. P.) perdavė sūnui J. P. kuro kortelę, po ko jis 2010-12-30 apie 10.21 vai. UAB „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), įsigijo 50 litrų A95 markės kuro, kurio vertė 212, 0063 Lt ir atsiskaitė jam perduota kortele. Tačiau paminėtuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota tai, kad jis paduoda sūnui „raudonos spalvos“ kortelę, bet nėra byloje įrodymų, kad tai yra jam (A. P.) tarnybinėms reikmėms išduota „Lukoil“ kortelė ir kad degalinėje ( - ), buvo J. P.. Jis teismui akivaizdžiai parodė, kad turi ir asmeninę „Lukoil“ kortelę, kuri nesiskiria nuo tarnybinės. Teismas visiškai nepagrįstai, kaip nelogiškus įvertino jo parodymus, vien todėl, kad 2010-09-23 ir 2011-04-06 kurą įsipylė į talpas, kurios buvo sudėtos į nuosavą automobilį. J. P. nuosavas automobilis „( - )“ yra dyzeliniu varikliu, taigi lygiai taip pat nelogiška vien dėl to, kad talpos buvo sudėtos į šį automobilį teigti, kad jis į talpas įsipiltą benziną panaudojo asmeniniais tikslais. Nurodo, jog oficialus ( - ) direktoriaus įsakymas, leidžiantis metų pabaigoje kurą pilti į nešiojamas talpas, atsirado tik 2011-01-10, nors ir anksčiau taip buvo daroma be oficialaus leidimo. Praktikoje kurą stengiamasi užsipilti ne tik metų, bet ir ketvirčių pabaigoje, nes kuro limitas yra paskirstytas ketvirčiais, iki kiekvieno ketvirčio pabaigos neišnaudojus kuro limito, kuras perleidžiamas kitiems automobiliams, todėl kiekvienas darbuotojas, kam priskirtas automobilis, stengiasi išlaikyti savo limitą, jį išnaudoti, sutaupyti savo automobilyje ar nešiojamose talpose, nes būna, kad skiriamo limito ir nepakanka. Tokia praktika yra, ji yra visiems žinoma ir toleruojama, tokios praktikos laikėsi ir jis, kurą į nešiojamas talpas įsipildavo ne tik metų pabaigoje, bet ir metų bėgyje.

59Apeliantas nurodo, kad jis kaltinamas savinęsis turtą laikotarpyje nuo 2010-09-23 iki 2011-06-11, tai pakankamai ilgas laiko tarpas, kad būtų galima prisiminti kiekvieną atvejį, kada tarnyboje naudojosi nuosavu automobiliu, suskaičiuoti nuvažiuotus kilometrus ir pan., todėl jis tokių įrodymų pateikti negalėjo. Visa eilė teisme apklaustų liudytojų teisme parodė, kad jis tarnyboje naudojosi nuosavais automobiliais, šių liudytojų parodymais teismas nepripažino melagingais, todėl jie yra leistini, patikimi įrodymai BPK 20 str. 4 d. prasme, kurie paneigia kaltinimą, kad jis (A. P.) jam patikėtą kurą pasisavino. Teigia, kad jam inkriminuoto svetimo turto pasisavinimo laikotarpis nurodytas nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. iki 2011 m. birželio 1 d., todėl nėra suprantama, kokią įrodomąją reikšmę teismas suteikė ( - ) 2012-01-11 raštui Nr. Sr-S-14 (1.148), kuriame nurodyta, kokie jam priskirto tarnybinio automobilio spidometro parodymai fiksuoti 2011 m. gruodžio 6 d., 2012 m. sausio 10 d., po to kai neaiškiomis aplinkybėmis buvo išardytas automobilis, išimtas spidometras, apžiūrėtas neaiškios kvalifikacijos specialisto. Teismo išvada, kad tarnybinio automobilio spidometro parodymai galėjo buvo keičiami, yra tik prielaida, ir ši prielaida neįrodo, kad jis keitė spidometro parodymus. Teismo išvada, kad tarnybiniu automobiliu galėjo naudotis tik jis (A. P.), yra nepagrįsta, nes tarnybiniu automobiliu galėjo naudotis ir ( - ) ūkio skyriaus darbuotojai. Net ir tas faktas, kad automobilyje 2010 m. lapkričio - 2011 m. balandžio mėn. buvo montuojamos operatyvinės techninės priemonės rodo, kad automobilis nuolat nebuvo jo žinioje. Apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo institucijos nesurinko ir teismas neištyrė tokių įrodymų, kurie nenuginčijamai patvirtintų, kad jis pasisavino, sunaudojo asmeniniais tikslais kurą, kurį pildavosi degalinėse pasinaudodamas tarnyboje išduota mokėjimo kortele, teismas neįrodė nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų šio nusikaltimo požymių buvimo jo veiksmuose, todėl jis pagal BK 183 str. 1 d. išteisintinas.

60A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal pareigybių aprašymą (patvirtintą 2009-10-08 įsakymu Nr. V-181), jam buvo priskirta departamento aplinkos apsaugos kontrolės strategijos ir taktikos įgyvendinimo organizavimas ( - ) mieste ir devyniose rajonų agentūrose, Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje bei Miškų kontrolės skyriuje, jam pavesta organizuoti, koordinuoti darbuotojų veiklą, vykdant Ypatingų ekologinių situacijų bei avarijų prevenciją, valdymą, likvidavimą, kaltininkų bei žalos nustatymą. Jo tarnybiniu pareigų vykdymas organizuojant ir kontroliuojant dešimties apskrities agentūrų darbą bei vykdant kitas pareigas yra surištas su išvykimais į rajonus, tarnybinių pareigų vykdymui jam buvo priskirtas automobilis „( - ).“, valst. Nr. ( - ) Išvykimus tarnybiniu automobiliu jis vykdė savarankiškai ir tai patvirtina ( - ) 2011-09-26 raštas Nr. SR-S-1837.

61Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. jam inkriminuotas kaltinimas yra paremtas operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų duomenimis, kuriuose aprašytas neaišku kokiomis techninėmis priemonėmis fiksuotas, neaišku kokio automobilio judėjimas. Teigia, kad šie protokolai neįrodo, kad automobilis buvo naudojamas asmeniniais tikslais. Teismo išdėstytas vertinimas akivaizdžiai parodo, kad kaltinimas pagrįstas tik prielaidomis, o ne konkrečiais ir nenuginčijamais faktais. Ikiteisminio tyrimo institucijos (STT Šiaulių valdyba ir Šiaulių apygardos prokuratūra) iš viso nerinko įrodymų, kokius jam pavestus tarnybos veiksmus per inkriminuojamą laikotarpį – nuo 2010-11-24 iki 2011-04-24 – atliko, kiek pareiškimų, skundų tyrė, su kokiais objektais buvo susiję tie tyrimai ir pan. Bylą nagrinėjančiam teismui tai nepasirodė ikiteisminio tyrimo trūkumas. Toks nevisapusiškas ir neišsamus jo tarnybinės veiklos tyrimas ir sudarė teismui galimybę daryti prielaidas apie tarnybinio automobilio naudojimą tariamai asmeniniais tikslais. Jis neneigė, kad tarnybiniu automobiliu yra parvažiavęs į namus ir jį laikęs, bet apie tai departamento vadovybei buvo žinoma. Tai, kad ( - ) direktorius V. S. parodė, kad departamento automobiliai laikomi tik kieme (nors pats pripažino, kad niekas netikrindavo, kur yra paliekami ir laikomi tarnybiniai automobiliai), nėra nenuginčijamas įrodymas, nes suprantama, kad vadovas nenori prisiimti atsakomybės dėl to, kad nebuvo griežtos tvarkos. Kad departamente ne viskas buvo tinkamai reglamentuota, parodo ir po to, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo priimtas įsakymas dėl automobilių naudojimo (2011-06-29 Nr. V-119) ir griežta susipažinimo su juo tvarka, ko anksčiau nebuvo. Taip pat apeliantas teigia, kad ne su visais įsakymais, liečiančiais transporto naudojimą, jis, pradėjęs dirbti ( - ) direktoriaus pavaduotoju, buvo supažindintas. Su ( - ) direktoriaus 2010-04-21 įsakymu Nr. V-79 jis buvo supažindintas tik tada, kai šito įsakymo kopijos pareikalavo ikiteisminį tyrimą pradėjusi STT ( - ) valdyba. Jam susipažinimui jis buvo pateiktas tik 2011 m. lapkričio 15 d., su keliais kitais įsakymais. Teismas, motyvuodamas, kad kaltinime nurodytu laiku A. P. asmeniniais tikslais naudojosi tarnybiniu automobiliu, nes neužsiregistravo reidų žurnale, nes departamento vykdomi reidai ir jo (A. P.) tarnybinės funkcijos nėra tapatūs dalykai, jo vykimai tarnybiniu automobiliu organizaciniais ir kontrolės klausimais niekur neturėjo būti registruojami. Jo (A. P.) gyvenamoji vieta sutampa su jo kontroliuojamos ( - ) agentūros buvimo vieta ir veiklos teritorija, taigi ne kiekvienas vykimas į ( - ) buvo asmeniniais tikslais. Jis namo tarnybiniu automobiliu grįždavo tada, kai žinodavo, kad rytojaus dieną reikės vykti į vietas, kurios yra arčiau nuo ( - ), nei nuo ( - ), taip taupant ir kurą, ir darbo laiką. Be to, ( - ) direktoriaus įsakymu numatytoje automobilio laikymo vietoje – ( - ) garažo jam (A. P.) priskirtam automobiliui nėra, ilgą laiką šioje teritorijoje kieme net nebuvo vietos automobiliui, nes stovėjo seni automobiliai ir vyko jų pardavimo aukcionas, žiemą didelė teritorijos dalis buvo užversta sniegu, be to, dėl didelių šalčių, siekiant išvengti automobilio sistemų peršalimo, automobilį buvo naudingiau laikyti garaže, todėl jis automobilį laikė ( - ), ar garaže prie namų Joniškyje. Nepaisant to, kad techninėmis priemonėmis fiksuotas automobilio buvimas Joniškyje tose vietose, kur yra įstaigos, kuriose jis lankėsi tarnybos reikalais – ( - ) ( - ) agentūra, ( - ) rajono policijos komisariatas, prokuratūra, teismas, savivaldybė ir pan., teismas nuosprendyje vis tiek teigė, kad jis į ( - ) vyko asmeniniais reikalais, nepaisant to, kad ( - )2011-09-26 raštu Nr. SR-S-1837(1.148) konkrečiai nurodė, kad išvykimus tarnybiniu automobiliu jis (A. P.) vykdė savarankiškai, ir iš viso netyrė. Ikiteisminio tyrimo metu tokie duomenys, kokias konkrečiai tarnybines funkcijas Joniškio rajone kaltinime nurodytu laiku jis vykdė, nebuvo renkami, tačiau teismas nuosprendyje vis tiek teigė, kad jis (A. P.) tarnybinį automobilį naudojo nesant tarnybinės būtinybės ir išankstinio suderinimo su vadovu. Tokios teismo išvados rodo akivaizdu neatitikima byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas nuosprendyje nurodo tik tai, kad jis tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais važiavo iš Šiaulių į Joniškį, iš Joniškio į Šiaulius arba važinėjosi po Joniškį, nenurodydamas konkrečių vietų, bet operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose yra fiksuota automobilio buvimas ( - ), o ten yra privažiavimas prie ( - ) agentūros, ( - ) – ten yra ( - ) rajono savivaldybė, ( - )., ten yra ( - ) Joniškio agentūros garažai ir t. t. Teigia, kad šie duomenys rodo, kad jis važiavo tarnybiniais reikalais, o ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismas šių duomenų netyrė, visus važiavimus vertino kaip asmeniniais tikslais.

62Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į ( - ) skirtą finansavimą, net jei ir būtų padaryta 3 561,19 Lt žala (paminėtina, kad perduodant bylą teismui buvo inkriminuojama 5025,19 Lt žala, teisme kelis kartus keičiant kaltinimą vis mažėjo), ji negali būti vertinama kaip didelė turtinė žala. Jei jis ir padarė kokį pažeidimą, dėl jo veiksmų nesutriko ( - ) veikla, nebuvo suvaržytos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės, taigi nesukėlė BK 228 str. numatytų padarinių, t. y. didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Kaltinimo teiginiai apie grubų institucijos diskreditavimą, autoriteto sumenkinimą ir didelę žalą yra tik deklaratyvūs niekuo nepagrįsti teiginiai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis turėjo tikslą piktnaudžiauti tarnyba, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. nuteistas nepagrįstai.

63Skunde apeliantas teigia, kad jo kaltė dėl jam inkriminuoto dokumentų suklastojimo grindžiama tik tuo, kad jis pripažintas kaltu dėl svetimo turto (kuro) pasisavinimo ir piktnaudžiavimu tarnyba (tarnybinio automobilio naudojimu asmeniniais tikslais), jokių kitų šios veikos įrodymų byloje nėra. Kad teismas byloje surinktų duomenų nevertino objektyviai patvirtina kaltinimas suklastojus 2011 m. birželio mėn. kelionės lapus ir sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitą, nes jis su J. P. tariamai pasisavinę 2011 m. birželio 1 d. 51 l kuro. Nurodo, kad jis teisme ne kartą aiškino, kad 2011 m. birželio 1 d. prireikė skubiai vežti anūką, J. P. sūnų, į Vilnių pas gydytojus, sūnus paprašė paskolinti pinigų kurui, tačiau tuo metu neturėjo, todėl padavė tarnybinę „Lukoil“ kortelę. 2011 m. birželio 2 d. ryte užsuko pas sūnų į darbą pasiimti kortelės, bet jis per klaidą jam atnešė tik degalinės kvitą ir pinigus už įsipiltą kurą o kortelę pamiršo, sutarė, kad priveš vėliau, tačiau po to atvažiavęs į darbą jis (A. P.) buvo sulaikytas STT pareigūnų, jis pats parodė kuro užsipylimo kvitą ir pinigus, pasakė, kad kortelė pas sūnų – vėliau STT pareigūnai ją paėmė. Tą kiekį, ką buvo užsipylęs sūnus, jis po to įpylė į tarnybinį automobilį, byloje nėra duomenų, kad 2011 m. birželio mėn., po to, kai buvo sulaikytas ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, tarnybiniu automobiliu būtų važiavęs ne tais maršrutais, kokie nurodyti kelionės lapuose, ir kad nebūtų sunaudojęs tokio kiekio degalų, koks nurodytas sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje.

64Nurodo, kad nei vienas nuosprendyje nurodytuose kelionės lapuose ir sunaudotų degalų ir tepalų ataskaitose esantis įrašas apie sunaudotų degalų kiekį ir nuvažiuotų kilometrų skaičių nėra paneigtas. Kelionės lapai, kaip numatyta ( - ) direktoriaus 2010-04-21 įsakymu Nr. V-79 patvirtintų ( - ) tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 70 p., juos priduodant finansų skyriaus darbuotojų buvo tikrinami, tikrinama automobilio rida ir jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Teisme jis (A. P.) parodė, kad kelionės lapus pildydavo mėnesio gale, duomenis apie sunaudotą kurą ir nuvažiuotus kilometrus įrašydavo teisingai, tik maršrutus ne visada įrašydavo tiksliai, tačiau tokie veiksmai galbūt galėtų būti vertinami kaip tarnybinis pažeidimas, bet ne kaip nusikalstama veika, nes tokiuose jo veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų BK 300 str. 1 d. numatytos veikos požymių, todėl jis nuteistas nepagrįstai.

65Apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo pabaigtas įrodymų tyrimas, 2013 m. balandžio 22 d. valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras ir gynėjai pasakė baigiamąsias kalbas, kaltinamiesiems buvo suteiktas paskutinis žodis, teismas padarė pertrauką iki 2013 m. gegužės 6 d. – kaltinamojo A. V. paskutiniam žodžiui, tačiau 2013 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje paskelbta, kad byloje atnaujinamas įrodymų tyrimas. 2013 m. gegužės 6 d. nutartį atnaujinti įrodymų tyrimą teisėjas motyvavo tuo, kad „nepilnai išaiškintos visos aplinkybės, turinčios įtakos teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui, todėl tikslinga papildomai atsakyti į klausimus, kuriuos baigiamosiose kalbose iškėlė kaltinamųjų gynėja advokatė Daiva Balčiūnienė“. Po nutarties atnaujinti įrodymų tyrimą, prokuroras nepateikė jokių naujų įrodymų, tik teisme trečia kartą pakeitė kaltinimą jam (A. P.). Teigia, kad šioje byloje proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras, prieš baigiant įrodymų tyrimą nepareiškė jokių prašymų, teismas paskelbė, kad įrodymų tyrimas baigtas. Baigiamosiose kalbose prokuroras ir gynėjai kalbėjo tik apie tas kaltinimų aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos teisme, rėmėsi tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teisme, ir nenurodė jokių naujų, kaltinamieji, sakydami paskutinius žodžius, taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nenurodė jokių įrodymų, kuriuos teismas turėtų ištirti, todėl BPK 295 str. numatyto pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimą nebuvo. Tai, kad pirmoje baigiamoje kalboje jo gynėja atkreipė dėmesį į teisme ištirtų įrodymų galimą nepatikimumą, neteisėtumą, netgi klastojimą, nebuvo pagrindas atnaujinti įrodymų tyrimą ir ieškoti galimybės šalinti ikiteisminio tyrimo institucijų padarytus pažeidimus. Dar oficialiai nepaskelbus apie įrodymų tyrimo atnaujinimą, į teismo posėdį atvyko STT Šiaulių valdybos pareigūnas V. P. (teigiama, kad pakviestas teismo iniciatyva), atlikęs operatyvinio tyrimo veiksmus ir šioje byloje surašęs operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus, nepaisant to, kad Operatyvinės veiklos įstatymas, galiojęs operatyvinių veiksmų atlikimo šioje byloje metu, nenumatė galimybės operatyvinę informaciją baudžiamajame procese panaudoti apklausiant operatyvinės veiklos subjekto pareigūnus – šio įstatymo 17 str. numatė vienintelį operatyvinės informacijos panaudojamą baudžiamajame procese būdą – surašant protokolą dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, atitinkantį BPK 179 str. 2 d. reikalavimus. Toks įrodymų tyrimas, pasak apelianto, sudaro pagrindą teigti, kad teismas šioje byloje nebuvo nešališkas.

66Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų A. P., J. P. apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo A. P. apeliacinį skundą tenkinti, prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis J. P. ir jo gynėja prašė nuteistojo J. P. apeliacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo atstovas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, dėl prokuratūros apeliacinio skundo palieka spręsti teismui.

67Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų A P., J. P. apeliaciniai skundai atmestini.

68Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

69Dėl nuteistojo A. P. apeliacinio skundo motyvų

70Teisėjų kolegijos nuomone, A. P. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas įrodyta byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta BPK nustatyta tvarka.

71Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė kaltinančius A. P. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo parodymus, kuriais jis neigė kaltę ir visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų P. P., A. K., V. K., J. V., E. K., R. B., G. C., A. L., M. S., I. L., V. S., I. S., J. B., R. S., K. B., J. J., T. V., G. M., A. P., J. B., A. G., A. B., kuris byloje davė specialisto išvadą, A. P., S. G., S Valiulio, V. P. parodymais, Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, LR STT Šiaulių valdybos tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, kitais byloje esančiais rašytiniais ir teisme ištirtais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.

72Kartu kolegija pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

73Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad teismas nuosprendyje rėmėsi neteisėtai rinktais įrodymais – operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, nepagrįsti.

74Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais.

75Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką, bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis, teismas privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme (toliau – OVĮ) nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas operatyviniams veiksmams turi būti apygardos teismo motyvuota nutartis ar prokuroro motyvuotas teikimas, arba, jei juose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių duomenų, jų išrašas, kuriame tokių duomenų nebūtų.

76Šioje byloje operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumas abejonių nekelia, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei kitoks susižinojimas ar veiksmai, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, slaptas patekimas į patalpas buvo vykdomi teisėtai – vadovaujantis ( - ) apygardos teismo pirmininko 2010-05-13, 2010-05-25, 2010-11-11, 2011-02-15, ( - ) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2010-07-20 nutartimis (1 t., 180–188 b. l.). Taigi teisinis pagrindas operatyviniams veiksmams atlikti šioje baudžiamojoje byloje yra, tai minėtos Šiaulių apygardos teismo pirmininko, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės motyvuotos nutartys. Faktiniai operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindai išvardinti OVĮ 9 straipsnyje. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje OVĮ redakcijos 9 straipsnio 1 punkte numatyta, kad operatyviniai veiksmai gali būti atliekami tiriant tiek BK 225 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tai ir buvo nurodyta tiek Šiaulių apygardos prokuratūros teikimuose (6 t., 108–122 b. l.), tiek Šiaulių apygardos teismo nutartyse (1 t., 180–188 b. l.). Taigi, nagrinėjamoje byloje yra ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti.

77Iš OVĮ 17 straipsnio 1 dalies turinio seka, kad protokolas dėl techninių priemonių panaudojimo surašomas tik tada, kai šių priemonių panaudojimo metu gauta informacija panaudojama baudžiamajame procese. Todėl pažymėtina, kad byloje esantys protokolai apie techninių priemonių naudojimo specialia tvarka metu gautos informacijos slaptą kontrolę, (duomenys, susiję su A. P. pokalbių naudojamais abonentais Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), duomenys susiję su slaptu patekimu į A. P. darbo kabinetą, operatyvinis sekimas) yra informacija, taip pat gauta teisės aktų nustatyta tvarka. Tai yra šiuo atveju taikyta OVĮ 3 straipsnyje, 10 straipsnio 1 dalyje numatyta operatyvinės veiklos priemonė, kuri OVĮ 10 straipsnio pagrindu pagal ( - ) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, pagal ( - ) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro teikimus (6 t., 108–122 b. l.), sankcionuota ( - ) apygardos teismo pirmininko 2010-05-13, 2010-05-25, 2010-11-11, 2011-02-15, ( - ) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2010-07-10 motyvuotomis nutartimis, kuriomis leista atlikti techninių priemonių naudojimą specialia tvarka, operatyvinę apžiūrą, operatyvinį sekimą, kontroliuoti ir fiksuoti telekomunikacijų tinklais perduodamų A. P. pokalbių mobiliojo ryšio telefonu (Nr. ( - ), ( - )) turinį bei kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2011 m. gegužės 18 d. ( abonentui Nr. ( - ) leista nuo 2010 m. gegužės 27 d. iki 2011 m. gegužės 18 d.), slaptą patekimą į A. P. darbo kabinetą, esantį ( - ), nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2011 m. gegužės 18 d. Šios informacijos rinkėjas – STT Šiaulių valdybos operatyvinės veiklos skyrius. Kaip jau minta, pagal OVĮ 17 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai tokia informacija panaudojama baudžiamajame procese, turi būti surašomas protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, o jo turinys turi atitikti BPK 179 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus, protokole nurodomi duomenys, susiję su tyrimo veiksmo atlikimu (vieta, asmenys, rezultatai ir kt.), bei techninių priemonių naudojimo sąlygos ir tvarka. Visi šie duomenys, o svarbiausia – specialia tvarka gautos informacijos slaptos kontrolės taikymo pagrindai – protokoluose, surašytuose ir pasirašytuose kontrolę vykdžiusio STT Šiaulių valdybos operatyvinės veiklos skyriaus pareigūno (t. y. tyrimo veiksmą atlikusio asmens), yra nurodyti.

78Taigi šie duomenys gauti teisėtu būdu ir atitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse įrodymams keliamus reikalavimus, todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šiuo aptariamus duomenis įrodymais ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį.

79Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio „( - ) valst. Nr. ( - ) apžiūros protokole užfiksuoti duomenys neįrodo, kad buvo daromi spidometro parodymų pakeitimai ir kad tuos pakeitimus jis darė. Taip pat abejoja automobilio apžiūroje dalyvavusio A. B. parodymais, jo, kaip specialisto kvalifikacija.

80Iš 2011-12-06 automobilio „( - ).“, valst. Nr. ( - ) apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint minėtą automobilį, fiksuojant jo eigą ir rezultatus dalyvavo specialistas A. B., ( - ) ūkio skyriaus vedėjas J. V., STT ( - ) valdybos OVS vyr. specialistas T. V.. Apžiūros metu buvo apžiūrėtas iš automobilio priekinės panelės išimtas prietaisų skydelis. Apžiūros metu nustatyta, kad išimant prietaisų skydelį nėra vieno varžto, kuriuo prie automobilio priekinės panelės tvirtinamas prietaisų skydelis. Nuėmus priekinį skydelį, matyti, jog jis buvo ardytas, t. y. ant fiksatorių likusios ardymo žymės dar iki šios apžiūros. Prietaisų skydelyje matosi mikroschemos EEPROM, kurioje laikoma informacija apie spidometro parodymus, litavimo žymės. Liudytojas A. B., kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados davimą, davė specialisto išvadą, jog apžiūrėto automobilio „( - ) spidometro parodymai gali būti keičiami išardžius prietaisų skydelį ir iš jo išėmus mikroschemą EEPROM, išėmus mikroschemą EEPROM joje esančią informaciją apie spidometro parodymus galima pakeisti programavimo būdu, o po to ją sugrąžinti, ją prilitavus į tą pačią vietą prietaisų skydelyje. Šią pateiktą išvadą liudytojas patvirtino apklausiamas teisme, todėl netikėti liudytojo duota išvada ir jo teisme duotais parodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

81Apeliantas abejoja A. B. kvalifikacija, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje gana išsamiai pasisakė dėl liudytojo A. B. išsilavinimo, darbo pobūdžio, nurodė darbo su skaitmenine technika stažą ir pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos BPK 89 str. 1 d. specialistas apibūdinamas kaip reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo

82Nuteistasis A. P. skundu ginčija savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, teigia, kad teismas nenurodė, kas yra turto, kurį jis kaltinamas pasisavinęs, savininkas, jog nėra įrodymų, kad jis sūnui J. P. padavė jam tarnybinėms reikmėms išduotą „Lukoil“ kortelę, jog oficialus ( - ) direktoriaus įsakymas, leidžiantis metų pabaigoje kurą pilti į nešiojamas talpas atsirado tik 2011-01-10, nėra įrodymų jog buvo daromi pakeitimai spidometro parodymuose ir kad jis juos darė, nenustatyti Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatyti padariniai, nėra duomenų, jog jis turėjo tikslą piktnaudžiauti tarnyba, kad byloje nėra duomenų, jog jis tarnybiniu automobiliu būtų važiavęs ne tais maršrutais, kokie nurodyti kelionės lapuose ir kad nebūtų sunaudojęs tokio kiekio degalų, koks nurodytas sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje. Dėl tokių argumentų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tarp jų apelianto, liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, kuriuos įvertinęs, padarė atitinkamas išvadas, todėl nuteistojo teiginiai, kad teismas netyrė ar nevertino kai kurių įrodymų, atmestini. Pats apeliantas savo skunde neįvardino įrodymų, kurie nebūtų ištirti. Apeliaciniu skundu nuteistasis akivaizdžiai nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu, dėl ko pateikia savitą įvykių aplinkybių aiškinimą ir neigia, jog siekdamas nuslėpti i ( - ) turto pasisavinimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, suklastojo automobilio „( - ).“, valst. Nr. ( - ) kelionės lapus ir sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitas bei šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo.

83Savo skunde apeliantas nepagrįstai teigė, kad byloje nėra įrodymų jog buvo daromi pakeitimai spidometro parodymuose ir kad jis juos darė. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio „( - ).“, valst. Nr. ( - ) prietaisų skydelio apžiūros metu buvo nustatyta, jog prietaisų skydelis buvo ardytas, ant mikroschemos EEPROM matėsi litavimo žymės, jog laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011-12-06 automobilio „( - ).“, valst. Nr. ( - ) spidometras nebuvo sugedęs, minėto automobilio spidometrų patikrinimo 2011 m. metu nustatyta, kad spidometro parodymai neatitinka duomenų, užfiksuotų kelionės lapuose, kad A. P. buvo paskirtas tarnybinis automobilis ir ir tik jis naudojosi minėtu automobiliu, daroma išvada, kad automobilio spidometro parodymai galėjo būti keičiami ir su spidometro parodymų keitimu yra susijęs pats nuteistasis.

84Kritikuodamas apylinkės teismo nuosprendį, apeliantas teigia, kad nėra nurodytas turto, už kurio pasisavinimą jis yra nuteistas, savininkas. Šis apelianto teiginys yra nepagrįstas, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2008-02-20 A. P. buvo patikėta išankstinio apmokėjimo vardinė magnetinė kortelė ( - ) ir šios kortelės identifikavimo duomenys. Minėta kortele buvo skirta atsiskaityti už tarnybiniam automobiliui pilamą kurą. Taigi, įsipylus kurą ir už kurą atsiskaičius išankstinio apmokėjimo vardine magnetine kortele, įpiltas kuras tapdavo ( - ) nuosavybe ir būdavo patikėtas A. P..

85Apeliantas savo skundu nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytomis turto pasisavinimo objektyviosios pusės aplinkybėmis. Viso baudžiamojo proceso metu apeliantas tvirtino, kad piltą kurą į talpas, buvusias jam priklausančiame asmeniniame automobilyje (2010-09-23, 2011-04-06, 2011-05-19), tiek buvusias jo tarnybiniame automobilyje (2010-10-13), tiek į jo sutuoktinei Z. P. priklausančio automobilio kuro baką (2011-05-09), sunaudojo tarnybiniais reikalais, t. y. talpose buvusį kurą perpildavo į savo tarnybinį automobilį, o sutuoktinės automobilį 2011-05-09 taip pat naudojo tarnybiniais tikslais. Tačiau byloje surinkti įrodymai paneigia tokią versiją.

86Teisme apklausti liudytojai A. K., J. V., E. K., G. C., A. L., M. S., I. L., V. S., I. S., A. P. parodė, kad metų pabaigoje darbuotojai įsipildavo į talpas po 40 litrų kuro tam, kad kitų metų pradžioje turėtų rezervo, nes nebūdavo finansavimo. Nei vienas apklaustas liudytojas nenurodė, kad degalus būtų galima bet kada pilti į talpas. Taip pat apklausti liudytojai nurodė, jog visais darbo atvejais turi būti naudojami tik tarnybiniai automobiliai ir nėra numatyta, kad darbui būtų galima naudoti savo nuosavą automobilį, o kuro įsipilti departamento sąskaita. ( - ) direktoriaus 2011-01-10 įsakymo 73.5. punkte taip pat yra nurodyta, kad degalai degalinėje pilami tik į tarnybinio automobilio kuro baką, draudžiama pilti degalus į kanistras ar kitas talpas, išskyrus atvejį, kai einamųjų metų paskutinio mėnesio pabaigoje liko neišnaudotas kuras. Su šiuo įsakymu A. P. buvo pasirašytinai supažindintas. Apie tai, kad jokiuose ( - ) įsakymuose nebuvo numatytas vykimas nuosavais automobiliais pagal iškvietimus ar vykdant kitas darbines funkcijas, A. P. žinojo, t. y. jis žinojo apie galiojančią tarnybinių automobilių naudojimo tvarką ir privalėjo tos tvarkos laikytis. Nors nuteistasis teigia, kad kuras buvo naudojamas ne asmeniniais tikslais, o departamento reikmėms, tačiau konkrečių duomenų, nepateikė. Taigi visuma aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų aiškiai paneigia apelianto keliamas versijas ir patvirtina, kad A. P., disponuodamas svetimu jam ( - )patikėtu turtu, t. y. kuru, neteisėtai pildamasis jį į talpas ar į asmeninį sutuoktinės automobilį, bei padedant sūnui, pasisavino minėtą turtą, tokiais veiksmais padarydamas turtinę žalą ( - ), t. y. pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d.

87Nuteistasis A. P. ginčija apylinkės teismo nuosprendį, teigdamas, kad jis nepadarė veikos, atitinkančios BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Tas, kas padarė šią veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, atsako pagal šio BK straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra pavojinga veika, išoriškai pasireiškianti veiksmų, kurie įeina į kaltininko pareiginių įgaliojimų sąrašą, padarymu, ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, neviršija savo įgaliojimų, tačiau iš darbo santykių kylančius įgaliojimus jis panaudoja priešingai tarnybos ir valstybės interesams. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas.

88Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį, pripažįsta žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, tai nustatinėjama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinė nutartis Nr. 2K-31/2010).

89Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde ginčija faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir skundu prašo jį išteisinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, apelianto teiginius, kuriais jis neigia kaltę, laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde deklaruojamą nekaltumą paneigia: operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kad A. P. tarnybinį automobilį „( - ).“, valst. Nr. ( - ) laikė ne tam skirtoje vietoje adresu ( - ), kaip numatyta ( - )įsakymais patvirtintose tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklėse, darbo metu, po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis asmeniniais tikslais A. P. naudojosi tarnybiniu automobiliu ir leido tarnybiniu automobiliu naudotis savo sūnui J. P.. Liudytojas V. S. parodė, kad jų departamento automobiliai laikomi tik kieme, todėl ir A. P. tarnybinis automobilis ten turėjo būti laikomas. Liudytojas J. V. apklaustas teisme parodė, kad A. P. automobilį buvo paskirta laikyti departamento teritorijoje, adresu ( - ), kur A. P. laikė savo tarnybinį automobilį, nežino, išvykimus į reidus pildydavo žurnale, net jei tai būdavo po darbo valandų, jei A. P. būtų naktį važiavęs į reidą, jis būtų turėjęs tai įrašyti į žurnalą. ( - ) įsakymais patvirtintos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklės nenumato situacijos, kad tarnybinis automobilis gali būti laikomas prie namų tuo atveju, jeigu po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis, gali įvykti ekstremali situacija, galimas iškvietimas ir pan. Visais atvejais tarnybinis automobilis turi būti laikomas nurodytose saugiose vietose, šiuo atveju, M. ( - ), t. y. ( - ) kiemas. Kita laikymo vieta minėtam tarnybiniam automobiliui nebuvo numatyta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad vykimas į namus žinant, kad kitą dieną reikės vykti į gretimus rajonus ar į komandiruotes, ar po komandiruočių vykimas namo, buvo iš anksto derintas su departamento vadovu. ( - ) direktoriaus 2010-04-21 įsakymu Nr. V-79 A. P. buvo pavesta tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių vykdymo kontrolė. A. P. su įsakymu ir prie jo pridėtomis Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklėmis buvo pasirašytinai supažindintas, todėl daroma išvada, kad jam buvo žinoma, jog po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis atliekant tarnybines pareigas tarnybiniai automobiliai gali būti naudojami tik pagal ( - ) direktoriaus įsakymus ar kitais šiose taisyklėse griežtai reglamentuotais atvejais, o po darbo, poilsio, švenčių dienomis tarnybiniai automobiliai saugomi ( - ) direktoriaus įsakymu nustatytose vietose. Taip pat A. P. pasirašytinai buvo supažindintas su ( - ) direktoriaus 2010-03-02 įsakymu Nr. V-61, kuriame nustatyta, kad tarnybinis automobilis „( - ) valst. Nr. ( - ) priskiriamas A. P., laikymo vieta nedarbo ir poilsio dienomis ( - ) tarnybinis kiemas, adresu M. ( - ) g. 3, Šiauliai. Ta pati tarnybinio automobilio laikymo vieta nurodyta ir ( - ) direktoriaus 2010-12-08 įsakymu V-167 patvirtintame ( - ) tarnybinių lengvųjų automobilių priskyrimo atsakingiems asmenims ir laikymo vietų sąraše, su šiuo įsakymu A. P. taip pat pasirašytinai buvo supažindintas. Kolegija įvertinusi byloje surinktą ir teisme išsamiai ištirtą medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. P., laikotarpiu nuo 2010-11-24 iki 2011-04-24, asmeniniais tikslais, vykstant iš darbo vietos ( - ) į gyvenamąją vietą ( - ), siekė neatlygintinai naudoti ( - ) priklausantį tarnybinį automobilį bei jam skirtą kurą ir tokiu būdu iš to turėti turtinės naudos, tarnybiniu automobiliu „( - ) valst. Nr. ( - ) darbo metu, po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis asmeniniais tikslais pravažiavo 4139,17 km., tuo pačiu laikotarpiu darbo metu, po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis tarnybinį automobilį „( - ) valst. Nr. ( - ) laikė ne Šiaulių RAAD direktoriaus įsakymu nustatytoje saugioje vietoje, esančioje prie ( - ) , ( - ), bet kitose vietose, o būtent – Šiaulių ( - ), ( - ), ( - ), taip pat, laikotarpiu nuo 2011-02-16 iki 2011-02-21 leido tarnybiniu automobiliu „( - ) valst. Nr. ( - ) naudotis savo sūnui J. P., kuris minimu automobiliu asmeniniais, su A. P. tarnyba nesusijusiais, tikslais pravažiavo 166, 96 km bei automobilį laikė A. P. nurodytose, tam neskirtose vietose – ( - ), ir ( - ).

90Taigi minėtos aplinkybės paneigia deklaratyvų nuteistojo kaltės neigimą ir parodo, kad A. P., būdamas ( - ) direktoriaus pavaduotoju, kuriam ( - ) direktoriaus 2010-04-21 įsakymu Nr. V-79 pavesta tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių vykdymo kontrolė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6, 10 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3, 6 punktuose numatytas asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe, taip pat valstybei nuomojama nuosavybe kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, pažeisdamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintus principus, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsižvelgiant į visuomeninę naudą, tai yra rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, taip pat atsižvelgiant į racionalumą, tai yra, kad turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, pažeisdamas Tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose įstatymo 1.4 punkto nuostatą, jog biudžetinė įstaiga negali leisti įstaigos darbuotojui neatlygintinai naudotis įstaigos tarnybiniu lengvuoju automobiliu ne tarnybos reikmėms, nesilaikydamas ( - ) direktoriaus 2010-04-21 įsakymu Nr. V-79 patvirtintų ( - )tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 21 ir 50 punktų, kuriuose numatyta, jog po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis atliekant tarnybines pareigas tarnybiniai automobiliai gali būti naudojami tik pagal ( - ) direktoriaus įsakymus ar kitais šiose taisyklėse griežtai reglamentuotais atvejais, o po darbo, poilsio, švenčių dienomis tarnybiniai automobiliai saugomi ( - ) direktoriaus įsakymu nustatytose vietose, pažeisdamas ( - ) direktoriaus 2010-03-02 įsakymu Nr. V-61 ir ( - ) direktoriaus 2010-12-08 įsakymu Nr. V-167 reglamentuotas nuostatas, įpareigojančias ( - ) automobilį „( - ) valst. Nr. ( - ) laikyti minimuose įsakymuose numatytoje saugioje vietoje – ( - ), pažeisdamas ( - ) direktoriaus 2011-01-10 įsakymu Nr. V-4 patvirtintų ( - )tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 73.6 punktą, kuriame numatyta, kad draudžiama išduotą vardinę magnetinę kortelę patikėti kitam asmeniui, pasinaudodamas užimamomis pareigomis, vykdomomis funkcijomis, turima informacija apie kuro, skirto lengvuoju automobiliu „( - ) valst. Nr. ( - ) vykdyti tarnybines pareigas, likutį, jam 2007-08-17 perduotu tarnybiniu lengvuoju automobiliu „( - ).“, valst. Nr. ( - ) skirtu naudoti vykdant tarnybines funkcijas, bei 2008-02-20 jam patikėta vardine magnetine kortele, skirta atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant minimą automobilį, siekdamas turtinės naudos, grubiai diskreditavo ( - ), kaip instituciją, sumenkino valstybės tarnautojo ir valstybinės įstaigos vadovų autoritetą jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, iškraipė valstybės tarnautojo funkcijas, ( - ) padarė turtinę – 3561,19 turtinę žalą, didelės žalos patyrė valstybė ir valstybės biudžetinė įstaiga ( - ).

91Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. P. kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo A. P. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir paneigia apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kad teismas jo kaltę pagrindė prielaidomis, nesančiais, neteisėtai rinktais įrodymais, netinkamai vertindamas liudytojų parodymus.

92Nuteistasis A. P. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs ir Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą ir kitus nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis ginčija faktines šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, juos atmeta, kadangi juos paneigia byloje surinkti duomenys. Pats nuteistasis A. P. duodamas parodymus teisme pripažino, kad kelionių lapus pildydavo mėnesio gale, užrašydavo, kad važiavo į Mažeikius, nors į juos nevažiuodavo, tačiau taip parašydavo, kadangi sutapdavo jo nuvažiuoti kilometrai su atstumu iki Mažeikių. Taip pat duodamas parodymus teisme parodė, jog kelionių lapuose nėra įrašęs kelionių į Vilnių, Telšius, tačiau vietoje to, rašė keliones kažkur kitur ir patvirtino, jog kelionės lape įrašyti duomenys neteisingi, kadangi įrašė kelionę į miestą, kuriame tuo metu nebuvo, tačiau kilometražas nurodytas teisingai, tik pažymėtas kitas miestas. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. P. 2010 m. rugsėjo mėnesio kelionės lapuose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) bei automobilio „( - ) valst. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų rugsėjo mėnesį įrašė neteisingus duomenis ir šiuos duomenis patvirtinęs savo parašu pateikė ( - ) Finansų skyriui, taip pat melagingus duomenis nurodė 2010 metų spalio mėnesio kelionės lapuose Nr. ( - ), Nr. ( - ) bei automobilio „( - ) valst. Nr. ( - ) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 metų spalio mėnesį, šiuos duomenis patvirtino savo parašu ir pateikė ( - ) Finansų skyriui. Taip pat minėtus veiksmus A. P. atliko ir 2010 m. lapkričio, gruodžio, kelionės lapuose Nr. 841405, Nr. 841406, Nr. 841407, Nr. 841412, Nr. 841413, 841415 bei tų mėnesių sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitose, nurodė melagingus duomenis 2011 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesių kelionės lapuose Nr. 841419 ir Nr. 841407, 841427, 841430, Nr. 841433, Nr. 841435, Nr. 841438, Nr. 841454, Nr. 841446 ir Nr. 841451 bei tų mėnesių degalų ir tepalų ataskaitose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog byloje įrodyta, kad A. P. suklastojo anksčiau nurodytus kelionės lapus ir sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje įrašė neteisingus duomenis patvirtindamas juos savo parašu, kuriuos pateikė ( - ) skyriui, t. y. pagrįstai pirmosios instancijos teismas A. P. pripažino kaltu ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

93Dėl nuteistojo J. P. apeliacinio skundo motyvų

94Nuteistasis J. P. neigia savo kaltę dėl magnetinės kortelės Nr. ( - ), kuri buvo išduota A. P. tarnybiniam naudojimui, pasinaudojimo. Teigia, kad nėra nustatytas magnetinės kortelės savininkas,

95Teismų praktikoje laikoma, jog mokėjimo kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui (mokėjimo kortelę išdavusiai institucijai ir šioje byloje – UAB „( - )“), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui (šioje byloje kortelės turėtojas A. P., kuri išduota ( - )tarnybiniam naudojimui)) suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui, taigi ir J. P., magnetinė kortelė Nr. ( - ) yra svetima, o jos laikymas ir panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012).

96Pats J. P. duodamas parodymus teisme pripažino faktą, kad žinojo, jog tėvo A. P. jam perduota kortelė priklauso ( - ), o be to, ant perduodamos kortelės aiškiai matėsi užrašas „ ( - ) A. P.“, todėl paimdamas iš tėvo kortelę, turėjo ir galėjo suprasti, kad ši kortelė nėra asmeninė A. P. nuosavybė, ši kortelė yra jam patikėta ( - ).

97Taigi visuma byloje ištirtų, apkaltinamajame, šioje nutartyje anksčiau aptartų duomenų visuma įrodo, jog J. P. neteisėtai pasinaudojo jam tėvo neteisėtai perduota išankstinio kuro apmokėjimo kortele, įsipildamas kurą į sutuoktinei priklausantį automobilį bei už jį atsiskaitydamas kuro kortele, kurios naudotojas yra ( - ), sudarė sąlygas tėvui A. P., kuriam ( - ) patikėjo minėtą kuro kortelę, pasisavinti ( - ) priklausantį turtą.

98Apeliantai A. P. ir J. P. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas nepagrįstai atnaujino įrodymų tyrimą, nes nebuvo Lietuvos Respublikos BPK 295 str. numatyto pagrindo.

99Kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-06 nutarties, teismas nustatęs, kad teisminio įrodymų tyrimo metu nebuvo pilnai išaiškintos visos bylos aplinkybės, turinčios teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui, taip pat turėdamas tikslą ištirti gynėjos baigiamojoje kalboje nurodytas aplinkybes, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 295 str., atnaujino įrodymų tyrimą. Kolegija laiko, kad šiuo atveju apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, nes teismo pareiga yra pilnai ir visapusiškai ištirti aplinkybes, kokį tikslą ir turėjo apylinkės teismas.

100Įrodymų tyrimo atnaujinimą apeliantai A. P. ir J. P. vertina tuo, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, tuo siekdamas sudaryti prokurorui taisyti ikiteisminio tyrimo metu padarytus pažeidimus arba sudaryti galimybę pačiam teismui imtis priemonių taisyti ikiteisminio tyrimo institucijų padarytus pažeidimus.

101Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą.

102Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tačiau objektyvus nešališkumo aspektas neturėtų būti aiškinamas ir pernelyg plačiai, pripažįstant, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net ir esminiai, visada rodo šio teismo šališkumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-202/2005, Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009). Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010).

103Kolegijos nuomone, šiuo atveju teigti, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nėra pagrindo. Kolegija pažymi, kad šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Vertinant subjektyviuosius aspektus byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį tendencingumą. Visiems proceso dalyviams buvo išaiškinta teisė nušalinti teisėją, gynėjos advokatės pareikštą nušalinimą teismas išsprendė, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų ( 6 t. 45-56 b. l.). Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Apeliantų teiginiai, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, nes siekė sudaryti prokurorui taisyti ikiteisminio tyrimo metu padarytus pažeidimus arba sudaryti galimybę pačiam teismui imtis priemonių taisyti ikiteisminio tyrimo institucijų padarytus pažeidimus, deklaratyvūs ir atmestini.

104Dėl prokuratūros apeliacinio skundo

105Kolegija konstatuoja, kad A. P. savo veiksmais padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo įstatymo straipsniuose (BK 183 str. 1 d., 228 str. 2 d., 300 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad A. P. siekdamas nuslėpti ( - ) turto pasisavinimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, suklastojo automobilio „( - ) valst. Nr. ( - ) kelionės lapus ir sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitas bei šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo.

106Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Tokia teisinė situacija, kai turto pasisavinimas, piktnaudžiavimas, dokumento suklastojimas bei suklastoto dokumento panaudojimas, iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas). Būtent šis tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Tokia veika (veikų sutaptis) turi tam tikras laiko ribas ir tos veikos paprastai tęsiasi (daromos) iki pagrindinio tikslo (sumanymo) – pasinaudojant tarnybine padėtimi pasisavinti jam patikėto svetimo turto dalį ir klastojant dokumentus bei juos panaudojant. Tokia situacija atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes gali būti prilyginama idealiai sutapčiai. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną iš šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tą nustato BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, apėmimo būdu, griežtesne paskirta už atskiras nusikalstamas veikas bausme, apimant švelnesnes bausme. Priešingai, negu teigia prokuroras apeliaciniame skunde pasisakydamas baudos subendrinimo su kitomis bausmėmis klausimu, apėmimo būdas gali būti taikomas bendrinant įvairių rūšių bausmes, t. y. neišskiriant ir baudos. Šiuo atveju teismas taikydamas bausmių apėmimo būdą, pagrįstai paskirta griežtesne bausme – bauda apėmė ir teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo bausmę.

107Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti prokuroro ir nuteistųjų apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

108Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

109Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų A. P., J. P. apeliacinius skundus atmesti.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;... 4. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo... 5. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 30 MGL (2400 Lt) dydžio bauda.... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 5 d., 65 str. 2 d., A. P.... 7. A. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d.... 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką... 9. J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 10. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt)... 11. pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.... 12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 5 d., 65 str. 2 d., J. P.... 13. J. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d.... 14. ( - ) iš A. P. priteista 3561, 19 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimas.... 15. Tuo pačiu Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-28 nuosprendžiu išteisintas A.... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 17. A. P. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, tai yra ( - )... 18. A. P., būdamas ( - ) direktoriaus pavaduotoju, kuriam ( - ) direktoriaus... 19. Tokiais savo veiksmais A. P., veikdamas vienas ir padedant sūnui J. P.,... 20. Be to, A. P. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, tai yra ( -... 21. A. P., būdamas ( - ) direktoriaus pavaduotoju, kuriam ( - ) direktoriaus... 22. bei