Byla 2A-1111/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

3dalyvaujant ieškovų D. B. ir T. B. teisių perėmėjoms I. B. ir L. B.,

4ieškovės L. B. atstovui advokatui Artūrui Cibulskui,

5atsakovo J. M. (J. M.) atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,

6atsakovo antstolio V. M. atstovei advokatei Astai Skujytei,

7trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE, vykdančio veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atstovui A. B.,

8viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų D. B. ir T. B. teisių perėmėjų I. B. ir L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2290-345/2013 pagal ieškovų D. B. ir T. B. (teisių perėmėjos – I. B. ir L. B.) ieškinį atsakovams J. M. (J. M.) ir antstoliui V. M. dėl turto iš varžytynių pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys – A. R., A. R., S. J., A. M., D. T., Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, „BTA Insurance Company“ SE, vykdantis veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė Kvadratinis metras).

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10I. Ginčo esmė

11Ieškovai D. B. ir T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu 2010 m. gegužės 17 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0240/09/00213, pagal kurį J. M. buvo parduota T. B. priklausanti 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir įpareigoti antstolį V. M. grąžinti J. M. 7 653,75 Lt, priteisti solidariai iš ieškovų J. M. 120 846,25 Lt.

12Ieškovai nurodė, kad antstolis V. M., vykdydamas Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį dokumentą dėl 20 648,24 Lt išieškojimo S. J. solidariai iš T. B. ir D. B., Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą dėl 4 068,21 Lt išieškojimo A. R. iš T. B. ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą dėl 85 635,83 Lt skolos išieškojimo A. R. solidariai iš T. B. ir D. B., 2010 m. gegužės 17 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu (toliau – ir Aktas, ginčijamas Aktas) pardavė T. B. priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 128 500 Lt. Ieškovų įsitikinimu, žemės sklypas parduotas už labai žemą kainą, neatitinkančią rinkos vertės. Pagal 2009 m. birželio mėnesį atliktą turto vertinimo ekspertizę žemės sklypo dalies kaina buvo 288 000 Lt, tačiau jau 2010 m. sausio mėnesį tas pats turtas buvo įvertintas tik 154 400 Lt. Ieškovų nuomone, atliekant žemės sklypo dalies įvertinimą, nebuvo atkreiptas dėmesys, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-7699-01 (toliau – ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymas) žemės sklypas buvo padalytas į keturis atskirus sklypus: 1) T. B. nuosavybės teise priskirtas 1 799 kv. m žemės sklypas ir jo paskirtis pakeista į kitą paskirtį (gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinio užstatymo pobūdis); 2) 1 786 kv. m ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas nuosavybės teise priskirtas A. M.; 3) 1 872 kv. m ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas nuosavybės teise priskirtas D. T.; 4) 2 043 kv. m ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirtas T. B., D. T. ir A. M.. Šis įsakymas buvo pateiktas valstybinei įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui, tačiau dar nėra įregistruotas, nes išieškotojai pagal pirmiau nurodytas vykdomąsias bylas prašė areštuoti šį turtą. Pirkėjas iš esmės įgijo ne 1/3 dalį 7 500 kv. m žemės sklypo, bet atskirą 1 799 kv. m žemės sklypą su pakeista jo paskirtimi iš žemės ūkio į gyvenamosios žemės naudojimo būdą, sodybinio užstatymo pobūdį. Žemės ūkio paskirties sklypo kaina yra ženkliai mažesnė nei sklypo, skirto gyvenamiesiems namams statyti, todėl įvertinus ginčo žemės sklypą kaip žemės ūkio paskirties sklypą, buvo stipriai sumažinta jo vertė.

13Ieškovai taip pat nurodė, kad pateikė antstoliui prieštaravimus dėl turto vertinimo, prašė skirti naują ekspertizę, o antstolis pasiūlė sumokėti į depozitinę sąskaitą 700 Lt. Dėl sunkios finansinės padėties ieškovai šios sumos nesumokėjo, prašė antstolio atidėti mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, bet antstolis į prašymą neatsižvelgė. 2010 m. balandžio 8 d. antstolis paskelbė turto varžytynes, turto pradinė kaina – 123 520 Lt. Ieškovai nusprendė skųsti antstolio veiksmus, bet su jais susisiekė J. M., su kuriuo buvo derinamas sklypo pirkimas. Vėliau J. M. žemės sklypą pirkti atsisakė, o ieškovai prarado galimybę apskųsti antstolio veiksmus. 2010 m. gegužės 14 d. ieškovai padavė antstoliui prašymą atšaukti varžytynes ir nurodė, kad sutinka apmokėti turto vertinimo išlaidas, tačiau antstolis į prašymą neatsižvelgė. Įvykus varžytynėms, ieškovai sužinojo, kad 1/3 dalį žemės sklypo įgijo J. M.. Ieškovų įsitikinimu, realiai turėjo būti nustatyta 1 799 kv. m kitos paskirties žemės sklypo vertė ir 1/3 dalies 2 043 kv. m ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė, dėl ko kaina būtų akivaizdžiai didesnė. Antstolis klaidingai nurodė žemės sklypo paskirtį bei nuosavybės formą, todėl potencialūs pirkėjai nesusidomėjo šiuo turtu ir varžytynėse nedalyvavo.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

16Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-281-302/2011, išnagrinėjęs ieškovų T. B. ir D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutarties, kuria patvirtintas šioje byloje ginčijamas Aktas, ieškovų skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismo vertinimu, minėtoje nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2S-281-302/2011) nustatytos aplinkybės, t. y. Vilniaus apygardos teismo konstatuota aplinkybė, kad ieškovai nepagrįstai nurodo, jog ieškovui priklausantis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), – buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje.

17Teismas, įvertinęs paskirtų teismo ekspertizių išvadas ir ekspertų nurodytas ekspertizės aktuose aplinkybes, konstatavo, jog ekspertų išvados yra prieštaringos, o kadangi ekspertizės aktuose pateiktos išvados prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas nusprendė nesivadovauti ekspertizės aktuose nustatytomis vertėmis.

18Teismas priėjo išvadą, kad neigiamų padarinių atsiradimo rizika dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymu atidalyto sklypo neįregistravimo tenka pasyviajai sandorio pusei – ieškovams. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu atidalyto žemės sklypo neįregistravus VĮ Registrų centre, t. y. neužbaigus žemės sklypo paskirties keitimo procedūros, žemės sklypas pagrįstai vertintas kaip vertinimo dieną būtų parduodamas ir sudaromas komercinis sandoris dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, todėl UAB Kvadratinis metras, vadovaudamasis lyginamosios vertės (pardavimų kainų analogų) metodu, teisingai žemės sklypą įvertino 154 400 Lt. Be to, 2009–2010 metais nekilnojamojo turto rinka buvo nestabili, kainos didžiąja dalimi nukrito, o antstolio patvarkymu paskelbus pirmąsias varžytynes dėl turto pardavimo (pradinė kaina buvo 230 400 Lt), varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, todėl UAB Kvadratinis metras atliktos papildomos ekspertizės nustatyta žemės sklypo vertė atitiko nekilnojamojo turto rinkoje vyravusias realias kainas.

19Ieškovų argumentus, susijusius su prieštaravimų dėl turto vertinimo pateikimu antstoliui, teismas atmetė, kadangi dėl analogiškų argumentų yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-281-302/2011, o, be to, nustatyta, kad ieškovas T. B. buvo tinkamai informuotas apie antstolio priimtą patvarkymą dėl turto realizavimo, tačiau šio antstolio veiksmo neskundė, iki varžytynių pradžios savo turto pirkėjo nepasiūlė.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21Ieškovo T. B. ir ieškovės D. B. teisių perėmėjos (palikimą priėmusios įpėdinės) I. B. ir L. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-281-302/2011 nustatytos faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai, nes buvo nustatytos ne įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o teismo nutartimis vykdymo procese. Be to, šiose nutartyse nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos prejudiciniais faktais ir todėl, kad teismui tvirtinant varžytynių aktą, byloje nedalyvavo ir nebuvo įtrauktos dalies žemės sklypo bendraturtės – D. T. ir A. M.. Tam, kad prejudiciniai faktai galiotų ir byloje nedalyvavusiems asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių turi būti pasisakyta sprendimo rezoliucinėje dalyje, o ginčo žemės sklypo kaina buvo aptarta tik aprašomojoje dalyje. Be to, teismas, tvirtindamas ginčijamą Aktą CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka, tik formaliai vertino varžytynių organizavimo ir vykdymo procedūras.
  2. Teismas nepagrįstai pripažino, kad per varžytynes parduodamas ginčo žemės sklypas buvo tinkamai įvertintas. Žemės sklypo paskirties keitimo procedūra užbaigiama priėmus atitinkamą administracinį aktą, t. y. apskrities viršininko įsakymą, o ne šį įsakymą įregistravus viešajame registre. Nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą turinį bei sklypo ūkinę paskirtį nustatė minėtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, apie kurį antstolis buvo informuotas. Žemės sklypo atidalijimo faktas nebuvo užregistruotas dėl to, kad tretieji asmenys A. R., A. R. ir S. J. pareikalavo šio turto arešto. Žemės sklypo bendraturtės A. M. ir D. T. jau įregistravo savo atidalytus sklypus pagal minėtą Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, taigi tą galėtų padaryti ir atsakovas J. M., o tai reiškia, jog jis įgijo atskirą 1 799 kv. m žemės sklypą bei 1/3 dalį 2 043 kv. m ploto žemės sklypo.
  3. Realiai turėjo būti nustatyta 1 799 kv. m kitos paskirties žemės sklypo vertė ir 1/3 dalies 2 043 kv. m ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė, taigi kaina būtų akivaizdžiai didesnė. Neteisingas žemės sklypo paskirties nurodymas ir atidalijimo fakto nutylėjimas lėmė, kad antstolio skirtas ekspertas neteisingai nustatė sklypo rinkos vertę. Tai įrodyta šioje byloje teismo paskirtomis ir ekspertų atliktomis ginčo žemės sklypo ekspertizėmis (ekspertizės aktai Nr. DG120120 ir Nr. 2013/IVTE-09-005), kurios parodė, kad antstolis turtą įvertino ženkliai per maža kaina (pirmoji ekspertizė nustatė 198 600 Lt kainų skirtumą, o antroji – 152 600 Lt). Antstolio užsakymu UAB Kvadratinis metras prieš varžytynes surašytas 2010 m. sausio 25 d. ekspertizės aktas ir bylos baigtimi suinteresuoto antstolio bylos nagrinėjimo metu pateikta 2012 m. kovo 5 d. UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ turto vertinimo ataskaita negali paneigti teismo paskirtų nepriklausomų ekspertų išvadų, be to, antstolio užsakytame ekspertizės akte vertinama 1/3 dalis žemės ūkio paskirties sklypo, o tai neatitinka tuo metu buvusio žemės sklypo teisinio statuso.

22Atsakovas antstolis V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismo pozicija pripažinti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-281-302/2011 nustatytas aplinkybes prejudiciniais faktais pagrįsta tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“, tiek pagal kasacinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013, kurioje pasakyta, kad prejudicinių faktų taisyklė netaikytina teismo nutartims, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla. Antstolio veiksmų apskundimo atveju apeliacinės instancijos teismo nutartimi išsprendžiama byla, todėl šiai nutarčiai taikytina prejudicinių faktų taisyklė.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2S-281-302/2011) nuosekliai ir išsamiai išnagrinėjo kiekvieną apeliantų atskirojo skundo argumentą ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino Aktą, o antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, susijusių su vykdymo veiksmų atlikimu. Apelianto akcentuojamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas viešajame registre įregistruotas tik 2013 m. liepos 8 d., t. y. praėjus daugiau nei trims metams po ginčijamo Akto sudarymo, be to, apie minėtą įsakymą apeliantas žinojo iki varžytynių beveik 6 metus. Antstolis yra įpareigotas remtis viešuosiuose registruose esančiais duomenimis, kurie laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Skolininkai, laiku nesiėmę veiksmų įregistruoti įsakymą registre, privalo prisiimti sau neveikimo pasekmes. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis. Pritaikytos žemės sklypui laikinosios apsaugos priemonės netrukdė įregistruoti Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, kadangi ieškovai galėjo kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
  3. Teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad UAB Kvadratinis metras atliktos papildomos ekspertizės nustatyta žemės sklypo vertė atitiko nekilnojamojo turto rinkoje vyravusias realias kainas.

23Atsakovas J. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-281-302/2011 vertino kaip rašytinį įrodymą. Pardavimo iš varžytynių akto teisėtumą, turto vertinimo ekspertizės tinkamumą ir ginčo žemės sklypo paskirties keitimo klausimus išsamiai išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-281-302/2011.
  2. Teismas pagrįstai nurodė, kad sandorio neįregistravusios šalys negali panaudoti sandorio sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo neįregistravus registre, liko neužbaigta žemės sklypo paskirties keitimo procedūra, todėl žemės sklypas pagrįstai vertintas kaip vertinimo dieną būtų parduodamas ir sudaromas komercinis sandoris dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypo atidalijimo faktas nebuvo įregistruotas viešajame registre ne dėl ieškovų kaltės, šiame ginče reikšmės neturi, nes kaltės klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas.
  3. Apeliantų motyvas, kad žemės sklypo įvertinimas yra atliktas netinkamai, yra paneigiamas teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybę, kad 2009–2010 metais nekilnojamojo turto rinka buvo nestabili, kainos didžiąja dalimi nukrito, nurodė tiek teismo ekspertas D. G. ekspertizės akte Nr. DG120120, tiek teismo ekspertas K. J. ekspertizės akte Nr. 2013/IVTE-09-005. Ekspertizės akte Nr. 2013/IVTE-09-005 teismo ekspertas pripažino, kad sklypų paskirties keitimas ir atidalijimas pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakyme numatytas sąlygas nėra baigtas ir kyla neaiškumų dėl vertinimo objektų tapatybės, o atsakymai į teismo pateiktus klausimus suformuluoti darant prielaidas. Teismas teisingai įvertino ekspertizės išvadas. Teismas vertino ne tik D. G. ir K. J. išvadas, bet ir ekspertų T. A. T., K. K., P. Č., K. J. ir V. Š. pateiktas išvadas.
  4. Antstolis V. M. negali būti laikomas atsakovo J. M. antstoliu ir tiesiogiai suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu. Antstolis vykdo savo pareigas ir yra suinteresuotas tik teisingu vykdymo procesu.

24Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, vykdantis veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Apeliantas netinkamai aiškina prejudicinio fakto institutą, neteisingai traktuoja teismo nutarties (sprendimo) sampratą. Precedento reikšmę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose, o tiesiogiai remtis Lietuvos Aukščiausojo Teismo Senato nutarimais nėra įstatymuose nustatyto pagrindo, jie nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltinis. Teismo sprendimas – tai baigiamasis teismo aktas, kuriuo išsprendžiama byla. Baigiamuoju aktu gali būti nutartis, nutarimas, nuosprendis. Apeliantas teismo nutarties sampratą pateikia siaurąja prasme, todėl daro neteisingą išvadą dėl prejudicijos, o jo cituojama kasacinio teismo praktika nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl civilinėje byloje Nr. 2S-281-302/2011 nustatytų faktinių aplinkybių prejudicinio pobūdžio.
  2. Skolininkas T. B. buvo apskundęs teismui pirmąsias varžytynes (kuriuose buvo nustatyta 230 400 Lt sklypo kaina, bet neatsirado nei vieno pirkėjo), tačiau jo skundas buvo atmestas. Nesutikdamas su antstolio paskirtos pakartotinės ekspertizės rezultatais, T. B. reikalavo skirti dar vieną ekspertizę, tačiau skolininkui neįvykdžius antstolio įpareigojimo įmokėti į depozitinę sąskaitą tam tikrą sumą, antstolis paskelbė antrąsias varžytynes. T. B. antstolio veiksmų neskundė ir savarankiškai vedė derybas su būsimu pirkėju J. M.. Esant prieštaringoms teismo paskirtų ekspertų nuomonėms, teismas pagrįstai nusprendė, kad neužbaigus žemės sklypo paskirties keitimo procedūros, žemės sklypas pagrįstai vertintas kaip žemės ūkio paskirties, kurio rinkos kainą (154 400 Lt) teisingai nustatė UAB Kvadratinis metras. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad dėl to, jog ekspertizė buvo finansuojama antstolio, UAB Kvadratinis metras išvadomis vadovautis negalima. Antstolis veikė įstatymo suteiktų teisių ribose, o ekspertizė buvo paskirta dar vykdymo procese.

25IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

26Apeliacinis skundas tenkintinas.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje taip pat nenustatyta, kad turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos dėl to, jog to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Taigi ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

28Ieškovo T. B. ir ieškovės D. B. teisių perėmėjos I. B. ir L. B., įstojusios į šią bylą pagal CPK 48 straipsnį po ieškovų mirties (III t., b. l. 192-193), prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir visiškai tenkinti ieškovų ieškinį, t. y. pripažinti negaliojančiu 2010 m. gegužės 17 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą, kadangi T. B. asmeninės nuosavybės teise priklausiusi 1/3 dalis žemės sklypo buvo parduota už labai žemą kainą, neatitinkančią to turto tikrosios rinkos vertės. Šioje byloje paduotas apeliacinis skundas taip pat grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą ir nepagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2S-281-302/2011), kuriuose iš tikrųjų nebuvo spręstas klausimas dėl tikrosios turto rinkos vertės, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2010 m. gegužės 17 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo pagal CPK 725 straipsnį.

29Nagrinėjant ir vertinant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia aptartinas ginčui išnagrinėti aktualus teisinis reglamentavimas. CPK 725 straipsnio redakcija, galiojusi ginčijamo Akto priėmimo metu, nustatė, jog teisėjas turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina rezoliucija, nuo varžytynių dienos praėjus ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų (1 dalis); jeigu yra paduotas skundas dėl antstolių veiksmų, susijusių su varžytynėmis, arba jeigu dėl varžytynių teisėtumo teisėjui kyla abejonių, klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo nagrinėjamas teismo posėdyje, tame pačiame teismo posėdyje išnagrinėjami skundai dėl antstolio veiksmų parduodant turtą iš varžytynių, o klausimas dėl varžytynių akto tvirtinimo ir skundai dėl antstolio veiksmų išsprendžiami ta pačia teismo nutartimi (2 dalis); nutarčiai, kuria patvirtintas varžytynių aktas, įsiteisėjus, laikoma, kad turtas parduotas (6 dalis). Teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (8 dalis). CPK 725 straipsnyje buvo įtvirtintas išankstinės varžytynių akto teisminės kontrolės institutas, kuriuo sudarytos teisinės garantijos šalinti pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytynių, pasiekti didesnį vykdymo proceso operatyvumą, turto pardavimo iš varžytynių efektyvumą, ekonomiškumą ir stabilumą, eliminuoti arba minimalizuoti varžytynių būdu sudaromų sandorių rizikingumą. Teismas, prieš tvirtindamas tokį aktą, turėjo išsiaiškinti ir patikrinti, ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su turto areštavimu bei jo įkainojimu, vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų suinteresuotų asmenų teisių apsauga, varžytynių organizavimu ar vykdymu. Jeigu būtų nustatyti esminiai pažeidimai, pagrindai, dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktas vėliau galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, teismas negalėjo tvirtinti tokio akto (CPK 725 straipsnio 4 dalis). Esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

30CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiu: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Pagal to paties straipsnio 2 dalį turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu, gali būti taikoma restitucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad ir iki 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusių CPK pakeitimų, CPK 602 straipsnio 6 punkto redakcija nustatė, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šioje byloje bus vadovaujamasi CPK nuostatomis, galiojusiomis iki 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusių CPK pakeitimų.

31Taigi būtent CPK 602 straipsnis nustato turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimą negaliojančiu. Ši proceso teisės norma yra specialioji norma, nustatanti vykdymo procese galimus pažeidimus ir jų teisinius padarinius. Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyti CPK 602 straipsnyje nurodyti pagrindai, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. Jeigu pasinaudoti savo teise apskųsti antstolio veiksmą CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka proceso dalyviai nebeturi galimybės, tai netrukdo jiems, įvykus turto pardavimui, perdavimui, ginčyti ieškinio teisenos tvarka tokio pardavimo ar perdavimo akto CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2005).

32Nagrinėjamoje byloje ieškovai, nors ir neskundė antstolio patvarkymo, kuriuo buvo paskelbtos antrosios ginčo turto varžytynės už pradinę 123 520 Lt kainą, antstolio veiksmų vykdant antrąsias varžytynes ir parduodant pirkėjui J. M. turtą už 128 500 Lt iki teismas patvirtino Aktą, tačiau turėjo įstatymo nustatytą teisę, vadovaudamiesi CPK 602 straipsniu, po Akto patvirtinimo kreiptis į teismą dėl Akto pripažinimo negaliojančiu dėl tos priežasties, kad ginčo turtas parduotas už žemesnę kainą, nei ji turėjo būti nustatyta, ir kad tai pažeidžia turto savininko (skolininko) ir suinteresuoto asmens (solidaraus skolininko) teisėtus interesus. Pažymėtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininkui T. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vykdymo procese taip pat dalyvavo ir solidarioji skolininkė D. B., kurios įsiskolinimas buvo sumokėtas gautais pinigais už parduotą minėtą žemės sklypo dalį.

33Kaip jau buvo minėta, CPK 602 straipsnio 6 punkte (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014; kt.). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

34Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Turtas turi būti perkainojamas pagal CPK 681 straipsnio taisykles. Taigi teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą ją priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007; kt.).

35Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Pažymėtina, kad sprendžiant apie CPK 602 straipsnio 6 punkte (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nurodyto pagrindo egzistavimą, turi būti nustatyta, jog varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip yra neproporcingai apribotos skolininko teisės, o ar kaina „esmingai mažesnė“, turi būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

36Areštuodamas turtą antstolis pirmiausia, t. y. prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl turto vertės, turi nustatyti turto rinkos vertę, jam įstatymo suteiktomis priemonėmis išsiaiškinti, ar viešajame registre užfiksuota rinkos vertė atitinka šio turto rinkos vertę turto arešto akto surašymo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Taigi kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, turto vertės nustatymo ekspertizių išvadas dėl turto tikrosios rinkos vertės, sprendžia, ar antstolio nustatyta turto vertė ir jos pagrindu paskelbta turto pardavimo iš varžytynių pradinė kaina yra nustatyta tinkamai ir nepažeidžia suinteresuotų asmenų, tarp jų ir skolininko, teisėtų interesų.

37Apibendrinant pirmiau nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, jog, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą turtą priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą.

38Nagrinėjamu atveju ieškovai (solidarieji skolininkai) ieškinyje būtent ir teigė, kad pardavus priverstine tvarka skolininko T. B. turtą buvo neproporcingai apribota nuosavybės teisė, iš jo paimtas turtas už „esmingai mažesnę kainą“. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje civilinėje byloje surinktus įrodymus, vykdomosios bylos medžiagą, pripažįsta pagrįstais ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurios sudarė ieškinio pagrindą, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimų, padarė neteisingą išvadą dėl parduoto turto kainos ir antstolio veiksmų teisėtumo. Teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkina.

39Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad antstolis V. M., vykdydamas išieškojimus pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus, 2009 m. balandžio 27 d., 2009 m. gegužės 19 d. areštavo ieškovui T. B. priklausantį ginčo žemės sklypą (1/3 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2009 m. birželio 2 d. patvarkymu skyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, pagal kurią 1/3 dalis pirmiau nurodyto žemės sklypo, taikant lyginamosios vertės metodą, įvertinta 288 000 Lt (I t., b. l. 109). Pirmosios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas, todėl antstolis paskyrė papildomą ekspertizę, pagal UAB Kvadratinis metras 2010 m. sausio 25 d. nustatė 154 400 Lt 1/3 dalies 0,7500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos vertę (I t., b. l. 110). Antstolis atsisakė T. B. prašymu skirti trečią ekspertizę (vykdomosios bylos Nr. 0240/09/00213 l. 188), nurodydamas, kad skolininkas nepateikė pagrįstų duomenų dėl jo sunkios materialinės padėties, o išieškotojai, kurių lėšomis buvo apmokėta antroji ekspertizė, atsisakė sumokėti už dar vieną ekspertizę. Antstolio patvarkyme taip pat nurodyta, kad skolininkas buvo informuotas apie antrąją ekspertizę atliekančią ekspertizės įstaigą, tačiau nušalinimo ekspertui nereiškė. 2010 m. gegužės 17 d. įvykusiose varžytynėse 1/3 dalis ginčo žemės sklypo parduota J. M. už 128 500 Lt (I t., b. l. 8).

40Pagal bylos duomenis, pirmiau nurodytų turto vertinimų ir įvykusių varžytynių metu jau buvo priimtas ir galiojo Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. 2.3-7699-01, pagal kurį ginčo žemės sklypas buvo padalytas į keturis atskirus sklypus. Tačiau minėtas įsakymas VĮ Registrų centre nebuvo įregistruotas ir pagal viešojo registro duomenis T. B. priklausė 1/3 dalis 7 500 kv. m žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, byloje taip pat yra 2011 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento (toliau – ir Plėtros departamentas) raštas „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotas antstoliui V. M., kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklypui Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 1-377 „Dėl pritarimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) raidos programai, Vilniaus miesto Bendrojo plano sprendinių keitimo ir detaliojo plano tvirtinimo“ yra patvirtintas detalusis planas, kuriuo žemės sklypas dalijamas į keturis kitos paskirties žemės sklypus. Plėtros departamentas patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybė tuo metu dar nebuvo gavusi ginčo žemės sklypo savininkų prašymo dėl sklypo padalijimo ir papildomai nurodė, kad ginčo žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“ suplanuotos D1 kategorijos gatvės apsaugos juostas. Pagal pirmiau nurodytą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 1-377 ir detalųjį planą, ginčo žemės sklypas dalijamas į keturis žemės sklypus, tarp kurių yra ir 1 799 kv. m ploto kitos paskirties sklypas (naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis – sodybinio užstatymo teritorija), o taip pat 2 043 kv. m ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Minėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas detalusis planas, yra paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje ((duomenys neskelbtini)). Be to, kaip matyti iš vykdomojoje byloje Nr. 0240/09/00213 esančių dokumentų, antstoliui Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas buvo pateiktas dar iki antrųjų varžytynių paskelbimo (vykdomosios bylos l. 177–178).

41Pažymėtina ir tai, kad UAB Kvadratinis metras antstoliui paruoštoje nekilnojamojo daikto įvertinimo ataskaitoje (vykdomosios bylos Nr. 0240/09/00213 l. 157–175), kuria remiantis buvo nustatyta antrųjų varžytynių pradinė turto kaina, nėra net minimas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas ir nėra analizuojamas tas faktas, jog vertinamam sklypui paruoštas detalusis planas net tik padalijantis sklypą į keturis atskirus sklypus, bet ir keičiantis žemės sklypo naudojimo paskirtį, nors pačios ataskaitos 11 puslapyje aiškiai nurodyta, kad šiose vietovėse žemės sklypų pardavimo kainos labai priklauso nuo detaliųjų planų (ar detalieji planai yra padaryti, ar ne). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad iš ataskaitoje nurodytų su ginčo turtu lyginamų žemės sklypų kainų matyti, jog tie sklypai, kuriems paruošti ar tik ruošiami detalieji planai, yra įkainoti ženkliai brangiau nei sklypai be detaliųjų planų.

42Atsakovas antstolis V. M., atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartyje nurodytą pasiūlymą pateikti papildomus įrodymus, leidžiančius nustatyti, kokia būtų ginčo turto vertė, jeigu būtų atsižvelgta į galiojantį Vilniaus apskrities viršininko įsakymą ir parengto detaliojo plano sprendinius, pateikė UAB „Turto vertintojai ir ekspertai“ paruoštą Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą (III t., b. l. 206). Pagal minėtą ataskaitą, 0,75 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1/3 dalies rinkos vertė 2010 m. gegužės 17 d. sudarė 178 000 Lt. Ataskaitoje nurodyta, kad buvo atsižvelgta į tai, jog žemės sklypui Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 12 d. sprendimu yra patvirtintas, bet neįregistruotas viešajame registre detalusis planas, o taip pat į tai, kad 2004 m. spalio 14 d. buvo išleistas pirmiau šioje nutartyje minėtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas dėl sklypo padalijimo, ir pažymėta, kad perspektyvinis turto naudojimas pagal bendrajame miesto plane numatytą paskirtį teritorijų planavimo dokumentams neprieštaraujančiai veiklai, yra geriausias jo panaudojimas.

43Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad antstoliui buvo žinoma, jog pirkėjui, kuris iš antrųjų varžytynių įsigis Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 1/3 dalį žemės ūkio paskirties sklypo, priklausiusio skolininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise, nebus jokių kliūčių įsiregistruoti nuosavybės teisę į atidalytą žemės sklypo dalį. Pagal bylos duomenis tiek skolininkas T. B., tiek tretieji asmenys A. M. ir D. T. nebuvo įregistravę atidalytų žemės sklypų pagal detaliojo plano sprendinius ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymą dėl sklypų atidalijimo tik dėl to, kad buvo taikomas žemės sklypo areštas (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis areštas taikomas nuo 2004 m. spalio 29 d.). Byloje pateikti įrodymai, kad tretieji asmenys A. M. ir D. T. šiuo metu jau yra įregistravusios nuosavybės teisę į atidalytus pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymą iš ginčo žemės sklypo 1 786 kv. m ir 1 872 kv. m ploto žemės sklypus (III t., b. l. 59-60, 155-156), o tai reiškia, kad pirkėjas J. M. de facto yra įsigijęs 1 799 kv. m kitos paskirties (gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinio užstatymo pobūdis) žemės sklypą, atidalytą iš 7 500 kv. m žemės ūkio paskirties sklypo pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, ir 1/3 dalį atidalyto iš 2 043 kv. m miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurią remdamasis minėtais dokumentais gali įteisinti de jure.

44Atsižvelgiant į tai, kad antstoliui vykdant skolininko turto pardavimą priverstine tvarka, Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas atidalytas skolininko turtas, o buvo įregistruota nuosavybės teisė į 1/3 dalį žemės ūkio paskirties sklypo, nurodant, kad skolininkas šį turtą nuosavybės teise įgijo pagal 2000 m. kovo 31 d. dovanojimo sutartį, konstatuotina, jog antstolis negalėjo iš varžytynių parduoti atidalyto sklypo. CK 4.262 straipsnis imperatyviai nustato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi antstolis, parduodamas skolininkui priklausančią sklypo dalį, turėjo remtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir pardavimo dokumentuose nurodyti būtent tokį nekilnojamojo turto objektą, kuris buvo nurodytas Nekilnojamojo turto registre. Tačiau atlikdamas parduodamo iš varžytynių turto vertinimą bei parduodamas turtą, privalėjo turtą įkainoti atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, nes tiek UAB „Turto vertintojai ir ekspertai“ paruošta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita (rašytinis įrodymas), tiek byloje atliktų teismo ekspertizių duomenys patvirtina, kad parduodamo turto kaina buvo nustatyta neteisingai, akivaizdžiai pažeidžiant turto savininko (skolininko) interesus, nes parduodant turtą nebuvo įvertinti detaliojo plano sprendiniai, pirkėjo galimybė iškart po įsigijimo įregistruoti atidalytą žemės sklypą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad antstolis, nustatydamas parduodamo iš varžytynių turto kainą, turi įvertinti ne tik duomenis, įregistruotus viešajame registre, bet ir kitus reikšmingus duomenis, kurie daro įtaką turto kainai. Paminėtinas teismų praktikos pavyzdys, kai iš varžytynių buvo parduotas žemės sklypas, kuriame buvo pastatytas, tačiau neįregistruotas statinys – sodo namelis, ir varžytynių aktas buvo pripažintas negaliojančiu, nes nustatant žemės sklypo kainą, nebuvo įvertinta, kad žemės sklype yra minėtas sodo namelis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008).

45Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių. Sąvoka „vertė“ apibrėžiama kaip prekių (paslaugų) ar kito turto, ar verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą vertinimo metodą; „rinkos vertė“ – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių parduoti ir pirkti turtą asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų; „kaina“ – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas) ar kitą turtą. Rinkos kaina yra reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje. Sąvoka „vertė“ vartotina kalbant apie daikto naudingumą tam tikru momentu (pvz., jį areštuojant), o „kaina“ – tai varžytynių ar kitokio turto perleidimo metu paprašyta pinigų suma, kuri nustatoma atsižvelgiant į turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011).

46Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paskirta nekilnojamojo turto teismo ekspertizė. Ekspertui pavesta atsakyti į klausimus: kokia buvo 1 799 kv. m kitos paskirties (gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinio užstatymo pobūdis) žemės sklypo, bei 1/3 dalies 2 043 kv. m ploto miškų ūkio paskirties sklypo, atidalytų pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymą iš 7500 kv. m žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2010 m. gegužės 17 d. (I t., b. l. 178-179). Atliktos ekspertizės (ekspertizės aktas Nr. DG120120) duomenimis, 1 799 kv. m kitos paskirties (gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinio užstatymo pobūdis) žemės sklypo, atidalyto iš 7 500 kv. m žemės ūkio paskirties sklypo pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, vertė 2010 m. gegužės 17 d. sudarė 348 000 Lt, o 1/3 dalies (atidalytos iš 2 043 kv. m miškų ūkio paskirties žemės sklypo) rinkos vertė buvo 5000 Lt. Atsakovas antstolis V. M. prašė skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę (II t., b. l. 84-90) ir pateikė UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 12/03-19V, kurioje nurodoma, kad žemės sklypo, kitos paskirties (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos, bendras plotas – 0,1799 ha), atidalyto iš 7 500 kv. m žemės sklypo, rinkos vertė 2010 m. gegužės 17 d. sudarė 151 000 Lt, 1/3 dalies miškų ūkio paskirties žemės sklypo – 7 500 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 30 d. nutartimi paskyrė pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę, ekspertais paskirti T. A. T., K. K. ir P. Č., kurie į teismo suformuluotus klausimus išvados nepateikė, nes pastariesiems neužteko pateiktoje bylos medžiagoje duomenų, patvirtinančių, kad sklypo paskirties keitimo procedūra vertinimo dieną buvo užbaigta, nes žemės sklypas vertinimo dieną (2010 m. gegužės 17 d.) VĮ Registrų centre įregistruotas nebuvo. Ekspertų nuomone, sklypas galėjo būti parduotas tik kaip 7 500 kv. m žemės ūkio paskirties sklypo dalis.

47Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 29 d. nutartimi dar kartą (ekspertams K. J., K. J. ir V. Š.) paskyrė pakartotinę turto ekspertizę. Iš K. J. pateiktos ekspertizės (ekspertizės aktas Nr. 2013/IVTE-09-005) išvadų matyti, kad 1 799 kv. m kitos paskirties (gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinio užstatymo pobūdis) žemės sklypo rinkos vertė 2010 m. gegužės 17 d. buvo 300 000 Lt, o 1/3 dalies 2 043 kv. m miškų ūkio paskirties žemės sklypo rinkos vertė – 7 000 Lt. Tačiau ekspertas pripažino, kad sklypų paskirties keitimo ir atidalijimo pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymą procesas nebaigtas ir kyla neaiškumų dėl vertinimo objektų tapatybės. Ekspertas pažymėjo, kad atsakymus į klausimus formuluoja kaip juos suprato ir daro prielaidą, kad nustatoma vertė sklypų, kurie yra tokie ir tokios paskirties kaip pateikiama teismo nutarties klausimuose. Savo ruožtu teismo ekspertai K. J. ir V. Š. pateikė skirtingą nuomonę, ekspertizės akte nurodydami, jog 1 799 kv. m kitos paskirties (gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinio užstatymo pobūdis) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalyto iš 7 500 kv. m žemės ūkio paskirties sklypo, taip pat 2 043 kv. m sklypo atidalyto iš 7 500 kv. m, pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, nei teorinis, nei faktinis egzistavimas nenustatytas, toks turtas VĮ Registrų centre nėra ir nebuvo registruotas, todėl ekspertai neturėjo galimybių nustatyti ir šio žemės sklypo rinkos vertės, nes pagal rinkos vertės apibrėžimą toks daiktas negali būti rinkos sandorio objektu.

48Apibendrinant šiuos duomenis yra pagrindas teigti, kad pirkėjas iš varžytynių įsigijo žemės sklypą, įgydamas teisę perregistruoti šį žemės sklypą į atidalytą sklypą su bendrai priklausančia miško dalimi, kurio vertė iš esmės buvo 305 000 Lt – 355 000 Lt. Pažymėtina, kad teismo paskirtų ekspertų išvadose dėl atidalyto sklypo vertės nėra jokių esminių prieštaravimų, o tai, kad kai kurie ekspertai atsisakė vertinti atidalytą žemės sklypą, kuris nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra prieštaravimas dėl turto vertės nustatymo.

49Be to, aplinkybę, kad iš varžytynių parduodamas turtas buvo netinkamai įkainotas, patvirtina ir tai, kad J. M., nusipirkęs turtą iš varžytynių, 2011 m. kovo 7 d. paskelbė apie jo pardavimą už 380 000 Lt (žr. www.aruodas.lt). Pažymėtina, kad J. M., skelbdamas žemės sklypo kainą (380 000 Lt), buvo nurodęs, jog parduodamas namų valdos sklypas, esantis šalia (duomenys neskelbtini) kelio, tai yra pasakiškai graži vieta tarp trijų miškų, iš kurių vienas įeina į sklypą, šalia yra visos komunikacijos: dujos, miesto kanalizacija, elektra, yra detalusis planas, galimybė statyti dviejų aukštų namą ir mansardą, t. t. Taigi buvo nurodytos visos tos aplinkybės, kurios buvo parduodant žemės sklypą iš varžytynių, tačiau įkainojant turtą į tai nebuvo atsižvelgta.

50Akcentuotina, kad teisėjų kolegijos išvados teisingumą netiesiogiai patvirtina ir J. M. (asmens įgijusio turtą pagal ginčijamą Aktą) veiksmai prieš turto antrosiose varžytynėse nupirkimą, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog pats J. M. ginčo žemės sklypą vertino ženkliai didesne kaina nei galiausiai nusipirko varžytynėse. Lietuvos apeliaciniame teisme vykusiame 2014 m. lapkričio 11 d. posėdyje L. B. atstovas advokatas Artūras Cibulskas (buvęs ir T. B. atstovas) iš esmės patvirtino ieškovų dar pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, kad 2010 m. balandžio 8 d. antstoliui paskelbus turto varžytynes (turto pradinė kaina – 123 520 Lt) ir ieškovams nusprendus skųsti antstolio veiksmus, su ieškovais susisiekė J. M., pasiūlęs didesnę žemės sklypo pirkimo kainą (250 000 Lt), ir dėl derybų su šiuo asmeniu ieškovai nespėjo apskųsti antstolio patvarkymo. Advokatas Artūras Cibulskis nurodė, kad J. M. kreipėsi tiesiogiai į T. B., ir pastarieji kartu buvo atvykę pas patį advokatą į kontorą, kur susiderino dėl pardavimo sumos. Advokatas pažymėjo, kad prieš tai T. B. planavo skųsti turto įvertinimo aktą ir antstolio patvarkymą tais argumentais, kurie nurodyti nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau kadangi J. M. pasiūlė ieškovą tenkinančią kainą, T. B. nusprendė nebeskųsti antstolio veiksmų. Likus kelioms dienoms iki paskelbtų antrųjų varžytynių, T. B. atvyko pas advokatą ir pasakė, kad sandoris su J. M. kažkodėl nevyksta. Advokatas susiekė su J. M., kuris paaiškino, kad atsisako sandorio. Per įvykusias varžytynes J. M. įgijo turtą už kainą per pus mažesnę nei T. B. ir J. M. sutarta.

51Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, neturi pagrindo netikėti ieškovų byloje nurodytomis aplinkybėmis apie J. M. veiksmus iki antrųjų varžytynių, nes J. M. byloje nepaneigė šių aplinkybių, o ieškovų veiksmai, neskundžiant antrojo įkainojimo, tik patvirtina ieškovų nurodytas aplinkybes.

52Minėtos aplinkybės, susijusios iš varžytynių parduodamo turto kaina, kuri buvo akivaizdžiai per maža, taip pat su pirkėjo J. M. veiksmais iki varžytynių, patvirtina, kad jam buvo žinoma, jog turtas parduodamas už esmingai žemą kainą. Tai suponuoja išvadą, kad J. M., įsigydamas ginčo sklypą, buvo nesąžiningas.

53Šioje byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad parduodant skolininkui T. B. priklausiusį turtą, šis turtas buvo neteisingai įkainotas ir parduotas už „esmingai žemą kainą“, akivaizdžiai pažeidžiant suinteresuotų asmenų (skolininko teisių perėmėjų) teisėtus turtinius interesus, todėl vadovaujantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktu, ginčijamas Aktas pripažintinas negaliojančiu.

54Antstolio atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje, remdamasi UAB „Turto vertintojai ir ekspertai“ paruošta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita (III t., b. l. 206), teigė, kad 23 600 Lt kainų skirtumas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog turtas parduotas už „esmingai žemą kainą“. Su tokia pozicija nesutiktina, nes iš ataskaitos matyti, kad ginčo žemės sklypo vertė, vien įvertinus detaliojo plano buvimą, padidėjo, palyginus su turto verte, kurią nustatė UAB Kvadratinis metras prieš antrąsias varžytynes. Tačiau vertinant turtą ir jį parduodant privalėjo būti įvertinta ir tai, kad sklypą įgijęs asmuo faktiškai iškart gali įregistruoti nuosavybės teisę į 1 799 kv. m kitos paskirties žemės sklypą ir 1/3 dalį 2 043 kv. m ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurių vertė, įvertinus pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu paskirtų ekspertizių išvadas, tikėtina, būtų dar didesnė nei 178 000 Lt.

55Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatų aiškinimu ir jų pagrindu padaryta nepagrįsta išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. ir Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartyse nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl ginčo turto nustatytos vertės atitikimo tikrajai turto rinkos vertei ir pagal tai konstatuojant, ar yra teisėtas pagrindas pripažinti Aktą negaliojančiu.

56Iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. 2S-281-302/2011) turinio matyti, kad minėtoje civilinėje byloje teismai (tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, kurio nutarties teisėtumą tikrino Vilniaus apygardos teismas) iš esmės nenagrinėjo vykdymo procese atliktos antrosios ekspertizės nustatytos kainos atitikimo realiai turto rinkos vertei, konstatuodami, kad skolininkas nepasinaudojo jam suteikta teise surasti parduodamo turto pirkėją bei apskųsti ekspertizės aktą, o antstolio veiksmai atitiko CPK 718 straipsnį, pagal kurį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatytos vertės, ir todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti antstolio prašymo pavirtinti Aktą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad antrosiose varžytynėse nurodyta pradinė turto kaina iš tikrųjų sudarė 80 procentų ekspertizės nustatytos 154 400 Lt kainos, savaime nereiškia, jog pardavimo kaina nėra ženkliai mažesnė nei tikroji turto rinkos vertė. Minėtoje byloje nebuvo atliekamos papildomos ekspertizės, kurios buvo atliktos šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje, tikrajai turto rinkos vertei nustatyti (ankstesniems ekspertizės aktams patikrinti) ir iš esmės Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi tik patikrino atsakovo antstolio veiksmų atitikimą CPK nustatytiems formaliems reikalavimams, kartu pažymėdamas, kad skolininkas įstatymo nustatyta tvarka neskundė antrosios ekspertizės bei antstolio patvarkymo dėl turto realizavimo parduodant turtą už 123 520 Lt. Be to, minėtoje byloje nebuvo nagrinėjami ieškovų skundai dėl antstolio veiksmų, nustatant parduodamo antrosiose varžytynėse turto vertę (perkainojant turtą), varžytynių paskelbimo ir kt.

57Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklei taikyti reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas prejudiciniais pripažįstami tik teismo sprendimu, o ne teismo nutartimi (išskyrus apeliacinio teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama civilinė byla) nustatyti faktai. Prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybą ir teise teikti įrodymus. Todėl šios taisyklės taikymas neturėtų būti išplėstas. Ji netaikytina teismo nutartims, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla, teismo sprendimams už akių bei teismo įsakymams. Šie dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013). Be to, kasacinio teismo praktikoje dėl nurodytos taisyklės turinio aiškinimo išskirta, kad išimtiniais atvejais gali egzistuoti primygtinis socialinis poreikis ištaisyti teismo padarytą klaidą, turinčią esminę reikšmę visai teisminei sistemai, t. y. iš naujo įvertinti aplinkybes, turinčias prejudicinę galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

58Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtoje civilinėje byloje, tikrinant varžytynių akto ir antstolio veiksmų teisėtumą, nesant ieškovų skundo dėl antstolio veiksmų, teismai iš esmės patikrino procedūrinius reikalavimus, tačiau ginčo žemės sklypo tikroji vertė minėtoje byloje nesudarė įrodinėjimo dalyko ir todėl nutartyse nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais, sprendžiant klausimą dėl ginčo turto rinkos vertės nustatymo ir pardavimo iš varžytynių kainos neatitikimo tikrajai ginčo turto rinkos vertei bei dėl suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pažeidimo.

59Nagrinėjamu atveju pripažinus ginčijamą Aktą pažeidžiančiu skolininko teises ir teisėtus interesus, todėl neteisėtu bei negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, būtina išspręsti ir iš Akto pripažinimo negaliojančiu kylančias teisines pasekmes.

60Bendrųjų CK restituciją reglamentuojančių taisyklių aiškinimas išdėstytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009. Pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas. Taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), bet ne kaip turto įgijėjo žinojimas ar galėjimas žinoti apie pardavimo sąlygas ir aplinkybes (CK 4.96 straipsnio 1 dalis). CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, sprendžiant dėl restitucijos taikymo klausimų, netaikytinas. Šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika kasacinis teismas rėmėsi ir vėliau išnagrinėtose civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011).

61Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos medžiagą, neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad neturėtų būti taikoma restitucija ar turėtų būti pakeistas restitucijos būdas.

62Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, kad taikant restituciją natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2012), šioje byloje taikytina restitucija natūra būtent tokiu būdu, kuris nurodomas kasacinio teismo procesiniuose sprendimuose.

63Teisėjų kolegija, taikydama restituciją, atsižvelgia į tai, kad skolininkas ir parduoto turto iš varžytynių savininkas T. B. 2013 m. gruodžio 27 d. mirė, jo turtą paveldėjo D. B., kuri mirė 2014 m. balandžio 30 d., o po jos mirties palikimą pagal įstatymą, sudarant paveldimo turto apyrašą, priėmė įpėdinės L. B. ir I. B. (III t., b. l. 110, 191) (pagal šioje byloje pateiktus duomenis kitų paveldėtojų nėra), ir įstojusios į šią bylą, kaip ieškovų teisių perėmėjos (turto paveldėtojos), siekia, kad turtas būtų grąžintas jų nuosavybėn, o iš jų šio turto pirkėjui būtų priteista 120 846,25 Lt suma, kuri išmokėta kreditoriams. Pažymėtina, kad iš vykdomosios bylos medžiagos bei antstolio 2011 m. kovo 8 d. patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo matyti, jog išieškotojams yra sumokėtos iš skolininkų T. B. ir D. B. priteistos pinigų sumos, antstolio depozite yra saugoma 7 653,75 Lt. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu, 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.52 straipsnio 2 dalimi, 5.53 straipsniu, 6.145 straipsniu, taikytina ši restitucija: L. B. ir I. B. nuosavybėn grąžintina po ½ dalį 1/3 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iš antstolio V. M. J. M. priteistina 7 653,75 Lt; iš L. B. ir I. B. priteistina J. M. po 60 423,13 Lt.

64Dėl bylinėjimosi išlaidų Pagal bylos duomenis, ieškovas T. B. buvo atleistas nuo 893 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios 893 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo (I t, b. l. 22–23). T. B. už teismo paskirtą pirmąją ekspertizę sumokėjo 1 000 Lt (I t., b. l. 223), o Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba už D. B. – taip pat 1 000 Lt (I t., b. l. 222). Pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) pateiktą patikslintą 2013 m. lapkričio 19 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (III t., b. l. 42), antrinės teisinės pagalbos, suteiktos D. B., išlaidas sudarė 3 420 Lt advokato užmokestis ir 1 206,46 Lt kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos (iš viso 4 626,46 Lt). Taip pat iš Tarnybos 2013 m. lapkričio 19 d. pažymos (III t., b. l. 41) matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, suteiktos T. B. išlaidos sudaro 120 Lt. Pagal Tarnybos 2014 m. sausio 9 d. pažymą antrinės pagalbos, suteiktos D. B., išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 400 Lt (III t., b. l. 111), o pagal 2014 m. lapkričio 10 d. pažymą už L. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme – 160 Lt (III t., b. l. 211). Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų teikimu pirmosios instancijos teisme sudaro 241,81 Lt (73,3 + 73,01 Lt + 95,50 Lt), o apeliacinės instancijos teisme – 43,55 Lt. Pagal CPK 88 straipsnį prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1, 3, 6 punktai). CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytomis teisės normomis, atsižvelgdama į tai, kad Aktas pripažintas negaliojančiu dėl antstolio netinkamai atlikto parduodamo turto iš varžytynių įkainojimo, taip pat papildomai į tai, kad J. M. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (III t., b. l. 167–169), konstatuoja, kad iš atsakovo antstolio V. M. ieškovų teisių perėmėjoms Ivetai ir L. B. priteistina 1 000 Lt (po 500 Lt kiekvienai); iš atsakovo antstolio V. M. valstybei – 1 786 Lt žyminio mokesčio, 5 746,46 Lt išlaidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą pirmosios instancijos teisme ir 560 Lt apeliacinės instancijos teisme; taip pat 285,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

65Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

66Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti.

67Ieškinį tenkinti.

68Pripažinti negaliojančiu 2010 m. gegužės 17 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0240/09/00213, pagal kurį J. M. buvo parduota T. B. nuosavybės teise priklausiusi 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

69Taikyti restituciją: 1) grąžinti T. B. ir D. B. turto paveldėtojų L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn kiekvienai iš jų po ½ dalį 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš antstolio V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 653,75 Lt (septynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt tris litus ir 75 ct); 3) priteisti iš L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 60 423,13 Lt (šešiasdešimt tūkstančių keturis šimtus dvidešimt tris litus ir 13 ct) iš kiekvienos.

70Priteisti iš atsakovo antstolio V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų teisių perėmėjai I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

71Priteisti iš atsakovo antstolio V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų teisių perėmėjai L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

72Priteisti iš atsakovo antstolio V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 1 786 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.

73Priteisti iš atsakovo antstolio V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5630) 5 746,46 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt šešis litus 46 ct) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą pirmosios instancijos teisme ir 560 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt litų) apeliacinės instancijos teisme.

74Priteisti iš atsakovo antstolio V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 285,36 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus ir 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,... 3. dalyvaujant ieškovų D. B. ir T. B. teisių perėmėjoms I. B. ir L. B.,... 4. ieškovės L. B. atstovui advokatui Artūrui Cibulskui,... 5. atsakovo J. M. (J. M.) atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,... 6. atsakovo antstolio V. M. atstovei advokatei Astai Skujytei,... 7. trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE, vykdančio veiklą per „BTA... 8. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų D. B. ir T.... 9. Teisėjų kolegija... 10. I. Ginčo esmė... 11. Ieškovai D. B. ir T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami... 12. Ieškovai nurodė, kad antstolis V. M., vykdydamas Vilniaus apygardos teismo... 13. Ieškovai taip pat nurodė, kad pateikė antstoliui prieštaravimus dėl turto... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 16. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d.... 17. Teismas, įvertinęs paskirtų teismo ekspertizių išvadas ir ekspertų... 18. Teismas priėjo išvadą, kad neigiamų padarinių atsiradimo rizika dėl... 19. Ieškovų argumentus, susijusius su prieštaravimų dėl turto vertinimo... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 21. Ieškovo T. B. ir ieškovės D. B. teisių perėmėjos (palikimą priėmusios... 22. Atsakovas antstolis V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 23. Atsakovas J. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo... 24. Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, vykdantis veiklą per „BTA... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 26. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Ieškovo T. B. ir ieškovės D. B. teisių perėmėjos I. B. ir L. B.,... 29. Nagrinėjant ir vertinant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia aptartinas... 30. CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių... 31. Taigi būtent CPK 602 straipsnis nustato turto pardavimo iš varžytynių akto... 32. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, nors ir neskundė antstolio patvarkymo, kuriuo... 33. Kaip jau buvo minėta, CPK 602 straipsnio 6 punkte (redakcija, galiojusi iki... 34. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681... 35. Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto... 36. Areštuodamas turtą antstolis pirmiausia, t. y. prieš išklausydamas... 37. Apibendrinant pirmiau nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo praktiką,... 38. Nagrinėjamu atveju ieškovai (solidarieji skolininkai) ieškinyje būtent ir... 39. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad antstolis V. M., vykdydamas... 40. Pagal bylos duomenis, pirmiau nurodytų turto vertinimų ir įvykusių... 41. Pažymėtina ir tai, kad UAB Kvadratinis metras antstoliui paruoštoje... 42. Atsakovas antstolis V. M., atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2014... 43. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad... 44. Atsižvelgiant į tai, kad antstoliui vykdant skolininko turto pardavimą... 45. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal... 46. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paskirta... 47. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 29 d. nutartimi dar kartą... 48. Apibendrinant šiuos duomenis yra pagrindas teigti, kad pirkėjas iš... 49. Be to, aplinkybę, kad iš varžytynių parduodamas turtas buvo netinkamai... 50. Akcentuotina, kad teisėjų kolegijos išvados teisingumą netiesiogiai... 51. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, neturi pagrindo netikėti... 52. Minėtos aplinkybės, susijusios iš varžytynių parduodamo turto kaina, kuri... 53. Šioje byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad... 54. Antstolio atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje, remdamasi UAB... 55. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo CPK 182... 56. Iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties (civilinėje... 57. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas... 58. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtoje civilinėje byloje, tikrinant... 59. Nagrinėjamu atveju pripažinus ginčijamą Aktą pažeidžiančiu skolininko... 60. Bendrųjų CK restituciją reglamentuojančių taisyklių aiškinimas... 61. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti... 62. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, kad taikant restituciją... 63. Teisėjų kolegija, taikydama restituciją, atsižvelgia į tai, kad... 64. Dėl bylinėjimosi išlaidų Pagal bylos duomenis, ieškovas T. B. buvo... 65. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 66. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti.... 67. Ieškinį tenkinti.... 68. Pripažinti negaliojančiu 2010 m. gegužės 17 d. Turto pardavimo iš... 69. Taikyti restituciją: 1) grąžinti T. B. ir D. B. turto paveldėtojų L. B.... 70. Priteisti iš atsakovo antstolio V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)... 71. Priteisti iš atsakovo antstolio V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)... 72. Priteisti iš atsakovo antstolio V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į... 73. Priteisti iš atsakovo antstolio V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į... 74. Priteisti iš atsakovo antstolio V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į...