Byla 2K-163-648/2015

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 15 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Artūro Pažarskio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. (J. K.) gynėjo advokato Aleksandro Gogolevo (Aleksandr Gogolev) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 15 d. nutarties.

2Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) – 3765 Eur dydžio bauda, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) – 1882 Eur – dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta 100 MGL (13 000 Lt) – 3765 Eur – dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, J. K. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2011 m. vasario 24 d. ir nustatyta galutinė subendrinta 98 MGL (12 740 Lt) – 3689 Eur – dydžio bauda.

3Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir S. T., S. B. (S. B.), A. D. (A. D.), R. O. (R. O.), V. T., A. M. (A. M.), E. S. ir R. Š., tačiau dėl jų kasacine tvarka nesiskundžiama.

4Vilniaus teritorinei muitinei iš J. K., S. T., S. B., A. D., R. O., V. T., A. M., E. S. ir R. Š. solidariai priteista 446 170 Lt (129 219 Eur).

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalis dėl E. S. ir R. Š. pakeista: E. S. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 1992 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir paskirta 20 MGL (2600 Lt) – 753 Eur – bauda; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. Š. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir paskirta 90 MGL (11 700 Lt) – 3388 Eur dydžio bauda, iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 1992 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir paskirta 40 MGL (5200 Lt) – 1506 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. Š. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 90 MGL (11 700 Lt) – 3388 Eur dydžio bauda; vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. gegužės 12 d, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, tai atitinka 520 Lt (150 Eur), šia suma sumažinant paskirtos baudos dydį.

6Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria turtinė žala priteista Vilniaus teritorinės muitinės naudai iš E. S. ir R. Š. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8J. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su S. T., S. B., R. O., A. D., V. T. ir A. M. bei E. S. (bendrininkas – padėjėjas tik dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ne organizuota grupe) ir R. Š. (bendrininkas – padėjėjas ne organizuota grupe), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikdamas muitinės kontrolei gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y.:

92010 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, S. B. kartu su S. T. subūrė organizuotą grupę, skirtą sunkioms nusikalstamoms veikoms daryti – cigarečių kontrabandai ir neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis, atliko parengiamuosius veiksmus, skirtus nusikalstamoms veikoms daryti: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl cigarečių įsigijimo dideliais kiekiais Baltarusijos Respublikoje, išsinuomojo garažą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą laikyti šiame garaže kontrabandos būdu atvežtas cigaretes, įsigijo automobilius „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), „Audi 100“ (duomenys neskelbtini). R. Š. S. B. ir S. T. nurodymu visuose įsigytuose automobiliuose įrengė slėptuves, skirtas per sieną gabenamoms cigaretėms paslėpti. Vėliau S. B. ir S. T. į organizuotos grupės veiklą įtraukė J. K., R. O., A. D., V. T., A. M. ir paskirstė jiems vaidmenis, t. y. cigaretėms gabenti perdavė J. K. automobilį „Audi 100“ (duomenys neskelbtini), A. D. – automobilius „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), V. T. – automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), R. O. cigaretėms gabenti sutiko naudoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Jeep Grand Cherokee“ (duomenys neskelbtini), turintį jo įrengtas slėptuves, o A. M. ir E. S. pagal jiems paskirtus vaidmenis turėjo išimti iš automobiliuose įrengtų slėptuvių kontrabandos būdu atvežtas cigaretes. S. B. ir S. T. nurodytomis, tačiau tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis, J. K. kartu su R. O., A. D. ir V. T. laikotarpiu nuo 2010 metų gruodžio mėnesio pradžios iki 2011 m. vasario 23 d., nuvykę į Baltarusijos Respubliką, iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų įgijo iš anksto sutartą cigarečių kiekį, kurį paslėpė automobiliuose įrengtose slėptuvėse, sugrįžę prie pasienio ruožo ir sulaukę mobiliojo ryšio telefonu iš S. B. ir S. T., stebėjusių per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių Lavoriškių pasienio kelio postą vykstančių automobilių patikrinimo intensyvumą, pranešimo važiuoti per Lavoriškių pasienio kelio postą, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL, ir jų nepateikė muitinės kontrolei:

10J. K. nuo 2010 metų gruodžio mėnesio pradžios iki 2011 m. vasario 22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, automobiliu „Audi 100“ (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lavoriškių pasienio kelio postą ne mažiau kaip 12 kartų, kiekvieną kartą veždamas ne mažiau kaip 1200 pakelių cigarečių;

11A. D. nuo 2010 metų gruodžio mėnesio pradžios iki 2011 m. sausio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, automobiliu „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lavoriškių pasienio kelio postą ne mažiau kaip du kartus, kiekvieną kartą veždamas ne mažiau kaip 1400 cigarečių pakelių, ir nuo 2011 m. sausio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki 2011 m. vasario 22 d., automobiliu „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lavoriškių pasienio kelio postą ne mažiau kaip 15 kartų, kiekvieną kartą veždamas ne mažiau kaip 2000 pakelių cigarečių;

12V. T. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki 2011 m. vasario 22 d. automobiliu „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lavoriškių pasienio kelio postą ne mažiau kaip aštuonis kartus, kiekvieną kartą veždamas ne mažiau kaip 1700 pakelių cigarečių;

13R. O. laikotarpiu nuo 2010 metų gruodžio mėnesio pradžios iki 2011 m. vasario 22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, automobilio „Jeep Grand Cherokee“ (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lavoriškių pasienio kelio postą ne mažiau kaip penkis kartus, kiekvieną kartą veždamas ne mažiau kaip 800 pakelių cigarečių.

142011 m. vasario 23 d., nuo 6.30 iki 7.30 val., S. T., stebėjusiam automobilių, vykstančių per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių Lavoriškių pasienio kelio postą patikrinimo intensyvumą, davus nurodymą J. K., A. D., V. T. ir R. O. vykti iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, J. K. automobilio „Audi 100“ (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse, R. O. automobilio „Jeep Grand Cherokee“ (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse, A. D. automobilio „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse, V. T. automobilio „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lavoriškių pasienio kelio postą nepateikdami muitinės kontrolei, pergabeno 4190 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 910 pakelių cigarečių „Fest-7“, 3738 pakelius cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

15Pergabenę per Lavoriškių pasienio kelio postą kontrabandos būdu cigaretes, tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2010 metų gruodžio mėnesio pradžios iki 2011 m. vasario 23 d., J. K. automobilyje „Audi 100“ (duomenys neskelbtini) ir R. O. automobilyje „Jeep Grand Cherokee“ (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse dalį įvežtų kontrabandos būdu cigarečių nugabeno į garažą, esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), o A. D. automobiliuose „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) kartu su V. T., kuris vairavo automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse įvežtas kontrabandos būdu cigaretes nugabeno į garažą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur E. S. kartu su A. M. iškrovė garažuose iš automobiliuose įrengtų slėptuvių ne mažiau kaip 64 800 pakelių nenustatytos rūšies cigarečių ir 8 838 pakelius cigarečių „Minsk Capital“, „Fest-7“, „Fest“.

16Šiais, su kitais organizuotos grupės nariais suderintais bendrais veiksmais J. K. laikotarpiu nuo 2010 metų gruodžio mėnesio pradžios iki 2011 m. vasario 22 d., kiekvieno gabenimo metu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką nepateikdamas muitinės kontrolei įvežė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos rūšies cigaretes, iš viso ne mažiau kaip 64 800 cigarečių pakelių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 423 937 Lt (122780 Eur), o 2011 m. vasario 23 d. nepateikdami muitinės kontrolei įvežė 8 838 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, „Fest-7“, „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 68 147 Lt (19 736 Eur).

17Be to, J. K., kartu su kitais organizuotos grupės nariais: S. B., S. T., R. O., A. D., V. T. ir A. M. nuo 2010 m. gruodžio mėnesio pradžios iki 2011 m. vasario 22 d., iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką nepateikdami muitinės kontrolei pergabenę ne mažiau kaip 64 800 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 423 937 Lt (122 780 Eur), ir 2011 m. vasario 23 d. nepateikdami muitinės kontrolei pergabenę 8 838 pakelius cigarečių „Minsk Capital“, „Fest-7“, „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 68 147 Lt (19 736 Eur), S. B., kaip vienas iš organizatorių, kartu su S. T. nurodė J. K., E. S., R. O., V. T., A. D. ir A. M. pažeidžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, gabenti automobiliuose įrengtose slėptuvėse akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, į garažą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir garažą, esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kur šias kontrabandos būdu atvežtas cigaretes ištraukti iš automobilių slėptuvių ir laikyti garažuose. J. K., vykdydamas S. B. ir S. T. nurodymus ir pažeisdamas minėtus Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu patvirtintus reikalavimus automobilyje „Audi 100“ (duomenys neskelbtini), kartu su R. O. automobilyje „Jeep Grand Cherokee“ (duomenys neskelbtini), dalį įrengtose slėptuvėse įvežtų kontrabandos būdu cigarečių laikė ir gabeno į garažą, esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), o A. D. automobiliuose „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) kartu su V. T., kuris vairavo „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), kitą dalį įrengtose slėptuvėse įvežtų kontrabandos būdu cigarečių laikė ir gabeno į garažą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur E. S. kartu su A. M. iš automobiliuose įrengtų slėptuvių iškrovė šias cigaretes garažuose. S. B. kartu su S. T. dalį, t. y. ne mažiau kaip 64 800 pakelių cigarečių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. vasario 22 d., už piniginį atlygį realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

18Iš viso per laikotarpį nuo 2010 metų gruodžio mėnesio pradžios iki 2011 m. vasario 23 d. J. K. kartu su kitais organizuotos grupės nariais, pažeisdamas nustatytą tvarką gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. ne mažiau, kaip 73 638 pakelius cigarečių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 492 084 Lt (142 517 Eur), iš kurių dalį t. y. ne mažiau kaip 64 800 pakelių cigarečių realizavo.

19Nuteistojo J. K. gynėjas advokatas A. Gogolevas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžių dalis dėl J. K. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Nusprendus, kad nėra pagrindo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo ir iš J. K. priteisti ne daugiau kaip 19 080 Lt Vilniaus teritorinės muitinės naudai žalos atlyginimo.

20Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai turėtų būti naikinami dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 304–307 straipsnių nuostatomis, 305 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžiai yra priimti neatsižvelgus į reikšmingus bylos duomenis, teismų išvados prieštaringos, grįstos duomenimis, kurių byloje nėra. Tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose nurodoma, kad J. K. ne mažiau kaip 1200 vienetų cigarečių pakelių, nepateikdamas jų muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne mažiau kaip 12 kartų. Tačiau, pasak kasatoriaus, byloje nėra pakankamai šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Iš nuteistojo J. K. parodymų teisme galima daryti išvadą, kad jis į Baltarusijos Respubliką cigarečių važiavo tris kartus ir vežė 1000 vienetų cigarečių. Tai, kad jis buvo kaltinamas važiavęs 12 kartų veždamas ne mažiau kaip 1200 vienetų cigarečių, paremta tik nuteistojo S. T. parodymais, kurių kiti įrodymai byloje nepatvirtina. Kadangi jų patikimumo nėra galimybės patikrinti kitais įrodymais, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 4 dalimi, jie negali būti laikomi įrodymais, juolab kad nuteistųjų S. T. ir J. K. interesai procese priešingi. Nuteistieji buvo suinteresuoti priskirti kitiems didesnį vežtų cigarečių kiekį tam, kad ateityje žalos atlyginimas civiliniam ieškovui būtų padalintas proporcingai nuteistųjų kaltei. Visų nuteistųjų kartu ir atskirai gabentų cigarečių kiekis nebuvo nustatinėjamas vertinant įrodymus kaip visumą, juos lyginant tarpusavyje. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik tuo, kad nelegaliai įvežamų į Lietuvą cigarečių kiekiai buvo nustatomi vadovaujantis pačių kaltinamųjų parodymais, kratos protokolais ir kita bylos medžiaga, teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų duotais parodymais. Kasatorius pažymi, kad pagal teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai įrodymais yra tada, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194/2013, 2K-461/2011, 2K-179/2010, 2K-592/2010, 2K-285/2010 ir kt.). Įtariamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie nebuvo pakartoti teisme, nėra laikomi įrodymais. Nuteistojo J. K. teisme duoti parodymai byloje nepaneigti. Jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog J. K. važiavo su cigaretėmis daugiau nei tris kartus ir kiekvieną kartą vežė daugiau nei 1000 vienetų cigarečių, byloje nesurinkta. Pasak kasatoriaus, byloje nustatyta, kad nuteistajam J. K. ir R. O. iškrauti cigaretes padėdavo nuteistasis E. S. Taigi nustatant, kokį kiekį cigarečių vežė J. K., turėjo būti lyginami jo ir E. S. parodymai. Tiek J. K., tiek E. S. neteisėtų veikų pradžios laikotarpis yra tas pats – nuo 2010 m. gruodžio pradžios iki sulaikymo 2011 m. vasario 23 d. Tiek cigaretes vežęs J. K. parodė, kad su cigaretėmis važiavo 3–4 kartus, veždamas 1000–1500 vienetų cigarečių, tiek E. S., patvirtindamas J. K. parodymus, nurodė analogišką cigarečių iškrovimų skaičių bei išimtų cigarečių kiekį. Kratos protokolai nepatvirtina cigarečių kiekio, atvežto iki sulaikymo 2011 m. vasario 23 d. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ir pats civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje nežino, koks cigarečių kiekis buvo nuteistųjų atvežtas į Lietuvos Respubliką, o savo skaičiavimus atliko pagal LKPB NT 3-iosios valdybos 2011 m. lapkričio 3 d. rašte nurodytus cigarečių kiekius. Taigi abiejų instancijų teismų procesiniai sprendimai grindžiami prielaidomis ir vienintelio nuteistojo S. T. parodymais. Kasatorius, remdamasis BK 2 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, kasacinės instancijos teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013), teigia, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. J. K. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal mažiausią galimą gabentų cigarečių kiekį. Kiekvieno nuteistojo ir visų kartu įvežtas cigarečių kiekis svarbus vertinant padarytą žalą valstybei, ieškinio pagrįstumą. 64 800 vienetų cigarečių kiekis minimas LKPB NT 3-iosios valdybos 2011 m. lapkričio 3 d. rašte, tačiau iš kur toks kiekis gautas, neaišku, skaičiavimas nepateiktas. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai tenkino visą civilinį ieškinį. Nesant nustatytam ir įrodytam įvežtų cigarečių kiekiui, nėra galimybės apskaičiuoti žalos, taigi teismas turėjo arba ieškinį atmesti, arba pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

21Kasaciniame skunde, be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 m. vasario 23 d., tačiau apie kontrabandos organizavimą pareigūnams buvo žinoma dar iki važiavimo automobiliais su įrengtomis slėptuvėmis pradžios, jau 2010 m. lapkričio mėnesį, o iki 2010 m. gruodžio jau buvo žinomi visi grupės nariai. Vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu, operatyvinis tyrimas galėjo būti tęsiamas tol, kol buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Pasak kasatoriaus, vėliausiai 2010 m. gruodžio viduryje turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, kaip to reikalauja BPK 2 straipsnio nuostatos. Laiku neužkirsdama kelio S. T. vykdomam kontrabandos organizavimui, valstybė tam tikru aspektu pati skatino vykdyti vis naujus kontrabandos vežimus. Pareigūnų veiksmai, prasidėję teisėtai, dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugo į provokuojančius – jie pasyviai stebėjo, kaip buvo organizuojama kontrabanda, ieškoma jos vykdytojų, kaip buvo vykdomi kontrabandos pervežimai nuo 2010 m. gruodžio vidurio iki 2011 m. vasario 23 d. Buvo padaryti priešingi teisei veiksmai, kurių nebūtų, jei valstybė laiku užkirstų kelią naujų veikų padarymui. Teisėsaugos institucijų veiksmai, palaikantys organizatoriaus S. T. nusikalstamas iniciatyvas, padaryti prieš J. K. po jo sutikimo vežti kontrabandą, o vėliausiai po jo atlikto pirmojo kontrabandos pervežimo, negali būti laikomi teisėtais ir atitinkančiais baudžiamojo proceso tikslus, operatyvinės veiklos uždavinius ir principus bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Ilgesnis, nei buvo būtina, operatyvinio tyrimo atlikimas lėmė sunkesnę J. K., kuris padarė neteisėtas veikas, kontroliuojamas valstybės pareigūnų, teisinę atsakomybę.

22Anot nuteistojo J. K. gynėjo, nors cigaretės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei gabentos tris kartus, veikos kvalifikavimui reikšminga ne bendra per tris kartus gabentų cigarečių vertė, o kiekvienu konkrečiu cigarečių gabenimo per valstybės sieną atveju buvusi cigarečių vertė. J. K. veika turėtų būti kvalifikuojama ne kaip tęstinė, o kaip realioji nusikalstamų veikų sutaptis (tada, jei per sieną gabentų cigarečių vertė viršytų 250 MGL). Kiekvieną kartą J. K. gabenant per Lietuvos Respublikos sieną cigaretes, veika buvo baigta kirtus pasienio postą, todėl kiekvienas cigarečių gabenimo atvejis turi būti kvalifikuojamas atskirai. Su J. K. dėl cigarečių gabenimo kiekvieną kartą buvo tariamasi atskirai, atsiskaitoma už kiekvieną cigarečių gabenimo atvejį, nebuvo „pelno“ dalybų. Kiekvieną cigarečių gabenimo atvejį kvalifikuojant atskirai, J. K. gabentų per Lietuvos Respublikos sieną cigarečių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, būtų 5992 Lt (1735 Eur), t. y. mažesnė nei 250 MGL (32 500 Lt) – 9412 Eur. Net ir visų trijų gabenimų metu įvežtų cigarečių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, būtų 19 080 Lt (5525 Eur), t. y. mažesnė nei 250 MGL (32 500 Lt) – 9412 Eur. Tada, kai kontrabandos dalyko vertė neviršija 250 MGL, veika kvalifikuojama pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju J. K. veika – kiekvienas kontrabandos vežimas – neatitinka BK 199 straipsnio 1 dalies objektyviojo požymio – privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos. Kiekviena J. K. veika sudarė administracinės teisės pažeidimą, bet ne nusikaltimą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad J. K. tyčia buvo nukreipta į nusikalstamų veikų padarymą.

23Teismai, be to, nepagrįstai nesumažino J. K. priteistos žalos dydžio (jo turtinė padėtis labai sunki, jis neturi lėšų, iš kurių būtų galima atlyginti visą žalą (CK 6.251 straipsnio 2 dalis), taip pat pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį yra pagrindas atleisti J. K. nuo civilinės atsakomybės, nes, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, paties nukentėjusiojo veiksmai, padėję žalai atsirasti ar padidėti, yra pagrindas sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad J. K. pripažino, jog vežė cigaretes tris kartus po 1000 vienetų, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 19 080 Lt (5525 Eur) (muitinė vertė – 0,55 Lt (15 Eur ct) X 3000 vnt.; muitas (57,6 proc.) – 1650 Lt (477 Eur) X 57,6 proc.; akcizas – 13 620 Lt (3944 Eur); PVM – 2860 Lt (828 Eur), J. K. civilinė atsakomybė individualizuotina ir iš jo civiliniam ieškovui priteistina ne daugiau kaip 19 080 Lt (5525 Eur).

24Atsiliepimu į nuteistojo J. K. gynėjo advokato kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo kasacinį skundą atmesti.

25Atsiliepime teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė visus būtinus J. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius. Tai, kad teismų padarytos išvados dėl įrodymų vertinimo neatitiko nuteistojo gynybos lūkesčių, nedaro tų teismų išvadų neteisėtų ar nepagrįstų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose išanalizuoti liudytojų parodymai, kriminalinės žvalgybos duomenys, kiti rašytiniai įrodymai ir padarytos tinkamos išvados tiek dėl J. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, tiek dėl jo vaidmens organizuotos grupės veikloje, gabentų cigarečių kiekio. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. žinojo, jog jam bet kuriuo metu gali būti nurodyta vykti į Baltarusiją ir iš ten per Lietuvos–Baltarusijos sieną gabenti cigaretes, buvo tam pasiruošęs, laukė nurodymų ir pats aktyviai tuo domėjosi. Visų surinktų įrodymų patikimumas patikrintas teisminio proceso metu BPK nustatytomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas byloje pateiktus apeliacinius skundus, atsakė į visus juose keltus klausimus, BPK 320 straipsnio nuostatų nepažeidė. Kasacinio skundo argumentai dėl Operatyvinės veiklos įstatymo pažeidimo deklaratyvus, taip pat tai nebuvo skųsta apeliacine tvarka, taigi, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Prokuroras pažymi, kad byloje nustatyta, jog ne mažiau kaip 73 638 pakelius cigarečių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 492 084 Lt (142 517 Eur), nuo 2010 m. gruodžio mėnesio pradžios iki 2011 m. vasario 23 d. bendrais veiksmais į Lietuvos Respubliką įvežė ir mokesčių – 446 171 Lt (129 220 Eur) už jas nesumokėjo S. T. ir S. B. suburta ir vadovaujama organizuota grupė, kurią be jų sudarė ir J. K., R. O., A. D., V. T. bei A. M. Tarp jų nusikalstamų veiksmų ir valstybei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl padaryta materialinė žala pagrįstai priteista iš kaltų asmenų, taikant solidarią atsakomybę. Pagrindo mažinti žalos dydžio atlyginimą ir atleisti nuo žalos atlyginimo nėra.

26Nuteistojo J. K. gynėjo advokato J. Gogolevo kasacinis skundas atmetamas.

27Dėl proceso operatyvumo principo

28Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

29Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas operatyvinio tyrimo metu gavus informacijos apie cigarečių iš Baltarusijos Respublikos neteisėtą gabenimą į Lietuvos Respubliką. Iš dalies išslaptintų operatyvinės bylos dokumentų akivaizdus tiek faktinio, tiek teisinio operatyvinio tyrimo pagrindų tinkamumas. Iš generalinio prokuroro šešių teikimų dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka (anksčiausias datuotas 2010 m. lapkričio 19 d., vėliausias – 2010 m. gruodžio 14 d.) matyti, kad telefoninių pokalbių klausymasis buvo pradėtas ir tęsiamas turint pradinės informacijos apie BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos darymą, gabenant, laikant ir realizuojant dideliais kiekiais cigaretes Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje. Techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka operatyvinio tyrimo metu tikslas buvo atskleisti pirmiausia S. T. (apie jo, tikėtina, nusikalstamus veiksmus buvo pradinių duomenų) galimą nusikalstamą veiką gabenant, laikant ir realizuojant akcizais apmokestinamas prekes dideliais kiekiais bei nustatyti jo bendrininkus. Slapta S. T. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė sankcionuota nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2011 m. vasario 22 d. apygardos teismo pirmininko nutartimi. Iš pokalbių įrašų matyti, kad kontrolė baigta 2011 m. vasario 22 d. 23.09 val. Kasaciniame skunde nepagrįstai abejojama dėl operatyvinio tyrimo provokuojamo pobūdžio, tiesiogiai siejant jį su operatyvinio veiksmo panaudojimo trukme ir šio veiksmo metu gautais rezultatais. Pagal tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Pasibaigus operatyvinio veiksmo sankcionavimo laikui ir išnaudojus visas operatyvinio tyrimo galimybes, buvo nustatyti tie bendrininkai byloje, kurie yra nuteisti ir šioje byloje ginčijamu teismo nuosprendžiu, tačiau operatyvinio tyrimo tikslas, kuris buvo numatytas teikimuose, visa apimtimi pasiektas nebuvo (ne visi bendrininkai nustatyti). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. T., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, 2011 m. kovo 7 d. nurodė tam tikrus duomenis ir apie asmenį, kuris rūpinosi pirkėjų paieška, t. y. cigarečių realizavimu. Jis operatyvinio tyrimo ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas. Taip pat akcentuotina tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas kitą dieną po sankcijos pasibaigimo, operatyviai atlikti jau ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tiek operatyvinis tyrimas, tiek procesas pradėjus ikiteisminį tyrimą vyko operatyviai, telefoninių pokalbių klausymasis neviršijo duotos sankcijos ribų, vyko protingą laiką. J. K. teisės procese niekaip nebuvo pažeistos.

30Dėl akcizinių prekių kiekio ir vertės nustatymo

31Pagal BK 212 straipsnio 2 dalį BK 199, 1991 straipsniuose nurodytų muitinei pateikti privalomų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus mokėti mokesčius. Muitinei pateikti privalomų prekių (daiktų) vertė (viršijanti 250 MGL) – būtinas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 1991 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyvusis požymis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek prekių kiekis, tiek ir jų vertė, tiesiogiai priklausoma nuo tikslaus prekių kiekio, yra faktinės aplinkybės, kurių nustatymas – pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijos dalykas. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, taigi iš naujo žemesnės instancijos teismų surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų nevertina. Tad nutartyje dėl muitinei pateiktinų daiktų (prekių) kiekio ir vertės nustatymo tinkamumo pasisakytina tiek, kiek šių parametrų nustatymo veiksmai atitinka BPK nuostatų reikalavimus.

32Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai cigarečių kiekį Nustatė 1) kratų protokolais, daiktų apžiūros protokolais (8838 cigarečių pakeliai); jų muitinė vertė, įskaitant mokesčius – 68 147 Lt (19 736 Eur) – apskaičiuota, atsižvelgus į cigarečių rūšis ir kiekius, pridedant muito, akcizo ir PVM mokesčius, tai patvirtina 2011 m. kovo 31 d. Muitinės laboratorijos specialisto išvada; 2) pačių kaltinamųjų parodymais byloje, rašytiniais įrodymais, juos vertinant kaip visumą (nuo 2010 m. gruodžio iki 2011 m. vasario 23 d. bendrininkų pervežtos cigaretės – (64 800 pakeliai), kurios buvo jau realizuotos). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai rėmėsi 2011 m. lapkričio 9 d. Muitinės departamento prie finansų ministerijos raštu dėl sulaikytų ne bendrijos daiktų (prekių) vertės nustatymo (423 937 (122 780 Eur) Lt, įskaičius mokesčius). Prekių vertė apskaičiuota, atsižvelgus į mažiausią teisės aktais nustatytą jų muitinę vertę. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad gabentų prekių (cigarečių) kiekis nustatytas laikantis principo, jog visi neaiškumai procese traktuotini kaltinamųjų (iš jų ir J. K.), naudai, įrodymai, nustatant kvalifikavimui reikšmingas faktines aplinkybes, vertinti kaip visuma, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi.

33Dėl bendrininkavimo padarant nusikalstamas veikas

34Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnyje. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto požymius, kad yra bendras bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje atskleidė ir detalizavo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą J. K. veikų mechanizmą visų bendrininkų bendrų veikų kontekste. Esant neapibrėžtai tyčiai asmuo materialiųjų nusikaltimų atveju atsako pagal faktiškai atsiradusius padarinius, o formaliųjų nusikaltimų atveju – pagal konkrečiu atveju nustatytas faktines aplinkybes. Kiekvieno bendrininko veiksmai buvo būtini tam, kad būtų įgyvendintas bendras sumanymas ir realizuota konkretaus daromo nusikaltimo (neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis kontrabandos būdu gabenant jas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką) sudėtis, veikė bendromis pastangomis, suderintai, iš anksto pasiruošę. Nustatytos bendrininkavimo aplinkybės – nemažas dalyvių skaičius (7 organizuotos grupės nariai, 2 nepriklausę organizuotai grupei, tačiau padėję daryti nusikalstamas veikas), jų susitarimas daryti sunkius nusikaltimus, užduočių pasiskirstymas ir atlikimas (organizatoriai, tiesioginiai gabentojai per sieną, cigarečių krovėjai, asmuo, pritaikęs automobilius kontrabandai), veiksmų koordinavimas (telefono skambučiais, SMS žinutėmis perduodama apie padėtį pasienyje, vykimo į Baltarusiją laiką ir pan.), turimos ir panaudotos priemonės ryšiui palaikyti, automobiliai, pritaikyti būtent cigaretėms gabenti ir kt.). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai įvertino bendrininkams inkriminuotą neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis kontrabandos būdu jas gabenant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kaip tęstinę veiką, rėmėsi kasacinės instancijos teismo suformuota šios srities praktika. Sprendžiant dėl bendrininkavimo ir tyčios kryptingumo, buvo lyginami telefoniniai pokalbiai ir asmenų parodymai. Kasatorius gi pateikia savą įrodymų vertinimo ne kaip visumos koncepciją, neva pagrindžiančią tyčios bendrininkauti nebuvimą. J. K. cigarečių gabenimo klausimais bendravo ne tik su S. T. ar S. B., bet ir su R. O., derindavo su šiuo vykimo į Baltarusiją, grįžimo bei cigarečių iškrovimo klausimus, cigaretes padėdavo iškrauti E. S. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstas išvadas ir dėl solidarios bendrininkų atsakomybės, atlyginant padarytą žalą dėl mokesčių nesumokėjimo.

35Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai byloje baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinami ar keičiami teismų sprendimai, nepadarė.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

37Nuteistojo J. K. (J. K.) gynėjo advokato Aleksandro Gogolevo (Aleksandr Gogolev) kasacinį skundą atmesti.