Byla 1A-149-197/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos), teisėjų: Kęstučio Jucio ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjams advokatams Ričardui Girdziušui, Evaldui Rapolui, nuteistiesiems Ž. K., S. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. K. bei S. S. ir jo gynėjo advokato Evaldo Rapolo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

2S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

3- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį 250 MGL (32 500 Lt) bauda;

4- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) bauda;

5- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (7 800 Lt) bauda.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė paskirta 250 MGL (32 500 Lt) bauda.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 290 MGL (37 700 Lt) bauda.

8S. S. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti į teritorinę mokesčių inspekcijos sąskaitą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

9Ž. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

10- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį 200 MGL (26 000 Lt) bauda;

11- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 400 Lt) bauda;

12- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5 200 Lt) bauda.

13Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė paskirta 200 MGL (26 000 Lt) bauda.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 230 MGL (29 900 Lt) bauda.

15Ž. K. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti į teritorinę mokesčių inspekcijos sąskaitą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

16Iš nuteistųjų S. S. ir Ž. K. solidariai priteista 96 611,74 Lt civiliniam ieškovui AB „( - )“

17Nuteistajam S. S. nuosavybės teise priklausančiam 33/100 pastato Nr. ( - ) kitų statinių Nr. ( - ), ¼ žemės sklypo Nr. ( - ), esančių ( - ), laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas iki nuosprendžio įvykdymo.

18Nuteistajam Ž. K. ir A. K. nuosavybės teise priklausančiam pastatui Nr. ( - ), žemės sklypui Nr. ( - ), esančių ( - ), laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas iki nuosprendžio įvykdymo.

19Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

20S. S. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „( - )“ (toliau – Bendrovė), įm. k. ( - ), buveinės adresas: ( - ), akcininko UAB „T. G.“, turinčios 80 % Bendrovės akcijų, atstovu (toliau – Akcininko atstovas), veikdamas bendrininkų grupėje su Bendrovės direktoriumi Ž. K., G. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2009 m. rudenį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, parengė tariamą Bendrovės akcijų, turto ir dokumentų perleidimo naujam savininkui ir direktoriui planą. Realizuodamas šį planą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis surado ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytame naktiniame bare ( - ) mieste, surado G. M. ir įkalbėjo jį už 900 Lt atlygį pasirašyti jų pateiktus dokumentus. Šiam sutikus, jis (S. S.) 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterine įranga atspausdino 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje įtvirtino ir savo parašu patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Akcininko atstovas S. S. ir Bendrovės akcininkas, turintis 20 % akcijų, P. A. Č. parduoda, o G. M. perka Bendrovės akcijas, nors G. M. akcijų nepirko. Nurodė Bendrovės administratorei N. G., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, parengti: 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 19, kuriame per asmenį, kuris nėra kaltas (N. G.), įtvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Bendrovės akcijos yra parduodamos, Bendrovės direktorius Ž. K. nuo 2009 m. spalio 28 d. atleidžiamas iš Bendrovės direktoriaus pareigų, o Bendrovės direktoriumi skiriamas G. M., ir šiuos žinomai netikrus duomenis patvirtino savo parašu bei pateikė jį pasirašyti L. Ž. ir P. A. Č., nežinojusiems apie daromą nusikalstamą veiką, nors žinojo, kad visuotinis akcininkų susirinkimas nevyko ir nevyks, G. M. direktoriumi netaps; 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės turto perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3, 2009 m. spalio 28 d. Nuomojamų automobilių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 4, kuriuose per asmenį, kuris nėra kaltas (N. G.), įtvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Bendrovės direktorius Ž. K. pasikeitus Bendrovės direktoriui perduoda, o naujas Bendrovės direktorius G. M. priima Bendrovės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą pagal pridedamus išrašus iš buhalterinės programos, Bendrovės iš UAB „Litideal“ nuomojamus automobilius „Subaru B9 Tribeca“ H6-3.0 GT AT, valst. Nr. ( - ) „Š. O. C. A.“ 2.0 TDI, valst. Nr. ( - ) „Toyota Avensis“ 2.0 VVT-I L. S. 4AT, valst. Nr. ( - ) nors žinojo, kad G. M. turto neperims, o Ž. K. jo neperduos. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis gavo Bendrovės perduodamų dokumentų aprašo (be jokių rekvizitų) 9-ą lapą su Bendrovės dokumentų sąrašu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Bendrovės patalpose ( - ), paliko Ž. K. pasirašyti 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės turto perdavimo– priėmimo aktą Nr. 3, 2009 m. spalio 28 d. Nuomojamų automobilių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 4, Bendrovės perduodamų dokumentų aprašo (be jokių rekvizitų) 9-ą lapą. Ž. K. juose savo parašu patvirtinus žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, jis (S. S.), tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis šiuos netikrus dokumentus, išskyrus 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 19, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o šie – G. M., kuris juos 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame automobilyje už 900 Lt atlygį patvirtino savo parašu ir grąžino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o šie – jam (S. S.). Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Bendrovės patalpose ( - ), pateikė apie daromą nusikaltimą nežinojusiam Bendrovės akcininkui P. A. Č. pasirašyti netikrą 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Pastarajam ją pasirašius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė netikrus dokumentus: 2009-10-28 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2009 m. spalio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 19 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie 2009 m. lapkričio 4 d. kartu su G. M. Juridinių asmenų registro Kauno filiale adresu: ( - ), šių netikrų dokumentų pagrindu įregistravo žinomai netikrus duomenis apie Bendrovės akcininko ir direktoriaus pasikeitimą. Tokiais bendrais su Bendrovės direktoriumi Ž. K., G. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veiksmais pats pagamino netikrus dokumentus, organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą.

21Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas UAB „( - )“ (toliau – Bendrovė), įm. k. ( - ), buveinės adresas: ( - ), akcininko UAB „T. G.“, turinčios 80 % Bendrovės akcijų, atstovu, 2009 m. rudenį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, parengė Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo ar sunaikinimo planą, pagal kurį jo nurodymu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2009 m. rudenį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytame naktiniame bare ( - ), surado G. M. ir įkalbėjo jį už 900 Lt atlygį pasirašyti jų pateiktus dokumentus. G. M., nežinojusiam apie daromą nusikaltimą, sutikus, jis (S. S.), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir Bendrovės direktoriumi Ž. K., kuris pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574 21 straipsnio 2 punktą atsako už buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis gavo Bendrovės perduodamų dokumentų aprašo (be jokių rekvizitų) 9 lapą su Bendrovės dokumentų sąrašu, kurį paliko Bendrovės patalpose ( - ), pasirašyti Bendrovės vadovui Ž. K.. Šiam 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Bendrovės patalpose ( - ), pažeidžiant Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalį, kuris nurodo, kad „Juridinio asmens organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai“, Bendrovės įstatų 27 punktas, BAĮ 19 straipsnio 8 punktas, kurie nurodo, kad „Bendrovės vadovas privalo veikti Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, BAĮ 19 straipsnio 1 dalis, kuri nurodo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, BAĮ 19 straipsnio 4 dalį, kuri nurodo, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, 1997 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės įsakymą Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“, kuris nurodo, kad „Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi 10 metų“, reikalavimus, šiame lape savo parašu patvirtinęs žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovės dokumentus perduoda G. M., nors jam dokumentų neperdavė, jis (S. S.) per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis pateikė šį netikrą dokumentą pasirašyti G. M.. Tokiais bendrais su Bendrovės direktoriumi Ž. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veiksmais sudarė tariamai teisėtą Bendrovės dokumentų perleidimo tariamam naujam direktoriui G. M. įvaizdį. Po ko jis 2009 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis paslėpė arba sunaikino Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. visiškai negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

22Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas UAB „( - )“ (toliau – Bendrovė), įm. k. ( - ), buveinės adresas: ( - ), akcininko UAB „T. G.“, turinčios 80 % Bendrovės akcijų, atstovu, žinodamas, kad UAB „( - )“ direktorius Ž. K. 2008 m. vasario 27 d. sudarė ilgalaikę išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-020571 (toliau – Sutartis) su AB „( - )“ dėl automobilio „Volvo XC70“, valstybinis Nr. ( - ), įgijimo ir šis automobilis yra jo žinioje užimamų pareigų pagrindu, parengė šio automobilio iššvaistymo planą, pagal kurį jo nurodymu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2009 m. rudenį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytame naktiniame bare ( - ), surado G. M. ir įkalbėjo jį už 900 Lt atlygį pasirašyti jų pateiktus dokumentus. G. M., nežinojusiam apie daromą nusikaltimą, sutikus, jis (S. S.), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir Bendrovės direktoriumi Ž. K., 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, per N. G., kuri nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, pagamino netikrą dokumentą – 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės turto perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3, kuriame įtvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovės direktorius Ž. K. pasikeitus Bendrovės direktoriui perduoda, o naujas Bendrovės direktorius G. M. priima automobilį „Volvo XC70“, valstybinis Nr. ( - ), kurį paliko Bendrovės patalpose adresu: ( - ), pasirašyti Bendrovės vadovui Ž. K.. Šiam 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Bendrovės patalpose ( - ), žinant, kad pagal Sutarties 12.1 punktą automobilis yra Banko nuosavybė iki visiško atsiskaitymo su Banku, pagal Sutarties 19.1 punktą „Klientas privalo grąžinti Bankui automobilį per 3 darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos“, pažeidžiant CK 2.87 straipsnio 1 dalį, kuris nurodo, kad „Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai“, CK 6.38 p., kuris nurodo, kad „Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovautis protingumo kriterijais“, Bendrovės įstatų 27 punktą, kuris nurodo, kad „Bendrovės vadovas privalo veikti Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, Sutarties 8.1.3 punktas, kuris nurodo, kad „Klientas privalo tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas, laiku mokėti numatytus mokėjimus“, Sutarties 8.1.4 punktas, kuris nurodo, kad „ Klientas įsipareigoja Be raštiško Banko sutikimo <.....> neperleisti Turto tretiesiems asmenims <...> bei imtis visų priemonių tam, kad išvengtų Banko nuosavybės teisės į Turtą apribojimo iš trečiųjų asmenų pusės“, 2009-10-28 Bendrovės turto perdavimo–priėmimo akte Nr. 3 savo parašu patvirtinus žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilį „Volvo XC70“, valstybinis Nr. ( - ), perdavė naujam direktoriui G. M., nors automobilio G. M. neperdavė, o paliko trečiajam asmeniui S. S., jis (S. S.) per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis pateikė šį netikrą dokumentą pasirašyti G. M.. Tokiais bendrais su Bendrovės direktoriumi Ž. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veiksmais sudarė tariamai teisėtą automobilio perdavimo tariamam naujam Bendrovės direktoriui G. M. įvaizdį. Po ko jis 2009 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis automobilį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, dėl ko Bankas nuo 2009 m. spalio 11 d. įmokų už automobilį negavo. 2009 m. gruodžio 31 d. nutraukus sutartį, iki šiol neatgavo automobilio, ir jo buvimo vieta nežinoma. Taip kartu su Bendrovės direktoriumi Ž. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrais veiksmais iššvaistė jo žinioje užimamų pareigų pagrindu buvusį didelės vertės turtą – Bankui priklausantį automobilį Volvo XC70, valstybinis numeris ( - ) 81 780,12Lt vertės, tuo padarydamas Bankui didelę 81 780,12 Lt turtinę žalą.

23Ž. K. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2009 m. spalio 28 d., būdamas UAB „( - )“ (toliau – Bendrovė), įm. k. ( - ), buveinės adresas: ( - ), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje su Bendrovės akcininko UAB „T. G.“, turinčio 80 % akcijų, atstovu S. S., G. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, šiems 2009 m. rudenį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytame naktiniame bare ( - ), suradus G. M. ir įkalbėjus jį už 900 Lt atlygį pasirašyti jų pateiktus dokumentus bei šiam sutikus, jis (Ž. K.) 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Bendrovės patalpose ( - ), S. S. pateiktuose 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės turto perdavimo–priėmimo akte Nr. 3, 2009 m. spalio 28 d. Nuomojamų automobilių perdavimo–priėmimo akte Nr. 4, Perduodamų dokumentų aprašo (be jokių rekvizitų) 9 lape savo parašu patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis pasikeitus Bendrovės direktoriui perduoda, o naujas Bendrovės direktorius G. M. priima Bendrovės dokumentus, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą pagal pridedamus išrašus iš buhalterinės programos, Bendrovės iš UAB „Litideal“ nuomojamus automobilius „Subaru B9 Tribeca“ H6-3.0 GT AT, valst. Nr. ( - ) „Š. O. C. A.“ 2.0 TDI, valst. Nr. ( - ) „Toyota Avensis“ 2.0 VVT-I L. S. 4AT, valst. Nr. ( - ) nors G. M. šių dokumentų ir turto neperdavė. Po ko S. S. šiuos netikrus dokumentus perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o šie – G. M., kuris juos pasirašė. Tokiais bendrais su S. S., G. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veiksmais pagamino netikrus dokumentus.

24Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2009 m. spalio 28 d. būdamas UAB „( - )“ (toliau – Bendrovė), įm. k. ( - ), buveinės adresas: ( - ), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574 21 straipsnio 2 punktą būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, veikdamas bendrininkų grupėje su Bendrovės akcininko UAB „T. G.“, turinčio 80 % akcijų, atstovu S. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia kartu su S. S. pažeidė ABĮ 47 straipsnį, kuris nurodo, kad „Akcijas ketinantis parduoti akcininkas privalo raštu pranešti bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos privalo kiekvienam akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, kuriame turi būti nurodyta parduodamų akcijų skaičius pagal klases, siūloma pardavimo kaina ir terminas, per kurį akcininkas gali pranešti bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų. Terminas negali būti trumpesnis kaip 10 dienų ir ilgesnis kaip 21 diena nuo bendrovės pranešimo ar registruoto laiško išsiuntimo dienos. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos vadovas turi pranešti akcininkui apie kitų akcininkų pageidavimą pirkti visas jo parduodamas akcijas. Tik tuomet, kai per šiame straipsnyje nustatytus terminus bendrovės vadovas akcininkui praneša, kad kiti akcininkai nepageidauja įsigyti visų ketinamų parduoti akcijų, arba pranešimo nepateikia, akcininkas įgyja teisę savo nuožiūra akcijas parduoti“, ABĮ 37 straipsnio 5 dalį, kuri nurodo, kad „Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai“, nes įstatyme nurodytų procedūrų neatliko. Po ko Ž. K. 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas Bendrovės vadovu, Bendrovės patalpose ( - ), pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalį, kuris nurodo, kad „Juridinio asmens organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai“, Bendrovės įstatų 27 punktą, BAĮ 19 straipsnio 8 punktą, kurie nurodo, kad „Bendrovės vadovas privalo veikti Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, BAĮ 19 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, BAĮ 19 straipsnio 4 dalį, kuri nurodo, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, 1997 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės įsakymą Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“, kuris nurodo, kad „Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi 10 metų“, reikalavimus, S. S. paliktame Bendrovės dokumentų aprašo (be jokių rekvizitų), 9 lape, kurio turinys ir forma neatitinka elementarių Bendrovės dokumentų perdavimo–priėmimo įforminimui keliamų reikalavimų, savo parašu patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovės dokumentus perduoda G. M., nors jam dokumentų neperdavė, jų esama ir tolesne buvimo vieta nesidomėjo. Taip sąmoningai nesiimdamas priemonių užtikrinti Bendrovės dokumentų saugumą ir tinkamą perdavimą, sudarydamas tariamai teisėtą Bendrovės dokumentų perdavimo tariamam naujam direktoriui G. M. įvaizdį, realiai jų niekam neperduodamas, o leisdamas S. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims su Bendrovės dokumentais elgtis savo nuožiūra, suvokė ir numatė, kad dėl tokių jo veiksmų Bendrovės dokumentai gali būti paslėpti ar sunaikinti, o jų nesant bus neįmanoma nustatyti Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido S. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis Bendrovės dokumentus paslėpti ar sunaikinti, dėl ko laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. visiškai negalima nustatyti Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

25Taip pat Ž. K. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2009 m. spalio 28 d. būdamas UAB „( - )“ (toliau – Bendrovė), įm. k. ( - ), buveinės adresas: ( - ), direktoriumi, pagal 2000-07-13 LR akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) Nr. VIII-1835 37 str. būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, pagal 2006 m. kovo 31 d. Bendrovės įstatų 47 punktą būdamas vienasmeniu Bendrovės valdymo organu, pagal Bendrovės įstatų 51 punktą turėdamas teisę vienasmeniškai sudaryti sandorius Bendrovės vardu, 2008 m. vasario 27 d. sudarė ilgalaikę išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-020571 (toliau – Sutartis) su AB „( - )“ (toliau – Bankas) dėl automobilio „Volvo XC70“, valstyb. Nr. ( - ), įgijimo. Po ko veikdamas bendrininkų grupėje su Bendrovės akcininko UAB „T. G.“, turinčio 80 % akcijų, atstovu S. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia kartu su S. S. pažeidė ABĮ 47 straipsnį, kuris nurodo, kad „Akcijas ketinantis parduoti akcininkas privalo raštu pranešti bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos privalo kiekvienam akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, kuriame turi būti nurodyta parduodamų akcijų skaičius pagal klases, siūloma pardavimo kaina ir terminas, per kurį akcininkas gali pranešti bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų. Terminas negali būti trumpesnis kaip 10 dienų ir ilgesnis kaip 21 diena nuo bendrovės pranešimo ar registruoto laiško išsiuntimo dienos. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos vadovas turi pranešti akcininkui apie kitų akcininkų pageidavimą pirkti visas jo parduodamas akcijas. Tik tuomet, kai per šiame straipsnyje nustatytus terminus bendrovės vadovas akcininkui praneša, kad kiti akcininkai nepageidauja įsigyti visų ketinamų parduoti akcijų, arba pranešimo nepateikia, akcininkas įgyja teisę savo nuožiūra akcijas parduoti“, ABĮ 37 straipsnio 5 dalį, kuri nurodo, kad „Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai“, nes įstatyme nurodytų procedūrų neatliko. Po ko 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas Bendrovės vadovu, Bendrovės patalpose ( - ), žinodamas, kad pagal Sutarties 12.1 punktą automobilis yra Banko nuosavybė iki visiško atsiskaitymo su Banku, pagal Sutarties 19.1 punktą „Klientas privalo grąžinti Bankui automobilį per 3 darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos“, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalį, kuris nurodo, kad „Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai“, CK 6.38 p., kuris nurodo, kad „Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovautis protingumo kriterijais“, Bendrovės įstatų 27 punktą, kuris nurodo, kad „Bendrovės vadovas privalo veikti Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, Sutarties 8.1.3 punktą, kuris nurodo, kad „Klientas privalo tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas, laiku mokėti numatytus mokėjimus“, Sutarties 8.1.4 punktą, kuris nurodo, kad „Klientas įsipareigoja Be raštiško Banko sutikimo <.....> neperleisti Turto tretiesiems asmenims <...> bei imtis visų priemonių tam, kad išvengtų Banko nuosavybės teisės į Turtą apribojimo iš trečiųjų asmenų pusės“, S. S. paliktame 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės turto perdavimo–priėmimo akte Nr. 3 savo parašu patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilį „Volvo XC70“, valstyb. Nr. ( - ), perdavė naujam direktoriui G. M., nors automobilio G. M. neperdavė, o paliko trečiajam asmeniui S. S.. Taip sąmoningai sudarė tariamai teisėtą automobilio perdavimo tariamam naujam Bendrovės direktoriui G. M. įvaizdį, o realiai automobilį be raštiško Banko sutikimo perleido S. S., o šis – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, dėl ko Bankas nuo 2009 m. spalio 11 d. įmokų už automobilį negavo. 2009 m. gruodžio 31 d. nutraukus sutartį, iki šiol neatgavo automobilio ir jo buvimo vieta nežinoma. Taip Ž. K. kartu su S. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrais veiksmais iššvaistė jo žinioje užimamų pareigų pagrindu buvusį didelės vertės svetimą turtą – Bankui priklausantį 81 780,12 Lt vertės automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. ( - ), ir padarė Bankui didelę – 81 780,12 Lt – turtinę žalą.

26Nuteistasis S. S. ir jo gynėjas advokatas E. Rapolas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiama nuosprendžio dalis, kuria nuteistas S. S., yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių bei jų nepatvirtina įrodymai, kurie buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. Be to, teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, kurios iš esmės galėjo paveikti teismo išvadą.

27Apeliantų manymu pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8. punktu bei nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų, nes nuosprendį pagrindė prielaidomis bei abejotinais duomenimis. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagrinde rėmėsi liudytojo G. M. parodymais, kurių patikimumu abejoja apeliantai. Teigia, jog liudytojo parodymai apie įvykius bare yra nerealūs, t. y. jog G. M. jau pirmą vakarą buvo pateikti dokumentai su iš anksto atspausdintais jo duomenimis ir jam reikėjo tik pasirašyti. Abejojama ir paties liudytojo G. M. patikimumu. Nurodoma, kad minėtas liudytojas galėjo neatskleisti visos informacijos apie savo tapatybės dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, nes galimai už tai būtų kaltinamas bendrininkavimu. Iš liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog G. M. šiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis besąlygiškai pasitikėjo, nes jiems pasakius, jog viską sutvarkė ir jis gali eiti atgal, o ne pas pareigūnus į apklausą (4 t., b. l. 65).

28Atkreipia dėmesį, jog nepaneigti S. S. parodymai apie tai, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ne G. M., o kitas asmuo, pavirtino P. A. Č. bei pats G. M.. Teigia, kad nors pats G. M. nurodė, jog ant visų dokumentų yra jo parašas, tačiau vizualiai sutikrinus parašus ant 2009 m. lapkričio 4 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre, turto priėmimo-perdavimo akto, nuomojamų automobilių priėmimo-perdavimo akto bei 2009 m. spalio 28 d. akcijų pirkimo-pradavimo sutarties visiškai skiriasi, o tai ir vėl patvirtina S. S. parodymus, jog ši sutartis buvo pasirašyta ne G. M.. Dėl šių priežasčių yra pagrindas teigti, jog S. S. galimai buvo apgautas ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų ir jo veiksmuose nėra tyčios. Tai, kad dėl įmonės pirkimo su liudytojų bendravo du asmenys patvirtino ir liudytojas G. M. teisiamojo posėdžio metu ir tai nebuvo nei S. S., nei Ž. K. (4 t., b. l. 84, 86, 88, 96, 6 t., b. l. 56).

29Apeliantų nuomone S. S. nepagrįstai nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes teismas nepagrįstai jo kaltę grindė automobilio Volvo XC70 val. Nr. ( - ) perdavimu ir visiškai nevertino pačios sutarties turinio. Iš byloje esančios finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-020571 matyti, kad pagal šios sutarties 1 punktą klientas yra juridinis asmuo UAB „( - )“, taigi pagal 7.1.3. punktą tik juridinis asmuo turi teisę perduoti turtą naudoti tretiesiems asmenims tik prieš tai gavęs raštišką ( - ) lizingo sutikimą (1 t., b. l. 28-31). Tai patvirtino ir AB „( - )“ atstovas. Atkreipia dėmesį į tai, jog jis pardavė UAB „( - )“ akcijas G. M. ir jam, kaip naujam vadovui buvo perduotas automobilis, taigi AB „( - )“ turtas nebuvo perleistas trečiajam asmeniui, kadangi jo naudotoju ir toliau liko UAB „( - )“. Pažymi, jog pirmiau paminėtoje sutartyje nėra nurodyta, jog būtinas AB „( - )“ raštiškas sutikimas esant UAB „( - )“ akcininkų pasikeitimui, todėl akivaizdu, kad S. S. šios sutarties nepažeidė, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, neviršijo savo įgaliojimų, nepiktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais bei kitaip nepažeidė rūpestingo, apdairaus asmens standarto. Taigi turėjo būti remiamasi LAT praktika, jog nenustačius kriterijų, prioritetas suteikiamas civilinėms pažeistų teisių atkūrimo priemonėms. S. S. AB „( - )“ galimybių išsiieškoti patirtą žalą jokiais sąmoningais veiksmais neapsunkino, todėl bankas turi visas teises civiline tvarka kreiptis dėl žalos atlyginimo į G. M., kaip naująjį UAB „( - )“ savininką. Be to, S. S. iki pat 2010 m. pavasario nieko apie UAB „( - )“ lizingo sutarties nevykdymą nežinojo.

30Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nenustatė S. S. motyvų, suvokimo ir neteisėtų veiksmų dėl kurių galėjo kilti atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Tačiau byloje nustatyta, kad UAB „( - )“ pardavimo procedūra inicijuota siekiant perleisti nuostolingai veikiančią įmonę ir taip išgelbėti kitas su šia bendrove susijusias įmones. Pažymi, kad S. S., kaip UAB „( - )“ akcininkui, nebuvo jokios priežasties nusikalsti ar siekti padaryti AB „( - )“ beveik 60 000 Lt nuostolį, nes įmonių grupė iki krizės veikė sėkmingai bei pelningai, t. y. visose įmonėse dirbo apie 60 žmonių, kas met generavo 2-3 milijonų litų pelno, o akcininkai dividendų forma gavo didesnes pinigų sumas nė kaltinime minima automobilio Volvo vertė. Be to, nuosprendyje nėra nurodomas konkretus tariamai iššvaistyto turto momentas.

31Apeliantai taip pat nesutinka su S. S. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes teismo išvados neatitinka byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių. Pažymi, kad teismas pripažindamas S. S. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iš esmės pasisakė dėl trijų dokumentų suklastojimo: visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, akcijų pirkimo-pradavimo sutarties bei turto priėmimo-perdavimo aktų. Nurodo, kad akcijų pirkimas-pardavimas yra civilinis sandoris ir įstatymais numatytos akcijų pardavimo tvarkos nesilaikymas užtraukia civilinę, tačiau ne baudžiamąją atsakomybę. Atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tik tuomet, kai dokumentuose užfiksuojama tikrovės neatitinkanti informaciją. Šiuo konkrečiu atveju tiek akcijų pirkimo-pradavimo sutartyje, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo protokole bei kituose susijusiuose dokumentuose buvo nurodyti tik tikrovę atitinkanti informacija.

32Tai, kad nebuvo laikytasi ABĮ 47 straipsnyje nurodytos tvarkos vertintina kaip formalumą, nes šio straipsnio tikslai buvo pasiekti, t. y. UAB „( - )“ akcininkais buvo tik trys fiziniai asmenys dirbantys tame pačiame biure, t. y. P. A. Č., S. S. ir Ž. K., kurie teisiamojo posėdžio metu patvirtino žinoję apie akcijų pardavimą ir nė vienas nesiekė šių akcijų įsigyti. Pažymi, kad dėl UAB „( - )“ mažumo, akcininkų skaičiaus ir jų bendravimo kiekvieną dieną, realiai visuotiniai akcininkų susirinkimai nebuvo rengiami, tai patvirtino P. A. Č. ir N. G.. Be to, UAB „( - )“ 2009 m. spalio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta tik teisinga bei tikrovę atitinkanti informacija, o tai, kad fiziškai nebuvo rengtas susirinkimas nereiškia, kad protokolas buvo suklastotas. Šių duomenų, ne kartą akcentuotų teisiamojo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas nevertino ir jais nesirėmė.

33Pažymi, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tariamumas pripažintas remiantis tik G. M. parodymais, kuriais, kaip jau anksčiau minėjo apeliantai, negalima pasikliauti. Be to, nėra jokių įrodymų, jog būtent S. S. surado ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „( - )“ pardavimą lėmė objektyvios sąlygos, t. y. finansinė krizė, sumažėję veiklos rodikliai, bankų spaudimas, todėl apie nuostolingos UAB „( - )“ pardavimą buvo žinoma visiems darbuotojams. Tai, kad nuostolingai veikiančios įmonės pardavimas gali būti naudingas sandoris patvirtina didelis kiekis į skelbimą atsiliepiančių asmenų. Visa tai patvirtina, jog į S. S. pagal internete nurodytą skelbimą dėl nuostolingai parduodamos įmonės kreipėsi nenustatyti asmenys, o ne jis juos surado. Tai patvirtino ir N. G. (4 t., b. l. 2, 6 t., b. l. 42). Apeliantų manymu, vien faktas, kad akcijų perleidimui nebuvo gautas AB „( - )“ leidimas, nepatvirtina akcijų pirkimą-pardavimą buvus neteisėtu, nes civilinio sandorio šalys yra laisvos sutarti dėl sudaromo sandorio sąlygų, AB „( - )“ buvo informuotas žodiniu pranešimu apie ketinimą parduoti įmonę, su G. M. buvo sutarta, kad raštiško leidimo jis pats kreipsis į banką. Dėl paminėtų priežasčių nebuvo pažeisti jokie teisės aktai. Be to, VĮ Registrų centras savo rašte patvirtino, jog įregistruojant įmonės akcininką nebūtina turėti banko leidimą (1 t., b. l. 104, 106). Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo reali, atlygintina ir atitiko sutarties šalių valią, o tai patvirtina faktai, jog pardavus įmonę jos vardu kurį laiką buvo atliekami veiksmai, t. y. pateikiami pranešimai, deklaracijos ir kiti raštai valstybinėms įmonėms. S. S. veiksmuose nebuvo nei tyčios nei neatsargumo, nes jis kelis kartus buvo susitikęs su G. M. prisistačiusiu asmeniu, reikalavo iš jo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus bei rūpinosi UAB „( - )“ planuojama veikla.

34Konstatuodamas priėmimo-perdavimo aktų suklastojimą teismas rėmėsi tik faktu, jog niekas nepaliudijo apie tai, jog matė, kaip buvo perduotas turtas. Tačiau byloje yra G. M. parodymai apie turto perdavimo faktą, jog su juo buvusiems asmenims buvo perduoti automobilio rakteliai ir sandėlyje buvusios prekės, tačiau teismas šių parodymų nepatikrino. Vien tai, kad Ž. K. realiai nedalyvavo perduodant turtą šių dokumentų nedaro negaliojančiais, nes jo pasirašytus priėmimo-perdavimo aktus ir turtą perdavė pasitikėjimo pagrindu veikęs S. S.. Tai, kad šis turtas buvo perduotas asmenims, kurie suklaidino ir pasinaudojo S. S., nekeičia fakto, jog turtas pagal priėmimo-perdavimo aktus iš tikrųjų buvo perduotas.

35Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų S. S. veiksmuose pasirašant UAB „( - )“ dokumentus buvus tyčiai suklastoti juos ar įrašyti žinomai netikrą informaciją. S. S., pasirašydamas dokumentus, buvo įsitikinęs, jog juos pasirašo G. M. ir nežinojo, jog šis asmuo tik apsimeta G. M., ir taip apgaule pasinaudojo pačiu S. S.. Pažymi, kad asmenys ir asmens dokumentai nesukėlė jokių įtarimų ne tik S. S., bet ir notarei bei VĮ Registrų centro darbuotojams, kurie tvirtino ir registravo įmonės akcininko bei vadovo pasikeitimus vėliau, kai jau nedalyvavo S. S.. Dėl šių ir pirmiau paminėtų argumentu S. S. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

36Apeliantai nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes teismas nenurodė nė vieno įrodymo. Teigia, kad jau iš anksčiau aptartų duomenų matyti, kad S. S. sudarius teisėtą UAB „( - )“ pardavimo sutartį, pasirašius visus su tuo susijusius dokumentus su asmeniu, kurį laikė G. M., tuo pagrindu buvo perduotas turtas ir finansiniai dokumentai. Tai patvirtino ir G. M. (4 t., b. l. 65). Tuo metu, kai UAB „( - )“ vadovavo Ž. K. ir S. S., visi įmonės finansiniai dokumentai buvo tvarkingi ir atspindėjo visas ūkines operacijas, tai patvirtina įmonėje atlikti auditai, inventorizacijos bei atlikti apskaitos dokumentai (6 t., b. l. 23, 25). S. S. negali būti atsakingas už tai, kad perduoti G. M. dokumentai nebuvo tinkamai saugomi.

37Skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir S. S. išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nurodytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas AB „( - )“ civilinis ieškinys ir jį atmesti.

38Nuteistasis Ž. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas, nes nepagrįstas įrodymais, kurie neginčijamai patvirtintų Ž. K. kaltę padarius nusikalstamas veikas, tačiau grindžiamas prielaidomis ir prieštaringais bylos duomenimis.

39Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo duotus parodymus apie tai, jog įvykus ekonominei krizei ir UAB „( - )“ tapus nuostolingai, buvo nuspręsta įmonę parduoti ir apie tai paskelbta internetiniame puslapyje. Dar prieš parduodant įmonę Ž. K. nusprendė nedalyvauti ( - ) įmonių grupės veikloje ir buvo atleistas iš vadovo pareigų. Nepagrįstai remiamasi liudytojos L. Ž. parodymais, kad Ž. K. bendrovėje iki jos pardavimo dirbo įprastu tempu ir būdavo darbe kiekvieną dieną. Su juo ir S. S. buvo derinami visi klausimai, nes juos paneigia jo ir liudytojų N. G., P. A. Č. ir S. R. parodymai. Nurodo, kad už įmonės pardavimo-pirkimo procedūra buvo atsakingas S. S., o jis buvo pakviestas tik tada, kai buvo suruošta visa medžiaga, surastas pirkėjas, suderintos akcijų pardavimo sąlygos. Teigia, jog pasirašydamas dokumentus neįrašė klaidingos ar melagingos informacijos. Visa informacija buvo paremta prieš parduodant įmonę atliktomis inventorizacijomis, iš kurių matyti, jog įmonėje esantys likučiai sutapo, mokestiniais ir banko darbuotojų reguliariais patikrinimais, audito išvadomis. Tuo metu bankui buvo vykdomi įsipareigojimai ir mokamos įmokos už automobilį Volvo.

40Nuteistasis nesutinka ir su nuosprendžio teiginiu, kad sudaryti fiktyvų bendrovės sandorį, kuriuo būtų perleisti įmonės buhalteriniai dokumentai ir turtas naujam savininkui, buvo naudinga ne naujam savininkui, o kaltinamiesiems, nes jis nepagrįstas konkrečiais duomenimis. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonė buvo parduodama tik dėl susiklosčiusios finansinės krizės bei nepalankių sąlygų plėtoti verslą, kurios nepriklausė nė nuo vieno iš kaltinamųjų. Kaltės įrodymu negali būti tai, kad Ž. K. 2009 m. spalio 28 d. dokumentų aprašą, turto priėmimo-perdavimo aktą pasirašė nedalyvaujant G. M. ir nesant jo parašų. Teigia, kad matė pasirašytą akcijų pardavimo-pirkimo sutartį ir kas yra naujasis UAB „( - )“ direktorius, todėl ir pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktus.

41Tik spėjimais ir prielaidomis grįstas teismo teiginys, kad Ž. K. pasirašydamas dokumentų aprašą, turto priėmimo-perdavimo aktus Nr. 3, 4 suvokė, jog realiai turtas nebus perduotas, o G. M. nepriims. Iš liudytojo G. M. parodymų matyti, kad jis niekada nematė Ž. K., S. S. ir P. A. Č., o dokumentus pasirašė už atlygį, paprašytas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų. Visa tai patvirtina, jog Ž. K. nežinojo ir negalėjo žinoti apie fiktyvų bendrovės pardavimą, o nenustačius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, kurių parodymai ypatingai svarbūs sprendžiant Ž. K. kaltumo klausimą, nėra galimybės priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi vadovaujantis suformuota teismų praktika abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (LAT nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).

42Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad Ž. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Mano, kad atitinkamuose dokumentuose įrašyta G. M. pavardė, nors laikinai įmonės turtą buvo perdavęs S. S., nelaikytina melaginga informacija, kadangi Ž. K. siekis prieš išeinant iš darbo buvo perduoti turtą būtent naujajam vadovui, kaip numato įstatymas. Pažymi, kad posėdžio metu tiek Ž. K., tiek S. S. parodė, jog perduodant turtą vienos įmonės vadovui kitos įmonės vadovui priėmimo-perdavimo aktai nebuvo surašomi. Visos atsargos, jų kiekiai, apimtys ir vertė buvo patvirtinti įsigijimo dokumentais, darbuotojų vykdomų ketvirčių inventorizacijų aktais bei banko „( - )“ darbuotojų atliekamų reguliarių atsargų kontrolės išvadomis. Įmonė buvo audituojama, o audito išvados buvo tvirtinamos atsakingų institucijų ir tarnybų. Jokių pastabų iš banko „( - )“ dėl sandėliuojamų prekių apimties bei vertės iki pat Ž. K. atleidimo nebuvo gauta. Visi įsipareigojimai bankui buvo vykdomi. Taigi Ž. K. visuose dokumentuose nurodė jam žinomą ir tikrovę atitinkančią informaciją, t. y. sudarius UAB „( - )“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorį atiduodamas visas bendrovės turtas bei finansiniai dokumentai. Tai, kad tik formaliai nebuvo laikomasi ABĮ 47 straipsnyje numatytų procedūrų nereiškia, jog realiai įvykęs akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo neteisėtas.

43Ž. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, nesant tam patikimų įrodymų ir nepaneigiant šiam kaltinimui prieštaraujančių duomenų. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „( - )“ už automobilį Volvo valst. Nr. ( - ) paskutinę įmoką sumokėjo 2009 m. spalio 11 d., t. y. paskutinį Ž. K. darbo bendrovės direktoriaus pareigose mėnesį. Nepaisant to, jog Ž. K. automobilio raktelius perdavė ne tiesiogiai G. M., o pagrindiniam akcininkui S. S., neturėjo jokio pagrindo manyti, jog pastarasis automobilio raktelio ir automobilio neperduos naujajam UAB „( - )“ vadovui. Be to, pats S. S. ir G. M. patvirtino, jog automobilio rakteliai buvo perduoti (3 t., b. l. 14, 4 t., b. l. 97). Byloje nėra duomenų, kad Ž. K. žinojo ar bent jau galėjo žinoti, kad šis automobilis nebuvo ar bent jau galėjo būti neperduotas pirkėjui. Be to, byloje nėra duomenų, kad Ž. K., perduodamas dokumentus ir automobilio raktelius S. S. išvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, bendrininkaudamas su S. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kadangi nebuvo susitikęs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nedalyvavo perduodant turtą ir neturėjo pagrindo abejoti, jog S. S. sudaryto sandorio teisėtumu, t. y. neturėjo tyčios bendrininkauti su S. S. perleidžiant lizingo sutarties pagrindu pirktą automobilį. Pažymi, kad teismas konstatuodamas lizingo sutarties pažeidimą Ž. K. padarytą žalą grindžia lizingo sutarties 7.1.3. punktu. Apeliantas nurodo, kad ši sutartis buvo sudaryta ne su fiziniais asmenimis, o su UAB „( - )“, kuri ir galėjo naudotis minėtu automobiliu. Perdavus automobilio raktelius G. M. automobilis vis dar buvo valdomas UAB „( - )“, todėl sutarties sąlygos nebuvo pažeistos ir AB „( - )“ žala nebuvo padaryta kokias nors Ž. K. neteisėtais veiksmais. Dėl pirmiau paminėtų priežasčių Ž. K. negalėjo tyčia iššvaistyti bendrovės turto.

44Pirmosios instancijos teismas nesant patikimų įrodymų ir nepaneigus prieštaraujančių duomenų, nepagrįstai Ž. K. pripažino kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visi UAB „( - )“ buhalteriniai duomenys, bendrovei vadovaujant Ž. K., buvo vedami tinkamai, visas bendrovės turtas inventorizuotas, o inventorizacijos duomenys sutapo su vedama apskaita (4 t., b. l. 2, 6 t., b. l. 25). Specialisto išvadoje Nr. 5-2/9 nurodyta, kad nuo 2009 m. spalio 29 d. iki 2011 m. kovo 4 d. bendrovės vadovu įformintas G. M., todėl Ž. K. negali būti kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad ši nusikalstama veika gali būti padaryta tiesiogine tyčia, o Ž. K. kaltė pagrįsta bendro pobūdžio normų pažeidimais, kaip CK 2.87 straipsnio 1 dalimi ir kt. Be to, šis kaltinimas grindžiamas kitais kaltinimais šioje byloje, tačiau juos atmetus, nebūtų pagrindo taikyti ir BK 222 straipsnio 1 dalį.

45Apeliantas nurodo, kad bylos teisme nagrinėjimo metu jokiais objektyviais, patikimais įrodymais nėra patvirtinta, kad Ž. K., pasirašydamas UAB „( - )“ pirkimo-pardavimo sutartį, bendrovės turto perdavimo-priėmimo aktą bei dokumentų aprašą nebuvo ir negalėjo būti įsitikinęs, kad UAB „( - )“ perleidžiama būtent G. M., kuris buvo nurodytas visuose dokumentuose ir kuris buvo įvardintas kaip bendrovės akcijų pirkėjas. Jis kaip bendrovės direktorius, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, visi dokumentai bendrovės pardavimui buvo paruošti tvarkingai, kaip ir visada paties S. S., dokumentuose buvo visi reikalingi rekvizitai ir duomenys, pardavimo duomenys užregistruoti VĮ Registrų centre. Be to, Ž. K. nebūdamas UAB „( - )“ akcininku, ne tik negalėjo būti bendrovės akcijų pardavimo sandorio šalis, bet ir negalėjo įtakoti šio sandorio sudarymo ar nesudarymo, nesutikti su pasekmėmis, t. y. atsisakyti vykdyti akcijų perleidimo ar jo, kaip bendrovės direktoriaus atleidimu ir kt. veiksmais. Pažymi, kad teismas turėjo remtis šiais objektyviai egzistuojančiais faktais, o ne vien tik tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2009 m. spalio 28 d. dirbo UAB „( - )“ direktoriumi, turėjo tam tikrus įpareigojimus pagal ABĮ, CK, buhalterinės apskaitos ir kt., formaliai nesilaikė tam tikrų reikalavimų.

46Nuteistasis Ž. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir jį išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nurodytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas AB „( - )“ civilinis ieškinys ir jį atmesti. Atnaujinti įrodymų tyrimą ir pakartotinai apklausti liudytoją L. Ž..

47Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras – atmesti.

48Nuteistųjų Ž. K., S. S. ir pastarojo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami, Kauno apygardos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir todėl padarė išvadas neatitinkančias faktines bylos aplinkybes.

49Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais dokumentais teisingai nustatė, kad 2009 m. spalio 28 d. buvo pasirašyti UAB „( - )“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, bendrovės dokumentų ir turto perleidimo dokumentai, kuriais akcijos, bendrovės turtas ir dokumentai perduodami naujam savininkui ir direktoriui G. M., tačiau padarė nepagrįstas išvadas, kad šiuose dokumentuose padaryti įrašai neatitinka tikrovės bei dėl nuteistųjų S. S. ir Ž. K. kaltės pagaminus netikrus dokumentus, o dėl S. S. – dar ir organizvus netikrų dokumentų pagaminimą ir juos panaudojus.

50Apygardos teismas padarė išvadą, kad S. S. 2009 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, atspausdino 2009 m. spalio 28 d. UAB „( - )“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad bendrovės akcijos parduodamos G. M.. Po ko S. S. juos patvirtino savo parašu, o G. M. ją pasirašius, pateikė ją pasirašyti P. A. Č.. Po to perdavė sutartį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie pateikė ją registruoti Juridinių asmenų registrui. Taip jis pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. S. nurodė N. G. parengti 2009 m. spalio 28 d. UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 19, kuris realiai neįvyko, 2009-10-28 Bendrovės turto perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3, 2009 m. spalio 28 d. Nuomojamų automobilių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 4, kuriuose per asmenis įtvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „( - )“ akcijos parduodamos G. M., Ž. K. atleidžiamas iš direktoriaus pareigų, o nauju direktoriumi paskiriamas G. M., kuriam perduodamas bendrovės turtas. Akcininkų susirinkimo protokole esančius melagingus duomenis patvirtino savo parašu ir nurodė jį pasirašyti L. Ž., P. A. Č.. Pateikė aktus ir 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės dokumentų aprašą pasirašyti Ž. K.. Jam šiuos netikrus dokumentus pasirašius, perdavė juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o šie – G. M. pasirašyti. Ž. K., pasirašydamas dokumentų aprašą, turto priėmimo–perdavimo aktus Nr. 3, 4 dėl UAB „( - )“ dokumentų ir turto perdavimo suvokė, kad šių dokumentų turinys neatitinka tikrovės, nes jis jokių dokumentų ir turto realiai neperduoda, o G. M. nepriima.

51Apygardos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavo, kad S. S. „veikdamas bendrininkų grupėje su Bendrovės direktoriumi Ž. K., G. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2009 m. rudenį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, parengė tariamą Bendrovės akcijų, turto ir dokumentų perleidimo naujam savininkui ir direktoriui planą. Realizuodamas šį planą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis surado ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytame naktiniame bare ( - ) mieste, surado G. M. ir įkalbėjo jį už 900 Lt atlygį pasirašyti jų pateiktus dokumentus. Šiam sutikus, jis (S. S.) 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterine įranga atspausdino 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje įtvirtino ir savo parašu patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Akcininko atstovas S. S. ir Bendrovės akcininkas, turintis 20 % akcijų, P. A. Č. parduoda, o G. M. perka Bendrovės akcijas, nors G. M. akcijų nepirko“. Tokiu būdu, nuteistajam S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra neaiškios, nes, nurodant padarymo būdą, laiką, vietą, susitarimą su kitais asmenimis, visur vartojama sąvoka „nenustatyta“. Taigi, nuosprendis šioje dalyje neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes nenurodyta teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės. Iš tokio nusikalstamos veikos aprašymo tik aišku, kad nuteistasis S. S. kompiuterine įranga atspausdino 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje įtvirtino ir savo parašu patvirtino pirmiau aptartus žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis. Nuteistojo S. S. kaltę apygardos teismas grindė liudytojo G. M. parodymais, pripažinęs juos patikimais, tačiau iš tiesų vadovavosi ir nuteistųjų kaltę grindė tik dalimi šių parodymų ir neaišku kodėl atmetė tą parodymų dalį, kuri patvirtina nuteistųjų nurodomas aplinkybes, o ne pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes.

52Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius duomenis pagrįstai nustatė, kad 2009 m. vasarą UAB „( - )“ veikla tapo nuostolinga, neperspektyvi. Bendrovė turėjo skolų ir įsipareigojimų. Kadangi bendrovės veikla buvo specifinė, ją parduoti buvo sudėtinga. Tačiau toliau atmetė nuteistojo S. S. nurodomas aplinkybes dėl Bendrovės akcijų pardavimo organizavimo. Pastarasis parodė, kad nuostolingai dirbančios Bendrovės pardavimą jis pasirinko dėl aiškių ūkinių priežasčių, nes jei būtų reikėję stabdyti įmonės veiklą ir atleisti žmones – jiems tai būtų daug kainavę. Artimoje aplinkoje neradę naujo šeimininko, ieškojo pirkėjų skelbdamiesi. Davė nurodymą administratorei N. G. paskelbti internete apie nuostolingos įmonės pardavimą. Buvo gana didelis susidomėjimas, buvo daug skambučių. Jis atsirinko keletą kandidatų, su kuriais šnekėjosi, iš jų liko vienas. Pasirinko potencialiai normaliausiai ir padoriausiai šnekantį kandidatą ir pakvietė susitikti pas juos biure. Vedė normalias verslo derybas. Atvykę du žmonės jam nesukėlė jokio įtarimo. Iš pažiūros vienas buvo kvalifikuotesnis finansų srityje. Pirmojo susitikimo metu jis klausė, kam reikalinga tokia bendrovė. Vyrai atsakė, jog turi pelningą veiklą ir reikia nuostolingos įmonės, kad gesintų pelną. Jam buvo viskas aišku ir normalu. Jis nesidomėjo, nei kokią veiklą vystys, nei ką toliau darys. Vienas iš papildomų apsisprendimų parduoti įmonę buvo Ž. K. pasitraukimas. Per keletą kartų susiderėjo dėl sąlygų, kainos, procedūros perėmimo. Pagal susitarimą su banku prieš parduodami akcijas turėjo gauti banko leidimą. Santykiai su banku buvo gana įtempti. Žinodamas, kad jis turi įpareigojimą, bendrovė turi įpareigojimą kreiptis į banką dėl leidimo, jis sutartyje nurodė, kad tai pirkėjo pareiga. Paskyrė naujuoju akcininku ir direktoriumi rekomenduotą žmogų ir susitarė, kad jis kreipsis leidimo persiregistruoti akcijas. Šie žmonės, su kuriais derėjosi, prisistatė vardais. Dokumentus, kurių kopijas pasidarė, gavo tada, kai pasirašė sutartį. Paskutinę pardavimo proceso dieną atvykusiems pirkėjams padavė sutarties projektą. Jis paklausė, kieno vardu forminti dokumentus, kas bus direktorius, nes pokalbyje dalyvavo du žmonės. Jam buvo pateiktas Sodros pažymėjimas ir parodyta ID kortelė. Nuo pažymėjimo nurašė duomenis į sutartį – vardą, pavardę, asmens kodą, atspausdino sutartį ir padavė pasirašyti. Po sutarties pasirašymo pradėjo kalbėtis, kaip įvyks visi perdavimai. Buhalterija buvo suruošta archyvinėse dėžėse, buvo apie 50 archyvinių dėžių. Finansinės apskaitos dokumentai klastojami nebuvo, nes tai būtų sunkiai įmanoma, nes jų visos įmonės buvo pelningos. Be to, tam, kad pateiktų Registrų centrui finansines ataskaitas, dar samdydavo audito bendrovę, kad ji jas patvirtintų. Visos įmonės buvo audituojamos tiek atskirai, tiek kartu. Jo vadovaujamų įmonių dokumentai buvo tvarkingi, jis sulaukdavo pagyrų. Buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai, nes įmones tikrino mokesčių inspekcija ir pažeidimų nerasdavo. Taigi su dviem pirkėjais sutartį pasirašė 2009 m. spalio 28 d. ir per keletą kartų perdavė įmonės buhalterinius dokumentus ir ilgalaikį bei trumpalaikį turtą. Turėjo keletą automobilių. Automobiliai buvo tiek nuomoti, tiek lizinguojami. Tai buvo įmonės turtas. Su automobiliu „Volvo“ važinėjo P. A. Č.. Jis, parduodamas akcijas, turėjo atiduoti tą turtą, kuriuo jis naudojasi. Perdavus visas dokumentacijas ir turtą, įmonės perėmimas vyko dviem etapais. Po keleto dienų atidarė Registrų centro duomenų bazę ir pamatė, kad direktoriumi ir akcininku įrašytas G. M.. Jis suprato, kad sandoris yra užbaigtas. Suprato, kad jei nebūtų gavę banko sutikimo, nebūtų galėję registruoti naujo akcininko. 1000 Lt buvo kaina gana simbolinė ir jis turėjo svarbesnių ir skubesnių reikalų, nei stengtis išieškoti tą 1000 litų. Šį klausimą vis atidėdavo. Su banku bendraudavo labai dažnai. Viską pabaigė gal 2010 metų vasarį. Po to iškilo klausimas, kad yra negrąžintas automobilis, kuriuo jie naudojosi įmonėje, tvarkingai mokėjo lizingo įmokas. Jam nekilo mintis, kad tie vyrai gali jį apgaut, nes jokių įtarimų nekėlė. Buvo įsitikinęs, kad „( - )“ perdavimas užbaigtas sėkmingai, koncentravosi į kitas veiklos sritis. Vėliau paaiškėjo, kad tas asmuo, kuris pateikė G. M. dokumentus ar netiesiogiai prisistatė G. M., juo nebuvo, nors nuotraukose išoriškai atrodė panašus. Pateikė tvarkingus dokumentus, didelio neatitikimo nebuvo. Notarui ir Registrų centrui ši asmenybė taip pat nekėlė įtarimų. Jis kaip verslininkas pasitikėjo žmonėmis. Dėl UAB „( - )“ akcijų įsigijimo į jį kreipėsi būtent G. M., kuris dalyvavo perimant bendrovę bei įforminant reikalingus dokumentus. Jie įregistravo duomenis apie akcininkų ir direktoriaus pasikeitimą. Jie suklaidino jį, taip pat ir notarą, ir Registrų centrą, jis neįtarė, kad nebus išsaugoti „( - )“ dokumentai, kad turtas bus pradangintas ir sutartis bus niekinė, jį apgavo ir suklaidino.

53Liudytoja N. G. patvirtino būtent šias aplinkybes. Ji parodė, kad ji dirbo UAB „T. G.“ administratore. 2009 metais S. S. ar Ž. K. jos paprašė įdėti į interneto svetainę skelbimą apie tai, kad parduodama nuostolingai veikianti įmonė UAB „( - )“. Interesantai pradėjo skambinti beveik tą pačią dieną. Jų buvo apie 10–15. Potencialiausius pirkėjus ji nukreipė S. S.. Maždaug po savaitės S. S. pasakė, kad įmonė parduota. Padavė ant lapelio surašytus naujus įmonės kontaktus, kuriais nukreipti suinteresuotus asmenis, taip pat akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Liepė parengti reikalingus dokumentus. Ji parengė akcininkų susirinkimo protokolą, turto priėmimo–perdavimo aktus Nr. 3, 4. Paliko juos bendrovėje. Padėjo buhalterei sudėti į dėžes bendrovės buhalterinius dokumentus, kuriuos paliko bendrovėje, o lyg ir kitą dieną jų neberado. Perduodamų dokumentų aprašo ji specialiai nerengė. Jis parengtas kitu laiku ir buvo saugomas kartu su kitais dokumentais. Parengusi dokumentus paskambino Ž. K. ir paprašė atvažiuoti pasirašyti tiek ant šių dokumentų, tiek ant prašymo atleisti iš darbo. Kokiomis aplinkybėmis Ž. K. pasirašė šiuose dokumentuose, nežino. Kas pateikė pasirašyti akcininkų susirinkimo protokolą L. Ž. ir P. A. Č., nežino. Naujo direktoriaus G. M. ji niekada nematė. Kokiomis aplinkybėmis vyko UAB „( - )“ akcijų pardavimas, dokumentų ir turto perdavimas, nežino. Kada paskutinį kartą matė bendrovės automobilį „Volvo“, nepamena. Apygardos teismas visiškai nepasisakė dėl minėtos liudytojos parodymų apie skelbimo davimą dėl nuostolingai veikiančios bendrovės pardavimo. Šioje dalyje jos parodymai sutampa su nuteistojo S. S. parodymais ir juos pilnai patvirtina. Liudytojos bei nuteistojo nurodomas aplinkybes patvirtina ir skelbimo interneto puslapyje „Parduodu-Perku. lt“ apie parduodamą nuostolingai veikiančią įmonę kopija (3 t., b. l. 169). Apygardos teismas padarė išvadą, jog šis skelbimas įdėtas 2009 m. spalio 26 d., tačiau iš tiesų tai yra, kaip ir nurodo liudytoja N. G. duomenų atspausdinimo iš interneto puslapio data. Skelbimo patalpinimo datos šioje kopijoje nėra, todėl lieka nepaneigti minėtos liudytojos parodymai, kad skelbimas buvo patalpintas kelios dienos prieš. Tai ji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, kai jai buvo pateiktas šis dokumentas (6 t., b. l. 43, 44).

54Liudytojas G. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinamuosius mato pirmą kartą, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 56-57). Iš šių parodymų seka, kad liudytojas P. A. Č., Ž. K. ir S. S. nepažįsta, jų niekada nematė. Asmenys, kurie prašė už atlygį pasirašyti dokumentus, nesakė apie akcijų pirkimą, turto perdavimą. Jie tik pasakė, kad reikia pasirašyti dokumentus. Automobilis, kuris stovėjo prie „( - )“ klinikos, buvo šviesios spalvos džipas. Vyras, kuris jam perdavė automobilio dokumentus ir raktelius, nieko neaiškino, tik liepė viską perduoti tiems vyrams, ką jis ir padarė. Apie tai, kad tapo UAB „( - )“ akcininku ir direktoriumi, sužinojo tuomet, kai nuėjo į darbo biržą. Jokio bendrovės turto, dokumentų negavo. Dokumentus pasirašė, nes yra benamis ir neturi pinigų. Be to, 2012 m. sausio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad įtariamasis G. M. neatpažino P. A. Č., Ž. K. ir S. S. kaip asmenų, apie kuriuos davė parodymus (4 t., b. l. 84-85, 86-87,88-89). Taigi, paneigiama teismo išvada, kad S. S. veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. K., G. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis parengė tariamą Bendrovės akcijų, turto ir dokumentų perleidimo naujam savininkui ir direktoriui planą ir kad tai vyko nenustatytame naktiniame bare ( - ).

55S. S. kaltės negalima grįsti ir 2011 m. birželio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, nes, kaip seka iš jame esančio įrašo, S. S. nurodė, kad „asmuo nuotraukoje Nr. 6 yra panašus į asmenį, pasivadinusį G. M.“ (3 t., b. l. 161–162), t. y. jis kategoriškai nepatvirtino, kad tai tas pats asmuo. 2011 m. birželio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas P. A. Č. neatpažino G. M. (3 t., b. l. 174–176). Taigi, lieka nepaneigti nuteistojo parodymai, kad vienas iš su juo dėl įmonės pardavimo bendravusių asmenų, tik prisistatė G. M. ir pateikė šiuo vardu išduotus dokumentus. To patvirtinimui S. S. pateikė G. M. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės kopiją, kurią buvo pasidaręs pirkimo-pardavimui sutarčiai paruošti (3 t., b. l. 164–165). Tai, kad G. M. prisistatė kitas panašus asmuo atitinka ir apygardos teismo išvadą daromą įvertinus liudytojo P. A. Č. parodymus. Pastarasis S. S. pristatytą pirkėją apibūdino kaip padorios išvaizdos, o tai visiškai, kaip nurodyta nuosprendyje, neatitinka G. M. gyvenimo būdo ir išvaizdos. Pirkėjas jam įtarimų nekėlė, atrodė kaip padorus žmogus (6 t., b. l. 38). Tačiau apygardos teismas konstatavo, kad G. M. išvaizda, kurią nulėmė jo gyvenimo būdas, akivaizdžiai neatitinka padoraus verslo žmogaus, ketinančio pirkti įmonę ir plėtoti verslą, įvaizdžio, ir padarė išvadą, kad būtent S. S. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų gavęs G. M. pasirašytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir siekdamas, kad ją pasirašytų mažasis akcininkas P. A. Č., pristatė jam įtarimų nesukėlusį tariamą pirkėją, kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas. Vėl gi, apygardos teismas, nepaisant aptartų įrodymų, padarė prielaidomis grįstą išvadą dėl S. S. vaidmens surandant pirkėjus.

56Apygardos teismas pripažindamas S. S. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį konstatavo, kad pastarasis suklastojo tris dokumentus: visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, akcijų pirkimo-pradavimo sutartį bei turto priėmimo-perdavimo aktą.

57Nuteistasis S. S. pripažįsta, kad sprendimą parduoti UAB „( - )“ priėmė jis. Šiam sprendimui kitas akcininkas P. A. Č. neprieštaravo. Iš 2006 m. kovo 6 d. UAB „T. G.“ akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2, UAB „( - )“ steigimo sutarties matyti, kad bendrovės akcininkai S. S. ir Ž. K., turintys po 50 balsų, įsigijo naujai steigiamos UAB „( - )“ 80 paprastų vardinių akcijų, o tai sudaro 80 % visų bendrovės akcijų. 20% akcijų įsigijo P. A. Č. (1 t., b. l. 60–66). 2006 m. kovo 24 d. UAB „( - )“ steigiamojo susirinkimo protokolu Nr. 1 nustatyta, kad bendrovės direktoriumi išrinktas Ž. K. (1 t., b. l. 67–68).

582009 m. spalio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 19 nustatyta, kad dalyvaujantys UAB „( - )“ akcininkai P. A. Č., turintis 20% bendrovės akcijų, ir UAB „T. G.“, turinčios 80% bendrovės akcijų, atstovas S. S. nutarė parduoti UAB „( - )“ akcijas G. M.. S. S., atsižvelgdamas į vykusių derybų rezultatus ir aptartas sąlygas, pateikė įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektą. Taip pat nutarta nuo 2009 m. spalio 28 d. atleisti iš direktoriaus pareigų Ž. K. ir nauju direktoriumi paskirti G. M.. S. S. įgaliotas įforminti ir pasirašyti Ž. K. atleidimo, G. M. priėmimo į bendrovės direktorius dokumentus. Protokole yra susirinkimo pirmininko P. A. Č. ir sekretorės L. Ž. parašai (1 t., b. l. 90–91).

592009 m. spalio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų registracijos sąraše nurodyta, kad susirinkime dalyvavo P. A. Č. ir S. S.. Sąraše yra sekretorės L. Ž. parašas (1 t., b. l. 92).

60Iš tiesų visi pripažįsta, kad pirmiau nurodytas visuotinis akcininkų susirinkimas faktiškai nevyko, tik, kaip seka iš liudytojų N. G. ir L. Ž. parodymų, pirmoji nuteistojo S. S. prašymu surašė susirinkimo protokolą, o antroji – jį pasirašė kaip sekretoriavęs asmuo. Sprendžiant S. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina nustatyti kiek šiame protokole nurodyti duomenys neatitinka tikrovės ir kiek yra pažeidžiami akcininkų interesai. Kaip matyti iš liudytojo P. A. Č. parodymų, oficialaus akcininkų susirinkimo įmonėje niekada nebūdavo („visi susėda, pasišneka ir viskas“), protokolus surašydavo po susirinkimo (6 t., b. l. 38). Visi UAB „( - )“ akcininkai: P. A. Č., turėjęs 20% akcijų, ir S. S. bei Ž. K. per UAB „( - )“ turėję 80% akcijų sėdėjo vienose patalpose. Liudytojas P. A. Č. taip pat parodė, kad nepamena, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašytas 2009 m. spalio 28 d. akcininkų susirinkimo protokolas, galbūt jį pateikė pasirašyti S. S.. Paties susirinkimo nebuvo, tačiau tai buvo įprastas dalykas, nes dažnai sprendimai buvo priimami žodžiu, o tik vėliau protokoluojami. Jis sutiko parduoti akcijas, tačiau tolesniame akcijų, bendrovės turto, dokumentų perleidime nedalyvavo. Po akcijų pardavimo jis dar apie mėnesį dirbo UAB „( - )“. Kadangi darbai buvo iš anksto suderinti, jam kažkokių nurodymų ar derinimų su vadovais nereikėjo. Naujojo savininko jis nematė. Taip pat nematė automobilio „Volvo“. Jis važinėjo kitu automobiliu, „Audi“. Po kiek laiko gavo pranešimą apie tai, kad yra atleistas.

61Apygardos teismas konstatavo, jog Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. To paties įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai, o 47 straipsnis reglamentuoja bendrovės akcijų perleidimo tvarką. Iš šio straipsnio išeina, kad akcijas ketinantis parduoti akcininkas privalo raštu pranešti bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos privalo kiekvienam akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, kuriame turi būti nurodyta parduodamų akcijų skaičius pagal klases, siūloma pardavimo kaina ir terminas, per kurį akcininkas gali pranešti bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų. Terminas negali būti trumpesnis kaip 10 dienų ir ilgesnis kaip 21 diena nuo bendrovės pranešimo ar registruoto laiško išsiuntimo dienos. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos vadovas turi pranešti akcininkui apie kitų akcininkų pageidavimą pirkti visas jo parduodamas akcijas. Tik tuomet, kai per šiame straipsnyje nustatytus terminus bendrovės vadovas akcininkui praneša, kad kiti akcininkai nepageidauja įsigyti visų ketinamų parduoti akcijų, arba pranešimo nepateikia, akcininkas įgyja teisę savo nuožiūra akcijas parduoti. Šios tvarkos galima nesilaikyti tik tuomet, kai bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį akcijų parduoda kitam tos bendrovės akcininkui.

62Tačiau šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 28 d. buvo surašytas UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame nurodyti duomenys atitiko visų akcininkų valią. Formalus dviejų akcininkų visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas šiuo konkrečiu atveju negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

63Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai, o šiuo konkrečiu atveju nurodyti duomenys netgi atitiko visų akcininkų valią, negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012). Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-251/2013).

64Kaip jau buvo minėta, apygardos teismas padarė išvadą, kad S. S. 2009 m. spalio 28 d. UAB „( - )“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad bendrovės akcijos parduodamos G. M.. Po ko S. S. juos patvirtino savo parašu, o G. M. ją pasirašius, pateikė ją pasirašyti P. A. Č.. Taip jis pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, jog ši išvada nepagrįsta. Visuotinio akcininkų susirinkimo priimto sprendimo pasėkoje buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. 2009 spalio 28 d. UAB „( - )“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad Bendrovės akcininkai UAB „T. G.“, atstovaujama S. S., ir P. A. Č., parduoda, o G. M. perka 100 vnt. UAB „( - )“ akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt, už 1000 Lt. Šalys sutaria, kad pirkėjas 1000 Lt sumokės per 3 dienas, kai bus gautas raštiškas AB „( - )“, kuriam akcijos yra įkeistos, leidimas parduoti akcijas. Sutartyje yra S. S., P. A. Č. ir G. M. parašai (1 t., b. l. 94–95, 99–100). Liudytojas P. A. Č. pripažino pasirašęs šią sutartį ir akcijų pardavimas atitiko jo valią.

65Apygardos teismas taip pat pripažino, kad sutartį pasirašė būtent G. M., o ne juo apsimetęs asmuo. Šioje dalyje kyla abejonių, nes liudytojas G. M. dėl dokumentų pasirašymo nurodė kitokias aplinkybes. Šis liudytojas parodė, kad 2009 m. rudenį, galėjo būti ir spalio mėnuo, atėjo į naktinį barą Šv. Gertrūdos gatvėje, pasiėmė alaus. Tame bare buvo keli žmonės, tarp jų ir du vyriškiai, apie 30 metų amžiaus. Jie jį užkalbino, paklausė, ar norėtų užsidirbti pinigų. Vyriškiai prisistatė Valdu ir Rimantu. Jie nupirko degtinės butelį, kurį gerdamas kalbėjosi su jais apie tai, ką jam reikės daryti. Vyriškiai atsakė, kad reikės pasirašyti kažkokius dokumentus, paklausė, ar jis turi asmens dokumentus. Atsakė, kad turi pasą ir asmens tapatybės kortelę, kurios kopiją vyriškiai paprašė padaryti. Jis jų neklausė, kokius dokumentus reikės pasirašyti. Sutiko su vyriškių pasiūlymu ir jie trise nuėjo į jų automobilį, kurio markės ir modelio nežino. Automobilyje vyriškiai jam padavė dokumentus, kurių buvo nemažai, rodė, kur konkrečiai reikia pasirašyti. Pasirašęs gavo 500 Lt. Rimantas pasakė, kad tai dar ne viskas, kad reikės dar jo paslaugų ir susitarė susitikti kitą dieną 12 val. R. a. prie taksi sustojimo. Kitą dieną jis buvo sutartoje vietoje. Atvažiavę tuo pačiu automobiliu Rimantas ir Valdas nuvežė jį į Stoties turgavietę, kur nupirko naujų rūbų, aprengė ir nuvežė pas notarę į biurą, kuris yra prie „( - )“ stotelės ( - ), antrame aukšte. Ten jis taip pat pasirašė kažkokius dokumentus. Vėl gavo 200 Lt. Įmonėse nesilankė. Jam buvo pasakyta, kad kai reikės paslaugų, jį susiras. Jis pasakė, kad būna R. a. apylinkėse arba prie A. tilto. Maždaug po mėnesio šioje vietoje jį vėl susirado Valdas ir Rimantas, sakė, kad reikia dar pasirašyti kažkokius dokumentus. Nuvežė į Savanorių pr., prie „( - )“ klinikos, kurios kieme stovėjo kažkokia užsienietiška mašina. Kieme taip pat stovėjo ir jų laukė nepažįstamas ir nematytas vyriškis, kuris jam padavė automobilio raktelius ir voką su dokumentais, kuriuos jis, sėdėdamas automobilyje, vėl pasirašė. Padavęs raktelius ir dokumentus vyriškis pasišalino. Raktelius ir pasirašytus dokumentus jis atidavė Valdui ar Rimantui, neatsimena. Gal po trijų savaičių jį vėl R. a. susirado Rimantas su Valdu. Kartu nuvažiavo į Savanorių pr., prie Juzės pastato, kur iš kitos pastato pusės stovėjo krovininis MAN automobilis, į kurį vyriškiai krovė kažkokias dėžes, kas jose buvo, nežino. Kai pakrovė, Valdas jam padavė pasirašyti kažkokius dokumentus, iš piniginės padavė 200 Lt ir jie išsiskyrė. Daugiau su Rimantu ir Valdu reikalų neturėjo. Apie tai, kad yra UAB „( - )“ akcininkas, savininkas, kad perėmė bendrovės turtą bei dokumentus, sužinojo tik policijoje. Jokių UAB „( - )“ buhalterinių dokumentų, bendrovės turto niekada neturėjo. Jam parodytoje 2009-10-28 UAB „( - )“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties kopijoje, Turto perdavimo–priėmimo aktuose Nr. 3 ir Nr. 4, Prašyme registruoti Juridinių asmenų registre, asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius, parašo pavyzdyje, pranešime Sodrai apie VSD pabaigą yra jo parašai. Apie kiekvieno dokumento pasirašymo aplinkybes nieko tiksliau pasakyti negali, nes pasirašydamas jų neskaitydavo, būdavo, kaip minėjo, apsvaigęs nuo alkoholio ir nelabai domėjosi dokumentų turiniu.

66G. M. nurodomos susitarimo su nepažįstamais asmenimis aplinkybės paneigia apygardos teismo padarytą išvadą, jog su juo susitarė nuteistasis S. S.. Be to, kaip jau buvo aptarta pirmiau G. M. neatpažino nei S. S., nei Ž. K., kaip asmenų prašiusių pasirašyti dokumentus. Nuteistasis S. S. ir liudytojas P. A. Č. nurodo, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta bendrovės patalpose. Tai nesutampa su liudytojo G. M. parodymais. Šiuo metu šio prieštaravimo pašalinti negalima, nes liudytojas G. M. yra miręs (7 t., b. l. 105). Jis pripažino, jog visuose dokumentuose, tame tarpe ir akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopijoje, yra jo parašai. Apeliantas advokatas E. Rapolas tam, kad nustatyti, kas pasirašė sutartyje, buvo prašęs skirti rašysenos ekspertizę. Šio prašymo atsisakė dėl liudytojo G. M. mirties. Kolegijos nuomone, nebūtina skirti rašysenos ekspertizės, ne tik todėl, kad būtų neįmanoma gauti G. M. eksperimentinių parašų pavyzdžių ir yra tik sąlygiškai laisvieji jo parašų pavyzdžiai, bet ir todėl, jog sutarties pasirašymo aplinkybės patvirtinamos ir liudytojo P. A. Č. parodymais bei akistatų protokoluose užfiksuotais duomenimis. 2012 m. lapkričio 9 d., 2012 m. spalio 30 d. akistatos protokolais nustatyta, kad suvedus akistaton specialiuosius liudytojus P. A. Č. ir S. S. bei P. A. Č. ir Ž. K., P. A. Č. patvirtino anksčiau duotus parodymus, taip pat parodė, kad pasirašant sutartį buvo jis, S. S. ir akcijų pirkėjas. S. S. nurodė, kad buvo 2 akcijų pirkėjai. Ž. K. nurodė sutarties pasirašymo metu nebuvęs (3 t., b. l. 181–182, 190–191). Taigi, akcijų pirkėjas – pats G. M. ar panašus į jį asmuo, sutarties pasirašymo metu buvo.

67Akcijų pirkimas-pardavimas yra civilinis sandoris ir įstatymais numatytos akcijų pardavimo tvarkos nesilaikymas paprastai užtraukia civilinę, tačiau ne baudžiamąją atsakomybę. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tariamumas pripažintas remiantis G. M. parodymai, o taip pat tuo, jog 2013 m. sausio 28 d. Kauno apygardos teismo sprendimu pripažinta, kad 2009 m. spalio 28 d. UAB „( - )“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinis ir negaliojantis nuo jos sudarymo momento sandoris, kuriuo buvo siekiama sudaryti regimybę, kad akcijos ir bendrovės turtas G. M. perduoti teisėtai, todėl laikytina, kad akcijų pardavėjai akcijų nepardavė, o G. M. jų nenupirko (2 t., b. l. 87–88). Šiame sprendime aptarta visos aplinkybės, kuriomis remiantis sandoris pripažintas niekiniu: 1) nesikreipta į įkaito turėtoją dėl leidimo perleisti akcijas, 2) pirkėjas nesumokėjo už perkamas akcijas ir todėl turtas perduotas faktiškai šios įmonės akcijų neįgijusiam asmeniui.

68Iš tiesų 2008 m. lapkričio 18 d. Sutartinio įkeitimo lakšte Nr. 02/2/2008/0017631 nurodyta, kad skolininkas UAB „( - )“ kreditoriui AB „Hansabankas“ įkeitė visas UAB „( - )“ prekių atsargas ir 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt. Yra Ž. K., A. K., E. S., P. A. Č. ir A. Č. parašai (2 t., b. l. 24–29). 2011 m. lapkričio 11 d. AB „( - )“ rašte nurodyta, kad nei UAB „( - )“ atstovai, nei tuometiniai Įmonės akcininkai oficialiai raštu nesikreipė į „( - )“ dėl leidimo parduoti Bankui įkeistas UAB „( - )“ akcijas. Bankas nebuvo išdavęs jokio leidimo parduoti Bankui įkeistas UAB „( - )“ akcijas (2 t., b. l. 4).

69Nuteistasis S. S. šios aplinkybės niekada neneigė ir nurodė, jog būtent dėl to į akcijų pirkimo-pardavimo sutartį buvo įrašyta sąlyga akcijų pirkėjui. Minėtos sutarties 5 punkte nurodyta, jog „Pardavėjai pareiškia, o Pirkėjas patvirtina, kad yra informuotas, jog 3 punkte nurodytos akcijos yra įkeistos „( - )“, A. S. šalys sutaria, kad 4 punkte nurodytą sumą Pirkėjas sumokės per 3 (tris) dienas, kai bus gautas „( - )“, AB raštiškas leidimas parduoti UAB „( - )“ akcijas. Akcijų nuosavybės teisė Pirkėjui pereina šalims tinkamai įvykdžius šiame skyriuje išvardintas sąlygas ir atlikus atitinkamus įrašus bendrovės akcijų apskaitos žurnale“. Tai, kad UAB „( - )“ buvo perregistruota vienintelio akcininko ir bendrovės vadovo G. M. vardu, davė pagrindo, kaip kad teigia nuteistasis S. S., jam tikėti, jog minėtas sutikimas buvo gautas. Be to, būtent minėtas Kauno apygardos teismo sprendimas patvirtina, jog ginčas buvo išspręstas civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir sandoris buvo pripažintas niekiniu.

70BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama - įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-244/2009, 2K-132/2008, 2K-607/2007). Šiuo konkrečiu atveju pripažintina, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir jos turinys atitiko sutartį pasirašiusių asmenų valią.

71Be to, S. S. pripažintas kaltu suklastojęs 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės turto perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3, 2009 m. spalio 28 d. Nuomojamų automobilių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 4, kuriuose per asmenį, kuris nėra kaltas (N. G.), įtvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Bendrovės direktorius Ž. K. pasikeitus Bendrovės direktoriui perduoda, o naujas Bendrovės direktorius G. M. priima Bendrovės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą pagal pridedamus išrašus iš buhalterinės programos, Bendrovės iš UAB „Litideal“ nuomojamus automobilius „Subaru B9 Tribeca“ H6-3.0 GT AT, valst. Nr. ( - ) „Š. O. C. A.“ 2.0 TDI, valst. Nr. ( - ) „Toyota Avensis“ 2.0 VVT-I L. S. 4AT, valst. Nr. ( - ) nors žinojo, kad G. M. turto neperims, o Ž. K. jo neperduos. Ž. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Bendrovės patalpose ( - ), S. S. pateiktuose 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės turto perdavimo–priėmimo akte Nr. 3, 2009 m. spalio 28 d. Nuomojamų automobilių perdavimo–priėmimo akte Nr. 4, Perduodamų dokumentų aprašo (be jokių rekvizitų) 9 lape savo parašu patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis pasikeitus Bendrovės direktoriui perduoda, o naujas Bendrovės direktorius G. M. priima Bendrovės dokumentus, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą pagal pridedamus išrašus iš buhalterinės programos, Bendrovės iš UAB „Litideal“ nuomojamus automobilius „Subaru B9 Tribeca“ H6-3.0 GT AT, valst. Nr. ( - ) „Š. O. C. A.“ 2.0 TDI, valst. Nr. ( - ) „Toyota Avensis“ 2.0 VVT-I L. S. 4AT, valst. Nr. ( - ) nors G. M. šių dokumentų ir turto neperdavė. Tokiais bendrais su S. S., G. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veiksmais pagamino netikrus dokumentus.

72Baudžiamojoje byloje yra minėti dokumentai. 2009 m. spalio d. UAB „( - )“ Turto perdavimo–priėmimo akte Nr. 3 nurodyta, kad Ž. K., pasikeitus UAB „( - )“ direktoriui, perduoda, o G. M. priima bendrovės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą pagal pridėtus išrašus iš buhalterinės programos, tarp jų ir automobilį „Volvo XC70“, kurio likutinė vertė 92 733,60 Lt. Akte yra G. M. ir Ž. K. parašai bei Bendrovės antspaudas (1 t., b. l. 96–97, 2 t., b. l. 7–20). 2009 m. spalio 28 d. UAB „( - )“ Nuomojamų automobilių perdavimo–priėmimo akte Nr. 4 nurodyta, kad Ž. K., pasikeitus UAB „( - )“ direktoriui, perduoda, o G. M. priima bendrovės iš UAB „Litideal“ nuomojamus automobilius: 1) „Subaru B9 Tribeca“ H6-3.0 GT AT, valst. Nr. ( - ) 2) „Š. O. C. A.“ 2.0 TDI, valst. Nr. ( - ) 3) „Toyota Avensis“ 2.0 VVT-I L. S. 4AT, valst. Nr. ( - ) Akte yra G. M. ir Ž. K. parašai ir Bendrovės antspaudas (1 t., b. l. 98). Abu nuteistieji pripažino, kad minėti dokumentai buvo paruošti S. S. nurodymu. Ž. K. parodė, kad jis pasirašė jau paruoštuose turto perdavimo-priėmimo aktuose, pats turto neperdavinėjo, o pasirašydamas dokumentus juose neįrašė jokios klaidingos ar melagingos informacijos. Visi aktuose nurodyti duomenys atitiko įsigijimo dokumentus, inventorizacijos aktus. Apygardos teismas Ž. K. kaltę grindė tuo, kad perduodamas turtą, neatliko inventorizacijos, nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims privalėjo ją atlikti. Jos neatlikęs Ž. K. nežinojo, ar aktuose nurodytas turtas realiai yra ir ar apraše duomenys yra teisingi. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Ž. K., pasirašydamas dokumentų aprašą, turto perdavimo-priėmimo aktus Nr. 3, 4 dėl UAB „( - )“ dokumentų ir turto perdavimo suvokė, kad šių dokumentų turinys neatitinka tikrovės, nes jis jokių dokumentų ir turto realiai neperduoda, o G. M. nepriima. Teismas taip pat pažymėjo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu Ž. K. turėjo pakankamą išsilavinimą bei gyvenimo patirtį tam, kad suvoktų atliekamų veiksmų neleistinumą ir neteisėtumą.

73Tačiau liudytoja L. Ž. patvirtino Ž. K. nurodytas aplinkybes. Ji parodė, kad pagal buhalterinės programą paruošė duomenis apie UAB „( - )“ ilgalaikį, trumpalaikį turtą, prekių likučius ir nors turto perdavimo-priėmimo aktų ji nerengė, tačiau juose yra nurodyti duomenys jos pateikti iš buhalterinės programos. Tai atitinka ir liudytojo A. A., dirbusio visos įmonių grupės „( - )“ sandėlininku. Jis parodė, kad jis inventorizacijas atlikdavo kas mėnesį ir rečiau, priklausomai nuo prekių cirkuliacijos ir prekių trūkumo niekada nebuvo nustatyta. Liudytoja N. G. patvirtino, jog būtent ji paruošė turto priėmimo-perdavimo aktus Nr. 3, 4 ir paskambino Ž. K., kad pastarasis atvažiuotų jų pasirašyti.

74Taip pat byloje yra perduodamų dokumentų aprašo be datos 9 lapas, kurį pateikė S. S., kaip patvirtinimą, kad Ž. K. perduoda, o G. M. priima įmonės buhalterinius dokumentus. Dokumente yra G. M. ir Ž. K. parašai. (2 t., b. l. 34, 35). S. S. ir Ž. K. pripažinti kaltais ir dėl šio dokumento suklastojimo.

75Nuteistasis Ž. K. parodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė L. Ž. ir mano, kad pastaroji paruošė buhalterinės apskaitos dokumentus perdavimui naujam direktoriui. Liudytojos N. G. patvirtino, jog šį dokumentą paruošė ji, tačiau apygardos teismas jos parodymus interpretavo kaip nuteistųjų kaltės įrodymą, nes teismo manymu šis aprašas buvo parengtas kitu laiku, laikomas segtuve ir nebuvo skirtas dokumentų perdavimui įforminti. Tačiau ši liudytoja parodė, kad iš tiesų tai archyvinė suvestinė. Ji turėjo ją savo serveryje ir rengiant visą dokumentų paketą turėjo ir šį dokumentą atspausdinti. Taip pat su buhalterija suruošė perdavimui bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir paliko juos kabinete (6 t., b. l. 44). Tai patvirtino ir liudytoja L. Ž., kuri nurodė, jog bendrovės „( - ) buhalteriniai dokumentai buvo sudėti į archyvines bylutes ir sukrauti į dėžes“. Nė vien iš liudytojų faktinio dokumentų perdavimo nematė, o nuteistasis Ž. K., kaip jau buvo minėta pirmiau, faktiškai dokumentų neperdavė, o tik pasirašė akte.

76Liudytojas G. M. iš esmės patvirtino perėmęs turtą ir dokumentus, nes pats asmeniškai dalyvavo, perimant dokumentus, dėžes iš patalpų, esančių „Juzės“ pastate, gavo automobilio raktelius, kuriuos atidavė Valdui ar Rimantui. Tai atitinka ir nuteistojo S. S. aiškinimus, kad dokumentus ir turtą perdavė G. M. ir su juo buvusiam asmeniui, todėl apygardos teismas tokius S. S. parodymus be pagrindo vertino tik kaip pastarojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

77Taigi, iš apygardos teismo nurodytų aplinkybių apskritai neaišku, kuo pasireiškė minėtų turto perdavimo-priėmimo aktuose nurodytų duomenų netikrumas, nes teismas nuteistųjų kaltę šioje dalyje sieja iš esmės ne su duomenų tikrumu ar netikrumu ir to suvokimu, bet su turto ir dokumentų perdavimu ar neperdavimu G. M.. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog „bylos medžiaga nustatyta, kad Ž. K. 2009 m. spalio 28 d. dokumentų aprašą, turto priėmimo–perdavimo aktus, kuriuo kaip UAB „( - )“ direktorius perdavė naujam direktoriui G. M., bendrovės dokumentus ir turtą, pasirašė nedalyvaujant G. M. ir nesant jo parašų bei realiai niekam jokių dokumentų ir turto neperdavė“. Nuteistasis Ž. K. pripažįsta, kad jis faktiniame turto ir dokumentų perdavime G. M. nedalyvavo, tačiau tai padarė, kaip jau nurodyta pirmiau UAB „( - )“ akcininkas S. S..

78Nuteistųjų kaltės įrodymu negali būti ir tai, kad 2012 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl veikos pasirašant 2009 m. spalio 28 d. UAB „( - )“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje ir BK 300 straipsnio 1 dalį dėl veikos pasirašant 2009 m. spalio 28 d. Turto perdavimo–priėmimo aktuose Nr. 3 ir Nr. 4 ir nubaustas 60 parų arešto (4 t., b. l. 108–109). Visų pirma, čia buvo sprendžiamas G. M. kaltės klausimas, o antra – baudžiamajame įsakyme nurodoma, jog visa tai jis darė nenustatytų asmenų Valdo ir Rimanto nurodymu, nekalbant apie jokį galimą susitarimą su S. S..

79Aptartų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog tiek S. S., tiek Ž. K. turi būti išteisinti, kaip nepadarę nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje.

80Kauno apygardos teismas S. S. ir Ž. K. pripažino kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nurodė, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą, kuris padaromas įstatyme apibrėžtos tam tikromis alternatyviomis veikomis: apgaulingai tvarkant teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą; paslepiant, sunaikinant ar sugadinant apskaitos dokumentus. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tokiu atveju, jei dėl minėtų alternatyvių veikų padarymo kilo įstatymo nustatytos pasekmės, t. y. dėl šių veikų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši veika gali būti padaroma tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to gali būti neįmanoma visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

81Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Ž. K. parodymus ir jo atliktų veiksmų pobūdį, atkreipė dėmesį, kad jis kaip įmonės vadovas savo veikloje privalėjo vadovautis Akcinių bendrovių įstatymu (19, 37, 47 straipsniai); CK (2.81, 2.82, 2.87 straipsniai); Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu (27 straipsnis). Turėdamas juridinio asmens organo teises ir pareigas ir būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, tinkamą šių dokumentų perdavimą tinkamai išrinktam naujam ūkio subjekto vadovui, suvokė, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai turi ypatingą reikšmę bendrovės finansinės veiklos teisėtumui ir rezultatams įvertinti, pinigų srautams atskleisti ir ekonominiams sprendimams priimti, žinojo, kad netinkamas šių dokumentų saugojimas, perdavimas yra siejamas išimtinai su bendrovės vadovo atsakomybe.

82Iš tiesų bylos medžiaga nustatyta, kad Ž. K. iki 2009 m. spalio 28 d. buvo UAB „( - )“ direktorius ir sutinkamai su 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalimi buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, o 4 dalis numato, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.“ Teismas konstatavo, kad Ž. K. prieš atleidžiamas iš direktoriaus pareigų neatliko ABĮ numatytų akcijų perleidimo, vadovo atšaukimo ir naujo paskyrimo procedūrų, o tik pasirašė dokumentų apraše, kuriuo kaip direktorius perdavė naujam direktoriui G. M. įmonės dokumentus. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Ž. K., pagamindamas netikrą dokumentą – aprašą ir taip sąmoningai sudarydamas tariamą dokumentų perdavimo G. M. įvaizdį, neperduodamas ne tik 9-ame lape, bet ir kituose galimai 9-iuose lapuose išvardintų bendrovės dokumentų G. M., nesidomėdamas šių dokumentų buvimo vieta ir tolimesniu jų likimu, suvokė, kad pažeidžia teisės aktų, reglamentuojančių juridinio asmens organo pareigą elgtis sąžiningai, protingai ir laikytis įstatymų, tinkamai saugoti ir perduoti naujam ūkio vadovui apskaitos dokumentus, reikalavimus, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bet kas ir bet kaip gali elgtis (paslėpti, sunaikinti, sugadinti) su bendrovės dokumentais, o jų nesant bus neįmanoma patikrinti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, ir nors nenustatyta, kad jis šių pasekmių norėjo, tačiau aukščiau aprašytais veiksmais sąmoningai leido joms atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Nuosprendyje konstatuota, jog S. S., vykdydamas nusikalstamą sumanymą, kartu su kitais bendrininkais sudaręs tariamą bendrovės akcijų, turto, dokumentų perleidimo G. M. įvaizdį, pasinaudodamas netikrais dokumentais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis paslėpė ar sunaikino bendrovės dokumentus. Taip elgdamasis S. S. suvokė, kad bendrovės dokumentai bus paslėpti ar sunaikinti, t. y. nebus nustatyta jų buvimo vieta, numatė, kad nesant dokumentų bus neįmanoma patikrinti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl tokių Ž. K. ir S. S. veiksmų bendrovės dokumentų buvimo vieta nežinoma, jų nesant negalima buvo visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m gruodžio 31 d.

83Baudžiamojoje byloje esančia 2013 m. sausio 16 d. FNTT prie LR VRM Specialisto išvada Nr. 5-2/9 dėl UAB „( - )“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų su priedais nustatyta, kad negalima visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kadangi nepateikti jokie UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Taip pat specialistė padarė išvadą, kad buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimas G. M. buvo tik įformintas perdavimo aktu, tačiau faktiškai ūkinės operacijos nevyko (3 t., b. l. 72–150). Tačiau tokią išvadą dėl faktinio dokumentų perdavimo gali padaryti tik teismas įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija jau pirmiau konstatavo, jog tiek turtas, tiek dokumentai naujam direktoriui G. M. buvo perduoti. Specialisto išvados aprašomojoje dalyje negalimumas visiškai nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m gruodžio 31 d. siejamas su naujo direktoriaus G. M. veiksmais. Be to prieduose Nr. 12, 13 prie Specialisto išvados pridėti dokumentai, kuriuos pasirašė G. M. jau po bendrovės perėmimo. Tai Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija užpildyta 2009 m. lapkričio 25 d. (3 t., b. l. 148) ir net gi 2011 m. vasario 22 d. prašymas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui leisti pavėluotai pateikti dokumentus (3 t., b. l. 149). Tai dar kartą patvirtina, jog G. M. buvo perduoti UAB „( - )“ buhalteriniai dokumentai ir būtent jis jų neišsaugojo, ir jis turi būti atsakingas už tai, kad negalima visiškai nustatyti šios bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m gruodžio 31 d., o ne S. S. ir Ž. K.. Tuo labiau, kad kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų (7 t., b. l. 125-165, 8 t., b. l. 3-67) iki to laiko nebuvo nustatyta jokių buhalterinės apskaitos ar finansinių dokumentų tvarkymo netikslumų, pažeidimų, todėl nuteistiesiems nebuvo jokio pagrindo prarasti įmonės dokumentus. Jie išteisinami, kaip nepadarę nusikalstamos veikos numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

84Be to, S. S. ir Ž. K. nuteisti už tai, kad bendrais tarpusavyje bei su ikiteisminio tyrimo asmenimis sudarė tariamai teisėtą automobilio „Volvo XC70“, valstybinis Nr. ( - ) perdavimo tariamam naujam Bendrovės direktoriui G. M. įvaizdį. Po ko S. S. 2009 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis automobilį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, dėl ko Bankas nuo 2009 m. spalio 11 d. negavo lizingo įmokų už automobilį. 2009 m. gruodžio 31 d. nutraukus sutartį, iki šiol neatgautas automobilis, ir jo buvimo vieta nežinoma. Taip S. S. kartu su Bendrovės direktoriumi Ž. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrais veiksmais iššvaistė jo žinioje, užimamų pareigų pagrindu, buvusį didelės vertės turtą – Bankui priklausantį automobilį „Volvo XC70“, valstybinis numeris ( - ) 81 780,12 Lt vertės, tuo padarydamas Bankui didelę 81 780,12 Lt turtinę žalą.

85Finansinio lizingo sutartimi Nr. 2008-020571 nustatyta, kad 2008 m. vasario 27 d. UAB „( - )“, atstovaujama Ž. K., sudarė ilgalaikę išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį su UAB „( - )“ dėl automobilio „Volvo XC70“, valstybinis Nr. ( - ), 3 7187,21 EUR (128 295,87 Lt) vertės įgijimo. Pridėtas mokėjimų grafikas, iš kurio matyti, kad Bendrovė privalo mokėti periodines įmokas nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2011 m. vasario 25 d. Pagal Sutarties 8.1.3 punktą bendrovė įsipareigojo vykdyti sutarties sąlygas ir įsipareigojimus; pagal Sutarties 12.1 punktą, automobilis yra banko nuosavybė iki visiško atsiskaitymo su banku; pagal Sutarties 19.1 punktą, bendrovė privalo grąžinti bankui automobilį per 3 darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos. Sutartyje yra Ž. K. parašai ir bendrovės antspaudas (1 t., b. l. 28–31). UAB „( - )“ pateiktu mokėjimų pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-020571 išrašu ir mokėjimų pavedimais nustatyta, kad UAB „( - )“ mokėjo periodines įmokas nuo 2008 m. vasario 28 d. iki 2009 m. spalio 13 d. Įmokų suma – 51 192,88 Lt kartu su palūkanomis. Likutinė automobilio vertė 2009 m. gruodžio 30 d. – 81 780, 12 Lt (1 t., b. l. 37, 109–111, 171–197). 2009 m. gruodžio 23 d. UAB ( - ) raštu Nr. 02-7051 nustatyta, jog bankas raštu pranešė UAB „( - )“ direktoriui, kad iki 2009 m. gruodžio 30 d. nepadengus pradelsto įsiskolinimo 2009 m. gruodžio 31 d. bankas nutraukia lizingo sutartį ir per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos bankui turi būti pristatytas automobilis „Volvo XC70“ (1 t., b. l. 34–35).

86Tokiu būdu iš šių dokumentų matyti, kad tarp šalių UAB ( - ) ir UAB „( - )“ buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis, t. y. susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Iš šios sutarties 22 straipsnio seka, kad visi dėl sutarties sudarymo, vykdymo, keitimo, papildymo, pratęsimo ir atsakomybės kilę ginčytini klausimai sprendžiami abipusiu sutarties šalių susitarimu, o jei to nepavyksta išspręsti derybų būdu, tai kilę ginčai sprendžiami įstatymu numatyta tvarka atitinkamuose teismuose. Kauno apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad ( - ) bankas negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės, o tokią situaciją savo elgesiu sukūrė nuteistieji.

87Teisėjų kolegija su tokia apygardos teismo išvada nesutinka. Visų pirma už tokio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovo pareigą atlyginti jo kaltais veiksmais padarytą žalą bei šios pareigos teisinį pagrindą nustato civilinės teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir išaiškinęs, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla taip pat visų pirma suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-444/2009, 3K-3-73/2008). Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011).

88Teisėjų kolegija jau pirmiau pasisakė, kodėl mano, jog visas turtas, tame tarpe ir automobilis „Volvo XC70“, valstybinis numeris ( - ) , buvo perduotas naujam bendrovės direktoriui G. M.. Viso turto, tame tarpe ir šio automobilio perdavimas, vyko UAB „( - )“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasėkoje. Turto savininku ar jo naudotoju pagal sudarytas sutartis kaip buvo taip ir liko UAB „( - )“, pasikeitė tik akcininkas ir bendrovės direktorius. Tokiu būdu negalima laikyti, jog Finansinio lizingo sutarties šalis UAB „( - )“, pažeidė 7.1.3. straipsnio draudimą neperduoti turto naudotis tretiesiems asmenims be raštiško ( - ) lizingo sutikimo. Sutinkama su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmiau paminėtoje sutartyje nėra nurodyta, jog būtinas AB „( - )“ raštiškas sutikimas esant UAB „( - )“ akcininkų pasikeitimui, todėl akivaizdu, kad nei S. S., nei Ž. K. šios sutarties nepažeidė, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, neviršijo savo įgaliojimų, nepiktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais bei kitaip nepažeidė rūpestingo, apdairaus asmens standarto. Nuteistieji AB „( - )“ galimybių išsiieškoti patirtą žalą jokiais sąmoningais veiksmais neapsunkino, todėl bankas turi visais teises civiline tvarka kreiptis dėl žalos atlyginimo į G. M., kaip naująjį UAB „( - )“ savininką. Be to, S. S. iki pat 2010 m. pavasario nieko apie UAB „( - )“ lizingo sutarties nevykdymą nežinojo. Jei kita sutarties šalis UAB ( - ) mano kitaip, ji gali ginti savo galimai pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Lizingo įmokos nebuvo mokamos jau po UAB „( - )“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo ir turto perdavimo naujajam akcininkui ir direktoriui G. M., todėl už tai negali atsakyti nuteistieji.

89Teisėjų kolegija taip pat jau pasisakė, kodėl mano, jog S. S. nesuvokė, jog G. M. ar juo apsimetęs asmuo nesiekia iš tiesų įsigyti UAB „( - )“ akcijas, o galimai turi kitą tikslą – užvaldyti turtą. Tuo labiau to negalėjo suvokti Ž. K. net nebendravęs su G. M.. Darytina išvada, jo nuteistieji neturėjo jokio tikslo išvaistyti bendrovės turtą, o konkrečiai prarasti vieną iš viso turto objektą automobilį „Volvo XC70“.

90Tokiu būdu abu nuteistieji išteisintini ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

91Išteisinus abu nuteistuosius šiuo pagrindu AB „( - )“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

92Nuteistajam Ž. K. naikinama kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nuteistajam S. S. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti jau yra panaikinta 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi (7 t., b. l. 98-103).

93Taip pat nuteistiesiems ir jų šeimos nariams naikintina procesinė prievartos priemonė laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jų bei jų šeimos narių turtą.

94Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

Nutarė

95Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

96S. S. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

97S. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

98S. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

99Panaikinti 2013 m. birželio 6 d. nutarimu S. S. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 33/100 pastato Nr. ( - ) kitų statinių Nr. ( - ), ¼ žemės sklypo Nr. ( - ), esančius ( - ).

100Ž. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

101Ž. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

102Ž. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

103Ž. K. panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

104Panaikinti 2013 m. birželio 10 d. nutarimu Ž. K. ir A. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pastatą Nr. ( - ), žemės sklypą Nr. ( - ), esančius ( - ).

105Civilinio ieškovo AB „( - )“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 3. - pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį 250 MGL... 4. - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) bauda;... 5. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (7 800 Lt) bauda.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmę dalinio sudėjimo... 8. S. S. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti į teritorinę mokesčių... 9. Ž. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2... 10. - pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį 200 MGL... 11. - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 400 Lt) bauda;... 12. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5 200 Lt) bauda.... 13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo... 15. Ž. K. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti į teritorinę mokesčių... 16. Iš nuteistųjų S. S. ir Ž. K. solidariai priteista 96 611,74 Lt civiliniam... 17. Nuteistajam S. S. nuosavybės teise priklausančiam 33/100 pastato Nr. ( - )... 18. Nuteistajam Ž. K. ir A. K. nuosavybės teise priklausančiam pastatui Nr. ( -... 19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 20. S. S. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „( - )“ (toliau – Bendrovė),... 21. Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas UAB „( - )“ (toliau –... 22. Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas UAB „( - )“ (toliau –... 23. Ž. K. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2009 m. spalio 28 d.,... 24. Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2009 m. spalio 28... 25. Taip pat Ž. K. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2009 m.... 26. Nuteistasis S. S. ir jo gynėjas advokatas E. Rapolas apeliaciniame skunde... 27. Apeliantų manymu pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos... 28. Atkreipia dėmesį, jog nepaneigti S. S. parodymai apie tai, jog akcijų... 29. Apeliantų nuomone S. S. nepagrįstai nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2... 30. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nenustatė... 31. Apeliantai taip pat nesutinka su S. S. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1... 32. Tai, kad nebuvo laikytasi ABĮ 47 straipsnyje nurodytos tvarkos vertintina kaip... 33. Pažymi, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tariamumas pripažintas... 34. Konstatuodamas priėmimo-perdavimo aktų suklastojimą teismas rėmėsi tik... 35. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė objektyvių duomenų,... 36. Apeliantai nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria S. S. pripažintas kaltu... 37. Skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d.... 38. Nuteistasis Ž. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo... 39. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo... 40. Nuteistasis nesutinka ir su nuosprendžio teiginiu, kad sudaryti fiktyvų... 41. Tik spėjimais ir prielaidomis grįstas teismo teiginys, kad Ž. K.... 42. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad Ž. K. padarė nusikalstamą veiką... 43. Ž. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2... 44. Pirmosios instancijos teismas nesant patikimų įrodymų ir nepaneigus... 45. Apeliantas nurodo, kad bylos teisme nagrinėjimo metu jokiais objektyviais,... 46. Nuteistasis Ž. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės... 47. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus... 48. Nuteistųjų Ž. K., S. S. ir pastarojo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami,... 49. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais... 50. Apygardos teismas padarė išvadą, kad S. S. 2009 m. rudenį, ikiteisminio... 51. Apygardos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavo, kad S. S.... 52. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius duomenis pagrįstai... 53. Liudytoja N. G. patvirtino būtent šias aplinkybes. Ji parodė, kad ji dirbo... 54. Liudytojas G. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad... 55. S. S. kaltės negalima grįsti ir 2011 m. birželio 16 d. asmens parodymo... 56. Apygardos teismas pripažindamas S. S. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį... 57. Nuteistasis S. S. pripažįsta, kad sprendimą parduoti UAB „( - )“... 58. 2009 m. spalio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 19... 59. 2009 m. spalio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų registracijos... 60. Iš tiesų visi pripažįsta, kad pirmiau nurodytas visuotinis akcininkų... 61. Apygardos teismas konstatavo, jog Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8... 62. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 28 d. buvo... 63. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali,... 64. Kaip jau buvo minėta, apygardos teismas padarė išvadą, kad S. S. 2009 m.... 65. Apygardos teismas taip pat pripažino, kad sutartį pasirašė būtent G. M., o... 66. G. M. nurodomos susitarimo su nepažįstamais asmenimis aplinkybės paneigia... 67. Akcijų pirkimas-pardavimas yra civilinis sandoris ir įstatymais numatytos... 68. Iš tiesų 2008 m. lapkričio 18 d. Sutartinio įkeitimo lakšte Nr.... 69. Nuteistasis S. S. šios aplinkybės niekada neneigė ir nurodė, jog būtent... 70. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose... 71. Be to, S. S. pripažintas kaltu suklastojęs 2009 m. spalio 28 d. Bendrovės... 72. Baudžiamojoje byloje yra minėti dokumentai. 2009 m. spalio d. UAB „( - )“... 73. Tačiau liudytoja L. Ž. patvirtino Ž. K. nurodytas aplinkybes. Ji parodė,... 74. Taip pat byloje yra perduodamų dokumentų aprašo be datos 9 lapas, kurį... 75. Nuteistasis Ž. K. parodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė L. Ž. ir mano,... 76. Liudytojas G. M. iš esmės patvirtino perėmęs turtą ir dokumentus, nes pats... 77. Taigi, iš apygardos teismo nurodytų aplinkybių apskritai neaišku, kuo... 78. Nuteistųjų kaltės įrodymu negali būti ir tai, kad 2012 m. vasario 6 d.... 79. Aptartų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog tiek S. S.,... 80. Kauno apygardos teismas S. S. ir Ž. K. pripažino kaltais pagal BK 222... 81. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Ž. K. parodymus ir jo atliktų... 82. Iš tiesų bylos medžiaga nustatyta, kad Ž. K. iki 2009 m. spalio 28 d. buvo... 83. Baudžiamojoje byloje esančia 2013 m. sausio 16 d. FNTT prie LR VRM... 84. Be to, S. S. ir Ž. K. nuteisti už tai, kad bendrais tarpusavyje bei su... 85. Finansinio lizingo sutartimi Nr. 2008-020571 nustatyta, kad 2008 m. vasario 27... 86. Tokiu būdu iš šių dokumentų matyti, kad tarp šalių UAB ( - ) ir UAB „(... 87. Teisėjų kolegija su tokia apygardos teismo išvada nesutinka. Visų pirma už... 88. Teisėjų kolegija jau pirmiau pasisakė, kodėl mano, jog visas turtas, tame... 89. Teisėjų kolegija taip pat jau pasisakė, kodėl mano, jog S. S. nesuvokė,... 90. Tokiu būdu abu nuteistieji išteisintini ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį,... 91. Išteisinus abu nuteistuosius šiuo pagrindu AB „( - )“ civilinis ieškinys... 92. Nuteistajam Ž. K. naikinama kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas... 93. Taip pat nuteistiesiems ir jų šeimos nariams naikintina procesinė prievartos... 94. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 95. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendį panaikinti ir... 96. S. S. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos,... 97. S. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos,... 98. S. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos,... 99. Panaikinti 2013 m. birželio 6 d. nutarimu S. S. paskirtą laikiną nuosavybės... 100. Ž. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos,... 101. Ž. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos,... 102. Ž. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos,... 103. Ž. K. panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.... 104. Panaikinti 2013 m. birželio 10 d. nutarimu Ž. K. ir A. K. paskirtą laikiną... 105. Civilinio ieškovo AB „( - )“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą....