Byla 2K-161-693/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžių nuteistojo G. R. ir asmens, kuriam byla nutraukta, N. K. baudžiamojoje byloje

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Vytauto Masioko (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, nuteistajam G. R., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, asmeniui, kuriam byla nutraukta, N. K., jo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžių nuteistojo G. R. ir asmens, kuriam byla nutraukta, N. K. baudžiamojoje byloje.

3Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nuteisti:

4G. R. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį 240 MGL (9038 Eur) dydžio bauda; 184 straipsnio 1 dalį (sumokant už oro pagalvių valdymo sistemos bloką) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; 300 straipsnio 1 dalį (sumokant už oro pagalvių valdymo sistemos bloką) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; 183 straipsnio 3 dalį (sumokant už komodą) 30 MGL (1129 Eur) dydžio bauda; 300 straipsnio 1 dalį (sumokant už komodą) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; 184 straipsnio 1 dalį (N. K. įgyjant degalus mokėjimo kortele) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; 300 straipsnio 1 dalį (N. K. įgyjant degalus mokėjimo kortele) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; 214 straipsnio 1 dalį (įgyjant degalus mokėjimo kortele) 110 MGL (4142 Eur) dydžio bauda; 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, G. R. paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo laiką nuo 2014 m. gegužės 28 d. iki 30 d. (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (75 Eur) dydžio baudai, G. R. paskirta galutinė bausmė – 296 MGL (11 147 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, G. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybių kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse trejiems metams;

5N. K. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (įgyjant degalus mokėjimo kortele) 30 MGL (1129 Eur) dydžio bauda; 214 straipsnio 1 dalį (įgyjant degalus mokėjimo kortele) 110 MGL (4142 Eur) dydžio bauda; 215 straipsnio 1 dalį (įgyjant degalus mokėjimo kortele) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda; 1981 straipsnio 1 dalį (įgyjant degalus mokėjimo kortele) 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, N. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 110 MGL (4142 Eur) dydžio bauda.

6Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti V. B., A. S., L. Č. ir R. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

7Be to, šiuo nuosprendžiu priteista solidariai iš nuteistųjų G. R. ir V. B. civilinės ieškovės UAB K naudai 644,86 Eur turtinei žalai atlyginti.

8Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, elektrinės dalies valdymo blokas, kodas 65.77-6976581 ir komoda, pripažinti nusikalstamos veikos rezultatu ir konfiskuoti.

9Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant jo dalis dėl:

10G. R. nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: G. R. dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

11bausmių G. R. subendrinimo ir laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį G. R. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 240 MGL (9038 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, į bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo laiką nuo 2014 m. gegužės 28 d. iki 30 d. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (75 Eur) dydžio baudai, G. R. paskirta galutinė bausmė – 236 MGL (8887 Eur) bauda;

12N. K. nuteisimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: N. K. dėl kaltinimų pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;

13bausmių N. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį paskyrimo ir paskirtų bausmių subendrinimo.

14N. K. už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 40 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant D. K. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

15Taip pat šiuo nuosprendžiu iš Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio nustatomosios ir motyvuojamosios dalių dėl G. R. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį pašalintos aplinkybės, kad G. R. neteisėtai perdavė N. K. svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir savanaudiškais bei akivaizdžiai neteisėtais veiksmais panaudojo savo pareigas darydamas BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.

16Be to, šiuo nuosprendžiu ištaisyti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendyje padaryti rašymo apsirikimai.

17Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, palaikiusio prokuroro kasacinį skundą ir prašiusio nuteistojo G. R. kasacinį skundą atmesti, nuteistojo G. R. ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo G. R. kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, N. K. ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

18I. Bylos esmė

191.

20G. R. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su padėjėjais A. S., L. Č. ir V. B., suklastojo, gabeno ir IĮ „R“ ir UAB K ūkinėje komercinėje veikloje panaudojo suklastotus dokumentus, žinodamas, kad jie suklastoti, – 2013 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2013 m. lapkričio 21 d. remonto darbų atlikimo sąmatą, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, žinodamas, kad jos neįvyko, tokiomis aplinkybėmis: G. R., būdamas UAB K direktorius, siekdamas išvengti savo naudojamo automobilio „BMW X5“ (valst. Nr. ( - )) saugos oro pagalvių valdymo bloko įsigijimo išlaidų, suplanavo ateityje atsirasiančias šios detalės įsigijimo išlaidas padengti UAB K lėšomis. Šiuo tikslu su IĮ „R“ savininku A. S. susitarė, kad IĮ „R“ už užsakytą detalę sumokės UAB „A“, tačiau vėliau, pagal fiktyvius dokumentus fiksavus tariamą detalės panaudojimą remontuojant UAB K priklausančias transporto priemones, patirtos įgyjant nereikalingą detalę IĮ „R“ išlaidos būtų padengtos UAB K lėšomis. A. S., žinodamas, kad G. R. užsakyta detalė 2013 m. lapkričio 19 d. atgabenta į IĮ „R“ patalpas ir jos panaudoti įmonės veikloje artimiausiu metu nėra galimybės, veikdamas pagal susitarimą su G. R., IĮ „R“ komercijos direktoriui L. Č. nurodė parengti fiktyvius remonto darbų atlikimo dokumentus UAB K, taip pat davė patarimą juose detalės panaudojimą įforminti tariamai atliekant UAB K priklausančio sunkvežimio „Renault Midlum“ (valst. Nr. ( - )) remontą bei šiuos dokumentus, kaip paslaugų gavėjui pasirašius UAB K atstovui, panaudoti IĮ „R“ apskaitoje. L. Č. 2013 m. lapkričio 21 d. IĮ „R“ patalpose ( - ), parengė ir dviem egzemplioriais atspausdino fiktyvią remonto darbų atlikimo sąmatą, joje, žinodamas, kad UAB K sunkvežimis „Renault Midlum“ IĮ „R“ 2013 m. lapkritį nebuvo remontuojamas, įrašė melagingus duomenis, žinodamas, kad jie melagingi, kad detalė panaudota remontuojant minėtą UAB K priklausantį sunkvežimį, kad sunkvežimiui buvo atlikti ir elektrinės dalies diagnostikos darbai, valdymo bloko keitimo darbai, kad atliktų darbų ir keistos detalės bendra vertė – 1344,28 Lt be PVM, taip suklastojo šį tikrą dokumentą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, L. Č., remdamasis suklastota 2013 m. lapkričio 21 d. remonto darbų sąmata, žinodamas, kad ji suklastota, parengė ir 2013 m. lapkričio 28 d. dviem egzemplioriais atspausdino PVM sąskaitą faktūrą ROL Nr. 01911, joje įrašydamas melagingus duomenis, žinodamas, kad jie melagingi, apie tai, kad IĮ „R“ buvo remontuojamas UAB K priklausantis automobilis „Renault Midlum“, kurio detalių ir remonto darbų bendra vertė yra 1626,58 Lt (471,09 Eur) su PVM, ir abu dokumento egzempliorius patvirtino savo parašu, taip suklastojo šį tikrą dokumentą. Vieną šių suklastotų dokumentų egzempliorių, kaip paslaugos gavėjui teiktiną UAB K, L. Č. per laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d. pasirašyti kaip fiktyvias paslaugas gavusio asmens atstovui kartu su suklastota remonto darbų atlikimo sąmata pateikė UAB K tiekėjui (nuo 2013 m. gruodžio 2 d. ėjusiam brigadininko pareigas) V. B.. V. B., vykdydamas G. R. nurodymą, žinodamas, kad sunkvežimis „Renault Midlum“ 2013 m. lapkritį IĮ „R“ nebuvo remontuojamas, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d. pasirašė abiejuose PVM sąskaitos faktūros ROL Nr. 01911 egzemplioriuose, taip melagingai patvirtindamas, kad sąskaitoje ir remonto darbų atlikimo sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti, ir vieną suklastotos sąskaitos egzempliorių grąžino L. Č. panaudoti IĮ „R“ tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, o kitą suklastotos 2013 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitos faktūros egzempliorių ir 2013 m. lapkričio 21 d. remonto darbų atlikimo sąmatą iš IĮ „R“ patalpų gabeno į UAB K patalpas ( - ), kur juos panaudojo, pateikdamas G. R. pasirašyti ir patvirtinti apmokėjimui. G. R., priėmęs iš V. B. suklastotą 2013 m. lapkričio 21 d. remonto darbų atlikimo sąmatą ir 2013 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ROL Nr. 01911 (žinodamas, kad jos suklastotos), žinodamas, kad sunkvežimis „Renault Midlum“ 2013 m. lapkritį IĮ „R“ nebuvo remontuojamas ir IĮ „R“ detalės keitimo ir kitų remonto darbų už 1626,58 Lt (471,09 Eur) su PVM sumą neatliko, per laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. 2013 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ROL Nr. 01911 UAB K nustatyta tvarka patvirtino savo parašu ir kartu su suklastotu tikru dokumentu – 2013 m. lapkričio 21 d. remonto darbų atlikimo sąmata – perdavė UAB K Buhalterijos skyriui įrašyti į buhalterinės apskaitos registrus ir apmokėti. A. S., iš L. Č. priėmęs suklastotus tikrus dokumentus – 2013 m. lapkričio 21 d. remonto darbų atlikimo sąmatą ir 2013 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ROL Nr. 01911, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. perdavė juos buhalterei V. K., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, įrašyti į IĮ „R“ 2013 m. lapkričio mėnesio buhalterinės apskaitos registrus, taip panaudojo suklastotus tikrus dokumentus. Tokiu būdu G. R. klastodamas ir panaudodamas suklastotus dokumentus iššvaistė jo žinioje buvusį UAB K priklausantį turtą – pinigus, kurių suma 1626,58 Lt (471,09 Eur).

212.

22Taip pat G. R. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su padėjėjais V. B. ir R. K., suklastojo, gabeno bei UAB „B“ ir UAB K ūkinėje komercinėje veikloje panaudojo suklastotus dokumentus (žinodamas, kad jie suklastoti) bei pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą – 2013 m. gruodžio 3 d. parengtą kartotinį UAB „B“ pasiūlymą dėl baldų gamybos, 2013 m. gruodžio 3 d. tiekėjų (rangovų) apklausos pažymą Nr. 35-64, 2013 m. gruodžio 4 d. baldų pirkimo sutartį Nr. 131204/01, 2013 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija BAL, Nr. 0005286, tokiomis aplinkybėmis: G. R., būdamas UAB K direktorius, siekdamas išvengti savo asmeninėms reikmėms reikalingo baldų gaminio – komodos – įsigijimo išlaidų, suplanavo komodos įsigijimo išlaidas padengti UAB K lėšomis ir taip pasisavinti šiai bendrovei priklausantį turtą, kartu su V. B. ir R. K., suklastojo suplanuotam tikslui pasiekti tikrus dokumentus ir juos bendromis pastangomis panaudojo UAB „B“ ir UAB K ūkinėje komercinėje veikloje fiksuodami ūkinę operaciją, kurios turinys tik iš dalies teisingas. G. R., žinodamas, kad V. B. UAB K vardu kaip įgaliotas bendrovės asmuo vykdo viešojo pirkimo procedūras apklausos būdu pirkimo objektui „Kabineto baldų gamyba Administravimo skyriui“ ir elektroniniu paštu jau yra gavęs iš UAB „B“ 2013 m. lapkričio 21 d. pasiūlymą dėl baldų gamybos, kuriame siūlomų pagaminti baldų vertė nurodyta 5640 Lt (1633,46 Eur), 2013 m. lapkričio 22 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2013 m. lapkričio 28 d. būdamas savo darbo vietoje ( - ), V. B. nurodė susitarti su UAB „B“ direktoriumi R. K., kad UAB „B“ pagal jo nubraižytą brėžinį jam asmeninėms reikmėms pagamintų baldų gaminį – komodą – ir būsimas gamybos išlaidas įskaičiuotų į kartotinai UAB „B“ vardu UAB K vykdomoje apklausoje teiktiną pasiūlymą, jame dirbtinai sukeliant UAB K viešojo pirkimo metu ketinamų įsigyti baldų pagaminimo kainą. V. B., vykdydamas G. R. nurodymą, bendrai su R. K., 2013 m. gruodžio 4 d. UAB „B“ patalpose ( - ), susitarė, kad R. K. UAB „B“ vardu atsiųs žinomai suklastotą pasiūlymą UAB K vykdomame viešajame pirkime, kuriame UAB K reikmėms viešojo pirkimo metu ketinamų įsigyti baldų kaina bus dirbtinai padidinta ta apimtimi, kiek kainuos jo, t. y. G. R., asmeninėms reikmėms ketinama pagaminti komoda. R. K. ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 4 d. savo darbo vietoje pasirašė jo nurodymu V. K., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, 2013 m. gruodžio 3 d. parengtame kartotiniame UAB „B“ pasiūlyme dėl baldų gamybos, kuriame komoda į siūlomų pagaminti baldų sąrašą neįtraukta, o UAB K ketinamų viešojo pirkimo metu įsigyti baldų pagaminimo kaina, palyginti su pirminiu UAB „B“ 2013 m. lapkričio 21 d. pasiūlymu, pagal susitarimą tyčia padidinta 600 Lt (173,77 Eur) – iki 6240 Lt (1807,23 Eur), taip suklastodamas šį tikrą dokumentą bei perduodamas jį UAB K atstovui V. B., jį panaudojo. V. B. ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 4 d., gavęs 2013 m. gruodžio 3 d. parengtą suklastotą kartotinį UAB „B“ pasiūlymą dėl baldų gamybos (žinodamas, kad jis suklastotas), įvertinęs kitų dviejų apklausoje dalyvavusių įmonių pasiūlymus, parengė ir 2013 m. gruodžio 3 d. pasirašė tiekėjų (rangovų) apklausos pažymą Nr. 35-64, kurioje pirkimo laimėtoja pripažino UAB „B“. Taip V. B. suklastojo tikrą dokumentą – 2013 m. gruodžio 3 d. tiekėjų (rangovų) apklausos pažymą Nr. 35-64 ir ją panaudojo UAB K veikloje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. K., žinodamas, kad parengtoje baldų pirkimo sutartyje Nr. 131204/01 su UAB K ir jos priede įsipareigotų UAB K reikmėms pagaminti baldų kaina pagal jo ir V. B. susitarimą tyčia padidinta pinigų suma, atitinkančia G. R. asmeninėms reikmėms UAB „B“ užsakytos pagaminti komodos kainą, t. y. 600 Lt (173,77 Eur), sutartį Nr. 131204/01 2013 m. gruodžio 4 d., būdamas savo darbo vietoje, pasirašė, taip suklastodamas šį tikrą dokumentą, ir jį panaudojo UAB „B“ veikloje. G. R., žinodamas, kad UAB K parengtoje baldų pirkimo sutartyje Nr. 131204/01 su UAB „B“ ir jos priede įsipareigotų UAB K reikmėms pagaminti baldų kaina pagal V. B. ir R. K. susitarimą tyčia padidinta pinigų suma, atitinkančia jo asmeninėms reikmėms UAB „B“ užsakytos pagaminti komodos kainą, t. y. 600 Lt (173,77 Eur), sutartį Nr. 131204/01 2013 m. gruodžio 4 d., būdamas savo darbo vietoje, pasirašė, taip suklastodamas šį tikrą dokumentą, ir jį, veikdamas bendrininkų grupe su R. K., panaudojo UAB K veikloje. UAB K vyriausioji buhalterė G. Ž., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, 2013 m. gruodžio 11 d. UAB K išankstiniu mokėjimu, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 4 d. sutartyje Nr. 131204/01, sumokėjo UAB K mokėjimo nurodymu UAB „B“ 1248 Lt (361,45 Eur) už sutartyje nurodytų baldų gamybą. 2013 m. gruodžio 20 d. UAB „B“ apskaitininkė V. K., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, R. K. nurodymu parengė ir atspausdino PVM sąskaitą faktūrą, serija BAL, Nr. 0005286, ir joje to nežinodama įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad užsakovei UAB K pagamintų baldų bendra kaina yra 6240 Lt (1807,23 Eur), bei šią parengtą ir pasirašytą sąskaitą pateikė V. B.. V. B., priėmęs šį suklastotą tikrą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą, serija BAL, Nr. 0005286, žinodamas, kad jis suklastotas, jį iš UAB „B“ patalpų gabeno į UAB K patalpas ir pateikė G. R. pasirašyti ir patvirtinti apmokėjimui, taip suklastotą tikrą dokumentą panaudojo. G. R., priėmęs iš V. B. 2013 m. gruodžio 20 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija BAL, Nr. 0005286, žinodamas, kad į galutinę sąskaitoje nurodytą 6240 Lt (1807,23 Eur) kainą įtraukta ir jo asmeninėms reikmėms pagamintos komodos kaina, nors bendrovė šios komodos negauna, taip, siekiant užmaskuoti jo asmeninėms reikmėms pagamintos komodos faktą ir išlaidas, sąskaitoje nurodyta galutinė baldų kaina melagingai padidinta 600 Lt (173,77 Eur), per laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. vasario 27 d. joje pasirašė, taip suklastodamas šį tikrą dokumentą, ir jį perdavė UAB K Buhalterijos skyriui įrašyti į buhalterinės apskaitos registrus ir apmokėti. UAB K vyriausioji buhalterė G. Ž., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, 2014 m. vasario 27 d. UAB K mokėjimo nurodymu UAB „B“ apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą, serija BAL, Nr. 0005286, kartu sumokėdama ir už G. R. asmeninėms reikmėms įgytą komodą. Tokiu būdu G. R. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB K priklausantį turtą – savo asmeninėms reikmėms įsigytos komodos pagaminimo išlaidas atitinkančią nedidelės vertės pinigų sumą – 600 Lt (173,77 Eur).

233.

24Taip pat G. R. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas su padėjėju N. K. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) ir būdamas UAB K direktorius, siekdamas paslėpti degalų, kuriuos savo asmeninėms reikmėms panaudojo N. K., įsipylimo naudojantis UAB K naudojama atsiskaitymo magnetine kredito kortele Nr. ( - ), kuri priskirta pagal 2014 m. sausio 17 d. turto panaudos sutartį Nr. 43-7 tarnybos tikslais jo naudojamam UAB „D“ nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „BMW X5“ (valst. Nr. ( - )) faktą, per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2014 m. kovo 31 d. A. Č., atsakingai už automobilio „BMW X5“ kelionės lapų pildymą, kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, pateikė melagingus duomenis, kad 2014 metų kovo mėnesį buvo nuvažiuota 2425 km, sunaudojant 388 l degalų, ir šiuos melagingus duomenis, žinodamas, kad jie melagingi, patvirtino savo parašu A. Č. užpildytame 2014 metų kovo mėnesio lengvojo automobilio kelionės lape Nr. 31-78, nors iš šio degalų kiekio 130,81 l, atitinkančių 601,05 Lt (174,08 Eur), į automobilį „BMW X5“ nebuvo įpilta ir panaudota, taip suklastojo šį tikrą dokumentą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas to paties tikslo, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. A. Č. pateikė melagingus duomenis, kad 2014 metų balandžio mėnesį buvo nuvažiuota 2567 km, sunaudojant 379,916 l degalų, ir šiuos melagingus duomenis, žinodamas, kad jie melagingi, patvirtino savo parašu A. Č. užpildytame 2014 metų balandžio mėnesio lengvojo automobilio kelionės lape Nr. 31-102, nors iš šio degalų kiekio 67,45 l, atitinkančių 313,64 Lt (90,84 Eur), į automobilį „BMW X5“ nebuvo įpilta ir panaudota, taip suklastojo šį tikrą dokumentą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą už N. K. įsipiltus degalus sumokėti UAB K lėšomis, UAB „P“ darbuotojams, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, 2014 m. kovo 31 d. išrašius PVM sąskaitą faktūrą, serija BPK, Nr. 0044349, kurioje įtraukti duomenys apie N. K. asmeninėms reikmėms įgytus degalus (benziną) kovo mėnesį du kartus už bendrą 601,05 Lt (174,08 Eur) sumą, bei elektroniniu būdu ją persiuntus UAB K, priėmė tokį dokumentą, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. balandžio 9 d. jame pasirašė, taip suklastojo šį tikrą dokumentą, ir jį perdavė UAB K Buhalterijos skyriui įrašyti į buhalterinės apskaitos registrus ir apmokėti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB „P“ darbuotojams 2014 m. balandžio 30 d. išrašius PVM sąskaitą faktūrą, serija BPK, Nr. 0045165, kurioje įtraukti duomenys apie N. K. asmeninėms reikmėms įgytus degalus (benziną) balandžio mėnesį vieną kartą už 313,64 Lt (90,84 Eur), bei elektroniniu būdu ją persiuntus UAB K, priėmė tokį dokumentą, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 7 d. jame pasirašė, taip suklastojo šį tikrą dokumentą, ir jį perdavė UAB K Buhalterijos skyriui įrašyti į buhalterinės apskaitos registrus ir apmokėti. Taip G. R., klastodamas bei panaudodamas suklastotus dokumentus, padedant N. K. (šis tris kartus – 2014 m. kovo 4 d. apie 8.08 val., 2014 m. kovo 28 d. apie 11.53 val. ir 2014 m. balandžio 11 d. apie 16.31 val. – neteisėtai atliko finansines operacijas UAB „P“ degalinėje ( - ), panaudodamas G. R. jam neteisėtai duotą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei šios atsiskaitymo magnetinės kredito kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo kodą (PIN), taip pateikdamas save degalinės operacinei sistemai kaip UAB K teisėtą atstovą, bei įsigijo degalų (benzino) už bendrą 914,69 Lt (264,91 Eur) sumą savo asmeninėms reikmėms), iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB K priklausantį turtą – pinigus, kurių suma 914,69 Lt (264,91 Eur).

254.

26Taip pat G. R. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB K direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, pažeisdamas šio įstatymo nuostatas, veikdamas per tarpinę vykdytoją bendrovės vyriausiąją buhalterę G. Ž., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, padedant V. B., apgaulingai tvarkė UAB K buhalterinę apskaitą tokiomis aplinkybėmis: G. R., priėmęs iš padėjėjo V. B. suklastotą 2013 m. lapkričio 21 d. remonto darbų atlikimo sąmatą ir 2013 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ROL, Nr. 01911, žinodamas, kad UAB K priklausantis sunkvežimis „Renault Midlum“ (valst. Nr. ( - )) 2013 m. lapkritį IĮ „R“ nebuvo remontuojamas ir IĮ „R“ detalės keitimo ir kitų remonto darbų, kurių vertė 1626,58 Lt (471,09 Eur) su PVM, neatliko, per laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. 2013 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ROL, Nr. 01911, UAB K nustatyta tvarka patvirtino savo parašu bei kartu su suklastotu tikru dokumentu – 2013 m. lapkričio 21 d. remonto darbų atlikimo sąmata – perdavė UAB K vyriausiajai buhalterei G. Ž., kuri juos įrašė į UAB K buhalterinės apskaitos registrus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, iš padėjėjo V. B. priėmęs pastarojo atgabentą suklastotą tikrą dokumentą – UAB „B“ 2013 m. gruodžio 20 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija BAL, Nr. 0005286, kuriame iškraipytas ūkinės operacijos turinys, nes į galutinę sąskaitoje nurodytą 6240 Lt (1807,23 Eur) kainą įtraukta ir jo asmeninėms reikmėms pagamintos komodos kaina, nors UAB K šios komodos negavo, taip siekiant užmaskuoti G. R. asmeninėms reikmėms pagamintos komodos faktą ir išlaidas sąskaitoje nurodyta galutinė baldų kaina melagingai padidinta 600 Lt (173,77 Eur), per laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. vasario 27 d. jame pasirašė, taip suklastodamas šį tikrą dokumentą, ir jį perdavė UAB K vyriausiajai buhalterei G. Ž., kuri juos įrašė į UAB K buhalterinės apskaitos registrus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „P“ darbuotojai 2014 m. kovo 31 d. išrašė elektroninę PVM sąskaitą faktūrą, serija BPK, Nr. 0044349, ir 2014 m. balandžio 30 d. išrašė elektroninę PVM sąskaitą faktūrą, serija BPK, Nr. 0045165, kuriose įtraukti duomenys apie N. K. asmeninėms reikmėms įgytus degalus (benziną) už 914,69 Lt (264,91 Eur), ir, elektroniniu būdu jas persiuntus UAB K, šiuos dokumentus atitinkamais laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. balandžio 9 d. ir nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. pasirašė bei perdavė bendrovės Buhalterijos skyriui įrašyti į buhalterinės apskaitos registrus ir apmokėti, dėl to UAB K vyriausioji buhalterė G. Ž., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, šias PVM sąskaitas faktūras, kuriose įtvirtinta melaginga informacija, įrašė į UAB K buhalterinės apskaitos registrus. Taip G. R., padedamas V. B., tyčia pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, veikdamas per bendrovės vyriausiąją buhalterę G. Ž., kuri nesuprato, kad daroma nusikalstama veika, į apskaitos registrus įtraukė duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas arba operacijas, kurių turinys tik iš dalies teisingas, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB K veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiais nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. vasario 7 d. ir nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d.

275.

28Taip pat G. R. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, ( - ) savivaldybės įsteigtos ir vienintelio akcininko teisėmis kontroliuojamos viešąsias komunalines paslaugas vartotojams teikiančios UAB K direktorius, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą ir UAB K įstatų 74.1 papunktį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų vykdyti gamybą, organizuoti prekybą, teikti kokybiškas paslaugas siekiant pelno įgyvendinimą, piktnaudžiavo šia savo tarnybine padėtimi, veikė priešingais įmonei tikslais bei interesais, siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, nesant kyšininkavimo požymių, t. y. savanaudiškais ir akivaizdžiai neteisėtais veiksmais, savo pareigas panaudodamas darydamas BK 184 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintas prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytus objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, kuriais nustatoma, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtintą pareigą sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu, nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 punkto, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui UAB K ir jo steigėjai bei vienintelei akcininkei ( - ) savivaldybei, dėl to buvo iškraipyta bendrovės, teikiančios viešąsias paslaugas ( - ) savivaldybės gyventojams ir verslo subjektams, normali, veiksminga, autoritetinga, Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, bendrovės vidaus teisės aktais pagrįsta bei teisinės valstybės siekius atitinkanti veikla, kurios pagrindinis tikslas – vykdyti gamybą, organizuoti prekybą, teikti kokybiškas paslaugas siekiant pelno, diskredituotas ir pažemintas UAB K direktoriaus, kaip viešąsias paslaugas teikiančio juridinio asmens vadovo, valstybės tarnautojui prilyginto asmens, vardas, buvo sumenkintas ir pažemintas pačios bendrovės ir jos steigėjos ( - ) savivaldybės autoritetas ( - ) gyventojų ir verslo subjektų, kurie, kaip vartotojai, naudojasi šios uždarosios akcinės bendrovės teikiamomis viešosiomis paslaugomis, akyse.

296.

30Be to, G. R. ir N. K. apeliacinės instancijos teismo išteisinti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, o N. K. išteisintas ir pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

31II.

32Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

337.

34Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl G. R. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (sumokant už komodą), 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (sumokant už oro pagalvių valdymo sistemos bloką), 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (N. K. įgyjant degalus mokėjimo kortele), 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir N. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį yra motyvuota ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas G. R. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, o N. K. pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir neteisingai paskyrė bausmes. Šis teismas konstatavo, kad G. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, nustatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, požymių, o N. K. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, nustatytų BK 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir juos dėl šių nusikalstamų veikų išteisino. Kartu apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad N. K., padariusiam nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

35III. Kasacinių skundų argumentai

368.

37Kasaciniu skundu nuteistasis G. R. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bei galutinės subendrintos bausmės jam paskyrimo ir bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

388.1.

39Teismai nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio ir teisinio pagrindų, nebuvo išslaptinti visa apimtimi teikimai ir nutartys dėl minėtų veiksmų ir šie veiksmai neproporcingai ilgai tęsėsi (nustatę nusikaltimo požymius tuoj pat privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą), taip suvaržyta teisė į privatų gyvenimą, be to, teismai preziumavo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo teisėti. Teismai nevertino teikimų ir teismo nutarčių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo sankcionavimo formuluočių, netyrė kriminalinės žvalgybos veiksmų eiliškumo. Kritikuoja apeliacinės instancijos teismo argumentą, kad nors teismui nepateikti nauji duomenys apie pradinį šaltinį, kurio pagrindu buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, tačiau tai nedaro minėto tyrimo neteisėto.

408.2.

41Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis, abejonės aiškintos kasatoriaus nenaudai. Duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė skundžiamą nuosprendį, neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintos įrodymų sampratos.

428.3.

43Teismai, pripažindami jį valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, netinkamai aiškino bei taikė BK 230 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas pernelyg plačiai aiškino viešojo intereso sąvoką. Faktas, kad UAB K, kurio direktoriumi buvo kasatorius, yra ( - ) savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, savaime negalėjo sukurti G. R. valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymių, nes šis juridinis asmuo nevykdė jokių tiesioginių valstybės ar savivaldybės funkcijų. Kaip teigia kasatorius, jo statusas, funkcijos ir veikla einant UAB K direktoriaus pareigas negali būti prilyginti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme pateiktoms valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statuso bei valstybės tarnybos sąvokoms, be to, jis neturėjo tokių pat teisių ir socialinių garantijų, kokias turi valstybės tarnautojai.

448.4.

45Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 184 straipsnio 1 dalies, 228 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai nuteisė kasatorių dėl dokumentų suklastojimo ir UAB K turto iššvaistymo (sumokant už oro pagalvių valdymo sistemos bloką). Kasatoriaus teigimu, netinkamas automobilio gedimo nustatymas ir bendrovės lėšų panaudojimas negali būti vertinami kaip nusikalstama veika, o kasatoriaus nuteisimas vertintinas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) principo pažeidimas. Įgytas oro pagalvių valdymo sistemos blokas niekur nedingo ir nebuvo iššvaistytas. BK 184 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – neatsargumas buvo preziumuotas, o kortelė nepagrįstai aiškinta kaip turinti mokėjimo priemonės požymius ir neatitinka objektyviojo požymio – turto sampratos. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimais pripažino tokias faktines aplinkybes, kurios yra esminės ir šalina kasatoriaus baudžiamąją atsakomybę dėl turto iššvaistymo. Tai lėmė teisės į gynybą pažeidimą, nes tokios aplinkybės nebuvo tinkamai nustatomos, kaltinimas dėl to nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo keičiamas, nors tai galėjo reikšti kitokią gynybą. Kaltinamajame akte nebuvo pateikiama jokių aiškių kasatoriaus asmeninės turtinės naudos siekimo požymių, jie niekaip nebuvo aprašinėjami, o žemesnių instancijų teismai preziumavo asmeninės neturtinės naudos siekį, nors pagal veikos aprašymą toks siekis niekaip negalėjo būti užtikrintas (automobilis priklausė ne kasatoriui, jokio asmeninio santykio su kitu nuteistuoju jis neturėjo, civiliniai teisiniai santykiai vyko tarp įmonių, naudą gavo trečiasis privatus juridinis asmuo ir kt.). Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų asmeninės neturtinės naudos siekio požymių aiškinimo ir netyrė piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi paskatų.

468.5.

47Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 183 straipsnio 3 dalies, 228 straipsnio 2 dalies nuostatas, 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai nuteisė kasatorių dėl dokumentų suklastojimo ir UAB K turto pasisavinimo (sumokant už komodą). Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kasatoriui pinigai (už kuriuos jis įgijo komodą) nebuvo patikėti ir jis už juos nebuvo materialiai atsakingas, o apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad turto pasisavinimas galimas tik tada, kai turtas kaltininkui yra patikėtas ar yra jo žinioje, tačiau kasatoriaus dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį neišteisino. Be to, kasatoriaus nuteisimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus peržengė kaltinimo ribas, nes jis nebuvo kaltinamas pažeidęs kokius nors minėto įstatymo reikalavimus ar draudimus. Neracionalus įstaigos lėšų naudojimas savaime negalėjo reikšti turto pasisavinimo ar piktnaudžiavimo tarnyba. Pripažindami kasatorių kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį teismai didelės žalos kriterijaus neįrodinėjo, jį preziumavo.

488.6.

49Teismai, nuteisdami kasatorių pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo, neįvertino padarinių nebuvimo, nors jie yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis, atribojantis ją nuo kitų atsakomybės rūšių. Teismai be pagrindo sutapatino buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo sąvokas. Byloje nėra duomenų, kad kasatorius būtų netinkamai organizavęs buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą. BK 222 straipsnyje nurodytas nusikaltimas paprastai turi tęstinį pobūdį. Įstatymas taip pat reikalauja padarinių – negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokia išvada galima tik ištyrus buhalterinę apskaitą už tam tikrą laikotarpį. Teismai nekreipė dėmesio į gynybos argumentus ir prašymus kuo tiksliau nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimų padarymo laiką, nes nuo to priklauso nusikaltimo pabaigos momentas. Teismai per plačiai aiškino Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 19 dalies, 21 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dirbtinai sukūrė BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, nors vieno iš šios nusikalstamos veikos požymių – padarinių nebuvimo pakako nusikaltimo sudėties buvimui eliminuoti ir kasatoriui išteisinti.

508.7.

51Nesutikdamas su jam paskirta bausme, kasatorius nurodo, kad toks ikiteisminio tyrimo įstaigos neveikimas, kai galimai nustačius nusikalstamos veikos požymius ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir toliau buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba, negali sunkinti jo teisinės padėties skiriant bausmę už tęstinę veiką. Be to, nors kaltinamajame akte kasatorius nebuvo kaltinamas įtraukęs kokius nors kitus asmenis į nusikalstamų veikų darymą, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgta skiriant bausmę.

528.8.

53Kasatoriaus veiksmais UAB K galimai padaryta žala, atsižvelgiant į kasatoriaus ir šios bendrovės specifinius santykius, gali būti išieškoma kitomis – ne baudžiamosios teisės priemonėmis ir būdais.

549.

55Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Staniulis prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, t. y. panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis: 1) panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių N. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį paskyrimo ir paskirtų bausmių subendrinimo; 2) N. K. už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir byla jam nutraukta. Dėl šios dalies, t. y. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, jas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinus apėmimo būdu, paskirti N. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą. Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį prašoma palikti nepakeistą. Prokuroras skunde nurodo:

569.1.

57Apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas N. K., padariusį nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jam nutraukdamas, netinkamai taikė BK 40 straipsnį. Šis teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nustatytos visos BK 40 straipsnyje nurodytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaip teigia prokuroras, viena iš tokių sąlygų yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – nustatymas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę N. K., be kita ko, atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra, ir sprendė, kad taikyti N. K. BK 40 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Prokuroras, aptardamas N. K. parodymus, pažymi, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigailėjo, nepadėjo teisėsaugos institucijoms aiškinantis nusikalstamą veiką ir nebendradarbiavo teismui vykdant teisingumą. N. K. parodymai negali būti laikomi visišku prisipažinimu dėl jam pareikšto kaltinimo bei nuoširdžiu gailėjimusi, todėl nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

589.2.

59Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų, nes neištyrė visų duomenų, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai išspręsti aplinkybes.

60IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6110.

62Nuteistojo G. R. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas, o Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro T. Staniulio kasacinis skundas atmestinas.

63Dėl kasatoriaus G. R. skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

6411.

65Esminis kasatoriaus skundo argumentas – kad teismai nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio ir teisinio pagrindų, nebuvo išslaptinti visa apimtimi teikimai ir nutartys dėl minėtų veiksmų ir šie veiksmai tęsėsi neproporcingai ilgai, todėl teismai nepagrįstai konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo teisėti. Kasatoriaus teigimu, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo neteisėti, todėl jų metu surinkti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodymų sampratos. Šie kasatoriaus skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

6612.

67Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

6813.

69Įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įrodinėjimo subjektų veiklą reglamentuojančių įstatymų – Baudžiamojo proceso kodekso, Kriminalinės žvalgybos, Policijos veiklos, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Prokuratūros, Advokatūros ir kitų teisėsaugos institucijų organizaciją ir veiklą reglamentuojančių įstatymų – nustatyta tvarka.

7014.

71Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018).

7215.

73Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi, o jo skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstos.

7416.

75Pirmosios instancijos teismas, ištyręs, įvertinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, kaltinamąjį G. R. dėl visų jam inkriminuotų kaltinimų pripažino kaltu ir nuteisė.

7617.

77Ar teisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai ir tinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu, nuteistasis G. R. bei dar trys nuteistieji teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos išreikalavo iš dalies išslaptintus prašymus dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka (toliau – STT prašymas, iš viso 4 prašymai), kurie buvo pateikti Kauno apygardos prokurorui, ir juos ištyrė. Kauno apygardos prokuroro teikimai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartys dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka (iš dalies išslaptintos) buvo gauti ir ištirti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai analizavo STT prašymų, prokuroro teikimų ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutarčių turinį (šiuose dokumentuose aiškiai nurodyti juos priėmę pareigūnai) ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad minėtus dokumentus priėmė tinkami subjektai (kriminalinės žvalgybos, atitinkamo rango prokurorai ir teismo skyriaus pirmininkai, nuosprendžio 26.1–26.3 punktai), todėl buvo teisinis pagrindas panaudoti technines priemones specialia tvarka. Kasatoriaus teiginys, kad kriminalinės žvalgybos veiksmams nebuvo teisinio pagrindo, yra deklaratyvus, nes apskritai net negrindžiamas teisiniais argumentais.

7818.

79Tam tikrais atvejais teismai pagal suformuotą teismų praktiką privalo patikrinti ir kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinį pagrindą. Kriminalinės žvalgybos tyrimas – organizacinė taktinė kriminalinės žvalgybos forma, kai esant kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindui šio įstatymo nustatyta tvarka naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės siekiant įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždavinius (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 2 straipsnio 13 punktas). Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas teisėtai gali būti atliekamas tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) – ir vykdomas siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Užtikrinant kriminalinės žvalgybos tyrimo sankcionavimą bei atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo ir jį sankcionuojant turi būti nurodoma aiški informacija, leidžianti spręsti, kad minėtas tyrimas bus atliekamas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis pagal įstatymus ir gali būti atliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Vienas iš kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų yra, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis.

8019.

81Iš dalies išslaptintame STT 2013 m. gegužės 14 d. prašyme Nr. 3S-07-210 dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka (15 t., b. l. 176–178) nurodoma (1.7 punkte): ,,surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad UAB ,,K“ <...> direktorius G. R. galimai vykdo nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 str. 2 d. ir 228 str. 2 d., t. y. <…> galimai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi ir priima kyšius iš konkursus laiminčių bendrovių vadovų už viešųjų pirkimų konkursų baigtį, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo normas ir suteikiant išskirtines sąlygas įvairioms įmonėms laimėti viešuosius pirkimus <…> Taip pat nustatyta, kad <…> G. R. veikia kartu su bendrininku, dirbančiu toje pačioje bendrovėje tiekimo skyriuje, V. B., kuris galimai vykdo nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 225 str. 2 d. <...>“

8220.

83Iš dalies išslaptintame prokuroro 2013 m. gegužės 15 d. teikime Nr. 02-211KF dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka (12 t., b. l. 79–81) nurodoma (1.7 punkte): ,,surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad UAB ,,K“ <...> direktorius G. R. galimai vykdo nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 str. 2 d. ir 228 str. 2 d., t. y. <…> galimai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi ir priima kyšius <…> Taip pat nustatyta, kad <…> G. R. veikia kartu su bendrininku, dirbančiu toje pačioje bendrovėje tiekimo skyriuje, V. B., kuris galimai vykdo nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 225 str. 2 d. <...>“

8421.

85Iš dalies išslaptintoje Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko A. S. 2013 m. gegužės 16 d. nutartyje Nr. RS4-327 dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka (12 t., b. l. 70–71) nurodoma, kad „G. R., dirbantis UAB ,,K“ direktoriumi, ir šios bendrovės tiekimo skyriaus darbuotojas V. B. galimai vykdo nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d. ir 225 str. 2 d. ir 228 str. 2 d.“ Kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos duomenys patvirtina, kad minimi asmenys gali būti susiję su nusikalstamomis veikomis, turinčiomis sunkių ir apysunkių nusikaltimų požymių. Įvertinęs minėtos bylos duomenis šis pareigūnas sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka.

8622.

87Įvertinusi ir išanalizavusi šios nutarties 19–21 punktuose nurodytų dokumentų turinį ir plėtodama kasacinės instancijos teismo išaiškinimus dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo ir jo sankcionavimo teisėjų kolegija konstatuoja: 1) tiek kriminalinės žvalgybos subjekto prašyme, tiek prokuroro teikime, tiek apygardos teismo pirmininko ar jo įgaliotų teisėjų nutartyje turi būti aiškiai nurodomas kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas – objektyvieji nusikalstamos veikos (veikų) (apie kurią turima žvalgybinės informacijos) požymiai, kurie lemia veikos teisinį kvalifikavimą, nes KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte aiškiai apibrėžta, už kuriuos nusikaltimus galima sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka; 2) teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, nustatytus KŽĮ 10 straipsnyje, yra apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys, priimtos pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas (KŽĮ 10 straipsnio 1 dalis). Jei tokioje teismo nutartyje tinkamai nurodytas faktinis pagrindas, kiti minėti dokumentai paprastai neturėtų būti tiriami; 3) KŽĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta: ,,Panaudojant kriminalinės žvalgybos informaciją baudžiamajame procese, turi būti apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą ir neatskleidžiant informacijos apie naudojamas technines priemones ir (ar) detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą.“ Taigi įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžia, kokia kriminalinės žvalgybos informacija turi būti įslaptinta, todėl kasatoriaus teiginys, kad turėjo būti išslaptinta visa apimtimi minėtuose dokumentuose nurodyta informacija, yra nepagrįstas, tačiau iš dalies išslaptinant šiuos dokumentus neturi būti įslaptinamas kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas – objektyvieji nusikalstamos veikos (veikų) (apie kurią turima informacijos) požymiai, kurie lemia veikos teisinį kvalifikavimą, nes tai nėra slapti duomenys. Tai akivaizdu palyginus šios nutarties 19 ir 20 punktuose išdėstytus STT prašyme ir prokuroro teikime iš dalies išslaptintus duomenis, nes prokuroro teikime nepagrįstai įslaptinta daugiau duomenų. Įslaptinus neslaptus duomenis vilkinamas bylos nagrinėjimas, nes net du kartus buvo prašyta Kauno apygardos teismo pateikti nutartis dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo (pirmą kartą pateiktose nutartyse įslaptintas net jas priėmęs pareigūnas), be to, apeliacinės instancijos teismas turėjo išreikalauti STT prašymus; 4) prašant pratęsti ir pratęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimą, minėtuose dokumentuose privalo būti nurodomas kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas. Kasatorius teigia, kad STT prašymuose ir prokuroro teikimuose nurodomi tokie teiginiai kaip surinkta pakankamai duomenų kitiems proceso dalyviams suponuoja išvadą, kad turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ne kriminalinės žvalgybos tyrimas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad minėtame teiginyje žodis pakankamai yra perteklinis, tačiau atkreipia kasatoriaus dėmesį, kad apygardos teismo atitinkamo pareigūno motyvuota nutartis yra teisinis pagrindas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą panaudojant technines priemones specialia tvarka, o teismo nutartyse tokių teiginių nėra.

8823.

89Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko A. S. 2013 m. gegužės 16 d. nutartyje Nr. RS4-327 dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka pernelyg abstrakčiai nurodytas kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas („G. R., dirbantis UAB ,,K“ direktoriumi, ir šios bendrovės tiekimo skyriaus darbuotojas V. B. galimai vykdo nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d. ir 225 str. 2 d. ir 228 str. 2 d.“). Vertinant, ar minėtas pažeidimas pripažintinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, pažymėtina, kad pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs STT prašymo ir prokuroro teikimo turinius (juose tinkamai nurodytas kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas) bei minėto teismo nutartį, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl G. R. buvo pradėtas teisėtai, nes tam buvo faktinis ir teisinis pagrindai. Taigi kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys yra teisėti ir atitinka įrodymams keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnio 4 dalis), be to, juos patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais, todėl teismai pagrįstai jais rėmėsi pagrįsdami G. R. kaltę. G. R. teisės nebuvo suvaržytos ir nesukliudė teismams priimti teisingus nuosprendžius, todėl minėtas procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu.

9024.

91Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). G. R. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos tyrimas panaudojant technines priemones specialia tvarka buvo pradėtas gavus informaciją dėl jo galimai daromų nusikalstamų veiksmų, kurie nurodyti šios nutarties 19 ir 20 punktuose, ir sankcionuotas Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi 3 mėnesiams bei pratęsiamas kas 3 mėnesius iki 12 mėnesių, o tai atitinka KŽĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Kita vertus, KŽĮ nereglamentuojama, kiek laiko valstybės institucijos gali vykdyti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, nėra nustatyta ir jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimų skaičiaus. Taigi neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Kartu pabrėžtina ir tai, kad tokie veiksmai negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos objekto baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017 ir kt.).

9225.

93Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų turinio galima daryti išvadą, kad duomenys apie nusikalstamų veikų teisiškai reikšmingas aplinkybes ėmė aiškėti tik 2013 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, t. y. nuo kriminalinės žvalgybos tyrimo praėjus pusmečiui, į nusikalstamų veikų darymą buvo įtraukti ir kiti asmenys, buvo klastojama daug dokumentų, siekiant užmaskuoti svetimo turto pasisavinimą ir iššvaistymą, taip piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas vyko teisėtai ir jį tęsiant buvo siekiama nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir su šiomis veikomis susijusius asmenis, todėl kasatoriaus teiginys, kad minėtas tyrimas vyko pažeidžiant jo privatumą ir truko neproporcingai ilgai, atmestinas kaip nepagrįstas.

9426.

95Kasatorius skunde iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus tiek dėl procesinių veiksmų neteisėtumo, tiek dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išsamiai išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir vertindamas juos, nepadarė pažeidimų, todėl nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Šios instancijos teismas, remdamasis ir kasacinės instancijos teismo suformuota teismų praktika, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, ir pagal šias nustatytas aplinkybes G. R. veiksmams tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, išskyrus nuteisimą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir dėl šio kaltinimo jį išteisino. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas.

9627.

97Skundžiamame nuosprendyje į esminius nuteistojo G. R. apeliacinio skundo argumentus (dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo, įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo ir padarytų išvadų pagrįstumo, baudžiamojo įstatymo taikymo) motyvuotai atsakyta, o padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaida dėl BK 214 straipsnio 1 dalies ištaisyta.

9828.

99Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje, 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

100Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir 184 straipsnio 1 dalies taikymo

10129.

102Pirmiausia pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

10330.

104Kaip matyti iš nuteistojo G. R. kasacinio skundo turinio, kasatorius, nesutikdamas su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis ir teisės taikymu, be kita ko, savaip interpretuoja įrodymus, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, o tai, kaip minėta, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 369 straipsnio 1 dalimi, pasisakys tik dėl tų G. R. kasacinio skundo teiginių, kurie galimai rodė žemesnių instancijų teismų padarytas teisės taikymo ir aiškinimo klaidas.

10531.

106G. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB K direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su padėjėjais A. S., L. Č. ir V. B., klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą – minėtai bendrovei priklausantį turtą – 1626,58 Lt (471,09 Eur). Be to, G. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad, veikdamas su padėjėju N. K., klastodamas dokumentus bei juos panaudodamas, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, UAB K priklausantį turtą – 914,69 Lt (264,91 Eur).

10732.

108Pažymėtina, kad, be kitų veikų, BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tikrų dokumentų suklastojimą bei tokių dokumentų panaudojimą. Dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011), o tokio dokumento panaudojimas yra šio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-775/2007, 2K-328/2014, 2K-32-696/2015).

10933.

110Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už šį turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-7-648/2019 ir kt.).

11134.

112Nuteistasis G. R., ginčydamas jo nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (sumokant už automobilio oro pagalvių valdymo sistemos bloką), nurodo, kad automobilio gedimo netinkamas nustatymas ir bendrovės lėšų panaudojimas jį šalinant nesudaro nusikaltimo sudėties ir neužtraukia jam baudžiamosios atsakomybės už turto iššvaistymą. Kasatoriaus teigimu, be pagrindo įgytas automobilio oro pagalvių valdymo sistemos blokas niekur nedingo ir kaip turtas nebuvo iššvaistytas. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

11335.

114Pagal šioje byloje teismų nustatytas aplinkybes G. R. savo naudojamą automobilį „BMW X5“ remontavo įmonėje „R“, kur buvo nustatytas gedimas, todėl buvo užsakyta detalė – oro pagalvių valdymo sistemos blokas. Tačiau iki gaunant detalę gedimas buvo pašalintas ir užsakytos detalės įmontuoti nereikėjo. Vis dėlto IĮ „R“, nors realiai neatliko jokių su minėtos detalės pakeitimu susijusių darbų, pagal susitarimą su G. R. 2013 m. lapkričio 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija ROL, Nr. 01911, dėl 1626,58 Lt (471,09 Eur) su PVM sumos už UAB K automobilio „Renault Midlum“ detalės keitimo ir kitus realiai neatliktus remonto darbus ir pateikė ją apmokėti. G. R. šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą patvirtino savo parašu ir panaudojo, t. y. perdavė bendrovės buhalterei įrašyti į buhalterinės apskaitos registrus ir apmokėti. Dėl to bendrovės vyr. buhalterė G. Ž. 2013 m. gruodžio 16 d. UAB K mokėjimo nurodymu IĮ „R“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ROL, Nr. 01911, sumokėjo 1626,58 Lt (471,09 Eur) su PVM už realiai nesuteiktas paslaugas. Taip buvo iššvaistytas UAB K priklausantis turtas ir bendrovei padaryta turtinė žala.

11536.

116Bylą nagrinėję teismai tinkamai atskleidė G. R. kaltės (tiesioginės tyčios) turinį ir pagrįstai konstatavo, kad G. R. žinojo, jog automobiliui „BMW X5“ yra užsakyta detalė, kurios šio automobilio remontui nereikia, tačiau jos išlaidos ir realiai neatlikti darbai įtraukti į suklastotą IĮ „R“ 2013 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ROL, Nr. 01911, ir šią PVM sąskaitą faktūrą vis tiek pasirašė bei perdavė bendrovės buhalterei įrašyti į buhalterinės apskaitos registrus ir apmokėti. Teismų nustatytos aplinkybės taip pat rodo, kad, priešingai nei teigia kasatorius, bendrovės turtas buvo iššvaistytas, nes IĮ „R“ 2013 m. lapkričio 28 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija ROL, Nr. 01911, buvo apmokėta, tačiau realiai jokios pagal šią sąskaitą paslaugos bendrovei nebuvo suteiktos, o įgytas automobilio „BMW X5“ oro pagalvių valdymo sistemos blokas, kuris nebuvo įmontuotas nei į šį automobilį, nei į kitą UAB K priklausantį automobilį, bendrovei nebuvo perduotas, o liko IĮ „R“ žinioje. Šią detalę IĮ „R“ komercijos direktorius L. Č. pateikė į bylą 2014 m. gegužės 29 d. daiktų pateikimo protokolu.

11737.

118Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant nuteistojo G. R. veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (sumokant už automobilio oro pagalvių valdymo sistemos bloką) pritaikytas tinkamai.

11938.

120Nors nuteistasis G. R. taip pat ginčija ir jo nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (N. K. įgyjant degalus mokėjimo kortele), tačiau kasaciniame skunde jokių teisinių argumentų šiuo klausimu nepateikia. Kaip galima suprasti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis netinkamą BK 184 straipsnio 1 dalies taikymą iš esmės grindžia tuo, kad jis šioje byloje yra išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (įgyjant degalus mokėjimo kortele). Šie argumentai nepagrįsti.

12139.

122Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad G. R. davė N. K. jam paskirtą UAB K naudojamą „P“ kortelę (ji galėjo būti panaudota tik bendrovės reikmėms) su PIN kodu ir šią N. K. panaudojo ne bendrovės, bet savo asmeninėms reikmėms, atsiskaitydamas už 2014 m. kovo 4 d., 28 d. ir balandžio 11 d. įsipiltus degalus iš viso už 914,69 Lt (264,91 Eur). G. R., siekdamas paslėpti šį faktą, klastojo pasirašydamas 2014 metų kovo ir balandžio mėnesio jo naudojamo automobilio „BMW X5“ kelionės lapus, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie nuvažiuotą atstumą ir sunaudotą degalų kiekį, taip pat klastojo pasirašydamas UAB „P“ darbuotojų UAB K išrašytas 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija BPK, Nr. 0044349, ir 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija BPK, Nr. 0045165, kuriose įtraukti duomenys apie N. K. asmeninėms reikmėms įgytus degalus (benziną) kovo mėnesį už bendrą 601,05 Lt (174,08 Eur) sumą ir balandžio mėnesį už 313,64 Lt (90,84 Eur), ir šiuos suklastotus tikrus dokumentus panaudojo – perdavė UAB K buhalterei įrašyti į buhalterinės apskaitos registrus ir apmokėti. Dėl to bendrovės vyr. buhalterė G. Ž. 2014 m. balandžio 9 d. ir 2014 m. gegužės 7 d. UAB K mokėjimo nurodymais UAB „P“ apmokėjo PVM sąskaitas faktūras, serija BPK, Nr. 0044349, ir serija BPK, Nr. 0045165, sumokėdama už ne bendrovės reikmėms N. K. įgytus degalus, kurių bendra vertė – 914,69 Lt (264,91 Eur). Taip buvo iššvaistytas UAB K priklausantis turtas ir bendrovei padaryta turtinė žala.

12340.

124Bylą nagrinėję teismai tinkamai atskleidė G. R. kaltės (tiesioginės tyčios) turinį ir pagrįstai konstatavo, kad G. R. suvokė, jog, perduodamas UAB K naudojamą „P“ kortelę su PIN kodu N. K. įsipilti degalų asmeninėms reikmėms, neteisėtai ir neatlygintinai švaisto UAB K turtą, taip daro bendrovei žalą ir to nori. Priešingai nei teigia kasatorius, jo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 184 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės tai, kad jis šioje byloje yra išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (įgyjant degalus mokėjimo kortele), nes pagal byloje nustatytas aplinkybes jo veiksmai klastojant dokumentus ir juos panaudojant švaistant jo žinioje buvusį svetimą, UAB K priklausantį turtą atitinka požymius nusikalstamų veikų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje.

12541.

126Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, pagal nustatytas aplinkybes ištyrę ir įvertinę įrodymus, pripažindami G. R. kaltu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje padarymo (N. K. įgyjant degalus mokėjimo kortele), baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

127Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 3 dalies taikymo

12842.

129G. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB K direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su padėjėjais V. B. ir R. K., klastodamas dokumentus ir suklastotus dokumentus panaudodamas, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – minėtos bendrovės turtą – 600 Lt (173,77 Eur). Tokią sumą bendrovė sumokėjo už G. R. asmeninėms reikmėms įsigytos komodos pagaminimo išlaidas.

13043.

131Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už kaltininkui patikėjo ar jo žinioje buvusio nedidelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalos turto savininkui.

13244.

133Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-693/2013, 2K-150-628/2018).

13445.

135Nuteistasis G. R., ginčydamas jo nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį (sumokant už komodą bendrovės pinigais), iš esmės nurodo tai, kad nors atsakomybė pagal BK 183 straipsnį kyla tik tada, kai kaltininkui turtas yra patikėtas ar yra jo žinioje, tačiau, pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad bendrovės turtas (pinigai) – 600 Lt (173,77 Eur), už kuriuos buvo neteisėtai įsigyta komoda, jam nebuvo patikėtas, ir šią aplinkybę pašalinus iš kaltinimo, jis pagal BK 183 straipsnio 3 dalį turėjo būti išteisintas. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

13646.

137Pagal šioje byloje teismų nustatytas aplinkybes, G. R., žinodamas, kad į UAB „B“ 2013 m. gruodžio 20 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, serija BAL, Nr. 0005286, nurodytą UAB K reikmėms pagamintų baldų galutinę 6240 Lt (1807,23 Eur) kainą įtraukta ir jo asmeninėms reikmėms pagamintos komodos kaina, kad siekiant užmaskuoti minėtos komodos pagaminimo faktą ir išlaidas PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta galutinė kaina melagingai padidinta 600 Lt (173,77 Eur), šią suklastotą PVM sąskaitą faktūrą patvirtino savo parašu ir panaudojo, t. y. perdavė UAB K buhalterei įrašyti į buhalterinės apskaitos registrus ir apmokėti. Dėl to bendrovės vyr. buhalterė G. Ž. 2014 m. vasario 27 d. UAB K mokėjimo nurodymu UAB „B“ apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą, serija BAL, Nr. 0005286, kartu sumokėdama ir už G. R. asmeninėms reikmėms įgytą komodą. Nustatyta, kad komoda, už kurios pagaminimą buvo neteisėtai apmokėta UAB K lėšomis, buvo pagaminta ir perduota ne bendrovei, o pristatyta G. R. į namus ir tapo jo nuosavybe. Taip G. R. pasisavino jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą, UAB K priklausantį turtą (pinigus) – 600 Lt (173,77 Eur), kuriais buvo apmokėta jam pagaminta komoda, ir bendrovei padarė turtinę žalą.

13847.

139Bylą nagrinėję teismai tinkamai atskleidė G. R. kaltės (tiesioginės tyčios) turinį ir pagrįstai konstatavo, kad G. R. suvokė, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą, UAB K priklausantį turtą ir taip pažeidžia šios bendrovės interesus, daro jai materialinę žalą ir to nori.

14048.

141Minėta, kad patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo.

14249.

143Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. R. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu ėjo UAB K direktoriaus pareigas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad G. R. bendrovės turtas (pinigai) – 600 Lt (173,77 Eur), už kuriuos jis neteisėtai įsigijo komodą, nebuvo patikėtas, nes jis nebuvo už jį materialiai atsakingas, šis turtas buvo jo žinioje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs G. R. ir ( - ) savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą darbo sutartį, UAB K direktoriaus pareigines nuostatas, konstatavo, kad G. R. bendrovės turtas buvo patikėtas. Nors bylą nagrinėję teismai, pasisakydami dėl turto pasisavinimo, skirtingai vertino G. R. santykį su bendrovės turtu, tačiau nagrinėjamu atveju nuteistojo veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnį tai esminės reikšmės neturi, nes pagal šį straipsnį atsako asmuo, kuris pasisavina tiek jam patikėtą, tiek ir jo žinioje buvusį turtą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes G. R., kaip UAB K direktorius, buvo atsakingas už bendrovės turtą, taigi yra tinkamas šios nusikalstamos veikos subjektas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad G. R. pasisavino jo žinioje buvusį UAB K turtą.

14450.

145Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes G. R. padarytai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 300 straipsnio 1 dalis ir 183 straipsnio 3 dalis – pritaikytas tinkamai.

14651.

147Nors kasatorius skunde taip pat nurodo, kad jam nepagrįstai buvo inkriminuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, nes jis dėl jokių šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ar draudimų pažeidimo nebuvo kaltinamas, tačiau, kaip matyti iš kaltinime pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį nurodytų aplinkybių, G. R. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad žinodamas, jog V. B. UAB K vardu vykdo viešojo pirkimo procedūras apklausos būdu pirkimo objektui „Kabineto baldų gamyba Administravimo skyriui“ ir yra gavęs iš UAB „B“ pasiūlymą dėl baldų gamybos, V. B. nurodė susitarti su UAB „B“ direktoriumi R. K., kad UAB „B“ pagal jo nubraižytą brėžinį jam asmeninėms reikmėms pagamintų komodą ir būsimas gamybos išlaidas įskaičiuotų į kartotinai UAB „B“ vardu UAB K vykdomoje apklausoje teiktiną pasiūlymą, jame dirbtinai sukeliant UAB K viešojo pirkimo metu ketinamų įsigyti baldų pagaminimo kainą. Dėl to V. B. įvykdžius tokį G. R. nurodymą ir gavus parengtą suklastotą kartotinį UAB „B“ pasiūlymą dėl baldų gamybos, įvertinus kitų dviejų apklausoje dalyvavusių įmonių pasiūlymus ir pirkimo laimėtoja pripažinus UAB „B“, buvo pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, taip pat viešųjų pirkimų tikslas (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys, 2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu).

148Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

14952.

150Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018). BK 222 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos pobūdis leidžia teigti, kad vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas ir jokie padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir iš tokios veiklos gaunamo turto statuso. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

15153.

152Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. R., būdamas UAB K direktorius, siekdamas pasisavinti bendrovei priklausantį turtą ir savo veiksmais jį švaistydamas, žinodamas, kad UAB K IĮ „R“ išrašytoje 2013 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija ROL, Nr. 01911, nurodyti melagingi duomenys apie atliktus remonto darbus, kad į UAB „B“ išrašytoje 2013 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija BAL, Nr. 0005286, nurodytą galutinę kainą įtraukta ir jo asmeninėms reikmėms pagamintos komodos kaina, t. y. kad minėtos PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, taip pat žinodamas, kad pagal UAB „P“ 2014 m. kovo 31 d. išrašytą elektroninę PVM sąskaitą faktūrą, serija BPK, Nr. 0044349, ir 2014 m. balandžio 30 d. išrašytą elektroninę PVM sąskaitą faktūrą, serija BPK, Nr. 0045165, už degalus buvo atsiskaityta N. K. neteisėtai panaudojus G. R. skirtą kortelę ir suvedus PIN kodą, šias PVM sąskaitas faktūras pasirašė ir pateikė bendrovės buhalterei įrašyti į buhalterinės apskaitos registrus. Taigi šiuo atveju UAB K buhalterinė apskaita buvo apgaulingai tvarkoma siekiant neteisėtai įgyti svetimą turtą, taip pat dangstant bendrovės turto iššvaistymą.

15354.

154Kasatorius, ginčydamas jo nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teigia, kad bendrovėje už buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga vyr. buhalterė G. Ž., o jis atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Tačiau byloje nenustatyta, kad jis buhalterinę apskaitą būtų organizavęs netinkamai. Šie argumentai nepagrįsti.

15555.

156Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017, 2K-356-696-2017 ir kt.). Būtent tokia situacija susiklostė šioje byloje. Nustatyta, kad UAB K buhalterinę apskaitą tvarkė bendrovės vyr. buhalterė G. Ž., kuri nežinojo apie apgaulingą G. R. jai pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų pobūdį, todėl nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Taigi G. R. darė nusikalstamą veiką pasinaudodamas nekaltu asmeniu, nežinančiu apie buhalterinės apskaitos dokumentų suklastojimą. Kadangi jis suklaidino bendrovės vyr. buhalterę, sąmoningai pateikdamas jai suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, turėdamas tikslą įtraukti juos į buhalterinę apskaitą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

15756.

158Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas. Tačiau priimdamas sprendimą jis remiasi specialisto išvada, ją vertina visų bylos duomenų kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-696-2017).

15957.

160Priešingai nei skunde teigia kasatorius, BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstamos veikos padariniai byloje yra tinkamai nustatyti. Teismai, pripažindami, kad tokie padariniai kilo, pagrįstai vadovavosi byloje esančių įrodymų visuma, iš jų keturiomis specialisto išvadomis ir specialistės L. J. paaiškinimais, iš kurių matyti, kad dėl 2013 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija ROL, Nr. 01911, 2013 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija BAL, Nr. 0005286, 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija BPK, Nr. 0044349, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija BPK, Nr. 0045165, esančių neatitikimų negalima iš dalies nustatyti UAB K turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiais nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. vasario 7 d. ir nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Nors kasatorius skunde taip pat teigia, kad nustatant BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius nebuvo įvertinta Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. liepos 9 d. rašte pateikta pozicija, tačiau, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas minėtą raštą įvertino ir konstatavo, kad šiuo atveju jis neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl G. R. padarytos veikos.

16158.

162Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes G. R. padarytai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

163Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo

16459.

165Nagrinėjamoje byloje G. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB K direktorius, piktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė UAB K ir ( - ) savivaldybė.

16660.

167Nuteistasis G. R. kasaciniame skunde nurodo, kad jis pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, nes teismai nepagrįstai pripažino jį šios nusikalstamos veikos specialiuoju subjektu – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

16861.

169BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialusis subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Taigi pagal minėtą BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas buvo siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu arba pareigų ėjimu viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas.

17062.

171Darbas arba pareigų ėjimas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje BK 230 straipsnio 3 dalies prasme iš esmės reiškia asmens faktinį tam tikrų funkcijų atlikimą juridiniame asmenyje, paprastai su darbdaviu sudarius darbo sutartį. Vertimusi profesine veikla pagal BK 230 straipsnio 3 dalį laikytina asmenų dažniausiai ne pagal darbo sutartį vykdoma veikla, reikalaujanti specialaus profesinio pasirengimo (pvz., specialaus išsilavinimo, žinių, įgūdžių, patirties). Paprastai tokia veikla sietina su tam tikros licencijos (leidimo) turėjimu ir (ar) kvalifikacinių egzaminų išlaikymu.

17263.

173Antrasis būtinasis asmens prilyginimo valstybės tarnautojui požymis yra atitinkamų įgaliojimų turėjimas. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį šis požymis reiškia, kad asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su viešojo administravimo veikla. Administraciniais įgaliojimais pripažintini ir įgaliojimai, kurie padeda užtikrinti juridinio asmens savarankišką veiklą (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas. Paprastai šie įgaliojimai susiję su tuo, kad asmuo turi teisę veikti juridinio asmens vardu. Tai reiškia, kad fizinis asmuo turi įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis. Teisė veikti juridinio asmens ar organizacijos vardu – tai teisė įstatymo ar atskiro įgaliojimo pagrindu sudaryti sandorius, atlikti kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas. Ši teisė taip pat gali apimti tiek kompetenciją spręsti juridinio asmens struktūros, personalo klausimus (priimti ir atleisti darbuotojus, apibrėžti jų funkcijas, nustatyti atlyginimo už darbą, įskaitant darbuotojų skatinimo priemones, sistemą, skirti drausmines nuobaudas darbuotojams ir pan.), tiek klausimus, susijusius su juridinio asmens veiklos strategija (pvz., verslo planų sudarymas), tiek finansų valdymo klausimus. Teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu paprastai siejama su atitinkamo fizinio asmens vadovaujamomis pareigomis.

17464.

175Pažymėtina, kad asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, gali būti pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir tuo atveju, kai jo veikla yra viešųjų paslaugų teikimas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų nustatytas paslaugas; įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Paslaugų rūšių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtas įstatymo nuostatas viešąsias paslaugas gali teikti ne tik valstybės ar savivaldybės įsteigti subjektai, bet įstatymų nustatytais atvejais ir privatūs asmenys; konkreti paslaugų rūšis turi būti nustatyta įstatyme.

17665.

177Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą. Priešingu atveju būtų iškreipta nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams esmė, BK XXXIII skyriuje įtvirtintų normų paskirtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka. Žalą viešiesiems interesams (ar grėsmę tokiai žalai atsirasti) gali sukelti ir asmens, turinčio teisę atstovauti privačiam juridiniam asmeniui, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar tarnybos įgaliojimų viršijimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2015).

17866.

179Minėta, kad nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, jog G. R. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu ėjo UAB K direktoriaus pareigas ir, remiantis šios bendrovės įstatais bei direktoriaus pareiginiais nuostatais, turėjo teisę veikti bendrovės vardu, taip pat turėjo administracinius įgaliojimus. Nustatyta, kad UAB K steigėja ir vienintelė akcininkė yra ( - ) savivaldybė. Bendrovės įstatuose įvardijamos bendrovės pagrindinės ūkinės veiklos: atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas, medžiagų atgavimas; elektros, dujų, garo teikimas ir oro kondicionavimas; inžinerinių statinių statyba; specializuota statybos veikla; sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais; architektūros ir inžinerijos veikla; techninis tikrinimas ir analizė; pastatų priežiūra ir kraštovaizdžio tvarkymas; nekilnojamojo turto operacijos; nuoma ir išperkamoji nuoma; kita asmenų aptarnavimo veikla. Apeliacinės instancijos teismas iš liudytojų parodymų nustatė, kad UAB K pagrindinė veikla yra šilumos gamyba ir tiekimas daugiabučiams namams ir kelių įmonių bei pačių daugiabučių namų administravimas; bendrovė nuo 2013 m. pabaigos atlieka ir daugiabučių namų modernizavimą pagal ( - ) savivaldybės parengtą programą, kuria duomenų bazę apie rinkliavas už buitinių atliekų išvežimą, t. y. UAB K pagal savo veiklos pobūdį teikia viešąsias paslaugas ( - ) savivaldybės gyventojams ir verslo subjektams. Teismas pažymėjo, kad pats nuteistasis G. R. pirmosios instancijos teisme parodė, jog UAB K atlieka dalį savivaldos priskirtų funkcijų, t. y. tenkina viešąjį interesą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB K teikiamos paslaugos vertintinos kaip viešosios paslaugos, turinčios visuomenės suinteresuotumą, o G. R., kaip šios bendrovės direktorius, atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius.

18067.

181Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes įvertinus nuteistojo G. R., kaip UAB K, teikiančio viešąsias paslaugas, direktoriaus, veiksmų reikšmingumą viešiesiems interesams, konstatuotina, kad G. R. pagrįstai prilygintas valstybės tarnautojui ir yra tinkamas BK 228 straipsnio subjektas.

18268.

183Priešingai nei kasaciniame skunde teigia nuteistasis G. R., BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymis – didelė žala – byloje nustatytas ir tinkamai motyvuotas.

18469.

185Piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais – nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad nors valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas.

18670.

187Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį, pripažįsta žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, Europos Sąjungos, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į kilusios žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Taigi didelės žalos požymis, žymintis didesnį piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-316/2013, 2K-100/2014). Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, 2K-302/2011, 2K-608-139/2015, 2K-7-64-139/2016).

18871.

189Pagal šioje byloje teismų nustatytas ir pirmiau aptartas aplinkybes, G. R., būdamas ( - ) savivaldybės įsteigtos ir vienintelio akcininko teisėmis kontroliuojamos viešąsias komunalines paslaugas vartotojams teikiančios UAB K direktorius, t. y. valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, pažeisdamas kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, savo pareigomis pasinaudojo priešingai bendrovės interesams, siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, t. y. bendrovės direktoriaus pareigas panaudojo darydamas BK 183 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, be to, savo nusikalstamais veiksmais sudarė sąlygas kitiems asmenims padaryti nusikaltimus ar būti įtrauktiems į nusikaltimų darymą jiems to nežinant. Teismų sprendimuose nustatyti ir motyvuoti tokiais G. R. veiksmais sukelti padariniai – iškraipyta UAB K normali, veiksminga, autoritetinga, Konstitucija, įstatymais, bendrovės vidaus teisės aktais pagrįsta bei teisinės valstybės siekius atitinkanti veikla, diskredituotas ir pažemintas šios bendrovės direktoriaus vardas, sumenkintas ir pažemintas pačios bendrovės ir jos steigėjos ( - ) savivaldybės autoritetas. Šie padariniai ir byloje nustatyta aplinkybė, kad G. R., kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padarė dar ir kitas nusikalstamas veikas – pasisavino bei iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, UAB K priklausantį turtą (BK 183 straipsnio 3 dalis, 184 straipsnio 1 dalis), apgaulingai tvarkė UAB K buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnio 1 dalis), klastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus (BK 300 straipsnio 1 dalis), suteikė teismams pagrindą konstatuoti, kad jo veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala UAB K ir jo steigėjai bei vienintelei akcininkei ( - ) savivaldybei. Taigi teismai, įvertinę UAB K veiklos sritį, G. R. einamų pareigų svarbą, nusikalstamos veikos pobūdį, piktnaudžiavimą tarnyba dar ir dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo, kilusius padarinius, padarė pagrįstą išvadą, kad buvo padaryta didelė neturtinė žala ne tik UAB K autoritetui, bet ir jo steigėjos bei vienintelės akcininkės – savivaldybės interesams.

19072.

191Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismai BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyto požymio – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo nenustatė, jį tiesiog preziumavo.

19273.

193Teismų praktikoje piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis – siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-577/2011, 2K-268/2012, 2K-180-976/2017).

19474.

195Teismų nuosprendžių turinys patvirtina, kad šis požymis G. R. veikoje tinkamai nustatytas, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau (už jam pagamintą komodą sumokėta UAB „B“) ir kitiems asmenims (už realiai neatliktus remonto darbus sumokėta IĮ „R“, už N. K. įsipiltus degalus sumokėta UAB „P“) UAB K sąskaita. Teismai taip pat atskleidė G. R. kaltės turinį ir padarė teisingą išvadą, kad jis piktnaudžiavo tarnyba veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad jo veiksmai yra pavojingi, sudarė sąlygas pavaldiniui ir kitiems asmenims daryti teisės pažeidimus bei numatė, kad dėl jo elgesio – piktnaudžiaujant tarnyba padaryto turto pasisavinimo ir iššvaistymo, apgaulingos apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo – neišvengiamai atsiras didelė neturtinė žala UAB K bei ( - ) savivaldybei, ir to norėjo.

19675.

197Taigi, teismai G. R. neteisėtus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

198Dėl nuteistajam G. R. paskirtos bausmės

19976.

200Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas kaltininkui žemesnės instancijos teismų paskirtos bausmės dydžio klausimą nagrinėja tik netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) aspektu, pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija, ar tinkamai buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė ir pan. Bausmės rūšies ir dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, nepagrįstas teisiniais argumentais dėl bausmės skyrimo taisyklių pažeidimo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

20177.

202Nuteistojo G. R. kasacinio skundo argumentai dėl jam paskirtos pernelyg griežtos bausmės yra deklaratyvūs. Kasaciniame skunde nepateikta jokių konkrečių aplinkybių ir juridiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių BK VIII skyriuje nustatytų bausmių skyrimo taisyklių pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nuteistajam G. R. skiriant tiek bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintą bausmę atsižvelgta į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies (BK 54 straipsnio, 61 straipsnio, 63 straipsnio) nuostatos nepažeistos. Nuteistajam paskirtos teisingos ir proporcingos, tinkamai individualizuotos bausmės, atitinkančios baudžiamojo įstatymo nuostatas. Kasacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistajam G. R. paskirtos galutinės bausmės dydžio nėra teisinio pagrindo.

203Dėl BK 72 straipsnio taikymo

20478.

205Nuosprendžio (nutarties), kuriuo taikomas turto konfiskavimas, aprašomojoje dalyje turi būti nurodomi pagrindžiantys teismo išvadą motyvai, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvuojama, kad UAB K ieškinys tenkintinas ir iš G. R. ir V. B. solidariai priteisiama 644,86 Eur turtinei žalai atlyginti, nes ji padaryta jų kaltais veiksmais, o dėl turto konfiskavimo apskritai nenurodyta jokių motyvų, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, elektrinės dalies valdymo blokas ir komoda pripažinti nusikalstamos veikos rezultatu ir konfiskuoti.

20679.

207Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad G. R. ir V. B. nusikalstamais veiksmais UAB K padaryta žala (bendrovės pinigais apmokėta už valdymo bloką ir komodą), kuri yra iš jų solidariai priteista, o minėti daiktai dar ir konfiskuoti. Toks šio teismo sprendimas neatitinka BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų prasmės, t. y. iš kaltininko negali būti konfiskuota (išieškota) daugiau turto, nei buvo gauta kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

20880.

209Pagal teismų praktiką tam tikrais atvejais, kai darant nusikalstamas veikas gautas turtas grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, turto konfiskavimas netaikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2017). Apeliacinės instancijos teismas šios teisės taikymo klaidos neištaisė, todėl žemesnės instancijos teismų nuosprendžiai keistini, panaikinant jų dalis dėl elektrinės dalies valdymo bloko ir komodos konfiskavimo, šiuos daiktus grąžinant G. R..

210Dėl prokuroro kasacinio skundo (BK 40 straipsnio taikymo)

21181.

212Prokuroras kasaciniu skundu ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą N. K., padariusiam nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo egzistuojant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą.

21382.

214Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

21583.

216Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas privalo apsvarstyti šio straipsnio taikymą ir motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017 ir kt.).

21784.

218Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo sprendimas taikyti N. K. BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės yra motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis.

21985.

220Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017). Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017 ir kt.).

22186.

222Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas atidžiai tyrė ir vertino bylos duomenis, kurių pagrindu konstatuota, jog byloje nustatytos visos būtinos N. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, iš jų ir kasatoriaus ginčijamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas visiškas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas aptarė ir įvertino N. K. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotus parodymus apie tai, kaip G. R. davė jam mokėjimo kortelę, pasakė jos PIN kodą, nurodė, kurioje degalinėje piltis degalus, kaip jis tris kartus pylėsi degalus atsiskaitydamas G. R. jam duota mokėjimo kortele, ir padarė pagrįstą išvadą, kad N. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad N. K. savo veiksmus vertino neigiamai, dėl jų krimtosi, be to, atlygino visą padarytą žalą, nes dar ikiteisminio tyrimo metu į UAB K sąskaitą pervedė 914,69 Lt (264,91 Eur), t. y. sumą, už kurią buvo įsipylęs degalų. Nors kasatorius teigia, kad N. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai negali būti laikomi jo visišku prisipažinimu dėl pareikšto kaltinimo ir nuoširdžiu gailėjimusi, nes apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė N. K. ginčijamus nusikalstamų veikų subjektyviuosius požymius, tačiau pažymėtina, kad situacijose, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų – neesminių – neigia (paskatas, teisinį veikos kvalifikavimą ir pan.), teismai konstatuoja, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-64/2008, 2K-511-693/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad N. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog N. K. pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Veikos pripažinimą ir gailėjimąsi dėl jos padarymo rodo ir tai, kad N. K. dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino UAB K padarytą žalą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes N. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga konstatuota pagrįstai.

22387.

224Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, be BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, išsamiai aptarė N. K. asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, laiduotojos D. K. asmenines savybes bei galimybę daryti teigiamą poveikį jo tolesniam elgesiui ir konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas N. K. taikyti BK 40 straipsnį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prokuroras G. Jasaitis prašė teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir N. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi prokuroras, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad tam yra teisinis pagrindas.

22588.

226Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir kituose punktuose nurodytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, taip pat visos kitos BK 40 straipsniui taikyti reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumą, tinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir pagrįstai N. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.

227Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

Nutarė

228Pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžius.

229Panaikinti nuosprendžių dalis, kuriomis, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti elektrinės dalies valdymo blokas, kodas 65.77-6976581, ir komoda, ir šiuos daiktus grąžinti G. R..

230Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

231Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nuteisti:... 4. G. R. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228... 5. N. K. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (įgyjant... 6. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti V. B., A. S., L. Č. ir R. K., tačiau... 7. Be to, šiuo nuosprendžiu priteista solidariai iš nuteistųjų G. R. ir V. B.... 8. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, elektrinės dalies valdymo blokas,... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 10. G. R. nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas... 11. bausmių G. R. subendrinimo ir laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į bausmę.... 12. N. K. nuteisimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, ir... 13. bausmių N. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 214... 14. N. K. už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje,... 15. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20... 16. Be to, šiuo nuosprendžiu ištaisyti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio... 17. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, palaikiusio prokuroro kasacinį... 18. I. Bylos esmė... 19. 1.... 20. G. R. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį už... 21. 2.... 22. Taip pat G. R. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 3... 23. 3.... 24. Taip pat G. R. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1... 25. 4.... 26. Taip pat G. R. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas... 27. 5.... 28. Taip pat G. R. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas... 29. 6.... 30. Be to, G. R. ir N. K. apeliacinės instancijos teismo išteisinti pagal BK 214... 31. II.... 32. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 33. 7.... 34. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo... 35. III. Kasacinių skundų argumentai... 36. 8.... 37. Kasaciniu skundu nuteistasis G. R. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 38. 8.1.... 39. Teismai nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio ir teisinio... 40. 8.2.... 41. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis, abejonės aiškintos... 42. 8.3.... 43. Teismai, pripažindami jį valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu,... 44. 8.4.... 45. Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 184 straipsnio 1 dalies, 228... 46. 8.5.... 47. Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 183 straipsnio 3 dalies, 228... 48. 8.6.... 49. Teismai, nuteisdami kasatorių pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl netinkamo... 50. 8.7.... 51. Nesutikdamas su jam paskirta bausme, kasatorius nurodo, kad toks ikiteisminio... 52. 8.8.... 53. Kasatoriaus veiksmais UAB K galimai padaryta žala, atsižvelgiant į... 54. 9.... 55. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo... 56. 9.1.... 57. Apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas N. K., padariusį nusikalstamas... 58. 9.2.... 59. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų, nes... 60. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 61. 10.... 62. Nuteistojo G. R. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas, o Kauno apygardos... 63. Dėl kasatoriaus G. R. skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais... 64. 11.... 65. Esminis kasatoriaus skundo argumentas – kad teismai nepatikrino kriminalinės... 66. 12.... 67. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 68. 13.... 69. Įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įrodinėjimo subjektų veiklą... 70. 14.... 71. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti... 72. 15.... 73. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu,... 74. 16.... 75. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs, įvertinęs ir išanalizavęs byloje... 76. 17.... 77. Ar teisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai ir tinkamai nustatytos... 78. 18.... 79. Tam tikrais atvejais teismai pagal suformuotą teismų praktiką privalo... 80. 19.... 81. Iš dalies išslaptintame STT 2013 m. gegužės 14 d. prašyme Nr. 3S-07-210... 82. 20.... 83. Iš dalies išslaptintame prokuroro 2013 m. gegužės 15 d. teikime Nr.... 84. 21.... 85. Iš dalies išslaptintoje Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 86. 22.... 87. Įvertinusi ir išanalizavusi šios nutarties 19–21 punktuose nurodytų... 88. 23.... 89. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad Kauno apygardos... 90. 24.... 91. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad slaptos informacijos... 92. 25.... 93. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų turinio galima daryti... 94. 26.... 95. Kasatorius skunde iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus tiek dėl... 96. 27.... 97. Skundžiamame nuosprendyje į esminius nuteistojo G. R. apeliacinio skundo... 98. 28.... 99. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje,... 100. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir 184 straipsnio 1 dalies taikymo... 101. 29.... 102. Pirmiausia pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus... 103. 30.... 104. Kaip matyti iš nuteistojo G. R. kasacinio skundo turinio, kasatorius,... 105. 31.... 106. G. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį nuteistas už... 107. 32.... 108. Pažymėtina, kad, be kitų veikų, BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta... 109. 33.... 110. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar... 111. 34.... 112. Nuteistasis G. R., ginčydamas jo nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir... 113. 35.... 114. Pagal šioje byloje teismų nustatytas aplinkybes G. R. savo naudojamą... 115. 36.... 116. Bylą nagrinėję teismai tinkamai atskleidė G. R. kaltės (tiesioginės... 117. 37.... 118. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas... 119. 38.... 120. Nors nuteistasis G. R. taip pat ginčija ir jo nuteisimą pagal BK 300... 121. 39.... 122. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad G. R. davė N. K. jam paskirtą UAB... 123. 40.... 124. Bylą nagrinėję teismai tinkamai atskleidė G. R. kaltės (tiesioginės... 125. 41.... 126. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 127. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 3 dalies taikymo... 128. 42.... 129. G. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį nuteistas už... 130. 43.... 131. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 132. 44.... 133. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti... 134. 45.... 135. Nuteistasis G. R., ginčydamas jo nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir... 136. 46.... 137. Pagal šioje byloje teismų nustatytas aplinkybes, G. R., žinodamas, kad į... 138. 47.... 139. Bylą nagrinėję teismai tinkamai atskleidė G. R. kaltės (tiesioginės... 140. 48.... 141. Minėta, kad patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų,... 142. 49.... 143. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. R. jam inkriminuotų nusikalstamų... 144. 50.... 145. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes G. R. padarytai veikai baudžiamasis... 146. 51.... 147. Nors kasatorius skunde taip pat nurodo, kad jam nepagrįstai buvo inkriminuoti... 148. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo... 149. 52.... 150. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 151. 53.... 152. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. R., būdamas UAB K direktorius,... 153. 54.... 154. Kasatorius, ginčydamas jo nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teigia,... 155. 55.... 156. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 222 straipsnio 1 dalies... 157. 56.... 158. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo... 159. 57.... 160. Priešingai nei skunde teigia kasatorius, BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti... 161. 58.... 162. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes G. R. padarytai veikai baudžiamasis... 163. Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo... 164. 59.... 165. Nagrinėjamoje byloje G. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai,... 166. 60.... 167. Nuteistasis G. R. kasaciniame skunde nurodo, kad jis pagal BK 228 straipsnio 2... 168. 61.... 169. BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės... 170. 62.... 171. Darbas arba pareigų ėjimas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje... 172. 63.... 173. Antrasis būtinasis asmens prilyginimo valstybės tarnautojui požymis yra... 174. 64.... 175. Pažymėtina, kad asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje... 176. 65.... 177. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio... 178. 66.... 179. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, jog G. R. jam... 180. 67.... 181. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal šioje byloje nustatytas... 182. 68.... 183. Priešingai nei kasaciniame skunde teigia nuteistasis G. R., BK 228 straipsnio... 184. 69.... 185. Piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį suprantamas kaip valstybės... 186. 70.... 187. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą... 188. 71.... 189. Pagal šioje byloje teismų nustatytas ir pirmiau aptartas aplinkybes, G. R.,... 190. 72.... 191. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismai BK 228 straipsnio 2 dalyje... 192. 73.... 193. Teismų praktikoje piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį... 194. 74.... 195. Teismų nuosprendžių turinys patvirtina, kad šis požymis G. R. veikoje... 196. 75.... 197. Taigi, teismai G. R. neteisėtus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 228... 198. Dėl nuteistajam G. R. paskirtos bausmės ... 199. 76.... 200. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas kaltininkui... 201. 77.... 202. Nuteistojo G. R. kasacinio skundo argumentai dėl jam paskirtos pernelyg... 203. Dėl BK 72 straipsnio taikymo... 204. 78.... 205. Nuosprendžio (nutarties), kuriuo taikomas turto konfiskavimas, aprašomojoje... 206. 79.... 207. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad G. R. ir V. B.... 208. 80.... 209. Pagal teismų praktiką tam tikrais atvejais, kai darant nusikalstamas veikas... 210. Dėl prokuroro kasacinio skundo (BK 40 straipsnio taikymo)... 211. 81.... 212. Prokuroras kasaciniu skundu ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą... 213. 82.... 214. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 215. 83.... 216. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad,... 217. 84.... 218. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos... 219. 85.... 220. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas... 221. 86.... 222. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas... 223. 87.... 224. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, be BK 40 straipsnio 2... 225. 88.... 226. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje... 227. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 228. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. ir Lietuvos... 229. Panaikinti nuosprendžių dalis, kuriomis, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2... 230. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.... 231. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo...