Byla 2A-41-436/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. Ž., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. V. apeliaciniais skundais dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo ir 2015 m. birželio 19 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2442-192/2015 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl bendrai sugyventinių įgyto ir naudojamo turto atidalijimo bei pagal atsakovo E. Ž. priešieškinį ieškovei A. L. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4ieškovė A. L. ieškiniu prašė pripažinti, kad tarp ieškovės A. L. ir Ž. Ž. mirusio 2013-10-31, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio 31d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; pripažinti ieškovei A. L. nuosavybės teises į dalį kilnojamųjų daiktų, įgytų gyvenant kartu Ž. Ž. ir vedant bendrą ūkį, perduodant šiuos kilnojamuosius daiktus nuosavybės teise valdyti atsakovui, o A. L. priteisti iš atsakovo 17835 Lt piniginę kompensaciją; pripažinti ieškovę A. L. įgijus reikalavimo teisę į 1/2 dalį Ž. Ž. vardu registruoto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pagerinimo išlaidų atlyginimą bei priteisti iš atsakovo ieškovės A. L. naudai piniginę kompensaciją; pripažinti negaliojančiu 2014-05-21 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą notarinio registro Nr. 11-1685, išduotą E. Ž. Anykščių rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. V., dalyje į kilnojamuosius daiktus pagal patikėjo Ž. Ž. 2014-04-11 turto apyrašo papildymą, sudarytą antstolės N. J., taip pat dalyje, kurioje buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į automobilį-priekabą, savos gamybos, 2009 m. v/n Nr. ( - ),, bei į automobilį BMW X5 3.0D, pirmos registr. data 4000-01-22, v/n Nr. ( - ), dyzelinas, VIN kodas ( - ) priteisti ieškovės A. L. naudai iš atsakovo 3878,68 Lt velionio gydymo, turto priežiūros išlaidų, bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės ieškinys yra ne tik, kad visiškai neįrodytas, nepagrįstas, tačiau pareikštas nesąžiningai, siekiant pasipelnyti. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės A. L. ieškovo E. Ž. naudai 12 326,5 Lt turtinės žalos atlyginimui bei visas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad 2013 m. spalio 31d. mirė nepilnamečio atsakovo E. Ž. tėvas Ž. Ž.. Nepilnametis E. Ž. yra vienintelis mirusio Ž. Ž. sūnus, pirmos eilės paveldėtojas, todėl turi teisę paveldėti savo tėvo turtą (LR CK 5.11 str.). Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6619-192/2014 sprendimu ieškovė A. L. 2014 m. liepos mėnesį grąžino Ž. Ž. vardu registruotą transporto priemonę, tačiau ją grąžino demontuotą ir piktybiškai suniokotą. Atsakovo atstovės prašymu buvo atlikta ekspertizė, kurioje ekspertai konstatavo, jog tokios rūšies transporto priemonės vidutinė rinkos vertė 32 402 Lt, tačiau demontuoto automobilio vertė apžiūros dieną liko tik 18 470 Lt. Tokiu būdu ieškovė sugadino transporto priemonę ir sumažino jos vertę 11 500 Lt suma, kas laikytina turtine žala, kurią ieškovė privalo atlyginti.

6Ieškovė su pareikštu priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad priešieškinio argumentai yra deklaratyvus, įrodymais visiškai nepagrįsti teiginiai.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad tarp ieškovės A. L. ir Ž. Ž., mirusio 2013-10-31, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio 31 d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

9Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartyje, ištaisydamas rašymo apsirikimo klaidą sprendime, pripažino ieškovei A. L. nuosavybės teisę į 1/2 dalį kilnojamųjų daiktų, t.y. priekabą, savos gamybos, 2009 m. valst. Nr. ( - ), automobilį BMW X5 3.0D, pirmos registr. data 2004-01-22, valst. Nr. ( - ), dvigulę medinę miegamojo lovą, medinę spintą miegamajame, uosinę spintą, dvigulį čiužinį, sofą lovą svetainėje, virtuvinį stalą su ratu, traktorių žolei pjauti P13592HRB, vandens pašildymo boilerį, mikrobangų krosnelę, roletus 2-ame namo aukšte, roletus verandoje, roletus svetainėje, užrašą „Pakalniai“, žarsteklius prie židinio, ir A. L. priteisė iš atsakovo E. Ž. 3655,44 Eur (12621,50 Lt) piniginę kompensaciją.

10Skundžiamame sprendime teismas taip pat pripažino ieškovę A. L. įgijus reikalavimo teisę į 1/2 dalį nekilnojamojo turto, esančio ( - ), registro Nr. 90/22449, pagerinimo išlaidų atlyginimą bei priteisė iš atsakovo E. Ž. ieškovės A. L. naudai 10067,19 Eur (34760,00 Lt) piniginę kompensaciją. Teismas panaikino 2014-05-21 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 11-1685, ir 2014-04-11 turto apyrašo papildymą, išduotą E. Ž. Anykščių rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. V., dalyje dėl ½ dalies priekabos, valst. Nr. ( - ), ½ dvigulės lovos su čiužiniu, ½ drabužių spintos, ½ uosinės dviejų durų spintos, ½ sėdimo kampo, ½ virtuvinio stalo, ½ žoliapjovės P13592HRB, ½ mikrobangų krosnelės „Clatronic“, ½ automobilio BMW X5 3.0D, pirmos registr. data 4000-01-22, valst. Nr. ( - ), paveldėjimo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

11Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės A. L. 34,58 Eur valstybės naudai. Iš atsakovo Ž. Ž., a.k. ( - ) 418,65 Eur valstybės naudai. Taip pat priteisė iš atsakovo Ž. Ž., a.k. ( - ) ieškovės A. L. naudai 506,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12Teismas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 18 d. antstolė N. J. sudarė palikėjo Ž. Ž. turto apyrašą, kuriame aprašė visą mirusiojo turtą, ir nustatė, kad viso Ž. Ž. likusio turto vertė yra 73790,95 Lt (I t. b. 1. 62–66 ). 2014-04-11 antstolė N. J. papildė apyrašą kilnojamais daiktais (I t. b.1. 163). 2014-05-08 Anykščių rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu (I t. b. l. 139, 140) atsakovui E. Ž. buvo išduotas 2014-05-21 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, pagal kurį E. Ž. paveldėjo visą asmeninės nuosavybės teise priklausantį Ž. Ž. turtą (I t. b. l. 141–162 ).

13Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų bei liudytojų paaiškinimus, darė išvadą, jog ieškovės ir Ž. Ž. santykiai nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio 31 d., t. y. iki Ž. Ž. mirties, buvo artimi šeimyniniams, t. y. jie buvo sugyventiniai, kadangi kartu rūpinosi bendra buitimi, poilsiu bei laisvalaikiu, turto įsigijimu, jo priežiūra ir išlaikymu, aplinkiniams demonstravo artimą emocinį ryšį ir leido suprasti juos esant pora, ieškovė atsakovu ištikus nelaimei rūpinosi, viena rūpinosi ir jo turtu. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti ieškovę A. L. įgijus reikalavimo teisę į 1/2 dalį Ž. Ž. vardu registruoto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pagerinimo išlaidų atlyginimą bei kompensacijos iš atsakovo priteisimo, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovė ir mirusysis buvo susitarę dėl ginčo sodybos pagerinimo bendru darbu ir bendromis lėšomis. Tokią išvadą teismas padarė iš bylos medžiagos duomenų. Teismas nustatė kad ginčo turtas, sodyba ( - ), laikotarpiu nuo 2007-12-18 (sudaryta dovanojimo sutartis) iki 2013 m. rugpjūčio 17 d. (Ž. Ž. trauma) buvo pagerintas. Tai įrodo teismui pateiktos dvi dviejų nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, kuriuose fiksuoti ginčo turto kadastriniai matavimai atlikti 2001-06-20 ir 2011-09-21 (IV t., b. l. 111, 124). Taip pat teismas rėmėsi fotonuotraukomis. Atsakovas nurodytų aplinkybių, kad sodybos pagerinimo darbai buvo atlikti būtent ginčo laikotarpiu, nepaneigė.

14Teismas susipažinęs su šiais įrodymais sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų už kokias tiksliai lėšas buvo atlikti ginčo turto pagerinimo darbai. Pažymėjo, kad išsamių duomenų ir rašytinių įrodymų apie visas faktines turėtas išlaidas, atliekant pagerinimo darbus, teismui nėra nepateikta. Teismas pažymėjo, kad UAB “Skena“ atliktame atliktų statybinių darbų vertės (sąnaudų) paskaičiavime nustatyta ūkio būdu atliktų statybinių pagerinimo darbų vertė (84075,36 Lt), taip pat neįrodo kiek realiai pinigų buvo išleista ginčo turto pagerinimo darbams atlikti. Tačiau byloje esant įrodytam faktui, kad ieškovės ir mirusiojo pastangomis (lėšomis ir darbu) sodyba laikotarpiu nuo 2007-12-18 iki 2013 m. rugpjūčio 17 d. buvo pagerinta vis dėlto buvo iš esmės pagerinta, teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad ginčo turto pagerinimo metu šalys gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, kuris pasireiškė ir lėšų bendrumu, todėl nėra pagrindo paneigti CK 6.971 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos, kad šalių įnašai į turto kūrimą yra lygūs.

15Ieškovė prašė priteisti jai 45613,18 Lt sodybos pagerinimo išlaidų kompensaciją. Šiuo atveju teismas taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reguliuojančio teisės normos, t. y. CK 4.80 str., kuriame nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nagrinėjamoje byloje yra pateikta J. A. įmonės „Vertina“ atliktas turto vertinimo ataskaita, kurios išvadoje nustatyta, kad nekilnojamojo turto, esančio adresu Pakalnių k.5, Kurklių sen., Anykščių rajone, rinkos vertė 2014-08-01 dienai buvo 79000 Lt (IV t., b.l.5). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę į 34760 Lt (79000*44/100) kompensaciją.

16Ieškovė prašė pripažinti jai nuosavybės teises į ½ dalį kilnojamųjų daiktų, įgytų gyvenant kartu Ž. Ž. ir vedant bendrą ūkį. Atidalyti ½ dalį šių daiktų iš bendrosios dalinės nuosavybės perduodant šiuos kilnojamuosius daiktus nuosavybės teise valdyti atsakovui, o A. L. priteisti iš atsakovo 17835 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovė nurodytų daiktų kainas įrodinėja skelbimų portaluose panašių daiktų esančiomis kainomis (VI t. b.1.147-137). Teismo vertinimu, atsakovas, nesutikdamas su nurodytų daiktų verte, turėjo pareigą pateikti įrodymus apie kitokią daiktų vertę, tačiau daiktų verčių neginčijo ir savo įrodymų neteikė. Susipažinęs su ieškovės pateiktais įrodymais apie ginčo kilnojamųjų daiktų įsigijimą ir valdymą, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė šių daiktų įsigijimą bendrų poreikių su mirusiuoju tenkinimui, todėl jai pripažintina nuosavybės teisė į ½ kilnojamųjų daiktų dalį, įgytų gyvenant kartu Ž. Ž. laikotarpiu nuo 2007 iki 2013 metų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė šiuos daiktus natūra palikti atsakovui, iš atsakovo ieškovei priteistina kompensacija pinigais, t. y. ½ dalis minėtų daiktų vertės – 3385 Lt.

17Teismas atsižvelgdamas į tai, kad Ž. Ž. vardu registruotas automobilis BMW X5 3.0D įgytas ieškovės ir mirusiojo gyvenimo kartu laikotarpiu, bei į tai, kad jis remontuotas bendromis lėšomis, sprendė ieškovei pripažinti nuosavybės teisę ½ dalį ir šio turto.

18Nustačius, kad kilnojamieji daiktai paminėti 2014-04-11 turto apyrašo papildyme bei paveldėjimo teisės liudijime, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir ieškovei (1/2 dalis), laikytina, kad turto apyrašo papildymas ir paveldėjimo teisės liudijimas šioje dalyje (dėl ½ dalies aukščiau paminėto turto) išduotas nepagrįstai, todėl naikintinas.

19Teismas sprendė, kad nustačius tarp ieškovės ir atsakovo egzistavusius faktinius sutuoktinių (sugyventinių) santykius ir bendro ūkio tvarkymą bei kūrimą, ieškovės patirtos išlaidos rūpinantis bendru turtu, t.y. išlaidos patirtos dėl pastatų draudimo (250 Lt), sodybos apsaugos išlaidos (116,94 Lt), už elektros energiją (85,80 Lt), benzinas žolei pjauti (184,47 Lt), benzinas sodybos prižiūrėtojui (360,02 Lt), maistas šunims (262,77 ir 152,54 Lt), dujos (79,92 Lt), maistas prižiūrėtojui (152,62 Lt), viso 1645,08 Lt, kaip išlaidos susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra, turėtų būti paskirstytinos lygiomis dalimis tarp bendrasavininkų (CK 4.86 str.). O ieškovės patirtos išlaidos sumokėjus Ž. Ž. nepilnamečiam vaikui nustatytą išlaikymo sumą, t.y. 256 Lt, bei išlaidos už mirusiajam suteiktas TELE 2 paslaugas bei vaistus ir kitas slaugos priemones, atlygintinos iš atsakovo, kaip Ž. Ž. teisių perėmėjo.

20Atsakovo atstovės nurodyti įrodymai - Techninės apžiūros duomenų paieškos rezultatai, kad ginčo transporto priemonė 2012-11-08 buvo be trūkumų (VI t. b.l. 157) bei antstolio M. P. 2015-02-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0022/14/0144, kuriame fiksuota 2013-05-20 fotonuotraukose fiksuota ginčo transporto priemonė (VI t. b.l. 143-155), taip pat i liudytojos R. J. parodymai, kuriuose fiksuota, kad 2013 metų liepos mėnesį ji įsėdusi į automobilį matė, jame esančią vaizdo ir garso įrangą (VI t., b.l. 165), teismo nuomone, neįrodo, kad Ž. Ž. mirus ieškovė iškomplektavo automobilį, sugadino stiklo pakėlėją, transmisiją ir kėbulo detales, išėmė CD, DVD grotuvus, navigacijos sistemą, CD keitiklį, stiprintuvą, galinės lentynos apdangalą, išdraskė galinį laidų pluoštą, kaip nurodyta 2014 m. liepos 18 d. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinime, kuriuo remiasi atsakovė kaip žalos dydį įrodančiu dokumentu. Susipažinęs su bylos medžiaga teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės deliktinę atsakomybę. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė kaltais veiksmais sukėlė žalą atsakovui, todėl priešieškinį atmetė.

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

22Apeliaciniais skundais atsakovas E. Ž., atstovaujamas įstatyminės atstovės A. V., prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį patenkinti, bei Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. papildomą sprendimą panaikinti ir bylinėjimosi išlaidas perskirstyti iš naujo. Taip pat prašo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 20.000 Lt baudą, 50 procentų šios baudos paskiriant nepilnamečiui atsakovui E. Ž..

23Apeliaciniai skundai grindžiami argumentais:

  1. Teismas pripažindamas nuo 2007-08 iki 2013-10-31 buvos tarp ieškovės ir mirusiojo Ž. Ž. jungtinės veiklos sutartį neatskleidė tokios sutarties esmės. Teismas taikė 2001 m. CK nuostatas, reglamentuojančias jungtinę veiklą, tuo tarpu citavo LAT praktiką, kai jungtinės veiklos sutartys buvo sudarytos pagal 1964 m. CK nuostatas, kurios skiriasi nuo dabar galiojančių CK nuostatų. 2015-03-31 LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015 yra išdėstyti naujausi išaiškinimai dėl CK 6.696 straipsnio nuostatų taikymo ir pasisakyta, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė ir nėra galimybės remtis liudytojų parodymais. Analogiškai pasisakyta 2011-11-30 LAT nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011. Nagrinėjamu atveju nesant rašytinės sutarties, nesant gyvo Ž. Ž., nesant jo valios išraiškos, nors jis sirgo ilgą laiką ir savo valią galėjo išreikšti, tačiau teismas rėmėsi liudytojų parodymais ir ieškovės paaiškinimais. Laisvalaikio leidimas, draugystė ir netgi gyvenimas kartu ir rimtų ketinimų turėjimas nėra pagrindas pripažinti tokią sutartį galiojančia. Ginčo nėra, kad ieškovė su Ž. Ž. susitikdavo, leisdavo laisvalaikį, tačiau bendro turto sukūrimo tikrai nebuvo. Ieškovė teismo posėdyje nurodė ir patvirtino, kad jokiu bendru pinigu ar santaupų su Ž. Ž. neturėjo, pinigus laikė atskirai. Svarbu tai, kad ieškovė savo vardu pati įgijo ginčo laikotarpiu transporto priemones, remontavo jos asmeninę sodybą, kas yra laikoma jos asmenine nuosavybe. Be to, ieškovės teigimu tą, ką įgijo ji savo vardu ginčo laikotarpiu laikytina jos asmenine nuosavybe, nes viskas buvo mokėta iš jos asmeninių lėšų, kas tik patvirtina, kad jokios sutarties bendros veiklos nebuvo.
  2. Nei vienas liudytojas nepatvirtino aplinkybės dėl jungtinės veiklos, bendrų lėšų tvarkymo ar turto įgijimo aplinkybių. Apklausti ieškovės liudytojai bandę nurodyti apie šalių bendrą gyvenimą kartu, galiausiai nurodė, kad nežino apie Ž. Ž. ir ieškovės pajamas, nežino iš kokių lėšų viskas buvo įgyta, nežino apie sudarytos sutarties sąlygas, kad buvę tik kelis kartus sodyboje ir pan. Tokie abstraktūs, nekonkretūs liudytojų parodymai negali būti tinkamais įrodymais rašytiniai sutarčiai patvirtinti. Todėl pateikti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, tai yra bylos duomenys nepatvirtina, jog šalys, kooperuodamos savo turtą darbą ir žinias, buvo įsipareigojusios veikti bendrai, turėdamos tikslą pagerinti Ž. Ž. priklausančią sodybą bei šią sodybą laikyti bendru turtu ir joje gyventi drauge vedant bendrą ūkį (CPK 177, 185 straipsniai). Ieškovė byloje negalėjo nurodyti nei konkrečių sumų, kuriomis prisidėjo prie bendrosios veiklos, nei jokių darbų, kuriuos būtų atlikusi gerindama Ž. Ž. asmeninį turtą, nei iš kokių lėšų ji būtų buvusi pajėgi tai padaryti. Ieškovė netgi nežino, nuo kada ji laiko draugiškų santykių palaikymą su Ž. Ž. bendro ūkio vedimu ir bendra veikla, siekiant bendro tikslo.
  3. Teismas netinkamai ir tendencingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepaisydamas jų visumos. Teismas sprendime nepasisakė dėl daugelio įrodymu byloje, jų nevertindamas, dėl jų nepasisakydamas ir jų neištirdamas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, teigdama, kad savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie Ž. Ž. asmeninio turto pagerinimų, neįrodė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pasakytina, kad ieškovė turi aukštąjį išslavinimą dirba mokesčių inspekcijoje, todėl ji puikiai turėjo žinoti ir žinojo įgyjamo turto teisines pasekmes ir negalėjo tikėtis draugystės pagrindu įgyti nuosavybės teises. Ieškovė puikiai suvokia, kad tai, ką įgijo ji savo vardu yra asmeninė jos nuosavybė. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nuo 2008 m. draugavo su Z. Ž., susitikdavo, leisdavo laisvalaikį, kartais likdavo nakvoti jam asmeninės nuosavybės teises priklausančioje sodyboje, tačiau kartu jie negyveno ir pagrindinė ieškovės gyvenamoji vieta buvo ( - ), jai priklausančiame bute. Šią aplinkybę patvirtina liudytoja N. V. (6 t., b. l. 83). Šią aplinkybę įrodo ir ieškovei priklausančio buto, ( - ), sunaudoti išteklių kiekiai, už kuriuos reikėjo mokėti. Šią aplinkybę įrodo ir byloje pateiktas 2010-05-25 „Anykšta“ laikraštis, kuriame išspausdintas straipsnis apie Ž. Ž. ir jo interviu laikraščiui (3 t. b. 1. 31). Būtent šis straipsnis ir velionio interviu patvirtina, kad Ž. Ž. 2010 m. gegužės mėnesį sodyboje gyveno vienas. Tačiau teismo nuomone, šis tiesioginis Ž. Ž. interviu, kuris galėtų būti objektyviausia Ž. Ž. valios išraiška, nepaneigė jokių įrodymų.
  4. Pažymi, kad ieškovė turi sūnų E. L., gimusį 1994-04-01, kuris kaip nurodė pats, ieškovė ir patvirtino liudytojai, gyveno ( - ). Kadangi šio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su A. L., akivaizdu, jog 14 metų vaikas negalėjo būti paliktas vienas ir gyveno kartu su savo motina minėtame bute. Įrodymai vertinami tikėtinumo taisyklė, todėl labiau tikėtina, kad ieškovė gyveno jai priklausančiame bute su sūnumi, nei kitur, palikdama vaiką vieną, kuris 2014 m. rugsėjo l d. pradėjo studijuoti universitete (l t., b. 1. 43). Taip pat pažymi, kad Ž. Ž. santuoka nutraukta tik 2007-08-10 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu (4 t., b.1. 151).
  5. Teismas netinkamai vertino ieškovės pakviestų liudytojų parodymus. Pažymi, kad liudytojų parodymai vertinti kritiškai, kadangi jų parodymai neobjektyvūs, neinformatyvūs, abstraktūs ir nenuoseklūs, nesutampa su rašytiniais įrodymais bei su pačios ieškovės parodymais. Teismas turėtų įvertinti kritiškai liudytojų A. B., D. L. parodymus. Pastebi, kad liudytoja nuolat gyvena Vilniuje ir matė ieškovę gyvenant ir tvarkantis Ž. Ž. sodyboje. Nors pati ieškovė tvirtino, jog jokio bendro biudžeto su Ž. Ž. nebuvo, tačiau liudytoja nurodė, kad Ž. Ž. ir A. L. pinigai nebuvo atskiri. Liudytojas R. Ž. nurodė, kad jam yra žinoma, jog Ž. Ž. transporto priemonę BMW X5 pirko internetu, neapžiūrėjęs automobilio, girdėjo iš Ž. Ž., jog automobilis buvo iškomplektuotas, minėtai transporto priemonei buvo pakeista pavarų dėžė, turbina. Patvirtino, kad po Ž. Ž. patirtos traumos, jis juo rūpinosi, lankydavo 2-3 kartus į savaitę (iš pradžių Panevėžyje, o vėliau Santariškėse). Patvirtino, kad Ž. Ž. palaidojo jo motina, panaudodama tam savas lėšas (apie 5000 Lt). Teismas kritiškai turėtų vertinti ieškovės sūnaus liudytojo E. L., ieškovės kolegės R. K., S. M. parodymus.
  6. Visiškai nepagrįstai teismas pripažino ieškovę įgijus reikalavimo teisę į 1/2 dalį nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pagerinimo išlaidų atlyginimą bei priteisė iš atsakovo E. Ž. ieškovės naudai 10067,19 Eur (34760,00 Lt) piniginę kompensaciją. Teismas šią kompensaciją paskaičiavo pagal visos sodybos su žemės sklypu, esančios ( - ), rinkos vertę –79000 litų, kuri nustatyta turto vertintojo J. A. vertinimo ataskaitoje.
  7. Visų pirma, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ginčo dalyku esantis objektas – statiniai ir žemės sklypas, ( - ), į kuriuos pretenduoja ieškovė, yra išimtinai asmeninė Ž. Ž. nuosavybė, bei neteisingai nustatė šio turtą vertę. Byloje pateikta 2007-12-18 dovanojimo sutartis patvirtina, kad velionio mama V. Ž. padovanojo Ž. Ž. 0,7300 ha žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais ( - ). (l t., b.1. 71–72). Ta aplinkybė, kad dovanojimo sutartyje mama su sūnumi šį turtą vertino šalių susitarimu 9649 litais, visiškai nereiškia, kad tokia turto vidutinė vertė buvo tuomet. Kita vertus, tai jokiu būdu nereiškia, kad šio turto vertė nepakito per 7 metus. Nors byloje nebuvo duomenų apie žemės sklypo vertę 2014 m., kuri yra apie 7000 eurų, tačiau teismas sugebėjo asmeninės nuosavybės teise priklausiusio Ž. Ž. žemės sklypo vertę taip pat priteisti ieškovei.
  8. Pateiktas 2014-08-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 2011-09-21 po kadastrinių matavimų atlikimo, gyvenamojo namo plotas ir kitų statinių plotas liko tas pats, išskyrus pažymėta, jog 201 0m. buvo pastatyta pavėsinė, kanalizacijos šulinys. Šių statinių įregistravimo pagrindas – 2011-10-05 deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje statytoju registruotas tik Ž. Ž. (3 t., b.1. 109–112). Taigi deklaracijos turinys patvirtina nedidelių darbų apimtis ir jokių kitų darbų, dėl kurių būtų padidėjusi turto vertė nėra (4 t., b.1. 76). Teismo cituota kadastrinių matavimų byla (4 t., b.1. 109–135) jokiu būdu nepatvirtina, kad pastato plastikiniai langai, stogo danga ir grindų danga būtų pakeisti ieškovei bendraujant su Ž. Ž.. Kita vertus, vargu ar šių kelių darbų atlikimas sodybos vertę pakėlė 70 000 litų. Jeigu ieškovė pirko langus, grindų dangą ar stogo dangą, tai galėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau šių dokumentų nėra.
  9. Teismas akivaizdžiai neteisingai įvertino ieškovės pateikto UAB „Skena“ atskaitą, kuri neva patvirtina, jog atliktų sodyboje pagerinimo darbų vertė yra 84075,36 litai (4 t., b. l. 78–106). Teismas visiškai nevertino fakto, kad šioje ataskaitoje statybos vertintojas skaičiavimus atliko pagal A. L. prašymą ir jos pateiktus duomenis bei paaiškinimus, ką patvirtina ataskaitoje esantis ieškovės prašymas (4 t., b. l. 80). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytais laikotarpiais būtų atliekami konkretūs darbai, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Ž. Ž. ar ieškovė mokėjo Sodros, pelno mokesčius, statybvietės išlaidas, įrengimo išlaidas, PVM mokesčius ir t.t., kas nurodyta akte. Jeigu ieškovei neužteko pinigų pragyvenimui, iš kur ji galėjo gauti 84000 litų.
  10. Teismas visiškai netyrė byloje surinktų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina aplinkybę, kad ieškovė neturėjo jokių asmeninių lėšų ir jokiu būdu negalėjo prisidėti prie Ž. Ž. asmeninio turto pagerinimo. Teismas matydamas surinktus įrodymus, iš kurių akivaizdi ieškovės sunki turtinė padėtis, nurodė, jog vadovaujasi pačios ieškovės sudaryta pajamų – išlaidų lentele (5 t., b. 1. 3), kurioje 2007-2013 m. ji nurodo turėjusi 106 565 litų pajamų. Tačiau teismas galiausiai konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, už kokias tiksliai lėšas buvo atlikti ginčo turto pagerinimo darbai. Toks teismo nenuoseklumas yra sunkiai paaiškinamas ir paneigiamas įrodymų visuma.
  11. Ieškovės vidutinės gaunamos pajamos buvo apie 1500-1600 litų per mėnesį bei vaikui teikiamas 400 litų išlaikymas, kurios buvo vos pakankamos pragyventi jai pačiai, išlaikyti sūnų, mokėti apie 600 litų būsto išlaikymo išlaidų, grąžinti paskolai. Jokių kitų pajamų ieškovė neturėjo. Iš gaunamo darbo užmokesčio bei gaunamo sūnaus išlaikymo iš vyro, ieškovė turėjo išlaikyti save, savo paauglį sūnų, savo nekilnojamąjį turtą, mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus, bei gražinti kreditus. Ir tai patvirtina eilė byloje esančių rašytinių įrodymų.
  12. Teismas nevertino oficialių rašytinių įrodymų– sutarčių, banko išrašų, bet ypatingą reikšmę suteikė ieškovės sudarytai suvestinei, kurią paneigia byloje esantys dokumentai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad iki ieškovės pažinties su Ž. Ž., jis turėjo daug nekilnojamojo turto, vertėsi nekilnojamojo turto, automobilių prekyba, vertėsi laminato prekyba, užsiėmė turto nuoma, turėjo ne vieną parduotuvę. Byloje yra eilė įrodymų, jog Ž. Ž. kilnojamuosius daiktus pirko išimtinai iš savo lėšų.
  13. Ieškovė su pirminiu ieškiniu pateikė neva visus turimus rašytinius įrodymus, susijusius su Ž. Ž. asmeninio turto pagerinimu. Vėliau keistomis aplinkybėmis su patikslintu ieškiniu buvo pateikti UAB „Kurklių karjeras“ 2012-03-05 kasos pajamų orderiai ir sąskaitos (b. 1. 112–116) 6391,22 litų bei 759,88 litų sumoms už tvenkinio kasimą ir pakrovėjo paslaugą, kuriose nurodoma, kad pirkėjas yra Ž. Ž., tačiau neva dokumentus pasirašo ir pinigus sumoka A. L.. Visų pirma, šie dokumentai niekaip neįrodo, kad perkamos paslaugos ar darbai buvo atlikti Ž. Ž. priklausančioje sodyboje. Antra vertus, labai tikėtina, kad šie dokumentai yra perrašyti užvedus šią bylą. Apeliantės įsitikinimu, šios sąskaitos yra perrašytos 2014 m. susitarus su UAB „Kurklių karjeru“ vadovu, leidžiant pasirašyti A. L.. Šią aplinkybę patvirtino atsakovo atstovė, kuri buvo nuvykusi į bendrovę, apžiūrėjo dokumentus ir matė aiškų dokumentų skirtumą. Tačiau teismas atsisakė išreikalauti iš Kurklių karjero 2011-2012 m. kasos pajamų orderius, iš kurių būtų galima matyti akivaizdžius ginčo orderio pakeitimas. Todėl apeliacinės instancijos teismo prašo šiuos dokumentus išreikalauti. Paskutiniame teismo posėdyje buvo pateikti 2012 m. UAB „Kurklių karjero“ kasos knygos išrašai, kurių buvo neįmanoma pakeisti, ir kuriuose pirkėjas nurodytas Ž. Ž., bei nurodoma, kad pinigai buvo gaunami iš Ž. Ž., bet ne iš A. L..
  14. Teismas nepasisakė dėl A. U. raštelio teisėtumo ir jo įrodomosios reikšmės (l t., b. l. 17). Ieškovė ieškinį įrodinėjo minėtu rašteliu, kuriame A. U., dirbantis pagal verslo liudijimą, nurodė, kad neva jam už darbus buvo sumokėta 9400 litų A. L.. Verslo liudijimus įsigiję gyventojai prekių pardavimui (pirkimui) bei paslaugų teikimui privalo naudoti kvitus, skelbiamus VMI prie FM interneto svetainėje arba pagamintus spaustuviniu būdu. Šios taisyklės neginčytinai turėjo būti žinomos ieškovei, dirbančiai mokesčių inspekcijoje. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad ieškovės neva pirktos prekės buvo gabenamos adresu Statybininku 8-38, Anykščiai.
  15. Teismas visiškai nepagrįstai priteisė ieškovei 1/2 dalį visų Ž. Ž. asmeninių kilnojamų daiktų vertės. Visas kilnojamas turtas buvo įgytas išimtinai Ž. Ž. pagal pirkimo pardavimo sutartis, todėl ieškovė privalėjo ginčyti tokias pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau teismas nepaisė nei pirkimo–pardavimo sutarčių nei kitų įrodymų, paneigiančių teismo išvadas. Teismas nukrypo nuo LAT praktikos šiuo klausimu. Teismas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nepriteisė šios transporto priemonės ieškovei, tačiau priteisė pusę transporto priemonės vertės. Negana to, priteisdamas kompensaciją dar ir panaikino paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl 1/2 transporto priemonės, kas reiškia, kad priteisė ir kompensaciją, ir transporto priemonę. Teismas visiškai nevertino fakto, kad transporto priemonė BMW X5 yra įgyta išimtinai Ž. Ž. pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Pateikta transporto priemonės 20l0-03-28 pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina faktą, kad šią transporto priemonę įsigijo tik Ž. Ž. už 25000 litų sumą (3 t., b.1. 41). Sutartis nėra nuginčyta ir ji yra galiojanti. Teismas visiškai nepasisakė dėl fakto, kad ieškovė ėmė paskolas iš banko transporto priemonės įsigijimui savo vardu, ką patvirtina 2010-07-22 vartojimo kredito sutartis su SEB banku, iš kurio gavo 2467,92 eurų paskolą asmeniniam automobiliui pirkti ir šią priemonę įsigijo (5 t., b.1. 152-155, 157).
  16. Nors teismas sprendime nurodė, kad susipažinęs su ieškovės pateiktais įrodymais apie ginčo kilnojamųjų daiktų įsigijimą ir valdymą, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė šių daiktų įsigijimą bendrų poreikių su mirusiuoju tenkinimui, todėl jai pripažintina nuosavybės teisė į 1/2 kilnojamųjų daiktų dalį, įgytų gyvenant kartu Ž. Ž. laikotarpiu nuo 2007 iki 2013 metų, tačiau nelabai aišku, iš kokių įrodymų teismas nusprendė, kokiu būdu prie šių daiktų įsigijimo prisidėjo ieškovė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji bent kokiu nors būdu būtų prisėdėjusi prie kilnojamųjų daiktų įgijimo.
  17. Visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta teismo sprendimo dalis dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Iš teismo sprendimo neaišku nei kodėl, nei kokiu teisiniu pagrindu yra panaikintas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas nevertino, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas Anykščių rajono apylinkės teismui įpareigojus notarę paveldėjimo teisės liudijimą išduoti, nesant jokių kliūčių jo neišdavimui. Paveldėjimo teisės liudijimas yra sandoris ir jo nuginčijimui būtina nurodyti sandorio negaliojimo pagrindą.
  18. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė priešieškinį, kuriuo apeliantė prašė priteisti iš atsakovės A. L. ieškovo E. Ž. naudai 12 326,5 Lt turtinės žalos atlyginimui. Teismas šioje dalyje netinkamai vertino įrodymus, netinkamai aiškino žalos institutą reglamentuojančias teisės normas ir perrašė ieškovės atstovės kalbą. Priešieškinis turėtų būti tenkintas dėl jame nurodytų motyvų ir faktinių aplinkybių. Faktą, kad Ž. Ž. gyvam esant transporto priemonė buvo tinkama, patvirtina šie įrodymai: Techninės apžiūros duomenų paieškos rezultatai, antstolio M. P. 2015-02-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0022/14/0144, liudytojas R. V.. Kadangi ieškovė piktybiškai negrąžino transporto priemonės nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2014-07-18, transporto priemonė buvo iki to laiko tvarkinga, ieškovės kaltė yra preziumuojama, todėl priešieškinis turi būti patenkintas.
  19. Kauno apylinkės teismo 2015-06-19 papildomas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas iš esmės pažeidžiant LR CPK įtvirtintas procesines teisės normas, reglamentuojančias šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo tvarką, bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. Tokį teismo papildomą sprendimą galima paaiškinti tik šališkumu ir suinteresuotumu ieškovės pusėje.

24Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. L. prašo apeliacinius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą ir 2015 m. birželio 19 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

25Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kad:

  1. Apeliantas ginčija, kad teismas priteisė 47381,5 Lt, kai tuo tarpu viso paveldėto turto vertė yra tik 737902,95 Lt, kas prilygsta beveik antstolio apyraše aprašytai viso palikėjo turto masei. Toks apelianto motyvas nepagrįstas. Pats apeliantas pateikė individualius turto vertinimus, kuriais pagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir kas laikytina labiau atspindintys tikrąją turto vertę, nei tą, kurią apyraše nurodė antstolis ar notaras, nes nei išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, nei išduodant antstolio apyrašą, nebuvo atliktas individualus turto vertinimas. Teismas, įvertindamas rinkos kainas pagrįstai rėmėsi individualiais vertinimais.
  2. Apeliantas nepagrįstai motyvuoja, kad ieškovė, tariamai negalėjusi nurodyti žodinio susitarimo dėl jungtinės veiklos sąlygų. Ieškovė nuosekliai visos bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad pradėjus gyventi su velioniu Ž. Ž., jie pradėjo gyventi kaip šeima, vedė bendrą ūkį, bendrai rekonstravo sodybą, bendrai pirkdavo maisto produktus ir t.t. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad liudytojai nepatvirtino ieškovės ir Ž. Ž. bendro gyvenimo kartu. Byloje bendrą gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą įrodė tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai, tiek ir nuotraukos.
  3. Bendrą gyvenimą kartu, sodybos puoselėjimą ( - ), patvirtino G. B. (6 t., b.l. 174), Vytautas A. K. (6 t., b.l. 169), I. S. (6 t., b.l. 176) B. S. (6 t., b.l. 170). S. I. ir S. B. parodymai vertintini kaip labiau patikimi ir paneigiantys N. V. paliudijimą (6 t., b.l. 83), nes šios liudytojos gyveno tame pačiame name, toje pačioje laiptinėje kaip ir ieškovės butas, todėl objektyviai turėjo galimybę daugiau pamatyti, stebėti įvykius labiau, nei kitoje laiptinėje gyvenantis asmuo. E. L. taip pat patvirtino motinos ir Ž. Ž. bendro gyvenimo faktą nuo 2007 metų.
  4. Kad ieškovės gyvenimas su velioniu Ž. Ž. buvo kaip sugyventinių ir šeimos, vedančių bendrą ūkį, įrodo ieškovės pinigais apmokėti tvenkinio kasimo darbai, medienos pirkimas rekonstrukcijoms, prisidėjimas prie sodybos rekonstrukcijos tiek pinigais, tiek ir darbu, tiek savo santykių išviešinimas šventėse, tiek gimtadienių šventimas kartu su Ž. Ž. sūnumi, važiavimas kartu į ekskursijas (tą paliudija nuotraukos), tiek ir automobilio remontas, atliktas A. L., tiek ir A. L. mokėjimas už Ž. Ž., jo buvimo ligoninėse metu, jo išlaikymo nepilnamečiui sūnui lėšas, mokėjimas Sodros mokesčių, apmokėjimas už sodybos apsaugą (1 t., b.l. 15-28). K. Ž. Ž. negalėjo pats savarankiškai atlikti šių įmokų, nes sunkiai sirgo, patvirtino visi byloje liudiję liudytojai. Apelianto pateiktas straipsnis iš laikraščio, negali būti vertinamas kaip įrodymas, paneigiantis ieškovės pateiktus įrodymus dėl bendro ūkio vedimo, ar paneigiantis teismo sprendimo teisėtumą, nes velionio pasakojimas korespondentei nebuvo teiktas teisme, davus priesaiką, straipsniai yra ruošiami pasakojimo pagrindu, tačiau ne stenografuojant pašnekovo pasakojimą. Be to, straipsnyje nėra konstatuojama, kad Ž. Ž. viską atliko vienas. Priešingai, velionis pasakodamas, kas buvo nuveikta sodyboje, vartoja ne vienaskaitą, o daugiskaitą.
  5. Ieškovės bute gyveno ieškovės sūnus, nors ir tuo metu dar nepilnametis, tačiau galintis savarankiškai gyventi. Faktas, kad ieškovės vardu yra registruotas butas, sodas, kuriame faktiškai gyveno E. L., nes ten buvo internetas, reikalingas mokslui, mokymosi metu šiuo butu naudotis E. L. buvo patogiau, ir kad už butą reikėjo mokėti komunalinius mokesčius, nereiškia, kad ieškovė nevedė bendro ūkio su velioniu Ž. Ž.. Ieškovė turėjo pasirūpinti ir pasirūpino nepilnamečio vaiko buitimi, ir tas yra pateisinama.
  6. Atliktų darbų mastas reiškia, kad Ž. Ž. asmeninis turtas gyvenant bendrai su ieškove buvo rekonstruotas ir kapitaliai remontuotas. Taip pat ir žemės sklypo vertė išaugo dėl jame iškasto tvenkinio. Taigi, rekonstrukcijos ir kapitalinių remontų, atliktų gyvenant bendrai su ieškove, dėl ko Ž. Ž. asmenis turtas iš esmės pasikeitė, todėl laikytina, kad visą turto rinkos vertę, rekonstrukcijos ir kapitalinių remontų pasekmėje, sukūrė bendrosios jungtinės veiklos dalyviai, kuriems abiem priklauso po 1/2 įdėto darbo pasekmių - t.y. po 1/2 atrestauruoto ir kapitaliai suremontuoto turto vertės. Taigi, abiem jungtinės veiklos sutarties dalyviams priklausytų po 1/2 pagerinto turto, kas išeitų po 39500 Lt (79000 Lt/2) Tik teismas, priteisdamas kompensaciją iš apelianto, įvertino gauto dovanų turto rinkos vertę dovanojimo metu ir ją išminusavo.
  7. Ieškovės piniginių lėšų turėjimą įrodo ieškovės pateikta pajamų - išlaidų lentelė (5 t., b.l. 3), pagrįsta pridedamais įrodymais (5 t. b.l. 4-160). Ieškovės pateikta lentelė yra visiškai pagrįsta įrodymais, lentelėje nurodytų aplinkybių apeliantai nenuginčijo. Ieškovės pateikta lentele abejoti pagrindo nėra, nes ieškovė sąžiningai nurodė visas gautas pajamas, nurodė visas išlaidas, įskaičiavusi tiek paskolos mokėjimą, tiek ir vartojimo išlaidas. Ieškovė per laikotarpį nuo 2007- 2013 metus turėjo laisvų 106565 Lt. Piniginių dovanų dovanojimą ieškovei patvirtino liudytoja D. L., G. B. (6 t., b.l. 174) Net jei laikyti, kad ieškovė nurodytų piniginių dovanų negavo (kaip tą bandė teigti apeliantas), ieškovės per šį laikotarpį laisvos lėšos sudarė 72565 Lt (106565 Lt - 34000 Lt). Taigi, ieškovė turėjo dalį jai tenkančių piniginių lėšų, reikalingų sodybai pagerinti, tiek ir kilnojamiems daiktams įsigyti. Apeliantas, bandydamas įrodyti, kad ieškovė tariamai neturinti pinigų sumokėti net už komunalines paslaugas (apeliantas turi omeny mokėjimus už šilumą UAB „Anykščių šiluma“). Tačiau šiuos teiginius paneigia UAB „Anykščių šiluma“ pateikta pažyma 2014-06-13 Nr. SD-386 (5 t., b.l. 161), kurioje nurodyta, kad likviduojami tik seni įsiskolinimai, naujų skolų nėra. Apelianto nurodyti ieškovės įsipareigojimai kreditoriams nepaneigia turėjus lėšų. Ieškovės kreditoriai ieškovės teikiamoje lentelėje buvo išvardinti ir įvertinti.
  8. Ž. Ž. perkant - parduodant nekilnojamąjį turtą laikotarpiu 2005-04-01 iki 2011-12-19 viso buvo sudaryti 15 sandorių, kurių metu turtui įsigyti išleista 140.821,91 Lt, tuo tarpu turto pardavimo pajamos sudarė 117.000,00 Lt, taigi, perkant - parduodant nekilnojamąjį turtą Ž. Ž. turėjo apie 23822 Lt nuostolio. Visi skaičiavimai yra pagrįsti ieškovės pateikta velionio Ž. Ž. darytų nekilnojamojo turto sandorių suvestine, kuri yra pagrįsta pirkimo-pardavimo sutartimis. Iš ieškovės pateiktos Ž. Ž. nekilnojamojo turto pirkimo/pardavimo suvestinės (4.t., b. l. 136 - 137, priedai - b.l. 140-180) matyti, kad velionis pajamų už pirktą/parduotą nekilnojamąjį turtą neturėjo, turėjo 23821,91 Lt (117000 pardavimo pajamos - 140821,91 Lt įsigijimo išlaidos) nuostolį.
  9. Antra, iš apelianto pateiktų transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad Ž. Ž. laikotarpiu nuo 2010-02-27 iki 2012-11-02 sudarė 11 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandorių, kurių metu gavo 38000 Lt pardavimo pajamų, transporto priemonių pirkimui išleido 57000 Lt, viso Ž. Ž. turėjo 19000 Lt nuostolio. Kad verslas Ž. Ž. nesisekė, paliudijo S. M..

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos.

28CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau

29Apeliaciniame skunde atsakovas E. Ž., atstovaujamas įstatyminės atstovės A. V., prašė iš UAB „Kurklių karjeras“ išreikalauti visus 2012 m. kasos pajamų orderių originalus., nes, apelianto atstovės manymu, byloje esančios šių dokumentų kopijos yra suklastotos, t. y. perrašyti kasos pajamų orderiai jau bylą nagrinėjant teisme. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi siekiant pašalinti prieštaravimus tarp šalių paaiškinimų, bei išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, sprendė, kad tikslinga apelianto prašymą patenkinti ir iš UAB „Kurklių karjeras“, esančios ( - ), išreikalauti ne visus 2012 m. kasos pajamų orderių originalus apžiūrai, o tik tuos, kurie susiję su nagrinėjama byla: 2012-03-05 kasos pajamų orderio Nr. KAR0030 ir 2012-07-05 kasos pajamų orderio Nr. KAR00382, kurie išrašyti pirkėjui Ž. Ž..

30Teismui 2015 m. gruodžio 11 d. buvo pateikti 2012-03-05 kasos pajamų orderio Nr. KAR0030 ir 2012-07-05 kasos pajamų orderio Nr. KAR00382 originalai, kurie teisėjų kolegijos apžiūrėti, ir nustatyta, jog pateikti originalai sutampa su byloje esančiomis šių dokumentų kopijoms (2 t., b. l. 12, 14). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pateikti įrodymai nėra nauji įrodymai, nes tokie patys dokumentai šalims buvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir teismas juos vertino kartu su kitais įrodymais, todėl pateiktų dokumentų kopijos prijungtinos prie bylos ir vertintinos kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

31Ieškovė 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį turimą, kurių pateikimo būtinumas, ieškovės vertinimu, iškilo vėliau ir kuris įrodo, jog dėl to paties apeliantės prašymo dėl kasos pajamų orderių suklastojimo buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir jis nutrauktas.

32Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį ir prašo šį įrodymą prijungti prie bylos. Ieškovė šia nutartimi įrodinėja apeliantės pareikšto priešieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos iš ieškovės priteisimą už automobilio BMW X5 iškomplektavimą, dėl ko sumažėjo automobilio vertė, nepagrįstumą. Prieš tai minėta nutartimi teismas paliko galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendį, kuriuo A. L. buvo išteisinta, nepadarius nusikalstamos veikos, o E. Ž. įstatyminės atstovės civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas (7 t., b. l. 146–150).

33Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės pateikti dokumentai bylos šalims yra žinomi, todėl jie prijungtini prie bylos, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

34Kasacinio teismo praktika aiškinant šią proceso teisės normą yra nuosekliai išplėtota. Aiškindamas ir taikydamas ją, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“ bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs byloje naujus rašytinius įrodymus, nemato būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 183 straipsnyje nustatytos įrodymų tyrimo tvarka bei principai nebus pažeisti, nes šie įrodymai nėra nauji rašytiniai įrodymai, jie šalims buvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimti naujai įrodymai CPK 314 straipsnio nuostatų nepažeidžia.

35Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

36Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad su Ž. Ž., kuris mirė 2013 m. spalio 31 d., nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio neįregistravus santuokos gyveno kartu mirusiajam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, jį iš esmės pagerino bendromis lėšomis ir savo darbu už 143.033,00 Lt, todėl ieškovei turi būti priteista ½ dalis natūra arba piniginė kompensacija 71.516,50 Lt iš atsakovo E. Ž., kuris po savo tėvo mirties priėmė palikimą. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad tarp ieškovės A. L. ir Ž. Ž. buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Skundžiamu sprendimu teismas darė išvadą, jog ieškovės ir Ž. Ž. santykiai nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki Ž. Ž. mirties (2013-10-31), buvo artimi šeimyniniams, t. y. jie buvo sugyventiniai, kadangi kartu rūpinosi bendra buitimi, poilsiu bei laisvalaikiu, turto įsigijimu, jo priežiūra ir išlaikymu, aplinkiniams demonstravo artimą emocinį ryšį ir leido suprasti juos esant pora, ieškovė atsakovu ištikus nelaimei rūpinosi, viena rūpinosi ir jo turtu. Apeliaciniu skundu atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad tarp mirusiojo Ž. Ž. ir ieškovės buvo tik draugystė, tačiau bendros jungtinės veiklos, siekiant sukurti dalinę nuosavybę, tarp jų nebuvo.

37Taigi, nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendros jungtinės veiklos sutarties, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, buvimo ar nebuvimo.

38Dėl jungtinės veiklos teisinių santykių nustatymo.

39Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Ginčo atveju nuosavybės sukūrimo specifika – ne santuokos metu įgytas turtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. L. L. , bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

40Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmiausiai svarbu nustatyti, ar tarp ieškovės ir Ž. Ž. buvo susiklostę santykiai, artimi šeiminiams, ar jie siekė tikslo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, ir išsamiai išanalizuoti tiek buvusią mirusiojo Ž. Ž., tiek ieškovės A. L. turtinę padėtį, nustatyti turėtų lėšų dydį vykdant ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo darbus. Apeliantas savo skunde teigia, kad ieškovė su Ž. Ž. gyveno tik epizodiškai, ieškovė gyveno savo bute, o su mirusiuoju leido tik laisvalaikį, pramogavo, todėl tarp jų nebuvo susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę.

41Ieškovė savo gyvenimą kartu su Ž. Ž. įrodinėja nuotraukomis, liudytojų parodymais. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014 ir kt. )

42Nagrinėjamoje byloje šalys teikė skirtingus paaiškinimus apie bylai turinčias reikšmės faktines aplinkybe, tačiau nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatyti tikrosios mirusiojo Ž. Ž. valios kitaip, nei remiantis rašytiniais dokumentais ir liudytojų parodymais, galimybių nėra.

43Ieškovė savo ieškinį grindžia argumentais, kad ji nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio neįregistravę santuokos gyveno kartu Ž. Ž., jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame ( - ). Ieškovės teigimu, jie buvo susitarę sodybą tiek asmeninėmis, tiek bendromis lėšomis prižiūrėti, remontuoti. Šis turtas iš esmės buvo pagerintas kartu gyvenant nesusituokus, o tai, ieškovės vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

44Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Anykščių rajono savivaldybės I-ojo notarų biuro notarė 2013 m. lapkričio 7 d. išdavė liudijimą, kuriame nurodė, kad Ž. Ž., mirusio ( - ), įpėdinis yra jo sūnus E. Ž. (1 t., b. l. 60). Antstolė N. J. 2013 m. gruodžio 18 d. sudarė palikėjo Ž. Ž. turto apyrašą, kuriame aprašė visą mirusiojo turtą ir nustatė, kad visa Ž. Ž. aprašyto turto vertė yra 73.790,95 Lt (1 t., b.1.62–66 ). Antstolė N. J. 2014-04-11 papildė apyrašą kilnojamais daiktais (1 t., b. 1. 163–164). Atsakovui E. Ž. 2014-05-21 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, pagal kurį E. Ž. paveldėjo visą asmeninės nuosavybės teise priklausantį Ž. Ž. turtą (1 t. b. l. 141–162), tame tarpe ir į ieškovės pretenduojamą ½ dalį paveldėto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pagerinimo išlaidas.

45Ieškovė nurodė, kad jai gyvenant kartu su mirusiuoju Ž. Ž. nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki jo mirties sodyboje, ( - ), bendru darbu ir bendromis lėšomis buvo atlikti šio turto pagerinimo darbai iš viso už 73.843,00 Lt (2 t., b. l. 11), vėliau patikslintu ieškiniu ieškovė šią sumą sumažino iki 45.613,18 Lt (6 t., b. l. 105–111).

46Nustatyta, kad ginčo nekilnojamąjį turtą, kurį sudarė žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), bendro ploto 0,73 ha, gyvenamasis namas 1A1m, unikalus Nr. ( - ), bendro ploto 65,40 kv. m., ūkinis pastatas 2I1ž, unikalus Nr. ( - ), pirtis 3I1m, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas 4I1ž, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsys 5I0b, unikalaus Nr. ( - ), tvartas 6I1m, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas 7I1m, unikalus Nr. ( - ), daržinė 8I1ž, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas 9I1ž, unikalus Nr. ( - ), kiti statiniai, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), V. Ž. 2007 m. gruodžio 18 d. padovanojo savo sūnui Ž. Ž. asmeninės nuosavybės teise (1 t., b. l. 71–72). Kaip jau buvo minėta prieš tai, ieškovė įrodinėja, jog savo asmeninėmis ir bendromis su Ž. Ž. lėšomis ženkliai pagerino šios sodybos būklę, dėl ko turi būti pripažinta, jog tarp jų buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl jai priklauso ½ dalis šio nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų.

47Ieškovė teigė, kad ji faktiškai gyveno su Ž. Ž. ginčo sodyboje, o bute Anykščiuose jos sūnus E. L. gyveno vienas. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo savo pačios paaiškinimais, nuotraukomis liudytojų parodymais, kurie visi nurodė, jog ieškovė gyveno su Ž. Ž. jo sodyboje, kartu rūpinosi aplinka, tvarkydavosi, ieškovė savo bute ( - ), lankydavosi retai, pastoviai jame negyveno. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai Vytautas A. K., B. S., V. S., D. P., I. S., G. B. (6 t., b. l. 169–174) nebuvo tiesiogiai apklausti teisme, o savo parodymus davė notaro akivaizdoje. Rašytinius šių liudytojų parodymus ieškovei pateikė teismui, tačiau nenurodė jokių esminių aplinkybių, dėl ko jie negali duoti paaiškinimų teismo posėdyje.

48Pagal CPK 192 straipsnio 8 dalį tik išimtinais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui.

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015 nurodė, kad liudytojų apklausa turi vykti laikantis tvarkos, nustatytos CPK 192 straipsnyje. Pagrindinė liudytojų parodymų gavimo taisyklė – liudytojas apklausiamas teismo posėdyje, teisėjo ir posėdyje dalyvaujančių asmenų akivaizdoje. Tokiu būdu geriausiai užtikrinamas proceso betarpiškumo principas, įtvirtintas CPK 14 straipsnyje, sudaroma galimybė teismui bei dalyvaujantiems byloje asmenims užduoti liudytojui klausimus ir taip išsamiai nustatyti bylai reikšmingus faktinius duomenis. Tik išimtiniais atvejais, kai liudytojo negalima ar jį sudėtinga apklausti teismo posėdyje, teismas gali vertinti liudytojo raštu pateiktus įrodymus, duotus notaro akivaizdoje ir jo patvirtintus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Taigi galimybė remtis liudytojo rašytiniais parodymais yra labai ribota, taikytina tik išimtiniais atvejais, kai egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių liudytojas negali būti apklaustas teismo posėdyje, ir tik teismui nusprendus, kad tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, teikiančių pagrindą pripažinti prieš tai minėtų liudytojų rašytinius parodymus (6 t., b. l. 169–174) leistinais įrodymais, t. y. atitinkančiais įrodymų leistinumo kriterijus, CPK 192 straipsniuose, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių liudytojų parodymų nepasisako. Analogiškai dėl ankščiau išdėstytų argumentų teismas plačiau nepasisako ir dėl atsakovo atstovės teismui pateiktos liudytojos N. V. parodymų (6 t., b. l. 83).

50Iš teismui ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, jog dar esant sodybai nesuremontuotai, ieškovė kartu su Ž. Ž., savo sūnumi leisdavo laiką ginčo sodyboje. Iš nuotraukų matyti, kaip nuosekliai keitėsi sodybos vaizdas, aplinka tvarkoma, pastatai suremontuoti. Dėl to, kad ginčo sodyba iš esmės buvo pagerinta būtent laikotarpiu 2007 m. rudens, kai ji buvo padovanota Ž. Ž. ir išpuoselėta iki jo mirties, nagrinėjamoje byloje ginčo nėra. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad ieškovė kartu su Ž. Ž. sodyboje kartu su kitais asmenimis švęsdavo įvairias šventes, kartu pramogaudavo, leisdavo laisvalaikį (2 t., b. l. 25–48). Taip pat teismo posėdžių metu apklausti liudytojai E. L., R. K., S. M., A. B., D. L., R. Ž. patvirtino aplinkybes, jog ieškovė dar iki Ž. Ž. ištuokos su atsakovo motina, pažinojo Ž. Ž., o po ištuokos kai Ž. Ž. jo motina padovanojo sodybą, kartu ten apsigyveno, abu kartu ją tvarkė, prižiūrėjo, puoselėjo, ieškovės sūnus E. L. pastoviai šienaudavo sodyboje žolę, patvirtino aplinkybę, jog jo motina po sodybos suremontavimo planavo su Ž. Ž. susituokti, tačiau dėl patirtos traumos ir po to sekusios jo mirties, to padaryti nespėjo. Visi paminėti liudytojai patvirtino matę juos kartu dirbant, sakė, kad santykiai tarp jų buvo labai gražūs, jie tikrai vienas kitą mylėjo, jie buvo pavyzdys aplinkiniams. Be to, į bylą yra pateikta Kurklių seniūnijos seniūno 2013-11-13 pažyma, kurioje nurodyta, kad A. L. nuo 2008 metų gyveno su Ž. Ž. ( - ), (1 t, b. l. 14). Ši pažyma nėra paneigta kitais rašytiniais įrodymais, todėl teismui nėra pagrindo netikėti šioje pažymoje pateikta informacija (CPK 197 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad po Ž. Ž. patirtos traumos ir esant jam ligoninėje, ieškovė juo rūpinosi, pirko jam higienos priemones, maisto papildus, mokėjo už sodybos apsaugą, mokėjo už jį išlaikymą atsakovui (1 t., b. l. 15-28).

51Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – nuotraukas, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių rodymų visuma sudaro pagrindą teigti, jog ieškovės santykiai su mirusiuoju Ž. Ž. buvo ne epizodiniais, kaip savo skunde teigia apeliantas, bet rimti, artimi šeiminiams, vedančioms bendrą ūkį, tai reiškia, kad juos siejo tikslas kurti bendrą nuosavybę, ją puoselėti, tokiu būdu sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

52Dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo.

53Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-684/2015; kt.)

54CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

55Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalis siejo bendras tikslas sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau nors nagrinėjamu atveju šalys ir nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų galima nustatyti aiškią jų valią dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise namų valdą, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai.

56Apeliacinės instancijos vertinimu, remiantis suformuota kasacinio teismo praktika analogiškose bylose, nagrinėjamoje byloje yra svarbu išsamiau išanalizuoti ieškovės ir mirusiojo Ž. Ž. turtinę padėtį, nustatyti abiejų turėtų lėšų dydį vykdant ginčo sodybos pagerinimo darbus, t. y. nustatyti kiekvieno iš jų įnašą į bendrą turtą. Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

57Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį sodybos pagerinimo darbų vertės. Visų statybos pagerinimo darbų vertes ieškovė nurodė jos pačios surašytoje ir teismui pateiktoje suvestinėje (1 t., b. l. 12–13). Šias aplinkybes ieškovė taip pat įrodinėja nuotraukomis, išlikusių mokėjimo dokumentų kopijomis.

58Taigi, ieškovės nurodymu, jai kartu su Ž. Ž. gyvenant ginčo sodyboje 2012 metais buvo iškastas 15 arų tvenkinys, kasimo darbus atliko UAB „Kurklių karjeras“, o už atliktus darbus sumokėjo ieškovė A. L.. Šias aplinkybes, ieškovės nurodymu, patvirtina 2012 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderis Nr. KAR0030 ir 2012 m. liepos 5 d. kasos pajamų orderis Nr. KAR00382, kuriuose nurodyta, jog pinigų sumos atitinkamai 6391,22 Lt (2 t., b. l. 12) ir 759,88 Lt (2 t., b. l. 14) yra paimtos iš ieškovės A. L.. Atsakovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, nurodė, jog šie dokumentai yra galimai suklastoti, nes jo atstovei nuvykus į UAB „Kurklių karjeras“ ir apžiūrėjus dokumentus matė aiškų dokumentų skirtumą (7 t., b. l. 103). Apeliacinės instancijos teismas iš UAB „Kurklių karjeras“ pareikalavo prieš tai minėtų kasos pajamų orderių originalus ir nustatė, kad šie dokumentai yra lygiai tokie patys, kaip ir esantys byloje ( 8 t., b. l. 56–57). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš šių dokumentų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent ieškovė iš savo asmeninių lėšų bendrovei sumokėjo už atliktus ginčo sodyboje tvenkinio kasimo darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad tuose pačiuose ginčijamuose kasos pajamų orderiuose paslaugų pirkėjas nurodytas Ž. Ž., 2012 m. kovo 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KAR00007873 ir 2012 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KAR00008602 išrašytos pirkėjui Ž. Ž. (2 t., b. l. 13, 15). Iš UAB „Kurklių karjeras“ kasos knygos išrašų nustatyta, kad pagal kasos pajamų orderį Nr. KAR0030 pinigų sumą 6391,22 Lt bendrovė gavo 2012 m. kovo 5 d. ir pagal kasos pajamų orderį Nr. KAR00382 pinigų sumą 759,88 Lt bendrovė gavo 2012 m. liepos 7 d. iš Ž. Ž. (7 t., b. l. 30–31). Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad nesutampa pinigų gavimo datos – ieškovė nurodė 759,88 Lt įnešusi bendrovei 2012 m. liepos 5 d., tačiau bendrovės žiniaraštyje nurodyta, kad ši pinigų suma gauta 2012 m. liepos 7 d., t. y. dviem dienom vėliau. Šie dokumentuose užfiksuoti neatitikimai kelia abejonių juose esančių duomenų teisingumu. Ta pati bendrovė Ž. Ž. buvo suteikusi paslaugų ir pagal kitus kasos pajamų orderius Nr. KAR0353 už 63,84 Lt ir 36,30 Lt (7 t., b. l. 32), tačiau ieškovė apie šias aplinkybes nieko nenurodė, galimai tokie duomenys ieškovei nėra žinomi. Ieškovė nurodo, jog dėl prieš tai minėtų kasos pajamų orderių Nr. KAR0030 ir Nr. KAR00382 suklastojimo apelianto atstovės pareiškimu buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimu nutrauktas, o tai įrodo, ieškovės manymu, jog šis klausimas dėl dokumentų suklastojimo jau yra išspręstas, tačiau apelianto atstovė sąmoningai tą faktą nutyli. Iš teismui pateikto Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų suklastojimo nutrauktas dėl to, kad Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Cheminių tyrimų skyrius neatlieka tyrimų, kurie leistų nustatyti dokumentų surašymo datą, nes nėra moksliškai pagrįstų metodikų. Kitų įrodymų apie dokumentų suklastojimo faktą nebuvo surinkta (8 t., b. l. 60–61). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieš tai minėtų kasos pajamų orderių suklastojimo faktas nebuvo nustatytas, nes tiesiog tokie tyrimai dėl dokumentų surašymo datos nustatymo neatliekami, o esant byloje prieštaringiems įrodymams dėl apmokėjimo už atliktus darbus kasant tvenkinį ginčo sodyboje, nesudaro pagrindo teigti, kad būtent ieškovė iš savo asmeninių lėšų sumokėjo UAB „Kurklių karjeras“ už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, pagerinant mirusiajam Ž. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančios sodybos būklę. Ieškovė įrodinėja, kad pagal kasos pajamų orderį Nr. KAR0030 pinigų sumą 6391,22 Lt bendrovei UAB „Kurklių karjeras“ 2012 m. kovo 5 d. ir pagal kasos pajamų orderį Nr. KAR00382 pinigų sumą 759,88 Lt bendrovei 2012 m. liepos 5 d. sumokėjo būtent ji iš savo asmeninių lėšų. Iš byloje esančių AB SEB banko išrašų už laikotarpį nuo 2007-08-31 iki 2013-10-30 (5 t., b. l. 4–132) nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2012-02-24 iki 2012-03-06 iš ieškovės sąskaitas nebuvo nuimta didelė pinigų suma, t. y. 6391,22 Lt, kurie buvo sumokėti UAB „Kurklių karjeras“ (5 t., b. l. 92–93). Laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2012-07-05 taip pat ieškovė grynais neišėmė iš savo sąskaitos 759,88 Lt ar didesnės sumos, kurie 2012 m. liepos 5 d. buvo sumokėti tai pačiai bendrovei (5 t., b. l. 99–100). Šios nustatytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą abejoti ieškovės argumentais. Taigi, atsižvelgus į visas prieš tai nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė aplinkybės, jog būtent ji iš savo asmeninių lėšų sumokėjo UAB „Kurklių karjeras“ už tvenkinio iškasimo darbus ginčo sodyboje, tuo prisidėdama prie šios sodybos pagerinimo.

59Apelianto atstovė savo apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė iš viso neturėjo laisvų pinigų, iš kurių galėjo prisidėti prie mirusiajam Ž. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančios sodybos pagerinimo darbų, nes ji gaudavo tik atlyginimą apie 1600 Lt bei alimentus iš buvusio sutuoktinio. Tuo tarpu buvęs atsakovo atstovės vyras santaupų turėjo pakankamai, kadangi jis vertėsi nekilnojamuoju turtu, automobilių pirkimu–pardavimu, todėl jo asmeninė sodyba buvo iš esmės pagerinta būtent iš mirusiojo asmeninių lėšų.

60Nagrinėjamoje byloje buvo minėta, kad ginčo dėl to, jog mirusiajam Ž. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – sodyba ( - ), laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 18 d. (kai buvo jam padovanota) iki Ž. Ž. mirties buvo pagerinta, nėra. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai įrodo pateiktos dvi nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, kuriuose fiksuoti ginčo turto kadastriniai matavimai atlikti 2001-06-20 ir 2011-09-21 (4 t., b. l. 107–118, 119–135); 2011-10-05 deklaracija apie statybos užbaigimą (4 t., b. l. 46–77). Šie duomenys patvirtina, kad iki 2011-09-21 buvo atlikti gyvenamojo namo ir jo priestatų pagerinimo darbai – šiferinis stogas pakeistas metalu, medinės grindų lentos laminuota plokšte, mediniai langai plastikiniais, vidaus apdaila pakeista tiek name tiek priestatuose, įvestas vietinis vandentiekis, kanalizacija, įrengta terasa. Ieškovė įrodinėjo, kad Ž. Ž. pinigų neturėjo, todėl sodyba buvo pagerinta didžiąja dalimi jos lėšomis bei sugyventinių darbu. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės teismui pateiktą pajamų – išlaidų lentelę (5 t., b. l. 3), kurioje nurodyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. turėjo iš viso 106.565 Lt santaupų; Ž. Ž. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo suvestinę (4.t., b. l. 136-137), iš kurios matyti, kad velionis pajamų už pirktą–parduotą nekilnojamąjį turtą neturėjo, o turėjo 23.821,91 Lt nuostolį, taip pat vertino ieškovės argumentus, kad pirkdamas–parduodamas automobilius mirusysis taip pat turėjo nuostolį.

61Pažymėtina, kad ieškovės teismui pateikta pajamų – išlaidų lentelė (5 t., b. l. 3), kurioje nurodyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. turėjo iš viso 106.565 Lt santaupų, negali būti vertinamas kaip turintis įrodomąją galią dokumentas, kadangi šioje suvestinėje pateiktų skaičių teisingumo ieškovė neįrodė. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visetą šioje byloje. Iš teismui pateiktos Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos apie ieškovės darbo užmokestį nustatyta, jog ieškovės vidutiniškai gaunamos pajamos per mėnesį 2013 m. IV ketvirtį sudarė apie 1600,00 Lt (1 t., b. l. 41). Atkreiptinas dėmesys, kad iš teismui pateiktos ieškovės AB SEB banko išrašų laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. spalio 30 d. nustatyta, jog šiuo laikotarpiu iš viso įplaukų į ieškovės sąskaitą buvo 172.444,34 Lt, o išlaidų – 172.435,69 Lt, periodo pabaigoje galutinis sąskaitos likutis – 13,64 Lt (5 t., b. l. 4). Duomenų apie galimas pajamas kitose sąskaitose ieškovė teismui nepateikė. Ieškovė savo pačios sudarytoje suvestinėje nurodo, kad per tą patį laikotarpį ji iš kitų asmenų gavo dovanų 34.000,00 Lt ir kitų pajamų – 42.468,36 Lt (5 t., b. l. 3), tačiau pažymėtina, kad ieškovė teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šių papildomų lėšų gavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės teismui pateiktose metinėse pajamų mokesčių deklaracijose už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2013 m. (2 t., b. l. 55–68) yra deklaruotas tik ieškovės per metaus gautas darbo užmokestis ir ligos pašalpos, tačiau šiose deklaracijose neatsispindi duomenys apie gautas dovanas (pagal ieškovės suvestinę dovanų per tą laikotarpį gavo 34,000,00 Lt), iš viso nėra duomenų apie gautas paskolas, nors bylos duomenys patvirtina, jog ieškovei buvo suteikta ne viena paskola, teismui nepateiktos ieškovės turto deklaracijos už tą patį laikotarpį. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo tikėti ieškovės suvestinėje pateiktais duomenimis, kad prieš tai nurodytu laikotarpiu ieškovė iš tiesų turėjo susitaupiusi 106.565 Lt, nes tokių įrodymų byloje nėra. Tai, kad ginčo laikotarpiu ieškovė neturėjo santaupų patvirtina pačios ieškovės pirminiame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad jos vienintelės pajamos yra tik gaunamas 1613,00 Lt darbo užmokestis, iš kurių ji išlaiko būstą, studentą sūnų, dengia paskolą kas mėnesį po 447 Lt, jokių kitų pajamų neturi, todėl ji teismo prašė iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo šio byloje (1 t., b. l. 5). Ieškovės argumentus apie jos neva gerą finansinę padėtį paneigia byloje esantis Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas, kuriuo iš A. L. UAB „Anykščių šiluma“ naudai yra priteistas 3266,04 Lt įsiskolinimas už suvartotą šilumos energiją ir 116,54 Lt delspinigių (3 t., b. l. 28–29). Taigi, byloje esantys įrodymai nepatvirtino ieškovės argumentų apie jos gerą finansinę padėtį, kad ginčo sodyba buvo iš esmės pagerinta būtent iš ieškovės santaupų. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės pajamos buvo tik jos gaunamas atlyginimas, iš kurio buvo dengiamos skolos, grąžinamos paskolos, išlaikomas jos asmeninis nekilnojamas turtas, mokama sūnui E. L. už jo studijas universitete.

62Ieškovės teismui pateikti įrodymai: A. N., vykdančio individualią veiklą, 2014-02-07 pakvitavimas, kuriame nurodyta, kad už atliktus automobilio BMW X5 remonto darbus 700,00 Lt sumokėjo A. L. (2 t., b. l. 16); A. U., dirbančio su verslo liudijimu, pakvitavimas, kad 2008 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais dirbo ginčo sodyboje, atliko gyvenamojo namo, pirties stogo dengimo darbus ir kitus darbus iš viso už 9400,00 Lt, ir su juo atsiskaitė A. L. (2 t., b. l. 17), apeliacinės instancijos teismo vertinimu negali būti vertinami kaip tinkami rašytiniai įrodymai CPK 197 straipsnio prasme. Nėra aišku, kada surašytas A. U., dirbančio su verslo liudijimu, pakvitavimas, kadangi jame nėra nurodyta pakvitavimo surašymo data. Be to, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad tokie dirbančių asmenų pagal verslo liudijimus surašyti pakvitavimai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1796 patvirtintos Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarkos, kuri galiojo A. U., dirbančio su verslo liudijimu, atliekamų darbų ginčo sodyboje laikotarpiu. Šios tvarkos 4 punkte nurodyta, kad gyventojai, įsigiję ne prekybos, o kitos veiklos verslo liudijimus, parduodami savos gamybos prekes arba suteikdami paslaugas, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus privalo išrašyti pirkėjams arba paslaugų gavėjams jų pageidavimu. Kaip matyti iš pakvitavimo turinio, A. U. darbus atliko ginčo sodyboje 2008 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais, bet tuo metu išrašyto kvito už atliktus darbus į bylą ieškovė nepateikė, nes galimai tokio kvito išrašyti darbus užsakęs asmuo nepageidavo. Analogiškai kritiškai vertintinas ir A. N. pakvitavimas, kuris surašytas jau po Ž. Ž. mirties, nors darbai atlikti 2012 m. lapkritį, tačiau teisės aktų reikalavimus atitinkančių kvitų ieškovė į bylą taip pat nepateikė. Be to, pagal ginčo laikotarpį galiojusį Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 379, kuriuo patvirtintos Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito formos bei šių kvitų pildymo taisyklės, kuriomis patvirtinta prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito FR0508 forma. Nagrinėjamoje byloje, jeigu paslaugų gavėjęs pageidavo gauti kvitą už suteiktas paslaugas, paslaugų teikėjas privalėjo išrašyti nustatytos formos kvitą, o ne šiaip laisva forma surašytą pakvitavimą. Taigi, šios nustatytos aplinkybės taip pat neįrodo, jog ieškovė iš savo asmeninių lėšų prisidėjo prie Ž. Ž. priklausančios sodybos pagerinimo.

63Tuo tarpu Ž. Ž. finansinė padėtis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo pakankamai gera. Tokią išvadą teismas daro iš byloje esančių rašytinių įrodymų. Apelianto įstatyminė atstovė teigė, kad jai tiek gyvenant su Ž. Ž. santuokoje, tiek po jos nutraukimo, jam verslas sekėsi gerai. Pažymėtina, kad mirties dieną Ž. Ž. turtą sudarė ne tik ginčo sodyba ( - ), bet ir kitas turtas: 0,5008 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ),, esantis ( - ); ½ dalis gyvenamojo namo su statiniais, esančiais ( - ),.; transporto priemonės ir kitas turtas. O dar prieš tai Ž. Ž. vardu buvo įsigyta visa eilė nekilnojamojo turto: žemės sklypas su statiniais, esančiais ( - ), kurį Ž. Ž. įsigijo 2007-12-13 ir pardavė 2011-03-18 (2 t., b. l. 128–132); žemės sklypas su statiniais, ( - ), kurį Ž. Ž. ir A. Ž. įsigijo 2006-02-07, Ž. Ž. pardavė 2007-09-14 (2 t., b. l. 135–137); žemės sklypas su statiniais ( - ), kuriuos Ž. Ž. įsigijo 2008-03-05 ir pardavė 2008-12-31 (2 t., b. l. 138–140); žemės sklypas su statiniais ( - ), kurį Ž. Ž. ir A. Ž. įsigijo 2005-08-10 ir abu pardavė 2005-09-30 (2 t., b. l. 155–160); butas, ( - ), kurį Ž. Ž. įsigijo 2008-06-03 ir pardavė 2011-12-19 (2 t., b. l. 171–172); butas, ( - ), kurį A. Ž. ir Ž. Ž. buvo įsigiję 2005-04-01 (2 t., b. l. 173–175); ir kt. turtas. Visus prieš tai paminėtus sandorius patvirtina byloje esančios nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartys. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, jog šis turtas įsigytas arba asmeninės Ž. Ž. nuosavybės teise, arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise su A. Ž., taip pat Ž. Ž. po santuokos nutraukimo pardavinėjo nekilnojamąjį turtą, nurodydamas, jog tai yra jo asmeninė nuosavybė (3 t., b. l. 3–9, 8–11, 14–16, 22–3, 25–26). Nors ieškovė teigia, kad Ž. Ž. nekilnojamojo turto sandorius sudarydavo nuostolingai ir tai įrodinėja pačios sudaryta ir teismui pateikta suvestine. Tačiau neatmestina, kad sutartyse nebuvo nurodoma tikroji daiktų pardavimo kaina. Priešingu atveju turto pardavimas už kainą, kuri neatitiko rinkos vertės, logiškai nepaaiškinamas. Kaip jau buvo minėta, be nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo verslo, Ž. Ž. užsiėmė ir transporto priemonių pirkimu–pardavimu. Tai patvirtina byloje esančios transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys (3 t., b. l. 32–42). Tai, kad Ž. Ž. pats apmokėdavo už įvairius savo sodybos pagerinimo darbus ir įvairių daiktų pirkimą patvirtina eilė byloje esančių rašytinių įrodymų: 2009-12-11 su UAB „Ekovandenys“ pasirašyta sutartis dėl buitinio vandens valymo sistemos ginčo sodyboje įrengimo, už kurią sumokėta 2590,00 Eur (3 t., b. l. 43–47); pirktos įvairios statybinės medžiagos, baldai, buities prietaisai (3 t., b. l. 49–52, 55–59, 63–83). Iš teismui pateiktų Ž. Ž. turto deklaracijų matyti, kad jis turėjo pakankamai turto ir versdamasis individualia veikla pastoviai gaudavo pajamas (6 t., b. l. 36–75). Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Ž. Ž. disponavo nemažomis pinigų sumomis: ne tik, pirko įvairias statybines medžiagas, bet ir pats apmokėdavo visas būsto išlaidymo išlaidas, pardavė tris keturračius (du iš jų pardavė už 5000,00 Lt, trečią – už 900,00 Lt). 2008-05-06 Ž. Ž. savo sąskaitą papildė 36.820,00 Lt, 2008-04-15 sąskaitą papildė 66.700,00 Lt, 2009-06-03 – 1983,00 Lt, 2012-08-13 – 13.000,00 Lt (3 t., b. l. 53–54, 62). 2008 m. liepos 18 d. Ž. Ž. už 5931,36 Lt įsigijo traktoriuką (3 t., b. l. 55). Ž. Ž. konvertuodavo nemažas sumas litų į eurus: 2008-05-22 iškeitė 56.900,00 Lt į eurus, 2008-04-15 iškeitė 66.700,00 Lt į eurus (3 t., b. l. 60–61). Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog mirusiojo Ž. Ž. finansinė padėtis buvo pakankamai gera, kad jis iš savo asmeninių lėšų galėtų atlikti savo sodybos pagerinimo darbus.

64Iš byloje esančio VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad ieškovės A. L. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su ant jo esančiu sodo namu, adresu ( - ),; garažas, esantis ( - ),; butas, esantis ( - ),, ir kuriame ieškovė yra registruota kartu su sūnumi E. L.. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė pati turėdama savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, ėmė vartojimo kreditus tikslu suremontuoti, sutvarkyti ne Ž. Ž. priklausančią ginčo sodybą, o savo pačios asmeninę nuosavybę. Tokią išvadą teismas daro iš byloje esančių įrodymų. Iš 2007 m. birželio 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. VART-2007-026-21 matyti, jog AB Šiaulių bankas ieškovei suteikė 10.000,00 Lt vartojimo kreditą sodo namelio remontui (5 t., b. l. 145–147), kurio grąžinimo terminas – 2014 m. birželio 8 d. Iš prieš tai minėtų į bylą pateiktų AB SEB banko išrašų matyti, kad dar iki bendravimo su Ž. Ž. pradžios 2005 m. ieškovė taip pat buvo sudariusi paskolos sutartį Nr. 015058050169-05, kadangi bankas sistemingai nuo ieškovės sąskaitos nurašinėdavo tam tikras pinigų sumas. Kokiu tikslu ir kokio dydžio buvo paimta ši paskola, teismui duomenų ieškovė nepateikė. Taip pat ieškovė 2010 m. liepos 22 d. su AB SEB banku sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 07A1018050319-85, pagal kurią bankas ieškovei suteikė 2.467,92 Eur dydžio paskolą automobilio pirkimui (5 t., b. l. 148–155. Kredito grąžinimo terminas – 2014 m. birželio 25 d. Iš banko išrašo matyti, kad 2012 m. liepos 22 d. ieškovei bankas pagal prieš tai minėtą paskolos sutartį pervedė 8500,01 Lt (5 t., b. l. 51), tačiau nustatyti, kam šie pinigai buvo panaudoti, asmeninėms reikmėms ar automobilio pirkimui, nėra galimybės, kadangi tuo laikotarpiu (2012 m. liepos– rugsėjo mėn.) ieškovės vardu naujų transporto priemonių nebuvo įregistruota (5 t., b. l. 156–160). Ieškovė įrodinėjo, kad gautus pagal paskolas pinigus ji investavo į Ž. Ž. sodybos pagerinimą ir šias aplinkybes įrodinėja medžiagų įsigijimo kvitais. Iš byloje esančių 2011 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 044 ir 2012 m. balandžio 11 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 2012/01 (2 t., b. l. 19–20) matyti, kad ieškovė už 15,536 m3 medienos UAB „Vismintė“ sumokėjo 9587,18 Lt, tačiau nustatyti, kur ši mediena buvo panaudota, nėra galimybės, nes, kaip jau buvo minėta prieš tai, ieškovė iš banko ėmė kreditą savo asmeninio sodo namelio remontui, be to prieš tai minėtuose dokumentuose nurodytas ieškovės gyvenamosios vietos adresas – ( - ),. Be to, pati ieškovė teismui pateiktose nuotraukose nurodo, kad namas ir pirtelė apkalti lentelėmis 2009 metais. Tai reiškia, kad ieškovės 2012 m. pirkta mediena ginčo sodyboje esančio namo ir pirtelės apkalimui 2009 metais negalėjo būti panaudota. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ir ieškovės teismui pateiktos UAB „Skena“ ataskaitos medžiagą, kurioje nurodyta, jog gyvenamas namas, pirtis, kalvė, kluonas apkalti lentomis 2008 metais (4 t., b. l. 83). Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje neįmanoma visiškai tiksliai nustatyti, kiek savo asmeninių lėšų kiekvienas iš partnerių investavo į ginčo sodybos pagerinimą, t. y. kokie ieškovės ir Ž. Ž. įnašai pinigais ar darbu yra į nekilnojamojo turto, esančio ( - ),., pagerinimą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo turto pagerinimo metu šalys gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, kuris pasireiškė ir lėšų bendrumu, todėl nėra pagrindo paneigti CK 6.971 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos, jog šalių įnašai į turto kūrimą yra lygūs.

65Nagrinėjamoje byloje yra pateikta atsakovo įstatyminės atstovės užsakymu atlikta J. A. įmonės „Vertina“ atlikta turto vertinimo ataskaita, kurios išvadoje nustatyta, kad nekilnojamojo turto, esančio ( - ),, rinkos vertė 2014-08-01 dienai buvo 79.000 Lt (4 t., b. l. 5). Ieškovė pateikė teismui tos pačios ginčo sodybos atliktų darbų pagerinimo vertės paskaičiavimus, kuriame nurodė, kad ginčo sodybos ūkio būdu atliktų statybinių pagerinimo darbų vertė yra 84.075,36 Lt (4 t., b. l. 81–82). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2007-12-18 perleidžiant turtą dovanojimo sutarties pagrindu vidutinė dovanojamo turto rinkos vertė VĮ Registrų centras duomenimis buvo 9649 Lt (žemės sklypas 1797 Lt ir gyvenamasis namas ir ūkio pastatai – 7852 Lt (2 t., b. l. 71). Pagal J. A. įmonės „Vertina“ atliktą turto vertinimą to paties turto rinkos vertė 2014-08-01 dienai buvo 79.000 Lt (4 t., b. l. 5), todėl teismas laikė, kad ginčo turtas pagerintas 88 proc. (79.000 - 9.649 = 69.351 Lt x 100/79.000 Lt). Taigi, pagerinus ginčo turto vertę 88 proc., ieškovė turi teisę į 44 proc. (88 proc. / 2) pagerinto turto vertės kompensaciją.

66Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis paskaičiavimas nėra visiškai teisingas. Kaip jau buvo minėta, ieškovė prašo priteisti jai 45.613,18 Lt sodybos pagerinimo išlaidų kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, jog vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Taigi, pirmosios instancijos teismas sodybos pagerinimo darbų procentinę išraišką paskaičiavo iš VĮ Registrų centras duomenų, paėmęs to paties nekilnojamojo turto rinkos vertę ir iš to paties nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaitos duomenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti jai ½ dalį atliktų sodybos pagerinimo darbų vertės, tuo pagrindu jos užsakymu UAB „Skena“ ir atliko būtent atliktų statybinių pagerinimo darbų vertės paskaičiavimus (4 t., b. l. 78–135). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Skena“ atliktame atliktų statybinių darbų vertės (sąnaudų) paskaičiavime nustatyta ūkio būdu atliktų statybinių pagerinimo darbų vertė (84075,36 Lt) neįrodo, kiek realiai pinigų buvo išleista ginčo turto pagerinimo darbams atlikti. Sutiktina su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, taip pat pažymėtina, kad nėra duomenų, ar atliekant sodybos pagerinimo darbus buvo patirtos soc. draudimo išlaidos, pridėtinės vertės išlaidos, ar buvo mokamas pelno mokestis, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Skena“ atlikti paskaičiavimai iš esmės pagrįstų ginčo sodybos pagerinimo sąnaudas, tačiau nevertinant visų vertintojo paskaičiuotų papildomų išlaidų. Iš byloje esančių UAB „Skena“ sudarytos lokalinės sąmatos 2008 metais grynoji pagerinimo darbų vertė yra 33.741,68 Lt (4 t, b. l. 86–87); pagal lokalinę sąmatą 2009 metais grynoji pagerinimo darbų vertė yra 3.819,77 Lt (4 t., b. l. 88); 2010 metais – 4.204,69 Lt (4 t., b. l. 89); 2011 metais – 3.278,96 Lt (4 t., b. l. 91); 2012 metais – 10.326,26 Lt (4 t., b. l. 92); 2013 metais – 10.979,71 Lt (4 t., b. l. 95). Iš viso laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. (iki Ž. Ž. mirties) pagal UAB „Skena“ duomenis grynoji ginčo sodybos pagerinimo darbų vertė turėtų būti apie 66.351,00 Lt, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina ½ dalis ginčo sodybos pagerinimo išlaidų, kas sudarytų 33.175,50 Lt.

67Dėl kilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrosios dalinės nuosavybės teise.

68Ieškovė teismo prašė pripažinti jai nuosavybės teises į ½ dalį kilnojamųjų daiktų, įgytų gyvenant kartu Ž. Ž. ir vedant bendrą ūkį: Ž. Ž. vardu registruotą priekabą, savos gamybos, 2009 m. valst. Nr. ( - ),; medines lauko sūpynes; dvigulę medinę miegamojo lovą; medinę spintą miegamajame; dvigulį čiužinį; sofą lovą svetainėje; uosinę spintą; televizorių „Samsung“; virtuvinį stalą su ratu; kavos aparatą; šviestuvą svetainėje; traktoriuką žolei pjauti P13592HRB; suolą uosinį; metalinį vorą ant namo sienos; trimerį; žarsteklius prie židinio; Ž. Ž. vardu registruotą automobilį BMW X5 3.0D, pirmos registracijos data 2004-01-22, v/n Nr. ( - ), dyzelinas, VIN kodas ( - ) vandens pašildymo boilerį; geriamojo vandens filtravimo sistemą (filtras pastatytas po virtuvine spintele); mikrobangų krosnelę; elektrinę mėsmalę; roletus II namo aukšte; roletus verandoje; roletus svetainėje; iš metalo iškaltą užrašą „Kalvė“; Iš ąžuolo išdrožtą užrašą „Pakalniai“ (prieš vartus); aukšto slėgio plovimo įrenginį „KARCHER“. Taip pat prašė atidalyti ½ dalį šių daiktų iš bendrosios dalinės nuosavybės perduodant šiuos kilnojamuosius daiktus nuosavybės teise valdyti atsakovui, o A. L. priteisti iš atsakovo 17.835 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovė nurodytų daiktų kainas įrodinėjo skelbimų portaluose panašių daiktų esančiomis kainomis (4 t., b. 1. 147–137, 6 t., b. l. 113–137).

69Ieškovė nurodo, kad gyvenant kartu 7 metus su Ž. Ž. jie kartu įsigijo eilę kilnojamųjų buities daiktų. Skundžiamu sprendimu teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir pripažino nuosavybės teises į ½ kilnojamųjų daiktų dalį, įgytų gyvenant kartu Ž. Ž. laikotarpiu nuo 2007 iki 2013 metų: Ž. Ž. vardu registruotą priekabą, savos gamybos, 2009 m. valst. Nr. ( - ), (paveldėjimo teisės liudijimas, I t., b.l. 161), dvigulę medinę miegamojo lovą, medinę spintą miegamajame, uosinę spintą (2014-04-11 turto apyrašas I t., b.l. 163, liudytojas V. B. patvirtino, kad 2011-2013 Ž. Ž. sodyboje esančioje ( - ), gamino lovą, dvi spintas (V t. b. l. 171), dvigulį čiužinį (daiktas fiksuotas 2014-04-11 turto apyraše); sofą lovą svetainėje (2014-04-11 turto apyrašas, II t., b.l.34); virtuvinį stalą su ratu (2014-04-11 turto apyrašas), traktorių žolei pjauti P13592HRB (2014-04-11 turto apyrašas, įsigijimo dokumentai, I t., b. l. 163-164, III t., b. l. 55), vandens pašildymo boilerį (nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nuotrauka Nr. 35, IV t., b. l. 24); mikrobangų krosnelę (2014-04-11 turto apyrašas), Roletus II namo aukšte; Roletus verandoje; Roletus svetainėje (nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, 4 t., b. l. 33, 34, 2 t., b. l. 50); iš ąžuolo išdrožtą užrašą „Pakalniai" (nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nuotrauka, IV t., b. l. 30, b. l. 103), žarsteklius prie židinio (UAB „Skena“ ataskaita, IV t., b.l.100, II t., b. l. 53,).

70Nors šie daiktai yra antstolio įtraukti į apyrašą, pagal kurį atsakovas priėmė palikimą po savo tėvo mirties, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra įrodymų, kada didžioji dauguma šių kilnojamųjų daiktų buvo įsigyti. Ieškovė prašė priteisti jai ½ dalį televizoriaus „Samsung“ vertės, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Ž. Ž. 2011-02-04 įsigijo televizorių „Samsung“ (3 t., b. l. 82), tačiau antstolio 2014-04-11 sudarytame palikėjo Ž. Ž. turto apyraše nurodytas televizorius „Dantax“ (1 t, b. l. 163), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra duomenų, kad televizorius „Samsung“ perėjo E. Ž. nuosavybėn.

71Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dvigulę medinę miegamojo lovą, medinę spintą miegamajame, uosinę spintą ieškovė su Ž. Ž. įgijo bendrai, nes liudytojas V. B. patvirtino, kad 2011-2013 Ž. Ž. sodyboje esančioje Pakalnių kaime, Anykščių r, gamino lovą, dvi spintas (5 t., b. l. 171). Apeliacinės instancijos teismo vertiniu, šio liudytojo pas notarą duoti parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, kadangi šis liudytojas teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, teikiančių pagrindą pripažinti prieš tai minėto liudytojo rašytinius parodymus leistinais įrodymais, t. y. atitinkančiais įrodymų leistinumo kriterijus (CPK 192 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas šio liudytojo parodymų nevertina. O tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių ieškovės ieškinio reikalavimus. Nors teismas laikė, kad iš ąžuolo išdrožtą užrašą „Pakalniai“, žarsteklius prie židinio ieškovė su mirusiuoju įgijo bendro gyvenimo kartu metu, tačiau kaip jau buvo minėta prieš tai, byloje nėra jokių įrodymų, kada šie daiktai buvo įsigyti.

72Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad sodo traktorių žolei pjauti Ž. Ž. pagal PVM sąskaitą faktūrą (serija DGG Nr. 0002910) įsigijo 2008-07-18 sumokėdamas už jį 6999,00 Lt (3 t., b. l. 55). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šis traktorius buvo įsigytas ieškovei gyvenant kartu Ž. Ž., tačiau iš bylos duomenų nustatyta, jog jis įsigytas išimtinai Ž. Ž. piniginėmis lėšomis, todėl šis turtas nepatenka į dalinto kilnojamojo turto sąrašą. Dėl Ž. Ž. vardu registruoto automobilio BMW X5 3.0D, v/n Nr. ( - ) nustatyta, kad šį automobilį Ž. Ž. įsigijo Vokietijoje, 2012-10-05 už 11.200,00 Eur (4 t., b. l. 141), t. y. nors automobilis įgytas ieškovės ir mirusiojo gyvenimo kartu laikotarpiu, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, koks jos įnašas buvo prie šio automobilio pirkimo, todėl šis automobilis taip pat negali būti įtrauktas į dalintinų daiktų sąrašą.

73Dėl Ž. Ž. vardu registruotos savos gamybos priekabos, 2009 m. valst. Nr. CU348, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ji registruota yra 2009 metais, t. y. ieškovei su Ž. Ž. gyvenant kartu, ir kuri antstolio įtraukta į apyrašą bei įvertinta 1000,00 Lt. Byloje nėra jokių įrodymų, kokie buvo ieškovės ir Ž. Ž. įnašai įsigyjant šią priekabą, todėl preziumuojama, kad jų įnašai buvo lygūs (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Kitų duomenų apie šios priekabos tikrąją vertę nėra, todėl laikytina, jog ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis savos gamybos priekabos vertės, atitinkamai 500,00 Lt piniginė kompensacija.

74Taigi, atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kada tiksliai buvo įsigyti ieškovės ieškinyje minimi kilnojamieji daiktai. Todėl, nesant galimybės nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie pateko į ginčo sodybą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis kilnojamųjų daiktų vertės: savos gamybos priekabos, 2009 m. valst. Nr. CU348, kurio vertė yra 1000,00 Lt., t. y. iš atsakovo ieškovei priteistina 500,00 Lt piniginė kompensacija. Ieškinio reikalavimai dėl kitų kilnojamųjų daiktų ½ dalies priteisimo iš atsakovo atmestini kaip neįrodyti.

75Dėl paveldėjimo teisės liudijimo.

76Ieškovė taip pat prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2014-05-21 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą notarinio registro Nr. 11-1685, išduotą E. Ž. Anykščių rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. V., dalyje į kilnojamuosius daiktus pagal palikėjo Ž. Ž. 2014-04-11 turto apyrašo papildymą, sudarytą antstolės N. J., taip pat dalyje, kurioje buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į automobilį-priekabą, savos gamybos, 2009 m. v/n Nr. CU348, bei į automobilį BMW X5 3.0D, pirmos registr. data 2004-01-22, v/n Nr. ( - ), dyzelinas, VIN kodas ( - )

77Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą patenkino, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškinio reikalavimas yra perteklinis ir nesukurs ieškovei jokių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad ieškovė neprašė teismo priteisti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto natūra, ji prašė visą turtą natūra palikti atsakovui, kuris ir yra jį visą priėmęs pagal antstolių sudarytus apyrašus. Ieškovė teismo prašė pripažinti jai ½ dalį nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų ir ½ dalį kilnojamųjų daiktų vertės, priteisiant piniginę kompensaciją. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši skundžiamo teismo sprendimo dalis naikintina ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

78Dėl atsakovo priešieškinio.

79Atsakovas priešieškinyje prašė iš ieškovės A. L. priteisti 12326,5 Lt turtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad transporto priemonę BMW X5, valstybinis NR.( - ), paveldėtą pagal pavedėjimo teisės liudijimą, ieškovė grąžino demontuotą ir piktybiškai suniokotą, dėl ko atsakovui padaryta žala. Paaiškino, kad ekspertai konstatavo, jog tokios rūšies transporto priemonės vidutinė rinkos vertė 32.402 Lt, tačiau demontuoto automobilio vertė apžiūros dieną tik 18.470 Lt, todėl prašė priteisti skirtumą.

80Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. Ž. įstatyminės atstovės A. V. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį išteisinta, jai nepadarius nusikalstamos veikos, o E. Ž., atstovaujamo motinos A. V., civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtas, bei priteista A. L. iš E. Ž., atstovaujamo motinos A. V., 144,81 Eur (500 Lt) advokato išlaidų, 2015 m. birželio 29 d. nutartimi nukentėjusiojo E. Ž. įstatyminės atstovės A. V. apeliacinį skundą atmetė. Teismas nustatė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jų nepateikė ir apeliantė, kurie vienareikšmiškai patvirtintų A. L. kaltę dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo, kad automobilis nepilnos komplektacijos buvo dar Ž. Ž. esant gyvam bei pačiam naudojantis minėtu automobiliu. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nepriklausomų ekspertų nustatyti automobilio gedimai būtų atsiradę dėl A. L. tyčinių veiksmų, o ne automobilio eksploatacijos, kad šie gedimai atsirado po Ž. Ž. mirties, byloje nėra. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. L. tyčia iškomplektavo automobilį ir jį sugadino, taip pablogindama jo būklę.

81CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo teisėjų kolegija, aiškindama šią proceso teisės normą, yra konstatavusi, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir kt. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008).

82Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes yra akivaizdus CPK 182 straipsnio 3 punkto taikymo poreikis ir pagrindas, nes įsiteisėjusiu nuosprendžiu nėra konstatuoti būtent ieškovės A. L. nusikalstami veiksmai, t. y. konstatuota, jog ji ginčo automobilio nei tyčia, nei netyčia neiškomplektavo, nesunaikino.

83Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatsirado civilinių teisinių padarinių, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė padarė žalą atsakovui tyčia iškomplektuodama automobilį. Be to, pažymėtina, kad ginčo transporto priemonę atsakovo įstatyminė atstovė jau yra pardavusi tretiesiems asmenims ir iš to gavo naudą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė kaltais veiksmais sukėlė žalą atsakovui, todėl priešieškinį pagrįstai atmetė.

84Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

85Atsakovas savo apeliaciniame skunde prašo paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį.

86Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Oruva ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG v. UAB „Kukabara“, bylos Nr. 3K-3-146/2013). Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kadangi apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą nustatė, jog jis yra iš dalies pagrįstas ir teisėtas, o tai nereiškia, kad ieškovė pateikė teismui akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Nenustačius, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudą, todėl apelianto prašymas atmestinas.

87Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas dėl aukščiau išdėstytų argumentų tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

88V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

89Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės A. L. 34,58 Eur valstybės naudai, iš atsakovo Ž. Ž. 418,65 Eur valstybės naudai, iš atsakovo Ž. Ž. ieškovės A. L. naudai 506,84 Eur.

90Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl 45.613,18 Lt piniginės kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimo darbus, 17.835 Lt piniginės kompensacijos už kilnojamuosius daiktus bei 3.878,68 Lt velionio gydymo išlaidų priteisimo (6 t., b. l. 105–111). Taigi ieškovė už ieškinio reikalavimus privalėjo mokėti 585 Eur (2019,80 Lt) dydžio žyminį mokestį. Nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi 144,81 Eur (500 Lt) žyminio mokesčio, kita dalis atidėta iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje (1 t., b. l. 45, 2 t., b. l. 10). Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė iš atsakovo ieškovei priteisti 9608,29 Eur už nekilnojamojo turto pagerinimo darbus piniginę kompensaciją (33.175,50 Lt) ir 144,81 Eur (500,00 Lt) už kilnojamuosius daiktus piniginę kompensaciją, kas iš viso sudarytų 9753,10 Eur. Tai reiškia, teismas patenkino 50 % ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 292,50 Eur atidėtos žyminio mokesčio dalies, o iš atsakovo valstybei priteistina 147,69 Eur žyminio mokesčio, ir 144,81 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai.

91Ieškinį tenkinus iš dalies proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (50 proc.) iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos patirtos teisinės pagalbos išlaidos – 1250 Lt/ 362,03 Eur (2500 Lt x 50 %) ir 100 Lt/28,96 Eur už atskirąjį skundą (1 t., b. l. 112), iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 535,80 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

92Atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme. Teismas nustatė, kad valstybė šioje byloje patyrė 13,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės ir atsakovo po lygiai, t. y. 6,54 Eur.

93Apeliacinės instancijos teisme atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 13.722,63 Eur, apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl 3696,53 Eur, t. y. tai sudaro 71 %, todėl iš apelianto ieškovei priteistina 355 Eur (7 t., b. l. 144–145), o iš ieškovės atsakovui priteistina 188,50 Eur (7 t., b. l. 109, 111–112). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 166,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

94Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93, 96 straipsniais,

Nutarė

95Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti – sprendimo dalį, kuria pripažinta ieškovę A. L., a.k. ( - ) įgijus reikalavimo teisę į 1/2 dalį nekilnojamojo turto, esančio ( - ), registro Nr. 90/22449, pagerinimo išlaidų atlyginimą bei priteista iš atsakovo E. Ž., gim. ( - ), ieškovės A. L., a.k. ( - ) naudai 10067,19 Eur (34760,00 Lt) piniginė kompensacija, pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip“

96„Pripažinti ieškovę A. L., a.k. ( - ) įgijus reikalavimo teisę į 1/2 dalį nekilnojamojo turto, esančio ( - ), registro Nr. 90/22449, pagerinimo išlaidų atlyginimą ir priteisti iš atsakovo E. Ž., a.k. ( - ) ieškovės A. L., a.k. ( - ) naudai 9608,29 Eur (33.175,50 Lt) (devynis tūkstančius šešis šimtus aštuonis eurus 29 ct) piniginę kompensaciją.“

97Sprendimo dalį, kuria pripažinta ieškovei A. L., a.k. ( - ) nuosavybės teisė į 1/2 dalį kilnojamųjų daiktų, t.y. priekabą, savos gamybos, 2009 m. valst. Nr. ( - ), automobilį BMW X5 3.0D, pirmos registr. data 2004-01-22, valst. Nr. ( - ), dvigulę medinę miegamojo lovą, medinę spintą miegamajame, uosinę spintą, dvigulį čiužinį, sofą lovą svetainėje, virtuvinį stalą su ratu, traktorių žolei pjauti P13592HRB, vandens pašildymo boilerį, mikrobangų krosnelę, roletus 2-ame namo aukšte, roletus verandoje, roletus svetainėje, užrašą „Pakalniai", žarsteklius prie židinio, ir A. L., a.k. ( - ) priteisti iš atsakovo E. Ž., a.k. ( - ) 3655,44 Eur (12621,50 Lt) piniginę kompensaciją, pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip:

98„Pripažinti ieškovei A. L., a.k. ( - ) nuosavybės teisę į 1/2 dalį kilnojamųjų daiktų – priekabą, savos gamybos, 2009 m. valst. Nr. ( - ), ir priteisti ieškovei A. L., a.k. ( - ) iš atsakovo E. Ž., gim. 2003-03-04, 144,81 Eur (500,00 Lt) (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) piniginę kompensaciją.“

99Sprendimo dalį, kuria panaikintas 2014-05-21 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 11-1685, ir 2014-04-11 turto apyrašo papildymas, išduotas E. Ž. Anykščių rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. V., dalyje dėl ½ dalies priekabos, valst. Nr. CU348, ½ dvigulės lovos su čiužiniu, ½ drabužių spintos, ½ uosinės dviejų durų spintos, ½ sėdimo kampo, ½ virtuvinio stalo, ½ žoliapjovės P13592HRB, ½ mikrobangų krosnelės „Clatronic“, ½ automobilio BMW X5 3.0D, pirmos registr. data 4000-01-22, valst. Nr. ( - ), paveldėjimo, panaikinti ir šį ieškinio reikalavimą atmesti.

100Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

101Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. papildomą sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

102„Priteisti iš atsakovo E. Ž., a.k. ( - ) ieškovės A. L., a.k. ( - ) naudai 535,80 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 80 ct).

103Priteisti iš ieškovės A. L., a.k. ( - ) 292,50 Eur (du šimtus devyniasdešimt du eurus 50 ct) žyminio mokesčio ir 6,54 Eur (šešis eurus 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Europos pr. 105, Kaunas, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“.

104Priteisti iš atsakovo E. Ž., a.k. ( - ) 147,69 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurų 69 ct) žyminio mokesčio ir 6,54 Eur (šešis eurus 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Europos pr. 105, Kaunas, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“.“

105Priteisti iš atsakovo E. Ž., a.k. ( - ) atstovaujamo įstatyminės atstovės A. V. (a.k. ( - ) 166,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės A. L. (a.k. ( - ) naudai.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. ieškovė A. L. ieškiniu prašė pripažinti, kad tarp ieškovės A. L. ir Ž.... 5. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės... 6. Ieškovė su pareikštu priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad priešieškinio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartyje, ištaisydamas rašymo... 10. Skundžiamame sprendime teismas taip pat pripažino ieškovę A. L. įgijus... 11. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. papildomu sprendimu priteisė... 12. Teismas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 18 d. antstolė N. J. sudarė palikėjo... 13. Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, išklausęs dalyvaujančių... 14. Teismas susipažinęs su šiais įrodymais sprendė, kad byloje nėra... 15. Ieškovė prašė priteisti jai 45613,18 Lt sodybos pagerinimo išlaidų... 16. Ieškovė prašė pripažinti jai nuosavybės teises į ½ dalį kilnojamųjų... 17. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad Ž. Ž. vardu registruotas automobilis BMW... 18. Nustačius, kad kilnojamieji daiktai paminėti 2014-04-11 turto apyrašo... 19. Teismas sprendė, kad nustačius tarp ieškovės ir atsakovo egzistavusius... 20. Atsakovo atstovės nurodyti įrodymai - Techninės apžiūros duomenų... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 22. Apeliaciniais skundais atsakovas E. Ž., atstovaujamas įstatyminės atstovės... 23. Apeliaciniai skundai grindžiami argumentais:
  1. Teismas... 24. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. L. prašo apeliacinius skundus... 25. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kad: 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos.... 28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 29. Apeliaciniame skunde atsakovas E. Ž., atstovaujamas įstatyminės atstovės A.... 30. Teismui 2015 m. gruodžio 11 d. buvo pateikti 2012-03-05 kasos pajamų orderio... 31. Ieškovė 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui Panevėžio apygardos... 32. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė... 33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės pateikti dokumentai... 34. Kasacinio teismo praktika aiškinant šią proceso teisės normą yra... 35. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 36. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad su Ž. Ž., kuris mirė 2013 m. spalio... 37. Taigi, nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendros... 38. Dėl jungtinės veiklos teisinių santykių nustatymo. ... 39. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau... 40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmiausiai... 41. Ieškovė savo gyvenimą kartu su Ž. Ž. įrodinėja nuotraukomis, liudytojų... 42. Nagrinėjamoje byloje šalys teikė skirtingus paaiškinimus apie bylai... 43. Ieškovė savo ieškinį grindžia argumentais, kad ji nuo 2007 m. rugpjūčio... 44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Anykščių rajono savivaldybės I-ojo... 45. Ieškovė nurodė, kad jai gyvenant kartu su mirusiuoju Ž. Ž. nuo 2007 m.... 46. Nustatyta, kad ginčo nekilnojamąjį turtą, kurį sudarė žemės sklypas,... 47. Ieškovė teigė, kad ji faktiškai gyveno su Ž. Ž. ginčo sodyboje, o bute... 48. Pagal CPK 192 straipsnio 8 dalį tik išimtinais atvejais, kai negalima arba... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 50. Iš teismui ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, jog dar esant sodybai... 51. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus... 52. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo.... 53. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas... 54. CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties... 55. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 56. Apeliacinės instancijos vertinimu, remiantis suformuota kasacinio teismo... 57. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį sodybos... 58. Taigi, ieškovės nurodymu, jai kartu su Ž. Ž. gyvenant ginčo sodyboje 2012... 59. Apelianto atstovė savo apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė iš viso... 60. Nagrinėjamoje byloje buvo minėta, kad ginčo dėl to, jog mirusiajam Ž. Ž.... 61. Pažymėtina, kad ieškovės teismui pateikta pajamų – išlaidų lentelė (5... 62. Ieškovės teismui pateikti įrodymai: A. N., vykdančio individualią veiklą,... 63. Tuo tarpu Ž. Ž. finansinė padėtis, apeliacinės instancijos teismo... 64. Iš byloje esančio VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad ieškovės A. L.... 65. Nagrinėjamoje byloje yra pateikta atsakovo įstatyminės atstovės užsakymu... 66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis paskaičiavimas nėra visiškai... 67. Dėl kilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. ... 68. Ieškovė teismo prašė pripažinti jai nuosavybės teises į ½ dalį... 69. Ieškovė nurodo, kad gyvenant kartu 7 metus su Ž. Ž. jie kartu įsigijo... 70. Nors šie daiktai yra antstolio įtraukti į apyrašą, pagal kurį atsakovas... 71. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dvigulę medinę miegamojo lovą,... 72. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad sodo traktorių žolei pjauti Ž.... 73. Dėl Ž. Ž. vardu registruotos savos gamybos priekabos, 2009 m. valst. Nr.... 74. Taigi, atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad... 75. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo.... 76. Ieškovė taip pat prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2014-05-21... 77. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą patenkino, tačiau... 78. Dėl atsakovo priešieškinio. ... 79. Atsakovas priešieškinyje prašė iš ieškovės A. L. priteisti 12326,5 Lt... 80. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas apeliacine... 81. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių –... 82. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pagal nagrinėjamoje byloje... 83. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl... 84. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. ... 85. Atsakovas savo apeliaciniame skunde prašo paskirti ieškovei baudą už... 86. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis... 87. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes,... 88. V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 89. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. papildomu sprendimu priteisė... 90. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl 45.613,18 Lt piniginės... 91. Ieškinį tenkinus iš dalies proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (50... 92. Atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų... 93. Apeliacinės instancijos teisme atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš... 94. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 95. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti –... 96. „Pripažinti ieškovę A. L., a.k. ( - ) įgijus reikalavimo teisę į 1/2... 97. Sprendimo dalį, kuria pripažinta ieškovei A. L., a.k. ( - ) nuosavybės... 98. „Pripažinti ieškovei A. L., a.k. ( - ) nuosavybės teisę į 1/2 dalį... 99. Sprendimo dalį, kuria panaikintas 2014-05-21 paveldėjimo teisės liudijimas... 100. Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį palikti... 101. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. papildomą sprendimą pakeisti... 102. „Priteisti iš atsakovo E. Ž., a.k. ( - ) ieškovės A. L., a.k. ( - )... 103. Priteisti iš ieškovės A. L., a.k. ( - ) 292,50 Eur (du šimtus... 104. Priteisti iš atsakovo E. Ž., a.k. ( - ) 147,69 Eur (vieną šimtą... 105. Priteisti iš atsakovo E. Ž., a.k. ( - ) atstovaujamo įstatyminės atstovės...