Byla 2-715/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinė bendrovės „BA Pilaitė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 16 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2660-553/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BA Pilaitė“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Nemenčinės statyba“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „BA Pilaitė“ 4 368 805,80 Lt skolą už atliktus statybos rangos darbus, 398 717,92 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki bylos visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovo pinigines lėšas, o nesant pakankamai lėšų sąskaitose - areštuoti atsakovui priklausantį 0,6412 ha žemės sklypą, esantį Smalinės k., Vilniuje, ir jame esančius statinius. Prašymą ieškovas motyvavo tuo, kad reikalavimo suma yra didelė - 4 767 523,72 Lt, atsakovas susidariusio įsiskolinimo neapmoka daugiau kaip tris mėnesius, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, kad teismo sprendimas negalės būti įvykdytas.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, areštavo atsakovui UAB „BA Pilaitė“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą už 4 767 524 Lt sumą, o nesant ar nepakankant tokio turto, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Teismas nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė –

54 767 523,72 Lt, atsakovo finansinė padėtis nėra žinoma, ieškovo teigimu, atsakovas neatsiskaito ilgą laiką, todėl buvo sustabdyti tolimesni statybos darbai. Visa tai leido teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

6Atsakovas UAB „BA Pilaitė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 16 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepranešus atsakovui, nesant tam jokio pagrindo. Pagal CPK 148 str. 1 d. laikinosios apsaugos priemonės nepranešus atsakovui gali būti taikomos tik išimtinais atvejais. Teismas nutartyje nemotyvavo kodėl šis atvejis yra išimtinis. Neteisėtai nepranešęs atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismas užkirto kelią atsakovui operatyviai pasisakyti dėl jų taikymo reikalingumo ir tuo išvengti jų taikymo, operatyviai pareikšti prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir tuo sukėlė neigiamas pasekmes atsakovui.
  2. Teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes juo gali būti tik pagrįstos prielaidos ir reali grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas, gavęs ieškinį ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bandytų slėpti, stengtųsi mažinti savo turtą, tokiu būdu didindamas grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neketina slėpti turto, galima teigti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių realiai nekils jokia grėsmė, kad būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.
  3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei antstolio aprašyta areštuoto turto vertė visiškai neproporcinga ieškinio sumai. Ieškovo pasirinktas antstolis areštavo atsakovui priklausantį žemės sklypą, kurio vertė 11 000 000 Lt ir kuris yra įkeistas AB Sampo bankui bei nebaigtą statyti statinį, kurio vertė 10 396 303,80 Lt. Taigi bendra atsakovui priklausančio vien nekilnojamojo turto vertė yra daugiau nei 21 mln. Lt. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas remiantis nutartyje nurodytais pagrindais, atmestinas kaip neturintis realaus pagrindo.
  4. Atsakovo nekilnojamojo turto atžvilgiu taikomas areštas sukelia realias grėsmes ūkinei komercinei atsakovo veiklai. Statomo statinio ir žemės sklypo areštas tiesiogiai trukdo butų ir jiems tenkančių žemės sklypo dalių realizavimui, atsiskaitymui su kredituojančiu banku ir tuo pačiu generaliniu rangovu UAB „Nemenčinės statyba“. Areštavus žemės sklypą ir statomą statinį, kyla reali grėsmė, kad butų pirkėjai pareikalaus grąžinti įmokėtus avansus ir bus sužlugdytas visas gyvenamojo namo statybos procesas. Dėl šių veiksmų nevykdomi įsipareigojimai kitiems tretiesiems asmenims, nesilaikoma nustatytų terminų, dėl ko kyla grėsmė atsakovo tiek turtiniams interesams, tiek ir pačios bendrovės ateities egzistavimui. Be to, atsakovas yra pasirašęs kredito sutartį ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kyla grėsmė, kad bankas, kredituojantis daugiabučio namo statybą, gali vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti pasiskolintas lėšas ir sumokėti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus, baudas už sutarties nevykdymą.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Nemenčinės statyba“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomu. Teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį neįmanomą ir išspręsti klausimą nepranešęs atsakovui, nes ieškinio suma yra pakankamai didelė. Be to, nepranešimas ar pranešimas šaliai apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pats savaime neįtakoja nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nėra pagrindas panaikinti iš esmės pagrįstą teismo nutartį. Atsakovas buvo informuotas apie priimtą nutartį, jam buvo sudaryta reali galimybė pateikti atskirąjį skundą ir taip buvo užtikrinta abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyra. Ieškinio suma yra 4 767 523,72 Lt, todėl laikytina pakankamai didelė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas atsirado dėl didelės pinigų sumos. Atsakovui nuosavybės teise priklauso vienintelis viešajame registre registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kuris yra įkeistas. Ieškovas yra atlikęs ir perdavęs atsakovui darbų ne mažiau kaip 10 396 303 Lt, atsakovas viso yra apmokėjęs vos 1 150 000 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neabejotinai turėjo pagrindą daryti išvadą, kad dėl didelės apimties turtinio reikalavimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Apelianto argumentai, liečiantys areštuotų daiktų vertę, taip pat nepagrįsti. Kartu su ieškiniu pateiktame VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 3 148 289 Lt. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti atsakovo pateikiamo turto vertinimo patikimumu. Be to, atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kokia žemės sklypo vertė yra šiuo metu. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos tendencijas, į tai, jog žemės sklypas yra įkeistas, į tai, jog žemės sklype stovi nebaigti statyti statiniai, darytina išvada, kad šio turto vertė yra iš esmės pasikeitusi, t. y. sumažėjusi. Be to, atsakovas, teigdamas, jog pritaikytas areštas sukelia realias grėsmes atsakovo ūkinei komercinei veiklai bei trečiųjų asmenų interesams, konkrečių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-437/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-513/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje atsakovui pareikštas 4 767 523,72 Lt reikalavimas, t. y. reikalavimo suma yra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad ieškinio patenkinimo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo.

10Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas kuo labiau suderinti šalių interesus (iš vienos pusės - užtikrinti kreditoriaus pareikšto reikalavimo įvykdymą, iš kitos pusės - kiek galima mažiau suvaržyti skolininko finansinę – komercinę veiklą), laikėsi turtinių apribojimų taikymo eiliškumo, t. y. visų pirma ieškinio ribose areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar nepakankant – areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškovu pagal pareikštą ieškinį. Kolegijos manymu, toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdas ir eiliškumas nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir ekonomiškumo principų.

11Apeliantas nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai neproporcingos ieškinio sumai, nes antstolis areštavo atsakovui priklausantį žemės sklypą, kurio vertė 11 000 000 Lt ir nebaigtą statyti 10 396 303,80 Lt vertės statinį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas areštavo atsakovo turtą ieškinio reikalavimų ribose, t. y. už 4 767 524 Lt. Todėl kolegija atmeta šį apelianto argumentą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo ieškinio sumai. Pažymėtina, kad teismas negali būti atsakingas už galimai neteisėtus antstolio veiksmus, o proceso įstatymas nustato antstolio veiksmų apskundimo tvarką (CPK XXXI skyrius).

12Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad bendra jam priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir nebaigto statyti statinio) vertė yra 21 milijonas Lt, todėl, jo manymu, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Šiam teiginiui pagrįsi jis pateikė UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymą, iš kurios matyti, kad žemės sklypo, esančio Smalinės k., Vilniaus m., rinkos vertė 2007 m. rugsėjo 4 d. buvo 11 000 000 Lt. Pažymėtina, kad minėto žemės sklypo vertinimas atliktas daugiau kaip prieš metus, taigi šiuo metu minėto žemės sklypo vertė gali būti pasikeitusi, o duomenų apie tai, kokia žemės sklypo vertė yra šiuo metu, apeliantas nepateikė. Be to, pats apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jam priklausantis žemės sklypas yra įkeistas, taigi vykdant būsimą galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, pirmenybės teisė patenkinti savo reikalavimus tektų atsakovo kreditoriui, ir tik po to būtų tenkinami ieškovo reikalavimai (CPK 665 str. 1 d.). Tuo tarpu duomenų, pagrindžiančių atsakovui priklausančio nebaigto statyti statinio vertę, apeliantas apskritai nepateikė.

13Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai neinformavo jo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą yra atmestini. CPK 148 straipsnio pirmoji dalis suteikia teismui teisę klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus apie tai atsakovui, jeigu yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui pačiam, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tikslingiau nagrinėti pranešant atsakovui, ar jam nepranešus, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė priežastis, dėl kurių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovui, t. y. teismas nurodė, kad prašymas nagrinėjamas nepranešus atsakovui, siekiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nesukelti trukdymų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vien minėtos normos pažeidimas nebūtų pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta ir negaliojančia, jeigu atsakovas yra informuotas apie priimtą teismo nutartį ir jam sudaryta reali galimybė pateikti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, nes kiekvienoje situacijoje teismas turi ieškoti protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

14Apeliantas nurodo, kad nekilnojamojo turto areštas sukelia realias grėsmes jo ūkinei komercinei veiklai. Kolegija pažymi, kad įgyvendinant lygiateisiškumo principą įstatyme numatyta galimybė atsakovui kreiptis į teismą su prašymu, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Įstatyme taip pat numatyta, jog įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.). Be to, apeliantas gali prašyti teismo pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str.).

15Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju, jų taikymą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais pagrindo nėra.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai