Byla 1A-387-1076/2018
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, nuteistiesiems R. Ž., P. K., L. A., gynėjams advokatams Eligijai Norkienei, Audriui Leonavičiui, Stanislovui Butkevičiui, Silvai Mardosaitei, Martynui Vilčinskui,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Ž., P. K., J. J., nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Martyno Vilčinsko ir nuteistojo L. A. gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

3L. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinės medžiagos platinimas J. J.) laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinės medžiagos platinimas D. B., D. S.) laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (disponavimas nešaunamuoju ginklu – svaidomaisiais peiliais) areštu trisdešimčiai parų.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, L. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

5L. A. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (disponavimas nešaunamuoju ginklu – durtuvu) išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) (šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas).

6Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš L. A. konfiskuoti kratos metu paimti 110 Eur.

7J. J. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams.

8Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėjus dalį Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, J. J. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

9P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimčiai parų, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, P. K. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

11R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, R. Ž. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

13A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų.

14Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėjus dalį Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, A. Ž. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

15Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. Ž. pripažintas pavojingu recidyvistu.

16Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. B., S. M., T. Z., A. A., o Ž. T. ir D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

17Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

18J. J. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, L. A. bei P. K. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad J. J., turėdamas tikslą platinti, organizavo sukurdamas nusikalstamos veikos planą bei numatydamas įvykdymo būdą, o L. A. bei P. K., veikdami bendrai su G. K., kuris dėl šios veikos nėra kaltas, vykdė neteisėtą psichotropinės medžiagos metamfetamino įgijimą, laikymą, gabenimą, t. y. 2015 m. birželio 2 d., laikotarpiu nuo 10.46 val. iki 21.06 val., ir 2015 m. birželio 3 d., laikotarpiu nuo 10.58 val. iki 23.37 val., J. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos namuose, ( - ), iš abonentinių numerių ( - ) bei ( - ) bendraudamas su L. A., naudojančiu SIM kortelę, kuriai priskirtas abonentinis Nr. ( - ), užmaskuotai sutarė, kad L. A. per nusikaltimo vykdytoją į ( - ) pataisos namus jam perduos 6,490 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. 2015 m. birželio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, ( - ) pataisos namuose, J. J. pasitelkė tuose pačiuose pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantį G. K., kad šis surastų asmenį, kuris iš L. A. įgys, laikys ir gabens psichotropinę medžiagą į ( - ) pataisos namus. 2015 m. birželio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, ( - ) pataisos namuose G. K., vykdydamas J. J. nurodymą, iš nenustatytos SIM kortelės bendraudamas su P. K., naudojančiu SIM kortelę, kuriai priskirtas abonentinis Nr. ( - ), nurodė susisiekti su L. A. dėl psichotropinės medžiagos įgijimo. 2015 m. birželio 3 d., laikotarpiu nuo 19.45 val. iki 22.19 val., P. K., vykdydamas G. K. nurodymą, iš SIM kortelės, kuriai priskirtas abonentinis Nr. ( - ), bendraudamas su L. A., naudojančiu SIM kortelę, kuriai priskirtas abonentinis Nr. ( - ), sutarė dėl psichotropinės medžiagos įgijimo vietos Panevėžio rajone, Dembavoje. 2015 m. birželio 3 d., apie 22.19 val., Panevėžio rajone, Dembavoje, šalia Pajuostės pl. – Jūros g. nereguliuojamos sankryžos, P. K. iš L. A. įgijo 6,490 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią laikė prie savęs ir gabeno automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. ( - ) iki 2015 m. birželio 4 d., 00.20 val., kuomet kelyje Panevėžys – Šiauliai, Raudondvario gyvenvietės ribose, buvo sulaikytas, o minėta psichotropinė medžiaga rasta ir paimta asmens kratos metu.

19L. A. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė, gabeno, pardavė psichotropines medžiagas ir neteisėtai nešiojo du nešaunamuosius ginklus, t. y. nuo 2013 metų iki 2015 metų liepos mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžio mieste ir Panevėžio rajone, per kelis kartus D. B. už tyrimo metu nenustatytą sumą pardavė 10,04 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. liepos 28 d., apie 17.30 val., ( - ), už 40 eurų D. S. pardavė 1,650 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. liepos 28 d. 19.30 val. bute, esančiame ( - ), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropines medžiagas – 0,152 g MDMA ir 0,324 g metamfetamino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. liepos 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, automobilio VW Touran, valst. Nr. ( - ) bagažinėje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ir gabeno 2,02 g psichotropinės medžiagos metamfetamino bei minėtame automobilyje po vairuotojo pusės kilimėliu vežiojo gamykliniu būdu pagamintus du svaidomuosius peilius, kurie yra priskiriami prie civilinėje apyvartoje draudžiamųjų ginklų, iki 2015 m. liepos 28 d. 19.35 val., kuomet prie pastato, esančio ( - ), buvo laikinai sulaikytas ir minėtą medžiagą bei nešaunamuosius ginklus automobilio kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

20L. A. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad turėdamas tikslą platinti neteisėtai laikė, gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, t. y. 2015 m. rugsėjo 25 d., apie 20.20 val., bute, esančiame ( - ), T. Z. ir S. M. už 70 eurų pardavė 2,380 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. rugsėjo 25 d., tiksliau nenustatytu laiku, laikė prie savęs ir gabeno automobiliu VW Touran, valst. Nr; ( - ) didelį kiekį – 28,868 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino iki 2015 m. rugsėjo 25 d. 20.35 val., kuomet namo, esančio ( - ), laiptinėje buvo laikinai sulaikytas ir minėta psichotropinė medžiaga paimta asmens kratos metu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. rugsėjo 25 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame ( - ), laikė labai didelį kiekį – 133,37 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuomet 2015 m. rugsėjo 25 d. 20.35 val. buvo laikinai sulaikytas ir minėtą psichotropinę medžiagą bute atliktos kratos metu rado bei paėmė policijos pareigūnai.

21P. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai laikė, gabeno psichotropinę medžiagą metamfetaminą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2015 m. birželio 3 d., apie 23 val., laikė prie savęs ir gabeno automobiliu „VW Passat“, valstybiniais numerio ženklais ( - ) 0,511 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuomet kelyje Panevėžys – Šiauliai, Raudondvario gyvenvietės ribose, buvo sulaikytas, o minėtą psichotropinę medžiagą asmens kratos metu rado bei paėmė policijos pareigūnai. R. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai pardavė didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, t. y. 2015 m. liepos 6 d., apie 22 val., sodų bendrijoje „A“ (duomenys pakeisti), esančioje ( - ) kaime, prie ( - ) g. 10 namo, D. B. už 2900 eurų pardavė ne mažiau kaip 68,387 g psichotropinės medžiagos metamfetamino.

22R. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai perdavė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, neteisėtai laikė pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), t. y. 2015 m. rugpjūčio 30 d., laikotarpiu nuo 18.41 val. iki 18.53 val., sodų bendrijoje „A“, esančioje ( - ) kaime, ties ( - ) g. 7 esančiu namu, A. Ž. perdavė labai didelį kiekį – 376,630 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino bei minėtame name iki tos pačios dienos 21.00 val. laikė 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką alfa-fenilacetoacetonitrilą ir 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką 1-fenoil-2-propanoną (fenilacetoną), kurio masė 0,588 g, kuomet šią medžiagą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. A. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. 2015 m. rugpjūčio 30 d., laikotarpiu nuo 18.41 val. iki 18.53 val., sodų bendrijoje „A“, esančioje ( - ) kaime, ties ( - ) g. 7 esančiu namu, iš R. Ž. įgijo labai didelį kiekį – 376,630 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią laikė ir gabeno automobilio VW Multivan, valst. Nr. ( - ) bagažinėje iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. 19.20 val., kuomet kelyje Panevėžys – Aristava – Sitkūnai, Šilagalio gyvenvietės ribose, Panevėžio rajone, buvo laikinai sulaikytas, o minėtą psichotropinę medžiagą automobilio kratos metu rado bei paėmė policijos pareigūnai. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Ž. prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį išteisinti.

23Nuteistasis R. Ž. nurodo, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė įstatymą, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Teismas neištyrė ir tinkamai, tiesiogiai, išsamiai, nešališkai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų, vadovavosi tik tariamai jo (R. Ž.) kaltę pagrindžiančiais įrodymais, o jo nekaltumą patvirtinančių bei gynybos nurodytų įrodymų ir aplinkybių neišdėstė, neanalizavo ir neįvertino, savo išvadas grindė prielaidomis, bet ne patikimais ir neginčijamais įrodymais, byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus dėl pareikšto kaltinimo vertino jo nenaudai. Visos šios aplinkybės sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

24Apeliantas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, jog jis savo pozicijos dėl kaltinimo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neišsakė ir paaiškinti kaltinamajame akte nurodytas veikų aplinkybes atsisakė. Tačiau faktiškai jis, nors teisiamajame posėdyje ir nedavė parodymų, bet teismui suteikus paskutinį žodį, išsamiai paaiškino savo poziciją, kodėl nepripažįsta jam inkriminuojamų veikų ir pateikė pridėti prie bylos raštu surašytą kalbą. Nepaisant to, teismas nuosprendyje net neužsiminė apie jo poziciją, nurodytą versiją, kurią apeliantas cituoja savo skunde, ir dėl jos nepasisakė. Be to, pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė kito nuteistojo šioje byloje A. Ž. parodymais, kuris siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl vaikų, tai pats patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir kaltu neprisipažino. Nuteistasis cituoja teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus A. Ž. parodymus ir teigia, kad jis pastarojo nieko nuvežti ir perduoti neprašė. Pažymi, kad parodymų patikrinimo vietoje metu A. Ž. parodė ( - ) g. Nr. 10 namelį bei vietą prie namelio Nr. 10, kur, neva, jam buvo paduota pakuotė. Šiuo atveju teismas neįvertino aplinkybės, kad jam (R. Ž.) pareikštame kaltinime buvo nurodyta, jog labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino jis A. Ž. perdavė ( - ) g. 7 name. Teismas nuosprendyje minėtą kaltinimą pakoregavo, nurodydamas „ties ...namu“. Todėl, apelianto nuomone, akivaizdu, kad ir D. B., parodė tas pačias vietas, kaip ir A. Ž., nes tai buvo naudinga tyrimui. Tačiau galutinis kaltinimas jam (R. Ž.) buvo dėl neva veikos prie ( - ) g. 7 namo, o ne prie namo Nr. 10, kaip, kad nurodė minėti nuteistieji. Akivaizdu, kad A. Ž. ir D. B. nurodytos aplinkybės prieštaravo kitiems renkamiems faktams, jų parodymai yra nepatikimi, neteisingi ir šmeižikiško pobūdžio.

25Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde taip pat cituoja nuteistojo D. B. parodymus apie amfetamino įsigijimo aplinkybes ir pažymi, kad pirmą kartą apklaustas įtariamuoju 2015 m. liepos 30 d. pastarasis net neužsiminė apie jį (R. Ž.), jo, kaip pardavėjo, pavardė atsirado tik 2015 m. lapkričio 5 d. atliekant D. B. parodymų patikrinimą vietoje, t. y. po L. A., iš kurio D. B. pirkdavo narkotikus, sulaikymo. Pasak apelianto, vargu ar tai galima būtų vertinti kaip sutapimą. Be to, neaišku, kaip D. B. atpažindavo, kurie narkotikai buvo įsigyti iš V., kurio niekas nenustatinėjo ir neapklausė, kurie – iš L. A., o kurie – neva, iš jo (R. Ž.), ir kodėl narkotikai, rasti kratos metu pas D. B., yra būtent jo (R. Ž.). Teismas neįvertino ir D. B. parodymų, duotų 2015 m. lapkričio 12 d. teisme, kad jis niekada nebuvo prie namelių Nr. 7 ar Nr. 10, kad buvo tik gatvelėje ir net nežino, kur jie tiksliai yra. Iš fotonuotraukų, darytų 2015 m. spalio mėnesį, akivaizdu, kad sodo nameliai apaugę aukštais krūmais, tujomis ir net gi šiuo metų laiku jokios galimybės matyti, kas vyksta sodo teritorijoje, nėra, juo labiau per atstumą. Procesinio veiksmo metu D. B. neva pats žinojo, kur tos vietos yra, jas rodė, o tai kelia tam tikrų minčių apie pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, D. B., duodamas atitinkamus parodymus, tikėjosi išvengti realios bausmės, kas ir matyti iš nuosprendžio. Abejonių, R. Ž. teigimu, kelia ir tai, kad D. B. teisme nedavė parodymų, nieko nepaaiškino, tik patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos teismas perskaitė. Apeliantas mano, kad D. B. savo parodymų neprisimena, todėl, bijodamas susipainioti, teismui nieko ir nepaaiškino, kad neišaiškėtų tikrosios narkotikų įsigijimo aplinkybės. Be to, niekas nenustatinėjo D. B. pažįstamo, apie kurį pastarasis nurodė 2015 m. lapkričio 12 d. apklausiamas teisme ir kuris, neva, juos supažindino dėl amfetamino įsigijimo.

26Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas savaip interpretavo liudytojo L. Š. parodymus. Teismas nurodė, kad šis liudytojas parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 17 val., jis su A. Ž. ir pastarojo vaikais važiavo į šio sodybą padėti dirbti. Po to jie nuvyko į kitus sodus, kurių vietos apibūdinti negali. Ten sustojęs A. Ž. nuėjo į namą, kuriame buvo žmonių. Su vienu jų A. Ž. kalbėjosi. Po kurio laiko A. Ž. iš kažkur atsinešė maišelį ir jį padėjo į automobilio bagažinę. Po to jie išvažiavo į Kauną. Iki Panevėžio juos palydėjo sode buvęs juodos spalvos BMW automobilis. Pravažiavus Panevėžį, juos sustabdė policijos pareigūnai, liepė jiems išlipti iš automobilio bei atidaryti bagažinę. Bagažinėje pareigūnai rado kažkokį maišelį ir jį paėmė. Tačiau faktiškai minėtas liudytojas sunkiai sugebėjo duoti parodymus bei paaiškinti teismui apie anksčiau duotus parodymus, o uždavus klausimą apie maišelio atsiradimo aplinkybes, jų nepatvirtino ir paminėjo, kad sakė „turbūt nešė“. Liudytojas taip pat parodė, kad nebuvo išlipęs iš automobilio ir nematė, ką A. Ž. dėjo į bagažinę, be to, paaiškino, kad turi neįgalumą (3 grupę), jam akivaizdžiai buvo sudėtinga suvokti procesą.

27Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde cituoja ir liudytojo M. P., kurio tėvų sode jis įvykio metu gyveno, parodymus. Pažymi, kad pastarasis parodė, jog nei jis pats, nei tėvai jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, kas paliko kratos metu tėvų sode rastą švirkštą su neaiškios medžiagos likučiais, nežino, taip pat nežino, ar tokias medžiagas vartojo R. Ž.. Jis yra matęs švirkštą sodo namelyje, nes R. Ž. buvo leidžiami vaistai. Nuteistojo teigimu, vaistus jam leisdavo kaimynė I. P., bet teismas jos neapklausė. Iš liudytojo M. P. parodymų matyti, kad sode buvo ir dar du jo (R. Ž.) draugai, jie dalyvavo atliekant kratą, jų duomenys įrašyti, tačiau pastarieji taip pat nebuvo apklausti. Nors jam (R. Ž.) buvo pareikštas kaltinimas ir pagal BK 266 straipsnio 1 dalį, teismas šių duomenų neanalizavo.

28Apeliantas teigia, kad liudytojo T. M. parodymai, jog sekimo metu buvo užfiksuota, kad į sodybą, kurioje gyveno R. Ž., atvažiavo mikroautobusas VW Transporter, A. Ž. atsinešė paketą ir pasidėjo į automobilį, neatitinka tikrovės, nes tuo metu aplinkui buvo žaluma, kuri viską užstojo. Net ir tuo atveju, jei A. Ž. būtų įsidėjęs kokį nors nešulį, niekas to negalėjo matyti, o pašalinių asmenų taip pat niekas nematė. Jis pats apie A. Ž. automobilyje rastas psichotropines medžiagas ir jų atsiradimą šioje transporto priemonėje nieko nežino, jos nėra su juo susijusios. Tai patvirtina ir liudytojo R. A. nurodytos aplinkybės, kad sustabdžius A. Ž. vairuojamą automobilį ir jame suradus narkotines medžiagas, pastarasis pradėjo neigti, kad aptiktas paketas yra jo, bet negalėjo paaiškinti, kam jis priklauso, o bevažiuojant į policijos įstaigą kaip ir pripažino, kad rastos narkotinės medžiagos yra jo, nes prasitarė, kad gabendamas narkotines medžiagas su vaikais pasielgė kvailai. Nuteistasis taip pat teigia, kad priešingai nei nurodyta 2015 m. rugpjūčio 30 d. slapto sekimo pažymoje, nei A. Ž., nei L. Š., nei A. Ž. vaikai nebuvo užėję į namelį Nr. 7, nes jis pats (R. Ž.) buvo namelio terasoje ir joks L. Š. net nebuvo priėjęs prie jo. Jis matė tik A. Ž. ir vaikus, tačiau taip pat ne namo viduje. Be to, A. Ž. ne kartą nurodė, kad automobilį paliko prie namelio Nr. 10, o ne prie Nr. 7, tai užfiksuota ir 2015 m. rugsėjo 30 d. A. Ž. parodymų patikrinimo protokole, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo.

29Nuteistasis R. Ž. nurodo, kad jis ne kartą bendravo telefonu su D. B., tačiau šie kontaktai buvo susiję su kompiuteriais, bet ne su narkotikais. Taip pat jis gana artimai bendravo su A. Ž., ne kartą pastarajam padėjo sodyboje, tarėsi dėl skardų, apdailos medžiagų, taip pat gintaro pavyzdžių ir kitais klausimais, todėl natūralu, kad dažnai bendravo telefonu.

30Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad jo gynėja baigiamojoje kalboje išsakė reikšmingus argumentus, kurių teismas, išskyrus nusikaltimo padarymo vietą, neanalizavo, negretino išsakytų pastebėjimų su kitais įrodymais, bet jų ir nepaneigė. Visų pirma, kaltinime dėl psichotropinės medžiagos metamfetamino pardavimo D. B. nurodytas laikas, t. y. apie 22 val., yra nerealus. Byloje yra užfiksuotas 2015 m. liepos 6 d. tik 22.05 val. vykęs jo ir D. B. telefoninis pokalbis (įrašas Nr. 2653), kurio metu jie kalbasi apie kažkokį susitikimą. Taigi, jei D. B., gyvenantis Dembavoje, netgi labai greitai susiruoštų vykti pas jį (R. Ž.) į Panevėžio rajoną, visai kitoje miesto pusėje, tai pervažiuoti iš vieno rajono į kitą, nuvažiuoti į sodus, nežinant tiksliai adreso, užimtų ne trumpiau nei pusvalandį. Šiuo atveju, nuteistasis mano, kad teismas turėjo remtis V. P. parodymais, kad 2015 m. liepos 6 d. jis buvo su šeima soduose, žvejojo su R. Ž., nuo upės grįžo apie 22 val., liko nakvoti ir jokių automobilių, pašalinių žmonių sode nepastebėjo. Įrodinėjant šią veiką, būtų logiška apklausti ir kitus asmenis, tuo metu buvusius sode, t. y. V. P. žmoną, dukrą, sūnų, ar jie nematė kokių tai aplinkybių, ar nebuvo kokių tai susitikimų. Sūnus M. P. buvo apklaustas, tačiau dėl kitų veikų, bet ne dėl 2015 m. liepos 6 d. epizodo.

31Nuteistasis teigia, kad kaltinimas dėl metamfetamino pardavimo D. B. grindžiamas vien tik pastarojo parodymais, jokių kitų įrodymų byloje nėra. Be to ir D. B. teisme (2015 m. lapkričio 12 d.) aiškino ne apie 2015 m. liepos 6 d. įvykį, bet nurodė visai kitas aplinkybes, t. y. kad jis 2015 m. pavasarį soduose už ( - ) kaimo neva įsigijo iš R. Ž. 1 kg už 2900 Eur. Tuo tarpu jis kaltinamas 68,387 g pardavęs už tuos pačius 2900 Eur, kai pagal rinkos kainą minėta suma už tokį kiekį yra nelogiška. D. B. teisme teigė, kad apie 700 g jau buvo išplatinęs. Tai reiškia, kad turėjo likti apie 300 g. Jeigu ir buvo tie 300 g likę, neva įsigyti iš jo (R. Ž.), tai tokia kaina vis tiek negalėjo būti, o kaltinime nurodytas kitas svoris. Duomenų, kad 68,387 g metamfetamino D. B. įsigijo būtent iš jo (R. Ž.), byloje nėra. Juk pastarasis yra patvirtinęs, kad net apie 20 kartų yra pirkęs narkotikus iš L. A., be to, minėjo, kad tą patį 2015 metų pavasarį pažįstamo V. dėka už 2900 Eur neva įsigijo 1 kg narkotikų ir tuos pinigus sumokėjo V.. Todėl kyla klausimas, kodėl asmuo vardu V. nėra nustatytas ir nėra apklaustas? Gal šiuo atveju veikė organizuota grupė, kurią sudarė visai kiti asmenys, gal 68,387 g metamfetamino įsigyti iš V.? Teismas šiuo atveju, kilus abejonėms, gali atnaujinti įrodymų tyrimą ir nustatyti asmenį vardu V.. D. B. yra nurodęs, kad V. su juo (R. Ž.) gali būti susijęs giminystės ryšiais, tačiau faktiškai jis yra našlaitis, augo vaikų namuose ir jokių giminaičių vardu V. neturi.

32Apeliantas pažymi, kad D. B. teigė, jog už 5 nešiojamus kompiuterius neva gavo 4000 Eur, tačiau gauti tokius pinigus už naudotus kompiuterius nerealu. D. B. taip pat nurodė, kad susitiko su juo (R. Ž.) 2015 m. pavasarį, nors jie susipažino tik po birželio 20 d. Vėlesnėse apklausose tas laikotarpis tampa jau kitu, po to sukonkretinamas ir kažkodėl nusprendžiama, kad tai vyko liepos 6 d. Tokios aplinkybės yra visiškai nepagrįstos, todėl D. B. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, jokių kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų dėl psichotropinės medžiagos pardavimo šiam asmeniui byloje nėra. Telefoninių pokalbių nuotrupos yra paimtos iš konteksto, jos neatitinka bylos medžiagos vietos ir laiko prasme. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis turėjo pragyvenimo šaltinį ir jokių reikalų su D. B. dėl narkotikų nebuvo. Be to ir pats D. B. patvirtino, kad vežė jį (R. Ž.) į sodus po darbų Panevėžio mieste, „Rožyne“, prie nuosavo namo. Už darbą jam buvo atlyginta, taigi ir čia jis turėjo papildomų pajamų.

33Dėl psichotropinės medžiagos perdavimo A. Ž., apeliantas papildomai nurodo, kad iš paties A. Ž., liudytojų parodymų, kitos bylos medžiagos matyti, jog A. Ž. niekada nėra buvęs ( - ) g. 7 name, todėl ir ko nors supainioti negalėjo. Iš visų nustatytų aplinkybių, kratos protokolo yra akivaizdu, kad jis (R. Ž.) taip pat nebuvo sodo namelyje, nes buvo terasoje. A. Ž. jis nieko neperdavė nei name, nei prie gyvatvorės, nes tuo metu negalėjo vaikščioti, abi jo kojos buvo sugipsuotos. Nuteistasis pažymi, kad A. Ž. paminėjo, jog jam už psichotropinės medžiagos perdavimą niekas nieko nežadėjo, tačiau kitose apklausose nurodė, kad R. Ž. jam už kažką žadėjo 300 eurų. Tokios kalbos, pasak apelianto, tikrai nebuvo, todėl A. Ž. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip duoti norint palengvinti savo padėtį ar savaip interpretuoti visą situaciją.

34Nuteistasis R. Ž. teigia, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotų ir į bylą pateiktų pokalbių frazės visiškai neatitinka tos esmės, to turinio, ką yra nurodęs A. Ž.. Pastarasis visai kitaip interpretuoja, kuris kuriam galėjo skambinti, uždavus klausimus negalėjo prisiminti kai kurių aplinkybių. A. Ž. nurodė, kad R. Ž. buvo pas jį atvykęs į namus rugpjūčio mėnesio viduryje, nors akivaizdu, kad to nebuvo. Jis (R. Ž.) lankėsi Kaune dėl sportinės aprangos įsigijimo, tad galėjo būti toks susitikimas, tačiau tai negali būti siejama nei su narkotikais, nei su kokiomis nors paslaugomis, todėl tokie A. Ž. parodymai taip pat turėtų būti vertinami kritiškai. Kalba galėjo būti apie skardas, rugpjūčio mėnesio pokalbių išklotinėse jos taip pat minimos ir tai yra logiška, nes tiek jam (R. Ž.) buvo reikalingos medžiagos tvarkantis prie sodo namelio, tiek A. Ž. sodyboje jos galėjo būti reikalingos. A. Ž. patvirtino, kad R. Ž. jo sodyboje Anykščių rajone genėjo medžius, buvo nuvykęs jos aptvarkyti. Dirbant šiuos darbus buvo reikalinga atitinkama apranga, avalynė, įrankiai, juos jis buvo atsivežęs į sodybą. Nors atlikus ekspertizę ant maišų su narkotine medžiaga, išimtų 2015 m. rugpjūčio 30 d. automobilio kratos metu, buvo rastas jo (R. Ž.) genotipas, niekas nepaneigė ir nesiaiškino, ar tie maišai nebuvo palikti jam (R. Ž.) pas A. Ž. sodyboje. Natūralu, kad drabužius susipakavus į maišus, ant maišelio rankenos ir buvo rastas jo (R. Ž.) genotipas. Lygiai taip pat ant kito maišo viršutinio laisvojo krašto, kur yra suimamas maišelis, galėjo būti rastas jo genotipas ir jis to neginčija. A. Ž. galėjo tuos pačius maišus panaudoti kokiems nors žemės ūkio produktams susidėti ir parsivežti iš sodybos, galėjo tie maišai būti panaudoti ne tik daržovėms, bet ir kitiems dalykams, kažkokiems paketams. Gi jis pats su šia A. Ž. veikla nėra susijęs, jis neturėjo galimybės sužinoti, ką ir dėl ko A. Ž. veža. Nors teigiama, kad jis kreipėsi į A. Ž. dėl paslaugos, tačiau joks pokalbis apie kokią nors paslaugą nėra užfiksuotas. Paskutiniai jo (R. Ž.) pokalbiai užfiksuoti 2015 m. rugpjūčio 12 d., po to jis išvyko į Ukrainą, iš kur jį pargabeno po patirtos traumos, todėl lieka neaišku, apie kokias paslaugas kalbama. Nustatyta tik tiek, kad pats A. Ž. skambino ir siūlėsi užvažiuoti, pakalbėti, aplankyti, po to, važiuodamas iš sodybos, užvažiavo su vaikais ir L. Š.. Jis pats A. Ž. paimti kokį tai paketą iš gyvatvorės neprašė. Apeliantas pažymi, kad iš pradžių A. Ž. teigė, jog paketą jam iš savo automobilio bagažinės prie namelio Nr. 10 padavė M. P.. Pastarojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau akistatos metu tokios aplinkybės buvo paneigtos. Tai rodo, kad A. Ž. yra linkęs keisti parodymus. Be to, teisme A. Ž. net keletą kartų pakartojo, kad buvo labai supykęs ant R. Ž., savęs ir ant viso pasaulio, prikalbėjo visokių dalykų, nes buvo labai neramu dėl vaikų. Logiška, kad esant tokiai situacijai, pastarasis galėjo prikalbėti nebūtų dalykų ir apie jį (R. Ž.). Juolab, kad per laikotarpį, kai jis buvo išvykęs į Ukrainą, neužfiksuoti jokie skambučiai į Lietuvą, kurie galėtų kažkaip susieti jį su A. Ž..

35Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad slapto sekimo suvestinėje nurodyta, jog L. Š. išlipo iš automobilio, nors iš liudytojų parodymų matyti, kad pastarasis iš automobilio nebuvo išlipęs. Be to, slaptą sekimą atlikę pareigūnai negalėjo matyti realaus veiksmo dėl įvykio vietoje esančios tvoros ir medžių, juolab, kad A. Ž. automobilis buvo paliktas ne prie namelio Nr. 7, kurio terasoje tuo metu buvo jis (R. Ž.), o prie namelio Nr. 10, kitoje gatvės pusėje. Ką A. Ž. nešėsi ar nesinešė, įdėjo ar neįdėjo į automobilį, pareigūnai matyti taip pat negalėjo, nes buvo per toli, jie negalėjo prieiti taip arti, kad nesukeltų įtarimo. Nuteistasis pažymi, kad ir liudytojas T. M. teisme pripažino, jog kiemo galėjo ir nesimatyti. Šis liudytojas nurodė, kad gal jie kiemą ir matė, tačiau remiantis tokiais parodymais nuteisti žmogų ilgalaike laisvės atėmimo bausme negalima. Darytina išvada, kad dėl to, jog pareigūnams realiai nesimatė nei sodo namelis Nr. 7, nei prie sodo namelio Nr. 10 esantis automobilis, kas ką nešė ar dėjo, ar ėjo tuščiomis rankomis, buvo apsiribota tik slapto sekimo pažymos surašymu ir nepateikta slapto sekimo vaizdo medžiaga. Kaip liudytojas apklaustas V. R. parodė, kad jis šią pažymą tik pasirašė, ji buvo jau suformuluota ir atspausdinta, jis pasitiki pareigūnais. Apelianto nuomone, tokių duomenų nepakanka, kad pripažinti jį kaltu padarius sunkų nusikaltimą.

36Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento paskelbtos Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnis, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnis) taikymo apžvalgos išvadas bei teigia, kad ir jo atžvilgiu buvo padaryti pažeidimai dėl operatyvinių veiksmų panaudojimo teisėtumo ir apimties.

37Nuteistasis nurodo, kad krata jo gyvenamojoje vietoje buvo pradėta 2015 m. rugpjūčio 30 d. 21 val., tačiau neaišku, kada ji buvo pabaigta. Jis pats su kratos protokolu buvo supažindintas tik 31 dieną. Sodybos savininkė E. P. nebuvo apklausta nei dėl kratos metu surastos striukės priklausomybės, nei dėl švirkšto ar dėžutės, įvairių kitų aplinkybių. Į kratos protokolą yra įrašyti du pašaliniai asmenys (V. J. ir Da. B.), kurie buvo iki pat kratos pabaigos, yra jų parašai, nurodytos tikslios jų gimimo datos, tačiau ir jie dėl paminėtų aplinkybių nebuvo apklausti, taigi lieka neaišku, ką jie su savimi atsivežė ir turėjo. Kratos protokole minima ant sienos kabėjusi juodos spalvos striukė, tačiau kam ji priklauso, nenustatyta, net gi jam (R. Ž.) toks klausimas nebuvo užduotas. Jis nėra namo savininkas, tik kažkurį laikotarpį jame gyveno, ir ta striukė galėjo būti ne jo. Dėl kitų išimtų daiktų jis taip pat nebuvo apklaustas. Buvo išimtas planšetinis kompiuteris su vaizdo medžiaga, patvirtinančia, kad jis turėjo pragyvenimo šaltinį, nuolat vykdavo į Ukrainą, kur atlikdavo meninius darbus. Be to, užsiimdavo tatuiruotėmis, prie namelio atliko įvairius apdailos darbus. Minėtoje išimtoje planšetėje buvo ir gintarų pavyzdžiai, apie kuriuos ikiteisminio tyrimo metu neužsimenama, bet apie juos A. Ž. minėjo savo parodymuose. Šios aplinkybės turėjo būti patikrintos.

381.1.

39Apeliantas teigia, kad visi jo pokalbiai su A. Ž. nepagrįstai interpretuojami kaip kalbos apie narkotikus, jų įsigijimą, vežimą ir pan., nes juose nėra nė vieno žodžio ar frazės, kuriuos būtų galima sieti su uždrausta veika. Be to, iš jo paimtame planšetiniame kompiuteryje yra išlikęs susirašinėjimas „Skype“ programa su G. Š. dėl 12 000 Lt skolos atgavimo. Mano, kad pareigūnai galėjo patikrinti ir apklausti šį asmenį, kiek jis gali būti siejamas su tiriama nusikalstama veika. Niekas nepaneigė aplinkybės, kad A. Ž. su juo (R. Ž.) kalbėjo ne tik apie skardas, bet tuo metu galėjo būti kalba ir apie G. Š. skolą, kad viskas „susijudins“. Iš „Skype“ programos išklotinių akivaizdu, kad jis (R. Ž.) aktyviai bandė šią skolą išsiieškoti, tačiau net gi šie pokalbiai su A. Ž. apie „susijudinimą“ interpretuojami kaip, neva, kokių tai narkotinių medžiagų ieškojimas. Visa tai rodo, kad šiuo atveju tiesiog visais įmanomais būdais buvo siekiama, kad jam (R. Ž.) būtų inkriminuota ši nusikalstama veika.

401.2.

41Nuteistasis teigia, kad metamfetamino perdavimo, pardavimo faktai šioje byloje tiesiog preziumuojami, remiantis nustatytu šios medžiagos gabenimo faktu, teismo išvados šioje dalyje nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo numatytu būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, kaltinimai jam dėl labai didelio kiekio metamfetamino perdavimo bei prekursorių laikymo nekonkretūs, grindžiami prielaidomis. Neginčijamas konstatavimas, kad A. Ž. gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, savaime nereiškia, jog būtent jis (R. Ž.) jas jam perdavė.

421.3.

43Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 266 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis R. Ž. nurodo, kad jam buvo leidžiami vaistai nuo skausmo. Tokias aplinkybes patvirtino liudytojas V. P.. Liudytojas M. P. minėjo matęs švirkštus ant stalo, tai visiškai natūralu. Netgi jei būtų įrodyta, kad jis (R. Ž.) kažkaip susijęs su tais švirkštais, lieka nepaneigta, kad jie yra likę nuo suleistų vaistų. Vaistus jam leidusi sodo kaimynė I. P. nebuvo apklausta apie tai, kada ji leido ir kokius vaistus, kokiais švirkštais, ar ji turėjo savo, ar tai buvo jo (R. Ž.), ar dar kitomis aplinkybėmis atsiradę švirkštai. Nebuvo analizuota ir jo išsakyta versija apie darbus sode pavasarį, galimai balandžio mėnesį, kai tvarkė gyvatvorę ir rado dėžutę, kurios nebuvo atidaręs. Joje galėjo būti švirkštas. Byloje nurodyta, kad švirkštas buvo rastas pirštinėse, darbinėse, tiksliau viena pirštinė buvo įdėta į kitą, kas yra natūralu, sode dirbant, kad neperšlaptų. Jis nematė, kada ir kokiomis aplinkybėmis kratos metu buvo surastas minėtas švirkštas, nematė, kas ko ieškojo namelyje, nes sulaužytomis kojomis neturėjo galimybės stebėti pareigūnų veiksmus visose patalpose vienu metu. Nežino, kokio pobūdžio medžiaga buvo rasta švirkšte, apie tokią nėra girdėjęs, tad galimai tai buvo vaistų nuo skausmo likučiai. Kokie vaistai jam buvo leidžiami, tiksliai nežino, bet tai turbūt galėtų nurodyti sodo kaimynė, tačiau šių aplinkybių niekas nesiaiškino, nes tai nebuvo naudinga tyrimui.

441.4.

45Sprendžiant dėl asmens kaltės, tikslo, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį, t. y. konstatuoti, kad kaltininkas suvokė, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės, psichotropinės ar pirmos kategorijos pirmtakai (prekursoriai), bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį, suprato daromų veiksmų pavojingumo pobūdį ir jų siekė. Šiuo atveju jis nežinojo apie kokių nors prekursorių egzistavimą ar laikymą.

461.5.

47Nuteistasis pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259-260, 263 ir 266 (kaip ir BK 261 bei 264) straipsnius galima, jei neteisėtai disponuojama narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar jų pirmos kategorijos pirmtakais (prekursoriais), kurie yra šių nusikalstamų veikų dalykas. Nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, pirmos kategorijos pirmtakais (prekursoriais), dalykas yra tiesiogiai minimas straipsnio dispozicijoje, todėl jis turi įtakos konstatuojant nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko padarytoje veikoje ir įrodinėtinas kiekvienoje byloje. Taigi išvadai, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, pirmos kategorijos pirmtakais (prekursoriais), pagrįsti, be kita ko būtina nustatyti, kokios tai medžiagos ir koks jų kiekis. Kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą BK 260 straipsnio dalį, nusikalstamos veikos dalykas aprašomas ir pagrindžiamas taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veiką kaltininkas padarė. Nustatant narkotinių, psichotropinių medžiagų ar pirmos kategorijos pirmtakų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį ir kt., be kitų įrodymų, paprastai reikalinga specialisto išvada arba ekspertizės aktas. Taigi, nenustačius prekursoriaus kiekio, nusikalstama veika, numatyta BK 266 straipsnio 1 dalyje, jam negalėjo būti inkriminuojama. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti jam naują, išteisinamąjį nuosprendį.

48Nuteistasis P. K. teigia, kad skundžiama teismo nuosprendžio dalis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nagrinėdamas šią bylą teismas nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą, ir suformuota teismų praktika (cituojamos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2006, 2K-P-2018/2008, 2K-283/2008, 2K-34/2009), byloje esančias ir teisminio nagrinėjimo metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus vertino jo (P. K.) nenaudai ir tuo pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.

49Apeliantas nurodo, kad jis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir paaiškino visas byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Jis nurodė, kad tai, jog L. A. jam perduotame pakete yra narkotinė ar psichotropinė medžiaga, suprato tik tuomet, kai jį sustabdė policijos pareigūnai ir atlikę asmens kratą pradėjo klausinėti, kas pakete yra. Tuomet jis ir pagalvojo, kad paketėlyje gali būti narkotinė medžiaga. Be to, asmens kratos metu policijos pareigūnai jo (P. K.) piniginėje rado ir paėmė užspaudžiamą maišiuką su amfetaminu, kurį anksčiau buvo nusipirkęs savo reikmėms, nes tuo metu vartojo šią psichotropinę medžiagą. Nuteistasis pažymi, kad važiuodamas automobiliu jis bandė prakrapštyti iš L. A. gautą paketėlį ir pažiūrėti, kas jame yra, tačiau to padaryti nepavyko, o tai patvirtina, kad iki sulaikymo ir asmens kratos atlikimo jis tikrai nežinojo, kad iš L. A. įgijo psichotropinę medžiagą, kaip vėliau paaiškėjo metamfetaminą. Apie tai, ką jis turi nuvežti į Kauną, nei brolis G. K. telefoninio pokalbio metu, nei L. A. susitikimo metu nesakė, tik padavė į foliją susuktą apie 5 cm skersmens kamuoliuką bei 100 eurų kurui. Nors jis pats tuo metu vartojo psichotropines medžiagas, tačiau jas įsigydavo supakuotas į užspaudžiamus permatomus plastikinius maišelius, o ne susuktas kamuoliukuose ar dėžutėse. Todėl kai L. A. padavė jam kažkokį kamuoliuką, nesusimąstė apie tai, kas jame yra. Pagalvojo, kad tai gali būti kažkas nelegalaus, telefono kortelės, USB raktas ar pan. Veždamas norėjo pasižiūrėti, kas supakuota į tą kamuoliuką, tačiau nespėjo, nes sulaikė policijos pareigūnai. Tokias aplinkybes jis nurodė pirmosios instancijos teisme, iš esmės tą patį sakė ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ne viskas iš jo žodžių į protokolą buvo užrašyta. Tai faktas, kuris iš esmės nepaneigtas pirmosios instancijos teismo priimtame skundžiamame nuosprendyje. Jokio tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas jis neturėjo, tik norėjo padėti savo broliui G. K. ir darė tai, ko šis paprašė telefoninio pokalbio metu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis (P. K.) bent bendrais bruožais žinojo apie gabento iš L. A. gauto paketo turinį, tėra prielaida, spėjimas, o ne neginčijamais įrodymais paremta išvada. Tai, kad L. A. ir J. J. telefoninių pokalbių metu spėliojo, kur jis (P. K.) dingo (tuo metu jis buvo sulaikytas), tikrai neįrodo, jog jam buvo žinoma apie šių asmenų daromą nusikalstamą veiką ir jis sąmoningai joje dalyvavo.

50Nuteistasis P. K. atkreipia dėmesį į tai, kad paskambinti bei susitikti su kitu asmeniu, kaip vėliau paaiškėjo, L. A., jo prašė brolis G. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl galimo dalyvavimo padedant platinimo tikslais įsigyti metamfetaminą yra nutrauktas, konstatuojant, jog jis nežinojo, kokios nelegalios paslaugos reikia J. J.. O štai jis (P. K.), anot pirmosios instancijos teismo, jau galimai žinojo, ko prašo jo brolis G. K. ir sąmoningai sutiko daryti nusikalstamą veiką, įsigyti, gabenti ir perduoti psichotropinę medžiagą. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju jo tyčia platinti psichotropinę medžiagą ar sąmoningas noras padėti tai daryti kitiems kaltinime įvardintiems asmenims nėra įrodytas, todėl jis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. J. prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti, pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, kad jis buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, organizatorius, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, įvertinant, kad pataisos namuose neturi drausminių nuobaudų, ir jam paskirtą bausmę sumažinti iki minimalios.

51Nuteistasis J. J. teigia, kad nei byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, nei slapto sekimo suvestinės neįrodo, kad jis buvo nusikalstamos veikos organizatorius. BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę, jai vadovavęs ar koordinavęs grupės narių veiklą, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Ir šis jo poelgis įvertintas 6 metais nelaisvės, kai jam liko vos 2 mėnesiai baigti atlikti 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Dėl šių priežasčių, apelianto manymu, aplinkybė, kad jis buvo nusikalstamos veikos organizatorius, turėtų būti iš kaltinimo pašalinta. Teismas šiuo atveju turėtų remtis ir humaniškumo principais, faktiškai jis tik pasikėsino įgyti psichotropinę medžiagą, jo veiksmai nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą. Narkotinių medžiagų jis prašė parūpinti tik savo asmeninėms reikmėms, nes pataisos namuose jų įsigyti yra brangu, įrodymų, kad jis siekė platinti, pardavinėti, byloje nėra.

52Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nedavė parodymų, nes gydėsi priklausomybę narkotinėms medžiagoms pataisos namuose atidarytame reabilitacijos centre, kuriame lankė daug programų, buvo abstinencijos būsenos. Į tai teismas, nuteistojo nuomone, turėtų atsižvelgti. Teisme jis pilnai prisipažino ir gailisi, su kitais nuosprendyje nurodytais nuteistaisiais nėra susijęs. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. Ž. gynėjas advokatas Martynas Vilčinskas prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendį A. Ž. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį arba skundžiamą nuosprendį pakeisti, pripažinti A. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirti bausmę, švelnesnę, negu numatyta įstatymo.

53Apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog A. Ž. kaltu neprisipažino, nes pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino ir dėl savo veiksmų gailėjosi, nurodė bylai reikšmingas aplinkybes, kurios sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, t.y. kad narkotines medžiagas, kurios 2015 m. rugpjūčio 30 d. buvo rastos jo vairuojamame automobilyje, jam perdavė R. Ž., jos buvo supakuotos į paketą. Jis pats nežinojo, kas buvo pakete, jo turinio neapžiūrinėjo, nes R. Ž. pasitikėjo. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų L. Š., R. A. parodymai. Liudytojas R. A., dalyvavęs sulaikant A. Ž., parodė, kad sulaikymo metu pastarasis negalėjo paaiškinti, kas yra paketo viduje, o atidarius jį ir nurodžius, kad jame galimai yra narkotinės medžiagos, atrodė nustebęs ir nusivylęs. Iš byloje esančių specialisto išvadų matyti, kad ant maišų, paimtų A. Ž. automobilio kratos metu, rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. Ž. genotipu, A. Ž. pėdsakų ant 5 maišelių, į kuriuos buvo supakuotos narkotinės medžiagos, nebuvo rasta. Tuo tarpu teismas, iškraipydamas A. Ž. ir liudytojo R. A. parodymus, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir priėmė neteisingą ir neteisėtą nuosprendį.

54Gynėjas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį galima tik esant tiesioginei tyčiai, kai asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nori taip veikti. Pasak apelianto, iš aptartų bylos įrodymų akivaizdu, kad A. Ž. veiksmuose nėra subjektyviųjų šio nusikaltimo požymių, t y. jis nesiekė atlikti nusikalstamos veikos, už kurią buvo nuteistas.

55Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai kaip A. Ž. kaltę patvirtinantį įrodymą įvertino duomenis, gautus vykdant R. Ž. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, nes iš R. Ž. ir A. Ž. pokalbio turinio (2 t., b. 1. 128-133) matyti tik tiek, kad šie asmenys kalbasi apie susitikimo laiką ir vietą, tačiau ne apie vienokios ar kitokios nusikalstamos veikos vykdymą.

56Gynėjas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. nepagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu. Mano, kad teismas tokį sprendimą priėmė neteisingai įvertinęs ir nurodęs paties A. Ž. parodymus, t. y. ignoruodamas pastarojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.

57Apeliantas taip pat pažymi, kad iš esmės analogiškoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. 1A-15-396/2018), kuriame formuojama teismų praktika yra priešinga skundžiamam nuosprendžiui. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Ž. bausmę, neįvertino visų tam reikšmingų aplinkybių, o tai turėjo įtakos netinkamam BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareigūnams sulaikius nuteistąjį, pastarasis prisipažino, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis. A. Ž. duoti parodymai buvo reikšmingi BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nusikalstamai veikai nustatyti. Šias aplinkybes patvirtina nuteistojo apklausos protokolai. Be to, A. Ž. neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, nes visiškai prisipažino ir analogiškas aplinkybes nurodė apklausiamas ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjo. Visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Nusikalstamą veiką padariusio asmens savo ir kitų asmenų nusikalstamų veiksmų vertinimas, jų atskleidimas yra svarbus, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, A. Ž. tvirtino, kad gailisi dėl savo veiksmų. Taigi nuteistojo kritinis požiūris į savo padarytus veiksmus leidžia pagrįstai manyti, kad galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Nuteistasis A. Ž. dirba pagal darbo sutartį, yra sukūręs šeimą, augina tris mažamečius vaikus. Be abejo, pirmiau nurodytos aplinkybės nepašalina A. Ž. padarytos veikos pavojingumo, jo atsakomybės už padarytą labai sunkų nusikaltimą, tačiau tai yra pagrindas pripažinti jas nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o taip pat taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. A. Ž. ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, šeimos ir darbinius santykius. Esant šioms aplinkybėms, visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas, padariniai, kaltininko asmenybė, jo veiksmai po nusikaltimo padarymo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju yra aplinkybės, patvirtinančios, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta ir A. Ž. paskirta sankcijos vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu prieštarauja teisingumo principui. Nors A. Ž. anksčiau teistas, tačiau tai negali būti priežastimi šioje byloje netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. A. gynėjas advokatas Stanislovas Butkevičius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį, kuria L. A. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinės medžiagos platinimas D. B.), BK 260 straipsnio 3 dalį, ir šioje dalyje L. A. priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Skundžiamą nuosprendį dalyje dėl L. A. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinės medžiagos platinimas J. J.), BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinės medžiagos platinimas D. S.) pakeisti, paskiriant L. A. švelnesnes bausmes.

58Nuteistojo L. A. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas epizoduose dėl psichotropinės medžiagos platinimo J. J. ir dėl psichotropinės medžiagos platinimo D. S. nepagrįstai L. A. prisipažinimo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pastarasis pripažino, kad atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, kad byloje fiksuoti jo ir J. J. pokalbiai nurodytais telefonų numeriais bei laiku tikrai vyko, o jų esmė buvo ta, kad J. J. prašė perduoti per kitą asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, P. K., prašomas medžiagas, pokalbių su J. J. metu amfetaminą ar metamfetaminą (tikslaus pavadinimo nežinojo ir pats) buvo sutarę vadinti telefoniukais, pakrovėjais ir pan. L. A. taip pat pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pardavė D. S. 1,650 g metamfetamino ir už tai jam galėjo būti sumokėta 40 eurų. Be to, L. A. paaiškino teismui, kad psichotropines medžiagas įsigydavo išimtinai savo reikmėms, nes buvo vartojantis asmuo, platinti jų neturėjo tikslo. Tokiu atveju, nesant kitų įrodymų, teismas iš kaltinimo turėjo pašalinti aplinkybę, kad nuteistasis įsigijo psichotropines medžiagas turėdamas tikslą platinti. Iš bylos matyti, kad be L. A. prisipažinimo teismui būtų buvę sunku nustatyti šių nusikalstamų veikų aplinkybes ir jose dalyvavusius asmenis, išsiaiškinti užšifruotus telefoninius pokalbius. Todėl teismo išvada, kad nėra L. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas šiuo atveju netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė per griežtas bausmes. Nesant L. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas turėjo vadovautis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis ir paskirti švelnesnes bausmes.

59Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. A. kaltu dėl psichotropinės medžiagos platinimo D. B., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo įrodymų vertinimo klausimais suformuotos teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2006, 2K-532/2012, 2K-402/2013). Pažymi, kad nuteistasis L. A. parodė, jog su D. B. jį siejo draugiški santykiai, jie bendravo šeimomis, vieni pas kitus dažnai lankydavosi. Tiek D. B., tiek jis pats vartojo metamfetaminą, tad teko tai daryti ir kartu, tačiau jokia prekyba su D. B. nevyko. Vartodavo tiek kiekvienas savo medžiagas, tiek kurio nors vieno iš jų. Esant tokiems L. A. parodymams, pasak gynėjo, teismas turėjo pareigą ypatingai kruopščiai juos patikrinti, tačiau to nepadarė, juos tiesiog atmetė, prioritetą suteikdamas nuteistojo D. B., siekusio išvengti realios laisvės atėmimo bausmės už jo paties padarytus nusikaltimus, parodymams, kurie prieštarauja ne tik L. A., bet ir nuteistosios A. A. parodymams, kitiems byloje esantiems įrodymams. Pagrindą abejoti D. B. parodymais sudaro ir labai gera jo atmintis, prisimenant datas ir skaičius, kitas aplinkybes, nes teisme perklausius garso įrašo, atlikto įtariamojo D. B. apklausos metu, fragmentą paaiškėjo, kad ne pastarasis pasakojo kaip vyko tariamas medžiagų pirkimas, bet tyrėja, galimai iš ikiteisminio tyrimo medžiagos užduodama klausimus, į kuriuos D. B. atsakydavo teigiamai. Gynėjas pažymi, kad materialinė L. A. padėtis buvo gera, jis turėjo darbą, butą, lėšų pragyvenimui pakako.

60Nuteistojo L. A. gynėjas nurodo, kad teismas šiame epizode rėmėsi 2015 m. liepos 30 d. asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad D. B. atpažino L. A., kaip asmenį, iš kurio apie 2 metus laiko Panevėžio mieste ir rajone pirkdavo narkotikus „amfą“ (t. 14, b. 1. 58-62). Apelianto nuomone, šiuo atveju teismui turėjo sukelti abejonių „labai gera“ D. B. atmintis. Nors pastarasis viską gerai prisiminė, tačiau negalėjo konkretizuoti datų, kada pirko „amfą“ iš L. A., ir nurodė tik laikotarpį nuo 2013 m. iki 2015 m. Be to, gynėjas kelia klausimą, dėl kokios priežasties toks procesinis veiksmas buvo atliktas. Gal taip norėta sustiprinti D. B. parodymų reikšmę, kaip jis padėjo ikiteisminiam tyrimui, nors ir buvo pažįstamas tiek su A. R. (Abromaitiene), tiek ir su L. A., bendravo su jais, kartu pietaudavo, turėjo reikalų dėl kompiuterio remonto ir pan. Kitų įrodymų, patvirtinančių L. A. kaltę dėl psichotropinių medžiagų platinimo D. B., byloje nėra. Kita vertus, byloje yra daugybė įrodymų, patvirtinančių, kad D. B. platino psichotropines medžiagas kitiems asmenims, todėl D. B. ir reikėjo „bendradarbiauti“ su ikiteisminiu tyrimu, kad išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, ką jis ir pasiekė, nes teismas jam skyrė simbolines bausmes.

61Apeliantas nurodo, kad L. A. pripažino ir tai, jog pardavė T. Z. psichotropinę medžiagą metamfetaminą, taip pat 28,868 g šios medžiagos gabeno automobiliu. Esant byloje surinktiems įrodymams, kad L. A. psichotropines medžiagas įsigydavo išimtinai savo reikmėms, nes buvo vartojantis asmuo, platinti jų neturėjo jokio tikslo, todėl teismas, nesant kitų įrodymų, turėjo pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, kad nuteistasis įsigijo psichotropines medžiagas turėdamas tikslą platinti. Ir šiame epizode be L. A. prisipažinimo teismui būtų buvę sunku nustatyti inkriminuotos veikos aplinkybes, išsiaiškinti telefoninių pokalbių turinį, todėl teismo išvada, kad nėra L. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas šiuo atveju netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė per griežtą bausmę.

62Gynėjas skunde akcentuoja L. A. parodymus, kad 133,37 g psichotropinės medžiagos jis niekada nebuvo įgijęs ir kokiu būdu toks kiekis galėjo atsirasti jo bute, neįsivaizduoja. Teigia, kad esant tokiems L. A. parodymams, teismas turėjo itin kruopščiai patikrinti visus bylos duomenis, kaip to prašė nuteistasis ir jo gynėjas, nes baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas L. A. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, rėmėsi liudytojų T. M., Ar. R., R. A. parodymais, įvykio vietos apžiūros, kratų protokolais, specialistų išvadomis, taip pat rėmėsi tariamu L. A. prisipažinimu, kad jo namuose yra labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Šiuo atveju teismas, gynėjo teigimu, vėl gi padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

63Apeliantas teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje, ypač epizode dėl disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino, tiek ikiteisminį tyrimą, tiek atskirus veiksmus atlikę asmenys (šioje byloje liudytojai) grubiai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, o apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tariamu įtariamojo pripažinimu laikant labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, neįvertinus, kokia tuo metu buvo įtariamojo sveikatos būklė. Teismo išvados dėl nuteistojo L. A. kaltės įrodytumo neatitinka įstatymo ir teismų praktikos išaiškinimų, nes kaltinamojo kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė tam tikriems įrodymams ar jų daliai, nevertindamas įrodymų visumos, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys) ir padarydamas bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl L. A. tyčios pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvimo. L. A. policijos pareigūnai sulaikė 20 val. 35 min. Panevėžio mieste, ( - ) namo laiptinėje, 2015 m. rugsėjo 25 d. buvo atliekama L. A. asmens krata (pradėta 20 val. 45 min. baigta – 21 val. 35 min., vieta – Tulpių g. 60, Panevėžys, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose (toliau – Panevėžio AVPK). Gynėjas atkreipia dėmesį į L. A. parašą ir pažymi, kad niekas nesidomėjo pastarojo sveikatos būkle nei sulaikymo metu, nei vėliau. Kaip nurodė L. A., tuo metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl su juo negalėjo būti atliekami jokie procesiniai veiksmai, ne tik kad nedalyvaujant gynėjui, bet ir jam dalyvaujant. Niekur tai nėra užfiksuota, todėl tik teismo psichologinė psichiatrinė ekspertizė gali nustatyti, kokios būklės tuo metu buvo L. A. ir ar su juo buvo galima atlikti kokius nors veiksmus. Ekspertizė neatlikta, visi veiksmai – neteisėti. Taigi, net jei ir buvo L. A. sulaikymo metu ar kratos metu tariamai duoti jo paaiškinimai teisėsaugos pareigūnams, jie buvo gauti nesilaikant BPK nustatytų taisyklių, nes nuteistasis negalėjo pasinaudoti BPK 21 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sudaryti galimybę dalyvauti gynėjui. Pagal suformuotą teismų praktiką įstatymų nenumatytu būdu gauti paaiškinimai negali turėti aukštesnės įrodomosios vertės už BPK nustatyta tvarka užfiksuotus parodymus. Neužtikrinus jokių įtariamojo asmens teisių per BPK nenumatytą procedūrą gauti paaiškinimai negali būti laikomi labiau įrodymų sampratą atitinkančiais ir patikimesniais duomenimis už duomenis, užfiksuotus BPK nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro surašytame apklausos protokole (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-141 (Teismų praktika Nr. 29), 2K-350/2013). Pirmosios instancijos teismas šių duomenų gavimo teisėtumo nepatikrino, neužtikrino teisingo bylos nagrinėjimo. L. A. tariamai duoti paaiškinimai jį sulaikiusiems policijos darbuotojams dėl jų neatitikimo BPK 20 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąvokai negalėjo būti vertinami kaip įrodymai, nes paaiškinimai gauti ne įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 dalies pažeidimas).

64Gynėjas pažymi, kad L. A. automobilio krata buvo atliekama dar nebaigus pastarojo asmens kratos (automobilio krata pradėta 21 val., baigta 21.25 val.). Negana to, dar L. A. paskelbiamas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimas dėl kratos, kuriame joks laikas iš viso nenurodytas. Tai leidžia daryti išvadą, kad nutarimas jau buvo surašytas anksčiau ir kelia abejonių dėl kratos L. A. bute bei labai didelio kiekio narkotinių medžiagų „atsiradimo“ jame. Kratos bute metu jau tariamai L. A. pats pateikė narkotines medžiagas. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu L. A. nurodė, kad pateikė informaciją apie maišelius, svarstykles, bet ne apie labai didelį kiekį medžiagų. Apeliantas vėl gi atkreipia dėmesį į L. A. parašą ir teigia, kad pastarasis, būdamas neapsvaigęs, pasirašo visiškai kitaip. Tariamas prisipažinimas negali būti vertinamas kaip įrodymas dar ir dėl to, kad kitą dieną pranešime apie įtarimą L. A. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (bet ne 3 dalį) nurodomas ir kitas medžiagų kiekis – 300 g psichotropinės medžiagos, kuri rasta 2015 m. rugsėjo 25 d. 22 val. 55 min. kratos metu jo bute (nors įtarime nėra nurodyta, kad ji pateikta savanoriškai, supakuota į kelis maišelius, juodos spalvos kojinę), ir tik vėliau kratos protokole „atsiranda“ „savanoriškas pateikimas“, o tai kelia abejonių dėl kratos protokolo surašymo laiko ir datos. Nežiūrint į tai, L. A. atsisakė duoti parodymus dėl sveikatos būklės.

65Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kratos protokole nenurodytas dar vienas dalyvavęs asmuo – liudytojas S. R., kurio parodymų nevertino ir teismas. Protokole nurodyta, kad L. A. nurodė, jog draudžiamus daiktus, t. y. narkotines medžiagas ir svarstykles, pateiks pats, bet nėra jo parašo, o L. A. duodamas parodymus nurodo, kad jis kalbėjo apie svarstykles ir tai, ką žinojo, bet ne apie „atsiradusius daiktus“, nes apie juos informacijos neturėjo ir nežinojo, kad jie yra. Ikiteisminis tyrimas neatliko, o teismas netikrino, ar tą dieną iš L. A. paimtų maišelių turinys – narkotinės ar psichotropinės medžiagos sutampa su „radinio“ turiniu, nes neatliktas joks tyrimas, nesiaiškinta dėl „radinio“ kiekio (svorio) ir jeigu tai savanoriškas daiktų pateikimas, tai kodėl atlikta krata, o ne poėmis.

66Nuteistojo gynėjas nurodo, kad kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas Ar. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2015 m. rugsėjo 25 d. vykdant L. A. slaptą sekimą apie 20.11 val. prie ( - ) namo privažiavo automobilis, iš kurio išlipęs T. Z. nuėjo į butą, adresu ( - ), 20.24 val. T. Z. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tačiau byloje nėra filmuotos medžiagos, todėl lieka neaišku, kaip liudytojas nustatė, kad T. Z. užėjo į L. A. butą. Tokių aplinkybių nepatvirtino nei liudytojas R. A., nei Č. K., dalyvavę atliekant T. Z. automobilio sekimą. Be to, liudytojas Ar. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kad buvo atliekamas rastos medžiagos svėrimas paimtomis svarstyklėmis, kad tai labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos metamfetamino jis sužinojo tik iš Kriminalistinių tyrimų centro. Pasak apelianto, abejonių kelia ir liudytojo T. M. parodymai. Šis liudytojas 2016 m. gruodžio 5 d. apklausos metu apie jokį rastos medžiagos svėrimą paimtomis svarstyklėmis taip pat nenurodė, kaip nenurodė ir kiekio, tik iš Kriminalistinių tyrimų centro sužinojo, kad tai labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos metamfetamino. Tik vėliau, prokuroro iniciatyva pakviestas papildomai apklausai į teismą, šis liudytojas nurodė aplinkybes, apie kurias nieko nesakė ankstesnių apklausų metu. Teismas suteikė prioritetą minėtų liudytojų policijos pareigūnų parodymams, nors bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog pastarieji buvo informuojami apie atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje, o tai reiškia, kad jų parodymai remiasi tomis aplinkybėmis, kurios nustatytos ikiteisminiu tyrimu, o ne jų pačių slapto sekimo ar kratos metu sužinotomis ir užfiksuotomis aplinkybėmis.

67Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje nepasisakė dėl gynybos išsakytų abejonių, kada ir kaip atsirado byloje liudytojų patikslinimai dėl aplinkybių, kratų ir laiko. 2015 m. gruodžio 18 d. T. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad L. A. asmens krata buvo pradėta 20.45 val., truko apie 10 min. ir buvo baigta 20.55 val., o jo surašytame L. A. asmens kratos protokole įrašytas asmens kratos pabaigos laikas 21.35 val. yra techninė klaida. Šiuo atveju teismas neatsakė į gynybos iškelta klausimą, ar tai yra dokumentų klastojimas, bandymas „suderinti“ ne nurodytu laiku atliktų procesinių veiksmų laiką, ir kaip tokios „klaidos“ turi būti sprendžiamos procesiškai. Kitas „derinimo lapas“ jau yra T. M. paaiškinimas prokurorui, kuris gautas ne apklausiant šį pareigūną kaip liudytoją, atliekant akistatą ar kitais procesiniais veiksmais, bet, esant pradėtam tyrimui, tai įforminama paaiškinimu, kuriame net nenurodytas surašymo laikas, o tokį „paaiškinimą“ galima surašyti bet kada. T. M. savo paaiškinime nurodė aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs 2016 m. gruodžio 5 d. liudytojo apklausos metu, t. y. kad „L. A. nei žodžiu, nei raštu neišreiškė pageidavimo dėl minėtą vakarą gynėjo dalyvavimo atliekant procesinius veiksmus su juo ... AVPK tarnybinėse... (ar namo ( - ) laiptinėje) buvo atliekama asmens krata ... automobilyje psichotropinių medžiagų nėra, tačiau yra namuose, adresu ( - ), Panevėžys... kratos metu L. A. kviestinių nepageidavo, ... protokolą pasirašė... Butas prieš kratą atrakintas ir po kratos užrakintas raktu, paimtu asmens kratos metu pas L. A.“. Gynyba nurodė, kaip vertintinas toks patikslinimas. Panevėžio apygardos prokuratūrai buvo pateiktas L. A. gynėjo skundas dėl neteisėtų veiksmų, taip pat ir kratos bute. Šis skundas 2015 m. gruodžio 23 d. prokuroro R. P. nutarimu buvo atmestas, todėl, pasak gynėjo, akivaizdu, kad šie pataisymai buvo reikalingi L. A. gynėjo skundui atmesti. Analogiškai, siekiant atmesti gynėjo skundą ir galimoms protokolų rašymo tariamoms klaidoms ištaisyti, atsirado ir liudytojo E. S. paaiškinimas.

68Apeliantas taip pat pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas Ar. R. 2017 m. gegužės 24 d. posėdyje parodė, jog daiktus pateikė L. A., įėjus į butą jis pasakė, kad padėta miegamajame, prie lovos, paaiškino, kad tai milteliai, jis pats vartoja, tai buvo narkotinė medžiaga metamfetaminas, amfas irgi buvo. Pastarųjų aplinkybių liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, kaip ir jo įgytų specialių žinių dėl šių medžiagų šaltinio, nenurodė. Atsakydamas į klausimą dėl L. A. būsenos kratos metu, liudytojas parodė, kad „jam nepasirodė įtartina“, nors tai buvo akivaizdu, tai patvirtina L. A. parašai, jo parodymai. Toliau liudytojas, atsakydamas į klausimus, „prisiminė“, kad vėliau atvyko posūnis. Liudytojas T. M. parodė, kad kratos metu L. A. pats pasakė, jog yra narkotinių medžiagų, protokolą rašė Ar. R., o jis buvo su L. A., rado maišelį (bet ne maišelius) su gelsvos spalvos medžiaga, L. A. elgėsi normaliai. Tačiau šis liudytojas nenurodė dar vieno asmens – S. R., taip pat nenurodė aplinkybių, kaip pateko į butą. Šie abu liudytojai teisme buvo apklausti pakartotinai ir liudytojas Ar. R. jau parodė, kad kratos metu rasti paketai preliminariai buvo sveriami ant svarstyklių, pirštų atspaudų nenuėmė (ir taip viskas aišku – skundo autoriaus pastaba), o prokurorui perskaičius kai kuriuos dokumentus, įskaitant dalį specialisto išvados, jau patvirtino, kad paketai buvo sudėti juodos spalvos kojinėje, maišeliuose, nors tokių aplinkybių anksčiau nebuvo nurodęs, taip pat teigė, kad identifikavo svorį su tomis svarstyklėmis, nors tai neįmanoma. Liudytoją T. M. į 2018 m. sausio 10 d. posėdį „atsivedė“ prokuroras, nes bus apžiūrimos svarstyklės. Ir tuomet liudytojas T. M. nebegalėjo prisiminti, ar svarstyklių dangtelis buvo tvarkingas, teigė, kad kratos protokole nurodytas medžiagos svoris (apie 300 g) nėra tikslus, gal svėrė virtuvinėmis svarstyklėmis, buvo išardę kojinę, matė kas joje yra, svėrė kartu su Č. V., nors tokių liudytojo nurodytų svarstyklių nėra, liudytojas Č. V. tokių aplinkybių, kaip ir liudytojas S. R., nenurodė. Liudytojas S. R. teisme parodė, kad bute buvo vienas, išeinant pro duris, jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie buvo trise, kad miegamajame buvo rastas kažkoks paketas, tikslaus dalyvavusių asmenų pokalbio neprisimena, virtuvėje buvo paimtos svarstyklės ir maišeliai. Tokių aplinkybių, kad L. A. būtų parodęs pareigūnams kažkokį paketą miegamajame, šis liudytojas nenurodė. Be to, šio liudytojo parodymai kelia abejonių dėl policijos pareigūnų patekimo į L. A. butą ir jų parodymų, kad į jį pateko su L. A. asmens kratos metu rastais raktais, nes iš liudytojo S. R. parodymų matyti, kad jie laukė, kol pastarasis išeis, ir tik tada pateko į butą. Šiuo atveju policijos pareigūnų parodymai yra priderinti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir keitėsi po procesinių veiksmų atlikimo (specialisto išvadų, dėl rastų daiktų svėrimo ir kt.), o teismas šių prieštaravimų nepašalino. Gynėjo teigimu, būtent paminėtų liudytojų policijos pareigūnų, o ne nuteistojo L. A., parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi.

69Apeliantas taip pat nurodo, kad iš L. A. parodymų matyti, jog 2015 m. rugsėjo 25 d. jo bute buvo G. J., kuriam buvo uždrausta susitikti su L. A., ir, atvykus T. Z., visi kartu išėjo iš buto. Tačiau G. J. niekur neminimas, taigi, slapto sekimo pažyma yra nepilna, ji neatitinka tos dienos įvykių. Lieka neaišku ir tai, kodėl T. Z. ir L. A. buvo sulaikyti, o G. J. – ne. Pastarasis pirmą kartą, t. y. 2015 m. liepos 28 d., buvo sulaikytas kartu su L. A., pas jį buvo rastas švirkštas, tabletė, jis prisipažino dėl narkotinių medžiagų vartojimo 2015 m. liepos 26-27 dienomis, bet eigos tam nėra (2015 m. liepos 29 d. G. J. apklausos protokolas). Šios aplinkybės, pasak gynėjo, rodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo šališkas, o teismas pritarė tokiems veiksmams. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. J. patvirtinto, kad buvo pas L. A. bute. Liudytojas V. R. teisme parodė, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. slapto sekimo pažymą surašė iš pareigūnų duomenų, tarnybinių, bendros duomenų ataskaitos, o duomenys įslaptinti. Taigi viskas paslepiama po „slaptumu“.

70Gynėjas pažymi, kad viena motyvuoto sprendimo funkcijų – parodyti šalims, kad jos buvo išklausytos, taigi teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti. Šiuo atveju teismas prašymo išreikalauti ir išslaptinti slapto sekimo ir ataskaitos duomenis netenkino, nors tokie duomenys saugomi 3–5 metus (liudytojo V. R. parodymai), tuo labiau, kad V. R. paaiškino, jog slapto sekimo metu filmuojama ir daromi garso įrašai tada, kai tai daryti yra techninės galimybės, ir nenurodė, kad šiuo atveju tokių galimybių nebuvo. Apelianto teigimu nekelia abejonių tai, kad slapto sekimo metu buvo filmuojama, o veiksmai atliekami ne pagal BPK nuostatas. Siekiant, kad nepaaiškėtų ikiteisminiam tyrimui nenaudingos aplinkybės, informacija nepateikiama, o kita informacija – sunaikinama prokuroro nutarimu, kad galimai nepaaiškėtų neteisėti veiksmai atliekant kratą ir kt. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad L. A. buvo sulaikytas tik 2015 m. rugsėjo 26 d. 00.45 val., o visi veiksmai su juo atliekami nuo faktinio sulaikymo laiko 2015 m. rugsėjo 26 d. 20.35 val. Taigi, tiek krata L. A. bute, tiek po to sekę veiksmai yra neteisėti, tokie duomenys negali būti pripažinti įrodymais. Be to, 2015 m. rugsėjo 25 d. veiksmai atlikti ne BPK nustatyta tvarka, t. y. Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos – slaptas sekimas ir kiti metodai bei veiksmai – tęsiami toliau, po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o galimai teisėtai prasidėję teisėsaugos institucijų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugo į provokuojančius, todėl vykdant šiuos veiksmus surinkti įrodymai yra gauti neteisėtais būdais. Kriminalinės žvalgybos nuostatos suponuoja reikalavimą, kad formaliai nusikalstami teisėsaugos pareigūnų veiksmai turi būti tęsiami tik tiek, kiek yra būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti (kas jau buvo padaryta, pradėjus ikiteisminį tyrimą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija yra suformulavęs bendrą nuostatą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai, pradėjus ikiteisminį tyrimą, negali būti tęsiami, o ypač negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę, toks Institucijų elgesys neatitinka tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų veiklos tikslų, prieštarauja esminėms Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei baudžiamojo proceso tikslams.

71Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą apžiūrėti daiktinius įrodymus, nors tai buvo būtina, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes, sudarant galimybę prašyti byloje paskirti ekspertizę. Teismas pareikalavo iš Kriminalistinių tyrimų centro voką su jame esančiomis (kaip spėjama) psichotropinėmis medžiagos, tačiau voko turinys liko neištirtas, nes vokas nebuvo atidarytas. Gynyba buvo iškėlusi abejones dėl to, kad 2015 m. spalio 7 d. užduotyje Nr.50-U-1524 ir 2015 m. gruodžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6312)-IS1-7625 yra neatitikimų dėl daiktų aprašymo. Išvadoje nurodyta, kad visi daiktai sudėti į kartoninę dėžę, pakuotė nepažeista. Tačiau kratos metu aprašyta, kad į juodos spalvos kojinę supakuoti plastikinis paketas, sudarytas iš keturių, vienas į kitą sudėtų bespalvių maišelių su gelsvos spalvos drėgna medžiaga, ir plastikinis paketas, sudarytas iš dviejų, vienas į kitą sudėtų bespalvių plastikinių maišelių su gelsvos spalvos drėgna medžiaga. Kratos metu dalyvavę asmenys Ar. R., T. M. ir Č. V. apie medžiagos įpakavimą duoda kitokius parodymus, neatitinka medžiagos įpakavimas, o nurodoma dar biri medžiaga (be spalvos), nors pateikta gelsva drėgna medžiaga, kuri negali būti biri. Tyrimo rezultatuose (2-as išvados lapas) nurodoma paketo Nr. 0064845 masė yra atitinkamai 199,95 ir 105,68 g, bendra masė 284,75 g, kurių sudėtyje yra metamfetaminas, kurio laisvosios bazės masė yra 133,37 g (46,8%). Pasak gynėjo, remiantis šia išvada, kažkokiu būdu sužinoję liudytojai policijos pareigūnai Ar. R. bei T. M. ir davė parodymus, nors apie tai nebuvo nurodę ikiteisminio tyrimo metu. Be to, liko neatsakyta į klausimą, kodėl juodos spalvos kojinėje yra tik metamfetamino pėdsakai, o nėra kitų medžiagų pėdsakų. L. A. tokios medžiagos nebuvo įsigijęs, net nebuvo pasidalinęs su kitais asmenimis, o tai galimai kito asmens turėta medžiaga, kuri įvardijama pas kitus kaltinamuosius. Specialistas neišskyrė, kokios yra priemaišos, ar tai nėra medžiaga – kreatinas ir kt. 2015 m. gruodžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6314)-IS1-7776 nurodyta, kad objektai netinkami asmens identifikavimui (dėl rankų pėdsakų). Jeigu tai būtų L. A. įsigyti milteliai, jam liečiant, sveriant ar pan., būtų likę pirštų atspaudų pėdsakų. 2016 m kovo 2 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6313)-IS1-259 nurodyta, kad nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR ant atliekant kratą L. A. bute 2015 m. rugsėjo 25 d. paimtų daiktų. Jeigu tai būtų L. A. daiktai, be jokios abejonės būtų likę pėdsakų, kaip tai nurodyta dar kitoje specialisto išvadoje (2015 m. spalio 27 d. Nr.l40-(6310)- IS1-7061), t. y. kad ant L. A. kairės ir dešinės rankų yra rasti psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakai. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad juodos spalvos kojinė po cheminių tyrimų yra netinkama biologinių pėdsakų tyrimui. Iš L. A. paimti rankų pirštų atspaudai, rankų nuoplovų pavyzdžiai, DNR, tačiau, atlikus daktiloskopinį tyrimą, L. A. rankų pirštų pėdsakų nerasta, o kitokie tyrimai, išskyrus DNR, siekiant nustatyti kratos metu rastų miltelių priklausomybę, neatlikti. Taigi, išskyrus neteisėtu būdu kratos metu gautus duomenis bei kitų bylos įrodymų neatitinkančius liudytojų T. M., Ar. R. ir Č. V. parodymus, jokių kitų duomenų, kuriuos būti galima pripažinti įrodymais ir kurie patvirtintų, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos metu rasta juodos spalvos kojinė (net nebuvo naudojamos techninės priemonės – filmuojama, fotografuojama, fiksuojama garso įrašu, kad įtvirtinti tokius duomenis) su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos priklauso L. A., byloje nėra. Apelianto teigimu, teismas šiuo atveju visus įrodymus turėjo vertinti taip, kaip epizode dėl disponavimo nešaunamuoju ginklu – durtuvu, ir L. A. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

72Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, kad teismas atėmė galimybę L. A. pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nes išreikalavus medžiagą iš Kriminalistinių tyrimų centro, vokas nebuvo atidarytas ir jo turinys nepažiūrėtas, motyvuojant tuo, kad gynėjas ir kaltinamasis nėra specialistai, pakuotė nepažeista, todėl netikėti ekspertu nėra pagrindo. Kad pakuotė nepažeista, abejonių nekyla, bet kas yra paketo viduje – kokia tai medžiaga, jos sudėtis, nėra nustatyta, abejonės nepašalintos. Be to, neišsiaiškinta, kiek ir iš kokių asmenų buvo rastas, paimtas bendras kiekis psichotropinių medžiagų, kiek pateikta ekspertams, kiek jų priduota.

73Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė ir BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas bei paskyrė L. A. per griežtą bausmę. Pažymi, kad L. A. parodė, jog savo reikmėms psichotropines medžiagas pirkdavo nuolat, nes jas vartojo, kartais pirkdavo didesniais kiekais. Taigi, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis padarė kelias atskiras nusikalstamas veikas. Konstatavęs, kad nuteistojo kaltė dėl visų inkriminuojamų veiksmų yra įrodyta, teismas turėjo padaryti išvadą, kad visos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos laikytinos tęstiniu nusikaltimu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. Ž. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis P. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti arba, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo J. J. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo A. Ž. gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis L. A. ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų R. Ž., P. K., J. J., nuteistojo A. Ž. gynėjo ir nuteistojo L. A. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

74Nuteistojo L. A. gynėjo ir nuteistojo P. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistųjų R. Ž., J. J. ir nuteistojo A. Ž. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendis nuteistojo L. A. ir P. K. atžvilgiu keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o L. A. atžvilgiu ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis, 328 straipsnio 1, 2 punktai). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų R. Ž., P. K., J. J., A. Ž. ir L. A. kaltės kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavus psichotropinėmis medžiagomis ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). Dėl nuteistųjų J. J. ir P. K. apeliacinių skundų argumentų Kaip matyti iš nuteistųjų J. J. ir P. K. apeliacinių skundų turinio, pastarieji neginčija pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytų aplinkybių, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje P. K. įgijo iš L. A. 6,490 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurį laikė su savimi ir gabeno vykdamas automobiliu iki buvo sulaikytas policijos pareigūnų, taip pat, kad šie veiksmai buvo atlikti J. J. prašymu, siekiant, kad minėta psichotropinė medžiaga būtų perduota pastarajam į pataisos namus. Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje surinktais įrodymais nustatyti jo veiksmai, atlikti siekiant gauti psichotropinės medžiagos, nepagrįstai įvertinti kaip neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga organizavimas. Nuteistasis P. K. teigia, kad jo veiksmai įgyjant iš L. A. paketėlį su metamfetaminu, jį laikant prie savęs ir gabenant automobiliu nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes iš L. A. įgyto į foliją suvynioto kelių centimetrų skersmens apskritimo formos paketėlio turinys veikos padarymo metu jam nebuvo žinomas, t. y. jis nesuvokė, kad įgijo, laikė ir gabeno psichotropinę medžiagą, jo tyčia platinti psichotropinę medžiagą ar sąmoningas noras padėti tai daryti kitiems kaltinime įvardintiems asmenims nėra įrodytas. Teisėjų kolegija šiuos nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatoriumi laikomas asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Pažymėtina, kad organizatoriaus veiką apibūdinantys objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl veikos kvalifikavimui pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui, pvz., parenka ir (ar) palenkia asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienija, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jų padarymo būdus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2012, 2K-7-29-942/2016, 2K-297-222/2016 ir kt.).

75Šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, įskaitant paties nuteistojo J. J. parodymus, nustatyta, kad J. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, siekdamas gauti metamfetamino, kreipėsi į L. A. ir susitarė, kad pastarasis šią psichotropinę medžiagą perduos jam į pataisos namus per kitą asmenį. Taip pat J. J., pasitelkęs tuose pačiuose pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantį G. K., surado asmenį, t. y. pastarojo brolį P. K., kuris atliks minėtą metamfetamino perdavimo funkciją. Šioje byloje atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo užfiksuoti J. J. telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad pastarasis, telefonu susitaręs su L. A. dėl psichotropinės medžiagos metamfetamino platinimo į pataisos namus per P. K., ir toliau nuolat telefonu kontaktavo su L. A. ir kontroliavo metamfetamino perdavimo P. K. procesą, davė L. A. nurodymus dėl metamfetamino įpakavimo bei kiekio („ten paskutinį kartą buvo irgi į kamuolį, ane, viskas susukta <...> nu bet taip pat reikėtų padaryti, žinai“, „kiek ten to svorio supakavus tą telefoną, daug bus ar ne <...> nu ti žinai, jeigu mest <...> trisdešimt gramų koksai, ne?“, „sakau, gal apsitvarkei prieš darbus, gal kažką pasidėliojai, ane <...> nu tuos reikaliukus, žinai, <...> aš perklausiu, man reikia viską žinot dešimt kartų, man žinai, kad“), taip pat dėl atlygio P. K. už metamfetamino pergabenimą (sužinojęs, kad L. A. nebuvo pervesti žadėti pinigai, J. J. sako: „daba galvoju, žinai, ką daryt, būtum padavęs da ten šimtą euriukų jiems ant kelionės ir visks, į daba galvoju ... kaip čia padaryt <...> tu duok jam šimtą eurų ir tas nesąmones duok, tuos telefonus ... ir šimtą eurų <...> tris šimtus, tris šimtus matysi eurų <...> šimtą pasiimk sau, šimtą eurų, kurį paduosi šiandien, ane“), derino L. A. ir P. K. susitikimo laiką ir kontroliavo jų veiksmus ( 2015 m. birželio 2 d. 20.58 val. vykusio pokalbio metu J. J. sako L. A.: „rytoj atlėktų, ane, tau, po septynių“. L. A. nurodžius, kad jam būtų geriau dar šiandien, J. J. sako: „einu aš paskambinsiu, paklausiu, ar šiandien būt gerai atsikratyt“. Praėjus kelioms minutėms paskambinęs L. A., J. J. nurodo: „šiandien gal ramu. Gal rytoj po darbo atlėks, ane“ <...> planuojam, planuojam taip <...> aš į darbą da einu, tai va ir sudėliosiu viską <...> tarp septynių, aštuonių“. 2015 m. birželio 3 d. 10.58 val. vykusio pokalbio metu J. J. teiraujasi L. A.: „A tai mūsų planas, tai viskas galioja, po septynių?“, o L. A. atsakius teigiamai, nurodo: „prieš darbo galą dar pasuksiu“. 20.33 val. vykusio pokalbio metu J. J. sako L. A.: „aš ten buvau išsigavęs ten, tą žinai, kad privažiuotų tas“. L. A. nurodžius, kad P. K. atvyks, tik šiek tiek vėliau, J. J. teiraujasi: „tai jūs susizvanijot vienu žodžiu? <...> gerai, aš tik tiek norėjau žinoti <...> kad gi, žinai, viskas būtų tvarkoje, žinai“. 21.16 val. vykusio telefoninio pokalbio metu J. J. vėl teiraujasi L. A.: „ar jūs ten apsitarę, ar ne su tais kaimiečiais susitikt?“. 23.37 val. vykusio pokalbio metu J. J. sako L. A.: „nu, aš vėl biški patrukdžiau tave <...> bet man suprati, knieti, žinai, sakau, visks tvarkoj, ar ne, padangų nensuproga, nieks nenusproga, ne?“) (2015 m. spalio 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas (t. 2, b. l. 2-42). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. J. veiksmus įvertino kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, parengimą bei vadovavimą jai, tokie nuteistojo veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatytus organizatoriaus požymius.

76Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde teigia, kad neteisėtą disponavimą psichotropine medžiaga metamfetaminu jis organizavo išskirtinai asmeninėms reikmėms, nes pats ją vartojo, o pataisos namuose įsigyti šią medžiagą labai brangu. Tačiau byloje surinktais įrodymais (nuteistųjų P. K., J. J., L. A. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti nuteistųjų telefoniniai pokalbiai) nustatytos aplinkybės, kad psichotropinių medžiagų perdavimas J. J. į pataisos namus vyko jau ne pirmą kartą, kaip ir užmokesčio už darbą P. K. dydis (100 eurų) bei atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuoti J. J. telefoniniai pokalbiai su L. A., kurių metu J. J. skundžiasi dėl susikaupusių skolų, nes su juo ne visi atsiskaito („nes čia sumas <...> kaip uždėjau čia tas sumas, kai pradėjau čia skaičiuot, tai čia <...>, o tai ką, sakau, tu visą laiką svaigsti ir galvoji, kad čia kaip čia, už dyka viskas, man taip keisti žmonės“), aiškinasi, ar prieš metamfetamino perdavimą P. K. L. A. buvo pervesti pinigai („turėja da pervest tau tų litų <...> jeigu tu namuose, gali pažiūrėt <...> tu da pažiūrėk tų bankelių, supranti, sakė padarė litovcų <...>. Man supranti prižadėja šiandien ant vakarą tuos pinigus atsiųst... <...> tris šimtus, tris šimtus matysi eurų <...> šiandien arba rytoj matysi tris šimtus eurų, šimtą pasiimk, šimtą pasiimk sau, šimtą, kurį paduosi šiandien, ane <...> o rytoj dėl tų kovosim“), o kai pasigenda P. K., sako L. A.: „nu či panikoj, buva kažkas panikoj buvo apėmę, panikoj žmonės <...> anas gals kažkur dinga <...> einu iki lageria daba <...> su bosais kalbėt, sakysiu <...> skolos biški teks palaukt, žinai“) (t. 2, b. l. 2-42), leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad J. J. neteisėtą disponavimą psichotropine medžiaga metamfetaminu organizavo ne tik savo asmeninėms reikmėms, bet ir turėdamas tikslą jas platinti kitiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantiems nuteistiesiems.

77Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigia apeliantas, jo veika neatitinka rengimosi ar pasikėsinimo požymių. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad narkotinės medžiagos jo nepasiekė, tačiau konkrečioje byloje jis veikė kaip organizatorius. Bendrininkų baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančio BK 26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ir 6 dalį. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad J. J. suorganizuoto neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu L. A. pilnai realizavo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius: veikdamas kartu su J. J., jis siekė bendro tikslo – išplatinti metamfetaminą ne tik J. J., bet ir kitiems pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Taigi, nors psichotropinė medžiaga metamfetaminas šiuo atveju laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekančio J. J. nepasiekė, vertinti jo veiksmus kaip pasikėsinimą ar rengimąsi padaryti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nebuvo ir nėra teisinio pagrindo. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines medžiagas. Šio nusikaltimo subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2011, 2K-610/2012, 2K-7-201/2013, 2K-60/2014, 2K-545-489/2015 ir kt.). Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-207-699/2017). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-7-386-746/2015 ir kt.). Kaip jau minėta, byloje surinktais įrodymais, įskaitant paties P. K., taip pat kitų nuteistųjų J. J. ir L. A. parodymus, nustatyta, kad psichotropinės medžiagos metamfetamino platinimas J. J. į pataisos namus vyko ne pirmą kartą. Pagal analogišką schemą (L. A. metamfetaminą Panevėžyje perduoda P. K., pastarasis su psichotropine medžiaga vyksta namo, o, gavęs nurodymą, veža ją į Kauną ir perduoda asmeniui, kurio nustatyti šioje byloje nepavyko) tai buvo padaryta ir 2015 m. balandžio mėnesio pabaigoje. 2015 m. birželio 3 d. L. A. perdavė P. K. 6,490 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuri buvo supakuota įprastu narkotinių medžiagų pakavimo būdu – tai buvo į foliją suvyniotas kelių centimetrų skersmens kamuoliukas. Be to, nors P. K. teigia, kad pirmąjį kartą, t. y. 2015 m. balandžio pabaigoje, jis už pervežimą jokio atlygio negavo, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotų J. J. telefoninių pokalbių su L. A. turinys rodo, kad tą kartą su P. K. už paslaugą buvo atsiskaityta, be to, ne pinigais, o būtent psichotropine medžiaga metamfetaminu (J. J. 2015 m. balandžio 25 d. 20.16 val. vykusio pokalbio metu sako L. A.: „aš noriu, supranti, noriu kaimiečiui, noriu kaimiečiui tam, žinai, kur jis čia norės pamėtyt, žinai, noriu vieną telefoną, žinai, jam duot, a daugiau kiek išeina man ten, tau išeina, žinai <...> vieną telefoną už darbą“ (t. 2, b. l. 2-42). Tokio pobūdžio atlygį patvirtina ir paties P. K. veiksmai po pirmojo siuntinio perdavimo kreipiantis į L. A. dėl metamfetamino įsigijimo ir įsigyjant iš jo apie 10 g šios psichotropinės medžiagos (P. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme). Byloje surinktais įrodymais (nuteistųjų J. J., L. A., P. K. parodymais, duomenimis, užfiksuotais kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole bei P. K. asmens kratos protokole) taip pat nustatyta, kad 2015 m. birželio 3 d. P. K. už paslaugą buvo sumokėta 100 eurų, nors, kaip matyti iš jo paties parodymų, L. A. perduoto paketo gabenti į pataisos namus jam nebūtų reikėję, jo vaidmuo šioje siuntinio perdavimo schemoje apsiribojo paketo perdavimu nenustatytam asmeniui Kaune. Todėl 100 eurų atlygis už apyvartoje neuždraustų daiktų (pvz., telefono SIM kortelių, USB rakto ar pan., kuriuos P. K. teigė manęs esant jam perduotame paketėlyje) pervežimą iš Panevėžio į Kauną, būtų neadekvatus. Be to, bylos duomenimis, P. K. jau ne vienerius metus vartojo narkotines bei psichotropines medžiagas (dar 2012 m. jis buvo nuteistas už narkotinių medžiagų kanapių ir jų dalių įgijimą, laikymą ir gabenimą neturint tikslo jas platinti (šešios nusikalstamos veikos) (t. 10, b. l. 11-13), todėl turėjo žinių apie tokio pobūdžio medžiagas, jų pakavimo būdus, su tokiomis medžiagomis susijusių paslaugų kainas ir pan.. Taigi, nors byloje nėra duomenų, kad L. A. ar J. J. nurodymu telefonu su P. K. bendravęs ir paslaugos paprašęs jo brolis G. K. būtų konkretizavę prašomo pergabenti paketo turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. K. bent bendrais bruožais žinojo apie L. A. jam perduoto paketo turinį, todėl jo veiksmuose yra visi, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Tai, kad J. J. prašymą P. K. telefonu perdavusio G. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pastarasis suvokė, kad bus gabenamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos (t. 1, b. l. 80-85), šios išvados, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, nepaneigia. Naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria P. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija mano, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam J. J. paskirtos bausmės yra pagrįsta ir teisėta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę įvertino, jog jis padarė tyčinį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), būdamas jo iniciatorius ir organizatorius. Be to, jis nusikalto atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu už neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos amfetamino įgijimą ir laikymą (t. 10, b. l. 92-105, 106-120) paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o tai rodo didesnį šio nuteistojo asmenybės pavojingumą. Kita vertus, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad bylą nagrinėjant teisme J. J. pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Nėra šio nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šias byloje nustatytas ir skundžiamame nuosprendyje aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, J. J. paskirta vienintelė baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu kiek viršijanti sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, ji atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus, yra tinkamai individualizuota. Nors šiuo atveju galutinis nusikalstamas tikslas nebuvo pasiektas, t. y. psichotropinė medžiaga nebuvo perduota J. J. į pataisos namus, vien tai, įvertinus visas pirmiau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Nuteistasis J. J. teigia, kad psichotropinių medžiagų jis prašė parūpinti tik savo asmeninėms reikmėms, tačiau, kaip jau minėta, šis apeliacinio skundo argumentas yra paneigtas byloje surinktais įrodymais. Nuteistasis taip pat teigia, kad pataisos namuose gydėsi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, lankė daug programų, neturi drausminių nuobaudų, tačiau ( - )pataisos namų administracijos pateiktoje charakteristikoje, kurioje nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, nurodytos kitokios aplinkybės. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. J. bausmės atlikimo metu ne kartą buvo baustas už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą. Be to, šiuos pažeidimus jis darė ne tik iki inkriminuotos nusikalstamos veikos, bet ir po jos, o taip pat ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Nuteistojo charakteristikoje taip pat nurodyta, kad pastarasis, nors ir dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau yra abejingas resocializacijos tikslams, nepripažįsta, kad privalo pakeisti savo asmenybės bei visuomeninio elgesio ypatumus ir išmokti siekti gyvenimo tikslų nenusikalstant, turi galiojančių nuobaudų (t. 26, b. l. 196-201).

78Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jo prisipažinimas turėtų būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato bent vieną iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-412/2014). Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Be to, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai (kritiškai) vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-372-697/2017). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis J. J. kaltę pripažino ir parodymus apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes davė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, po to, kai susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu šis nuteistasis savo kaltę neigė ir duoti parodymus apie jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką atsisakė (t. 10, b. l. 137-138, 140-141, 145-147). Be to, net ir pripažinęs savo kaltę teisme, J. J. neigė turėjęs tikslą platinti psichotropinę medžiagą metafetaminą, nors, kaip jau minėta, toks tikslas byloje neginčijamai nustatytas. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo J. J. prisipažinimas šiuo atveju ne tik buvo nulemtas byloje surinktų įrodymų visumos, bet dar ir buvo nevisiškas, todėl vertinti šio nuteistojo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus kaip jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nebuvo ir nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis P. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dviejų iki aštuonerių metų. Bylos duomenimis, P. K. teistumo neturi, bet praeityje yra padaręs šešis baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (t. 10, b. l. 11-13), taip pat baustas administracine tvarka. Kita vertus, byloje nustatyta, kad šis nuteistasis narkotines medžiagas parūpino ne savo iniciatyva, tačiau savo brolio G. K. nurodymu. Be to, byloje nėra duomenų, kad P. K. būtų žinojęs apie tolesnį jo gabenamų narkotinių medžiagų panaudojimo tikslą. Nors BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas subjektyvusis platinimo požymis pagal kasacinę praktiką savaime nereikalauja, kad šis vyktų paties platintojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-296/2013), tačiau į asmens konkretų vaidmenį skiriant bausmę būtina atsižvelgti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2011). Šiuo atveju P. K. vaidmuo narkotinių medžiagų parūpinime buvo antraeilis, o veiksmų pavojingumas, lyginant su nuteistųjų L. A. ir J. J., žymiai mažesnis. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje šių aplinkybių neaptarė, tačiau P. K. parinktas laisvės atėmimo bausmės dydis rodo, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo tinkamai įvertintas. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad P. K. po nusikaltimo padarymo įsidarbino. Visgi, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554) numatė galimybę asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, taip pat ir sunkius, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ir šio įstatymo taikymo P. K. klausimo nesprendė. Jau minėta, kad P. K. nusikalto neturėdamas teistumo, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, po nusikalstamos veikos jis įsidarbino, duomenų, kad per ilgesnį nei trejų metų laikotarpį, praėjusį nuo veikos padarymo, P. K. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai P. K. atžvilgiu bus pasiekti atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) bei įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktai). Dėl nuteistojo L. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentų Nuteistojo L. A. gynėjas apeliaciniame skunde neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų L. A. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį inkriminuotų aplinkybių, kad jis 2015 m. liepos 28 d., apie 17.30 val., už 40 eurų pardavė D. S. 1,650 g psichotropinės medžiagos metamfetamino bei tęsdamas nusikalstamą veiką savo bute laikė 0,152 g psichotropinės medžiagos MDMA ir 0,324 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, o automobilio VW Touran bagažinėje laikė ir gabeno 2,02 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, taip pat L. A. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį inkriminuotų aplinkybių, kad jis 2015 m. rugsėjo 25 d., apie 20.20 val., už 70 eurų pardavė T. Z. ir S. M. 2,380 g psichotropinės medžiagos metamfetamino bei tęsdamas nusikalstamą veiką laikė prie savęs ir gabeno automobiliu didelį kiekį – 28,686 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, iki buvo laikinai sulaikytas ir asmens kratos metu minėtą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tačiau apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad L. A. laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2015 metų liepos mėnesio per kelis kartus pardavė D. B. 10,04 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat, kad neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 133,37 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie gynėjo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Bylos duomenimis, nuteistasis L. A., apklaustas pirmosios instancijos teisme, laikėsi pozicijos, analogiškos išdėstytai jo gynėjo apeliaciniame skunde. Dėl psichotropinės medžiagos metamfetamino platinimo D. B. jis parodė, kad psichotropinių medžiagų neplatino ir 10,04 g metamfetamino D. B. nepardavė. Juos abu siejo tik draugiški santykiai, bendravo šeimomis. Kadangi abu vartojo psichotropines medžiagas, teko jas vartoti ir kartu, bet jokios prekybos nebuvo. Jis su D. B. dažnai vienas pas kitą svečiuodavosi ir vartodavo drauge, vartojo tiek kiekvienas savo medžiagas, tiek kurio nors vieno iš jų (t. 24, b. l. 166-169). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu L. A. kitaip aiškino įvykių aplinkybes, t. y. teigė, kad jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų D. B. niekada nėra pardavęs ar kitaip platinęs, net nežino, ar pastarasis vartoja narkotikus, ir tik po D. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurioje dalyvavo ir pats, nurodė, kad yra pavaišinęs D. B. „amfa“.

79Tuo tarpu nuteistasis D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, kad maždaug dvejus metus iki sulaikymo įvairiais kiekiais pirkdavo psichotropines medžiagas (metamfetaminą ar amfetaminą, jų jis neskiria) iš L. A., o po to jas platindavo kitiems asmenims Panevėžio mieste ir taip užsidirbdavo pinigų (t. 23, b. l. 83-84, 14, b. l. 53-57, 66-68, 75-84, 106-108, 116-120). Netikėti tokiais nuosekliais nuteistojo D. B. parodymais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad D. B. būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti L. A. sunkaus nusikaltimo padarymu, juolab, kad apklausiamas kaip įtariamasis ir kaip kaltinamasis D. B. davė parodymus ne tik apie L. A., bet ir apie savo paties nusikalstamus veiksmus. Nors L. A. teigė, kad D. B. apkalbėjo jį iš pavydo dėl geresnės jo ir jo draugės finansinės padėties, tačiau tokio teiginio nepatvirtina jokie bylos duomenys, juolab, kad D. B. parodymus davė tik apie L. A. veiksmus, o atsakydamas į tyrėjos klausimą apie L. A. draugę A. R. nurodė, jog jam nėra žinoma, kad ir pastaroji būtų užsiėmusi nusikalstama veikla, susijusia su narkotikų platinimu, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad D. B., duodamas parodymus, nurodė tik jam žinomas ir tikrovę atitinkančias aplinkybes. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmiau aptarti D. B. parodymai pasitvirtino kitais byloje surinktais įrodymais – L. A., kaip asmenį, prekiaujantį psichotropinėmis medžiagomis, įvardino ir kiti šioje byloje apklausti asmenys, kurių parodymų patikimumo apeliantas neginčija. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. parodė, kad nuo 2015 metų pradžios vartojo metamfetaminą, kurį visuomet, kaip ir 2015 m. liepos 28 d., kai buvo sulaikytas pareigūnų, įsigydavo tik iš L. A., pirkdavo iš jo po 1–2 g (t. 13, b. l. 125-127, t. 23, b. l. 29,). Nuteistasis T. Z. taip pat parodė, kad iš L. A. psichotropinę medžiagą metamfetaminą pirko ne tik 2015 m. rugsėjo 25 d., kai buvo sulaikytas, bet ir anksčiau, nuo 2015 m. pavasario pirkdavo iš jo po 5–10 g maždaug du kartus per mėnesį (t. 13, b. l. 167-169, t. 25, b. l. 1). Ne kartą per dvejus pažinties metus iš L. A. pirkusi psichotropines medžiagas patvirtino ir nuteistoji S. M. (t. 25, b. l. 1, t. 13, b. l. 195-197). Jau pirmiau minėta, kad L. A. platino metamfetaminą ir J. J. į pataisos namus. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad policijos pareigūnams 2015 m. liepos 28 d. atlikus kratą L. A. automobilyje ir gyvenamojoje vietoje, be maišelių su milteliais bei baltos spalvos medžiagos likučiais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos metamfetamino, buvo rastos ir šių medžiagų svėrimui bei fasavimui skirtos priemonės – elektroninės svarstyklės, metalinis šaukštelis su psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakais, taip pat 79 plastikiniai užspaudžiami maišeliai. Dar 16 tokių maišelių buvo rasta ir kratos, atliktos sode, kuriame lankydavosi L. A., metu (t. 4, b. l. 55-60, 70-73, 83-87, t. 6, b. l. 163-176). Taigi pirmiau aptarti vienas kitą papildantys duomenys paneigia gynėjo apeliacinio skundo teiginius, kad nuteistasis L. A. jam inkriminuotas psichotropines medžiagas laikė bei gabeno išskirtinai asmeninėms reikmėms, ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pastarasis šiomis medžiagomis prekiavo, o ne tik, kaip pats teigė, keliais išskirtinais atvejais pardavė savo draugams. Esant tokių aplinkybių visumai, nebuvo ir nėra jokio pagrindo abejoti, kad psichotropinę medžiagą metamfetaminą L. A. parduodavo ir D. B..

80Nuteistojo L. A. gynėjas, ginčydamas D. B. parodymų patikimumą, nepagrįstai teigia, kad pagrindą abejoti pastarojo parodymais sudaro „labai gera“ šio nuteistojo atmintis, prisimenant datas, skaičius ir kt. Tokių aplinkybių, kaip įprastai perkamas psichotropinės medžiagos kiekis (iš pradžių 5–10 g, po to 20–30 g, paskutiniu metu iki 100–200 g), įprastai už 1 g mokama pinigų suma (apie 20 Lt, vėliau – apie 4 Eur), įprastos sandorio vietos (L. A. namuose, pastarojo draugės kavinėje, prie jo paties namų ar šiaip kur mieste), įsiminimas nereikalauja jokių ypatingų gebėjimų ar pastangų. Apeliacinio skundo teiginiai, kad 2015 m. lapkričio 2 d. vykusios papildomos įtariamojo apklausos metu ne D. B. pasakojo, kaip vyko psichotropinių medžiagų pirkimas iš L. A., bet tyrėja, galimai iš ikiteisminio tyrimo medžiagos užduodama klausimus, į kuriuos D. B. atsakydavo teigiamai, prieštarauja byloje esančiam šios apklausos garso įrašui, iš kurio matyti, kad visas metamfetamino įsigijimo iš L. A. aplinkybes, kurios užfiksuotos 2015 m. lapkričio 2-3 d. įtariamojo D. B. apklausos protokole, nurodė pats D. B., tuo tarpu tyrėja, užduodama klausimus, tik tikslinosi pastarojo nurodytas aplinkybes ar balsu aiškiau performuluodavo jo išsakytus teiginius. Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad procesinis veiksmas asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką, kurio metu D. B. atpažino L. A., kaip asmenį, iš kurio apie dvejus pirko metamfetaminą, buvo atliktas siekiant sustiprinti D. B. parodymų reikšmę, kaip jis padėjo ikiteisminiam tyrimui. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmą kartą apklaustas kaip įtariamasis D. B. parodė, kad psichotropines medžiagas, kurias pats platino Panevėžio mieste, jis įsigydavo iš asmens vardu L.. Šios apklausos metu D. B. nurodė apytikslį L. amžių, jo ūgį, sudėjimą, tačiau paaiškino, kad nei jo pavardės, nei tikslaus gyvenamosios vietos adreso nežino, tik gali parodyti, kur tas asmuo gyvena. Taigi daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai minėtą procesinį veiksmą atliko ne siekdami nustatyti, apie kokį asmenį D. B. davė parodymus, o kokiais nors kitais, baudžiamojo proceso įstatyme nenumatytais tikslais, nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

81Jau minėta, kad nuteistasis L. A. neigė psichotropinę medžiagą metamfetaminą pardavęs D. B.. Kita vertus, jis pripažino kartais pavaišindavęs D. B. metamfetaminu, t. y. išplatinęs pastarajam šią psichotropinę medžiagą, tik neigė tai daręs už piniginį atlygį. Taigi, net ir tuo atveju, jei nuteistojo D. B. parodymai apie metamfetamino pirkimą iš L. A. būtų pripažinti nepatikimais, išteisinti jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl metamfetamino platinimo D. B. nebūtų pagrindo, nes baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę ne tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą, bet ir kitokį jų platinimą, t. y. už bet kokį neteisėtą tokių medžiagų perdavimą kitiems asmenims, į kurį įeina ir neatlygintinis davimas pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-139/2015, 2K-189-895/2018 ir kt.).

82Nuteistojo L. A. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš kaltinimo L. A. turi būti pašalinta aplinkybė, kad jis psichotropines medžiagas įgijo turėdamas tikslą platinti, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos bei skundžiamo teismo nuosprendžio turinio, psichotropinės medžiagos metamfetamino įgijimu turinti tikslą ją platinti L. A. nei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nebuvo kaltinamas ir ši baudžiamajame įstatyme numatyta alternatyvi veika jam neinkriminuota. Tuo tarpu tai, kad L. A. jam inkriminuotas psichotropines medžiagas laikė savo namuose bei automobilyje ir gabeno ne tik savo asmeninėms reikmėms, bet ir turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, patvirtina tiek jau pirmiau aptarti kitų nuteistųjų parodymai, tiek L. A. namuose rastos psichotropinių medžiagų svėrimui bei fasavimui skirtos priemonės, tiek ir byloje surinktais įrodymais nustatyti psichotropinės medžiagos metamfetamino pardavimo ir kitokio platinimo faktai. Vien tai, kad L. A. turėjo darbą, gyvenamąją vietą ir pakankamai lėšų pragyvenimui, kaip ir pastarojo sutuoktinės A. A. parodymai, neigiant L. A. veiklą platinant psichotropines medžiagas, šiuo atveju išvados dėl nuteistojo tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikomas psichotropines medžiagas nepaneigia. Apklausiamas dėl neteisėto labai didelio kiekio metamfetamino laikymo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis L. A. nurodė, kad kaltinimo dėl 133,37 g metamfetamino laikymo nepripažįsta, ir paaiškino, jog tokiais kiekiais psichotropinių medžiagų niekada nepirkdavo, iš kur jos galėjo atsirasti jo bute, nežino (t. 24, b. l. 166-169). Ikiteisminio tyrimo metu L. A. savo pozicijos dėl šio kaltinimo neišsakė. Nuteistajam neigiant neteisėtai savo namuose laikius labai didelį kiekį – 133,37 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, jo kaltę dėl šios veikos pirmosios instancijos teismas grindė liudytojų policijos pareigūnų T. M. ir Ar. R. parodymais, 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos, atliktos L. A. gyvenamojoje vietoje, protokolu bei 2015 m. gruodžio 7 d. specialisto išvada Nr. 140(6312)-IS1-7625.

83Iš liudytojų Ar. R. ir T. M. parodymų matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą L. A. ir kitų asmenų atžvilgiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo gauta informacija, jog L. A., 2015 m. rugpjūčio 7 d. paleistas iš suėmimo, galimai tęsia nusikalstamą veiklą, t. y. ir toliau neteisėtai disponuoja psichotropinėmis medžiagomis bei jomis prekiauja. Kontroliuojant L. A. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, taip pat atliekant slaptą jo sekimą ši informacija pasitvirtino – 2015 m. rugsėjo 25 d. pas L. A. į namus, ( - ), atvyko T. Z., kuriam nuteistasis pardavė psichotropinę medžiagą metamfetaminą. Po šio sandorio L. A. automobiliu nuvyko į ( - ) gatvę, kur 49-to namo laiptinėje buvo sulaikytas. Atlikus L. A. asmens kratą, pas jį rastos psichotropinės medžiagos, todėl buvo nuspręsta atlikti kratą ir nuteistojo namuose. Nuvykus į L. A. butą, jis buvo supažindintas su nutarimu dėl neatidėliotinos kratos. Paklausus, ar namuose yra draudžiamų daiktų, medžiagų, pastarasis atsakė teigiamai ir nurodė, kad metamfetaminas padėtas miegamajame, maišiuke prie lovos. L. A. nurodytame krepšyje buvo rastos į kelis atskirus plastikinius paketus supakuotos ir į kojinę sudėtos psichotropinėms medžiagos, kurių buvo apie 300 g (t. 23, b. l. 166–169, t. 25, b. l. 74–76, 108–109). 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos L. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), protokole užfiksuota, kad prieš pradedant daryti kratą L. A. buvo paskelbtas nutarimas dėl kratos. Pareikalavus atiduoti nutarime nurodytus daiktus (t. y. narkotines ar psichotropines medžiagas, įrankius joms gaminti, sverti, pakuotes ir kitus tyrimui reikšmingus daiktus), L. A. pareiškė, kad draudžiamus daiktus, t. y. narkotines medžiagas ir svarstykles pateiks pats, ir pateikė miegamajame kambaryje, krepšyje su užrašu „Maxima“ buvusį į juodos spalvos medžiaginę kojinę įvyniotą polietileninį maišelį, kurio viduje buvo dar du polietileniniai maišeliai, kurių viduje buvo apie 300 g neaiškios kilmės gelsvos spalvos medžiagos. Kratos metu savanoriškai pateiktų objektų apyraše taip pat įrašyta gelsvos spalvos medžiaga, esanti juodos spalvos kojinėje, kurios svoris apytiksliai 300 g, jos radimo vieta – miegamasis kambarys (t. 4, b. l. 135–136, 139–142). 2015 m. gruodžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 140(6312)-IS1-7625 nurodyta, kad gelsvos spalvos medžiagų iš dviejų plastikinių paketų, supakuotų į juodos spalvos kojinę, 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos metu rastų L. A. gyvenamojoje vietoje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurios bendra masė yra 133,37 g (t. 7, b. l. 25–28), o tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, laikytina labai dideliu šios psichotropinės medžiagos kiekiu.

84Nuteistojo L. A. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų Ar. R. ir T. M. parodymus, taip pat 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos L. A. gyvenamoje vietoje protokole užfiksuotus duomenis nepagrįstai pripažino įrodymais, nes jie neatitinka įstatymo įrodymams keliamų reikalavimų. Pasak apelianto, krata L. A. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta pažeidžiant BPK reikalavimus, L. A. būnant stipriai apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, o liudytojų policijos pareigūnų, atlikusių šį ir kitus procesinius veiksmus byloje, parodymai yra nepatikimi, nes pastarieji ikiteisminio tyrimo metu padarė ir daug kitų procesinių pažeidimų, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teisėjų kolegija sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo.

85Visų pirma, iš baudžiamosios bylos matyti, kad liudytojų Ar. R. ir T. M. parodymus apie L. A. bute atliktą kratą ir pastarojo veiksmus, savanoriškai pateikiant pareigūnams labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, patvirtina jau pirmiau aptartuose dokumentuose – 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos L. A. gyvenamojoje vietoje protokole ir kratos metu savanoriškai pateiktų objektų apyraše – užfiksuoti duomenys, kurių teisingumą savo parašais patvirtino pats nuteistasis. Nors L. A. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistasis kratos metu buvo stipriai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau byloje nėra jokių tokį apelianto teiginį patvirtinančių duomenų. Priešingai, byloje kaip liudytojai apklausti L. A. sulaikę, jo asmens kratą, taip pat kratą jo gyvenamojoje vietoje atlikę pareigūnai Ar. R. ir T. M. nurodė, kad nuteistojo būsena buvo normali, jokių požymių, iš kurių būtų galima spręsti apie jo apsvaigimą, nepastebėjo. Netikėti šiais liudytojų parodymais taip pat nėra pagrindo, juolab, kad byloje nustatyta, jog L. A. prieš sulaikymą vairavo automobilį. Nekyla abejonių, kad kilus įtarimui, jog pastarasis yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, būtų keliamas klausimas ir dėl jo administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą apsvaigus. Gynėjas teigia, kad nuteistojo apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų patvirtina jo parašas 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos jo gyvenamojoje vietoje protokole, tačiau palyginus L. A. parašą ir rankraštinius įrašus šiame dokumente su jo parašais ir rankraštiniais įrašais kituose tiek iki minėtos kratos, tiek ir po jos surašytuose procesiniuose dokumentuose (pvz. t. 4, b. l. 42, 43-45, 54, 55-60, 69, 70-73, t. 11, b. l. 7-8, 9-13, 15-19, 20, 23, 24-25, 26 ir kt.), taip pat paties L. A. laisva forma surašytuose dokumentuose (pvz. t. 4, b. l. 109, 111, 112, 128, t. 12, b. l. 16-18 ir kt.), vizualiai jokių ypatingų skirtumų, požymių, kurie galėtų kelti abejones dėl pastarojo būklės kratos jo gyvenamojoje vietoje atlikimo metu, nematyti. Jų, beje, nekonkretizuoja ir pats apeliantas, tiesiog apsiribodamas teiginiu, kad L. A., būdamas neapsvaigęs, pasirašo kitaip. Gynėjas teigia, kad dėl su apsvaigimu susijusius sveikatos būklės L. A. atsisakė duoti parodymus, tačiau ir tokių duomenų byloje nėra. L. A. dėl jo namuose rasto labai didelio kiekio metamfetamino buvo apklausiamas 2015 m. rugsėjo 26 d. Šios apklausos metu L. A. nurodė, kad su įtarimu susipažino, kuo yra įtariamas suprato, kaltės klausimo šiuo metu nekomentuos ir pasinaudos teise neduoti parodymų, dėl kaltės pasisakys ir parodymus duos pasitaręs su advokatu. Jokių pastabų dėl sveikatos būklės nei jis pats, nei apklausoje dalyvavusi jo gynėja nepareiškė. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad abejonės dėl L. A. būsenos buvo iškeltos tik sakant baigiamąsias kalbas pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei tiriant įrodymus pirmosios instancijos teisme jokių prašymų paskirti specialių žinių reikalaujančius tyrimus, susijusius su L. A. būkle 2015 m. rugsėjo 25 d., nebuvo pareikšta, L. A. apsvaigimo klausimas nebuvo keliamas ir jo gynėjo ikiteisminio tyrimo metu pateiktame skunde, kuriuo buvo ginčijamas 2015 m. rugsėjo 25 d. atliktų kratų teisėtumas (t. 12, b. l. 180-182).

86Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama ir tai, kad atliekant kratą L. A. gyvenamojoje vietoje buvo suvaržytos pastarojo procesinės teisės. Byloje esantis 2015 m. rugsėjo 25 d. teisių išaiškinimo protokolas (t. 4, b. l. 116), patvirtina, kad L. A. prieš kratos atlikimą buvo išaiškintos įtariamojo teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje (beje, ikiteisminio tyrimo metu tai buvo padaryta jau ne pirmą kartą), įskaitant teisę turėti gynėją. Iš jau minėto 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos L. A. gyvenamojoje vietoje protokolo matyti, kad prieš atliekant kratą nuteistajam buvo paskelbtas tyrėjos nutarimas dėl neatidėliotinos kratos. Kratos atlikimo metu nuteistasis jokių pastabų dėl netinkamų pareigūnų veiksmų, savo sveikatos būklės ar pan., kaip ir pageidavimų, kad šio veiksmo metu dalyvautų gynėjas, nepareiškė. Vadovaujantis BPK 145 straipsnio 4 dalimi, darant kratą turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar giminaitis. Taigi šiuo atveju L. A. kaip buto savininko dalyvavimas atliekant kratą buvo privalomas. Tai, kad L. A. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas jau po kratos atlikimo, nepaneigia kratos teisėtumo, kuris įstatymo nustatyta tvarka buvo patvirtintas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (t. 4, b. l. 138). Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad S. R. 2015 m. rugsėjo 25 d. buvo nepilnametis, taigi, nors jis ir buvo bute kratos atlikimo metu, įtraukti jį į protokolą kaip kratoje dalyvavusį asmenį nebuvo pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis BPK 147 straipsnio 1 dalimi, poėmis atliekamas tik tuomet, kai reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi. Šiuo gi atveju iš bylos duomenų matyti, kad iki to momento, kai L. A. prisipažino pareigūnams, kad gyvenamojoje vietoje turi psichotropinių medžiagų, ir nurodė jų laikymo vietą, minėtos aplinkybės ikiteisminiam tyrimui nebuvo žinomos, taigi, daryti poėmį pareigūnai neturėjo pagrindo.

87Iš 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos L. A. gyvenamojoje vietoje protokolo taip pat matyti, kad dar tą pačią dieną nuteistajam buvo įteiktas vienas egzempliorius šio dokumento, susidedančio iš keturių lapų, t. y. trijų kratos protokolo lapų ir vieno kratos metu savanoriškai pateiktų objektų apyrašo lapo. Taigi nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad minėtas savanoriškai pateiktų objektų apyrašas galėjo būti surašytas ne jame nurodytu, bet kitu laiku. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, tiek minėtame kratos protokole, tiek ir 2015 m. rugsėjo 26 d. pranešime L. A. apie įtarimą nurodytas toks pats L. A. bute rastos medžiagos kiekis, t. y. ne mažiau kaip 300 g (t. 11, b. l. 23). Jis, beje, sutapo ir su specialistų tyrimo metu nustatytu L. A. bute rastos medžiagos svoriu – 305,63g (t. 7, b. l. 25-28).

88Nepagrįstai gynėjas apeliaciniame skunde kelia abejones ir dėl pareigūnų patekimo į L. A. butą prieš atliekant kratą. Nors apeliantas teigia, jog liudytojų policijos pareigūnų Ar. R. ir T. M. parodymai, kad į L. A. butą jie pateko duris atsirakinę iš nuteistojo asmens kratos metu paimtais raktais, prieštarauja liudytojo S. R. parodymams, toks teiginys neatitinka tikrovės. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog kaip liudytojas apklaustas S. R. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. policijos pareigūnai į butą ( - ), kuriame jis taip pat gyvena, pateko kartu su jo patėviu L. A.. Tą dieną jis buvo namuose, bet atėjus vakarui sumanė eiti pas draugą. Kai ėjo pro duris, jį sulaikė pareigūnai. Vėliau jie atvežė L. A. ir tuomet visi kartu įėjo į vidų. Be to, šis liudytojas parodė, kad kratos metu pareigūnai miegamajame rado vieną krepšį, kuriame buvo paketas, suvyniotas į kojinę ar į kažkokią medžiagą. Tas krepšys buvo L. A.. Pastarasis tuo metu kartu dalyvavo, buvo šalia, kažką kalbėjosi su pareigūnais. Rastą paketą pareigūnai įdėjo į įkalčių maišiuką. Dar rado maišiukus ir svarstykles. Kad L. A. būtų pats nurodęs pareigūnams tą krepšį su paketu, negirdėjo, ką jie kalbėjosi, neprisimena (t. 24, b. l. 65). 2015 m. rugsėjo 25 d. L. A. asmens kratos protokole nurodyta, kad iš L. A. be kitų daiktų buvo paimti trys raktų ryšuliai (t. 4, b. l. 117–119). Taigi aptarti duomenys tik dar kartą patvirtina, kad tiek pareigūnų patekimo į L. A. butą 2015 m. rugsėjo 25 d., tiek ir kratos bute atlikimo aplinkybės buvo būtent tokios, kokias nurodė liudytojai Ar. R. ir T. M..

89Nuteistojo L. A. gynėjas, ginčydamas policijos pareigūnų parodymų patikimumą, nepagrįstai teigia, kad pastarieji, duodami parodymus, rėmėsi ne jų pačių slapto sekimo ar kratos metu sužinotomis ir užfiksuotomis aplinkybėmis, bet aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos vėliau atliekant ikiteisminį tyrimą. Tokius savo teiginius apeliantas, visų pirma, grindžia slapto sekimo pažymoje nurodytomis aplinkybėmis ir Ar. R. parodymais, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. apie 20.11 val. prie ( - ) namo privažiavo automobilis, iš kurio išlipęs T. Z. nuėjo į butą ( - ). Pasak gynėjo, byloje nėra filmuotos medžiagos, todėl lieka neaišku, kaip šis liudytojas nustatė, kad T. Z. užėjo į L. A. butą, nes tokių aplinkybių nepatvirtino nei liudytojas R. A., nei Č. K., atlikę T. Z. automobilio sekimą. Tačiau, kaip matyti iš liudytojų Ar. R., R. A., V. R. parodymų, L. A. slaptą sekimą atliko ne gynėjo minimi pareigūnai, bet specialaus slapto sekimo užduotis vykdančio padalinio pareigūnai, kurių duomenys yra įslaptinti. Būtent šie pareigūnai ir užfiksavo T. Z. atvykimą į L. A. butą bei šią informaciją perdavė Ar. R., kuris tą dieną buvo darbo vietoje ir kontroliavo L. A. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją. Tuo tarpu pareigūnai R. A., Č. K. ir Č. V. konkrečius veiksmus atliko jau po to, kai T. Z. įgijo iš L. A. metamfetaminą – jie vykdė Ar. R., gavusio informaciją apie T. Z. apsilankymą L. A. bute, užduotį sulaikyti ir patikrinti T. Z. automobilį (t. 23, b. l. 166–167, t. 25, b. l. 74).

90Apeliantas teisingai pažymi, kad liudytojai Ar. R. ir T. M., duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jokių aplinkybių apie pas L. A. bute rastos psichotropinės medžiagos svėrimą nenurodė. Kita vertus, iš šių liudytojų apklausos protokolų turinio akivaizdu, kad dėl šios aplinkybės apklausų metu ir nebuvo aiškinamasi. Teisiamajame posėdyje gynybai iškėlus šį klausimą, liudytojai Ar. R. ir T. M. nurodė, kad tikslių svėrimo aplinkybių neprisimena, ir paaiškino, kad galėjo rastą psichotropinę medžiagą pasverti L. A. pateiktomis arba kitomis tame bute buvusiomis svarstyklėmis. Galėjo būti ir taip, kad rasti du paketai su psichotropine medžiaga buvo sveriami atskirai. Tokios liudytojų nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai jokių abejonių nekelia, juolab, kad pastarieji parodymus teisme davė praėjus beveik dvejiems metams nuo kratos atlikimo, taigi, natūralu, kad visų šio veiksmo detalių neprisimena. Vien tai, kad kaip liudytojas apklaustas kratos metu bute buvęs nepilnametis L. A. sutuoktinės sūnus S. R. nenurodė, kad rastos medžiagos buvo sveriamos, nereiškia, kad toks veiksmas iš viso nebuvo atliktas. Be to, kaip jau minėta, L. A. bute rastų medžiagų svoris (apie 300 g) buvo nurodytas kratos protokole, taigi rastos medžiagos kažkokiu būdu turėjo būti pasvertos, juolab, kad, kaip jau minėta, su protokole nurodytu rastų medžiagų svoriu sutiko pats nuteistasis L. A., tai patvirtindamas savo parašu.

91Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad L. A. bute atliktoje kratoje dalyvavęs pareigūnas Č. V., kuris, pasak gynėjo, nepatvirtino Ar. R. ir T. M. nurodytų pas L. A. bute rastų medžiagų svėrimo aplinkybių, byloje kaip liudytojas iš viso nebuvo apklaustas, o ir prašymų apklausti šį pareigūnai nei nuteistasis, nei jo gynėjas proceso metu nereiškė.

92Gynėjas apeliaciniame skunde kelia prielaidą, kad specialistams tyrimui galėjo būti pateiktos ne L. A. namuose, bet pas kitus nuteistuosius, pvz. D. B., rastos psichotropinės medžiagos, tai grįsdamas teiginiais, kad yra neatitikimų ikiteisminio tyrimo metu aprašant L. A. bute rastas psichotropines medžiagas, be to, pasak apelianto, iš bylos medžiagos nėra aišku, koks bendras kiekis psichotropinių medžiagų buvo rastas ir paimtas, iš kokių asmenų, kiek tų medžiagų pateikta ekspertams ir kiek jų priduota saugojimui. Šie apelianto teiginiai taip pat yra nepagrįsti. Visų pirma, nuteistojo gynėjo keliamą prielaidą, kad tyrimui galėjo būti pateiktos ne L. A. bute rastos psichotropinės medžiagos, paneigia 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos protokole ir specialisto išvadoje Nr. 140(6312)-IS1-7625 užfiksuoti duomenys, kad kratos metu L. A. pateiktos medžiagos buvo supakuotos į paketą Nr. 0064845 ir jo pakuotė pateikus specialistams tyrimui atlikti nebuvo pažeista (kaip beje ir kitų šioje byloje tyrimui pateiktų paketų su psichotropinėmis medžiagomis pakuotės). Be to, iš bylos matyti, kad D. B. asmens kratos metu bei kratos jo gyvenamojoje vietoje metu rastos psichotropinės medžiagos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui tyrimui atlikti buvo pateiktos 2015 m. rugpjūčio 20 d. Šių medžiagų tyrimas buvo užbaigtas 2015 m. spalio 23 d. ir tą pačią dieną jos buvo perduotos saugojimui Policijos departamento Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėliui – saugyklai, esančiai Vilniuje, Liepyno g. 7 (t. 6, b. l. 162, 177). Tuo tarpu iš L. A. buto 2015 m. rugsėjo 25 d. paimtos psichotropinės medžiagos tyrimui buvo pateiktos 2015 m. spalio 9 d., t. y. tuo metu, kai dar buvo atliekamas iš D. B. paimtų medžiagų tyrimas. Tuo metu dar buvo tiriamos ir nuteistojo A. Ž. automobilio kratos metu rastos ir paimtos medžiagos (jos tyrimui buvo pateiktos 2015 m. rugsėjo 4 d., tyrimas baigtas 2015 m. spalio 26 d. (t. 7, b. l. 57-59)). Taigi manyti, kad specialistams tirti galėjo būti pateiktos ne L. A. bute, bet pas kitus nuteistuosius rastos medžiagos, nėra jokio pagrindo.

93Jau minėta, kad kratos protokole buvo nurodyta, jog L. A. pateikė neaiškios kilmės gelsvos spalvos medžiagą (svoris apie 300 g), kuri supakuota dviejuose polietileniniuose maišeliuose, kurie įdėti į polietileninį maišelį, o šis įvyniotas į juodos spalvos kojinę (t. 4, b. l. 139-142). Užduotyje atlikti tyrimą nurodyta, kad tyrimui, be kita ko, pateikiama kratos L. A. gyvenamosiose patalpose rasta juodos spalvos medžiaginė kojinė, į kurią įvyniotas plastikinis maišelis, kurio viduje dar du plastikiniai maišeliai, kurių viduje apie 300 g neaiškios kilmės gelsvos spalvos medžiagos (t. 7, b. l. 20-23). Specialisto išvadoje Nr. 140(6312)-IS1-7625 nurodyta, kad tyrimui buvo pateikta gelsvos spalvos drėgna medžiaga, supakuota į du atskirus plastikinius paketus, kurių masė 199,95 g ir 105,68 g (iš viso 305,63 g). Tyrimo metu išdžiovinus medžiagas, bendroji jų masė sudarė 284,75 g (t. 7, b. l. 25-28). Taigi jokių neatitikimų aprašant L. A. bute rastas medžiagas nėra. Nors apeliantas teigia, kad pas L. A. rasta medžiaga byloje apibūdinama ir kaip biri, ir kaip drėgna, tačiau, kad pas L. A. rasta gelsvos spalvos medžiaga buvo biri, nenurodyta nė viename iš aptartų dokumentų, taip jos neapibūdino ir kaip liudytojai apklausti kratą L. A. bute atlikę policijos pareigūnai.

94Pažymėtina ir tai, kad visos šioje baudžiamojoje byloje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu rastos ir iš nuteistųjų paimtos psichotropinės medžiagos yra aprašytos tiek atitinkamų procesinių veiksmų protokoluose, tiek užduotyse atlikti medžiagų tyrimą, tiek specialistų išvadose, tiek medžiagų perdavimo saugoti aktuose, taigi abejonių dėl bendro jų kiekio taip pat nekyla.

95Atmestini kaip nepagrįsti ir kiti gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinius veiksmus ir juos atlikusių pareigūnų šališkumo. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad 2015 m. birželio 8 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje visi duomenys, teismo pripažinti įrodymais, buvo surinkti BPK nustatyta tvarka. Nors gynėjas teigia, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. L. A. ir toliau buvo taikomos Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos, tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistojo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo atliekama vadovaujantis BPK 154 straipsnio nuostatomis, o slaptas sekimas – vadovaujantis BPK 160 straipsnio nuostatomis, šių veiksmų atlikimo teisinis pagrindas buvo Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartys, kuriomis trims mėnesiams nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. buvo pratęstas minėtų BPK 154 ir 160 straipsniuose numatytų procesinių prievartos priemonių taikymas L. A. (t. 2, b. l. 106-107, 110, 111-115, 116).

96Nepagrįstai apeliantas teigia ir tai, kad L. A. slapto sekimo metu buvo filmuojama, o vaizdo įrašai nebuvo pateikti, nes šis veiksmas buvo atliekamas nesilaikant BPK nuostatų. Visų pirma, kaip matyti iš bylos, dėl 2015 m. rugsėjo 25 d. slapto sekimo pažymoje užfiksuotų aplinkybių (kad 19.11 val. L. A. automobiliu VW Touran atvažiavo prie ( - ) namo, išlipo iš automobilio ir užėjo į 29 butą; 20.11 val. prie ( - ) namo automobiliu Ford Transit atvažiavo T. Z. su S. M., pastaroji liko laukti automobilyje, o T. Z. išlipo iš automobilio ir užėjo į ( - ); 20.24 val. T. Z. išėjo iš ( - ), įsėdo į automobilį ir kartu su S. M. išvažiavo, o 20.34 val. L. A. išėjo iš ( - ), įsėdo į automobilį VW Touran ir išvažiavo, 20.41 val. L. A. atvažiavo prie ( - ), išlipo iš automobilio ir užėjo į minėtą namą (t. 2, b. l. 116)) joks ginčas nekyla, jų neneigia nei pats nuteistasis L. A., nei nuteistieji T. Z. ir S. M.. 2015 m. rugsėjo 25 d. slapto sekimo pažymoje jokių nuorodų apie vaizdo ar garso įrašymo technikos panaudojimą nėra. Be to, dėl šių aplinkybių buvo aiškinamasi teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaip liudytojas buvo apklaustas slapto sekimo pažymą surašęs V. R., kuris patvirtino, kad jokie įrašai šio veiksmo atlikimo metu nebuvo daromi, ir nurodė, kad priešingu atveju apie tai būtų buvę pažymėta jo surašytoje pažymoje (t. 25, b. l. 74-75).

97Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, kad siekiant, jog nepaaiškėtų neteisėti veiksmai atliekant kratą, informacija buvo sunaikinta prokuroro nutarimu, tačiau kokia tai informacija, nedetalizuoja, taip pat neįvardija ir konkretaus prokuroro nutarimo, todėl teisėjų kolegija dėl šio gynėjo argumento nepasisako, tik pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos L. A. bute protokolo turinys rodo, kad šio veiksmo metu vaizdo ar garso įrašai taip pat nebuvo daromi, taigi ir sunaikinti jie negalėjo būti.

98Nuteistojo gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad L. A. automobilio krata buvo atliekama dar nebaigus jo asmens kratos, be to, L. A. dar buvo paskelbtas nutarimas dėl kratos, kuriame joks laikas nenurodytas, o tai, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad nutarimas buvo surašytas anksčiau ir kelia abejonių dėl kratos L. A. bute bei labai didelio kiekio narkotinių medžiagų „atsiradimo“ metu. Iš tiesų, 2015 m. rugsėjo 25 d. L. A. asmens kratos protokole nurodyta, kad šis procesinis veiksmas buvo pradėtas 20.45 val., o baigtas 21.35 val. (t. 4, b. l. 117–119). L. A. automobilio VW Touran, valst. Nr. ( - ) kratos protokole nurodyta, kad šis procesinis veiksmas pradėtas 21.00 val. ir 21.25 val. (t. 4, b. l. 151–154). Kita vertus, byloje yra 2015 m. gruodžio 18 d. Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – KP ONTV) 3-ojo skyriaus viršininko T. M. tarnybinis pranešimas dėl techninės klaidos ištaisymo, kuriame nurodyta, kad L. A. asmens krata, kurios metu pastarasis geranoriškai pateikė narkotines medžiagas bei kitus protokole išvardintus daiktus, buvo pradėta 20.45 val., kaip kad ir nurodyta jo 2015 m. rugsėjo 25 d. asmens kratos protokole, tačiau faktiškai šis procesinis veiksmas truko 10 minučių ir buvo baigtas apie 20.55 val. (taigi dar nepradėjus automobilio kratos), o ne 21.35 val., kaip kad nurodyta minėtame asmens kratos protokole. Asmens kratos pabaigos laikas 21.35 val. yra techninė klaida (t. 4, b. l. 120). Apeliantas skunde deklaratyviai teigia, kad toks tarnybinis pranešimas turi būti vertinamas kaip pareigūnų bandymas „suderinti“ atliktų procesinių veiksmų laiką, be to, surašytas tik siekiant atmesti L. A. gynėjo skundą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, įskaitant kratą L. A. bute. Kaip matyti iš paties L. A., taip pat jo asmens kratą atlikusių pareigūnų parodymų, nuteistasis visus daiktus (su savimi turėtas psichotropines medžiagas, pinigus, dokumentus, mobiliojo ryšio telefoną ir raktus) pareigūnams pateikė savanoriškai, taigi 50-ties minučių tokiam procesiniai veiksmui atlikti tikrai nereikėjo, todėl nekyla abejonių, kad šio procesinio veiksmo protokole nurodant asmens kratos pabaigos laiką buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida. Pažymėtina ir tai, kad tiek minėtas tarnybinis pranešimas, tiek 2015 m. gruodžio 18 d. T. M. paaiškinimas, kaip ir 2015 m. gruodžio 18 d. Panevėžio AVPK KP ONTV 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J., 2015 m. gruodžio 18 d. 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ar. R. bei 2015 m. gruodžio 21 d. 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. S. paaiškinimai apie 2015 m. rugsėjo 25 d. atliktus procesinius veiksmus (t. 12, b. l. 183-189) buvo gauti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui tikrinant L. A. gynėjo A. B. 2015 m. gruodžio 16 d. pateiktame skunde dėl pareigūnų veiksmų ir esminių BPK pažeidimų nurodytas aplinkybes, o ne, kaip teigia apeliantas, išimtinai siekiant atmesti gynėjo skundą ir tuo tikslu galimai klastojant dokumentus. Be to, išvardintuose dokumentuose, priešingai nei teigia apeliantas, nurodyta ir jų surašymo data, jie cituojami L. A. gynėjo skundą nagrinėjusio prokuroro 2015 m. gruodžio 23 d. priimtame nutarime, todėl nepagrįstas ir apelianto skundo argumentas, kad paminėti dokumentai galėjo būti surašyti ne juose nurodytu, bet kitu laiku.

99Gynėjas, teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo šališki, taip pat kelia klausimą, kodėl 2015 m. rugsėjo 25 d. buvo sulaikytas tik L. A. ir T. Z., tačiau nebuvo sulaikytas G. J., kuriam buvo uždrausta susitikti su L. A. ir kuris po T. Z. atvykimo kartu su L. A. išėjo iš jo buto. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto minimą dieną buvo atliekamas tik vieno asmens, t. y. L. A., slaptas sekimas. Slapta sekant L. A., taip pat kontroliuojant jo elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją buvo gauta duomenų, kurie leido įtarti, kad T. Z. atvyko pas L. A. įsigyti psichotropinių medžiagų, o tai ir buvo pagrindas sulaikyti ir patikrinti šiuos du asmenis. Be to, kai buvo nuspręsta sulaikyti L. A., atvykusį į ( - ) g. ir nuėjusį į 49-tą namą, G. J. su juo jau nebuvo. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2015 m. liepos 28 d. asmens kratos metu pas G. J. paimti apeliaciniame skunde akcentuojami daiktai – švirkštas ir tabletė – buvo ištirti, tačiau pradėti ikiteisminį tyrimą G. J. atžvilgiu nebuvo pagrindo, nes kaip matyti iš 2015 m. spalio 23 d. specialisto išvados Nr. 140-(5174)-IS1-7040, ant vidinių iš G. J. paimto švirkšto paviršių buvo rasti tik psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakai, o mėlynos spalvos tabletės sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų nerasta (t. 6, b. l. 163-169).

100Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai, nesivadovauti liudytojų Ar. R. ir T. M. parodymais, taip pat 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos L. A. gyvenamojoje vietoje protokole užfiksuotais duomenimis, kaip ir 2015 m. gruodžio 7 d. specialisto išvada Nr. 140(6312)-IS1-7625, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos vienas kitą papildančius duomenis pripažino leistinais ir patikimais įrodymais ir pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas faktines bylos, o jiems prieštaraujančius L. A. paaiškinimus, kuriais jis neigė disponavęs labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino, teisingai įvertino kaip pasirinktą gynybos būdą. Tai, kad ant maišelių, paimtų iš L. A. gyvenamosios vietos, kuriuose buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos metamfetamino, rasti rankų pėdsakai netinkami asmeniui identifikuoti, kaip ir tai, kad ant jų nebuvo rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, teismo išvadų dėl L. A. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino niekaip nepaneigia. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo L. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytus L. A. nusikalstamus veiksmus neteisėtai disponuojant įvairiais psichotropinės medžiagos metamfetamino kiekiais įvertinęs kaip atskiras savarankiškas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 260 straipsnio 3 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

101BK 63 straipsnio 10 dalis reglamentuoja, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo baudžiamasis įstatymas nepateikia. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010 ir kt.).

102Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas L. A. tyčios turinio, reikšmingo tęstinę veiką atribojant nuo nusikaltimų daugeto, neanalizavo ir šiuo aspektu byloje surinktų įrodymų nevertino, nors nustatė, kad L. A. laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2015 m. liepos 28 d., kuomet buvo sulaikytas policijos pareigūnų, laikė psichotropinę medžiagą metamfetaminą, ją vartojo pats, o taip pat duodavo ir parduodavo kitiems asmenims. Jau minėta, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes metamfetaminą iš L. A. pirkdavo D. B., D. S., T. Z., S. M.. Be to, tuo pačiu metu L. A. psichotropinę medžiagą metamfetaminą perduodavo ir pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam J. J. (paskutinį kartą 2015 m. birželio 3 d.). Dar daugiau, po to, kai L. A. pranešus apie įtarimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 2015 m. rugpjūčio 7 d. jis buvo paleistas iš suėmimo, ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai gavo informacijos, kad pastarasis galimai ir toliau disponuoja psichotropinėmis medžiagomis bei jomis prekiauja. Ši informacija, taikant L. A. atžvilgiu procesines prievartos priemones, pasitvirtino – nuteistasis 2015 m. rugsėjo 25 d. pardavė metamfetaminą T. Z. ir S. M., be to, laikė su savimi ir gabeno didelį kiekį metamfetamino, o namuose laikė labai didelį kiekį šios psichotropinės medžiagos. Taigi, nors L. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neigė prekiavęs psichotropinėmis medžiagomis, pirmiau aptartų aplinkybių visuma rodo, kad pastarasis jau ilgą laiką vertėsi prekyba metamfetaminu ir šios jo neteisėtos veiklos nesustabdė net jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareikštas įtarimas bei taikomos kardomosios priemonės. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. A. ne tik tą dalį veiksmų, kurie kaltinime įvertinti kaip viena tęstinė nusikalstama veika, bet visus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko turėdamas vieningą sumanymą ir tikslą – išplatinti kuo didesnį psichotropinės medžiagos metamfetamino kiekį ir kuo daugiau iš šios neteisėtos veiklos pasipelnyti. Dėl to byloje nustatyti L. A. nusikalstami veiksmai nuo 2013 metų iki 2015 metų liepos mėnesio tiksliau nenustatyto laiko per kelis kartus už nenustatytą sumą pardavus D. B. 10,04 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 2015 m. birželio 3 d. apie 22.19 val. vykdant J. J. parengtos nusikalstamos veikos planą perdavus P. K. 6,490 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 2015 m. liepos 28 d., apie 17.30 val., už 40 eurų pardavus D. S. 1,650 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, iki 2015 liepos 28 d. 19.30 val. tikslu parduoti ar kitaip platinti laikant namuose 0,152 g MDMA ir 0,324 g metamfetamino, o iki 2015 m. liepos 25 d. 19.35 val. tuo pačiu tikslu laikant ir gabenant automobiliu 2,02 g metamfetamino, taip pat 2015 m. rugsėjo 25 d. apie 20.20 val. už 70 eurų paradavus R. Z. ir S. M. 2,380 g metamfetamino bei iki 2015 m. rugsėjo 25 d. 20.35 val. tikslu platinti laikant prie savęs ir gabenant automobiliu didelį kiekį – 28,868 g – metamfetamino ir namuose laikant labai didelį kiekį – 133,37 g – metamfetamino, vertintini kaip viena nusikalstama veika, kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Kvalifikavus L. A. nusikalstamus veiksmus pagal vieną BK straipsnį – BK 260 straipsnio 3 dalį – jam skirtina nauja bausmė. Skirdama bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad L. A. padarė labai sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Jo nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgą laiką ir pasireiškė keliomis alternatyviomis baudžiamajame įstatyme numatytomis veikomis, įskaitant psichotropinių medžiagų pardavimą. Jis neturi teistumo, tačiau praeityje yra padaręs du baudžiamuosius nusižengimus, vienas jų susijęs su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, taip pat yra baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 163-167, 168-170, 173-175). Po nusikalstamos veikos padarymo L. A. sudarė santuoką su A. R. (šiuo metu A. A.), turi nepilnametį sūnų, taip pat turi sergančią motiną, nusikaltimo padarymo metu dirbo (t. 10, b. l. 162, t. 12, b. l. 72, 73, 97, t. 23, b. l. 46, 57, 58). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažintas L. A. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, tačiau, kaip minėta, pastarasis kaltę dėl psichotropinės medžiagos metamfetamino pardavimo D. B., taip pat dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino laikymo neigė, o veikimą pagal J. J. parengtą nusikalstamos veiklos planą bei metamfetamino perdavimą P. K. pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, neigė, kad psichotropinę medžiagą metamfetaminą laikė ir gabeno turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti. Esant tokiems L. A. parodymams, konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. A. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kiek didesnė už BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės minimumą. L. A. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė bendrintina su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirta bausme BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Dėl nuteistojo R. Ž. apeliacinio skundo argumentų Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde teigia, kad nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas, nepadarė, D. B. didelio kiekio metamfetamino nepardavė, taip pat neperdavė A. Ž. labai didelio kiekio metamfetamino, o apie jo gyvenamojoje vietoje rastus 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakus nieko nežinojo. Bylos duomenimis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. taip pat neigė padaręs inkriminuojamus nusikaltimus. 2015 m. rugpjūčio 31 d. pranešus apie įtarimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino perdavimo A. Ž., nurodė, kad kaltės nepripažįsta, bet duoti parodymus atsisakė (t. 15, b. l. 95-96). Kitos apklausos metu jis taip pat nurodė, kad kaltės nepripažįsta, bet nori duoti paaiškinimus, susijusius su D. B. parodymais. Šios apklausos metu R. Ž. parodė, kad su D. B. susipažino 2015 m. birželio pabaigoje per bendrą pažįstamą vardu Da. ir bendravo tik dėl kompiuterių, nes D. B. juos remontavo ir pardavinėjo. Paskutinį kartą su D. B. bendravo 2015 m. liepos mėnesio pradžioje, kai šis parvežė jį iš Panevėžio į namus, esančius s. b. „A“. Po to dar skambino D. B. 2015 m. rugpjūčio 22 d. ir prašė instaliuoti kompiuterines programas, tačiau tą kartą D. B. pas jį neatvažiavo (t. 15, b. l. 100-102). Visų vėlesnių įtariamojo apklausų metu R. Ž. savo kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino, duoti parodymus atsisakė, taip pat atsisakė atsakyti į tyrėjos klausimus dėl jo paties 2016 m. lapkričio 29 d. Panevėžio apygardos teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimą duotų paaiškinimų, kad tvarkydamas soduose aplinką rado prekursorius, juos planavo išmesti, bet įsidėjo į savo striukės kišenę ir pamiršo (t. 15, b. l. 105-106, 109-110, 112-113, 116). Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. Ž. nurodė, kad jam pareikštą kaltinimą suprato, bet dėl kaltės nepasisakys, nenori išsakyti savo pozicijos (t. 23, b. l. 26-29). Perskaičius jo kaip įtariamojo apklausų protokolus nurodė, kad duoti parodymus atsisako (t. 25, b. l. 1-9). Kreipdamasis į teismą su paskutiniu žodžiu R. Ž. paaiškino, kad su jam inkriminuojamais nusikaltimais nėra susijęs, D. B. ir A. Ž. jį apkalbėjo. Su D. B. susipažino 2015 m. birželio pabaigoje per jų bendrą pažįstamą vardu Da., nes norėjo įsigyti kompiuterį, ir bendravo tik šiuo klausimu, jokių narkotikų pirkti nesiūlė. Vėliau su D. B. susitiko tik liepos mėnesio viduryje, Panevėžyje, Žalgirio gatvėje, kur restauravo sudegusį namą. D. B. prašė parvežti jį namo į s. b. „A“, nes žinojo, kad šis toje vietovėje dažnai lankosi. Tą kartą jis pasakė, kad kompiuterio jam nebereikia, nes gavo dovanų, tik reikia instaliuoti kelias programas, be to, papriekaištavo D. B., kad kompiuterius parduoda labai brangiai ir jie apsipyko. D. B. parvežė jį į namus ir daugiau jie nebendravo. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje jis paskambino D. B. ir paprašė instaliuoti kelias programas, tuo pačiu norėjo atsiprašyti už įžeidimus. 2015 m. rugpjūčio 27 d. telefoninio pokalbio metu su A. Ž. kalbėjosi apie apdailos plokštes, kurias jis buvo pas A. Ž. užsakęs ir kurios pastarojo sodyboje buvo sukrautos kieme. Plokščių jam reikėjo sodo nameliui ( - ) g. 10 apšiltinti, tačiau jis niekaip negalėjo už jas su A. Ž. atsiskaityti, nes skolos jam vis negrąžino Danijoje gyvenantis draugas vardu G., su kuriuo tuo klausimu susirašinėjo per „Skype“ programą. A. Ž. automobilyje rastas labai didelis kiekis metamfetamino galėjo būti supakuotas į tuos pačius šiukšlių maišus, į kuriuos jis 2015 m. birželio pabaigoje, kuomet A. Ž. sodyboje genėjo vaismedžius, buvo sudėjęs savo darbinius drabužius bei avalynę ir kuriuos ten paliko, nes dar turėjo atvykti pabaigti darbus. Be to, tą kartą sodyboje jis išbuvo 1,5 paros, dirbdamas buvo permirkęs prakaitu, lietė ir daugiau sodyboje buvusių daiktų, taip pat ir maišų. Tik taip gali paaiškinti savo genotipo atsiradimą ant pas A. Ž. rastų šiukšlių maišų su metamfetaminu. Kai Ukrainoje patyrė traumą, jam buvo leidžiami vaistai nuo skausmo. Namuose jam vaistus leido sodo kaimynė, kratos metu rastas švirkštas galėjo būti likęs nuo tų vaistų (t. 25, b. l. 173-178, 179-183). Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, turėjo vadovautis šiomis jo nurodytomis įvykių aplinkybėmis, nes jos yra paneigtos byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais. Bylos duomenimis, nuteistasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu ne kartą apklaustas įtariamuoju, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuosekliai parodė, kad psichotropinę medžiagą metamfetaminą, kurią pareigūnai rado 2015 m. liepos 29 jo asmens kratos metu viename iš dviejų plastikinių užspaudžiamų maišelių (jo masė 0,832 g, specialisto išvada Nr. 140-(5174)-IS1-1040, t. 6, b. l. 163-176), taip pat psichotropinę medžiagą metamfetaminą, kurią pareigūnai rado jo namuose atliktos kratos metu pagalbinėse patalpose (rūsio sandėliuke), plastikiniame užspaudžiamame maišelyje, įdėtame į dar du maišelius su užrašais „Norfa“ ir „Art of living“ (jo masė 67,555 g, specialisto išvada Nr. 140-(5174)-IS1-1040, t. 6, b. l. 163-176), 2015 m. liepos 6 d. įsigijo iš R. Ž.. D. B. paaiškino, kad nusprendęs papildomai užsidirbti platindamas metamfetaminą (arba amfetaminą, šių medžiagų jis neskiria), psichotropinę medžiagą didesniais kiekiais paprastai įgydavo iš nuteistojo L. A.. Tačiau 2015 m. pavasarį pažįstamas asmuo vardu V., gyvenantis ( - ), pasiūlė jam pirkti didelį kiekį amfetamino, t. y. 1 kg už 2900 eurų. Pastarasis nurodė, kad tiek psichotropinės medžiagos už šią kainą gali gauti jo giminaitis (kaip suprato žmonos brolis), kurį įvardijo kaip asmenį, vardu R.. Iš pradžių jis nesutiko, nurodė, kad pagalvos, bet kai kelių dienų bėgyje pavyko pelningai parduoti kelis kompiuterius, paskambino V. ir susitarė susitikti. Susitikimo metu nurodė, kad turi reikiamą pinigų sumą ir nupirks 1 kg „amfos“. Po kelių dienų nuvyko pas V. į namus, davė pastarajam 2900 eurų, o šis jam perdavė juodos spalvos plastikinį šiukšlių maišą, kuriame buvo dar vienas toks pats maišas su narkotikais (amfetaminu ar metamfetaminu). Kai namuose pasvėrė nupirktus narkotikus, pastebėjo trūkumą – jų buvo ne 1 kg, bet 860 g. Dėl trūkumo aiškinosi su V., su juo susipyko ir bendravimas nutrūko. Iš V. įgytus narkotikus, kaip įprasta, maišė su kreatinu ir pradėjo pardavinėti. Tačiau pasirodė, kad narkotikai prastos kokybės, pirkėjai skundėsi, kad jų poveikis blogas, norisi miego, kai tuo tarpu nuo geros kokybės amfetamino (ar metamfetamino) miegas neima. Dėl to nusprendė iš V. pirktais narkotikais nebeprekiauti. Nenorėdamas miltelių laikyti pas save, praskiedęs juos vandeniu, išpylė į kanalizaciją. Praėjus kuriam laikui jam paskambino R. Ž.. Pastarasis prisistatė esantis jo draugo draugas, o kai pasakė savo vardą – R. – suprato, kad tai V. pažįstamas, nes daugiau jo pažįstamų tarpe žmonių tokiu vardu nėra. R. Ž. pasiūlė jam susitikti Žalgirio gatvėje, tikslaus adreso neprisimena. Susitikimo metu pasakė žinantis apie jo nupirktų narkotikų trūkumą ir prastą kokybę, nurodė, kad dėl to kaltas V., todėl per jį nebereikia derinti jokių dalykų, o reikėtų jiems bendrauti tiesiogiai. Patikino, kad amfetamino kokybė bus gera, o kaina – ta pati, t. y. 2900 eurų už 1 kg. Jis atsakė, kad pagalvos, susitarė susiskambinti. Po to R. Ž. paprašė nuvežti jį iki sodų bendrijos, esančios už ( - ). Jis pats dažnai tuose soduose lankydavosi pas savo pažįstamą, todėl vakare nuvežė R. Ž. į jo nurodytą sodą. Parėjus kelioms dienoms jis susiskambino su R. Ž. ir susitarė susitikti. Atvažiavo prie tos pačios gatvelės ir laukė pagrindiniame kelyje. Kai atėjo R. Ž., pasakė, kad reikėtų to, ką jis siūlė. Pastarasis pažadėjo kelių dienų bėgyje paskambinti. Praėjus kelioms dienoms paskambinęs R. Ž. pasakė, kad jis gali atvažiuoti. Tuomet vėl nuvažiavo į tuos pačius sodus, prie tos pačios gatvelės. Kai atėjo R. Ž., jie abu kiek paėjo ta gatvele ir sustojo. Jis padavė R. Ž. pinigus, o pastarasis nurodė vietą, kurioje padėta prekė – vieno iš sodo sklypų, kuriame stovėjo vieno aukšto medinis namelis, vidinėje pusėje po gyvatvore. Pakuotė, kurią jis pasiėmė iš po gyvatvorės, buvo polietileniniame užspaudžiamame standžiame maiše su užrašu, į ją buvo įdėtas juodos spalvos plastikinis šiukšlių maišas. Parsivežęs pakuotę namo įsitikino, kad šį kartą įsigijo 1 kg, tačiau psichotropinė medžiaga ir tą kartą buvo prastos kokybės, todėl su kreatinu jos nebemaišė. Kalbėjosi su R. Ž. dėl psichotropinės medžiagos kokybės, bet pastarasis pasakė, kad ji bloga tik jam vienam, niekas kitas nesiskundė. Iki kratos jo namuose atlikimo pardavė apie pusę ar kiek daugiau iš R. Ž. nupirkto kiekio (t. 14, b. l. 75-85, 106-108, 116-120, 122-123). Parodymų patikrinimo vietoje metu D. B. nurodė ( - ) namą, kuriame gyvena V., iš kurio 2015 metų pavasarį nupirko 1 kg amfetamino, vietą prie Žalgirio g. 18-to namo, kur susitikęs su R. Ž. gavo pasiūlymą tiesiogiai iš jo nusipirkti 1 kg amfetamino, vietą s. b. „A“ (( - )), kurioje atvykęs pas R. Ž. paliko automobilį, sodo namelį ( - ) g. 10 ir šalia jo esančią gyvatvorę, po kuria R. Ž. nurodė jam pasiimti paketą, į kurį buvo supakuotas 1 kg metamfetamino (t. 14, b. l. 130-141). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis D. B. taip pat parodė, kad pirkdavo psichotropines medžiagas tiek iš L. A., tiek iš R. Ž., tik nurodė, kad tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, D. B. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti ir perskaitytuose protokoluose užfiksuoti parodymai yra teisingi, teismas gali jais vadovautis (t. 23, b. l. 83-84).

103Nors nuteistasis R. Ž. teigia, kad pirmiau aptarti D. B. parodymai neatitinka tikrovės, netikėti jais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Visų pirma, ir šiuo atveju byloje nenustatyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad D. B. būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti R. Ž. sunkaus nusikaltimo padarymu. Be to, pirmiau aptartus nuteistojo D. B. parodymus apie psichotropinės medžiagos metamfetamino įgijimą iš R. Ž. patvirtina 2015 m. lapkričio 11 d. D. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti tiek tai, kad R. Ž. ir D. B. telefoniniai kontaktai buvo kur kas dažnesni, nei kad aiškindamas apie įvykio aplinkybes teigė R. Ž., tiek tai, kad 2015 m. birželio 25d. įvyko D. B. ir R. Ž. susitikimas Žalgirio gatvėje Panevėžyje, po kurio vakare D. B. vežė R. Ž. į namus. Vėliau (2015 m. birželio 29 d. 13.14 val. bei 14.10 val. ir 2015 m. liepos 2 d. 21.42 val. vykusių pokalbių metu) D. B. ir R. Ž. tarėsi dėl susitikimų, kurie, kaip matyti iš pokalbių turinio, įvyko sodų bendrijoje, kurioje gyveno R. Ž., o 2015 m. liepos 6 d. 22.05 val. vykusio telefoninio pokalbio metu R. Ž., pasiteiravęs D. B., ar šis nevažiuos link jo, nurodė, kad parvežė šiam lauktuvių (t. 2, b. l. 53-61), t. y. pranešė, kad jau turi pastarojo prašytos psichotropinės medžiagos.

104Nuteistasis R. Ž. nepagrįstai teigia, kad 2015 m. liepos 30 d. pirmą kartą apklaustas kaip įtariamasis D. B. apie jį net neužsiminė. Nors šios apklausos metu D. B. konkrečiai įvardijo tik vieną metamfetamino tiekėją, t. y. nuteistąjį L. A., tačiau tuo pačiu parodė, kad L. A. nebuvo vienintelis asmuo, iš kurio jis pirkdavo metamfetaminą, nes dar 1 kg šios medžiagos (dalį jos pardavė, o likusią dalį pareigūnai rado namo rūsyje) yra įsigijęs iš nepažįstamo asmens Panevėžio rajone esančiuose soduose už 2900 eurų. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, D. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, detaliai paaiškino, kurias pas jį rastas psichotropines medžiagas įgijo iš L. A., o kurias – iš R. Ž.. Jis nurodė, kad iš R. Ž. pirktos psichotropinės medžiagos buvo likę apie 400 g ir ji buvo laikoma vienoje pakuotėje, tuo tarpu visuose kituose jo namuose, taip pat pagalbinėje patalpoje rastuose maišeliuose mažesniais kiekiais sufasuotos psichotropinės medžiagos buvo įgytos iš L. A.. Be to, D. B. parodė, kad iš jo asmens kratos metu paimtame viename iš dviejų maišelių buvęs metamfetaminas, kur veikliosios medžiagos procentinė išraiška yra mažesnė (pagal specialisto išvadą Nr. 140-(5174)-IS1-1040 16,76%), yra įgytas iš R. Ž., o kitame maišelyje buvęs metamfetaminas, kur veikliosios medžiagos procentinė išraiška yra didesnė (pagal minėtą specialisto išvadą 27,80%) – iš L. A., nes iš R. Ž. pirktas metamfetaminas buvo prastesnės kokybės. Iš D. B. parodymų taip pat matyti, kad psichotropinė medžiaga, įgyta iš asmens vardu V., nei jo asmens kratos, nei kratos gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta, nes iš V. pirktą metamfetaminą, kurio nepardavė, dėl prastos kokybės išpylė į kanalizaciją.

105Apeliantas, ginčydamas nuteistojo D. B. parodymų patikimumą, nurodo, kad pastarasis, 2015 m. lapkričio 12 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymus davė ne apie 2015 m. liepos 6 d. įvykį, bet nurodė visai kitas aplinkybes, t. y. kad jis iš R. Ž. 1 kg metamfetamino įgijo 2015 metų pavasarį. Iš tiesų, kelių apklausų metu D. B. nurodė, kad ne tik iš asmens vardu V., bet ir tiesiogiai iš R. Ž. psichotropines medžiagas pirko 2015 m. pavasarį. Kita vertus, pastarasis taip pat paaiškino, kad tikslaus laiko, kada įgijo didelį kiekį metamfetamino tiesiogiai iš R. Ž., neprisimena, o perklausius telefoninių pokalbių garso įrašus, patikslino, kad tai įvyko po pokalbio, kurio metu R. Ž. nurodė, kad parvežė jam lauktuvių, t. y. 2015 m. liepos 6 d.

106Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad 2015 m. lapkričio 12 d. įtariamojo D. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole užfiksuota, jog pastarasis nesilankė pačiame sodo namelyje pas R. Ž.. Tuo tarpu tokių parodymų, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde, t. y. kad D. B. niekada nėra buvęs prie namelių ( - ) g. Nr. 7 ar Nr. 10, kad buvo tik gatvelėje ir net nežino, kur tie nameliai tiksliai randasi, nei šiame, nei kituose D. B. apklausos protokoluose nėra. Iš jau pirmiau aptartų D. B. parodymų ir byloje užfiksuotų jo telefoninių pokalbių su R. Ž. matyti, kad 2015 m. birželio 25 d. vakare D. B. automobiliu vežė R. Ž. iki jo namų s. b. „A“, taip pat D. B. su R. Ž. ne kartą buvo šioje bendrijoje susitikę, o susitikimai vykdavo tiek prie ( - ) gatvės esančioje ( - ) gatvėje, tiek pačioje ( - ) gatvėje. Todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl D. B. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytų aplinkybių patikimumo, o taip pat ir galimos pareigūnų įtakos šio nuteistojo parodymams.

107Nuteistasis, ginčydamas D. B. parodymų patikimumą, teigia ir tai, kad šioje byloje nebuvo nustatinėjamas D. B. pažįstamas vardu V., kuris, pasak pastarojo, supažindino jį su R. Ž. dėl amfetamino įgijimo, be to, jis jokio giminaičio tokiu vardu neturi, yra našlaitis ir užaugo vaikų namuose. Tačiau, bylos duomenimis, D. B. nurodytas asmuo, priešingai nei teigia apeliantas, buvo nustatytas – tai V. P., gyvenantis ( - ), jį D. B. atpažinto kaip asmenį vardu V., apie kurį davė parodymus (t. 14, b. l. 86-88). V. P. šioje byloje nebuvo apklaustas (pažymėtina, kad to neprašė ir pats R. Ž. ar jo gynėja), tačiau kaip įtariamoji dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu buvo apklausta J. P. (jos atžvilgiu tyrimas išskirtas (t. 1, b. l. 41-42)), kuri paaiškino, kad R. Ž. yra jos vyro brolio V. P. draugės N. Š. brolis. Taigi, nors V. P. tiesiogiai giminystės ryšiais su R. Ž. nėra susijęs, esant aptartiems duomenims, abejoti D. B. parodymais apie pažinties su R. Ž. aplinkybes taip pat nėra pagrindo. Juolab, kad atliekant R. Ž. slaptą sekimą 2015 m. rugpjūčio 30 d. buvo užfiksuotas ir minėtos įtariamosios J. P. apsilankymas R. Ž. namuose (t. 2, b. l. 134).

108Nepagrįstai apeliantas ginčija ir pirmosios instancijos teismo nustatytą didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino pardavimo D. B. laiką. Nors R. Ž. teigia, kad po 2015 m liepos 6 d. 22.05 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio D. B., gyvenančiam Dembavoje, atvykti pas jį (R. Ž.) į Panevėžio rajoną, net ir labai greitai susiruošus, užtruktų ne mažiau kaip pusvalandį, iš paminėto telefoninio pokalbio turinio matyti, kad D. B. R. Ž. skambučio jam metu buvo Panevėžio mieste, o ne Dembavoje (t. 2, b. l. 53-61). Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad teismo nustatytas didelio kiekio metamfetamino pardavimo D. B. laikas – apie 22 val. – prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

109Nuteistasis R. Ž. teigia, kad nustatydamas šio įvykio faktines aplinkybes teismas turėjo vadovautis liudytojo V. P. parodymais, kad 2015 m. liepos 6 d. jis su savo šeima buvo soduose, žvejojo su R. Ž., nuo upės grįžo apie 22 val., liko nakvoti ir jokių automobilių ar pašalinių žmonių sode nepastebėjo. Tačiau, kaip matyti iš D. B. parodymų, po to, kai 2015 m. liepos 6 d. vakare R. Ž. jam paskambino ir pranešė, kad prekę, t. y. psichotropines medžiagas, jau turi, pastarasis, atvykęs į s. b. „A“, iki sodo namelio, esančio ( - ) g. 7, kuriame gyveno R. Ž. ir kuriame tą dieną, pasak nuteistojo, liko nakvoti P. šeima, nevažiavo, taip pat nebuvo iki šio namelio nuėjęs. Kaip jau buvo įprasta susitinkant su R. Ž., automobilį D. B. paliko ( - ) gatvės kelkraštyje, prie ( - ) gatvės nuorodos, kur jį ir pasitiko R. Ž.. Po to R. Ž. nusivedė D. B. prie namelio, esančio ( - ) g. 10, ir nurodė vietą, kur po gyvatvore buvo padėtas paketas su psichotropine medžiaga. Iš bylos taip pat matyti, kad ( - ) g. 10-tas namelis randasi kiek arčiau įvažiavimo į ( - ) gatvę ir priešingoje šios gatvės pusėje, nei ( - ) g. 7-tas namelis. Be to, kaip pabrėžia ir pats apeliantas, ( - ) g. 7-to namelio teritorija nuo gatvės pusės apsodinta spygliuočių gyvatvore. Taigi, ta aplinkybė, kad liudytojas V. P., būdamas minėtame namelyje ar jo sklypo teritorijoje, nepastebėjo atvykusio D. B., pastarojo atvykimo pas R. Ž. fakto, kurį be D. B. parodymų objektyviai patvirtina užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, niekaip nepaneigia. Juolab, kad ir pats R. Ž. nepateikė teismui jokio paaiškinimo, ką gi kitą, jei ne kvietimą atvykti ir žinutę, kad jis jau turi D. B. skirtas psichotropines medžiagas, galėjo reikšti jo paties jau minėto 2015 m. liepos 6 d. 22.05 val. telefoninio pokalbio, akivaizdžiai niekaip nesusijusio su kompiuteriais, metu D. B. pasakyta frazė „sakau gal užsuktum, aš lauktuvių va, grįžau parvežiau“ (t. 2, b. l. 53-61). Nors apeliantas teigia, kad į bylą pateiktos tik iš konteksto paimtos ir bylos medžiagos neatitinkančios telefoninių pokalbių nuotrupos vietos ir laiko prasme, tačiau nenurodo jokių konkrečių, jo nuomone, trūkstamų pokalbių dalių, kaip ir nepateikia konkrečių duomenų (išskyrus savo paties iškeltą įvykių versiją), kuriems, jo nuomone, šie pokalbiai prieštarauja.

110Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad apie 2015 m. liepos 6 d. įvykį nepagrįstai nebuvo apklausta liudytojo V. P. sutuoktinė L. P., taip pat jų dukra E. P. bei sūnus M. P., tačiau, kaip jau minėta, D. B. ir R. Ž. susitikimo 2015 m. liepos 6 d. vakarą faktą patvirtina ne tik D. B. parodymai, bet ir objektyvūs bylos duomenys. Taigi apklausinėti visus tą vakarą sode poilsiavusius P. šeimos narius nebuvo tikslinga. Be to, šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis, manydamas, jog L. P. ar E. P. yra žinomos kokios nors bylai reikšmingos aplinkybės, turėjo galimybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pats ar per savo gynėją pareikšti prašymą dėl šių asmenų apklausos, tačiau to nepadarė. Liudytojas M. P. buvo apklaustas ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme, dalyvaujant pačiam R. Ž.. Pastarasis uždavė šiam liudytojui klausimus, tačiau ir pats klausė ne apie 2015 m. liepos 6 d. įvykius (t. 24, b. l. 32). Bylos duomenimis, nuteistasis A. Ž. taip pat viso proceso metu nuosekliai parodė, kad paketą, suvyniotą į baltos spalvos audeklą, kuriame buvo labai didelis kiekis – 376,630 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino (2015 m. spalio 26 d. specialisto išvada Nr. 140-(5534)-IS1-7053, t. 7, b. l. 57-59), kurį jo automobilio bagažinėje rado policijos pareigūnai, sustabdę jį važiuojant iš s. b. „A“, esančios Panevėžio rajone, į Kauną, jis įgijo iš minėtoje sodų bendrijoje gyvenančio R. Ž. (t. 24, b. l. 170-171, t. 16, b. l. 137-140, 143-145, 147-154). Nors apeliantas teigia, kad ir šio nuteistojo parodymai apie jo veiksmus neteisėtai perduodant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, yra melagingi, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos, būtent A. Ž. nurodytos labai didelio kiekio metamfetamino įgijimo aplinkybės pasitvirtino kitais byloje surinktais įrodymais.

111Taikant R. Ž. atžvilgiu BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę ir kontroliuojant jo elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, buvo užfiksuoti tokie R. Ž. ir A. Ž. telefoniniai pokalbiai. 2015 m. rugpjūčio 27 d. 08.13 val. vykusio pokalbio metu A. Ž. klausia R. Ž. „žiūrėk, tie seni mūsų reikalai kaip ten?“, nes „čia poreikis toks yra“, o R. Ž. jam atsako „stovi vietoj“. Tuomet A. Ž. aiškina R. Ž. „tada supranti, reiktų, tada aš atvarau ir ir ir šitą va viskas <...> nu supranti, nes čia yra didelis poreikis“, į ką R. Ž. jam atsako „nu, ką darysi, <...> supratau, draugs“. Kai A. Ž. nurodo, kad savaitgalį bus netoli R. Ž. namų, pastarasis sako „gerai, tai dar žiūrėk iki savaitgalio gal čia užsijudinsiu, žinai ir pats ką nors, o šiaip tai žinai va, duobėj tokioj stoviu“. A. Ž. nurodžius „tai tada R., žiūrėk, jeigu tu turėsi man kokių nors naujienų, tada kur aš klausiau <...> o jeigu ne, tai savaitgalį būtų galima kažką“, R. Ž. jam atsako „gerai, gerai, matai, jeigu čia kažką susijudins, tas mano, kur, kur buvo pražuvęs, nu tai aš tau duosiu žinią, iš karto, pats žinai, draugs“. Kitą dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 28 d., 17.32 val. vykusio pokalbio metu A. Ž. teiraujasi R. Ž., kada jam pas jį geriau atvažiuoti „tai va, norėjau kaip ten, kaip dabar daryt, ką? Kada čia man pas tave pasirodyt?“. R. Ž. atsakius, kad nežino ir pasiteiravus, ką pats A. Ž. apie tai galvoja, šis atsako „na, aš tada, ką aš žinau, aš gal gal tada sekmadienį galvočiau“. Tuomet R. Ž. nurodo, kad būtų geriau, jei A. Ž. atvyktų vakarop, į ką pastarasis atsako „nu tai nesvarbu, kada, kada tu pasakysi ir viskas, aš tada vis tiek išeisiu, į sodybą davažiuoju, dalekiu iki tavęs“. 2015 m. rugpjūčio 29 d. 19.56 val. vykusio telefoninio pokalbio metu A. Ž. tikslinasi dėl atvykimo laiko, klausia, ar gali atvykti penktą valandą, tačiau R. Ž. jam atsako, kad geriau būtų kiek vėliau „šeštą gal, nes draugs į <...> Vilnių išlėkęs, žinai, grįš, kaip, aš žinai“. Tuomet A. Ž. patvirtina, kad jam toks laikas tinka, be to, nurodo, kad „jeigu kartais ką, tai biškį pas tave pabūsiu“, o R. Ž. jam sako „nu ti taip, aišku, aplankysi, malonu, malonu bus“ (t. 2, b. l. 128-133). Iš byloje esančios slapto sekimo pažymos matyti, jog taikant BPK 160 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę buvo užfiksuota, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. 18.41 val. pas R. Ž. automobiliu VW Multivan atvykęs A. Ž. 18.53 val. išėjęs iš sodo namo ( - ) g. 7, kuriame gyveno R. Ž., teritorijos, į savo automobilio bagažinę įdėjo baltos spalvos daiktą ir, sėdęs už vairo, kartu su dviem savo mažamečiais vaikais ir su juo tą dieną buvusiu L. Š., išvyko (t. 2, b. l. 134). Liudytojas L. Š., įvykio dieną važiavęs kartu su A. Ž., taip pat nurodė, kad pastarasis, sugrįžęs iš sodo namelio, Panevėžio rajone, į kurį užsuko jiems visiems vykstant iš sodybos, kažką įdėjo į automobilio bagažinę (t. 1, b. l. 176, 24, b. l. 31-32). Be to, iš 2016 m. sausio 13 d. specialisto išvados Nr. 140-(5804)-IS1-56 matyti, kad ant dviejų iš keturių maišų, rastų A. Ž. automobilio bagažinėje, į kuriuos buvo supakuotas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos metamfetamino, rastas vyro biologinių pėdsakų genotipas, sutampantis su R. Ž. genotipu (t. 7, b. l. 89-90).

112Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. Ž. apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistojo A. Ž. parodymai apie tam tikras įvykių aplinkybes nebuvo nuoseklūs. Bylos duomenimis, pastarasis proceso metu skirtingai aiškino apie tai, kokiu būdu R. Ž. jam perdavė paketą su labai dideliu kiekiu metamfetamino (iš pradžių teigė, kad paketą R. Ž. prašymu jam perdavė M. P., vėliau aiškino, kad šie jo parodymai netikslūs, nes paketą jis pasiėmė pats iš R. Ž. nurodytos vietos prie ( - ) g. 10 namelio gyvatvorės). Be to, A. Ž. prieštaringai aiškino apie R. Ž. prašymą dėl paslaugos pervežant paketą bei atsiskaitymą už tokią paslaugą, taip pat ir apie savo suvokimą dėl pervežamo paketo turinio. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad R. Ž. jau kurį laiką prašė jo paslaugos kai ką pervežti ir už tai pažadėjo sumokėti 300 eurų, todėl manė, kad tai gali būti ginklai, o teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad tik 2015 m. rugpjūčio 30 d., kai atvyko aplankyti R. Ž., pastarasis paprašė nuvežti į Kauną paketą, jokio atlygio už tai nežadėjo, jis manė, kad tai gintaro pavyzdžiai. Iš jau aptartų telefoninių pokalbių turinio akivaizdu, kad labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino perdavimas ir įgijimas bei jos gabenimas vyko ne vien R. Ž. iniciatyva, kad ir pats A. Ž. rodė iniciatyvą dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, aiškino kad „yra poreikis“. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas visas šias aplinkybes, t. y. tiek A. Ž. tam tikrų parodymų prieštaringumą, tiek ir jų neatitikimą užfiksuotų telefoninių pokalbių turiniui, įvertino ir šio nuteistojo parodymais, įskaitant parodymus apie labai didelio kiekio metamfetamino perdavimo vietą, vadovavosi tik tiek, kiek jie pasitvirtino kitais byloje surinktais įrodymais.

113Nuteistasis R. Ž. teigia, kad telefonu su A. Ž. kalbėjosi ne apie metamfetaminą, bet apie metalo plokštes sodo nameliui apšiltinti arba apie gintaro pavyzdžius, tačiau iš jau pirmiau aptartų byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių akivaizdu, kad jie nei su metalo plokštėmis ir R. Ž. atsiskaitymu už jas, nei su gintaro pavyzdžiais, kaip ir su A. Ž. deklaruojamu noru aplankyti traumą patyrusį R. Ž., nėra susiję. Tiek telefoninių pokalbių turinys, tiek ir A. Ž. susitikimo su R. Ž. trukmė (vos 12 minučių) rodo, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. A. Ž. pas R. Ž. atvyko tik pasiimti tų daiktų, apie kuriuos prieš tai užmaskuotai kalbėjosi telefonu, tuo tarpu jį sustabdę policijos pareigūnai nei kokių nors gintaro pavyzdžių, nei pinigų, sumokėtų už metalo plokštes, kratos metu pas A. Ž. nerado. Pažymėtina ir tai, kad sodo namelis, esantis ( - ) g. 10, kurį R. Ž. teigė planavęs apšiltinti, jam nepriklauso, o ir teisme kaip liudytojas apklaustas šio namelio savininkas V. P. apie kokius nors planus apšiltinti namelį už R. Ž. lėšas perkamomis statybinėmis medžiagomis neužsiminė, šiuo aspektu jokių klausimų minėtam liudytojui neuždavė ir pats nuteistasis R. Ž. ar jo gynėja.

114Apeliantas nepagrįstai ginčija ir 2015 m. rugpjūčio 30 d. slapto sekimo pažymoje užfiksuotų duomenų patikimumą. Jau minėta, kad sodo namelio, esančio ( - ) g. 7, teritorija buvo apsodinta spygliuočių gyvatvore. Dėl to slaptą sekimą atliekantys pareigūnai galėjo nematyti, kas vyksta pačioje paminėto sodo teritorijoje. Kita vertus, iš bylos matyti, kad A. Ž., 2015 m. rugpjūčio 30 d. atvykęs pas R. Ž., savo automobilį paliko ( - ) g. važiuojamoje kelio dalyje, maždaug 31 metro atstumu nuo ( - ) g. 7 namo (A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. 16, b. l. 147-154). Taigi nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog slaptą sekimą atliekantys pareigūnai negalėjo matyti, kad A. Ž. iš sodo, kuriame gyveno R. Ž., atsinešė baltos spalvos paketą ir įdėjo jį į automobilio bagažinę, šioms aplinkybėms užfiksuoti nebuvo jokių trukdžių. Nuteistasis R. Ž. pagrįstai pažymi neatitikimus tarp slapto sekimo pažymoje užfiksuotų duomenų ir nuteistojo A. Ž. bei liudytojo L. Š. parodymų, t. y. kad slapto sekimo pažymoje nurodyta, jog A. Ž. atvykus į s. b. „A“, iš automobilio išlipo jis pats, du jo mažamečiai vaikai bei L. Š. ir visi jie užėjo į ( - ) g. 7, o nuteistasis A. Ž. ir liudytojas L. Š. teigė, kad iš automobilio išlipo ir pas R. Ž. nuėjo tik A. Ž. ir jo mažamečiai vaikai, o L. Š. liko sėdėti automobilyje. Visgi šie prieštaravimai nereiškia, kad slapto sekimo pažymoje užfiksuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Juolab, kad kaip matyti iš bylos, liudytojas L. Š., nors ir teigė likęs sėdėti automobilyje, tuo pačiu nurodė matęs, kad A. Ž., nuėjęs į sodą, kieme kalbėjosi su jam nepažįstamais asmenimis. Įvertinus jau pirmiau minėtas aplinkybes, kad ( - ) g. 7 sklypas buvo apsodintas gyvatvore, o A. Ž. automobilis stovėjo 31 metro atstumu nuo minėto namo, akivaizdu, A. Ž. bendravimą su kitais asmenimis minėto sklypo kieme liudytojas L. Š. galėjo stebėti tik išlipęs iš automobilio ir kartu su A. Ž. nuėjęs į minėto sklypo kiemą arba bent jau būdamas kur nors visai šalia jo. Pažymėtina ir tai, jog slapto sekimo pažymoje nėra nurodyta, kad A. Ž. automobilis buvo sustojęs prie ( - ) g. 7 sodo namelio. Iš šios pažymos matyti, kad įvykio dieną į ( - ) g. 7 namo kiemą buvo atvažiavęs tik V. P. automobilis. Dėl visų kitų tą dieną pas R. Ž. atvykusių automobilių, įskaitant A. Ž. automobilį, nurodyta, kad jie atvyko prie stebimo adreso. Štai pavyzdžiui, slapto sekimo pažymoje nurodyta, kad prie stebimo adreso automobiliu BMW 730 atvažiavo M. P., o iš A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. P. automobilis stovėjo prie ( - ) g. 10-to namelio. Taigi slapto sekimo pažymoje nurodytos aplinkybės, kad A. Ž. automobilis atvyko prie stebimo adreso, nuteistojo A. Ž. parodymams neprieštarauja. Jau minėta, kad sodo teritorija dėl gyvatvorės nebuvo atvira, todėl sekimą atliekantys pareigūnai ir negalėjo matyti, ar A. Ž. buvo įėjęs į sodo namą, ar su R. Ž. bendravo sodo namelio terasoje ar dar kurioje nors kitoje sodo sklypo teritorijos dalyje. Kita vertus, slapto sekimo pažymoje ir nėra nurodyta, kad A. Ž., jo vaikai ar L. Š. užėjo į ( - ) g. 7 namo vidų, joje nurodyta tik tiek, kad paminėti asmenys užėjo į ( - ) g. 7 (t. 2, b. l. 134).

115Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas savaip interpretavo liudytojo L. Š., kuris dėl neįgalumo teisme faktiškai net negebėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, parodymus apie paketo atsiradimą automobilio bagažinėje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad liudytojo L. Š. parodymai, kaip ir specialisto išvada dėl R. Ž. genotipo ant maišų su metamfetaminu, yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, kuriais teismas grindė R. Ž. kaltę dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu šios psichotropinės medžiagos. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, savo parodymų, kad A. Ž. iš sodo namelio grįžo ne tuščiomis rankomis ir kad tai, ką su savimi atsinešė, padėjo į automobilio bagažinę, šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu nepaneigė, o priešingai – perskaičius 2016 m. lapkričio 29 d. jo kaip liudytojo apklausos protokole užfiksuotus parodymus, patvirtino, kad jie yra teisingi, tik patikslino, kad ką tiksliai A. Ž. nešėsi ir įdėjo į bagažinę, jis nematė, tačiau tai galėjo būti tas pats maišelis, kurį rado juos sustabdę policijos pareigūnai (t. 24, b. l. 31-32).

116Atmetami ir apelianto teiginiai dėl jo genotipo atsiradimo ant maišų su metamfetaminu atsiradimo aplinkybių, nes jie prieštarauja pirmiau aptartiems byloje surinktiems įrodymams. Be to iš bylos matyti, kad versiją apie darbus A. Ž. sodyboje ir ten į maišus sudėtus darbinius jo drabužius R. Ž. išsakė tik kreipdamasis į teismą su paskutiniu žodžiu, taigi nepagrįsti ir apelianto priekaištai, kad tyrimo metu nebuvo aiškinamasi dėl pas A. Ž. paliktų jo drabužių.

117Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo R. Ž. telefoniniai pokalbiai su D. B. buvo užfiksuoti Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2015 m. birželio 9 d. nutarties pagrindu taikant BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę D. B. atžvilgiu (t. 2, b. l. 50-51, 53-61). Po šios priemonės taikymo sulaikius ir apklausus D. B. bei gavus daugiau duomenų apie galimą R. Ž. nusikalstamą veiką, prokuroras kreipėsi į teismą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 154 ir 160 straipsniais, buvo leista du mėnesius nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. spalio 12 d. vykdyti R. Ž. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, taip pat atlikti R. Ž. slaptą sekimą (t. 2, b. l. 123-124). Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos R. Ž. atžvilgiu šioje byloje nebuvo taikomos, todėl apeliaciniame skunde minimi pažeidimai, susiję su kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumu ar apimtimi, ir negalėjo būti padaryti.

118Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šioje byloje surinktais, teisėtais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta ne tik tai, kad D. B. neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino ar kad A. Ž. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, bet ir tai, kad minėtas psichotropines medžiagas D. B. pardavė, o A. Ž. perdavė nuteistasis R. Ž.. Nesant duomenų, patvirtinančių, kad R. Ž. veiksmai, 2015 m. liepos 6 d. parduodant didelį kiekį metamfetamino D. B., o 2015 m. rugpjūčio 30 d. perduodant labai didelį kiekį metamfetamino A. Ž., būtų apjungti vieningos tyčios, pirmosios instancijos teismas teisingai juos įvertino kaip dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Iš byloje esančio 2015 m. rugpjūčio 30 d. kratos R. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ) g. 7, ( - ), matyti, kad šio namo koridoriuje, striukės kišenėje buvo rastos ir paimtos dvi medžiaginės baltos spalvos pirštinės. Vienoje jų buvo guminė pirštinė su švirkštu, kurio viduje neaiškios kilmės medžiagos likučiai, o kitoje – plastikinis indelis su raudonu krašteliu, kurio viduje neaiškios kilmės baltos spalvos biri medžiaga (t. 5, b. l. 178-181). Iš 2015 m. spalio 26 d. specialisto išvados Nr. 140-(5534)-Is1-7053 matyti, kad baltos spalvos miltelių iš paminėto plastikinio indelio sudėtyje yra 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) alfa-fenilacetoacetonitrilas, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio, o rudos spalvos skysčio iš minėto vienkartinio švirkšto sudėtyje yra 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) 1-fenil-2-propanonas (fenilacetonas), kurio masė yra 0,588 g, ir 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) alfa-fenilacetoacetonitrilas, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes minėtame centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio (t. 7, b. l. 57-59).

119Nuteistasis R. Ž. viso proceso metu apklausiamas kaip įtariamasis ir kaip kaltinamasis duoti kokius nors paaiškinimus apie kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rastas medžiagas atsisakė, tik teisme sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą užsiminė, kad kratos protokole minima striukė yra jo, o kišenėje buvusį švirkštą jis rado pavasarį tvarkydamas sode aplinką. Kita vertus, apklausiamas kaip įtariamasis ir paprašytas patikslinti šias aplinkybes, R. Ž. ką nors apie tai paaiškinti atsisakė. Taigi apeliantas nepagrįstai priekaištauja, kad su juo nebuvo aiškinamasi dėl striukės, kurios kišenėje rastos draudžiamos medžiagos, priklausomybės, ar kad nebuvo analizuota jo išsakyta versija apie švirkšto radimo aplinkybes. Be to, apeliantas, prieštaraudamas pats sau teigia, kad minėtas švirkštas galėjo būti likęs nuo vaistų, kuriuos jam dėl kenčiamo skausmo leido sodo kaimynė, arba rastos medžiagos galėjo priklausyti kitiems asmenims – sodybos šeimininkams arba pas jį kratos atlikimo dieną besisvečiavusiems asmenims, kurie dalyvavo ir kratos atlikimo metu. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis net nematė, kur šios medžiagos buvo rastos, nes atliekant kratą visą laiką buvo namo terasoje. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kratos R. Ž. gyvenamojoje vietoje protokole užfiksuotų duomenų, įskaitant švirkšto su neaiškios kilmės medžiaga ir dėžutės su neaiškios kilmės biria medžiaga radimo vietą, teisingumą, savo parašu patvirtino visi kratoje dalyvavę asmenys, taip pat ir nuteistasis R. Ž., kuris nepareiškė ir jokių pastabų dėl paminėtų daiktų ar striukės, kuriame jie buvo rasti, priklausomumo. Taip pat R. Ž. neskundė nei pareigūnų, atlikusių kratą, veiksmų, nei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria patvirtintas šios kratos teisėtumas.

120Aplinkybę, kad R. Ž. namuose rastame švirkšte galėjo būti leidžiamų vaistų nuo skausmo likučiai, paneigia jau minėta specialisto išvada nustatytos aplinkybės, kad švirkšte buvusios medžiagos – tai prekursoriai, kurie, kaip žinia, naudojami kvaišalų (paprastai amfetamino arba metamfetamino) gamyboje. Juolab, kad, kaip jau minėta, toje pačioje vietoje (striukės kišenėje), tokioje pačioje guminėje pirštinėje buvo rastas ir birios medžiagos pavidalo prekursorius, o ir pati šių medžiagų radimo vieta leidžia spręsti, jog buvo stengiamasi, kad jų nepastebėtų ir neaptiktų kiti sodyboje besilankantys asmenys, t. y. sodybos savininkai ar kt. Šios aplinkybės, įvertinus ir jau pirmiau šiame teisėjų kolegijos nuosprendyje aptartus R. Ž. nusikalstamus veiksmus platinant psichotropinę medžiagą metamfetaminą, leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis bent bendrais bruožais suvokė, kad laiko draudžiamas medžiagas, t. y. narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).

121Apeliantas skunde nurodo, kad dėl jo namuose rastų draudžiamų medžiagų turėjo būti apklausti kratos metu pas jį besisvečiavę draugai, kurių duomenys įrašyti kratos protokole, taip pat namo savininkė – V. P. ir L. P. dukra E. P., tačiau, kaip jau minėta, pats R. Ž. atlikus kratą jokių pastabų, kad rasti daiktai jam nepriklauso, nepareiškė, o ir jokių prašymų dėl pirmiau išvardintų asmenų apklausos viso proceso metu nepareiškė. Nuteistojo R. Ž. gynėjos prašymu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas V. P., kuris, be kita ko, nurodė, kad kratos metu rasti 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) jo šeimos nariams nepriklauso.

122Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nustatytas nebuvo tik jo gyvenamojoje vietoje rastų miltelių sudėtyje bei rudos spalvos skysčio iš švirkšto sudėtyje esančio vieno iš 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), t. y. alfa-fenilacetoacetonitrilo, kiekis. Tuo tarpu rudos spalvos skysčio sudėtyje esančio 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono (fenilacetono) kiekis buvo nustatytas, t. y. 0,588 g, todėl nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad BK 266 straipsnio 1 dalyje numatyta veika jam negalėjo būti inkriminuota dėl nenustatyto prekursoriaus kiekio.

123Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam R. Ž., atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė tris nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijomis (BK 11 straipsnio 3, 5 ir 6 dalys. Be to, kaip matyti iš bylos, psichotropinės medžiagos metamfetamino kiekis, kurį R. Ž. už 2900 eurų pardavė D. B., daugiau kaip tris kartus viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą šios medžiagos kiekį, nuo kurio jis laikomas dideliu, o metamfetamino kiekis, kurį R. Ž. perdavė A. Ž. – daugiau kaip tris kartus viršijo minėtose rekomendacijose nurodytą šios medžiagos kiekį, nuo kurio jis laikomas labai dideliu. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad R. Ž. neturi teistumo (praeityje jis buvo nusikaltęs, tačiau teistumas išnykęs (t. 15, b. l. 69-74)), nebaustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo (t. 15, b. l. 84). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant tokioms byloje nustatytoms bausmės skyrimui reikšmingoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo R. Ž. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sankcijoje nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį, bei už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nesiekiančios sankcijose nustatyto šios bausmės vidurkio, nėra aiškiai per griežtos. R. Ž. paskirtos bausmės tinkamai subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių ir 5 dalies 2 punkto nuostatomis bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Švelninti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, kaip ir galutinę subendrintą bausmę nėra teisinio pagrindo, to neprašo ir pats apeliantas.

124Dėl nuteistojo A. Ž. gynėjo apeliacinio skundo argumentų

125Nuteistojo A. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad A. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš nuteistojo R. Ž. įgijo labai didelį kiekį – 376,630 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurį laikė ir gabeno automobiliu iki buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kita vertus, apeliantas teigia, kad šie A. Ž. veiksmai nesudaro BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes nuteistajam nebuvo žinoma, kas yra pakete, kurį jam perdavė R. Ž., t. y. jis nesuvokė, kad įgijo, laikė ir gabeno psichotropinę medžiagą metamfetaminą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

126Bylos duomenimis, nuteistasis A. Ž., tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (išskyrus pirmąją įtariamojo apklausą) teigė, kad paketo, kurį paėmė iš R. Ž. ir kurį vėliau jo automobilio bagažinėje rado policijos pareigūnai, turinys jam nebuvo žinomas. Kita vertus, kaip jau buvo pasisakyta šiame teisėjų kolegijos nuosprendyje, didžioji dalis nuteistojo A. Ž. parodymų apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes (išskyrus tai, kad paketą jis įgijo iš R. Ž. ir kad paketo turinys jam nebuvo žinomas), proceso metu nebuvo nuoseklūs. Be to, A. Ž. aiškinimas, kad paketą su metamfetaminu į Kauną jis vežė išimtinai R. Ž. prašymu, prieštarauja taikant BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę užfiksuotiems R. Ž. telefoniniams pokalbiams su A. Ž., kurie, kaip jau minėta, patvirtina ne tik jų susitarimą dėl susitikimo vietos ir laiko, bet ir tai, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. A. Ž. atvyko pas R. Ž. su tikslu pasiimti daiktus, apie kuriuos prieš tai užmaskuotai kalbėjosi telefonu, ir dėl kurių ne tik R. Ž., bet ir pats A. Ž. rodė iniciatyvą, aiškindamas, kad „yra poreikis“. O kad poreikis, apie kurį A. Ž. kalbėjo R. Ž., buvo susijęs būtent su psichotropinėmis medžiagomis, o ne su nuteistųjų nurodytomis metalo plokštėmis ar gintarų pavyzdžiais, be užfiksuotų telefoninių pokalbių patvirtina tiek jau pirmiau aptartos aplinkybės, kad A. Ž. vairuojamo automobilio bagažinėje buvo rasti ne gintaro pavyzdžiai ar kokie kiti daiktai, bet paketas su labai dideliu kiekiu metamfetamino, tiek ir paties A. Ž. elgesys, kuomet jo automobilį sustabdžiusiems pareigūnams paprašius atidaryti bagažinę ir parodyti vežamus daiktus, pastarasis rodė iš sodybos vežamas daržoves, o iš R. Ž. įgytą paketą stengėsi paslėpti, pakišdamas jį po automobilio sėdyne (liudytojo policijos pareigūno R. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 1, b. l. 122-124, t. 23, b. l. 170-171)). Pažymėtina, kad ir pats A. Ž., jį sustabdžiusiems pareigūnams nurodė, jog kvailai pasielgė, kad gabeno narkotikus važiuodamas su vaikais (liudytojo R. A. parodymai), o pirmą kartą apklausiamas kaip įtariamasis neneigė supratęs, kad gabena draudžiamas medžiagas (t. 16, b. l. 137-140), tik vėlesnių apklausų metu ėmė teigti, kad minčių apie tai, jog veža draudžiamus daiktus, jam nekilo, tai suprato tik iš policijos pareigūnų.

127Bylos duomenimis, nuteistasis A. Ž. praeityje jau buvo teistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino (t. 16, b. l. 103-110), be to, kaip jau minėta, ir pats tarėsi su R. Ž. dėl psichotropinės medžiagos įgijimo, todėl nekelia abejonių, kad pastarasis suvokė ir įgyjamos, laikomos ir gabenamos psichotropinės medžiagos kiekį. Taigi, priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, A. Ž. veiksmuose nustatyti visi ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ant maišelių, į kuriuos buvo supakuotas A. Ž. įgytas, laikomas ir gabenamas labai didelis kiekis metamfetamino, nebuvo rasta šio nuteistojo biologinių pėdsakų ar pirštų atspaudų, patvirtina tik tai, kad A. Ž., kaip ir pats nurodė, paketo turinio nepažiūrėjo. Tačiau vien tai, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, išvados dėl inkriminuoto nusikaltimo sudėties jo veiksmuose buvimo niekaip nepaneigia. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam A. Ž. paskirtos bausmės taip pat yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Ž. bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė labai sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. A. Ž. nusikalstami veiksmai truko neilgai, kita vertus, jie pasireiškė keliomis alternatyviomis baudžiamajame įstatyme numatytomis veikomis. Be to, kaip jau minėta, psichotropinės medžiagos metamfetamino kiekis, kurį A. Ž. įgijo iš R. Ž., laikė ir gabeno, daugiau kaip tris kartus viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą šios medžiagos kiekį, nuo kurio jis laikomas labai dideliu. Apygardos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis turi šeimą, išlaiko mažamečius vaikus, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, turi sveikatos problemų (t. 16, b. l. 94, 119, t. 23, b. l. 164). Kita vertus, A. Ž. praeityje jau buvo teistas už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir nusikalto lygtinio paleidimo metu, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (t. 16, b. l. 99-102, 103-110). Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam A. Ž. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirta šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti sankcijoje nustatyto šios bausmės vidurkio, nėra aiškiai per griežta, ji atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus, bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir neprieštarauja teisingumo principui. Dar kartą atsižvelgti į tai, kad A. Ž. dirba, turi šeimą ir keturis vaikus (mažametį sūnų ir tris dukras, dvi iš kurių suaugusios, o viena – nepilnametė (t. 16, b. l. 94)), ir dėl to švelninti jam paskirtą bausmę baudžiamojo įstatymo sankcijose ribose, o juo labiau taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo, juolab, kad paminėtos aplinkybės nesutrukdė pastarajam dar nepasibaigus lygtinio paleidimo pagal ankstesnį nuosprendį laikui ir vėl padaryti labai sunkų nusikaltimą. Nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė tinkamai subendrinta su bausme, neatlikta pagal ankstesnį nuosprendį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, dalinio sudėjimo būdu. Švelninti galutinę subendrintą bausmę taip pat nėra pagrindo.

128Nuteistojo A. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad yra A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jau minėta, kad nuteistasis A. Ž., nors ir nurodė kai kurias paketo, kuriame buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos metamfetamino, įgijimo iš R. Ž. aplinkybes, tačiau neigė savo vaidmenį labai sunkaus nusikaltimo padaryme, teigdamas, kad nežinojo, kad tame pakete buvo psichotropinė medžiaga, kai tuo tarpu byloje nustatytos įvykio aplinkybės liudija priešingai. Todėl vertinti tokius nuteistojo A. Ž. parodymus kaip prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį ar padėjimą išaiškinti šią veiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nebuvo ir nėra teisinio pagrindo.

129Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu jis, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Jau minėta, kad nuteistasis A. Ž. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už analogiško labai sunkaus nusikaltimo padarymą, be to, neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu atliktos bausmės, lygtinio paleidimo metu. Taigi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Ž. pavojingu recidyvistu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

130Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde minimas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-396/2018, negali būti laikomas precedentu sprendžiant bausmės skyrimo klausimą A. Ž., nes šiuo atveju byloje nustatytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, nustatytoms minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje, kai kaltininkui bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirta taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nustačius, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, jo parodymai buvo itin reikšmingi tiriamai nusikalstamai veikai bei joje dalyvavusiems asmenims atskleisti, be to, kaltininkas ir kitais veiksmais stengėsi aktyviai padėti pareigūnams atskleisti daromas nusikalstamas veikas ir jas darančius asmenis (sutiko dalyvauti NVIV kitų toje byloje nuteistų asmenų atžvilgių), o ir teistas praeityje buvo tik už nesunkius nusikaltimus.

131Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Nutarė

132Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendį L. A. ir P. K. atžvilgiu pakeisti:

133L. A. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinės medžiagos platinimas J. J.), pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinės medžiagos platinimas D. B., D. S.) ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

134Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirta arešto 30 (trisdešimčiai) parų bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

135P. K., nuteistam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį subendrinta laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausme, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktais įpareigoti P. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

136Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

137Nuteistųjų R. Ž., J. J. ir nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Martyno Vilčinsko apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. L. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas... 5. L. A. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (disponavimas nešaunamuoju ginklu –... 6. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš L. A. konfiskuoti kratos metu... 7. J. J. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį... 8. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės... 9. P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas... 11. R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas... 13. A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės... 14. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės... 15. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. Ž. pripažintas pavojingu... 16. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. B., S. M., T. Z., A. A., o Ž. T. ir... 17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 18. J. J. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, L. A.... 19. L. A. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2... 20. L. A. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad turėdamas tikslą... 21. P. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai... 22. R. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį už... 23. Nuteistasis R. Ž. nurodo, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė.... 24. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta,... 25. Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde taip pat cituoja nuteistojo D. B.... 26. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas savaip interpretavo... 27. Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde cituoja ir liudytojo M. P., kurio... 28. Apeliantas teigia, kad liudytojo T. M. parodymai, jog sekimo metu buvo... 29. Nuteistasis R. Ž. nurodo, kad jis ne kartą bendravo telefonu su D. B.,... 30. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad jo gynėja baigiamojoje kalboje... 31. Nuteistasis teigia, kad kaltinimas dėl metamfetamino pardavimo D. B.... 32. Apeliantas pažymi, kad D. B. teigė, jog už 5 nešiojamus kompiuterius neva... 33. Dėl psichotropinės medžiagos perdavimo A. Ž., apeliantas papildomai nurodo,... 34. Nuteistasis R. Ž. teigia, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus... 35. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad slapto sekimo suvestinėje... 36. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir... 37. Nuteistasis nurodo, kad krata jo gyvenamojoje vietoje buvo pradėta 2015 m.... 38. 1.1.... 39. Apeliantas teigia, kad visi jo pokalbiai su A. Ž. nepagrįstai interpretuojami... 40. 1.2.... 41. Nuteistasis teigia, kad metamfetamino perdavimo, pardavimo faktai šioje byloje... 42. 1.3.... 43. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 266 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis R.... 44. 1.4.... 45. Sprendžiant dėl asmens kaltės, tikslo, būtina atskleisti kaltininko tyčios... 46. 1.5.... 47. Nuteistasis pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259-260, 263 ir 266... 48. Nuteistasis P. K. teigia, kad skundžiama teismo nuosprendžio dalis yra... 49. Apeliantas nurodo, kad jis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK... 50. Nuteistasis P. K. atkreipia dėmesį į tai, kad paskambinti bei susitikti su... 51. Nuteistasis J. J. teigia, kad nei byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai,... 52. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nedavė parodymų, nes... 53. Apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog A.... 54. Gynėjas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį... 55. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai kaip A. Ž. kaltę patvirtinantį... 56. Gynėjas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. nepagrįstai pripažintas... 57. Apeliantas taip pat pažymi, kad iš esmės analogiškoje byloje Lietuvos... 58. Nuteistojo L. A. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas epizoduose... 59. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. A.... 60. Nuteistojo L. A. gynėjas nurodo, kad teismas šiame epizode rėmėsi 2015 m.... 61. Apeliantas nurodo, kad L. A. pripažino ir tai, jog pardavė T. Z.... 62. Gynėjas skunde akcentuoja L. A. parodymus, kad 133,37 g psichotropinės... 63. Apeliantas teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje, ypač epizode dėl... 64. Gynėjas pažymi, kad L. A. automobilio krata buvo atliekama dar nebaigus... 65. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kratos protokole nenurodytas dar vienas... 66. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad kaip liudytojas apklaustas policijos... 67. Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje nepasisakė dėl gynybos išsakytų... 68. Apeliantas taip pat pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas... 69. Apeliantas taip pat nurodo, kad iš L. A. parodymų matyti, jog 2015 m.... 70. Gynėjas pažymi, kad viena motyvuoto sprendimo funkcijų – parodyti šalims,... 71. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 72. Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, kad teismas atėmė galimybę L. A.... 73. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė ir BK 63 straipsnio 10 dalies... 74. Nuteistojo L. A. gynėjo ir nuteistojo P. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš... 75. Šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, įskaitant paties... 76. Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde teigia, kad neteisėtą disponavimą... 77. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigia apeliantas, jo veika... 78. Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jo... 79. Tuo tarpu nuteistasis D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir... 80. Nuteistojo L. A. gynėjas, ginčydamas D. B. parodymų patikimumą,... 81. Jau minėta, kad nuteistasis L. A. neigė psichotropinę medžiagą... 82. Nuteistojo L. A. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš kaltinimo L. A.... 83. Iš liudytojų Ar. R. ir T. M. parodymų matyti, kad atliekant ikiteisminį... 84. Nuteistojo L. A. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų... 85. Visų pirma, iš baudžiamosios bylos matyti, kad liudytojų Ar. R. ir T. M.... 86. Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama ir tai, kad atliekant kratą L. A.... 87. Iš 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos L. A. gyvenamojoje vietoje protokolo taip pat... 88. Nepagrįstai gynėjas apeliaciniame skunde kelia abejones ir dėl pareigūnų... 89. Nuteistojo L. A. gynėjas, ginčydamas policijos pareigūnų parodymų... 90. Apeliantas teisingai pažymi, kad liudytojai Ar. R. ir T. M., duodami parodymus... 91. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad L. A. bute... 92. Gynėjas apeliaciniame skunde kelia prielaidą, kad specialistams tyrimui... 93. Jau minėta, kad kratos protokole buvo nurodyta, jog L. A. pateikė neaiškios... 94. Pažymėtina ir tai, kad visos šioje baudžiamojoje byloje atliekamo... 95. Atmestini kaip nepagrįsti ir kiti gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl... 96. Nepagrįstai apeliantas teigia ir tai, kad L. A. slapto sekimo metu buvo... 97. Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, kad siekiant, jog nepaaiškėtų... 98. Nuteistojo gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad L. A. automobilio krata... 99. Gynėjas, teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo šališki, taip... 100. Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai, nesivadovauti liudytojų Ar. R. ir... 101. BK 63 straipsnio 10 dalis reglamentuoja, kad nelaikoma, jog asmuo padarė... 102. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos... 103. Nors nuteistasis R. Ž. teigia, kad pirmiau aptarti D. B. parodymai neatitinka... 104. Nuteistasis R. Ž. nepagrįstai teigia, kad 2015 m. liepos 30 d. pirmą kartą... 105. Apeliantas, ginčydamas nuteistojo D. B. parodymų patikimumą, nurodo, kad... 106. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad 2015 m. lapkričio 12 d.... 107. Nuteistasis, ginčydamas D. B. parodymų patikimumą, teigia ir tai, kad šioje... 108. Nepagrįstai apeliantas ginčija ir pirmosios instancijos teismo nustatytą... 109. Nuteistasis R. Ž. teigia, kad nustatydamas šio įvykio faktines aplinkybes... 110. Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad apie 2015 m. liepos 6 d.... 111. Taikant R. Ž. atžvilgiu BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos... 112. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. Ž. apeliacinio skundo argumentu,... 113. Nuteistasis R. Ž. teigia, kad telefonu su A. Ž. kalbėjosi ne apie... 114. Apeliantas nepagrįstai ginčija ir 2015 m. rugpjūčio 30 d. slapto sekimo... 115. Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios... 116. Atmetami ir apelianto teiginiai dėl jo genotipo atsiradimo ant maišų su... 117. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo R. Ž. telefoniniai pokalbiai... 118. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šioje byloje surinktais,... 119. Nuteistasis R. Ž. viso proceso metu apklausiamas kaip įtariamasis ir kaip... 120. Aplinkybę, kad R. Ž. namuose rastame švirkšte galėjo būti leidžiamų... 121. Apeliantas skunde nurodo, kad dėl jo namuose rastų draudžiamų medžiagų... 122. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nustatytas nebuvo tik jo... 123. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos... 124. Dėl nuteistojo A. Ž. gynėjo apeliacinio skundo argumentų... 125. Nuteistojo A. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios... 126. Bylos duomenimis, nuteistasis A. Ž., tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu,... 127. Bylos duomenimis, nuteistasis A. Ž. praeityje jau buvo teistas už neteisėtą... 128. Nuteistojo A. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad yra A.... 129. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusikaltimų recidyvas yra... 130. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde... 131. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 132. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendį L. A. ir P. K.... 133. L. A. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį... 134. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtą... 135. P. K., nuteistam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį... 136. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 137. Nuteistųjų R. Ž., J. J. ir nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Martyno...