Byla 1A-5-307/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Elenos Vainienės ir Lino Šiukštos, Sekretoriaujant Agatai Minkel, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorams Tomui Meškauskui, Aleksandrui Kazakovui, gynėjams advokatams Stasiui Zabitai, Mindaugui Paukštei, Dianai Višinskienei, Ruslanui Mazurovui, Vytautui Griežei, Stanislovui Nalivaikai, Algirdui Grinevičiui, Jonui Skruzdžiui, Artūrui Baužai, Jonui Kvaraciejui, G. B., Auksanui Čiupailai, nuteistiesiems S. B., A. S., A. Š., D. P., G. T., D. U., R. J., S. M., D. V., A. B., D. T., R. T.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. B., D. P., G. T., D. U., S. M. (S. M.) ir jo gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus, R. J., R. R., nuteistojo S. B. gynėjo advokato Stasio Zabitos, nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės, nuteistųjų A. S., D. V., S. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės, G. G., kurio turtas konfiskuotas, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

3S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkiolikai metų ir šešiems mėnesiams;

5– pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2009 m. liepos 15 d. veika) laisvės atėmimu septyneriems metams;

6– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2009 m. liepos 15 d. veika) laisvės atėmimu trylikai metų;

7– pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. gegužės 15 d. veika) laisvės atėmimu septyneriems metams ir šešiems mėnesiams;

8– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2010 metų gegužės mėnesio veika) laisvės atėmimu trylikai metų ir šešiems mėnesiams;

9– pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2010 metų rugpjūčio mėnesio veika) laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

10– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2010 metų rugpjūčio mėnesio veika) laisvės atėmimu keturiolikai metų;

11– pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugpjūčio 14 d. veika) laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir trims mėnesiams;

12– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio 14 d. veika) laisvės atėmimu keturiolikai metų ir trims mėnesiams;

13– pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. spalio 14 d. veika) laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams;

14– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. spalio 14 d. veika) laisvės atėmimu keturiolikai metų ir šešiems mėnesiams.

15Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2009 m. liepos 15 d. veika) ir BK 260 straipsnio 3 dalį (2009 m. liepos 15 d. veika), subendrintos apėmimo būdu ir S. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų.

16Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. gegužės 15 d. veika) ir BK 260 straipsnio 3 dalį (2010 metų gegužės mėnesio veika), subendrintos apėmimo būdu ir S. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų ir šešiems mėnesiams.

17Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2010 metų rugpjūčio mėnesio veika) ir BK 260 straipsnio 3 dalį (2010 metų rugpjūčio mėnesio veika), subendrintos apėmimo būdu ir S. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų.

18Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugpjūčio 14 d. veika) ir BK 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio 14 d. veika), subendrintos apėmimo būdu ir S. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų ir trims mėnesiams.

19Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. spalio 14 d. veika) ir BK 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. spalio 14 d. veika), subendrintos apėmimo būdu ir S. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų ir šešiems mėnesiams.

20Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė, paskirta pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, subendrinta su subendrintomis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, dalinio sudėjimo būdu ir S. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

21D. P. pripažinta kalta ir nuteista:

22– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams;

23– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams ir trims mėnesiams.

24Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

25G. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

26– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams;

27– pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams;

28– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų.

29Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir G. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų.

30Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, dalinio sudėjimo būdu ir G. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

31D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

32– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams;

33– pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams;

34– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų ir šešiems mėnesiams.

35Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir D. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų ir šešiems mėnesiams.

36Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, dalinio sudėjimo būdu ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

37G. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

38– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams;

39– pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams;

40– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų.

41Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir G. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų.

42Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, dalinio sudėjimo būdu ir G. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

43A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

44– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams;

45– pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams;

46– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų.

47Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų.

48Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, dalinio sudėjimo būdu iš dalies jas sudėjus, ir A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

49A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

50– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų;

51– pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams;

52– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų;

53– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

54Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų.

55Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės paskirtos pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, subendrintos su subendrinta bausme, paskirta pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, dalinio sudėjimo būdu ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

56S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

57– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų;

58– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų.

59Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

60D. U. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

61S. M. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

62R. J. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės —atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

63Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti nusikalstamų veikų įrankius ir jų rezultatus:

641) saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Logistikos skyriaus Autoūkio aikštelėje:

65– automobilį „Rover 75“, valstybinis Nr. ( - ) kuriuo naudojosi G. T., paimtą 2010 m. gegužės 15 d. apžiūros protokolu;

66– automobilį „Rover 75“, valstybinis Nr. ( - ) paimtą 2010 m. spalio 15 d. vykusios kratos metu iš A. B. gyvenamosios vietos Jonavoje, Tiesioji g. 22;

67– automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. ( - ) kuriuo naudojosi D. T., paimtą 2010 m. spalio 15 d. kratos protokolu;

68– automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. AG 300 VD, paimtą 2010 m. spalio 15 d. kratos protokolu;

69– automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. ( - ) kuriuo naudojosi A. Š., paimtą 2010 m. spalio 17 d. kratos protokolu;

70– automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. ( - ), kuriuo naudojosi D. J., paimtą 2010 m. rugpjūčio 14 d. kratos protokolu;

71– automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ), kuriuo naudojosi A. S., paimtą 2010 m. spalio 15 d. kratos protokolu;

72– automobilį „Audi TT“, valstybinis Nr. ( - ) nuosavybės teise priklausantį G. G., paimtą 2010 m. spalio 15 d. kratos protokolu.

732) Kauno AVPK perduotus:

74– G. T. asmens kratos metu paimtus pinigus – 1 484,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus), 2012 m. vasario 29 d. nutarimu perduotus į Kauno AVPK depozitinę sąskaitą, kvitas Nr. 000081;

75– D. P. priklausančius pinigus, kurie buvo paimti asmens kratos metu – 395,57 Lt (tris šimtus devyniasdešimt penkis litus 57 ct) ir 0,98 Eur (98 eurocentus), 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu perduotus Kauno AVPK Finansų skyriui, kvitas A Nr. 000045, kvitas BBB Nr. 021120;

76– D. P. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtus pinigus– 2 450,00 Lt (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt litų), 2012 m. vasario 29 d. nutarimu perduotus į Kauno AVPK depozitinę sąskaitą, kvitas Nr. 000082;

77– D. U. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtus pinigus – 160,00 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų), 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), 1 930,00 RUB (tūkstantį devynis šimtus trisdešimt Rusijos rublių), 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimu perduotus Kauno AVPK Finansų skyriui, kvitas Nr. 007978 ir Nr. 021105;

78– A. B. asmens kratos metu paimtus pinigus – 80,00 Lt (aštuoniasdešimt litų), 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimu perduotus į Kauno AVPK depozitinę sąskaitą, kvitas Nr. 007981;

79– S. B. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtus pinigus – 12 400,00 Lt (dvylika tūkstančių keturis šimtus litų), 13 530,00 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus trisdešimt eurų), 21 000,00 RUB (dvidešimt vieną tūkstantį Rusijos rublių), 3 100,00 USD (tris tūkstančius vieną šimtą Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), 2 600,00 GBP (du tūkstančius šešis šimtus Didžiosios Britanijos svarų), 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimu perduotus į Kauno AVPK depozitinę sąskaitą, kvitas Nr. 021107, Nr. 007979;

80– S. B. priklausančius pinigus, kurie buvo paimti asmens kratos metu – 3 750,00 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt litų), 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimu perduotus į Kauno AVPK depozitinę sąskaitą, kvitas Nr. 007980;

81– A. Š. priklausančius pinigus, paimtus R. Ž. asmens kratos metu – 2 415,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiolika eurų), 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimu perduotus į Kauno AVPK Finansų skyriui, kvitas Nr. 021106;

82– A. S. priklausančius pinigus, kurie buvo paimti A. S. asmens kratos metu – 10,34 Lt (dešimt litų 34 ct), kurie 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimu perduoti į Kauno AVPK Finansų skyriui, kvitas Nr. 007982;

83– R. T. priklausančius pinigus, kurie buvo paimti jos asmens kratos metu – 249,60 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų 60 ct), 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu perduotus į Kauno AVPK depozitinę sąskaitą, kvitas Nr. 000044;

84– D. T. priklausančius pinigus, kurie buvo paimti kratos metu gyvenamojoje vietoje – 12,00 USD (dvylika Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), 2 740,00 RUB (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt Rusijos rublių), 8 420,00 BYN (aštuonis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt Baltarusijos rublių), 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu perduotus į Kauno AVPK Finansų skyriui saugojimui;

85– R. J. priklausančius pinigus – 3,00 Lt (tris litus), perduotus Kauno AVPK Finansų skyriui, kvitas Nr. 000046;

86– S. V. priklausančius pinigus – 180,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) ir 20,00 Eur (dvidešimt eurų), perduotus Kauno AVPK Finansų skyriui, kvitas Nr. 021122, Nr. 000047;

87– 9 mm kalibro pistoletą IŽ-79-8 be numerio su dėtuve; 9 mm kalibro pistoletą Ekol Firat Conpact Nr. EFC780020 su dėtuve; 9 mm kalibro pistoletą Umarex COLT GOVERNMENT Nr. 00330859, 5,6 mm kalibro revolveris KESERÜ MAGNUM DEFENDER K-56 ir būgnelis; 7,62 mm kalibro savadarbis šautuvą Nr. 94564; .22 (5,6 mm) kalibro 21 vnt. šovinių; 6 mm kalibro 42 vnt. garsinių šovinių Flobert; 5,5 mm kalibro 282 vnt. kulkų; 7,62 mm kalibro, 1943 metų pavyzdžio 1904 vnt. garsinių šovinių; duslintuvą, kurie buvo paimti 2010 m. spalio 15 d. kratos metu iš R. R. gyvenamosios vietos, prie 2010 m. gruodžio 20 d. specialisto išvados Nr. 140-(9129)-IS1-9139 (Kvitas B Nr. 029809, Nr. 029810, Nr. 029811), pramoninės gamybos, karinės paskirties, „( - ) markės dūmadėžę; pramoninės gamybos, „RDG-2“ tipo rankinę dūminę granatą; pramoninės gamybos, specialios paskirties, „JDG“ tipo, mokomąją dūminę rankinę granatą; 4 vnt. geltonos spalvos medžiagos briketų – pramoninės gamybos, mokomųjų inertinių reaktyvinių nenustatyto modelio raketų inertinių užpildų fragmentų; 1 (vieną) 13,6 g juodos spalvos medžiagos fragmentą – svaidomojo poveikio sprogstamoji medžiaga, pramoninės gamybos; 31,9 g birios medžiagos – svaidomojo poveikio sprogstamoji medžiaga, kurie buvo paimti 2010 m. spalio 15 d. kratos metu iš R. R. gyvenamosios vietos, bei perduoti juos Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

88– pistoletą Beretta 84 F; 9 mm Browning, Nr. E73239Y, dvi dėtuves, 100 vnt. šovinių 380 AUTO CBC, kurie paimti 2011 m. sausio 10 d. kratos metu pas D. U. gyvenamojoje vietoje ir perduoti juos Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

89– mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1208“ IMEI Nr. 351528040115177 (paketas Nr. 0006117) paimtą 2010 m. gegužės 15 d. asmens kratos metu pas G. T.;

90– mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2730c-1“ IMEI Nr. 359370030833648(paketas Nr. 0006118)

91– mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 8800 Sirocco Gold“ IMEI numeris 352287011465561(paketas Nr. 0006118);

92– mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 1208“ IMEI Nr. 351980042047736 su maitinimo elementu;

93– mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 1208“ IMEI Nr. 358266035982003 su maitinimo elementu;

94– mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1661-2“ IMEI Nr. 358239030711628SIM;

95– mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K800“ IMEI Nr. 355704011968680;

96– mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1800“ IMEI Nr. 353768041925152;

97– mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E66-1“ IMEI Nr. 8937002100500191862, kuris buvo paimtas 2010 m. spalio 15 d. kratos metu Raimondo ir Ž. R. gyvenamojoje vietoje;

98– mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ IMEI Nr. 3353215039544223, kuris buvo paimti 2011 m. lapkričio 22 d. S. V. asmens kratos metu;

99– mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303c“ IMEI Nr. 358281038760488;

100– mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6303c“ IMEI Nr. 353199035078727;

101– mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N95-2“ IMEI Nr. 354829023061231;

102– mobiliojo ryšio telefonas „Nokia C5-00 IMEI Nr. 359345030522029, kuris buvo paimtas 2010 m. spalio 15 d. S. B. asmens kratos metu;

103– mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5230“ IMEI Nr. 353424041615712, kuris paimtas 2010 m. spalio 14 d. kratos metu iš D. P., gyvenamosios vietos.

104Šiuo nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti D. T., A. B., pagal BK 249 straipsnio 1 dalį – R. T.. V. D. išteisintas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių. Nei pirmiau nurodyti asmenys, nei jų gynėjai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

105Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

106S. B. nuteistas už tai, kad vadovavo nusikalstamam susivienijimui, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą, o būtent:

107Laikotarpiu nuo 2005 metų liepos mėnesio, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2010 m. spalio 14 d., Kauno mieste, iš trijų ir daugiau asmenų subūrė, organizavo bei vadovavo nusikalstamo susivienijimo nariams – D. J., R. R., Ž. R., kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas (BK 391 straipsnio pagrindu) bei D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., A. Š., G. T., D. V., A. S., suvienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus, betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, paskirstydamas konkrečiais užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams – D. U. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius, D. V. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius bei sudaryti sąlygas remontuoti narkotines ir psichotropines medžiagas gabenančius automobilius, servise „Liro“, esančiame adresu ( - ), D. P. – sudaryti sąlygas pakuoti narkotines ir psichotropines medžiagas nuosavybės teise priklausančiame sode ir pagalbinėse patalpose, esančiose Sodų bendrijoje ( - ), bei perduoti – informaciją susijusią su narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabanda ir namuose esančiuose, ( - ), saugomus pinigus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, nurodydamas nusikalstamo susivienijimo nariams – R. R., D. J., S. V., R. J., S. M., D. T., A. B., A. Š., G. T., A. S. – atliekantiems narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenis – automobiliais su įrengtomis slėptuvėmis iš Ispanijos Karalystės bei Nyderlandų Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką, Latvijos Respubliką ir Estijos Respubliką gabenti labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos bei psichotropinių medžiagų, kiekius, nusikalstamo susivienijimo nariui A. B. įrengti ar patobulinti automobiliuose slėptuves narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms gabenti, organizavo bei vadovavo nusikalstamam susivienijimui, veikusiam nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d.

108Be to, subūręs ir vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams D. J., R. R., Ž. R., kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas (BK 391 straipsnio pagrindu) bei D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., A. B., D. T., R. T., A. Š., G. T., D. V., A. S., įvykdė nusikalstamas veikas:

109Nurodydamas S. V. iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją gabenti labai didelį kiekį – 109 kg 490 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, S. V. 2009 metų liepos mėnesį, tiksliau tyrimu nenustatyta, nuvykus į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmus labai didelį kiekį – 109 kg 490 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, jas neteisėtai gabenus automobilyje „Nissan Primera“, valstybinis Nr. ( - ), specialiai įrengtose slėptuvėse nuo Ispanijos Karalystėje, esančio nenustatyto miesto iki Rusijos Federacijos pasienio kontrolės posto „Ubylinkos“, esančio Pytalovo rajone, Pskovo srityje, kur 2009 m. liepos 15 d. apie 13.40 val. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą.

110Jis organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu nurodydamas S. V. iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją gabenti labai didelį kiekį – 109 kg 490 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią 2009 metų liepos mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatyta, į Lietuvos Respubliką iš Ispanijos Karalystės pargabeno S. V., ir kurią 2009 m. liepos 15 d. jis neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Primera“, valstybinis Nr. ( - ) specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Lietuvos Respublikos, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki Rusijos Federacijos pasienio kontrolės posto „Ubylinko“, esančio Pytalovo rajone, Pskovo srityje, kur 2009 m. liepos 15 d. apie 13.40 val. S. V. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

111Jis organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą, nurodydamas G. T. į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį – ne mažiau 75 kg 171, 89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią G. T. 2010 metų gegužės mėnesį, tyrimu tiksliau nenustatyta, nuvykęs į Ispanijos Karalystę, ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – 75 kg 171, 89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ją neteisėtai atgabeno automobilyje „Rover 75“, valstybinis Nr. ( - ) specialiai įrengtose slėptuvėse nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki Lietuvos Respublikos – pasienio Kalvarijos užkardos, kur 2010 m. gegužės 15 d. apie 3.20 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

112Jis organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, nurodydamas G. T. į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį – ne mažiau 75 kg 171, 89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, o G. T. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio, tyrimu tiksliau nenustatyta, Ispanijos Karalystėje paėmė labai didelį kiekį – ne mažiau 75 kg 171, 89 g narkotinės medžiagos – kanapių, ją neteisėtai gabeno automobilyje „Rover 75“, valstybinis Nr. ( - ) specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki Salaperaugio kaimo, Liubavos seniūnijos, Kalvarijos savivaldybės Marijampolės apskrityje, kur 2010 m. gegužės 15 d. apie 3.20 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

113Jis organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą, nurodydamas A. Š. į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, o A. Š. 2010 metų rugpjūčio mėnesį, tyrimu tiksliau nenustatyta, nuvykęs į Ispanijos Karalystę, ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ją iki 2010 m. rugpjūčio 14 d. neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Primera“, valstybinis Nr. ( - ), specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki garažo ( - ).

114Jis, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, nurodydamas A. Š. į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, o A. Š. 2010 metų rugpjūčio mėnesį, tyrimu tiksliau nenustatyta, nuvyko į Ispanijos Karalystę, ten iš nenustatyto asmens paėmė labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ją neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Primera“, valstybinis Nr. ( - ), specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki garažo, esančio ( - ), kur iki 2010 m. rugpjūčio 14 d., tiksliau tyrimu nenustatyta, ją laikė.

115Jis organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą, nurodydamas D. J. iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją gabenti labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią 2010 m. rugpjūčio 13 d., į Lietuvos Respubliką iš Ispanijos Karalystės pargabeno A. Š. ir kurią 2010 m. rugpjūčio 14 d. iš garažo, esančio Naujakurių g. 116A, Kaune, D. J. pas A. Š. neteisėtai įgijo, šias narkotines medžiagas – labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos D. J. neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Primera“, valstybinis Nr. ( - ), specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo ( - )iki Vilniaus rajono Lavoriškių miestelio, kur 2010 m. rugpjūčio 14 d. apie 18.40 val. D. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

116Jis organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, nurodydamas D. J. iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją gabenti labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią 2010 m. rugpjūčio 13 d. į Lietuvos Respubliką iš Ispanijos Karalystės pargabeno A. Š. ir kurią 2010 m. rugpjūčio 14 d., iš garažo, esančio ( - ), D. J. neteisėtai iš A. Š. įgijo, šį labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Primera“, valstybinis Nr. ( - ), specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Kauno miesto, ( - ), iki Vilniaus rajono Lavoriškių miestelio, kur 2010 m. rugpjūčio 14 d. apie 18.40 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

117Jis organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, nurodydamas A. S. į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį – ne mažiau 100 753,6 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir apie 3 325 vienetus 867,92 g svorio tablečių, turinčių savo sudėtyje 123,86 g psichotropinės medžiagos – 1-(3–chlorofenil)piperazino, kurias A. S. 2010 metų spalio mėnesį, tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, nuvykęs į Nyderlandų Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs tą labai didelį kiekį – 100 753,6 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 3 325 vienetus 867,92 g svorio tablečių, turinčių savo sudėtyje 123,86 g psichotropinės medžiagos – 1-(3–chlorofenil)piperazino, neteisėtai gabeno automobilyje „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ), specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Nyderlandų Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki garažo, esančio ( - ), kur 2010 m. spalio 14 d., apie 19.45 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

118Jis organizavo neteisėtą gabenimą ir laikymą labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio, nurodydamas A. S. į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį – ne mažiau 100 753,6 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir apie 3 325 vienetus 867,92 g svorio tablečių, turinčių savo sudėtyje 123,86 g psichotropinės medžiagos – 1-(3–chlorofenil)piperazino, kurias A. S. laikotarpiu nuo 2010 metų spalio mėnesio, tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, Ispanijos Karalystėje paėmė šį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau 100 753,6 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir apie 3 325 vienetus 867,92 g svorio tablečių, turinčių savo sudėtyje 123,86 g psichotropinės medžiagos – 1-(3–chlorofenil)piperazino, jas neteisėtai gabeno automobilyje „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ) specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Nyderlandų Karalystės iki Lietuvos Respublikos. 2011 m. spalio 14 d. apie 11.07 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, S. B. nurodė R. R. į Lietuvos Respubliką A. S. atgabentą labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų iškrauti garaže Nr. 14, esančiame ( - ), iš specialiai automobilyje „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ), įrengtų slėptuvių.

119D. P. nuteista už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje bei neteisėtai disponavo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, o būtent:

120Laikotarpiu nuo 2005 metų liepos mėnesio, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2010 metų spalio 14 d., Kauno mieste, su S. B. daugiau nei iš trijų asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas BK 391 straipsnio pagrindu), S. V., R. J., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. Š., A. S., susivienijusi bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, vykdydama nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – S. B. pavedimus, perduodama kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams S. B. nurodymus, informaciją dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų dideliais kiekiais disponavimą, jų kontrabandą bei pinigus skirtus kelionės išlaidoms, sudarydama sąlygas jai nuosavybės teise priklausančiame sode ir pagalbinėse patalpose, esančiuose Sodų bendrijoje ( - ), pakuoti labai didelius narkotinių medžiagų kiekius, už tai gaudama piniginį atlygį, dalyvavo veikloje S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d.

121Be to, ji laikotarpiu iki 2010 m. spalio 14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo 32,494 g rudos spalvos supresuotos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 1,006 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,432 g narkotinės medžiagos – kokaino, šį didelį kiekį narkotinių medžiagų, supakuotų popieriaus lankstinuke ir plastikiniame maišelyje, laikė savo gyvenamojoje vietoje ( - ) iki 2010 m. spalio 14 d. 23.10 val., kol šios narkotinės medžiagos buvo surastos ir paimtos kratos metu.

122D. V. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, organizavo kontrabandą bei disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, o būtent:

123Laikotarpiu nuo 2005 metų rugsėjo mėnesio iki 2010 metų liepos mėnesio, Kauno mieste, su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas BK 391 straipsnio pagrindu), D. P., S. V., R. J., D. U., S. M., A. B., D. T., R. T., A. Š., G. T., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – S. B. nurodymus – surasdamas narkotinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį galintį atlikti asmenį – G. T., įtraukdamas jį į nusikalstamo susivienijimo veiklą bei gaudamas už tai piniginį atlygį iš S. B., nurodydamas nusikalstamo susivienijimo nariui – R. R. (kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaip asmeniui, padėjusiam išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas BK 391 straipsnio pagrindu) apmokyti G. T. pakuoti narkotines medžiagas, parodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo kelius bei sudarydamas sąlygas bei galimybes servise „Liro“, esančiame ( - ), remontuoti nusikalstamo susivienijimo narių naudojamus automobilius, kuriais gabentos narkotinės medžiagos, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio ir ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje

124Be to, jis organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą, perduodamas S. B. nurodymus G. T. į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį – ne mažiau 75 kg 171,89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, G. T. 2010 metų gegužės mėnesio pirmoje pusėje nuvykus į Ispanijos Karalystę, ten iš nenustatyto asmens paėmus labai didelį kiekį – ne mažiau 75 kg 171,89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, jas neteisėtai gabenus automobilyje „Rover 75“, valstybinis Nr. ( - ) specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki Salaperaugio kaimo, Liubavos seniūnijos, Kalvarijos savivaldybės, Marijampolės apskrities, kur 2010 m. gegužės 15 d., apie 6.25 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

125Be to, jis organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, perduodamas S. B. nurodymus G. T. į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį – ne mažiau 75 kg 171,89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, G. T. 2010 metų gegužės mėnesio pirmoje pusėje nuvykus į Ispanijos Karalystę ir paėmus labai didelį kiekį – ne mažiau 75 kg 171,89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, jas neteisėtai gabenus automobilyje „Rover 75“, valstybinis Nr. ( - ) specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki Salaperaugio kaimo, Liubavos seniūnijos, Kalvarijos savivaldybės, Marijampolės apskrities, kur 2010 m. gegužės 15 d., apie 6.25 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

126G. T. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, vertėsi narkotinių medžiagų kontrabanda, o būtent:

127Laikotarpiu nuo 2009 metų sausio mėnesio pradžios iki 2010 m. gegužės 15 d., Kauno mieste, su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas BK 391 straipsnio pagrindu), D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., A. B., D. T., R. T., A. Š., D. V., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – S. B. nurodymus, kuriuos perduodavo nusikalstamo susivienijimo narys – D. V., atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį – automobiliuose „Ford Mondeo“, „Rover 75“ įrengtose slėptuvėse ne mažiau kaip keturis kartus iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką gabendamas labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekius, dalyvavo veikloje S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d.

128Be to, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, kurį jam perdavė nusikalstamo susivienijimo narys D. V., 2010 metų gegužės mėnesio pirmoje pusėje nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 75 kg 171, 89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ją 2010 m. gegužės 15 d. 2.45 val. automobilyje „Rover 75“, valstybinis Nr. ( - ) specialiai įrengtoje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – pasienio Kalvarijos užkardą.

129Be to, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, kurį jam perdavė nusikalstamo susivienijimo narys – D. V., laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2010 m. gegužės 15 d., Ispanijos Karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 75 kg 171, 89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šias narkotines medžiagas neteisėtai gabeno automobilyje „Rover 75“, valstybinis Nr. ( - ) specialiai įrengtoje slėptuvėje, nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki Salaperaugio kaimo, Liubavo seniūnijos, Kalvarijos savivaldybės, Marijampolės apskrityje, kur 2010 m. gegužės 15 d., 3.20 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

130A. S. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu, vertėsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, o būtent:

131Laikotarpiu nuo 2010 metų spalio mėnesio pradžios iki 2010 m. spalio 14 d., Kauno mieste, su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas BK 391 straipsnio pagrindu), D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., A. B., D. T., R. T., A. Š., G. T., D. V., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – S. B. nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį – automobiliu „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ), jame įrengtose slėptuvėse iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką pargabendamas labai didelius kiekius narkotinių medžiagų – kanapių dervos bei psichotropinių medžiagų – 1-(3–chlorofenil)piperazino, dalyvavo veikloje S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d.

132Be to, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, 2010 metų spalio mėnesio pradžioje nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau 100 753,6 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir apie 3 325 vienetus 867,92 g svorio tablečių, turinčių savo sudėtyje 123,86 g psichotropinės medžiagos – 1-(3–chlorofenil)piperazino, jas neteisėtai gabeno automobilyje „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ), specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Nyderlandų Karalystės iki garažo Nr. ( - ), kur 2010 m. spalio 14 d., apie 19.45 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

133Be to, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos, laikotarpiu nuo 2010 metų spalio mėnesio pradžios iki 2010 m. spalio 12 d. Nyderlandų Karalystėje iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau 100 753,6 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir apie 3 325 vienetus 867,92 g svorio tablečių, turinčių savo sudėtyje 123,86 g psichotropinės medžiagos – 1-(3–chlorofenil)piperazino, jas neteisėtai gabeno automobilyje „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ), specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Nyderlandų Karalystės iki garažo ( - ), kur kartu su D. T. ir A. B. šį labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį 2010 m. spalio 14 d., tarp 18.30 val. – 19.45 val., garaže ( - ), iškrovė iš automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ) specialiai įrengtų slėptuvių, tokiu būdu gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

134A. Š. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje bei neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, vertėsi narkotinių medžiagų kontrabanda, o būtent:

135Laikotarpiu nuo 2010 metų vasaros, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2010 m. spalio 14 d., Kauno mieste su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas BK 391 straipsnio pagrindu), D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – S. B. nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį – automobiliais „Nissan Primera“, „BMW X5“ – juose įrengtose slėptuvėse – ne mažiau kaip keturis kartus iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką gabendamas labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekius, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje.

136Be to, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, 2010 metų rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 2010 m. rugpjūčio 13 d. atgabeno automobilyje „Nissan Primera“, valstybinis Nr. ( - ) specialiai įrengtoje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2010 m. rugpjūčio 13 d. nenustatytu laiku į Lietuvos Respubliką.

137Be to, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, laikotarpiu nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2010 m. rugpjūčio 13 d., Ispanijos Karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šias narkotines medžiagas neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Primera“, valstybinis Nr. ( - ), specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki garažo ( - ), kur iki 2010 m. rugpjūčio 14 d., tiksliau tyrimu nenustatyta, laikė ir perdavė D. J. (kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaip asmeniui, padėjusiam išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas BK 391 straipsnio pagrindu).

138Be to, jis laikotarpiu iki 2010 m. spalio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 2,767 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą supakuotą viename bespalviame plastikiniame užspaudžiamame maišelyje laikė savo gyvenamojoje vietoje ( - ), iki 2010 m. spalio 17 d. 6.55 val., kai ši narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta kratos metu.

139S. V. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje bei neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, o būtent:

140Laikotarpiu nuo 2009 metų, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2009 m. liepos 15 d., Kauno mieste, su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas BK 391 straipsnio pagrindu), D. P., R. J., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. Š., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – S. B. nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį – automobiliu „Nissan Primera“ – jame įrengtose slėptuvėse ne mažiau kaip tris kartus iš Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respubliką į Rusijos federaciją gabendamas labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekius, dalyvavo veikloje S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d.

141Be to, jis neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, laikotarpiu nuo 2009 metų liepos mėnesio pradžios iki 2009 m. liepos 14 d., Ispanijos Karalystėje iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau 109 kg 490 g narkotinės medžiagos – hašišo (kanapių dervos), ją neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Primera“, valstybinis Nr. ( - ), specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Rusijos Federacijos pasienio kontrolės posto „Ubylinkos“, esančio Pytalovo rajone, Pskovo srityje, Rusijos Federacijoje, kur 2009 m. liepos 15 d. apie 13.40 val., buvo sulaikytas muitinės pareigūnų,

142D. U. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent:

143Laikotarpiu nuo 2005 metų rugsėjo mėnesio iki 2010 metų liepos mėnesio, Kauno mieste, su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas BK 391 straipsnio pagrindu), D. P., S. V., R. J., S. M., A. B., D. T., R. T., A. Š., G. T., D. V., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo S. B. nurodymus – surasdamas narkotinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį galintį atlikti asmenį – S. M., įtraukdamas jį į nusikalstamo susivienijimo veiklą, apmokydamas S. M. pakuoti narkotines medžiagas bei Ispanijos Karalystėje surasdamas ir padėdamas S. B. įsigyti labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekius, lydėdamas nuo Lietuvos Respublikos iki Estijos Respublikos automobilyje specialiai įrengtose slėptuvėse narkotines medžiagas gabenantį nusikalstamo susivienijimo narį – kurjerį, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje.

144S. M. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent:

145Laikotarpiu nuo 2008 metų, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2010 metų rugsėjo mėnesio, tiksliau nenustatyta, Kauno mieste, su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas BK 391 straipsnio pagrindu), D. P., S. V., R. J., D. U., A. B., D. T., R. T., A. Š., G. T., D. V., A. S. susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – S. B. nurodymus, kuriuos perduodavo jį į nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukęs D. U. bei atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį, automobiliuose „Ford Mondeo“, „Rover 75“ – juose įrengtose slėptuvėse iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką gabendamas labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos bei psichotropinių medžiagų, kiekius, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje.

146R. J. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent:

147Laikotarpiu nuo 2009 metų, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2010 metų vasaros, tiksliau tyrimu nenustatyta, Kauno mieste, su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas BK 391 straipsnio pagrindu), D. P., S. V., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. Š., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – S. B. nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį – automobiliu „Nissan Primera“, jame įrengtose slėptuvėse, ne mažiau kaip penkis kartus iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką gabendamas labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekius, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje.

148Nuteistasis S. B. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu nurodydamas, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi nepatikimais, nenuosekliais ir tikrovės neatitinkančiais liudytojų Ž. R., R. R., D. J., nuteistųjų D. T., R. T. ir A. B. parodymais. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėdamas bylą teismas ne kartą konstatavo, jog minėtų asmenų parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nuosprendyje įvertino juos kaip nuoseklius ir patikimus.

149Apelianto įsitikinimu, byla apygardos teisme buvo išnagrinėta šališkai. Teismo šališkumą, anot apelianto, patvirtina teisiamajame posėdyje vykusi liudytojo D. J. apklausa. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad apklausos pradžioje liudytojas D. J. negalėjo nurodyti jokių konkrečių įvykio aplinkybių, tada teismas, nesilaikydamas BPK numatytos tvarkos, pagarsino šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, taip suteikdamas galimybę jam prisiminti tyrėjų surašytus parodymus ir tik tada leido proceso dalyviams užduoti klausimus. Apeliantas pažymi, kad net ir priminus D. J. jo parodymus, pastarasis negalėjo atsakyti į daugelį užduodamų klausimų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas D. J. davė parodymus apie įvykius (pavyzdžiui, S. V. sulaikymo aplinkybes), kurie vyko tuo metu, kai jis pats atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Maroke už narkotinių medžiagų kontrabandą. Paties liudytojo D. J. teigimu, šias aplinkybes jis sužinojo iš R. R.. Taigi apkaltinamasis nuosprendis iš esmės pagrįstas liudytojo R. R. parodymais, kurie, apelianto teigimu, yra melagingi. Anot apelianto, D. J. savo nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų disponavimu, pradėjo 2003 metais, kai apeliantas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (buvo paleistas tik 2004 metų vasarą), o su D. J. atsitiktinai buvo susitikęs tik 2006 metais Ispanijoje.

150Apelianto teigimu, tikrovės neatitinka liudytojų D. J. ir R. R. parodymai apie tai, kad apeliantas siųsdavo pinigus D. J. ir A. S. į Maroką tuo metu, kai jie atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Pasak apelianto, byloje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos liudytojų teiginius. Apelianto įsitikinimu, liudytojai šias aplinkybes nurodė siekdami parodyti, jog jau nuo 2006 metų liudytojų ir apelianto santykiai buvo artimi, tačiau taip nebuvo. Pasak apelianto, artimi draugiški santykiai siejo tik D. J. ir R. R., būtent pastarojo namuose apsigyveno D. J., grįžęs iš Maroko įkalinimo įstaigos. Apelianto teigimu, grįžęs iš Maroko D. J. toliau tęsė savo nusikalstamą veiką, palaikė ryšius su tą veiką organizavusiais asmenimis, kartu su R. R. verbavo naujus narkotinių medžiagų vežėjus. Anot apelianto, šiuos jo teiginius patvirtino A. B., nurodęs, kad gabenti narkotines medžiagas jam pasiūlė R. R., taip pat liudytoja Ž. R., nurodžiusi, kad jos namuose Karmėlavoje buvo sandėliuojamos narkotinės medžiagos, kurias vėliau D. J. pasiimdavo ir susidėdavo į savo automobilį. Pasak apelianto, su D. J. tuo metu bendravo itin retai, dažniau ėmė susitikinėti tik nuo 2010 metų liepos mėnesio – kelis kartus prašė pavežti automobiliu, taip pat prašė draugams parekomenduoti apeliantui priklausančios UAB „Oro motociklai“ prekes, tačiau susitikimų metu jokių nurodymų, susijusių su narkotinių medžiagų gabenimu, ar pinigų jam nėra davęs.

151Apeliantas pripažįsta, kad prieš D. J. išvažiuojant į Rusiją buvo susitikę, tačiau nurodo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų davęs D. J. pinigų kelionei ir nurodymus, susijusius su narkotinių medžiagų kontrabanda.

152Apelianto teigimu, neatitinka tikrovės ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad apeliantas buvo nurodęs A. Š. narkotines medžiagas, kurias vėliau D. J. gabeno į Rusiją, pargabenti iš Ispanijos. Apelianto įsitikinimu, byloje užfiksuoti pokalbiai su šiais asmenimis nepatvirtina skundžiamame nuosprendyje nurodytų aplinkybių. Be to, tai paneigia nuteistojo A. Š., liudytojos Ž. R. parodymai apie tai, kad narkotines medžiagas, kurias vežė į Rusiją, D. J. į savo automobilį pasikrovė pas pastarąją namuose Karmėlavoje (t. 6, b. 1. 134, t. 7, b. 1. 24).

153Apeliantas pažymi, kad byloje nebuvo aiškinamasi, iš kur D. J. gavo automobilį „Nissan Primera“, priklausantį L. K.. Pasak apelianto, šis asmuo byloje nebuvo apklaustas sąmoningai, nes šiam asmeniui davus parodymus liktų nepasitvirtinę D. J., R. R., R. T. ir A. B. parodymai, kad minėtu automobiliu narkotines medžiagas gabeno ir R. J..

154Pasak apelianto, liudytojas D. J. jį apkalba, nes bylą tyrę pareigūnai už tai jam pažadėjo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad apklausos, vykusios 2010 m. rugpjūčio 15 d., metu D. J. net neužsiminė apie apeliantą ir galimai jo padarytas nusikalstamas veikas, parodymus pakeitė tik 2010 m. rugsėjo 8 d.

155Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2009 m. liepos 15 d. veika), apeliantas nurodo, jog S. V. iki sulaikymo Rusijos Federacijoje paskutinį kartą matė 2004 metais, ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jie būtų bendravę iki S. V. sulaikymo Rusijos Federacijoje. Apelianto teigimu, S. V. su juo susisiekė tik 2010 metų pradžioje, jau būdamas Rusijoje esančioje įkalinimo įstaigoje. Pasak apelianto, telefoninio pokalbio metu S. V. papasakojo apie sulaikymą ir prašė važiuojant į Rusiją pavežti jo žmoną, tačiau po šio pokalbio nei S. V., nei jo žmona su apeliantu nebesusisiekė. Apeliantas pažymi, kad apie S. V. sulaikymą Rusijos Federacijoje jis papasakojo R. R., o pastarasis, duodamas parodymus, melagingai nurodė, jog pats tą dieną važiavo kartu su S. V. per Latvijos – Rusijos sieną. Paneigdamas liudytojo R. R. parodymus, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad S. V. buvo sulaikytas 2009 m. liepos 15 d., tuo tarpu A. B. davė parodymus apie tai, kad vadovaujant R. R. nuo 2009 metų rudens pradėjo vežioti narkotines medžiagas į Rusiją per Latviją, vėliau į Rusiją važiuodavo kitu maršrutu, nes Latvijos – Rusijos pasienyje buvo sulaikytas asmuo pravarde „Depas“ (t. 16, b. 1. 78, 79). Tai, apelianto teigimu, patvirtina, kad iki 2010 metų pradžios, kuomet S. V. pranešė apeliantui apie savo sulaikymą, niekas (taigi ir R. R.) nežino apie šį sulaikymą, priešingu atveju A. B. jau nuo pat pradžių (2009 metų rudens) būtų vežiojęs narkotines medžiagas kitu maršrutu. Tokiu būdu, apelianto įsitikinimu, jis dėl šios veikos nuteistas nepagrįstai.

156Apeliaciniame skunde nuteistasis kvestionuoja ir A. B. parodymų patikimumą. Cituodamas A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 16, b. 1. 78, 79, 93), apeliantas nurodo juose esančius esminius skirtumus, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamajame posėdyje A. B. patvirtino tik savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kas savaime reiškia, jog ikiteisminio tyrimo teisėjui jis davė melagingus parodymus, tačiau dar nesibaigus terminui vis tiek buvo paleistas iš suėmimo. Apelianto įsitikinimu, tai patvirtina esant susitarimą tarp ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavusios prokurorės ir A. B.. Apelianto teigimu, A. B. parodymai prieštarauja ir kitų asmenų parodymams. Pavyzdžiui, jis teigė, kad apeliantas asmeniškai su juo bendravo, kartu rinkosi automobilius pirkimui, mokė atskirti kokybiškas narkotines medžiagas, duodavo nurodymus, tuo tarpu liudytojas R. R. tvirtino, kad A. B. buvo pavaldus jam ir su apeliantu susitikti negalėjo. Tą patvirtino ir pareigūnai A. U. bei T. M. nurodydami, kad su apeliantu galėjo susitikti tik keli asmenys – D. P., D. U., D. V. ir R. R.. Pasak apelianto, tai, kad jis nebendravo su A. B., patvirtina byloje esantys telefoninių pokalbių, slapto sekimo ir kiti duomenys.

157Apeliaciniame skunde patikimumo aspektu aptariami ir nuteistųjų D. T. bei R. T. parodymai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šių sutuoktinių parodymai tarpusavyje iš esmės skiriasi. Pavyzdžiui, D. T. teigia, kad į narkotinių medžiagų gabenimo verslą jį įtraukė ir nurodymus duodavo R. R., tuo tarpu R. T. tvirtina, kad būtent apeliantas jai ir D. T. pasiūlė gabenti narkotines medžiagas ir vėliau duodavo nurodymus. Skiriasi šių liudytojų parodymai ir dėl jų pirmosios kelionės gabenant narkotines medžiagas į Rusiją, ir dėl iš kelionės parsivežtų pinigų perdavimo aplinkybių. Be to, skirtingose apklausose D. T. ir R. T., duodami parodymus apie tuos pačius įvykius, anot apelianto, davė skirtingus parodymus. Pavyzdžiui, skiriasi D. T. parodymai apie 2010 m. spalio 14 d. įvykį, duoti teisiamajame posėdyje, nuo duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 17, b. 1. 80, 89). Anot apelianto, taip pat skiriasi ir R. T. parodymai apie reikalavimą turėti vienkartinius rūbus, apie telefoninius skambučius esant užsienio valstybėse, apie automobilio „BMW X5“ pirkimo aplinkybes, duoti teisiamajame posėdyje, nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Dėl esančių skirtumų šių liudytojų parodymai, apelianto įsitikinimu, teismo nepagrįstai įvertinti kaip nuoseklūs ir patikimi. Šių liudytojų parodymų tarpusavio skirtumus apeliantas paaiškina tuo, kad R. T. yra R. R. sesuo ir duodama melagingus, apeliantą kaltinančius parodymus siekia apsaugoti brolį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. T. parodymai yra identiški liudytojo R. R. parodymams tarsi ji pati būtų visur dalyvavusi ir viską organizavusi. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai patikėjo jokiais bylos duomenimis nepatvirtintais R. T. parodymais apie tai, kad užsiimti nusikalstama veikla ją ir jos vyrą D. T. privertė sunki materialinė padėtis bei turimi dideli įsiskolinimai, nors konkrečiai įvardinti, kiek ir kam yra skolinga, negalėjo. Tokiu būdu, anot apelianto, pasireiškia teismo šališkumas. Be to, apeliantas atkreipia dėmesio į tai, kad R. T. ir D. T. apeliantą ir kitus nuteistuosius kaltinančius parodymus davė tik po to, kai iš suėmimo buvo paleistas R. R.. Pasak apelianto, už šiuos parodymus R. T. ir D. T. buvo grąžintas automobilis „Audi A6“ ir pinigai, paimti kratos metu, kurie neva priklausė pašaliniam asmeniui L. P.. Apelianto įsitikinimu, tai patvirtina esant susitarimą tarp ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavusios prokurorės ir R. R. bei R. T. ir D. T.. Pasak apelianto, R. T., siekdama pasisavinti D. P. pinigus, davė melagingus parodymus ir apie ją. Kartu apeliantas atkreipia dėmesį į R. T. parodymus apie autoįvykį Baltarusijoje, į kurį pakliuvo jos vyras D. T., gabendamas narkotines medžiagas. Pasak R. T., ji skambino apeliantui paklausti, ką daryti tokioje situacijoje, o apeliantas jais nepasirūpino, todėl po šio įvykio ji su vyru nutarė daugiau nebeužsiiminėti narkotinių medžiagų kontrabanda. Apelianto teigimu, šie parodymai patvirtina, kad jis nėra susijęs su narkotinių medžiagų gabenimu, priešingu atveju būtų ėmęsis priemonių, kad D. T. gabentos narkotinės medžiagos saugiai pasiektų numatytą vietą.

158Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. gegužės 15 d. veika), apeliantas nurodo, jog kaltinimas nėra pagrįstas jokiais įrodymais, išskyrus R. R. parodymus ir šiuos parodymus perpasakojusių kitų liudytojų bei kaltinamųjų parodymus. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad R. R., duodamas parodymus apie G. T. veiką, nurodė bylos duomenimis nepatvirtintas aplinkybes apie jo (G. T.) sulaikymą Šveicarijoje, taip pat apie tai, kad jis slapta nuo apelianto papildomai veždavo narkotines medžiagas iš Ispanijos į Olandiją. Apelianto įsitikinimu, šie liudytojo R. R. parodymai yra nelogiški. Atsižvelgiant į tai, kad R. R. buvo artimas apelianto draugas, nelogiška, kad apie papildomą G. T. veiklą jis papasakojo ne apeliantui kaip tariamo nusikalstamo susivienijimo organizatoriui, o savo seseriai R. T.. Be to, pasak apelianto, iš liudytojo R. R. parodymų seka, kad jis apie G. T. veiklą žino daugiau nei apeliantas, kas leidžia spręsti, jog apeliantas išvis nesusijęs su G. T. galimai padaryta nusikalstama veika.

159Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. spalio 14 d. veika), apeliantas nurodo, jog apie A. S. nusikalstamą veiką ir ryšius su R. R. nieko nežinojo. Tai patvirtino ir pats A. S.. Anot apelianto, byloje nėra duomenų apie jų susitikimus, telefoninius pokalbius ir panašiai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinime nurodyta, jog narkotines ir psichotropines medžiagas A. S. gabeno automobilyje „Opel Vectra“, tuo tarpu teismas skundžiamame nuosprendyje kaip vieną iš apelianto kaltės įrodymų nurodė automobilio „Opel Astra“ įsigijimą. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iki pat ikiteisminio tyrimo pabaigos jis ir A. S. buvo įtariami narkotines ir psichotropines medžiagas gabenę iš Ispanijos, vėliau kaltinimas buvo pakeistas nurodant kitą valstybę – Olandiją. Apelianto įsitikinimu, kaltinimo pakeitimas yra susijęs su siekimu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės R. R., D. T. ir D. J.. Apeliantas pažymi, jog nuo pat pradžių davė parodymus apie tai, kad 2010 metų spalio pradžioje kartu su D. P. buvo Hagoje, tokiu būdu ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai šiuos parodymus pritaikė naujam kaltinimui. Be to, apelianto teigimu, teismas neteisėtai rėmėsi liudytojos I. S. parodymais apie tai, kad jos dukra su savo vyru A. S. buvo Olandijoje. Pasak apelianto, liudytoja I. S., prieš jai duodant parodymus, nebuvo supažindinta su teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narius. Be to, liudytoja ir ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, tačiau jais iš pradžių nebuvo remiamasi.

160Apeliantas nurodo ir tai, kad pats A. S. nežinojo, jog automobilyje „Opel Vectra“ gabena narkotines ir psichotropines medžiagas. Tai patvirtina R. R., D. T. ir A. B. parodymai apie tai, kad važiuodami į garažą jie vis keitė kryptį tam, kad A. S. nežinotų, kur yra garažas. Be to, garaže iš automobilio iškraunant paketus su narkotinėmis medžiagomis A. S., norėdamas padėti, bandė imti paketus, tačiau gavo nurodymą neliesti jų rankomis be pirštinių. Apklausiamas A. S. parodė, jog buvo apgautas R. R.. Apelianto įsitikinimu, dėl šios veikos jis buvo apkaltintas tik siekiant sumenkinti R. R., D. T. ir A. B. kaltę. Apeliantas pripažįsta, kad 2010 m. spalio 14 d. buvo susitikęs su R. R. ir D. T. autoservise „Liro“, tačiau nurodo, jog susitiko su jais tik dėl automobilio „BMW X5“, prancūziškais numeriais, remonto.

161Apeliaciniame skunde nuteistasis S. B. taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai nuteisė D. P. atmesdamas jos, apelianto ir R. R. parodymus ir remdamasis R. R. parodymais. Apelianto teigimu, narkotinės medžiagos, rastos D. P. bute, priklausė R. R., kuris yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Apeliantas pažymi, kad ant pakelio su narkotinėmis medžiagomis, nebuvo rasta D. P. pirštų antspaudų ar DNR pėdsakų, kas patvirtino, jog ji tų medžiagų nematė, nelietė ir apskritai nežino apie jų buvimą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, aptardamas kiekvieną situaciją, pats pasirinkdavo, kokiais parodymais vadovautis, o nuosprendžio 95 lape neteisingai pacitavo liudytojo R. R. parodymus. Anot apelianto teisiamajame posėdyje R. R. parodė, jog 2009 metų rudenį buvo pas D. P., ten keitė virtuvės baldų dureles, tuo tarpu teismo nuosprendyje nurodyta: todėl gali būti, kad ir 2009 ar tai 2010 metais jis buvo pas D. P. namuose, kur keitė jos virtuvės baldų dureles“. Apelianto teigimu, tokios teismo interpretacijos patvirtina teismo suinteresuotumą bei šališkumą.

162Apeliaciniame skunde nuteistasis S. B. taip pat nurodo duomenis, jo nuomone, paneigiančius liudytojo R. R. parodymų patikimumą. Pasak apelianto, liudytojas R. R. praeityje teistas daugiau nei dešimt kartų. Liudytojo R. R. parodymų patikimumą mažina ir tai, kad šioje byloje jo parodymai apie vogtų detalių panaudojimą automobiliui „BMW 745‘, priklausiusiam D. P., jau buvo oficialiai pripažinti nepatikimais. Pasak apelianto, remiantis melagingais R. R. parodymais, tris metus buvo apribota D. P. nuosavybės teisė į automobilį „BMW 745“. Nepasitvirtinus R. R. parodymams automobilis buvo grąžintas D. P. tokiu būdu oficialiai paneigiant R. R. parodymų patikimumą. Apeliantas nurodo ir kitą atvejį, kuomet dėl melagingų R. R. parodymų buvo apribota O. B. nuosavybės teisė į automobilį „BMW X6“. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė automobilį grąžinti teisėtai savininkei, tačiau prokurorė ilgą laiką nevykdė šios nutarties tokiu būdu stengdamasi nesumenkinti liudytojo R. R. parodymų patikimumo. Galiausiai R. R. parodymai buvo paneigti ir automobilis grąžintas O. B.. Apelianto teigimu, esamą susitarimą tarp prokurorės ir R. R. patvirtina jo parodymų nenuoseklumas. Pavyzdžiui, teisiamajame posėdyje R. R. parodė, jog gyvendamas Ispanijoje jis vieną kartą privataus namo garaže į slėptuvę krovė narkotines medžiagas, tame name gyveno su žmona, tačiau narkotines medžiagas krovė vienas. Tai yra nurodžiusi ir Ž. R. (t. 7, b. 1. 23-24). Apeliantas pažymi, kad po byloje paskelbtos pertraukos R. R. staiga prisiminė, kad tame name Ispanijoje narkotines medžiagas į slėptuvę kartu su juo krovė ir apeliantas. Apelianto įsitikinimu, tai leidžia spręsti, kad per byloje paskelbtą pertrauką R. R. tarėsi su prokurore apie tai, kokius parodymus reikės duoti teisme.

163Abejodamas liudytojos Ž. R. parodymų patikimumu, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja yra nurodžiusi, jog bijo savo vyro R. R. (t. 6, b. 1. 132). Be to, byloje yra duomenų, kad pastarasis naudoja prieš ją smurtą (SMS žinučių išklotinės (t. 11, b. 1. 65)). Apelianto vertinimu, šie duomenys leidžia spręsti, kad Ž. R. apeliantą kaltinančius parodymus davė įtakota R. R.. Apeliantas pažymi ir tai, kad tiek Ž. R., tiek D. J., D. T., R. T. ir A. B. patvirtino, kad apie visus nupasakotus įvykius žino tik iš R. R. pasakojimų, patys negali nieko patvirtinti. Tai patvirtina išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis vienintelio liudytojo R. R., kuris pats buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais.

164Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai T. M. ir A. U. yra pateikę klaidingus pranešimus siekdami patvirtinti melagingus R. R. parodymus apie tai, kad išvykus į užsienio valstybę apeliantui buvo rašomos SMS žinutės. Pasak apelianto, judriojo telefono ryšio numeris ( - ) tyrimo metu buvo priskirtas jam (t. 2, b. 1. 34), nors telefono aparato, kuriame būtų veikusi SIM kortelė su tokiu numeriu, iš jo nebuvo paimta. Pareigūno A. U. tarnybiniame pranešime (t. 2, b. 1. 34) nurodyta, jog 2010 m. spalio 13 d. į telefono numerį ( - ) buvo atsiųsta SMS žinutė, kurią neva parašė apeliantas, tačiau bylos duomenys (t. 2, b. 1. 26) patvirtina, kad paskutinį kartą į šį telefono numerį SMS žinutė buvo atsiųsta 2010 m. spalio 10 d. Teisiamajame posėdyje apklausiamas pareigūnas negalėjo paaiškinti šio nesutapimo.

165Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, apeliantas nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nusikalstamo susivienijimo egzistavimą. Pasak apelianto, apie tariamą nusikalstamą susivienijimą jokių duomenų neturėjo net policijos pareigūnai, apie jo egzistavimą sužinoję tik ikiteisminio tyrimo metu iš kalbų. Apeliantas dar kartą atkreipia dėmesį į nesutapimus, esančius policijos pareigūnų A. U. ir T. M. bei A. B., R. T., D. T., D. J. ir R. R. parodymuose. Pareigūnai tvirtina, kad konspiracijos tikslais su S. B. tiesiogiai galėjo bendrauti tik D. P., D. U., D. V. ir R. R., tuo tarpu kiti nuteistieji ir liudytojai parodė, kad visi tiesiogiai bendravo su S. B.. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo 2010 metų balandžio mėnesio buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių, tačiau iki 2010 metų liepos nebuvo užfiksuota jokių pokalbių ar susitikimų su minėtais asmenimis, kurie, pasak jų pačių, kaip tik tuo metu intensyviai gabeno narkotines medžiagas ir bendravo su apeliantu. Vienintelis užfiksuotas susitikimas buvo 2010 m. spalio 14 d., tačiau, apelianto įsitikinimu, vien jo nepakanka siekiant įrodyti nusikalstamo susivienijo egzistavimą.

166Apeliantas nesutinka su kaltinimu, esą jis nusikalstamo susivienijimo nariams pirko automobilius, aprūpino ryšio priemones ir panašiai. Pasak apelianto, buvo užfiksuotas vienintelis atvejis, kai jis padėjo A. S. įsigyti automobilį „Opel Astra“, tačiau su šiuo automobiliu nebuvo padarytas nei vienas nusikaltimas, jame nerasta jokių slėptuvių. Jokių kitų automobilių pirkimuose, apeliantas nedalyvavo ir pinigų jiems įsigyti nedavė. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. B. nurodo atvejus, kai nepasitvirtino liudytojų parodymai apie tai, kad jis nupirko jiems automobilius, pavyzdžiui, Ž. R. ir R. R. parodymai apie G. S. priklausantį automobilį „BMW X5“, D. T. parodymai apie jo vardu registruotą automobilį „BMW X5“. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai konfiskavo G. G. priklausantį automobilį „Audi TT“ ir automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. ( - ), nes jais jokie nusikaltimai nebuvo padaryti, o G. G. iš viso nesusijęs su šia byla. Apelianto teigimu, byloje nepasitvirtino ir pareigūnų iškelta versija, kad jis nusikalstamo susivienijimo nariams – kurjeriams pirko telefono aparatus. Liudytojai ir kai kurie nuteistieji patvirtino, kad patys apsirūpindavo telefonų aparatais ir SIM kortelėmis, ir tik tada, kai prokurorė apklausiamiems asmenims primindavo apie apeliantą, jie pakeisdavo parodymus nurodydami, jog telefonus pirkdavo apeliantas. Apeliantas pažymi, kad pas jį patį tiek daug telefonų nebuvo rasta.

167Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad jis rūpinosi slėptuvių įrengimu automobiliuose. Tyrimo metu nustatyta, kad slėptuves įrenginėjo E. K., tačiau jis nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, buvo remiamasi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors dalį jų apeliantas paneigė. Be to, pasak apelianto, nuosprendžio 18 puslapyje aprašant jo ir E. K. parodymus neteisingai nurodyta, jog apeliantas negalėjo pasakyti, kaip pas jį atsirado E. K. telefono numeris, o E. K. negalėjo įvardinti, iš kur pas jį apelianto telefono numeris. Apelianto teigimu, nei jis, nei E. K. nėra sakę tokių žodžių. Be to, nepasitvirtino ir A. B. teiginiai, jog apeliantas jam liepė įrenginėti slėptuves automobiliuose, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių jų susitikimus ar telefoninius pokalbius.

168Nesutikdamas su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad jis Ispanijos Karalystėje surasdavo narkotinių medžiagų pardavėjus, o Rusijoje – pirkėjus, apeliantas nurodo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad jis lankėsi Ispanijoje, kad ten pirko, laikė, gabeno ar kitais būdais buvo susijęs su narkotinėmis medžiagomis, kad bendravo su Ispanijoje esančiais asmenimis, kad turėjo ten vietą, kur buvo sandėliuojamos narkotinės medžiagos. Pasak apelianto, taip pat nėra duomenų, kad jis surasdavo narkotinių medžiagų pirkėjus Rusijoje, kad iš ten parsiveždavo dideles pinigų sumas. Neužfiksuotas nei vienas telefoninis pokalbis su Rusijos piliečiais apie narkotinių medžiagų kontrabandą.

169Anot apelianto, tikrovės neatitinka ir nuosprendyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis paskirstydavo užduotis, palaikydavo vidinę drausmę nurodydamas, kaip ir kada elgtis, nurodydavo tam tikrą bendravimo būdą tarpusavyje, nustatydamas vidines taisykles ir jų laikymosi tvarką, spręsdavo kilusius ginčus, priimdavo lemiamus sprendimus iškilusiais klausimais, nustatė lėšų kaupimo taisykles, pelno paskirstymą, bendro fondo panaudojimą. Priešingai, tiek R. R., tiek D. T. bei R. T. yra nurodę, kad apeliantas jais visai nesirūpino, nebuvo jokios tvarkos, visi elgėsi, kaip norėjo. Apelianto teigimu, bylos duomenimis nepatvirtinti ir teismo teiginiai apie egzistavusią bendrą nusikalstamo susivienijimo narių kasą, nebuvo rasti nei pinigai, nei su tuo susiję užrašai. Apie tariamą bendrą kasą nieko nenurodė nei A. B., nei D. T., nei R. T., nei D. J.. Liudytojo R. R. parodymai apie bendrą kasą taip pat nėra nuoseklūs (palyginimui t. 7, b. 1. 125, t. 8, b. 1. 27).

170Apelianto teigimu, tikrovės neatitinka ir nuosprendyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis rūpinosi ginklų ir sprogstamųjų medžiagų įsigijimu. Pasak apelianto, iš visų tariamo nusikalstamo susivienijimo narių vienintelis R. R. turėjo ginklų ir sprogmenų. Nei vienas iš nuteistųjų apie jo turimus ginklus nežinojo. Liudytojas R. R. dėl jo turimų ginklų buvo apkalbėjęs V. D., tačiau teismas, išteisinęs jį, vis tiek R. R. parodymus įvertino kaip nuoseklius ir teisingus.

171Apeliantas taip pat nurodo, jog teismo šališkumą patvirtina nuosprendyje neteisingai nurodyti liudytojų ir kaltinamųjų parodymai. Pavyzdžiui, 18 puslapyje neteisingai aprašyti E. K. ir apelianto parodymai, 20 puslapyje – D. T. parodymai, 24 puslapyje – R. T. parodymai, 34 puslapyje – D. V. parodymai, 42, 43 puslapyje – A. S. parodymai. Apelianto teigimu, teismas, aptardamas liudytojų parodymus, neaptarė liudytojos Ž. R. parodymų, duotų ikiteisminio turimo metu (t. 6, b. 1. 134, t. 7, b. 1. 24), kuriais remiantis apeliantas negalėjo būti nuteistas dėl jam inkriminuotos 2010 m. rugpjūčio 14 d. veikos. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė rėmęsis telefoniniais pokalbiais ir sekimo pažymomis, tačiau konkrečiai neišskyrė ir neaptarė nė vieno pokalbio ar slapto sekimo metu užfiksuotos informacijos. Jei šie duomenys būtų aptarti plačiau, pasak apelianto, pasitvirtintų, jog jis nėra susijęs su jokia nusikalstama veika, nes byloje tėra užfiksuoti jo pokalbiai iš kasdienio gyvenimo.

172Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažino apeliantą kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dėl 2010 metų rugpjūčio mėnesio veikos ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dėl 2010 m. rugpjūčio 14 d. veikos, kurios, apelianto vertinimu, dubliuoja viena kitą. Apelianto teigimu, teismas, bendrindamas bausmes, subendrino bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nagrinėjama šioje baudžiamojoje byloje. Be to, skirdamas bausmes teismas neįvertino, kad ši byla nagrinėjama ilgą laiką (treji metai ir aštuoni mėnesiai).

173Iš apeliacinio turinio matyti, kad apeliantas prašo išnagrinėti bylą apeliacine tvarka ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo byloje atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus L. K., E. K., papildomai apklausti liudytojus A. U., T. M., D. J., nuteistuosius R. T., D. T. ir A. B..

174Nuteistojo S. B. gynėjas advokatas Stasys Zabita apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu nurodydamas, kad teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat buvo padaryti esminiai baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, pažeisti nešališkumo, objektyvumo ir nepriklausomumo principai, neįvertinti provokaciniai veiksmai, be to, teismas neatskleidė nusikaltimo sudėties.

175Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuosprendžio aprašomoji dalis yra analogiška kaltinamajame akte išdėstytoms aplinkybėms, o motyvuojamoje dalyje sudėti kaltinamųjų ir liudininkų parodymai yra tiesiog perkelti iš kaltinamojo akto, visiškai nesivadovauta teisme duotais parodymais, kurie daug kur skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytų kaltinamųjų parodymų, be to, pačiame kaltinamajame akte skiriasi parodymai, kurie užfiksuoti ikiteisminiame tyrime. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, perkeldamas parodymus iš kaltinamojo akto į apkaltinamąjį nuosprendį, nepašalino teisiamųjų posėdžių metu kilusių prieštaravimų tarp to paties asmens duotų parodymų, bei nepasisakė, kodėl teisme duoti parodymai yra neteisingi, o duoti ikiteisminiame tyrime yra teisingi, juolab, kad parodymai perkelti ne tik iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausos protokolų, bet ir iš kaltinamojo akto. Pagrįsdamas šiuos apeliacinio skundo argumentus gynėjas pateikia konkrečius pavyzdžius analizuodamas liudytojų D. J. ir R. R. parodymus. Apeliantas taip pat nurodo, jog be apklaustų asmenų parodymų skundžiamame nuosprendyje iš kaltinamojo akto perrašyti ir kiti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kurie plačiau nebuvo analizuoti. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo išvadų dėl nusikalstamo susivienijimo didžiąją dalį sudaro teoriniai samprotavimai, tačiau nėra duomenų analizės įrodant nusikalstamo susivienijimo nusikaltimo sudėties požymius.

176Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme vykusių posėdžių garso įrašuose apklaustų liudytojų ir kaltinamųjų parodymai skiriasi nuo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų parodymų. Pavyzdžiui, liudytojo T. M. apklausa, vykusi 2013 m. kovo 22 d. Teisiamojo posėdžio protokolo 4 puslapyje užfiksuota: „V. artimas su B., kolega U. galėtų atsakyti plačiau“, tačiau garso įraše (33:30 min.) teiginys „V. artimas su B.“ neužfiksuotas; 4 puslapyje užfiksuota: „atvažiavus į servisą, kaip minėjau ruošiamos mašinos kelionei gabenti narkotikus kur yra slėptuvės“, tačiau garso įraše (36:30 min.) teiginys „gabenti narkotikus, kur yra slėptuvės“ neužfiksuotas; 5 puslapyje užfiksuota: „pas M. nebuvo rasta narkotinių medžiagų“, tačiau garso įraše užfiksuota, kad T. M. buvo atostogose ir dėl šios veikos duodamas parodymus tiesiog daro prielaidą; 5 puslapyje užfiksuota: „pagal liudytojų R. R., J. parodymus rėmėmės, kad B. remdavo nelaimės ar kitais atvejais“, tačiau garso įraše (54:30 min.) teiginys „kad B. remdavo nelaimės ar kitais atvejais“ neužfiksuotas; 5 puslapyje užfiksuota: „B. duodavo pinigus asmenims, kurie išvykdavo į užsienį, tvirtino liudytojai“, tačiau garso įraše toks teiginys neužfiksuotas.

177Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje teismas, pats sau prieštaraudamas, konstatavo, jog S. B., be kitų jį kaip nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir vadovą apibūdinančių veiksmų, rūpinosi ginklų, sprogstamųjų medžiagų įgijimu, nors vėliau pripažino, kad šiame susivienijime jokių ginklų ir sprogstamųjų medžiagų nenustatyta.

178Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai S. B. pripažino kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o A. Š., A. S., D. U., S. M., R. J., S. V., A. B., D. T., R. T., D. P., D. V., G. T. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Anot apelianto, teismas nurodė, jog besąlygiškai tiki ir vadovaujasi liudytojų Ž. R., D. J., R. R., kaltinamųjų D. T., R. T., A. B. parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, bei kitais įrodymais, nors jokių kitų įrodymų šioje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Apeliantas atkreipia dėmesį į teismo pripažintų patikimais asmenų tarpusavio ryšį – visi jie yra siejami artimais draugystės, giminystės ir svainystės ryšiais. Būtent šie asmenys, anot apelianto, vykdė nusikalstamas veikas ir veikė tarpusavyje ypatingai organizuotai, tačiau visi vienu ar kitu būdu išvengė baudžiamosios atsakomybės. R. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, apelianto nuomone, buvo jų organizatorius (jis buvo sulaikytas organizuojant narkotinių medžiagų iškrovimą, priemonių aprūpinimą bei paslėpimą), tačiau teismas nesureikšmino šio asmens veiklos ir vadovavosi jo parodymais kaip itin patikimo šaltinio. Iš byloje esančių liudytojų ir kitų kaltinamųjų parodymų akivaizdžiai matyti, kad R. R., o ne S. B. vykdė ir organizavo nusikalstamas veikas, įtraukė kitus asmenis daryti nusikalstamas veikas, apmokė kitus asmenis kaip ir kokiais keliais reikia gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas, kaip maskuoti gabenimo priemones, kur ir kada važiuoti (paimti, pakrauti, iškrauti, pratęsti gabenimą ir pan.), pažinojo visus nusikalstamą veiką dariusius asmenis ir su jais nuolat bendravo. Net ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys bei D. T., R. T. ir D. J. patvirtino, kad R. R., o ne S. B. juos apmokė, lydėjo ir įtraukė į nusikaltimų darymą. Apeliantas pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (baudžiamoji byla Nr. 2K-340/2006) tokios aplinkybės, kai asmuo, kuris atleistas pagal BK 391 straipsnį, duoda parodymus apie kitus asmenis, dalyvavusius organizuotoje grupėje ar organizuotame susivienijime darant nusikalstamas veikas, reikalauja, kad teismas atsargiau vertintų parodymus apie atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kitų nusikaltimo bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikaltimą, skirtų didesnį dėmesį įvertindamas tokio asmens parodymų savarankiškumą bei objektyvumą, – tokiu atveju įrodymais galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita bylos medžiaga. Apelianto teigimu, šioje byloje jokie kiti įrodymai nepatvirtina R. R. parodymų. Byloje yra atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų parodymai ir parodymai asmenų, kurie nors ir nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nuteisti išskirtinai švelniomis bausmėmis, patvirtinančiomis esant galimą susitarimą su ikiteisminį tyrimą organizavusiu prokuroru. Anot apelianto, teismas tik formaliai nurodė pastarųjų asmenų parodymus ir jų ryšį su operatyvine medžiaga, telefoniniais pokalbiais bei kita medžiaga, tačiau realiai nepagrindė, kuo gi įrodoma S. B. inkriminuota nusikalstama veika.

179Apeliantas atkreipia dėmesį ir į liudytojų pareigūnų A. U. ir T. M., atlikusių operatyvinius ir ikiteisminio tyrimo veiksmus, parodymus, kuriuose iš esmės tik atkartojami liudytojų R. R., Ž. R., D. J., D. T.. R. T. ir A. B. parodymai, be to, apklausiant šiuos liudytojus teisme dėl daugumos aplinkybių tik nurodydavo vienas į kitą („kolega galėtų pasakyti daugiau“), o paklausti apie nusikalstamų veikų aplinkybes, nurodydavo, kad jiems tai yra žinoma iš minėtų liudytojų ir kaltinamųjų parodymų, t. y. nieko konkrečiai apie nusikalstamo susivienijimo veikimą arba nusikaltimų mechanizmą atsakyti negalėjo, o visos žinios yra tik nuogirdos. Pavyzdžiui, į klausimą, ar S. B. duodavo kam nors kokius nors nurodymus telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, liudytojas A. U. atsakė, kad telefonu neduodavo, tik tiesioginio susitikimo metu, paklaustas, iš kur jam tai žinoma, atsakė, kad iš liudytojų parodymų. Paklaustas, kaip nustatė, su kuo bendravo S. B., liudytojas A. U. atsakė, kad naudojant technines priemones, klausant telefoninių pokalbių, nustatė kolega T. M., tuo tarpu apklausiant T. M. šis apie tai nieko nepasakė, išskyrus, kad A. U. nustatė šias aplinkybes. Liudytojas A. U., anot apelianto, taip pat nurodė, jog S. B. susitikimai su nusikalstamos grupuotės nariais fiksuoti sekimo priemonėmis, tačiau peržvelgus slapto sekimo medžiagą joje nenustatyta nieko informatyvaus, kiek tai susiję su S. B.. Be to, S. B. niekada neneigė susitikdavęs su kai kuriais kaltinamaisiais, tačiau neigė vykdęs ką nors nusikalstamo. Anot apelianto, slaptų sekimų ir pokalbių pasiklausymo metu neužfiksuota nieko, kas leistų paneigti S. B. parodymus, kad susitikimai buvo arba dėl automobilių perpardavinėjimo, arba šiaip draugiški susitikimai.

180Aptardamas liudytojo D. J. parodymus, apeliantas atkreipia dėmesį, kad jie skiriasi ne tik prieštaringi, bet ir skiriasi nuo R. R., Ž. R., D. T., R. T., A. B. parodymų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu davęs išsamius parodymus, apklausiamas teisiamajame posėdyje D. J. jų pakartoti nesugebėjo. D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti, anot apelianto, pažeidžiant rungimosi principą, tada jis juos patvirtino, tačiau atsakinėdamas į klausimus davė parodymus, prieštaringus ankstesniems. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į liudytojo asmenybę: D. J. ne kartą teistas, Maroke atliko bausmę už narkotinių medžiagų kontrabandą.

181Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į liudytojo R. R. asmenybę (teistas dešimt kartų) bei jo parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą. Gynėjas pažymi, kad didesnę parodymų dalį užima pasakojimas apie paties padarytas nusikalstamas veikas tuo metu, kai dar priklausė „gyvatinių“ nusikalstamai grupuotei, vadovaujamai R. T., kuriai neva priklausė ir S. B.. Apelianto teigimu, iš šio liudytojo parodymų apie jo atliktus veiksmus ir turimą patirtį matyti, kad ne S. B., o pats R. R. atsiskyrė nuo „gyvatinių“ ir toliau veikė nusikalstamai. Tai, pasak apelianto, patvirtina ir bylos duomenys apie jam ir S. B. nuosavybės teise priklausančius automobilius. Anot apelianto, byloje nenustatytas nei vienas S. B. priklausantis automobilis, kuris būtų panaudotas darant nusikalstamą veiką ar kuriame būtų įrengtos slėptuvės, visi byloje nustatyti automobiliai su įrengtomis slėptuvėmis priklausė būtent R. R.. Taip pat byloje nėra nei vieno telefoninio ar slapto sekimo metu užfiksuoto S. B. pokalbio, susijusio su organizuojamomis nusikalstamomis veikomis, tuo tarpu R. R. buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje. Be to, S. B. namuose buvo atliekamos kratos, tačiau jų metu nerasta jokio prabangaus turto ar ženklių pinigų sumų, kurios galėtų būti skirtos susivienijimo narių kelionių, apgyvendinimo, automobilių, kuriais buvo gabenamos narkotinės medžiagos, priežiūros, remonto, slėptuvių įrengimo ir kitoms išlaidoms, tuo tarpu R. R. pats teigia, kad disponavo šešiaženklėmis sumomis ir jas laikydavo namuose (tą patvirtino ir Ž. R. bei D. T. ir R. T.). Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju bendra kasa, vadinama „obščeku“, nerasta, pinigų, priskirtinų tokiai kasai nerasta, duomenų, kad S. B. kažką finansuotų iš tokios kasos, nėra, išskyrus niekuo nepagrįstus R. R. parodymus. Pavyzdžiui, R. R. teigė, kad S. B. rėmė S. V., tačiau S. V. tai neigia, jo žmona neapklausta, taip pat nieko nepatvirtinti teiginiai, kad S. B. netiesiogiai rėmė D. J., kai šis atlikinėjo bausmę Maroke, asmuo, per kurį turėjo būti vykdoma rėmimo veikla, neapklaustas.

182Apeliantas nurodo, jog byloje nerasta nei vieno telefono ar SIM kortelės, neužfiksuotas nė vienas pokalbis, kuris patvirtintų asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, teiginius apie tai, kad S. B. duodavo nurodymus susivienijimo nariams dėl konkretaus laiko išvykti gabenti narkotines medžiagas, perduodavo arba duodavo jiems pinigų kelionės išlaidoms, buvo nustatęs vidines elgesio taisykles – iš visų susivienijimo narių reikalavo pirkti ir naudoti mobilaus ryšio telefonus, SIM korteles tik vienam narkotinių medžiagų gabenimo reisui, jomis Lenkijoje prieš Lietuvos Respublikos valstybės sieną atsikratyti, neleido susivienijimo nariams asmeninių telefonų pasiimti gabenant narkotines medžiagas. D. J. buvo parodęs, kad S. B. vienu metu pirko dvidešimt telefonų kioskelyje prie turgaus, tačiau ši informacija nebuvo patikrinta.

183Apelianto teigimu, teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nepagrįstai teigia, kad S. B. palaikė vidinę tvarką, kad kiekvienas atsiskaitydavo apie kelionės rezultatus, parveždavo lapelius su parašais, nes byloje nėra nei vieno tokio lapelio, o dauguma asmenų iš viso neigia, kad bendravo su S. B.. Nepagrįstas ir teismo teiginys, kad susivienijimo nariai rinko susivienijimui naudingą informaciją – vykdavo apžiūrėti į turgavietę naujų automobilių, spręsdavo klausimus, ar jie tinkami narkotinių medžiagų gabenimui, nes bylos medžiaga patvirtina, kad S. B. vertėsi automobilių perpardavimu, be to, visi automobiliai prieš darant nusikalstamas veikas arba jas darant priklausė ne S. B., o R. R.. Tokiu būdu S. B. turi įrodinėti savo nekaltumą. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje byloje esančius prieštaravimus bandoma užglaistyti pareigūnų parodymais, nors šie patys pripažino, kad jų parodymai pagrįsti nuogirdomis iš liudytojų, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme, tokie duomenys negali būti pagrindu paneigti teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-554/2006). Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neturi įrodomosios galios prieš parodymus duotus nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai, juo labiau, kaltė turi būti įrodyta pašalinus visas abejones.

184Apeliaciniame skunde nurodoma, jog S. B. nepagrįstai inkriminuoti visi S. V. (2009 m. liepos 15 d.), G. T. (2010 m. gegužės 15 d.), D. J. (2010 m. rugpjūčio 14 d.), D. T., A. B., A. S. (2010 m. spalio 14 d.) narkotikų laikymo, gabenimo, įgijimo ir kontrabandos atvejai.

185Nesutikdamas su S. B. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2009 m. liepos 15 d. veika), apeliantas nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad S. V. bendravo bent su vienu iš nuteistųjų, tai neigia ir pats S. V.. Byloje liko nepaneigta jo versija, kad narkotines medžiagas jis įgijo Latvijos Respublikoje, jas gabeno per Latvijos Respublikos ir Rusijos Federacijos sieną, dėl ko buvo sulaikytas, nuteistas ir atliko bausmę Rusijos Federacijoje. Ši nuosprendžio dalis, anot apelianto, grindžiama tik R. R. parodymais, kurių, priešingai nei teigia teismas, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, o jo parodymų negalima patikrinti jokiais BPK numatytais veiksmais. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme S. V. reikalavo užklausti R. R. nurodytą viešbutį „Marfina“, ar jis buvo jame apsistojęs, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Be to, anot apelianto, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie S. B. ir S. V. ryšį inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpiu, vieninteliai duomenys, kad jie atlikinėjo bausmę tuose pačiuose pataisos namuose, tačiau tai buvo apie 2004 metus, vėliau jie ilgą laiką nebendravo ir tik 2010 metais, kai jau atlikinėjo bausmę Rusijoje, S. V. vieną kartą skambino S. B.. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojai R. R. ir D. J. nurodo skirtingas S. V. pravardes: R. R. teigimu, S. V. pravardė „Depas“, o asmuo pravarde „Plikis“ yra miręs, tuo tarpu D. J. nurodo, kad S. V. pravardė yra „Plikis“.

186Nesutikdamas su S. B. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. gegužės 15 d. veika), apeliantas nurodo, jog kaltinimas nepagrįstai grindžiamas pareigūnų parodymais, liudytojų B. Š., I. I. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. parodymais. Anot apelianto, pareigūnai iš esmės parodė tik su sulaikymu susijusias reikšmingas aplinkybes, kurios nieko bendra su nusikalstamu susivienijimu neturi, tačiau net ir nurodytos aplinkybės skiriasi teismo posėdžių protokole ir nuosprendyje, nes liudytojo M. D., kaip ir R. V., parodymai į nuosprendį yra perkelti iš kaltinamojo akto. Apelianto teigimu, apklausiamos liudytojos B. Š. ir I. I. apie nusikalstamą susivienijimą nieko reikšmingo nepasakė, tik parodė apie G. T. galimai padarytą nusikalstamą veiką, taigi reikšmingiausi yra R. R. parodymai, kurie kelia abejonių ir kurie nėra patvirtinti jokia bylos medžiaga. Visų pirma, anot apelianto, niekuo nepatvirtintas R. R. teiginys, kad G. T. buvo D. V. žmogus, kad buvo supažindintas su S. B. ir tada pradėjo vežti narkotines medžiagas. Anot apelianto, su D. V. S. B. siejo tik darbiniai santykiai, susiję su automobilių remontu servise „Liro“. S. B. neigia ryšius su G. T., teigia, kad su pastaruoju teko susidurti tik tada, kai autoservise apgadino jo automobilį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kratos metu iš S. B. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas, tačiau G. T. adresato jame rasta nebuvo. Tai, kad G. T. ir S. B. nebendravo patvirtino ir apklausti pareigūnai. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vienintelė priežastis, kodėl R. R. sprendžia, kad D. V. organizavo G. T. narkotinių medžiagų kontrabandą, yra tai, kad D. V. klausinėjo R. R., kokiais keliais geriau važiuoti. Šiuos R. R. parodymus tiek G. T., tiek D. V. paneigė. Atsižvelgiant j tai, S. B. ir D. V., apelianto įsitikinimu, turėtų būti išteisinti.

187Nesutikdamas su S. B. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio 14 d. veika), apeliantas nurodo, jog teismas rėmėsi D. J. ir R. R. parodymais, tačiau šių liudytojų parodymų patikimumas kvestionuotinas dėl pirmiau aptartų aplinkybių. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas tiki ikiteisminio tyrimo metu duotais D. J. parodymais, kad, vykdydamas S. B. nurodymus, 2010 m. rugpjūčio 14 d. buvo susitikęs su A. Š., kad paimtų automobilį su jame paslėptais narkotikais, o prieš tai buvo susitikęs su S. B., kuris jam davė 1 000,00 Eur kelionei į Rusiją ir lapelį su užrašytu ruso, kuriam turėjo perduoti narkotines medžiagas, telefono numeriu. Anot apelianto, šiuos liudytojo parodymus paneigia byloje esantis pareigūno T. M. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad nustatytais duomenimis D. J. užsiima narkotinių medžiagų kontrabanda bei neteisėtai disponuoja labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu (t. 1, b. 1. 8), taip pat 2011 m. lapkričio 11 d. slapto sekimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 14 d. vykdytas D. J. slaptas sekimas, kurio metu užfiksuotas D. J. susitikimas su A. Š. (t. 2, b. 1. 38-39). Gynėjas pažymi, kad operatyviniais veiksmais nėra nustatyta, jog D. J. būtų susitikęs su S. B.. Byloje taip ir liko neapklaustas automobilio „Nissan Primera“, kuriuo D. J. gabeno narkotines medžiagas, savininkas L. K., kuris galėtų nurodyti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu suteikė teisę D. J. naudotis minėtu automobiliu ir ar kas nors dar galėjo juo naudotis. Be to, byloje nėra duomenų, kad A. Š. veikė S. B. nurodymu arba kad būtų įsigijęs automobilį iš S. B., tuo tarpu yra duomenų, kad A. Š. pažinojo R. R. ir iš jo įsigijo automobilį „BMW X5“. Atsižvelgiant į tai, apelianto įsitikinimu, S. B. turėtų būti išteisintas.

188Nesutikdamas su S. B. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. spalio 12-14 d. veika), apeliantas nurodo, jog šį nusikaltimą suorganizavo R. R., D. T. ir A. B., todėl šių tvirtais socialiniais ryšiais susijusių asmenų parodymais bei slapto sekimo metu užfiksuotu jų susitikimu su S. B. nepagrįstai grindžiamas teismo nuosprendis. Apeliantas pažymi, kad slapto sekimo metu užfiksuotas susitikimas, vykęs prie autoserviso „Liro“, buvo vienintelis ir labiau panašus į atsitiktinį. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors slaptas sekimas buvo vykdomas S. B. atžvilgiu, tačiau po šio susitikimo jis toliau nebebuvo sekamas, visą dieną buvo sekami, o vėliau ir sulaikyti D. T., A. B. bei R. R..

189Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad S. B. ir A. S. kartu darė kokias nors nusikalstamas veikas, anot liudytojų, juos siejo tik tai, kad A. S. nuo 2008 metų padėjo S. B. remontuoti namą. Anot apelianto, byloje nepaneigta ir A. S. versija, kad duodamas jį kaltinančius parodymus R. R. kerštauja už tai, kad praeityje jis, gindamas Ž. R., susiginčijo su R. R.. Apelianto teigimu, slapto sekimo metu buvo užfiksuota, kad A. S. automobiliu kirto Lenkijos – Lietuvos sieną, tačiau tai nėra įrodymas, pagrindžiantis jo kaltę, nes automobiliu jis su žmona vyko apsipirkti į Lenkiją, ką patvirtina E. S. pateiktas pirkinių kvitas.

190Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į V. D. išteisinimą. Apelianto teigimu, V. D. buvo teisingai išteisintas. Kartu apeliantas atkreipia dėmesį, kad visi ginklai buvo rasti pas R. R., tačiau jokie įtarimai ar kaltinimai jam nebuvo pareikšti, kas byloja apie selektyvinį teisingumą. Anot apelianto, šiais ginklais R. R. neteisėtai disponavo pats ir jie niekaip nesusiję su šioje byloje pareikštais kaltinimais kitiems asmenims. Anot apelianto, teismo šališkumą parodo ir kai kuriems nuteistiesiems paskirtos bausmės. Pavyzdžiui, R. T. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 500 MGL (65 000,00 Lt) bauda, į šią bausmę įskaitytas laikas, praleistas suėmime, ir laikoma, kad bausmę ji atliko, nors tinkamai apskaičiavus dar turėjo likti 292 MGL dydžio likutis. Kitas pavyzdys, D. T. paskirta 520 MGL dydžio bauda, į šią bausmę įskaičius suėmime praleistą laiką, valstybė jam liko skolinga 210 MGL dydžio sumą.

191Apeliaciniame skunde gynėjas atkreipia dėmesį ir į kitus pažeidimus. Pavyzdžiui, nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. buvo vykdomas nesankcionuotas A. S. slaptas sekimas, o R. R. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją yra identiškos.

192Nesutikdamas su teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš S. B. konfiskuoti kratos metu paimti pinigai, apeliantas nurodo, jog nuosprendžiu nėra nustatyta, kad šie pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos arba jie yra nusikalstamos veikos rezultatas.

193Apeliaciniame skunde nuteistojo S. B. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį ir S. B. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį bei panaikinti nuosprendžiu taikytą S. B. turto konfiskavimą arba panaikinti skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.

194Nuteistoji D. P. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu dėl bylos aplinkybėms neatitinkančių teismo išvadų, taip pat padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų bei netinkamai pritaikyto įstatymo.

195Nesutikdama su nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi liudytojų T. M., A. U., D. J., R. R., Ž. R. parodymais, kurie negali būti pripažinti patikimais. Aptardama ikiteisminio tyrimo pareigūnų T. M. ir A. U. parodymus, apeliantė pažymi, kad jų parodymai yra identiški, be to, šių liudytojų teiginiai apie apeliantės dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje abstraktūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Apeliantės teigimu, patikrinti šių liudytojų parodymų nėra galimybės, dėl to jie neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo.

196Abejodama liudytojų D. J., R. R. ir Ž. R. parodymų patikimumu, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad šie asmenys yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, todėl jų parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2006), nes yra tikėtinas šių liudytojų suinteresuotumas siekiant patiems išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkių nusikaltimų padarymą. Tokį įspūdį sustiprina ir tai, kad šių asmenų parodymų nepatvirtina net savo kaltę pripažinę kaltinamieji. Be to, Europos Žmogaus Teisių teismas yra pasisakęs, jog negalima pripažinti asmens kaltu padarius nusikalstamą veiką remiantis vien kito kaltinamojo parodymais. Nors byloje šie liudytojai ir nebuvo kaltinamieji, dėl anksčiau išvardintų priežasčių jų procesinė padėtis iš esmės nesiskiria. Cituodama šių trijų liudytojų parodymus, apeliantė pažymi, kad juose nėra jokių jos dalyvavimo kokioje nors nusikalstamoje veikoje įrodymų, o tik niekuo nepagrįstos nuomonės, prielaidos, be to, nė vienas kitas byloje apklaustas asmuo to nepatvirtino. Pavyzdžiui, savo kaltę pripažinęs nuteistasis A. B. parodė, jog apeliantė, jo žiniomis, buvo S. B. meilužė, tačiau nežino, koks jos vaidmuo buvo šiame nusikalstamame susivienijime, nuteistoji R. T. taip pat nieko neparodė apie apeliantės dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, nors nurodė, kad po narkotinių medžiagų pervežimo, ji su vyru važiavo pas apeliantę, jos sūnus perdavė jiems pasus su Rusijos vizomis ir pinigus kelionės išlaidoms, o grįžus iš Rusijos jų susitikime su S. B., R. R., Ž. R. dalyvavo ir apeliantė. Anot apeliantės, šių parodymų taip pat nėra pagrindo laikyti objektyviais, nes teisiamajame posėdyje R. T. patvirtino esanti skolinga apeliantei didelę pinigų sumą, todėl ji gali būti suinteresuota apeliantės nuteisimu ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Apeliantės įsitikinimu, apygardos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2009). Tačiau nepavykus surinkti tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jos dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, pirmosios instancijos teismas jos kaltę grindė kitų asmenų prielaidomis, o visas abejones vertino ne apeliantės naudai.

197Apeliaciniame skunde nuteistoji aptaria nusikalstamo susivienijimo požymius ir nurodo, jog šioje baudžiamojoje byloje jie nebuvo nustatyti. Apeliantės teigimu, byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju turėdami bendrą tikslą susivienijo grupė asmenų, kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kad jų bendravimas buvo paremtas tam tikra hierarchija ir kad jie turėjo bendrų piniginių lėšų gautų iš nusikalstamos veikos. Nebuvo nustatytas asmenų ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis, pasitelktomis ryšio ar kitokiomis priemonėmis būtų lengviau įgyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veikla. Pasak apeliantės, vien tai, kad ji bendravo su S. B. ir jo draugais, turėjo bendrą verslą ir tarp jų vyko piniginiai atsiskaitymai, neleidžia daryti išvados apie vaidmenų ar užduočių pasiskirstymą, o tik patvirtina esančius tarpusavio santykius. Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, kad bendraudama su kaltinime nurodytais asmenimis ji suvokė egzistuojant kažkokį nusikalstamą susivienijimą ir save kaip šio susivienijimo narę.

198Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tokiais įrodymais, kurie visiškai nesusiję su pareikštu kaltinimu. Pavyzdžiui, nurodyti apeliantės ir S. B. bei apeliantės ir jos mamos telefoninių pokalbių įrašai, kurių turinys neturi nieko bendro su byla. Tokiu būdu, anot apeliantės, bandoma sudaryti įrodymų gausos įspūdį ir užpildyti kaltinimo spragas. Apeliantės teigimu, aptartas įrodymų vertinimas prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimams ir patvirtina, kad apygardos teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl jos kaltumo, buvo šališkas.

199Nesutikdama su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė jos, nuteistojo S. B. ir liudytojo R. R. parodymus ir rėmėsi vienintelio liudytojo R. R., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymais. Apeliantė pažymi, kad R. R. nė karto nebuvo apklaustas apie jos, S. B. ir R. R. parodytas aplinkybes, todėl jokiu būdu negalėjo jų paneigti. Be to, apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kiti teisme ištirti įrodymai tik patvirtina, kad apeliantė buvo nusikalstamo susivienijimo narė ir ilgą laiką suteikė savo gyvenamąją vietą narkotinių medžiagų laikymui ir pakavimui, todėl visiškai suprantamas tokių narkotinių medžiagų suradimo jos namuose faktas ir aplinkybės. Tokiu būdu, apeliantės nuomone, viena prielaida buvo pagrįsta kita prielaida.

200Apeliantės teigimu, nepagrįsti ir teismo motyvai, kad versija apie narkotinių medžiagų atsiradimą apeliantės bute iškilo tik teisme baigiant nagrinėti bylą. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu S. B. atsisakė duoti parodymus, o pirmą kartą apklausiamas teisme jis davė visiškai analogiškus parodymus, tačiau teismas į juos neatsižvelgė. Apeliantės įsitikinimu, ji buvo nuteista tik dėl to, kad liudytojas R. R. kaltu dėl šios veikos neprisipažino. Tai, pasak apeliantės, akivaizdus nekaltumo prezumpcijos pažeidimas atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog jos bute lankydavosi daug žmonių, ant narkotikų paketų nerasta jokių jos pėdsakų, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu.

201Apeliaciniame skunde nuteistoji D. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį.

202Nuteistojo D. V. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nurodydamas, jog šis teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą D. V. apkaltinantį nuosprendį.

203Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad D. V. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, organizavo kontrabandą bei disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, remdamasis vien tik atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymais. Apelianto vertinimu, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad D. V. gavo piniginį atlygį iš S. B. ir vykdė pastarojo nurodymus, kad turėjo nepagrįstų pajamų, kad įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą G. T.. Apelianto įsitikinimu, teismas nesigilino į bylos aplinkybes, ir nuteisė D. V. dėl jo darbo specifikos – automobilių serviso vadybininko pareigų. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad D. V. dirbo UAB „Lirosta“ autoservisų tinkle, jis pats neremontavo automobilių, tačiau bendravo su atvykusiais klientais, padėdavo jiems spręsti kilusias problemas. Taip pat atkreipiamas dėmesys į strateginę ir patogią autoserviso „Liro“ įsikūrimo vietą – artimiausias autoservisas prie Kauno automobilių turgaus, šalia yra didelė nemokama automobilių stovėjimo aikštelė. Apelianto teigimu, aplinkybė, kad į „Liro“ autoservisą atvykdavo ne vienas šioje byloje nuteistas asmuo, tėra atsitiktinumas, nes šis autoservisas yra populiarus. Be to, kai kurie nuteistieji šioje byloje vertėsi automobilių pardavimu, taigi atvykdavo į servisą patikrinti automobilių techninių duomenų, kiti nuteistieji buvo pažįstami kaip klientai dar nuo to laiko, kai D. V. dirbo servise „Kemi“.

204Nesutikdamas su D. V. nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, gynėjas nurodo, jog D. V. nuteistas nesant nei pagrįstų įrodymų, nei nusikalstamos veikos sudėties. Aptardamas baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje nustatytus bendrininkavimo požymius, gynėjas pažymi, jog kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes, privalo konstatuoti būtiną bendrininkavimo požymį – susitarimą veikti bendrai (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Apelianto teigimu, byloje nėra jokių įrodymų apie D. V. susitarimą veikti bendrai darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Be to, anot apelianto, byloje nebuvo nustatyti ir kiti nusikalstamam susivienijimui ir apskritai bendrininkavimui būdingi požymiai, o būtent:

  1. Ilgalaikiai tarpusavio ryšiai. Anot apelianto, D. V. neturi ilgalaikių glaudžių tarpusavio ryšių su kitais byloje nuteistais asmenimis, išskyrus darbinius santykius, susijusius su automobilių remontu. Tą patvirtino ir už nusikalstamo susivienijimo organizavimą nuteistas S. B., nurodęs, jog su D. V. verslo reikalų neturėjo, pažįsta jį kaip automobilių meistrą, ir kiti nuteistieji, nurodę, jog D. V. apskritai nepažinojo arba žinojo jį kaip autoserviso „Liro“ darbuotoją. Apelianto teigimu, D. V. be ilgą laiką naudojamo telefono numerio neturėjo kitų, su kuriais galėtų palaikyti ar palaikė konspiracinius ryšius su tariamo susivienijimo nariais. Gynėjas nurodo ir tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti liudytojai D. J. ir R. R. bei išskirtinai švelnia bausme nuteistas A. B. apie D. V. ryšius su kitais nuteistaisiais duoda melagingus parodymus. Apeliantas neigia ir tai, kad nusikalstamo susivienijimo nariai atvykdavo į autoservisą „Liro“ remontuoti automobilių, nes taip būdavo „saugu“, t. y. autoserviso darbuotojai nekreipdavo dėmesio į automobiliuose įrengtas slėptuves. Neigdamas šias aplinkybes apeliantas pažymi, kad automobiliuose įrengtos slėptuvės išoriškai nėra lengvai pastebimos, kita vertus, pačių slėptuvių įrengimas nėra nusikalstama veika, todėl autoserviso darbuotojai neturėtų būti siejami su nusikalstamo susivienijimo veikla.
  2. Tikslas daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Apelianto teigimu, byloje nėra nei vieno įrodymo, leidžiančio teigti, kad D. V. turėjo tikslą daryti bendrus nusikaltimus ir kad apskritai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ar padarė nors vieną nusikaltimą.
  3. Vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas. Apelianto teigimu, tarptautiniame žodžių žodyne žodis „hierarchija“ apibūdinamas kaip daugiapakopė organizacinė struktūra, kurios grandys, einant nuo viršaus į apačią, sudaro griežtai reglamentuotus pavaldumo ir priklausomybės laiptus. Tai reiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo dalyviai žino ir supranta organizacinę struktūrą, pavaldumą ir priklausomybę. Šioje byloje nėra nei vieno adekvataus ir tinkamo įrodymo, pagrindžiančio ne tik susivienijimo, bet ir hierarchijos susivienijime egzistavimą. Anot apelianto, be R. R. ir D. J. parodymų nėra jokių įrodymų apie pavaldumo santykius. Pasak apelianto, kiekvienas susivienijimo narys turi tiksliai žinoti, ką jis turi daryti, t. y. jis privalo žinoti savo užduotį ir vaidmenį, nes dėl to visi buvo susitarę, tuo tarpu D. V. nežinojo ir negalėjo žinoti apie kitų nuteistųjų užduočių pasiskirstymą, nes apskritai nežinojo apie nusikalstamo susivienijimo egzistavimą.
  4. Išankstinis susitarimas. Apelianto teigimu, išankstiniam susitarimui būdinga tai, kad jo metu smulkiai numatomos būsimos bendrininkų veiklos detalės, sudaromas nusikaltimo planas, pasiskirstoma vaidmenimis, aptariami nusikaltimo padarymo būdai, priemonės bei kiti elementai. Nagrinėjamu atveju nė vienas nuteistasis nenurodė, kad būtų susitaręs su D. V. dėl nusikalstamos veikos, dėl jos plano, kitokių padarymo būdų ar elementų. D. V. dalyvavo visiškai atskirame veiksme – dirbo automobilių serviso vadybininku, prižiūrėjo remontuojamų automobilių darbus, bendraudavo su klientais.
  5. Pastovumas. Apeliantas pažymi, kad D. V. nepalaikė ryšių su tariamo susivienijimo nariais. Per visą nusikalstamos veikos laikotarpį (nuo 2005 metų liepos mėnesio pradžios iki 2010 m. spalio 14 d.) D. V., dirbdamas autoservise, su kai kuriais nuteistaisiais kaip autoserviso klientais palaikė vienkartinius ryšius. Iš telefono skambučių išklotinių matyti, kad skambučių su D. V. buvo vos keletas: 2010 metų gegužės mėnesį telefonu kalbėjo su G. T., skambučių su kitais nuteistaisiais nefiksuota. Tai patvirtina, kad R. R. ir D. J. duoda melagingus parodymus.
  6. Bendros kasos „obščeko“ turėjimas. Gynėjas pažymi, kad byloje nėra nei vieno įrodymo apie bendros kasos egzistavimą. Nėra įrodymų, kad D. V. ar kuris kitas nuteistasis iš S. B. apskritai būtų gavęs pinigų.
  7. Ekonominės naudos siekis. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. V. turėjo ekonominės naudos iš tariamo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Apelianto įsitikinimu, tai, kad su autoservisu, kuriame dirbo D. V., už suteiktas automobilių remonto paslaugas buvo atitinkamai atsiskaitoma, negali būti vertinama kaip D. V. gauta ekonominė nauda.

205Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į valinį bei intelektualinį bendrininkavimo tyčios turinį, kuris, gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje taip pat nebuvo atskleistas. Nenustačius kriterijų, apibūdinančių D. V. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Be to, apelianto vertinimu, pagrįsdamas D. V. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje teismas rėmėsi byloje užfiksuotais telefoniniais pokalbiais ir liudytojų parodymais, kurių įrodomoji vertė yra niekinė. Apelianto teigimu, apygardos teismas netinkamai interpretavo byloje užfiksuotus telefoninius pokalbius. Pavyzdžiui, D. V. ir G. T. pokalbis dėl padangų keitimo yra susijęs su D. V. darbine veikla, ir kitaip jo interpretuoti negalima, nes 2010 m. gegužės 5 d. automobiliui iš tiesų buvo keičiamos padangos (tai patvirtina UAB „Lirosta“ darbų išklotinė). Kitas pavyzdys: 2010 m. spalio 7 d. 8.06 val. D. V. pokalbis su nepažįstamu asmeniu ir 8.16 val. pokalbis su asmeniu vardu Kęstutis, apelianto teigimu, patvirtina, kad D. V. nėra susijęs su jokia grupuote, kad jis pats nemokėjo už kitiems asmenims priklausančių automobilių remontą.

206Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi liudytojų D. J., R. R., Ž. R., T. M. bei nuteistojo A. B. parodymais. Apelianto įsitikinimu, 2013 m. kovo 28 d. teisiamajame posėdyje liudytojo D. J. apklausos metu teismas grubiai pažeidė BPK nuostatas, kadangi apklausos pradžioje paties liudytojo prašymu pagarsino jo parodymus taip suteikdamas jam galimybę orientuotis, ką turi pasakyti. Buvo pažeistas rungimosi principas, liudytojo parodymai nebuvo patikrinti teisiamajame posėdyje, dėl to negali būti laikomi tinkamu įrodymu. Juo labiau, kad liudytojo D. J. parodymuose yra daug neatitikimų. Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje liudytojas D. J. apie D. V. pasakė tik tai, kad jis yra serviso direktorius, kad ten važiuodavo tada, kai reikėjo remontuoti automobilį, kad apie narkotines medžiagas su D. V. nėra kalbėjęs, buvo sutikęs jį švenčiant S. B. keturiasdešimtmečio šventę ir autoservise. Apelianto įsitikinimu, šie liudytojo parodymai niekaip nepatvirtina D. V. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad po D. J. apklausos advokatas Stasys Zabita prašė teismo užtikrinti šio liudytojo dalyvavimą apklausiant liudytoją R. R., tačiau teismas atmetė šį prašymą. Dėl to buvo eliminuota galimybė užduoti klausimus abiems liudytojams ir taip patikrinti jų parodymus, todėl tai turi būti atlikta apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą.

207Aptardamas liudytojo R. R. parodymus, apeliantas pažymi, kad pastarasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, be to, jo parodymai nėra patvirtinti kitais įrodymais. Anot apelianto, liudytojas R. R. neteisingai nurodė, kad per D. V. S. B. perduodavo pinigus G. T., nes toks atvejis buvo tik vienas – D. V. perdavė G. T. S. B. perduotus 500,00 Lt už tai, kad šis, vairuodamas automobilį, autoserviso teritorijoje kliudė G. T. automobilį. Pasak apelianto, liudytojas R. R. taip pat neteisingai nurodė tai, kad D. V. prašė jo padėti G. T. perkrauti narkotines medžiagas į kitą vietą, nes šių parodymų nepatvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga, o patikrinti jų kitais BPK nustatytais būdais nėra galimybės. Apeliantas nurodo, jog liudytojo R. R. parodymai atitinka tikrovę tik dėl to, kad autoservise, kuriame dirbo D. V., buvo remontuojami automobiliai, tačiau tai nėra nusikalstama veika.

208Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos liudytojos Ž. R. parodymais, kad ji iš savo vyro R. R. kalbų žino, jog D. V. vadovauja G. T. (t. 28, b. 1. 102). Toje pačioje apklausoje Ž. R. pareiškė melavusi teismui, dėl to jos parodymai nėra patikimi ir teismas jais remtis negalėjo.

209Abejodamas nuteistosios R. T. parodymų patikimumu, apeliantas atkreipia dėmesį, kad ji yra liudytojo R. R. sesuo, be to, ikiteisminio tyrimo metu apie D. V. ji nedavė jokių parodymų. Apelianto teigimu, apygardos teismas nesiėmė visų galimų priemonių patikrinti R. T. parodymus apie tai, kad B. Š. ir I. I. bėgo pas D. V. pranešti apie G. T. sulaikymą. Šios liudytojos teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustos. Kita vertus, apelianto vertinimu, šie nuteistosios R. T. parodymai niekaip nepatvirtina D. V. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų.

210Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į nuteistojo A. B. parodymų nelogiškumą. 2011 m. lapkričio 24 d. apklausoje pastarasis parodė, kad G. T. – D. V. žmogus, o kitos hierarchijos nežino (t. 16, b. 1. 84). Apelianto teigimu, tokie parodymai patvirtina, kad jokios hierarchijos ir jokio susivienijimo apskritai nebuvo arba kad jo parodymai melagingi. Pasak apelianto, iš bylos duomenų matyti, kad A. B. pažinojo ir bendravo su kitais nuteistaisiais, todėl turėjo žinoti ir apie juos siejančius hierarchinius ryšius. Dėl šių priežasčių, anot apelianto, A. B. parodymais negali būti vadovaujamasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

211Gynėjas itin kritiškai vertina ir liudytojo T. M. parodymus pažymėdamas, kad 2014 m. kovo 22 d. vykusiame teisiamajame posėdyje šis liudytojas negalėjo patvirtinti jokių aplinkybių nurodydamas, jog apie bylai reikšmingas aplinkybes plačiau galėtų pasisakyti jo kolega, o į klausimą, kokiais duomenimis remiantis teigia D. V. dalyvavus nusikalstamame susivienijime, atsakė, kad tik liudytojų parodymais. Apelianto vertinimu, kitų liudytojų parodymų perpasakojimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Be to, liudytojo T. M. parodymai apie D. V. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti neteisingai: protokole (t. 28, b. 1. 52) nurodyta, jog T. M. teigė, kad D. V. turi autoservisą „Liro“, tačiau garso įraše užfiksuota, kad liudytojas nurodė, jog D. V. dirbo šiame autoservise. Apeliantas nurodo ir daugiau, jo nuomone, grubių neatitikimų teisiamojo posėdžio protokole ir garso įraše. Pavyzdžiui, teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, kad liudytojas parodė, jog „V. artimas su B.“, nors garso įraše tokių liudytojo paaiškinimų nėra. Apelianto teigimu, teisiamojo posėdžio protokole (t. 28, b. 1. 53) neužfiksuotos gynybai svarbios aplinkybės, kad ne D. V., o autoserviso darbininkai remontuodavo automobilius, tačiau įrašyti kaltinimui naudingi žodžiai apie automobilių su slėptuvėmis ruošimą kelionėms, nors tokių žodžių liudytojas nepasakė (įrašo laikas 35:50–36:35). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad visi teisiamojo posėdžio protokole esantys netikslumai yra kaltinamųjų padėtį sunkinančio pobūdžio, todėl turėtų būti įvertinti kaip protokolo klastojimas.

212Aptardamas liudytojo A. U. parodymus, apeliantas nurodo, kad pastarasis duodamas parodymus teigė, jog tariamo nusikalstamo susivienijimo narių automobiliai buvo remontuojami skirtingose vietose, t. y. ne tik autoservise „Liro“. Tokiu atveju, gynėjo vertinimu, kaltinamai dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje šioje byloje turėjo būti pareikšti ir kitų autoservisų darbuotojams. Be to, minėtas liudytojas, duodamas parodymus, išvardijo tariamo nusikalstamo susivienijimo narius, tačiau D. V. nepaminėjo (t. 29, b. 1. 12), taip pat parodė, kad susivienijimo narių susitikimai vykdavo ne pačiame autoservise „Liro“, o šalia jo, dar nurodė, kad D. V. dirbo autoservise „Liro“ priėmėju, pats automobilių netaisė, be to, nebuvo užfiksuota jo pokalbių apie narkotines medžiagas ir jų gabenimą.

213Apeliantas pažymi, kad D. V. pokalbius kontroliavęs pareigūnas A. U. visus juos įvardijo kaip pokalbius dėl automobilių remonto. Šio liudytojo parodymai patvirtina D. V. paaiškinimus, todėl negali būti vertinami kaip jo kaltės įrodymas. Be to, kaip D. V. kaltės įrodymas negali būti vertinami ir nuteistojo D. T. parodymai, kad pastarasis, S. B. nurodymu, nuvyko į autoservisą „Liro“ pakeisti automobilio padangų, tačiau D. V. atsisakė jas pakeisti pasiūlydamas dėl jų keitimo kreiptis į padangų pardavėją, taigi teko pačiam pirkti tas padangas (t. 29, b. 1. 40). Šie parodymai, apelianto įsitikinimu, patvirtina išvadą, kad D. V., atsisakydamas pakeisti automobilio padangas galimai nusikalstamo susivienijimo nariui, elgėsi kaip serviso darbuotojas, o ne kaip šio susivienijimo narys.

214Apibendrindamas pirmiau aptartus argumentus apeliantas nurodo, jog įrodymų dėl nusikalstamo susivienijimo veiklos ir dėl D. V. dalyvavimo jo veikloje byloje nėra.

215Nesutikdamas su D. V. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, gynėjas nurodo, jog kaltinimas kontrabanda visada turi suponuoti išvada, kad gabentojas sąmoningai nepateikė daiktų muitinės kontrolei žinodamas apie pareigą juos pateikti ar kitaip sąmoningai vengė kontrolės. Taigi D. V. turėjo pats kirsti Lietuvos – Rusijos ar kitos valstybės sieną ir per jas gabenti narkotines medžiagas ir nepateikti jų muitinės kontrolei. Anot apelianto, byloje nenustatyta, kad D. V. kada nors būtų išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl jo veiksmuose nėra objektyviųjų nusikalstamos veikos, nustatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje, požymių. Pasak apelianto, D. V. veiksmuose nėra ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, nes pats nevykdęs kontrabandos, jis neturėjo ir tyčios ją vykdyti.

216Nesutikdamas su D. V. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, gynėjas nurodo, jog ši veika gali būti padaroma tik aktyviais kaltininko veiksmais, tačiau byloje nenustatyta, kad D. V. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu D. V. gyvenamojoje vietoje nebuvo atliekamos kratos, o tai patvirtina išvadą, jog nebuvo pagrindo jo įtarti tokios veikos darymu. Be to, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje neanalizavo kaltės klausimo, nenustatė, kad D. V. būtų veikęs tiesiogine tyčia.

217Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu. Apelianto vertinimu, šioje byloje teismas apskritai neatliko įrodymų vertinimo, tiesiog konstatavo, kad D. V. kaip ir visų kitų nuteistųjų kaltė pagal BK 249 straipsnio 1 dalį grindžiama įrodymais, kuriuos išdėstė nuosprendyje nuo 44 iki 78 puslapio. Apeliantas pažymi, kad nuosprendyje nuo 44 iki 71 puslapio yra pažodžiui iš kaltinamojo akto perrašyti liudytojų Ž. R., D. J., R. R., kaltinamųjų D. T., R. T., A. B. parodymai. Anot apelianto, nors teismas nurodo, kad remiasi aptartais kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, tačiau nuosprendyje jokio jų aptarimo nėra, tiesiog nurodoma, jog teismas tiki ir vadovaujasi pirmiau minėtų asmenų parodymais. Toks teismo nuosprendis, apelianto įsitikinimu, negali būti laikomas motyvuotu.

218Apeliaciniame skunde gynėjas pažymi, kad D. J. ir R. R. buvo nepagrįstai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį. Apelianto įsitikinimu, R. R. pats yra nusikalstamo susivienijimo organizatorius, įtraukęs į susivienijimo veiklą du asmenis (R. T. ir D. T.). Be to, iš jo paties ir R. T., D. T. bei kitų nuteistųjų parodymų matyti, kad vienintelis asmuo, visų minimas kaip aktyviai vykdęs, organizavęs ir kontroliavęs kontrabandą bei narkotinių medžiagų slėpimą, verbavęs naujus narius, juos apmokęs ir panašiai, buvo R. R.. Be to, R. R. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Apelianto įsitikinimu, dėl analogiškų priežasčių D. J. taip pat buvo nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu. Apelianto teigimu, visi byloje minimi asmenys yra susiję būtent su D. J. ir R. R. kaip dviem vadovaujančiais asmenimis. D. J. pats patvirtino, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Maroke, o grįžęs į Lietuvą apsigyveno pas R. R., o ne pas S. B., kuris neva išlaikė D. J., kol pastarasis atliko laisvės atėmimo bausmę Maroke. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, leidžia spręsti apie šių asmenų (D. J. ir R. R.) senus ir tvirtus ryšius bei vadovavimą nusikalstamam susivienijimui. Apelianto teigimu, net ir nepripažinus šių asmenų organizatoriais, pastarųjų parodymai teisme, remiantis teismų praktika, turi būti vertinami itin kritiškai ir atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2006). Juo labiau, kad net pirmosios instancijos teismas sudvejojo liudytojo R. R. parodymų patikimumu išteisindamas V. D. dėl veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje. Taigi, apelianto vertinimu, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteisdamas D. V., apygardos teismas nepagrįstai, nesant kitų duomenų vadovavosi nepatikimais liudytojo parodymais.

219Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat nurodo BPK 261 straipsnio („Teisiamojo posėdžio protokolas“) pakeitimus, įsigaliojusius šios bylos nagrinėjimo teisme metu, ir pažymi, kad 2013 m. balandžio 11 d. teismas neleido gynėjams susipažinti su teisiamųjų posėdžių protokolais nurodydamas, kad tarp posėdžių daroma pertrauka ir susipažinti bus leista, kai bus pabaigtas teismo posėdis. Teismo posėdis buvo pabaigtas 2014 m. birželio 9 d., tačiau iki 2014 m. birželio 27 d., teisiamojo posėdžio protokolai nebuvo pasirašyti kolegijos pirmininko, tik sekretorės. Todėl priimant nuosprendį teismas negalėjo remtis duomenimis, surašytais šiuose protokoluose. Be to, dėl pirmiau nurodytų priežasčių gynyba negalėjo pareikšti pastabų dėl protokolų. Apelianto įsitikinimu, tai grubus procesinis pažeidimas, kuris negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

220Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 54 straipsnio 3 dalis pritaikyta išimtinai trims asmenims A. B., D. T. ir R. T., kurie patys pripažino ne kartą realiai vežę narkotines medžiagas iš Ispanijos į Lietuvą, taip pat iš Olandijos į Lietuvą, pakavę narkotines medžiagas, kad jas galėtų paslėpti specialiai įrengtose slėptuvėse. Apelianto teigimu, apygardos teismas, skirdamas minėtiems asmenims žymiai švelnesnes bausmes, nei nustatyta įstatyme, neįvertino kaltinamųjų veikos pavojingumo, tęstinumo ir pakartotinumo. Tai, kad jie pripažino padarę nusikalstamas veikas, yra jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o ne sąlyga skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę. Apygardos teismas nebuvo objektyvus, dėl to skundžiamas nuosprendis yra iš esmės teisiškai ydingas. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas į R. T. paskirtą bausmę įskaitęs sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, nepagrįstai pripažino, jog ji pilnai atliko bausmę. Apelianto paskaičiavimu, R. T. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas atitinka 210 MGL dydžio baudą, tačiau nuosprendžiu jai paskirta 500 MGL dydžio baudą. Dėl to nuteistoji R. T. nepagrįstai išvengė 290 MGL dydžio baudos.

221Apelianto įsitikinimu, net ir pripažinus D. V. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų, teismo paskirta bausmė nėra adekvati vertinant jo dalyvavimo laipsnį nagrinėjamuose nusikaltimuose. Be to, už analogiškus nusikaltimus kiti nuteistieji gavo tik pinigines baudas, nors byloje nustatyta, kad jie aktyviais veiksmais užsiėmė nusikalstamomis veikomis. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į teigiamai vertintiną D. V. asmenybę – anksčiau neteistas, vedęs, turi vaikų, dirba, yra pareigingas, laisvalaikiu sportuoja.

222Apeliaciniame skunde nuteistojo D. V. gynėjas prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį ir išteisinti D. V. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį nesant nusikaltimo sudėties, o teismui nenustačius D. V. išteisinimo pagrindų pagal kurį nors iš minėtų BK straipsnių – švelninti bausmę paskiriant jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu; 2) nustačius procesinius pažeidimus, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme arba teismo šališkumą, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti iš naujo; 3) pakeisti skundžiamą nuosprendį panaikinant dalį, kuria R. T. laikoma pilnai atlikusia bausmę; 4) dėl melagingų parodymų teisme davimo pradėti ikiteisminį tyrimą prieš Ž. R..

223Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atlikti įrodymų tyrimą, pakartotinai apklausti liudytojus R. R., D. J., kviesti liudytojus E. K., B. Š. ir I. I. ir juos apklausti teismo posėdyje, priimti papildomą įrodymą (autoservise „Liro“ atliktų paslaugų išklotinę) ir prijungti jį prie bylos, taip pat leisti pateikti apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus dėl teismo posėdžių telefono pokalbių garso įrašų, kadangi Kauno apygardos teismas pateikė tik dalį garso įrašų ir jų negalima išklausyti be atitinkamo slaptažodžio.

224Nuteistasis G. T. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu nurodydamas, kad jo kaltė padarius nuosprendyje nurodytas veikas neįrodyta, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis pagrįstas šališkomis prielaidomis ir spėjimu, remiantis tikrovės neatitinkančiais D. J., R. T., D. T., A. B., Ž. R. bei R. R. parodymais.

225Apeliantas neigia dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, tvirtina, kad iš nuosprendyje nurodytų asmenų pažinojo tik D. V., kuris remontuodavo jo automobilį, ir du kartus buvo sutikęs S. B., nes jis buvo apgadinęs jo automobilį. Apeliantas pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad jis palaikė glaudžius, ilgalaikius tarpusavio ryšius su kaltinime paminėtais asmenimis, nėra duomenų, patvirtinančių, kuo šie ryšiai pasireiškė, kokiomis ryšių priemonėmis ir nusikaltimo įrankiais nuteistieji buvo apsirūpinę. Pasak apelianto, nuosprendyje teismas nurodė tikintis liudytojų Ž. R., D. J., R. R., nuteistųjų D. T., R. T. ir A. B. parodymais, tačiau šių asmenų parodymų apie apeliantą atskirai neanalizavo, nepatikrino ir nepalygino su byloje esančias kitais duomenimis. Nuosprendyje iš esmės atkartojami kaltinamojo akto teiginiai apie ilgalaikius tarpusavio ryšius, visiškai nekonkretizuojant ir nedetalizuojant apelianto palaikomų ryšių su konkrečiais asmenimis. To padaryti, anot apelianto, teismas ir neturėjo galimybės, kadangi be dviejų užfiksuotų telefoninių pokalbių su D. V., neturinčių jokio ryšio su nagrinėjama byla, daugiau duomenų apie kokius nors jo palaikomus ilgalaikius ryšius su kitais nuteistaisiais byloje nėra. Apeliantas pažymi, kad net ir šių byloje užfiksuotų pokalbių teismas nuosprendyje neanalizavo ir nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės pagrindžiant jo kaltę, nors įrodymų sąraše šie pokalbiai pateikti. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog jis būtų turėjęs kažkokius konspiracinius, teisėsaugos institucijoms nežinomus telefono numerius, kuriuos naudotų nusikalstamų veikų darymui.

226Apelianto įsitikinimu, apygardos teismas neįrodė, kad jis priklausė nusikalstamam susivienijimui, tiesiog remdamasis vien formaliais požymiais konstatavo nusikalstamo susivienijimo egzistavimą ir tuo pačiu įtraukė jį (apeliantą) į jo sudėtį. Anot apelianto, vien asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, prieštaringi ir nenuoseklūs parodymai apie jiems žinomą padarytą nusikaltimą turint interesą patiems išvengti atsakomybės patys savaime nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nusikalstamas susivienijimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Susivienijimo veiklos dalyvio tyčia suponuoja suvokimą, kad jis kaip nusikalstamo susivienijimo narys dalyvauja jo veikloje, ir norą taip veikti. Dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje suvokimas apima žinojimą apie priklausomumą nusikalstamo susivienijimo struktūrai. Anot apelianto, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis suvokė save kaip susivienijimo narį, turėjo naudos iš susivienijimo daromų nusikaltimų, dalyvavo grupės susirinkimuose, sprendė bendrus klausimus, įnešdavo pinigus į bendrą fondą, naudojosi grupės finansine ir kitokia pagalba, leisdavo su kitais susivienijimo nariais laisvalaikį, palaikė nuolatinius ryšis su kitais susivienijimo nariais ir panašiai. Pasak apelianto, teismo teiginys, kad S. B. nurodymus dėl narkotinių medžiagų gabenimo apeliantui perduodavo D. V., niekaip nepatvirtina tiesioginės tyčios buvimo, t. y. kad apeliantas suvokė save kaip nusikalstamo susivienijimo narį.

227Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, apeliantas nurodo, jog buvo įsitikinęs, kad gabena ne narkotines medžiagas, o akcizais apmokestinamas cigaretes, todėl jo veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 1992 straipsnio 1 dalį.

228Apeliantas nesutinka ir su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad jis nuo 2009 metų sausio mėnesio pradžios iki 2010 m. gegužės 15 d. automobiliuose „Ford Mondeo“, „Rover 75“ įrengtose slėptuvėse ne mažiau kaip keturis kartus iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką gabeno labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos – kiekius. Apelianto įsitikinimu, tai tėra prielaida, padaryta pasiremiant pirmiau minėtų liudytojų ir nuteistųjų nenuosekliais ir prieštaringais parodymais. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje nėra nustatytas konkretus gabenamų narkotinių medžiagų kiekis (abstrakčiai nurodyta – labai didelis kiekis), jų gabenimo laikas, be to, byloje nėra jokių duomenų apie sienų kirtimus gabenant minimas narkotines medžiagas, apie apsistojimą viešbučiuose ir panašiai. Tokiu būdu, pasak apelianto, teismas nesilaikė BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo reikalavimų ir buvo šališkas.

229Apeliantas taip pat nurodo, jog teismo paskirta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jis turi šeimą ir yra neteistas, yra per griežta.

230Apeliaciniame skunde nuteistasis G. T. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį – išteisinti jį pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuoti į BK 1992 straipsnio 1 dalį, o paskirtą bausmę sušvelninti neskiriant realaus laisvės atėmimo bausmės.

231Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nurodydamas, jog teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė A. S..

232Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad A. S. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu, kontrabanda gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas. Apelianto nuomone, byloje dėl A. S. yra nustatytos trys neginčijamos faktinės aplinkybės: 1) jis apie dvejus metus atliko remonto darbus S. B. name; 2) jis buvo automobilyje tuo metu, kai buvo sulaikytas pareigūnų 2010 m. spalio 14 d.; 3) 2010 m. spalio 12 d. jis su žmona lankėsi Lenkijoje. Jokių kitų duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių A. S. dalyvavimą darant nusikaltimus, apelianto įsitikinimu, byloje nėra.

233Nesutikdamas su A. S. nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, gynėjas nurodo, jog kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti būtiną bendrininkavimo požymį – susitarimą veikti bendrai ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje jokių įrodymų apie A. S. susitarimą veikti bendrai sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti nėra. Be to, byloje nebuvo nustatyti ir kiti nusikalstamam susivienijimui ir apskritai bendrininkavimui būdingi požymiai, o būtent:

2341. Ilgalaikiai tarpusavio ryšiai. Apelianto teigimu, teismas visiškai nesigilino į konkrečią situaciją ir nenagrinėjo A. S. santykio su kitais nuteistaisiais. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iš visų nuteistųjų A. S. pažįsta tik vieną – S. B., su kuriuo bendravo ne vienerius metus, tačiau bendravimo esmė ir tikslas – remonto ir apdailos darbai. Šią aplinkybę patvirtino ir S. B., nurodęs, kad 2008 metais nusipirko namą, kurį A. S. remontavo maždaug iki 2010 metų. Nuteistasis A. S. kitų nuteistųjų S. M., D. V., G. T., D. U., R. J., S. V., A. Š. ir D. P. nepažinojo. Anot apelianto, su R. R. pastarasis susipažino atsitiktinai, ruošėsi remontuoti jo sodybą, tačiau R. R. vis nepirko reikiamų statybinių medžiagų, o vėliau pasiūlė A. S. užsidirbti atvežant iš Rusijos Federacijos į Lietuvą cigarečių. Jam buvo paaiškinta, kad negresia baudžiamoji atsakomybė, kad kelionei gaus automobilį ir 500,00 Eur už atvežimą. Dėl tuo metu buvusios sunkios materialinės padėties, apelianto teigimu, A. S. sutiko vieną kartą vežti cigaretes. D. T. ir A. B. taip pat nurodė vienkartinį faktą, kai 2010 m. spalio 14 d. A. S. padėjo iškrauti automobilį D. T. garaže. Taigi, gynėjo teigimu, A. S. su kitais nuteistaisiais nesiejo jokie ilgalaikiai santykiai, išskyrus remonto darbus pas S. B.. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. S. nepalaikė ryšių su kitais asmenimis, kurie, pagal jam pareikštą kaltinimą, priklausė nusikalstamam susivienijimui, taip pat nesilaikė jokios konspiracijos. Be to, iš A. B. parodymų matyti, kad su A. S. jis neturėjo jokių pasitikėjimo santykių, nes tą vienintelį kartą, kai jį vežė į D. T. garažą, važiavo klaidinančiais keliais, kad A. S. neįsimintų, kur yra garažas. A. B. taip pat nurodė, jog apie tai, kad A. S. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, jam buvo žinoma iš pokalbių su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais. Šie parodymai, apelianto nuomone, patvirtina išvadą, kad pats A. B. apie A. S. veiklą nieko negali pasakyti.

  1. Tikslas daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Apelianto teigimu, byloje nėra nei vieno įrodymo, leidžiančio teigti, kad A. S. turėjo tikslą daryti bendrus nusikaltimus ir, kad apskritai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Anot gynėjo, A. S. sutiko padaryti administracinį teisės pažeidimą – atvežti iš Rusijos į Lietuvą cigarečių, jokios kalbos apie narkotinių medžiagų gabenimą nebuvo. Pasak apelianto, žinodamas, kad automobilyje, kurį jam formaliai nupirko R. R. cigaretėms atgabenti, buvo paslėptos narkotinės medžiagos, ir suvokdamas narkotinių medžiagų gabenimo nusikaltimo sunkumą A. S. niekuomet nebūtų sutikęs daryti tokio nusikaltimo. Apelianto įsitikinimu, teismas, atsižvelgęs į asmens charakteristiką (anksčiau neteistas ir nebaustas), turi tikėti A. S., o ne R. R. parodymais.
  2. Vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas. Apelianto teigimu, tarptautiniame žodžių žodyne žodis „hierarchija“ apibūdinamas kaip daugiapakopė organizacinė struktūra, kurios grandys, einant nuo viršaus į apačią, sudaro griežtai reglamentuotus pavaldumo ir priklausomybės laiptus. Tai reiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo dalyviai žino ir supranta organizacinę struktūrą, pavaldumą ir priklausomybę. Šioje byloje nėra nei vieno adekvataus ir tinkamo įrodymo, pagrindžiančio ne tik susivienijimo, bet ir hierarchijos susivienijime egzistavimą. Be R. R. ir D. J. parodymų, apelianto teigimu, byloje nėra jokių įrodymų apie pavaldumo santykius. Pasak apelianto, kiekvienas susivienijimo narys turi tiksliai žinoti, ką jis turi daryti, t. y. jis privalo žinoti savo užduotį ir vaidmenį, nes dėl to visi buvo susitarę, tačiau A. S. atliko tiesioginę funkciją – remonto darbus. Jokių kitų pavaldumo santykių, užduočių pasiskirstymo jo veiksmuose nebuvo. Jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie kitų nuteistųjų užduočių pasiskirstymą, nes apskritai nežinojo apie nusikalstamo susivienijimo egzistavimą.
  3. Išankstinis susitarimas. Apeliantas pažymi, kad šioje byloje aptariamas nusikalstamas susivienijimas nevykdė cigarečių kontrabandos. Taigi, A. S. susitarimas vežti cigaretes negali būti laikomas nusikalstamo susivienijimo veikla. Be to, jis sutiko vežti tik tokį kiekį cigarečių, už kurį grėstų administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Tokiu atveju A. S. veiksmai turi būti nagrinėjami atskirai, kaip nesusiję su nusikalstamo susivienijimo veikla. Anot apelianto, pats išankstinis susitarimas yra ypatingas tuo, kad jo metu smulkiai numatomos būsimos bendrininkų veiklos detalės, sudaromas nusikaltimo planas, pasiskirstoma vaidmenimis, aptariami nusikaltimo padarymo būdai, priemonės bei kiti elementai. Apeliantas pažymi, kad nei vienas nuteistasis nenurodė, jog būtų susitaręs su A. S. dėl narkotinių medžiagų gabenimo ar disponavimo, nei dėl plano, nei kitokių nusikaltimo padarymo būdų ar elementų.
  4. Pastovumas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog nusikalstamo susivienijimo nariai vežė narkotines medžiagas kontrabanda, disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, tačiau, apelianto vertinimu, šioje byloje nėra jokių duomenų apie pastovią ar bent vienkartinę cigarečių kontrabandą. Gynėjas pažymi, kad A. S. nekirto Rusijos Federacijos sienos, nevažiavo nei į Ispaniją, nei į Olandiją, todėl teigti, kad pastoviai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, nėra jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų.

2356. Bendros kasos „obščeko“ turėjimas. Gynėjas pažymi, kad byloje nėra nei vieno įrodymo apie bendros kasos egzistavimą. Nėra įrodymų, kad kas nors iš S. B. apskritai būtų gavę pinigų. Pasak apelianto, baigęs remonto darbus S. B. namuose, A. S. ieškojo kito darbo ir neturėjo pajamų, dėl ko sutiko padaryti administracinį teisės pažeidimą. Taigi, jei nusikalstamas susivienijimas, kuriam pagal pateiktą kaltinimą priklausė A. S., būtų rėmęs savo narius, jam nebūtų trūkę pinigų pragyvenimui ir būtų nereikėję dirbti.

236Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į valinį bei intelektualinį bendrininkavimo tyčios turinį, kuris, gynėjo teigimu, taip pat nebuvo atskleistas. Nenustačius kriterijų, apibūdinančių A. S. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, jo veiksmai negali būti traktuojami kaip įvykdžius nusikaltimą, nustatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje. Jo veiksmai turi būti aiškiai atskirti ir vertinami atsietai nuo nusikalstamo susivienijimo.

237Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. S. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog automobilyje buvo paslėptos narkotinės medžiagos. Nežinodamas šio fakto, jis su sutuoktine vyko į Lenkiją apsipirkti, ką patvirtina ir pas sutuoktinę rastas čekis su lenkiškais užrašais. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apie A. S. kelionę į Lenkiją sužinojęs R. R. labai supyko, o tai patvirtina, jog A. S. nežinojo apie automobilyje paslėptas narkotines medžiagas. Be to, gynėjo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad A. S. būtų vykęs į Ispaniją ar Olandiją, todėl, apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai tarp įrodytomis pripažintų aplinkybių nurodė, jog 2010 metų spalio pradžioje nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį narkotinės medžiagos ir psichotropinės medžiagos, jas neteisėtai gabeno automobilyje „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ), specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Nyderlandų Karalystės iki garažo ( - ), kur 2010 m. spalio 14 d. apie 19.45 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pasak apelianto, byloje yra neginčijamai įrodyta tik tai, kad A. S. su sutuoktine vyko į Lenkiją, tuo tarpu jo kelionė į Ispaniją ir Nyderlandų Karalystę yra preziumuojama be jokio pagrindo.

238Nesutikdamas su A. S. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, gynėjas nurodo, jog kaltinimas kontrabanda visada turi suponuoti išvadą, kad gabentojas sąmoningai nepateikė daiktų kontrolei žinodamas apie pareigą pateikti ar kitaip sąmoningai vengė kontrolės. Apelianto teigimu, A. S. ketino vykti į Rusijos Federaciją ir iš ten atvežti cigarečių, tačiau to nepadarė, nes nepasidarė paso ir vizos, o 2010 m. spalio 14 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Gynėjas pažymi, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, kad A. S. būtų kirtęs valstybės sieną, vykęs į Rusiją, Ispaniją ar Olandiją ir vežęs kontrabandą, jo automobilyje nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų ar kitų nelegalių prekių, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik R. R. melagingais parodymais. Gynėjo teigimu, A. S. veiksmuose nėra ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, nenustatyta tiesioginė tyčia. Pasak apelianto, A. S. pats kontrabandos nevykdė, todėl neturėjo ir tyčios kontrabanda vežti narkotinių medžiagų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje A. S. kaltės klausimo atskirai neanalizavo, kaltės formos išvis nenurodė.

239Nesutikdamas su A. S. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, gynėjas nurodo, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, leidžiančio daryti išvadą, kad A. S. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Anot apelianto, apie tiesioginę A. S. tyčią atlikti nusikalstamą veiką skundžiamame teismo nuosprendyje apskritai nepasisakyta, kaltės klausimas atskirai neanalizuotas. Taigi byloje nėra nustatyti A. S. aktyvūs veiksmai ir tiesioginė tyčia. Apeliantas pažymi, kad 2010 m. spalio 14 d. sulaikant A. S. jo automobilyje nebuvo rasta narkotinių medžiagų. Narkotinės medžiagos buvo rastos D. T. priklausančiame garaže, apie tai žinojo R. R., A. B. ir D. T.. Pats A. S. niekuomet nedisponavo narkotinėmis medžiagomis.

240Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka ir su apygardos teismo atliktu įrodymu vertinimu. Apelianto teigimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų faktinių aplinkybių, neišanalizavo įrodymų nesutapimų ir netinkamai vertino nusikalstamos veikos egzistavimo faktą. Apelianto vertinimu, šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu liudytojų ir dalies nuteistųjų duoti parodymai nebuvo patvirtinti teisme, nors teismų praktikoje pripažįstama, kad tokie parodymai neturi įrodomosios galios prieš parodymus, duotus nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai. Pavyzdžiui, teismas nuosprendyje nurodė liudytojos I. S. parodymus, nors ji teisme atsisakė juos duoti, nes A. S. yra jos dukros sutuoktinis, o ikiteisminio tyrimo metu liudytojai apskritai nebuvo išaiškinta jos teisė neduoti parodymų ir buvo daromas spaudimas grasinant.

241Gynėjas atkreipia dėmesį į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad A. S. su žmona automobiliu „Opel Vectra“ išvyko į Lenkiją 2010 m. spalio 10 d. ryte ir 2010 m. spalio 12 d. vakare grįžo į Lietuvą. Faktas, kad 2010 m. spalio 12 d. A. S. kirto Lenkijos – Lietuvos sieną, neginčijamas. Tą patvirtina ir E. S. turimas pirkimo kvitas, kuris kartu patvirtina ir aplinkybę, kad sutuoktiniai važiavo į Lenkiją apsipirkti. Sis faktas teismo nuosprendyje interpretuojamas nurodant, kad A. S. per Lenkiją grįžo iš Ispanijos ar Olandijos ir parvežė narkotinių medžiagų, nors byloje nėra jokių įrodymų, kad jis buvo nuvažiavęs toliau negu į Lenkiją. Be to, anot apelianto, fiziškai nėra įmanoma per dvi dienas nuvykti į Ispaniją ar Olandiją ir grįžti. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal suformuluotą kaltinimą A. S. iš Lenkijos grįžo ir parvežė narkotines medžiagas 2010 m. spalio 12 d., tačiau jas išsikrauti važiavo tik 2010 m. spalio 14 d. Įvertinus aplinkybę, kad kaltinime nurodytas A. S. gabentų narkotinių medžiagų kiekis siekė 100 kg, jų vertė labai didelė, apelianto įsitikinimu, nelogiška, jog dvi paras krovinys su narkotinėmis medžiagomis buvo laikomas automobilyje be jokios apsaugos, o automobilis nepaslėptas, juo buvo važinėjama po Kauno miestą. Be to, anot apelianto, nelogiška atrodo ir tai, kad A. S. vairuojamas automobilis nebuvo sulaikytas anksčiau, o tik kirtus Lenkijos – Lietuvos sieną.

242Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra slapto sekimo sankcionavimą patvirtinančių dokumentų, t. y. ne visas slaptas sekimas buvo sankcionuotas. Nors bylos medžiagoje minima, kad A. S. buvo slapta sekamas ir anksčiau, tačiau toks sekimas nebuvo sankcionuotas, kas rodo teisėsaugos pareigūnų savivalę ir proceso pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, kad R. R., A. B. ir D. T. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, turi būti vertinami itin kritiškai ir atidžiai dėl jų padėties kitų kaltinamųjų atžvilgiu ir turimo motyvo likti nenubaustiems ar atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, į tai, kad sulaikius A. S. jo automobilyje narkotinių medžiagų nebuvo rasta, o narkotinių medžiagų, rastų D. T. garaže, atsiradimo aplinkybės nėra nustatytos, gynėjas daro išvadą, kad A. S. inkriminuojamos veikos yra neįrodytos. Apeliantas pažymi, kad slapti telefonai ir SIM kortelės, galimai naudoti konspiracijos tikslais, buvo rasti tik pas R. R., D. J. ir B. Š., tuo tarpu pas kitus nuteistuosius rasti telefonai buvo jų pastoviai naudojami. Gynėjo vertinimu, tai įrodo, jog A. S. nesilaikė jokios konspiracijos ir nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

243Gynėjas atkreipia dėmesį į liudytojo pareigūno T. M. apklausą teisiamajame posėdyje, kurios metu liudytojas patvirtino, kad duodamas parodymus iš esmės remiasi byloje apklaustų liudytojų parodymais. Be to, duodamas parodymus šis liudytojas vartojo abstrakčias frazes kaip „iš konteksto išplaukia“, „darome prielaidą“. Šis liudytojas taip pat melagingai nurodė, jog kratos Jonavoje metu narkotines medžiagas rado automobilio slėptuvėje, nors bylos medžiagoje užfiksuota, kad narkotinės medžiagos buvo rastos garaže. Šie duomenys, apelianto teigimu, leidžia abejoti liudytojo T. M. parodymų patikimumu.

244Apeliaciniame skunde abejojama ir liudytojo R. R. parodymų patikimu. Gynėjas pažymi, kad šis asmuo nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, nes pats yra nusikalstamo susivienijimo organizatorius, įtraukęs į susivienijimo veiklą du asmenimis (R. T. ir D. T.). Be to, iš jo paties ir R. T., D. T. bei kitų nuteistųjų parodymų matyti, kad vienintelis asmuo, visų minimas kaip aktyviai vykdęs, organizavęs ir kontroliavęs kontrabandą bei narkotinių medžiagų slėpimą, verbavęs naujus narius, juos apmokęs ir pan., buvo R. R.. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. R. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

245Apelianto įsitikinimu, dėl analogiškų priežasčių D. J. taip pat buvo nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, nes būtent D. J. ir R. R. vadovavo kitiems šioje byloje minimiems asmenims. D. J. pats patvirtino, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Maroke, o grįžęs į Lietuvą apsigyveno pas R. R., o ne pas S. B., kuris neva išlaikė D. J., kol pastarasis atliko laisvės atėmimo bausmę Maroke. Šios aplinkybės, apelianto vertinimu, leidžia spręsti apie šių asmenų (D. J. ir R. R.) senus ir tvirtus ryšius bei vadovavimą nusikalstamam susivienijimui. Apelianto teigimu, net ir nepripažinus šių asmenų organizatoriais, pastarųjų parodymai teisme, remiantis teismų praktika, turi būti vertinami itin kritiškai ir atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2006). Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje ir pirmosios instancijos teismas sudvejojo liudytojo R. R. parodymų patikimumu, nes išteisino V. D. dėl veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje. Taigi, gynėjas daro išvadą, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį prieš A. S., pirmosios instancijos teismas vadovavosi nepatikimais liudytojo parodymais.

246Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat nurodo BPK 261 straipsnio („Teisiamojo posėdžio protokolas“) pakeitimus, įsigaliojusius šios bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nesilaikė šiame baudžiamojo proceso straipsnyje nustatytos tvarkos. Be to, apygardos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, pažeidė rungimosi bei teismo nepriklausomumo principus ir buvo šališkas. Pagrįsdamas šį teiginį, apeliantas nurodo, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė nei dėl vieno gynybos argumento, išdėstyto baigiamosiose kalbose ir paskutiniuose žodžiuose, tuo tarpu prokurorės baigiamoji kalba (t. 27, b. 1. 188–203) beveik pažodžiui perkelta į motyvuojamąją nuosprendžio dalį. Pavyzdžiui, tekstas iš prokurorės baigiamosios kalbos nuo pirmo puslapio penktos pastraipos iki šešto puslapio penktos pastraipos pažodžiui perkeltas į nuosprendžio 71–78 puslapius ir kt. Be to, visi liudytojų ir teisiamųjų parodymai yra pažodžiui perrašyti iš ikiteisminio tyrimo apklausų (kaltinamojo akto), nors teisiamajame posėdyje apklausti jie davė kitokius parodymus. Dėl to apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai netyrė įrodymų, netikrino jų patikimumo, nenagrinėjo byloje apklaustų asmenų parodymų, objektyviai nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos, dėl ko yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu, teismo šališkumą patvirtina ir nuosprendyje spręstas klausimas dėl kaltinamųjų veikų kvalifikavimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nors nė vienam iš jų kaltinimai pagal šią BK straipsnio dalį nebuvo pareikšti.

247Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į nuteistiesiems paskirtas bausmes, pažymima, kad BK 54 straipsnio 3 dalis pritaikyta išimtinai trims asmenims A. B., D. T. ir R. T., kurie patys pripažino ne kartą realiai vežę narkotines medžiagas iš Ispanijos į Lietuvą, taip pat iš Olandijos į Lietuvą, pakavę narkotines medžiagas, kad jas galėtų paslėpti specialiai įrengtose slėptuvėse. Apelianto teigimu, teismas, skirdamas minėtiems asmenims žymiai švelnesnes bausmes, nei nustatyta sankcijoje, neįvertino kaltinamųjų veikos pavojingumo, tęstinumo ir pakartotinumo. Tai, kad jie pripažino padarę nusikalstamas veikas, yra jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o ne sąlyga skirti švelnesnę nei sankcijoje nustatytą bausmę. Taigi, apygardos teismas nebuvo objektyvus, dėl ko nuosprendis yra iš esmės teisiškai ydingas. Be to, pasak apelianto, teismas, į R. T. paskirtą bausmę įskaitęs sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, nepagrįstai pripažino, jog ji pilnai atliko bausmę. Apelianto paskaičiavimu, R. T. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas atitinka 210 MGL dydžio baudą, tačiau nuosprendžiu jai paskirta 500 MGL dydžio bauda. Dėl to, apelianto vertinimu, nuteistoji R. T. nepagrįstai išvengė 290 MGL dydžio baudos.

248Apelianto įsitikinimu, net ir pripažinus A. S. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų, teismo paskirta bausmė nėra adekvati, neatitinkanti jo dalyvavimo nagrinėjamuose nusikaltimuose laipsnio. Be to, už analogiškus nusikaltimus kitiems nuteistiesiems buvo paskirtos tik piniginės baudos, nors byloje nustatyta, kad jie aktyviai vykdė nusikalstamas veikas. Apeliantas skunde taip pat atkreipia dėmesį į teigiamai vertintiną A. S. asmenybę – anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, vedęs, turi vaikų, dirba, yra pareigingas, neturi problemų su alkoholio vartojimu. Dėl to, apelianto vertinimu, nuteistajam A. S. turėjo būti skirta švelnesnė bausmė.

249Apeliaciniame skunde nuteistojo A. S. gynėjas prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį ir išteisinti A. S. dėl kaltinimų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį nesant nusikaltimo sudėties, o teismui nenustačius A. S. išteisinimo pagrindų pagal kurį nors iš šių straipsnių – švelninti bausmę paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu; 2) nustačius procesinius pažeidimus, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme arba teismo šališkumą, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti iš naujo; 3) pakeisti skundžiamą nuosprendį panaikinant dalį, kuria R. T. laikoma pilnai atlikusia bausmę; 4) pradėti ikiteisminį tyrimą prieš Ž. R. dėl melagingų parodymų teisme davimo.

250Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atlikti įrodymų tyrimą, pakartotinai apklausti liudytojus R. R., D. J., kviesti liudytojus E. K., B. Š. ir I. I. ir juos apklausti teismo posėdyje.

251Nuteistojo A. Š. gynėja advokatė Diana Višinskienė nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu nurodydama, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus bei teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.

252Apeliantės teigimu, A. Š. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nuteistas byloje nesant įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nenustačius, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis tariamas nusikalstamas susivienijimas susibūrė ir kaip buvo išspręsti kiti su nusikalstamo susivienijimo egzistavimu ir funkcionavimu susiję klausimai. Apeliantės vertinimu, byloje nėra surinkta duomenų, kad A. Š. su kitais nuteistaisiais siejo pastovūs, glaudūs ir ilgalaikiai tarpusavio ryšiai. Nenustatyta, jog A. Š. ir kiti asmenys, skundžiamu nuosprendžiu pripažinti dalyvavę nusikalstamame susivienijime, būtų organizavę bendrus susitikimus, kuriuose būtų galėję kurti ir aptarinėti nusikalstamų veikų darymo strategiją. Apeliantė pažymi, kad dalies nuteistųjų (S. M., D. U., D. T., R. T., G. T., S. V., D. V.) A. Š. nepažinojo, jų nesiejo jokie santykiai. Apeliantė nurodo, jog nuteistieji R. T. ir D. T. patvirtino, kad A. Š. pirmą kartą pamatė teismo salėje 2011 m. liepos 17 d., kai D. T. buvo tęsiamas suėmimas. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje A. Š. kaltė yra grindžiama nuteistojo A. B. parodymais, kuriuos paneigia nuteistojo D. T. parodymai. Pavyzdžiui, A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino A. Š., nes jam rodė automobilyje „BMW X5“ įrengtas slėptuves. Apžiūroje dalyvavo S. B., A. Š., D. T.. Tačiau nuteistasis D. T. nurodė iki suėmimo A. Š. nepažinojęs ir su juo nebendravęs. Taigi, nuteistojo A. B. parodymai apie A. Š. dalyvavimą nusikalstamame susivienijime yra paneigti. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad, liudytojo pareigūno T. M. teigimu, nusikalstamo susivienijimo nariai vykdavo į S. B. organizuojamus susitikimus automobilių servise „Liro“, ten būdavo aptariami planai, automobiliai ruošiami kelionėms ir panašiai, tačiau byloje nėra surinkta duomenų, kad A. Š. lankydavosi šiame autoservise. Pastovių A. Š. santykių su asmenimis, pripažintais nusikalstamo susivienijimo nariais, buvimą paneigia ir liudytojų Ž. R. bei D. J. parodymai, kad daug asmenų (D. J., D. U., S. B. ir kt.) dažnai vakarodavo pas D. P. sode, kalbėdavo apie narkotikus, tačiau A. Š. pas D. P. buvo atvažiavęs tik vieną kartą ir, anot D. J., pabuvo labai trumpai. Pasak apeliantės, šios aplinkybės teismo nebuvo vertintos, o vien tai, kad A. Š. buvo pažįstamas su S. B., D. J. ir R. R. bei palaikė su jais draugiškus santykius, apeliantės įsitikinimu, nepatvirtina teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad A. Š. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, su minėtais asmenimis tarėsi daryti nusikalstamas veikas ir jas darė. Apeliantė pažymi, kad A. Š. nebuvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis, taip pat nėra jokių duomenų, kuriuose būtų užfiksuota, kad jis jas gabentų pagal S. B. nurodymą. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta ekspertizė (t. 5, b. 1. 137-141), patvirtina, kad automobilyje „BMW X5“, kuriuo naudojosi A. Š., narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir į jas visiškai neatsižvelgė spręsdamas A. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą.

253Apeliaciniame skunde gynėja taip pat nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai – 2011 m. lapkričio 11 d., 2011 m. vasario 11 d., 2011 m. vasario 10 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai ir slapto sekimo protokolai (t. 1, b. l. 82-90, 107-113, 131-139, t. 2, b. 1. 32-34, 38-48, 67-71) – nepatvirtina, kad A. Š. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Šiuose protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina tik tai, kad A. Š. pažinojo S. B. ir D. J. bei su jais bendravo, tačiau to neneigia ir pats A. Š.. Jokių duomenų apie tai, kad šių asmenų bendravimas buvo susijęs su nusikalstamomis veikomis, byloje nesurinkta, taip pat nenustatyta, kad A. Š. su kitais nuteistaisiais bendravo kitais, tik nusikalstamam susivienijimui skirtais telefonais, t. y. laikėsi griežtos konspiracijos. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija pripažįstant A. Š. nusikalstamo susivienijimo nariu prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgos 10 punktas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-668/2003, Nr. 2K-545/2006, Nr. 2K-471/2007, Nr. 2K-177/2008, Nr. 2K-545/2009).

254Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas, pripažindamas liudytojų Ž. R., D. J. ir R. R. parodymus tinkamu įrodymu, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Apeliantės vertinimu, šie liudytojai buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, todėl jų parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turėjo būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-425/2008). Tačiau apygardos teismas minėtų liudytojų parodymų atidžiai neįvertino, visiškai neatsižvelgė į juose esančius prieštaravimus. Pavyzdžiui, prieštaringi liudytojų D. J. ir R. R. parodymai dėl S. B. tariamai siunčiamų ženklų pravažiavus sieną, dėl mobiliojo ryšio priemonių įsigijimo, dėl kelionės į Ispaniją trukmės ir kiti. Liudytojo D. J. parodymai apie tai, kad A. Š. Ispanijoje pakuodamas narkotines medžiagas garaže praleisdavo apie parą laiko (2010 m. rugsėjo 9 d. apklausos protokolas), prieštarauja liudytojos R. Ž. parodymams, kad A. Š. Ispanijoje ją palikdavo vieną tik porai valandų (2010 m. sausio 17 d. apklausos protokolas). Dar vienas pavyzdys: ikiteisminio tyrimo metu liudytojai R. R. ir D. J. parodė, kad narkotinės medžiagos buvo fasuojamos D. P. sodo namelyje, tačiau teisiamajame posėdyje liudytojas R. R. parodė, kad narkotinės medžiagos buvo fasuojamos jo namuose, Karmėlavoje. Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas D. J. parodė, kad A. Š. vežė narkotikus iš Ispanijos į Rusiją (2010 m. spalio 12 d. apklausos protokolas), tačiau teisiamajame posėdyje jis jau nurodė, kad A. Š. narkotines medžiagas vežė ne į Rusiją, o iš Ispanijos į Lietuvą. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas D. J. savo parodymus apie tariamą nusikalstamą susivienijimą, kuriame jo teigimu, dalyvavo ir A. Š., grindžia vien tik nuogirdomis. Tačiau pagal teismų praktiką liudytojų parodymai apie nusikaltimo padarymą turi būti pagrįsti ne vien abstrakčiu žinojimu apie nusikaltimą, ne vien informacija, gauta iš kitų asmenų, bet konkrečiais faktais, kurie teismui turi būti pateikti ir ištirti BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Gynėja apeliaciniame skunde akcentuoja ir liudytojos Ž. R. parodymuose esančius netikslumus: teisiamajame posėdyje liudytoja nurodė, jog A. Š. pravardė yra „kamazas“, vėliau parodė, kad „kamazas“ yra D. J. pravardė. Dėl to, kad liudytoja Ž. R. painioja esmines bylos detales, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jos parodymų laikyti objektyviais. Juo labiau, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoja Ž. R. pati pripažino, jog yra melavusi teismui. Ši aplinkybė, apeliantės vertinimu, kelia pagrįstas abejones dėl šios liudytojos parodymų teisingumo ir patikimumo.

255Apeliaciniame skunde gynėja taip pat nurodo, jog apygardos teismas, konstatuodamas, kad A. Š. automobiliais „Nissan Primera“ ir „BMW X5“ ne mažiau kaip keturis kartus iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką gabeno labai didelius kiekius narkotinių medžiagų, rėmėsi tik prielaidomis ir spėlionėmis, nes šių aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Net liudytojo D. J. parodymai apie šias aplinkybes, kuriais besąlygiškai rėmėsi teismas, buvo ne konkretūs, o grįsti spėjimu („jo žiniomis A. Š. gal tris ar keturis kartus parvežė narkotikus iš Ispanijos“). Tokiu būdu teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir pripažindamas A. Š. kaltu, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2009).

256Nesutikdama su A. Š. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, apeliantė pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyti įrodymai – liudytojų D. J., R. R. parodymai, sekimo protokolai (t. 2, b. 1. 38-48) – nėra pakankami išvadai dėl A. Š. kaltės padarius minėtas nusikalstamas veikas. Byloje esančioje 2011 m. lapkričio 7 d. automobilio „Nissan Primera“, valstybinis Nr. ( - ), sekimo pažymoje (t. 2, b. 1. 43-45) užfiksuota, jog 2010 m. rugpjūčio 14 d. 13.10 val. automobilis „Nissan Primera“ atvažiavo į ( - ) name esantį požeminį garažą, tačiau asmuo, vairuojantis automobilį, nustatytas nebuvo. Taigi, apeliantės vertinimu, skundžiamas nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis ir spėjimais nemotyvuotai atmetant A. Š. parodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė A. Š. teisinančius įrodymus.

257Apeliaciniame skunde gynėja taip pat nurodo, jog liudytojo R. R. parodymai, esą jam buvo žinoma, kad narkotines medžiagas, su kuriomis buvo sulaikytas D. J., iš Ispanijos atgabeno A. Š., negali būti laikomi pakankamu A. Š. kaltės įrodymu, kadangi nebuvo išsiaiškinta, kokiomis aplinkybėmis šis liudytojas sužinojo apie liudytojo teigimu, A. Š. pargabentas narkotines medžiagas. Apeliantė atkreipia dėmesį į liudytojos Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2010 m. gruodžio 1 d. apklausos protokolas), kad ji matė kaip jos ir sutuoktinio R. R. namuose D. J. į automobilio „Nissan Primera“ slėptuvę krovė narkotines medžiagas, vėliau iš kalbų sužinojo, kad D. J. buvo sulaikytas. Šie liudytojos parodymai patvirtina, kad būtent D. J. į minėtą automobilį sukrovė narkotines medžiagas, su kuriomis vėliau buvo sulaikytas, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, kadangi netinkamai, neatidžiai įvertino liudytojų D. J., R. R. parodymus, dėl ko nepagrįstai A. Š. patraukė baudžiamojon atsakomybėn.

258Apeliantės įsitikinimu, A. Š. nepagrįstai ir neteisėtai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes byloje nesurinkta jokių patikimų ir objektyvių duomenų, kad jis disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nebuvo pašalintos kilusios abejonės ir prieštaravimai tarp liudytojų parodymų, o teismas rėmėsi tik prielaidomis taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą.

259Nesutikdama su A. Š. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, gynėja nurodo, jog byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. Š. disponavo 2,767 g narkotine medžiaga – kanapių derva, turėdamas tikslą jas platinti. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į rastų narkotinių medžiagų kiekį (labai nedidelis kiekis), pakavimo būdą, paruoštų vartoti dozių skaičių (viena dozė), į tai, kad A. Š. pripažino, kad šios medžiagos buvo įsigytos savo reikmėms, bei kratos metu neradus daugiau jokių įkalčių, kurie suteiktų pagrindą manyti, kad šios narkotinės medžiagos buvo įsigytos platinimo tikslais (nerasta nei svėrimo nei pakavimo įrenginių), darytina išvada, kad A. Š. veikoje nėra visų BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl veika turi būti perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.

260Apeliaciniame skunde gynėja taip pat nurodo, jog skiriant bausmes nuteistajam A. Š. buvo įvertintos tik jį neigiamai apibūdinančios aplinkybės (baustumas administracine tvarka, teistumas), tačiau visiškai neatsižvelgta į teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybės, t. y. jo turimus tvirtus socialinius ryšius, šeimyninę padėtį, iki suėmimo turėtą pragyvenimo šaltinį. Apeliantė taip pat nurodo, jog pagal susiformavusią teismų praktiką už nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą artima sankcijos vidurkiui ar jį viršijanti bausmė skiriama tik tais atvejais, kai narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo kaltininkas, kiekis labai daug kartų (šimtais ar tūkstančiais kartų) viršija minimalią labai didelio kiekio normą arba tuomet, kai kaltininko asmenybės bruožai rodo ypatingą jo pavojingumą visuomenei. Nagrinėjamu atveju, apeliantės teigimu, minėtų aplinkybių nenustatyta, todėl A. Š. paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą veiką yra neteisinga. Apeliantės vertinimu, bausmės, paskirtos už BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytas veikas, taip pat individualizuotos netinkamai, yra per griežtos, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Teismas konstatavo, jog A. Š. nusikalstamame susivienijime, kuris veikė nuo 2005 metų, dalyvavo vos porą mėnesių, todėl jam paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė už šią veiką yra aiškiai neteisinga. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, neįvertino baudžiamojo proceso trukmės. Anot apeliantės, baudžiamasis procesas A. Š. atžvilgiu trunka ilgą laiką, jis yra suimtas nuo 2010 m. spalio 18 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems.

261Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai ir nemotyvuoti konfiskavo kratos metu iš R. Ž. paimtus pinigus – 2 415,00 Eur, kuriuos jai buvo davęs nuteistasis A. Š.. Apygardos teismas neatsižvelgė į A. Š. parodymus, kad šie pinigai priklauso jo seseriai M. Š., ir nepagrįstai nesvarstė jos pateikto prašymo grąžinti pastarajai priklausančius pinigus.

262Apeliaciniame skunde nuteistojo A. Š. gynėja prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Š. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, ir A. Š. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria A. Š. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir A. Š. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį; 3) panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnio taikymo ir A. Š. priklausančių 2 415,00 Eur konfiskavimo. Gynėja nurodo ir alternatyvų prašymą: pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį sumažinant A. Š. paskirtas bausmes pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį.

263Nuteistojo S. V. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nurodydamas, jog teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pripažindamas S. V. kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus priėmė nepagrįstą nuosprendį.

264Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad S. V. iki 2006 m. rugpjūčio 2 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, atlikęs bausmę iki 2008 metų liepos mėnesio turėjo registruotis pataisos namuose, šiuo laikotarpiu jam buvo uždrausta išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Nuo 2009 m. liepos 15 d. jis buvo suimtas Rusijos Federacijoje, kur nuo 2009 m. spalio 29 d. iki 2011 m. vasario 15 d. atliko bausmę pataisos namuose. Iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad S. V. iki 2008 metų liepos mėnesio negalėjo išvykti iš Lietuvos, taigi vienintelis jo padarytas nusikaltimas – vienkartinis kontrabandos vežimas iš Latvijos į Rusijos Federaciją, tačiau už šį nusikaltimą, apelianto teigimu, S. V. jau buvo nuteistas ir bausmę atliko.

265Nesutikdamas su S. V. nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, gynėjas nurodo, jog S. V. nuteistas nesant nei pagrįstų įrodymų, nei nusikalstamos veikos sudėties. Aptardamas baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje nustatytus bendrininkavimo požymius, gynėjas pažymi, jog kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes, privalo konstatuoti būtiną bendrininkavimo požymį – susitarimą veikti bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Apelianto teigimu, byloje jokių įrodymų apie S. V. susitarimą veikti bendrai darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nėra. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti ir kiti nusikalstamam susivienijimui ir apskritai bendrininkavimui būdingi požymiai, o būtent:

  1. Ilgalaikiai tarpusavio ryšiai. Apelianto teigimu, S. V. nepalaikė jokių ryšių su kitais byloje nuteistais asmenimis. Tą patvirtino ir už nusikalstamo susivienijimo organizavimą nuteistas S. B., nurodęs, jog nuo išėjimo iš Alytaus pataisos namų S. V. nėra matęs, vienintelis kontaktas – pokalbis telefonu 2010 metais, kai S. V. jau atlikinėjo bausmę Rusijos Federacijoje. Apie S. V. nieko nenurodė ir nuteistieji D. T., S. M., G. T., D. P., A. Š., A. S., R. J., nes jo nepažinojo. Apie „Depą“ (neva S. V. pravardė) yra nurodžiusi tik R. T. ir A. B.. Apeliantas pažymi, kad S. V. kaltinančius parodymus davė liudytojai D. J. bei R. R., kurių jis nepažinojo, todėl jų parodymai yra melagingi.
  2. Tikslas daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Apelianto teigimu, byloje nėra nei vieno įrodymo, leidžiančio teigti, kad S. V. turėjo tikslą daryti bendrus nusikaltimus ir kad apskritai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ar padarė nors vieną nusikaltimą.
  3. Vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas. Apelianto teigimu, tarptautiniame žodžių žodyne žodis „hierarchija“ apibūdinamas kaip daugiapakopė organizacinė struktūra, kurios grandys, einant nuo viršaus į apačią, sudaro griežtai reglamentuotus pavaldumo ir priklausomybės laiptus. Tai reiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo dalyviai žino ir supranta organizacinę struktūrą, pavaldumą ir priklausomybę. Šioje byloje, anot apelianto, nėra nei vieno adekvataus ir tinkamo įrodymo, pagrindžiančio ne tik susivienijimo, bet ir hierarchijos susivienijime egzistavimą, be R. R. ir D. J. parodymų nėra jokių įrodymų apie pavaldumo santykius.
  4. Išankstinis susitarimas. Apeliantas nurodo, jog išankstinis susitarimas yra ypatingas tuo, kad jo metu smulkiai numatomos būsimos bendrininkų veiklos detalės, sudaromas nusikaltimo planas, pasiskirstoma vaidmenimis, aptariami nusikaltimo padarymo būdai, priemonės bei kiti elementai. Nei vienas nuteistasis apklausų metu nenurodė, kad būtų susitaręs su S. V. dėl nusikalstamos veikos, dėl jos plano, kitokių padarymo būdų ar elementų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojų parodymuose S. V. minimas tik kaip asmuo, kuris buvo sulaikytas Rusijoje, o duomenų apie jo dalyvavimą tariantis ir planuojant nusikalstamas veikas nėra.
  5. Pastovumas. Iš bylos duomenų matyti, kad S. V. ilgą laiką praleido pataisos namuose, vėliau jo išvykimas iš namų buvo ribojamas, galiausiai bausmę atliko Rusijoje, taigi jis net fiziškai negalėjo palaikyti pastovių santykių su kitais nuteistaisiais. S. B. nurodė, kad su S. V. telefonu bendravo vieną kartą, daugiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių S. V. bendravimą su kitais nuteistaisiais.
  6. Bendros kasos „obščeko“ turėjimas. Byloje nėra nei vieno įrodymo apie bendros kasos egzistavimą. Nėra įrodymų, kad S. V. ar kuris kitas nuteistasis iš S. B. apskritai būtų gavęs pinigų.
  7. Ekonominės naudos siekis. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. V. turėjo ekonominės naudos iš dalyvavimo tariamo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

266Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į valinį bei intelektualinį bendrininkavimo tyčios turinį, kuris, gynėjo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje taip pat nebuvo atskleistas. Dėl to, nenustačius kriterijų, apibūdinančių S. V. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.

267Nesutikdamas su S. V. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, gynėjas nurodo, jog šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad S. V. disponavo narkotinėmis medžiagomis dideliu kiekiu, išskyrus vienintelį atvejį, dėl kurio buvo nuteistas ir atliko bausmę Rusijos Federacijoje. Gynėjas pažymi, kad tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos yra pasirašytos sutartys, kuriomis pripažįstami abiejų šalių teismų sprendimai kitoje šalyje, todėl Rusijos Federacijos Pskovo srities Pytalovo rajono teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendis yra pripažįstamas Lietuvoje, pripažįstamos ir aplinkybės, nustatytos šioje byloje. Nagrinėjant bylą minėtame Rusijos Federacijos teisme aplinkybių apie tai, kad S. V. priklausė nusikalstamam susivienijimui ir iš S. B. ėmė narkotines medžiagas ar jas vežė iš Ispanijos, nebuvo nustatyta. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad S. V. niekuomet nebuvo sulaikytas Lietuvoje su narkotinėmis medžiagomis, tokių medžiagų pas jį nebuvo rasta, be to, nėra jokių įrodymų, jog jis disponavo narkotinėmis medžiagomis ar organizavo jų siuntimą. Taigi S. V. neatliko jokių aktyvių veiksmų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, taip pat nenustatyta tyčia, neatskleistas kaltės turinys, dėl to jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Tačiau net ir nustačius, kad S. V. vežė narkotines medžiagas iš Ispanijos į Rusiją, tai, anot apelianto, turėtų būti pripažinta tęstine nusikalstama veika, už kurią jis jau yra nuteistas. Byloje nesant nei vieno įrodymo apie tai, kad S. V. disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis negali būti pakartotinai baudžiamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

268Apeliaciniame skunde abejojama liudytojų D. J. ir R. R. parodymų patikimumu, pažymima, kad abu liudytojai buvo nepagrįstai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį. Apelianto vertinimu, R. R. negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes pats yra nusikalstamo susivienijimo organizatorius, įtraukęs į susivienijimo veiklą du asmenimis (R. T. ir D. T.). Be to, iš jo paties ir R. T., D. T. bei kitų nuteistųjų parodymų matyti, kad vienintelis asmuo, visų minimas kaip aktyviai vykdęs, organizavęs ir kontroliavęs kontrabandą bei narkotinių medžiagų slėpimą, verbavęs naujus narius, juos apmokęs ir panašiai, buvo R. R.. Be to, R. R. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

269Apelianto įsitikinimu, dėl analogiškų priežasčių D. J. taip pat buvo nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį. Visi byloje minimi asmenys yra susiję būtent su D. J. ir R. R. kaip dviem vadovaujančiais asmenimis. D. J. pats patvirtino, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Maroke, o grįžęs į Lietuvą apsigyveno pas R. R., o ne pas S. B., kuris neva išlaikė D. J., kol pastarasis atliko laisvės atėmimo bausmę Maroke. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, leidžia spręsti apie šių asmenų (D. J. ir R. R.) senus ir tvirtus ryšius bei vadovavimą nusikalstamam susivienijimui. Be to, net ir nepripažinus šių asmenų organizatoriais, pastarųjų parodymai teisme, remiantis teismų praktika, turi būti vertinami itin kritiškai ir atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2006). Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į liudytojų pareigūnų A. U. ir T. M. parodymus, kurie, pasak gynėjo, yra identiški ir dėl to negali būti laikomi patikimais.

270Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme ir, kad tokie duomenys negali būti pagrindu paneigti teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-554/2006). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neturi įrodomosios galios prieš parodymus, duotus nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai. Apelianto teigimu, šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo patvirtinti teisme. Dėl to apygardos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus bei nekaltumo prezumpciją.

271Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir rungimosi, teismo nepriklausomumo principus ir buvo šališkas. Pagrįsdamas šį teiginį, apeliantas nurodo, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė nei dėl vieno gynybos argumento, išdėstyto baigiamosiose kalbose ir paskutiniuose žodžiuose, tačiau prokurorės baigiamoji kalba (t. 27, b. 1. 188–203) beveik pažodžiui perkelta į motyvuojamąją nuosprendžio dalį. Pavyzdžiui, tekstas iš prokurorės baigiamosios kalbos nuo pirmo puslapio penktos pastraipos iki šešto puslapio penktos pastraipos pažodžiui perkelta į nuosprendžio 71–78 puslapius ir kt. Be to, visi liudytojų ir teisiamųjų parodymai yra pažodžiui perrašyti iš ikiteisminio tyrimo apklausų (kaltinamojo akto), nors teisiamajame posėdyje apklausti jie davė kitokius parodymus. Apelianto teigimu, teismo šališkumą patvirtina ir nuosprendyje spręstas klausimas dėl kaltinamųjų veikų kvalifikavimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nors nė vienam iš jų kaltinimai pagal šią BK straipsnio dalį nėra pareikšti.

272Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat nurodo BPK 261 straipsnio („Teisiamojo posėdžio protokolas“) pakeitimus, įsigaliojusius šios bylos nagrinėjimo teisme metu, ir pažymi, kad 2013 m. balandžio 11 d. teismas neleido gynėjams susipažinti su teisiamųjų posėdžių protokolais nurodydamas, kad tarp posėdžių daroma pertrauka ir susipažinti su protokolais bus leista, kai bus pabaigtas teismo posėdis. Teismo posėdis baigtas 2014 m. birželio 9 d., tačiau iki 2014 m. birželio 27 d., teisiamojo posėdžio protokolai nebuvo pasirašyti kolegijos pirmininko, tik sekretorės, todėl iš esmės negalima remtis duomenimis, surašytais šiuose protokoluose, priimant nuosprendį. Dėl šių priežasčių gynyba negalėjo pareikšti pastabų dėl protokolų. Apelianto įsitikinimu, tai grubus procesinis pažeidimas, kuris negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

273Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad BK 54 straipsnio 3 dalis pritaikyta išimtinai trims asmenims – A. B., D. T. ir R. T., kurie patys pripažino ne kartą realiai vežę narkotines medžiagas iš Ispanijos į Lietuvą, taip pat iš Olandijos į Lietuvą, pakavę narkotines medžiagas, kad jas galėtų paslėpti specialiai įrengtose slėptuvėse. Apelianto teigimu, teismas, skirdamas minėtiems asmenims žymiai švelnesnes bausmes, nei nustatyta įstatyme, neįvertino šių kaltinamųjų veikos pavojingumo, tęstinumo ir pakartotinumo. Tai, kad jie pripažino padarę nusikalstamas veikas, yra jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o ne sąlyga skirti švelnesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę. Apelianto vertinimu, skirdamas bausmes minėtiems asmenims pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus, dėl ko nuosprendis yra iš esmės teisiškai ydingas. Be to, apygardos teismas, į R. T. paskirtą bausmę įskaitęs sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, nepagrįstai pripažino, jog ji pilnai atliko bausmę. Apelianto teigimu, R. T. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas atitinka 210 MGL dydžio baudą, tačiau pirmosios instancijos teismas jai paskyrė 500 MGL dydžio baudą. Dėl to nuteistoji R. T. nepagrįstai išvengė 290 MGL dydžio baudos.

274Apelianto įsitikinimu, net ir pripažinus S. V. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų, teismo paskirta bausmė nėra adekvati vertinant jo dalyvavimo laipsnį nagrinėjamuose nusikaltimuose. Be to, už analogiškus nusikaltimus kiti nuteistieji gavo tik pinigines baudas, nors byloje nustatyta, kad jie aktyviais veiksmais užsiėmė nusikalstamomis veikomis.

275Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo sprendimu konfiskuoti S. V. priklausančius pinigus bei mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele, nurodoma, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad konfiskuoti daiktai yra uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymima, kad S. V. nuteistas Rusijoje 2009 metais, atlikęs bausmę dirbo, todėl nėra pagrindo teigti, kad konfiskuoti daiktai yra uždraustos veiklos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nėra pagrindo ir sunaikinti SIM kortelę kaip mažavertę, nes S. V. ji yra brangi kaip atminimas, todėl turėtų būti grąžinta jam.

276Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis neatitinka motyvuojamosios dalies. Anot apelianto, teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė: „nagrinėjamu atveju įrodymais yra patvirtinta, kad visi kaltinami asmenys dalyvavo nusikaltimų, nustatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, padaryme“, tačiau rezoliucinėje dalyje kaltinamieji D. U., S. M., R. J. ir V. D. nėra nuteisti už šių nusikalstamų veikų padarymą, todėl teismas turi arba priimti apkaltinamąjį nuosprendį šių asmenų atžvilgiu arba pašalinti šį teiginį iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies.

277Apeliaciniame skunde nuteistojo S. V. gynėjas prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį ir išteisinti S. V. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį nesant nusikaltimo sudėties, o teismui nenustačius S. V. išteisinimo pagrindų pagal kurį nors iš šių BK straipsnių – švelninti bausmę paskiriant jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu; 2) nustačius procesinius pažeidimus, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme arba teismo šališkumą, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti iš naujo; 3) pakeisti skundžiamą nuosprendį panaikinant dalį, kuria R. T. laikoma pilnai atlikusia bausmę; 4) S. V. priklausančius pinigus – 180,00 Lt ir 20,00 Eur, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ ir SIM kortelę „Tele2“, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti S. V..

278Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atlikti įrodymų tyrimą, pakartotinai apklausti liudytojus R. R., D. J., kviesti liudytojus E. K., B. Š. ir I. I. ir juos apklausti teismo posėdyje, užklausti Rusijos Federacijos atsakingas institucijas dėl visų nuteistųjų sienos kirtimo atvejus laikotarpiu nuo 2005 iki 2011 metų, užklausti Ispanijoje esantį viešbutį „Marfina“ apie S. V. bei liudytojų R. R. ir D. J. apsistojimą jame 2009 metais. Taip pat prašoma leisti pateikti apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus dėl teismo posėdžių telefono pokalbių garso įrašų, kadangi Kauno apygardos teismas pateikė tik dalį garso įrašų ir jų negalima išklausyti be atitinkamo slaptažodžio.

279Nuteistasis D. U. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu nurodydamas, kad teismas neteisingai analizavo ir vertino byloje surinktus įrodymus, nuosprendį pagrindė spėjimais ir prielaidomis, o teismo padarytų išvadų nepatvirtina byloje esanti medžiaga.

280Anot apelianto, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, išskyrus vieno asmens parodymus ir kitų asmenų perpasakotus ir pakartotus to asmens parodymus. Apeliantas, neigdamas dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, cituoja savo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, ir kritikuoja liudytojų R. R., D. J., policijos pareigūnų T. M. ir A. U. bei nuteistojo A. B. parodymų vertinimą.

281Apeliantas atkreipia dėmesį į liudytojo R. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, prieštaringumą – tris kartus apklausiamas apie kelionę į Taliną liudytojas nurodė skirtingas aplinkybes. Pirmos apklausos metu liudytojas R. R. parodė, kad į Taliną važiuodavo su žmona (t. 7, b. 1. 105), kitos apklausos metu nurodė, jog į Taliną automobiliu važiuodavo vienas, tačiau kitu automobiliu priekyje jo važiuodavo S. B. (t. 7, b. 1. 128). Trečioje apklausoje dar kartą pakeitęs parodymus liudytojas parodė, kad maždaug nuo 2005 metų vykstant į Estiją, kur jis veždavo narkotines medžiagas, jį lydėjo apeliantas (t. 8, b. 1. 102). Apeliantas pažymi, kad R. R. šioje byloje yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto įsitikinimu, šio liudytojo parodymai teismo nuosprendyje nepagrįstai įvertinti kaip nuoseklūs ir patikimi.

282Apeliantas nesutinka ir su nuteistojo A. B. parodymų vertinimu. Jo teigimu, A. B. melagingai tvirtina, kad apeliantas pakuodavo ir jam teikdavo narkotines medžiagas, atkreipia dėmesį į A. B. parodymuose vartojamus žodžius „aš tik iš kalbų supratau“, „man susidarė įspūdis‘, kurie patvirtina, kad jo parodymai tėra kito asmens žodžių perpasakojimas, spėliojimai, prielaidos. Be to, teisiamajame posėdyje A. B., prisiderindamas prie R. R. parodymų, pakeitė savo parodymus teigdamas, kad apeliantas vadovavo ir S. M.. Apeliantas pažymi, kad A. B. davė tokius parodymus siekdamas sau švelnesnės bausmės už paties padarytus nusikaltimus, todėl jo parodymai teismo nuosprendyje nepagrįstai įvertinti kaip nuoseklūs ir patikimi.

283Apeliaciniame skunde abejojama ir liudytojo D. J. parodymų patikimumu. Ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodė, kad narkotinių medžiagų Ispanijoje parūpindavo Ukrainos ar Rusijos tautybės asmuo (t. 5, b. 1. 4), vėlesnėse apklausose pakeitė savo parodymus: vienoje apklausoje parodė, jog jam yra žinoma tik tai, kad D. U. organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą su rusu ir kad vėliau dėl vieno D. U. žmogaus, gabenusio narkotikus, susipyko su tuo rusu (t. 6, b. 1. 23), kitoje apklausoje parodė, kad D. U. su tuo rusu susipyko dėl vieno S. B. žmogaus, gabenusio narkotikus (t. 6, b. 1. 124). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad D. J. parodymus pakeitė tik tuomet, kai pasikeitė jo procesinis statusas – iš įtariamojo tapo liudytoju. Šio liudytojo parodymų patikimumą, anot apelianto, mažina ir tai, kad visos aplinkybės, jo paties teigimu, jam yra žinomos „iš kalbų“. Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto įsitikinimu, šio liudytojo parodymai teismo nuosprendyje nepagrįstai įvertinti kaip nuoseklūs ir patikimi.

284Abejodamas liudytojų policijos pareigūnų T. M. ir A. U. parodymų patikimumu, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje užfiksuoti jų parodymai yra identiški, be to, duodami parodymus pareigūnai dažnai naudoja frazę „tyrimo metu nustatyta“, tačiau nenurodo konkrečių jų teiginius patvirtinančių duomenų, dėl to nėra galimybės jų patikrinti. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad abu pareigūnai patvirtino, jog savo parodymuose perpasakojo tai, ką jiems pasakojo R. R.. Taigi jų parodymai yra pagrįsti tik jų pačių samprotavimais ir prielaidomis, be to, jie negalėjo paaiškinti, kokiais metais ir kada apeliantas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie apelianto keliones į Estiją, Ispaniją, jo tariamus ryšius su marokiečiais ar rusais.

285Apeliaciniame skunde pažymima, kad asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu (šioje byloje – R. R., D. J. ir Ž. R.), parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Apeliantas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje konstatuotas tikėtinas šių liudytojų suinteresuotumas siekiant patiems išvengti baudžiamosios atsakomybės, jų parodymai turėtų būti vertinami ypač atsargiai ir kruopščiai, nes jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindinė sąlyga – parodymai apie kitų nuteistųjų dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, kad užpildytų kaltinimo spragas. Tokį įspūdį sustiprina ir tai, kad šių asmenų parodymų nepatvirtina net savo kaltę pripažinę kaltinamieji. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pasisakęs, jog negalima pripažinti asmens kaltu padarius nusikalstamą veiką remiantis vien kito kaltinamojo parodymais. Nors byloje šie liudytojai ir nebuvo kaltinamieji, dėl anksčiau išvardintų priežasčių jų procesinė padėtis iš esmės nesiskiria. Anot apelianto, byloje prieštaravimai tarp jo ir R. R. parodymų yra akivaizdūs, todėl apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo į tai atsižvelgti, juos išnagrinėti bei įvertinti R. R. parodymų pagrįstumą kartu su kitais įrodymais.

286Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė dokumentus iš Ispanijos, patvirtinančius jo parodymus apie gyvenimą ir darbą šioje šalyje ir tuo pačiu paneigiančius R. R. ir kitų asmenų parodymus, tačiau šie dokumentai nuosprendyje nebuvo aptarti ir įvertinti. Apelianto įsitikinimu, tai patvirtina teismo šališkumą ir išankstinę nuomonę dėl jo kaltumo.

287Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad nusikalstamo susivienijimo nariai palaikė ilgalaikius tarpusavio ryšius – rengė susitikimus bei susitikdavo įvairiose vietose, švęsdavo šventes, vyko slidinėti ir į koncertą Varšuvoje. Apeliantas nurodo, jog su kitais nuteistaisiais niekur nedalyvavo, nešventė, slidinėti nevažiavo ir į jokį koncertą nevyko. Anot apelianto, byloje nėra duomenų, galinčių paneigti šiuos jo parodymus.

288Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su kitais skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais. Apelianto teigimu, apygardos teismas, pagrįsdamas savo išvadas, subjektyviai interpretavo techninėmis priemonėmis specialia tvarka užfiksuotų pokalbių turinį ir šių pokalbių reikšmę. Apeliantas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje (72 lape) aprašyti telefoniniai pokalbiai tarp apelianto ir S. M. nebuvo perklausyti teisiamajame posėdyje. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dalis įrašytų telefoninių pokalbių yra nesuprantama dėl girdimo triukšmo, trūksta didelės dalies pokalbių teksto, dažnai kalbama bendromis temomis, kurios interpretuojamos kaip apelianto dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje patvirtinimas, beveik prie kiekvieno pokalbio stenogramos pateikiamos pareigūnų padarytos išvados. Apelianto teigimu, pokalbio apie „apsvaigimą narkotinėmis priemonėmis“ (t. 1, b. 1. 32–39) tarp jo ir S. M. nebuvo. Apelianto įsitikinimu, apygardos teismas, neišklausęs šių pokalbių, tiesiog perrašė policijos pareigūnų sudarytų pokalbių suvestinių (stenogramų) interpretaciją tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4, 5 dalis ir patvirtindamas savo šališkumą.

289Apelianto įsitikinimu, teismas jo kaltės įrodymu nepagrįstai laiko 2010 m. liepos 28 d. vykdyto slapto S. M. sekimo metu užfiksuotus pastarojo susitikimus su apeliantu ir S. B.. Apeliantas neneigia savo pažinties su S. M. ir S. B., todėl, pasak apelianto, tokie susitikimai savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti jo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Be to, 2011 m. rugsėjo 28 d. sekimo protokole nenurodyta, kad minėtų susitikimų metu būtų tariamasi daryti ar daroma kokia nors nusikalstama veika.

290Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo dar kelis, jo vertinimu, teismo nuosprendyje nepagrįstai ir nemotyvuotai aptartus duomenis – 2011 m. sausio 28 d. objektų apžiūros protokolą, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint S. B. telefono numerį jame tarp kitų numerių rastas ir apelianto naudojamas telefono numeris; 2011 m. sausio 10 d. kratos protokolą, kuriame užfiksuota, kad iš apelianto buvo paimti žemėlapiai; 2011 m. sausio 24 d. objektų apžiūros protokolą, kuriame užfiksuota, kad tai Kazachstano ir Sankt Peterburgo žemėlapiai, be to, apelianto pase buvo Baltarusijos ir Rusijos vizos. Apelianto įsitikinimu, šie duomenys niekaip nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuotas veikas.

291Apelianto teigimu, be melagingų R. R. ir su juo susijusių asmenų (Ž. R., D. J., A. B.) parodymų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis vykdė S. B. nurodymus, rūpinosi ir ieškojo narkotinių medžiagų Ispanijoje, išmokė S. M. pakuoti narkotines medžiagas, lydėjo kurjerį į Estiją ar apskritai darė kokią nors nusikalstamą veiką. Teismo išvados dėl apelianto dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, pasak apelianto, yra nepagrįstos, kadangi grindžiamos ne įrodymais, o prielaidomis ir spėjimais.

292Apeliantas taip pat nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje nebuvo įrodytas esminis nusikalstamo susivienijimo požymis – asmenų ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis, pasitelktomis ryšio ar kitokiomis priemonėmis būtų lengviau įgyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veikla. Anot apelianto, vien tai, kad jis bendravo su S. B. kaip su draugu, su D. V. kaip autoserviso darbuotoju, kad su S. M. turėjo bendrą verslą ir tarp jų vyko piniginiai atsiskaitymai, neleidžia daryti išvados apie vaidmenų ar užduočių pasiskirstymą, tai tiesiog patvirtina apie paprasčiausius jų tarpusavio santykius. Šis bendravimas nebuvo grindžiamas baime ar paklusnumu, ar paremtas tam tikra hierarchija. Be to, apeliantas teigia, kad su minėtais asmenimis neturėjo bendrų piniginių lėšų, gautų iš nusikalstamos veikos. Apygardos teismas nenustatė ir to, kad apeliantas naudojosi tariamam nusikalstamam susivienijimui priklausančiomis ryšio priemonėmis ar, kad jam buvo duota naudotis kokia nors transporto priemonė. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas suvokė tokio susivienijimo egzistavimą, norėjo būti jo narys ir dalyvauti jo veikloje. Apelianto įsitikinimu, būtent šios aplinkybės turėjo būti įvertintos konstatuojant, jog jis veikė nusikalstamo susivienijimo veikloje, nes tokius nusikalstamo susivienijimo požymius yra suformavusi teismų praktika.

293Apelianto teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes teismas tikėjo tik pareigūnų, prokuroro ir su jais bendradarbiavusių asmenų pateiktomis versijomis, o skundžiamas nuosprendis buvo priimtas stengiantis surasti bet kokį ryšį tarp apelianto ir S. B. ir kitų nuteistųjų, neatsižvelgiant į tai, kad apeliantas anksčiau teismo neteistas ir su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis niekada nebuvo susijęs. Toks įrodymų vertinimas prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimams, kad įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Anot apelianto, tokie veiksmai patvirtina tai, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos nagrinėjimo išsamumo ir dėl apelianto kaltumo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir tuo pasireiškė teismo šališkumas.

294Apeliaciniame skunde nuteistasis D. U. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

295Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu nurodydamas, jog teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai rėmėsi vien asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais.

296Apeliantas nurodo nesuprantantis, kuo yra kaltinamas, t. y. kuo pasireiškia jo dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje abstrakčiai nurodyta, kad jis vežiojo narkotines medžiagas, tačiau nenurodyta, kokios konkrečiai narkotinės medžiagos, jų kiekis, svoris, nenurodyta, kokia transporto priemone apeliantas tariamai vykdė šią veiklą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinime minimo automobilio „Ford Mondeo“ jis niekada neturėjo, o automobilį „Rover“ turėjo tik keturis mėnesius, iš kurių beveik tris mėnesius jis buvo remontuojamas, nes jau įsigyjant buvo daužtas. Šiuos apelianto teiginius patvirtina byloje esanti pažyma iš VĮ „Regitra“.

297Apeliantas kategoriškai nesutinka su apygardos teismo išvada dėl asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų patikimumo. Apelianto įsitikinimu, liudytojų D. J., R. R., Ž. R. ir nuteistojo A. B. parodymai nepagrįstai pripažinti nuosekliais ir logiškais.

298Apeliantas atkreipia dėmesį, kad D. J. pirminiuose parodymuose nurodė, jog narkotines medžiagas iš Ispanijos į Rusiją vežiojo asmuo pravarde „Afganas“, jo vardo ir pavardės nežinojo. Praėjus mėnesiui po sulaikymo D. J. įvardijo šio asmens (apelianto) vardą ir pavardę, taip pat nurodė, jog tai D. U. žmogus. Apeliantas pažymi, kad visą laikotarpį tarp šių apklausų D. J. buvo suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje. Teisiamajame posėdyje paklaustas, iš kur jis sužinojo parodymuose minimo asmens vardą ir pavardę, D. J. nurodė, jog apie tai jam papasakojo R. R.. Teisiamajame posėdyje D. J. taip pat nurodė, jog R. R. jam yra pasakojęs, kad S. M. Vokietijoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir kad jo automobilyje buvo rasta slėptuvė. Lietuvos pareigūnai, pasak D. J., taip pat buvo suradę apelianto automobilyje slėptuvę. Apeliantas pažymi, kad niekada nebuvo sulaikytas nei Lietuvos, nei Vokietijos pareigūnų ir jo automobiliuose niekada nebuvo rasta jokių slėptuvių, pripažįsta, kad vieną kartą buvo sulaikytas su cigarečių kontrabanda Latvijos pareigūnų, tačiau slėptuvė automobilyje taip pat nebuvo aptikta (cigaretės buvo vežamos posparniuose, bamperiuose ir durelėse). S. M. skunde teigiama, kad nepasitvirtino ir D. J. teiginiai apie tai, jog vežiodamas narkotines medžiagas automobiliu apeliantas Baltarusijoje padarė avariją, prarado dokumentus ir dėl to daugiau negalėjo važinėti į šią šalį. Apeliantas pažymi, kad jokiame autoįvykyje Baltarusijoje nėra dalyvavęs, važinėjo į šią šalį iki 2010 m. lapkričio 22 d., kol buvo sulaikytas su cigarečių kontrabanda Latvijos pareigūnų Baltarusijos – Latvijos pasienyje. Šiuos apelianto teiginius patvirtina VĮ „Regitra“ pažymos, paso duomenys apie sienos kirtimą bei Latvijos pareigūnų surašytas protokolas apie šį įvykį.

299Apeliantas atkreipia dėmesį ir į prieštaravimus, esančius liudytojo R. R. parodymuose. Anot apelianto, liudytojas teigė, kad dieną prieš apeliantui važiuojant į Rusiją pats padėjo sukrauti narkotines medžiagas į automobilį „Ford Mondeo“, tačiau teisiamajame posėdyje negalėjo atsakyti, kada tai įvyko, nurodė tik apytikslę datą – 2008 metų balandžio pirma pusė, ne vėliau kaip 16 dieną. Neigdamas šiuos R. R. parodymus, apeliantas nurodo, jog 2008 metų balandį nebuvo išvykęs į Rusiją, jo paso duomenys patvirtina, kad į Rusiją išvažiavo tik 2008 m. gegužės 27 d. ne „Ford Mondeo“, o „Opel Omega“ automobiliu. Be to, Rusijoje praleido mažiau nei parą, taigi neturėjo realios galimybės nuvažiuoti iki Sankt Peterburgo. Apeliantas pažymi, kad su R. R. susipažino tik 2009 metų balandžio mėnesį, kai pardavė jam automobilį „Rover“. Automobilio pardavimo metu tarp apelianto ir liudytojo R. R. buvo kilęs konfliktas, kuris galėtų būti vienas iš motyvų pastarajam apkalbėti apeliantą. Anot apelianto, tikrovės neatitinka ir liudytojo R. R. parodymai, kad apeliantas, S. B. nurodymu, buvo nuvykęs į Tadžikistaną atsivežti narkotinių medžiagų. Apelianto teigimu, pase esantys duomenys apie jam išduotas vizas patvirtina, kad Tadžikistane niekada nėra buvęs. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į liudytojo R. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad iš Rusijos buvo atvežęs S. B. granatsvaidį ir, kad pastarasis internetu domėjosi apie naudojimąsi granatsvaidžiu. Šie liudytojo parodymai apeliantui atrodo nelogiški atsižvelgiant į tai, kad jis pats yra kadrinis karininkas, kariavęs Afganistane. Taigi, jeigu S. B. būtų pažinojęs apeliantą, tai dėl mokymosi šaudyti būtų kreipęsis būtent į jį, o ne ieškojęs informacijos internete.

300Apeliantas nesutinka ir su liudytojos Ž. R. parodymais apie tai, kad 2009 metų sausio mėnesį ji matė, kaip apeliantas R. R. namuose krovė narkotines medžiagas į automobilį „Rover“. Tai, pasak apelianto, neįmanoma, nes automobilis „Rover“ tuo metu buvo remontuojamas. Be to, nelogiška tai, kad Ž. R. nematė, kaip narkotines medžiagas į automobilį krauna jos vyras R. R., tačiau matė tai darantį apeliantą. Liudytojos Ž. R. parodymai, anot apelianto, prieštarauja ir kitų liudytojų bei nuteistųjų parodymams. Liudytoja nurodė, kad apeliantas narkotines medžiagas vežiojo vienas, tuo tarpu visi kiti liudytojai ir nuteistieji pažymėjo, kad po vieną važinėti buvo griežtai draudžiama – visi važinėjo su žmonomis ar draugėmis taip sudarydami keliaujančios šeimos įvaizdį.

301Apeliaciniame skunde akcentuojamas ir nuteistojo A. B. parodymų nenuoseklumas. Pasak apelianto, pirminiuose parodymuose A. B. parodė, kad 2009 metų rudenį Karmėlavoje, R. R. kieme, dalyvaujant S. B. S. M. įrašė jį (A. B.) automobilio į „Rover“ techninį pasą kaip automobilio naudotoją ir perdavė jam tą automobilį. Vėlesniuose parodymuose, anot A. B., automobilio perrašymas vyko rudenį, tačiau jau Kaune mašinų stovėjimo aikštelėje. Trečią kartą duodamas parodymus A. B. nurodė, kad apeliantas jam automobilį perdavė VĮ „Regitra“ patalpose kartu su techniniu pasu, kuriame jis buvo įrašytas kaip automobilio naudotojas. Per teisiamąjį posėdį paklaustas, kada jam buvo perduotas automobilis „Rover“, A. B. patvirtino, kad tai įvyko rudenį, kad šį įvykį prisimena, nes kitą dieną po to vyko į Rusiją. Teisiamajame posėdyje pagarsinus pažymą iš VĮ „Regitra“, kad A. B. į automobilio techninį pasą buvo įrašytas kaip naudotojas 2009 m. gegužės 26 d., A. B. nurodė neprisimenantis, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo perduotas automobilis „Rover“. Šiame kontekste apeliantas pažymi, kad automobilis „Rover“ 2009 metų balandžio pradžioje buvo parduotas R. R., dėl to jis negalėjo šio automobilio niekam perduoti.

302Apibendrindamas apeliantas nurodo, jog prieš jį duoti parodymai nepasitvirtino, neatitinka vienas kito, netgi vienas kitam prieštarauja ir yra paneigti tam tikrais faktais ir dokumentais, kaip antai paso duomenys apie vizas ir Lietuvos sienos kirtimus, pažymos iš VĮ „Regitra“ apie turėtus automobilius ir panašiai. Neigdamas priklausymą nusikalstamam susivienijimui apeliantas nurodo šiuos argumentus:

  1. Jis niekada nėra dalyvavęs jokiuose pokyliuose ir šventėse nė su vienu iš byloje įvardintų asmenų.
  2. Nė vienas byloje minimas asmuo nėra lankęsis pas jį namuose, nežino, kur jis gyvena.
  3. Jis niekada nėra buvęs pas D. P., jos nepažinojo.
  4. Jis niekada neremontavo automobilių servize „Liro“ ir nepažinojo D. V..
  5. Jis niekada nėra kirtęs Lietuvos Respublikos sienos per Lavoriškių kelio postą, tuo tarpu visi nuteistieji, kurie, anot apelianto, byloje davė logiškus parodymus, nurodė, jog Lietuvos Respublikos sieną kirsdavo būtent per šį postą.
  6. Jis niekada nėra buvęs Puškino mieste ir apsistojęs „Potiomkino“ viešbutyje, tuo tarpu visi nuteistieji ir liudytojai, kurie, anot apelianto, byloje davė logiškus parodymus, nurodė, kad apsistodavo šiame mieste ir viešbutyje.
  7. Bylos duomenimis, visi byloje nustatyti narkotinių medžiagų kurjeriai važinėjo poromis su žmonomis arba draugėmis. Liudytojai, duodami parodymus, nurodė, kas ir su kuo važinėjo, tačiau paklausti apie apeliantą jie negalėjo nurodyti jo galimų kompanionų.
  8. Nė pas vieną iš byloje įvardintų asmenų per suėmimą telefonuose nebuvo rastas ir užfiksuotas jo telefono numeris.
  9. Jis tik vieną kartą yra buvęs Ispanijoje, tai buvo 2009 metų spalio mėnesį, kai su šeima keliavo į Afriką, važiuodami naudojosi savo telefonais ir siuntė SMS žinutes artimiesiems ir draugams.
  10. Visi byloje įvardinti asmenys, paklausti, ar jiems teko vykti į Kaliningrado sritį, atsakydavo neigiamai, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2010 metų du trečdaliai apelianto sienos kirtimų buvo kaip tik į Kaliningrado sritį.
  11. Iš visų nuteistųjų jis yra bendravęs tik su D. U., todėl policijos pareigūnai iškėlė versiją, kad kurjeriai negalėjo tiesiogiai bendrauti su S. B. dėl konspiracijos. Ši pareigūnų versija nepasitvirtino, nes, pasak A. B., R. T. ir D. T., nors jie buvo R. R. žmonės, bet puikiai pažinojo S. B., gaudavo iš jo pinigus ir nurodymus.
  12. Iš byloje įvardytų asmenų A. B. yra matęs vieną kartą, R. R. – du kartus, S. B. – du kartus, su D. U. yra pažįstamas artimiau, nes gyvena netoliese, vaikai lanko tą pačią mokyklą, kitų nuteistųjų nepažįsta, pirmą kartą pamatė teisiamajame posėdyje.
  13. Policijos pareigūnai jį sekė ir klausė telefoninių pokalbių nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2011 m. sausio 10 d., per tą laiką nebuvo užfiksuotas nė vienas susitikimas ar pokalbis nė su vienu iš byloje minimų asmenų, išskyrus D. U., tačiau tai buvo vien tik buitinis pokalbis.
  14. Pasak liudytojų ir kitų nuteistųjų, jokia kelionė negalėjo vykti be S. B. žinios ir nurodymų, tuo tarpu apeliantas nuo 2010 m. spalio 14 d., kai S. B. buvo suimtas, dar kelis kartus vyko į Kaliningrado sritį ir Baltarusiją, kol 2010 m. lapkričio 22 d. nebuvo pagautas Latvijos pareigūnų su kontrabandinėmis cigaretėmis.
  15. Nuteistieji R. T. ir D. T. parodė, kad už kelionę iš Ispanijos į Rusiją jiems buvo mokama 8 000,00 Eur. Liudytojas R. R. nurodė, kad apelianto vestuvės kainavo 14 000,00 Lt. Tačiau apeliantas 2009 metų sausio mėnesį automobilio „Rover“ remontui ir vestuvėms iš AB „Swedbank“ ėmė 10 000,00 Lt paskolą, 2010 metų rugpjūčio mėnesį dar kartą iš to paties banko ėmė 10 000,00 Lt paskolą kitam automobiliui įsigyti. Be to, jis neturėjo priėjimo prie tariamo nusikalstamo susivienijimo bendros kasos „obščeko“, nes kai jam prireikė 2 000,00 Lt, juos skolinosi iš pašalinio asmens (pokalbis užfiksuotas policijos pareigūnų (t. 1, b. 1. 52–53)).
  16. Būdamas 55 metų amžiaus apeliantas nė karto nėra teistas.

303Apeliaciniame skunde nuteistasis S. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

304Nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Jonas Kvaraciejus apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nurodydamas, kad apygardos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, o nuosprendis pagrįstas šališkomis prielaidomis ir spėjimu.

305Apeliantas nurodo, jog teisiamajame posėdyje buvo pateikęs prašymą grąžinti bylą prokurorui, kadangi kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, yra suformuluotas abstrakčiai, aptakiais teiginiais, kaltinamajame akte nenurodyta, kada, kiek kartų S. M. gabeno narkotines medžiagas į Rusiją, kokie konkretūs kiekiai buvo gabenami kiekvienu atveju, kokios psichotropinės medžiagos buvo gabenamos automobiliu „Ford Mondeo“, kokios – automobiliu „Rover 75“, kada, kiek kartų buvo kertama Lietuvos Respublikos siena. Kaltinamajame akte, pasak apelianto, nėra nurodyta, su kuo S. M. palaikė glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, kuo šie ryšiai pasireiškė, kokiomis ryšių priemonėmis ir nusikaltimo įrankiais buvo apsirūpinęs S. M., nėra nustatytas konkretus tariamos nusikalstamos veikos laikas. Be to, kaltinimo teiginiai nepagrįsti jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis ir įrodymais kaip to reikalauja BPK 219 straipsnio 4 punktas. Anot apelianto, narkotinės medžiagos nėra surastos, nenustatytas jų kiekis ir rūšis, nėra jokių duomenų apie ryšio priemonėmis palaikytus glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius su kaltinime minimais asmenimis, nėra jokių duomenų ir apie kitų valstybių sienų kirtimą. Tokiu kaltinamuoju aktu buvo suvaržyta S. M. teisė į gynybą, kadangi neturint detalios informacijos apie jam pareikštų kaltinimų apimtį, jis neturėjo galimybės efektyviai gintis. Pasak apelianto, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje apibūdinama tariamai nustatyta S. M. nusikalstama veika, pažodžiui atkartotas kaltinamojo akto turinys nesilaikant BPK 305 straipsnyje keliamų reikalavimų. Kita nuosprendžio aprašomoji dalis, anot apelianto, taip pat neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimų, joje aprašomi D. J., R. R., Ž. R., kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, kaltinamojo A. B. parodymai. Šių asmenų parodymuose dėl kitų kaltinamųjų nusikalstamos veikos kontekste yra minimas ir S. M. kaip gabenęs narkotines medžiagas. Gynėjo vertinimu, šie parodymai yra kontraversiški, prieštaringi, pagrįsti nuogirdomis ir nėra patvirtinti kita bylos medžiaga. Be to, teismas šių asmenų parodymų apie S. M. nuosprendyje iš viso neanalizavo. Pasak apelianto, S. M. kaltė skundžiamame nuosprendyje grindžiama remiantis minėtų asmenų parodymais kolektyvinės atsakomybės principu. Šių asmenų parodymai apie S. M. nebuvo analizuojami ir jie nebuvo tikrinami, palyginti su byloje esančias kitais duomenimis apie tariamus jo sulaikymus Vokietijoje, Latvijoje, autoįvykį Baltarusijoje, neanalizuota ir neaptarta VĮ „Regitra“ pažyma apie jo turėtus automobilius, nepatikrinti ir netirti jo paso duomenys apie turėtas vizas į užsienio šalis ir sienų kirtimą, kurie paneigia aukščiau minėtų asmenų parodymus.

306Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra ydingas ir dėl to, kad nėra atskirai aptarti ir individualizuoti kiekvieno kaltinamojo veiksmai, nenurodyti prieš kiekvieną iš jų surinkti įrodymai, pagrindžiantys kiekvieno kaltę. Pavyzdžiui, nuosprendyje iš esmės atkartojami kaltinamojo akto teiginiai apie ilgalaikius tarpusavio ryšius, visiškai nekonkretizuojant ir nedetalizuojant S. M. palaikomų ryšių su konkrečiais asmenimis. To padaryti teismas ir neturėjo galimybės, kadangi be kelių užfiksuotų telefoninių pokalbių su kaimynu D. U. ir sutuoktine D. M. daugiau duomenų apie kokius nors S. M. palaikomus ilgalaikius ryšius su kitais nuteistaisiais byloje nėra. Apeliantas pažymi, kad net ir šių byloje užfiksuotų pokalbių teismas nuosprendyje neanalizavo ir nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės pagrindžiant S. M. kaltę. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog S. M. būtų turėjęs kažkokius konspiracinius, teisėsaugos institucijoms nežinomus telefono abonentus, kuriuos naudotų nusikalstamų veikų darymui.

307Apelianto įsitikinimu, apygardos teismas neįrodė, kad S. M. priklausė nusikalstamam susivienijimui, jeigu toks iš viso egzistavo. Anot apelianto, vien asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, prieštaringi ir nenuoseklūs parodymai apie jiems žinomą padarytą nusikaltimą turint interesą patiems išvengti atsakomybės patys savaime nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Be to, anot apelianto, apygardos teismas S. M. inkriminavo veikas, kurių padarymas nėra nustatytas BPK 20 straipsnyje nurodytais įrodymais. S. M. inkriminuotas disponavimas labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais juos gabenant iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką, tačiau byloje nenustatyti inkriminuotų medžiagų rūšis ir kiekiai, nenustatytas jų gabenimo laikas, valstybinių sienų kirtimo faktai, todėl, apelianto teigimu, nėra pagrindo išvadai, kad S. M. padarė šią veiką, ir nėra pagrindo sieti tai su nusikalstamo susivienijimo veikla. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad BK 249 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Susivienijimo veiklos dalyvio tyčia suponuoja suvokimą, kad jis kaip nusikalstamo susivienijimo narys dalyvauja jo veikloje, ir norą taip veikti. Dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje suvokimas apima žinojimą apie priklausomumą nusikalstamo susivienijimo struktūrai. Anot apelianto, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. M. suvokė save kaip susivienijimo narį, turėjo naudos iš susivienijimo daromų nusikaltimų, dalyvavo grupės susirinkimuose, sprendė bendrus klausimus, įnešdavo pinigus į bendrą fondą, naudojosi grupės finansine ir kitokia pagalba, leisdavo su kitais susivienijimo nariais laisvalaikį, palaikė nuolatinius ryšis su kitais susivienijimo nariais ir panašiai. Apelianto teigimu, skundžiamo nuosprendžio teiginys, kad S. B. nurodymus dėl narkotinių medžiagų gabenimo S. M. perduodavo D. U., niekaip nepatvirtina tiesioginės tyčios buvimo, t. y. išvados, kad S. M. suvokė save kaip nusikalstamo susivienijimo narį.

308Apibendrindamas gynėjas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrindžiantys S. M. kaltę, negali būti teisėtu pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, šių įrodymų neįmanoma patikrinti, be to, juos paneigia kiti duomenys, kuriems apygardos teismas neskyrė jokio dėmesio. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi išimtinai ikiteisminio tyrimo iškelta versija ją pagrįsdamas bendro pobūdžio kaltinimo teiginiais, kurių nepatvirtina kita bylos medžiaga, ir tokiu būdu buvo šališkas. Teismo šališkumas, anot apelianto, pasireiškė išankstine nuostata ir palankumu kaltinimo pusei bei duomenų, paneigiančių kaltinimo teiginius, ignoravimu.

309Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat nurodo, jog net ir įrodžius S. M. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, skundžiamu nuosprendžiu pastarajam paskirta bausmė yra per griežta. Apeliantas pažymi, kad S. M. turi šeimą, augina mažametę dukrą, gyvena kartu su neįgalia 82 metų motina, ja rūpinasi ir prižiūri, anksčiau neteistas, be to, jam yra nustatyti sunkūs susirgimai (patyrė tris infarktus, antrą infarktą patyrė jau būdamas suimtas). Anot apelianto, akivaizdu, kad paskirta griežta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė turės neigiamą įtaką jo sveikatos būklei, gal būt net gyvybei. Be to, pasak apelianto, teismas neatsižvelgė, jog bylos ištyrimas ir išnagrinėjimas teisme užsitęsė nepateisinamai ilgai, kas teisminėje praktikoje pripažįstama pagrindu skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę (apeliacinės bylos Nr. 1A-12/2013, Nr. 1A-18/2013, Nr. 1A-199/2013, Nr. 1A-191/2013).

310Apeliaciniame skunde nuteistojo S. M. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Gynėjas taip pat nurodo alternatyvų prašymą tuo atveju, jei teisėjų kolegija nepanaikintų skundžiamo nuosprendžio, – Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti: sušvelninti S. M. paskirtą bausmę.

311Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu cituodamas BK 2 straipsnio 3, 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8. punktą, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimų ištraukas, susijusias su nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojama nekaltumo prezumpcija ir iš jos kylančiu imperatyvu visas abejones, kurių negalima pašalinti, aiškinti kaltinamojo naudai. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, kuri įpareigoja teismą išanalizuoti, patikrinti ir įvertinti visus byloje esančius įrodymus, taip pat nurodyti, kokius įrodymus teismas pripažįsta leistinais ir jais vadovaujasi, bei motyvuotai paaiškinti, kodėl nesivadovauja kitais įrodymais. Tik atlikęs išsamią visų bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analizę, teismas gali padaryti pagrįstas ir teisingas išvadas dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo bei kaltinamojo kaltės klausimo. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006, apeliantas nurodo, jog teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

312Apelianto teigimu, priimant nuosprendį negali turėti įtakos tai, kad anksčiau jis buvo teistas. Pasak apelianto, šią aplinkybę teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė nepagrįstai.

313Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas, ir priimti jo atžvilgiu naują, išteisinantį nuosprendį.

314Nuteistasis R. J. taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą, jo metu pagarsinti slapto sekimo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įvykio vietos apžiūros protokolus, taip pat 2011 m. spalio 12 d. stenogramą.

315R. R., kurio turtas konfiskuotas, apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžio dalimi, kuria konfiskuotas jam priklausantis automobilis „BMW X5“, valstybinis Nr. AG-300-YD, kėbulo Nr. WBAFA71030LN06805.

316Apeliantas pažymi, jog šiuo automobiliu nebuvo daromi jokie nusikaltimai, jame nėra įrengta jokių slėptuvių narkotinėms medžiagoms gabenti ir jis įgytas teisėtomis pajamomis – vestuvių proga iš artimųjų gautais pinigais. Tai, anot apelianto, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja Ž. R.. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į nuteistojo A. B. parodymus, kad automobilis „BMW X5“ su prancūziškais numeriais buvo perkamas ne nusikalstamai veikai daryti, o perparduoti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų, už automobilį mokėjo R. R.. Apeliantui nėra suprantama jo automobilio konfiskavimo priežastis ir motyvai.

317Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. R. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį ir grąžinti jam automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. AG-300-VD, taip pat iš jo konfiskuotus telefonus „Nokia E66-1“, IMEI 89370021005001912, ir „Sony Ericsson K800“, IMEI 355704011968680.

318G. G., kurio turtas konfiskuotas, apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžio dalimi, kuria konfiskuotas jam priklausantis automobilis „Audi TT“, valstybinis Nr. ( - )

319Apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė BK 72 straipsnio nuostatas, kadangi minėtas automobilis nebuvo nei nusikaltimų darymo priemonė, nei įrankis, nei rezultatas. Apelianto teigimu, teismo sprendimas konfiskuoti jam priklausantį automobilį nepagrįstas, nes apygardos teismas nuosprendyje nepateikė motyvų, dėl kokių priežasčių automobilis „Audi TT“ turi būti konfiskuotas, kuo jis susijęs su nusikaltimą dariusiais asmenimis. Apeliantas pažymi, kad jam šioje baudžiamojoje byloje nebuvo ir nėra pareikšti jokie įtarimai, byloje nėra jokių duomenų, susijusių su jo dalyvavimu nuosprendyje nurodytuose nusikaltimuose, taip pat nėra duomenų, jog su nurodytu automobiliu buvo padaryta nusikalstama veika ar kad šis automobilis būtų nusikalstamos veikos objektas, rezultatas. Be to, apeliantas pažymi, kad nėra materialiai atsakingas už iš šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn patrauktus asmenis.

320Apeliantas nurodo, jog automobilį pirko žmonai už teisėtai gautas pajamas, tačiau dėl jame esančios mechaninės greičių dėžės jis jai netiko. Tada S. B. šį automobilį pasiūlė savo sūnaus žmonai. Ji automobilį paėmė, pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau automobilis nebuvo perregistruotas, nes buvo areštuotas. Po kurio laiko neperregistravus automobilio R. R. atsiėmė už jį duotus pinigus, tokiu būdu apeliantas nebeturi nei automobilio, nei pinigų už jį.

321Apelianto vertinimu, aplinkybė, kad automobilyje buvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, savaime neįrodo, kad automobilis buvo nusikalstamos veikos įrankis. Anot apelianto, šie pėdsakai galėjo atsirasti atsitiktinai, jeigu asmuo vartojo narkotines medžiagas arba galėjo būti palikti automobilio apžiūrą atlikusių policijos pareigūnų, prieš tai lietusių šioje byloje surastas narkotines medžiagas. Jokių konkrečių narkotinių medžiagų, pakavimo priemonių, slėptuvių ir panašių daiktų automobilyje „Audi TT“ nerasta. Be to, pasak apelianto, niekuo nepagrįstas nuosprendžio teiginys, kad automobiliu naudojosi E. B., kadangi juo naudojosi R. R..

322Apeliaciniame skunde G. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuotas jam priklausantis automobilis „Audi TT“, valstybinis Nr. ( - )

323Nuteistasis S. B. atsikirtimuose į R. R., kurio turtas konfiskuotas, apeliacinį skundą nurodo, jog pastarasis melagingai teigia, kad automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. ( - ), pirko už pinigus, gautus vestuvių proga. Nuteistasis S. B. pažymi, kad teisiamajame posėdyje R. R. negalėjo įvardinti asmenų, padovanojusių tokias dideles sumas pinigų. Be to, teisiamajame posėdyje buvo pagarsintas jo pokalbis su R. R. apie šio automobilio pirkimą, iš kurio matyti, kad 9 000,00 Eur R. R. padavė S. B. automobilio pirkimui. Anot nuteistojo S. B., šį automobilį R. R. turėjo pataisyti ir parduoti, o pelną pasidalinti per pusę.

324Nuteistasis S. B. atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. R. yra nurodęs, jog 30 000,00 Lt vestuvių proga jam padovanojo mama, nors tuo metu ji jau buvo mirusi ir pinigų nebuvo palikusi. Be to, R. R. vestuvėms skolinosi 5 000,00 Lt iš S. B..

325Nuteistasis atsikirtimuose prašo papildomai apklausti R. R., kad būtų patvirtinta arba paneigta jo versija apie automobilio „BMW X5“, valstybinis Nr. ( - ), pirkimą. Taip pat prašo atlikti teismo ekspertizę ir sulyginti teisiamojo posėdžio protokolą su posėdžio metu darytu garso įrašu.

326Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistųjų S. B., G. T., D. U., S. M., R. J., D. P., nuteistojo S. B. gynėjo advokato Stasio Zabitos, nuteistojo S. M. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus, nuteistųjų A. S., D. V., S. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės, R. R., G. G. apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis S. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo S. B. ir jo gynėjo apeliacinius skundus tenkinti, nuteistoji D. P. ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis G. T. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis D. U. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis S. M. ir jo gynėjas prašė nuteistojo S. M. ir jo gynėjo apeliacinius skundus tenkinti, nuteistasis R. J. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas prašė nuteistojo A. Š. gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji A. S., D. V., S. V. ir jų gynėjas prašė nuteistųjų gynėjo apeliacinius skundus tenkinti.

327G. G. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo S. B., nuteistosios D. P., nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistųjų G. T., D. U., S. M., R. J., nuteistojo S. B. gynėjo advokato Stasio Zabitos, nuteistojo S. M. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus, nuteistųjų A. S., D. V., S. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės, R. R. apeliaciniai skundai atmetami.

328Dėl nusikalstamo susivienijimo

329Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog S. B. laikotarpiu nuo 2005 metų liepos mėnesio iki 2010 m. spalio 14 d., Kauno mieste subūrė, suvienijo bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius (neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis)) bei sunkius (narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis)) nusikaltimus, nusikalstamo susivienijimo narius – D. J., R. R., Ž. R., D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., A. Š., G. T., D. V., A. S., jiems vadovavo, paskirstė konkrečias užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams – D. U. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius, D. V. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius bei sudaryti sąlygas remontuoti narkotines ir psichotropines medžiagas gabenančius automobilius, servise „Liro“, esančiame adresu ( - ), D. P. – sudaryti sąlygas pakuoti narkotines ir psichotropines medžiagas nuosavybės teise priklausančiame sode ir pagalbinėse patalpose, esančiose ( - ), ir namuose, esančiuose ( - ), bei perduoti informaciją susijusią su narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabanda ir saugomus pinigus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, R. R., D. J., S. V., R. J., S. M., D. T., A. B., A. Š., G. T., A. S. – atliekantiems narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenis – automobiliais su įrengtomis slėptuvėmis iš Ispanijos Karalystės bei Nyderlandų Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką gabenti labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos bei psichotropinių medžiagų, kiekius, nusikalstamo susivienijimo nariui A. B. įrengti ar patobulinti automobiliuose slėptuves narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms gabenti, bei S. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 249 straipsnio 3 dalį už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir vadovavimą jam, o D. P., G. T., A. S., A. Š., D. U., S. M., R. J., S. V., D. V., D. T., R. T., A. B. pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 249 straipsnio 1 dalį už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje.

330Nuteistieji D. U., R. J., D. P., G. T., S. B. ir jo gynėjas, S. M. ir jo gynėjas, A. S., S. V., D. V., A. Š. gynėjai apeliaciniuose skunduose nesutinka su tokiomis išvadomis, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ypatingai R. R., Ž. R., D. J., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, parodymus, teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai minėtų asmenų parodymams suteikė išskirtinę reikšmę, nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti būtini nei objektyvieji, nei subjektyvieji nusikalstamo susivienijimo požymiai, todėl S. B. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamo susivienijimo organizavimą bei vadovavimą jam, o D. U., R. J., D. P., G. T., S. M., A. S., S. V., D. V., A. Š. atitinkamai už dalyvavimą S. B. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

331Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo išvadų argumentavimu. Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas, nustatęs atskirų informacijos šaltinių nepatikimumą ar neleistinumą, negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumą teisiamojo kaltumui nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad, įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis. Nei viena įrodymų rūšis teismui neturi pranašumo prieš kitas, ir visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka, teismo nuosprendis turi būti grindžiamas patikimais įrodymais. Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu (neatitikimu) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir, ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme.

332Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pagrįstai teigiama, kad, vieni iš pagrindinių įrodymų šaltinių šioje baudžiamojoje byloje, kuriais buvo grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl S. B. suburto nusikalstamo susivienijimo egzistavimo, dėl S. B. vadovavimo nusikalstamam susivienijimui bei D. U., R. J., D. P., G. T., S. M., A. S., S. V., D. V., A. Š. dalyvavimo S. B. suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, yra R. R., Ž. R., D. J., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, parodymuose esantys faktiniai duomenys. Vertinant R. R., Ž. R., D. J. parodymų objektyvumą ir savarankiškumą, reikšminga aplinkybė yra šių asmenų procesinė padėtis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad padariusio nusikalstamą veiką asmens, kurio baudžiamajai atsakomybei taikomos lengvatos arba jis visiškai atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai prieš kitus bendrininkus teismų praktikoje yra vertinami atsargiau ir su didesniu skepticizmu, nei tipiniai kaltinamųjų ar, juo labiau, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką, šių asmenų parodymai nėra nei mažiau vertingi, nei privilegijuoti, lyginant juos su kitais byloje surinktais įrodymais; jie turi būti vertinami bylos įrodymų visete, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu. Toks įrodymų šaltinis gali būti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kaltei pagrįsti, jei jį patvirtina ir kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai.

333EŽTT praktikoje pagal Konvencijos 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais (2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07, § 33; Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95, § 157; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03). Tačiau tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (Shiman prieš Rumuniją,§ 33; Cornelis prieš Nyderlandus). Taigi negalima sumenkinti kartais nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (objektyvūs). Tačiau tokio pobūdžio parodymų panaudojimo savaime nepakanka, kad procesas taptų neteisingas (ten pat; 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00). Iš esmės analogiškos nuostatos dėl asmenų, gaunančių tam tikrų privilegijų dėl bendradarbiavimo su teisėsauga, parodymų panaudojimo įtarimui, kuriuo grindžiamas asmens suėmimas, pagrįsti išdėstytos ir kai kuriuose sprendimuose dėl suėmimo ir jo pratęsimo atitikties Konvencijos 5 straipsnio reikalavimams (pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95, § 157–159; 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Ereren prieš Vokietiją, peticijos Nr. 67522/09, § 59; taip pat žr. Europos žmogaus teisių komisijos 1997 m. sausio 14 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Contrada prieš Italiją, peticijos Nr. 27143/95) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016).

334EŽTT atmetė kaip aiškiai nepagrįstus (nepriimtinus) daugelį skundų bylose, kuriose proceso teisingumas buvo ginčijamas atsižvelgiant pirmiausia į tai, kad pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį buvo panaudoti parodymai bendrakaltinamųjų ar kitų asmenų, dėl šių parodymų galimai gavusių tam tikrų privilegijų (pvz., 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03; 2009 m. kovo 3 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Vladislav Atanasov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 20309/02; 2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07). Nurodytos EŽTT praktikos analizė rodo, kad joje nesuformuota konkrečių reikalavimų tvarkai, kuria turėtų būti teikiami tam tikri privalumai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiaujančiam arba tiesiog kaltinimui palankius parodymus duodančiam asmeniui, taip pat nenurodomos imperatyvios tokio asmens parodymų panaudojimo ribos jų įrodomosios reikšmės (svarbos) nuteisiant kaltinamąjį aspektu; vertinant proceso teisingumą, atsižvelgiama į, be kita ko, šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų buvimą, tačiau detalesnių taisyklių dėl, pavyzdžiui, tokių įrodymų kiekio, pobūdžio ir pan. iš esmės nenustatyta. Bendriausia prasme siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso, kuriame naudojami tokie parodymai, teisingumą, iš esmės svarbu tai, kad tiek bylą nagrinėjantys teismai, tiek gynyba turėtų tinkamas galimybes juos tirti ir vertinti jų patikimumą atsižvelgiant į, be kita ko, pirmiau nurodytus pavojus, ir kad gynyba turėtų veiksmingą galimybę tokius parodymus ginčyti.

335Dėl bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų parodymų įrodomosios reikšmės pasisakoma ir kai kuriuose EŽTT sprendimuose dėl kaltinamojo teisės apklausti kaltinimo liudytojus pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą, kuriuose yra nurodoma, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (pvz., 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, § 75, Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, § 199). Šiame kontekste į bendrininkų parodymų įrodomosios reikšmės ypatumus atsižvelgiama vertinant, ar buvo tinkamai užtikrintos gynybos teisės dėl kitų kaltinančių įrodymų (paprastai suinteresuotumo dėl bylos neturinčių liudytojų apklausos) ar pačių bendrininkų parodymų (jų apklausos ir pan.).

336Iš esmės analogiškos pozicijos dėl bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų (įtariamųjų) parodymų vertinimo laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, jog asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, 2K-340/2006); kad vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).

337Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Byloje esantiems duomenims patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Nors tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje teismo ištirtus duomenis.

338Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, kad 2012 m. sausio 24 d. Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokurorės N. Urbonavičienės nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. R. atžvilgiu dėl veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmenį, aktyviai padėjusį atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (8 t., 96 – 98 b. l.). Taigi, nuo 2012 m. sausio 24 d. R. R. iš tikrųjų byloje tapo privilegijuotu liudytoju, todėl teisėjų kolegija, vertindama R. R. byloje duotus parodymus apie nusikalstamo susivienijimo vadovo S. B. bei kitų susivienijimo narių vaidmenį nusikalstamoje veikloje, visų pirma atsižvelgia į pirmiau aptartus, išskirtinį procesinį statusą įgijusio asmens duodamų parodymų vertinimo kriterijus.

339R. R. liudytoju buvo apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. Iš jo parodymų matyti, kad visų apklausų metu R. R. parodymai apie esmines bylos aplinkybes, t. y. apie nusikalstamo susivienijimo susikūrimą, jo organizatorių ir vadovą, nusikalstamo susivienijimo narius ir kiekvieno iš jų vaidmenį bendrai daromose nusikalstamose veikose, iš esmės buvo nuoseklūs ir nekito. Liudytojas R. R. parodė, kad su S. B. susipažino atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose. Atlikus bausmę, 2005 m. S. B. pasiūlė jam užsiimti narkotikų kontrabanda. R. R. sutiko. Pirmą kartą narkotikus S. B. nurodymu jis vežė į Taliną. Tą kartą S. B. pats pristatė narkotikus ir padėjo juos paslėpti automobilyje, nurodė, kur narkotikus pristatyti, davė pinigų kelionei, taip pat žmogaus, kuriam narkotikus jis turėjo nuvežti, telefono numerį. R. R. teigimu, nuo 2005 metų jis daug kartų yra vežęs narkotines medžiagas į Estiją, Rusiją, veždavo hašišą, amfetaminą, heroiną, kokainą, kuriuos jam duodavo S. B.. S. B. nurodymu daug kartų yra važiavęs ir į Ispaniją, iš kur parveždavo narkotikus, o po to tuos narkotikus kitas asmuo veždavo iš Lietuvos į Rusiją. Tuo metu S. B. jį jau buvo supažindinęs su D. P., D. J., D. U.. Ne kartą narkotines medžiagas jis su S. B. pakuodavo D. P. sode. Narkotines medžiagas jie supakuodavo į celofaną, kurį dar apvyniodavo lipnia juosta ir apiplaudavo dyzeliniu kuru, kad paketuose esančių narkotinių medžiagų patikrinimo metu neužuostų šunys. Tokius paketus slėpdavo automobiliuose specialiai įrengtose slėptuvėse. 2007 m. ar 2008 m. įvykus ,,Gyvatinių“ grupuotės, kurios lyderis buvo R. T., skilimui, S. B. su D. U. nusikaltimams daryti subūrė savo patikimų žmonių grupuotę, kuriai vadovavo S. B., o nariais skirtingais laikotarpiais buvo - jis, D. J., A. Š., S. V., G. T., A. B., D. T., A. S., R. J., D. V., G. T., S. M.. Nusikalstamo susivienijimo vadovas buvo S. B., jis kitiems susivienijimo nariams duodavo nurodymus. S. B. ir D. U. tiesiogiai kontaktavo su narkotinių medžiagų pardavėjais Ispanijoje, Olandijoje, taip pat su narkotinių medžiagų pirkėjais Rusijoje. Konspiracijos tikslais kiekvienai kelionei S. B. parūpindavo naujus telefono aparatus su SIM kortelėmis, o asmeninius telefonus nusikalstamo susivienijimo nariai (narkotikų gabenimo kurjeriai) išjungdavo ir palikdavo namuose. Kelionių metu su S. B. visi bendraudavo tik SMS žinutėmis. Nusikalstamo susivienijimo narių aplinkoje niekada nebuvo vartojami žodžiai ,,hašišas“, ,,narkotikai“, ,,kilogramai“ ir pan., apie narkotinių medžiagų gabenimą tiesiogiai iš viso nebuvo kalbama, buvo tiesiog užuominomis pasakoma, kad vežė tiek ir tiek, kad gerai pasisekė ir pan. Už parduotas narkotines medžiagas gauti pinigai visada besąlygiškai būdavo perduodami S. B.. Jis vienasmeniškai valdė susivienijimo pinigus, nustatydavo atlygį susivienijimo nariams už narkotinių medžiagų gabenimą. Liudytojo R. R. teigimu, jis į nusikalstamą susivienijimą įtraukė A. B. ir D. T. su R. T., tačiau jis nebuvo nusikalstamo susivienijimo vadeiva, viskam vadovavo S. B., o jis veždavo narkotikus iš kitų valstybių, gerai išmanė kaip paslėpti narkotines medžiagas automobiliuose įrengtose slėptuvėse, kaip tas slėptuves užmaskuoti, kitus nusikalstamo susivienijimo narius mokė pakuoti ir slėpti narkotikus, dažnai narkotinės medžiagos būdavo pakuojamos arba perpakuojamos jo nuomojamame name, Karmėlavoje, taip pat jo nuomojamame bute, ( - ), daugiaaukščiuose garažuose, taip pat D. P. sode, ( - ). Į Ispaniją narkotinių medžiagų per metus jis važiuodavo apie 8 – 12 kartų, važinėjo nuo 2005 m. iki 2010 m. R. R. nurodė, jog jam S. B. yra minėjęs, kad yra bendra kasa ,,obščiakas“, į kurią po kiekvienos kelionės būdavo atskaičiuojama ir dedama tam tikra pinigų suma, buvo sakoma, kad iš šių pinigų bus finansuojama tais atvejais, jeigu kam nors iš susivienijimo narių kiltų problemų su teisėsauga. D. U. buvo atsakingas už narkotikų pirkimą Estijoje, Ispanijoje, D. U. pats narkotinių medžiagų į kitas valstybes neveždavo, jis tik susitikdavo su pirkėjais ir išspręsdavo piniginius reikalus. D. U. turėjo savus žmones, kurie jam dirbo, vienas iš tokių asmenų yra S. M., kurį vadindavo ,,Afganu“. R. R. teigimu, jis 2008 m., Kaune S. M. mokė pakuoti narkotines medžiagas. Iš bendrų susitikimų, kuriuose buvo dalinamasi informacija apie narkotikų kontrabandą, jam yra žinoma, jog S. M. taip pat veždavo narkotines medžiagas. Pakuoti narkotines medžiagas jis mokė ir G. T.. D. V. artimai bendravo su S. B.. Jis dirbo autoservise ,,Liro“. G. T. buvo D. V. žmogus. Jis per D. V. susipažino su S. B. . G. T. taip pat teko mokyti kaip tinkamai supakuoti narkotines medžiaga. R. R. teigimu, apmokyti G. T. jo paprašė D. V.. D. V. buvo žinomas visas narkotinių medžiagų gabenimo mechanizmas, servise ,,Liro“ vykdavo jo, D. V., S. B., G. T. susitikimai, kurių metu buvo aptariami su narkotikų gabenimu susiję klausimai, kalbama apie tai, kokias mašinas reikia sutvarkyti ir paruošti narkotikų gabenimui. R. R. nurodė, kad Alytaus pataisos namuose susipažino ir su S. V., su kuriuo vėliau, jau būdami laisvėje, susitiko pas S. B.. Su S. V. jie tuo pačiu metu buvo Ispanijoje, iš Ispanijos tiek jis – savo automobiliu, tiek S. V. kitu automobiliu gabeno narkotines medžiagas – hašišą. Taip pat su S. V. yra perkrovęs narkotines medžiagas Lietuvoje. R. R. parodė, kad tuo metu, kai S. V. su narkotinėmis medžiagomis buvo sulaikytas Latvijos – Rusijos pasienyje, jis taip pat vežė narkotikus į Sankt Peterburgą. Pravažiavęs pirmas muitinę, jis bandė įspėti S. V., jog šis nevažiuotų per sieną, tačiau šis įspėjimas S. V. nepasiekė ir S. V. buvo sulaikytas pasienyje. R. R. teigimu, su A. S., veikdamas bendrai, jis nusikaltimų nedarė. A. S. pažįsta per S. B.. Jam yra žinoma, jog A. S. pakuoti narkotines medžiagas išmokino A. B.. Taip pat jam žinoma, kad A. S. vežė narkotines medžiagas, su kuriomis ir buvo sulaikytas. R. R. nurodė, jog jam yra žinoma, kad 2010 m. vadovaujamas S. B. narkotines medžiagas pradėjo gabenti ir A. Š., kuris veždavo narkotikus iš Ispanijos į Lietuvą. Liudytojas R. R. patvirtino, kad maždaug nuo 2009 metų S. B. vadovaujamas narkotines medžiagas gabeno ir R. J.. Jis yra rodęs R. J., kaip supakuoti narkotines medžiagas, taip pat paaiškino vykimo į Ispaniją maršrutus, kelis kartus R. J. su juo tuo pačiu metu kitu automobiliu važiavo į Ispaniją narkotinių medžiagų. R. R. teigimu, dažniausiai narkotinės medžiagos pakuojamos buvo D. P. sode. Pakuojant jas, sode būdavo ir pati D. P., nors tiesiogiai narkotikų pakavime ji nedalyvaudavo.

340Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama ir su liudytojos Ž. R., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BK 391 straipsniu, parodymų vertinimu. Iš bylos duomenų matyti, kad Ž. R. sutikus bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, atskleidžiant nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, 2012 m. sausio 24 d. Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokurorės N. Urbonavičienės nutarimu Ž. R. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, remiantis BK 391 straipsnio nuostatomis, buvo nutrauktas (7 t., 18 – 19 b. l.). Liudytoja Ž. R. apie S. B. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narių veiklą davė parodymus ikiteisminiame tyrime, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Iš jos byloje duotų parodymų matyti, kad apie nusikalstamo susivienijimo narių vaidmenį bei konkrečius veiksmus vykdant narkotinių medžiagų kontrabandą jai tapo žinoma iš vyro R. R., kuris susivienijimo veikloje aktyviai dalyvavo ir jo narių hierarchijoje užėmė aukštą vietą. Apklausiama pirmosios instancijos teisme, liudytoja Ž. R. patvirtino, kad 2008 m. ji sužinojo, kad jos vyras R. R. gabena narkotines medžiagas iš užsienio. Apie tai išgirdo iš savo vyro, kadangi jai dalyvaujant buvo kalbama apie narkotines medžiagas, jos akivaizdoje jos pakuojamos, perduodamos didelės pinigų sumos. Be to, ji pati dažnai su vyru R. R. važiuodavo į Ispaniją pirkti narkotikų, taip pat veždavo narkotikus į Rusiją. Viskam vadovavo ir nurodymus duodavo S. B.. S. B. nurodymu narkotikus veždavo ir R. J.. Liudytojos teigimu, ji su vyru R. R. buvo kelis kartus Ispanijoje susitikę su R. J. ir jo drauge Rima. R. J. į Ispaniją buvo atvykęs tuo pačiu tikslu, kaip ir ji su vyru – narkotinių medžiagų. Visi kartu Ispanijoje važiuodavo pirkti daug lipnios juostos narkotikams pakuoti. Ž. R. nurodė, kad ji pažįsta ir A. Š.. Ji matė, kaip A. Š. kelis kartus jų su R. R. namuose krovėsi narkotikus į automobilį. Jai žinoma, jog A. Š., pravarde ,,kamazas“, narkotikus gabendavo S. B. nurodymu. Liudytoja Ž. R. taip pat patvirtino, kad matė, kaip S. M. jų namo garaže iš automobilio ,,Rover“ išsikrovė narkotines medžiagas – hašišą, kaip jos vyras R. R. mokino S. M. sudėti narkotikus į slėptuves. Liudytojos teigimu, vieną kartą į jų namo garažą buvo atvažiavęs S. V., jai vyras sakė, kad S. V. buvo pasikrovęs narkotikų, taip pat vyras jai sakė, kad S. V. veždavo narkotines medžiagas iš Ispanijos į Rusiją. Kartą su S. V. ir jo žmona buvo susitikę ir Ispanijoje, ten visi keturiese pirko daug lipnios juostos narkotikams pakuoti. Liudytoja nurodė, kad iš vyro R. R. kalbų žino, jog S. M. vadovavo D. U., o G. T. šį ,,darbą“ gavo per D. V.. Ji ne kartą yra mačiusi G. T. savo namuose, kur šis į automobilyje įrengtas slėptuves krovė narkotines medžiagas. Ž. R. teigimu, su D. P. ji susipažino D. P. sode, kuriame dažnai rinkdavosi ir vakarodavo daug asmenų – D. J., D. U., S. B. ir kiti. D. P. taip pat dalyvaudavo pokalbiuose.

341Siekiant patikslinti byloje duotus Ž. R. parodymus bei pašalinti apeliaciniuose skunduose minimus juose esančius prieštaravimus, apeliacinės instancijos teisme buvo nutarta Ž. R. apklausti. Šios apklausos metu ji parodė, kad visų pirmiau jos nurodytų aplinkybių ji neprisimena, tačiau patvirtino, jog pirminiai jos parodymai, surašyti septintame tome, bylos lapuose Nr. 23 - 25, yra teisingi. Iš šių parodymų matyti, kad Ž. R. papasakojo apie jai žinomus asmenis, kurie dalyvavo narkotikų versle, nurodė, kokiomis aplinkybėmis su jais susipažino ir ką apie juos žino. Ž. R. parodė, kad tikslių datų neprisimena, bet po to, kai 2009 metais ji pradėjo gyventi kartu su R. R., jis, važiuodamas į užsienį, kartu pasiimdavo ir ją. Po truputėlį iš kalbų, matomų vaizdų ir iš paties R. R. ji sužinojo, kokiu tikslu jie važiuodavo į užsienį. Ji matydavo, kaip R. R. jų gyvenamajame name perpakuodavo nedidelius kvadrato formos paketus, kuriuose buvo tamsios spalvos medžiaga. Ji girdėdavo, kad šias perpakuojamas medžiagas vadindavo ,,hašu“, ,,koksu“, ,,žole“, amfetaminu. Minėtus paketus su narkotinėmis medžiagomis nuvalydavo dyzeliniu kuru ir sudėdavo į automobilio Ford Mondeo galinėje dalyje įrengtą slėptuvę. Minėtu automobiliu ji su R. R. didelius kiekius narkotinių medžiagų gabendavo iš Ispanijos per Lietuvą į Rusiją. Kelionių metu R. R. turėdavo mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę, kurie būdavo skirti konkrečiai tik tai vienai kelionei. Narkotinių medžiagų gabenimu ji su R. R. užsiėmė maždaug trejus metus. Visus trejus metus narkotikų gabenimui vadovavo S. B.. Su S. B. konkrečiai kelionei skirtu mobiliojo ryšio telefonu R. R. susirašinėdavo SMS žinutėmis, taip pat informuodavo S. B. apie narkotikų paėmimą arba pridavimą. Liudytojos teigimu, ji yra mačiusi, kaip S. B., jiems išvykstant į Ispaniją, paduodavo R. R. dideles pinigų sumas, kuriais atsiskaitydavo už narkotines medžiagas Ispanijoje. Narkotikų gabenime pagrindinis asmuo buvo S. B., nes jis duodavo nurodymus R. R., o šis perduodavo nurodymus A. B., D. T. ir R. T.. Jai žinoma, kad narkotines medžiagas žalios spalvos automobiliu ,,Rover“ veždavo ir A. B., kuris į užsienį vykdavo su drauge M. D.. Taip pat A. B. automobiliuose įrengdavo slėptuves narkotinėms medžiagoms. Liudytojos teigimu, ji pažįsta dar keletą asmenų, kurie užsiėmė narkotikų gabenimu - tai A. Š., vadinamas ,,Kamazu“, kuris į užsienį narkotikų vykdavo su drauge R. Ž., D. J., su kuriuo susipažino sode, pas D. P., kur buvo švenčiamas D. J. sugrįžimas iš Maroko kalėjimo, kuriame jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už narkotines medžiagas. Taip pat jai žinomas asmuo yra G. T., kuris buvo atvažiavęs į jų namus tam, kad R. R. išmokintų kaip reikia atidaryti ir uždaryti slėptuvę automobilyje ,,Rover“. Jai žinoma, kad šį ,,darbą“ G. T. gavo per D. V., kuris dirba servise, Kaune. G. T. jie su R. R. buvo sutikę ir Ispanijoje. Liudytoja Ž. R. nurodė, jog jai yra žinomas S. M., kuris vienas gabendavo narkotines medžiagas. Ji yra mačiusi, kaip S. M. jų namuose į automobilio slėptuvę krovė narkotines medžiagas. Ji žino, kad S. M. vadovavo asmuo, vardu Darius. Anot Ž. R., visi jos išvardinti asmenys dažnai susitikdavo pas D. P. sode, ten susitikdavo įvairių švenčių proga – švęsti gimtadienius, Velykas, Kalėdas, taip pat, kai kas nors sugrįždavo iš įkalinimo vietos arba laimingai sugrįždavo iš užsienio su narkotikais. Šių švenčių metu buvo kalbama apie ,,darbą“, tiek ji, tiek kiti šventėse dalyvavę asmenys suprasdavo, kad kalbama apie narkotinių medžiagų kontrabandą. D. P. taip pat žinojo apie narkotikų gabenimus. Yra buvę, kad D. P., vietoje S. B., paduodavo dideles pinigų sumas už narkotikų pervežimą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, detalesnė Ž. R. apklausa buvo nutraukta dėl jos sutrikusios sveikatos.

342Liudytojo D. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, remiantis BK 391 straipsnio nuostatomis, 2012 m. sausio 30 d. Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokurorės N. Urbonavičienės nutarimu, buvo nutrauktas (6 t., b. l. 113 – 114). Liudytojo D. J. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, analizė duoda pagrindą išvadai, kad jo parodymai visų apklausų metu išliko vienodi ir kategoriški. Savo parodymuose D. J. itin detaliai atskleidė S. B. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo vidinę struktūrą, atskirų jo dalyvių veiklos sritis, tarpusavio santykius, narkotinių priemonių įsigijimo, paslėpimo automobiliuose bei jų gabenimo būdus ir maršrutus, konspiracines priemones nusikalstamiems veiksmams maskuoti. Iš liudytojo D. J. parodymų seka, kad S. B. jam ,,dirbti“ kartu pasiūlė dar 2005 metais. Pirmą kartą į Ispaniją pirkti narkotikų jis važiavo kartu su S. B.. Ispanijoje S. B. telefonu su kažkuo susisiekė, tada jie susitiko su asmenimis, kurie atvežė narkotikus, S. B. patikrino narkotikų (hašišo) kokybę, sumokėjo pinigus, tada abu su S. B. supakavo narkotikus – apvyniojo lipnia juosta, po to maistine plėvele, apipurškė purškalu, kad šunys neužuostų ir taip supakuotas narkotines medžiagas sudėjo į tam paruoštas vietas automobilyje. Liudytojo teigimu, visus kitus kartus į Ispaniją parvežti narkotinių medžiagų jis važiavo vienas, S. B. tik duodavo nurodymus, kur tiksliai važiuoti, kur pasikrauti narkotinių medžiagų. Kiekvienai kelionei nusipirkdavo naują telefoną su SIM kortele, pinigų telefonui ir kelionei duodavo S. B.. Jis kelis kartus buvo nuvažiavęs į Ispaniją, po to veždavo narkotikus į Rusiją, taip pat narkotinių medžiagų buvo nuvykęs ir į Maroką, ten buvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis ir nuteistas. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, grįžo į Lietuvą ir vėl ,,dirbo“ su S. B. - veždavo narkotikus į Rusiją. 2006 metais buvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis Maroke ir nuteistas 4,5 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę Maroke atliko kartu su A. S.. Atliekant laisvės atėmimo bausmę Maroke, S. B. per A. S. draugę remdavo jį pinigais iš bendros nusikalstamo susivienijimo kasos, kuri tokiems reikalams ir buvo skirta. D. J. nurodė, kad A. Š. parveždavo narkotines medžiagas iš Ispanijos, o jis dažniausiai tuo pačiu automobiliu tas pačias narkotines medžiagas veždavo į Rusiją. Kartais narkotinės medžiagos R. R. namuose būdavo perpakuojamos. Keliones į Rusiją taip pat organizuodavo S. B., jis nurodydavo, kur važiuoti. Liudytojo teigimu, Ispanijoje jis susipažino su D. U., kuris tąkart pasirūpino narkotinių medžiagų pakrovimu į jo automobilį. Vėliau D. U. grįžo į Lietuvą, čia organizuodavo narkotinių medžiagų vežimą į Rusiją, tačiau po to, kai dėl D. U. kaltės, S. V. buvo sulaikytas pasienyje su narkotinėmis medžiagomis, narkotikų siuntos laukęs pirkėjas Rusijoje ant D. U. supyko ir atsisakė su juo ateityje bendradarbiauti. S. M., pravarde ,,Afganas“, dirbo tą patį ,,darbą“, kaip ir jis, t. y. veždavo narkotines medžiagas. S. M. jis yra matęs vieną kartą, kai šis buvo atvažiavęs apžiūrėti ,,padaryto“ (paruošto vežti narkotines medžiagas) automobilio. D. V. dirbo serviso direktoriumi, jis bendravo su S. B.. D. V. žmogus buvo G. T.. S. B. pasakydavo D. V., kur reikės važiuoti, iš kur parvežti narkotines medžiagas, o D. V. iš S. B. gautus nurodymus perduodavo G. T., atsiskaitydamas su juo už atliktą darbą iš S. B. gautais pinigais. Dalį iš S. B. gautų pinigų D. V. pasilikdavo sau. Liudytojo teigimu, jis matė, kaip G. T. R. R. garaže krovėsi narkotines medžiagas į automobilį ,,Ford Mondeo“. D. J. parodė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai susitikimų metu bendraudavo tarpusavyje, kalbėdavosi vieni apie kitų veiklą, tarp jų jokių paslapčių nebuvo, vieni kitais pasitikėjo. Apie narkotinių medžiagų gabenimą, jų kiekį, galimą kainą buvo atvirai kalbama ir prie stalo, švenčiant pas D. P. sode jo sugrįžimą iš Maroko kalėjimo. Visi tame vakarėlyje dalyvavę asmenys – S. B., D. P., R. R., Ž. R., gal dar ir kiti asmenys, girdėjo tuos pokalbius apie narkotikų gabenimą. Iš Ispanijos pargabentos narkotinės medžiagos buvo slepiamos pas D. P. sode arba jai priklausančiame garaže. D. J. teigimu, jam S. B. yra sakęs, kad D. P. įkeitė savo sodą ir pinigus investavo į S. B. narkotikų verslą.

343Išanalizavus liudytojų R. R., Ž. R., D. J., atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu, parodymus viso bylos proceso metu, negalima daryti išvados, jog šie asmenys parodymus davė siekdami sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje bei turėdami akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitiems asmenims, priešingai – visi trys liudytojai – R. R., Ž. R., D. J., duodami parodymus apie nusikalstamo susivienijimo vadovą, narius, šios nusikalstamos grupuotės daromus nusikaltimus ir kitas svarbias aplinkybes, nuosekliai paaiškino apie jų pačių vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje, konkrečiai jiems priskirtas funkcijas bei užduotis, kiekvieno iš jų atliktus veiksmus, santykius su nusikalstamo susivienijimo vadovu bei kitais nariais. Esminių prieštaravimų liudytojų R. R., Ž. R., D. J. parodymuose nėra, šių asmenų parodymai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus, visų pirma nuteistųjų D. T., R. T., A. B. parodymus.

344Nuteistasis D. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2010 m. buvo sunki jo šeimos materialinė padėtis, jie su žmona turėjo skolų, todėl ir susigundė žmonos brolio R. R. pasiūlymu vežti narkotines medžiagas iš Ispanijos į Lietuvą, o iš Lietuvos – į Rusiją. R. R. jam pasakė, kad reikės vežti hašišą, pamokė, kaip reikia supakuoti narkotines medžiagas ir jas paslėpti automobilyje, kaip reikia nudažyti ir užgruntuoti slėptuves. Pirmą kartą prieš išvykstant į Ispaniją, pas R. R. atvyko S. B., kuris pasiteiravo, ar jie pasirengę vykti į Ispaniją, o vėliau paaiškino, jog į Ispaniją reikės nuvežti pinigus, kurie buvo padėti ant stalo – dvi krūvelės po 50000 eurų. Tąkart jiems buvo duota 3000 eurų kelionės išlaidoms bei nauji telefono aparatai. Pirmą kartą į Ispaniją jie vyko keturiese – jis su žmona R. T. važiavo vienu automobiliu, o R. R. su Ž. R. – kitu automobiliu. Prieš išvykstant į Ispaniją, jiems buvo pasakyta, jog kertant valstybių sieną, reikia S. B. nusiųsti SMS žinutę su tam tikrais ženklais, pavyzdžiui vieną tašką, ar du taškus, kad šis žinotų, jog pravažiavo vieną sieną, antrą sieną. Grįždami į Lietuvą iš Ispanijos tą SIM kortelę, kuria naudojosi kelionės metu, sulaužė ir išmetė. Grįžę iš Ispanijos su narkotinių medžiagų pakrautu automobiliu, kitą dieną jie su žmona R. T. tuo pačiu automobiliu išvažiavo į Rusiją. Jiems buvo nurodyta vykti į Puškino miestą, kuriame jų jau laukė R. R.. Rusijoje jis susitiko su rusakalbiu vyriškiu, iškrovė iš automobilio atvežtas narkotines medžiagas, gavo grynuosius pinigus už narkotikus ir tuo pačiu keliu grįžo į Lietuvą. Lietuvoje R. R. namuose jis susitiko su S. B., kuris atvyko su D. P.. Iš Rusijos parvežtus pinigus perdavė S. B., jų galėjo būti apie 50000 eurų. Už atliktą darbą S. B. jam davė 5000 eurų. Nuteistojo D. T. teigimu, vėliau jis dar kokius 6 – 7 kartus tuo pačiu maršrutu važiavo į Ispaniją parvežti narkotinių medžiagų ir vieną kartą - į Olandiją. Kiekvienai kelionei pasiimdavo naujus telefonus su SIM kortelėmis, prieš išvažiuodami apsikeisdavo numeriais su S. B.. Grįžę iš Ispanijos, parą praleisdavo Lietuvoje ir po to narkotines medžiagas veždavo į Rusiją. Iš pradžių į Rusiją jis važiuodavo su R. R., o vėliau važiuodavo vienas. Pinigus kelionei ir už kelionę jam dažniausiai atveždavo R. R.. D. T. nurodė, kad iš Ispanijos į Rusiją jis veždavo hašišą. Gabenamo hašišo kiekiai galėjo būti apie 50 – 80 kg, D. T. suprato, kad jis gabena S. B. narkotines medžiagas. Prieš kiekvieną reisą į Ispaniją ar Rusiją reikėdavo tartis su S. B. ir tikslinti su juo kelionės detales, be S. B. žinios vežti narkotikus negalėjo niekas. Nuteistojo teigimu, narkotines medžiagos, kurias rado policijos pareigūnai jo garaže sulaikymo metu, į garažą atvežė A. S.. 2010 m. spalio 14 d. kartu su juo ir A. S. buvo sulaikyti ir A. B. bei R. R..

345Nuteistoji R. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad į narkotinių medžiagų gabenimo veiklą ji su vyru D. T. įsitraukė dėl beviltiškai sunkios materialinės padėties. Prieš pirmąją kelionę į Ispaniją visos kelionės detalės buvo derinamos R. R. namuose, kur buvo atvykęs ir S. B.. Anot nuteistosios R. T., pirmiausiai S. B. jų su vyru paklausė, ar jie sutinka vežti narkotines medžiagas iš Ispanijos į Rusiją, pasiūlė R. R. automobilį, kuris buvo registruotas jos (R. T.) vardu. Vėliau S. B. pasakė, jog reikės nuvažiuoti į Ispaniją, paimti ir parvežti narkotines medžiagas, o detaliau viską paaiškins R. R.. Prieš išvykstant į Ispaniją pirmą kartą, ji su vyru nuvyko pas R. R., ten buvo S. B., R. J. ir D. J.. S. B. jiems su vyru perdavė 2500 eurų kelionės išlaidoms, taip pat padavė supakuotą krūvelę pinigų – 100000 eurų, kuriuos nurodė nuvežti į Ispaniją. Tokį patį paketą su pinigais S. B., jai matant, padavė ir Ž. R.. Po to S. B. jiems davė telefonus bei SIM korteles, kad su juo būtų palaikomas ryšys. Į Ispaniją, pasak R. T., jie važiavo nemokamais keliais tam, kad nebūtų užfiksuotas jų automobilis. D. T. Ispanijoje sudėjus narkotines medžiagas į automobilyje įrengtą slėptuvę, jie sugrįžo į Lietuvą. Tąkart grįžę į Lietuvą iš Ispanijos, jie nuvažiavo į namus pas D. P.. Ten buvęs D. P. sūnus, padavė jiems pasus su vizomis, 500 eurų, SIM kortelę ir du telefono numerius, iš kurių vienas buvo R. R., o kitas – ryšio palaikymui kelionės metu. D. P. jiems buvo nurodžiusi, jog ryte jie turi išvažiuoti į Rusiją. D. T. parodė, kad Rusijoje jos vyras susitiko su rusakalbiu vyriškiu, su kuriuo jį supažindino R. R., nuvažiavo į vietą, kurioje D. T. iškrovė narkotikus. Vėliau naktį pas juos atėjo vyriškis, padavė pinigus, jie perskaičiavo, tas vyriškis liepė paimti raštelį su parašu, kuriame buvo nurodyta, kokią sumą pinigų jis perduoda, kad nekiltų kokių nors nesklandumų ir S. B. žinotų, kiek pinigų jie parvežė. Anot nuteistosios R. T., jie su vyru D. T. iš viso narkotinių medžiagų važiavo 8 kartus, iš jų – 7 kartus į Ispaniją, 1 kartą – į Olandiją, iš Lietuvos narkotikus veždavo į Rusiją, buvo vežamas hašišas, mažiausias jų vežtas kiekis – 60 kg, narkotikų krovime ir perkrovime ji nėra dalyvavusi. Savo parodymuose patvirtino, kad, vežant narkotines medžiagas iš Ispanijos į Rusiją, su kitais susivienijimo nariais buvo bendraujama laikantis ypatingos konspiracijos. Kertant Europos valstybių sienas, SMS žinučių pagalba buvo siunčiamos taškų ir kablelių kombinacijos. Kertant Rusijos valstybės sieną, buvo naudojamasi kitokiais sutartiniais ženklais. Pavyzdžiui, prieš kertant sieną, siunčiama SMS žinutė ,,lipam į keltą“, kirtus valstybės sieną - ,,jūra buvo rami“. R. T. nurodė, kad narkotines medžiagas iš Ispanijos į Lietuvą veždavo ir R. J., vadinamas ,,geniu“, jos žiniomis, R. J. narkotikus vežė pora kartų, toliau – į Rusiją narkotines medžiagas vežti R. J. bijojo, todėl iš Lietuvos į Rusiją narkotikus veždavo D. J.. Nuteistosios teigimu, iš R. J., D. J., R. R. kalbų ji yra girdėjusi, kad narkotikus veždavo ir A. Š., pravarde ,,Kamazas“. Pasak R. T., vieną kartą Ispanijoje jie su broliu R. R. vaikštinėjo mieste ir pamatė R. T. automobilį ,,Rover 75“. Pamatęs šį automobilį, brolis pasakė, kad yra atvažiavęs ir G. T. -,,storas“. Vėliau ji girdėjo, pokalbį, kuomet S. B. sūnus Edgaras pasakė, kad ,,storą“ (G. T.) sulaikė prie sienos, sakė, jog G. T. važiavo su dviem merginomis. Jos apie G. T. sulaikymą pranešė D. V.. R. T. nurodė, kad R. R. su S. B., kalbėdamiesi tarpusavyje, sakydavo, jog G. T. yra D. V. žmogus. Nuteistoji R. T. parodė, kad iš bendrų R. R., D. J., A. J., S. B. pokalbių ji yra girdėjusi apie asmenį, pravarde ,,depas“ (A. V.), kuris taip pat veždavo narkotikus ir, kuris, vežant narkotikus, buvo sulaikytas Rusijoje.

346Duodamas parodymus apie S. B. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą, nuteistasis A. B. patvirtino, kad 2009 m. vežti narkotines medžiagas jam pasiūlė R. R., VĮ ,,Regitra“ jis buvo įregistruotas kaip automobilio ,,Rover 75“ , kuris oficialiai priklausė S. M., pravarde ,,Afganas“, naudotojas. Jo žiniomis, S. M. Rusijoje turėjo problemų, todėl ten negalėjo važiuoti. S. M. parodė jam, kur automobilyje yra įrengtos slėptuvės narkotinėms medžiagoms. Iš A. M. pirmą kartą jis perėmė automobilį ,,Rover 75“ su pakrautomis narkotinėmis medžiagomis, kurias jis nuvežė į Rusiją. R. R. yra jam sakęs, kad ,,afganas“ atvežė narkotines medžiagas. Pirmosios kelionės metu už narkotines medžiagas gautus pinigus jis parvežė į Lietuvą ir R. R. namuose perdavė juos S. B.. Tikslios pinigų sumos jis negali nurodyti, kadangi pinigus už narkotines medžiagas jis vežė ne vieną kartą, kupiūros būdavo po 500 eurų, yra vežęs 80000 – 150000 eurų. Vėliau automobilis ,,Rover 75“ buvo perrašytas jo vardu, šiuo automobiliu jis daug kartų vežė narkotikus, juos dažniausiai kraudavosi į automobilyje įrengtas slėptuves R. R. garaže, Karmėlavoje. Iš Lietuvos į Rusiją jis gabendavo maždaug apie 110 kg hašišo, daugiausiai yra pasikrovęs į automobilį ir nuvežęs 127,5 kg hašišo, pora kartų yra vežęs po 6 kg kokaino, kurį jam perdavė S. B.. Pasak nuteistojo A. B., nusikalstamame susivienijime jis buvo vairuotojas, t. y. gabeno narkotikus, o kai atsisakė vežti narkotikus, remontavo automobilius. Nusikalstamo susivienijimo lyderis ir vadovas buvo S. B., jis buvo už viską atsakingas, be S. B. žinios ir nurodymų niekas negalėdavo narkotikų gabenimo reikalais vykti į Ispaniją ar Rusiją, niekas neturėjo kontaktų Ispanijoje ar Rusijoje, taip pat ir tokių didelių pinigų sumų nei vienas nusikalstamo susivienijimo narys neturėjo. Iš pradžių S. B. buvo galima paskambinti tiesiogiai, o vėliau dėl saugumo buvo nurodyta S. B. neskambinti, kadangi buvo įtariama, jog jo telefono klausomasi. Reikalui esant, su S. B. buvo galima susisiekti per D. P.. Jis yra matęs, kaip tarpusavyje bendraudavo R. R., D. J., R. T., D. T., R. J., S. B., D. P., Ž. R.. D. J. narkotikus – hašišą gabendavo automobiliu Nissan Primera, R. J., vadinamas ,,geniu“, šiuo automobiliu narkotikus parveždavo iš Ispanijos, o D. J. tuo pačiu automobiliu narkotikus veždavo į Rusiją; A. V. buvo pagautas su automobiliu Nissan Primera; S. M. narkotikus gabendavo su ,,Rover 75“ žalios spalvos; Totulai narkotikus gabendavo su automobiliu Toyota Avensis, po to D. T. vardu buvo registruotas automobilis BMW X5; A. Š. narkotines medžiagas gabendavo su automobiliais Opel Astra raudonos spalvos, Mitsubishi, taip pat su BMW X5, kuriame slėptuvę padarė jis (A. B.). Nuteistasis A. B. paaiškino, kokiu būdu būdavo maskuojamos slėptuvės, į kurias automobiliuose būdavo sukraunamos narkotinės medžiagos. Narkotinių medžiagų tiekėjai Ispanijoje dažniausiai atveždavo narkotines medžiagas supakuotas po 30 kg. Tas pakuotes reikėdavo perpakuoti, hašišo plytelės būdavo 100 – 200 g. svorio. A. B. jas apvyniodavo maistine plėvele, ištepdavo dyzeliniu kuru, kad šuo kvapo neužuostų, tada sukraudavo į slėptuvę, į slėptuvės angas įkišdavo dyzeliniame kure suvilgytą audinį, užsukdavo slėptuvės dangtelį, hermetiškai užtepdavo siūles, tada užtepdavo smala bei užberdavo dulkėmis. Nuteistojo teigimu, nusikalstamo susivienijimo tikslas – dideliais kiekiais gabenti narkotines medžiagas iš Ispanijos į Rusiją. Jis veždavo narkotikus S. B. nurodymu, kartais nurodymus gaudavo iš R. R., kadangi buvo R. R. žmogus. Į tą pačią vietą Ispanijoje paprastai važiuodavo ne vienas automobilis, kadangi nusikalstamo susivienijimo nariai susitikdavo Ispanijoje. Nusikalstamo susivienijimo nariai laikėsi konspiracijos, kiekvienam reisui turėdavo naujus telefonus su SIM kortelėmis, kuriuos grįždami į Lietuvą turėdavo išmesti. S. B. mokė, kaip atskirti kokybiškus narkotikus nuo nekokybiškų, buvo planuojami nauji maršrutai į Tadžikistaną. Anot A. B., iš bendrų kalbų tarpusavyje nusikalstamo susivienijimo nariai žinojo, kas kam pavaldus. A. B. į nusikalstamą veiką įtraukė R. R., todėl jis, taip pat kaip ir Totulai buvo R. R. žmonės. S. M. buvo D. U. žmogus, G. T. buvo D. V. žmogus, D. V. buvo pristatytas kaip savas žmogus, pas kurį buvo galima važiuoti į servisą ,,Liro“ automobilį paremontuoti. R. R. jam yra sakęs, jog kažkokia pinigų dalis yra atskaičiuojama į ,,obščiaką“, kuris skirtas naujoms mašinoms pirkti, sulaikyto nario ,,šildymui“, advokatų paslaugoms apmokėti. A. B. nurodė, jog vieną kartą Ispanijoje pas jį atvyko D. U., kuris iš jo paėmė S. B. ar tai R. R. duotus pinigus. Kiek buvo pinigų nežino, jų neskaičiavo, jie buvo supakuoti. Tąkart D. U. liepė laukti vėlesnių nurodymų. Po kelių dienų A. B. kartu su D. U. bei A. S. atskirais automobiliais nuvyko į kitą Ispanijos miestelį ir ten išnuomoto namo garaže į jo automobilyje įrengtą slėptuvę buvo sudėtos narkotinės medžiagos. A. B. jas pargabeno į Lietuvą. Nuteistojo teigimu, jam yra tekę perdirbti G. T. automobilyje slėptuvę, tada pasiimti perdirbto automobilio G. T. atvažiavo kartu su D. V.. Taip pat jis yra matęs Ispanijoje stovintį G. T. automobilį. Apie tai grįžęs jis informavo R. R., kadangi visiems nusikalstamo susivienijimo nariams buvo liepta imtis atsargumo priemonių, užsisakyti viešbučius su garažu. A. B. nurodė, jog įrenginėjo slėptuvę automobilyje BMW X5, kuriuo anksčiau važinėjo R. R., o padarytą naujai slėptuvę jis parodė A. Š., pamokė jį, kaip į slėptuvę sudėti kuo talpiau narkotikus. Garaže, esančiame Aleksote, kur būdavo laikomi S. B. oro motociklai, jis yra parodęs A. S., kurioje vietoje automobilyje Opel Vectra yra slėptuvės, kaip nusiima automobilio bamperis.

347Pirmosios instancijos teisme liudytoju buvo apklaustas Kauno apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyresnysis tyrėjas T. M., kuris parodė, jog 2010 m. buvo gauta duomenų, jog D. J. kartu su bendrininkais užsiima narkotinių medžiagų kontrabanda. Šie duomenys pasitvirtino, kai D. J. buvo sulaikytas išvykstantis iš Lietuvos Respublikos ir jo vairuojamame automobilyje įrengtoje slėptuvėje buvo rasta apie 80 kg narkotinės medžiagos – hašišo. Jo kolega A. U. taip pat dirbo su analogiška informacija ir tų pačių metų gegužės mėnesį kitame pasienio poste sulaikė G. T. vairuojamą automobilį, kuriame taip pat buvo rasta apie 80 kg hašišo. Gavus duomenų, jog šie asmenys susiję, tyrimai buvo sujungti. Liudytojo teigimu, surinkti ir jų turimi duomenys leido manyti, kad narkotinių medžiagų kontrabandą, kaip ir viso susivienijimo veiklą organizuoja S. B., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo prijungtas prie ankstesnių dviejų ikiteisminių tyrimų. Ikiteisminio tyrimo eigoje buvo nustatinėjami kiti asmenys, dalyvaujantys nusikalstamo susivienijimo veikloje. 2010 m. Jonavoje esančiame garaže buvo rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, buvo sulaikyti keturi asmenys – D. T., A. B., A. S. R. R.. 2010 m. spalio 14 d. buvo priimtas sprendimas sulaikyti visus kitus asmenis, dalyvaujančius nusikalstamo susivienijimo veikloje. Vėliau liudytojų parodymų pagalba, taip pat techninėmis priemonėms buvo nustatytas visas nusikalstamo susivienijimo veiklos mechanizmas. Iš surinktų duomenų buvo matyti, kad narkotinių medžiagų kontrabandą organizavo S. B. ir D. U.. S. B. nuolat padėdavo jo draugė D. P., kurios sodo namelyje, esančiame ( - ), buvo pakuojamos narkotinės medžiagos, o jos bute, esančiame Šiaurės prospekte, Kaune, buvo rengiami susitikimai, kurių metu buvo perduodami pinigai kelionėms, susijusioms su narkotinių medžiagų kontrabanda. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad D. P. kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams perduodavo S. B. nurodymus dėl narkotikų gabenimo. S. B. nurodymus S. M. perduodavo D. U.. Taip pat buvo nustatyta, jog D. U. palaikė glaudžius ryšius su asmenimis, iš kurių buvo perkamos narkotinės medžiagos Ispanijoje. S. B. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje tiesioginiais narkotinių medžiagų gabenimo kurjeriais buvo – D. J., S. M., A. Š., A. B., R. R., A. S., Ž. R., D. T., R. T.. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog S. B. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai vykdavo į S. B. organizuojamus susitikimus autoservise ,,Liro“, esančiame ( - ). Šiame servise taip pat buvo remontuojami automobiliai, kuriais būdavo gabenamos narkotinės medžiagos ir, už kurių remontą mokėdavo S. B.. Šiame servise dirbantis nusikalstamo susivienijimo narys D. V. buvo artimas S. B. žmogus. D. V. perduodavo S. B. nurodymus bei pinigus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams. Siekiant realizuoti sukauptą informaciją ir užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, 2010 m. spalio 14 d., nustatyti nusikalstamo susivienijimo nariai buvo sulaikyti, atliktos kratos jų gyvenamosiose vietose bei automobiliuose, kuriais buvo gabenamos narkotinės medžiagos.

348Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka buvo perskaityti liudytojo E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas E. K. parodė, kad maždaug apie dešimtmetį pažįsta S. B., kuris prieš du ar tris metus jam paskambino ir paprašė padaryti dvigubą dugną automobilyje Opel Vectra, kam buvo reikalingas toks dugnas S. B. neaiškino. Po kelių dienų automobilį Opel Vectra į garažą, kuriame jis tuo metu dirbo, atvarė R. R., kuris davė 500 litų, o kai dvigubas dugnas buvo padarytas, už darbą R. R. davė dar 3000 litų. Po dvigubo dugno padarymo automobiliui Opel Vectra, jis S. B. užsakymu darė dvigubus dugnus dar trims automobiliams – Nissan Primera, Ford Mondeo, Rover. Visus kartus automobilius į garažą, kuriame jis dirbo, atvarydavo bei po to pasiimdavo R. R., kuris ir pinigus sumokėdavo už atliktą darbą. Liudytojo teigimu, vieną kartą už dvigubo dugno įrengimą automobilyje sumokėjo pats S. B. susitikimo metu Aleksote (5 t., 151 – 152 b. l.).

349Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis D. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog servisas ,,Liro“, kuriame jis dirbo, buvo tapusi S. B. ir kitų asmenų – R. R., D. U., G. T., R. J., A. B., D. J. bei kitų asmenų susitikimų vieta. Šie asmenys atvarydavo į servisą ,,Liro“ remontuoti įvairius automobilius, kuriais jie naudojosi, taip pat yra buvę, kad S. B. į servisą iš turgaus atvarydavo automobilius Nissan Primera, Toyota Avensis, Ford Mondeo, BMW X5, kad būtų patikrinta automobilių būklė. Pasak D. V., už visų minėtų asmenų automobilių remontus sumokėdavo S. B., per du metus S. B. galėjo sumokėti apie 20000 litų (12 t., 131 – 133, 156 – 157 b. l.). Nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis, vien tik šiuose parodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tačiau jie nėra ir beverčiai, niekiniai, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra svarbūs kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Nors nuteistasis D. V. pirmosios instancijos teisme paneigė šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau, būtent, ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti D. V. parodymai atitinka kitų asmenų – R. R., Ž. R., D. J., D. T., R. R., A. B. parodymus, kitus byloje suriktus įrodymus.

350Ikiteisminio tyrimo metu A. B. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino R. J., kaip asmenį, kuris gabeno narkotikus ir buvo vadinamas ,,geniu“ (16 t., 85 – 87 b. l.), taip pat atpažino D. V., kaip asmenį, kuris dirbo servise ,,Liro“ ir apie kurį S. B. jam buvo sakęs, jog tai ,,savas žmogus“ (16 t., 88 – 90 b. l.). Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino A. Š., kaip asmenį pravarde ,,kamazas“, apie kurį davė parodymus (6 t., 146 – 148 b. l.), taip pat iš nuotraukų atpažino G. T., apie kurį davė parodymus (6 t., 149 – 151 b. l.), D. V., kuris dirbo servise (6 t., 152 – 154). D. J. ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino S. M., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir, kurį vadino ,,afganu“ (6 t., 30 – 32 b. l.), taip pat atpažino S. V., kaip asmenį, kuris buvo sulaikytas Rusijoje su narkotinėmis medžiagomis (6 t., 41 – 43). Ikiteisminio tyrimo metu R. T. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino R. J., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir vadino ,,geniu“ (17 t., 183 – 185 b. l.).

351Byloje esančiuose techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose užfiksuoti S. M. pokalbiai su D. U. apie automobilius, susitikimus, D. U. nurodymai S. M. (1 t., 32 – 39 b. l., 44 – 48 b. l.), S. M., D. U. ir S. B. pokalbiai (1 t., 40 – 43 b. l., 59 – 61 b. l.), S. M. pokalbiai su kitais asmenimis apie susitikimą su ,,vyriausybe“, didelius pinigus (1 t., 30 – 31 b. l.), apie prarastą darbą, pinigus (1 t., 52 – 53 b. l., 54 – 58 b. l.); G. T. pokalbiai su D. V. apie susitikimą ir galimą išvykimą (1 t., 65 – 67 b. l.), apie pinigus (1 t., 68 – 70 b. l.); S. B. pokalbiai bei gautos ir išsiųstos SMS žinutės apie pinigus (1 t., 71 – 81 b. l.), apie kelionę į Maskvą, ,,Piterį“, automobilius, pinigus (1 t., 91 – 95 b. l.), S. B. pokalbiai su A. Š., D. J., R. R. apie susitikimus bei susitikimų vietą – servisą (1 t., 82 – 90 b. l., 107 – 113 b. l.), S. B. pokalbiai su R. R. apie pinigus, automobilius (1 t., 126 – 130 b. l.), S. B. pokalbiai su nenustatytu asmeniu apie automobilio Opel Astra pirkimą bei pokalbiai su D. P. dėl susitikimo (1 t., 96 – 99 b. l.); D. P. pokalbiai su S. B. apie tvarkomus reikalus, susitikimus (1 t., 102 – 106 b. l.); D. V. pokalbis su S. B. apie autoįvykį (1 t., 162 – 165), D. V. pokalbis su D. U. apie S. B. dideles problemas (1 t., 166- 168 b. l.).

352Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas D. J. slaptas sekimas, kurio metu buvo užfiksuotas D. J. susitikimas su A. Š. (2 t., 38 – 39 b. l.), taip pat automobilio Nissan Primera, valstybinis numeris ( - ), kuriuo naudojosi D. J. bei A. Š. slaptas sekimas (2 t., 40 – 48); S. B. slaptas sekimas, kurio metu užfiksuoti S. B. susitikimai su D. J., D. P., nustatytos lankymosi vietos, taip pat nustatyta, jog buvo naudojamasi automobiliu Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris ( - ) kuris priklauso D. U. (2 t., 49 – 53 b. l.); S. M. slaptas sekimas, kurio metu užfiksuoti S. M. susitikimai su D. U. ir S. B. (2 t., 55 – 57 b. l.), automobilio Opel Astra, juodos spalvos, be valstybinių numerių, kuriuo naudojosi A. S., slaptas sekimas, kurio metu užfiksuotas lankymasis automobilių servise ,,Liro“, esančiame ( - ), VĮ ,,Regitra“, esančioje Taikos pr. 145, Kaune, bei A. S. susitikimas su S. B. (2 t., 58 – 66); S. B., D. T., R. R., R. T. slapti sekimai, kurių metu užfiksuoti minėtų asmenų susitikimai, naudojami automobiliai ir lankymosi vietos (2 t., 85 – 91 b. l.); automobilio BMW X5, valstybinis numeris ( - ) kuriuo naudojosi A. Š., slaptas sekimas (2 t., 67 – 71 b. l.).

3532010 m. spalio 4 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole užfiksuotas patekimas į garažą, esantį Naujakurių g. 116A, Kaune, kuriuo naudojosi A. Š.. Užfiksuotas garaže stovintis automobilis BMW X5, valstybinis numeris ( - ) kurio dugne ant jo apsaugos ir apdailos detalių, prie tvirtinimo varžtų, aptikti nuvalyto purvo pėdsakai, maiše supakuoti dugno dangos balionėliai (2 t., 131-134 b. l.).

354Iš byloje esančio 2010 m. spalio 14 d. kratos protokolo, matyti, jog kratos metu S. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - )., buvo paimta mobiliojo ryšio telefonai, nuotraukos, nešiojamas kompiuteris ,,Dell“, LR piliečio pasas S. B. vardu (10 t., 122 – 125 b. l.). Objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad, apžiūrėjus S. B. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtus daiktus, nustatyta, jog mobiliojo ryšio telefone „Nokia 6303s“ su SIM kortele, kurios numeris ( - ), išsaugoti D. T., D. J., A. S., D. P., D. U., R. R. mobiliojo ryšio telefonų numeriai, nuotraukos su žmonių ir vietovių vaizdais, nešiojamame kompiuteryje „Dell“ išsaugotos fotonuotraukos su asmenimis, S. B. LR piliečio pase yra Baltarusijos, Rusijos vizos (10 t., 126 - 136 b. l.).

3552011 m. sausio 10 d. kratos protokole užfiksuota, jog kratos metu paimtas automobilis Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris ( - ) kuriuo naudojosi ir kuris nuosavybės teise priklauso D. U., iš automobilio paimtas kelių atlasas, telefonų knyga (13 t. 183 - 184 b. l.). Apžiūrėjus minėtus daiktus, nustatyta, jog paimta telefonų knyga – Peterburgo įmonių – įstaigų katalogas ir Azerbaidžano, Armėnijos, Baltarusijos, Gruzijos, Kazachstano, Latvijos, Lietuvos, Moldavijos, Rusijos, Tadžikistano, Turkmėnijos, Uzbekistano, Ukrainos ir Estijos kelių kelių atlasas rusų kalba (13 t., 187 b. l.).

3562011 m. sausio 10 d. kratos bei 2011 m. sausio 24 d. objektų apžiūros protokoluose užfiksuota, jog kratos metu D. U. gyvenamojoje vietoje, ( - ), paimtas D. U. LR piliečio pasas, kuriame Rusijos ir Baltarusijos vizos, Kazachstano ir Sankt-Peterburgo žemėlapiai (t. 13, 161-162 b. l., 163 b. l.).

357Pagal BK 249 straipsnį atsako tas, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nusikalstamas susivienijimas, kaip viena iš bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką (ar veikas) formų, pagal BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodytą apibrėžimą yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Taigi, šiai bendrininkavimo formai būdingas grupės asmenų ryšys, jų veiklos apjungimas, sutelktos pastangos, kurių dėka, pasiskirsčius vaidmenis ar užduotis, įgyvendinamas nusikalstamas ketinimas, t. y. įvykdomas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Kiekvieno bendrininko veikla susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie yra vieningo jungtinio dalyvavimo rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai nepriklausomai nuo jų turėto vaidmens, priskirtų užduočių atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą tokio susivienijimo veikloje. Baudžiamoji atsakomybė kyla, kai nustatoma tiesioginė tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslą daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti. Nusikalstamo susivienijimo požymių buvimo konstatavimą lemia BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodytas šios bendrininkavimo formos apibrėžimas. Apie baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamo susivienijimo požymių buvimą sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Tokiomis reikšmingomis aplinkybėmis gali būti grupės dalyvių tarpusavio ryšių ilgalaikiškumas (trukmė priklauso ir nuo tikslų, daromų nusikaltimų skaičiaus, tam reikalingo laiko ir pan.), veiklos planavimas, dalyvių specializacija, visų veiksmų koordinavimas ir kontrolė, lėšų turėjimas, panaudojimas priemonių (pvz., ryšių, transporto, saugyklų, kitokio turto), reikalingų nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti, tikslingas informacijos kaupimas bei panaudojimas nusikaltimams daryti ar nuslėpti ir kt. Pagal teismų praktiką nusikalstamam susivienijimui būdinga ne tik išankstinis trijų ar daugiau asmenų susitarimas, aiškus organizatoriaus – vadovo ar vadovų buvimas, vaidmenų pasiskirstymas, sukurti ir išplėtoti atitinkami veiklos metodai, bet ir ilgalaikiai, pastovūs, labai glaudūs, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai. Pastovumas reiškia, kad kaltininkas prisijungė prie grupės veiklos ne vienam kartui, atlieka ar įsipareigoja atlikti tam tikras funkcijas nuolat arba ilgesnį laiką, jo dalyvavimas nėra atsitiktinis. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pastovių ryšių požymis nereiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti kiekviename nusikaltime. Taigi nusikalstamam susivienijimui būdingas aukštas organizuotumo lygis ir tai yra vertinimo dalykas, kurį nulemia konkrečios bylos ypatybės, joje nustatytų aplinkybių visuma.

358Byloje surinktų įrodymų viseto analizė paneigia nuteistųjų D. U., R. J., D. P., G. T., S. B. ir jo gynėjo, S. M. ir jo gynėjo, A. S., S. V., D. V., A. Š. gynėjo apeliacinių skundų argumentus dėl nusikalstamo susivienijimo požymių nebuvimo šioje baudžiamojoje byloje bei leidžia daryti neginčytiną išvadą apie pačios pavojingiausios, aukščiausio organizuotumo lygio nusikalstamos grupuotės egzistavimą. BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų - R. R., Ž. R., D. J. parodymais, kuriuos priešingai nei akcentuojama apeliaciniuose skunduose, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – nuteistųjų R. T., D. T., A. B., liudytojų T. M., E. K. parodymai, iš dalies nuteistojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys, nustatyta, jog S. B. organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų bei šių medžiagų kontrabandą, vadovavo šiam nusikalstamam susivienijimui, o kiti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti asmenys – D. U., A. Š., A. S., S. M., R. J., S. V., A. B., D. T., R. T., D. P., D. V., G. T. - buvo S. B. sukurto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

359Pagal teismų praktiką nusikalstamo susivienijamo organizavimas apibūdinamas kaip veiksmai, kuriais susivienijimo dalyviai parenkami, verbuojami, sutelkiami bendrai nusikalstamai veiklai, atliekamas vaidmenų nusikalstamo susivienijimo nariams paskirstymas ir kt. Vadovavimas nusikalstamam susivienijimui aiškinamas kaip susivienijimo dalyvių ryšių koordinavimas, vidinių elgesio taisyklių, drausmės palaikymas, nusikalstamos veiklos planų parengimas, informacijos rinkimo ir sisteminimo, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimo, saugojimo, priežiūros, paskirstymo valdymas ir kiti panašūs veiksmai. Vadovavimu pripažįstami ir kitokie veiksmai, kuriais palaikomas susivienijimo gyvybingumas, konkrečių nusikaltimų parengimas, jų darymo kontrolė, individualių užduočių susivienijimo nariams skyrimas, ginčų sprendimas, disponavimas ginklais, lėšomis, kitokiomis susivienijimo turimomis priemonėmis ir kt.

360Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje apibūdinamas kaip bet koks sąmoningas nuolatinis asmenų pasirengimas kartu su kitais susivienijimo dalyviais veikti tokio susivienijimo naudai, o dažniausiai ir konkrečių gautų susivienijimo pavedimų vykdymas. Dalyvavimu paprastai pripažįstamas ne vien nusikalstamų veikų darymas, bet ir kitokių pavedimų atlikimas – susivienijimo apsauga, rūpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt.

361Išanalizavus byloje surinktus ir aptartus įrodymus, matyti, jog S. B., kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo vaidmuo pasireiškė tuo, kad jis parinko, verbavo, pats ir per savo patikėtinius sutelkė susivienijimo narius bendroms nusikalstamoms veikoms daryti, skirstė jiems vaidmenis, rengė nusikalstamų veikų planus, surasdavo asmenis, tiekusius narkotines medžiagas kitose užsienio valstybėse – narkotinių medžiagų pardavėjus Ispanijoje ir šių medžiagų pirkėjus Rusijoje, rūpinosi transporto, ryšio bei kitokiomis techninėmis priemonėmis, jas perduodavo kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams. S. B. apmokėdavo nusikalstamo susivienijimo narių kelionių, apgyvendinimo užsienio valstybėse išlaidas, automobilių, kuriais buvo gabenamos narkotinės medžiagos, priežiūros, remonto išlaidas, rūpinosi slėptuvių narkotinėms medžiagoms automobiliuose įrengimu, taip pat apmokėdavo su tuo susijusias išlaidas, pats tiesiogiai arba per savo patikėtinius kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams - paprastai narkotinių medžiagų kurjeriams, sumokėdavo už pervežtus labai didelius narkotinių medžiagų kiekius. S. B. palaikė drausmę tarp nusikalstamo susivienijimo narių, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiklą, jų tarpusavio ryšius – be S. B. žinios bei leidimo nei vienas iš nusikalstamos susivienijimo narių savarankiškai negalėjo išvykti į užsienį narkotinių medžiagų gabenimo tikslais, kiekvienas iš Ispanijos Karalystės ar Rusijos Federacijos grįžęs narys apie kelionės rezultatus informuodavo S. B., parveždavo S. B. lapelius su parašais apie pergabentų narkotinių medžiagų kiekius, S. B. pats asmeniškai arba per R. R., D. V. ar D. U. duodavo nurodymus susivienijimo nariams dėl konkretaus išvykimo laiko į užsienio valstybes narkotinių medžiagų gabenimo tikslais, perduodavo pinigus kelionės išlaidoms. S. B. buvo nustatęs ir vidines elgesio taisykles nusikalstamo susivienijimo nariams – reikalavo, kad į užsienį narkotinių medžiagų pirkti, ar jas parduoti vykstantys susivienijimo nariai kiekvienoje kelionėje naudotųsi nauju mobiliojo ryšio telefonu su nauja SIM kortele, kuriais po reiso, grįždami į Lietuvą, prieš Lietuvos Respublikos valstybės sieną turėdavo atsikratyti, asmeninius telefonus narkotinių medžiagų kurjeriams vežtis į užsienį buvo draudžiama, taip pat būdavo reikalaujama, jog narkotinių medžiagų gabenimo kurjeriai, vykdami į užsienį narkotinių medžiagų gabenimo tikslais, kartu su savimi vežtųsi žmonas ar drauges tam, kad būtų sudaromas keliaujančių porų įspūdis. S. B. rinko informaciją, reikalingą nusikalstamo susivienijimo veiklai – pats vykdavo į automobilių turgavietes, apžiūrinėdavo automobilius, pats arba kartu su A. B. spręsdavo, ar automobilio modelis tinkamas narkotinių medžiagų slėptuvei įrengti, duodavo lėšų automobilių pirkimui, organizavo ir rūpinosi slėptuvių įrengimu automobiliuose, apmokėdavo už slėptuvių įrengimą, susivienijimo nariams parūpindavo mobiliojo ryšio telefonus.

362S. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo tikslas buvo daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje – narkotinių medžiagų kontrabandą ir neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Bylos duomenimis nustatyta, jog šio nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo ne mažiau, kaip šešiolika asmenų, visus šiuos asmenis siejo gana glaudūs ir pastovūs tarpusavio ryšiai. Šio, vieno iš esminių, nusikalstamo susivienijimo požymio egzistavimą patvirtina byloje esančiuose techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose (1 t., 65 - 113, 126 - 146, 158 - 178, 2 t., 9 – 19, 32 – 34), slapto sekimo protokoluose (2 t., 35 – 53, 54 – 57, 58 – 71, 75 – 78, 85 – 103) užfiksuoti faktiniai duomenys. Susipažinus su minėtų protokolų turiniu, matyti, jog tarp nusikalstamo susivienijimo narių nėra užfiksuota pokalbių, kuriuose būtų tiesiogiai, betarpiškai kalbama apie nusikalstamas veikas, narkotines medžiagas, ar kitas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusias aplinkybes. Šiuo atveju, įvertinus nusikalstamo susivienijimo organizuotumo bei konspiracijos, kurios privalėjo laikytis kiekvienas nusikalstamo susivienijimo narys, lygį (ne visi nusikalstamo susivienijimo nariai galėjo tiesiogiai bendrauti su S. B., buvo nustatyti asmenys (R. R., D. U., D. V.), kuriems buvo pavesta tiesiogiai bendrauti su narkotinių medžiagų kurjerio vaidmenį atliekančiais asmenimis, buvo nurodyta, kuo mažiau bendrauti telefonais, klausimus, susijusius su nusikalstamomis veikomis, spręsti susitikimų metu, kiekvienai kelionei į užsienį turėti naują mobiliojo ryšio telefoną su nauja SIM kortele, kelionės į užsienio valstybę metu, bendrauti tik užšifruotomis, konspiracinio turinio SMS žinutėmis, grįžtant į Lietuvą, prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos sunaikinti kelionės metu naudotus mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles), natūralu ir suprantama, jog klausimų, susijusių su nusikaltimų darymu – neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų bei šių medžiagų kontrabanda – nusikalstamo susivienijimo nariai atvirai telefoninių pokalbių metu neaptarinėjo. Tačiau pats nusikalstamo susivienijimo narių bendravimo tarpusavyje faktas, dažnumas, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, rodo nusikalstamo susivienijimo narių tarpusavio ryšių glaudumą, tvirtumą ir pastovumą bei leidžia daryti išvadą, jog šie nusikalstamo susivienijimo narių ryšiai nebuvo epizodiniai, spontaniški, atsitiktiniai, kiekvienas nusikalstamo susivienijimo narys prisijungė prie grupės veiklos ne vienam kartui, bet atliko ar įsipareigojo atlikti tam tikras funkcijas nuolat arba ilgesnį laiką. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nusikalstamo susivienijimo nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas narys turėjo jam konkrečiai pavestą funkciją - S. B. vadovavo nusikalstamam susivienijimu, A. B., G. T., A. Š., D. T., R. T., A. S., S. M., R. J., S. V. kontrabandos būdu gabendavo įvairiuose automobiliuose įrengtose slėptuvėse labai didelius narkotinių medžiagų kiekius; G. T. S. B. nurodymus gaudavo iš D. V., S. M. S. B. nurodymus dėl narkotinių medžiagų gabenimo perduodavo D. U.. A. B. iš pradžių atliko narkotinių medžiagų kurjerio vaidmenį, o vėliau, atsisakęs šios užduoties, buvo atsakingas už slėptuvių įrengimą automobiliuose. D. P. perduodavo nusikalstamo susivienijimo nariams S. B. nurodymus, kartais ir pinigus, taip pat jai priklausančiame sodo namelyje nusikalstamo susivienijimo nariams sudarydavo sąlygas pakuoti narkotines medžiagas. Šiuo atveju ne visi nusikalstamo susivienijimo nariai tiesiogiai dalyvavo narkotinių medžiagų kontrabandoje, taip pat ne visi neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, tačiau atsakomybei pagal BK 249 straipsnio 1 dalį už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje atsirasti nėra būtina, kad bendrai nusikalstamai veiklai susitelkę asmenys, realiai būtų padarę nusikaltimą, kuriam jie susitelkė. Kaip jau minėta, dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje apibūdinamas kaip bet koks sąmoningas nuolatinis asmenų pasirengimas kartu su kitais susivienijimo dalyviais veikti tokio susivienijimo naudai, o dažniausiai ir konkrečių gautų susivienijimo pavedimų vykdymas. Todėl ta aplinkybė, kad šiuo atveju ne visų nusikalstamo susivienijimo narių veiksmuose buvo nustatyti BK 199 straipsnio 2 dalyje bei 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymiai, nepaneigia buvus vaidmenų ir užduočių pasiskirstymą tarp nusikalstamo susivienijimo narių, pagal kurį vieni asmenys buvo atsakingi už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei jų gabenimą kontrabandos būdu, kiti – už sąlygų šiems veiksmams atlikti sudarymą. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų viseto analizė leidžia daryti išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje nustatyti tiek baudžiamajame įstatyme nurodyti nusikalstamo susivienijimo būtini požymiai – tikslas daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, trijų ir daugiau asmenų susivienijimas šiam tikslui, pastovūs tarpusavio ryšiai bei užduočių ir vaidmenų pasiskirstymas, tiek ir kitos, teismų praktikoje išsikristalizavę, įstatyme numatytų nusikalstamo susivienijimo požymių pasireiškimo formos – nusikalstamo susivienijimo griežta hierarchinė struktūra (ne visi nusikalstamo susivienijimo nariai (ypatingai narkotinių medžiagų kurjeriai) galėjo tiesiogiai bendrauti su S. B., tokių narių bendravimas vyko per tarpininkus (R. R., D. U., D. V.)), stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, nusikalstamo susivienijimo narių pastovus bendravimas ir bendradarbiavimas, siekiant bendrų nusikalstamų tikslų (nusikalstamo susivienijimo nariai mokė vieni kitus kaip pakuoti ir automobiliuose įrengtose slėptuvėse paslėpti narkotines medžiagas, kaip užmaskuoti slėptuves, vieni kitiems parodydavo narkotinių medžiagų gabenimo kelius, keisdavosi informacija, palengvinančia valstybės sienos kirtimą ir pan.), pelno siekimas, vidinės drausmės ir subordinacijos palaikymas (be nusikalstamo susivienijimo vadovo (S. B.) leidimo nei vienas nusikalstamo susivienijimo narys negalėjo išvykti į užsienį narkotinių medžiagų gabenimo tikslais, o grįžę iš Ispanijos Karalystės ar Rusijos Federacijos apie kelionės rezultatus atsiskaitydavo S. B.), periodiškas susirinkimų rengimas (D. P. priklausančiame sode, servise ,,Liro“), ryšių ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai (kiekvienai kelionei į užsienį buvo perkami nauji mobiliojo ryšio telefonai su naujomis SIM kortelėmis, kuriuos grįždami į Lietuvą nusikalstamo susivienijimo nariai turėdavo sunaikinti), transporto priemonių pritaikymas ir paruošimas nusikalstamai veiklai daryti, nusikalstamos veiklos specializacija (labai didelių kiekių narkotinių medžiagų (hašišo) gabenimas iš Ispanijos Karalystės ar Nyderlandų Karalystės per Lietuvos Respubliką į Rusijos Federaciją), konspiracinis bendravimas (kelionių į užsienį metu su nusikalstamo susivienijimo vadovu S. B. narkotinių medžiagų gabenimo kurjeriai bendraudavo tik konspiracinio turinio SMS žinutėmis), disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, suteikiant materialią pagalbą suimtiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, turėjimas (D. J. Maroke atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę, S. B. remdavo jį pinigais, taip pat S. V., atliekant bausmę Rusijoje, jo žmonai buvo duoti pinigai, kuriuos ši turėjo perduoti savo sutuoktiniui).

363Nors, kaip minėta, nuteistieji A. Š., A. S., D. U., S. M., R. J., S. V., D. V., D. P., G. T. neigia priklausę S. B. suburtam ir vadovaujamam nusikalstamam susivienijimui, o S. B. neigia subūręs nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavęs, tačiau byloje surinkti įrodymai – liudytojų R. R., Ž. R., D. J., T. M., nuteistųjų A. B., D. T., R. T. parodymai, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose, slapto sekimo protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys, kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog visi minėti nuteistieji buvo S. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai, kiekvienas iš jų turėjo aiškų vaidmenį ir atliko jam priskirtas funkcijas siekiant bendrų nusikalstamų tikslų, o būtent: S. B. organizavo nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, A. Š., A. S., S. M., R. J., S. V., G. T. atliko narkotinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu kurjerių vaidmenis, D. U. surasdavo narkotinių medžiagų gabenimo kurjerius, taip pat Ispanijos Karalystėje surasdavo narkotines medžiagas, kurias kurjeriai pargabendavo į Lietuvos Respubliką, D. V. įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą G. T., perduodavo jam S. B. nurodymus bei pinigus, taip at sudarė sąlygas bei galimybes servise ,,Liro“, Kaune remontuoti nusikalstamo susivienijimo narių naudojamus automobilius, kuriais buvo gabenamos narkotinės medžiagos, D. P. perduodavo S. B. nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, kartais perduodavo ir S. B. duotus pinigus už atliktus nusikalstamus veiksmus, taip pat suteikdavo jai priklausančias patalpas narkotinėms medžiagoms pakuoti. Nors ir ne visi bendrininkai tiesiogiai realizavo šio nusikalstamo susivienijimo vykdomus nusikaltimus, tačiau jų nuolatinis indėlis į kitų bendrininkų daromus nusikaltimus, aktyvi pagalba, būtinų sąlygų nusikaltimams daryti sudarymas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamų ketinimų įgyvendinimui, t. y. sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymui. Įvertinus kiekvieno iš nusikalstamo susivienijimo nario vaidmenį bei atliktas funkcijas, darytina išvada, kad visi nuteistieji - A. Š., A. S., S. M., R. J., S. V., G. T., D. U., D. V., D. P. – suvokė esantys aukšto organizuotumo lygio nusikalstamos grupuotės, suskurtos turint tikslą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nariais ir norėjo taip veikti. Kiekvieno šioje byloje nuteisto asmens - A. Š., A. S., S. M., R. J., S. V., G. T., D. U., D. V., D. P. veikla susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie yra vieningo jungtinio dalyvavimo darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai nepriklausomai nuo jų turėto vaidmens, priskirtų užduočių atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą tokio susivienijimo veikloje.

364Nuteistasis S. M. ir jo gynėjas, taip pat nuteistieji D. U. ir R. J. savo apeliaciniuose skunduose neigia dalyvavę S. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, nuteistojo S. M. gynėjo teigimu, byloje nenustatyta kada tiksliai, kiek kartų, kokias konkrečiai narkotines medžiagas gabeno S. M., D. U. nurodo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis vykdė S. B. nurodymus, rūpinosi ir ieškojo narkotinių medžiagų Ispanijoje, į nusikalstamą veiką įtraukė S. M. ar atliko kitokius nusikalstamus veiksmus. Nors, kaip matyti iš bylos duomenų, konkretūs atvejai, jog S. M., D. U. ar R. J. disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų byloje nenustatyti, šie asmenys nebuvo sulaikyti gabenant ar kitokiu būdu disponuojant narkotinėmis medžiagomis, pas juos narkotinių medžiagų nebuvo rasta, tačiau šie duomenys nepaneigia aplinkybių, jog nuteistieji S. M., D. U., R. J. priklausė S. B. suburtam ir vadovaujamam nusikalstam susivienijimui, buvo šio nusikalstamo susivienijimo nariai bei savo veiksmais padėjo įgyvendinti nusikalstamus ketinimus, t. y. kontrabandos būdu gabenti labai didelius kiekius narkotinių medžiagų. Kiekvieno iš minėtų trijų nuteistųjų vaidmuo nusikalstamo susivienijimo veikloje nustatytas jau aptartais įrodymais – liudytojų R. R., Ž. R., D. J. parodymais, nuteistųjų A. B., R. T., D. T., liudytojų policijos pareigūnų T. M., A. U. parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautais faktiniais duomenimis bei kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojas R. R. parodė, kad D. U. tiesiogiai kontaktavo su narkotinių medžiagų pardavėjais Ispanijoje ir Olandijoje, taip pat su narkotinių medžiagų pirkėjais Rusijoje. D. U. pats narkotinių medžiagų nei iš kitų valstybių, nei į kitas valstybes neveždavo, jis tik susitikdavo su narkotinių medžiagų pirkėjais ir su jais išspręsdavo piniginius reikalus. D. U. turėjo savą žmogų, kuris jam dirbo – S. M., kurį vadindavo ,,Afganu“. R. R. teigimu, jis pats asmeniškai mokino S. M. pakuoti narkotines medžiagas. Liudytoja Ž. R. patvirtino, jog matė, kaip S. M. jų namo garaže iš automobilio Rover iškrovė narkotines medžiagas ir, kaip jos vyras R. R. mokino S. M. tinkamai sudėti narkotikus į slėptuves automobilyje. Liudytojos Ž. R. teigimu, iš vyro R. R. kalbų ji žinojo, jog S. M. vadovavo D. U.. Liudytojas D. J. parodė, jog su D. U. jis susipažino Ispanijoje, tąkart D. U. Ispanijoje pasirūpino narkotinių medžiagų pakrovimu į jo (D. J.) automobilį. Vėliau D. U. grįžo į Lietuvą ir, veikdamas Lietuvoje, organizuodavo narkotinių medžiagų vežimą į Rusiją. Liudytojo D. J. teigimu, S. M., pravarde ,,Afganas“ dirbo tą patį ,,darbą“, kaip ir jis, t. y. veždavo narkotines medžiagas. D. J. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino S. M., kaip asmenį, kurį vadino ,,Afganu“ ir apie kurį davė parodymus (6 t., 30-32 b. l.). Nuteistasis A. B. nurodė, jog 2009 m. vežti narkotines medžiagas jam pasiūlė R. R., tuomet VĮ ,,Regitra“ jis buvo įregistruotas, kaip automobilio Rover 75, kuris oficialiai priklausė S. M., pravarde ,,Afganas“ naudotojas. S. M. tuo metu Rusijoje turėjo problemų ir ten negalėjo važiuoti. Perrašius automobilį Rover 75 jo vardu, kartu su R. R. jie nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Šilainiuose, kurioje stovėjo automobilis Rover 75, aikštelėje buvo ir S. M., kuris atidavė jam automobilio raktus bei parodė, kur automobilyje yra slėptuvės su narkotinėmis medžiagomis. A. B. teigimu, S. M. perduotame automobilyje slėptuvė su narkotinėmis medžiagomis buvo nekokybiškai užmaskuota, todėl jis su R. R. nuvažiavo į Karmėlavą, pas R. R. ir ten patobulino slėptuvę, t. y. nudažė taip, kad nesiskirtų nuo automobilio spalvos, padengė dulkėmis, užmaskavo, kad slėptuvė nesimatytų. Kitą dieną iš S. M. gautu automobiliu Rover 75 su pakrautomis narkotinėmis medžiagomis jis išvažiavo į Rusiją, kur narkotines medžiagas perdavė rusakalbiui vyriškiui. Perrašius automobilį Rover 75 jo vardu, jis kelis kartus dar matė S. M. pas R. R., taip pat buvo susitikę kavinėje. A. B. nurodė, jog iš bendrų kalbų nusikalstamo susivienijimo nariai žinojo, kas kam yra pavaldus, t. y. jį į nusikalstamą veiką įtraukė R. R., todėl jis, kaip ir T. buvo R. R. žmogus, S. M. buvo D. U. žmogus, G. T. – D. V. žmogus. A. B. teigimu, vieną kartą Ispanijoje jis buvo susitikęs su D. U., kuris paėmė iš jo S. B. ar R. R. perduotus pinigus bei palydėjo į vietą Ispanijoje, kurioje į jo automobilį buvo sukrautos narkotinės medžiagos, šias medžiagas jis pargabeno į Lietuvą. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai T. M. ir A. U. nurodė, jog tyrimo metu buvo nustatyta, jog narkotinių medžiagų kontrabandą organizavo S. B. ir D. U.. S. B. nurodymus S. M. perduodavo D. U.. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. U. palaikė glaudžius ryšius su asmenimis, iš kurių buvo perkamos narkotinės medžiagos Ispanijoje. Aplinkybes, jog tiek S. M., tiek D. U. buvo S. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai, taip pat tai, jog S. B. nurodymus S. M. perduodavo, būtent, D. U., patvirtina ir byloje esančiuose techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys. Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose užfiksuoti S. M. pokalbiai su D. U. apie automobilius, susitikimus, D. U. nurodymai S. M. (1 t., 32 – 39 b. l., 44 – 48 b. l.), S. M., D. U. ir S. B. pokalbiai (1 t., 40 – 43 b. l., 59 – 61 b. l.), S. M. pokalbiai su kitais asmenimis apie susitikimą su ,,vyriausybe“, didelius pinigus (1 t., 30 – 31 b. l.), apie prarastą darbą, pinigus (1 t., 52 – 53 b. l., 54 – 58 b. l.). Iš byloje esančio 2011 m. sausio 10 d. kratos protokolo matyti, jog kratos metu paimtas automobilis Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris ( - ) kuriuo naudojosi ir kuris nuosavybės teise priklausė D. U., iš automobilio paimtas kelių atlasas, telefonų knyga (13 t. 183 - 184 b. l.). Apžiūrėjus minėtus daiktus, nustatyta, jog paimta telefonų knyga – Peterburgo įmonių – įstaigų katalogas ir Azerbaidžano, Armėnijos, Baltarusijos, Gruzijos, Kazachstano, Latvijos, Lietuvos, Moldavijos, Rusijos, Tadžikistano, Turkmėnijos, Uzbekistano, Ukrainos ir Estijos kelių atlasas rusų kalba (13 t., 187 b. l.). 2011 m. sausio 10 d. kratos bei 2011 m. sausio 24 d. objektų apžiūros protokoluose užfiksuota, jog kratos metu D. U. gyvenamojoje vietoje, ( - ), paimtas D. U. LR piliečio pasas, kuriame Rusijos ir Baltarusijos vizos, Kazachstano ir Sankt-Peterburgo žemėlapiai (t. 13, 161-162 b. l., 163 b. l.). Byloje surinktų ir aptartų įrodymų viseto analizė paneigia nuteistųjų S. M. ir D. U. aiškinimus, jog apie S. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo egzistavimą jie nežinojo, šiam nusikalstamam susivienijimui nepriklausė, jo nariais nebuvo. Priešingai – byloje surinkta pakankamai įrodymų, neginčytinai patvirtinančių tiek D. U., tiek S. M. priklausymą S. B. suburtam ir vadovaujamam nusikalstamam susivienijimui bei leidžiančių daryti pagrįstas išvadas, kad D. U. ir S. M. buvo S. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo pilnaverčiai ir pilnateisiai nariai, savo veiksmais aktyviai prisidėję siekiant bendro nusikalstamo rezultato.

365Byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ir D. J. kaltę dalyvavus S. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Liudytojas R. R. parodė, kad maždaug nuo 2009 metų, S. B. vadovaujant, narkotines medžiagas gabendavo ir R. J.. Anot R. R., jis yra rodęs R. J., kaip supakuoti narkotines medžiagas, taip pat paaiškino vykimo į Ispaniją maršrutus, R. J. su juo tuo pačiu metu tik kitu automobiliu yra vykęs į Ispaniją narkotinių medžiagų. Apie tai, kad S. B. nurodymu narkotines medžiagas gabendavo ir R. J. parodė ir liudytoja Ž. R.. Liudytojos teigimu, ji kelis kartus su vyru R. R. buvo sutikusi Ispanijoje R. J. su drauge Rima. R. J. į Ispaniją buvo atvykęs tuo pačiu tikslu, kaip ir ji su vyru – parvežti narkotinių medžiagų. Ž. R. teigimu, jie visi kartu Ispanijoje važiavo pirkti lipnios juostos narkotikams pakuoti. Nuteistoji R. T. nurodė, kad narkotines medžiagas iš Ispanijos į Lietuvą veždavo ir R. J., vadinamas ,,Geniu“. Jos žiniomis R. J. narkotines medžiagas iš Ispanijos parvežė pora kartų, toliau į Rusiją vežti narkotines medžiagas R. J. bijojo, todėl iš Lietuvos į Rusiją narkotikus veždavo D. J.. Nuteistasis A. B., duodamas parodymus apie nusikalstamo susivienijimo narius, nurodė, jog yra matęs, kaip tarpusavyje bendraudavo R. R., D. J., R. T., D. T., R. J., S. B., D. P., Ž. R.. A. B. teigimu, R. J., vadinamas ,,Geniu“ automobiliu Nissan Primera narkotines medžiagas parveždavo iš Ispanijos, o D. J. tuo pačiu automobiliu narkotikus veždavo į Rusiją. Nuteistasis A. B. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino R. J., kaip asmenį, kuris gabeno narkotines medžiagas ir buvo vadinamas ,,Geniu“ (16 t., 85 – 87 b. l.). R. T. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu taip pat atpažino R. J., kaip asmenį, kuris buvo vadinamas ,,Geniu“ ir apie kurį ji davė parodymus (17 t., 183 – 185 b. l.).

366Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl nusikalstamo susivienijimo egzistavimo bei kiekvieno iš nusikalstamo susivienijimo kaltės bei teisingai nuteistojo S. B. veikas kvalifikavo pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o A. Š., A. S., S. M., R. J., S. V., G. T., D. U., D. V., D. P. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.

367Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei šių medžiagų kontrabandos (2009 m. liepos 15 d. epizodas)

368S. V. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, laikotarpiu nuo 2009 metų liepos mėnesio pradžios iki 2009 m. liepos 14 d., Ispanijos Karalystėje iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau 109 kg 490 g narkotinės medžiagos – hašišo (kanapių dervos), ją neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Primera“, valstybinis Nr. ( - ), specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Rusijos Federacijos pasienio kontrolės posto „Ubylinkos“, esančio Pytalovo rajone, Pskovo srityje, Rusijos Federacijoje, kur 2009 m. liepos 15 d. apie 13.40 val., buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

369Nuteistojo S. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad S. V. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, išskyrus vienintelį atvejį, dėl kurio buvo nuteistas ir atliko bausmę Rusijos Federacijoje, todėl pagal BK 260 straipsnio 3 dalį S. V. nuteistas nepagrįstai, tuo pačiu, gynėjo manymu, šiuo atveju buvo pažeistas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem).

370BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nuteistasis S. V. viso bylos proceso metu neigė jam pareikštą kaltinimą dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, tvirtino, jog narkotines medžiagas, kurios buvo rastos jo vairuojamame automobilyje Nissan Primera, jis įgijo Latvijoje ir šias narkotines medžiagas automobilyje iš Latvijos gabeno į Rusiją ir Latvijos – Rusijos pasienyje buvo sulaikytas. Tačiau tokie nuteistojo S. V. teiginiai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.

371Iš byloje esančių duomenų, gautų iš Rusijos Federacijos, matyti, jog S. V. Rusijos Federacijos Pskovo srities Pytalovo rajono teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą RF BK 188 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 50000 rublių bauda. S. V. minėtu nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad siekdamas neteisėtai pervežti per Rusijos Federacijos sieną narkotines priemones, kurioms nustatytos specialios gabenimo per Rusijos Federacijos sieną taisyklės, sudėjo jas į pasidarytą slėptuvę, t. y. po jo automobilio Nissan Primera, valstybinis numeris ( - ), bagažinės skyriumi padarytą papildomą nišą, ir minėtu automobiliu išvyko iš Lietuvos į Rusiją tranzitu per Latviją (19 t., 134 – 136 b. l.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog S. V. Rusijos Federacijoje, tiek tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino ir paaiškino, jog narkotines medžiagas, kurios buvo rastos jo automobilyje, jis 2009 m. liepos 8 d. įgijo Lietuvoje, 2009 m. liepos 14 d. su žmona L. V. išvyko iš Lietuvos į Rusiją, 2009 m. liepos 15 d. muitinio patikrinimo metu Latvijos – Rusijos pasienyje nuodugnaus patikrinimo metu jo automobilyje įrengtoje slėptuvėje buvo surastos jo gabentos narkotinės medžiagos (3 t., 70 - 72, 156 – 161).

372Liudytojas R. R. nurodė, jog S. V., pravarde ,,Depas“, vadovaujamas S. B., ne kartą automobiliu gabeno labai didelius kiekius narkotinių medžiagų iš Ispanijos per Lietuvą į Rusiją. Jis S. B. nurodymu mokino S. V., kaip reikia sukrauti ir gabenti narkotines medžiagas, taip pat kartu su S. V. yra perkrovęs narkotines medžiagas Lietuvoje. Kartu su S. V. pora kartų yra vykęs narkotinių medžiagų į Ispaniją. R. R. teigimu, 2009 m. liepos 14 – 15 d. jis taip pat automobiliu vežė narkotines medžiagas į Rusiją, buvo sutikęs S. V. Latvijos – Rusijos pasienyje. S. V. tąkart pasiūlė pasikeisti telefono numeriais, kad jis parašytų SMS žinutę, kai pravažiuos pasienio punktą. Tačiau, kadangi tiesiogiai tarpusavyje narkotinių medžiagų gabenimo kurjeriams SMS žinutėmis ar skambučiais bendrauti buvo draudžiama, jis pažadėjo pranešti S. B., jeigu muitinės pareigūnai labai tikrins automobilį, kad šis įspėtų S. V.. Pirmasis pravažiavęs muitinę, jis parašė SMS žinutę S. B. apie tai, jog pasienyje labai tikrina automobilius ir, kad S. V. geriau nevažiuotų, tačiau šis įspėjimas S. V. nepasiekė ir S. V. buvo sulaikytas pasienyje. Apie tai, kad S. V. S. B. nurodymu automobiliu Nissan Primera vežė narkotines medžiagas į Rusiją ir buvo sulaikytas pasienyje nurodė ir nuteistasis A. B.. Nuteistoji R. T. parodė, kad iš bendrų R. R., A. J., S. B. pokalbių ji yra girdėjusi apie asmenį, pravarde ,,Depas“, kuris taip pat veždavo narkotines medžiagas ir, kuris veždamas narkotikus, buvo sulaikytas Rusijos pasienyje. Aptartų faktinių duomenų visetas paneigia S. V. aiškinimus, jog labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurios buvo rastos jo automobilyje 2009 m. liepos 15 d. sulaikymo Latvijos – Rusijos pasienyje metu, jis įgijo Latvijoje ir, kad šias medžiagas, nekirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos, iš Latvijos Respublikos jis gabeno į Rusijos Federaciją. Priešingai – šioje byloje surinktų įrodymų visetas, o taip pat paties S. V. parodymai, duoti Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnams bei teismui, patvirtina, jog S. V., būdamas gerai organizuoto ir S. B. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariu, kartu su savo sutuoktine (pagal įprastą nusikaltimų darymo schemą), S. B. nurodymu, labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (hašišo), paslėptų automobilyje įrengtoje slėptuvėje, gabeno iš Lietuvos Respublikos per Latvijos Respubliką į Rusijos Federaciją. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, jog minėtas narkotines medžiagas S. V. 2009 m. liepos mėnesio pradžioje paėmė iš nenustatyto asmens Ispanijos Karalystėje ir šias narkotines medžiagas pargabeno iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką. Tačiau neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog, būtent, S. V. jo vairuojamame automobilyje surastas narkotines medžiagas atgabeno iš Ispanijos į Lietuvą, byloje nėra. Nei liudytojų ar kitų asmenų parodymais, nei operatyvinėmis priemonėmis nebuvo užfiksuota, jog S. V. 2009 m. liepos pradžioje buvo nuvykęs į Ispaniją, ten įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, šias narkotines medžiagas automobiliu pargabeno į Lietuvą, o iš čia 2009 m. liepos 14 – 15 d. per Latvijos Respubliką vežė į Rusijos Federaciją. Iš byloje esančių A. B., R. R., Ž. R., R. T., D. T. parodymų matyti, jog iš Ispanijos atgabentos narkotinės medžiagos dažnai būdavo iš naujo apžiūrimos, perpakuojamos ir paslepiamos automobiliuose įrengtose slėptuvėse. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, sprendimą apie tai, kas į Lietuvą iš Ispanijos atvežtas narkotines medžiagas gabens toliau į Rusijos Federaciją priimdavo ir tiesiogiai ar per tarpininkus jas gabenamiems asmenims perduodavo visai susivienijimo veiklai vadovavęs S. B.. Jis ir suplanuodavo konkrečias narkotinių medžiagų pardavimo Rusijoje esantiems asmenims aplinkybes. Remdamasi pirmiau aptartais duomenimis, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustatyta aplinkybė, jog S. V. narkotines medžiagas gabeno iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, neduoda pagrindo patikimai išvadai, kad tas narkotines medžiagas jis atgabeno ir iš Ispanijos į Lietuvą. Šios aplinkybės nekeičia S. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. S. V. kaltė neteisėtai disponavus (gabenus) labai didelį kiekį narkotinių medžiagų Lietuvos Respublikos teritorijoje įrodyta byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. V. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

373Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo S. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, jog S. V. Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje nuteistas du kartus už tą pačią nusikalstamą veiką, tuo pažeidžiant draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principą (non bis in idem).

374BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7. 4 straipsnyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, reiškia ne tik reikalavimą laikytis formalios procedūros pradedant, vykdant, taip pat atnaujinant baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos, bet ir draudimą vykdyti pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamą veiką remiantis identiškais arba iš esmės tais pačiais teisiškai reikšmingais faktais, t. y. visuma konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą (S. Z. v. Russia,no. 14939/03, judgment of 10 February 2009).Tiek EŽTT, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (S. Z. v. Russia,no. 14939/03, judgment of 10 February 2009,kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009, 2K-570/2010, 2K-121-677/2015). Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Platesne procesine prasme – asmuo negali būti persekiojamas dėl to paties pažeidimo pakartotinai, jei pirmajame procese buvo priimtas galutinis sprendimas (išskyrus atvejus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių).

375S. V. Rusijos Federacijos Pskovo srities Pytalovo rajono teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už narkotinių medžiagų kontrabandą, t. y. neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą per Latvijos – Rusijos sieną. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje S. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų Lietuvos Respublikoje. Narkotinių medžiagų kontrabanda S. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą nebuvo inkriminuota. Nuteistasis S. V. Rusijos Federacijoje buvo nuteistas už narkotinių medžiagų kontrabandą, tuo tarpu Lietuvos Respublikoje jis, nors iš dalies tapačiais veiksmais, padarė kitą nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, už kurios padarymą apkaltinamasis nuosprendis S. V. atžvilgiu nėra priimtas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem).

376Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei šių medžiagų kontrabandos (2010 m. gegužės 15 d. epizodas)

377Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. T. pripažintas kaltu už tai, kad vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, kurį jam perdavė nusikalstamo susivienijimo narys D. V., 2010 metų gegužės mėnesio pirmoje pusėje nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 75 kg 171, 89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ją 2010 m. gegužės 15 d. 2.45 val. automobilyje „Rover 75“, valstybinis Nr. ( - ) specialiai įrengtoje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – pasienio Kalvarijos užkardą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje, be to, D. T. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad tomis pačiomis aplinkybėmis įgijęs labai didelį kiekį - ne mažiau kaip 75 kg 171, 89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šias narkotines medžiagas neteisėtai gabeno automobilyje „Rover 75“, valstybinis Nr. ( - ) nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki Salaperaugio kaimo, Liubavos seniūnijoje, Kalvarijos savivaldybėje, Marijampolės apskrityje. Šiame epizode kaltais pripažinti bei nuteisti ir S. B. – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad davė nurodymus D. V., kaip ir iš kur G. T. turi paimti bei į Lietuvą kontrabandos būdu atgabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, tokiu būdu organizuodamas nusikalstamas veikas, bei D. V. – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad perdavė S. B. nurodymus G. T., kuris ir atgabeno kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką bei gabeno Lietuvoje labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 75 kg 171, 89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

378Nuteistasis G. T. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, nurodo, jog buvo įsitikinęs, kad gabena ne narkotines medžiagas, o akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, todėl jo veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 1992 straipsnio 1 dalį. Taip pat savo kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas šiame epizode neigia ir nuteistieji S. B. bei D. V..

379Iš byloje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų R. V., M. D., B. J., A. U. parodymų, taip pat kartu su nuteistuoju G. T. į Ispanijos Karalystę bei atgal į Lietuvą vykusių B. Š., I. I. parodymų matyti, kad 2010 m. gegužės 15 d., 2.45 val. Lietuvos – Lenkijos pasienyje, Kalvarijos užkardoje buvo sustabdytas automobilis Rover 75, kuriuo iš Ispanijos į Lietuvą vyko trys asmenys – G. T., B. Š., I. I.. Atlikus detalią automobilio apžiūrą, buvo rasti įvairaus dydžio ir svorio paketai, kurie buvo apvynioti lipnia rudos spalvos juosta ir, kuriuose, kaip vėliau buvo nustatyta buvo apie 80 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Liudytojų teigimu, pradėjus detalią automobilio apžiūrą, G. T. akivaizdžiai susijaudino, sėdėjo rankomis susiėmęs už galvos, apie jokias cigaretes tuo metu nuteistasis neužsiminė.

380Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padaromos tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena specialų kontrabandos dalyką – narkotines medžiagas ir nori taip veikti (BK 199 straipsnio 2 dalis) bei suvokia, kad neteisėtai disponuoja (šiuo atveju gabena) labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir nori taip veikti (BK 260 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, nuteistasis G. T. neigia žinojęs, jog jo vairuojamame automobilyje buvo paslėptas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, tvirtina manęs, jog per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Kaip matyti iš liudytojais apklaustų, G. T. sulaikyme ir automobilio patikroje dalyvavusių policijos pareigūnų R. V., M. D., B. J., A. U. parodymų, buvo gauta informacija, jog 2014 m. gegužės 14 d. G. T., kuris kartu su bendrininkais užsiima narkotinių medžiagų kontrabanda, iš Ispanijos į Lietuvą automobiliu Rover 75 veža narkotines medžiagas. Nuvykus į Kalvarijos pasienio užkardą ir sustabdžius minėtą G. T. vairuojamą automobilį, turima operatyvinė informacija pasitvirtino, G. T. vairuojamame automobilyje buvo rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Anksčiau aptartas įrodymų visetas – liudytojų R. R., Ž. R., D. J. parodymuose, nuteistųjų R. T., D. T., A. B. parodymuose, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose, slapto sekimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtina, jog G. T. buvo S. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys, atlikęs narkotinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį, nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2010 m. gegužės 15 d., kuomet buvo sulaikytas Kalvarijos pasienio poste, ne vieną kartą iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką gabeno automobilyje įrengtose slėptuvėse labai didelius kiekius narkotinių medžiagų. Iš liudytojomis apklaustų kartu su G. T. į Ispaniją vykusių B. Š. bei I. I. parodymų matyti, kad kelionė į Ispaniją vyko iš esmės pagal tą patį, scenarijų, kaip ir visos kitos tiek G. T., tiek kitų nusikalstamo susivienijimo narių – narkotinių medžiagų gabenimo kurjerių – kelionės į Ispanijos Karalystę parvežti narkotinių, t. y. į kelionę G. T. pasiėmė dvi pakeleives, išvykdamas iš Lietuvos G. T. savo asmeninius mobiliojo ryšio telefonus paliko B. Š. namuose, nuvykę į Ispanijos miestą Vilanaova ila Gertru, ten praleido keturias dienas, po to staiga išvyko į kitą Ispanijos miestą Estapon, kuriame dieną iki išvykimo į Lietuvą, G. T. išėjo iš viešbučio ir sugrįžo tik po keleto valandų, kitos dienos ryte jie visi išvyko į Lietuvą. Šie liudytojų B. Š. ir I. I. parodymai atitinka kitų nusikalstamo susivienijimo narių, kurie taip pat atliko narkotinių medžiagų gabenimo kurjerių vaidmenį – R. R., Ž. R., R. T., D. T. parodymus apie tai, kad vykstant į Ispaniją parvežti narkotinių medžiagų, asmeninius telefonus reikėdavo palikti Lietuvoje, Ispanijos Karalystėje paprastai reikėdavo keletą dienų palaukti, kol bus pristatytos narkotinės medžiagos, kurias per keletą valandų dieną prieš išvykstant į Lietuvą, R. R. ir D. T. sukraudavo į automobiliuose įrengtas slėptuves. Todėl deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti yra nuteistojo G. T. aiškinimai, jog 2015 m, gegužės 15d. jis nežinojo, ką grįždamas iš Ispanijos Karalystės gabena automobiliu Rover 75, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos teritorijoje. Priešingai – byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog G. T., nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir pasikrovęs labai didelį narkotinių medžiagų kiekį į automobilyje įrengtą slėptuvę, be abejonės žinojo, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai pergabeno ir toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol buvo sulaikytas pareigūnų, labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių dervos – ir norėjo taip veikti. Pirmosios instancijos teismas teisingai šias G. T. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

381Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2010 m. gegužės mėnesį S. B. nurodymą pargabenti iš Ispanijos Karalystės labai didelį kiekį narkotinių medžiagų G. T. perdavė D. V., todėl D. V. pripažino kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo D. V. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtina, jog byloje nėra duomenų, kad D. V. priklausė S. B. suburtam ir vadovaujamam nusikalstamam susivienijimui, jog G. T. perduodavo S. B. nurodymus, remontuodavo nusikalstamo susivienijimo narių automobilius. Taip pat, nuteistojo gynėjo teigimu, byloje nėra duomenų, kad D. V. būtų kontrabanda gabenęs narkotines medžiagas per valstybės sieną ar narkotinėmis medžiagomis neteisėtai disponavęs Lietuvos Respublikoje, todėl pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai. Su šiais nuteistojo D. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

382Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. V., dirbdamas autoservise ,,Liro“, esančiame ( - ), sudarydavo sąlygas ir galimybes remontuoti nusikalstamo susivienijimo narių naudojamus automobilius, kuriais buvo gabenamos narkotinės medžiagos, taip pat per D. V. nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas S. B. perduodavo nurodymus nusikalstamo susivienijimo nariui G. T.. Liudytojas R. R. parodė, kad G. T. buvo D. V. žmogus, jam teko D. V. prašymu mokyti G. T., kaip tinkamai supakuoti ir paslėpti automobilio slėptuvėse narkotines medžiagas. Anot R. R., D. V. buvo žinomas visas narkotinių medžiagų gabenimo mechanizmas, servise ,,Liro“ vykdavo, jo, D. V., S. B., G. T. susitikimai, kurių metu buvo aptariami su narkotikų gabenimu susiję klausimai. Liudytoja Ž. R. taip pat nurodė, jog jai yra žinoma, kad G. T. ,,darbą“ (gabenti kontrabandos būdu narkotines medžiagas) gavo per D. V.. Liudytojas D. J. paaiškino, jog D. V. žmogus buvo G. T.. S. B. pasakydavo D. V., kur reikės važiuoti, iš kur parvežti narkotines medžiagas, o D. V. iš S. B. gautus nurodymus perduodavo G. T., atsiskaitydavo su G. T. už atliktą darbą iš S. B. gautais pinigais. Nuteistoji R. T. nurodė, kad R. R. su S. B., kalbėdamiesi tarpusavyje, sakydavo, jog G. T. yra D. V. žmogus. Apie tai, jog pasiimti automobilio su perdirbta slėptuve G. T. atvyko kartu su D. V., nurodė ir nuteistasis A. B.. Liudytoju apklaustas vyresnysis tyrėjas T. M. parodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog S. B. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai vykdavo į S. B. organizuojamus susitikimus autoservise ,,Liro“. Šiame servise dirbantis nusikalstamo susivienijimo narys D. V. buvo artimas S. B. žmogus, jis perduodavo S. B. nurodymus ir pinigus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo vadovui S. B. artimi asmenys buvo D. P., R. R., D. U., D. V.. Tik šie asmenys galėjo tiesiogiai bendrauti su S. B. dėl narkotinių medžiagų gabenimo, o kiti nusikalstamo susivienijimo nariai su S. B. galėjo susisiekti tik per minėtus asmenis. Aplinkybes, jog prieš išvykdamas į užsienį parvežti narkotinių medžiagų G. T. visus išvykimo reikalus derindavo ir aptardavo su D. V. patvirtina ir byloje esantys techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose užfiksuoti duomenys. 2011 m. lapkričio 11 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokole užfiksuoti 2010 m. gegužės 4 d. ir gegužės 5 d. įvykę G. T. ir D. V. telefoniniai pokalbiai, kurių metu G. T. kalba su D. V. apie pinigus (1 t., 69 – 70 b. l.); 2011 m. lapkričio 11 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokole užfiksuoti 2010 m. gegužės 3 d., gegužės 4 d. įvykę G. T. ir D. V. telefoniniai pokalbiai, kurių metu G. T. kalba su D. V. apie susitikimą ir planuojamą išvykimą, pokalbio, įvykusio 2010 m. gegužės 5 d., metu G. T. pasako D. V., jog negali toliau kalbėti, jau išjungs telefoną, nes išvažiuoja ir po keliolikos minučių užfiksuotas G. T. pokalbis su B. Š., kurio metu G. T. pasitikslina, ar ši jau pasiruošusi važiuoti, pasako, kad dar laukia vieno dalyko, kurį turi privežti Darius ir tada, atvažiuos pas ją (1 t., 65 – 67 b. l.). Išanalizavus aptartus įrodymus bei sugretinus juos tarpusavyje, darytina išvada, kad D. V., būdamas S. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariu ir tiesiogiai bendraudamas su S. B., į nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė G. T. ir šiam perduodavo S. B. nurodymus, susijusius su narkotinių medžiagų kontrabanda bei neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, taip pat perduodavo G. T. pinigus, gautus iš S. B.. Techninių priemonių pagalba užfiksuoti D. V. ir G. T. telefoniniai pokalbiai, įvykę 2010 m. gegužės 3 – 5 dienomis, patvirtina, jog ir šiuo konkrečiu atveju S. B. nurodymus vykti į Ispaniją parvežti narkotinių medžiagų G. T. perdavė, būtent, D. V.. Po pokalbių su D. V. 2010 m. gegužės 5 d. G. T. kartu su B. Š. ir I. I. išvyko į Ispaniją, o grįžtant iš Ispanijos 2010 m. gegužės 15 d., G. T. buvo sulaikytas, jo vairuojamame automobilyje buvo rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Nors D. V. pats tiesiogiai narkotinėmis medžiagomis nedisponavo ir jų kontrabandos būdu negabeno, tačiau D. V. perdavus S. B. nurodymus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis G. T., t. y. atlikus organizacinius G. T. padarytų nusikaltimų veiksmus, D. V. atsakomybė tiesiogiai sietina su G. T. padarytomis nusikalstamomis veikomis. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, D. V. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

383Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei šių medžiagų kontrabandos (2010 m. rugpjūčio 14 d. epizodas)

384Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu už tai, kad vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, 2010 metų rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 2010 m. rugpjūčio 13 d. atgabeno automobilyje „Nissan Primera“, valstybinis Nr. ( - ) specialiai įrengtoje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2010 m. rugpjūčio 13 d. nenustatytu laiku į Lietuvos Respubliką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje. Be to, A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad tomis pačiomis aplinkybėmis paėmęs labai didelį kiekį – 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šias narkotines medžiagas neteisėtai gabeno automobilyje „Nissan Primera“, valstybinis Nr. ( - ), specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki garažo ( - ), kur iki 2010 m. rugpjūčio 14 d., tiksliau tyrimo metu nenustatyta, laikė ir perdavė D. J., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaip asmeniui, padėjusiam išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas BK 391 straipsnio pagrindu.

385Šiame epizode už tai, kad davė nurodymus A. Š. į Lietuvą kontrabandos būdu atgabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį pripažintas ir S. B..

386Nuteistasis A. Š. viso bylos proceso metu neigdamas dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, tuo pačiu neigė savo kaltę ir nagrinėjamame epizode. Tai, jog A. Š. 2010 m. rugpjūčio mėnesį nevažiavo į Ispaniją, iš ten narkotinių medžiagų neparvežė ir automobilio Nissan Primera, su kuriuo buvo sulaikytas D. J. ir, kuriame buvo rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, neatvarė iki garažo Kaune ir neperdavė D. J., apeliaciniame skunde tvirtina ir nuteistojo gynėja. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, jog šie nuteistojo A. Š. teiginiai bei jo gynėjos apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas. Jau aptarti liudytojų R. R., Ž. R., D. J. parodymuose, nuteistųjų R. T., D. T., A. B. parodymuose, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose, slapto sekimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtina, jog A. Š. buvo S. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys, atlikęs narkotinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį. Jis nuo 2010 m. vasaros iki 2010 m. spalio mėnesio ne vieną kartą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką gabeno automobilyje įrengtose slėptuvėse labai didelius kiekius narkotinių medžiagų. Liudytojas D. J. tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad A. Š. buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo narių, kuris veždavo narkotines medžiagas iš Ispanijos į Lietuvą, o Lietuvoje jis A. Š. parvežtas narkotines medžiagas perimdavo ir veždavo į Rusiją. Liudytojas D. J. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. jis gabeno narkotines medžiagas į Rusiją ir buvo sulaikytas pasienio Lavoriškių poste. Tą kartą automobilyje Nissan Primera įrengtoje slėptuvėje gabeno apie 100 kg hašišo. Automobilį su narkotinėmis medžiagomis perėmė iš A. Š., kuris buvo ką tik grįžęs iš Ispanijos. Dieną prieš tai, t. y. rugpjūčio 13 d. jam skambino A. Š. ir pranešė, kad jis jau grįžęs. Be to, jam skambino ir S. B., su kuriuo vėliau susitiko. S. B. perdavė jam pinigų kelionei, naują telefoną, narkotikų pirkėjo Rusijoje telefono numerį. Sekančią –rugpjūčio 14 d. nuvažiavo pas A. Š. ir iš jo paėmė automobilį Nissan Primera, su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis. Automobilio Nissan Primera valstybinis numeris ( - ). Automobilį paėmė iš A. Š. nuomojamo garažo.

387Liudytojo D. J. parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos visiškai patvirtina kiti bylos įrodymai. Iš byloje esančios pažymos dėl D. J. sekimo (2 t., 39 b. l.), pažymos dėl automobilio Nissan Primera, valstybinis numeris ( - ) sekimo (2 t., 43 – 45 b. l.), matyti, kad A. Š. ir D. J. buvo susitikę 2010 m. liepos 28 d. Į susitikimo vietą A. Š. buvo atvykęs automobiliu Nissan Primera, valstybinis numeris ( - ). Sekančią – liepos 29 d. iš ryto savo automobilį Nissan Primera nuvarė į autoservisą, kuriame automobilis prabuvo apie dvi valandas (nuo 8.50 val. iki 11.10 val.). Vėliau A. Š. į automobilį susikrovė lagaminus, įvairius daiktus ir iš Kauno išvyko link Lazdijų, t. y. link Lietuvos – Lenkijos valstybės sienos. 2010 m. rugpjūčio 14 d., 13.10 val. automobilis Nissan Primera, valstybinis numeris ( - ) atvažiavo į Naujakurių g. 116A name esantį A. Š. išsinuomotą garažą. Tą pačią dieną 15.46 val. iš šio garažo, vairuodamas automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris ( - ), išvažiavo D. J.. Dar vėliau tą pačią dieną - apie 18 val., vairuojant minėtą automobilį, D. J. buvo sulaikytas Lavoriškių pasienio poste. Pirmiau aptartais duomenimis nustatyta įvykių chronologija, duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog 2010 m. liepos 28 d. A. Š., susitikęs su D. J., aptarė būsimos kelionės į Ispaniją aplinkybes. Sekančią dieną A. Š. automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris ( - ), nuvaręs į autoservisą, paruošė kelionei ir tos pačios dienos vakare išvyko į Ispaniją. Grįžęs iš Ispanijos 2010 m. rugpjūčio 13 d. A. Š. vėl susitiko su D. J., o sekančią – rugpjūčio 14 d. D. J. iš A. Š. paėmė prieš tai A. Š. žinioje buvusį automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris ( - ), su narkotinėmis medžiagomis, vežė jas į Rusiją, tačiau Lavoriškių pasienio poste buvo sulaikytas.

388Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis ir padarė pagrįstas išvada, kad labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurias automobiliu Nissan Primera 2010 m. rugpjūčio 14 d. iš Lietuvos Respublikos į Rusiją bandė išgabenti D. J., iš Ispanijos Karalystės kontrabandos būdu pargabeno, būtent, A. Š., taip pat A. Š., pargabenęs narkotines medžiagas iš užsienio, jas Lietuvos teritorijoje gabeno iki garažo, esančio ( - ). Šios nuteistojo A. Š. veikos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį.

389Dėl A. Š. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio1 dalį

390A. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu iki 2010 m. spalio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 2,767 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą supakuotą viename bespalviame plastikiniame užspaudžiamame maišelyje laikė savo gyvenamojoje vietoje ( - ), iki 2010 m. spalio 17 d. 6.55 val., kai ši narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta kratos metu.

391Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde ginčija A. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nurodo, jog byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. Š. disponavo narkotine medžiaga – 2,767 g. kanapių dervos, turėdamas tikslą ją platinti, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

392Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią pripažintas kaltu A. Š., dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti įrodinėtini objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra veika – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Šios veikos kvalifikavimui reikšmingas subjektyviosios pusės požymis – tikslas, kuris yra būtina nusikaltimo sudėties dalis. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

393Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ir savo namuose laikė 2,767 g. narkotinės medžiagos – kanapių dervos, t. y. nustatė du objektyviuosius A. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius - narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis gali reikštis straipsnyje nurodytomis veikomis - gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu - kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. BK 260 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

394Narkotinė medžiaga - 2,767 g. kanapių dervos buvo rasta kratos metu A. Š. namuose, todėl aplinkybė, kad A. Š. laikė narkotines medžiagas šiuo atveju įrodyta neginčytinai. Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad kanapių dervos įgijimas šioje baudžiamojoje byloje pripažįstamas nustatytu, tačiau ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, esminės narkotinės medžiagos – kanapių dervos - įgijimo aplinkybės: kada ir kur konkrečiai, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens A. Š. įgijo narkotinę medžiagą, nenustatytos. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. Š. narkotinę medžiagą – kanapių dervą iki 2010 m. spalio 17 d. laikė savo namuose, kol ši medžiaga kratos metu buvo surasta ir paimta, tuo tarpu, iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Š. įgijo narkotinę medžiagą nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, 2,767 g. kanapių dervos įgijimo faktas byloje tiesiog preziumuojamas, remiantis šios narkotinės medžiagos laikymo faktu. Neginčijamas konstatavimas, kad A. Š. laikė savo namuose narkotinę medžiagą – kanapių dervą, savaime nereiškia, jog, būtent, A. Š. įgijo šią narkotinę medžiagą. Kaip jau minėta, BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas, jog A. Š. įgijo 2,767 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kaltinimas dėl narkotinių medžiagų įgijimo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis, todėl šalintinais.

395Kaip minėta, veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas straipsnio dispozicijoje išvardintų alternatyvių objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių ir tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, platinimo konkretus būdas turi būti nustatytas ne prielaidų pobūdžio samprotavimais, o įrodymais, t. y. baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog A. Š. jo namuose rastomis narkotinėmis medžiagomis disponavo turėdamas tikslą jas platinti, grindė tuo, kad A. Š. buvo nusikalstamo susivienijimo, kuris vertėsi labai didelių kiekių narkotinių medžiagų kontrabanda bei disponavimu, narys, ilgą laiką gabeno, būtent, tokios rūšies narkotines medžiagas, kokios buvo rastos jo namuose - kanapių dervą. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti.

396A. Š. pirmosios instancijos teisme dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paaiškino, jog kratos metu jo namuose rastas narkotines medžiagas – 2,7 g. kanapių dervos jis įsigijo Anglijoje, šias medžiagas įsigijo ir į Lietuvą parsivežė savo reikmėms, asmeniniam naudojimui, nes kartais jų parūkydavo. Byloje nėra duomenų, kad A. Š. anksčiau būtų disponavęs narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, arba narkotines medžiagas pardavęs ar kitokiu būdu jas platinęs. Kratos metu A. Š. namuose, išskyrus vieną polietileninį maišelį su narkotine medžiaga – kanapių derva, kurios masė - 2,767 g, daugiau narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų pėdsakų, paruoštų vartojimui dozių, taip pat daiktų (pvz. svarstyklių narkotinėms medžiagoms sverti ir pan.), kurie leistų pagrįstai manyti, kad A. Š. disponuoja narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti arba tokias medžiagas pardavinėja ar kitokiu būdu platina, nebuvo rasta. Ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekami operatyviniai veiksmai (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei įrašų darymas, slaptas sekimas, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai), tačiau, atliekant minėtus veiksmus, taip pat nebuvo užfiksuota duomenų, kurie patvirtintų, jog A. Š. užsiima narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavinėjimu ar šių medžiagų platinimu kitokiu būdu. Faktinių duomenų, paneigiančių nuteistojo A. Š. aiškinimus, jog jo namuose rastas narkotines medžiagas jis buvo įsigijęs savo reikmėms, kadangi kartais jų parūkydavo, byloje nėra. Jokie medicininiai tyrimai, kurie padėtų nustatyti narkotinių medžiagų vartojimo faktą, A. Š. nebuvo atlikti. Įvertinus išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei laikantis nuostatos, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai ir, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik kategoriškai, neginčytinai ir neabejotinai byloje surinktais įrodymais nustačius kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotų veikų padarymo, darytina išvada, jog byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad A. Š. savo namuose laikė 2,767 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, turėdamas tikslą šią medžiagą realizuoti. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojoje byloje nesant neginčytinų įrodymų, kad A. Š. 2,767 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos laikė savo namuose turėdamas tikslą šią medžiagą parduoti ar kitaip platinti, nuteistojo A. Š. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 259 straipsnio 1 dalį.

397Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei šių medžiagų kontrabandos (2010 m. spalio 12d. – spalio 14 d. epizodas)

398Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, 2010 metų spalio mėnesio pradžioje nuvykęs į Nyderlandų Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau 100 753,6 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir apie 3 325 vienetus 867,92 g svorio tablečių, turinčių savo sudėtyje 123,86 g psichotropinės medžiagos – 1-(3–chlorofenil) piperazino, jas neteisėtai gabeno automobilyje „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ), specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Nyderlandų Karalystės iki garažo ( - ), kur 2010 m. spalio 14 d., apie 19.45 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų , t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje, be to, A. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad tomis pačiomis aplinkybėmis Nyderlandų Karalystėje įgytą labai didelį kiekį – ne mažiau 100 753,6 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir apie 3 325 vienetus 867,92 g svorio tablečių, turinčių savo sudėtyje 123,86 g psichotropinės medžiagos – 1-(3–chlorofenil)piperazino, neteisėtai gabeno automobilyje „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ), specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo Nyderlandų Karalystės iki garažo Nr. 14 Jonavoje, Virbalų g. 15A, kur kartu su D. T. ir A. B. šį labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį 2010 m. spalio 14 d., tarp 18.30 val. – 19.45 val., garaže ( - ), iškrovė iš automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ) specialiai įrengtų slėptuvių, tokiu būdu gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

399Nuteistojo A. S. gynėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su A. S. pripažinimu kaltu ir nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį, nurodo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. S. iš Olandijos automobiliu per Lietuvos valstybės sieną pargabeno narkotines medžiagas, tvirtina, jog pas A. S. sutuoktinę rastas lenkiškas čekis, patvirtina, jog A. S. buvo nuvykęs tik iki Lenkijos apsipirkti. Taip pat nuteistojo gynėjas pažymi, kad sulaikymo metu A. S. automobilyje jokių narkotinių medžiagų nebuvo rasta, narkotikai buvo rasti D. T. priklausančiame garaže, byloje nėra duomenų, jog A. S. žinojo apie slėptuves jo automobilyje bei suprato, kad padeda iškrauti iš automobilio, būtent, narkotines medžiagas.

400Kaip jau buvo minėta šiame nuosprendyje, nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padaromos tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena specialų kontrabandos dalyką – narkotines medžiagas ir nori taip veikti (BK 199 straipsnio 2 dalis) bei suvokia, kad neteisėtai disponuoja (šiuo atveju gabeno ir laikė) labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir nori taip veikti (BK 260 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nieko nežinojo apie narkotines medžiagas jo automobilyje Opel Vectra, kas tas medžiagas ten sudėjo jis negalintis pasakyti, tvirtina, jog automobiliu Opel Vectra buvo išvažiavęs tik į Lenkiją, nei Olandijoje, nei Ispanijoje jis nėra buvęs. Nuteistojo teigimu, jis žinojo apie automobilyje Opel Vectra įrengtas slėptuves, tačiau manė, kad slėptuvės skirtos cigaretėms vežti. Būtent, cigarečių, o ne narkotinių medžiagų parvežti jis ruošėsi važiuoti su R. R. į Rusiją. Anot A. S., jam grįžus iš Lenkijos ir palikus automobilį Opel Vectra kieme, matė, kaip kažkokie vyrai naktį vaikščiojo aplink jo automobilį.

401Nors nuteistasis A. S. neigia kontrabandos būdu iš Olandijos parvežęs labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat neigia subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymius, tačiau, kaip jau buvo minėta, apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama ne vien tik iš paties kaltininko parodymų, bet įvertinus visas bylos aplinkybes. Nuteistasis A. B. parodė, kad 2010 m. spalio 14 d. R. R. jam pasakė, kad į Lietuvą su narkotinėmis medžiagomis yra grįžęs A. S. ir, kad reikia tas narkotines medžiagas iškrauti arba paslėpti automobilį Opel Vectra su narkotinėmis medžiagomis, kadangi buvo pastebėta, jog automobilis yra sekamas policijos pareigūnų. Tą pačią dieną trise – jis, D. T. ir A. S. narkotines medžiagas iš automobilio Opel Vectra iškrovė D. T. priklausančiam garaže. Iškrovę narkotines medžiagas iš automobilio ir paslėpę jas garažo rūsyje esančioje remonto duobėje, visi trys automobiliu Opel Vectra išvažiavo iš garažo, bet tuoj buvo sulaikyti policijos pareigūnų, netrukus buvo sulaikytas ir R. R., kuris atvažiavo prie garažo kitu automobiliu. Kaip matyti iš liudytojo R. R. parodymų, 2010 m. spalio 14 d. S. B. jam pasakė, jog vakare prie kavinės ,,Pavėsis“, esančios Jonavoje, automobiliu Opel Vectra atvažiuos A. S. ir, kad iš to automobilio reikės iškrauti narkotines medžiagas, parvežtas iš Olandijos. Kadangi tuo metu kartu su juo buvo D. T., jie nutarė, kad narkotines medžiagas iškraus D. T. garaže, esančiame Jonavoje, taip pat į pagalbą kraunant narkotikus jis pasikvietė ir A. B.. 2010 m. spalio 14 d., apie 18 val. jis, A. B. ir A. S. nuvyko į D. T. garažą, kuriame A. B., A. S. ir D. T. iškrovė iš A. S. automobilio Opel Vectra narkotines medžiagas, jis pats narkotinių medžiagų iškrovime nedalyvavo, į garažą atvažiavo vėliau ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nuteistasis D. T. taip pat patvirtino, kad 2010 m. spalio 14 d. R. R. pasakius, jog iš automobilio, kuriuo atvažiavo A. S., reikia iškrauti narkotines medžiagas. Jie trise – jis, A. B. ir A. S. užsidarė garaže, A. S. nuėmė automobilio Opel Vectra bamperį ir iš slėptuvės visi trys išėmė narkotines medžiagas, supakuotas į paketus, šias medžiagas sudėjo į maišą ir nuleido į rūsyje esančią remonto duobę. Netrukus visi trys – A. B., jis, A. S. buvo sulaikyti policijos pareigūnų, o netrukus sulaikytas buvo ir R. R.. Iš byloje esančių slapto sekimo protokolų matyti, jog 2010 m. spalio 13 d. buvo pradėtas automobilio Opel Vectra, žalios spalvos, valstybinis numeris ( - ), slaptas sekimas; 2010 m. spalio 14 d., 17.20 val. minėtu automobiliu iš garažų masyvo ( - ), išvažiavo A. S. ir nuvažiavo link Jonavos; 17.45 val. A. S. automobiliu Opel Vectra atvažiavo prie Šveicarijos kaimo, Jonavos rajone, kur susitiko su R. R., atvažiavusiu automobiliu BMW X5, abu automobiliai nuvažiavo link Jonavos; 18.10 – 18.30 val. A. S. automobilis Opel Vectra buvo garažų masyve – ( - ); 18.30 val. į minėtą garažų masyvą atvažiavo R. R. su D. T. ir A. B.; 18.35 val. R. R. iš garažų masyvo išvažiavo; 18.30 – 19.45 val. A. B., D. T., A. S. ir automobilis Opel Vectra buvo garaže Nr. ( - ) (2 t., 75 – 78). Priešingai negu nurodoma nuteistojo A. S. gynėjo apeliaciniame skunde šis automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris ( - ), kuris priklausė A. S., slaptas sekimas buvo atliekamas pagal Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokurorės N. Urbonavičienės 2010 m. spalio 13 d. nutarimą, sankcionuotą Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. J. (2 t., 72 – 73 b. l.), todėl yra tinkamas įrodymas BPK 20 straipsnio prasme. Išanalizavus aptartus įrodymus bei sugretinus juos tarpusavyje, darytina išvada, jog deklaratyvūs ir jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti yra nuteistojo A. S. aiškinimai apie tai, kad jis nežinojo apie automobilyje Opel Vectra, kuriuo jis naudojosi, buvusias narkotines ir psichotropines medžiagas, priešingai – aptartuose įrodymų šaltiniuose užfiksuoti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. S. ne tik žinojo apie jo automobilyje Opel Vectra sukrautas narkotines ir psichotropines medžiagas, bet 2010 m. spalio 13 d. – 14 d. gana aktyviai prisidėjo organizuojant narkotinių medžiagų iškrovimą ir paslėpimą D. T. priklausančiame garaže bei pats savo aktyviais veiksmais kartu su A. B. ir D. T. minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas iškrovė iš automobilio. Taipogi deklaratyvūs ir neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių yra nuteistojo A. S. teiginiai apie tai, kad automobiliu Opel Vectra 2010 m. spalio mėnesį jis buvo nuvažiavęs tik iki Lenkijos, nei Olandijoje, nei Ispanijoje nebuvo, ne jis automobilyje Opel Vectra buvusias narkotines ir psichotropines medžiagas pargabeno iš Nyderlandų Karalystės. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo apklausta A. S. žmonos motina I. S., kuri parodė, jog 2010 m. spalio 8 d. jos dukra su žentu A. S. žalios spalvos automobiliu išvyko į Olandiją. Dukra jai minėjo, kad vyksta A. S. darbdavio siuntimu į poilsinę kelionę į Olandiją. Liudytojos teigimu, iš kelionės dukra su žentu A. S. sugrįžo spalio 12 dieną, dukra pasakojo, jog važiavo per daug šalių, jog labai gražus miestas Briuselis (18 t., 70 – 71 b. l.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja I. S. parodymus duoti atsisakė, pasinaudojusi teise neduoti parodymų prieš šeimos narius ir artimus giminaičius. Nuteistojo A. S. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog negalima remtis liudytojos I. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi minėtos apklausos metu ji nebuvo įspėta apie galimybę neduoti parodymų prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, be to, liudytojai buvo daromas spaudimas, grasinama, jog jos dukra su žentu daug metų praleis kalėjime. Su šiais nuteistojo A. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiu liudytojos I. S. apklausos protokolu, matyti, jog minėtame protokole yra išdėstyta liudytojos teisė neduoti parodymų prieš šeimos narius ar artimus giminaičius, taip pat teisė neatsakyti į kai kuriuos klausimus, minėtame protokole yra liudytojos ranka rašytas prierašas, jog protokolą ji perskaitė, surašyta teisingai, taip pat protokole yra liudytojos I. S. parašai, patvirtinantys protokole užfiksuotų faktinių duomenų teisingumą. Kaip jau minėta, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis, tokie liudytojo parodymai yra svarbūs kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui. Vertinant liudytojos I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kitų byloje surinktų ir aptartų įrodymų kontekste, matyti, kad šis įrodymų šaltinis atitinka kitus byloje esančius faktinius duomenis, kurių analizė leidžia daryti išvadą, kad A. S. pagal S. B. suburtame ir vadovaujamame nusikalstamame susivienijime nustatytą schemą, t. y. kartu su žmona (tam, kad būtų sudaromas po Europą keliaujančios sutuoktinių poros įvaizdis) 2010 m. spalio 8 d. išvyko į Nyderlandų Karalystę, iš ten narkotinių ir psichotropinių medžiagų prikrautu automobiliu po keleto dienų, t. y. spalio 12 d. grįžo į Lietuvą, automobilį su narkotinėmis medžiagomis iš pradžių pastatė prie savo namų, apie kelionės rezultatus informavo S. B., o kilus įtarimui, jog automobilis sekamas policijos pareigūnų, S. B. suorganizavus, 2010 m. spalio 14 d. automobilį Opel Vectra su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nuvarė į Jonavą, kur D. T. priklausančiame garaže narkotines ir psichotropines medžiagas iš automobilio kartu su D. T. ir A. B. iškrovė bei paslėpė garažo rūsyje esančioje remonto duobėje. Asmens kratos metu pas A. S. sutuoktinę E. S. rastas ir paimtas pirkimo kvitas lenkų kalba, įrodo apsipirkimo Lenkijoje faktą bei patvirtina, jog sutuoktiniai S. 2010 m. spalio 12 d., 15.55 val. buvo Lenkijoje, tačiau nepaneigia aplinkybės, jog parduotuvėje, Lenkijoje spalio 12 d. jie apsipirko jau grįždami iš Olandijos, iš kur automobiliu Opel Vectra parvežė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuteistojo A. S. veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

402Dėl S. B. pripažinimo kaltu pagal BL 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 d. (2010 m. gegužės 15 d., 2010 m. liepos 15 d., 2010 m. rugpjūčio 14 d., 2010 m. spalio 12 d. – 14 d. epizodai)

403Kaip jau minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad davė nurodymus - S. V. 2009 m. liepos mėnesį iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų; G. T. 2010 m. gegužės mėnesio pradžioje iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų; A. Š. 2010 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų; A. S. 2010 m. spalio mėnesio pradžioje iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tiek pats nuteistasis S. B., tiek jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tvirtina, jog jokio nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu jis nebuvo, nei minėtų nusikalstamų veikų, nei jokių kitų nusikaltimų neorganizavo ir neįvykdė. Tačiau šie S. B. ir jo gynėjo teiginiai paneigti byloje surinktais ir pirmiau šiame nuosprendyje išanalizuotais bei aptartais įrodymais. Būtent, byloje surinktų įrodymų visetas - liudytojų R. R., Ž. R., D. J. parodymai, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – nuteistųjų R. T., D. T., A. B., liudytojų T. M., A. K. parodymai, iš dalies nuteistojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose, slapto sekimo protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys, patvirtina ir leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog S. B. organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų bei šių medžiagų kontrabandą, vadovavo šiam nusikalstamam susivienijimui, o kiti, minėtuose nusikalstamų veikų epizoduose nuteisti, asmenys – A. Š., A. S., S. V., G. T. - buvo S. B. sukurto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, vykdydami S. B. nurodymus, kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės, o A. S. ir iš Nyderlandų Karalystės gabeno labai didelius kiekius narkotinių medžiagų. Iš esmės nei viena nusikalstama veika, susijusi su narkotinių medžiagų kontrabanda bei neteisėtu disponavimu šiomis medžiagomis, nusikalstamo susivienijimo viduje nebuvo daroma be S. B. žinios, visi narkotinių medžiagų gabenimo kurjeriai, tame tarpe ir S. V., G. T., A. Š., A. S., pargabenti narkotinių medžiagų į Ispaniją ar Olandiją važiuodavo tik S. B. nurodymu, grįžę apie kelionės rezultatus atsiskaitydavo S. B.. Todėl, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog ir 2010 m. gegužės 15 d., 2010 m. liepos 15 d., 2010 m. rugpjūčio 14 d., 2010 m. spalio 12 d. – 14 d. atitinkamai G. T., S. V., A. Š., A. S. padarytos nusikalstamos veikos labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda bei neteisėtas disponavimas šiomis medžiagomis (S. V. – tik neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu), buvo suorganizuotos S. B. bei buvo vykdomos S. B. nurodymu. Šiose dalyse S. B. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

404Dėl D. P. pripažinimo kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

405

406Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. P. laikotarpiu iki 2010 m. spalio 14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo 32,494 g rudos spalvos supresuotos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 1,006 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,432 g narkotinės medžiagos – kokaino, šį didelį kiekį narkotinių medžiagų, supakuotų popieriaus lankstinuke ir plastikiniame maišelyje, laikė savo gyvenamojoje vietoje ( - ) iki 2010 m. spalio 14 d. 23.10 val., kol šios narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos kratos metu, bei pripažino D. P. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

407Nuteistoji D. P., apeliaciniame skunde neigdama savo dalyvavimą S. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu neigia ir tai, kad narkotines medžiagas, kurios kratos metu buvo rastos jos namuose, ji įgijo ir laikė turėdama tikslą platinti, tvirtina, jog minėtas narkotines medžiagas jos namuose paliko R. R..

408Kaip matyti iš bylos duomenų, iš esmės visi byloje apklausti asmenys, kurių parodymais grindžiamas S. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo egzistavimas – liudytojai R. R., Ž. R., D. J., nuteistieji R. T., D. T., A. B., liudytojais apklausti policijos pareigūnai T. M., A. U. D. P. įvardijo, kaip S. B. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narę, kuri dažnai su S. B. vykdavo į susitikimus su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, jai priklausančiame sode rengdavo nusikalstamo susivienijimo narių susitikimus, perduodavo S. B. nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, savo gyvenamąsias patalpas suteikdavo narkotinių medžiagų pakavimui. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančiuose techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veisimus protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys - S. B. pokalbiai su D. P. dėl susitikimo (1 t., 96 – 99 b. l.); D. P. pokalbiai su S. B. apie tvarkomus reikalus, susitikimus (1 t., 102 – 106 b. l.). Nors nuteistoji D. P. pati tiesiogiai nedalyvavo narkotinių medžiagų kontrabandoje, taip pat pati tiesiogiai neteisėtai nedisponavo labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, tačiau atsakomybei pagal BK 249 straipsnio 1 dalį už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje atsirasti nėra būtina, kad bendrai nusikalstamai veiklai susitelkę asmenys, realiai būtų padarę nusikaltimą, kuriam jie susitelkė. Kaip jau minėta, dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje apibūdinamas kaip bet koks sąmoningas nuolatinis asmenų pasirengimas kartu su kitais susivienijimo dalyviais veikti tokio susivienijimo naudai, o dažniausiai ir konkrečių gautų susivienijimo pavedimų vykdymas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. P. suvokė esanti aukšto organizuotumo lygio nusikalstamos grupuotės, suskurtos turint tikslą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, narė ir norėjo taip veikti. D. P. nusikalstama veikla susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie buvo vieningo jungtinio dalyvavimo darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus rezultatas, todėl D. P. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.

409Nuteistoji D. P. dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teisme parodė, jog iki sulaikymo ji nežinojo ir negalėjo paaiškinti kaip jos namuose atsirado kratos metu surastos narkotinės medžiagos, tik po kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo, jau būnant laisvėje. R. R. jai papasakojo kaip jos namuose atsirado narkotinės medžiagos. Anot R. R., 2010 m. rugsėjo mėnesį į jos namus buvo atvykę S. B., R. R. ir R. R.. R. R., būdamas neblaivus, savo automobiliu norėjo išvykti namo, tačiau kartu buvęs S. B., jam vairuoti neleido, todėl atėmė iš jo raktus, dokumentus bei maišelį su narkotinėmis medžiagomis, kurios vėliau ir buvo rastos jos namuose. Iš esmės analogiškas narkotinių medžiagų atsiradimo D. P. namuose aplinkybes pirmosios instancijos teisme nurodė ir nuteistasis S. B. bei liudytojas R. R., kuris, kaip pats nurodė, yra S. B. klasės draugas ir gerai pažįsta S. B. bei D. P.. Tuo tarpu pats R. R., kuris, remiantis trijų minėtų asmenų – D. P., S. B., R. R. parodymais, neva, buvo atsivežęs į D. P. namus narkotinių medžiagų, kurias iš jo atėmė S. B. ir, kurios taip ir liko D. P. namuose, tokių narkotikų atsiradimo D. P. namuose aplinkybių nepatvirtino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje gana išsamiai ir motyvuotai nurodė, kodėl šioje dalyje tiki ir vadovaujasi, būtent, R. R. parodymais ir, kaip nepatikimus, atmeta D. P., S. B., R. R. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl minėtų asmenų parodymų vertinimo, juo labiau, kad R. R., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, taip pat nurodė, kad narkotinių medžiagų D. P. namuose niekada nėra palikęs. Šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jau aptarti ir išanalizuoti R. R. parodymai apie gerai organizuoto S. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą, apie kiekvieno šios grupuotės nario vaidmenį daromuose nusikaltimuose. R. R., duodamas parodymus, nesumenkino savo paties vaidmens ir indėlio į nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, jo parodymai apie esmines bylos aplinkybes viso bylos proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl ir šioje dalyje, t. y. apie narkotinių medžiagų atsiradimo D. P. namuose aplinkybes, R. R. parodymais nėra pagrindo netikėti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, jog D. P., būdama nusikalstamo susivienijimo, kuris vertėsi labai didelių kiekių narkotinių medžiagų kontrabanda bei neteisėtu disponavimu, nare, ilgą laiką savo gyvenamąją vietą suteikė narkotinių medžiagų laikymui ir pakavimui, darytina išvada, jog D. P. žinojo apie tai, jog jos namuose yra 2010 m. spalio 14 d. kratos metu surastos narkotinės medžiagos - 32,494 g kanapių dervos ir 1,006 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,432 g narkotinės medžiagos – kokaino, bei šias medžiagas nuteistoji sąmoningai laikė savo gyvenamojoje vietoje.

410Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. P. savo namuose, turėdama tikslą platinti, ne tik laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų - 32,494 g kanapių dervos ir 1,006 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,432 g narkotinės medžiagos – kokaino, bet šias narkotines medžiagas ir įgijo. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis straipsnyje nurodytomis veikomis - gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu - kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

411Kaip minėta, pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad kanapių dervos bei kokaino įgijimas šiuo atveju taip pat pripažįstamas nustatytu, tačiau ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Esminės narkotinių medžiagų – kanapių dervos ir kokaino - įgijimo aplinkybės: kad, būtent, D. P., kada ir kur konkrečiai, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas, nenustatytos. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. P. narkotines medžiagas – kanapių dervą ir kokainą iki 2010 m. spalio 14 d. laikė savo namuose, kol šios medžiagos kratos metu buvo surastos ir paimtos, tuo tarpu, iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. P. įgijo narkotines medžiagas nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, 32,494 g kanapių dervos ir 1,006 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,432 g narkotinės medžiagos – kokaino įgijimo faktas byloje tiesiog preziumuojamas, remiantis šios narkotinės medžiagos laikymo faktu. Neginčijamas konstatavimas, kad D. P. laikė savo namuose narkotines medžiagas – kanapių dervą ir kokainą, savaime nereiškia, jog, būtent, D. P. įgijo šias narkotines medžiagas. Kaip jau minėta, BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos iš kitų BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teiginys, kad D. P. neteisėtai įgijo 32,494 g kanapių dervos ir 1,006 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,432 g narkotinės medžiagos – kokaino šalintinas.

412Šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jau minėta, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jei nustatomas bent vienas straipsnio dispozicijoje išvardintų alternatyvių objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių ir tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, platinimo konkretus būdas turi būti nustatytas ne prielaidų pobūdžio samprotavimais, o įrodymais, t. y. baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog D. P. jos namuose rastomis narkotinėmis medžiagomis disponavo turėdama tikslą jas platinti, grindė tuo, kad byloje nėra duomenų, jog D. P. pati vartojo narkotines medžiagas, D. P. dalyvavo S. B. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, įgyjant, laikant ir platinant kontrabanda didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tačiau, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, matyti, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

413Susipažinus su šios baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, jog byloje nėra duomenų, kad D. P. anksčiau būtų disponavusis narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti, arba narkotines medžiagas pardavusi ar kitokiu būdu jas platinusi. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant operatyvinius veiksmus (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymą, slaptą sekimą), taip pat nebuvo užfiksuota jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog D. P. užsiima narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavinėjimu ar šių medžiagų platinimu kitokiu būdu. Kratos metu D. P. namuose paruoštų vartojimui ar pardavimui dozių, taip pat kokių nors daiktų (pvz. svarstyklių narkotinėms medžiagoms sverti ir pan.), kurie leistų pagrįstai manyti, kad D. P. disponuoja narkotinėmis medžiagomis turėdama tikslą jas platinti arba tokias medžiagas pardavinėja ar kitokiu būdu platina, nebuvo rasta. Įvertinus išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei laikantis nuostatos, kad įrodinėjant asmens kaltumą, turi būti vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, darytina išvada, jog byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad D. P. savo namuose laikė 32,494 g kanapių dervos ir 1,006 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,432 g narkotinės medžiagos – kokaino, turėdama tikslą šias medžiagas platinti. Šioje baudžiamojoje byloje nesant neginčytinų įrodymų, kad D. P. 32,494 g kanapių dervos ir 1,006 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,432 g narkotinės medžiagos – kokaino, laikė savo namuose turėdama tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, nuteistosios D. P. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 259 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti.

414Dėl teismo šališkumo

415Vienas iš nuteistųjų D. U., D. P., S. M. gynėjo, G. T., S. B. ir jo gynėjo, S. V., A. S., D. V. gynėjo apeliacinių skundų argumentų – skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas. Nuteistieji D. U., G. T., S. B., D. P. apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su netinkamu įrodymų įvertinimu, kas rodo, jog teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo išsamumo bei jų kaltumo; nuteistųjų A. S., S. V., D. V. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismo šališkumą rodo tai, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nepasisakė nei dėl vieno gynybos argumento, išdėstyto baigiamosiose kalbose bei paskutiniuose žodžiuose, tuo tarpu prokurorės baigiamoji kalba beveik pažodžiui perkelta į skundžiamą nuosprendį, visų liudytojų bei kaltinamųjų (nuteistųjų) parodymai nuosprendyje pažodžiui perrašyti iš apklausų protokolų ikiteisminio tyrimo metu, didelė dalis teisiamuosiuose posėdžiuose pateiktų kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymų nebuvo tenkinti, tuo buvo pažeistas rungimosi principas, apribota kaltinamųjų teisė į gynybą; nuteistojo S. M. gynėjo teigimu, šioje baudžiamojoje byloje pasireiškė išankstinė teismo nuostata ir palankumas kaltinimo pusei, ignoruojant duomenis paneigiančius kaltinimo teiginius; S. B. gynėjo apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kai kuriuos gynybos prašymus (pvz. prašymą dėl liudytojo D. J. dalyvavimo apklausiant R. R.), pažeidė rungimosi principą. Tokie apeliacinių skundų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

416Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Jo asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Pažymėtina, kad konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu.

417Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių. Šioje baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo šališkumas iš esmės grindžiamas tuo, jog teismas priėmė nuteistiesiems ir gynybai nepalankius sprendimus. Vertinant subjektyviuosius aspektus, matyti, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti konkretaus teisėjo asmeninį tendencingumą, nėra pagrindo abejoti ir visos pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos nešališkumu. Vertinant objektyviuosius teismo nešališkumo principo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo. Šiuo požiūriu apeliantai bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumą įžvelgia per, jų manymu, tendencingą įrodymų vertinimą, prašymų netenkinimą ir padarytų išvadų dėl nuteistųjų S. B., G. T., S. M., D. V., A. S., S. V., D. U., D. P. kaltės padarius nusikalstamas veikas nepagrįstumą. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas gynybos prašymus ir tenkindamas valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro prašymus, pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, reiškiantį kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises bylos nagrinėjimo metu. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad nuteistiesiems jų teisės buvo išaiškintos, tiek jie patys, tiek jų gynėjai aktyviai reiškė įvairius prašymus, užduodavo klausimus apklausiamiems asmenims. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus pagal BK 270 straipsnio nuostatas, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė visus tiek nuteistųjų, tiek jų gynėjų, o taip pat ir prokurorės pareikštus prašymus, pateikė motyvus dėl jų tenkinimo arba ne. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ne tik gynybos pateiktus prašymus, bet ir kaltinimą palaikančios prokurorės prašymus (pvz. dėl kardomosios priemonės S. M. pakeitimo sunkesne). Pažymėtina, kad proceso dalyvių, tarp jų ir kaltininko ar (ir) jo gynėjo, dalies prašymų atmetimas pats savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo pažeistas rungimosi principas. Teismas neprivalo tenkinti nepagrįstų ar reikšmės bylos išnagrinėjimui neturinčių proceso dalyvių prašymų. O proceso dalyviai neturi piktnaudžiauti savo teisėmis. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistiesiems, ar motyvuotai atmetė gynėjų prašymus, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi būti optimalus, t. y. jo trukmė yra sąlygojama visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymu bei, įvertinus įrodymais pripažintų faktinių duomenų visetą, tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, nebuvimu.

418Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje praktiškai pažodžiui iš kaltinamojo akto perrašyti liudytojų R. R., Ž. R., D. J., liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, nuteistųjų R. T., D. T., A. B. parodymai, neatlikta šių asmenų parodymų analizė, tiesiog konstatuota, kad teismas tiki šių asmenų parodymais. Taip pat apeliaciniuose skunduose, kaip vienas iš teismo šališkumo požymių, nurodomi teisiamųjų posėdžių protokoluose esantys netikslumai, taip pat ta aplinkybė, jog pertraukų tarp teisiamųjų posėdžių metu gynybai nebuvo leista susipažinti su teisiamųjų posėdžių protokolais. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Kaip jau minėta, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjo nuteistieji ar jų gynėjai nėra nei baudžiamojo įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą patvirtinantis faktas.

419Šiuo metu galiojančioje BPK 261 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisiamojo posėdžio protokolas ar jo dalis, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atliki veiksmai, turi būti pasirašomi tuojau pat ir ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis, padaroma teisiamojo posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, o didelės apimties bylose, pasibaigus teisiamajam posėdžiui ar jo daliai, protokolas surašomas ne vėliau kaip per septynias dienas. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad per tris, o didelės apimties bylose per septynias dienas po teisiamojo posėdžio protokolo ar jo dalies, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atlikti veiksmai, pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali susipažinti su visu teisiamojo posėdžio protokolu ar jo dalimi, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atlikti veiksmai, ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti protokolo (jo dalies) neteisingumą ar neišsamumą. Pirmosios instancijos teismas, neleisdamas nuteistųjų gynėjams pertraukų tarp teisiamųjų posėdžių metu susipažinti su teisiamųjų posėdžių protokolais, pažeidė minėtas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, tačiau toks pažeidimas nelaikytas esminiu, sutrukdžiusi teismui teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, 2K-425/2012 ir kt.).

420Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

421Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

422Nuteistojo G. T., nuteistojo S. M., A. Š., A. S., D. V., S. V. gynėjų apeliaciniuose skunduose yra ginčijami nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžių nustatymo klausimai. Nuteistųjų A. Š. ir S. M. gynėjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko nepateisinamai ilgą laiką, jų ginamiesiems paskirtos bausmės, apeliantų nuomone, turėtų būti sumažintos.

423Tiek nusikalstamo susivienijimo organizavimas (BK 249 straipsnio 3 dalis), už kurį skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas S. B., tiek dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 straipsnio 1 dalis), už kurį kaltais pripažinti ir nuteisti D. U., S. M., D. P., S. V., A. S., A. Š., R. J., D. V., G. T., priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurių padarymą skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais S. B., A. S., S. V., A. Š., G. T., D. V. priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nei vienas iš nuteistųjų savo kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas nepripažino. Byloje nenustatyta nei nuteistųjų atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmes G. T., S. M., A. S., D. V., S. V., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis (G. T., S. M., A. S., D. V. praeityje neteisti, S. V. teisiamas ne pirmą kartą, D. T., S. M., D. V. bausti administracine tvarka, A. S. ir S. V. administracine tvarka nebausti, nei vienas iš nuteistųjų neužregistruotas priklausomybės ligų centre, S. M. yra nustatyti įvairūs sunkūs susirgimai, tačiau jis gali būti laikomas suėmimo sąlygomis, užtikrinant jam pastovų vaistų vartojimą, rekomenduoto rėžimo laikymąsi ir medicininę priežiūrą) į tai, jog savo kaltės nei vienas iš nuteistųjų nepripažino ir nesigailėjo, byloje nenustatyta nei nuteistųjų atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, paskyrė G. T., S. M., D. V., A. S. bausmes, artimas baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų bausmių vidurkiui, o nuteistajam S. V., kuris teisiamas ne pirmą kartą, už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, didesnes nei baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. S., G. T., S. V., D. V., S. M. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek nustatydamas galutinių bausmių dydžius, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Nuteistiesiems A. S., G. T., S. V., D. V., S. M. paskirtosios bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistųjų asmenybių pavojingumą, jos yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms. A. S., G. T., S. V., D. V., S. M. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinės subendrintos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jų švelninti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių A. S., G. T., S. V., D. V., S. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistųjų asmenybėmis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas A. S., G. T., S. V., D. V., S. M. už jų nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

424Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems S. B., R. J., D. U., taip pat nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytos veikos priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai), į nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius požymius (D. U. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, S. B. ir R. J. nusikalto ne pirmą kartą, praeityje teisti ne vieną kartą, nuteistieji priklausomybės ligų centre neregistruoti), į tai, kad byloje nenustatyta nei nuteistųjų S. B., D. U., R. J. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, S. B., kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui, ne kartą teistam bei R. J. paskyrė bausmes didesnes negu baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų vidurkiai, o D. U., kuris teisiamas pirmą kartą, paskyrė bausmę, artimą baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijos vidurkiui. Nuteistiesiems S. B., D. U., R. J. paskirtos bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis, todėl mažinti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems paskirtų bausmių dydį nėra teisinio pagrindo, be to, to nėra prašoma ir apeliaciniuose skunduose.

425Perkvalifikavus nuteistojo A. Š. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį ir D. P. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, turi būti išspręstas ir bausmės paskyrimo nuteistiesiems už šias nusikalstamas veikas klausimas, o taipogi nustatytas galutinių subendrintų bausmių dydis.

426Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Iš bylos duomenų matyti, jog D. P. bausta administracine tvarka, tačiau nusikalto pirmą kartą, praeityje ji neteista, priklausomybės ligų centre neužregistruota ir nesigydė, D. P. verčiasi individualia veikla, yra išsituokusi, turi du sūnus, iš kurių vienas – mažametis. D. P. savo kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas nepripažino, byloje nenustatyta nei nuteistosios atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės skyrimą, nuostatomis bei teisingumo ir proporcingumo principais, D. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalį, skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatytos bausmės minimumui.

427Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. P. pirmosios instancijos teismas paskyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, lygią baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui. Paskirdamas D. P. toki dydžio laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, tačiau vertinant D. P. už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje paskirtos bausmės dydį teisingumo ir proporcingumo principų aspektu, darytina išvada, jog nuteistajai paskirtoji bausmė yra per griežta. Bylos duomenimis nustatyta, jog D. P. buvo S. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narė, tačiau, vertinant jos vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje, akivaizdu, jog jis buvo mažiau aktyvus bei svarbus siekiant bendro nusikalstamo rezultato, lyginant su kitų nusikalstamo susivienijimo narių, kurie tiesiogiai vadovavo kitiems nariams, betarpiškai disponavo labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, narkotines medžiagas kontrabandos būdu gabeno ne per vienos valstybės sieną, darė nusikaltimus keliose Europos Sąjungos valstybėse, taip pat Rusijoje, Baltarusijoje. D. P. su S. B. siejo itin artimi asmeniniai santykiai, kurie iš esmės ir apsprendė jos dalyvavimą S. B. suburtame nusikalstamame susivienijime. Veikdama S. B. suburtame ir vadovaujamame nusikalstamame susivienijime, D. P. nebuvo aktyvi narė realizuojant nusikalstamo susivienijimo tikslus – įgyti narkotines medžiagas Ispanijoje ar kitose valstybėse ir jas kontrabandos būdu per Lietuvos Respubliką gabenti į kitas valstybes. D. P. suteikdavo savo gyvenamąsias patalpas narkotinių medžiagų pakavimui, kartais perduodavo S. B. nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, jai priklausančiame sode surengdavo nusikalstamo susivienijimo narių susitikimus. Šias aplinkybes įvertinus kartu su D. P. asmenybę charakterizuojančiais požymiais, darytina išvada, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti D. P. už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis.

428Vertinant nuteistojo A. Š. asmenybę charakterizuojančius bruožus, matyti, jog A. Š. praeityje teistas septynis kartus, baustas administracine tvarka. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. Š. priklausomybės ligų centre neužregistruotas ir nesigydė, turi šeimą, mažametį sūnų. A. Š. dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltės nepripažino, byloje nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui.

429Nuteistojo A. Š. asmenybę charakterizuojančius bruožus įvertinus kartu su A. Š. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, pobūdžiu, pavojingumo laipsniu, atsižvelgiant į A. Š. aktyvų vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje, narkotinių medžiagų, kuriomis disponavo nuteistasis, labai didelius kiekius, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo prašymo ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą A. Š. paskirtas bausmes švelninti. Už minėtas nusikalstamas veikas A. Š. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, jos yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl švelninti jų nėra teisinio pagrindo.

430Nėra pagrindo sutikti su nuteistųjų A. Š. ir S. M. gynėjų apeliacinių skundų argumentais, jog bausmės nuteistiesiems šioje baudžiamojoje byloje turėtų būti švelninamos dėl pernelyg ilgo bylos proceso.

431Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (Nr. 2K-7-45/2007). Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

432Pagal EŽTT sprendimus ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (Sorvisto v. Finland, no. 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.). Pabrėžtina, kad išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Nr. 2K-7-109/2013).

433Šioje baudžiamojoje byloje vertinamasis terminas yra septyneri metai, t. y. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 metais, nuo to laiko iki šiol kaltinamiesiems (nuteistiesiems) buvo taikomos įvairios procesinės prievartos priemonės bei kitokie suvaržymai. Tačiau, įvertinus tai, jog byloje buvo tiriami didžiausio organizuotumo lygio bendrininkavimo forma padaryti nusikaltimai, įtarimai buvo pareikšti daugiau nei šešiolikai asmenų, tyrimą apsunkino aukštas nusikalstamo susivienijimo organizuotumo, konspiracijos lygis, šio nusikalstamo susivienijimo nusikaltimai buvo daromi kelių Europos Sąjungos valstybių teritorijose, o taip pat siekė ir Rusijos, Baltarusijos teritorijas. Tiriant gerai organizuoto, daug narių turinčio nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, buvo būtina atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų, taip pat buvo būtina imtis didelių laiko sąnaudų bei aukšto lygio konspiracijos reikalaujančių operatyvinių veiksmų, sulaikius automobilius, kuriais buvo gabenami labai dideli kiekiai narkotinių medžiagų, buvo atliekamos ilgą laiką trunkančios ekspertizės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dėl teisinės pagalbos buvo kreiptasi į užsienio valstybių institucijas (Maroko, Latvijos, Estijos), kas taip pat turėjo įtakos bylos proceso trukmei. Byloje nenustatyta valstybės subjektų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog buvo pažeistas proceso greitumo principas ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į proceso užbaigimą per kiek įmanomai trumpiausią (protingą) laiką. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, jog šiuo atveju ilgą baudžiamojo proceso trukmę iš esmės lėmė baudžiamosios bylos apimtis bei sudėtingumas, todėl šios baudžiamosios bylos laikas (septyneri metai) vertintinas kaip adekvatus ir pateisinamas tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės prasme.

434Nuteistųjų D. V., A. S., S. V. gynėjas apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistoji R. T. laikoma pilnai atlikusia bausmę. Šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį skundžia ir nuteistojo S. B. gynėjas. Apeliantai nurodo, jog R. T. paskirta 500 MGL dydžio bauda, tuo tarpu R. T. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas atitinka 210 MGL dydžio baudą, todėl, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad R. T. pilnai atliko bausmę, nuteistoji nepagrįstai išvengė 290 MGL dydžio baudos. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendis nuteistosios R. T. atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas. BPK 320 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, jog, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Tuo tarpu pabloginti nuteistojo teisinę padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik esant prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliaciniams skundams (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Todėl nuteistųjų S. B., D. V., A. S., S. V. gynėjų apeliacinių skundų šiose dalyse nėra pagrindo tenkinti.

435Dėl turto konfiskavimo

436Šioje byloje apeliacinius skundus dėl turto konfiskavimo yra padavę R. R. ir G. G.. R. R. apeliaciniu skundu prašo grąžinti jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai konfiskuotą automobilį BMW X5, valstybinis numeris ( - ), taip pat iš jo konfiskuotus telefonus ,,Nokia E66-1“ bei ,,Sony Ericsson K800“, G. G. apeliaciniame skunde prašo grąžinti konfiskuotą jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi TT, valstybinis numeris ( - ) Nuteistojo S. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašo grąžinti kratos metu iš S. B. paimtus ir konfiskuotus pinigus. Nuteistojo A. Š. gynėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria konfiskuoti iš A. Š. 2415 Eur.

437Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame nustatyta, jog nuosavybė neliečiama, ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015).

438Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Įstatyme nurodytais atvejais turto konfiskavimo taikymas privalomas. BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė.

439Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-511/2010). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-7-84/2012, 2K-368/2011). Taigi BK 72 straipsnio taikymas visų pirma priklauso nuo to, koks turtas yra nusikalstamos veikos, dėl kurios asmenys yra pripažinti kaltais (išskyrus BK 72 straipsnyje numatytas išimtis, kai konfiskavimas galimas ir iš kitų asmenų), įrankis, priemonė ar rezultatas.

440Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, inter alia konfiskavo automobilį BMW X5, valstybinis numeris ( - ), paimtą 2010 m. spalio 15 d. kratos protokolu, automobilį Audi TT, valstybinis numeris ( - ) nuosavybės teise priklausantį G. G., paimtą 2010 m. spalio 15 d. kratos protokolu, tai pat S. B. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtus pinigus – 12400 litų, 13530 eurų, 21000 rublių, 3100 dolerių, 2600 svarų, A. Š. priklausančius pinigus – 2415 eurų, paimtus kratos metu pas R. Ž., mobiliojo ryšio telefonus ,,Nokia E66-1“ bei ,,Sony Ericsson K800“. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadų dėl BK 72 straipsnio taikymo visiškai nemotyvavo, nenurodė konfiskuoto turto kilmės.

441Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, jų trukmę, mąstą, darytina išvada, jog S. B. suburtam ir vadovaujamam nusikalstamam susivienijimui priklausę asmenys nusikalstamas veikas darė, siekdami gauti finansinės naudos ir tokią naudą neabejotinai gavo. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog vadinamame narkotikų versle nusikalstamo susivienijimo nariai disponavo šimtatūkstantinėmis pinigų sumomis. Nei S. B., nei A. Š., kurie prašo grąžinti iš jų konfiskuotas pinigines lėšas, nusikalstamo susivienijimo egzistavimo ir veikimo laikotarpiu jokio legalaus, oficialus darbo neturėjo. Todėl darytina išvada, jog kratos metu S. B. namuose rasti pinigai - 12400 litų, 13530 eurų, 21000 rublių, 3100 dolerių, 2600 svarų bei A. Š. asmens kratos metu bei kratos metu pas R. Ž. rasti pinigai – 2415 eurų buvo gauti iš nusikalstamos veikos. Liudytoja R. Ž. nurodė, kad jos namuose kratos metu rasti 1000 eurų, buvo A. Š. jai duoti pinigai. A. Š. ir jo sesers M. Š. aiškinimai, jog A. Š. asmens kratos metu rasti ir paimti 1410 eurų bei 1000 eurų, kurie kratos metu buvo rasti R. Ž. namuose, yra M. Š. A. Š. paskolinti pinigai, yra tik deklaratyvūs, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti teiginiai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai iš A. Š. bei S. B. konfiskavo kratų metu rastas ir paimtas pinigines lėšas.

442Nėra pagrindo tenkinti R. R. apeliacinio skundo bei panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria konfiskuotas automobilis BMW X5, valstybinis numeris ( - ) bei mobiliojo ryšio telefonai ,,Nokia E66-1“ bei ,,Sony Ericsson K800“. R. R. tiek bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, tiek savo apeliaciniame skunde tvirtina, jog automobilį BMW X5, valstybinis numeris AG 300 VD, jis įsigijo už savo pinigus, kuriuos gavo per vestuves. Šiuos R. R. parodymus paneigia nuteistojo S. B. parodymai apie tai, jog, būtent, dėl minėto automobilio pirkimo R. R. tarėsi su juo ir automobilis buvo nupirktas su jo pagalbą. Be to, S. B. nurodė, jog prieš savo vestuves R. R. prašė paskolinti jam pinigų, todėl jis abejoja, jog R. R. galėjo pats už savo lėšas įsigyti minėtą automobilį. Aplinkybę, jog S. B. nupirko automobilį BMW X5 jai ir R. R., patvirtino ir liudytoja Ž. R.. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. B., atlikdamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo funkciją, ne tik rinko, verbavo susivienijimo narius, skirstė jiems vaidmenis, rengė nusikalstamų veikų planus, bet taip pat rūpinosi transporto priemonių, ryšio ir kitų priemonių įgijimu ir kitų nusikalstamo susivienijimo narių aprūpinimu jomis. Byloje nėra neginčytinų duomenų, jog R. R. automobilį BMW X5, valstybinis numeris ( - ), įgijo iš jam teisėtai priklausiusių piniginių lėšų. Priešingai – bylos duomenimis nepaneigti S. B. aiškinimai, jog R. R. minėtą automobilį įsigijo ne be jo pagalbos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad automobilis BMW X5, valstybinis numeris ( - ), buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje, priemonė, o šaltinis, iš kurio buvo įgyta ši transporto priemonė, neatsiejamas su S. B. organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikla bei iš šios veiklos gautomis pajamomis. Bylos duomenimis nustatyta, jog nusikalstamo susivienijimo nariai laikėsi ypatingos konspiracijos, kiekvienos nusikalstamos veikos darymui arba S. B. parūpindavo naujus mobiliojo ryšio telefonus (liudytojas D. J. nurodė, kad matė, kaip S. B. vienu metu nupirko apie 20 vienetų mobiliojo ryšio telefonų aparatų ir daug SIM kortelių, kurie buvo naudojami nusikaltimų daryme), arba patys nusikalstamo susivienijimo nariai įsigydavo naujus mobiliojo ryšio telefonus. Vykdami į užsienio valstybes parvežti narkotinių medžiagų, narkotikų gabenimo kurjeriai savo asmeninius mobiliuosius telefonus palikdavo namuose, kelionės metu naudodavosi S. B. duotais ar pačių tik konkrečiai kelionei įsigytais mobiliojo ryšio telefonais, kuriuos, grįždami į Lietuvą, netoli Lietuvos Respublikos valstybės sienos sunaikindavo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ir R. R. prašomi grąžinti mobiliojo ryšio telefonai ,,Nokia E66-1“ bei ,,Sony Ericsson K800“, buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, bet buvo įsigyti ir naudojami nusikaltimų darymui.

443Tuo tarpu su pirmosios instancijos teismo išvada konfiskuoti G. G. – asmeniui, niekaip nesusijusiam su S. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikla – nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi TT, valstybinis numeris ( - ) yra neteisėta ir nepagrįsta. G. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog automobilį Audi TT pirko savo žmonai, tačiau šis jai netiko, tada S. B. automobilį pasiūlė savo sūnaus žmonai, ji automobilį priėmė. G. G. teigimu, jis pats jokiuose nusikaltimuose nedalyvavo ir apie jokio nusikalstamo susivienijimo veiklą nežinojo, juo labiau neperdavė savo automobilio Audi TT nusikalstamoms veikoms daryti. Tokie G. G. aiškinimai bylos duomenimis nepaneigti. Priešingai – ir nuteistasis S. B. patvirtino, jog automobilį Audi TT G. G. pirko savo žmonai, tačiau šiai automobilis su mechanine pavarų dėže netiko, todėl jis paėmė automobilį savo sūnaus žmonai, sutaręs vėliau perrašyti automobilio dokumentus. S. B. teigimu, automobilis Audi TT iki sulaikymo buvo jo kieme. Byloje nesant duomenų patvirtinančių, kad automobilis Audi TT, valstybinis numeris ( - ) buvo naudojamas nusikaltimų darymui, ar buvo įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas, baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas – automobiliui Audi TT, valstybinis numeris ( - ) naikintina ir automobilis grąžintinas teisėtam jo savininkui.

444Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

445Nėra pagrindo tenkinti nuteistųjų D. V., A. S., S. V. gynėjo apeliaciniuose skunduose išdėstyto prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą Ž. R. atžvilgiu dėl melagingų parodymų davimo. BK 235 straipsnio 1 dalis inter alia numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo. Kaip matyti iš bylos duomenų, Ž. R. viso bylos proceso metu buvo apklausta ne vieną kartą, jos parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs. Tačiau liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas nereiškia, kad parodymai yra melagingi, juo labiau tai nėra pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti negali būti nors ir objektyviosios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo, duodamas parodymus.

446Nuteistasis S. B. savo apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai du kartus jį pripažino kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už nusikalstamų veikų padarymą 2010 m. rugpjūčio mėnesį ir 2010 m. rugpjūčio 14 d. Byloje nustatyta, jog S. B. nusikalstamas veikas, numatyta BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje padarė 2010 m. rugpjūčio 14 d. tuo tarpu nusikalstamų veikų padarymas 2010 m. rugpjūčio mėnesį S. B. nebuvo inkriminuotas. Todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina, nekeičiant galutinės S. B. paskirtos bausmės dydžio.

447Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu,

Nutarė

448Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti.

449A. Š. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

450Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes, paskirtas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą14 (keturiolikai) metų.

451D. P. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

452D. P., pripažintai kalta ir nuteistai pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, paskirtą devynerių metų laisvės bausmę sumažinti iki 6 (šešerių) metų.

453Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir D. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

454Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio mėnesio epizodas), pagal šiuos Baudžiamojo kodekso straipsnius paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, dar subendrinta su kitomis šiuo nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtomis bausmėmis.

455Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuotas automobilis Audi TT, valstybinis numeris ( - )

456Automobilį Audi TT, valstybinis numeris ( - ) saugomą Kauno apskrities VPK Logistikos skyriaus Autoūkio aikštelėje, grąžinti G. G..

457Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

458Nuteistųjų G. T., D. U., S. M., R. J., nuteistojo S. B. gynėjo advokato Stasio Zabitos, nuteistojo S. M. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus, nuteistųjų A. S., D. V., S. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės, R. R. apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249... 5. – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2009 m. liepos 15 d. veika) laisvės... 6. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2009 m. liepos 15 d. veika) laisvės... 7. – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. gegužės 15 d. veika) laisvės... 8. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2010 metų gegužės mėnesio veika)... 9. – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2010 metų rugpjūčio mėnesio veika)... 10. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2010 metų rugpjūčio mėnesio veika)... 11. – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugpjūčio 14 d. veika) laisvės... 12. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio 14 d. veika) laisvės... 13. – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2010 m. spalio 14 d. veika) laisvės... 14. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. spalio 14 d. veika) laisvės... 15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 18. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 20. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė, paskirta pagal BK 249... 21. D. P. pripažinta kalta ir nuteista:... 22. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams;... 23. – pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams ir... 24. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 25. G. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 26. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams;... 27. – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams;... 28. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų.... 29. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 30. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė... 31. D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 32. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams;... 33. – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams;... 34. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų ir... 35. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 36. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme,... 37. G. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 38. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams;... 39. – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams;... 40. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų.... 41. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 42. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme,... 43. A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 44. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams;... 45. – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams;... 46. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų.... 47. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 48. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme,... 49. A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 50. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų;... 51. – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams;... 52. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų;... 53. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams ir... 54. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 55. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės paskirtos pagal BK 249... 56. S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 57. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų;... 58. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų.... 59. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 60. D. U. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės... 61. S. M. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės... 62. R. J. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės... 63. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti nusikalstamų veikų... 64. 1) saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau –... 65. – automobilį „Rover 75“, valstybinis Nr. ( - ) kuriuo naudojosi G. T.,... 66. – automobilį „Rover 75“, valstybinis Nr. ( - ) paimtą 2010 m. spalio 15... 67. – automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. ( - ) kuriuo naudojosi D. T.,... 68. – automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. AG 300 VD, paimtą 2010 m. spalio... 69. – automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. ( - ) kuriuo naudojosi A. Š.,... 70. – automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. ( - ), kuriuo naudojosi... 71. – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ), kuriuo naudojosi A.... 72. – automobilį „Audi TT“, valstybinis Nr. ( - ) nuosavybės teise... 73. 2) Kauno AVPK perduotus:... 74. – G. T. asmens kratos metu paimtus pinigus – 1 484,00 Lt (vieną... 75. – D. P. priklausančius pinigus, kurie buvo paimti asmens kratos metu –... 76. – D. P. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtus pinigus– 2 450,00 Lt (du... 77. – D. U. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtus pinigus – 160,00 Lt... 78. – A. B. asmens kratos metu paimtus pinigus – 80,00 Lt (aštuoniasdešimt... 79. – S. B. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtus pinigus – 12 400,00 Lt... 80. – S. B. priklausančius pinigus, kurie buvo paimti asmens kratos metu – 3... 81. – A. Š. priklausančius pinigus, paimtus R. Ž. asmens kratos metu – 2... 82. – A. S. priklausančius pinigus, kurie buvo paimti A. S. asmens kratos metu... 83. – R. T. priklausančius pinigus, kurie buvo paimti jos asmens kratos metu –... 84. – D. T. priklausančius pinigus, kurie buvo paimti kratos metu gyvenamojoje... 85. – R. J. priklausančius pinigus – 3,00 Lt (tris litus), perduotus Kauno... 86. – S. V. priklausančius pinigus – 180,00 Lt (vieną šimtą... 87. – 9 mm kalibro pistoletą IŽ-79-8 be numerio su dėtuve; 9 mm kalibro... 88. – pistoletą Beretta 84 F; 9 mm Browning, Nr. E73239Y, dvi dėtuves, 100 vnt.... 89. – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1208“ IMEI Nr. 351528040115177... 90. – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2730c-1“ IMEI Nr.... 91. – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 8800 Sirocco Gold“ IMEI numeris... 92. – mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 1208“ IMEI Nr. 351980042047736 su... 93. – mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 1208“ IMEI Nr. 358266035982003 su... 94. – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1661-2“ IMEI Nr. 358239030711628SIM;... 95. – mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K800“ IMEI Nr.... 96. – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1800“ IMEI Nr. 353768041925152;... 97. – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E66-1“ IMEI Nr. 8937002100500191862,... 98. – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ IMEI Nr. 3353215039544223,... 99. – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303c“ IMEI Nr. 358281038760488;... 100. – mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6303c“ IMEI Nr. 353199035078727;... 101. – mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N95-2“ IMEI Nr. 354829023061231;... 102. – mobiliojo ryšio telefonas „Nokia C5-00 IMEI Nr. 359345030522029, kuris... 103. – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5230“ IMEI Nr. 353424041615712, kuris... 104. Šiuo nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3... 105. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 106. S. B. nuteistas už tai, kad vadovavo nusikalstamam susivienijimui, organizavo... 107. Laikotarpiu nuo 2005 metų liepos mėnesio, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki... 108. Be to, subūręs ir vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams D. J., R.... 109. Nurodydamas S. V. iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją gabenti labai... 110. Jis organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų... 111. Jis organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą, nurodydamas G. T. į... 112. Jis organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų... 113. Jis organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą, nurodydamas A. Š. į... 114. Jis, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų... 115. Jis organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą, nurodydamas D. J. iš... 116. Jis organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų... 117. Jis organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą,... 118. Jis organizavo neteisėtą gabenimą ir laikymą labai didelio narkotinių ir... 119. D. P. nuteista už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje bei... 120. Laikotarpiu nuo 2005 metų liepos mėnesio, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki... 121. Be to, ji laikotarpiu iki 2010 m. spalio 14 d., ikiteisminio tyrimo metu... 122. D. V. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje,... 123. Laikotarpiu nuo 2005 metų rugsėjo mėnesio iki 2010 metų liepos mėnesio,... 124. Be to, jis organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą, perduodamas S. B.... 125. Be to, jis organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių... 126. G. T. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje,... 127. Laikotarpiu nuo 2009 metų sausio mėnesio pradžios iki 2010 m. gegužės 15... 128. Be to, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės... 129. Be to, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės... 130. A. S. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje,... 131. Laikotarpiu nuo 2010 metų spalio mėnesio pradžios iki 2010 m. spalio 14 d.,... 132. Be to, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės... 133. Be to, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės... 134. A. Š. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje bei... 135. Laikotarpiu nuo 2010 metų vasaros, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2010 m.... 136. Be to, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės... 137. Be to, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės... 138. Be to, jis laikotarpiu iki 2010 m. spalio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu... 139. S. V. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje bei... 140. Laikotarpiu nuo 2009 metų, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2009 m. liepos 15... 141. Be to, jis neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių... 142. D. U. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o... 143. Laikotarpiu nuo 2005 metų rugsėjo mėnesio iki 2010 metų liepos mėnesio,... 144. S. M. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o... 145. Laikotarpiu nuo 2008 metų, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2010 metų... 146. R. J. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o... 147. Laikotarpiu nuo 2009 metų, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2010 metų... 148. Nuteistasis S. B. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo... 149. Apelianto įsitikinimu, byla apygardos teisme buvo išnagrinėta šališkai.... 150. Apelianto teigimu, tikrovės neatitinka liudytojų D. J. ir R. R. parodymai... 151. Apeliantas pripažįsta, kad prieš D. J. išvažiuojant į Rusiją buvo... 152. Apelianto teigimu, neatitinka tikrovės ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta... 153. Apeliantas pažymi, kad byloje nebuvo aiškinamasi, iš kur D. J. gavo... 154. Pasak apelianto, liudytojas D. J. jį apkalba, nes bylą tyrę pareigūnai už... 155. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2009 m. liepos 15 d.... 156. Apeliaciniame skunde nuteistasis kvestionuoja ir A. B. parodymų patikimumą.... 157. Apeliaciniame skunde patikimumo aspektu aptariami ir nuteistųjų D. T. bei R.... 158. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3... 159. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3... 160. Apeliantas nurodo ir tai, kad pats A. S. nežinojo, jog automobilyje „Opel... 161. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. B. taip pat nurodo, jog teismas... 162. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. B. taip pat nurodo duomenis, jo nuomone,... 163. Abejodamas liudytojos Ž. R. parodymų patikimumu, apeliantas atkreipia... 164. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai T.... 165. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, apeliantas nurodo,... 166. Apeliantas nesutinka su kaltinimu, esą jis nusikalstamo susivienijimo nariams... 167. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytomis... 168. Nesutikdamas su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad jis Ispanijos... 169. Anot apelianto, tikrovės neatitinka ir nuosprendyje nurodytos aplinkybės apie... 170. Apelianto teigimu, tikrovės neatitinka ir nuosprendyje nurodytos aplinkybės... 171. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismo šališkumą patvirtina nuosprendyje... 172. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas... 173. Iš apeliacinio turinio matyti, kad apeliantas prašo išnagrinėti bylą... 174. Nuteistojo S. B. gynėjas advokatas Stasys Zabita apeliaciniame skunde... 175. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuosprendžio aprašomoji dalis yra... 176. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme... 177. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje... 178. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai S. B. pripažino kaltu pagal BK... 179. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į liudytojų pareigūnų A. U. ir T. M.,... 180. Aptardamas liudytojo D. J. parodymus, apeliantas atkreipia dėmesį, kad jie... 181. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į liudytojo R. R. asmenybę... 182. Apeliantas nurodo, jog byloje nerasta nei vieno telefono ar SIM kortelės,... 183. Apelianto teigimu, teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nepagrįstai... 184. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog S. B. nepagrįstai inkriminuoti visi S. V.... 185. Nesutikdamas su S. B. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260... 186. Nesutikdamas su S. B. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260... 187. Nesutikdamas su S. B. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260... 188. Nesutikdamas su S. B. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260... 189. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų,... 190. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į V. D. išteisinimą.... 191. Apeliaciniame skunde gynėjas atkreipia dėmesį ir į kitus pažeidimus.... 192. Nesutikdamas su teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš S. B. konfiskuoti kratos... 193. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. B. gynėjas prašo panaikinti Kauno... 194. Nuteistoji D. P. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo... 195. Nesutikdama su nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, apeliantė nurodo,... 196. Abejodama liudytojų D. J., R. R. ir Ž. R. parodymų patikimumu, apeliantė... 197. Apeliaciniame skunde nuteistoji aptaria nusikalstamo susivienijimo požymius ir... 198. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis... 199. Nesutikdama su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, apeliantė nurodo,... 200. Apeliantės teigimu, nepagrįsti ir teismo motyvai, kad versija apie... 201. Apeliaciniame skunde nuteistoji D. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 202. Nuteistojo D. V. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė apeliaciniame skunde... 203. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad D. V. dalyvavo... 204. Nesutikdamas su D. V. nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, gynėjas... 205. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į valinį bei intelektualinį... 206. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai... 207. Aptardamas liudytojo R. R. parodymus, apeliantas pažymi, kad pastarasis buvo... 208. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje... 209. Abejodamas nuteistosios R. T. parodymų patikimumu, apeliantas atkreipia... 210. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į nuteistojo A. B. parodymų... 211. Gynėjas itin kritiškai vertina ir liudytojo T. M. parodymus pažymėdamas,... 212. Aptardamas liudytojo A. U. parodymus, apeliantas nurodo, kad pastarasis... 213. Apeliantas pažymi, kad D. V. pokalbius kontroliavęs pareigūnas A. U. visus... 214. Apibendrindamas pirmiau aptartus argumentus apeliantas nurodo, jog įrodymų... 215. Nesutikdamas su D. V. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, gynėjas... 216. Nesutikdamas su D. V. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, gynėjas... 217. Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu.... 218. Apeliaciniame skunde gynėjas pažymi, kad D. J. ir R. R. buvo nepagrįstai... 219. Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat nurodo BPK 261 straipsnio („Teisiamojo... 220. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 54 straipsnio 3 dalis pritaikyta... 221. Apelianto įsitikinimu, net ir pripažinus D. V. kaltu dėl jam inkriminuotų... 222. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. V. gynėjas prašo: 1) panaikinti Kauno... 223. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atlikti įrodymų tyrimą, pakartotinai... 224. Nuteistasis G. T. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo... 225. Apeliantas neigia dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, tvirtina, kad... 226. Apelianto įsitikinimu, apygardos teismas neįrodė, kad jis priklausė... 227. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2... 228. Apeliantas nesutinka ir su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad jis nuo 2009... 229. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismo paskirta bausmė, atsižvelgiant į tai,... 230. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. T. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo... 231. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė apeliaciniame skunde... 232. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad A. S. dalyvavo... 233. Nesutikdamas su A. S. nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, gynėjas... 234. 1. Ilgalaikiai tarpusavio ryšiai. Apelianto teigimu, teismas visiškai... 235. 6. Bendros kasos „obščeko“ turėjimas. Gynėjas pažymi, kad byloje nėra... 236. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į valinį bei intelektualinį... 237. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. S. nežinojo ir negalėjo žinoti,... 238. Nesutikdamas su A. S. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, gynėjas... 239. Nesutikdamas su A. S. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, gynėjas... 240. Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka ir su apygardos teismo atliktu įrodymu... 241. Gynėjas atkreipia dėmesį į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad A. S.... 242. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra slapto sekimo... 243. Gynėjas atkreipia dėmesį į liudytojo pareigūno T. M. apklausą... 244. Apeliaciniame skunde abejojama ir liudytojo R. R. parodymų patikimu. Gynėjas... 245. Apelianto įsitikinimu, dėl analogiškų priežasčių D. J. taip pat buvo... 246. Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat nurodo BPK 261 straipsnio („Teisiamojo... 247. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į nuteistiesiems paskirtas bausmes,... 248. Apelianto įsitikinimu, net ir pripažinus A. S. kaltu dėl jam inkriminuotų... 249. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. S. gynėjas prašo: 1) panaikinti Kauno... 250. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atlikti įrodymų tyrimą, pakartotinai... 251. Nuteistojo A. Š. gynėja advokatė Diana Višinskienė nesutinka su apygardos... 252. Apeliantės teigimu, A. Š. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nuteistas byloje... 253. Apeliaciniame skunde gynėja taip pat nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje... 254. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas, pripažindamas liudytojų Ž. R., D.... 255. Apeliaciniame skunde gynėja taip pat nurodo, jog apygardos teismas,... 256. Nesutikdama su A. Š. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260... 257. Apeliaciniame skunde gynėja taip pat nurodo, jog liudytojo R. R. parodymai,... 258. Apeliantės įsitikinimu, A. Š. nepagrįstai ir neteisėtai nuteistas pagal BK... 259. Nesutikdama su A. Š. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, gynėja... 260. Apeliaciniame skunde gynėja taip pat nurodo, jog skiriant bausmes nuteistajam... 261. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai ir nemotyvuoti konfiskavo kratos metu... 262. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. Š. gynėja prašo: 1) panaikinti Kauno... 263. Nuteistojo S. V. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė apeliaciniame skunde... 264. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad S. V. iki 2006 m. rugpjūčio 2 d.... 265. Nesutikdamas su S. V. nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, gynėjas... 266. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į valinį bei intelektualinį... 267. Nesutikdamas su S. V. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, gynėjas... 268. Apeliaciniame skunde abejojama liudytojų D. J. ir R. R. parodymų patikimumu,... 269. Apelianto įsitikinimu, dėl analogiškų priežasčių D. J. taip pat buvo... 270. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti... 271. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir rungimosi, teismo... 272. Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat nurodo BPK 261 straipsnio („Teisiamojo... 273. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad BK 54 straipsnio 3 dalis pritaikyta... 274. Apelianto įsitikinimu, net ir pripažinus S. V. kaltu dėl jam inkriminuotų... 275. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo sprendimu konfiskuoti S. V.... 276. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamo nuosprendžio... 277. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. V. gynėjas prašo: 1) panaikinti Kauno... 278. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atlikti įrodymų tyrimą, pakartotinai... 279. Nuteistasis D. U. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo... 280. Anot apelianto, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, išskyrus... 281. Apeliantas atkreipia dėmesį į liudytojo R. R. parodymų, duotų ikiteisminio... 282. Apeliantas nesutinka ir su nuteistojo A. B. parodymų vertinimu. Jo teigimu, A.... 283. Apeliaciniame skunde abejojama ir liudytojo D. J. parodymų patikimumu.... 284. Abejodamas liudytojų policijos pareigūnų T. M. ir A. U. parodymų... 285. Apeliaciniame skunde pažymima, kad asmenų, atleistų nuo baudžiamosios... 286. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė... 287. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su apygardos teismo nustatytomis... 288. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su kitais skundžiamame nuosprendyje... 289. Apelianto įsitikinimu, teismas jo kaltės įrodymu nepagrįstai laiko 2010 m.... 290. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo dar kelis, jo vertinimu, teismo... 291. Apelianto teigimu, be melagingų R. R. ir su juo susijusių asmenų (Ž. R., D.... 292. Apeliantas taip pat nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje nebuvo įrodytas... 293. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo... 294. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. U. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 295. Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo... 296. Apeliantas nurodo nesuprantantis, kuo yra kaltinamas, t. y. kuo pasireiškia jo... 297. Apeliantas kategoriškai nesutinka su apygardos teismo išvada dėl asmenų,... 298. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad D. J. pirminiuose parodymuose nurodė, jog... 299. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į prieštaravimus, esančius liudytojo R. R.... 300. Apeliantas nesutinka ir su liudytojos Ž. R. parodymais apie tai, kad 2009... 301. Apeliaciniame skunde akcentuojamas ir nuteistojo A. B. parodymų nenuoseklumas.... 302. Apibendrindamas apeliantas nurodo, jog prieš jį duoti parodymai... 303. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 304. Nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Jonas Kvaraciejus apeliaciniame skunde... 305. Apeliantas nurodo, jog teisiamajame posėdyje buvo pateikęs prašymą... 306. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra ydingas ir dėl to, kad nėra... 307. Apelianto įsitikinimu, apygardos teismas neįrodė, kad S. M. priklausė... 308. Apibendrindamas gynėjas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje aptarti... 309. Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat nurodo, jog net ir įrodžius S. M.... 310. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. M. gynėjas prašo panaikinti Kauno... 311. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo... 312. Apelianto teigimu, priimant nuosprendį negali turėti įtakos tai, kad... 313. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 314. Nuteistasis R. J. taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą, jo metu pagarsinti... 315. R. R., kurio turtas konfiskuotas, apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos... 316. Apeliantas pažymi, jog šiuo automobiliu nebuvo daromi jokie nusikaltimai,... 317. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. R. prašo pakeisti Kauno... 318. G. G., kurio turtas konfiskuotas, apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos... 319. Apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė BK 72 straipsnio nuostatas, kadangi... 320. Apeliantas nurodo, jog automobilį pirko žmonai už teisėtai gautas pajamas,... 321. Apelianto vertinimu, aplinkybė, kad automobilyje buvo rasta narkotinių... 322. Apeliaciniame skunde G. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m.... 323. Nuteistasis S. B. atsikirtimuose į R. R., kurio turtas konfiskuotas,... 324. Nuteistasis S. B. atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. R. yra nurodęs, jog 30... 325. Nuteistasis atsikirtimuose prašo papildomai apklausti R. R., kad būtų... 326. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo A. Š.... 327. G. G. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo S. B., nuteistosios D. P.,... 328. Dėl nusikalstamo susivienijimo... 329. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei... 330. Nuteistieji D. U., R. J., D. P., G. T., S. B. ir jo gynėjas, S. M. ir jo... 331. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka... 332. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pagrįstai teigiama, kad, vieni iš... 333. EŽTT praktikoje pagal Konvencijos 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad... 334. EŽTT atmetė kaip aiškiai nepagrįstus (nepriimtinus) daugelį skundų... 335. Dėl bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų parodymų įrodomosios... 336. Iš esmės analogiškos pozicijos dėl bendrakaltinamųjų ar kitų... 337. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo,... 338. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, kad 2012 m. sausio 24... 339. R. R. liudytoju buvo apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą... 340. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama ir su liudytojos Ž. R.,... 341. Siekiant patikslinti byloje duotus Ž. R. parodymus bei pašalinti... 342. Liudytojo D. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, remiantis BK 391 straipsnio... 343. Išanalizavus liudytojų R. R., Ž. R., D. J., atleistų nuo baudžiamosios... 344. Nuteistasis D. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2010 m. buvo sunki... 345. Nuteistoji R. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad į narkotinių... 346. Duodamas parodymus apie S. B. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą,... 347. Pirmosios instancijos teisme liudytoju buvo apklaustas Kauno apskrities VPK... 348. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, BPK 276 straipsnio 4 dalyje... 349. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis D. V., apklausiamas ikiteisminio... 350. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką... 351. Byloje esančiuose techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius... 352. Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas D. J.... 353. 2010 m. spalio 4 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo... 354. Iš byloje esančio 2010 m. spalio 14 d. kratos protokolo, matyti, jog kratos... 355. 2011 m. sausio 10 d. kratos protokole užfiksuota, jog kratos metu paimtas... 356. 2011 m. sausio 10 d. kratos bei 2011 m. sausio 24 d. objektų apžiūros... 357. Pagal BK 249 straipsnį atsako tas, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo... 358. Byloje surinktų įrodymų viseto analizė paneigia nuteistųjų D. U., R. J.,... 359. Pagal teismų praktiką nusikalstamo susivienijamo organizavimas apibūdinamas... 360. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje apibūdinamas kaip bet koks... 361. Išanalizavus byloje surinktus ir aptartus įrodymus, matyti, jog S. B., kaip... 362. S. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo tikslas buvo daryti... 363. Nors, kaip minėta, nuteistieji A. Š., A. S., D. U., S. M., R. J., S. V., D.... 364. Nuteistasis S. M. ir jo gynėjas, taip pat nuteistieji D. U. ir R. J. savo... 365. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ir D. J. kaltę... 366. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog... 367. Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei... 368. S. V. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu... 369. Nuteistojo S. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog šioje byloje nėra... 370. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą... 371. Iš byloje esančių duomenų, gautų iš Rusijos Federacijos, matyti, jog S.... 372. Liudytojas R. R. nurodė, jog S. V., pravarde ,,Depas“, vadovaujamas S. B.,... 373. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo S. V. gynėjo apeliacinio skundo... 374. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali... 375. S. V. Rusijos Federacijos Pskovo srities Pytalovo rajono teismo 2009 m. spalio... 376. Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei... 377. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. T. pripažintas kaltu... 378. Nuteistasis G. T. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo pirmosios... 379. Iš byloje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų R. V., M. D., B. J., A.... 380. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3... 381. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2010 m. gegužės mėnesį S. B.... 382. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. V., dirbdamas autoservise... 383. Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei... 384. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu A. Š. pripažintas... 385. Šiame epizode už tai, kad davė nurodymus A. Š. į Lietuvą kontrabandos... 386. Nuteistasis A. Š. viso bylos proceso metu neigdamas dalyvavimą nusikalstamo... 387. Liudytojo D. J. parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos visiškai... 388. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus faktinius... 389. Dėl A. Š. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio1 dalį... 390. A. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir pagal... 391. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde ginčija A. Š. inkriminuotos... 392. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra... 393. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog A. Š.... 394. Narkotinė medžiaga - 2,767 g. kanapių dervos buvo rasta kratos metu A. Š.... 395. Kaip minėta, veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei... 396. A. Š. pirmosios instancijos teisme dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 260... 397. Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei... 398. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu... 399. Nuteistojo A. S. gynėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su A. S.... 400. Kaip jau buvo minėta šiame nuosprendyje, nusikalstamos veikos, numatytos BK... 401. Nors nuteistasis A. S. neigia kontrabandos būdu iš Olandijos parvežęs labai... 402. Dėl S. B. pripažinimo kaltu pagal BL 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3... 403. Kaip jau minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. B.... 404. Dėl D. P. pripažinimo kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį... 405. ... 406. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. P. laikotarpiu iki 2010 m.... 407. Nuteistoji D. P., apeliaciniame skunde neigdama savo dalyvavimą S. B. suburto... 408. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš esmės visi byloje apklausti asmenys,... 409. Nuteistoji D. P. dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį... 410. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. P. savo namuose, turėdama... 411. Kaip minėta, pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių medžiagų... 412. Šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jau minėta, jog... 413. Susipažinus su šios baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, jog byloje nėra... 414. Dėl teismo šališkumo ... 415. Vienas iš nuteistųjų D. U., D. P., S. M. gynėjo, G. T., S. B. ir jo... 416. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas... 417. Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma,... 418. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog skundžiamame pirmosios instancijos... 419. Šiuo metu galiojančioje BPK 261 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisiamojo... 420. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių ... 421. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik... 422. Nuteistojo G. T., nuteistojo S. M., A. Š., A. S., D. V., S. V. gynėjų... 423. Tiek nusikalstamo susivienijimo organizavimas (BK 249 straipsnio 3 dalis), už... 424. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems S. B., R. J.,... 425. Perkvalifikavus nuteistojo A. Š. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1... 426. Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių... 427. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. P.... 428. Vertinant nuteistojo A. Š. asmenybę charakterizuojančius bruožus, matyti,... 429. Nuteistojo A. Š. asmenybę charakterizuojančius bruožus įvertinus kartu su... 430. Nėra pagrindo sutikti su nuteistųjų A. Š. ir S. M. gynėjų apeliacinių... 431. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg... 432. Pagal EŽTT sprendimus ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė... 433. Šioje baudžiamojoje byloje vertinamasis terminas yra septyneri metai, t. y.... 434. Nuteistųjų D. V., A. S., S. V. gynėjas apeliaciniuose skunduose prašo... 435. Dėl turto konfiskavimo ... 436. Šioje byloje apeliacinius skundus dėl turto konfiskavimo yra padavę R. R. ir... 437. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23... 438. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio... 439. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu... 440. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK... 441. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, nuteistiesiems inkriminuotų... 442. Nėra pagrindo tenkinti R. R. apeliacinio skundo bei panaikinti skundžiamo... 443. Tuo tarpu su pirmosios instancijos teismo išvada konfiskuoti G. G. –... 444. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 445. Nėra pagrindo tenkinti nuteistųjų D. V., A. S., S. V. gynėjo apeliaciniuose... 446. Nuteistasis S. B. savo apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog pirmosios... 447. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 448. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti.... 449. A. Š. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į... 450. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2... 451. D. P. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK... 452. D. P., pripažintai kalta ir nuteistai pagal BK 249 straipsnio 1 dalį,... 453. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2... 454. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį,... 455. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį,... 456. Automobilį Audi TT, valstybinis numeris ( - ) saugomą Kauno apskrities VPK... 457. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 458. Nuteistųjų G. T., D. U., S. M., R. J., nuteistojo S. B. gynėjo advokato...