Byla e2-478-826/2018
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, kompensacijos ir išeitinės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KVD“ priešieškinį ieškovui D. M., trečiasis asmuo J. M., dėl žalos atlyginimo ir turto išreikalavimo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis,

2sekretoriaujant K. P.,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui M. M.,

4atsakovės BUAB „KVD“ atstovams – bankroto administratoriui P. P. ir advokatui A. J.,

5trečiajam asmeniui J. M.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „KVD“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, kompensacijos ir išeitinės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KVD“ priešieškinį ieškovui D. M., trečiasis asmuo J. M., dėl žalos atlyginimo ir turto išreikalavimo,

Nustatė

7

  1. Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti 2015 m. sausio 21 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo; 2) pripažinti ieškovo D. M. atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą nuo 2015 m. sausio 26 d. neteisėtu, konstatuoti, kad D. M. ir UAB „KVD“ 2008 m. sausio 15 d. darbo sutartis Nr. 2 yra nutraukta nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovės BUAB „KVD“ ieškovo D. M. naudai keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 6 705,60 Eur sumą ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2015 m. sausio 26 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš atsakovės BUAB „KVD“ ieškovui D. M., dirbusiam penkių darbo dienų savaitės režimu: 695,25 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; 4 042,80 Eur už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. ir po 56,15 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki tol, kol atsakovė sumokės ieškovui uždelstą išmokėti 695,25 Eur darbo užmokestį; 5) priteisti iš BUAB „KVD“ ieškovui D. M. 2 900 Eur neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Ieškovas nurodė, kad atsakovės teiginys apie darbuotojų nebuvimą nustatytoje darbo vietoje bei apie atsisakymą pateikti kažkokius paaiškinimus yra formalus, deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Ieškovas pažymėjo, kad įmonės direktorė iš viso tuo metu nebuvo atvykusi į Švedijoje esantį objektą ir net nežino, kurioje vietoje pagal sudarytą sutartį vyko statybos ir remonto darbai. Todėl visos įsakyme Nr. 01/21 nurodytos faktinės aplinkybės yra išgalvotos bei neatitinka realios tikrovės. Nėra duomenų, kad atsakovė laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos – prieš skirdama drausminę nuobaudą, atsakovė turėjo raštu pareikalauti, kad ieškovas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis), tokių duomenų byloje nepateikta. Ieškovas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog apie drausminę nuobaudą jam pranešta pasirašytinai. Ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas, drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybės, įmonės direktorės bei ieškovo D. M. asmeniniai santykiai ir ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo rodo esant konfliktą tarp šalių. Ieškovas prašo priteisti 2 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes jis buvo pažemintas kitų darbuotojų akyse, J. M. siekė materialiai ir moraliai sužlugdyti ieškovą, t. y. atimti iš jo galimybę gauti lėšų pragyvenimui, nepagrįstai užvaldyti šeimos turto dalį pagal iš anksto sugalvotą veiksmų planą ir apribodama galimybę matytis su dukterimi.
  2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas buvo komandiruotas į Švediją 2015 m. sausio 11–31 dienomis atlikti statybos darbus užsakovo objekte. 2015 m. sausio 21 d. bendrovės vadovė komandiravo save vienai dienai į Švediją, kadangi negalėjo susiekti su savo darbuotojais. Darbuotojai atsisakė paaiškinti vadovei, dėl kokios priežasties yra ne darbo objekte, o name, kuris priklausė jai su D. M.. Ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą ir jam buvo paskirta drausminė nuobauda, darbo sutartis su ieškovu nutraukta nuo 2015-01-21 pagal tuo metu galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovui visas jam priklausęs darbo užmokestis yra sumokėtas, ieškovas neišdirbo viso 2015 m. sausio mėnesio, todėl jam buvo išmokėtas darbo užmokestis proporcingai dirbtam laikotarpiui. Ieškovas laiku nesikreipė dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio dalies, todėl reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo yra netenkintinas. Nepagrįstas yra ir ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
  3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti iš ieškovo D. M. atsakovei BUAB „KVD“ 20 000 Eur nuostolių atlyginimą; 2) įpareigoti ieškovą D. M. grąžinti atsakovei BUAB „KVD“ šį turtą: elektrinį pjūklą, įgytą iš „Derome ytterby“ už 744,85 Eur (2 571,82 Lt), kurio likutinė vertė 2012-11-30 – 527,68 Eur (1 821,98 Lt), o šio turto neperdavus, išieškoti iš ieškovo atsakovei šio turto likutinę balansinę vertę – 527,68 Eur (1 821,98 Lt); dulkių siurblį „Dyson DC32 Orig“, įgytą iš UAB „Avitela prekyba“ už 334,86 Eur (1 156,20 Lt), kurio likutinė vertė 2012-11-30 – 244,23 Eur (843,29 Lt), o šio turto neperdavus, išieškoti iš ieškovo atsakovės naudai šio turto likutinę 244,23 Eur (843,29 Lt) vertę; vejapjovę „Stihl FS 56“, įgytą iš UAB „Draisa“ už 260,90 Eur (900,83 Lt), kurios likutinė vertė 2012-11-30 – 228,32 Eur (788,33 Lt), o šio turto neperdavus, išieškoti iš ieškovo atsakovei šio turto likutinę balansinę vertę 228,32 Eur (788,33 Lt); akumuliatorinę, įgytą iš „Derome ytterby“ už 319,48 Eur (1 103,10 Lt), kurios likutinė vertė 2012-11-30 – 272,93 Eur (942,38 Lt), o šio turto neperdavus, išieškoti iš ieškovo atsakovei šio turto likutinę balansinę vertę 272,93 Eur (942,38 Lt); vejapjovę, įgytą iš UAB „Draisa“ už 533 Eur (1 840,34 Lt), kurios vertė 2012-11-30 – 29,62 Eur (102,26 Lt), o šio turto neperdavus, išieškoti iš ieškovo atsakovės naudai šio turto likutinę balansinę vertę 29,62 EUR (102,26 Lt); telefoną, įgytą iš UAB „Spainetos prekybos sistemos“ už 215,16 Eur (742,92 Lt), kurio likutinė vertė 2012-11-30 – 41,82 Eur (144,41 Lt), o šio turto neperdavus, išieškoti iš ieškovo atsakovei šio turto likutinę balansinę vertę 41,82 Eur (144,41 Lt); statybinį konteinerį, įsigytą iš BL Service, AB, už 2 550,74 Eur, kurio likutinė vertė 2015-05-31 – 1 753,75 Eur, o šio turto neperdavus, išieškoti iš ieškovo atsakovei šio turto likutinę balansinę vertę 1 753,75 Eur; 3) priteisti iš ieškovo D. M. atsakovei BUAB „KVD“ 357,37 Eur nuostolių atlyginimą; 4) priteisti iš ieškovo D. M. atsakovei BUAB „KVD“ visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, juo prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą atmesti ir iš UAB „KVD“ priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog daugelis iš priešieškinyje nurodytų daiktų, t. y. dulkių siurblys „Dyson“, žoliapjovė „Stihl“, akumuliatorinė drėlė „Derome“ bei elektrinis pjūklas „Derome“ buvo namuose Švedijoje, į kuriuos 2015-05-04 slapta įsibrovė du tyrimo metu nenustatyti asmenys bei UAB „KVD" direktorė. Todėl yra realus pagrindas manyti, kad anksčiau nurodytus daiktus bei policijos pranešime išvardytas materialines vertybes užvaldė UAB „KVD“ direktorė su kitais asmenimis. D. M. iš esmės netvarkė jokių UAB „KVD“ materialinės apskaitos dokumentų nuo 2010-01-19 iki 2012-11-19 (J. M. motinystės atostogų metu). Statybinis konteineris yra prie namo, adresu Bandyvagen 9, Surte, Švedija, todėl J. M. apie tai žino ir gali elgtis su šiuo turtu savo nuožiūra. D. M. neprivalo imtis jokių aktyvių veiksmų, kad šį konteinerį sugrąžintų į Lietuvą, kadangi jis nebuvo įpareigotas saugoti, prižiūrėti ar kitokiu būdu tausoti šį turtą. Visiškai nepagrįstas teiginys ir apie tai, kad D. M. 2015 m. sausio mėn. pasisavino UAB „KVD“ atsiųstą medinį namelį.
  5. Teismo posėdžio metu ieškovas 2017 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Bendrovė buvo ant bankroto ribos, todėl siekiant nemokėti darbo užmokesčio, buvo atleistas iš darbo. 2015 m. sausio mėnesį buvo išvykęs į komandiruotę Švedijoje, kur atliko įvairius statybos darbus. Klientų paieška užsiiminėjo J. M., ji nurodydavo, pas kokius užsakovus vykti. Jokių savarankiškų objektų neturėjo. Medžiagas darbams atlikti pristatydavo užsakovai. J. M. atvykusios į Švediją nematė. Po to, kai buvo pranešta apie atleidimą, visus darbo įrankius paliko objekte. Už sudaužytą telefoną pinigus pervedė į J. M. sąskaitą. Jokio į Švediją pristatyto namelio nematė, už jį nepasirašė.
  6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovas buvo atleistas iš darbo, nes nebuvo norima mokėti jam darbo užmokesčio, įsakymas dėl jo atleidimo buvo priimtas iki J. M. išvykimo į Švediją. D. M. nebuvo materialiai atsakingas asmuo įmonėje, joks turtas jam nebuvo perduotas nei prieš jam laikinai pradedant eiti direktoriaus pareigas J. M. motinystės atostogų metu, nei J. M. grįžus iš motinystės atostogų. Apie tai, kad jis buvo paskirtas darbų vadovu, D. M. nieko nežinojo. Statybinis namelis yra D. M. sklype Švedijoje, bankroto administratorius gali atvykti jo pasiimti arba gali jį parduoti, D. M. neturi pareigos statybinį namelį pargabenti į Lietuvą. UAB „KVD“ sąskaitos buvo tvarkomos netvarkingai, nesilaikant Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 79 ir 80 straipsnių reikalavimų, įterpinėjamos. Medinis namelis buvo perduotas užsakovui, byloje pateikti įrodymai, kad namelį užsakovas gavo, UAB „KVD“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad už namelį buvo sumokėti pinigai. Trečiojo asmens pozicija nenuosekli – iš pradžių priešieškinyje teigė, kad namelis buvo skirtas užsakovui parduoti, o vėliau įrodinėja, kad namelis turėjo būti pastatytas bendrame ieškovo ir trečiojo asmens sklype Švedijoje. Prašė kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl dokumentų klastojimo, nusikalstamo bankroto ir sukčiavimo stambiu mastu.
  7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko, o priešieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais. Nurodė, kad išmokų skaičiavimai neatitinka reikalavimų. Ieškovas buitinio konflikto metu sudaužė vieną iš telefonų, žalos įmonei nėra atlyginęs. Statybinio namelio gabenimo išlaidos viršija namelio vertę, todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas protingai. Visi ieškovo pateikti dokumentai, kuriais jis įrodinėja sumokėjimą už namelį, yra už atliktus statybos darbus ankstesniu laikotarpiu, nei buvo atgabentas namelis. UAB „KVD“ sąskaitose yra nurodyta, kad jos teikiamos sumokėti už namelio montavimą, transportavimą, tačiau sąskaitos išrašytos 2014 m., o namelis atgabentas 2015 m. sausio mėnesį. Tikėtina, kad D. M. Švedijoje medinį namelį pardavė kaip savo turtą.
  8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutiko, o atsakovės reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Nurodė, kad pateiktose UAB „KVD“ išrašytose sąskaitose 00258 ir 00272 yra nurodyta, už kokių darbų atlikimą jos išrašomos. Laikotarpis yra ankstesnis, nei medinis namelis buvo atgabentas ir perduotas D. M.. Buvo nusistovėjusi darbo praktika, kad jeigu medžiagos buvo siunčiamos iš Lietuvos į Švediją, tai jos Švedijoje būdavo parduodamos už 2–3 kartus didesnę kainą, nei jos būdavo įsigyjamos Lietuvoje, todėl medinis namelis Švedijoje negalėjo būti parduodamas užsakovui už tą pačią kainą, už kokią jis buvo įsigytas Lietuvoje.

8Teismas

konstatuoja:

9Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

10Dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą

  1. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Darbo kodeksas. 2016 m. rugsėjo 14 d. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir patvirtinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 7 dalyje yra nurodyta, kad jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra nagrinėjami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Dėl to tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti yra taikomos iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso nuostatos (toliau tekste SDK).
  2. Lietuvos Respublikos SDK (Darbo kodeksas, galiojęs iki 2017 m. liepos 1 d.) 136 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimą be įspėjimo, 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (SDK 235 straipsnis).
  3. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka įtvirtinta SDK 235 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios nuostatą šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.
  4. Nebaigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas nustatytas SDK 235 straipsnio 2 dalyje, pagal kurios 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu taip pat laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).
  5. Taigi, nutraukti darbo sutartį SDK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai, o tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas.
  6. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad SDK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB „AKTKC“, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009; 2015 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. VšĮ „Versli Lietuva“, bylos Nr. e3K-3-522-421/2015).
  7. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2008 m. sausio 15 d. tarp UAB „KVD“ ir ieškovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 2, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti staliumi. 2009 m. rugsėjo 14 d. UAB „KVD“ vienintelio akcininko sprendimu Nr. 3 ieškovas laikinai buvo paskirtas įmonės vadovu, kol direktorė bus vaiko gimdymo ir auginimo atostogose (el. b. t. 1, b. l. 57, 64). Direktorė J. M. iš vaiko gimdymo ir auginimo atostogų grįžo ir įmonės vadovo pareigas vėl pradėjo eiti 2012 m. lapkričio 19 d. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2015 m. sausio 21 d. pagal SDK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Atsakovės 2015 m. sausio 21 d. įsakyme nurodyta, kad „2015 m. sausio 21 d. nuvykus direktorei J. M. į Švedijos Karalystę darbuotojai: V. R., A. J., D. M., R. M., V. V. darbo vietoje nerasti ir neatliko darbų su rangovais, ko pasėkoje dirbo individualiai savo asmeniniuose objektuose nesusijusiuose su įmonės UAB „KVD“ veikla“; kad ieškovas, kaip ir kiti minėti darbuotojai, už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą „atleidžiami iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 punktą 2 dalį“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal SDK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, konstatavus pažeidimą pagal SDK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą (neatvykimas į darbą visą darbo dieną (pamainą).
  8. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai pagrįstai darbdavio įvertinti kaip pravaikšta, aktualus dar vienas SDK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo aspektas – kas laikytina darbuotojo neatvykimu į darbą. Teismų praktika šiuo klausimu atspindi faktinių darbo santykių raidos tendencijas – atsižvelgiant į būtinybę vertinti dėl kintančios ekonominės ir socialinės situacijos vykstančią darbo santykių dinamiką, formuojama nuostata, kad darbuotojo nebuvimas darbo vietoje nebūtinai lemia jo veiksmų kvalifikavimą kaip pravaikštą, jeigu, įvertinus darbo funkcijų pobūdį, ypatumus, faktiškai susiklosčiusią darbo tvarką ir sąlygas, yra nustatoma, kad darbuotojas, nors būdamas kitoje vietoje, tinkamai vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-12/2011; 2015 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. K. v. VšĮ „Versli Lietuva“, bylos Nr. e3K-3-522-421/2015).
  9. Ieškovas šioje byloje įrodinėjo, kad 2015 m. sausio 21 d. jis buvo komandiruotėje Švedijoje ir atliko savo darbo funkcijas, o atsakovė teigė, kad jo darbe nebuvo visą dieną. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui, šiuo atveju atsakovei. Taigi šiurkštaus darbo drausmės pažeidimui, nustatytam DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kaip pagrindui nutraukti darbo sutartį konstatuoti darbdavys turi įrodyti, kad darbuotojas neatliko darbo funkcijų visą darbo dieną arba pamainą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje šalys procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog apeliantas darbdavės nurodymu 2015 m. sausio 21 d. buvo komandiruotėje Š. K., tačiau kilo šalių ginčas, ar tą dieną apeliantas atliko darbo funkcijas.
  10. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie tai, kad ieškovui komandiruotės metu buvo pavesta atlikti darbų vadovo pareigas. Nors atsakovė įrodinėjo, kad ieškovas pagal 2008 m. sausio 15 d. darbo sutartį Nr.002 buvo priimtas į darbų vadovo pareigas, tačiau atlikta rašysenos ekspertizė patvirtino, kad 2008 m. sausio 15 d. darbo sutartyje Nr.002 pasirašė ne ieškovas D. M., atsakovė negalėjo pateikti įrodymų, kad ieškovui 2015 m. sausio 10–31 d. komandiruotės Švedijoje metu buvo pavestos eiti darbų vadovo pareigos, todėl darytina išvada, kad ieškovo pareigos 2015 m. sausio 10–21 dienomis buvo stalius (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje e2A-64-196/2017 konstatavo, kad kartu su ieškiniu pateikta UAB „KVD“ 2015 m. balandžio 10 d. pažyma apie darbo pajamas Nr. 2, kurioje D. M. pareigos nurodytos kaip darbų vadovo, nėra pakankamas įrodymas patvirtinti išvadai, kad ieškovas komandiruotės Švedijoje metu atliko darbų vadovo pareigas.
  11. Teismas, byloje nustatinėdamas padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir drausminės nuobaudos už jį parinkimą, remiasi byloje surinktais įrodymais. Darbo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
  12. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2015 m. sausio 21 d. atsakovė priėmė įsakymą, kuriuo siuntė bendrovės vadovę direktorę J. M. į komandiruotę Švedijoje 2015-01-22. 2015-01-22 buvo rezervuota kelionė keltu „DFDS Seaways“ iš Karlshamno į Klaipėdą 2015-01-22 19.00 val., kelionės pabaiga 2015-01-23 9.00 val. Darytina išvada, kad atsakovės buvusi vadovė J. M. į Švediją galėjo atvykti 2015-01-22, 2015-01-21 ji buvo Lietuvoje, kadangi ji pasirašė įsakymą dėl savo komandiruotės į Švediją. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2015-01-21 įsakymas Nr. 01/21 dėl darbuotojų pravaikštos ir atleidimo iš darbo negalėjo būti priimtas 2015 m. sausio 21 d., kadangi darbuotojai buvo Švedijoje, o atsakovės vadovė Lietuvoje, aplinkybė, kad įsakyme nurodyti darbuotojai 2015-01-21 dirbo individualiai savo asmeniniuose objektuose, nesusijusiuose su įmonės UAB „KVD“ veikla, negalėjo būti nustatyta, ši aplinkybė neįrodyta bylos nagrinėjimo metu (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, numatytas SDK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte (neatvykimas į darbą visą darbo dieną (pamainą), buvo nustatytas 2015-01-22 atsakovės vadovės buvimo Švedijoje metu – teismo posėdžio metu nei atsakovė, nei trečiasis asmuo negalėjo nurodyti, pas kokius užsakovus ieškovas turėjo atlikti jam pavestą darbą 2015 m. sausio 10–21 dienomis iki atleidimo.
  13. Pagal SDK 240 straipsnio 1 dalį darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Toks darbuotojo pasiaiškinimas yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija. SDK 240 straipsnio 1 dalyje taip pat yra nurodyta, kad jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo, t. y. darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, nurodydamas konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, turėtų nurodyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti raštu, taip pat turėtų pasiūlyti darbuotojui nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės dėl drausminės atsakomybės darbuotojui taikymo. Pažymėtina, kad darbdavys turi raštu pareikalauti, jog prasižengęs darbuotojas pasiaiškintų, o teikti pasiaiškinimą yra darbuotojo teisė, bet ne pareiga. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad iš ieškovo raštu buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą dėl darbo ne tame objekte, nei nurodo atsakovė.
  14. SDK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Ši nuostata atitinka tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesus, o šio reikalavimo vykdymo pažeidimas prieštarauja abiejų darbo sutarties šalių interesams, nes tokio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti.
  15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, pažeisdamas SDK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir ją ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies nuobaudą, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą. Darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalį, negalėjo nurodyti darbdaviui, darbo ginčą nagrinėjančiam teismui gali sudaryti pagrindą netgi panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009). Tačiau teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda savaime būtų laikoma neteisėta (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).
  16. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „KVD“ nepareikalavo iš ieškovo pasiaiškinti dėl galimo drausmės pažeidimo, nesiaiškino galimo darbo drausmės pažeidimo, nesudarė galimybės ieškovui pasiaiškinti.
  17. Atsižvelgus į nutarties 11–23 punktuose nurodytus argumentus, atsakovė neįrodė, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir buvo pagrindas jam skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal SDK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, todėl naikintina 2015 m. sausio 21 d. UAB „KVD“ įsakymo Nr.01/21 dalis dėl D. M. atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal SDK 136 straipsnio 3 punkto 2 dalį, atsižvelgus į tai, kad D. M. grąžinti į darbą nėra galimybės, laikytina, kad darbo sutartis su juo nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (SDK 300 straipsnio 4 dalis).

11Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos priteisimo

  1. SDK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbo sutartį.
  2. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „KVD“ pagal 2015 m. balandžio 15 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas D. M. atleidimo dieną turėjo išmokėti 1 789,98 Eur darbo užmokestį, tačiau pagal teismo skirtus įpareigojimus 2017 m. kovo 21 d. pateikė įrodymus apie tai, kad 2015-01-16 D. M. mokėjimo pavedimu buvo pervesta 1 097,73 Eur, todėl iš atsakovės BUAB „KVD“ turi būti priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis – 695,25 Eur.
  3. Susipažinus su LITEKO duomenų bazėje esančia informacija, nustatyta, kad UAB „KVD“ bankroto byloje B2-208-460/2018 buvo patenkintas bankroto administratoriaus prašymas ir 2016 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas pirmos eilės kreditoriaus D. M. 1 785,64 Eur finansinis reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
  4. DK 300 straipsnio 4 dalyje (2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127 redakcija) nustatyta, kad teismas, pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.
  5. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant DK 300 straipsnio nuostatas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, nurodyta, kad ši norma turi būti taikoma atsižvelgiant į šios teisės normos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pan., įtvirtintų DK 2, 35, 36 straipsniuose; priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016 48 punktą ir jame nurodytą praktiką).
  6. Kasacinio teismo konstatuota, kad, spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016 49 punktą, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015). Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis.
  7. Atsižvelgus į tai, kad D. M. atleidimas iš darbo UAB „KVD“ pripažintas neteisėtu, taip pat į tai, kad D. M. UAB „KVD“ dirbo nuo 2008 m. sausio 15 d. (septyniasdešimt du mėnesius iki atleidimo) pagal darbo sutartį Nr. 2, jam iš BUAB „KVD“ priteistina keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (atsižvelgus į tai, kad pagal 2015 m. liepos 2 d. UAB „KVD“ pažymą Nr. 2014-002 ieškovo vidutinis darbo užmokestis – 385,80 Eur, taip pat į 2003 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 650 „Dėl Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo aprašo patvirtinimo“ 7.1 punktą) – 1 543,20 Eur neatskaičius mokesčių (385,80 x 4 = 1 543,20 Eur) (SDK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad ieškovo pateiktoje 2015 m. balandžio 10 d. pažymoje Nr. 2 apie darbuotojo pajamas yra nurodytas didesnis vidutinis darbo užmokestis, tačiau jis yra apskaičiuotas neteisingai, kadangi apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 650 „Dėl Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo aprašo patvirtinimo“ 7.1 punktą, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, ieškovas iš darbo buvo atleistas nuo 2015 m. sausio 26 d., kuri nebuvo paskutinė mėnesio darbo diena, todėl ieškovo 2015 m. sausio mėnesį apskaičiuotas darbo užmokestis į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą nėra įtraukimas.
  8. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas D. M., 2015 m. sausio 21 d. atleistas iš UAB „KVD“, nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. liepos 31 d. dirbo UAB „Arūno statyba“, nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. sausio 4 d. dirbo UAB „Orfas“, nuo 2016 m. sausio 4 d. dirba UAB „Arūno statyba“, nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 16 d. dirbo UAB „Orfas“, nuo 2017 m. liepos 17 d. dirba UAB „Orfas“. Jo darbo užmokestis 2015 m. vasario mėnesį buvo 370,42 Eur, 2015 m. kovo mėnesį – 391 Eur, 2015 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesiais – 391,00 Eur, 2015 m. liepos mėnesį – 614,92 Eur, 2015 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais – 450,00 Eur, 2016 m. sausio mėnesį – 669,07 Eur (199,07 + 470,00 = 669,07), 2016 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesiais – 470,00 Eur, 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais – 640,00 Eur (500,00 + 140,00 = 640,00), 2017 m. sausio mėnesį – 1005,01 Eur (505,01 + 500,00 = 1 005,01), 2017 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesiais – 500,00 Eur, 2017 m. liepos mėnesį – 440,00 Eur (300,00 + 140,00 = 440,00), 2017 m. rugpjūčio mėnesį – 740,00 Eur (600,00 + 140,00 = 740,00). Išvardyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas D. M. po atleidimo iš UAB „KVD“ gauna didesnį darbo užmokestį, nei būtų gavęs UAB „KVD“, išskyrus 2015 m. vasario mėnesį, kai gavo 15,38 Eur mažesnį darbo užmokestį nei jo vidurkis UAB „KVD“.
  9. Atsižvelgus į tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl to, kad šalys naudojosi procesinėmis teisėmis – reiškė prašymus dėl galimybės pateikti papildomus įrodymus, byloje buvo paskirtos ir atliekamos dvi rašysenos ekspertizės, už pavėluotą prašymų skirti ekspertizes teikimą tiek ieškovui, tiek atsakovei buvo paskirtos teismo nuobaudos, taip pat į tai, kad ieškovas po neteisėtu pripažinto atleidimo iš UAB „KVD“ iš karto įsidarbino ir gavo didesnį darbo užmokestį nei dirbdamas UAB „KVD“, taip pat į tai, kad atsakovei yra iškelta bankroto byla, ieškovui iš atsakovės vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nepriteistinas.

12Dėl vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo

  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti 4 042,80 Eur už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. ir po 56,15 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki tol, kol atsakovė sumokės ieškovui uždelstą atsiskaityti darbo užmokestį.
  2. SDK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbo sutartį. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelstą laiką. Taigi jeigu yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė įstatyme jam nustatytą pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat kai dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009). Darbdavio pareigos išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką atsiradimui esminę reikšmę turi ir nevisiško atsiskaitymo su darbuotoju fakto, ir darbo teisinių santykių šalių kaltės konstatavimas. Darbdaviui nurodyta sankcija taikoma, kai dėl tokio uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju nėra pastarojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007, 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007).
  3. Atsakovės 2017 m. kovo 21 d. vykdant teismo įpareigojimą pateikta 2015 m. balandžio 15 d. pažyma Nr. 1 Apie D. M. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas patvirtina, kad atleidimo dieną D. M. turėjo būti išmokėtas 1 789,98 Eur darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos. Pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas ir 2015 m. sausio 16 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 1024 patvirtina, kad 2015 m. sausio 16 d. D. M. buvo išmokėta 1 094,73 Eur. Įrodymų, kad likęs darbo užmokestis ir kitos išmokos (695,25 Eur) buvo išmokėtos D. M., atsakovė nepateikė, neįrodė, kad dėl uždelsimo yra ieškovo kaltė, todėl iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, todėl vidutinis darbo užmokestis, atsižvelgus į tai, kad atleidžiant ieškovą laiku nebuvo išmokėta didesnė nei ieškovo vidutinis darbo užmokestis suma, priteistinas nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 m. spalio 29 d. nutarties iškelti UAB „KVD“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – 2015 m. lapkričio 10 d. (civilinė byla B2-208-460/2018), tai yra už 5 darbo dienas 2015 m. sausio mėnesį – 96,45 Eur (5 x 19,29 = 96,45), už 2015 m. vasario–spalio mėnesius – 3 472,20 Eur (385,80 x 9 = 3 472,20), už 2015 m. lapkričio 6 darbo dienas – 115,74 Eur (19,29 x 6 = 115,74), iš viso – 3 684,39 Eur, neatskaičius mokesčių.

13Dėl priešieškinio reikalavimų

  1. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 15 d. tarp UAB „KVD“ ir ieškovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti staliumi. 2009 m. rugsėjo 14 d. UAB „KVD“ vienintelio akcininko sprendimu Nr. 3 ieškovas laikinai buvo paskirtas įmonės vadovu, kol direktorė bus vaiko gimdymo ir auginimo atostogose. Direktorė J. M. iš vaiko gimdymo ir auginimo atostogų grįžo ir įmonės vadovo pareigas vėl pradėjo eiti 2012 m. lapkričio 19 d. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2015 m. sausio 26 d. Taigi iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas įmonei vadovavo nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. lapkričio 19 d. Byloje įrodymų apie ieškovo vadovaujamas pareigas nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. sausio 26 d. nepateikta.
  2. Atsakovė priešieškinio reikalavimą priteisti bendrovei padarytos žalos atlyginimą grindė ieškovo darbuotojo D. M. neteisėtais veiksmais, t. y. tuo, kad jis pasisavino įmonės turtą. Ieškovas D. M., atsikirsdamas į šiuos argumentus, nurodo, kad jis nepasisavino įmonės turto, kad nebuvo materialiai atsakingas už įmonės turtą, todėl neturi pareigos priešieškinyje minimą turtą grąžinti ar atlyginti jo vertę.
  3. 2009 m. rugsėjo 14 d.–2012 m. lapkričio 19 d. tarp atsakovės UAB „KVD“ ir ieškovo, kuris ėjo laikino direktoriaus pareigas, susiklostė civiliniai, o nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2009 m. rugsėjo 13 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. sausio 26 d. – darbo teisiniai santykiai. Taigi UAB „KVD“ ir ieškovą siejo dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai – civiliniai teisiniai santykiai, kai jis veikė kaip įmonės direktorius, ir darbo teisiniai santykiai, kai jis veikė kaip stalius. Šių teisinių santykių kvalifikavimas yra itin svarbus nustatant, kokios rūšies – civilinę, kaip juridinio asmens vadovui, ar materialinę, kaip darbuotojui, atsakomybę reikia taikyti ir kokios būtinos įrodyti sąlygos atsakomybei kilti.

14Dėl įpareigojimo grąžinti turtą ar atlyginti šio turto vertę

  1. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala. Jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Visi šie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali būti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti. Jei kilusią žalą nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė turi būti įvertinta pagal dalinių prievolių taisykles proporcingai jo elgesio įtakai žalos atsiradimui, išskyrus atvejus, kai valdymo organų narių atsakomybė pagal įstatymus arba steigimo dokumentus yra solidari (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir E. R., bylos Nr. 3K-7-124-2014).
  2. Juridinio asmens valdymo organo nario (vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų juridinis asmuo privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi vadovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas, atliekant valdymo organo ar jo nario valdant juridinį asmenį funkcijas?.
  3. Juridinio asmens vadovo (uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus) kompetencija apibrėžta UAB „KVD“ įstatų 63–70 punktuose. UAB „KVD“ direktorius yra vienasmenis visos bendrovės valdymo organas, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (UAB „KVD“ įstatų 69.1 punktas). Taigi jei ginčytini ieškovo veiksmai atlikti jam einant bendrovės vadovo pareigas, tai padarytai žalai atlyginti turi būti taikoma civilinė atsakomybė.
  4. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo vadovavimo UAB „KVD“ laikotarpiu UAB „KVD“ vardu 2010 m. birželio 21 d. iš UAB „Spainetos prekybos sistemos“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 000071 buvo įsigytas telefonas „Nokia E52“, kurio likutinė vertė 2012-11-30 buvo 41,82 Eur, 2012 m. gegužės 15 d. iš UAB „Draisa“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2011627 buvo įsigyta žoliapjovė „Stihl FS56“, kurios likutinė vertė 2012-11-30 – 228,32 Eur, 2011 m. spalio 22 d. iš UAB „Avitelos prekyba“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 011909 buvo įsigytas dulkų siurblys „Dyson DC32 Origin“, kurio likutinė vertė – 244,23 Eur, 2011 m. rugsėjo 16 iš „Derome ytterby“ buvo įsigytas elektrinis pjūklas, kurio likutinė vertė 2012-11-30 buvo 527,68 Eur, 2012 m. balandžio 4 d. iš „Derome ytterby“ buvo įsigytas akumuliatorinis suktuvas (2012-04-04 sąskaita faktūra 15 35899, elektroninės bylos tomas 1, bylos lapai 136–138), priešieškinyje ir ilgalaikio turto sąraše įvardytas kaip akumuliatorinė, kurio likutinė vertė 272,93 Eur. Pagal ilgalaikio turto sąrašą, 2010 m. sausio 1 d. iš UAB „Draisa“ buvo įsigyta vejapjovė, kurios likutinė vertė 2012 m. lapkričio 30 d. 29,62 Eur. Ieškovas, atsikirsdamas į jam pareikštą priešieškinį, teigė, kad anksčiau išvardytų daiktų neturi.
  5. Bylos medžiaga patvirtina, kad tuo metu, kai trečiasis asmuo J. M., kuri buvo UAB „KVD“ akcininkė, buvo nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose, ji padarė, pagal 2016 m. sausio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11K-308 (15), 2010-06-21 PVM sąskaitoje Nr. 000071, 2011-10-22 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 011909 rankraštinius įrašus „D. M.“, 2012-05-15 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2011627 rankraštinį įrašą „D. M.“ padarė J. M., todėl darytina išvada, kad net ir būdama vaiko priežiūros atostogose J. M. dalyvaudavo perkant prekes UAB „KVD“ vardu (elektroninės bylos tomas 1, bylos lapai 131–133), todėl labiau tikėtina, kad pagal nurodytas sąskaitas faktūras įsigytos prekės po jų įsigijimo liko pas J. M., kadangi įrodymų apie jų perdavimą tuo metu vadovavusiam laikinai einančiam direktoriaus pareigas nepateikė, taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad nurodytas turtas buvo perduotas ieškovui kaip UAB „KVD“ darbuotojui, trečiajam asmeniui grįžus iš vaiko priežiūros atostogų (CPK 178 straipsnis). Dėl to atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl ieškovo įpareigojimo grąžinti telefoną „Nokia E52“ (likutinė vertė 2012-11-30 buvo 41,82 Eur), žoliapjovę „Stihl FS56“ (likutinė vertė 2012-11-30 – 228,32 Eur), dulkių siurblį „Dyson DC32 Origin“ (likutinė vertė – 244,23 Eur), o nurodyto turto neperdavus, priteisti šio turto balansinę vertę atmestinas kaip nepagrįstas.
  6. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui vadovaujant UAB „KVD“ jo vadovavimo laikotarpiu 2011 m. rugsėjo 16 d. iš „Derome ytterby“ buvo įsigytas elektrinis pjūklas, kurio likutinė vertė 2012-11-30 buvo 527,68 Eur, 2012 m. balandžio 4 d. iš „Derome ytterby“ buvo įsigytas akumuliatorinis suktuvas (2012-04-04 sąskaita faktūra 15 35899, elektroninės bylos tomas 1, bylos lapai 136–138), priešieškinyje ir ilgalaikio turto sąraše įvardytas kaip akumuliatorinė, kurio likutinė vertė 272,93 Eur, 2010 m. sausio 1 d. iš UAB „Draisa“ buvo įsigyta vejapjovė, kurios likutinė vertė 2012 m. lapkričio 30 d. 29,62 Eur. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad šiame punkte nurodytas turtas buvo perduotas trečiajam asmeniui J. M. grįžus iš vaiko priežiūros atostogų 2012 m. lapkričio 20 d. Ieškovas, jam vadovaujant UAB „KVD“, buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, ieškovas neįrodė, kad šiame punkte įvardytą turtą bendrovės vardu įsigijo ne jis, todėl jis įpareigotinas UAB „KVD“ grąžinti šį turtą, o jo negrąžinimo atveju iš jo priteistina šio turto balansinė vertė, kuri nustatyta 2012 m. lapkričio 30 d.
  7. Vienu iš priešieškinio reikalavimu atsakovė prašė įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei statybinį konteinerį, kurio likutinė vertė 2015 m. gegužės 31 d. buvo 1 753,75 Eur, o šio turto ieškovui neperdavus, išieškoti iš ieškovo šio turto likutinę vertę – 1 753,75 Eur. Ši atsakovės priešieškinio dalis nepagrįsta, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad nurodytas statybinis konteineris yra Švedijoje ieškovui šiuo metu nuosavybės teise priklausančiame sklype, kuris jam atiteko po santuokos su trečiuoju asmeniu nutraukimo. Ieškovas teismo posėdžio metu ne kartą patvirtino, kad sutinka bankroto administratoriui perduoti statybinį konteinerį, jeigu bankroto administratorius atvyks į Švediją jį perimti, tačiau bankroto administratorius šia teise nepasinaudojo. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas šio statybinio konteinerio savavališkai neišvežė į Švediją, statybinis konteineris buvo naudojamas UAB „KVD“ darbuotojų apgyvendinimui Švedijoje, kai jie atvykdavo į komandiruotę, todėl ieškovas neturi pareigos organizuoti ir apmokėti šio statybinio konteinerio pervežimą į Lietuvą ar kompensuoti bendrovei jo vertę.

15Dėl žalos UAB „KVD“ atlyginimo

  1. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2014 m. gegužės 20 iš UAB „Skaitmeninis pasaulis“ UAB „KVD“ už 648,46 Eur įsigijo telefoną „Apple IPhone 5S Silver“, kurį ieškovas D. M. sudegino 2015 m. sausio 3 d. įvykusio smurto artimoje aplinkoje metu. Rašytinė bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2015 m. sausio 13 d. ieškovas D. M. pasirašė ant CMR važtaraščio Nr. 0001568, kuriuo jam buvo perduotas karkasinis namas. Atsakovė vienu iš priešieškinio reikalavimu prašo iš D. M. priteisti žalos, kurią sudaro likutinė sunaikinto telefono vertė – 357,37 Eur, atlyginimą ir 20 000,00 Eur žalos atlyginimą už pasisavintą karkasinį namelį.
  2. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė nebuvo parengusi ieškovo (staliaus) pareiginių nuostatų, ieškovas nebuvo supažindintas su įsakymu dėl komandiruotės į Švediją, atsakovė neįrodė, kad ieškovas po 2009 m. rugsėjo 13 d. ir po 2012 m. lapkričio 20 d. buvo paskirtas materialiai atsakingu asmeniu UAB „KVD“.
  3. Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotąją ir visišką. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta SDK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
  4. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti SDK 255 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. K. v. UAB „Dannemand“, bylos Nr. 3K-3-96-2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Šiaulių lyra“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2013; 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-625-687/2015).
  5. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).
  6. 2017 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus teismui ieškovas pripažino, kad konflikto metu sunaikino telefoną „Apple IPhone 5S Silver“, tačiau įrodinėjo, kad pinigus už telefoną pervedė į J. M. sąskaitą (garso įrašas nuo 24.44 iki 25.50). Teismo posėdžio metu ieškovui buvo pasiūlyta pateikti įrodymus apie kompensacijos už sunaikintą UAB „KVD“ turtą sumokėjimą, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, todėl nustačius, kad ieškovas savo tyčiniais veiksmais sunaikino UAB „KVD“ turtą mobilųjį telefoną „Apple IPhone 5S Silver“, iš ieškovo UAB „KVD“ priteistina 357,37 Eur žalos atlyginimo (telefono likutinė vertė 2015-05-31) (SDK 255 straipsnio 1 punktas).
  7. Kaip jau buvo minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovo pozicija dėl ginčo karkasinio namelio nenuosekli: 2017 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus dėl karkasinio namelio, kuris buvo atgabentas į Švediją iš Lietuvos, ieškovas, paaiškino, kad apie jokį karkasinį namelį nieko nežino, jo nematė, iškraunant nedalyvavo, ant CMR važtaraščio už pristatytą namelį nepasirašinėjo, taip pat paaiškino, kad jei tekdavo kažką statyti Švedijoje, tai darydavo iš švedų duodamų medžiagų (garso įrašas nuo 28.15 iki 33.00). Po 2017 m. gruodžio 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto Nr. 11-2172 (17), kuriame buvo padaryta išvada, kad 2015 m. sausio 13 d. tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR Nr. 0001568 grafoje „24 Krovinys gautas“ pasirašė D. M., ieškovas savo poziciją pakeitė – karkasinis namelis buvo perduotas užsakovui S. H. (S. H.), taip pat pateikė S. H. patvirtinimą, kad jis iš anksto sumokėjo pagal sąskaitas Nr. 00258 ir 00272 už rąstinį namelį, kuris buvo pristatytas 2015 m. sausio 13 d.
  8. Susipažinus ir 2018 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu apžiūrėjus UAB „KVD“ sąskaitų faktūrų Nr. 00258 ir 00272 originalus, nustatyta, kad sąskaita faktūra Nr. 00272 buvo išrašyta 2014 m. lapkričio 24 d. „StensVreta Sard EF“, S. H. už svečių namui langų bei durų montavimą, o apmokėta – 2014 m. gruodžio 2 d., sąskaita faktūra Nr. 00258 buvo išrašyta 2014-08-31 „StensVreta Sard EF“, S. H. už 2014 m. pavasarį atliktus mažo raudono namelio statybos darbus (713 valandų po 210 kronų už valandą, plius transportas bei patvirtinimas, iš viso 155 218 kronų), o apmokėta 2014-09-03 (elektroninės bylos tomas 5, puslapiai 3, 13, 42–54). Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, kad sąskaitos faktūros Nr. 00258 ir 00272 buvo išrašytos už ginčo karkasinį namelį, kadangi šią aplinkybę paneigia nurodytų sąskaitų faktūrų turinys, tai yra už kokias suteiktas paslaugas / atliktus darbus jos buvo išrašytos, šios aplinkybės nepatvirtina ir S. H. laiškas, kuris į bylą buvo pateiktas 2018-03-01, šiame laiške kalbama tik apie tai, kad ieškovas pristatė rąstinį namelį, kuris buvo atvežtas iš Lietuvos. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad sąskaitos Nr. 00258 ir 00272 S. H. buvo išrašytos už kitokias suteiktas paslaugas / atliktus darbus, priešingai, ieškovo teismui pateiktose sąskaitose Nr. 00258 ir 00272, kurių originalus turėjo ieškovas, taip pat nurodyta tokia pat sąskaitų išrašymo priežastis. Ieškovas teigdamas, kad tarp UAB „KVD“ ir S. H. buvo sutartis dėl namelio atgabenimo, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors tokia galimybė buvo suteikta 2018 m. vasario 22 d. – bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas ir ieškovui buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus. Atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovė priešieškiniu pripažino, kad rąstinis namelis buvo skirtas užsakovui, kadangi ieškinį pasirašė atsakovės atstovai advokatai, o ne tuo metu atsakovės vadovės pareigas ėjęs trečiasis asmuo, kuris geriau žinojo ginčo namelio pristatymo į Švediją aplinkybes. Be to, mažai tikėtina, kad ginčo namelis užsakovui būtų parduotas už tą pačią sumą, kiek kainavo ginčo namelio pagaminimas ir pristatymas į Švediją. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad už ginčo rąstinį namelį, kurio vertė 20 000,00 Eur, iki šiol UAB „KVD“ pinigų negavo, ieškovui būnant Švedijoje, buvo pristatytas ginčo rąstinis namelis, nors teismo posėdžio metu jis tą aplinkybę neigė, teigė, kad namelio neturi, todėl konstatuotina, kad ieškovas tyčia prarado jam perduotą UAB „KVD“ turtą (tikėtina, kad pasisavino), dėl šios priežasties taikytina darbuotojo visiška materialinė atsakomybė ir UAB „KVD“ priteistina 20 000,00 Eur žalos atlyginimo (SDK 255 straipsnio 1 punktas).

16Dėl neturtinės žalos atlyginimo

  1. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), juos taikant individualioms bylos aplinkybėms.
  2. Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją vartotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).
  3. Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).
  4. Ieškovas prašo priteisti 2 900,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi, pasak ieškovo, jis buvo pažemintas kitų darbuotojų akyse, J. M. siekė jį materialiai ir moraliai sužlugdyti, atimti iš jo galimybę gauti lėšų pragyvenimui, nepagrįstai užvaldyti dalį šeimos turto pagal iš anksto sugalvotą veiksmų planą, atėmė galimybę matytis su dukra. Visi tokie neteisėti veiksmai, anot ieškovo, sukėlė jam stresą, vidinį diskomfortą ir įžeidė.
  5. Kaip minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, turi pareigą įrodyti, kad jam neturtinė žala buvo padaryta.
  6. Priešingai, nei teigia ieškovas, iš jo galimybė gauti lėšų pragyvenimui nebuvo atimta – iš karto po atleidimo jis įsidarbino kitoje darbovietėje, kur jo darbo užmokestis yra didesnis nei dirbant UAB „KVD“. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie galimą šeimos turto užvaldymą ir galimybės matytis su dukra ribojimą yra ne šios bylos dalykas, o yra susiję su ieškovo ir trečiojo asmens ištuokos byla. Pažymėtina ir tai, kad ir pats ieškovas elgėsi ne nepriekaištingai – prarado bendrovei priklausantį turtą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
  7. Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
  2. Ieškovas pateikė įrodymus apie 500,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, patyrė 453,77 Eur ekspertizės išlaidų, 50,00 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, iš viso patyrė 1 003,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  3. Atsakovė pateikė įrodymus apie 1 400,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, patyrė 493,81 Eur ekspertizės išlaidų, 33,76 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, iš viso patyrė 1 927,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  4. Byloje buvo patenkinta 53 procentai ieškinio reikalavimų (visiškai patenkintas vienas reikalavimas, atmesti du reikalavimai, iš dalies patenkinti trys reikalavimai) ir 64 procentai priešieškinio reikalavimų (visiškai patenkintas vienas reikalavimas ir iš dalies patenkintas vienas reikalavimas). Atsižvelgus į tai, kad byloje buvo pareikštas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, į proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų dalį, darytina išvada, kad byloje patenkinta 45 procentai ieškovo ((0,36 + 0,53) / 2 = 0,45) ir 55 procentai atsakovės ((0,64 + 0,47) / 2 = 0,55) reikalavimų.
  5. Atsižvelgus į 66 punkte išdėstytus argumentus, ieškovui iš atsakovės BUAB „KVD“ priteistina 451,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas išieškant iš administravimui skirtų išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteistina 1 060,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

Nutarė

19ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:

20panaikinti 2015 m. sausio 21 d. BUAB „KVD“ įsakymo Nr.01/21 dalį dėl D. M. atleidimo iš darbo UAB „KVD“ už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal SDK 136 straipsnio 3 punkto 2 dalį, konstatuoti, kad 2008 m. sausio 15 d. darbo sutartis Nr. 2 su juo nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

21priteisti ieškovui D. M. iš UAB „KVD“ 1 543,20 Eur išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių), 3 684,39 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaitymą (neatskaičius mokesčių).

22Įpareigoti ieškovą D. M. atsakovei BUAB „KVD“ grąžinti:

232011 m. rugsėjo 16 d. iš „Derome ytterby“ įsigytą elektrinį pjūklą, kurio likutinė vertė 527,68 Eur,

242012 m. balandžio 4 d. iš „Derome ytterby“ įsigytą akumuliatorinį suktuvą (akumuliatorinė), kurio likutinė vertė 272,93 Eur,

252010 m. sausio 1 d. iš UAB „Draisa“ įsigytą vejapjovę, kurios likutinė vertė 29,62 Eur.

26D. M. neperdavus nurodyto turto, iš jo priteisti išvardyto turto likutinę vertę.

27Priteisti BUAB „KVD“ iš D. M. 20 357,37 Eur žalos atlyginimą.

28Nutraukti bylos dalį dėl 695,25 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo iš UAB „KVD“.

29Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

30Ieškovui D. M. iš atsakovės BUAB „KVD“ priteisti 451,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas išieškant iš administravimui skirtų išlaidų.

31Atsakovei BUAB „KVD“ iš ieškovo D. M. priteisti 1 060,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32Įsiteisėjus teismo sprendimui, bylą pridėti prie UAB „KVD“ bankroto bylos.

33Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis,... 2. sekretoriaujant K. P.,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui M. M.,... 4. atsakovės BUAB „KVD“ atstovams – bankroto administratoriui P. P. ir... 5. trečiajam asmeniui J. M.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 7.
  1. Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 8. Teismas... 9. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.... 10. Dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo už šiurkštų darbo drausmės... 11. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos priteisimo 12. Dėl vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už uždelstą atsiskaityti... 13. Dėl priešieškinio reikalavimų
    1. Kaip minėta,... 14. Dėl įpareigojimo grąžinti turtą ar atlyginti šio turto vertę 15. Dėl žalos UAB „KVD“ atlyginimo
      1. Rašytinė... 16. Dėl neturtinės žalos atlyginimo
        1. Neturtinės... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų
          1. CPK 93 straipsnio 2... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270... 19. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:... 20. panaikinti 2015 m. sausio 21 d. BUAB „KVD“ įsakymo Nr.01/21 dalį dėl D.... 21. priteisti ieškovui D. M. iš UAB „KVD“ 1 543,20 Eur išeitinę išmoką... 22. Įpareigoti ieškovą D. M. atsakovei BUAB „KVD“ grąžinti:... 23. 2011 m. rugsėjo 16 d. iš „Derome ytterby“ įsigytą elektrinį pjūklą,... 24. 2012 m. balandžio 4 d. iš „Derome ytterby“ įsigytą akumuliatorinį... 25. 2010 m. sausio 1 d. iš UAB „Draisa“ įsigytą vejapjovę, kurios likutinė... 26. D. M. neperdavus nurodyto turto, iš jo priteisti išvardyto turto likutinę... 27. Priteisti BUAB „KVD“ iš D. M. 20 357,37 Eur žalos atlyginimą.... 28. Nutraukti bylos dalį dėl 695,25 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto... 29. Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.... 30. Ieškovui D. M. iš atsakovės BUAB „KVD“ priteisti 451,70 Eur... 31. Atsakovei BUAB „KVD“ iš ieškovo D. M. priteisti 1 060,16 Eur... 32. Įsiteisėjus teismo sprendimui, bylą pridėti prie UAB „KVD“ bankroto... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...