Byla 1A-15-1020/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorei Jorūnei Žeberskienei, nuteistajam I. J. ir jo gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui, nuteistajai K. Š. ir jos gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui, nuteisto juridinio asmens UAB „D” atstovui advokatui Valdui Bugelevičiui, civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) atstovei Ievai Petraškienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal I. J., UAB „D” atstovo advokato Valdo Bugelevičiaus, K. Š. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus ir VMI apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

3I. J. pripažintas kaltu ir nubaustas:

4pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį – 90 MGL (3 389,40 eurų) dydžio bauda;

5pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (2 636,20 eurų) dydžio bauda.

6Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (4 519,20 eurų) dydžio bauda.

7K. Š. pripažinta kalta ir nubausta:

8pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (2 636,20 eurų) dydžio bauda;

9pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio bauda.

10Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda.

11UAB „D” pripažinta kalta ir nubausta:

12pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 90 MGL (3 389,40 eurų) dydžio bauda;

13pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (2 636,20 eurų) dydžio bauda.

14Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (4 519,20 eurų) dydžio bauda.

15Be to, nuosprendžiu VMI civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

17

  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
  1. I. J. nuteistas už tai, kad nuo 2007-01-31 dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovėje „D”, ( - ), vykdančios veiklą įrengtose kavinėse - picerijose šiais adresais: ( - ), Vilnius, ( - ), Vilnius ir ( - ), Vilnius, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ( - ), vadybininku, bet būdamas UAB „D” akcijų, registruotų jo sutuoktinės D. J. vardu, bendrasavininku, realiai vadovaudamas ir organizuodamas šios bendrovės ūkinę finansinę veiklą, priimdamas visus sprendimus, susijusius su šios bendrovės veikla, turėdamas tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir juridinio asmens UAB „D” naudai išvengti mokesčių sumokėjimo, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti UAB „D” turtą, nuosavą kapitalą, ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, sąmoningai siekė nusikalstamų padarinių, laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-05-11 veikdamas kaip asmuo, realiai vadovaujantis UAB „D” ūkinei finansinei veiklai, o nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 anksto susitarė su laikinai atliekančia direktorės pareigas K. Š. organizuoti apgaulingą UAB „D” apskaitos tvarkymą: apskaityti ne visas iš pirkėjų gautas pajamas už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, šių sumų nedeklaruoti, ir nuo jų neapskaičiuoti, nesumokėti mokesčių. Laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-05-11 veikdamas kaip asmuo, realiai vadovaujantis UAB „D” ūkinei finansinei veiklai, o nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 kartu su bendrininkų grupės nare laikinai atliekančia UAB „D” direktorės pareigas K. Š., ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, įgyvendindami susitarimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo: 4 str. nuostatas, jog ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 str. 2 d. nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 str. 4 d. nuostatas, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 13 str. 1 d. nuostatas, nustatančias privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, iš kurių vienas yra asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, 16 str. 1 d. nuostatas, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 str. 3 d. nuostata, jog apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, 16 str. 4 d. nuostatas, kad apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius, 17 str. nuostatas, kad Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, 19 str. 2 d. nuostatas, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, 20 str. 1 d. nuostatas, jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2011-12-15 neužfiksavo kasos aparatuose, neįrašė į buhalterinės apskaitos dokumentus ir į apskaitos registrus bei nedeklaravo ne mažesnių kaip 1107432,74 litų (atitikmuo - 320734,69 eurai) (įskaitant pridėtinės vertės mokestį) iš pirkėjų gautų pajamų: 1102039,51 litų (atitikmuo - 319172,70 eurai) nepagrįstų jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais pajamų, iš jų: už 2007 metų spalio - gruodžio mėnesius - 813,57 litų (atitikmuo - 235,62 eurai), už 2008 metus - 89058,79 litų (atitikmuo - 25793,20 eurai), už 2009 metus - 159158,87 litų (atitikmuo - 46095,59 eurai), už 2010 metus - 358675,36 litų (atitikmuo - 103879,56 eurai), už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-15 - 494332,92 litų (atitikmuo -143168,70 eurai), ir 5393,23 litų (atitikmuo - 1561,98 eurai) pagrįstų buhalterinės apskaitos dokumentais pajamų, iš jų: 474,54 litų (atitikmuo - 137,43 eurai) pajamų pagal 2010 m. pinigų priėmimo kvitų duomenis ir 4918,69 litų (atitikmuo - 1424,55 eurai) pajamų pagal 2011-01-01 -2011-12-15 pinigų priėmimo kvitų duomenis, taip pat laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2011-12-15 netinkamai pildė apskaitos dokumentus ir registrus, ko pasėkoje: išrašant PVM sąskaitas faktūras, jų numerius sudarinėjo ne didėjančia seka, išrašytose skirtingiems pardavimams PVM sąskaitose faktūrose nurodė tuos pačius numerius, 2007 metų spalio - gruodžio mėnesiais, 2008 metais, 2009 metų sausio - rugpjūčio mėnesiais išrašyti kasos pajamų orderiai be vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų, tik pasirašyti kasininko, arba be abiejų minėtų atsakingų asmenų parašų, arba pasirašyti tik vyriausiojo buhalterio, daugelis išrašytų kasos išlaidų orderių be bendrovės vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio), pinigų gavėjo parašų arba pasirašyti tik vyriausiojo buhalterio (buhalterio), be juose nurodytų dokumentų, kurių pagrindu išmokami iš kasos pinigai, 2010 metais, 2011 metais išrašyti kasos pajamų orderiai be vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų, tik kaip kasininko pasirašyti jo, I. J., 2011 metais išrašyti kasos išlaidų orderiai be vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų, tik kaip kasininko pasirašyti jo, I. J., daugelyje išrašytų kasos išlaidų orderiuose nėra pinigų gavėjo parašų, 2011 metais išrašytuose kasos išlaidų orderiuose nėra vadovo, vyriausiojo buhalterio (buhalterio), kasininko, ir gavėjo parašų, 2007 metų spalio - gruodžio mėnesių, 2008 metų, 2009 metų sausio - kovo, birželio, spalio mėnesių avanso ataskaitose neįrašytos pinigų sumos išmokėtos iš Bendrovės kasos, 2010 metų sausio - liepos mėnesių, gruodžio mėnesio, 2011 metų avanso ataskaitos nepasirašytos atskaitingų asmenų, 2007 m. metų spalio - gruodžio mėnesių, 2008 metų, 2009 metų sausio - kovo mėnesių buhalterinių sąskaitų Nr. 2721 „Kasa ( - )” ir Nr. 2722 „Kasa ( - )” apskaitos registrų (kasininko apyskaitų) be kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų arba yra tik buhalterio parašas, 2010 metų sausio - gruodžio mėnesių, 2011 metų sausio - gruodžio mėnesių buhalterinės sąskaitos Nr. 2720 apskaitos registruose (kasininko apyskaitose) nėra kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų, 2008 metų kasos knygose nėra kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų, 2009 metų sausio - kovo mėnesių kasos knygose nėra kasininko parašų, 2008 metų, 2010 metų, 2011 metų finansinės ataskaitos ir 2008 metų, 2009 metų, 2010 metų, 2011 metų didžiosios knygos, 2010 metų, 2011 metų apskaitos registrai nepasirašyti atsakingų asmenų, 2009 metų, 2010 metų ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją (priėmimo - perdavimo) aktai nepasirašyti atsakingų asmenų, 2008 metų, 2010 metų, 2011 metų finansinės ataskaitos ir 2008 metų, 2009 metų, 2010 metų, 2011 metų didžiosios knygos, 2010 metų, 2011 metų apskaitos registrai nepasirašytos atsakingų asmenų, 2007-12-30 picerijos (( - ), Vilnius) ir picerijos (( - ), Vilnius) maisto prekių inventorizacijos aprašai bei picerijos (( - ), Vilnius) alkoholinių gėrimų inventorizacijos aprašas nepasirašytas materialiai atsakingo asmens ir komisijos pirmininkės, 2009-03-31 picerijos (( - ), Vilnius) ir picerijos (( - ), Vilnius) maisto prekių bei alkoholinių gėrimų inventorizacijos aprašai nepasirašyti materialiai atsakingo asmens ir komisijos pirmininkės, 2008 metų, 2009-01-31, 2009-02-28, 2009-03-31 kuro sąnaudų nurašymo aktai nepasirašyti atsakingų asmenų. 2010 metų, 2011 metų kuro sunaudojimo ataskaitos nepasirašytos vadovo, 2008-12-31, 2009-03-31 mažaverčio inventoriaus, pakuotės, kanceliarinių prekių, ūkinių prekių nurašymo aktai nepasirašyti vadovo, 2010 metų sausio - lapkričio mėnesių prekių (medžiagų) nurašymo aktai pasirašyti tik jo, I. J., 2010-12-31, 2011 metų prekių (medžiagų) nurašymo aktai nepasirašyti visai, 2009-09-30, 2009-10-31 buhalterinės pažymos apie ūkinių, kanceliarinių, maisto, alkoholinių prekių ir pakuotės nurašymą nepasirašytos šias pažymas parengusio asmens ir vadovo, 2009-01-19 Bendrovės sudaryta su I. J. panaudos sutartis dėl automobilio VOLVO XC90 (valst. numeris ( - ) perdavimo Bendrovei naudotis panaudos būdu nepasirašyta, nepasirašytos Bendrovės sudarytos paskolos sutartys: su D. J. dėl paskolų suteikimo Bendrovei (2008-12-13 Nr. 09 dėl 20000 litų (atitikmuo - 5792,40 eurai), 2009-02-17 Nr. 10 dėl 20000 litų (atitikmuo - 5792,40 eurai), 2009-03-13 Nr. 11 dėl 10000 litų (atitikmuo - 2896,20 eurai)) ir su I. J. dėl paskolų suteikimo Bendrovei (2010-01¬-04 be numerio dėl 61000 litų (atitikmuo - 17666,82 eurai), 2010-03-02 be numerio dėl 27000 litų (atitikmuo - 7819,74 eurai), 2010-04-02 be numerio dėl 100000 litų (atitikmuo - 28962 eurai), 2010-10-01 be numerio dėl 62000 litų (atitikmuo - 17956,44 eurai), 2011-01-10 be numerio dėl 37000 litų (atitikmuo - 10715,94 eurai), 2011-11-10 be numerio dėl 44000 litų (atitikmuo -12743,28 eurai)), dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB ,,D” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Tokiu būdu jis, I. J., laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-05-11 veikdamas kaip asmuo, realiai vadovaujantis UAB „D” ūkinei finansinei veiklai, o nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 veikdamas bendrai su K. Š., įrašant į apskaitos registrus ne visas iš pirkėjų gautas pajamas, netinkamai užpildant apskaitos dokumentus ir registrus, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, apgaulingai tvarkė UAB „D” apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB ,,D” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros.
  1. Taip pat I. J. nuteistas už tai, kad nuo 2007-01-31 dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovėje „D”, ( - ), Vilnius, vykdančios veiklą įrengtose kavinėse - picerijose šiais adresais: ( - ), Vilnius, ( - ), Vilnius ir ( - ), Vilnius, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ( - ), vadybininku, bet būdamas UAB „D” akcijų, registruotų jo sutuoktinės D. J. vardu, bendrasavininku, realiai vadovaudamas ir organizuodamas šios bendrovės ūkinę finansinę veiklą, priimdamas visus sprendimus, susijusius su šios bendrovės veikla, turėdamas tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir juridinio asmens UAB „D” naudai išvengti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo, žinodamas, kad privaloma deklaruoti ir teikti deklaracijas apie UAB „D” pajamas, pelną, suvokdamas, kad įrašius melagingus duomenis, trauktinus į deklaracijas ir teikiamus mokesčių administratoriui - Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaracijos neatitinka tikrovės, laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-05-11 veikdamas kaip asmuo, realiai vadovaujantis UAB „D” ūkinei finansinei veiklai, o nuo 2008-05-12 iš anksto susitaręs su laikinai atliekančia UAB „D” direktorės pareigas K. Š., neapskaitytas iš pirkėjų gautas pajamas už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, nedeklaruoti, ir nuo šių pajamų neapskaičiuoti, nesumokėti mokesčių, ir įgyvendinami susitarimą, tyčia pažeidžiant Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 str. 1 dalies nuostatas „Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti nuo prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, <...>, atimama atskaitoma pirkimo (arba) importo PVM suma”, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie uždirbtas apmokestinamąsias pajamas ir mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600), jose nedeklaravo už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-15 gautų 944842,39 lito (atitikmuo – 273 645,27 eurai) pajamų (be pridėtinės vertės mokesčio) bei 194111 litų (atitikmuo – 56 218,43 eurai) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai -valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Ulonų g. 2, Vilniuje, dėl to UAB „D” už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2011-12-15 nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir tuo padarė 194111 litų (atitikmuo - 56218,43 eurai) žalą valstybės biudžetui, Taip pat, tyčia minėtu laikotarpiu pažeisdami Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 51 str. 1 d. (2007-05-03 įstatymo Nr. X-l 110 redakcija) nuostatas, pagal kurias Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, 2 d. (2007-05-03 įstatymo Nr. X-l 110 redakcija) nuostatas, pagal kurias Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos ir 2 d. (2010-11-23 įstatymo Nr. XI-1156 redakcija) nuostatas, pagal kurias Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos bei 53 str. 1 d. (2007-05-03 įstatymo Nr. X-1110 redakcija) nuostatas, pagal kurias pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas bei pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio ir (arba) metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijų pateikimo termino dieną ir 53 str. 1 d. (2010-11-23 įstatymo Nr. X-1156 redakcija) nuostatas, pagal kurias pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas bei pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie uždirbtas apmokestinamąsias pajamas, veiklos rezultatus (apmokestinamąjį pelną/mokestinius nuostolius) ir pelno mokestį į metines pelno mokesčio deklaracijas forma PLN204, jose nedeklaravo už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-15 gautų 944842,39 lito (atitikmuo -273645,27 eurai) apmokestinamųjų pajamų, bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai -valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Ulonų g. 2, Vilniuje, dėl to UAB „D” už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2011-12-15 nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino pelno mokesčio ir tuo padarė 39200 litų (atitikmuo - 11353,10 eurai) žalą valstybės biudžetui. Tokiu būdu jis, I. J. laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-05-11 veikdamas kaip asmuo, realiai vadovaujantis UAB „D” ūkinei finansinei veiklai, o nuo 2008-05-12-2011-12-15 iš anksto susitaręs su UAB „D” laikinai atliekančia direktorės pareigas K. Š., veikdamas kartu su K. Š., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „D” pajamas, pelną į deklaracijas, jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai - valstybinei mokesčių inspekcijai, neapskaičiavo pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, mokesčių nesumokėjo ir tuo padarė 233 311 litų (atitikmuo - 67571,54 eurai) žalą valstybės biudžetui.
  1. K. Š. nuo 2005-07-13 dirbdama uždarojoje akcinėje bendrovėje „D”, ( - ), Vilnius, vykdančios veiklą įrengtose kavinėse - picerijose šiais adresais: ( - ), Vilnius, ( - ), Vilnius ir ( - ), Vilnius, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ( - ), vadybininke, o nuo 2008-05-12 laikinai atlikusi direktorės pareigas, ir tuo laikotarpiu pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdama tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir juridinio asmens UAB „D” naudai išvengti mokesčių sumokėjimo, suvokdama savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydama nusikalstamos veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti UAB “D” turtą, nuosavą kapitalą, ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, sąmoningai siekė nusikalstamų padarinių, su UAB „D” vadybininku I. J., kuris būdamas UAB „D” akcijų, registruotų sutuoktinės D. J. vardu, bendrasavininku, ir kuris realiai vadovo ir organizavo šios bendrovės ūkinę finansinę veiklą, priimdamas visus sprendimus, susijusius su šios bendrovės veikla, susitarė organizuoti apgaulingą UAB „D” apskaitos tvarkymą: apskaityti ne visas iš pirkėjų gautas pajamas už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, šių sumų nedeklaruoti, ir nuo jų neapskaičiuoti, nesumokėti mokesčių. Laikotarpiu nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 ji, K. Š., kartu su bendrininkų grupės nariu I. J. įgyvendindami susitarimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo: 4 str. nuostatas, jog ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 str. 2 d. nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 str. 4 d. nuostatas, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 13 str. 1 d. nuostatas, nustatančias privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, iš kurių vienas yra asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, 16 str. 1 d. nuostatas, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 str. 3 d. nuostata, jog apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, 16 str. 4 d. nuostatas, kad apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius, 17 str. nuostatas, kad Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, 19 str. 2 d. nuostatas, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, 20 str. 1 d. nuostatas, jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 neužfiksavo kasos aparatuose, neįrašė į buhalterinės apskaitos dokumentus ir į apskaitos registrus ne mažesnių kaip 1106239,33 litų (atitikmuo – 320389,06 eurai) (įskaitant pridėtinės vertės mokestį) iš pirkėjų gautų pajamų: 1100846,1 litų (atitikmuo – 318827,068 eurai) nepagrįstų jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais pajamų, iš jų: už 2008 metus – 88678,95 litų (atitikmuo – 25683,20 eurai), už 2009 metus - 159158,87 litų (atitikmuo - 46095,59 eurai), už 2010 metus - 358675,36 litų (atitikmuo - 103879,56 eurai), už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-15 - 494332,92 litų (atitikmuo -143168,70 eurai), ir 5393,23 litų (atitikmuo - 1561,98 eurai) pagrįstų buhalterinės apskaitos dokumentais pajamų, iš jų: 474,54 litų (atitikmuo - 137,43 eurai) pajamų pagal 2010 m. pinigų priėmimo kvitų duomenis ir 4918,69 litų (atitikmuo - 1424,55 eurai) pajamų pagal 2011-01-01 -2011-12-15 pinigų priėmimo kvitų duomenis, taip pat laikotarpiu nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 netinkamai pildė apskaitos dokumentus ir registrus, ko pasėkoje: išrašant PVM sąskaitas faktūras, jų numerius sudarinėjo ne didėjančia seka, išrašytose skirtingiems pardavimams PVM sąskaitose faktūrose nurodė tuos pačius numerius, 2008 metais, skaičiuojant nuo 2008-05-12, 2009 metų sausio - rugpjūčio mėnesiais išrašyti kasos pajamų orderiai be vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų, tik pasirašyti kasininko, arba be abiejų minėtų atsakingų asmenų parašų, arba pasirašyti tik vyriausiojo buhalterio, daugelis išrašytų kasos išlaidų orderių be bendrovės vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio), pinigų gavėjo parašų arba pasirašyti tik vyriausiojo buhalterio (buhalterio), be juose nurodytų dokumentų, kurių pagrindu išmokami iš kasos pinigai, 2010 metais, 2011 metais išrašyti kasos pajamų orderiai be vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų, tik kaip kasininko pasirašyti jo, I. J., 2011 metais išrašyti kasos išlaidų orderiai be vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų, tik kaip kasininko pasirašyti jo, I. J., daugelyje išrašytų kasos išlaidų orderiuose nėra pinigų gavėjo parašų, 2011 metais išrašytuose kasos išlaidų orderiuose nėra vadovo, vyriausiojo buhalterio (buhalterio), kasininko, ir gavėjo parašų, 2008 metų, 2009 metų sausio - kovo, birželio, spalio mėnesių avanso ataskaitose neįrašytos pinigų sumos išmokėtos iš Bendrovės kasos, 2010 metų sausio - liepos mėnesių, gruodžio mėnesio, 2011 metų avanso ataskaitos nepasirašytos atskaitingų asmenų, 2008 metais, skaičiuojant nuo 2008-05-12, 2009 metų sausio - kovo mėnesių buhalterinių sąskaitų Nr. 2721 „Kasa ( - )” ir Nr. 2722 „Kasa ( - )” apskaitos registrų (kasininko apyskaitų) be kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų arba yra tik buhalterio parašas, 2010 metų sausio - gruodžio mėnesių, 2011 metų sausio - gruodžio mėnesių buhalterinės sąskaitos Nr. 2720 apskaitos registruose (kasininko apyskaitose) nėra kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų, 2008 metų kasos knygose nėra kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų, 2009 metų sausio - kovo mėnesių kasos knygose nėra kasininko parašų, 2008 metais, skaičiuojant nuo 2008-05-12, 2010 metų, 2011 metų finansinės ataskaitos ir 2008 metų, 2009 metų, 2010 metų, 2011 metų didžiosios knygos, 2010 metų, 2011 metų apskaitos registrai nepasirašyti atsakingų asmenų, 2008 metais, skaičiuojant nuo 2008-05-12, 2009 metų, 2010 metų ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją (priėmimo - perdavimo) aktai nepasirašyti atsakingų asmenų, 2008 metais, skaičiuojant nuo 2008-05-12, 2010 metų, 2011 metų finansinės ataskaitos ir 2008 metų, 2009 metų, 2010 metų, 2011 metų didžiosios knygos, 2010 metų, 2011 metų apskaitos registrai nepasirašytos atsakingų asmenų, 2009-03-31 picerijos (( - ), Vilnius) ir picerijos (( - ). 4, Vilnius) maisto prekių bei alkoholinių gėrimų inventorizacijos aprašai nepasirašyti materialiai atsakingo asmens ir komisijos pirmininkės, 2008 metais, skaičiuojant nuo 2008-05-12, 2009-01-31, 2009-02-28, 2009-03-31 kuro sąnaudų nurašymo aktai nepasirašyti atsakingų asmenų. 2010 metų, 2011 metų kuro sunaudojimo ataskaitos nepasirašytos vadovo, 2008-12-31, 2009-03-31 mažaverčio inventoriaus, pakuotės, kanceliarinių prekių, ūkinių prekių nurašymo aktai nepasirašyti vadovo, 2010 metų sausio - lapkričio mėnesių prekių (medžiagų) nurašymo aktai pasirašyti tik I. J., 2010-12-31, 2011 metų prekių (medžiagų) nurašymo aktai nepasirašyti visai, 2009-09-30, 2009-10-31 buhalterinės pažymos apie ūkinių, kanceliarinių, maisto, alkoholinių prekių ir pakuotės nurašymą nepasirašytos šias pažymas parengusio asmens ir vadovo, 2009-01-19 Bendrovės sudaryta su I. J. panaudos sutartis dėl automobilio VOLVO XC90 (valst. numeris ( - ) perdavimo Bendrovei naudotis panaudos būdu nepasirašyta, nepasirašytos Bendrovės sudarytos paskolos sutartys: su D. J. dėl paskolų suteikimo Bendrovei (2008-12-13 Nr. 09 dėl 20000 litų (atitikmuo - 5792,40 eurai), 2009-02-17 Nr. 10 dėl 20000 litų (atitikmuo - 5792,40 eurai), 2009-03-13 Nr. 11 dėl 10000 litų (atitikmuo - 2896,20 eurai)) ir su I. J. dėl paskolų suteikimo Bendrovei (2010-01-04 be numerio dėl 61000 litų (atitikmuo - 17666,82 eurai), 2010-03-02 be numerio dėl 27000 litų (atitikmuo - 7819,74 eurai), 2010-04-02 be numerio dėl 100000 litų (atitikmuo - 28962 eurai), 2010-10-01 be numerio dėl 62000 litų (atitikmuo - 17956,44 eurai), 2011-01-10 be numerio dėl 37000 litų (atitikmuo - 10715,94 eurai), 2011-11-10 be numerio dėl 44000 litų (atitikmuo -12743,28 eurai)), dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB ,,D” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Tokiu būdu ji, K. Š., veikdama kartu su I. J., laikotarpiu nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 įrašant į apskaitos registrus ne visas iš pirkėjų gautas pajamas, netinkamai užpildant apskaitos dokumentus ir registrus, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, apgaulingai tvarkė UAB ,,D” apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB “D” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros.
  1. Taip pat K. Š. nuo 2005-07-13 dirbdama uždarojoje akcinėje bendrovėje „D”, ( - ), Vilnius, vykdančios veiklą įrengtose kavinėse - picerijose šiais adresais: ( - ), Vilnius, ( - ), Vilnius ir ( - ), Vilnius, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ( - ), nuo 2008-05-12 laikinai atlikusi direktorės pareigas, turėdama tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir juridinio asmens UAB „D” naudai išvengti mokesčių sumokėjimo, iš anksto susitarė su UAB „D” vadybininku I. J., kuris būdamas UAB „D” akcijų, registruotų sutuoktinės D. J. vardu, bendrasavininku, ir kuris realiai vadovo ir organizavo šios bendrovės ūkinę finansinę veiklą, priimdamas visus sprendimus, susijusius su šios bendrovės veikla, apskaityti ne visas iš pirkėjų gautas pajamas už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, šių sumų nedeklaruoti, ir nuo jų neapskaičiuoti, nesumokėti mokesčių. Laikotarpiu nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 ji, K. Š., žinodama, kad privaloma deklaruoti ir teikti deklaracijas apie UAB ,,D” pajamas, pelną, suvokdama, kad įrašius melagingus duomenis, trauktinus į deklaracijas ir teikiamus mokesčių administratoriui - Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaracijos neatitinka tikrovės, kartu su bendrininkų grupės nariu I. J. įgyvendindami susitarimą, tyčia pažeidžiant Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 str. 1 dalies nuostatas „Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti nuo prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, <...>, atimama atskaitoma pirkimo (arba) importo PVM suma”, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie uždirbtas apmokestinamąsias pajamas ir mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600), jose nedeklaravo už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 gautų 943828,98 lito (atitikmuo - 273351,77 eurai) pajamų (be pridėtinės vertės mokesčio) bei 193929 litų (atitikmuo – 56165,72 eurai) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai - valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Ulonų g. 2, Vilniuje, dėl to UAB „D” už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir tuo padarė 193929 litų (atitikmuo – 56165,72 eurai) žalą valstybės biudžetui, Taip pat, tyčia pažeisdami Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 51 str. 1 d. (2007-05-03 įstatymo Nr. X-1110 redakcija) nuostatas, pagal kurias Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, 2 d. (2007-05-03 įstatymo Nr. X-1110 redakcija) nuostatas, pagal kurias Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos ir 2 d. (2010-11-23 įstatymo Nr. XI-1156 redakcija) nuostatas, pagal kurias Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos bei 53 str. 1 d. (2007-05-03 įstatymo Nr. X-1110 redakcija) nuostatas, pagal kurias pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas bei pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio ir (arba) metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijų pateikimo termino dieną ir 53 str. 1 d. (2010-11-23 įstatymo Nr. X-1156 redakcija) nuostatas, pagal kurias pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas bei pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie uždirbtas apmokestinamąsias pajamas, veiklos rezultatus (apmokestinamąjį pelną/mokestinius nuostolius) ir pelno mokestį į metines pelno mokesčio deklaracijas forma PLN204, jose nedeklaravo už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 gautų 943828,98 litų (atitikmuo – 273351,77 eurai) apmokestinamųjų pajamų, bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai -valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Ulonų g. 2, Vilniuje, dėl to UAB „D” už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino pelno mokesčio ir tuo padarė 39200 litų (atitikmuo - 11353,10 eurai) žalą valstybės biudžetui. Tokiu būdu ji, K. Š., veikdama bendrai su I. J., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „D” pajamas, pelną į deklaracijas, jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai - valstybinei mokesčių inspekcijai, neapskaičiavo pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, mokesčių nesumokėjo ir tuo padarė 233129 litų (atitikmuo – 67518,83 eurai) žalą valstybės biudžetui.
  1. UAB „D” laikotarpiu nuo 2005-04-25 iki 2014-01-27 ( - ) Vilnius, vykdančios veiklą įrengtose kavinėse - picerijose šiais adresais: ( - ), Vilnius, ( - ), Vilnius ir ( - ), Vilnius, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ( - ), atstovaujama bendrininkų grupės narių I. J., kuris, būdamas UAB „D” akcijų, registruotų jo sutuoktinės D. J. vardu, bendrasavininku, priėmė visus sprendimus, susijusius su šios bendrovės veikla, realiai vadovavo, organizavo ir kontroliavo bendrovės ūkinę finansinę veiklą, ir K. Š., nuo 2008-05-12 laikinai atliekančios direktorės pareigas, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas atsakingos už buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė UAB „D” teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „D” turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent: laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-05-11 I. J. veikdamas kaip asmuo, realiai vadovaujantis UAB „D” ūkinei finansinei veiklai, o nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 veikdamas kartu su K. Š. atstovaudami juridinį asmenį, uždarąją akcinę bendrovę „D” ir įgyvendindami susitarimą, apskaityti tik dalį gautų pajamų ir juridinio asmens UAB „D” naudai išvengti mokesčių sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2011-12-15, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo: 4 str. nuostatas, jog ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 str. 2 d. nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 str. 4 d. nuostatas, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 13 str. 1 d. nuostatas, nustatančias privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, iš kurių vienas yra asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, 16 str. 1 d. nuostatas, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 str. 3 d. nuostata, jog apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, 16 str. 4 d. nuostatas, kad apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius, 17 str. nuostatas, kad Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, 19 str. 2 d. nuostatas, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, 20 str. 1 d. nuostatas, jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2011-12-15 neužfiksavo kasos aparatuose, neįrašė į buhalterinės apskaitos dokumentus ir į apskaitos registrus bei nedeklaravo ne mažesnių kaip 1107432,74 litų (atitikmuo - 320734, 69 eurai) (įskaitant pridėtinės vertės mokestį) iš pirkėjų gautų pajamų: 1102039,51 litų (atitikmuo - 319172,70 eurai) nepagrįstų jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais pajamų, iš jų: už 2007 metų spalio - gruodžio mėnesius - 813,57 litų (atitikmuo - 235,62 eurai), už 2008 metus - 89058,79 litų (atitikmuo - 25793,20 eurai), už 2009 metus - 159158,87 litų (atitikmuo - 46095,59 eurai), už 2010 metus - 358675,36 litų (atitikmuo - 103879,56 eurai), už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-15 - 494332,92 litų (atitikmuo -143168,70 eurai), ir 5393,23 litų (atitikmuo - 1561,98 eurai) pagrįstų buhalterinės apskaitos dokumentais pajamų, iš jų: 474,54 litų (atitikmuo - 137,43 eurai) pajamų pagal 2010 m. pinigų priėmimo kvitų duomenis ir 4918,69 litų (atitikmuo - 1424,55 eurai) pajamų pagal 2011-01-01 -2011-12-15 pinigų priėmimo kvitų duomenis, taip pat laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2011-12-15 netinkamai pildė apskaitos dokumentus ir registrus, ko pasėkoje: išrašant PVM sąskaitas faktūras, jų numerius sudarinėjo ne didėjančia seka, išrašytose skirtingiems pardavimams PVM sąskaitose faktūrose nurodė tuos pačius numerius, 2007 metų spalio - gruodžio mėnesiais, 2008 metais, 2009 metų sausio - rugpjūčio mėnesiais išrašyti kasos pajamų orderiai be vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų, tik pasirašyti kasininko, arba be abiejų minėtų atsakingų asmenų parašų, arba pasirašyti tik vyriausiojo buhalterio, daugelis išrašytų kasos išlaidų orderių be bendrovės vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio), pinigų gavėjo parašų arba pasirašyti tik vyriausiojo buhalterio (buhalterio), be juose nurodytų dokumentų, kurių pagrindu išmokami iš kasos pinigai, 2010 metais, 2011 metais išrašyti kasos pajamų orderiai be vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų, tik kaip kasininko pasirašyti jo, I. J., 2011 metais išrašyti kasos išlaidų orderiai be vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų, tik kaip kasininko pasirašyti jo, I. J., daugelyje išrašytų kasos išlaidų orderiuose nėra pinigų gavėjo parašų, 2011 metais išrašytuose kasos išlaidų orderiuose nėra vadovo, vyriausiojo buhalterio (buhalterio), kasininko, ir gavėjo parašų, 2007 metų spalio - gruodžio mėnesių, 2008 metų, 2009 metų sausio - kovo, birželio, spalio mėnesių avanso ataskaitose neįrašytos pinigų sumos išmokėtos iš Bendrovės kasos, 2010 metų sausio - liepos mėnesių, gruodžio mėnesio, 2011 metų avanso ataskaitos nepasirašytos atskaitingų asmenų, 2007 metų spalio - gruodžio mėnesių, 2008 metų, 2009 metų sausio - kovo mėnesių buhalterinių sąskaitų Nr. 2721 „Kasa ( - )” ir Nr. 2722 „Kasa ( - )” apskaitos registrų (kasininko apyskaitų) be kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų arba yra tik buhalterio parašas, 2010 metų sausio - gruodžio mėnesių, 2011 metų sausio - gruodžio mėnesių buhalterinės sąskaitos Nr. 2720 apskaitos registruose (kasininko apyskaitose) nėra kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų, 2008 metų kasos knygose nėra kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašų, 2009 metų sausio - kovo mėnesių kasos knygose nėra kasininko parašų, 2008 metų, 2010 metų, 2011 metų finansinės ataskaitos ir 2008 metų, 2009 metų, 2010 metų, 2011 metų didžiosios knygos, 2010 metų, 2011 metų apskaitos registrai nepasirašyti atsakingų asmenų, 2009 metų, 2010 metų ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją (priėmimo - perdavimo) aktai nepasirašyti atsakingų asmenų, 2008 metų, 2010 metų, 2011 metų finansinės ataskaitos ir 2008 metų, 2009 metų, 2010 metų, 2011 metų didžiosios knygos, 2010 metų, 2011 metų apskaitos registrai nepasirašytos atsakingų asmenų, 2007-12-30 picerijos (( - ), Vilnius) ir picerijos (( - ), Vilnius) maisto prekių inventorizacijos aprašai bei picerijos (( - ), Vilnius) alkoholinių gėrimų inventorizacijos aprašas nepasirašytas materialiai atsakingo asmens ir komisijos pirmininkės, 2009-03-31 picerijos (( - ), Vilnius) ir picerijos (( - ), Vilnius) maisto prekių bei alkoholinių gėrimų inventorizacijos aprašai nepasirašyti materialiai atsakingo asmens ir komisijos pirmininkės, 2008 metų, 2009-01-31, 2009-02-28, 2009-03-31 kuro sąnaudų nurašymo aktai nepasirašyti atsakingų asmenų. 2010 metų, 2011 metų kuro sunaudojimo ataskaitos nepasirašytos vadovo, 2008-12-31, 2009-03-31 mažaverčio inventoriaus, pakuotės, kanceliarinių prekių, ūkinių prekių nurašymo aktai nepasirašyti vadovo, 2010 metų sausio - lapkričio mėnesių prekių (medžiagų) nurašymo aktai pasirašyti tik jo, I. J., 2010-12-31, 2011 metų prekių (medžiagų) nurašymo aktai nepasirašyti visai, 2009-09-30, 2009-10-31 buhalterinės pažymos apie ūkinių, kanceliarinių, maisto, alkoholinių prekių ir pakuotės nurašymą nepasirašytos šias pažymas parengusio asmens ir vadovo, 2009-01-19 Bendrovės sudaryta su I. J. panaudos sutartis dėl automobilio VOLVO XC90 (valst. numeris ( - ) perdavimo Bendrovei naudotis panaudos būdu nepasirašyta, nepasirašytos Bendrovės sudarytos paskolos sutartys: su D. J. dėl paskolų suteikimo Bendrovei (2008-12-13 Nr. 09 dėl 20000 litų (atitikmuo - 5792,40 eurai), 2009-02-17 Nr. 10 dėl 20000 litų (atitikmuo - 5792,40 eurai), 2009-03-13 Nr. 11 dėl 10000 litų (atitikmuo - 2896,20 eurai)) ir su I. J. dėl paskolų suteikimo Bendrovei (2010-01-04 be numerio dėl 61000 litų (atitikmuo - 17666,82 eurai), 2010-03-02 be numerio dėl 27000 litų (atitikmuo - 7819,74 eurai), 2010-04-02 be numerio dėl 100000 litų (atitikmuo - 28962 eurai), 2010-10-01 be numerio dėl 62000 litų (atitikmuo - 17956,44 eurai), 2011-01-10 be numerio dėl 37000 litų (atitikmuo - 10715,94 eurai), 2011-11-10 be numerio dėl 44000 litų (atitikmuo -12743,28 eurai)), dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB ,,D” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros.
  1. Taip pat UAB „D” laikotarpiu nuo 2005-04-25 iki 2014-01-27, ( - ), Vilnius, vykdančios veiklą įrengtose kavinėse - picerijose šiais adresais ( - ), Vilnius, ( - ), Vilnius ir ( - ), Vilnius, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ( - ), atstovaujamas bendrininkų grupės narių I. J., kuris būdamas UAB „D” akcijų, registruotų jo sutuoktinės D. J. vardu, bendrasavininku, priėmė visus sprendimus, susijusius su šios bendrovės veikla, realiai vadovavo, organizavo ir kontroliavo bendrovės ūkinę finansinę veiklą, ir K. Š., nuo 2008-05-12 laikinai atliekančios direktorės pareigas, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „D” pajamas, pelną ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-05-11 I. J. veikdamas kaip asmuo, realiai vadovaujantis UAB „D” ūkinei finansinei veiklai, o nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 veikdamas bendrai su K. Š., atstovaudami juridinį asmenį, uždarąją akcinę bendrovę „D” ir įgyvendindami susitarimą, apskaityti tik dalį gautų pajamų ir juridinio asmens UAB „D” naudai išvengti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo, žinodami, kad privaloma deklaruoti ir teikti deklaracijas apie UAB “D” pajamas, pelną, suvokdami, kad įrašius melagingus duomenis, trauktinus į deklaracijas ir teikiamus mokesčių administratoriui - Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaracijos neatitinka tikrovės, tyčia pažeidžiant Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 str. 1 dalies nuostatas „Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti nuo prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, <...>, atimama atskaitoma pirkimo (arba) importo PVM suma”, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie uždirbtas apmokestinamąsias pajamas ir mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600), jose nedeklaravo už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-15 gautų 944842,39 lito (atitikmuo -273645,27 eurai) pajamų (be pridėtinės vertės mokesčio) bei 194111 litų (atitikmuo - 56218,43 eurai) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai -valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Ulonų g. 2, Vilniuje, dėl to UAB „D” už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2011-12-15 nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir tuo padarė 194111 litų (atitikmuo - 56218,43 eurai) žalą valstybės biudžetui, taip pat, tyčia pažeisdami Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 51 str. 1 d. (2007-05-03 įstatymo Nr. X-l 110 redakcija) nuostatas, pagal kurias Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, 2 d. (2007-05-03 įstatymo Nr. X-l 110 redakcija) nuostatas, pagal kurias Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos ir 2 d. (2010-11-23 įstatymo Nr. XI-1156 redakcija) nuostatas, pagal kurias Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos bei 53 str. 1 d. (2007-05-03 įstatymo Nr. X-1110 redakcija) nuostatas, pagal kurias pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas bei pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio ir (arba) metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijų pateikimo termino dieną ir 53 str. 1 d. (2010-11-23 įstatymo Nr. X-1156 redakcija) nuostatas, pagal kurias pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas bei pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie uždirbtas apmokestinamąsias pajamas, veiklos rezultatus (apmokestinamąjį pelną/mokestinius nuostolius) ir pelno mokestį į metines pelno mokesčio deklaracijas forma PLN204, jose nedeklaravo už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-15 gautų 944842,39 lito (atitikmuo -273645,27 eurai) apmokestinamųjų pajamų, bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai - valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Ulonų g. 2, Vilniuje, dėl to UAB „D” už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2011-12-15 nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino pelno mokesčio ir tuo padarė 39200 litų (atitikmuo - 11353,10 eurai) žalą valstybės biudžetui. Tokiu būdu juridinis asmuo, uždaroji akcinė bendrovė „D”, atstovaujamas I. J., vėliau nurodytu laikotarpiu bendrininkų grupės narių I. J. ir K. Š., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „D” pajamas, pelną į deklaracijas, jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai - valstybinei mokesčių inspekcijai, neapskaičiavo pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, mokesčių nesumokėjo ir tuo padarė 233311 litų (atitikmuo – 67 571,54 eurai) žalą valstybės biudžetui.
  1. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
  1. I. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pasak jo, teismas jį pripažindamas kaltu dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, savo išvadas grindė prielaidomis, kurios neatitinka baudžiamosios bylos duomenų ir ištirtų įrodymų, taip pat pažeidus įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymo taisykles. I. J. manymu, teismas pažeidė ne tik įrodymų vertinimo taisykles, tačiau ir tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principą, nes tiek pastarojo, tiek nuteistosios K. Š. kaltė be kita ko grindžiama jų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. I. J. pateikia argumentus, kurie, pasak jo, patvirtina, kad vertinti ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus kaip neginčijamai objektyvius ir teisingus bei išimtinai jais grįsti nuteistųjų kaltumą nėra teisinio pagrindo (iš esmės analogiškai skunde pasisakoma ir dėl K. Š. bei liudytojos N. M. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu vertinimo). Apeliantas mano, kad specialisto išvados dėl UAB „D” ūkinės-finansinės veiklos yra nepakankamos jo kaltei dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pagrįsti – ši veika nepadaryta, nes ekspertė atitinkamas sumas apskaičiavo iš jai pateiktų bendrovės apskaitos dokumentų, kas patvirtina, kad realūs bendrovės rezultatai aiškūs būtent iš bendrovės apskaitos, todėl negalima konstatuoti, kad kilo padariniai, esantys būtinuoju šio nusikaltimo požymiu. Dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, I. J. teigia neturėjęs tikslo nemokėti mokesčių, todėl jo veikoje nėra veikimo tyčia, todėl jis nepadarė ir šio nusikaltimo.
  1. UAB „D” apeliaciniu skundu prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Apeliaciniame skunde, pateikdama juridinio asmens (toliau – JA) baudžiamosios atsakomybės sampratą, UAB „D” nurodo, jog tinkamai, išsamiai ir teisingai vertinant surinktus įrodymus (tarp jų ir I. J. bei K. Š. parodymus duotus teisme, kuriuos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti ir jais vadovautis priimant nuosprendį), nuosprendžiu nuteisti fiziniai asmenys turėjo būti išteisinti nepadarę aptariamų nusikaltimų, o kadangi juridinio asmens atsakomybė yra išvestinė, išteisintas turėjo būti ir JA. Apeliantės įsitikinimu, nuteistųjų parodymai teisme, jų gynėjų baigiamųjų kalbų argumentai patvirtina, jog jie nepadarė jiems inkriminuojamų nusikaltimų. Visgi, net ir tuo atveju, jei būtų daroma prielaida I. J. ir K. Š. padarius nusikaltimus, UAB „D” nepagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nesant BK 20 straipsnyje nurodytų juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų viseto – nes teismas nepašalino visų byloje esančių abejonių (in dubio pro reo) siekiant šias sąlygas įrodyti. Pasak JA, nuosprendžio motyvai yra nepagrįsti ir nepakankami konstatuoti jai padarius nusikaltimus, nes teismas sumenkino D. J., kaip UAB „D” bendrasavininkės ir akcininkės, vaidmenį sprendžiant juridinio asmens kaltės klausimą. Reziumuodama, apeliantė teigia, jog teismas nevisapusiškai, neišsamiai, neobjektyviai ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus bei nesivadovavo in dubio pro reo principu, taip nepagrįstai nuteisdamas UAB „D” pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį.
  1. VMI apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį dalyje ir tenkinti VMI patikslintą 67 571,54 eurų dydžio civilinį ieškinį, kurį teismas paliko nenagrinėtu. Pateikdama teismų praktikos analizę, VMI teigia, kad pripažinus, jog UAB „D”, I. J. ir K. Š. kaltais dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, kuris galėjo būti padarytas tik tiesiogine tyčia, konstatuotina, kad valstybei padaryta žala, kuri pasireiškė nesumokėtais mokesčiais yra preziumuojama. Anot VMI, teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, galėjo ir privalėjo išspręsti civilinio ieškinio klausimą, kuris tiesiogiai susijęs su nuteistųjų kaltės klausimo išsprendimu, tačiau nepagrįstai paliko civilinį ieškinį nenagrinėtu. VMI teigimu, nepaisant to, kad baudžiamojoje byloje įrodytos visos būtinos sąlygos civilinį ieškinį nagrinėti su baudžiamąja byla, civilinio ieškinio klausimas liko neišspręstas. Apeliantė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentu, kad nėra nustatyta, jog UAB „D” mokesčiai negali būti išreikalauti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka – remdamasi MAĮ 68 straipsniu, kuris reglamentuoja mokesčio apskaičiavimo apribojimus, VMI teigia, kad nepatenkinus civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, apribojamos mokesčių administratoriaus galimybės išieškoti nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytą žalą negautų mokestinių pajamų pavidalu (šiuo atveju civilinis ieškinys yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis ir ieškinio klausimas yra betarpiškai susijęs su BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų konstatavimu baudžiamojoje byloje).
  1. Nuteistosios K. Š. gynėjas advokatas Remigijus Merkevičius apeliaciniu skundu prašo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir savo ginamosios atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jos veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių. Apeliantas nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra paremtas tik prielaidomis, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 bei 305 straipsnio nuostatas, nes apeliaciniame skunde pateikiama duomenų, kuriais grįstas K. Š. ir kitų nuteistųjų nuteisimas, negalėjimo laikyti patikimais ir įrodančiais teismo nustatytus faktus, argumentai. Taip pat apelianto įsitikinimu, ir byloje esantis ekspertizės aktas bei ekspertės paaiškinimai negali būti laikomi patvirtinančiais tai, jog UAB „D” inkriminuotu laikotarpiu picerijoje Kalvarijų g. 14, gavo pajamų, kurios nebuvo apskaitytos šios bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir nuo kurių nebuvo sumokėti mokesčiai, nes tiek ekspertizės akte, tiek ekspertės paaiškinimuose yra sąlyginių formuluočių. Apeliantas taip atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, remiantis teismų praktika gali būti naudojami tik byloje esantiems įrodymams patikrinti, tačiau jau minėto teismo konstatuoto fakto kiti duomenys nepatvirtina, todėl šiais parodymais nėra ką tikrinti. Nepaisydamas to, apeliantas taip pat nurodo, kad nuteistųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu neatitinka įrodymų liečiamumo reikalavimo, taip pat jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai – ypatingai akcentuojama tai, kad jokie duomenys nepatvirtina to, ką ikiteisminio tyrimo metu teigė I. J.. Remdamasis šia analize, K. Š. gynėjas teigia, jog baudžiamojoje byloje nėra leistinų ir patikimų įrodymų konstatuoti, kad UAB „D” inkriminuotu laikotarpiu picerijoje ( - ), gavo pajamų, kurios nebuvo apskaitytos šios bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir nuo kurių nebuvo sumokėti mokesčiai. Apeliantas nurodo ir tai, kad K. Š. nepagrįstai nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, jog ji, kaip juridinio asmens administracijos direktorė yra atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, kuris jai neinkriminuotas, o ne už šių dokumentų ir registrų pildymą, už kuriuos ji būtent nuteista skundžiamu nuosprendžiu. R. Merkevičiaus įsitikinimu, situacijos bendrovėje analizė bei kiti aukščiau minėti argumentai rodo, jog K. Š. (ją laiko nominalia, formalia bendrovės vadove) nebuvo specialiuoju subjektu, kuris atsakingas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir ji taip pat neatliko veikų, kurias draudžia ši norma. Apeliaciniame skunde nagrinėjamų faktinių aplinkybių pagrindu, teigiama, jog K. Š. nežinojo, kad picerijoje, adresu ( - ), buvo apskaitomos ne visos UAB „D” įplaukos ir, kad jai pateikti su šia picerija susiję bendrovės apskaitos dokumentai galimai nėra išsamūs ir tikslūs, todėl perduodama šiuo dokumentus buhalterei, tiek vėliau ir formuluodama mokesčių administratoriui pateikiamas ataskaitas ir deklaracijas, ji neveikė tiesiogine tyčia, t. y. jos veikoje nėra būtinojo BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio. Apeliantas mano, kad apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas nėra būtinas bei prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  1. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis I. J. ir jo gynėjas bei nuteisto UAB „D” atstovas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti ir atmesti VMI apeliacinį skundą, nuteistoji K. Š. ir jos gynėjas bei VMI prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, tuo tarpu prokurorė prašė apeliantų UAB „D”, nuteistojo I. J. ir nuteistosios K. Š. gynėjo advokato R. Merkevičiaus apeliacinius skundus atmesti, o VMI apeliacinį skundą tenkinti.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

18Nuteistojo I. J., nuteisto juridinio asmens UAB „D” apeliaciniai skundai atmestini, o nuteistosios K. Š. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus ir VMI apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

  1. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, o taip pat apeliacinės instancijos teisme dalinio įrodymų tyrimo metu ištirtus duomenis, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis, yra teisėtas ir pagrįstas, duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė, nuteistųjų veikos kvalifikuotos tinkamai. Visgi, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl K. Š. padaryto, BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto, nusikaltimo faktinių aplinkybių, be to, VMI civilinis ieškinys nepagrįstai ir neteisėtai paliktas nenagrinėtu, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas

19Dėl nuteistųjų I. J. ir K. Š. vaidmens UAB „D” veikloje

  1. Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, taip pat atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir apklausęs nuteistąjį I. J., sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis I. J. buvo faktiniu UAB „D” vadovu ir tuo laikotarpiu, kai laikina UAB „D” vadove buvo paskirta nuteistoji K. Š.. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laiko nustatyta ir tai, kad K. Š. dirbdama UAB „D”, po to, kai 2009 m. balandį N. R. buvo atleista iš UAB „D“ buhalterės pareigų, taip pat tvarkė jos buhalterinę apskaitą bei teikė atitinkamas deklaracijas valstybės institucijoms.
  1. Šias aplinkybes pirmiausia patvirtina liudytojos N. R. parodymai (t. V, b. l. 131-132), kuri, pagarsinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino jų teisingumą. N. R. nuosekliai parodė, kad ji nežinojo, kas buvo oficialus UAB „D” vadovas, tačiau įmonės veiklai vadovavo būtent I. J.. 2009 m. balandžio mėnesį, nutraukus buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „D”, ji visus apskaitos ir jos programų duomenis perdavė K. Š., o UAB „D” apskaitos dokumentus – I. J. (dalyvaujant K. Š.); ji I. J. sakydavo, kad įmonei būtina buhalterė, esanti vietoje ir kuri viską kontroliuotų, nes N. R. to padaryti fiziškai negalėjo; pabrėžė, kad buhalterinei apskaitai dokumentus jai dažniausiai pateikdavo būtent K. Š. ir ji buhalterinę apskaitą tvarkė pagal jai pateiktus duomenis, kurie jai buvo paduodami atvykus į UAB „D”, o tvarkomi N. R. namuose (t. III, b. l. 58-59). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti šiais nuosekliais liudytojos N. R. parodymais – ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą; UAB „D” buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo tik jos antraeilės pareigos (ji nebuvo įmonės darbuotoja), todėl jos suinteresuotumo duoti melagingus parodymus nuteistųjų atžvilgiu neįžvelgiama.
  1. Ypatingai svarbu pažymėti, kad 2009 m. balandžio mėnesį N. R. nutraukus buhalterinės apskaitos paslaugų teikimą UAB „D”, pastaroji, asmuo, turintis buhalterinį išsilavinimą, apskaitos dokumentus perdavė ne kam kitam, o I. J. (o ne pvz. K. Š.), kas, turint omenyje, jog, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (tuo metu galiojusi redakcija) (toliau – BAĮ) 21 straipsnio nuostatas, už apskaitos dokumentų išsaugojimą yra atsakingas ūkio subjekto vadovas, taip pat rodo, kad N. R. UAB „D” vadovu laikė būtent I. J., o ne K. Š., kuri jau nuo 2008 m. gegužės 12 d. neva buvo laikina šios įmonės vadovė. Kita vertus, iš šios liudytojos parodymų galima spręsti, kad K. Š. buvo perduoti duomenys, kurie išimtinai reikalingi buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijai atlikti.
  1. Šiuos N. R. parodymus taip pat patvirtina ir liudytoja D. J., kuri bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad UAB „D” buvo jos bendras verslas su vyru – I. J.. K. Š. buvo tik samdoma darbuotoja, ji nebuvo verslo dalis. D. J. pabrėžė, kad įmonę žiūrėjo I., o buhalteriją - K. Š. (t. V, b. l. 135). Be to, ir liudytoja G. K. parodė, kad I. J. prisistatė vos ne vadovu, viskam čia vadovavusiu asmeniu (t. VII, b. l. 108). Šių liudytojų parodymai, apie kurių galimą nenuoseklumą ar nepatikimumą baudžiamojoje byloje duomenų nėra, ne tik išryškina I. J., kaip UAB „D” realaus vadovo statusą, tačiau kartu leidžia daryti išvadą, kad K. Š., kaip I. J. pavaldžiam asmeniui, UAB „D” veikloje buvo priskirtos ir funkcijos susijusios su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu.
  1. Anksčiau minėtus liudytojų parodymus dėl I. J. buvimo faktiniu UAB „D” vadovu, patvirtina ir pačios nuteistosios K. Š. parodymai. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors nuteistosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu skyrėsi, jie tam tikrais aspektais išliko nepakitę. Pasak nuteistosios, jai tapus šios įmonės direktore, jos funkcijos iš esmės nepasikeitė – tik prisidėjo tai, kad pastaroji turėjo pildyti deklaracijas ir išmokėti atlyginimus picerijoje ( - )., vėliau I. J. jos prašė tvarkyti UAB „D” buhalterinę apskaitą ir ji tai darė; kad savininkai buvo J. ir ne ji sprendė esminius su įmone susijusius klausimus (t. VII, b. l. 99-100). Taigi nuteistoji patvirtino buvusi fiktyvi I. J. pavaldi UAB „D” vadovė bei pabrėžė, jog jai buvo priskirta UAB „D” buhalterinės apskaitos tvarkymo ir atitinkamų deklaracijų teikimo valstybės institucijoms funkcija.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors I. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu esmingai skiriasi nuo duotųjų teisminio nagrinėjimo metu, I. J. teisme pabrėžė, kad K. Š. pildė deklaracijas. Be to, anot I. J., K. Š. visų UAB „D” veiklos taškų nekontroliavo, nebent tik tada, kai I. J. nebūdavo – jis pats tvarkėsi (t. VII, b. l. 98-99). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, I. J. taip pat parodė, kad buvo atsakingas už visą UAB „D“ priežiūrą, darbuotojų parinkimą; įdarbinus K. Š. laikina direktore, jis taip ir liko faktiniu įmonės vadovu; kai jo žmona išėjo vaiko priežiūros atostogų, K. Š. tik dokumentaliai tapo direktore: jis oficialiai buvo visos įmonės, t. y. visų filialų vadovas, o K. Š. buvo tik vieno filialo vadove; po N. R. išėjimo, buhalteriją perėmė tvarkyti K. Š., kuri papildomai ėjo į buhalterinės apskaitos tvarkymo kursus, taip pat ji teikė VMI deklaracijas.
  1. Šiuos I. J. parodymus sulyginus su aukščiau minėtų asmenų parodymų visuma, darytina abejonių nekelianti išvada, jog būtent I. J. buvo tikrasis, faktinis UAB „D” vadovas. Atitinkamai K. Š., kaip laikina UAB „D” vadovė, iš esmės turėjo tik dalį šiam asmeniui priskiriamų įgaliojimų veikdama viename iš filialų – picerijoje ( - ) - visgi jos pagrindinės pareigos buvo siejamos su atitinkamų deklaracijų teikimu bei visos UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymu.

20Dėl UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumų

  1. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė objektyviais duomenimis pagrįstas išvadas, kad UAB „D“ buvo vedama neoficialioji buhalterinė apskaita bei tinkamai identifikavo asmenis, kurie buvo atsakingi už šios funkcijos atlikimą.
  1. Apygardos teismo vertinimu, būtent pirminiai ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme duoti nuteistųjų parodymai yra atitinkantys tikrovę ir objektyviais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, kad UAB „D“ buvo vedama neoficiali buhalterinė apskaita.
  1. Pirminės apklausos metu I. J. parodė, jog tam tikrų UAB „D“ pajamų jos buhalterinėje apskaitoje neapskaitydavo, turėjo ir asmeninę apskaitą: pats sąsiuvinyje fiksavo picerijos, esančios ( - ), kiekvienos dienos pajamas. Sąsiuviniuose fiksuodavo tiek gaunamas oficialias, tiek neoficialias pajamas, pripažįsta, kad buhalteriją tvarkė netinkamai, nesilaikydamas teisės aktų nuostatų, nepildė registrų, galėjo nepateikti ataskaitų, deklaracijų (t. III, b. l. 69-70). Atitinkamai pirminės apklausos metu K. Š. parodė, kad picerijos darbuotojai nefiksuodavo dalies klientų sumokėtų pinigų kasos aparate, rinko tuos pinigus be jokios apskaitos atskiroje vietoje picerijoje, iš jų buvo mokami darbuotojams neoficialūs atlyginimai. UAB „D“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tik iš dalies, vėliau, paprašyta I. J., ji pati pradėjo tvarkyti įmonės buhalteriją, nepildydama kasos knygos, nevesdama tam tikrų registrų. Visa įmonės buhalterija buvo laikoma picerijoje ( - ), kadangi buvo vedama tik dalis buhalterijos, akivaizdu, jog visų buhalterinių dokumentų ten nebuvo (t. III, b. l. 127-128). Pažymėtina ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu tiek I. J., tiek K. Š. patvirtino, jog K. Š. lankė buhalterinės apskaitos kursus, nes UAB „D“ reikėjo buhalterės.
  1. Taigi pirminių apklausų metu nuteistieji patvirtino tai, kad UAB „D“ buvo vedama neoficiali („juodoji“) buhalterija; jog K. Š. tvarkė ne vienos iš picerijų, t. y. ( - ), tačiau visos įmonės buhalterinę apskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistieji vėliau iš esmės pakeitė savo parodymus, teigdami, jog buvo paveikti – tokie nuteistųjų parodymai teismo neįtikino, nes tą paneigia kiti objektyvūs duomenys.
  1. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors N. M. parodymai teisme, palyginus juos su duotaisiais ikiteisminio tyrimo metu, skyrėsi, apylinkės teismas pagrįstai įvertino, jog būtent teisiamojo posėdžio metu pagarsinti N. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra objektyvūs bei patikimi (t. III, b. l. 64-65). Nepaisant tam tikrų parodymų skirtumų, N. M. teisme patvirtino, kad K. Š. dar N. M. dirbant UAB „D” padavėja, pasakė, kad ji pati negali dirbti buhaltere, todėl N. M. apiformins kaip buhalterę, nors liudytoja ir neturi buhalterinio išsilavinimo, bet jai nieko ir nereiks daryti. N. M. buhaltere realiai nedirbo, o apskaitą tvarkė K. Š.. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, N. M. parodė ir tai, kad būdavo, jog atnešdavo dokumentus ir N. M. pasakydavo, kad jai reikia pasirašyti, ir ji neskaitė už ką pasirašinėja; N. M. taip pat parodė, kad ji nemušdavo į kasą pinigų, pinigus dėjo į kibirėlį (t. V, b. l. 133-134). Atsižvelgiant į tai, jog N. M., kuri yra įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymai šioje dalyje viso proceso metu nekito, jie kartu su kitais toliau analizuojamais duomenimis, patvirtina tai, kad UAB „D” turėjo oficialią ir neoficialią apskaitą, renkant klientų pinigus ne į kasą, o į kibirėlį; kad K. Š. buvo faktine šios įmonės buhaltere; jog nuteistoji N. M. nurodydavo, kada sumų nereikia mušti į kasą.
  1. Šiais aspektais teismas pažymi, jog „kibirėlių“ buvimo faktą teisme patvirtino ir pati nuteistoji K. Š., tačiau jos versija, kad kibirėlius duodavo, nes vakare reikėdavo pinigus sutikrinti; jie buvo sudedami ten, kad jų nelaikyti kasoje, o vėliau vakare ji pati juos sutikrindavo su Z ataskaita; jei būdavo per daug pinigų, tai juos sumušdavo į kasą (t. VII, b. l. 99-100), laikytina nepagrįsta, nes joje yra esminių loginių trūkumų ir ji yra visiškai neįtikinanti. K. Š. nenurodo, kodėl pinigai negalėjo būti laikomi kasoje, kur turi būti laikomi, bei kodėl joje jie negalėjo būti sutikrinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu neva įtraukiant į kasą pinigines lėšas, nėra aišku, kokios konkrečiai pirkimo operacijos įvyko, neįmanoma nustatyti jų tikrojo turinio, kas prieštarauja tinkamos buhalterijos vedimo praktikai ir kartu patvirtina neoficialios kasos UAB „D“ buvimą.
  1. Nagrinėjamų apeliacinių skundų argumentų kontekste, teisėjų kolegija pabrėžia, kad kaltinimo ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl neoficialios UAB „D“ apskaitos įrodo ne ikiteisminio tyrimo metu asmenų duoti parodymai, o visų pirma byloje surinkti objektyvūs duomenys: kratos metu rastų sąsiuvinių įrašai ir kasos aparatų užfiksuoti pajamų dydžiai. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į 2015 m. gegužės 22 d. VMI specialisto išvados Nr. (4.65)-86-21 priedą Nr. 1 „UAB „D“ picerijos (( - ), Vilnius) kasos aparatuose užfiksuotų pajamų (su PVM) ir kratų metu rastuose I. J. rankraštiniuose užrašuose (sąsiuviniuose) įrašytų pajamų už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. palyginamoji lentelė“ (t. II, b. l. 1-60) (toliau – Lentelė). Iš Lentelės matyti, jog sulyginus kratų metu rastų sąsiuvinių rankraštinius įrašus su ( - ), Vilnius, picerijos kasos aparatų duomenimis (įplaukomis), piniginės sumos nurodytos sąsiuviniuose tam tikrais laikotarpiais esmingai sutampa su kasos aparatų įplaukomis, o taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkrečiomis dienomis I. J. sąsiuviniuose apskritai nurodomi papildomi skaičiai (suma) (t. y. kelios atskiros sumos), kurie neatsispindi kasos aparatų duomenyse. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, minėti sąsiuviniai, ( - ) picerijos kasos aparatų žurnalai ir Lentelė tik dar kartą patvirtina tai, kad UAB „D“ buvo vedama ir neoficiali buhalterinė apskaita. Ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistųjų parodymai visiškai sutampa ir logiškai paaiškina šias nustatytas aplinkybes. Jokie kiti asmenys duodant pirminius nuteistųjų parodymus nežinojo apie UAB „D“ buhalterinės apskaitos ypatumus, taigi negalėjo jų paveikti taip, kad parodymai visiškai sutaptų su kitomis objektyviomis aplinkybėmis.
  1. Apygardos teismas pažymi, jog liudytojai – ikiteisminio tyrimo pareigūnai G. K. ir S. V., kurie taip pat buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė jokių išimtinių aplinkybių pirminių nuteistųjų apklausų metu nenustatę (t. VII, b. l. 107-109). Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pirminių apklausų metu nuteistieji davė labai tikslius parodymus apie konkrečias UAB „D“ veiklos ir jų veikos aplinkybes (pvz. apie vadinamuosius „kibirėlius“, I. J. apskaitos sąsiuvinius ir pan.). Tokių aplinkybių negalėtų sugalvoti bet koks asmuo nežinantis tikrųjų UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymo aplinkybių ir atitinkamai paveikti asmenį duoti tokius išgalvotus parodymus.
  1. Atsižvelgus į visa tai, byloje pagrįstai remtasi ir 2016 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akto Nr. 11-497(16) išvadomis. Šiuo ekspertizės aktu nustatytos UAB „D“ nesumokėtų mokesčių sumos yra aiškios, pagrįstos visų aukščiau minėtų objektyvių bylos duomenų visetu; be kita ko išsamiai išanalizavus minėtų sąsiuvinių rankraštinius įrašus ir kitus objektyvius duomenis. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė M. Kuncevič, paklausta ar tuose įplaukų sąsiuviniuose yra atspindėti duomenys gauti picerijoje ( - ), ar nelygino, gal tai, atspindėti duomenys gauti visose picerijose, atsakė, jog bandė duomenis lyginti, palyginimas nesigavo, jokios sistemos neaptiko, pasiliko prie nuomonės, kad įrašai liečia vienos picerijos veiklą (ekspertizės akte padaryta išvada apie tai, jog „įrašų dėl ( - ) ir ( - ) picerijų papildomų įplaukų pateiktuose dviejuose, 60 ir 59 lapų, sąsiuviniuose nenustatyta“ (t. VI, b. l. 133)). Ekspertė taip pat pabrėžė, kad sąsiuviniuose buvo pagrindiniai ir papildomi skaičiai, pagrindiniai sutapo ir su ( - ) elektroninio kasos aparato duomenimis, po to, išnagrinėjus papildomus sąsiuvinius sutapo duomenys su papildomų įrašų skaičiais, todėl padarė išvadą, kad sąsiuviniai liečia vienos picerijos veiklą bei nerado duomenų, kad būtų suvestiniai duomenys ir kitų picerijų (šie duomenys nurodyti ekspertizės akto 4 priede) (t. VI, b. l. 144-172)). Šios aplinkybės rodo, jog ekspertas, apskaičiuodamas kokie mokesčiai nebuvo sumokėti ir atitinkamai kokia žala tuo buvo padaryta, atliko išsamią ekspertiniam tyrimui pateiktų objektyvių baudžiamosios bylos duomenų analizę ir pagrįstai susiejo gautus duomenis apie oficialias ir neoficialias įplaukas išimtinai su vienu iš filialų, t. y. picerija ( - ), ir būtent su tuo, o ne kitais filialais, siejo nustatytą visą UAB „D“ nesumokėtų mokesčių dalį.
  1. Šių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija laiko, jog ekspertizės akte nurodytas valstybės biudžetui padarytas žalos dydis (ar kitaip tariant UAB „D“ nesumokėtų PVM ir pelno mokesčių dydis už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d.) – 233 311 Lt (67 571,54 Eur), yra aiškus ir pagrįstas, o teiginys, jog ši suma yra pagrįsta prielaidomis, neatitinka objektyvių faktinių bylos aplinkybių.
  1. Būtina pažymėti ir tai, kad gynybos argumentas, jog nuteistoji K. Š. apskritai nėra susijusi su adresu ( - ) esančia picerija, neatitinka anksčiau nurodytų bei nustatytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nors K. Š. darbo vieta iš tiesų buvo picerijoje ( - ), būtent į šią piceriją buvo suvežama visa įmonės buhalterija, taip pat ir susijusi su picerijos Kareivių g. 14 veikla. Taigi visų šių picerijų ir tuo pačiu visos UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo K. Š., kuri lankė buhalterinės apskaitos kursus, funkcija, kitaip tariant visos UAB „D“ finansinės atskaitomybės teikimas buvo jos faktinė pareiga.
  1. Nors ir sutikdamas su 2016 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte Nr. 11-497(16) nurodytu laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. nesumoktų mokesčių ir tuo padarytos žalos valstybės biudžetui dydžiu, apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas I. J. ir UAB „D“ inkriminavo didesnės žalos padarymą nei K. Š.. Pabrėžtina, jog I. J. ir UAB „D“ inkriminuota 233 311 Lt (67 571,54 Eur) dydžio padaryta žala valstybės biudžetui, o K. Š. – 233 129 litų (67 518,83 Eur). Skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl K. Š. veiksmais padaryta žala yra mažesnė už I. J.. Tą galima suprasti atsižvelgiant į teismo susiaurintą K. Š. darbo laiką UAB „D“ vadovės pareigose, tačiau visiškai neaišku, kaip buvo nustatyta nesumokėtų mokesčių ir žalos dalis padaryta per susiaurintą laikotarpį, t. y. laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2011 m. gruodžio 15 dienos.
  1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama panaikinti tokius neaiškumus ir kilusias abejones, 2018 m. sausio 18 d. nutartimi paskyrė papildomą teismo apskaitos ir finansų ekspertizę, užduodama klausimą, kaip pasikeistų 2016 m. lapkričio 11 d. ekspertizės akto Nr. 11-497(16) išvados ir kokios jos būtų visais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi užduotais klausimais tiriant UAB „D“ ūkinę-finansinę veiklą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2011 m. gruodžio 15 dienos. 2018 m. vasario 14 d. ekspertizės akte Nr. 11-168(18) be kita ko konstatuota, kad, jeigu tyrimui pateiktuose 2 sąsiuviniuose buvo registruojamos UAB „D“ ( - ) picerijos įplaukos ir laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. į UAB „D“ apskaitą neįtraukta 1 100 822,40 Lt (318 820,20 Eur) įplaukų, tai dėl netikslaus PVM deklaracijų užpildymo bei 1 106 215,63 Lt (320 382,19 Eur) įplaukų neatvaizdavimo apskaitoje, UAB „D“ neapskaičiuota 39 045 (11 308,21 Eur) pelno mokesčio už 2011 m. bei 193 925 Lt (56 164,56 Eur) PVM už 2008 m. gegužės – 2011 m. gruodžio mėn. laikotarpį, dėl ko biudžetui padaryta 232 970 Lt (67 472,78 Eur) žala. Kitaip tariant, sulyginus šiuos skaičius dėl žalos dydžio, darytina išvada, jog K. Š. nuosprendžiu inkriminuota 233 129 Lt žala padaryta valstybės biudžetui yra apskaičiuota neteisingai ir yra nežymiai per didelė, todėl nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės šioje dalyje keistinos, atitinkamai sumažinant apylinkės teismo nustatytą K. Š. valstybės biudžetui padarytą žalos dydį.
  1. Atsižvelgiant į tai, kas minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžio aprašomosios dalies (K. Š. inkriminuota, BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, nusikalstama veika):
    1. žodžiai „dėl to UAB „D“ už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir tuo padarė 193 929 litų (atitikmuo – 56 165,72 eurai) žalą valstybės biudžetui.“ keistini žodžiais „dėl to UAB „D“ už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir tuo padarė 193 925 litų (atitikmuo – 56 164,56 eurai) žalą valstybės biudžetui.“;
    1. žodžiai „dėl to UAB „D“ už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino pelno mokesčio ir tuo padarė 39 200 litų (atitikmuo – 11 353,10 eurai) žalą valstybės biudžetui.“ keistini žodžiais „dėl to UAB „D“ už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino pelno mokesčio ir tuo padarė 39 045 litų (atitikmuo – 11 308,21 eurai) žalą valstybės biudžetui.“;
    1. žodžiai „Tokiu būdu ji, K. Š., veikdama bendrai su I. J., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „D" pajamas, pelną į deklaracijas, jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai - valstybinei mokesčių inspekcijai, neapskaičiavo pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, mokesčių nesumokėjo ir tuo padarė 233 129 litų (atitikmuo – 67 518,83 eurai) žalą valstybės biudžetui.“ keistini žodžiais „Tokiu būdu ji, K. Š., veikdama bendrai su I. J., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „D“ pajamas, pelną į deklaracijas, jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai - valstybinei mokesčių inspekcijai, neapskaičiavo pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, mokesčių nesumokėjo ir tuo padarė 232 970 litų (atitikmuo – 67 472,78 eurai) žalą valstybės biudžetui.“.

21Dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų

  1. Gynybos teigimu, nuteistųjų kaltei pagrįsti nepakanka įrodymų: ypatingai kritikuojama tai, kad pirmosios instancijos teismas tikrovę atitinkančiais nuteistųjų parodymais laikė duotuosius ikiteisminio tyrimo metu; jog rėmėsi nepatikimais liudytojos N. M. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu; kad apskritai, be ekspertizės akto, byloje nėra įrodymų, kuriais galima būtų grįsti nuteistųjų kaltę dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo. Visgi, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei šios nutarties ankstesnėse dalyse nurodytus argumentus dėl objektyviais duomenimis nustatytų faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo išvados dėl nuteistųjų kaltumo padarius minėtus nusikaltimus yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje numatytų reikalavimų duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant.
  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pabrėžiama, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).
  1. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).
  1. Pasak LAT, „tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.” (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
  1. Remdamasis minėta kasacinio teismo praktika, apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas kaltais I. J., K. Š. ir UAB „D” pagal BK 220 straipsnio 1 dalį bei BK 222 straipsnio 1 dalį, pagrįstai analizavo tų byloje surinktų duomenų visumą, kurie tarpusavyje jungiasi nepertraukiama logine grandine, ir tuo pačiu paneigia gynybos keliamas nagrinėjimo įvykio versijas.
  1. Nustatytos faktinės aplinkybės apie UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumus, neoficialios buhalterinės apskaitos faktą, UAB „D“ nesumokėtais mokesčiais padarytos žalos dydį ir nuteistųjų faktinį vaidmenį UAB „D“ veikloje, leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėčių požymių buvimo nuteistųjų veikose.
  1. Nors gynyba kvestionuoja galimumą remtis 2016 m. lapkričio 14 d. ekspertizės aktu Nr. 11-497(16) dėl jo išvadų sąlygiškumo, teisėjų kolegijos vertinimu, atliekant šį tyrimą buvo išsamiai ir pagrįstai analizuojami surinkti objektyvūs duomenys (rasti užrašai lyginti su kasos aparatų duomenimis), kuriuos paaiškino asmenų parodymai, ir atsižvelgiant į visa tai, konstatuota, kad be specialaus tyrimo nebuvo galima iš dalies nustatyti tam tikrų UAB „D“ finansinių rodiklių – turto ir pan. (kaip nurodė ekspertė – dalis kasos išlaidų orderių yra be parašų, dėl to negalima nustatyti ar pinigai buvo iš tiesų sumokėti, ar tik buvo surašytas toks dokumentas, o pagal dokumentus ji, ekspertė, to nustatyti negali (t. VII, b. l. 39)).
  1. Pripažinus nustatytu faktą, jog ne visos UAB „D“ gaunamos pajamos buvo fiksuojamos kasos aparate, o tuo pačiu ir šios įmonės buhalterinėje apskaitoje – akivaizdu, jog inkriminuojamu laikotarpiu be specialaus tyrimo išties nebuvo galima nustatyti tam tikrų šios įmonės finansinių rodiklių. Tiek I. J., tiek K. Š. suvokė, kad šie padariniai kils ir to norėjo. I. J. iš pradžių per N. R., kuri apie nusikalstamus ketinimus nežinojo, o vėliau ir per nuteistąją K. Š. (prisidengus fiktyviai buhaltere įdarbinta N. M.), veikdami bendrai, suvokė, kad pateiks mokestines deklaracijas valstybės institucijoms su jiems žinomai neteisingais duomenimis apie UAB „D“ pajamas bei turtą. Remiantis tuo, kas minėta, akivaizdu, jog dėl tam tikrų pajamų neįtraukimo į oficialią įmonės kasą jie siekė naudos įmonei – išlaikyti didesnes pajamas įmonėje ir išvengti mokesčių, taigi neabejotina, kad tiek I. J., tiek K. Š. turėjo tyčią siekiant išvengti UAB „D“ pareigos sumokėti visus realią UAB „D“ veiklą atitinkančius mokesčius ir neapskaitydami dalies pajamų norėjo, kad šie mokesčiai būtų mažesni.
  1. Visos šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti tai, kad dėl nuteistųjų veiksmų ir UAB „D” buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumų, inkriminuojamu laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. padarinius, kurie yra būtinuoju BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiu.
  1. Spręsdama dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo K. Š. veikoje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde pastarosios gynėjas tvirtino tai, kad K. Š., kaip UAB „D” direktorei, potencialiai galėjo būti inkriminuotas nebent buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimas, tačiau vėliau skunde nurodo, kad K. Š. nebuvo reali šios įmonės vadovė. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į šiuos gynybos prieštaravimus bei remdamasis šios nutarties argumentais dėl K. Š. vaidmens UAB „D“ veikloje, pabrėžia, kad K. Š. galėjo būti buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektu, nes ji buvo tik šios įmonės nominalia vadove ir pati pripažino, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcija, I. J. paprašius, buvo priskirta jai. Tai, kad K. Š. galėjo būti pripažinta BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu, patvirtina ir LAT praktika šios kategorijos bylose.
  1. Anot LAT, BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasme apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471/2011, 2K-7-330/2011, 2K-7-176-303/2015, 2K-308-697/2016). Remiantis minėta kasacinio teismo praktika, pabrėžtina, jog nuteistųjų veikimas, kai faktinis visos UAB „D“ vadovas, I. J., paprašo, kad ne visos įmonės pajamos būtų įtraukiamos į apskaitą ir atitinkami faktiniai K. Š. veiksmai iš dalies vadovaujant vienai iš picerijų ir faktiškai tvarkant visos UAB „D“ buhalterinę apskaitą, fiktyviai įdarbinant N. M. šios įmonės buhaltere, atitinka inkriminuojamos veikos požymius. Teismas pabrėžia, kad K. Š. faktiškai pati tvarkė UAB „D“ buhalterinę apskaitą bei teikė atitinkamas deklaracijas VMI, todėl teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, jog tiek I. J., tiek K. Š. yra atsakingi už UAB „D“ apgaulingą apskaitos tvarkymą.
  1. Teismas pastebi ir tai, kad K. Š. žinojo ir net nurodydavo kitiems darbuotojams atvejus, kuriais nereikia pajamų įtraukti į kasą, todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstus gynybos argumentus, kad K. Š. iš pradžių teikdama dokumentus buhalterei, o vėliau jų pagrindu pati formuodama atitinkamas ataskaitas ir deklaracijas (po N. R. išėjimo) nežinojo, kad UAB „D“ buvo apskaitytos ne visos įplaukos ir, jog jai pateikti bendrovės apskaitos dokumentai yra netikslūs. Šiuo pagrindu laikytina įrodyta tai, kad nuteistoji veikdama tyčia realizavo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
  1. Apygardos teismas pažymi, jog remiantis jau aptartais argumentais dėl UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumų, neįžvelgiama pagrindo abejoti tuo, kad nuteistieji pateikdami žinomai neteisingus duomenis apie UAB „D“ pajamas ir pelną siekė išvengti mokesčių sumokėjimo (BK 220 straipsnio 1 dalis).
  1. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių duomenų pagrindu, teisėjų kolegija neabejoja tuo, kad tiek I. J., kaip visos įmonės faktinis vadovas, tiek K. Š., kuri kursuose siekė įgyti specialiųjų - buhalterinės apskaitos tvarkymo – žinių bei tvarkė visos įmonės buhalteriją, kuri buvo suvežama į jos darbo vietą ( - )., suvokė, jog ilgą laiką sistemingai įmonėje vesdami oficialią ir neoficialią buhalteriją, o vėliau, prieš tai neįtraukus neoficialių pajamų į UAB „D“ buhalterinę apskaitą, šių žinomai neteisingų duomenų pagrindu suformavę atitinkamas deklaracijas ir pateikdami jas, su žinomai neteisingais duomenimis apie UAB „D“ finansinius rodiklius, atitinkamoms valstybės institucijoms, siekė išvengti mokesčių. Teisėjų kolegija pažymi, jog ir patys nuteistieji pirminių apklausų metų pažymėjo, kad neapskaityti grynieji pinigai, buvo naudojami įmonės veikloje (pvz. K. Š. teigimu, mokant įmonės darbuotojams papildomą neoficialų atlyginimą; I. J. teigimu, premijoms mokėti). Taigi akivaizdu, jog veikiant aptariamu būdu, buvo siekiama, kad UAB „D“ turėtų daugiau lėšų.
  1. Nepriklausomai nuo to kas minėta, apygardos teismas pažymi, jog sprendžiant dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo nuteistųjų veikose, visgi būtina įvertinti ir šios baudžiamojo įstatymo normos redakcijų pakeitimus bei su šiais pakeitimais susijusią LAT praktiką.
  1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2017 m. lapkričio 21 d. buvo priimtas įstatymas Nr. XIII-791 (įstatymas įsigaliojo 2017 m. lapkričio 28 d.), kuriuo BK 220 straipsnis buvo pakeistas. BK 220 straipsnio (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija) 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Už analogišką veiką siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija 100 MGL, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 3 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija). Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistiesiems inkriminuotos veikos padarymo metu galiojusi BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija numatė atsakomybę už siekį išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL.
  1. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų aspektu, LAT pabrėžė, kad „BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymu buvo panaikintas veikos – įrašymo į deklaraciją žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas ir jų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija 100 MGL, – nusikalstamumas.“ (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-689/2018). Taigi šioje byloje būtina įvertinti tai, ar nuteistųjų siekta išvengti mokesčių suma viršijo 100 MGL dydį, t. y. 3 766 eurus (13 003,24 Lt).
  1. Atsižvelgdamas į šios nutarties skyriuje „Dėl UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumų“ nustatytas faktines aplinkybes, apygardos teismas daro neabejotiną išvadą, jog byloje nustatytas I. J. ir K. Š. siektas išvengti (šiuo atveju net ir išvengtas) mokėtinas PVM ir pelno mokestis ne vieną kartą viršija 3 766 eurų sumą, todėl šis teisinę atsakomybę lengvinantis baudžiamasis įstatymas jų padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 220 straipsnio 1 dalį įtakos neturi.
  1. Taigi teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau minėtų argumentų visetu konstatuoja, kad nuteistieji I. J. ir K. Š. veikdami tyčia realizavo BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius.

22Dėl UAB „D“ patraukimo baudžiamojon atsakomybėn

  1. Apeliaciniame skunde UAB „D“ nurodo, jog net ir konstatavus, jog I. J. ir K. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, byloje nėra nustatytos BK 20 straipsnyje numatytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos – teismas nepašalino visų byloje esančių abejonių šioms sąlygoms įrodyti, nevisapusiškai, neišsamiai, neobjektyviai ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, jog juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu.
  1. LAT yra pažymėjęs, kad BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. Kartu tai atskleidžia fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį. Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. Minėta BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė nereiškia, kad kaltininko – fizinio asmens nusikalstamos veikos tikslas – gauti naudos juridiniam asmeniui – yra vienintelis ar pagrindinis. Toks tikslas, būtinas pagrindžiant juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, gali būti įgyvendinamas ta pačia fizinio asmens nusikalstama veika, siekiant ir kaltininko asmeninės naudos, jo paties ar kitų asmenų neteisėto praturtėjimo ir pan. Nauda paprastai yra aiškinama, kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pvz., neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas: įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui; įmonės įvaizdžiui; ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012)).
  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) jurisprudencijoje (2009 m. birželio 8 d. nutarimas), o taip pat LAT praktikoje (nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-582/210, 2K-P-95/2012, 2K-7-28-303/2017, 2K-7-30-788/2017) pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. KT konstatavo, kad „juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą BK, inter alia tai, kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. Vadinasi, BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir nenustačius nusikalstamos veikos“. Taigi atsižvelgiant į juridinio asmens specifiką (juridinis asmuo yra specifinis teisinių santykių subjektas inter alia tuo aspektu, kad teisinių santykių dalyvis jis yra per fizinius asmenis), baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika. Taigi BK 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo.
  1. Minėtos LAT praktikos bei KT jurisprudencijos kontekste, apygardos teismas, nekartodamas anksčiau minėtų argumentų dėl to, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus nepažeidė BPK 20 straipsnyje apibrėžtų reikalavimų, konstatuoja, jog šioje byloje egzistuoja visos būtinosios sąlygos UAB „D“ baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį kilti.
  1. Pažymėtina, jog juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumas pasireiškia tuo, kad jis, turėdamas savarankišką struktūrą, teisnumą ir veiksnumą, t. y., būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis. Šiuo atveju UAB „D“, kaip juridinio asmens, veikla buvo neatsiejama nuo šios bendrovės faktinio vadovo I. J., o taip pat ir nuo bendrai su juo veikusios fiktyviai UAB „D“ direktore paskirtos, tačiau, kita vertus, viename iš filialų – picerijų vadovavusios ir UAB „D“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios K. Š. veiklos. Taigi juridinio asmens UAB ,,D“ baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš nuteistų UAB ,,D“ faktinio vadovo I. J. ir K. Š. veikos.
  1. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog sprendžiant UAB „D“ baudžiamosios atsakomybės klausimą nebuvo tinkamai įvertintas D. J., kaip UAB „D“ bendrasavininkės ir akcininkės, vaidmuo, šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo laikytinos neturinčiomis įtakos šių aplinkybių vertinimui. Kaip jau nurodyta šios nutarties skyriuje „Dėl nuteistųjų I. J. ir K. Š. vaidmens UAB „D“ veikloje“ – būtent I. J. buvo faktiniu įmonės vadovu, o ir pastarojo žmona inkriminuojamu laikotarpiu buvo vaikų auginimo atostogose. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme I. J. parodė, kad faktiniu įmonės vadovu visgi buvo jis, o tik teisine prasme – jo žmona, o kai jo žmona išėjo vaikų auginimo atostogų, K. Š. buvo tik dokumentalia direktore, kuri tvarkėsi ( - ) padalinyje ir buvo šio filialo vadove, o jis buvo oficialiai visos įmonės – visų filialų vadovas. Šios ir kitos šiame teismo sprendime jau minėtos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, pagrindžia tai, kad I. J. (faktiškai einantis vadovaujančias pareigas minėtame juridiniame asmenyje ir veikdamas kartu su K. Š., kuri tvarkė buhalterinę apskaitą), inkriminuotu laiku pagal jam suteiktus įgaliojimus turėjo teisę atstovauti UAB „D“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, laikantis apskaitą reglamentuojančių teisės aktų, o D. J. vaidmuo vertinant šias aplinkybes yra neaktualus, todėl apylinkės teismo pagrįstai plačiau neanalizuotas.
  1. Kaip jau minėta, kita būtinoji juridinio asmens atsakomybės už fizinio asmens padarytas veikas sąlyga yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė juridinio asmens naudai arba jo interesais. Iš tiesų, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad iš padarytų nusikaltimų I. J. ir (ar) K. Š. gavo neteisėtos turtinės naudos. Kita vertus, byloje yra duomenų apie tai, kad iš neapskaitytų pajamų UAB „D“ darbuotojams buvo mokamas papildomas darbo užmokestis, premijos (pvz. pirminiai patikimais pripažinti nuteistųjų parodymai, liudytojos N. M. parodymai viso baudžiamojo proceso metu). Be to, būtina pažymėti ir tai, kad apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir vėliau pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas siekiama išvengti juridinio asmens mokėtinų mokesčių, kas taip pat byloja apie tai, jog šioje byloje nuteisti fiziniai asmenys siekė neteisėto UAB „D“ praturtėjimo (siekis nepagrįstai nemokėti privalomų mokesčių), t. y. minėtos aplinkybės pagrindžia tai, kad jų veika buvo siekiama naudos ne sau asmeniškai, o veikiama UAB „D“ naudai ir interesais. Taigi yra visos BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos sąlygos kilti juridinio asmens UAB ,,D“ baudžiamajai atsakomybei dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo.
  1. Apibendrindama tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „D“, K. Š. ir I. J. pagrįstai pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje.

23Dėl civilinio ieškinio

  1. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Atitinkamai BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šios bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, jog BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtu, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos ir tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
  1. Šioje byloje VMI pareiškė 61 732,46 Eur dydžio civilinį ieškinį prašydama solidariai iš atsakovų UAB „D“, K. Š. ir I. J. valstybės naudai priteisti 67 571,54 Eur į biudžetą nesumokėtų mokesčių (iš jų: 56 218,43 Eur PVM ir 11 353,10 Eur pelno mokesčio).
  1. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas kildinamas iš pareigos sumokėti mokesčius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra tiesioginė nusikalstamais veiksmais padaroma žala, nes nėra neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų rezultatas (šiuo atveju ieškinys grindžiamas ne reikalavimu grąžinti neteisėtais veiksmais, apgaulės būdu, tiesiogiai iš valstybės biudžeto užvaldytą turtą ir pan.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad dėl neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų nėra galimybės ją įvykdyti mokesčių įstatymo (visų pirma MAĮ) nustatyta tvarka.
  2. Teismas pastebi, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nenagrinėti civilinio ieškinio iš dalies atitinka teismų praktikos baudžiamosiose bylose tendencijas, kurioje ilgą laiką vyravusi praktika priteisiant mokestinę žalą solidariai iš visų nuteistųjų keičiasi. Vis dažniau tokiose situacijose pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti ir pabrėžiama, kad neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (LAT 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).
  3. Visgi pastebėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nuteistas ir juridinis asmuo, t. y. UAB „D“, kuri pagal byloje nustatytas aplinkybes laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. nesumokėjo 233 311 Lt (67 571,54 Eur) dydžio mokesčių. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ši bendrovė būtų nemoki, bankrutavusi ar likviduota. Taigi jos civilinės atsakomybės klausimas, nesant reikalavimų dėl delspinigių ir baudų, dėl nesumokėtų mokesčių iš esmės gali būti svarstomas ir išsprendžiamas, juolab turint omenyje VMI nurodytas aplinkybes dėl to, jog MAĮ nustatyta tvarka, tokio reikalavimo išieškoti jau nebūtų galima dėl praėjusio 5 metų termino, numatyto MAĮ 68 straipsnio nuostatose.
  4. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti mokestinę prievolę ir tuo padarytą žalą ne tik iš šioje byloje nuteisto juridinio asmens, bet ir iš šio juridinio asmens dalyvių nuteistųjų I. J. ir K. Š.. Teisėjų kolegija pastebi, kad juridinio asmens mokestinę nepriemoką siekiant prisiteisti iš fizinių asmenų, būtina įvertinti civilinės teisės požiūriu labai ribotas tokio ieškinio priteisimo galimybes. Bendrovės vadovo civilinės atsakomybės prieš kreditorius klausimai, kylantys iš CK 2.87, 6.246–6.249 straipsnių, nuosekliai išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-130/2011, 3K-3-493/2012, 3K-3-176/2014, 3K-3-283/2014 ir kt.). Tokios praktikos kontekste atkreiptinas dėmesys į du bendrovės vadovo civilinę atsakomybę ribojančius aspektus: pirma, bendrovės vadovo civilinė atsakomybė prieš kreditorius yra subsidiaraus pobūdžio ir atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų (bankrotas ir pan.); antra, vadovas neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams, todėl prieš kreditorius atsako tik savo bendrovei padarytos žalos ribose.
  5. Civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę (net ir nusikalstamo mokesčių vengimo atveju), iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal MAĮ priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o nesumokėtų mokesčių suma lieka juridinio asmens prievolė. Tokia teismų praktika civilinėse bylose pagrįsta tokiais argumentais: 1) iki nemokumo atsiradimo vadovas neturi pareigos kreditoriams (tarp jų ir VMI) ir veikia tik pačios bendrovės interesais, todėl vadovo turtinės atsakomybės apimtį lemia būtent bendrovei padaryta žala; 2) VMI mokestinis reikalavimas juridiniam asmeniui kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu, taigi bendrovės mokestinės prievolės nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, jos kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais ir yra būtinosios veiklos išlaidos, taigi tokia prievolė nelaikoma bendrovei padaryta žala. Todėl pareiga atlyginti valstybei juridinio asmens nesumokėtų mokesčių sumą iš civilinės atsakomybės prievolės vadovui nekyla (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-624/2013, 3K-3-54-701/2017).
  6. Atsižvelgiant į visa tai ir įvertinant aplinkybes, kad byloje pateiktu civiliniu ieškiniu prašoma priteisti tik mokestinę prievolę, t. y. tik UAB „D” nesumokėtus mokesčius, taigi jos civilinės atsakomybės klausimas, nesant reikalavimų dėl delspinigių ir baudų, byloje galėjo būti sprendžiamas taip, kaip tą numato BPK 115 straipsnis. Pagal byloje nustatytas aplinkybes UAB „D“ laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. neapskaičiavo pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, mokesčių nesumokėjo ir tuo padarė 233 311 litų (atitikmuo – 67 571,54 eurai) žalą valstybės biudžetui. Šioje dalyje VMI ieškinys ir apeliacinis skundas tenkintini ir iš UAB „D“ valstybės naudai priteistina 67 571,54 eurų žala, t. y. į valstybės biudžetą nesumokėti mokesčiai (iš jų 56 218,43 eurai pridėtinės vertės mokestis ir 11 353,10 eurų pelno mokestis). Reikalavimas dėl mokestinės prievolės priteisimo solidariai ir iš nuteistųjų fizinių asmenų prieštarautų jau aptartai teismų praktikai, todėl atitinkamas reikalavimas atmestinas.
  1. Apygardos teismas pažymi, jog apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių, visgi, dėl jų teisingumo taip pat pasisakytina. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, nuteistųjų veikų padarymo metu, buvo priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, o BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytasis – apysunkių. Tuo metu galiojęs BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatė galimybę skirti baudą nuo 1 iki 500 MGL, o BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas už apysunkio nusikaltimo padarymą – baudą nuo 1 iki 1000 MGL. Atitinkamai juridiniam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą buvo numatyta galimybė skirti baudą iki 50 000 MGL. Atsižvelgus į tai, kad tiek I. J., tiek UAB „D“ skundžiamu nuosprendžiu už abu nusikaltimus skirta 120 MGL dydžio bauda, o K. Š. – 100 MGL dydžio bauda, darytina išvada, jog nuteistiesiems skirti bausmės dydžiai negali būti laikomi neproporcingais ar per griežtais. Tokioms teismo išvadoms (atitinkamai kaip ir K. Š. veikų kvalifikavimui) neturi įtakos ir tai, jog šia nutartimi K. Š. veikomis valstybės biudžetui padarytas žalos dydis buvo sumažintas.
  2. Apibendrindama visa tai, kas minėta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl I. J., K. Š. ir UAB „D“ pripažinimo kaltais padarius nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje yra pagrįstas ir teisėtas. Visgi skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas toje dalyje, kiek teismas išdėstė faktinių aplinkybių neatitinkančias teismo išvadas dėl K. Š. padaryto, BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto, nusikaltimo faktinių aplinkybių, be to, teismo nuosprendis keistinas ir dėl VMI pareikšto civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu, nes VMI civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Likusioje dalyje apeliaciniai skundai atmestini, o teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu.

24Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktais,

Nutarė

25nuteistojo I. J., nuteisto juridinio asmens UAB „D“ atstovo advokato Valdo Bugelevičiaus apeliacinius skundus atmesti, o nuteistosios K. Š. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus ir civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nurodant įrodytomis pripažintos K. Š. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamos veikos aplinkybės:

27žodžius „dėl to UAB „D“ už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir tuo padarė 193 929 litų (atitikmuo – 56 165,72 eurai) žalą valstybės biudžetui.“ pakeisti žodžiais „dėl to UAB „D“ už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir tuo padarė 193 925 litų (atitikmuo – 56 164,56 eurai) žalą valstybės biudžetui.“;

28žodžius „dėl to UAB „D“ už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino pelno mokesčio ir tuo padarė 39 200 litų (atitikmuo – 11 353,10 eurai) žalą valstybės biudžetui.“ pakeisti žodžiais „dėl to UAB „D“ už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15 nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino pelno mokesčio ir tuo padarė 39 045 litų (atitikmuo – 11 308,21 eurai) žalą valstybės biudžetui.“;

29žodžius „Tokiu būdu ji, K. Š., veikdama bendrai su I. J., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „D“ pajamas, pelną į deklaracijas, jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai - valstybinei mokesčių inspekcijai, neapskaičiavo pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, mokesčių nesumokėjo ir tuo padarė 233 129 litų (atitikmuo – 67 518,83 eurai) žalą valstybės biudžetui.“ pakeisti žodžiais „Tokiu būdu ji, K. Š., veikdama bendrai su I. J., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „D“ pajamas, pelną į deklaracijas, jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai - valstybinei mokesčių inspekcijai, neapskaičiavo pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, mokesčių nesumokėjo ir tuo padarė 232 970 litų (atitikmuo – 67 472,78 eurai) žalą valstybės biudžetui.“.

30Valstybinės mokesčių inspekcijos 61 732,46 eurų dydžio civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – iš UAB „D“ valstybės naudai priteisti 67 571,54 Eur į biudžetą nesumokėtų (56 218,43 eurų pridėtinės vertės ir 11 353,10 eurų pelno) mokesčių.

31Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. I. J. pripažintas kaltu ir nubaustas:... 4. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio... 5. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (2 636,20 eurų) dydžio bauda.... 6. Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas... 7. K. Š. pripažinta kalta ir nubausta:... 8. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (2 636,20 eurų) dydžio bauda;... 9. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio bauda.... 10. Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas... 11. UAB „D” pripažinta kalta ir nubausta:... 12. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 90 MGL (3 389,40 eurų) dydžio bauda;... 13. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (2 636,20 eurų) dydžio bauda.... 14. Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas... 15. Be to, nuosprendžiu VMI civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 17.
  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 18. Nuteistojo I. J., nuteisto juridinio asmens UAB „D” apeliaciniai skundai... 19. Dėl nuteistųjų I. J. ir K. Š. vaidmens UAB „D” veikloje
      20. Dėl UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumų
        21. Dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų... 22. Dėl UAB „D“ patraukimo baudžiamojon atsakomybėn
          23. Dėl civilinio ieškinio
          1. BPK 109 straipsnyje... 24. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326... 25. nuteistojo I. J., nuteisto juridinio asmens UAB „D“ atstovo advokato Valdo... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžio... 27. žodžius „dėl to UAB „D“ už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15... 28. žodžius „dėl to UAB „D“ už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2011-12-15... 29. žodžius „Tokiu būdu ji, K. Š., veikdama bendrai su I. J., įrašė... 30. Valstybinės mokesčių inspekcijos 61 732,46 eurų dydžio civilinį ieškinį... 31. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....