Byla 2A-1330/2012
Dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys – G. B. ir S. V

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. S. ir akcinės bendrovės SEB banko bei ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stagena“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-74-450/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stagena“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei SEB bankui ir G. S. dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys – G. B. ir S. V..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Stagena“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams AB SEB bankui ir G. S., kurį patikslinęs, prašė jam iš atsakovų solidariai priteisti 2 228 903,51 Lt žalos atlyginimo.

5Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi UAB „Stagena“ iškėlė bankroto bylą, 2007 m. sausio 11 d. nutartimi UAB „Stagena“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino BUAB „Stagena“ kreditorių su jų finansiniais reikalavimais sąrašą. Bendra visų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 3 471 189,25 Lt. Šiuo metu BUAB „Stagena“ yra atsiskaičiusi su pirmos eilės kreditoriais (darbuotojais). Su antrosios ir trečiosios eilės kreditoriais bendrovė yra neatsiskaičiusi. Antrosios eilės kreditoriams bendrovė yra skolinga 104 460,40 Lt, o trečiosios eilės kreditoriams – 2 201 063,26 Lt. Be to, bendrovė turi finansinių įsipareigojimų atsakovui AB SEB bankui 1 597 410,26 Lt, kurie yra užtikrinti įkeitimu (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis). Anot ieškovo, BUAB „Stagena“ nepajėgi padengti savo finansinių įsipareigojimų ir tokia finansinė padėtis susidarė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

6Paaiškino, kad atsakovas G. S. nuo 2002 m. kovo 19 d. iki 2005 m. gruodžio mėnesio buvo UAB „Stagena“ direktorius. Jam priklausė 50 procentų UAB „Stagena“ akcijų. 2005 metais UAB „Stagena“ finansinė padėtis buvo bloga. Atsakovas G. S. sąmoningai pablogino bendrovės finansinę padėtį bei padarė žalą bendrovei. 2005 m. rugsėjo mėn. bendrovė UAB „Stagena“ buvo įsiskolinusi savo tiekėjams 3 101 154 Lt, be to, turėjo 614 969 Lt įsiskolinimą lizingo bendrovei. Tačiau atsakovas G. S. sąmoningai siekė dar labiau pabloginti įmonės finansinę padėtį, kas nulėmė įmonės bankrotą.

72005 m. rugsėjo 21 d. G. S., atstovaudamas UAB „Stagena“, su UAB „Neries verslas“ sudarė mainų sutartį, kuria išmainė bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą - gamybines patalpas (unikalus Nr. 1096-7019-6026:0009), esančias Pramonės g. 97, Vilniuje. Mainų sutartyje šios patalpos buvo įvertintos 340 000 Lt. Pažymėjo, kad šiose patalpose UAB „Stagena“ vykdė gamybą, t. y. perdirbo mėsą. Tai buvo vienintelės bendrovės patalpos, kuriose buvo vykdoma bendrovės veikla. Šiuo sandoriu, pasak ieškovo, atsakovas G. S. paliko bendrovę be gamybos patalpų, faktiškai sužlugdė bendrovės veiklą. Mainų sutartimi vietoj veikiančio mėsos perdirbimo cecho patalpų UAB „Stagena“ iš UAB „Neries verslas“ įgijo daug didesnio ploto, bet nepritaikytas gamybai sandėlio patalpas, esančias tuo pačiu adresu - Pramonės g. 97, Vilniuje. Už šias nepritaikytas bendrovės veiklai patalpas atsakovas G. S. bendrovės vardu įsipareigojo sumokėti 1 110 000 Lt priemoką. Bendrovė šiuo sandoriu neteko gamybai tinkamų patalpų, turėjo nutraukti ūkinę veiklą ir įsipareigojo sumokėti UAB „Neries verslas“ 1 110 000 Lt priemoką, kurią privalėjo skolintis iš banko ir tokiu būdu padidino savo finansinius įsipareigojimus 1 110 000 Lt dydžiu.

8Ieškovo vertinimu, bendrovei buvo padaryta žala ne tik atsakovo G. S. neteisėtais veiksmais, bet ir kitų asmenų kaltais veiksmais. Anot jo, 2005 m. rugsėjo 21 d. mainų sutartis su UAB „Neries verslas“ nebūtų sudaryta ir bendrovė nebūtų patyrusi žalos, jeigu atsakovo AB SEB banko darbuotojai būtų tinkamai atlikę savo pareigas, nebūtų pažeidę kredito suteikimo tvarkos ir sąlygų. 2005 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas AB SEB bankas, veikdamas per savo atstovą, tuometinio AB SEB Vilniaus banko Naujamiesčio filialo direktorių G. B., sudarė su UAB „Stagena“ kredito sutartį Nr. 1760507122052-10, pagal kurią bankas įsipareigojo suteikti 1 949 000 Lt kreditą pastato - sandėlio, esančio Pramonės g. 97, Vilniuje, ir 0,311 ha ploto žemės sklypo, dalies nuomos teisės pirkimui iš UAB „Neries verslas“. Pastato pirkimui buvo skirta 1 110 000 Lt kredito lėšų. Kreditavimo sutarties 8.3 punkte numatyta, kad atsakovas AB SEB bankas kredito dalį, skirtą nekilnojamojo turto pirkimui, t. y. 1 110 000 Lt, išmokės į kredito gavėjo (UAB „Stagena“) nurodytą nekilnojamojo turto pardavėjo banko sąskaitą tik po to, kai kredito gavėjas įvykdys eilę sąlygų: perkamas nekilnojamasis turtas bus atlaisvintas nuo visų galimų disponavimo juo apribojimų; kredito gavėjas hipotekos ir įkeitimo lakštais įkeis bankui nurodytą nekilnojamąjį turtą; kredito gavėjas pateiks bankui pasirašytą su banku laidavimo sutartį; kredito gavėjo akcininkai padidins įmonės įstatinį kapitalą ne mažesne kaip 58 000 Lt suma, kapitalizuojant akcininkų paskolas kredito gavėjui; pateiks bankui UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ sprendimą suteikti 43,04 procento negrąžinto kredito sumos garantiją. Šių sąlygų UAB „Stagena“, atstovaujama atsakovo G. S., neįvykdė, todėl atsakovas AB SEB bankas negalėjo pervesti į kredito gavėjo nurodytą nekilnojamojo turto perleidėjo UAB „Neries verslas“ sąskaitą 1 110 000 Lt kredito sumos. Dėl atsakovo AB SEB banko darbuotojo G. B. neteisėtų kaltų veiksmų 1 110 000 Lt kredito suma buvo pervesta UAB „Neries verslas“. Tokiu būdu UAB „Stagena“ buvo padaryta 1 110 000 Lt žala. Ieškovo nuomone, bendrovei žala atsirado dėl G. B. veiksmų, padarytų tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Nurodė, kad kreditavimo sutarties 9 dalis, kuri reglamentavo kredito dokumentus, numatė, kad kredito gavėjas privalo pateikti bankui savo įstatus, įregistruotus juridinių asmenų registre, ir pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Stagena“ ir UAB „Neries verslas“. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas AB SEB bankas neturėjo teisės suteikti kreditą.

9Ieškovas taip pat nurodė, kad kreditavimo sutarties 10.2. punktas reguliavo kredito gavėjo įsipareigojimus kredito galiojimo laikotarpiu laikytis tam tikrų finansinių rodiklių. Atsakovas AB SEB bankas šio punkto pagrindu galėjo kelti kredito gavėjui tam tikrus finansinės drausmės reikalavimus ir kontroliuoti finansinių prievolių vykdymą. Tačiau atsakovas AB SEB bankas jokių finansinių rodiklių, kurių turėtų laikytis skolininkas UAB „Stagena“, nenustatė. Šios aplinkybės, pasak ieškovo, patvirtina, kad atsakingi banko darbuotojai aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas. Atsakovas AB SEB bankas aplaidžiai atliko savo pareigą įvertinti UAB „Stagena“ finansinę padėtį. Tai, anot ieškovo, patvirtina 2005 m. spalio 31 d. UAB „Stagena“ pelno-nuostolių ataskaita. Pagal šį dokumentą 2005 m. spalio 31 d. UAB „Stagena“ turėjo 703 180 Lt nuostolių. Pagal UAB „Stagena“ balansą 2005 m. spalio 31 d. įmonės turtas ir gautinos sumos sudarė 4 902 448 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 253 920 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 330 771 Lt. Šias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartis iškelti UAB „Stagena“ bankroto bylą. Ieškovas pažymėjo, kad AB SEB banko darbuotojai žinojo, jog bendrovė bus nepajėgi grąžinti kreditą ir padarė žalą ne tik ieškovui, bet ir bankui. Bankas, nustatęs, kad paskola bus panaudota ne pastato pirkimui-pardavimui, o mainams, privalėjo atsisakyti suteikti kreditą.

10Ieškovas taip pat pažymėjo, kad 2005 m. gruodžio 8 d. atsakovas G. S., atstovaudamas bendrovę, sudarė su atsakovu AB SEB banku 2002 m. spalio 1 d. kreditavimo sutarties Nr. 1750207121412-10 pakeitimą Nr. 5, kuriuo šalys konstatavo, kad bendrovė 2005 m. gruodžio 8 d. yra skolinga bankui 153 180 Lt. Šiuo sutarties pakeitimu šalys susitarė padidinti kredito sumą iki 330 456 Lt. Sutartyje buvo numatyta, kad padidintas kreditas yra suteiktas tam tikrai paskirčiai - t. y. atsiskaitymui su tiekėju Vokietijos Federacinės Respublikos firma Meemken Versandschlachterei Gmbh & Co KG pagal tarptautinio faktoringo sutartį. Be to, 2005 m. gruodžio 8 d. sutarties pakeitime konstatuota, kad bendrovės įsiskolinimo suma padidėjo iki 483 636 Lt. Šį kreditą bendrovė įsipareigojo grąžinti iki 2006 m. kovo 6 d., kredito grąžinimo užtikrinimui įkeitė bankui bendrovei priklausantį turtą - sandėlio pastatą (unikalus Nr. 1096-7019-6137), esantį Pramonės g. 97, Vilniuje, kurio vertė yra 1 499 000 Lt. Taip pat bankui buvo įkeistos 0,311 ha žemės sklypo dalies, esančios Pramonės g. 97, Vilniuje, turtinės nuomos teisės, kurių vertė – 1 000 Lt. Ieškovo nuomone, kreditavimo sutarties pakeitimas Nr. 5 padidino įmonės skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui 330 456 Lt. Pažymėjo, kad 2005 m. spalio 31 d. UAB „Stagena“ turėjo 703 180 Lt nuostolių, o pagal jos balansą 2005 m. spalio 31 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 5 253 920 Lt. Be to, įmonės daugiau nei tris mėnesius pradelstos skolos viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovas pažymėjo, kad 2005 m. gruodžio 2 d. UAB „Stagena“ akcininkas ir direktorius G. S. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą. Be to, UAB „Stagena“ po 2005 m. rugsėjo mėn. nevykdė jokios ūkinės veiklos. Todėl atsakovo AB SEB banko darbuotojai negalėjo sudaryti kreditavimo sutarties Nr. 1750207121412-10 pakeitimo Nr. 5 ir papildomai išduoti 330 456 Lt. Ieškovo nuomone, AB SEB banko Vilniaus Naujamiesčio filialo direktoriaus G. B. veiksmais bendrovei buvo padaryta 330 456 Lt žalos. Tai, pasak ieškovo, patvirtina aplinkybė, kad sekančią dieną po pakeitimo Nr. 5 sutarties pasirašymo AB SEB bankas 2005 m. gruodžio 9 d. sudarė su UAB „Stagena“ reikalavimo teisių perleidimo - sutartį Nr. 1, kuria šalys konstatavo, kad „pradinis kreditorius neturi pakankamai lėšų bei turto ir todėl negali tinkamai vykdyti savo prievolių Naujajam kreditoriui pagal aukščiau įvardytą kreditavimo sutartį“. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Stagena“ įsipareigojo perleisti ir perduoti AB SEB Vilniaus bankui visas reikalavimo teises į pinigines lėšas ir mokėjimus iš savo skolininkų 483 636,00 Lt sumai. Ieškovo vertinimu, ši sutartis buvo įvykdyta, pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Be to, šios sutarties sudarymas aiškiai parodo, kad AB SEB Vilniaus bankas, sudarydamas 2005 m. gruodžio 8 d. pakeitimo Nr. 5 sutartį, suprato ir žinojo, jog UAB „Stagena“ bus nepajėgi grąžinti naujai suteikto kredito.

11Ieškovas taip pat nurodė, kad BUAB „Stagena“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2005 m. gruodžio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1 negaliojančia ir taikyti restituciją. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-78-45/07, buvo patvirtinta taikos sutartis. Šia sutartimi atsakovas AB SEB Vilniaus bankas pripažino, kad 2005 m. gruodžio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 1 yra neteisėta ir negalioja. Šalys susitarė taikyti restituciją. Todėl, ieškovo nuomone, ir vėlesni AB SEB Vilniaus banko veiksmai patvirtina, kad tiek 2005 m. gruodžio 8 d., tiek 2005 m. gruodžio 9 d. sudarytos sutartys yra neteisėtos ir nepagrįstos. Ieškovo įsitikinimu, kreditorius AB SEB bankas pažeidė prievolę ir privalo atlyginti ieškovui nuostolius, kurie sudaro 2 228 903 51 Lt ir kuriuos privalo sumokėti savo antros ir trečios eilės kreditoriams.

12Pasak ieškovo, atsakovų veiksmai nulėmė ieškovo nemokumą. Vienintelis ieškovo BUAB „Stagena“ turimas turtas yra pastatas - sandėlis, esantis Pramonės g. 97, Vilniuje, kuris įkeistas AB SEB bankui. AB SEB banko 1 597 410,26 Lt dydžio finansinis reikalavimas užtikrintas įkeitimu. Šiuo metu pastatas parduotas už 216 700 Lt. Atsakovai G. S. ir AB SEB bankas, atstovaujamas darbuotojo G. B., sudarydami ir vykdydami 2005 m. rugpjūčio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. 1760507122052-10 bei kreditavimo sutarties Nr. 1750207121412-10 pakeitimą Nr. 5 (2005 m. gruodžio 8 d.), ieškovo vertinimu, veikė, pažeisdami CK 6.263, 1.5, 2.87, 6.264, 6.883 straipsnius bei bendro pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pažymėjo, kad ieškovui nebūtų padaryta žala vien tik atsakovo G. S. veiksmais, jeigu atsakovas AB SEB Vilniaus bankas nebūtų atlikęs neteisėtos veikos. Pasak ieškovo, tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų atsakovų G. S. ir AB SEB Vilniaus banko veiksmų yra priežastinis ryšys.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu atnaujino ieškovui BUAB „Stagena“ praleistą ieškinio senaties terminą ir ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui BUAB „Stagena“ iš atsakovų AB SEB banko ir G. S. solidariai 1 440 456 Lt nuostoliams atlyginti. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė ir priteisė iš atsakovų AB SEB banko ir G. S. lygiomis dalimis 18 565,56 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, o iš ieškovo BUAB „Stagena“ atsakovui AB SEB bankui – 1 000 Lt, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų G. B. – 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

15Teismas, vertindamas ginčijamus sandorius, pirmiausia pripažino, kad jau 2005 metais UAB „Stagena“ finansinė padėtis buvo bloga. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į byloje pateiktus bendrovės finansinius duomenis, 2005 m. gruodžio 2 d. bendrovės vadovo G. S. Vilniaus apygardos teismui pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Stagena“ iškėlimo ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria UAB „Stagena“ iškelta bankroto byla, turinį. Taip pat pažymėjo, kad mainų sutarties pagrindu išmainytos patalpos - pastatas- sandėlys visiškai nebuvo pritaikytas bendrovės vykdomai veiklai, t. y. jis reikalavo papildomų investicijų tinkamoms gamybos priemonėms įdiegti (mėsos gamybai), tokiems darbams atlikti būtų reikalingos ir gana didelės laiko sąnaudos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Mainų sutarties 5.2 punktą UAB „Stagena“ buvo įsipareigojusi atlaisvinti patalpas per 6 mėnesius, tuo tarpu mainomos patalpos būtų atlaisvintos po mėnesio. Be to, teismo nuomone, mainų sutartyje numatytas terminas (praktiškai penki mėnesiai) sandėliui paruošti į gamybines patalpas, žinant bendrovės finansinę padėtį, nebuvo protingas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Mainų sutartyje nurodytas terminas, per kurį UAB „Stagena“ turėjo perduoti patalpas, t. y. per tą patį laikotarpį ir atlikti remonto darbus, nebuvo tikslus. Anot teismo, aplinkybė, jog išmainytos patalpos buvo didesnio ploto ir vien dėl to buvo sudarytos sąlygos verslo plėtrai, pati savaime nieko nereiškia, kadangi išmainytas pastatas - sandėlys visiškai nebuvo pritaikytas bendrovės veiklai. Teismo nuomone, bendrovės gamybos nutraukimas reiškė jos veiklos nevykdymą, tuo pačiu finansinių resursų stoką. Teismas atmetė atsakovo AB SEB banko argumentą, kad vien iš šio išmainyto pastato, jei jis būtų laiku parduotas, būtų užtekę atsiskaitymui su visais kreditoriais ir pažymėjo, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto procedūros vykdomos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, be to, AB SEB bankas, kaip vienas iš didžiausių kreditorių bankroto byloje, taip pat turėjo galimybes nulemti tokio turto „savalaikį“ pardavimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad prieš sudarant mainų sandorį, bendrovės akcininkai (tame tarpe ir G. S.) buvo nusprendę pirkti patalpas, bet ne sudaryti mainų sutartį. Nors atsakovai teigia, kad tokiu būdu buvo siekiama sudaryti sąlygas verslo plėtrai, tačiau, teismo nuomone, įvertinus šiuos sandorius, darytina priešinga išvada.

16Pasak teismo, byloje nėra duomenų, kad iki bankroto bylos iškėlimo būtų bent pradėti remonto (rekonstrukcijos) darbai, ir ši aplinkybė patvirtina, kad G. S., sudarydamas mainų bei kreditavimo sutartis, ne tik nesiekė verslą plėsti ir toliau jį vystyti, bet pagal kredito sutartį gautomis lėšomis padidino bendrovės finansinius įsipareigojimus.

17Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas G. S. vietoje išmainytų bendrovei patalpų remonto ir verslo plėtros 2005 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2005 m. gruodžio 8 d. sudarė dar vieną kredito sutarties pakeitimą Nr. 5 su AB SEB banku dėl papildomos 330 456 Lt dydžio kredito sumos, įkeitė turtą ir 2005 m. gruodžio 9 d. su AB SEB banku UAB „Stagena“ vardu sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1. Įvertinęs šias aplinkybes ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 1 turinį, teismas konstatavo, jog bendrovės vadovas šiais veiksmais pažeidė kitų kreditorių interesus ir tokie vadovo ir banko veiksmai patvirtina, kad abi šalys žinojo apie bendrovės UAB „Stagena“ nemokumą. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovas vadovo pareigas vykdė nerūpestingai, neatidžiai, neapdairiai, per daug rizikuodamas sudarant sandorius, žinodamas apie bendrovės sunkią finansinę padėtį ir sudarydamas mainų bei kreditavimo sandorius, nepagerino veiklos apimčių bei padidino įsiskolinimą bankui, todėl yra pagrindas teigti, kad bendrovės vadovo veiksmai buvo neteisėti - pažeidžiantys jo teisinę pareigą veikti bendrovės naudai.

18Teismas, atsižvelgęs į 2005 m. rugpjūčio 16 d. tarp AB SEB banko ir UAB „Stagena“ sudarytos kredito sutarties Nr. 1760507122052-10 8.3 punkte nustatytas sąlygas, sprendė, jog bankas reikalavo šių sąlygų išpildymo „perkamam“ nekilnojamam turtui, patys bendrovės akcininkai taip pat buvo nutarę pirkti nekilnojamą turtą, tačiau buvo sudaryta mainų sutartis. Teismas pažymėjo, kad lėšos, skirtos pastato remontui, pagal šalių susitarimą turėjo būti naudojamos perkamam, o ne mainomam, turtui. Be to, bankas reikalavo, kad perkamas nekilnojamasis turtas būtų atlaisvintas nuo visų galimų disponavimo juo apribojimų, tačiau UAB „Neries verslas“ priklausęs mainomas turtas pastatas - sandėlis, esantis Pramonės g. 97, Vilniuje, buvo įkeistas AB Ūkio bankui ir kredito suteikimo dienai šis įkeitimas nebuvo panaikintas (hipoteka galiojo iki 2005 m. spalio 24 d.), todėl nebuvo išpildyta ir ši banko kreditavimo sutarties sąlyga.

19Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono kredito komiteto 2005 m. liepos 29 d. posėdžio protokolo Nr. 117-663 4 dalies 8 punktu AB SEB bankas reikalavo pateikti asmeninį akcininko G. S. laidavimą, tačiau 2005 m. spalio 4 d. laidavimo sutarties 4 punkte G. S. įsipareigodamas visos banko prievolės visiškam įvykdymui laiduoti visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jokio jam nuosavybės teise priklausančio turto nenurodė. Pažymėjo, kad banko darbuotojai, turėdami pareigą patikrinti kokiu turtu pagal kredito komiteto nutarimą G. S. galėjo laiduoti už prievolės bankui įvykdymą, to nepadarė, nors tokią pareigą, turėjo ir pagal kreditų suteikimo reikalavimus (64.3 p.). Pasak teismo, pagal kreditų suteikimo reikalavimus, banko darbuotojai privalėjo patikrinti įmonės finansinius duomenis, tuo tarpu pateikta paraiška, finansinės atskaitomybės duomenys, Verslo trumpas aprašymas pasirašyti tik paties G. S., be bendrovės finansininko parašo.

20Teismas nustatė, kad UAB „Stagena“ įsipareigojo pasirašyti faktoringo sutarties pakeitimą, protokole buvo išdėstytos pakeitimo sąlygos, tačiau tokios sąlygos įvykdytos nebuvo, todėl dėl atsakovo AB SEB banko darbuotojo G. B. neteisėtų kaltų veiksmų 1 110 000 Lt kredito suma buvo pervesta UAB „Neries verslas“ ir tokiu būdu UAB „Stagena“ buvo padaryta 1 110 000 Lt žala. Anot teismo, atsakovas AB SEB bankas neturėjo teisės suteikti kreditą, nes Kreditavimo sutarties 10.2. punkto pagrindu jis galėjo kelti kredito gavėjui tam tikrus finansinės drausmės reikalavimus ir kontroliuoti finansinių prievolių vykdymą. Tačiau bankas jokių finansinių rodiklių, kurių turėtų laikytis skolininkas UAB „Stagena“, nenustatė. Šios aplinkybės, pasak teismo, patvirtina, kad atsakingi banko darbuotojai aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas. Teismas, atsižvelgęs į 2005 m. spalio 31 d. UAB „Stagena“ pelno-nuostolių ataskaitos ir balanso duomenis, taip pat į Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria nutarta UAB „Stagena“ iškelti bankroto bylą, pripažino, kad atsakovas AB SEB bankas aplaidžiai atliko savo pareigas įvertinti UAB „Stagena“ finansinę padėtį, banko darbuotojai žinojo, kad bendrovė bus nepajėgi grąžinti kredito ir padarė žalą ne tik ieškovui, bet ir bankui. Pasak teismo, bankas, nustatęs, kad paskola bus panaudota ne pastato pirkimui-pardavimui, o mainams, privalėjo atsisakyti suteikti kreditą (CK 6.883 str. 1 d., 6.877 str.).

21Teismas, vertindamas 2005 m. gruodžio 8 d. 2002-10-01 kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 5, pažymėjo, jog šis sandoris buvo sudarytas tada, kai G. S., kaip UAB „Stagena“ vadovas, jau buvo kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (2005 m. gruodžio 2 d.) ir apie tokį pareiškimą bankas žinojo. Todėl teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad bankas žinojo apie blogą finansinę bendrovės padėtį. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, kad bankas žinojo apie realią UAB „Stagena“ finansinę padėtį, jis 2005 m. gruodžio 8 d. sudarė su UAB „Stagena“ kredito sutarties pakeitimą Nr. 5, pagal kurį dar išdavė 330 450 Lt kreditą, tuo iš esmės padidino įmonės skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui.

22Teismas, atsižvelgęs į UAB „Stagena“ finansinius duomenis 2005 m. spalio 31 d. bei į tai, kad UAB „Stagena“ po 2005 m. rugsėjo mėn. nevykdė jokios ūkinės veiklos, pripažino, jog atsakovo AB SEB banko darbuotojai negalėjo sudaryti kreditavimo sutarties Nr. 1750207121412-10 Pakeitimo Nr. 5 ir papildomai išduoti 330 456 Lt kreditą. Pažymėjo, kad dėl papildomo kredito išdavimo nėra pateiktas joks UAB „Stagena“ prašymas bei nėra šiuo klausimu priimto akcininkų sprendimo, todėl G. B. veiksmais bendrovei buvo padaryta 330 456 Lt žala.

23Teismas, sutiko su banku, jog jis 2005 m. gruodžio 12 d. pervedė pinigus pagal 2005 m. gruodžio 8 d. pakeitime 5 numatytą tikslinę paskirtį, tačiau pažymėjo, kad nurašant pinigus, bankas turėjo laikytis CK 6.923 straipsnyje numatyto lėšų nurašymo eiliškumo. Pasak teismo, pervesdamas pinigus, bankas suteikė prioritetą vienam iš kreditorių, tokiu būdu pažeisdamas kitų kreditorių interesus.

24Teismas, vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, 6.279 straipsnio 1 dalimi ir 6.263 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad tiek bendrovės vadovas, tiek AB SEB bankas, atlikę neteisėtus bendrus veiksmus, privalo atlyginti ieškovui padarytus nuostolius solidariai. Nurodė, kad galutiniai naudos gavėjai pagal ieškinį yra ne įmonė, o jos kreditoriai, t. y. tie asmenys, kurių teisių apsaugai pareikštas toks ieškinys.

25Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovas prašė priteisti 2 228 903,51 Lt nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro suma, kurią bankrutuojanti įmonė privalo sumokėti savo antros ir trečios eilės kreditoriams, tačiau pripažino, jog nuostolių dydžio apskaičiavimas antros ir trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma nėra teisingas. Teismas, įvertinęs tai, kad neteisėti bendri atsakovų G. S., AB SEB banko veiksmai atsirado sudarant Mainų sutartį ir iš dalies bankui finansuojant 1 110 000 Lt sumą, taip pat Pakeitimu Nr. 5 bankas papildomai suteikus 330 456 Lt kreditą, pripažino, jog būtent šios sumos ir sudaro ieškovo patirtus nuostolius, todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė iš viso 1 440 456 Lt nuostoliams atlyginti.

26Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bankroto byla UAB „Stagena“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2006 m. sausio 3 d., laikė, kad ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, apie menamą teisės pažeidimą (sandorius, iš kurių kildina žalą) sužinojo būtent 2006 m. sausio 3 d. Nurodė, kad vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, ieškovas reikalavimus dėl žalos atlyginimo teisme turėjo teisę pareikšti iki 2009 m. sausio 3 d., tačiau ieškinys buvo pareikštas 2009 m. sausio 12 d., todėl buvo praleistas senaties terminas. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kad administratorius atstovauja visų kreditorių interesus, ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo ir priteistos žalos dydis bus panaudotas kreditoriniams reikalavimams padengti, byloje yra viešas interesas, teismas sprendė, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.).

27III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

28Apeliaciniu skundu atsakovas G. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas ieškinį, kuris, anot apelianto, neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų, numatytų CPK, suteikė ieškovui privilegijas vien tik dėl to, kad ieškovą atstovauja administratorius, ginantis UAB „Stagena“ kreditorių interesus.
  2. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, materialinės teisės normas, reguliuojančias nuostolių atlyginimą, sutarčių teisės bei jų aiškinimo nuostatas, sprendimą grindė spėjimais ir prielaidomis.
  3. Aplinkybė, jog G. S. pablogino bendrovės finansinę padėtį, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Priešingai, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2007 m. rugsėjo 20 d. išvada Nr. 140-(1344)-IS1-6621 patvirtina, jog sandoriai buvo sudaryti teisėtai, nepažeidžiant bendrovės interesų. Be to, atlikus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-70646-05 dėl G. S. veiksmų, jam vadovaujant bendrovei, tyrimas 2010 m. gruodžio 1 d. buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių.
  4. UAB „Stagena“ 2005 m. gruodžio 2 d. atsisakė 839 000 Lt kredito dalies, kuri buvo skirta pastato remontui, nes neplanavo atlikti remonto. Pasinaudojusi kreditu, bendrovė įgijo nekilnojamąjį turtą, todėl negalima teigti, kad kreditavimo sutartis sukėlė nuostolius. Anot apelianto, įgytas sandėlis, esant norui ir reikalui, galėjo būti parduotas ir už jį būtų gauta nemaža pinigų suma, nes sandėlio vertė buvo nemaža, į jį buvo išmainytos bendrovės turimos mažesnės patalpos.
  5. Nepagrįstai ieškovas teigia, jog UAB „Stagena“ neįvykdė kredito suteikimo sąlygų. Perkamas turtas buvo be apribojimų, jį bendrovė bankui įkeitė, buvo pasirašyta laidavimo sutartis, padidintas įmonės įstatinis kapitalas, pateiktas UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ sprendimas suteikti 43,04 proc. negrąžinto kredito sumos garantiją.
  6. Nepagrįstai ieškovas nurodė, jog UAB „Stagena“ ir UAB „Neries verslas“ nesudarė pirkimo – pardavimo sutarties, todėl bankas neteisėtai pervedė pinigus, nors Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2007 m. rugsėjo 20 d. išvada Nr. 140-(1344)-IS1-6621 įrodo kitką. Šios aplinkybės teismas neįvertino.
  7. 2005 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutarties pakeitimu kredito suma buvo padidinta 330 456 Lt atsiskaitymui su Vokietijos firma Meekem Verstandschlachterei Gmbh&Co KG, pažymėtina, kas ir buvo padaryta. Skola vis tiek būtų buvusi, jeigu ir nebūtų sudaryta kreditavimo sutartis, todėl nėra pagrindo to priskirti prie nuostolių.
  8. Aplinkybė, jog bankas 2005 m. gruodžio 9 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažino neteistėta, nepatvirtina, jog ir kreditavimo sutartys buvo neteisėtos, nes jos kitoje civilinėje byloje nebuvo ginčijamos.
  9. Nors ieškovas savo reikalavimo pagrįstumą grindžia CK 6.263 straipsniu, tačiau jis neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų, jų nenustatinėjo ir pats teismas. Ieškovas nenurodė, kas sudaro 2 228 903,51 Lt nuostolius, kokie konkretūs atsakovų veiksmai nulėmė tokių nuostolių atsiradimą, koks yra priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir žalos, kokia atsakovų kaltė.
  10. Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, bankas atliko visus reikalingus veiksmus, kad būtų išduotas kreditas.
  11. Imant iš banko kreditą 2005 m. rugpjūčio mėnesį, buvo siekiama pataisyti įmonės finansinę padėtį ir tai patvirtina įmonės 2005 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita.
  12. Teismas neturėjo atnaujinti ieškovui praleisto ieškinio senaties termino. Pats administratorius pripažino, kad visus bendrovės dokumentus gavo 2006 sausio 18 d., todėl 3 metų laiko tarpas nuo bankroto bylos iškėlimo, tinkamai atliekant savo pareigas, tikrai buvo pakankamas laikotarpis ieškiniui pareikšti. Pažymėtina, kad senaties terminas buvo suėjęs net ir jį pradedant skaičiuoti nuo dokumentų gavimo (2006-01-08), nors ant paties ieškinio datos nėra, o ieškinio padavimo dieną ieškovai nurodo 2009 m. sausio 12 d., o SEB bankas atsiliepime – 2009 m. sausio 22 d. Todėl kyla abejonių dėl pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senatį buvimo.

30Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Stagena“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų AB SEB banko ir G. S. ieškovui solidariai priteista 1 440 456 Lt nuostoliams atlyginti, priteistą sumą nuostoliams atlyginti padidinant iki 2 228 903 Lt.

31Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Byloje nekilo ginčo, jog bankrutuojanti įmonė yra skolinga antros ir trečios eilės kreditoriams 2 228 903 Lt. Bylos nagrinėjimo metu BUAB „Stagena“ pardavė už 216 700 Lt bendrovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį Pramonės g. 97, Vilniuje, kuris buvo įkeistas AB SEB bankui. Ši aplinkybė nepakeitė ieškovo pareikšto ieškinio sumos, nes piniginės lėšos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, buvo išmokėtos įkaito turėtojui - AB SEB bankui. Antros ir trečios eilės kreditorių reikalavimai dėl bendrovei priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo nesumažėjo.
  2. Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė CK 6.249 ir 6.251 straipsnius ir neteisingai nustatė ieškovui padarytų nuostolių dydį. Anot apelianto, bendrovės patirti nuostoliai dėl neteisėtų atsakovų veiksmų yra daug didesni, nei išduoti bendrovei kreditai. Kreditų išdavimas bendrovei nebuvo naudingas, nes vienu atveju, išduodant kreditą pagal mainų sutartį ieškovas neteko gamybos patalpų, gautus pagal kredito sutartį pinigus pervedė UAB „Neries verslas“ už nepritaikytą bendrovės veiklai pastatą bei padidino bendrovės įsiskolinimą AB SEB bankui, užtikrindamas šį įsiskolinimą vieninteliu turimu nekilnojamu turtu. Kitu atveju, gautas kreditas, jau esant G. S. prašymui iškelti bendrovei bankroto bylą, buvo neteisėtai pervestas Vokietijos įmonei ir tuo padidintas ieškovo įsiskolinimas AB SEB bankui, papildomai šį įsiskolinimą užtikrinant nekilnojamojo turto įkeitimu. Anot apelianto, neteisėtai išduodant šiuos kreditus, buvo padaryta žala ne tik įmonei, bet ir kitiems ieškovo kreditoriams, su kuriais BUAB „Stagena“ negali atsiskaityti.
  3. Teismas nepagrįstai sumažino patirtų nuostolių dydį ir netinkamai taikė CK 6.249 ir 6.251 straipsnių nuostatas. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų UAB ,,Stagena“ patyrė bankrotą. Todėl ieškovo nurodyta nuostolių suma yra reali ir yra priežastiniame ryšyje su atsakovų neteisėtais veiksmais.

32Apeliaciniu skundu atsakovas AB SEB bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti iš ieškovo bankui pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Ieškovas ieškinį pateikė, praleidęs ieškinio senaties terminas, ką pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Tačiau teismas nepateikė konkrečių, detalesnių argumentų, dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas, tik apsiribojo viešo intereso prioritetu. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė ieškinio senaties praleidimą pateisinančių aplinkybių.
  2. Administratorius veikė aplaidžiai ir ieškinio senaties terminą praleido išimtinai dėl savo kaltės. Administratorius ieškovo dokumentus perėmė 2006 m. sausio 18 d., todėl jis turėjo visą maksimalų leistiną trejų metų laikotarpį pareikšti atsakovui reikalavimus dėl tariamos žalos atlyginimo. Be to, kaip matyti iš 2008 m. lapkričio 20 d. ieškovo kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 8, ieškovo administratorius buvo įpareigotas kreiptis su ieškiniu dėl žalos priteisimo iš atsakovo pagal 2005 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutarties pakeitimą bei 2005 m. rugpjūčio 16 d. kreditavimo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo vardu veikė ne tik administratorius, bet ir profesionali advokatė, todėl ieškovas, veikdamas per profesionalius atstovus, turėjo visas galimybes ieškinį pateikti laiku, bet to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo atstovė Vida Kisielienė ir ieškovo kreditorių atstovė S. E. Šalūgaitė, būdamos tos pačios kontoros partnerės, disponavo ta pačia, su nagrinėjama byla susijusia informacija, todėl ieškovo atstovė gerai žinojo ieškovo situaciją.
  3. Teismas, spręsdamas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad skirtingai nei kitiems fiziniams asmenims, verslininkams yra keliami padidinto apdairumo, rūpestingumo ir atidumo kriterijai, kad svarbu įvertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Be to, doktrinoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo, svarbių priežasčių buvimas yra siejamas tik su fiziniu asmeniu, o tuo atveju, kai ieškovas yra juridinis asmuo, tokie atvejai netaikytini apskritai, nes juridinis asmuo paprastai turi ne vieną, o kelis valdymo organus, t. y. juridinis asmuo visada gali įgyvendinti savo teises laiku, nepraleisdamas įstatymo nustatytų terminų. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises laiku, juo labiau jis buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų.
  4. Ieškovas turėjo įsigyti naujas patalpas: 1) Kaip atsakovas G. S. nurodė 2011 m. birželio 29d. teismo posėdžio metu, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo išvadoje pripažino, kad ieškovas toliau nebegalės savo veiklos tęsti senose patalpose. 2) Kaip matyti iš 2005 m. liepos 18 d. ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 125, ieškovo akcininkai nusprendė, kad tinkamiausias būdas išsaugoti, plėtoti ir vystyti verslą yra naujų patalpų veiklai vykdyti įsigijimas.
  5. Bankas, remdamasis jam pateiktais ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentais, priėmė pagrįstą sprendimą finansuoti mainų sutartį. Tiek iš iki 2005 m. rugpjūčio mėnesio, tiek iš 2005 m. rugsėjo 30 dienai sudarytų finansinių atskaitomybės dokumentų nebuvo matyti, jog bendrovės finansinė padėtis buvo bloga. Ieškovo į bylą pateikta UAB „Stagena“ finansinė atskaitomybė 2005 m. spalio 30 dienai atsakovui pateikta nebuvo, su ja atsakovas susipažino tik bylos nagrinėjimo eigoje. Šie dokumentai nepasirašyti G. S. Pagal kredito sutarties sąlygas UAB „Stagena“ finansinę atskaitomybę privalėjo pateikti kas kalendorinį ketvirtį, t. y. kitas intervalas, kada turėjo būti pateikta finansinė atskaitomybė, turėjo būti 2005 m. gruodžio 31 d. Be to, mainų sutartis nėra nuginčyta ir galioja, vadinasi, ji yra teisėta ir šia sutartimi jokios menamos žalos ieškovui nebuvo ir negalėjo būti padaryta.
  6. Pagal mainų sandorį gautos patalpos ieškovui buvo vertingos. Pagal 2007 m. balandžio 4 d. preliminarią išvadą Nr. 07-04-23 dėl nekilnojamojo turto vertės, t. y. sudarytą praėjus 1,5 metų po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Stagena“, yra nurodyta, kad Patalpų 2 vertė rinkos požiūriu ir toliau išliko didelė - sudaro 1 300 000 Lt.
  7. Skirtingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo nustatytas protingas terminas ieškovui įsikurti pagal mainų sutartį įgytose patalpose. Teismas, vadovaudamasis 2005 m. liepos atsakovo Vilniaus regioninio kredito komiteto posėdžio protokolu Nr. 117-663, nepagrįstai teigia, jog protokolas pagrindžia, kad įgytų patalpų remontui mažiausiai reikės ne 6 mėnesių, t. y. iki 2006 m. kovo 21 d. (kaip nurodyta mainų sutartyje), o ilgesnio - pagal protokolą iki 2006 m. kovo 31 d. Pažymėtina, kad mainų sutartyje ir protokole nurodyti terminai beveik sutampa, todėl teismo argumentas dėl per trumpo termino ieškovui persikelti vykdyti veiklą pagal mainų sutartį į įgytas patalpas yra atmestinas. Be to, posėdžio protokolas Nr. 117-663 yra vidinis atsakovo dokumentas ir skirtas tik AB SEB banko rizikai valdyti ir tik nustato sąlygas, kurioms esant bankas būtų pasirengęs finansuoti ieškovą.
  8. Teismas sprendime klaidingai teigia, kad mainų sutartis buvo ieškovo gamybinės veiklos nutraukimo priežastis. Šitą prielaidą paneigia G. S. ir S. V. teisme duoti paaiškinimai bei 2005 m. spalio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita.
  9. Teismas sprendime klaidingai nurodo, kad vien tik ta aplinkybė, jog nebuvo atlikti įgytų patalpų remonto (rekonstrukcijos) darbai, vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad atsakovas G. S. patalpų įsigijimu nesiekė ieškovo verslo toliau plėtoti ir vystyti. Į bylą pateiktas 2005 m. gruodžio 2 d. ieškovo pranešime nurodyta, kad ieškovas atsisakė 839 000 Lt pagal kreditavimo sutartį patalpų remonto darbams todėl, kad laikinai pablogėjo įmonės finansinė padėtis, o šiai pagerėjus - dėl kredito išdavimo ieškovas kreipsis ateityje.
  10. Ginčo sutarčių sudarymo metu ieškovas buvo mokus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas G. S. ir bankas, sudarydami ginčijamus sandorius, žinojo, kad ieškovas yra nemokus, todėl šių sandorių negalėjo sudaryti. Atsakovo nuomone, tam, kad būtų įrodytas ieškovo nemokumas, ieškovas turėjo pateikti tai įrodančias specialistų ar auditorių išvadas apie nemokumą, tačiau jų nepateikė. Be to, teismas atmetė atsakovo prašymą skirti byloje finansinę ekspertizę ir pats padarė nekvalifikuotas išvadas. Byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai liudija, kad žalą menamai sukėlusių veiksmų atlikimo metu ieškovas buvo mokus.
  11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad buvo sudaryta ne pirkimo-pardavimo sutartis, kaip to reikalavo Kreditavo sutarties 8.3 punktas, bet Mainų sutartis, nepagrįstai pripažino, jog bankas neteisėtai suteikė ieškovui kreditą. Tokiu būdu teismas prioritetą suteikė sutarties formai, o ne jos turiniui ir ekonominiam-teisiniam rezultatui. Be to, kaip nustatyta byloje, banko pagal Kreditavimo sutartį suteiktos lėšos buvo panaudotos tikslingai – jomis buvo sumokėta už patalpų įsigijimą (tai patvirtina 2007 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(1344)-IS1-6621). Be to, CK 6.877 ir 6.883 straipsniai neįpareigoja apelianto nefinansuoti mainų sutarties.
  12. Ieškovas įvykdė Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 8.3 punktą. Bankas niekaip nebuvo teisiškai apribotas išmokėti paskolos lėšas, nepriklausomai nuo to, ar UAB „Stagena“ paskolos gavimo sąlygas įvykdo ar ne (CK 6.193 str.). Pats bankas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir vertindamas ekonomines ir teisines rizikas, savo nuožiūra ir savo rizika sprendžia - pasitikėti kredito gavėju ar ne, suteikti jam paskolos lėšas ar nesuteikti.
  13. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditavimo sutartimi kreditas ieškovui negalėjo būti išduodamas todėl, kad įgytų patalpų įkeitimas AB Ūkio bankui kreditavimo sutarties sudarymo metu dar nebuvo panaikintas. Atsakovas, vadovaudamasis ieškovo interesais bei CK 1.5 straipsniais, kreditą suteikė, o pats tikslas išregistruoti įkeitimą buvo bet kokiu atveju pasiektas 2005 m. spalio 24 d. Atsakovo įsitikinimu, vien tik dėl formalaus pirminio įkeitimo AB Ūkio bankui egzistavimo būtų buvę neprotinga, neteisinga, nesąžininga (CK 1.5 str.) kredito ieškovui nesuteikti.
  14. Nepagrįsti teismo argumentai, kad pateikta atsakovo G. S. laidavimo sutartis Nr. 1760507122052-10/1 neatitiko reikalavimų, nurodytų Kreditavimo sutarties 7.4. punkte, ir todėl suponavo išduoto kredito neteisėtumą. Visiškai atmestini teismo argumentai, kad Laidavimo sutartis netinkama todėl, kad joje neidentifikuotas konkretus G. S. turtas, kadangi toks imperatyvus reikalavimas nėra numatytas jokiame teisės akte, Kreditavimo sutartyje. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo atstovai nesidomėjo G. S. galimybėmis įvykdyti Laidavimo sutartį (CPK 263 str.).
  15. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bankas negalėjo ieškovui išduoti kredito, kadangi „finansininkės atskaitomybės duomenys <...> buvo pasirašyti tik paties G. S., be bendrovės finansininko parašo“. Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reglamentavimas tokio pobūdžio dokumentams numato tik privalomą įmonės vadovo pasirašymą (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 str., 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 4.4 str.).
  16. Atmestina teismo išvada, kad pagal 2005 m. liepos 29 d. Vilniaus regioninio kredito komiteto posėdžio protokolą Nr. 117-663 tam, kad atsakovas (bankas) suteiktų ieškovui kreditą pagal Kreditavimo sutartį, iš jo yra reikalaujama „pasirašyti faktoringo sutarties pakeitimą“. Tačiau reikalavimas „pasirašyti faktoringo sutarties pakeitimą“ buvo priskiriamas šiai faktoringo sutarčiai, o ne Kreditavimo sutarčiai, todėl nėra ir nebuvo jokia sąlyga kreditui pagal Kreditavimo sutartį gauti.
  17. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad bankas, išduodamas kreditą, galimai netinkamai įvertino ieškovo finansinę padėtį. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į 2005 m. rugsėjo 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis.
  18. Kreditavimo sutarties pakeitimas buvo sudarytas teisėtai, ieškovui siekiant atsiskaityti su savo kreditoriumi. Nepagrįstas yra teismo sprendimo teiginys, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir jau sudarydamas su ieškovu pakeitimą žinojo apie pastarojo nemokumą. Teismas tariamą atsakovo žinojimą apie ieškovo nemokumą nepagrįstai kildina iš 2005 m. gruodžio 5 d. ieškovo pranešimo apie pablogėjusią finansinę būklę ir keičiamus įmonės planus, kai ieškovas atsisakė likusios 839 000 Lt kredito dalies. 2005 m. gruodžio 5 d. pranešimas nepateikia jokios informacijos, kad įmonė yra ar bus ateityje nemoki. Be to, bankas, sudarydamas pakeitimą ir išmokėdamas jo pagrindu lėšas, nežinojo apie ieškovui keliamą bankroto bylą. Atsakovas apie ieškovui keliamą bankroto bylą sužinojo 2011 m. gruodžio 14 d. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo G. S. siūlomas bankroto administratorius gali sukliudyti išaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus, atsakovas pasiūlė kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą. Nors prie 2005 m. gruodžio 14 d. pranešimo buvo pridėtas 2005 m. gruodžio 9 d. UAB „Būrai“ sutikimas administruoti ieškovą, šis sutikimas niekaip neįrodo, kad atsakovas žinojo apie ieškovo bylos iškėlimą 2005 m. gruodžio 9 d.
  19. Nepagrįstos yra teismo išvados, kad atsakovas negalėjo pervesti lėšų Vokietijos bendrovei, o turėjo pareigą laikytis CK 6.923 numatytų lėšų nurašymo eiliškumo. Pagal teismų praktiką CK 6.923 straipsnyje numatyta pareiga laikytis lėšų nurašymo eiliškumo yra taikoma tik pačiam skolininkui (t. y. ji negali būti taikoma atsakovui, kuris nėra Vokietijos bendrovės skolininkas). Ieškovas pripažino 325 318,25 Lt skolą atsakovui pagal pakeitimą, nes šiai sumai atsakovo kreditorinis reikalavimas ieškovo bankroto byloje buvo padidintas. Vadinasi, iš pakeitimo kilusios sumos įtraukimas į kreditorių sąrašą reiškia ieškovo pripažinimą, kad tai jis pažeidė pakeitimo sutartį ir yra skolingas AB SEB bankui, o ne atsakovas.
  20. Bankroto byloje įsiteisėjusi nutartis patvirtinti banko kreditorinį reikalavimą, kylantį iš ginčijamų sutarčių, turi res judicata galią, ji yra priimta toms pačioms šalims tuo pačiu pagrindu. Todėl nagrinėjamai bylai galioja bankroto byloje nustatytas faktas, kad ieškovas savo prievoles pagal kreditavimo sutartį bei pakeitimą vykdė tinkamai ir savo veiksmais jokios žalos atsakovui nepadarė.
  21. Bankui nekyla nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Be to, nebuvo įrodyta nė viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
  22. Pats ieškovas yra kaltas dėl savo aplaidumo, parduodant turtą viešosiose varžytynėse. Todėl net jei ir būtų (nors nėra) kreditoriniai reikalavimai laikomi ieškovo patirta žala, tai būtent pats ieškovas yra kaltas dėl tokios žalos atsiradimo, nes tinkamai, laiku ir už teisingą kainą nerealizavo įgytų patalpų.
  23. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad nėra jokių galimybių patenkinti esamų kreditorių reikalavimų, nes nėra aišku, kur dingo 2005 m. spalio 31 d. balanse nurodytas turtas. Atsakovo nuomone, ieškovas ir jo administratorius elgėsi aplaidžiai bei pažeidė kreditorių teises patys, galimai iššvaistydami ieškovo turtą ir šioje byloje nepagrįstai siekia gauti lėšas atsakovo sąskaita.
  24. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad bankas su G. S. yra solidariai atsakingi už ieškovo tariamai padarytą žalą. Bankui apskirtai negali būti taikoma atsakomybė.
  25. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, turėjo neigiamą požiūrį banko atžvilgiu.
  26. Pirmosios instancijos teismas atsakovo nesąžiningumui įrodyti nekorektiškai vadovavosi 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo. Nei šioje nutartyje, nei taikos sutartyje nėra jokių užuominų apie kokius nors neteisėtus banko veiksmus ar jų pripažinimą. Ginčas toje byloje kilęs visai iš kitų sutarčių, nei šioje byloje nagrinėjamos sutartys.
  27. Civilinė byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kadangi ji yra sudėtinga, didelės apimties, gali būti reikšminga teisminės praktikos formavimui, didelė ieškinio ir ginčijama suma, be to, atsakovui pateiktus audito išvadą dėl ieškovo mokumo, kils būtinybė ją paaiškinti ir žodžiu, todėl gali tekti į teismo posėdį kviesti ir išvados rengėjus.

34Atsiliepimu į ieškovo BUAB „Stagena“ apeliacinį skundą atsakovas AB SEB bankas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą, priimant naują sprendimą – ieškovo BUAB „Stagena“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

35Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovo prievolės kreditoriams negali būti laikomos jo patirtais nuostoliais. Tokia žala ar nuostoliai, kaip juos apibrėžia ieškovas, niekaip neatitinka žalos (nuostolių) sąvokos įstatymo bei teismų praktikos prasme.
  2. Ieškovas yra kaltas dėl galimai pažeistų kreditorių interesų. Pats ieškovas iššvaistė turimą turtą ir šiuo metu neturi galimybės patenkinti kreditorių reikalavimų.
  3. Bankas žalos ieškovui nesukėlė. Nebuvo nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos.
  4. Kadangi byla yra sudėtinga, didelės apimties, gali būti reikšminga teisminės praktikos formavimui, ginčas vyksta dėl didelės sumos, byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

36Atsiliepimu į G. S. apeliacinį skundą atsakovas AB SEB bankas prašo atsakovo G. S. apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys, šioje dalyje priimant naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

37Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Atsakovas pagrįstai teigia, kad praleistas ieškinio senaties terminas buvo nepagrįstai atnaujintas vien tuo pagrindu, kad ieškovą atstovauja bankroto administratorius. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių realių ieškinio senaties termino praleidimą pateisinančių priežasčių, kas yra neteisėta ir nepagrįsta (LR CK 1.131 str.).
  2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, visiškai neatsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius banko bei atsakovo pozicijų teisingumą.
  3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bankas ir atsakovas sukėlė ieškovui žalą, nors ieškovas apskritai nepagrindė ir neįrodė būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, o būtent - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio (LR CK 6.245 - 6.249 str.).

38Atsiliepimu į G. S. ir AB SEB banko apeliacinius skundus ieškovas BUAB „Stagena“ prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir pakeisti ieškovo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį. Nurodo, kad jis neprieštarauja, jog apeliaciniai skundai būtų nagrinėjami žodinio proceso tvarka.

39Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, netinkamai taikė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakcijas, nes jis privalėjo vadovautis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakcija, kuri galiojo ieškinio pateikimo dieną, o ne įstatymo redakcija, galiojusia UAB „Stagena“ bankroto bylos iškėlimo dieną. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, esant viešam interesui ir svarbioms priežastims.
  2. Atsakovas AB SEB bankas nepagrįstai teigia, kad UAB „Stagena“ priklausiusiose senose gamybinėse patalpose, esančiose Pramonės g. 97, Vilniuje, nebuvo galima tęsti bendrovės veiklos. G. S. žodiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams. UAB „Stagena“ dėl mainų sandorio ne tik neteko gamybai tinkamų patalpų, nutraukė savo veiklą, bet ir sumokėjo UAB „Neries verslas“ virš vieno milijono litų, tokiu būdu įsigydama prievolę AB SEB bankui, kurios negalėjo įvykdyti, nes negalėjo vykdyti ūkinės veiklos.
  3. Atsakovai nepagrįstai teigia, jog ieškovas įgijo vertingą turtą už 1 500 000 Lt. Sudaryta mainų sutartis BUAB „Stagena“ padarė žalą, nes įgytas nepritaikytas gamybai nekilnojamasis turtas buvo iš karto įkeistas AB SEB bankui už suteiktą kreditą. Be to, atsakovas G. S. taip pat nesiėmė jokių veiksmų šį pastatą parduoti ir atsiskaityti su AB SEB banku bei kitais kreditoriais.
  4. Nepagrįstai teigiama, kad bendrovė po mainų sutarties gavo iš pardavimo 11 398 545 Lt pardavimo pajamų, nes tai neatitinka nei finansinių dokumentų, nei faktinių aplinkybių.
  5. Atsakovas G. S. neketino rekonstruoti ir pritaikyti įgytų patalpų UAB „Stagena veiklai, nes, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuo 2005 m. rugsėjo 21 d. iki gruodžio mėn. atsakovas neatliko jokių realių veiksmų.
  6. Banko teiginiai, jog 2005 m. rugsėjo mėn. buvo pakankami rodikliai išduoti UAB „Stagena“ kreditą, prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutarčiai, kuria UAB „Stagena“ buvo iškelta bankroto byloje.
  7. Bankas nepagrįstai teigia, jog kredito sutartyje buvo numatytas kredito tikslas - patalpų įsigijimui. Tai neatitinka 2005 m. rugpjūčio 16 d. kredito sutarties Nr. 1760507122052-10 3 punkto.
  8. CK 6.877 ir 6.883 straipsniai įpareigojo banką nefinansuoti mainų sutarties įgyvendinimo. Vilniaus apygardos teismas neprivalėjo vadovautis 2007 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140- (1344)-IS 1-6621, nes ikiteisminio tyrimo metu specialistui nebuvo pateikta visa medžiaga ir jis negalėjo įvertinti 2007 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-78-45/07.
  9. Bankas nepagrįstai teigia, jog atsakovas nepažeidė 2005 m. rugpjūčio 16 d. kredito sutarties specialiosios dalies 8.3.1. punktą. Šiame punkte nurodytos sąlygos imperatyvios.
  10. Laidavimo sutartis buvo sudaryta tik formaliai, sutarties šalims iš anksto žinant, kad realiai G. S. negali laiduoti už minėtą kreditą, nes neturi jokio turto.
  11. AB SEB bankas nepagrįstai teigia, kad 2005 m. liepos 29 d. Vilniaus regiono kredito komiteto posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl 2001 m. gruodžio 17 d. faktoringo sutarties pakeitimo. Minėta faktoringo sutartis 2007 m. liepos 29 d. posėdyje nebuvo svarstyta.
  12. 2005 m. gruodžio 8 d. kredito sutarties Nr. 1750207121412-10 Pakeitimas Nr. 5 patvirtina atsakovo AB SEB banko nesąžiningumą bei kaltus šio atsakovo darbuotojų veiksmus. Sudarant šį sutarties pakeitimą, bendrovės įsiskolinimas padidėjo 330 456 Lt. Kredito grąžinimo užtikrinimui buvo pakartotinai įkeistas bendrovei priklausantis turtas - sandėlio pastatas, nebuvo gautas UAB „Stagena“ prašymas išduoti papildomą kreditą, nebuvo pateikti jokie bendrovės dokumentai, banko darbuotojai neatliko jokio šios bendrovės finansinės veiklos patikrinimo, bankas žinojo apie UAB „Stagena“ nemokumą.
  13. Sudarant 2005 m. gruodžio 8 d. kredito sutarties Pakeitimą Nr. 5, buvo siekiama ne atsiskaityti su Vokietijos kompanija Meemken Versandschlachterei Gmbh & Co KG, o pažeidžiant kitų kreditorių reikalavimus, buvo siekiama užtikrinti atsakovo AB SEB banko kreditorinius reikalavimus nekilnojamuoju turtu.
  14. Atsakovas AB SEB bankas ir teismas nepagrįstai teigia, kad 2005 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymu buvo pervesti pinigai. Ieškovas BUAB „Stagena“ prašo išeiti iš pateikto jo apeliacinio skundo ribų, esant viešajam interesui, ir šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo sprendimą pakeisti, nustatant, kad 2005 m. gruodžio 12 d. nebuvo pervesti pinigai Vokietijos kompanijai Meemken. Rašytiniai įrodymai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė tokias išvadas, yra paties atsakovo AB SEB banko vidaus dokumentai.
  15. Vilniaus apygardos teismas tinkamai pagrindė sprendimą CK 6.923 straipsnio nuostatomis. Atsakovui AB SEB bankui buvo privaloma CK 6.923 straipsnyje numatyta lėšų nurašymo iš sąskaitos eilės tvarka.
  16. Atsakovų G. S. ir AB SEB banko atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė, o G. S., kaip bendrovės vadovas nepaneigė kaltės prezumpcijos.
  17. Nepagrįstai bankas apeliaciniame skunde teigia, jog yra dingusi dalis bendrovės turto. Atsakovas AB SEB bankas, kaip BUAB „Stagena“ kreditorius, nei karto nėra apskundęs administratoriaus veiksmų dėl netinkamo BUAB „Stagena“ turto valdymo ar išeikvojimo. Bankas neskundė kreditorių komiteto nutarimo dėl pastato pardavimo, nors buvo apie tai informuotas. Deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad administratorius galimai iššvaistė BUAB „Stagena“ turtą, yra neparemti jokiais įrodymais.
  18. Banko apeliacinio skundo nurodyti argumentai apie tendencingą teismo elgesį, prieštaringą atsakovo interesams, yra siejami tik su įrodymų vertinimu ir negali būti pagrindas teisėją nušalinti (CPK 65 str.).

40Teisėjų kolegija konstatuoja:

41Atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini, ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimas naikintinas.

42IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

43Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

44Nagrinėjamoje byloje ieškovas BUAB „Stagena“ 2 228 903,51 Lt žalą kildina iš atsakovų, t. y. buvusio UAB „Stagena“ vadovo G. S. ir AB SEB banko darbuotojų, jo manymu, neteisėtų veiksmų.

45Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala ir nuostoliai. Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. pvz., 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. ir kt. v. M. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-214/2012).

46Kalbant apie bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

47Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą, bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 str. 1 d.).

48Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimų pagrįstumą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas G. S., kaip buvęs ieškovo vadovas, netinkamai vykdydamas iš įstatymo kylančias pareigas, o būtent pažeisdamas CK 6.263, 2.87 straipsnių reikalavimus, padarė žalos bendrovei. Taip pat, ieškovo nuomone, žala bendrovei buvo padaryta ir atsakovo AB SEB banko darbuotojų (tarp jų ir banko filialo direktoriaus G. B.) veiksmais, suteikiant ieškovui kreditus, nes tokiu būdu buvo pažeisti CK 6.877 straipsnio 1 dalies, CK 6.877 ir 6.923 straipsnių reikalavimai.

49Teisėjų kolegija, prieš vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, jog ieškovas BUAB ,,Stagena“ yra likviduojama dėl bankroto bendrovė ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip ne kartą savo sprendimuose yra pažymėjęs kasacinis teismas, tokiose bylose yra viešasis interesas ir teismas privalo būti aktyvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-22/2010). Tačiau ši aplinkybė negali būti absoliutinama. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė, kaip savarankiška proceso šalis, naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų faktų, kurie yra įrodinėjimo dalykas konkrečioje byloje, buvimą ar nebuvimą (CPK 13 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; kt.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje taip pat yra aktualūs kasacinio teismo nurodymai dėl civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisyklių, tame tarpe – įrodymų pakankamumo taisyklės, aiškinimą bei taikymą. Taigi minimu klausimu kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuris reiškia, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

50Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė tris sandorius, kuriuos sudarant bendrovei buvo padaryta žala: 2005 m. rugsėjo 21 d. Mainų sutartį, sudarytą tarp UAB „Stagena“, atstovaujamo G. S., ir UAB „Neries verslas“ (7-19 b. l., 1 t.), tarp UAB „Stagena“ ir atsakovo AB SEB banko 2005 m. rugpjūčio 16 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 1760507122052-10 (24-27 b. l., 1 t.), 2005 m. gruodžio 8 d. sudarytą 2002 m. spalio 1 d. kreditavimo sutarties Nr. 1750207121412-10 pakeitimą Nr. 5 (28-29 b. l., 1 t.).

51Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi (20-21 b. l., 1 t.) UAB „Stagena“ iškėlė bankroto bylą, motyvuodamas tuo, jog įvertinus bendrovės finansinius duomenis (tarp jų balansą 2005 m. spalio 31 d.), darytina išvada, jog įmonė neatsiskaito su kreditoriais ir daugiau kaip tris mėnesius pradelstos skolos viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kadangi ši nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai sprendė, jog nereikia įrodinėti šioje nutartyje nustatytų aplinkybių.

52Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra visos atsakovų solidariosios civilinės atsakomybėms sąlygos, tik ieškovo prašomą priteisti žalos dydį sumažino iki 1 440 456 Lt, kurią, anot teismo, sudaro atsakovo AB SEB banko 2005 m. rugpjūčio 16 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 1760507122052-10 pagrindu išduoto ieškovui 1 110 000 Lt kredito suma ir 2005 m. gruodžio 8 d. kredito sutarties Nr. 1750207121412-10 pakeitimo Nr. 5 pagrindu padidintas bendrovės įsiskolinimas 330 456 Lt.

53Kaip jau minėta aukščiau, ieškovo reikalavimas priteisti tam tikro dydžio žalos atlyginimą gali būti patenkintas tik tokiu atveju, kai yra įrodomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija, įvertinus apeliacinių skundų argumentus ir byloje surinktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino esant įrodytas visas atsakovų solidarios atsakomybės sąlygas.

54Dėl buvusio bendrovės vadovo ir AB SEB banko darbuotojų veiksmų, sudarant 2005 m. rugsėjo 21 d. Mainų sutartį ir 2005 m. rugpjūčio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. 1760507122052-10

55Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, aptariama mainų sutartimi UAB „Stagena“ išmainė bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą - gamybines patalpas (unikalus Nr. 1096-7019-6026:0009), esančias Pramonės g. 97, Vilnius (sutartyje įvertintos 340 000 Lt suma), į pastatą-sandėlį, esantį Pramonės g. 97, Vilniuje, kurio unikalus Nr. 1096-7019-6137 (sutartyje įvertintos 1 500 000 Lt suma) (7-19 b. l., 1 t.). Tarp ieškovo ir banko 2005 m. rugpjūčio 16 d. sudarytos kreditavimo sutarties paskirtis - pastato-sandėlio, esančio Pramonės g. 97, Vilniuje, ir 0,311 ha žemės sklypo dalies nuomos teisės pirkimui iš UAB „Neries verslas“, bei perkamo pastato remontui (Kreditavimo sutarties specialios dalies 3 p., 24 b. l., 1 t.). Bankas įsipareigojo finansuoti 1 110 000 Lt pastato ir žemės sklypo dalies nuomos teisės pirkimui ir 839 000 Lt remonto darbams (Kreditavimo sutarties specialios dalies 3 p., 24 b. l., 1 t.).

56Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad G. S., kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, tačiau vis tiek sudarydamas mainų sutartį bei minėtą kreditavimo sutartį, ne tik nesiekė verslą plėsti ir toliau jį vystyti, bet pagal kredito sutartį gautomis lėšomis tik padidino bendrovės finansinius įsipareigojimus ir tokiu būdu pažeidė kitų kreditorių interesus. Tokius atsakovo veiksmus teismas laikė priešingais CK 2.87 straipsnyje nurodytoms pareigoms, pažeidžiančiais jo teisinę pareigą veikti bendrovės naudai.

57Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo teismui konstatuoti G. S. neteisėtus veiksmus, t. y. netinkamą jo, kaip vadovo, iš įstatymo kylančių pareigų vykdymą. Tai, kad buvo įsigytos iš esmės bendrovės veiklai nepritaikytos patalpos, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog tokiu būdu buvęs vadovas siekė labiau apsunkinti įmonės finansinę būklę. Kaip matyti iš byloje pateikto trumpo verslo aprašymo (218-221 b. l., 1 t.), kuris buvo pateiktas bankui, siekiant gauti kreditą naujoms patalpoms įsigyti, vadovas nurodė, jog didesnių patalpų įsigijimas buvo reikalingas, nes dėl gamybinio ploto trūkumo bendrovė praranda tokias apyvartos bei pelno augimo galimybes: žalios mėsos vakuumavimą; giluminių šaldymo darbų atlikimą (pagal ES fasavimo reikalavimus įmonė neturi pakankamo gamybinio ploto, kas riboja bendrovės galimybes pardavinėti šaldytą mėsą ES šalyse); galvijų išpjaustymo darbų atlikimą; kiaulienos bei galvijų skerdienos prekybą Lietuvoje, eksportavimą, importavimą (prekyba kiaulienos bei galvijų skerdiena leis padidinti apyvartas apie 200 proc.). Taip pat verslo aprašyme nurodyta, kad antrą įsigyjamo pastato aukštą įmonė planavo išnuomoti, o trečią – nuomoti arba parduoti esant, palankiausiai situacijai nekilnojamojo turto rinkoje, gautas lėšas nukreipiant kredito dalies grąžinimui (219 b. l., 1 t.). Taigi, akivaizdu, jog įsigyjamos naujos patalpos buvo nukreiptos ne tik plėsti gamybą, bet ir gauti papildomas, su tiesiogine gamybine veikla nesusijusias pajamas, nuomojant dalį patalpų ar juos parduodant ateityje palankesnėmis sąlygomis. Šios aplinkybės patvirtina, jog esant bendrovės sunkiai finansinei padėčiai (8-11 b. l., 2 t.), buvo siekiama, kad ji išliktu rinkos dalyviu, o ne, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, pabloginti jos padėtį ir nutraukti jos veiklą. Atkreiptinas dėmesį ir į tai, kad nors bendrovei atsirado naujų įsipareigojimų bankui pagal kreditavimo sutartį, tačiau mainų sutarties pagrindu buvo įsigytos vertingesnės patalpos, tokiu būdu padidinant pačios bendrovės turimo nekilnojamojo turto vertę (2007 m. balandžio 4 d. preliminarioje išvadoje Nr. 07-04-23 dėl nekilnojamojo turto vertės yra nurodyta, kad pagal nuomos sutartį ieškovo įsigyto turto vertė 2007 m. balandžio 2 dienai buvo 1 300 000 Lt, ši išvada bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčijama (225-226 b. l., 1 t.).

58Teisėjų kolegija pritaria atsakovo AB SEB banko apeliaciniame skunde nurodytam argumentui, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog mainų sutartis buvo ieškovo gamybinės veiklos nutraukimo priežastis. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų tokias pirmosios instancijos teismo išvadas. Tai, kad po kelių mėnesių vadovas kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bendrovei bankroto bylą (22-23 b. l., 1 t.), ir tai, kad pareiškime vadovas nurodė, jog bendrovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais, savaime neįrodo, jog nuo mainų sutarties sudarymo bendrovė nebevykdė veiklos. Be to, ieškovas savo senas patalpas UAB „Neries verslas“ įsipareigojo atlaisvinti per 6 mėnesius (Mainų sutarties 5.2 p.), taigi, per tą laiko tarpą bendrovė toliau galėjo vykdyti savo veiklą ankstesnėse patalpose. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog mainų sutartyje nurodytas 6 mėnesių atlaisvinimo terminas savaime nereiškia, jog ieškovas per tą laiką turėjo atlikti remonto darbus. Kita vertus, tai kad 2005 m. liepos 29 d. Vilniaus regioninio kredito komiteto posėdžio protokolu Nr. 117-663 (222-223 b. l., 1 t.) buvo numatyta, kad remonto darbai būtų įvykdyti iki 2006 m. kovo 31 d., savaime nepatvirtina, jog per tokį laiką vadovas nesitikėjo atlikti tokių darbų. Be to, kaip pats bankas nurodė apeliaciniame skunde, šis protokolas yra vidinis atsakovo dokumentas ir skirtas tik AB SEB banko rizikai valdyti ir tik nustato sąlygas, kurioms esant bankas būtų pasirengęs finansuoti ieškovą. Taigi, tai nepaneigia fakto, jog šis terminas galėjo būti pratęstas. Be to, pirmosios instancijos teismas, vien tik atsižvelgdamas į remontui atlikti nustatytą terminą, neturėdamas kitokių duomenų (kokie tiksliai remonto darbai turėjo būti atlikti ir kokio ploto patalpos bus pritaikytos gamybai ir pan.), neturėjo pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog tokio termino nebūtų pakakę atlikti remonto darbus. Taip pat šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovas vėliau atsisakė banko finansavimo remonto darbams atlikti (po kelių mėnesių nuo mainų sutarties sudarymo, 63 b. l., 1 t.). Pirmosios instancijos teismas tokį vadovo elgesį vertina nesąžiningu ir patvirtinančiu, jog patalpos buvo įsigytos, nesiekiant plėsti veiklos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors toks elgesys kelia abejonių, ar atsakovas G. S. tinkamai vykdė savo, kaip vadovo pareigas, tačiau kita vertus, tokie jo veiksmai įrodo, kad jis, ketindamas kreiptis į teismą dėl UAB „Stagena“ bankroto bylos iškėlimo, siekė išvengti dar didesnių bankui įsipareigojimų, kas paneigia jo nesąžiningumą. Taip pat pritartina atsakovo AB SEB banko teiginiui, jog ta aplinkybė, kad iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo atlikti jokie įgytų patalpų remonto darbai, vienareikšmiškai negali patvirtinti fakto, jog atsakovas G. S. patalpų įsigijimu nesiekė ieškovo verslo toliau plėtoti ir vystyti. Visų pirma, nuo mainų sutarties sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo buvo praėjęs palyginus mažas laiko tarpas, žinant, kad bendrovė turėjo susirasti rangovus, paruošti remonto techninius projektus ir remonto sąmatas (Kreditavimo sutarties Nr. 1760507122052-10 9.3 p.). Antra, šis faktas nebeturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip jau minėta, banko finansavimo remontui atlikti buvo atsisakyta.

59Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1817/2012).

60Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nors atsakovas G. S. sudarė su banku kreditavimo sutartį Nr. 1760507122052-10 ir mainų sutartį, esant gana sunkiai UAB „Stagena“ finansinei padėčiai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo G. S. veiksmai buvo nesąžiningi ir neteisėti – pažeidžiantys jo teisinę pareigą veikti bendrovės naudai, nes, kaip jau aptarta aukščiau, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog vadovas siekė atgaivinti bendrovės veiklą, be to, buvo įsigytas didesnės vertės turtas, kuris padidino įmonės turimo turto vertę. Vadovo nesąžiningumą ir jo veiksmų neteisėtumą paneigia ir tai, kad jis atsisakė priimti iš banko kredito dalį, skirtą naujų patalpų remontui. Taigi, vadovautis vien ta aplinkybe, jog bendrovė sandorių sudarymo metu turėjo didelių įsipareigojimų kreditoriams ir kad įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria UAB „Stagena“ buvo iškelta bankroto byla, konstatuota, jog bendrovės daugiau kaip tris mėnesius pradelstos skolos viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, neturėtų būti vertinama kaip pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog mainų sutartimi ir kreditavimo sutartimi buvo ketinama visiškai sužlugdyti bendrovę, nes nepaneigta, kad vadovas, padidindamas turimo turto vertę ir siekdamas plėsti įmonės veiklą, nors, galbūt, nepakankamai apskaičiavęs rizikos laipsnio, siekė pagerinti jos padėtį.

61Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog AB SEB banko darbuotojai, sudarydami su ieškovu UAB „Stagena“ kreditavimo sutartį Nr. 1760507122052-10, veikė neteisėtai ir tokiu būdu UAB „Stagena“ padarė 1 110 000 Lt žalą. Banko neteisėtus veiksmus teismas iš esmės kildino iš to, kad kreditas buvo suteiktas, neįvykdžius Kreditavimo sutarties 8.3 punkte nurodytų sąlygų, nepatikrinus UAB „Stagena“ finansinių duomenų ir tokiu būdu neįvertinus bendrovės finansinės padėties, nenustačius finansinių rodiklių, kurių turėtų laikytis skolininkas UAB „Stagena“.

62Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo AB SEB banko darbuotojai, už kurių padarytą žalą turėtų atsakyti pats bankas, pažeidė CK 6.883 straipsnio 1 dalį ir 6.877 straipsnį.

63Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ta aplinkybė, kad buvo sudaryta ne pirkimo – pardavimo sutartis, kaip to reikalavo Kreditavimo sutarties

64Nr. 1760507122052-10 8.3 punktas, bet mainų sutartis, įrodo, jog bankas neteisėtai suteikė ieškovui kreditą, o privalėjo atsisakyti jį suteikti. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo bankas, šiuo atveju teisinę reikšmę turi tai, jog banko suteiktas kreditas buvo panaudotas patalpų įsigijimui, o ne kitoms reikmėms, neatitinkančioms kreditavimo sutartyje nurodytos paskirties, o kokia forma toks įsigijimas buvo įformintas (pirkimo – pardavimo sutartimi ar mainų sutartis) esmės nekeičia ir nesudaro pagrindo banko ar buvusio įmonės vadovo veiksmus laikyti neteisėtais. Šios aplinkybės patvirtina, jog CK 6.877 straipsnio, reglamentuojančio tikslinę paskolą, nuostatos nebuvo pažeistos.

65CK 6.883 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo suteikti ar priimti kreditą pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę visiškai ar iš dalies atsisakyti suteikti kredito gavėjui sutartyje numatytą kreditą, jeigu paaiškėjo aplinkybės, akivaizdžiai patvirtinančios, kad suteiktas kreditas nebus laiku grąžintas. Taigi, toks teisinis reglamentavimas, kaip pagrįstai pažymėjo AB SEB bankas savo apeliaciniame skunde, neįpareigoja banko nesuteikti kredito, o tik suteikia jam tokią teisę.

66Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 23 d. nutartyje, kuria nutarta UAB „Stagena“ iškelti bankroto bylą, nurodė, jog įvertinus bendrovės finansinius duomenis (tarp jų balansą 2005 m. spalio 31 d.), darytina išvada, jog įmonė neatsiskaito su kreditoriais ir daugiau kaip tris mėnesius pradelstos skolos viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kaip matyti iš UAB „Stagena“ 2005 m. rugsėjo 30 d. balanso (10-11 b. l., 2 t.) duomenų, kredito suteikimo metu bendrovė turėjo finansinių sunkumų, tačiau kredito suteikimas naujoms patalpoms įsigyti, esant tokioms aplinkybėms, savaime negali būti laikomas pakankamu pagrindu tokius banko veiksmus laikyti neteisėtais ir sukėlusiais kokią nors žalą UAB „Stagena“. Kaip jau minėta aukščiau, bendrovė įsigijo vertingesnį turtą. Be to, byloje yra duomenų, įrodančių, kad UAB „Stagena“ vadovas, įsigydamas naujas patalpas, tikėjosi tokiu būdu pagerinti bendrovės padėtį, praplėsti jos veiklą, gauti papildomų pajamų. Apie tai bendrovė banką informavo prie paraiškos šioje nutartyje jau minėtame pridėtame trumpame verslo aprašyme (218-221 b. l., 1 t.). Be to, kaip patvirtino pirmosios instancijos teismas, prie paraiškos buvo pridėti finansinės atskaitomybės duomenys, verslo trumpas aprašymas, todėl nėra pagrindo teigti, jog bankas neįvertino UAB „Stagena“ finansinės padėties. Šiuo atveju bankas savo rizika sprendžia, ar esant tokiai bendrovės padėčiai, jis suteiks ar nesuteiks kredito. Pažymėtina, kad šiuo atveju bankui nebuvo pagrindo nepasitikėti UAB „Stagena“ pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie buvo pasirašyti tik vadovo

67G. S., be bendrovės finansininko parašo, nes vadovaujantis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, įmonės finansinę atskaitomybę pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė).

68Pirmosios instancijos teismas neteisėtais banko darbuotojų veiksmais taip pat pripažino, pasak jo, netinkamą Kreditavimo sutarties Nr. 1760507122052-10 8.3.1., 8.2.1. sąlygų įgyvendinimą, t. y. kad perkamas nekilnojamasis turtas būtų atlaisvintas nuo visų galimų disponavimo juo apribojimų, kad kredito gavėjas pateiktų bankui pasirašytą su banku laidavimo sutartį.

69Atsižvelgdama į šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nors kredito suteikimo dieną UAB „Neries verslas“ priklausęs mainomas turtas pastatas-sandėlis, esantis Pramonės g. 97, Vilniuje, buvo įkeistas AB Ūkio bankui ir kredito suteikimo dienai šis įkeitimas nebuvo panaikintas, tačiau kaip, ir nustatė pirmosios instancijos teismas, šis reikalavimas buvo patenkintas vėliau – šis įkeitimas buvo panaikintas 2005 m. spalio 24 d. (207 b. l., 2 t.). Taigi, banko iškelta sąlyga buvo bet kokiu atveju įvykdyta. Taip pat buvo sudaryta laidavimo sutartis (12-13 b. l., 2 t.), kuria G. S. įsipareigojo UAB „Stagena“ prievolių įvykdymą bankui laiduoti visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Šiuo atveju tai, kad laidavimo sutartyje nebuvo nurodytas konkretus laiduotojo turtas, savaime nesudaro pagrindo kreditavimo sutartį laikyti neteisėta. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog banko darbuotojai nebuvo patikrinę jo mokumo (CPK 263 str.). Teismas taip pat nenurodė, kokių duomenų pagrindu jis padarė išvadą, jog banko darbuotojai nebuvo atlikę tokio laiduotojo finansinės būklės patikrinimo. Vien tik ta aplinkybė, jog G. S. valdė 50 proc. UAB „Stagena“ akcijų, o bendrovė turėjo finansinių sunkumų, savaime neįrodo, jog darbuotojai nepatikrino laiduotojo finansinių pajėgumų, ar kad laiduotojas nesugebės nors iš dalies patenkinti UAB „Stagena“ neįvykdytas prievoles. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Stagena“ prievolių pagal aptariamą kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ir įkeitimu (25 b. l., 1 t., 130-132 b. l., 2 t.), ir garantija (25 b. l., 1 t., 224 b. l., 1 t.). Taigi, ieškovo prievolių bankui pagal kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas net trimis būdais. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Kreditavimo sutarties 8.3 punkte tarp sąlygų, kurias privalu įvykdyti tam, kad būtų išmokėtas kreditas, nebuvo nurodytas įpareigojimas pasirašyti faktoringo sutarties pakeitimą. Be to, iš 2005 m. liepos 29 d. Kredito komiteto posėdžio protokolo Nr. 117-663 (222 b. l., 1 t.) turinio matyti, jog faktoringo sutarties pakeitimo pasirašymas nebuvo siejamas su kredito suteikimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatyti finansinius rodiklius, kurių turi laikytis skolininkas, yra banko teisė, o ne pareiga. Šiuo atveju aptariamoje sutartyje tai nebuvo padaryta, tačiau tai taip pat nelemia pačios kreditavimo sutarties neteisėtumo ir banko darbuotojų nesąžiningumą.

70Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog faktiniai bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo banko darbuotojų veiksmus pripažinti neteisėtais ar nesąžiningais UAB „Stagena“ atžvilgiu, tuo labiau, kad kredito pagalba bendrovė įsigijo naujas patalpas, tokiu būdu padidindama turimą turtą, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas AB SEB bankas aplaidžiai atliko savo pareigas, žinojo, kad bendrovė nepajėgi grąžinti kredito ir padarė žalą ieškovui, nėra pagrįsta ir nesudaro pagrindo pripažinti šį atsakovą atsakingu už ieškovo ir/ ar jo kreditorių patirtą žalą.

71Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju didžiausią teisinę reikšmę, vertinant atsakovų veiksmus, turi tai, kad ieškovas ne tik, neįrodė, jog aukščiau aptartais veiksmais buvo veikiama prieš bendrovės interesus, siekiama pažeisti bendrovės kreditorių interesus, kad buvo pažeistos kredito suteikimą reglamentuojančios banko vidaus taisyklės ir teisės normos, bet taip pat nebuvo įrodyta, kokia žala ir kokio dydžio ji buvo padaryta bendrovei aptariamais sandoriais.

72Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant civilinės atsakomybės už buvusio bendrovės vadovo veiksmais padarytą žalą, taikymo klausimą, vertinant, ar yra visos būtinosios tokios atsakomybės taikymo sąlygos, būtina nustatyti ne tik tai, ar ieškinyje nurodyti atsakovų veiksmai buvo neteisėti, t. y. ar jais buvo pažeista atsakovų pareiga juridinio asmens ir kitų jo organų narių atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), bet ir tai, ar bendrovei iš tiesų buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, tai ar ji atsirado būtent dėl tokių atsakovų veiksmų (CK 6.246-6.249 str.). Šioms aplinkybėms nustatyti neišvengiamai būtina tirti ieškovo nurodytų sandorių, kuriais, pasak jo, buvęs bendrovės vadovas pažeidė fiduciarinę pareigą elgtis sąžiningai ir protingai, sudarymo aplinkybes, tarp jų ir tai, ar iš tiesų šiais sandoriais buvo įsigytas bendrovės veiklos neatitinkantis ir bevertis turtas ir tuo padaryta žala. Nenustačius, kad įsigytas turtas buvo bevertis ar mažesnės vertės, nei už jį sumokėta kaina, neatitinkantis bendrovės veiklos, pagrindo taikyti civilinę atsakomybę nebūtų.

73Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iš galiojančių materialinės teisės ir proceso teisės normų analizės darytina išvada, jog, siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

74Kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių ir byloje surinktų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo G. S. ir AB SEB banko darbuotojų veiksmų, sudarant manų sutartį ir kreditavimo sutartį, laikyti neteisėtais. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nebuvo įrodyta, jog apskritai minėtais sandoriais buvo padaryta kokia nors žala bendrovei. Kaip jau nustatyta, minėtų sutarčių pagrindu buvo įsigytos naujos, didesnės patalpos. Ieškovas neįrodinėjo, jog šios patalpos buvo bevertės. Šių aplinkybių nenustatinėjo ir pats pirmosios instancijos teismas. Tai, kad jų paskirtis neatitiko bendrovės veiklos, kaip jau nustatyta aukščiau, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi dalį patalpų buvo siekiama nuomoti ir perparduoti, o dalį – pritaikyti bendrovės veiklai. Nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigta, kad bendrovė, kaip privatus juridinis asmuo, turintis pagrindinį veiklos tikslą - pelno siekimą, minėtus sandorius sudarė, siekdama optimizuoti veiklos išlaidas bei praplėsti vykdomą ūkinę veiklą ir gauti papildomo pelno. Pažymėtina ir tai, kad bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti; kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo bendrovė būtent ir įsigijo vertingesnį turtą.

75Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliais), negautos pajamos. Jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 str. 2 d.). Taigi žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos, tačiau nagrinėjamu atveju ir ši žala nebuvo įrodyta.

76Pirmosios instancijos teismas ieškovui UAB „Stagena“ padaryta žala pripažino 1 110 000 Lt sumą, kuri ieškovui buvo suteikta kaip kreditas naujos patalpoms įsigyti. Teisėjų kolegija tokią teismo išvadą laiko nepagrįsta. Šiuo atveju ši suma kaip tik buvo panaudota bendrovės naudai – t. y. ji buvo investuota bendrovės turtui padidinti, todėl ji negali būti laikoma ieškovo žala. Kredito dydžio suma padidėjusi įsipareigojimų suma bankui negali būti laikoma žala, kadangi adekvačia suma buvo padidinta bendrovės turto vertė. Priteisdamas banko suteikto kredito sumą, kaip ieškovui atsiradusią žalą, pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo, kokiu pagrindu bankas, suteikęs kreditą bendrovei, ir tokiu būdu padidinęs bendrovės turto vertę, vėl turėtų atsakyti bendrovei tokio paties dydžio suma, kuri realiai buvo panaudota bendrovės naudai.

77Nenustačius, kad konkretūs ieškovo nurodyti sandoriai, jų vykdymas padarė bendrovei žalos, teigti, jog tokių sandorių visumos įvertinimas leistų daryti išvadą apie tai, kad juos sudarydami ir vykdydami, atsakovai veikė neteisėtai ir taip padarė žalos, nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, jog jiems negali kilti civilinė atsakomybė, kadangi nebuvo įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, iš esmės yra pagrįsti.

78Dėl buvusio bendrovės vadovo ir AB SEB banko darbuotojų veiksmų, sudarant 2005 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutarties Nr. 1750207121412-10 pakeitimą Nr. 5

79Kaip matyti iš 2005 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutarties Nr. 1750207121412-10 pakeitimo Nr. 5 turinio, šios sutarties šalys sutarė, kad bankas kredito limitą, turėtą ankstesne sutartimi, performina į kreditą ir padidina kredito suma - 330 456 Lt, kurios tikslinė paskirtis - atsiskaitymas su tiekėju Vokietijos firma Meemken Versandschlachterei Gmbh Q Co KG pagal tarptautinio faktoringo sutartį (sutarties 3 p.). Šį kreditą UAB „Stagena“ įsipareigojo grąžinti iki 2006 m. kovo 6 d. Kredito grąžinimo užtikrinimui atsakovas G. S. įkeitė bankui bendrovei priklausantį turtą – sandėlio pastatą (unikalus Nr. 1096-7019-6137), esantį Pramonės g. 97, Vilniuje, taip pat 0,311 ha žemės sklypo dalies, esančios Pramonės g. 97, Vilniuje, turtinės nuomos teisės (28 b. l., 1 t., 203 b. l., 2 t.).

80Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog G. S. ir AB SEB banko darbuotojai elgėsi neteisėtai, nes UAB „Stagena“ suteikė kreditą, žinodami apie bendrovės nemokumą (bankroto bylos iškėlimą), ir tokiu būdu padidino įmonės skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui 330 456 Lt suma, kuri, pasak teismo, laikytina bendrovės patirta žala.

81Kaip matyti iš bylos duomenų, aptariamas kreditavimo sutarties pakeitimas Nr. 5 buvo pasirašytas 2005 m. gruodžio 8 d., kai G. S. jau buvo kreipęsis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Stagena“ (pareiškimas teisme gautas 2005 m. gruodžio 2 d., 22 b. l., 1 t.). Anot pirmosios instancijos teismo, tai, kad bankui buvo žinoma apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Stagena“, įrodo UAB „Stagena“ 2005 m. gruodžio 5 d. pranešimas banko Vilniaus Naujamiesčio filialui (63 b. l., 1 t.) ir prie banko prašymo, adresuoto bankroto bylą nagrinėsiančiam teismui (1 b. l., 3 t.), pateiktas UAB „Būrai“ 2005 m. gruodžio 9 d. sutikimas (2 b. l., 3 t.), nes bent 2005 m. gruodžio 8 d. bankas turėjo kreiptis į administratorių UAB „Būrai“, kad gautų jo sutikimą dėl bankroto administravimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pačiame UAB „Stagena“ 2005 m. gruodžio 5 d. pranešime AB SEB banko Vilniaus Naujamiesčio Filialui nebuvo nurodyta, jog yra kreiptasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog iš jo bankas sužinojo apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kita vertus, prie banko prašymo, adresuoto bankroto bylą nagrinėsiančiam teismui, pateiktas UAB „Būrai“ 2005 m. gruodžio 9 d. sutikimas leidžia manyti, jog bankas sandorio sudarymo metu tikėtinai jau žinojo apie kreipimąsi į teismą dėl UAB „Stagena“ bankroto bylos iškėlimo. AB SEB bankas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis apie ieškovui keliamą bankroto bylą sužinojo 2011 m. gruodžio 14 d., tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nėra. Taip pat AB SEB bankas nepateikė duomenų, įrodančių, jog pats bankroto administratorius UAB „Būrai“ bankui pasisiūlė teikti bankroto administravimo paslaugas.

82Kaip matyti iš 2005 m. spalio 9 d. pavedimo (221-222 b. l., 2 t.), 94 117,80 EUR (325 318,25 litų) bankas 2005 m. gruodžio 12 d. pervedė pagal tikslinę paskirtį. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pinigai buvo pervesti pagal Kreditavimo sutarties pakeitimo Nr. 5 tikslinę paskirtį, ir tai, anot jo, įrodo rašytiniai įrodymai: 2005 m. gruodžio 9 d. UAB „Stagena“ Prašymas pirkti-parduoti užsienio valiutą 94 117,80 Eur sumai; 2005 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymas, 2005 m. gruodžio 12 d. pavedimas (26, 27, 29 b. l., 3 t.).

83Ieškovas BUAB „Stagena“ atsiliepime į apeliacinius skundus pareiškė prašymą išeiti iš jo apeliacinio skundo ribų, esant viešajam interesui, ir pripažinti, jog 2005 m. gruodžio 12 d. nebuvo pervesti pinigai Vokietijos kompanijai, kaip tai pripažino pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Nurodo, kad jis kreipėsi į Lietuvos banką su prašymu patikrinti dokumentų, kurių pagrindu buvo padarytos minėtos išvados, teisėtumo.

84Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog civilinės bylos nagrinėjimo ribas apeliacine tvarka nustato apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovas minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų apeliaciniu skundu neskundė, be to, ieškovas nepateikė teismų jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog vis dėlto iš banko kreditas nebuvo panaudotas pagal tikslinę paskirtį, todėl minėtas ieškovo prašymas atmestinas.

85Banko nesąžiningumą ir aptariamo sandorio neteisėtumą teismas siejo ir su kitoje civilinėje byloje teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi. Teismo patvirtintoje taikos sutartyje, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, AB SEB Vilniaus bankas pripažino, kad 2005 m. gruodžio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 1 (kuri buvo sudaryta iš karto po aptariamo sandorio pasirašymo) netenka galios, o ne tai, kad ji yra neteisėta (128-129 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši taikos sutarties sąlyga sudaro pagrindą atitinkamai ir Kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 5 laikyti neteisėtu. Taikos sutartis ir aptariamas sandoris yra du skirtingi sandoriai, net ir pripažinus tolimesnį sandorį neteisėtu (tačiau kitoje civilinėje byloje reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažinta netekusi galios), tai automatiškai negalėtų būti laikoma pagrindu pripažinti kreditavimo sutarties šalių nesąžiningumą ar jo neteisėtumą. Šiuo atveju atskirai turi būti aiškinamasi, ar yra pagrindų, leidžiančių pripažinti ir Kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 5 neteisėtu.

86Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tiek buvęs UAB „Stagena“ vadovas G. S., tiek AB SEB bankas, sudarydami Kreditavimo sutarties Pakeitimą Nr. 5, žinojo apie kreipimąsi dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Iš esmės, esant tokiai UAB „Stagena“ faktinei būklei, gauto kredito panaudojimas vieno iš ieškovo kreditorių reikalavimui patenkinti laikytinas pažeidžiančiu kitų ieškovo kreditorių interesus, kadangi iš esmės buvo pažeistas ĮBĮ numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Ieškovas paties kreditavimo sutarties Pakeitimo Nr. 5 galiojimo nagrinėjamoje byloje neginčija ir nėra pateikta duomenų, jog šis sandoris yra pripažintas negaliojančiu. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog šiuo sandoriu buvo padaryta bendrovei žala, lygi papildomai suteiktam kreditui, kadangi šis kreditas buvo panaudotas bendrovės naudai – buvo atsiskaityta su vienu iš ieškovo kreditorių. Taigi, sandoris iš esmės buvo naudingas pačiai bendrovei.

87Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bankas, pervesdamas pinigus pagal kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 5, pažeidė CK 6.923 straipsnį, kadangi šis straipsnis nagrinėjamu atveju banko atžvilgiu netaikomas. Šiuo atveju minėtame straipsnyje nurodytą lėšų nurašymo eiliškumą iš esmės pažeidė G. S., atstovaudamas ieškovą, kaip Vokietijos firmos Meemken Versandschlachterei Gmbh Q Co KG skolininką, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių kontekste kreditas negali būti laikomas bendrovės žala, nes jis neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytos žalos sampratos. Taip pat pažymėtina, jog bankas apskritai negali būti laikomas padaręs kokią nors žalą, sudarydamas kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 5, kadangi jis kreditą suteikė bendrovei su konkrečia šio kredito tiksline paskirtimi, ir jo nepasisavino. Vadinasi, nebuvo įrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – žala.

88Teisėjų kolegija, be kitko, atmeta banko apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl teisėjo šališkumo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kadangi jie siejami tik su įrodymų vertinimu. Be to, jau buvo kreiptasi dėl teisėjos nušalinimo, tačiau nebuvo nustatytas pagrindas tenkinti tokį prašymą (26-28, 31-32 b. l., 2 t.).

89Dėl BUAB „Stagena“ apeliacinio skundo

90Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu priteista žalos suma, teigia, jog bendrovės patirtų nuostolių dydis susideda iš pinigų sumos, kurią ji privalo sumokėti savo antros ir trečios eilės kreditoriams. Anot jo, Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė CK 6.249 ir 6.251 straipsnius ir neteisingai nustatė ieškovui padarytų nuostolių dydį, bendrovės patirti nuostoliai dėl neteisėtų atsakovų veiksmų esą daug didesni, nei išduoti bendrovei kreditai.

91Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto byla UAB „Stagena“ buvo iškelta teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi, o 2006 m. kovo 30 d. nutartimi (30 b. l., 1 t.) patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

92Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

93Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga numatyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas ar savininkas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio straipsnio 4 dalis (įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) nustato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis straipsnis iš esmės suteikia galimybę bankroto administratoriui kreiptis bankrutuojančios įmonės vardu su ieškiniu dėl žalos, kuri atitinka nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumą, atlyginimo, įrodinėjant, jog būtent tokio dydžio žala buvo padaryta bendrovei buvusiam vadovui laiku nepasikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas materialinius teisinius reikalavimus, minėtu pagrindu nesivadovavo ir neįrodinėjo šios įmonės vadovo pareigos netinkamo vykdymo.

94Kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovo nurodytu faktiniu ir teisiniu pagrindu ieškinio tenkinti negalima, kadangi nebuvo įrodytos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos (pagrinde nebuvo įrodyta realios žalos atsiradimo sąlyga), taigi šiuo atveju nebuvo nustatytas pagrindas priteisti bet kokio dydžio žalą.

95Dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija plačiau nepasisako, kadangi apie juos buvo plačiau pasisakyta, vertinant kiekvieną sandorį atskirai.

96Dėl ieškinio senaties

97Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, tačiau jį atnaujino, atsižvelgęs į tai, kad byloje yra ginamas viešas interesas ir į tai, kad bankroto administratorius visus bendrovės dokumentus gavo ne iš karto po nutarties iškelti UAB „Stagena“ bankroto bylą įsiteisėjimo, o vėliau.

98Apeliantas AB SEB bankas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, jog teismas nepateikė konkrečių argumentų, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas, o ieškovas nenurodė ieškinio senaties termino praleidimą pateisinančių aplinkybių. Anot jo, ieškovas turėjo pakankamai laiko pateikti ieškinį laiku, tuo labiau, kad BUAB „Stagena“, be bankroto administratoriaus, atstovavo ir advokatė. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog verslininkams yra keliami didesni reikalavimai, įgyvendinant teises ir pareigas.

99Apeliantas G. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog administratoriui buvo pakankamas laiko tarpas ieškiniui pareikšti, ir pažymi, kad senaties terminas buvo suėjęs, net jį pradedant skaičiuoti nuo dokumentų gavimo (2006 m. sausio 8 d.).

100Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai taikė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakciją, galiojusią iki 2008 m. liepos 1 d., t. y. įstatymo redakciją, galiojusią bankroto bylos iškėlimo metu, kurioje įtvirtinta, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o ne redakciją, galiojusią nuo 2008 m. liepos 1 d., kurioje nustatyta, kad bankroto administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos, kaip tai teigia BUAB „Stagena“ savo atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus.

101Nagrinėjamu atveju bankroto byla UAB „Stagena“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2006 m. sausio 3 d. (20-21 b. l., 1 t., informacinės teismų sistemos Liteko duomenys). Iškėlus bankroto bylą ir paskyrus bankroto administratorių, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatą šiam atsirado pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Pagal tuo metu galiojusį įstatyminį reglamentavimą laikyta, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi ieškinio senaties terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Stagena“ įsiteisėjimo dienos ir baigėsi atitinkamai po trejų metų (CK 1.125 str. 8 d.), t. y. 2009 m. sausio 3 d., o pats ieškinys buvo pareikštas 2009 m. sausio 12 d. (1 b. l., 1 t.). Taigi, pagrįstai teismas pripažino, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Kita vertus, įstatymas numato galimybę atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.).

102Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; kt.).

103Kaip nustatyta byloje, bankroto administratorius bendrovės dokumentus perėmė 2006 m. sausio 18 d. po atliktos inventorizacijos (130-131, 132-142 b. l., 1 t.). Be to, byloje yra duomenų, įrodančių, jog bankroto administratoriui ir tada buvo perduota ne visa dokumentacija, susijusi su ginčo sandoriais, todėl jam teko kreiptis į patį AB SEB banką dėl reikalingų dokumentų kopijų pateikimo (180-181 b. l., 1 t.). Taigi, nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius neturėjo galimybės susipažinti su visa ieškiniui paruošti reikalinga dokumentacija. Todėl nėra pagrindo teigti, jog bankroto administratorius ir ieškovą atstovaujanti advokatė netinkamai vykdė savo pareigas ir dirbo aplaidžiai. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškiniu yra ginamas viešasis interesas, todėl siekdamas užtikrinti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

104Dėl kitų atsakovų argumentų, susijusių su ieškinio senaties atnaujinimo nepagrįstumu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, kadangi jie nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei padarytos aukščiau, išvadas.

105Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė iš esmės nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina, išspręsdama bylą iš esmės - ieškinį atmesdama visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

106Dėl bylinėjimosi išlaidų

107CPK 93 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

108Atsakovas AB SEB bankas pateikė duomenis, kad patyrė 4 649,43 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (118-124 b. l., 2 t.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis ir į bylos sudėtingumą, sprendžia, jog šios banko prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93, 98 str.).

109Trečiasis asmuo G. B. už advokato pagalbą sumokėjo 1 000 Lt (77 b. l., 112 b. l., 1 t.). Tokia suma atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93, 98 str.).

110Byloje yra duomenų, jog trečiojo asmens S. V. atstovė advokatė Virginija Balčiūnienė už dokumentų kopijavimą sumokėjo 63,75 Lt (87, 97, 98 b. l., 2 t.), tačiau byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, jog šias advokatės išlaidas trečiasis asmuo advokatei yra padengęs, todėl šios bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui nepriteistinos (CPK 93 str.).

111Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl iš jo nepriteisiamas žyminis mokestis ir ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

112Atsakovų prašymai priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinami, jiems nepateikus tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 93, 98 str.).

113Atsakovai pareiškė prašymus apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieškovas šiems prašymams neprieštaravo. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo šiuos prašymus tenkinti nėra. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neatima apeliantams galimybės pateikti rašytinius paaiškinimus bei, jų nuomone būtinus, įrodymus iki civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar tinkamai nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne.

114Dėl naujo rašytinio įrodymo

115Atsakovas AB SEB bankas nagrinėjamoje byloje pareiškė prašymą prijungti naują rašytinį įrodymą – 2012 m. balandžio 27 d. UAB „Stagena“ finansinio patikrinimo ataskaitą (179 b. l., 3 t.). CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Pastarųjų atvejų (pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti ar tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau) nenustatyta. Nors minėta turto vertinimo ataskaita surašyta po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo atsisakęs tenkinti prašymus skirti byloje ekspertizę, taigi, žinodamas teismo poziciją, atsakovas turėjo galimybę savo iniciatyva pateikti jam svarbiais klausimais ekspertų išvadas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ją pateikė tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Todėl teisėjų kolegija apelianto prašymo prijungti naujai teikiamą įrodymą netenkino.

116Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio procerso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

117Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir ir priimti naują sprendimą.

118Ieškinį atmesti.

119Priteisti iš ieškovo BUAB „Stagena“ (į. k. 124140766, adresas – R. Jankausko g. 6D, Vilnius) trečiajam asmeniui G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini, gyv. ( - )) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

120Priteisti iš ieškovo BUAB „Stagena“ (į. k. 124140766, adresas – R. Jankausko g. 6D, Vilnius) atsakovui AB SEB bankui (į. k. 112021238, adresas – Gedimino pr. 12, Vilnius) 4 649,43 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt devynis litus ir keturiasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Stagena“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 5. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 23 d.... 6. Paaiškino, kad atsakovas G. S. nuo 2002 m. kovo 19 d. iki 2005 m. gruodžio... 7. 2005 m. rugsėjo 21 d. G. S., atstovaudamas UAB „Stagena“, su UAB „Neries... 8. Ieškovo vertinimu, bendrovei buvo padaryta žala ne tik atsakovo G. S.... 9. Ieškovas taip pat nurodė, kad kreditavimo sutarties 10.2. punktas reguliavo... 10. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad 2005 m. gruodžio 8 d. atsakovas G. S.,... 11. Ieškovas taip pat nurodė, kad BUAB „Stagena“ kreipėsi į Vilniaus... 12. Pasak ieškovo, atsakovų veiksmai nulėmė ieškovo nemokumą. Vienintelis... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu atnaujino... 15. Teismas, vertindamas ginčijamus sandorius, pirmiausia pripažino, kad jau 2005... 16. Pasak teismo, byloje nėra duomenų, kad iki bankroto bylos iškėlimo būtų... 17. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas G. S. vietoje išmainytų bendrovei... 18. Teismas, atsižvelgęs į 2005 m. rugpjūčio 16 d. tarp AB SEB banko ir UAB... 19. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono kredito komiteto 2005 m. liepos 29 d.... 20. Teismas nustatė, kad UAB „Stagena“ įsipareigojo pasirašyti faktoringo... 21. Teismas, vertindamas 2005 m. gruodžio 8 d. 2002-10-01 kreditavimo sutarties... 22. Teismas, atsižvelgęs į UAB „Stagena“ finansinius duomenis 2005 m. spalio... 23. Teismas, sutiko su banku, jog jis 2005 m. gruodžio 12 d. pervedė pinigus... 24. Teismas, vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, 6.279 straipsnio 1 dalimi... 25. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovas prašė priteisti 2 228 903,51... 26. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bankroto byla UAB „Stagena“ iškelta... 27. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 28. Apeliaciniu skundu atsakovas G. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 29. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Teismas,... 30. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Stagena“ prašo pakeisti Vilniaus... 31. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
    1. Byloje... 32. Apeliaciniu skundu atsakovas AB SEB bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 33. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
      1. Ieškovas... 34. Atsiliepimu į ieškovo BUAB „Stagena“ apeliacinį skundą atsakovas AB SEB... 35. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
        1. Ieškovo... 36. Atsiliepimu į G. S. apeliacinį skundą atsakovas AB SEB bankas prašo... 37. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
          1. Atsakovas... 38. Atsiliepimu į G. S. ir AB SEB banko apeliacinius skundus ieškovas BUAB... 39. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
            1. Ieškovas... 40. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 41. Atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini, ieškovo apeliacinis skundas... 42. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 43. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2... 44. Nagrinėjamoje byloje ieškovas BUAB „Stagena“ 2 228 903,51 Lt žalą... 45. Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai,... 46. Kalbant apie bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu atkreipti dėmesį... 47. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą,... 48. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimų pagrįstumą iš esmės... 49. Teisėjų kolegija, prieš vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą... 50. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė tris sandorius, kuriuos sudarant... 51. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2005 m.... 52. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas... 53. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovo reikalavimas priteisti tam tikro dydžio... 54. Dėl buvusio bendrovės vadovo ir AB SEB banko darbuotojų veiksmų, sudarant... 55. Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, aptariama mainų... 56. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad G. S., kaip... 57. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai... 58. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo AB SEB banko apeliaciniame skunde... 59. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės nemokumo... 60. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija... 61. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog AB SEB... 62. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo AB SEB banko darbuotojai,... 63. Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai,... 64. Nr. 1760507122052-10 8.3 punktas, bet mainų sutartis, įrodo, jog bankas... 65. CK 6.883 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo suteikti ar priimti kreditą... 66. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 23 d. nutartyje,... 67. G. S., be bendrovės finansininko parašo, nes vadovaujantis Įmonių... 68. Pirmosios instancijos teismas neteisėtais banko darbuotojų veiksmais taip pat... 69. Atsižvelgdama į šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus, teisėjų... 70. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų... 71. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju didžiausią... 72. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant civilinės atsakomybės už... 73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iš galiojančių... 74. Kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių ir... 75. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, žala yra asmens turto netekimas... 76. Pirmosios instancijos teismas ieškovui UAB „Stagena“ padaryta žala... 77. Nenustačius, kad konkretūs ieškovo nurodyti sandoriai, jų vykdymas padarė... 78. Dėl buvusio bendrovės vadovo ir AB SEB banko darbuotojų veiksmų, sudarant... 79. Kaip matyti iš 2005 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutarties Nr.... 80. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog G. S. ir AB SEB banko darbuotojai... 81. Kaip matyti iš bylos duomenų, aptariamas kreditavimo sutarties pakeitimas Nr.... 82. Kaip matyti iš 2005 m. spalio 9 d. pavedimo (221-222 b. l., 2 t.), 94 117,80... 83. Ieškovas BUAB „Stagena“ atsiliepime į apeliacinius skundus pareiškė... 84. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog civilinės bylos... 85. Banko nesąžiningumą ir aptariamo sandorio neteisėtumą teismas siejo ir su... 86. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog... 87. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 88. Teisėjų kolegija, be kitko, atmeta banko apeliaciniame skunde nurodytus... 89. Dėl BUAB „Stagena“ apeliacinio skundo... 90. Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu priteista žalos suma, teigia, jog... 91. Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto byla UAB „Stagena“ buvo iškelta... 92. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba... 93. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės... 94. Kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovo nurodytu faktiniu ir teisiniu pagrindu... 95. Dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių teisėjų... 96. Dėl ieškinio senaties... 97. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas... 98. Apeliantas AB SEB bankas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo... 99. Apeliantas G. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog administratoriui buvo... 100. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu... 101. Nagrinėjamu atveju bankroto byla UAB „Stagena“ iškelta Vilniaus apygardos... 102. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas... 103. Kaip nustatyta byloje, bankroto administratorius bendrovės dokumentus perėmė... 104. Dėl kitų atsakovų argumentų, susijusių su ieškinio senaties atnaujinimo... 105. Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog... 106. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 107. CPK 93 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad jeigu apeliacinės instancijos... 108. Atsakovas AB SEB bankas pateikė duomenis, kad patyrė 4 649,43 Lt... 109. Trečiasis asmuo G. B. už advokato pagalbą sumokėjo 1 000 Lt (77 b. l., 112... 110. Byloje yra duomenų, jog trečiojo asmens S. V. atstovė advokatė Virginija... 111. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų... 112. Atsakovų prašymai priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme... 113. Atsakovai pareiškė prašymus apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso... 114. Dėl naujo rašytinio įrodymo... 115. Atsakovas AB SEB bankas nagrinėjamoje byloje pareiškė prašymą prijungti... 116. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio procerso... 117. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir ir... 118. Ieškinį atmesti.... 119. Priteisti iš ieškovo BUAB „Stagena“ (į. k. 124140766, adresas – R.... 120. Priteisti iš ieškovo BUAB „Stagena“ (į. k. 124140766, adresas – R....