Byla 2K-686/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Viktoro Aiduko, sekretoriaujant R. Bartulienei, dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei, gynėjai Z. Andriuškevičiūtei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3750 Lt) bauda.

2Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria nuteistojo R. K. gynėjos advokatės R. Budrytės apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

4R. K. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo 4 d., apie 15 val., Kaune, Kovo 11-osios g., vairuodamas automobilį „Nissan Micra“ (valst. Nr. ( - )) ir važiuodamas nuo Taikos pr. link V. Krėvės pr., ties 96-uoju namu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 148 punktų reikalavimus – nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo – persirikiuodamas nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam autobusui „Volvo B10“ (valst. Nr. ( - )), vairuojamam A. G., kurį, kad išvengtų susidūrimo, privertė staigiai stabdyti, dėl to autobuse parkrito ir susižalojo keleivis V. N., kuriam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

5Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 25 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

6Kasatorius nurodo, kad teismas neteisingai taikė BK 2 straipsnio 6 dalies normą, nes, esant galiojančiam nutarimui dėl jo nubaudimo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 148 punktų pažeidimą, dėl kurio lengvai sužalotas nukentėjusysis, už tą pačią veiką jis buvo nuteistas antrą kartą. Teismai neargumentavo ir nepagrindė, kaip reikalaujama BK 2 straipsnio 4 dalyje, kodėl jo padaryti KET pažeidimai turi būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusiajam V. N. autobuse nukritus ir susižalojus, jo sveikatos sutrikdymo laipsnis (sužalojimai, gydymosi trukmė) nepasikeitė, todėl, kasatoriaus nuomone, skirtingi nukentėjusiajam padaryto lengvo sužalojimo pavadinimai negali būti pagrindas jį bausti du kartus už tą pačią veiką.

7Kasatorius tvirtina, kad jis, vairuodamas automobilį „Nissan Micra“, aplenkė autobusą ir jam kelyje kliūties nesudarė, nes matydamas, kad keliuką pravažiavo, nuvažiavo tolyn nestabdęs. Jei iš tiesų kažkokia mašina buvo kliūtis autobusui, tai buvo ne jo vairuojamas automobilis.

8Kasatorius taip pat nurodo, kad apylinkės teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, netyrė ir nevertino dalies byloje esančių duomenų, galinčių turėti esminės reikšmės konstatuojant faktines bylos aplinkybes. Kauno apygardos teismas, formaliai išnagrinėjęs apeliacinį skundą, padarė tą patį pažeidimą – neatliko įrodymų tyrimo ir neištyrė aplinkybių, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms, kurių netyrė apylinkės teismas, nepašalino prieštaravimų, nepateikė motyvų, kodėl byloje esantys įrodymai besąlygiškai priimami arba atmetami (BPK 20 straipsnio 3, 5 dalys, 241 straipsnio 2 dalis, 242 straipsnio 1 dalis, 276 straipsnio 4 dalis, 305 straipsnio 1 dalis, 324 straipsnio 6 dalis). Kasatoriaus nuomone, teismas be pagrindo rėmėsi nukentėjusiojo V. N. duotais parodymais, nes tai, kas vyko gatvėje iš tos vietos, kur jis buvo, jis negalėjo matyti, juo labiau kad autobusui staigiai stabdant jis nukrito ant grindų. Kasatorius taip pat abejoja, ar liudytoja A. K. galėjo matyti, kas buvo autobuso priekyje, nes ji sėdėjo pirmoje kėdėje už vairuotojo kabinos, užstojusios vaizdą priekyje, o po stabdymo puolė kelti parkritusio V. N. Liudytoja D. G. negalėjo tuo pačiu metu matyti, kaip V. N. įlipo į autobusą, žymėjosi taloną, ir kartu stebėti kelią. Liudytojas A. G. tvirtino, kad raudonas automobilis, aplenkęs autobusą, staiga stabdė, nes norėjo įsukti į pravažiavimą, tačiau sustabdyti nespėjo; vėliau teisme jis teigė, kad automobilis sustojo priešais autobusą už šalutinės gatvelės, pastovėjo ir nuvažiavo. Liudytojai tikino, kad raudonojo automobilio vairuotojas turėjo tikslą įsukti į šalutinį keliuką, todėl prieš autobusą staiga stabdė, tačiau įvykio vietos apžiūros protokole nebuvo užfiksuotas keliukas ar šalutinė gatvė, į kurią įvažiavo šis automobilis. Be to, papildomai apžiūrint įvykio vietą, apklausus pareigūnus, nustatyta, kad autobusas staiga stabdė gerokai už keliuko. Kasatoriaus nuomone, teismai nepašalino prieštaravimų, esančių liudytojų parodymuose, taip pat tarp skirtingų liudytojų duotų parodymų, todėl išliko abejonių dėl jų parodymų tikrumo ir tinkamumo.

9Kasatorius pažymi, kad ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama neleistinai ilgai. Jo kaltė buvo preziumuojama, nes byla buvo nagrinėjama ne norint išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes, o siekiant įrodyti V. N. vėlesnius sveikatos sutrikimus kaip griuvimo autobuse pasekmes, ignoruojant jo paties parodymus, duotus po įvykio, kelių ekspertizių aktų išvadas.

10Nuteistasis taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo atstovu pagal V. N. išduotą įgaliojimą buvo pripažintas D. N., nors tai prieštarauja BPK 55 straipsniui, CK 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punktui.

11Nuteistojo R. K. kasacinis skundas atmestinas.

12Dėl non bis in idem principo taikymo

13Kasatoriaus kasacinio skundo vienas iš argumentų yra tai, kad jis už tą pati KET pažeidimą nubaustas du kartus, t. y. paskirtos administracinė nuobauda ir bausmė. Kasatoriaus nuomone, teismai, antrą kartą nuteisdami jį už tą pačią veiką, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnį.

14Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, remdamasis Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuosprendyje pažymėjo, kad aplinkybė, jog nukentėjusiajam padarytas ne nežymus, o nesunkus sveikatos sutrikdymas, paaiškėjo tik po 2004 m. sausio 29 d. specialistų išvados, todėl, teismo nuomone, dvigubo baudimo už tą pačią nusikalstamą veiką draudimo principas nebuvo pažeistas. Tačiau šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išvada nėra teisinga.

15Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą apskritai (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, jog sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (pvz., bylose Gradinger prieš Austriją ir Franz Fisher prieš Austriją – nusikalstamos veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio).

16Taigi, vertinant tariamą non bis in idem principo pažeidimą nagrinėjamu atveju, reikėtų išanalizuoti, ar R. K. baudžiamojo proceso tvarka persekiojimas ir nuteistas už tą pačią veiką, dėl kurios pirmiau nubaustas administracine tvarka.

17Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės V. Šalčiuvienės 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 20-1-1745-03, nesant R. K. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnyje, požymių buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl 2003 m. rugsėjo 4 d., apie 15.00 val., Kaune, Kovo 11-osios g. įvykusio eismo įvykio. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilis „Nissan Micra“, vairuojamas R. K., aplenkęs autobusą „Volvo B 10“, vairuojamą A. G., prieš pat jį pasuko į dešinę, todėl autobuso vairuotojas buvo priverstas staiga stabdyti. Dėl to nukrito ir susižalojo autobuso keleivis V. N., kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

18Šio nutarimo kopija perduota Klaipėdos m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybai spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės R. K. taikymo (T. 1, b. l. 66–67).

192003 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos m. VPK VP Eismo priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius S. Vainorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nustatė, kad R. K., vairuodamas automobilį, 2003 m. rugsėjo 4 d., 15.00 val., Kaune, Kovo 11-osios g., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, persirikiuodamas stabdė, dėl to autobuso vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, o autobuse važiavęs keleivis susižalojo, taip R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 148 punkto reikalavimus. R. K. pripažino, kad padarė šį pažeidimą. Už tai jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį 500 Lt bauda. R. K. nutarimo neskundė ir baudą sumokėjo 2003 m. gruodžio 29 d. (T. 1, b. l. 65, 70).

202003 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės V. Šalčiuvienės nutarimu, atsižvelgus į nukentėjusiojo V. N. 2003 m. gruodžio 3 d. prašymą atlikti pakartotinį jo sveikatos sutrikdymo masto nustatymą, vadovaujantis BPK 217 straipsnio 1 dalimi, buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nuspręsta apie priimtą nutarimą informuoti suinteresuotus asmenis (T. 1, b. l. 9–10). (Iš bylos medžiagos matyti, kad apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą buvo informuoti Klaipėdos m. VPK VP Eismo priežiūros tarnyba ir nukentėjusysis V. N. (T. 1, b. l. 11, 12). Įtariamasis šioje byloje R. K. apie atnaujintą ikiteisminį tyrimą dėl jo veiksmų nebuvo informuotas, taip buvo pažeista BPK 217 straipsnio 5 dalis ir suvaržytos įtariamojo teisė baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka apskųsti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo bei teisė į gynybą. Kasaciniame skunde ši aplinkybė nenurodoma).

212004 m. sausio 29 d. atlikus komisinį teismo medicinos tyrimą ekspertai, vadovaudamiesi nukentėjusiojo medicininių dokumentų duomenimis, pateikė išvadą, kad V. N. 2003 m. rugsėjo 4 d. eismo įvykio metu buvo padarytas galvos sumušimas su muštine žaizda pakaušyje ir krūtinės ląstos sumušimas su kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes, sukėlęs ilgalaikį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

222004 m. kovo 22 d. R. K. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios jis prisipažino kaltu.

23Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 3750 Lt bauda. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 25 d. nutartimi nuosprendis paliktas nepakeistas.

24Pagal ATPK 9 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

25ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą.

26Atsakomybė už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, yra nustatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje.

27Sveikatos sutrikdymo masto nustatymas BK nereglamentuojamas (BK 141 straipsnis). Jis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158.A1-8 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės).

28Sisteminė ir lyginamoji Lietuvos Respublikos 1961 m. BK ir galiojančio BK normų, reglamentuojančių atsakomybę už žalos sveikatai padarymą, analizė, taip pat nusistovėjusi Lietuvos teismų praktika rodo, kad ATPK 127 straipsnio 1 dalyje nurodomas ,,lengvas kūno sužalojimas“ ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodomas ,,nesunkus“ sveikatos sutrikdymas nėra analogiškos pasekmės. Lengvo kūno sužalojimo galiojantys teisės aktai neapibrėžia; teismų praktikoje lengvu kūno sužalojimu ATPK 127 straipsnio 1 dalies prasme laikomas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, arba prarandama 5 procentai profesinio arba bendro darbingumo (Taisyklių 8–9 punktai). Tuo tarpu nesunkus sveikatos sutrikdymas, nurodomas BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra tada, kai, nesant sunkaus sveikatos sutrikdymo požymių, sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba prarandama nedidelė dalis (daugiau nei 5 procentai, bet mažiau nei 30 procentų) – profesinio ar bendro darbingumo (Taisyklių 7 punktas).

29Taigi ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatoma atsakomybė už skirtingas (t. y. skirtingo pavojingumo laipsnio) veikas. Dėl to kasatorius nėra teisus, teigdamas, kad pagrindas jį nubausti už tą pačią veiką du kartus buvo ,,skirtingi lengvo kūno sužalojimo pavadinimai“.

30Kolegija pažymi, kad ATPK 127 straipsnio 1 dalis ir BK 281 straipsnio 1 dalis iš principo negali būti taikomos kartu, nes šiuo atveju gali būti sukeliamas arba lengvas kūno sužalojimas, arba nesunkiai sutrikdoma sveikata (sunkesnės pasekmės apima lengvesnes).

31Kita vertus, vienas esminių analizuojamų administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos sudėties požymių neabejotinai yra tas pats – t. y. veika (KET pažeidimas) kaip priešingas teisei pavojingas sąmoningas ir valingas kaltininko elgesys. Dėl to darytina išvada, kad, pritaikius kaltininkui kartu administracinę ir baudžiamąją atsakomybę dėl to paties KET pažeidimo, pažeidžiamas non bis in idem principas. Iš baudžiamojoje byloje priimtų procesinių sprendimų bei kitos bylos medžiagos matyti, kad tokia situacija yra ir kasatoriaus atveju. Taigi kasatoriaus teisus, teigdamas, kad yra nubaustas du kartus už tą patį KET 53, 148 punktų reikalavimų nesilaikymą.

32Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad R. K. baudžiamojoje byloje susidariusiai situacijai taikytinas Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje įtvirtintas non bis in idem principas. Esant dviem galiojantiems sprendimams, kuriais kasatorius nubaustas už tą pačią veiką (KET pažeidimą), o tos pačios jo sukeltos pasekmės (žala nukentėjusiojo sveikatai) įvertintos skirtingai, non bis in idem principas pažeidžiamas.

33Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalies analizė, atrodytų, besąlygiškai lemia pakartotino baudžiamojo proceso dėl tos pačios veikos neteisėtumą. Tačiau EŽTT praktikos raida leidžia daryti išvadą, kad nuteisimas už nusikalstamą veiką po to, kai už tą pačią veiką asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka, nėra besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą.

342004 m. rugsėjo 30 d. sprendimu dėl priimtinumo byloje Falkner prieš Austriją (Falkner v. Austria, no. 6072/02, decision of 30 September 2004) EŽTT atmetė skundą dėl non bis in idem principo pažeidimo kaip aiškiai nepagrįstą. Vertindamas bylos aplinkybes, EŽTT nurodė, kad pagal galiojančias Austrijos teisės nuostatas, kurios buvo pakeistos siekiant įgyvendinti EŽTT sprendimą byloje Gradinger prieš Austriją, administracinis teisės pažeidimas (vairavimas apsvaigus nuo alkoholio) yra subsidiarinis Austrijos BK numatytos nusikalstamos veikos sudėties (neatsargus sveikatos sutrikdymas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio) požiūriu. Tad pareiškėjos byla dėl žalos sveikatai, padarytos vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, priklauso vien tik bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis nebūtinai apima visus dėl tos pačios veikos pradėtus procesus. Nacionalinės institucijos turi turėti galimybę ištaisyti padėtį tokiais atvejais, kai institucijos klaidingai veikia peržengdamos pagal nacionalinę teisę joms suteiktą kompetenciją. Pareiškėja Falkner buvo persekiojama pagal nacionalinę teisę kompetentingų institucijų tik vėlesniame procese bendrosios kompetencijos teismuose, tuo tarpu ankstesnis administracinis procesas buvo anuliuotas ir sumokėta bauda gražinta pareiškėjai. Esant tokioms aplinkybėms, EŽTT nusprendė, kad pareiškėjos nuteisimas baudžiamajame procese nerodo jokių non bis in idem principo pažeidimo požymių.

35Panašios pozicijos EŽTT laikėsi ir 2006 m. gruodžio 5 d. sprendime dėl priimtinumo byloje Ščiukina prieš Lietuvą (Ščiukina v. Lithuania, no. 19251/02, decision of 5 December 2006). Pareiškėja be antsnukio vedžiojo amerikietiškos veislės šunį – pitbulterjerą, kuris užpuolė vaiką ir ne mažiau kaip tris kartus įkando į įvairias kūno vietas. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikaltimo požymių ir pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 110 straipsnio 2 dalį (gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių pažeidimas, sukėlęs žalą sveikatai). Vėliau ikiteisminis tyrimas atnaujintas ir pareiškėja nuteista pagal 1961 m. BK 115 straipsnį už apysunkį kūno sužalojimą dėl neatsargumo. Pareiškėja EŽTT skundėsi dėl non bis in idem principo pažeidimo, teigdama, kad buvo du kartus nubausta už tą pačią veiką. Tačiau EŽTT nusprendė, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybės, jam nereikia spręsti, ar buvo laikomasi minėto principo, ir paskelbė pareiškimą nepriimtinu pareiškėjai neišnaudojus vidaus teisinės gynybos priemonių (Konvencijos 35 straipsnio 1, 4 dalys). Tokį sprendimą EŽTT priėmė atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 13 d. nutartį pareiškėjos baudžiamojoje byloje (Nr. 2K–863/2001), kurioje Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad pareiškėja buvo du kartus nubausta už tą pačią veiką, ir nurodė, kad jai paskirta administracinė nuobauda gali būti panaikinama atnaujinus administracinį procesą. Pareiškėja EŽTT neteigė, kad ši galimybė (kuria ji nepasinaudojo) dėl kokių nors priežasčių buvo jai neprieinama praktiniu požiūriu.

36Išdėstytos EŽTT sprendimų nuostatos leidžia teigti, kad tuo atveju, jeigu pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo.

37Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. nuosprendžiu nustatyta, kad R. K. vairuodamas automobilį pažeidė KET reikalavimus ir dėl to keleiviui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad jis pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai.

38Šioje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta, kad R. K. veiksmuose yra ne administracinio teisės pažeidimo, bet nusikalstamos veikos požymiai, t. y. kasatoriui paskirta administracinė nuobauda yra neteisėta, neatitinka kasatoriaus padarytos veikos, be to, dėl jos galiojimo pažeidžiamas non bis in idem principas.

39Taigi, kolegijos nuomone, šia nutartimi dėl joje išdėstytų aplinkybių konstatavus non bis in idem principo pažeidimą, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl R. K. paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka.

40Dėl kasatoriaus argumentų apie padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus

41Kasatorius tvirtina, kad teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, teigdamas, liudytojų (A. K., D. G., A. G. ) parodymai, kuriais grindžiama jo kaltė, yra prieštaringi, o teismai šių prieštaravimų nepašalino. Kasatorius taip pat tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas formaliai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų tiriant bylos aplinkybes neištaisė.

42Kasacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, o tik patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiriant bei vertinant įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose teisės taikymo klaidų nepadaryta, kasatoriaus nurodyti BPK 20 straipsnio 3, 5 dalys, 241 straipsnio 2 dalis, 242 straipsnio 1 dalis, 276 straipsnio 4 dalis, 305 straipsnio 1 dalis, 324 straipsnio 6 dalis nebuvo pažeisti. Nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kiti bylos įrodymai ištirti ir teismų sprendimuose išanalizuoti ir įvertinti iš esmės tinkamai laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų. Nors ikiteisminio tyrimo metu sudarytas įvykio vietos planas ir nebuvo pakankamai tikslus, nebuvo atlikta autotechninė ekspertizė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šie tyrimo trūkumai buvo ištaisyti.

43Savo apeliaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėja tvirtino, kad nebuvo įvertintos tikrosios įvykio aplinkybės, aiškindama, kad: be pagrindo teismas rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei liudytojų A. K., D. G., A. G. parodymais, nes jie davė skirtingus parodymus apie tai, koks automobilis aplenkė autobusą, dėl aplenkimo momento; įvykio schema sudaryta, jam nedalyvaujant; autotechninė ekspertizė atlikta, nesiremiant naujai sudaryta įvykio vietos schema; nesiaiškinta, ar nebuvo kitų kliūčių staigiai stabdyti autobusą. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad apygardos teismas iš esmės atsakė į šiuos apelianto argumentus, teisingai konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtino iš esmės nuoseklūs liudytojų parodymai.

44Kasatorius taip pat be pagrindo teigia, kad nukentėjusiojo atstovu pagal V. N. išduotą įgaliojimą nepagrįstai buvo pripažintas D. N. Jei nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo miršta, jo kaip nukentėjusiojo teises perima vienas iš šeimos narių ar artimųjų giminaičių šių asmenų tarpusavio susitarimu. Kasatorius neginčija, kad D. N. nebuvo V. N. šeimos narys ar artimas giminaitis. Mirus V. N. jo sūnus D. N. teisėtai perėmė nukentėjusiojo teises.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo,... 4. R. K. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo 4 d., apie 15 val., Kaune, Kovo... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 6. Kasatorius nurodo, kad teismas neteisingai taikė BK 2 straipsnio 6 dalies... 7. Kasatorius tvirtina, kad jis, vairuodamas automobilį „Nissan Micra“,... 8. Kasatorius taip pat nurodo, kad apylinkės teismas neištyrė esminių bylos... 9. Kasatorius pažymi, kad ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama neleistinai... 10. Nuteistasis taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo atstovu pagal V. N. išduotą... 11. Nuteistojo R. K. kasacinis skundas atmestinas.... 12. Dėl non bis in idem principo taikymo ... 13. Kasatoriaus kasacinio skundo vienas iš argumentų yra tai, kad jis už tą... 14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, remdamasis... 15. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką Konvencijos... 16. Taigi, vertinant tariamą non bis in idem principo pažeidimą nagrinėjamu... 17. Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės V. Šalčiuvienės 2003 m.... 18. Šio nutarimo kopija perduota Klaipėdos m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybai... 19. 2003 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos m. VPK VP Eismo priežiūros skyriaus... 20. 2003 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės V.... 21. 2004 m. sausio 29 d. atlikus komisinį teismo medicinos tyrimą ekspertai,... 22. 2004 m. kovo 22 d. R. K. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą... 23. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. nuosprendžiu R. K.... 24. Pagal ATPK 9 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už šiame kodekse... 25. ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už KET pažeidimą,... 26. Atsakomybė už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo... 27. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymas BK nereglamentuojamas (BK 141... 28. Sisteminė ir lyginamoji Lietuvos Respublikos 1961 m. BK ir galiojančio BK... 29. Taigi ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatoma... 30. Kolegija pažymi, kad ATPK 127 straipsnio 1 dalis ir BK 281 straipsnio 1 dalis... 31. Kita vertus, vienas esminių analizuojamų administracinio teisės pažeidimo... 32. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad R. K.... 33. Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalies analizė, atrodytų,... 34. 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimu dėl priimtinumo byloje Falkner prieš... 35. Panašios pozicijos EŽTT laikėsi ir 2006 m. gruodžio 5 d. sprendime dėl... 36. Išdėstytos EŽTT sprendimų nuostatos leidžia teigti, kad tuo atveju, jeigu... 37. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. nuosprendžiu nustatyta,... 38. Šioje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta, kad R. K.... 39. Taigi, kolegijos nuomone, šia nutartimi dėl joje išdėstytų aplinkybių... 40. Dėl kasatoriaus argumentų apie padarytus baudžiamojo proceso įstatymo... 41. Kasatorius tvirtina, kad teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių,... 42. Kasacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus... 43. Savo apeliaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėja tvirtino, kad nebuvo... 44. Kasatorius taip pat be pagrindo teigia, kad nukentėjusiojo atstovu pagal V. N.... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 46. Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti....