Byla 1A-296-387/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui, išteisintajam R. P. ir jo gynėjui advokatui Rolandui Tilindžiui, išteisintajam G. V. ir jo gynėjams advokatams Sigitui Židoniui ir Gintarui Černiauskui, išteisintajam A. J. Z. ir jo gynėjui advokatui A. P.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gedgaudo Norkūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

3G. V. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

5R. P. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6A. J. Z. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7A. J. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I. Bylos esmė

101.

11G. V. ir R. P. buvo kaltinami prekyba poveikiu – 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 12.30 val., restorane „D“(duomenys pakeisti), esančiame ( - ), G. V., veikdamas UAB „Y“ (duomenys pakeisti) akcininko D. D. ir UAB „Z“ (duomenys pakeisti) direktoriaus R. L. interesais, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti, o R. P., būdamas viešojo juridinio asmens – politinės partijos „X“ (duomenys pakeisti) – pirmininku, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, įgaliojimais partijoje „X“ (duomenys pakeisti), pažintimis ir kita tikėtina įtaka partijos „X“ (duomenys pakeisti) nariams, Lietuvos Respublikos ( - ) ministerijai ir šios ministerijos valstybės tarnautojams, savo ir partijos „X“ (duomenys pakeisti) naudai, nesant šio juridinio asmens kaltės, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti 15 000 Eur kyšį, pažadėjęs per ( - ) A. G., partijos „X“ (duomenys pakeisti) narį, ( - ) vadovus paveikti ( - ) skyrių (toliau – ir ( - ) skyrius), šio skyriaus valstybės tarnautojas S. B., R. M. ir kitus įstaigos tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra kuo skubiau, esant nustatytiems ir pašalintiems pažeidimams, atliktų prekybos tinklo „Z“ (duomenys pakeisti) statomo pastato – prekybos centro, esančio ( - ), – statybos užbaigimo procedūrą ir pasirašytų statybos užbaigimo aktą. R. P., vykdydamas neteisėtą pažadą, pagrįstą susitarimu priimti kyšį, 2015 m. rugsėjo 2 d., nuo 10.38 val., Vilniuje nurodė ( - ) A. G., kad ( - ) skyriaus valstybės tarnautojai kuo skubiau pasirašytų minėto objekto statybos užbaigimo aktą, tą pačią dieną A. G. šį nurodymą perdavė telefoninio pokalbio metu ( - ) viršininko pavaduotojui A. V., kuris šį nurodymą perdavė ( - ) skyriaus vedėjai A. L., o ji perdavė šio skyriaus vyriausiesiems specialistams J. K. ir E. D.. 2015 m. rugsėjo 3 d. ( - ), vykdydami R. P. per tarpininkus gautą nurodymą, ( - ) skyriaus vyriausieji specialistai J. K. ir E. D., šio skyriaus vyriausiųjų specialisčių S. B. ir R. M., kurios buvo įgaliotos spręsti klausimą dėl minėto objekto statybos užbaigimo procedūros, atostogų metu, pasirašė pastato – prekybos centro, esančio ( - ) – 2015 m. rugsėjo 3 d. statybos užbaigimo aktą Nr. ( - ), tą pačią dieną, 11.11 val., telefoninio pokalbio metu apie įvykdytą nurodymą ( - ) A. G. informavo R. P..

122.

13G. V. ir A. J. Z. buvo kaltinami tuo, kad G. V., pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka ( - ) tarnybai ( - ), šios tarnybos valstybės tarnautojams, 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 14.31 val., restorane „D.“ (duomenys pakeisti), esančiame ( - ), savo naudai tiesiogiai susitarė su A. J. Z., veikusiu „V.“ (duomenys pakeisti) įmonių grupės direktoriaus ir „S.“ (duomenys pakeisti) valdybos pirmininko V. J. interesais, priimti iš V. J. didesnės negu 250 MGL vertės, tai yra nuo 50 000 iki 150 000 litų (nuo 14 481 euro iki 43 443 eurų), kyšį, pažadėjęs paveikti ( - ), šios tarnybos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, atliktų procesinius veiksmus ir taip sudarytų sąlygas priimti V. J. palankų sprendimą, šalinantį ar naikinantį jo procesinę padėtį ir baudžiamąją atsakomybę ( - ) atliekamame ikiteisminiame tyrime ( - ), kuriame 2014 m. rugsėjo 30 d. V. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

143.

15Vilniaus apygardos teismas, 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu išteisindamas R. P. ir G. V. atitinkamai pagal BK 226 straipsnio 4 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad baudžiamojoje byloje, nepašalinus abejonių dėl pasiekto susitarimo, nenustačius kyšio davimo fakto ir to, kad tam tikri tarnautojai buvo paveikti ar juos buvo bandyta paveikti, negalima daryti kategoriškos išvados dėl G. V. ir R. P. kaltės padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus.

164.

17Pirmosios instancijos teismas išteisindamas A. J. Z. ir G. V. pagal jiems pareikštus kaltinimus dėl BK 226 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikaltimų padarymo konstatavo, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą nėra neginčijamai nustatyta, kokiais interesais savo pokalbio su G. V. metu veikė A. J. Z., be to, neįrodytos ir kitos kaltinime inkriminuotos veikos aplinkybės.

18II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

195.

20Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. Norkūnas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendį, nustačius, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

216.

22Apeliacinės instancijos teismui nenustačius pirmosios instancijos teismo šališkumo, prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl G. V., R. P. ir A. J. Z. išteisinimo bei priimti jiems apkaltinamąjį nuosprendį:

236.1.

24G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir nubausti pagal BK 226 straipsnio 3 dalį 700 MGL (MGL dydis – 37,66 euro), tai yra 26 362 eurų, bauda; pagal BK 226 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams.

256.2.

26Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinti paskirtas bausmes, paskiriant G. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, atidedant jos vykdymą 2 metams, ir 700 MGL (MGL dydis – 37,66 euro), tai yra 26 362 eurų, baudą.

276.3.

28R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams ir 3 mėnesiams.

296.4.

30A. J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti 650 MGL (MGL dydis – 37,66 euro), tai yra 24 479 eurų, bauda.

316.5.

32Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

337.

34Pripažinus R. P., G. V. ir A. J. Z. kaltais pagal jiems pareikštus kaltinimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nutartimi pranešti prokurorui apie liudytojų R. L., D. D., A. S., V. J. galbūt padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 235 straipsnyje. Prokuroro skundo argumentai dėl G. V. ir R. P. išteisinimo

358.

36Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, išteisindamas G. V. ir R. P., pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) nuostatas, kuriomis reglamentuojami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo ir taikymo pagrindai bei tvarka; neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotas taisykles, susijusias su kriminalinės žvalgybos informacijos, gautos baudžiamajame procese, patikrinimu tiek dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, tiek dėl jų taikymo, o spręsdamas šį klausimą vadovavosi prielaidomis ir spėlionėmis; neatsižvelgė į kitus bylai reikšmingus duomenis. Be to, teismas nesivadovavo KŽĮ, BPK nuostatomis, kuriomis nustatomi kriminalinės žvalgybos tyrimo, ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai, ir pateikė iš esmės neteisingas išvadas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Anot prokuroro, taip teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

379.

38Prokuroras nurodo, kad priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atlikti esant teisiniam ir faktiniam pagrindams. Kriminalinės žvalgybos informacija buvo renkama vadovaujantis atitinkamais teismo procesiniais sprendimais. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Nr. ( - ) buvo leista G. V. taikyti technines priemones specialia tvarka; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Nr. ( - ) buvo leista R. P. taikyti technines priemones specialia tvarka; 2015 m. spalio 8 d. nutartimi Nr. ( - ) buvo leista A. J. Z. taikyti technines priemones specialia tvarka. Pasak prokuroro, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad Šiaulių apygardos teismas, priimdamas minėtas nutartis, nesigilino į pateikiamos informacijos, sudariusios faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo pagrindą, realumą ir pagrįstumą.

3910.

40Prokuroro nuomone, teisminio bylos nagrinėjimo metu STT išslaptinus 2015 m. liepos 30 d. pažymos Nr. ( - ) dalį ir šios pažymos išrašą pateikus teismui, byloje nustatyta, kad iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarties Nr. ( - ) priėmimo kriminalinės žvalgybos byloje buvo pakankamai informacijos apie G. V. galbūt daromas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 181, 226, 227, 228 straipsniuose. Taigi minėta nutartis priimta esant faktiniam pagrindui. Anot prokuroro, kilus abejonių dėl kriminalinės žvalgybos informacijos pakankamumo leidžiant taikyti technines priemones specialia tvarka R. P. ir A. J. Z., pirmosios instancijos teismas taip pat galėjo išreikalauti ją iš STT, tačiau to nepadarė.

4111.

42Prokuroras nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kur nurodoma, kad, teismui sprendžiant klausimą dėl faktinio pagrindo nustatymo, STT turėjo išslaptinti kriminalinės žvalgybos bylos dokumentus visa apimtimi. Anot prokuroro, tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, kad tais atvejais, kai dokumentuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių dokumentų, byloje turi būti nutarties ar teikimo išrašas, kuriame tokių duomenų nebūtų.

4312.

44Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad byloje ir STT pateiktoje 2015 m. liepos 30 d. pažymoje Nr. ( - ) nėra jokių duomenų, patvirtinančių skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl to, kad dar iki šios pažymos surašymo dienos apie G. V. buvo renkami kriminalinės žvalgybos duomenys ir buvo užfiksuoti ne mažiau kaip devyni informaciniai pranešimai. Be to, anot prokuroro, tai, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta informacija apie tai, kada ir kokiu būdu buvo gauti minėti kriminalinės žvalgybos duomenys, neleidžia daryti išvados, kad jie buvo gauti neteisėtai. Savo rašte STT nurodė, kad išslaptinus visą kriminalinės žvalgybos informaciją būtų pažeistos asmenų teisės ir teisėti interesai. Prokuroras pabrėžia, kad aptariama informacija nebuvo išslaptinta esant Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir KŽĮ nustatytiems pagrindams ir sąlygoms.

4513.

46Kalbėdamas apie faktinio pagrindo nustatymą, prokuroras taip pat analizuoja KŽĮ nuostatas, kuriomis reglamentuojamas kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimas, ir BPK 166 straipsnį, kuriuo reglamentuojama ikiteisminio tyrimo pradžia, bei akcentuoja, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas galimas tik tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos institucija disponuoja bendra pakankama informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Pasak prokuroro, gavus duomenų apie nusikalstamą veiką, nustačius nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog STT 2015 m. liepos 30 d. pažymoje Nr. ( - ) nėra jokių duomenų apie kokius nors G. V., R. P. ar A. J. Z. susitarimus dėl nusikalstamų veikų planavimo, darymo ar padarymo, neturi reikšmės sprendžiant faktinio pagrindo nustatymo klausimą, nes gavusi tokio pobūdžio duomenis STT privalėtų pradėti ne kriminalinės žvalgybos, o ikiteisminį tyrimą.

4714.

48Prokuroro teigimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl faktinės kriminalinės žvalgybos informacijos, galimų spragų sankcionuojant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, patvirtina ir kitos aplinkybės. Antai skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad pagal STT 2016 m. vasario 17 d. prašymą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras 2016 m. vasario 18 d. prašymu Nr. ( - ) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų R. P., G. V., A. J. Z., kitiems asmenims atlikimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2016 m. vasario 19 d. nutartimis sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka šiems asmenims ir jų sekimą.

4915.

50Anot prokuroro, šių veiksmų sankcionavimą pirmosios instancijos teismas siejo su informacijos, gautos kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, pakankamumu. Tačiau pagal KŽĮ ir BPK nuostatas ikiteisminio tyrimo metu prokuroras kreiptis į apylinkės teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, o apylinkės teismas sankcionuoti tokių veiksmų negalėjo ir, bylos duomenimis, tokių veiksmų neatliko. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pradėjus ikiteisminį tyrimą G. V. ir kitiems asmenims buvo sankcionuoti BPK 154, 158, 160 straipsniuose nustatyti slapti ikiteisminio tyrimo, bet ne kriminalinės žvalgybos, veiksmai.

5116.

52Apeliaciniame skunde teigiama, kad, spręsdamas G. V., R. P. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

5317.

54Nesutikdamas su skundžiamame nuosprendyje atliktu 2018 m. gruodžio 4 d. ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadų vertinimu, prokuroras nurodo, kad, nustatęs 2015 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio turinio, užfiksuoto skirtinguose bylos dokumentuose ir skaitmeninėse laikmenose, skirtumus, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į liudytojos Lietuvos teismų ekspertizės centro ekspertės A. Ž. parodymus, kad lingvistinio tyrimo metu ji vadovavosi ne tik byloje esančia pokalbio stenograma, bet ir pati išklausė visą 2015 m. rugpjūčio 31 d. garso įrašą. Liudytoja nurodė, kad teismo nutartyje nurodyti klausimai ir esminiai dalykai buvo gana nedideliuose fragmentuose, bet ji studijavo visas fonogramas ištisai. Be to, anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į ilgametę patirtį turinčios ekspertės A. Ž. teiginį, kad dėl 2015 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio turinio skirtumų, esančių kompaktinėje plokštelėje (2016 m. kovo 4 d. Nr. ( - )), 2016 m. balandžio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikto fonoskopinio tyrimo specialisto išvados Nr. ( - ) priede Nr. 2, 2016 m. vasario 15 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. ( - )ir 2016 m. kovo 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. ( - ), 2018 m. gruodžio 4 d. lingvistinės ekspertizės akto Nr. ( - ) išvados nesikeičia.

5518.

56Taip pat prokuroras pažymi, kad kilus abejonių dėl minėto 2018 m. gruodžio 4 d. ekspertizės akto išvadų pagrįstumo ir manydamas, kad lingvistinis tyrimas turi būti atliekamas neatsietai nuo 2016 m. balandžio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikto fonoskopinio tyrimo rezultatų (specialisto išvada Nr. ( - )), pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti papildomą lingvistinę ekspertizę, kurios metu būtų įvertinta ir pastaroji specialisto išvada. Tačiau, pasak prokuroro, liudytojos A. Ž. apklausos metu gavus duomenų apie galimybę skirti tokią ekspertizę, šių veiksmų imtasi nebuvo, pirmosios instancijos teismas ignoravo galimybę objektyviai nustatyti byloje tiesą, visapusiškai išnagrinėti bylą ir, spręsdamas dėl 2018 m. gruodžio 4 d. ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadų pagrįstumo, apsiribojo prielaidomis.

5719.

58Pritardamas skundžiamo nuosprendžio teiginiui, kad ekspertizės aktas neturi didesnės įrodomosios galios negu kiti bylos įrodymai, prokuroras nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis dokumentas tėra tik prielaida teisinei išvadai padaryti. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, bet duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Prokuroras akcentuoja, kad ekspertizės akto Nr. ( - ) turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, tyrimas buvo atliktas ištyrus visą medžiagą – garso įrašus, suvestines, todėl jo išvados yra įrodymų šaltinis, kuriuo turėjo būti grindžiamas skundžiamas nuosprendis.

5920.

60Analizuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl 2015 m. rugpjūčio 31 d. G. V. ir R. P. pokalbio vertinimo, prokuroras nurodo, kad teismas, sugretindamas minėto pokalbio turinį su G. V. ir R. P. parodymais, padarė išvadas, neatitinkančias kitų bylos duomenų. Anot prokuroro, pastarąją aplinkybę lėmė tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirtas visas 2015 m. rugpjūčio 31 d. G. V. ir R. P. pokalbio garso įrašas, apsiribojant tik šio įrašo fragmento perklausymu ir susipažinimu su šio pokalbio suvestine. Taigi, pasak prokuroro, išteisindamas R. P. ir G. V., pirmosios instancijos teismas netyrė bylos duomenų visumos ir negalėjo tinkamai pasisakyti dėl pokalbio turinio ir jo juridinio vertinimo, todėl objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos, priėjo prie išvadų, neatitinkančių bylos aplinkybių, t. y. padarė esminį BPK pažeidimą.

6121.

62Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teigdamas, jog G. V. ir R. P. pokalbyje yra daug minties šuolių, temų pasikartojimų, stokojama pokalbio nuoseklumo bei aiškumo ir pan., pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė ne detalia šio pokalbio turinio analize (konkrečiomis pašnekovų pasakytomis frazėmis, jų vertinimu), bet deklaratyviais, jokiais konkrečiais objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais. Be to, iš pradžių nurodydamas, kad R. P. išreiškė sutikimą, tai yra iš esmės pažadėjo pasidomėti situacija, vėliau pirmosios instancijos teismas padarė prieštaraujančią šiam teiginiui išvadą, kad R. P. apie jokį pažadą su G. V. nekalbėjo. Prokuroro nuomone, kita vertus, toks pokalbio turinio vertinimas reikštų, kad asmeniui atsakomybė pagal BK 226 straipsnį kiltų tik tuomet, jei jis tiksliai atkartotų šio straipsnio dispozicijos turinį. Toks bylos duomenų vertinimas yra nesuderinamas su įrodymų tyrimu ir veikų kvalifikavimu baudžiamajame procese.

6322.

64Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. vykusio pokalbio dalies, kuri tiesiogiai susijusi su prekybos tinklo „Y“(duomenys pakeisti) statomo pastato – prekybos centro, esančio ( - ) – statybos užbaigimo procedūra, vykusia 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., ir statybos užbaigimo akto pasirašymu, analizė bendrame viso tądien vykusio G. V. ir R. P. pokalbio kontekste leidžia daryti išvadą, kad priešingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šioje pokalbio dalyje nėra jokių minties šuolių, temų pasikartojimų, pereinant nuo vienos prie kitos temos, paskui vėl sugrįžtant prie ankstesnės temos ir pan. Anot prokuroro, analizuojant šio pokalbio turinį akivaizdu, kad R. P. patvirtinus faktą, kad jo vadovaujama partija „X“ (duomenys pakeisti) buvo remiama oficialiai ir neoficialiai ir kad jis norėtų palaikyti su G. V. draugiškus santykius dėl tokio partijos rėmimo, G. V., kalbėdamas apie oficialius ir neoficialius partijų rėmimo būdus, paaiškino R. P., kad „Y.“(duomenys pakeisti) žmogus duotų jam (R. P.) ir jo vadovaujamai partijai „X“ (duomenys pakeisti) 15 000 eurų. R. P. paklausus, ką už šią pinigų sumą jis turėtų padaryti, G. V. paaiškino, kad už šią pinigų sumą R. P. turi priversti jo partijos „X“ (duomenys pakeisti) atstovo, ( - ), vadovaujamos ( - ) skyriaus valstybės tarnautojas S. B. ir R. M. pasirašyti prekybos tinklo „Y.“(duomenys pakeisti) statomo pastato – prekybos centro, esančio ( - ), – statybos užbaigimo aktą. Prokuroro teigimu, tą aplinkybę, kad R. P. pažadėjo priversti valstybės tarnautojas pasirašyti statybos užbaigimo aktą, patvirtina byloje esantys duomenys. Būtent R. P., pažadėdamas sutvarkyti šią problemą, pareikalavo ir gavo iš G. V. duomenis apie prekybos tinklo „Y.“(duomenys pakeisti) statomą pastatą, valstybės tarnautojas S. B., R. M. ir nurodė G. V. nespręsti šios problemos pasinaudojant žurnalistų pagalba.

6523.

66Anot prokuroro, vertindamas minėtą pokalbį, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai siejo pašnekovų žodžius dėl prekybos tinklo „Y.“(duomenys pakeisti) statomo pastato statybos užbaigimo procedūros ir už tai pažadėtų 15 000 eurų su R. P. parodymais, kad jo susitikimo su G. V. tikslas – sudaryti R. P. vadovaujamos politinės partijos ir G. V. vadovaujamos žiniasklaidos grupės sutartį. Prokuroras pažymi, kad pagal galbūt nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas juridiniai asmenys (tarp jų ir žiniasklaidos grupės) negalėjo finansuoti politinių partijų. Taigi ir tokios sutarties sudarymas neturėtų jokios prasmės.

6724.

68Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinktais objektyviais duomenimis nustatyta, jog 2015 m. rugpjūčio mėn. ( - ) skyrius vykdė prekybos tinklo „Y.“(duomenys pakeisti) statomo pastato – prekybos centro, esančio ( - ) – statybos užbaigimo procedūrą. G. V. ir R. P. pokalbio dieną – 2015 m. rugpjūčio 31 d. – nurodyto objekto užbaigimo akto dėl nustatytų trūkumų nepasirašė minėtos tarnybos valstybės tarnautojos S. B. ir R. M.. Anot prokuroro, esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į G. V. ir R. P. pokalbio turinį, darytina išvada, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. G. V. pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti R. P. ir partijai „X“ (duomenys pakeisti) 15 000 eurų, siekdamas, kad R. P. per ( - ) tarnautojus paveiktų ( - ) valstybės tarnautojas S. B., R. M., kad šios teisėtai veiktų vykdydamos įgaliojimus, t. y. kuo skubiau, nesudarydamos procedūrinių kliūčių, atliktų prekybos tinklo „Y.“ (duomenys pakeisti) statomo pastato – prekybos centro, esančio ( - ) – statybos užbaigimo procedūrą ir pasirašytų statybos užbaigimo aktą. Taip pat, pasak prokuroro, remiantis nurodytais duomenimis darytina išvada, kad R. P. už nurodytą kyšį, skirtą jam ir partijai „X“ (duomenys pakeisti), pažadėjo atlikti minėtus veiksmus, susijusius su poveikiu valstybės tarnautojams. Taigi G. V. ir R. P. suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia ir atliko nusikalstamų veikų, nustatytų BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse, objektyviosios pusės požymius sudarančius veiksmus.

6925.

70Prokuroro teigimu, ši išvada taip pat grįstina duomenimis, esančiais 2018 m. gruodžio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. ( - ), kuriame, išanalizavus konkrečias G. V. ir R. P. pasakytas frazes, teigiama, kad minėti asmenys susitarė dėl pinigų sumos – 15 000 eurų – mokėjimo R. P. už tai, kad ( - ) darbuotoja bus priversta pasirašyti prekybos centro „Y.“(duomenys pakeisti), esančio ( - ), statybos užbaigimo aktą.

7126.

72Anot prokuroro, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ir siekdamas įvertinti G. V. bei R. P. parodymus, kuriais jie neigė padarę jiems inkriminuojamas veikas, pirmosios instancijos teismas nutarė vertinti kitus byloje esančius įrodymus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pats G. V. proceso metu pripažino faktą, kad kalbėjo apie prekybos centro „Y.“(duomenys pakeisti) objekto problemą su R. P., įvardydamas jam tam tikrą pinigų sumą. Analizuodamas G. V. ir R. P. proceso metu duotus paaiškinimus, prokuroras pažymi, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į jų nenuoseklumą ir neatitikimą kitų byloje surinktų įrodymų.

7327.

74Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos duomenys leidžia teigti, jog išteisintieji tarpusavyje derino parodymus. Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016 m. vasario 29 d. R. P. ir G. V. pokalbis, jo turinys, kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, nepatvirtina išteisintųjų kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Tačiau, anot prokuroro, vertinant jį kitų byloje surinktų duomenų kontekste, būtina atsižvelgti į tai, kokioje proceso stadijoje R. P. tikslingai susisiekė ir susitiko su G. V., kokiame tyrimo etape pirminius parodymus davė pastarasis, kokias su jam inkriminuojamos veikos padarymu susijusias aplinkybes jis nurodė.

7528.

76Pasak prokuroro, kita vertus, savo išvadas dėl minėto pokalbio vertinimo pirmosios instancijos teismas grindė ne konkrečia šio pokalbio turinio analize, nevertino atskirų šio pokalbio dalių ir nesusipažino su visu šio pokalbio garso įrašu.

7729.

78Analizuodamas 2016 m. vasario 29 d. vykusio R. P. ir G. V. pokalbio turinį, prokuroras nurodo, kad nors išteisintieji paaiškino, jog minėto susitikimo metu neaptarinėjo R. P. duotų parodymų nagrinėjamoje byloje, tačiau objektyvūs duomenys, esantys jų 2016 m. vasario 29 d. telefoniniuose pokalbiuose, protokole dėl tyrimo veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės leidžia daryti priešingą išvadą, konstatuojant, jog R. P. tikslingai susiskambino ir susitiko su G. V., kuriam išdėstė savo parodymų, duotų STT, esmę.

7930.

80Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada dėl R. P. ir G. V. kaltės grindimo vien duomenimis, esančiais kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, apeliaciniame skunde pažymima, kad kaltinimas, o kartu ir teiginys dėl išteisintųjų parodymų nenuoseklumo ir jų tarpusavio derinimo, yra grindžiamas ir kitais byloje esančiais įrodymais. Prokuroras pabrėžia, kad iš karto po 2016 m. vasario 29 d. vykusio pokalbio su R. P. kaip įtariamasis apklaustas G. V. neigė kalbėjęs su pastaruoju dėl prekybos centro „Y.“(duomenys pakeisti) pastato, statomo ( - ). Šią aplinkybę G. V. pripažino tik vėliau, ikiteisminio tyrimo metu, pateikus jam garso įrašą. Anot prokuroro, tai patvirtina, kad pirminių procesinių veiksmų su išteisintaisiais atlikimo metu jie tarpusavyje derino savo parodymus. Esant šioms aplinkybėms, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad viso proceso metu R. P. ir G. V. davė nenuoseklius parodymus, derino juos tiek tarpusavyje, tiek su kitais bylos duomenimis, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Taigi tikėti išteisintųjų nurodytomis aplinkybėmis dėl susitarimo perduoti ir priimti kyšį, pažado paveikti valstybės tarnautojus nėra pagrindo.

8131.

82Vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama praktika, prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė duomenimis, neturinčiais jokios reikšmės R. P. ir G. V. inkriminuotoms veikoms kvalifikuoti ir jų kaltei nustatyti. Anot prokuroro, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai akcentuota, kad po 2015 m. rugpjūčio 31 d. vykusio R. P. ir G. V. pokalbio nebuvo užfiksuota jokių jų neteisėtų veiksmų; nenustatyta, kad R. P. ar jo vadovaujamai partijai būtų perduotos kaltinime minimos piniginės lėšos arba vyktų susitarimai dėl šių lėšų perdavimo; nenustatyta jokių statybos objekto ( - ) statybos užbaigimo procedūrų pažeidimo; nė vienas iš asmenų (valstybės tarnautojų), kurie buvo apklausti kaip liudytojai, nenurodė girdėję apie pažadą sumokėti 15 000 eurų dėl pastato ( - ) statybos darbų užbaigimo arba R. P. vardu perduotą reikalavimą atlikti kokius nors su tuo susijusius teisėtus arba neteisėtus veiksmus, bei tai, kad byloje nenustatytas potencialus kyšio davėjas.

8332.

84Prokuroras pažymi, kad G. V. nebuvo kaltinamas pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kyšio perdavimu, taip pat jam ir R. P. pareikštas kaltinimas niekaip nesusijęs su D. D., R. L. pažadu duoti kyšį, kyšio perdavimu. Be to, ši byloje nenustatyta aplinkybė neturi reikšmės nustatant G. V. neteisėto veikimo interesus.

8533.

86Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl prekybos poveikiu būtina nustatyti, kad asmens veika yra reali (tikra), kad asmuo nejuokavo, neapsimetinėjo, o iš tikrųjų ketino priimti arba duoti kyšį. Pasak prokuroro, šią aplinkybę nagrinėjamu atveju patvirtina byloje esantys duomenys. Antai byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. G. V. ir R. P. pokalbis vyko apie egzistuojančius dalykus – statybos objektą, pareigūnus ir problemas, susijusias su statybos užbaigimo akto pasirašymu ir piniginiu atlygiu.

8734.

88Pasak prokuroro, pirmiau aptarti argumentai leidžia pagrįstai teigti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. P. ir G. V. kaltės klausimą, netinkamai nustatė kaltinimo dalyką, peržengė kaltinimo ribas, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir, neteisingai kvalifikuodamas veikas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra BK 226 straipsnio nuostatas. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta, kokiais interesais veikė G. V., nors išsamesnė bylos duomenų analizė leidžia daryti priešingą išvadą.

8935.

90Pasak prokuroro, iš liudytojų D. D., R. L., A. P. parodymų matyti, kad iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. G. V. ir R. P. pokalbio D. D. nurodymu R. L. ir A. P. kreipėsi į G. V. dėl problemų, susijusių su parduotuvės „Y.“(duomenys pakeisti), esančios ( - ), statybos užbaigimo akto pasirašymu, ir pateikė jam su šia problema susijusius duomenis apie minėtą statybos objektą ir jo užbaigimo akto nepasirašančius valstybės tarnautojus. Prokuroras akcentuoja, kad šią aplinkybę patvirtino ir G. V.. Taigi, prokuroro nuomone, vien šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. V. turėjo pagrindą 2015 m. rugpjūčio 31 d. vykusio susitikimo su R. P. metu veikti UAB „Y.“(duomenys pakeisti) akcininko D. D. ir UAB „Z.“(duomenys pakeisti) direktoriaus R. L. interesais.

9136.

92Anot prokuroro, šią išvadą patvirtina ir kiti bylos duomenys, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2015 m. rugpjūčio 24 d., 16.36 val., vykusio G. V. ir R. L. telefoninio pokalbio turinį ir teigdamas, kad šio skambučio tikslas nebuvo koks nors išankstinis R. L. ar D. D. sumanymas tartis su G. V. dėl problemų, susijusių su nepasirašomu statybos objekto užbaigimo dokumentu, išsprendimo, į juos visiškai neatsižvelgė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, įvertinus šį pokalbį minėtų D. D., R. L., A. P. parodymų ir byloje esančių šiuos paaiškinimus atitinkančių liudytojų D. D., R. L. ir išteisintojo G. V. 2015 m. rugpjūčio 25 d. bei 2015 m. rugpjūčio 31 d. vykusių telefoninių pokalbių kontekste, darytina visiškai priešinga išvada. Prokuroras pažymi, kad šio pokalbio metu G. V. patvirtino D. D., jog sprendė jo reikalus. Taigi, anot prokuroro, G. V. patvirtino, kad pokalbio su R. P. metu sprendė D. D. aktualią problemą, susijusią su parduotuvės „Y.“(duomenys pakeisti), esančios ( - ), statybos užbaigimo akto pasirašymu.

9337.

94Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. G. V. ir R. P. telefoninių kontaktų, iš kurių matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. įvykęs jų susitikimas buvo ne atsitiktinis, o iš anksto suplanuotas G. V. po jo kontaktų su D. D., R. L..

9538.

96Pasak prokuroro, aptartų duomenų visuma, kurios pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo, patvirtina išvadą, kad G. V. turėjo pagrindą 2015 m. rugpjūčio 31 d. susitikimo su R. P. metu veikti UAB „Y.“(duomenys pakeisti) akcininko D. D. ir UAB „Z.“(duomenys pakeisti) direktoriaus R. L. interesais. Kita vertus, nors šios aplinkybės ir tai, kad byloje nenustatyta, jog G. V. iki pokalbio su R. P. ar su kitais asmenimis derintų kyšio perdavimo klausimus, gautų iš kitų asmenų kyšio sumą, esminės reikšmės G. V., R. P. veikoms kvalifikuoti, jų kaltei nustatyti neturi, tai rodo situacijos realumą ir leidžia daryti išvadą, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. vykusio pokalbio metu išteisintieji, kalbėdami apie objektą ( - ), dėl 15 000 eurų sumos nejuokavo.

9739.

98Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui vertinant R. P. parodymus ir A. G. paaiškinimus, kad jie 2015 m. rugsėjo mėnesį bendravę apie ( - ) tautiečius dėl organizuojamo renginio, ir konstatuojant, kad šių parodymų bei paaiškinimų negalima kritiškai vertinti ir vienareikšmiškai atmesti, nebuvo atsižvelgta į jų nenuoseklumą ir tarpusavio prieštaringumą. Prokuroras pažymi, kad minėta R. P. versija buvo iškelta tik perdavus bylą teismui, o tai patvirtina, kad siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės jis derino savo parodymus su bylos duomenimis.

9940.

100Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tą pačią dieną - 2016 m. vasario 29 d. – kalbėdamas su G. V. ir duodamas parodymus STT R. P. pateikė skirtingas versijas dėl jo pokalbio su A. G. turinio. Antai G. V. išteisintasis nurodė, kad su A. G. apie ( - ) nekalbėjo, o apklausiamas STT paaiškino neatsimenantis, ar jam teko bendrauti su A. G. šiuo klausimu. Pasak prokuroro, tai leidžia teigti, kad R. P. turėjo tikslą nuslėpti tiesą ir tą pačią dieną derino su G. V. jų paaiškinimus, susijusius su minėtu statybos objektu, todėl tikėti išteisintojo parodymais dėl jo kontaktų su A. G. turinio negalima.

10141.

102Prokuroro teigimu, tai, kad R. P. vykdė pažadą priversti valstybės tarnautojus pasirašyti statybos užbaigimo aktą, duotą G. V., patvirtina ir kiti bylos duomenys. Vadovaujantis liudytojų D. M., A. V., L. N., A. L., S. B., R. M., E. D., J. K., R. V., M. N., iš dalies liudytojo A. G. parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenimis dėl pastato ( - ) statybos užbaigimo procedūros, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotais G. V., D. D., R. L., R. P., A. G., S. B., R. M. telefoniniais pokalbiais, kurie vyko po 2015 m. rugpjūčio 31 d. G. V. ir R. P. susitikimo, duomenimis apie 2015 m. rugsėjo 2 d. R. P. ir A. G. telefoninį pokalbį bei susitikimą, 2015 m. rugsėjo 3 d. R. P. ir A. G. telefoninį pokalbį, darytina išvada, kad po 2015 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio pokalbio su G. V., vykdydamas pastarojo prašymą, R. P. kreipėsi į A. G., kuris inicijavo ir paskubino minėto pastato statybos užbaigimo akto pasirašymo procedūrą, paskui A. G. atsiskaitė R. P. apie įvykdytą užduotį – pagreitinti statybos užbaigimo procedūrą. Iš D. D., R. L. ir A. P. telefoninių pokalbių, vykusių po 2015 m. rugpjūčio 31 d., matyti, kad problemą, susijusią su akto pasirašymu, padėjo išspręsti „r. (duomenys pakeisti)“, tai yra G. V..

10342.

104Tačiau, pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas šios duomenų visumos nevertino, neanalizavo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. G. skambino A. V., vykdydamas R. P. nurodymą ar prašymą. Kita vertus, teismas, neteisingai nurodydamas, kad nė vienas iš teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad jiems būtų daroma kokia nors įtaka, kad aktas būtų pasirašytas nepateisinamai greitai, padarė išvadą, kad esant tinkamai statybos užbaigimo procedūrai G. V. ir R. P. negalėjo tartis dėl tam tikrų korupcinio pobūdžio veiksmų atlikimo turint tikslą daryti įtaką valstybės institucijoms ar joje dirbantiems darbuotojams. Tačiau, anot prokuroro, ši išvada neturi reikšmės sprendžiant G. V. ir R. P. kaltės klausimą nagrinėjamoje byloje, nes jiems pareikštas kaltinimas buvo siejamas su teisėtu valstybės tarnautojų veiksmų atlikimu. Taigi, prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką.

10543.

106Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus, prokuroras daro išvadą, kad byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog išteisintųjų veikos buvo realios, kad G. V., R. P. nejuokavo, neapsimetinėjo, iš tikrųjų pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir priimti kyšį. Pasak prokuroro, byloje taip pat nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. G. V. ir R. P. pokalbis vyko apie realius įvykius ? statybos objektą, pareigūnus ir problemas, susijusias su statybos užbaigimo akto pasirašymu, bei piniginį atlygį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš šių duomenų, sudarančių vieną loginę seką, matyti, jog 2015 m. rugpjūčio 17 d. valstybės tarnautojos S. B. ir R. M. nepasirašė ( - ) esančio objekto statybos užbaigimo akto. Iškilusią problemą D. D., R. L., A. P. nusprendė spręsti ne oficialiai, tai yra kreipdamiesi į ( - ) skyrių, o neoficialiu būdu – per G. V., siekdami priversti valstybės tarnautojus kuo skubiau pasirašyti ( - ) esančio objekto statybos užbaigimo aktą. Po to, kai R. L. ir A. P. dėl kilusios problemos kreipėsi į G. V. ir pastarajam suteikė visus duomenis, susijusius su objektu ( - ), valstybės tarnautojais, 2015 m. rugpjūčio 31 d. įvyko G. V. ir R. P. pokalbis dėl kyšio ir poveikio valstybės tarnautojams. Vėliau R. P. nurodymą padaryti poveikį perdavė A. G., o šis - kaltinime nurodytiems valstybės tarnautojams. Po šio nurodymo perdavimo per parą buvo performuota statybos objekto, esančio ( - ), užbaigimo komisija ir pasirašytas statybos užbaigimo aktas, o A. G. atsiskaitė R. P. apie įvykdytą užduotį. D. D. padėkojo G. V. už išspręstą problemą. Taigi, pasak prokuroro, asmenų, suinteresuotų statybos užbaigimo akto pasirašymu, tikslas buvo iškilusią problemą, susijusią su akto nepasirašymu, spręsti ne nustatyta tvarka ir terminais, o neoficialiai, tai yra per terminus, kurių pageidavo statybos užbaigimo akto pasirašymu suinteresuoti asmenys. Tai, kad valstybės tarnautojai, būdami priversti, atliko teisėtus veiksmus - nustatyta tvarka pasirašė statybos užbaigimo aktą, leidžia daryti išvadą, kad R. P. ir G. V. pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir priimti kyšį už teisėtą valstybės tarnautojų veikimą.

10744.

108Anot prokuroro, tai, kad objekto ( - ) statybos užbaigimo klausimus D. D., R. L., A. P., norėdami, kad šis procesas būtų vykdomas kuo skubiau, sprendė ne nustatyta tvarka, o neoficialiu būdu, patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo.

10945.

110Prokuroro nuomone, tokiais duomenimis laikytinas faktas, kad proceso metu apklausiami proceso dalyviai siekė visais būdais nuslėpti, jog iškilusią problemą, susijusią su prekybos tinklo „Y.“(duomenys pakeisti) statomu pastatu – prekybos centru, esančiu ( - ) – jie sprendė per G. V.. Pasak prokuroro, ikiteisminio tyrimo metu, atliekant pirminius proceso veiksmus su įtariamaisiais bei liudytojais, ne tik G. V. ir R. P. siekė nuslėpti minėtą aplinkybę. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai R. L., D. D. paaiškino, kad nesikreipė į G. V. dėl minėto statybos objekto, A. P. ikiteisminio tyrimo metu iš viso nenurodė jokių aplinkybių. Teisme liudytojai R. L., D. D., A. P. paaiškino priešingai. Prokuroro teigimu, būtent tai rodo, kad liudytojai R. L., D. D. siekė, kad norimas rezultatas – statybos užbaigimo akto pasirašymas – būtų pasiektas neoficialiu būdu, tai yra per G. V..

11146.

112Pasak prokuroro, minėti bylos duomenys leidžia manyti, kad R. L. ir D. D. davė melagingus parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo BPK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka motyvuota nutartimi pranešti prokurorui apie šių liudytojų galbūt padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 235 straipsnyje.

11347.

114Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo BPK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka motyvuota nutartimi pranešti prokurorui ir apie liudytojo A. S. galbūt duotus melagingus parodymus. Prokuroras pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu gynybos prašymu 2015 m. rugpjūčio 31 d. vykusio G. V. ir R. P. pokalbio lingvistinį tyrimą atlikęs ir pateikęs dėl to specialisto išvadą A. S. nurodė, kad tyrimas buvo atliktas vadovaujantis 30 lapų apimties minėto išteisintųjų pokalbio suvestine.

11548.

116Tačiau prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad gynėjas S. Židonis ir liudytojas A. S. neįvykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti pastarojo turėtą ir tirtą 2015 m. rugpjūčio 31 d. vykusio pokalbio stenogramą. 2019 m. gegužės 21 d. pareiškime teismui gynėjas S. Židonis nurodė, kad kartu su prašymu specialistui A. S. buvo pateikta komunikacinio akto kopija (garso įrašo stenograma), esanti bylos tome Nr. 3, bylos lapai 178–208. 2019 m. liepos 16 d. pranešime teismui liudytojas A. S. nurodė, kad išvadą parengė vadovaudamasis advokato S. Židonio 2016 m. gegužės 11 d. prašymu. Kartu su šiuo prašymu jam buvo pateikta dviejų asmenų, įvardytų G. ir R., pokalbio stenograma (kalbinio akto kopija), kurios apimtis buvo apie 25–30 lapų. Manydamas, kad ši tyrimo medžiaga daugiau nebus reikalinga, jis stenogramą iš savo kompiuterio pašalino, o kartu su išvada išsaugojo tik advokato prašymą.

11749.

118Pasak prokuroro, vertinant šiuos duomenis, būtų galima kelti prielaidą, kad gynėjas S. Židonis pateikė, o liudytojas A. S. gavo ir ištyrė visą 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvados Nr. ( - ) stenogramą. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos objektyviai matyti, kad gynėjas S. Židonis neturėjo galimybių kartu su savo prašymu perduoti, o liudytojas A. S. gauti ir ištirti minėtos specialisto išvados stenogramos, nes 2016 metais, ikiteisminio tyrimo metu, taip pat paskelbus apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą, iki 2016 m. gegužės 20 d. šios baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, gynėjas S. Židonis BPK nustatyta tvarka 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvados Nr. ( - ) stenogramos neturėjo ir ja nedisponavo. Prokuroro teigimu, šie duomenys patvirtina, kad liudytojas A. S. pirmiau nurodytos specialisto išvados stenogramos netyrė ir nevertino, o jo parodymai, kad ištyrė visą stenogramą, neatitinka tikrovės.

11950.

120Anot prokuroro, baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma patvirtina G. V. ir R. P. pokalbio realumą ir leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatyta prekybos poveikiu situacija, kai esant iškilusiai problemai vienas asmuo pažada, pasiūlo ir susitaria duoti piniginį atlygį, o kitas asmuo pažada ir susitaria priimti kyšį už poveikį valstybės tarnautojams. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgdamas į tai, kad nusikaltimų padarymo metu 15 000 eurų suma viršijo 250 MGL dydį, prokuroras daro išvadą, kad G. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, o R. P. nusikalstama veika – pagal BK 226 straipsnio 4 dalį. Prokuroro skundo argumentai dėl A. J. Z. ir G. V. išteisinimo

12151.

122Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nepagrįstai išteisinti A. J. Z. (BK 226 straipsnio 3 dalis) ir G. V. (BK 226 straipsnio 4 dalis), pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

12352.

124Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, prokuroras akcentuoja, kad byloje yra pakankamai kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų, pagrindžiančių A. J. Z. ir G. V. kaltę padarius jiems inkriminuojamas veikas. Tačiau teismas, vertindamas 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusį G. V. ir A. J. Z. pokalbį, išvadas grindė ne detalia šio pokalbio turinio analize, o deklaratyviais teiginiais, kurie nėra paremti konkrečiomis G. V. ir A. J. Z. frazėmis. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino šio pokalbio kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl padarė esminį BPK pažeidimą, kuris sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, padaryti išvadas, atitinkančias bylos aplinkybes, ir priimti teisingą nuosprendį.

12553.

126Prokuroro teigimu, detaliai analizuojant ir vertinant visą 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusio A. J. Z. ir G. V. pokalbio suvestinės ir garso įrašo turinį kitų byloje esančių duomenų kontekste, darytina išvada, kad minėto pokalbio metu išteisintieji kalbėjosi apie įmonę „S.“(duomenys pakeisti), jos veiklą ir dėl jos atliekamą ikiteisminį tyrimą.

12754.

128Cituodamas skundžiamą nuosprendį, prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su tuo, jog A. J. Z. prašė G. V. atlikti tam tikrus veiksmus, padarė savo paties teiginiui apie jo nekaltumą prieštaraujančią išvadą. Be to, anot prokuroro, grįsdamas savo teiginius, pirmosios instancijos teismas vertino tik 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusio G. V. ir A. J. Z. pokalbio fragmentus (atskirus žodžius) ir visiškai neatsižvelgė į bendrą pokalbio kontekstą. Pasak prokuroro, laikantis tokio įrodymų (rašytinių bylos duomenų, garso įrašų) vertinimo principo, nėra jokių galimybių tinkamai suprasti pokalbio esmę bei prasmę ir tinkamai nustatyti asmens kaltumą ar nekaltumą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad, vertinant 2015 m. rugsėjo 11 d. A. J. Z. žodžius – „Šimtas? Pusantro šimto? Litais dar kalbu aš“ – kartu su kitomis jo pasakytomis frazėmis apie litus, sumas tūkstančiais ir pan., darytina pagrįsta išvada, kad aptariamo pokalbio metu G. V. ir A. J. Z. kalbėjosi apie tūkstantines litų sumas.

12955.

130Prokuroro teigimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014 m. spalio 2 d. V. J. ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2016 m. sausio 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį V. J. nutrauktas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

13156.

132Pasak prokuroro, šie duomenys išanalizavus juos kartu su 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusio G. V. ir A. J. Z. pokalbio metu pasakytomis frazėmis, patvirtina faktą, kad A. J. Z. pasiūlė ir susitarė duoti, o G. V. susitarė priimti nuo 50 000 iki 150 000 litų (nuo 14 481 euro iki 43 443 eurų) kyšį, pažadėjęs paveikti ( - ), šios tarnybos valstybės tarnautojus, kad šie atliktų procesinius veiksmus ir taip sudarytų sąlygas priimti V. J. palankų sprendimą ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ). Anot prokuroro, tai, kad G. V. tokį pažadą davė, patvirtina 2015 m. rugsėjo 11 d. jo pasakyti žodžiai dėl pinigų sumos, kurią sumokėtų V. J., panaudojimo kyšiams. Taip pat minėti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. J. Z. veikė V. J. interesais.

13357.

134Prokuroro teigimu, 2018 m. gruodžio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina išvadą, kad G. V., A. J. Z. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, ir leidžia pagrįstai teigti, kad A. J. Z. siūlė G. V. pasakyti sumą, už kurią šis padėtų V. užglaistyti pažeidimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinkti įrodymai – 2015 m. rugsėjo 11 d. užfiksuotas išteisintųjų pokalbis, jų parodymai – patvirtina, kad pokalbio metu įvardytas V. yra V. J..

13558.

136Prokuroras pažymi, kad, sprendžiant G. V. ir A. J. Z. kaltės klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad, atsisakydamas paimti pinigus 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusio susitikimo metu, G. V. kartu paaiškino, kad pinigai bus reikalingi kyšiams, tai yra iš esmės sutiko su A. J. Z. pasiūlymu priimti kyšį.

13759.

138Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. V. ir A. J. Z. kaltę patvirtina ir 2016 m. kovo 1 d. G. V. ir liudytojo J. K. pokalbio turinys. Prokuroras pažymi, kad komentuodamas šį pokalbį, pastarasis nurodė negalintis paaiškinti jo turinio dėl suvartoto alkoholio, nors byloje esančiu šio pokalbio įrašu nustatyta, kad abu pašnekovai kalba rišliai ir aiškiai. Be to, pats liudytojas dar pokalbio pradžioje atsisakė vartoti alkoholį. Anot prokuroro, esant šioms aplinkybėms, J. K. parodymai vertintini kritiškai.

13960.

140Nesutikdamas su skundžiamame nuosprendyje pateikiamu aptariamo pokalbio vertinimu, prokuroras nurodo, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, vertinant jį kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, darytina išvada, jog G. V. patvirtino J. K. sutikęs su A. J. Z. pasiūlymu dėl pinigų sumos paėmimo ir pastarojo prašymą padėti padaryti poveikį sutiko įvykdyti tik už piniginį atlygį. Prokuroras pažymi, kad G. V. nebuvo kaltinamas taręsis su liudytoju J. K. dėl bandymo daryti poveikį arba dėl jo siekio paveikti tyrimą atliekančius ( - ) pareigūnus, todėl analizuodamas šias aplinkybes ir pasisakydamas dėl jų nustatymo nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas peržengė kaltinimo ribas. Anot prokuroro, analogiškai vertintini ir skundžiamo nuosprendžio teiginiai, susiję su galimu G. V. ir A. J. Z. susitarimu priimti iš V. J. kyšį.

14161.

142Cituodamas G. V. ir A. J. Z. proceso metu duotus parodymus, prokuroras akcentuoja, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys kitiems bylos duomenims (užfiksuotam 2015 m. rugsėjo 11 d. išteisintųjų pokalbio turiniui), todėl tikėti išteisintųjų nurodytomis aplinkybėmis dėl jiems inkriminuojamų veikų padarymo nėra pagrindo. Anot prokuroro, tą faktą, kad rugsėjo mėnesį vykusio pokalbio metu išteisintieji aptarė ( - ) tyrimą, atliekamą V. J., ir tai, kad šio pokalbio metu A. J. Z. veikė pastarojo interesais, patvirtina 2015 m. rugsėjo–spalio mėnesiais užfiksuoti G. V. ir A. J. Z. telefoniniai pokalbiai. Prokuroras pažymi ir tai, kad būtent A. J. Z. 2015 m. spalio 20 d. organizavo V. J. susitikimą su G. V., kurio metu jie kalbėjosi apie ( - ) atliekamą ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, prokuroras nurodė nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvada dėl minėtų telefoninių pokalbių įrodomosios reikšmės vertinimo. Anot jo, tokią teismo išvadą nulėmė atsietas, neatitinkantis teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų šių telefoninių pokalbių ir kitų byloje surinktų įrodymų vertinimas.

14362.

144Prokuroras nurodo, kad bylos duomenys (2015 m. spalio 20 d. G. V. ir V. J. pokalbis) leidžia manyti, jog V. J. davė melagingus parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 257 straipsnio 1 dalimi, motyvuota nutartimi turėjo pranešti prokurorui apie jo galbūt padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 235 straipsnyje.

14563.

146Apeliaciniame skunde pažymima, kad, sprendžiant A. J. Z. kaltės klausimą, svarbu nustatyti, ar jis tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti G. V. kyšį už poveikio darymą. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su kyšio davėjo nustatymu nagrinėjamoje byloje, neturi jokios reikšmės A. J. Z. veiksmams kvalifikuoti. Juo labiau kad pastarasis nebuvo kaltinamas kyšio davimu.

14764.

148Pasak prokuroro, išteisintųjų veiksmams kvalifikuoti ir kaltei nustatyti jokios reikšmės neturi ir kitos skundžiamame nuosprendyje aptartos aplinkybės – dėl V. J. pinigų perdavimo G. V. ar A. J. Z. nenustatymo; liudytojų D. B., I. Palevičienės, R. S. nurodytų aplinkybių. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, peržengė kaltinimo ribas, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir, neteisingai kvalifikuodamas nusikalstamas veikas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra BK 226 straipsnio nuostatas.

14965.

150Prokuroras pažymi, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog G. V. ir A. J. Z. veikos buvo realios. Išteisintieji nejuokavo, neapsimetinėjo, o pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir priimti kyšį. Apeliaciniame skunde sutinkama su tuo, kad baudžiamojoje byloje nepavyko gauti duomenų, patvirtinančių, kad po susitikimo su A. J. Z. G. V. ėmėsi realių veiksmų, siekdamas padėti V. J., tačiau prokuroras pažymi, kad, vadovaujantis teismų praktika, formuojama nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, šių aplinkybių nustatymas nėra būtinas taikant asmenims baudžiamąją atsakomybę pagal BK 226 straipsnį. Prokuroro skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

15166.

152Abejodamas pirmosios instancijos teismo nešališkumu ir prašydamas panaikinti skundžiamą nuosprendį, perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prokuroras nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo ne kartą nepagrįstai atmetamas valstybinio kaltintojo teiktas prašymas kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Vėliau, po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties šiuo klausimu priėmimo, minėtas prašymas buvo pridėtas prie bylos, tačiau pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl bylos grąžinimo prokurorui, o priėmė byloje galutinį procesinį sprendimą. Su kita proceso šalimi pirmosios instancijos teismas elgėsi priešingai (nemotyvuodamas ir neargumentuodamas savo sprendimų, tenkindavo gynybos teiktus prašymus). Taip pat pirmosios instancijos teismas praplėtė byloje skirtos lingvistinės ekspertizės ribas, neinformuodamas apie tai valstybinio kaltintojo ir nesuteikdamas jam galimybės suformuluoti ir pateikti naujus klausimus ekspertui, o liudytojo A. S. apklausos metu teisėjų kolegijos nariai ragino prokurorą nesiplėsti užduodant klausimus, tačiau leido liudytojui posėdžio metu papasakoti anekdotą. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, kritiškai vertindamas byloje esančio lingvistinės ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadas, nepasinaudojo ekspertės nurodyta galimybe skirti papildomą lingvistinę ekspertizę. Papildomai nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio išvados grindžiamos ne įrodymų visumos, bet atskirų jų fragmentų analize, taip pat, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta peržengiant pareikšto kaltinimo ribas.

15367.

154Esant šioms aplinkybėms, prokuroras daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuo bylos nagrinėjimo pradžios iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo turėjo išankstinį nusistatymą dėl valstybinio kaltintojo pozicijos, susijusios su pareikštu kaltinimu, ir bylos baigties. Išteisintojo G. V. gynėjo advokato G. Černiausko atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15568.

156Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintojo G. V. gynėjas advokatas G. Černiauskas prašo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendį nepakeistą.

15769.

158Atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiu dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktų duomenų teisėtumo, taip pat nurodoma, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai, nors ir buvo sankcionuoti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, buvo neteisėti, nepagrįsti realiais įtarimais dėl galbūt vykdytų nusikalstamų veikų.

15970.

160Analizuodamas STT Vilniaus valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. liepos 30 d. pažymą Nr. ( - ) (toliau – ir Pažyma), gynėjas akcentuoja, kad joje užfiksuotos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog G. V. sekimas ir pasiklausymas buvo vykdomas iki tokių veiksmų sankcionavimo įstatyme nustatyta tvarka, t. y. anksčiau nei iki 2015 m. rugpjūčio 3 d., o tokie įrodymai negali būti pripažinti gautais teisėtu būdu. Pasak gynėjo, minėtoje Pažymoje nurodoma, kad apie G. V. gauti mažiausiai devyni informaciniai pranešimai dėl jo galbūt vykdomų neteisėtų veiksmų, tačiau nė pagal vieną iš jų nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai patvirtina, kad nebuvo jokio teisėto ir objektyvaus pagrindo kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti. Anot gynėjo, bylos medžiaga patvirtina, kad šie veiksmai G. V. buvo taikomi ne nusikalstamoms veikoms išaiškinti, o siekiant jį sekti ir taip, esant galimybei, atskleisti jo informacijos šaltinius.

16171.

162Atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojama, kad Pažymoje nėra jokių duomenų apie kokius nors G. V., R. P. ir A. J. Z. susitarimus dėl nusikalstamų veikų planavimo, darymo ar padarymo. Neatsižvelgus į tai, kriminalinės žvalgybos veiksmai šiems asmenims buvo vykdomi ilgą laiko tarpą (G. V. – ilgiau nei šešis mėnesius), o tai leidžia daryti išvadą, kad jiems atlikti nebuvo teisinio pagrindo, o taikymo terminas nebuvo optimalus, teisėtas ir pagrįstas.

16372.

164Gynėjas nurodo, kad Pažymoje pateikti deklaratyvūs ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtinę teiginiai, todėl vadovaujantis vien jais sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai ir jų taikymo metu gauti duomenys laikytini neteisėtais, neleistinais įrodymais baudžiamojoje byloje.

16573.

166Gynėjas akcentuoja ir aplinkybę, kad G. V. yra plačiai visuomenėje žinomas asmuo. Taigi jo veikla (rašant straipsnius, rengiant televizijos laidas ir pan.) savaime daro įtaką politiniam Lietuvos gyvenimui, todėl yra apmokama ir remiama tam tikrų suinteresuotų asmenų, tačiau tai negali būti prilyginta prekybai poveikiu ir kitai įstatymo uždraustai veiklai.

16774.

168Vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama teismų praktika dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo laikotarpio, gynėjas pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas.

16975.

170Atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojama, kad įtarimai G. V. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį buvo pareikšti tik 2016 m. vasario 16 d., praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo G. V. ir R. P. pokalbio. Pasak gynėjo, tai rodo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo tęsiami nesant teisinio pagrindo. Kita vertus, gynėjo nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pati prokuratūra G. V. pokalbio su R. P. nevertino kaip įrodymo, pagrindžiančio jų nusikalstamus veiksmus. Priešingu atveju ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas nedelsiant, o tai vėlgi patvirtina skundžiamo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio pagrįstumą.

17176.

172Pasak gynėjo, atsiliepime išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai G. V. taikyti neteisėtai, pažeidžiant ne tik jo, kaip privataus asmens, interesus, bet ir viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo teises, atskleidžiantys jo informacijos šaltinius ir taip ribojantys galimybes skleisti informaciją. G. V. nuomone, tokie kriminalinės žvalgybos veiksmai yra ne tik nepagrįsti, bet ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnio nuostatoms.

17377.

174Pritardamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktam 2018 m. gruodžio 4 d. lingvistinės ekspertizės akto Nr. ( - ) vertinimui, gynėjas teigia, kad ekspertė A. Ž. selektyviai vertino tik pokalbio ištrauką, neanalizuodama pokalbio dalyvių paaiškinimų, nevertindama tokio pokalbio konteksto.

17578.

176Gynėjas akcentuoja, kad, skirtingai nei turintis ilgalaikę patirtį, daktaro laipsnį įgijęs Vilniaus universiteto lietuvių kalbos docentas A. S., ekspertė A. Ž. tik pradeda tirti kalbos prasmę korupcinio pobūdžio bylose, ankstesnė jos veikla nebuvo su tuo susijusi, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nesivadovavo šios ekspertės išvada kaip įrodymu, pagrindžiančiu G. V. kaltę.

17779.

178Cituodamas skundžiamą teismo nuosprendį, gynėjas nurodo, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, ištyrė įrodymų visumą ir vadovaudamasis ja, lygindamas byloje esančius duomenis tarpusavyje bei išklausęs visą 2015 m. rugpjūčio 31 d. vykusio pokalbio garso įrašą, pagrįstai išteisino G. V. ir R. P. dėl jiems pareikštų kaltinimų.

17980.

180Atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaltinant dėl prekybos poveikiu turėtų būti nustatyta aiški ir konkreti įvykių (veiksmų) seka, tačiau nagrinėjamoje byloje tokia veiksmų seka nebuvo nustatyta. Gynėjas nurodo, kad visų pirma byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. L. ar D. D. kreipėsi į G. V., prašydami pagalbos dėl statybos objekto užbaigimo akto pasirašymo.

18181.

182Anot gynėjo, proceso metu taip pat nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių G. V. ir R. P. susitarimo buvimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad pats pokalbis savaime nepatvirtina išteisintiesiems pareikštų kaltinimų, nes jis nėra rišlus ir aiškus, temos jame plėtojamos nenuosekliai, iš jo turinio sunku įvertinti, kokiems konkretiems tikslams turėjo būti skirta 15 000 eurų suma. Gynėjas akcentuoja, kad partija „X“ (duomenys pakeisti) jau ir anksčiau buvo sudariusi sutartis su G. V. vadovaujama įmone dėl politinės reklamos darbų atlikimo, o tai pagrindžia skundžiamo nuosprendžio teiginį dėl R. P. parodymų vertinimo (pastarasis paaiškino, kad susitiko su G. V. dėl naujos reklamos darbų atlikimo sutarties sudarymo).

18382.

184Anot gynėjo, aptariamo pokalbio metu nebuvo nurodoma, kokius konkrečius veiksmus turėtų atlikti R. P., taip pat nebuvo duotas pažadas, kad konkretūs veiksmai bus atlikti. Gynėjo teigimu, nė vienas iš pokalbio dalyvių neįsipareigojo atlikti jokių konkrečių veiksmų, taigi joks pažadas paveikti atitinkamą instituciją ar valstybės tarnautojus duotas nebuvo.

18583.

186Gynėjas pažymi ir tai, jog byloje nenustatyta, kad G. V. būtų perdavęs R. P. minimą 15 000 eurų sumą ar kad šios sumos būtų pareikalavęs pats R. P.. Anot gynėjo, byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pastarasis būtų kreipęsis į A. G. dėl poveikio ( - ) viršininkei ar kitiems asmenims. Šios aplinkybės nepatvirtino nei pats A. G., nei kaip liudytojai apklausti ( - ) darbuotojai.

18784.

188Taigi, pasak gynėjo, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų negalima daryti neabejotinos vienareikšmės išvados, kad pokalbio su R. P. metu G. V. siekė korupciniu būdu paveikti ( - ) skyrių bei šio skyriaus tarnautojus. Taigi, gynėjo nuomone, nagrinėjamu atveju neatskleistas susitarimo mechanizmas, būtinas taikant asmeniui baudžiamąją atsakomybę pagal BK 226 straipsnį.

18985.

190Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat teigiama, kad G. V. yra visiškai nepagrįstai kaltinamas tuo, kad pokalbio su A. J. Z. metu susitarė savo naudai priimti iš V. J. kyšį nuo 50 000 litų iki 150 000 litų (nuo 14 481 euro iki 43 443 eurų), pažadėjęs paveikti ( - ), šios tarnybos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, atliktų procesinius veiksmus ir taip sudarytų sąlygas priimti V. J. palankų sprendimą, šalinantį ar naikinantį jo teisinę padėtį ir baudžiamąją atsakomybę ( - ) atliekamame ikiteisminiame tyrime.

19186.

192Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad į bet kokį A. J. Z. siūlymą padėti V. J. G. V. atsakymas buvo aiškus ir kategoriškas – ne. Taigi nesuprantama, kodėl dėl šio pokalbio pastarasis yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu.

19387.

194Gynėjas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo ( - ) tyrėjams buvo daroma kokia nors įtaka. Priešingai, visi kaip liudytojai apklausti teisėsaugos pareigūnai patvirtino, kad jokia įtaka jiems nebuvo daroma, o ikiteisminis tyrimas buvo baigtas įprastai. Gynėjas taip pat akcentuoja, kad V. J. paaiškino niekada neprašęs nei A. J. Z., nei G. V. pagalbos nutraukiant minėtą ikiteisminį tyrimą. Taigi, anot gynėjo, bylos medžiaga nepatvirtina G. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių.

19588.

196Pasak gynėjo, tai, kad G. V. atsisakė jam pateiktų pasiūlymų ir susitarimas neįvyko, patvirtina ir 2018 m. gruodžio 4 d. lingvistinės ekspertizės akto Nr. ( - ) išvados. Gynėjo teigimu, įvertinęs šias aplinkybes bei kitus byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.

19789.

198Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai – atmesti.

199III.

200Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20190.

202Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir proceso dalyvių argumentus dėl byloje ištirtų įrodymų vertinimo, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas ir išnagrinėjęs bylą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą išteisinti A. J. Z. ir G. V. dėl 2015 m. rugsėjo 11 d. veikos, nes byloje surinkti ir ištirti įrodymai neleidžia daryti kategoriškų ir jokių abejonių nekeliančių išvadų apie jų susitarimą už kyšį paveikti ( - ) pareigūnus. Visiškai kitaip vertintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl G. V. ir R. P. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalis, nes šioje dalyje byloje pareikštus kaltinimus patvirtina teisėtai surinkti ir jokių abejonių nekeliantys šių asmenų tarpusavio pokalbiai, taip pat kiti byloje surinkti įrodymai. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

20391.

204Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį, nustačius, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, ir perduoti ją iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, prokuroras akcentuoja teismo priimtus neigiamus procesinius sprendimus dėl prokuroro pateiktų prašymų. Tokių prašymų netenkinantys teismo procesiniai sprendimai, prokuroro nuomone, buvo neobjektyvūs ir nemotyvuoti. Galimą teismo šališkumą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo kolegijos elgesys proceso metu, skundžiamame nuosprendyje atliktas, anot prokuroro, netinkamas įrodymų vertinimas ir pan. Apeliacinės instancijos teismas šiuos prokuroro apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

20592.

206Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-214-976/2017). Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011 ir kt.).

20793.

208Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas ir pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-137/2008, Nr. 2K-45-303/2018). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, Nr. 2K-486/2014 ir kt.).

20994.

210Vilniaus apygardos teismo šališkumą apeliantas iš esmės sieja tik su teisminio bylos nagrinėjimo metu priimtais tarpiniais procesiniais sprendimais (dėl prokuroro ne kartą teikto prašymo pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, dėl papildomos lingvistinės ekspertizės byloje paskyrimo ir pan.) ir skundžiamame nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.

21195.

212Minėta, kad procesiniai pažeidimai patys savaime nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu. Bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio turinys neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tirdamas joje surinktus įrodymus ir juos vertindamas, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Priešingai nei teigia prokuroras, tai, kad kelis kartus iš eilės buvo atmetami jo teikti prašymai pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Netenkindamas šių prašymų, teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos eigą, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu bei tokio pobūdžio klausimą reglamentuojančiomis teisės normomis, motyvavo galimybę teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje keisti kaltinime nurodytas aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad spręsdamas prokuroro procesinius prašymus, pirmosios instancijos teismas visada nurodydavo tokio savo procesinio sprendimo motyvus. Tai, kad prokuroras, o vėliau ir Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2019 m. birželio 11 d. nutartį, kuria buvo panaikintas aptariamas Vilniaus apygardos teismo procesinis sprendimas (t. 30, b. l. 121-127), nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, nepatvirtina šio teismo šališkumo. Priešingas aiškinimas reikštų, kad bet kokio teismo atlikto tarpinio procesinio sprendimo patikra instancine tvarka užkerta kelią tęsti bylos nagrinėjimą tos pačios sudėties teismui. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat pripažįstama, kad tuo atveju, jeigu teisėjas anksčiau baudžiamajame procese yra priėmęs tik formalius procesinio pobūdžio sprendimus, kuriuos priimant nepateikiamas įrodymų vertinimas ir neišreiškiama pozicija dėl kaltinamojo kaltumo (bylos esmės), nešališkumo trūkumo problemos nekyla (2008 m. liepos 22 d. sprendimas byloje Gómez de Liano y Botella prieš Ispaniją, peticijos Nr. 21369/04; 1996 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Bulut prieš Austriją, peticijos Nr. 17358/90). Šioje byloje galimą pirmosios instancijos teismo šališkumą prokuroras siejo būtent su tokio pobūdžio procesiniais sprendimais, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl šių sprendimų pirmosios instancijos teismas pademonstravo savo šališkumą. Primintina, kad, EŽTT praktikoje taikant subjektyvųjį testą, asmeninis teisėjo nepriklausomumas preziumuojamas, kol neįrodyta priešingai (2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje Dorozhko ir Pozharskiy prieš Estiją, peticijos Nr. 14659/04 ir Nr. 16855/04 ir jame cituojama praktika).

21396.

214Analogiška išvada darytina ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su byloje paskirta lingvistine ekspertize. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas praplėtė šios ekspertizės ribas, neinformuodamas apie tai valstybinio kaltintojo ir nesuteikdamas jam galimybės suformuluoti ir pateikti naujus klausimus ekspertui. Vertinant tokius prokuroro argumentus, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad minėta ekspertizė, nepaisant išteisintųjų gynėjų pareikštų prieštaravimų, buvo paskirta tenkinus būtent prokuroro prašymą. Taigi teikdamas tokį prašymą, prokuroras turėjo galimybę pateikti teismui visus su byloje nagrinėjamais įvykiais ir surinktais įrodymais susijusius klausimus, kurie, jo nuomone, turėtų būti užduoti ekspertui. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2018 m. spalio 18 d. vykusio teismo posėdžio, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl prokuroro pareikšto prašymo skirti byloje lingvistinę ekspertizę (t. 29, b. l. 135-153), iki 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria šis prašymas buvo tenkintas (t. 29, b. l. 155-157), jokie pranešimai proceso dalyviams nebuvo siunčiami. Naujų klausimų ekspertui negalėjo pateikti ir išteisintųjų gynėjai, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas.

21597.

216Kita vertus, vadovaujantis BPK 286 straipsnio 2 dalimi, apsvarstęs bylos nagrinėjimo teisme dalyvių pateiktus klausimus ekspertui, teismas turi teisę atmesti tuos, kurie nesusiję su byla arba nepriklauso eksperto kompetencijai, taip pat prireikus suformuluoja naujus klausimus. Taigi nurodydamas 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties rezoliucinėje dalyje ne visus bylos nagrinėjimo metu proceso dalyvių pateiktus klausimus, suformuluodamas naujus klausimus bei pateikdamas ekspertui tyrimui atlikti reikalingą bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 212 straipsnį, 219 straipsnio 2 dalį ekspertizės (tiek pirminės, tiek papildomos ir pakartotinės) skyrimo byloje klausimas yra paliktas būtent teismo diskrecijai, todėl tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neskyrė papildomos lingvistinės ekspertizės, nelaikytina procesiniu pažeidimu ir juo labiau faktu, patvirtinančiu galimą teismo neobjektyvumą ir šališkumą.

21798.

218Negalima sutikti ir su prokuroro teiginiais dėl nekorektiško pirmosios instancijos teismo kolegijos elgesio specialisto A. S. apklausos metu. Išklausius teisiamojo posėdžio, vykusio 2018 m. spalio 18 d., garso įrašą nustatyta, kad specialisto apklausos metu kilo byloje dalyvaujančių asmenų diskusijos dėl atskirų A. S. pateiktos specialisto išvados teiginių vertinimo ir jų atitikties byloje esančių išteisintųjų pokalbių, vykusių 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir 2015 m. rugsėjo 11 d., suvestinių tekstams. Garso įraše užfiksuota, kaip teisėjų kolegijos pirmininkė skatino tiek prokurorą, tiek specialistą nesiplėsti ir grįžti prie bylos esmės, visiškai pagrįstai nurodydama, kad specialisto A. S. pateiktos išvados vertinimą atliks bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad teismo pastabos buvo skirtos ne tik prokurorui, bet ir paaiškinimus davusiam specialistui, o apeliaciniame skunde minimas anekdotas A. S. buvo papasakotas tik iliustruojant jo atsakymą į prokuroro klausimą dėl galbūt skirtingo garso įrašo, kuriame užfiksuotas pokalbis, ir tokio pokalbio suvestinės, vertinimo.

21999.

220Teisėjų kolegija, vertindama kitus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, susijusius su galimu pirmosios instancijos teismo šališkumu, pažymi, kad, priešingai nei teigia prokuroras, tiek jo, tiek gynėjų teisminio bylos nagrinėjimo metu teikti prašymai buvo sprendžiami įvairiai (tiek juos tenkinant, tiek atmetant, pvz., t. 30, b. l. 88), laikantis rungimosi principo ir neišskiriant nė vienos iš proceso šalies. Kiekvieną savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo, žodžiu paaiškindamas proceso dalyviams tokių sprendimų priėmimo motyvus, tad nurodytu aspektu abejoti teismo nešališkumu nėra pagrindo. Lygiai taip pat nėra jokio pagrindo sutikti su prokuroro argumentais dėl teismo šališkumo tais atvejais, kai teismas, siekdamas proceso rungtyniškumo, proceso koncentruotumo ir sklandaus byloje inkriminuotų aplinkybių tyrimo, siekdamas išsiaiškinti valstybinio kaltintojo poziciją, uždavė jam patikslinančius klausimus ar prašė paaiškinti savo poziciją. Toks teismo veikimas visiškai atitinka Konstitucijoje įtvirtintą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje išaiškintą aktyvaus teismo modelį (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas ir kt.) ir atitinka teismų praktiką, kurioje aptariamo klausimo kontekste, be kita ko, teigiama, jog „tais atvejais, kai proceso dalyviams ar pačiam teismui kyla neaiškumų dėl pareikšto kaltinimo ar kitų bylos aspektų, prokuroras, atsižvelgdamas į teismo klausimus, privalo tą paaiškinti (jei tam reikia papildomo laiko, prašyti pertraukos ir pan.) ir veikti siekdamas sklandaus bylos nagrinėjimo“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020).

221100.

222Kaip galimą pirmosios instancijos teismo šališkumo įrodymą prokuroras mini ir, kaip jis mano, netinkamai skundžiamame nuosprendyje atliktą įrodymų vertinimą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tai, jog įrodymai įvertinti kitaip ir padarytos kitokios išvados, nei, prokuroro manymu, turėjo būti padarytos, savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo išvados prokuroro vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, savaime nereiškia teismo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie teisėjų asmeninį išankstinį nusistatymą ir tendencingumą ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Argumentai, susiję su galimu įrodinėjimo taisyklių pažeidimu, netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, gali būti įvertinti revizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka.

223101.

224Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatyta pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių, todėl tenkinti prokuroro prašymą panaikinti skundžiamą nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais

225102.

226Bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose, gynyba akcentavo įrodymų, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, leistinumo klausimą, siedama tai su faktinio pastarųjų veiksmų atlikimo pagrindo nebuvimu. Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat pateikė su pastarųjų duomenų vertinimu susijusius argumentus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija plačiau pasisako dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų teisėtumo.

227103.

228Nuoseklioje teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti; ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-33-303/2018). Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymima, kad tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313/2010, Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K-P-94-895/2015). Tačiau, jei nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas, t. y. informacijos ne apie bet kokią, o apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, užtikrinant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl šių veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K-57-696/2017).

229104.

230Teisinis pagrindas KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti yra apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys. Šio pagrindo buvimas nagrinėjamoje byloje abejonių nekelia. Jo neginčija ir proceso dalyviai. Byloje yra tiek prokuroro motyvuoti teikimai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo sankcionavimo, tiek Šiaulių apygardos teismo nutartys, priimtos išnagrinėjus ir patenkinus šiuos teikimus (t. 14., b. l. 157-158, 159-162, 163-165, 167-168, 169-170, 171-172). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė šiuo klausimu, nurodydamas visus minėtus procesinius dokumentus, esančius nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija nesikartoja ir plačiau šiuo klausimu nepasisako.

231105.

232G. V. gynėjui kilus abejonių dėl faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus nustatymo, pirmosios instancijos teismas kreipėsi į STT Vilniaus valdybą su prašymu išslaptinti ir pateikti teismui dokumentus, kuriais remiantis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai G. V. atžvilgiu (t. 30, b. l. 4?5). 2019 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teisme gautas 2015 m. liepos 30 d. pažymos apie gautą informaciją Nr. ( - ) išrašas, kuriame nurodoma, kad esant patikimos informacijos apie G. V. galbūt vykdomas nusikalstamas veikas, kurių požymiai šiuo metu nėra nustatyti <...> siūlytina pradėti jam kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl galbūt rengiamų, daromų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 181 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1?4 dalyse, 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 1-3 dalyse, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1, 2 dalyse (t. 30, b. l. 39?40).

233106.

234Tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu G. V. gynėjas G. Černiauskas teigė, kad minėtame procesiniame dokumente užfiksuotos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog jo ginamojo sekimas ir pokalbių pasiklausymas buvo vykdomas iki šių veiksmų sankcionavimo įstatymo nustatyta tvarka, t. y. anksčiau nei buvo priimta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartis. Taigi tokie įrodymai negali būti pripažinti gautais teisėtu būdu. Pasak gynėjo, Pažymoje nurodoma, kad apie G. V. gauti ne mažiau kaip devyni informaciniai pranešimai dėl jo galbūt vykdytų neteisėtų veiksmų, tačiau nė pagal vieną iš jų nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o tai, gynėjo manymu, patvirtina, kad nebuvo jokio teisėto ir objektyvaus pagrindo kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti. Anot gynėjo, bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad šių veiksmų atlikimo tikslas ? sekti G. V. ir taip, esant galimybei, atskleisti išteisintojo informacijos šaltinius, o ne išaiškinti nusikalstamas veikas.

235107.

236Nesutikdamas su šiais gynybos teiginiais, prokuroras nurodo, kad STT pateiktas Pažymos išrašas tik patvirtina, jog Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartis Nr. ( - ) buvo priimta esant faktiniam kriminalinių žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo G. V. atžvilgiu pagrindui. Pasak prokuroro, minėtame dokumente nurodomos aplinkybės niekaip nepatvirtina gynybos argumentų, kad, pažeidžiant įstatyme nustatytą tvarką, dar iki šios Pažymos surašymo dienos apie G. V. buvo renkami kriminalinės žvalgybos duomenys. Anot prokuroro, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta informacija apie tai, kada ir kaip buvo gauti minėti kriminalinės žvalgybos duomenys, neleidžia daryti išvados, kad jie buvo gauti neteisėtai. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

237108.

238Priešingai nei akcentuoja išteisintojo G. V. gynėjas, Pažymoje nėra nurodoma, kad apie jo ginamąjį buvo gauti ne mažiau kaip devyni informaciniai pranešimai dėl jo galbūt vykdytų neteisėtų veiksmų. Sutiktina, kad šį teiginį skundžiamame nuosprendyje pakartojo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau tokiam Pažymoje nurodytų duomenų vertinimui negalima pritarti. Kaip jau minėta, Pažymoje nėra net užsiminta apie su G. V. susijusių STT Vilniaus valdyboje gautų informacinių pranešimų skaičių. Savo išvadą tiek išteisintojo gynėjas, tiek pirmosios instancijos teismas grindė ne bylos duomenimis, o, tikėtina, elementariu pastraipų, iš kurių susideda Pažymos tekstas, skaičiavimu, bet gautas skaičius - devyni - tėra tik aptariamo dokumento rengėjo pasirinkto informacijos dėstymo būdo Pažymoje rezultatas. Išdėsčius šią informaciją kitaip, pvz., kaip vientisą tekstą, išnyktų ir minėto teiginio pagrindas.

239109.

240Advokatas G. Černiauskas nepagrįstai nurodo, kad Pažymoje esančių duomenų pobūdis leidžia daryti išvadą, jog jie buvo gauti pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, t. y. atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, kuriems reikalinga teismo sankcija, dar iki Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarties priėmimo. Pažymėtina, kad pirminė kriminalinės žvalgybos informacija gali būti gaunama ir neatliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų, kuriems pagal jų pobūdį ir (ar) atlikimo trukmę reikalinga prokuroro ar teismo sankcija. Pagal KŽĮ 6 straipsnio 2 dalį kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę rinkti informaciją, skirtą kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti, naudodamiesi asmenų pagalba; atlikdami visuomenės informavimo priemonėse skleidžiamos viešosios informacijos stebėseną; naudodamiesi kriminalinės žvalgybos informacinės sistemos duomenimis ir kt. Šios teisėjų kolegijos išvados pagrįstumą netiesiogiai patvirtina ir STT Vilniaus valdybos 2019 m. birželio 6 d. pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad visa apimtimi išslaptinti kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje esančių dokumentų negalima, nes nebūtų užtikrinta asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga, taip pat kiltų pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių ir kitų kriminalinėje veikloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, nebūtų garantuotas slapto bendradarbiavimo konfidencialumas (t. 30, b. l. 136).

241110.

242Priešingai nei teigia G. V. gynėjas, aplinkybė, kad remiantis Pažymos duomenimis jo ginamajam nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, nepatvirtina teisėto ir objektyvaus pagrindo kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti nebuvimo. Kaip pagrįstai nurodo prokuroras, kriminalinės žvalgybos tyrimas pradedamas, kai kriminalinės žvalgybos institucija disponuoja bendra pakankama informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus duomenų apie nusikalstamą veiką, nustačius nusikalstamos veikos požymius. Taigi galimi atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas ne dėl visos kriminalinės žvalgybos subjektų turimos pirminės informacijos arba pradedamas dėl veikų, kurios yra panašios savo pobūdžiu į tas veikas, dėl kurių buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad gavus tokią informaciją apie labai sunkius, sunkius ar apysunkius, KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus, nusikaltimus ir turint pagrindą manyti, jog ji yra pakankama ir gali atitikti tikrovę, nėra objektyvaus pagrindo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimą, siekiant užtikrinti tinkamą kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimą (KŽĮ 4 straipsnis). Be to, nagrinėjamu atveju Pažymoje nurodyta informacija dėl G. V. galimos prekybos poveikiu iš dalies pasitvirtino. Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo metu buvo užfiksuoti duomenys savo pobūdžiu itin panašūs į minimus Pažymoje. Vėliau remiantis šiais duomenimis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tad teigti, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartis buvo priimta nesivadovaujant KŽĮ nustatytais reikalavimais, nėra jokio pagrindo.

243111.

244Bylos medžiaga taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. ir 2015 m. spalio 8 d. nutartys buvo priimtos įvertinus ne tik Pažymą, bet ir kitus kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktus duomenis, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai R. P. ir A. J. Z. atžvilgiu buvo sankcionuoti esant faktiniam pagrindui. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai teisėtai atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus ar procesines prievartos priemones konkrečiame baudžiamajame procese dėl vienų asmenų galbūt daromų tam tikros rūšies nusikalstamų veikų atsitiktinai gaunama informacija apie bet kokio kito asmens (t. y. pašalinio asmens konkrečiame baudžiamajame procese) galbūt nusikalstamą ir ne mažiau pavojingą veiką ir nusprendžiama, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus (ar procesines prievartos priemones), patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją.

245112.

246Pradėjus ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautus duomenis patvirtino duomenys, gauti atliekant BPK nustatytus procesinius veiksmus (apklausiant liudytojus, išreikalaujant dokumentus, atliekant poėmius ir kt.), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju KŽĮ nustatyta tvarka nebuvo pažeista.

247113.

248Kalbėdami apie atliktą kriminalinės žvalgybos tyrimą, išteisintųjų gynėjai taip pat akcentavo jo trukmę, kuri, anot jų, buvo nepateisinamai ilga. Gynėjai pažymėjo, kad išteisintųjų pokalbiai, kuriais iš esmės grindžiami G. V., R. P. ir A. J. Z. pareikšti kaltinimai, buvo užfiksuoti 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir 2015 m. rugsėjo 11 d., o ikiteisminis tyrimas, pažeidžiant KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus, buvo pradėtas tik 2016 m. vasario 17 d. Advokatas G. Černiauskas taip pat pažymėjo, kad taikant G. V. kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus galėjo būti neteisėtai gauti duomenys apie jo informacijos šaltinius, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas), gali būti atskleidžiami tik teismo sprendimu ir tik tam tikrais atvejais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais gynėjų argumentais.

249114.

250Advokatas G. Černiauskas pagrįstai nurodo, kad KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad KŽĮ visgi konkrečiai nenustatyta, kiek laiko valstybės institucijos subjektai gali atlikti neviešo pobūdžio veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, ir iš esmės nėra nustatyta jokio maksimalaus sankcionavimo termino pratęsimų skaičiaus. Neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019).

251115.

252Kita vertus, žvalgybiniai veiksmai negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, kad ilgesnį laiką tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos objekto baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai pradėti teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K-249-788/2015, Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-8-788/2017 ir kt.).

253116.

254Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai nagrinėjamu atveju tęsėsi gana ilgą laiką - pirmieji tokie veiksmai buvo teismo nutartimi sankcionuoti 2015 m. rugpjūčio 3 d. ir buvo atliekami iki 2016 m. vasario mėnesio - tačiau šį faktą byloje galima paaiškinti objektyviu poreikiu, o ne noru dirbtinai pasunkinti kurio nors įtariamo (kaltinamo) asmens teisinę padėtį. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad teismo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo pratęsiami siekiant išsiaiškinti galimų bendrininkų veikų apimtį, mechanizmą, į šias galbūt nusikalstamas veikas įtrauktų asmenų skaičių. Tęsiant minėtus veiksmus, plėtėsi asmenų, užfiksuotų dalyvaujant galbūt korupciniuose sandoriuose, ratas; nepasibaigus vieniems galbūt neteisėtiems veiksmams, jau buvo tariamasi dėl kitų. Taigi šiuo atveju užsitęsusio neviešo tyrimo priežastys yra aiškios ir objektyvios, todėl darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo, o vėliau ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai, atlikti nagrinėjamoje baudžiamoje byloje, atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikytini neproporcingais, pertekliniais ir skatinančiais (provokuojančiais) daryti naujas nusikalstamas veikas. Šių veiksmų taikymo metu surinkti duomenys atitinka įrodymų teisėtumo ir leistinumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

255117.

256Atsakydama į advokato G. Černiausko argumentą, susijusį su G. V. vykdoma profesine veikla, teisėjų kolegija pažymi, kad, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojamos žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, taip pat turimos tam tikros profesinės garantijos, todėl reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymais nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT praktikoje pagal Konvencijos 8 straipsnį dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą apribojimo kovos su korupcija srityje, be kita ko, konstatuota, kad teisės nuostatos, kuriomis nustatomas slaptas asmens profesinės veiklos stebėjimas, išimtiniais atvejais gali būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir kad nacionalinės institucijos turi plačią (nors ne neribotą) veiksmų laisvę, kai siekiama veiksmingai kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, laikantis Konvencijos 8 straipsnio nuostatų (2013 m. birželio 11 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje D’Auria ir Balsamo prieš Italiją, peticijos Nr. 11625/07; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-489/2016).

257118.

258Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad advokato nurodomos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos negalima suabsoliutinti ir tuo atveju, jeigu kriminalinės žvalgybos subjektas turi duomenų apie asmens (F. (duomenys pakeisti)) galbūt daromas nusikalstamas veikas, kai renkama informacija apie paties F. (duomenys pakeisti) neteisėtus veiksmus, jam gali būti taikomi slapti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai. Kaip jau minėta, šiuo atveju nustatyta, kad minėti veiksmai G. V. buvo taikomi laikantis KŽĮ reikalavimų, jie nebuvo neproporcingi ir pertekliniai. Be to, advokato teiginiai, kad taip buvo siekiama ne išsiaiškinti nusikalstamas veikas, o atskleisti F. (duomenys pakeisti) informacijos šaltinius, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, teisėjų kolegijos konstatuota, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartis buvo priimta esant faktiniam kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų G. V. taikymo pagrindui.

259119.

260Nustačius tokio pobūdžio faktines aplinkybes, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai šiuo atveju buvo atlikti vadovaujantis KŽĮ nuostatomis. Jie buvo proporcingi, taikyti siekiant įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždavinius, todėl šių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinti tinkamais ir leistinais įrodymais (BPK 20 straipsnis) nagrinėjamoje byloje ir jais galima vadovautis sprendžiant G. V., R. P. ir A. J. Z. kaltės klausimą. Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo G. V. (BK 226 straipsnio 4 dalis) ir A. J. Z. (BK 226 straipsnio 3 dalis)

261120.

262Skundžiamu nuosprendžiu G. V. ir A. J. Z. išteisinti dėl prekybos poveikiu, įvykdytos 2015 m. rugsėjo 11 d., pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepašalinus abejonių dėl išteisintųjų pasiekto susitarimo, nenustačius kyšio davimo ir poveikio konkretiems valstybės tarnautojams darymo fakto, negalima daryti kategoriškos išvados dėl jų kaltės.

263121.

264Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina visus G. V. ir A. J. Z. inkriminuojamų nusikaltimų sudėčių požymius, o skundžiamame nuosprendyje padarytą klaidingą išvadą dėl išteisintųjų kaltės nulėmė BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimas – netinkamas įrodymų vertinimas. Teisėjų kolegija negali pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams.

265122.

266Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatyme įtvirtinta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

267123.

268Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, tirdamas bylos įrodymus ir juos vertindamas, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Teismas vertino įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visetą, lygino tarpusavyje ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima neginčytinai teigti, kad G. V. ir A. J. Z. padarė jiems inkriminuojamas veikas.

269124.

270Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos kvalifikuotos prekybos poveikiu sudėtys, t. y. atsakomybė pagal jas kyla tam, kas padarė minėto straipsnio atitinkamai 1 dalyje ar 2 dalyje nustatytus veiksmus, kai kyšio vertė yra didesnė negu 250 MGL.

271125.

272Pagal formuojamą teismų praktiką prekybos poveikiu sudėtis yra formali Tiek aktyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 1 dalis), tiek pasyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis) gali būti padaromos alternatyviomis veikomis. Aktyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 1 dalis) reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veikų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadėjimu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu už siekiamą tam tikro asmens poveikį atitinkamai institucijai, įstaigai ar organizacijai, valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų. Veika laikoma baigta nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-976/2018). Pasyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis) reiškiasi alternatyviomis veikomis: pažadėjimu ar susitarimu priimti kyšį arba reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį, arba priėmimu kyšio už pažadą paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas (poveikiu prekiaujantis asmuo) už kyšį pažada paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko (poveikiu prekiaujančio asmens) pažadas kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas bei aiškus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, Nr. 2K-120-489/2016). Taigi tiek aktyvios, tiek pasyvios prekybos poveikiu baigtumui būtina nustatyti, kad padaryta bent viena iš alternatyvių veikų. Taip pat aktyvios prekybos poveikiu atveju būtina nustatyti, kad kyšis siejamas su norimu poveikiu BK 226 straipsnyje nurodytiems asmenims, o pasyvios prekybos poveikiu atveju – pažadu paveikti šiuos asmenis.

273126.

274Nagrinėjamu atveju A. J. Z. inkriminuojama veika iš objektyviosios pusės pasireiškė tiesioginiu pasiūlymu ir susitarimu duoti G. V. nuo 50 000 litų iki 150 000 litų (nuo 14 481 euro iki 43 443 eurų) kyšį už tai, kad jis, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka ( - ), šios tarnybos valstybės tarnautojams, paveiktų šią instituciją ir jos tarnautojus, kad jie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, atliktų procesinius veiksmus ir taip sudarytų sąlygas priimti V. J. palankų sprendimą, šalinantį ar naikinantį jo teisinę padėtį ir baudžiamąją atsakomybę ( - ) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ). G. V. savo ruožtu buvo kaltinamas tiesiogiai susitaręs priimti iš V. J. minėto dydžio kyšį ir pažadėjęs paveikti ( - ) bei jos tarnautojus, kad jie priimtų V. J. palankų sprendimą jam atliekamame ikiteisminiame tyrime.

275127.

276Vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad šiuo atveju negalima neginčijamai teigti, jog G. V. ir A. J. Z. veiksmuose yra minėti jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėčių požymiai.

277128.

278Skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai pažymima, kad pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiami G. V. ir A. J. Z. pareikšti kaltinimai, buvo gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo ir slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tokiais įrodymais laikytini 2015 m. rugsėjo 11 d. G. V. ir A. J. Z. pokalbio garso įrašas, G. V. telefoninių pokalbių su V. J. ir jų pokalbio, vykusio 2015 m. spalio 20 d., garso įrašai, G. V. ir J. K. pokalbio, vykusio 2016 m. kovo 1 d., garso įrašas, taip pat atitinkami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų ir veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolai, kuriuose yra minėtų pokalbių stenogramos (t. 15, b. l. 70-85, 89-104; t. 16, b. l. 1-16). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad minėti duomenys patvirtina G. V. ir A. J. Z. pareikštų kaltinimų pagrįstumą, tačiau su tokiu teiginiu negalima sutikti.

279129.

280Analizuojant BK 226 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymius, teismų praktikoje nurodoma, kad pasiūlymas duoti kyšį turi būti aiškus ir detalizuotas. Be to, kalbant apie susitarimą, kuris numatytas tiek BK 226 straipsnio 1 dalyje, tiek 2 dalyje, pažymėtina, kad neteisėto susitarimo šalių valia turi būti aiškiai išreikšta, aptartos ir detalizuotos jo sąlygos. Taip pat aktyvios prekybos poveikiu atveju iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, dėl kokio siekiamo poveikio tam tikram asmeniui atliekami alternatyvūs veiksmai. Pasyvios prekybos poveikiu atveju objektyviai turi būti išreikštas ir pažadas atitinkamą asmenį paveikti, jis turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstytas. Nagrinėjamu atveju, išanalizavus 2015 m. rugsėjo 11 d. G. V. ir A. J. Z. pokalbį, kurio metu, pasak prokuroro, buvo pateiktas minėtas pasiūlymas, pasiektas susitarimas dėl kyšio davimo (paėmimo) ir duotas pažadas (G. V.) paveikti ( - ) ir (ar) jos tarnautojus, šių būtinųjų išteisintiesiems inkriminuotų nusikaltimo sudėčių objektyviosios pusės požymių nenustatyta.

281130.

282Apklausiami teisminio bylos nagrinėjimo metu A. J. Z. ir G. V. nurodė, kad susitikę 2015 m. rugsėjo 11 d. kalbėjosi apie verslą, o minėdami kaltinime nurodytas pinigų sumas turėjo omenyje lėšas, skirtinas V. J. vadovaujamos verslo grupės „S“ (duomenys pakeisti) reklamai (t. 29, b. l. 112-115, 115-120; t. 30, b. l. 164-166). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje užfiksuotas minėto pokalbio turinys iš esmės patvirtina šias išteisintųjų nurodytas aplinkybes.

283131.

2842016 m. vasario 15 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. ( - ) nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. (t. 16, b. l. 81-85), bendraudamas su G. V., A. J. Z. minėjo V. J., jo turimas problemas, tačiau akcentavo ne patį ikiteisminį tyrimą, jo eigą ir pan., bet verslo klausimus, o būtent apribotas V. J. vadovaujamos verslo grupės plėtros galimybes ir jos reputaciją, kuri galėjo nukentėti dėl V. J. vykdyto ikiteisminio tyrimo. A. J. Z. iš tikrųjų net kelis kartus prašė G. V. padėti V. J., tačiau nei prieš dėstydamas tokius prašymus, nei vėliau net neužsiminė apie kyšius, ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, jų priimamus sprendimus ar pan. Priešingai, viso pokalbio metu pabrėždavo V. J. vadovaujamos verslo grupės svarbą Lietuvai, jos plėtrą, vystomų idėjų aktualumą ir kt. Prokuroro teigimu, pripažindamas pastarąją aplinkybę, t. y. kad A. J. Z. prašė G. V. padėti V. J., pirmosios instancijos teismas padarė pats sau prieštaraujančią išvadą, nes minėtas teiginys kartu patvirtina ir A. J. Z. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, tačiau, atsižvelgiant į minėtą byloje nustatytą šio prašymo pateikimo kontekstą, tokia išvada yra nepagrįsta. Išsami 2015 m. rugsėjo 11 d. pokalbio analizė leidžia teigti, kad A. J. Z. prašymus G. V. nesiejo su noru daryti įtaką ikiteisminio tyrimo, atliekamo V. J., eigai. Reikėtų pažymėti, kad ir į tokius prašymus G. V. atsakė kategoriškai neigiamai, nedviprasmiškai pareikšdamas A. J. Z., kad dėl V. J. jokių veiksmų nesiims.

285132.

286Byloje nustatyta, kad pokalbio dalies, susijusios su V. J., pradžioje (t. 15, b. l. 82) G. V. atsiliepė apie pastarąjį neigiamai, vadino jį šykštuoliu („skrega“), sakė, kad žmogaus prieš jo valią nepakeisi. Išteisintasis minėjo, kad turi informaciją apie galimus pažeidimus, susijusius su ( - ) veikla („aš ant ( - ) turiu tokią medžiagą“), kurią paviešinus galėtų padėti V. J. („nerimti dalykai, bet yra. <...> kaip pateiksi. <...> būčiau padėjęs išsikapstyti“), tačiau kartu pareiškė, kad dabar nieko nedarys. Atsakydamas į tai, A. J. Z. nurodė: „Ne, kad tu nedarysi, tai aš beveik tuo neabejoju, nes jau čia būtų truputėlį nu ...“; G. V.: „Taip, taip“; A. J. Z.: „Bet tu gal gali padaryti taip, kad, ė, arba padėti nusimesti tą tokį na ...“; G. V.: „Šleifą“. Taigi A. J. Z. patvirtino supratęs, kad jokių aktyvesnių veiksmų dėl V. J. G. V. nesiims, ir, prašydamas padėti jam, kalbėjo tik apie „šleifo numetimą“, o tai aptariamo pokalbio kontekste labiau vertintina kaip prašymas padėti išsklaidyti apie V. J. vadovaujamą verslo grupę dėl vykdyto ikiteisminio tyrimo susidariusią neigiamą nuomonę.

287133.

288Pažymėtina, kad iš karto po šio prašymo pateikimo A. J. Z. pradėjo kalbėti apie strateginę V. J. vystomo verslo svarbą, saulės energetiką, klasterį ir pan. Vėliau pasakė frazes, kurias prokuroras vertina kaip pasiūlymą G. V. 50, 100 tūkstančių litų už tai, kad ( - ) atliekamame tyrime V. J. būtų priimtas palankus sprendimas. Anot prokuroro, A. J. Z. paprašė G. V. įvardyti pinigų sumą, kuri turėtų būti sumokėta už minėto sprendimo V. J. priėmimą. Tokią išvadą prokuroras padarė išanalizavęs tokias A. J. Z. frazes: „Per tą laiką jau šviečiamasis darbas yra, yra daug visokių dalykų, kurie, na kaip, jie, jie paskui neša tam tikrus taškus. Tai va dabar, kiek yra tų kaštų tam, kad tą failą galima būtų uždaryti, jeigu tai yra, na nežinau, penkiasdešimt, šimtas tūkstančių tenais, ar kažkiek tai. Tu maždaug grubiai įvardink aš jau rasiu būdą kaip tą dalyką <...> V. pasakyti. Ir, ir paprašysiu V., kad jau jis rastų kelią kaip tai tau pateikti, kad šitoj vietoj nebūtų, nu kažkokių tai.“ Tikėtina, kad pirmiau nurodytą išvadą dėl šių frazių sąsajų su ( - ) V. J. vykdytu ikiteisminiu tyrimu prokuroras padarė įvertinęs A. J. Z. žodžius dėl „failo uždarymo“, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam išteisintojo pateikto pasiūlymo kontekstui, kai pokalbyje yra akcentuojama vien V. J. vystomo verslo svarba ir iš esmės nekalbama apie kaltinime minimą ikiteisminį tyrimą, jo eigą, tyrėjus, galimą poveikį jiems, tokios išvados dėl minėtų A. J. Z. žodžių vertinimo daryti negalima. Be to, toks pasiūlymas neatitinka ir pirmiau aptartų teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų - jame nėra nurodomos konkrečios pasiūlymo sąlygos, jis nėra aiškus. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad iš tokių A. J. Z. žodžių neaišku, nei už kokius konkrečius veiksmus G. V. siūlomi pinigai, nei kokia tai būtų pinigų suma, nei ar apskritai kokia nors nepagrįsta nauda buvo siūloma. A. J. Z. nurodyti skaičiai - „na nežinau, penkiasdešimt, šimtas tūkstančių tenais, ar kažkiek tai“ - yra pernelyg abstraktūs ir neaiškūs kaltinimui dėl pasiūlymo ir susitarimo priimti kyšį. Taip pat, įvertinus minėtas aplinkybes, nenustatytas šių asmenų susitarimas duoti ir priimti kyšį.

289134.

290Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po šių žodžių išteisintieji pradėjo kalbėti apie žurnalą „H. (duomenys pakeisti)“, kad iki šiol V. J. „nepadarė“ nė poros šio žurnalo puslapių, dėl kurių buvo tartasi dar liepos mėnesį. Kartu G. V. pripažino, kad nuo kažko reikia pradėti, o A. J. Z. vėl prakalbo ne apie ikiteisminį tyrimą, bet apie „kompaniją, kurioje V. yra viskas“, V. J. vadovaujamos verslo grupės plėtros galimybes ir pan.

291135.

292Pokalbio pabaigoje išteisintieji kalbėjo apie pinigus. A. J. Z. klausė, kokią žinią jam perduoti V., prašė, kad G. V. nurodytų skaičių, kurio reikia jam, ( - ), bet pastarasis aiškiai atsakė: „Man nereikia. Reikės iš tų pinigų duoti kyšį.“ Reaguodamas į tai, A. J. Z. pasakė: „<...> sakai, ane?“ Taigi išgirdęs G. V. žodžius apie kyšius, A. J. Z. nustebo, suabejojo būtinumu taip spręsti kilusias problemas, o tai iš esmės patvirtina, kad anksčiau išteisintasis kalbėjo ne apie kyšį, bet apie kitai veiklai skirtinas pinigų sumas, kurios galėtų padėti įsitvirtinti Lietuvos ir užsienio rinkose V. J. vadovaujamai verslo grupei. Kitoks šios A. J. Z. frazės vertinimas būtų nelogiškas, nes, remiantis kaltinimu, teikdamas G. V. pasiūlymą dėl kyšio paėmimo, kad šis paveiktų ( - ) ir (ar) jos tarnautojus, A. J. Z., turėdamas tokią patirtį verslo ir politikos srityse, negalėtų nesuvokti, kad minėti tarnautojai nepriims nepagrįstų, V. J. palankių sprendimų, tiesiog paprašyti G. V..

293136.

294Tokią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ir G. V. atsakymas: „Tu supranti, jie gi kitaip nesupranta“; A. J. Z.: „Ar tu turi omenyje ( - ), ar turi omeny...“ Taigi pastarasis net nežino, kam G. V. galbūt siūlo duoti kyšį. Atsakydamas pastarasis nurodo: „Tiems visiems“; A. J. Z.: „O kas tuos dalykus išskirsto?“; G. V.: „Yra kas.“ Vėliau išteisintieji vėl kalba apie verslo reikalus, apie lietuvišką verslą, kurį reikia palaikyti. A. J. Z. nurodo, jog pasakys V., kad šis ateitų, ir išteisintieji atsisveikina. Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad joks susitarimas, išskyrus susitarimą dėl būsimo V. J. ir G. V. susitikimo, tarp pastarojo ir A. J. Z. sudarytas nebuvo. Taip pat nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad šio susitikimo metu G. V. už kyšį pažadėjo paveikti ( - ) ir (ar) jos tyrėjus, kad šie priimtų V. J. atliekamame ikiteisminiame tyrime pastarajam palankų sprendimą.

295137.

296Pažymėtina, kad V. J. ir G. V. susitikimas įvyko tik 2015 m. spalio 20 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po A. J. Z. ir G. V. pokalbio. Bylos medžiaga nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai V. J. buvo sankcionuoti 2015 m. spalio 8 d. (t. 14, b. l. 171-172), o G. V. minėti veiksmai buvo taikomi nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d., tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad G. V. ir V. J. būtų susitikę anksčiau. Tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. spalio 20 d. minėti asmenys nebendravo, netiesiogiai patvirtina ir A. J. Z. bei G. V. telefoninis pokalbis, vykęs 2015 m. spalio 12 d. Šio pokalbio metu A. J. Z. klausė G. V., kada šis galėtų susitikti su V. J.. A. J. Z. stengėsi priminti G. V., kad jie šnekėjo apie šį susitikimą („<...> mes tada, kai šnekėjom tada, kai, kai tu sakei, kad, kad gali V. pas tave užeiti, kada, kada patinka“), tačiau pastarasis iš karto nesupranta, apie ką kalba A. J. Z. („<...> kokį V.? <...> K.? <...>) ir tik detaliau paaiškinus ir susiejus V. J. pavardę su jo vadovaujama bendrove – „S“ (duomenys pakeisti) - G. V. supranta prašymo esmę ir nurodo, kad galėtų susitikti su V. J. kitą antradienį, per pietus (t. 15, b. l. 72-73). Akcentuotina, kad šis susitikimas įvyko būtent G. V. nurodytu laiku – kitą savaitę, antradienį, per pietus (2015 m. spalio 20 d., 12 val.) (t. 16, b. l. 1-16), tačiau apie jokių palankių sprendimų V. J. priėmimą jam pradėtame ikiteisminiame tyrime šio pokalbio metu nei tiesiogiai, nei užuominomis kalbėta nebuvo. Tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas V. J. labai aiškiai ir nuosekliai aiškino, kad susitiko su G. V. norėdamas aptarti verslo klausimus ir sužinoti, kas galėjo „užsakyti“ jam pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 11, b. l. 93-97; t. 29, b. l. 18-21). Šie liudytojo paaiškinimai visiškai atitinka 2016 m. vasario 15 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. ( - ) užfiksuoto 2015 m. spalio 20 d. vykusio V. J. ir G. V. pokalbio turinį, tad, priešingai nei nurodo prokuroras, netikėti jais nėra pagrindo.

297138.

298Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad tiek 2015 m. rugsėjo 11 d., tiek 2015 m. spalio 20 d. vykusių pokalbių metu buvo kalbėta apie V. J. pradėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau negalima sutikti su prokuroro argumentu, kad vertinant šią aplinkybę kartu su V. J. tuo metu vykdyto ikiteisminio tyrimo duomenimis (ikiteisminio tyrimo pradėjimo, V. J. pareikšto įtarimo, ikiteisminio tyrimo nutraukimo datomis), galima teigti, jog 2015 m. rugsėjo 11 d. A. J. Z. pasiūlė ir susitarė duoti, o G. V. susitarė priimti nuo 50 000 iki 150 000 litų (nuo 14 481 euro iki 43 443 eurų) kyšį, pažadėjęs paveikti ( - ), šios tarnybos valstybės tarnautojus, kad šie atliktų procesinius veiksmus ir taip sudarytų sąlygas priimti V. J. palankų sprendimą ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ). Priešingai, šios išvados nepatvirtina jokia bylos medžiaga.

299139.

300Kaip jau minėta, byloje neįrodyta, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. A. J. Z., siekdamas poveikio, susijusio V. J. vykdytu ikiteisminiu tyrimu, pasiūlė duoti kyšį, G. V. davė pažadą, susijusį su V. J. tuo metu vykdytu ikiteisminiu tyrimu, ir jie sudarė kaltinime nurodytą neteisėtą susitarimą dėl kyšio davimo ir priėmimo. Kitaip nei teigia prokuroras, šios išvados nepaneigia G. V. pasakyti žodžiai dėl pinigų sumos, kurią sumokėtų V. J., panaudojimo kyšiams. Pažymėtina, kad išteisintasis nebuvo nurodęs, jog pinigai iš pradžių turės būti sumokėti jam, o tik paskui galbūt panaudoti kyšiams. Atvirkščiai, buvo griežtai nurodęs, kad jam nieko nereikia. Prokuroro akcentuojamus G. V. žodžius galima būtų vertinti tik kaip patarimą A. J. Z. dėl galimo V. J. problemų sprendimo būdo. Šią išvadą patvirtina ir tolesnės išteisintųjų pokalbio frazės (žr. p. 135-136). Be abejonės, tokie „patarimai“ vertintini kaip neetiški, prieštaraujantys moralės normoms, tačiau nesant jokių kitų neginčijamų G. V. ir A. J. Z. kaltę patvirtinančių įrodymų, nesudaro savarankiško pagrindo priimti jiems apkaltinamąjį nuosprendį dėl šioje byloje tiriamo įvykio.

301140.

302Tokio pagrindo nesudaro ir apeliacinio skundo argumentai dėl 2018 m. gruodžio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodytų aplinkybių. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad užduotis pateikti specialisto išvadą ar surašyti ekspertizės aktą lietuvių kalbos specialistui paprastai duodama tada, kai baudžiamojoje byloje būtina analizuoti neaiškų, daugiaprasmį ar kitokį ypač sudėtingą tekstą, t. y. tais atvejais, kai teksto suvokimui reikia specialių žinių ir teismas pats negali to padaryti be tokias žinias turinčių specialistų (ekspertų) pagalbos. Tačiau net ir tokiu atveju nuspręsti, ar tam tikro teksto pasakymas ar parašymas laikytinas nusikalstama veika, yra bylą nagrinėjančio teismo, o ne specialistų ar kitų asmenų kompetencija.

303141.

304Įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius išteisintųjų baudžiamosios atsakomybės klausimui spręsti reikšmingus tekstus - išteisintųjų pokalbių stenogramas - darytina išvada, kad jie nėra sudėtingi, daugiaprasmiai ar pan. Byloje aptariamų pokalbių turinys yra visiškai suprantamas asmeniui, neturinčiam specialių – lingvisto, kalbos specialisto – žinių, tokio pokalbio turinio vertinimui nereikia specialisto ar eksperto tyrimo, jis vertinamas ne lingvistiniu, o teisiniu požiūriu. Esant šioms aplinkybėms, byloje esantys lingvistiniai tyrimai, jų rezultatai (specialisto išvada ir ekspertizės aktas), vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, turi būti vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Pritartina skundžiamo nuosprendžio teiginiui, kad minėti tyrimai neturi pranašumų įrodomosios reikšmės aspektu prieš kitus byloje esančius duomenis ir savaime nenulemia vienokio ar kitokio teismo sprendimo priėmimo dėl G. V. ir A. J. Z. kaltės padarius jiems inkriminuojamas veikas.

305142.

306Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio tyrimai paprastai nėra skiriami korupcinėse bylose, nes savo esme jie yra itin artimi teksto interpretacijai ir tam tikru būdu visgi atspindi subjektyvią tekstą aiškinusio asmens nuomonę apie byloje nagrinėjamus įvykius. Dėl pastarosios priežasties pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką apie asmens kaltę padarius šias veikas, jo tikruosius ketinimus teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į konkretaus pokalbio turinį, bet ir vertindamas kitas objektyviais įrodymais byloje nustatytas faktines aplinkybes.

307143.

308Minėtos teisėjų kolegijos išvados pagrįstumą netiesiogiai patvirtina ir apeliacinio skundo argumentai, prokurorui pačiam pateikiant išteisintųjų pokalbio metu pasakytų žodžių ir netgi 2018 m. gruodžio 4 d. ekspertizės akto išvadų interpretaciją. Prokuroras nurodo, kad ekspertizės akto teiginys, jog 2015 m. rugsėjo 11 d. G. V. ir A. J. Z. pokalbyje nustatytas propozicinis turinys, patvirtinantis pastarojo siūlymus pasakyti pinigų sumą, už kurią G. V. padėtų V. užglaistyti pažeidimą, vertinant jį kartu su išteisintųjų parodymais, pagrindžia G. V. ir A. J. Z. kaltę dėl jiems inkriminuojamų veikų padarymo. Tokiam apeliacinio skundo argumentui negalima pritarti.

309144.

310Šiame procesiniame sprendime jau minėta, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusio pokalbio metu G. V. iš esmės visą laiką neigiamai atsiliepė apie V. J., kartojo, kad jis yra šykštuolis, akcentavo, jog pastarasis nevykdo savo įsipareigojimų ir pan., o A. J. Z. priešingai - kalbėjo apie V. J. tik teigiamai, pabrėžė jo vystomo verslo svarbą Lietuvai. Šios aplinkybės patvirtina A. J. Z. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad aptariamo susitikimo metu jis stengėsi įtikinti G. V. „užkasti karo kirvį“ ir palaikyti V. J. vadovaujamos verslo grupės vystomą veiklą. Esant šioms aplinkybėms, negalima neginčijamai teigti, kad A. J. Z. žodžiai apie „pažeidimo užglaistymą“ buvo susiję su V. J. vykdytu ikiteisminiu tyrimu. 2015 m. rugsėjo 11 d. pokalbio turinys patvirtina, kad G. V. buvo įsižeidęs dėl V. J. elgesio, tad minėta A. J. Z. frazė galėjo būti susijusi ir su, G. V. nuomone, netinkamu V. J. elgesiu jo atžvilgiu (pažeidimu) („nepadarė“ kelių puslapių žurnale „H.“ (duomenys pakeisti), nors žadėjo dar liepos mėnesį; yra šykštuolis ir kt.).

311145.

312Atkreiptinas dėmesys, kad tame pačiame prokuroro minimame 2018 m. gruodžio 4 d. ekspertizės akte nurodoma, jog 2015 m. rugsėjo 11 d. G. V. nepriėmė A. J. Z. pasiūlymo dėl pinigų, tačiau, anot prokuroro, teismas turėtų šią išvadą vertinti kartu su G. V. žodžiais dėl pinigų panaudojimo kyšiams, patvirtinančiais pastarojo kaltę. Išnagrinėjusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su minėta ekspertizės akto išvada dėl G. V. atsisakymo priimti bet kokį A. J. Z. pasiūlymą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šios išvados nepaneigia prokuroro nurodomi G. V. žodžiai, dėl kurių reikšmės apeliacinės instancijos teismas jau buvo pasisakęs šiame procesiniame sprendime (žr. p. 139).

313146.

314Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateikiamu G. V. ir J. K. pokalbio, vykusio 2016 m. kovo 1 d., vertinimu. Priešingai nei nurodo prokuroras, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad iš šio pokalbio turinio galima būtų daryti tik prielaidą dėl G. V. ir A. J. Z. kaltės padarius jiems inkriminuojamas veikas. Aptariamo pokalbio turinys leidžia pagrįstai teigti, kad, kalbėdamasis su J. K., G. V. svarstė, kokios galėtų būti jam pradėto ikiteisminio tyrimo priežastys, kas galėtų būti vertinama kaip nusikalstama veika ir kt., t. y. hipotetiškai vertino susiklosčiusią situaciją. Tačiau šios aplinkybės nei vertinant jas atskirai, nei kitų byloje surinktų duomenų kontekste neleidžia daryti neginčijamos išvados dėl išteisintojo kaltės prekiaujant poveikiu. Pažymėtina, kad pats G. V. nurodė J. K., kad tiksliai neprisimena kaltinime minimo pokalbio, tačiau kategoriškai teigė neatlikęs jokių jam inkriminuojamų veiksmų, nes jokios įtakos ( - ) padaryti negali ir V. J. suteikti bet kokią pagalbą atsisakė, „o jeigu kažką ir pasakė, tik tam, kad atstotų nuo jo“ (t. 15, b. l. 89-104).

315147.

316Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliuodamas į, prokuroro nuomone, netinkamą pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimą, t. y. jų vertinimą neatsižvelgiant į kitus byloje surinktus duomenis, įvykio kontekstą, prokuroras pats grindžia apeliacinį skundą atskiromis išteisintųjų pokalbių frazėmis. Antai, teigdamas, kad G. V. frazė, jog jis veltui nepadės „S“ (duomenys pakeisti) („<...> veltui aš jam ne... Tam ( - ) nepadėsiu <...>“) patvirtina, kad G. V. sutiko su A. J. Z. pasiūlytais pinigais ir pastarojo prašymą sutiko įvykdyti tik už piniginį atlygį, visiškai neatsižvelgė į po kelių akimirkų G. V. pasakytus žodžius, kad su A. J. Z. jis kalbėjosi tik apie V. J. įmonės reklamą („bet aš, aš tikrai sakiau – tegul duoda reklamos, aš pažiūrėsiu. Aš tikrai prisimenu, ką aš kalbėjau. Bet aš tikrai ne <...>“) (t. 16, b. l. 102).

317148.

318Apeliaciniame skunde analizuojami netiesioginiai įrodymai ir jais byloje nustatytos faktinės aplinkybės, bet teisėjų kolegijos vertinimu, jos neturi lemiamos reikšmės sprendžiant išteisintųjų kaltės klausimą pagal BK 226 straipsnį. Prokuroras pagrįstai nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog A. J. Z. 2015 m. rugsėjo–spalio mėnesiais bendravo su G. V. telefonu ir savo pokalbiuose minėjo V. J.. Byloje taip pat nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. A. J. Z. minėtas V. yra V. J., o 2015 m. spalio 20 d. pastarojo ir G. V. susitikimas buvo organizuotas A. J. Z.. Tačiau remiantis vien šiais duomenimis negalima pripažinti asmens kaltu dėl sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 226 straipsnio 3, 4 dalyje, padarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nesant jokių kitų tiesioginių ir (ar) netiesioginių G. V. ir A. J. Z. kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų, minėtos apeliaciniame skunde nurodomos faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip duomenys, pagrindžiantys išteisintiesiems pareikštus kaltinimus, nes patys savaime prokuroro nurodomi G. V. ir A. J. Z. veiksmai (kalbėjimasis apie trečiąjį asmenį, susitikimo organizavimas ir kt.) nėra draudžiami įstatymu.

319149.

320Pateikdamas byloje esančių netiesioginių įrodymų vertinimą, prokuroras kartu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu kitų baudžiamojo proceso metu surinktų netiesioginių įrodymų vertinimu, teigdamas, kad taip buvo peržengtos išteisintiesiems pareikšto kaltinimo ribos. Šis teiginys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Asmens kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje susieti nuoseklia ir logiška grandine. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino byloje esančius netiesioginius įrodymus, nes nustačius, kad, pvz., V. J. visgi pervedė G. V. kažkokią pinigų sumą; pastarasis ėmėsi kažkokių aktyvių veiksmų, siekdamas paveikti FNTT pareigūnus; V. J. prašė G. V. atlikti minėtus veiksmus ar pan., galbūt būtų galima daryti kitokias išvadas ir dėl 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusio pokalbio metu išteisintųjų pasakytų frazių. Tačiau tai, kad bylos duomenimis nenustatyta nė viena iš minėtų aplinkybių, tik pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl A J. Z. ir G. V. išteisinimo pagrįstumą.

321150.

322Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat nurodo, kad V. J. davė melagingus parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 257 straipsnio 1 dalimi, motyvuota nutartimi turėjo pranešti prokurorui apie jo galbūt padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 235 straipsnyje. Šie prokuroro argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Šiame procesiniame sprendime jau buvo pasisakyta dėl liudytojo V. J. parodymų vertinimo (žr. p. 137), todėl teisėjų kolegija nesikartoja ir plačiau šiuo klausimu nepasisako.

323151.

324Atsižvelgdama į pirmiau aptartas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nesant įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog A. J. Z. ir G. V. padarė jiems inkriminuojamas veikas, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą – išteisino G. V. ir A J. Z. pagal jiems pareikštus kaltinimus. Naikinti šio Vilniaus apygardos teismo sprendimo dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo G. V. (BK 226 straipsnio 3 dalis) ir R. P. (BK 226 straipsnio 4 dalis)

325152.

326Skundžiamu nuosprendžiu R. P. ir G. V. buvo išteisinti pagal jiems pareikštus kaltinimus, pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad baudžiamojoje byloje, nepašalinus abejonių dėl pasiekto susitarimo, nenustačius kyšio davimo fakto, nenustačius, kad atitinkami tarnautojai buvo paveikti ar juos buvo bandyta paveikti, negalima daryti kategoriškos išvados dėl G. V. ir R. P. kaltės padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus.

327153.

328Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti tokį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir priimti R. P. bei G. V. naują – apkaltinamąjį – nuosprendį. Prokuroras nurodo, kad, spręsdamas G. V., R. P. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir priėmė G. V. bei R. P. neteisėtą ir nepagrįstą – išteisinamąjį – nuosprendį. Apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

329154.

330Išsamesnė skundžiamo nuosprendžio ir byloje surinktų įrodymų analizė leidžia teigti, kad teisingai nurodydamas būtinuosius BK 226 straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymius ir cituodamas šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, daugiau dėmesio skyrė ne minėtiems požymiams nustatyti, bet kitoms, tam tikrą reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčioms, tačiau nepaneigiančioms R. P. ir G. V. kaltės pagal jiems pareikštus kaltinimus, aplinkybėms vertinti.

331155.

332Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodoma, kad G. V. ir R. P. kaltinami tuo, kad pokalbio, vykusio 2015 m. rugpjūčio 31 d., metu G. V. pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti R. P. 15 000 eurų kyšį už tai, kad R. P. paveiktų ( - ) skyrių bei šio skyriaus tarnautojus, o R. P. tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį už tai pažadėjęs padaryti poveikį minėtai institucijai ir jos tarnautojams. Taigi, sprendžiant G. V. ir R. P. kaltės klausimą bei nustatant jų veiksmuose būtinuosius jiems inkriminuojamų nusikaltimų sudėčių objektyviosios pusės požymius, ypatingą reikšmę turi ne asmenų, kuriuos buvo žadama paveikti, parodymai, jų tarpusavio telefoniniai pokalbiai, duomenys, susiję su pinigų mokėjimo fakto nustatymu, ir kt., bet įrodymai, kuriuose užfiksuotas 2015 m. rugpjūčio 31 d. G. V. ir R. P. pokalbio turinys. Nepaisant to, skundžiamame nuosprendyje nėra pateikiama detalesnė šių įrodymų šaltinių (2016 m. vasario 15 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. ( - ); 2016 m. kovo 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. ( - ); fonoskopinio tyrimo specialisto išvados Nr. ( - )) analizė, o pasisakant dėl aptariamo išteisintųjų pokalbio turinio apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais, nesiejant jų su konkrečiomis R. P. ir G. V. pasakytomis frazėmis.

333156.

334Vertindamas 2015 m. rugpjūčio 31 d. pokalbį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pašnekovams kalbant įvairiomis temomis, taip pat ir minint 15 000 eurų sumą, pokalbio aiškumo ir nuoseklumo nėra, todėl būtų galima daryti tik prielaidą, kad minėta suma galėtų būti siejama su parama partijai „X“ (duomenys pakeisti), tačiau byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kas konkrečiai tokius pinigus sumokėtų, kada ir už ką jie būtų mokami. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodoma, kad pokalbio metu G. V. išdėstė R. P. visą informaciją, susijusią su prekybos centro „Y.“ (duomenys pakeisti), statomo ( - ), statybos užbaigimo procedūra, pateikė reikalingus duomenis, tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, visai tikėtina, kad G. V., pažinodamas R. P., tiesiog prašė, kad jis pats išsiaiškintų situaciją. Su šiais skundžiamo nuosprendžio teiginiais negalima sutikti.

335157.

3362016 m. kovo 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. ( - ) (t. 15, b. l. 35‑69) nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. vykęs G. V. ir R. P. pokalbis truko beveik pusantros valandos, tad natūralu, kad jo metu pašnekovai aptarė daug temų ‑ kalbėjo apie politinius įvykius, verslą Lietuvoje, imigraciją ir kt., tačiau teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad šis pokalbis įvertinus visą jo kontekstą buvo nuoseklus. Pokalbio temos buvo dėstomos suprantamai, nuosekliai pereinant nuo vienos temos prie kitos. Pokalbio dalis, kurioje kalbama apie prekybos centro „Y.“(duomenys pakeisti) statybos užbaigimo procedūrą, taip pat yra aiški ir nuosekli, o minima 15 000 eurų suma yra neabejotinai siejama su G. V. išdėstytu „pasiūlymu“ R. P. už šią sumą išspręsti prekybos centro „Y.“(duomenys pakeisti) statybos užbaigimo problemas, ir tai buvo padaryta.

337158.

338Byloje nustatyta, kad prieš pat pradėdami aptarinėti nagrinėjamoje byloje tiriamus įvykius, G. V. ir R. P. kalbėjosi apie žmonių, lojalių partijai „X“ (duomenys pakeisti), paiešką. R. P. paaiškino, kad „tų žmonių reikėtų truputį paieškoti“, bet „kaip amžinatilsį B. L. darydavo labai protingai po vieną, kitą, trečią į kiekvieną partiją ir <...> jau turi vos ne savo frakciją“. Iš karto po šių R. P. frazių G. V. paklausė: „O kaip finansai?“; R. P.: „Finansai yra lygiai tas pats <...> kas reitingai rodo. Kai tai kyla, reiškia kyla ir sponsorių, reiškia nori paremti <...> kai leidžiasi, jis irgi leidžiasi.“ Šios išteisintųjų frazės leidžia pagrįstai teigti, kad B. L. buvo paminėtas kaip sektinas pavyzdys, kalbant apie jam lojalių žmonių paiešką, bet ne apie partijos finansavimą, kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė G. V. (t. 29, b. l. 84; t. 30, b. l. 164). Toliau pašnekovai nuosekliai kalba jau prekybos centro „Y.“ (duomenys pakeisti) statybos užbaigimo problemų tema ir B. L. pavardės šiame kontekste nemini.

339159.

340G. V. pokalbio metu spėja, kad dabar partijas remia „daugiau neoficialiai <...> nes oficialiai jau per daug sudėtinga <...> jau tapo“. R. P. atsako, kad „būna visaip“, dėl to jis labai norėtų su G. V. „sudraugauti“. Pažymėtina, kad būtent po šių žodžių, susijusių su oficialiu ir galbūt neoficialiu politinių partijų, o šiuo konkrečiu atveju – partijos „X“ (duomenys pakeisti), rėmimu, G. V. nurodo turintis R. P. „vieną tokį pasiūlymą“, kurio esmę labai aiškiai ir suprantamai išdėsto tęsdamas pokalbį. G. V. paaiškino, kad jo pasiūlymas susijęs su R. P. vadovaujamos partijos „viena ministerija“. Nurodė, kad „vienas žmogus“ nieko „rašyti“ nenori, bet „padėtų“. Konkretizuodamas, apie kokią „pagalbą“ kalba, G. V. sako: „biški, kokia ... Penkiolikos tūkstančių eurų sakė nebūtų problema. <...> nu tai nėra per daug, normalu.“ Reaguodamas į šią frazę, R. P. sako: „Lašas prie lašo.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais žodžiais pastarasis išreiškė pritarimą G. V. teiginiui, kad nurodyta suma – 15 000 eurų – yra priimtina ir renkant pinigus, kad ir tokiomis sumomis („lašas prie lašo“), galima užtikrinti finansinę paramą partijai.

341160.

342Kitu klausimu R. P. patikslina G. V. „pasiūlymo“ turinį, klausdamas, ką konkrečiai jam reikėtų daryti („tai, o ką reikėtų daryti?“). Tai, kad šis išteisintojo klausimas yra tiesiogiai susijęs su G. V. ankstesniais teiginiais, neginčijamai patvirtina pastarojo atsakymas: „Reikia vieną darbuotoją jūsų ministerijos priversti pasirašyti parduotuvės pridavimo aktą, nes ji vienintelė nepasirašo ir niekas nesupranta kodėl, ji iš ( - ).“ Kaip jau minėta, pradėdamas kalbėti apie savo turimą „pasiūlymą“, G. V. iš karto nurodė, kad šis yra susijęs su viena R. P. partijos vadovaujama ministerija. Kalbėdamas konkrečiai apie tai, kad reikia priversti valstybės tarnautoją pasirašyti kaltinime nurodytą dokumentą (žodis „priversti“ aiškiai rodo suvokimą, jog kreipiamasi į asmenį, kuris dėl savo statuso ir padėties gali paveikti reikiamo sprendimo priėmimą nepaisant tokio veikimo neteisėtumo), G. V. vėl mini „jūsų ministeriją“, t. y. nuosekliai tęsia mintį, paaiškindamas „pasiūlymo“ esmę. Tolesniais klausimais R. P. aiškinasi detales – perklausia, ar tikrai niekas nesupranta, kodėl nepasirašomas statybos užbaigimo aktas.

343161.

344G. V. paaiškina, kad viskas padaryta, viskas įvykdyta, o jis pats labai nenori šiuo klausimu kreiptis į ministrą, nes jis „visai užsislaptinęs“. R. P. sutinka: „Atsargus biški“; G. V.: „Jo, per daug atsargus jis apie tokius dalykus“ (pokalbyje minimi žodžiai „užsislaptinęs“ ir „atsargus“ aiškiai rodo pašnekovų suvokimą apie galimą neteisėtą veikimą). Tęsdamas pokalbį, G. V. jau konkrečiai nurodo, apie kokio žmogaus „pagalbą“ kalba – „O jis tas ... Čia kalbu apie „Y.“ (duomenys pakeisti)“. Pažymi, kad tas žmogus jam nemažai padeda ir „visa kita, ir komandai“. R. P. sutinka, kad žmogus, kuris yra suinteresuotas greitesniu statybos dokumentų pasirašymu, yra normalus, jo kaimynas. Taigi minėtais žodžiais R. P. patvirtino supratęs ir „pasiūlymo“ esmę, ir apie kieno „finansinę paramą“ konkrečiai kalba G. V..

345162.

346Teisėjų kolegijos vertinimu, kitos R. P. pokalbyje išsakytos frazės patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad aiškiai supratęs jam pateikto pasiūlymo esmę ir pradėdamas domėtis parduotuvės adresu, nepasirašiusių tarnautojų asmens duomenimis ir kt., o vėliau, gavęs iš G. V. visus jau iš anksto parengtus duomenis, susijusius su prekybos centro „Y.“ (duomenys pakeisti)“ ( - ) statyba, ir sakydamas: „Nu duok, aš ten tuos <...> aš sutvarkysiu“, R. P. sutiko su G. V. jam pateiktu pasiūlymu, t. y. pažadėjo ir susitarė priimti G. V. pažadėtą ir pasiūlytą pinigų sumą, sutikdamas (pažadėdamas) paveikti („priversti“) ( - ) skyrių bei šio skyriaus tarnautojus, kad jie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo „Y.“ (duomenys pakeisti)“ statomo pastato – prekybos centro, esančio ( - ) – statybos užbaigimo procedūrą ir pasirašytų statybos užbaigimo aktą.

347163.

348Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad R. P. ir G. V., aptardami pastarojo „pasiūlymą“, aiškiai suvokė tiek pateikto prašymo, tiek jo įvykdymo sąlygų esmę, darytina pagrįsta išvada, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. vykusio pokalbio metu jie veikė tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, R. P. ir G. V. veiksmuose yra visi jiems inkriminuojamų nusikaltimų sudėčių požymiai, todėl skundžiamu nuosprendžiu jie buvo nepagrįstai išteisinti pagal jiems pareikštus kaltinimus.

349164.

350Šios teisėjų kolegijos išvados nepaneigia nei R. P. ir G. V. paaiškinimai dėl nagrinėjamoje byloje tiriamo įvykio, nei pirmosios instancijos teismo išdėstyti jų išteisinimo motyvai. Priešingai, kiti byloje surinkti įrodymai tik patvirtina minėtos apeliacinės instancijos teismo išvados pagrįstumą.

351165.

352Antai duodamas parodymus teisme G. V. nurodė, kad 15 000 eurų sumą paminėjo atsitiktinai, nieko konkrečiai neturėdamas omenyje ir norėdamas tik pasižiūrėti, kokia bus R. P. reakcija į tai. Anot jo, šis skaičius „išplaukė“ iš pokalbio apie B. L.. G. V. taip pat paaiškino, kad išdėstė problemą, susijusią su parduotuvės „Y.“ (duomenys pakeisti)“ statybos užbaigimo akto pasirašymu, tik bendrais bruožais, tikėdamasis, kad R. P. pats nuspręs pasidomėti susidariusia situacija. Nieko jo neprašė, nes tai per daug smulkus reikalas, kad G. V. kreiptųsi į partijos pirmininką. Pažymėtina, kad G. V. parodymai nebuvo nuoseklūs, nes jau po kelių sakinių jis nurodė visgi prašęs R. P. pasidomėti problema, tačiau nieko nereikalavęs (t. 29, b. l. 86?87; t. 30, b. l. 164?165). Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į pirmiau išanalizuoto 2015 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio turinį, minėti G. V. paaiškinimai laikytini gynybine pozicija ir atmestini.

353166.

354Kaip gynybinė pozicija vertintinas ir G. V. teiginys, kad 15 000 eurų sumą jis nurodė atsitiktinai, negalvodamas apie jokį konkretų žmogų. Šiame procesiniame sprendime jau buvo pasisakyta, kad tiek pokalbio eiga, tiek visas jo turinys, tiek konkrečios R. P. ir G. V. frazės leidžia pagrįstai teigti, jog pastarasis nurodė konkrečią pinigų sumą, siedamas ją su vėliau išdėstyto prašymo vykdymu. Teisėjų kolegijos buvo pažymėta ir tai, kad R. P. ir G. V. pokalbio metu B. L. pavardė buvo minėta kalbant apie jam lojalių žmonių paiešką, o ne apie pinigus ir finansavimą (žr. p. 158). Kalbėdamasis su R. P., G. V. taip pat buvo nedviprasmiškai nurodęs, kad tarnautoją reikia „priversti“ pasirašyti statybos užbaigimo aktą, todėl teigti, kad jis tiesiog bendrais bruožais nupasakojo problemos esmę arba tiesiog paprašė R. P. pasidomėti susidariusia situacija, nėra pagrindo. Šią išvadą pagrindžia ir G. V. žodžiai, kai jis patvirtino R. P., kad „<...> viskas yra tvarkinga“, nes kitaip jis jam „neduotų“ (t. 15, b. l. 43).

355167.

356Apklausos metu G. V. teigė ir tai, kad savo susitikimą su R. P. jis buvo suplanavęs iš anksto, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad bylos medžiaga leidžia daryti kitokią išvadą. 2016 m. vasario 15 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. ( - ) nustatyta, kad apie prekybos centro „Y.“ (duomenys pakeisti)“statybos užbaigimo akto nepasirašymą G. V. sužinojo 2015 m. rugpjūčio 24 d. jo pokalbio su R. L. metu (t. 1, b. l. 116). G. V. patikslinančios frazės, klausimai („kokiam čia mieste?; prieniškiai ar kauniečiai?“) leidžia manyti, kad iki to momento jam ši informacija nebuvo žinoma. 2015 m. rugpjūčio 25 d., paprašytas D. D. (t. 1, b. l. 117?118), G. V. susiskambino su R. L., nurodė glaustai išdėstyti ir pateikti jam visus su prekybos centro „Y.“ (duomenys pakeisti)“statybos užbaigimo akto (ne)pasirašymu susijusius duomenis („surašyti, kas yra kas, pavardė, vardas, tarnyba, viską padarėt, nepriduodat <...> kam pavaldi“) (t. 1, b. l. 118). R. L. ir G. V. susitarė susitikti tą pačią dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 25 d., o jau rugpjūčio 27 d. G. V. skambino R. P. ir tarėsi dėl susitikimo, kuris įvyko rugpjūčio 31 d. (t. 15, b. l. 119–120). Šie bylos duomenys patvirtina, kad G. V. susitikimą su R. P. nulėmė ne tik išteisintųjų nurodomos priežastys (sutarties dėl bendradarbiavimo sudarymas ir kt.), bet ir būtinumas kuo greičiau išspręsti D. D. ir R. L. kilusią problemą dėl minėto pastato statybos užbaigimo akto pasirašymo.

357168.

358Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. L. ir A. P. teigė jų susitikimo su G. V. metu neperdavę pastarajam jokių dokumentų, tačiau šie paaiškinimai prieštarauja ne tik kitiems byloje surinktiems įrodymams, bet ir paties G. V. parodymams. Antai apklausiamas teisme G. V. pats nurodė paprašęs R. L. duoti „trumpą situacijos aprašą“ (t. 29, b. l. 84; t. 30, b. l. 164). Tai, kad išteisintajam buvo perduoti reikiami duomenys, patvirtina ir 2016 m. vasario 15 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. ( - ) užfiksuotas G. V. ir R. L. telefoninio pokalbio turinys, kurio metu G. V. prašė R. L. „surašyt viską į vieną puslapėlį, kas yra kas, pavardė, vardas, tarnyba <...>“ (t. 1, b. l. 118). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja minėtomis R. L. ir A. P. nurodytomis aplinkybėmis ir vertina jas kritiškai.

359169.

360Atskiros G. V. ir R. P. pokalbio frazės, pvz., R. P.: „Tai man tik adresą reikia užsirašyti“; G. V.: „Ne, tai aš turiu tokius <...> bet čia reikėtų, būtų žinai, jeigu geras aktas, tai iš karto mes ir sutvarkom tuos dalykus kitus. Čia yra va taip – a, prie ( - ) <...> tai va tokia yra R. M.“ ir kt., patvirtina, kad, kalbėdamasis su R. P., G. V. naudojosi jam prieš tai R. L. rašytine forma suteikta informacija ir perdavė ją R. P. (R. P.: „Nu duok, aš ten tuos, aš sutvarkysiu“) (t. 15, b. l. 43). Tai, kad aptariamo susitikimo tikslas buvo pagreitinti prekybos centro „Y.“ (duomenys pakeisti)“ statybos užbaigimo akto pasirašymą, patvirtina ir iš karto po šio susitikimo byloje užfiksuotas D. D. ir G. V. pokalbis, kurio metu pastarasis nurodė, kad negalėjo anksčiau atsiliepti, nes tuo metu „sprendė jo (D. D.) reikalus“. G. V. taip pat sakė manantis, kad viską „išspręs šią savaitę“ (t. 1, b. l. 121). Šie duomenys kartu paneigia G. V. paaiškinimus, kad informaciją apie prekybos centro „Y.“ (duomenys pakeisti)“ statybos darbų užbaigimo procedūrą jis rinko planuodamas atlikti žurnalistinį tyrimą šia tema.

361170.

362Pirmiau aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. V. susitiko su R. P., be kita ko, ir turėdamas konkretų tikslą – išdėstyti jam kilusios problemos esmę ir pateikti pasiūlymą dėl poveikio tarnautojoms, turėjusioms pasirašyti statybos užbaigimo aktą, darymo, žadant už tai konkretaus dydžio paramą R. P. ir jo vadovaujamai partijai.

363171.

364Neigdamas savo kaltę, teisminio bylos nagrinėjimo metu R. P. nurodė, kad stengėsi paprasčiausiai išklausyti G. V., pernelyg nesigilindamas į detales, o frazę: „O ką turėčiau daryti?“ pasakė tiesiog palaikydamas pokalbį. Šie paaiškinimai neatitinka byloje surinktų įrodymų, todėl atmestini. Kaip jau minėta, 2015 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. P. gilinosi į G. V. „pasiūlymo“ detales, aiškinosi, su kuo yra susijęs jam teikiamas prašymas, kokią instituciją ir tarnautojus jis turėtų paveikti, kur yra statomas pastatas ir pan. (žr. p. 160). Būtent su tuo, o ne su pokalbio palaikymu, yra susijęs jo užduotas klausimas dėl atliktinų veiksmų. Pažymėtina, kad šią išvadą pagrindžia ne tik tolesni pačių R. P. ir G. V. žodžiai (kalba apie konkrečius veiksmus – poveikio darymą tarnautojams), kuriais tiksliai atsakoma į užduotą klausimą, bet ir kiti byloje esantys duomenys, patvirtinantys, kad netrukus po R. P. ir G. V. susitikimo jų pokalbio metu aptarti veiksmai buvo atlikti.

365172.

366Antai 2016 m. vasario 15 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. ( - ) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. R. P. susitarė susitikti su A. G. 10.40 val. Byloje taip pat nustatyta, kad šis susitikimas įvyko sutartu laiku (t. 1, b. l. 186?187), o jau 14.19 val. buvo užfiksuotas ( - ) skyriaus vyriausiojo specialisto, turėjusio atostogų metu pavaduoti R. M., E. D. skambutis pastarajai, kurio metu E. D. paaiškino, kad „Y. (duomenys pakeisti)“ labai pergyvena“ ir jau rytoj „nori užbaigti viską“ (t. 1, b. l. 123). E. D. taip pat nurodė, kad „jie labai visur skundžiasi“. Byloje nustatyta ir tai, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. ( - ) skyriaus vedėja A. L. skambino šio skyriaus poskyrio vedėjai vyriausiajai specialistei S. B. ir, paaiškindama, kad „per visus galus, per kaminą, per langus lenda „Y.“ (duomenys pakeisti)“, klausė pastarosios, kas buvo negerai su jų teiktais dokumentais ir kodėl statybos užbaigimo aktas nebuvo pasirašytas anksčiau (t. 1, b. l. 124–125). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja A. L. paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo sulaukusi skambučio iš ( - ) viršininkės L. N. arba jos pavaduotojo A. V.. Gerai prisimena, kad jos buvo klausta, kodėl nieko nedaroma ir vilkinama statybos užbaigimo procedūra dėl parduotuvės „Y.“ (duomenys pakeisti)“, taip pat buvo paminėta, kad suinteresuoti asmenys yra nepatenkinti jos skyriaus darbu. Šiuos parodymus liudytoja patvirtino jos apklausos pirmosios instancijos teisme metu (t. 10, b. l. 2?4; t. 28, b. l. 164–166; t. 30, b. l. 166). Savo ruožtu ( - ) viršininko pavaduotojas A. V. paaiškino prisiminęs, kad jam skambino ( - ) A. G., kuris nurodė, kad gautas nusiskundimas dėl ( - ) veiksmų priduodant prekybos centrą ( - ), ir klausė, ar negalima sužinoti „ko jie ten kabinėjasi ir muilina ir kada galima būtų tikėtis priduoto objekto“. Liudytojas nurodė, kad paskambinęs perdavė šią informaciją A. L., o apie tai, kad statybos užbaigimo aktas jau pasirašytas, turėjo pranešti A. G., bet neprisimena, ar prisiskambino, nes pastarasis ne visada atsiliepia į skambučius (t. 10, b. l. 60–62, 62–65; t. 28, b. l. 160–166; t. 30, b. l. 166). Apklausiamas teisme nusikalstamos veikos padarymo metu ( - ) pareigas ėjęs A. G. neneigė skambinęs A. V., tačiau pažymėjo neprisimenantis, kieno prašymu domėjosi parduotuvės „Y.“ (duomenys pakeisti)“statybos užbaigimo akto pasirašymo klausimu (t. 28, b. l. 153–154; t. 30, b. l. 166).

367173.

368Bylos medžiaga nustatyta, kad jau rugsėjo 3 d. statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas (t. 4, b. l. 78–85). Tą pačią dieną skambindamas R. L., A. P. (UAB „Z.“(duomenys pakeisti) statybos direktorius) pranešė vakar (rugsėjo 2 d.) sulaukęs skambučio iš „( - ) inspektoriaus“. Pokalbio metu pašnekovai taip pat svarstė, kad jeigu jau jiems „patys skambino“, vadinasi, „suveikė F. (duomenys pakeisti)“(t. 1, b. l. 126). Apklausiami teisme R. L. ir A. P. patvirtino, kad, kalbėdami apie „F.“(duomenys pakeisti), turėjo omenyje G. V. (t. 28, b. l. 150, 192; t. 30, b. l. 166).

369174.

370Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurios sudaro nuoseklią ir logišką seką, neginčijamai patvirtina, kad R. P. ir G. V. padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus.

371175.

372Šiame procesiniame sprendime (žr. p. 125) jau minėta, kad pagal formuojamą teismų praktiką prekybos poveikiu sudėtis yra formali. Tiek aktyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 1 dalis), tiek pasyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis) gali būti padaromos alternatyviomis veikomis ir laikomos baigtomis nuo bet kurios iš alternatyvių veikų atlikimo. G. V. kaltinimai pareikšti alternatyvių veikų – pažadėjimo, pasiūlymo ir susitarimo duoti kyšį – padarymu, jam nėra inkriminuotas kyšio davimas. R. P. kaltinamas pažadėjimu ir susitarimu priimti kyšį, tačiau kyšio priėmimas jam nėra inkriminuotas. Taigi R. P. ir G. V. kaltės klausimui spręsti neturi reikšmės nei kyšio mokėjimo fakto nustatymas, nei asmens, turėjusio mokėti šiuos pinigus, asmenybės nustatymas, nei veiksmai, kurių ėmėsi poveikiu prekiaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti duotą pažadą, nei kitos skundžiamame nuosprendyje, pasisakant dėl R. P. ir G. V. kaltės, pirmosios instancijos teismo akcentuojamos aplinkybės. Byloje surinktais duomenimis nustatyti faktai – G. V. pokalbiai su R. L. ir D. D. prieš susitikimą su R. P. ir po jo; jam pastarųjų pateikti duomenys, kurie vėliau buvo perduoti R. P.; ( - ) tarnautojų pokalbiai ir duoti parodymai ir kt. – tik patvirtina teisėjų kolegijos išvados, padarytos įvertinus 2015 m. rugpjūčio 31 d. R. P. ir G. V. pokalbio turinį, pagrįstumą. Jiems inkriminuojami nusikaltimai buvo baigti pasibaigus minėtam pokalbiui, kai R. P. už G. V. pasiūlytą ir pažadėtą kyšį – 15 000 eurų ? pažadėjo šiam D. D. ir R. L. interesais paveikti ( - ) skyrių, šio skyriaus tarnautojas S. B., R. M. ir kitus šios įstaigos tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra kuo skubiau, esant nustatytiems ir pašalintiems pažeidimams, atliktų prekybos tinklo „Y.“(duomenys pakeisti) statomo pastato – prekybos centro, esančio ( - ), – statybos užbaigimo procedūrą.

373176.

374Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek gynybos, tiek prokuroro buvo itin akcentuojami byloje esantys lingvistinių tyrimų rezultatai – specialisto A. S. pateikta išvada (t. 28, b. l. 102–106) ir 2018 m. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. ( - ) (t. 29, b. l. 176–180). Teisėjų kolegijos jau buvo nurodyta (žr. p. 141–142), kad šie duomenys korupcinio pobūdžio bylose vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, nes apie asmens kaltę, jo tikruosius ketinimus bylą nagrinėjantis teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į konkretaus pokalbio turinį, bet ir vertindamas kitais objektyviais įrodymais byloje nustatytas faktines aplinkybes. Juo labiau kad nagrinėjamoje byloje tiriamas tekstas – 2015 m. rugpjūčio 31 d. vykusio R. P. ir G. V. pokalbio turinys – nepasižymi sudėtingumu, jo prasmei suvokti nereikalingos specialiosios žinios, todėl specialus tyrimas nėra reikalingas, o šių pokalbio turinys vertinamas teisiniu, o ne lingvistiniu požiūriu. Įvertinusi tiek 2015 m. rugpjūčio 31 d. R. P. ir G. V. pokalbio metu nurodytas aplinkybes, tiek kitus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatavo, kad R. P. ir G. V. pareikštas kaltinimas yra pagrįstas. Šios išvados nepaneigia minėtų byloje esančių lingvistinių tyrimų rezultatai ir fonoskopinio tyrimo specialisto išvadoje (jos priede Nr. 2) užfiksuoti duomenys (2015 m. rugpjūčio 31 d. vykusio R. P. ir G. V. pokalbio stenograma).

375177.

376Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kad byloje nustačius, jog teikdamas savo išvadą specialistas A. S. tyrė tik 2015 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio stenogramą, t. y. jam nebuvo pateiktas šio pokalbio garso įrašas, taip pat nei gynėjui, nei specialistui nepateikus teismui pastarojo tirtos stenogramos teksto, kyla abejonių dėl specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumo, o kartu ir specialisto išvados teisėtumo bei pagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą nesiremti šiais duomenimis spręsdamas išteisintųjų kaltės klausimą. Dėl analogiškų priežasčių 2016 m. birželio 16 d. specialisto A. S. pateikta išvada nebuvo vertinama ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

377178.

378Kalbant apie ekspertizės akto išvadų vertinimą skundžiamame nuosprendyje, reikėtų pažymėti, kad interpretuodamas šį tyrimą atlikusios ekspertės A. Ž. paaiškinimus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus. Antai iš pradžių nurodydamas, kad, atlikdama tyrimą, ekspertė išklausė visus jai pateiktus garso įrašus, nes jie nagrinėjamu atveju turi didelę reikšmę, ir teikdama savo išvadas atsižvelgė į pokalbio kontekstą, vėliau skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas jau teigė, kad aptariamas tyrimas atliktas neįvertinus ištirtos pokalbio dalies (kurioje konkrečiai dėstomas R. P. skirtas pasiūlymas) visame pokalbio kontekste, o tai galėjo turėti įtakos ekspertizės išvadų teisingumui. Šiai skundžiamo nuosprendžio išvadai negalima pritarti.

379179.

380Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 4 d., metu, atsakydama į pasikartojančius proceso dalyvių klausimus, ekspertė ne kartą nurodė, kad atlikdama tyrimą viską vertino bendrame pokalbio kontekste, išklausė visus garso įrašus, nes kitaip nebūtų galėjusi įvykdyti jai teismo pavestos užduoties, o atsakydama į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartyje nurodytus klausimus, tyrė konkrečias pokalbio dalis – tas, kuriose buvo kalbama apie parduotuvės „Y.“(duomenys pakesiti) statybą ir V. J. vykdytą ikiteisminį tyrimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ekspertė ir neturėjo tirti viso pokalbio pažodžiui, t. y. pateikti kiekvieno R. P. ir G. V. pokalbio metu pasakyto žodžio vertinimo. Kaip teisingai pažymėjo A. Ž., jai nebuvo paskirta tokia užduotis, tačiau ekspertė kategoriškai nurodė, kad tyrė minėtas pokalbio dalis atsižvelgdama į visą pokalbio kontekstą (t. 29, b. l. 193–197). Abejoti šiomis A. Ž. nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, todėl, vadovaudamasi BPK 20 straipsnio nuostatomis, pasisakydama dėl R. P. ir G. V. kaltės, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į šį byloje esantį įrodymų šaltinį.

381180.

382Ištyrusi 2015 m. rugpjūčio 31 d. R. P. ir G. V. pokalbio, užfiksuoto 2016 m. kovo 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, turinį, ekspertė nurodė, kad jo metu G. V. ne savo vardu pateikė pasiūlymą R. P., kurį suformulavo frazėmis: „Aš <...> turiu tau <...> pasiūlymą“; „bet padėtų“; „biški, sakė 15 000 eurų sakė, nebūtų problema“. Pasiūlymas buvo pateiktas su sąlyga – užduotimi, kuri suformuluota fraze: „Reikia vieną darbuotoją jūsų ministerijos priversti pasirašyti parduotuvės pridavimo aktą <...>“. R. P. atsiliepė į pasiūlymą frazėmis: „Lašas prie lašo“ ir „tai, o ką reikėtų daryti?“, t. y. sutiko su pasiūlymu gauti „<...> kokia penkiolika tūkstančių eurų <...>“ ir priėmė minėtą užduotį: „Reikia vieną darbuotoją jūsų ministerijos priversti pasirašyti parduotuvės pridavimo aktą <...>“, suformuluodamas frazę: „Tai man tik adresą reikia užsirašyti“, bei frazėmis: „Nu duok <...> aš sutvarkysiu“; „Kad netrukdytų“ suformulavo pažadą šią užduotį atlikti. Ekspertė taip pat nurodė, kad tirtoje pokalbio dalyje nustatytas propozicinis turinys, patvirtinantis, kad pokalbio dalyviai G. V. ir R. P. susitarė dėl 15 000 eurų sumos R. P. už tai, kad ( - ) darbuotoja bus priversta pasirašyti parduotuvės „Y.“(duomenys pakeisti) ( - ) statybos užbaigimo aktą (t. 29, b. l. 176–180).

383181.

384Taigi šio lingvistinio tyrimo rezultatai patvirtina teisėjų kolegijos padarytą išvadą dėl R. P. ir G. V. kaltės padarius jiems inkriminuojamas veikas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis įrodymas neturi ir negali turėti lemiamos reikšmės nagrinėjamoje byloje. Nesant kitų baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų, vien šio lietuvių kalbos specialisto (eksperto) atlikto tyrimo rezultatai nesudarytų pakankamo pagrindo priimti jiems apkaltinamąjį nuosprendį. Šio tyrimo rezultatai vertinami kartu su kitais įrodymais, jie tik papildo teismo atliktą pokalbių turinio vertinimą ir jam neprieštarauja. Be to, kaip pirmiau minėta nagrinėjamoje byloje pokalbių turinys yra visiškai suprantamas asmeniui, neturinčiam specialių lingvisto žinių, ir jis vertinamas teisiniu požiūriu.

385182.

386Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, 2016 m. balandžio 8 d. fonoskopinio tyrimo išvados Nr. ( - ) antrajame priede užfiksuotas R. P. ir G. V. pokalbio turinys (t. 3, b. l. 178–208), kurio viena G. V. frazė šiek tiek skiriasi nuo 2016 m. kovo 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. ( - ) užfiksuotos frazės – vietoj G. V. frazės: „biški, kokia ... penkiolika tūkstančių eurų sakė nebūtų problema“ nurodant „Nu, kažkiek jums pateks, – penkiolika tūkstančių eurų sakė nebūtų problema“ – neturi reikšmės sprendžiant G. V. ir R. P. kaltės klausimą, nes nekeičia kitų jų pokalbio metu pasakytų žodžių (frazių) prasmės. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, ekspertė A. Ž. taip pat nurodė, kad, pateikus tyrimui būtent šią stenogramą, o ne 2016 m. kovo 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą Nr. ( - ), jos išvados nesikeistų.

387183.

388Grįsdamas R. P. ir G. V. pareikštą kaltinimą, prokuroras akcentavo, kad, paskambinęs R. P. 2015 m. rugsėjo 3 d. (t. 1, b. l. 127), A. G. pateikė ataskaitą dėl jam pastarojo pateikto nurodymo įvykdymo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. P. paprašė pridėti prie bylos publikacijas iš partijos „X“ (duomenys pakeisti) ( - ) skyriaus interneto svetainės, kuriose nurodoma, kad ( - ) vyko partijos „X“ (duomenys pakeisti) renginys. Apklausiami tiek R. P., tiek A. G. nurodė, kad minėtas jų pokalbis, kurio metu buvo kalbama apie „nurodymų davimą partiečiams“ buvo susijęs būtent su šiuo renginiu, o ne su byloje nagrinėjamais įvykiais. Įvertinusi nurodytus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, paneigiančių minėtus išteisintojo ir liudytojo parodymus, tačiau visa įvykių seka leidžia pagrįstai manyti, kad, įgyvendindamas savo pažadą G. V., R. P. veikė būtent per ( - ) A. G.. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra esminė, vertinant G. V. ir R. P. įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Be to, kaip minėta, tai, ar pažadas paveikti BK 226 straipsnyje numatytus asmenis, bus vykdomas ar buvo įvykdytas, veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, nes prekybos poveikiu veika laikoma baigta nuo bet kurio iš BK 226 straipsnio 1 dalyje (aktyvi prekyba poveikiu) arba iš BK 226 straipsnio 2 dalyje (pasyvi prekyba poveikiu) įtvirtintų alternatyvių veikų padarymo. Nagrinėjamu atveju G. V. nusikalstama veika buvo baigta nuo pasiūlymo duoti kyšį, o R. P. – nuo pažado priimti šį kyšį momento.

389184.

390Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias R. P. ir G. V. įvykdytų veikų padarymo aplinkybes: 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 12.30 val., restorane „D.“(duomenys pakeisti), esančiame ( - ), G. V., veikdamas UAB „Y.“ (duomenys pakeisti) akcininko D. D. ir UAB „Z.“ (duomenys pakeisti) direktoriaus R. L. interesais, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti, o R. P., būdamas viešojo juridinio asmens – politinės partijos „X“ (duomenys pakeisti) – pirmininku, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, įgaliojimais partijoje „X“ (duomenys pakeisti), pažintimis ir kita tikėtina įtaka partijos „X“ (duomenys pakeisti) nariams bei Lietuvos Respublikos ( - ) valstybės tarnautojams, savo ir partijos „X“ (duomenys pakeisti) naudai, nesant šio juridinio asmens kaltės, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti 15 000 Eur kyšį, pažadėjęs paveikti ( - ) skyrių, šio skyriaus tarnautojas S. B., R. M. ir kitus šios įstaigos tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra kuo skubiau, esant nustatytiems ir pašalintiems pažeidimams, atliktų prekybos tinklo „Y.“ (duomenys pakeisti) statomo pastato – prekybos centro, esančio ( - ) – statybos užbaigimo procedūrą ir pasirašytų statybos užbaigimo aktą.

391185.

392Šie R. P. ir G. V. veiksmai kvalifikuotini atitinkamai pagal BK 226 straipsnio 4 dalį ir 226 straipsnio 3 dalį, tačiau atsižvelgiant į po jų įvykdyto nusikaltimo padarymo (2015 m. rugpjūčio 31 d.) atliktus minėto straipsnio pakeitimus, nagrinėjamu atveju būtina pasisakyti dėl R. P. ir G. V. taikytinos šio baudžiamojo įstatymo redakcijos.

393186.

394BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

395187.

396G. V. inkriminuotas nusikaltimas buvo įvykdytas 2015 m. rugpjūčio 31 d. Tuo metu galiojo 2011 m. birželio 21 d. BK 226 straipsnio įstatymo redakcija ir šio straipsnio 3 dalies sankcijoje buvo numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu, kuris įsigaliojo 2017 m. spalio 6 d., buvo padaryti BK 226 straipsnio 3 dalies pakeitimai, šio straipsnio sankcijoje numatant ne tik laisvės atėmimo, bet ir alternatyvią bausmę – baudą. Nagrinėjamu atveju toks įstatymas pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas turi grįžtamąją galią G. V., nes palengvina jo teisinę padėtį, suteikdamas galimybę teismui skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šioms aplinkybėms, G. V. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 226 straipsnio 3 dalies redakciją, įsigaliojusią 2017 m. spalio 6 d. (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde prokuroras prašė, pripažinus G. V. kaltu, skirti jam baudą. Taigi, nors ir nenurodydamas to tiesiogiai, iš esmės prašė teismo kvalifikuoti G. V. veiksmus pagal šiuo metu galiojančią BK 226 straipsnio redakciją.

397188.

398Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad G. V. veiksmų kvalifikavimas pagal šiuo metu galiojančią BK 226 straipsnio redakciją neturi įtakos jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį, nes G. V. inkriminuoti nusikaltimo, nustatyto BK 226 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai, jų turinys išliko nepakitę.

399189.

400R. P. veiksmai kvalifikuotini pagal jam inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojusią BK 226 straipsnio redakciją (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), nes šios teisės normos 4 dalies vėlesni pakeitimai nelaikytini lengvinančiais jo teisinę padėtį, todėl neturi jam grįžtamosios galios.

401190.

402Apeliacinės instancijos teismui pripažinus R. P. kaltu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o G. V. – pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), panaikinama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis dėl jų išteisinimo pagal šiuos jiems pareikštus kaltinimus, priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

403191.

404Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat prašė BPK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nutartimi pranešti prokurorui apie liudytojų R. L., D. D., A. S. galbūt padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 235 straipsnyje. Šis prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

405192.

406Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai vertinti R. L. ir D. D. parodymus kaip melagingus. Pažymėtina, kad minėti liudytojai neneigė bendravę su G. V. apie turėtas problemas, susijusias su parduotuvės „Y.“(duomenys pakeisti) ( - ) statybos užbaigimo akto pasirašymu, tačiau jie nepatvirtino prašę pastarojo padėti, darant poveikį ( - ) skyriaus tarnautojams per R. P.. Šie liudytojų parodymai nėra paneigti bylos medžiaga. Kita vertus, pripažinę ir patvirtinę prokuroro akcentuojamas aplinkybes, R. L. ir D. D. būtų priversti duoti parodymus prieš save, o tai draudžia tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai.

407193.

408Analogiškai pasisakytina ir dėl prokuroro prašymo taikyti baudžiamąją atsakomybę liudytojui A. S.. Šis apeliacinio skundo prašymas grindžiamas tuo, kad, pasak prokuroro, atlikdamas tyrimą, A. S. negalėjo ištirti jam, anot jo, advokato S. Židonio pateiktos 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) esančios R. P. ir G. V. pokalbio stenogramos, nes tuo metu advokatas ja dar nedisponavo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, net ir pasitvirtinus pastarajai aplinkybei, liudytojo A. S. parodymai negalėtų būti vertinami kaip melagingi, nes jis tyrė jam advokato pateiktus duomenis. Taigi tikslaus šios medžiagos gavimo šaltinio liudytojas nežinojo ir negalėjo žinoti, o duodamas parodymus tik atkartojo advokato jam suteiktą informaciją. Dėl R. P. ir G. V. skirtinos bausmės

409194.

410Teisėjų kolegijai pripažinus G. V. ir R. P. kaltais atitinkamai pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) ir BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) spręstinas jiems skirtinos bausmės klausimas.

411195.

412Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

413196.

414G. V. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), kuri, vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Teisėjų kolegija nustatė, kad G. V. įvykdytas nusikaltimas buvo baigtas, padarytas tyčine kaltės forma. G. V. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, G. V. yra vedęs, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, turi šeimą, darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į G. V. įvykdyto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, baudžiamojo proceso trukmę, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti neizoliuojant G. V. nuo visuomenės, todėl jam už nusikaltimo, nustatyto BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), padarymą skirtina bauda, jos dydį parenkant nuo BK 47 straipsnio 3 dalyje (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) nustatyto šios bausmės vidurkio. Pažymėtina, kad G. V. taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs bausmių ir nuobaudų dydis - 37,66 Eur.

415197.

416Skiriant bausmę R. P. atsižvelgtina į tai, kad jis, būdamas viešuoju asmeniu – partijos „X“ (duomenys pakeisti) pirmininku, ( - ) nariu, įvykdė sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 226 straipsnio 4 dalis), padariusį žalą valstybei ir sukėlusį didelį rezonansą visuomenėje. Korupcinio pobūdžio nusikaltimai, ypač padaryti žinomų politikos veikėjų, pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos tarnautojais ir visa viešojo administravimo sistema. Dėl šios priežasties pastaruoju metu kovai su šiomis nusikalstamomis veikomis skiriama itin daug dėmesio tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose. Viena iš kovos su šiais nusikaltimais priemonių - bausmių, skirtinų už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, griežtinimas, suteikiant teismams galimybę, atsižvelgiant į konkretaus nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumą, skirti kaltininkui ir bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu. Taip siekiama užtikrinti, kad atsakomybėn už korupcinio pobūdžio nusikaltimus patrauktiems fiziniams ir juridiniams asmenims būtų taikomos veiksmingos, proporcingos bei atgrasančios sankcijos.

417198.

418BK 226 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė itin griežta bausmė - laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus R. P. kaltu padarius šį sunkų tyčinį nusikaltimą, jam parinktina minėta įstatymo leidėjo nustatyta bausmės rūšis. Atsižvelgdama į nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę (vedęs, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka), baudžiamojo proceso nagrinėjamoje byloje trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. P. skirtinos bausmės dydis turi būti artimesnis BK 226 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmės ribai.

419199.

420Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu.

421200.

422Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Todėl BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatyme nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai) arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

423201.

424R. P. nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatyta galimybė nuo vienerių iki trejų metų atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Minėtos baudžiamojo įstatymo nuostatos gali būti taikomos nagrinėjamoje byloje, todėl, skirdamas bausmę R. P., apeliacinės instancijos teismas įvertina ir šio teisės instituto taikymo jam galimybę.

425202.

426Teismų praktikoje įtvirtinta, kad bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio nuostatų) taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), būtent konkrečią bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinusi R. P. asmenybės pavojingumą (anksčiau neteistas, vedęs, administracine tvarka baustas tik už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus), įvykdytos veikos pobūdį (byloje nustatyta, kad poveikį patyrę ( - ) skyriaus tarnautojai, pasirašydami statybos užbaigimo aktą, veikė teisėtai, nepažeisdami teisės aktuose nustatytų reikalavimų), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti neizoliuojant R. P. nuo visuomenės, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).

427203.

428Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas negali peržengti pateikto apeliacinio skundo ribų ir pabloginti asmens teisinės padėties labiau, negu to prašo apeliantas.

429204.

430BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai; nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl šios normos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį BPK 320 straipsnio 4 dalies prasme, be kita ko, reiškia priimti sprendimą, sukeliantį nuteistajam ar išteisintajam sunkesnius teisinius padarinius, negu buvo nustatyta apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje: nustatyti aplinkybes, sunkinančias nuteistojo teisinę padėtį, sugriežtinti paskirtą bausmę, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemones, padidinti priteistą sumą žalai atlyginti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2008, Nr. 2K-391/2008, Nr. 2K-7-428/2010). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai apeliantas tik prašo sugriežtinti bausmę, nenurodydamas konkrečios bausmės rūšies ir dydžio, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas tik įstatymo, kuriame numatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ir BK bendrosios dalies normų, tačiau kai apeliantas skunde konkrečiai nurodo prašomos paskirti bausmės rūšį ir jos dydį, griežtesnės, nei prašoma, bausmės paskyrimas laikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-647/2011, Nr. 2K-527-648/2015).

431205.

432Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pripažinti R. P. kaltu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, skirti jam trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą dvejiems metams ir trims mėnesiams, todėl griežtesnės, nei prašoma, bausmės paskyrimas būtų laikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu.

433206.

434Prašydamas atidėti R. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, prokuroras neprašė skirti nuteistajam jokių įpareigojimų, tačiau taip būtų pažeistos BK 75 straipsnio nuostatos, kurios imperatyviai reikalauja, atidedant bausmės vykdymą, paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 2 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Esant šioms aplinkybėms, R. P. skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

435207.

436Siekiant užtikrinti tinkamą BK 42 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimą R. P. taip pat skirtina BK 71 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 (dvidešimt penkių) MGL dydžio (941,50 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis turi sumokėti per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Pažymėtina, kad, apskaičiuojant minėtos įmokos dydį, taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs bausmių ir nuobaudų dydis - 37,66 Eur.

437Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

438Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gedgaudo Norkūno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

439Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl G. V. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 3 dalį.

440Pripažinti G. V. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), ir skirti jam 700 (septynių šimtų) MGL dydžio, tai yra 26 362 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų), baudą.

441Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl R. P. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį.

442Pripažinti R. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

443Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), R. P. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

444Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), BK 71 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 25 (dvidešimt penkių) MGL dydžio, tai yra 941,50 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 50 ct), įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis turi sumokėti per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

445Likusią Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. G. V. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 5. R. P. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, jam... 6. A. J. Z. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, jam... 7. A. J. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 8. Teisėjų kolegija... 9. I. Bylos esmė... 10. 1.... 11. G. V. ir R. P. buvo kaltinami prekyba poveikiu – 2015 m. rugpjūčio 31 d.,... 12. 2.... 13. G. V. ir A. J. Z. buvo kaltinami tuo, kad G. V., pasinaudodamas visuomenine... 14. 3.... 15. Vilniaus apygardos teismas, 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu... 16. 4.... 17. Pirmosios instancijos teismas išteisindamas A. J. Z. ir G. V. pagal jiems... 18. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 19. 5.... 20. Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros... 21. 6.... 22. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius pirmosios instancijos teismo... 23. 6.1.... 24. G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 226... 25. 6.2.... 26. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65... 27. 6.3.... 28. R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226... 29. 6.4.... 30. A. J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226... 31. 6.5.... 32. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 33. 7.... 34. Pripažinus R. P., G. V. ir A. J. Z. kaltais pagal jiems pareikštus... 35. 8.... 36. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, išteisindamas G. V. ir R. P., pirmosios... 37. 9.... 38. Prokuroras nurodo, kad priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje,... 39. 10.... 40. Prokuroro nuomone, teisminio bylos nagrinėjimo metu STT išslaptinus 2015 m.... 41. 11.... 42. Prokuroras nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kur nurodoma, kad,... 43. 12.... 44. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad byloje ir STT pateiktoje 2015 m.... 45. 13.... 46. Kalbėdamas apie faktinio pagrindo nustatymą, prokuroras taip pat analizuoja... 47. 14.... 48. Prokuroro teigimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas... 49. 15.... 50. Anot prokuroro, šių veiksmų sankcionavimą pirmosios instancijos teismas... 51. 16.... 52. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, spręsdamas G. V., R. P. kaltės klausimą,... 53. 17.... 54. Nesutikdamas su skundžiamame nuosprendyje atliktu 2018 m. gruodžio 4 d.... 55. 18.... 56. Taip pat prokuroras pažymi, kad kilus abejonių dėl minėto 2018 m. gruodžio... 57. 19.... 58. Pritardamas skundžiamo nuosprendžio teiginiui, kad ekspertizės aktas neturi... 59. 20.... 60. Analizuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl 2015 m. rugpjūčio 31... 61. 21.... 62. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teigdamas, jog G. V. ir R. P.... 63. 22.... 64. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. vykusio pokalbio... 65. 23.... 66. Anot prokuroro, vertindamas minėtą pokalbį, pirmosios instancijos teismas... 67. 24.... 68. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinktais objektyviais duomenimis... 69. 25.... 70. Prokuroro teigimu, ši išvada taip pat grįstina duomenimis, esančiais 2018... 71. 26.... 72. Anot prokuroro, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ir siekdamas įvertinti... 73. 27.... 74. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos duomenys leidžia teigti, jog... 75. 28.... 76. Pasak prokuroro, kita vertus, savo išvadas dėl minėto pokalbio vertinimo... 77. 29.... 78. Analizuodamas 2016 m. vasario 29 d. vykusio R. P. ir G. V. pokalbio turinį,... 79. 30.... 80. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada dėl R. P. ir G. V. kaltės... 81. 31.... 82. Vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama praktika, prokuroras nurodo, kad... 83. 32.... 84. Prokuroras pažymi, kad G. V. nebuvo kaltinamas pažadėjęs paveikti... 85. 33.... 86. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias... 87. 34.... 88. Pasak prokuroro, pirmiau aptarti argumentai leidžia pagrįstai teigti, kad... 89. 35.... 90. Pasak prokuroro, iš liudytojų D. D., R. L., A. P. parodymų matyti, kad iki... 91. 36.... 92. Anot prokuroro, šią išvadą patvirtina ir kiti bylos duomenys, tačiau... 93. 37.... 94. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino 2015 m.... 95. 38.... 96. Pasak prokuroro, aptartų duomenų visuma, kurios pirmosios instancijos teismas... 97. 39.... 98. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui vertinant R. P. parodymus ir A. G.... 99. 40.... 100. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tą pačią dieną 101. 41.... 102. Prokuroro teigimu, tai, kad R. P. vykdė pažadą priversti valstybės... 103. 42.... 104. Tačiau, pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas šios duomenų visumos... 105. 43.... 106. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus, prokuroras daro išvadą, kad... 107. 44.... 108. Anot prokuroro, tai, kad objekto ( - ) statybos užbaigimo klausimus D. D., R.... 109. 45.... 110. Prokuroro nuomone, tokiais duomenimis laikytinas faktas, kad proceso metu... 111. 46.... 112. Pasak prokuroro, minėti bylos duomenys leidžia manyti, kad R. L. ir D. D.... 113. 47.... 114. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo BPK 257 straipsnio 1... 115. 48.... 116. Tačiau prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad gynėjas S. Židonis ir... 117. 49.... 118. Pasak prokuroro, vertinant šiuos duomenis, būtų galima kelti prielaidą, kad... 119. 50.... 120. Anot prokuroro, baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma patvirtina G.... 121. 51.... 122. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo... 123. 52.... 124. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, prokuroras... 125. 53.... 126. Prokuroro teigimu, detaliai analizuojant ir vertinant visą 2015 m. rugsėjo 11... 127. 54.... 128. Cituodamas skundžiamą nuosprendį, prokuroras nurodo, kad pirmosios... 129. 55.... 130. Prokuroro teigimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014 m. spalio 2 d.... 131. 56.... 132. Pasak prokuroro, šie duomenys išanalizavus juos kartu su 2015 m. rugsėjo 11... 133. 57.... 134. Prokuroro teigimu, 2018 m. gruodžio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr.... 135. 58.... 136. Prokuroras pažymi, kad, sprendžiant G. V. ir A. J. Z. kaltės klausimą,... 137. 59.... 138. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. V. ir A. J. Z. kaltę patvirtina ir 2016... 139. 60.... 140. Nesutikdamas su skundžiamame nuosprendyje pateikiamu aptariamo pokalbio... 141. 61.... 142. Cituodamas G. V. ir A. J. Z. proceso metu duotus parodymus, prokuroras... 143. 62.... 144. Prokuroras nurodo, kad bylos duomenys (2015 m. spalio 20 d. G. V. ir V. J.... 145. 63.... 146. Apeliaciniame skunde pažymima, kad, sprendžiant A. J. Z. kaltės klausimą,... 147. 64.... 148. Pasak prokuroro, išteisintųjų veiksmams kvalifikuoti ir kaltei nustatyti... 149. 65.... 150. Prokuroras pažymi, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog G. V. ir A.... 151. 66.... 152. Abejodamas pirmosios instancijos teismo nešališkumu ir prašydamas panaikinti... 153. 67.... 154. Esant šioms aplinkybėms, prokuroras daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 155. 68.... 156. Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintojo G. V. gynėjas advokatas G.... 157. 69.... 158. Atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiu dėl kriminalinės... 159. 70.... 160. Analizuodamas STT Vilniaus valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m.... 161. 71.... 162. Atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojama, kad Pažymoje nėra jokių... 163. 72.... 164. Gynėjas nurodo, kad Pažymoje pateikti deklaratyvūs ir jokiais objektyviais... 165. 73.... 166. Gynėjas akcentuoja ir aplinkybę, kad G. V. yra plačiai visuomenėje žinomas... 167. 74.... 168. Vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama teismų praktika dėl kriminalinės... 169. 75.... 170. Atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojama, kad įtarimai G. V. pagal BK... 171. 76.... 172. Pasak gynėjo, atsiliepime išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad... 173. 77.... 174. Pritardamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktam 2018 m.... 175. 78.... 176. Gynėjas akcentuoja, kad, skirtingai nei turintis ilgalaikę patirtį, daktaro... 177. 79.... 178. Cituodamas skundžiamą teismo nuosprendį, gynėjas nurodo, kad, priešingai... 179. 80.... 180. Atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad... 181. 81.... 182. Anot gynėjo, proceso metu taip pat nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų,... 183. 82.... 184. Anot gynėjo, aptariamo pokalbio metu nebuvo nurodoma, kokius konkrečius... 185. 83.... 186. Gynėjas pažymi ir tai, jog byloje nenustatyta, kad G. V. būtų perdavęs R.... 187. 84.... 188. Taigi, pasak gynėjo, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų negalima... 189. 85.... 190. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat teigiama, kad G. V. yra visiškai... 191. 86.... 192. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad į bet kokį A. J. Z. siūlymą padėti... 193. 87.... 194. Gynėjas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl... 195. 88.... 196. Pasak gynėjo, tai, kad G. V. atsisakė jam pateiktų pasiūlymų ir... 197. 89.... 198. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti,... 199. III.... 200. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai Prokuroro apeliacinis... 201. 90.... 202. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio... 203. 91.... 204. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį,... 205. 92.... 206. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš... 207. 93.... 208. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali... 209. 94.... 210. Vilniaus apygardos teismo šališkumą apeliantas iš esmės sieja tik su... 211. 95.... 212. Minėta, kad procesiniai pažeidimai patys savaime nėra pagrindas abejoti... 213. 96.... 214. Analogiška išvada darytina ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių... 215. 97.... 216. Kita vertus, vadovaujantis BPK 286 straipsnio 2 dalimi, apsvarstęs bylos... 217. 98.... 218. Negalima sutikti ir su prokuroro teiginiais dėl nekorektiško pirmosios... 219. 99.... 220. Teisėjų kolegija, vertindama kitus prokuroro apeliacinio skundo argumentus,... 221. 100.... 222. Kaip galimą pirmosios instancijos teismo šališkumo įrodymą prokuroras mini... 223. 101.... 224. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų... 225. 102.... 226. Bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose,... 227. 103.... 228. Nuoseklioje teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nagrinėjantis... 229. 104.... 230. Teisinis pagrindas KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje... 231. 105.... 232. G. V. gynėjui kilus abejonių dėl faktinio pagrindo atlikti kriminalinės... 233. 106.... 234. Tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek teismo posėdžio apeliacinės... 235. 107.... 236. Nesutikdamas su šiais gynybos teiginiais, prokuroras nurodo, kad STT pateiktas... 237. 108.... 238. Priešingai nei akcentuoja išteisintojo G. V. gynėjas, Pažymoje nėra... 239. 109.... 240. Advokatas G. Černiauskas nepagrįstai nurodo, kad Pažymoje esančių duomenų... 241. 110.... 242. Priešingai nei teigia G. V. gynėjas, aplinkybė, kad remiantis Pažymos... 243. 111.... 244. Bylos medžiaga taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Šiaulių... 245. 112.... 246. Pradėjus ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje, kriminalinės žvalgybos... 247. 113.... 248. Kalbėdami apie atliktą kriminalinės žvalgybos tyrimą, išteisintųjų... 249. 114.... 250. Advokatas G. Černiauskas pagrįstai nurodo, kad KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje... 251. 115.... 252. Kita vertus, žvalgybiniai veiksmai negali tęstis neribotą laiką. Tuo... 253. 116.... 254. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo... 255. 117.... 256. Atsakydama į advokato G. Černiausko argumentą, susijusį su G. V. vykdoma... 257. 118.... 258. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų... 259. 119.... 260. Nustačius tokio pobūdžio faktines aplinkybes, darytina išvada, kad... 261. 120.... 262. Skundžiamu nuosprendžiu G. V. ir A. J. Z. išteisinti dėl prekybos poveikiu,... 263. 121.... 264. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame... 265. 122.... 266. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5... 267. 123.... 268. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo... 269. 124.... 270. Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija)... 271. 125.... 272. Pagal formuojamą teismų praktiką prekybos poveikiu sudėtis yra formali Tiek... 273. 126.... 274. Nagrinėjamu atveju A. J. Z. inkriminuojama veika iš objektyviosios pusės... 275. 127.... 276. Vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 277. 128.... 278. Skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai pažymima, kad pagrindiniai... 279. 129.... 280. Analizuojant BK 226 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties... 281. 130.... 282. Apklausiami teisminio bylos nagrinėjimo metu A. J. Z. ir G. V. nurodė, kad... 283. 131.... 284. 2016 m. vasario 15 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr.... 285. 132.... 286. Byloje nustatyta, kad pokalbio dalies, susijusios su V. J., pradžioje (t. 15,... 287. 133.... 288. Pažymėtina, kad iš karto po šio prašymo pateikimo A. J. Z. pradėjo... 289. 134.... 290. Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po šių žodžių išteisintieji pradėjo... 291. 135.... 292. Pokalbio pabaigoje išteisintieji kalbėjo apie pinigus. A. J. Z. klausė,... 293. 136.... 294. Tokią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ir G. V. atsakymas: „Tu... 295. 137.... 296. Pažymėtina, kad V. J. ir G. V. susitikimas įvyko tik 2015 m. spalio 20 d.,... 297. 138.... 298. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad tiek 2015 m. rugsėjo 11 d., tiek... 299. 139.... 300. Kaip jau minėta, byloje neįrodyta, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. A. J. Z.,... 301. 140.... 302. Tokio pagrindo nesudaro ir apeliacinio skundo argumentai dėl 2018 m. gruodžio... 303. 141.... 304. Įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius išteisintųjų baudžiamosios... 305. 142.... 306. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio... 307. 143.... 308. Minėtos teisėjų kolegijos išvados pagrįstumą netiesiogiai patvirtina ir... 309. 144.... 310. Šiame procesiniame sprendime jau minėta, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusio... 311. 145.... 312. Atkreiptinas dėmesys, kad tame pačiame prokuroro minimame 2018 m. gruodžio 4... 313. 146.... 314. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateikiamu G.... 315. 147.... 316. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliuodamas į, prokuroro... 317. 148.... 318. Apeliaciniame skunde analizuojami netiesioginiai įrodymai ir jais byloje... 319. 149.... 320. Pateikdamas byloje esančių netiesioginių įrodymų vertinimą, prokuroras... 321. 150.... 322. Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat nurodo, kad V. J. davė melagingus... 323. 151.... 324. Atsižvelgdama į pirmiau aptartas byloje nustatytas faktines aplinkybes,... 325. 152.... 326. Skundžiamu nuosprendžiu R. P. ir G. V. buvo išteisinti pagal jiems... 327. 153.... 328. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti tokį pirmosios instancijos... 329. 154.... 330. Išsamesnė skundžiamo nuosprendžio ir byloje surinktų įrodymų analizė... 331. 155.... 332. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodoma, kad G. V. ir R. P. kaltinami... 333. 156.... 334. Vertindamas 2015 m. rugpjūčio 31 d. pokalbį, pirmosios instancijos teismas... 335. 157.... 336. 2016 m. kovo 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. ( -... 337. 158.... 338. Byloje nustatyta, kad prieš pat pradėdami aptarinėti nagrinėjamoje byloje... 339. 159.... 340. G. V. pokalbio metu spėja, kad dabar partijas remia „daugiau neoficialiai... 341. 160.... 342. Kitu klausimu R. P. patikslina G. V. „pasiūlymo“ turinį, klausdamas, ką... 343. 161.... 344. G. V. paaiškina, kad viskas padaryta, viskas įvykdyta, o jis pats labai... 345. 162.... 346. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitos R. P. pokalbyje išsakytos frazės... 347. 163.... 348. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad R. P. ir G. V., aptardami... 349. 164.... 350. Šios teisėjų kolegijos išvados nepaneigia nei R. P. ir G. V. paaiškinimai... 351. 165.... 352. Antai duodamas parodymus teisme G. V. nurodė, kad 15 000 eurų sumą paminėjo... 353. 166.... 354. Kaip gynybinė pozicija vertintinas ir G. V. teiginys, kad 15 000 eurų sumą... 355. 167.... 356. Apklausos metu G. V. teigė ir tai, kad savo susitikimą su R. P. jis buvo... 357. 168.... 358. Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. L. ir A. P. teigė jų susitikimo su G. V.... 359. 169.... 360. Atskiros G. V. ir R. P. pokalbio frazės, pvz., R. P.: „Tai man tik adresą... 361. 170.... 362. Pirmiau aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti... 363. 171.... 364. Neigdamas savo kaltę, teisminio bylos nagrinėjimo metu R. P. nurodė, kad... 365. 172.... 366. Antai 2016 m. vasario 15 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo... 367. 173.... 368. Bylos medžiaga nustatyta, kad jau rugsėjo 3 d. statybos užbaigimo aktas buvo... 369. 174.... 370. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos byloje nustatytos faktinės... 371. 175.... 372. Šiame procesiniame sprendime (žr. p. 125) jau minėta, kad pagal formuojamą... 373. 176.... 374. Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek gynybos, tiek prokuroro buvo itin... 375. 177.... 376. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu,... 377. 178.... 378. Kalbant apie ekspertizės akto išvadų vertinimą skundžiamame nuosprendyje,... 379. 179.... 380. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 4 d., metu, atsakydama į... 381. 180.... 382. Ištyrusi 2015 m. rugpjūčio 31 d. R. P. ir G. V. pokalbio, užfiksuoto 2016... 383. 181.... 384. Taigi šio lingvistinio tyrimo rezultatai patvirtina teisėjų kolegijos... 385. 182.... 386. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos... 387. 183.... 388. Grįsdamas R. P. ir G. V. pareikštą kaltinimą, prokuroras akcentavo, kad,... 389. 184.... 390. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas nustatė... 391. 185.... 392. Šie R. P. ir G. V. veiksmai kvalifikuotini atitinkamai pagal BK 226 straipsnio... 393. 186.... 394. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis,... 395. 187.... 396. G. V. inkriminuotas nusikaltimas buvo įvykdytas 2015 m. rugpjūčio 31 d. Tuo... 397. 188.... 398. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad G. V. veiksmų kvalifikavimas pagal šiuo... 399. 189.... 400. R. P. veiksmai kvalifikuotini pagal jam inkriminuojamos veikos padarymo metu... 401. 190.... 402. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus R. P. kaltu pagal BK 226... 403. 191.... 404. Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat prašė BPK 257 straipsnio 1 dalyje... 405. 192.... 406. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių... 407. 193.... 408. Analogiškai pasisakytina ir dėl prokuroro prašymo taikyti baudžiamąją... 409. 194.... 410. Teisėjų kolegijai pripažinus G. V. ir R. P. kaltais atitinkamai pagal BK 226... 411. 195.... 412. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 413. 196.... 414. G. V. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu... 415. 197.... 416. Skiriant bausmę R. P. atsižvelgtina į tai, kad jis, būdamas viešuoju... 417. 198.... 418. BK 226 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė itin griežta... 419. 199.... 420. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės, kaip baudžiamosios... 421. 200.... 422. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks... 423. 201.... 424. R. P. nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje (2015... 425. 202.... 426. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75... 427. 203.... 428. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad, nagrinėdamas... 429. 204.... 430. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar... 431. 205.... 432. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pripažinti R. P. kaltu pagal BK 226... 433. 206.... 434. Prašydamas atidėti R. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą,... 435. 207.... 436. Siekiant užtikrinti tinkamą BK 42 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų... 437. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 438. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 439. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendžio... 440. Pripažinti G. V. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226... 441. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendžio... 442. Pripažinti R. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226... 443. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo... 444. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo... 445. Likusią Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį...