Byla 2K-228-511/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvylikai metų

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvylikai metų.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų trims mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti P. B. 160 Eur, saugomi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje.

4Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 27 d. nuosprendis, kuriuo pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria P. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį, ir jo veika perkvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė.

5Pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir panaikintas BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pritaikymas.

6Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

7Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. Z. ir A. K., tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

91. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, laikė jo naudojamose patalpose, esančiose ( - ), ne mažiau kaip 35,802 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,479 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kol 2015 m. gruodžio 4 d. 17.06 val., atvykęs į šias patalpas, šią psichotropinę medžiagą paėmė ir nuvežė automobiliu „Renault Master“ (valst. Nr. ( - )) į įmonės „T.“ teritoriją, esančią ( - ), ir 17.20 val. ją pardavė E. Z. už 160 Eur.

101.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. B. nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jo naudojamose patalpose ( - ), laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 692,69 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 65,289 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 389,83 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 268,661 g rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 111,451 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 8,622 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,367 g narkotinės medžiagos – kokaino, kol 2015 m. gruodžio 4 d. 19.06 val. kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai.

112. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad P. B. veiksmai, susiję su laikymu, turint tikslą platinti, ne mažiau kaip 35,802 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,479 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei šios medžiagos pardavimu už 160 Eur E. Z., ir veiksmai, susiję su labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 692,69 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 65,289 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 389,83 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 268,661 g rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 111,451 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 8,622 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,367 g narkotinės medžiagos – kokaino, laikymu laikytini viena tęstine labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo veika ir P. B. veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į 260 straipsnio 3 dalį.

123. Nuteistasis P. B. kasaciniu skundu prašo: panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria, pakeitus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį, jo veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė ir panaikintas BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pritaikymas; pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir sušvelninti bausmę; perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylos dalį dėl jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį taikymo.

133.1. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teismai neteisingai nustatė, kad 2015 m. gruodžio 4 d. kratos metu patalpose, esančiose ( - ), rastas psichotropines ir narkotines medžiagas jis turėjo savo žinioje. Kasatoriaus manymu, BK 260 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik nustačius tikslą tokias medžiagas parduoti (ar kitaip platinti), tačiau nagrinėjamu atveju tokio jo tikslo teismai nenustatė. Be to, teismai nepagrįstai sprendė, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką ir taikyti BK 63 straipsnio 10 dalį, nes pagal bylos duomenis jis neveikė turėdamas vieningą sumanymą ir tikslą, siekdamas vieno apibrėžto rezultato. Taip teismai iš esmės pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimus, in dubio pro reo taisykles bei netinkamai pritaikė BK 260 straipsnio 3 dalies, 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas.

143.2. Kasatorius teigia, kad pagal BK XXXVII skyriaus ir BK 260 straipsnio pavadinimą, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnį gali atsirasti tik tada, kai yra neteisėtai disponuojama psichotropinėmis ir (ar) narkotinėmis medžiagomis. BK 260 straipsnio pavadinime naudojama „disponavimo“ sąvoka savo teisine prigimtimi reiškia asmens teisę (galimybę) tam tikrą daiktą (prekę, medžiagą) parduoti, kitaip perleisti kitam asmeniui arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę/ teisinį likimą. Šiame straipsnyje vartojama „laikymo“ sąvoka savo teisine prigimtimi iš esmės reiškia asmens teisę (galimybę) turėti daiktą savo žinioje, daryti jam fizinį ar kitokį poveikį; pagal šio straipsnio turinį daikto laikytojas nebūtinai turi būti teisę disponuoti juo turinčiu asmeniu (jo savininku). Kiekvienu BK 260 straipsnyje numatytų veikų, taip pat ir laikymo atveju, turi būti sprendžiama ar tokia veika susijusi su disponavimu. Pasak kasatoriaus, sisteminis BK 260 straipsnio aiškinimas lemia išvadą, jog asmuo trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už labai didelio psichotropinių (narkotinių) medžiagų laikymą tik nustačius, kad asmuo, kuriam tos medžiagos nepriklausė (kuris jų neįgijo ir (ar) nepasigamino / neperdirbo) ir kuris jomis disponuoti negalėjo, jas fiziškai valdė, turėjo savo žinioje, savo naudai, siekdamas daryti joms atitinkamą poveikį, turėti jas kaip nuosavas. Šios normos inkriminavimui nepakanka vien to, kad labai didelis kiekis psichotropinių (narkotinių) medžiagų buvo rastas kaltininko naudojamose patalpose, kai tokiomis patalpomis turėjo galimybę naudotis ir kiti tretieji asmenys.

153.3. Kasatorius pažymi, kad pagal bylos įrodymus nebuvo pagrindo išvadai, jog jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, kurios 2015 m. gruodžio 4 d. kratos metu buvo rastos. Byloje nebuvo įrodinėjama ir nustatyta, kad P. B. šias medžiagas būtų įgijęs ar pagaminęs, taip pat, kam šios medžiagos priklausė; nebuvo įrodinėjama ir nustatyta, kad kaltinime nurodytą šių medžiagų kiekį atgabeno P. B., taip pat, kad jis šias medžiagas būtų priėmęs iš trečiojo asmens tikslu jas laikyti, kad jas paslėpė, taip pat P. B. bendrininkavimo su surastąsias medžiagas pagaminusiu (įsigijusiu) asmeniu faktas; nebuvo nustatyta, kad iki 2015 m. gruodžio 4 d. jam buvo žinoma apie šiose patalpose esančias psichotropines (narkotines) medžiagas. Šiais argumentais be to grindžiamas kasatoriaus nuomone, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei nekaltumo prezumpcijos pažeidimai. Teigiama, kad aplinkybė, kad jis 2015 m. gruodžio 4 dieną 11 valandą patalpose aptiko vieną maišelį su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis nėra pakankama spręsti, kad tokie P. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip labai didelio kiekio psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymas. Kasatorius taip pat nurodo, kad pagal P. B. parodymus minėtomis patalpomis, kuriose rastos kaltinime nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, turėjo galimybę naudotis ir tuo metu faktiškai naudojosi tretieji asmenys; minėtos medžiagos priklausė L. K., kuris buvo šių patalpų nuomininkas, turėjo raktus ir ketino jose atidaryti lombardą ir, kuris 2015 m. gruodžio 1 d. buvo atvykęs į Šilutę ir tą pačią dieną Klaipėdos apskrityje sulaikytas su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

163.4. Pasak kasatoriaus, būtina nustatyti kaltininko nusikalstamos veikos tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines ar narkotines medžiagas, siekiant taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtino paprastą nusikalstamos veikos sudėtį, o BK 260 straipsnio 2, 3 dalyse – kvalifikuotas. Siekiant kaltininko veiksmus kvalifikuoti pagal baudžiamajame įstatyme įtvirtintą kvalifikuotos nusikalstamos veikos sudėtį, būtina nustatyti visus baudžiamajame įstatyme nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, kurie sudaro paprastos nusikalstamos veikos sudėtį, ir papildomai tuos požymius, sudarančius kvalifikuotą nusikalstamos veikos sudėtį. Kvalifikuotos nusikalstamos veikos sudėties samprata neleidžia daryti išvados, kad tokios sudėties atveju kuris nors iš paprastos nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių, įskaitant kaltininko veikos tikslą, gali būti tokiu nebelaikomas. Pasak kasatoriaus, atsižvelgiant į tai BK 260 straipsnio turinio ir prasmės nebeatitinka teismų praktika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2006, 2K-83/2013), pagal kurią kaltinamojo tikslas parduoti ar kitaip platinti nėra BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kvalifikuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis. Kadangi nebuvo įrodinėjamas ir nustatinėjamas P. B. tikslas 2015 m. gruodžio 4 d. rastą labai didelį psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekį parduoti ar kitaip platinti, tai, nesant tokio tikslo, jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

173.5. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad nustatyta jo tiesioginė tyčia laikyti labai didelį psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekį. Pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-610/2006) būtina aiškintis, kaip kaltinamasis suvokė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, kokios buvo jo vidinės valinės pastangos dėl kilusių padarinių. Siekiant teisingai taikyti BK 260 straipsnio 3 dalį, būtina bylos įrodymų visumos pagrindu nustatyti, ar kaltinamasis ne tik suvokė, jog neteisėtai disponuoja psichotropinėmis (narkotinėmis) medžiagomis, bet ir suvokė, jog neteisėtai disponuoja labai dideliu tokių medžiagų kiekiu. Apie tai turi būti sprendžiama pagal įrodymus, patvirtinančius tokių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, jų rūšis, kainą, paruoštų vartoti dozių skaičių, jų pakuotes (jų dydį, svorį) ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-532/2009). Tam tikrais atvejais asmenys be specialaus išsilavinimo ir atlikto cheminio tyrimo negali žinoti policijos pareigūnų surastoje medžiagoje (pvz., baltos spalvos milteliuose) esančio grynojo psichotropinės ar narkotinės medžiagos kiekio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295/2007).

183.6. Kasatorius pažymi, kad jis neturi jokio specialaus išsilavinimo ir patirties, kurie sudarytų pakankamą pagrindą konstatuoti, kad jis turėjo suvokti, jog 2015 m. gruodžio 4 d. minėtose patalpose aptiko ne tik psichotropines ir narkotines medžiagas, bet ir jų labai didelį kiekį. Bylos duomenys nepaneigia jo (P. B.) paaiškinimų, kad jis šiose patalpose aptiko tik vieną maišelį su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, o apie kitas medžiagas, kurias tą dieną kratos metu surado policijos pareigūnai, nežinojo, be to, rastos medžiagos nebuvo supakuotos atskiromis pakuotėmis (dozėmis), nurodant jų svorį. Nėra įrodymų, kad jis būtų naudojęsis šiose patalpose buvusiomis elektroninėmis svarstyklėmis. Byloje nustatyta, kad jis (P. B.) 2015 m. gruodžio 4 d., apie 17.20 val., už 160 Eur E. Z. pardavė 35,802 g. medžiagos, kurios sudėtyje buvo 2,479 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Toks nedidelis šios medžiagos kiekis ir kaina, kuri turėjo būti pagal susitarimą jam sumokėta net už didesnį tokios medžiagos kiekį, liudija apie visišką jo nepatyrimą, susijusį su psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis. Šios aplinkybės paneigia teismų padarytas išvadas apie tai, jog jis suvokė ne tik tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, bet ir kad disponavo labai dideliu tokių medžiagų kiekiu.

193.7. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo sprendimu kvalifikuoti veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Teismai nenustatė, kad jis būtų turėjęs vieningą sumanymą ir tikslą kratos metu rastas psichotropines ir narkotines medžiagas platinti. Byloje nepaneigti jo (P. B.) aiškinimai, kad tikslą platinti šias medžiagas turėjo tretieji asmenys, kurie turėjo galimybę pateikti į minėtas patalpas. Jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal atskirus BK straipsnius kaip nusikaltimų daugetas. Taip apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 260 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 10 dalį.

203.8. Kasatorius teigia, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl veikos, susijusios su psichotropinės medžiagos pardavimo E. Z., jam paskirta nepagrįstai didelė bausmė – treji metai laisvės atėmimo. Nurodoma, kad parduoti pasichotropines medžiagas jį sukurstė E. Z.. Šias medžiagas jam pardavė netikėtai parduotuvėje aptikęs įtartinos medžiagos ryšulėlį, siekdamas kuo greičiau atsikratyti įkyraus E. Z. prašymo ir susigundęs lengvu uždarbiu. Byloje nėra duomenų, kad kasatorius būtų kam nors siūlęs įsigyti narkotinių medžiagų. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad 35,802 g baltos spalvos miltelių (narkotinių medžiagų) skaičiuojant po 4 Eur už 1 g, būtų 143 Eur. Tai neatitinka to kiekio, kurio už160 Eur reikalavo E. Z.. Tai įrodo, kad P. B. iš anksto nesiruošė prekybai narkotinėmis medžiagomis.

214. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas atsiliepimu į nuteistojo P. B. kasacinį skundą siūlo jį atmesti.

224.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismai išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė bei įvertino įrodymus ir išsamiai aptarė aplinkybes, kuriomis grindė nuosprendžius. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas tyrimo metu gautus duomenis įrodymais, vadovavosi tų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojusio įstatymo reikalavimais ir jokių pažeidimų nenustatė, o surinktus duomenis išsamiai išanalizavo, vertino kaip visumą ir pagrįstai pripažino įrodymais. Priešingai, nei nurodo kasatorius, teismas išsamiai ištyrė ir išanalizavo kasatoriaus nurodomo L. K. galimus ryšius su rastomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog šias medžiagas galėjo padėti būtent L. K.. Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrinta ši kasatoriaus nurodyta versija, atliekant slapto pobūdžio veiksmus, bet iš ko šias medžiagas įgydavo P. B., nustatyti nepavyko, nes buvo laikytasi konspiracijos. Tyrimo metu buvo daroma P. B. pokalbių išklotinių analizė, tačiau nepavyko įrodyti, kad jis įgijo narkotines medžiagas iš L. K.. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kasatoriaus parodymai dėl narkotinių medžiagų priklausomybės nebuvo nuoseklūs; kratos metu P. B. teigė, kad visos narkotinės medžiagos yra V., mirusio prieš daug metų, vėliau – kad gavo juos iš kito mirusio Kauno gyventojo. Kasatoriaus argumentai dėl jo nesuvokimo, kad kratos metu buvo rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, atmestini kaip gynybinė versija siekiant išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad būtent P. B. kratos metu nurodė dalies narkotinių medžiagų buvimo vietą (kad spintelės stalčiuje yra miltelių). Be to, pats kasatorius apklausos metu yra nurodęs, kad: „...dar matė tabletes („ratus“) ir vieną ryšulėlį... ir ...paskui pamatė maišą, kurio nelietė, parduotuvėje jautėsi žolės kvapas“. Rastų narkotinių medžiagų rūšinė įvairovė net ir vidutinių gebėjimų asmeniui leidžia suprasti, kad rastas kiekis yra labai didelis, ypač atsižvelgiant į tai, jog pats nuteistasis dalį prieš kratą rastų medžiagų išplatino. Taip pat prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad P. B. suvokimą apie laikomų narkotinių medžiagų kiekį patvirtina ir tai, jog jis pirmosios instancijos teisme parodė, kad anksčiau kartu su E. Z. yra vartojęs kokainą, amfetaminą atpažino pagal kvapą, nes vartojo jį jaunystėje; parduotuvėje jautėsi žolės kvapas, jis matė kanapių maišelius, tabletes (ekstazį), ragavo kokainą ir amfetaminą. Be to, teismai rėmėsi ne tik nuteistojo P. B., kitų nuteistųjų, liudytojų parodymais, bet ir ekspertų išvadomis, procesinių veiksmų atlikimo protokolais ir t. t. Įrodymų visumos reikalavimas nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Deklaratyvūs kasatoriaus teiginiai dėl galimo L. K. suinteresuotumo kasatoriui suversti kaltę dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neįpareigoja juos tikrinti, nes jokia kita ikiteisminio tyrimo medžiaga kasatoriaus versijos nepatvirtino. Nuteistojo kaltę teismai įrodė, remdamiesi visa bylos medžiaga, laikydamiesi BPK 20 straipsnio reikalavimų ir esminių BPK pažeidimų nepadarė.

234.2. Atsiliepime taip pat teigiama, kad, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 260 straipsnio 3 dalį, nes nebuvo nustatytas būtinasis veikos požymis – tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nebuvo teisinio pagrindo pripažinti, kad kasatorius šias medžiagas turėjo savo žinioje ir suvokė, kad laiko labai didelį jų kiekį, be to, nepagrįstai konstatavo, kad jo veiksmuose yra tiesioginė tyčia, ir jo veiksmus vertino kaip tęstinę nusikalstamą veiką. Prokuroras su šiais argumentais nesutinka. Veikos pagal BK 260 straipsnį kvalifikuojamos atsižvelgiant ir į tai, kokiu narkotinių, psichotropinių kiekiu buvo neteisėtai disponuota. Nustatant, kokį šių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, dideliu ir labai dideliu, vadovaujamasi sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais. Nustatyta, kad kratos metu buvo rasta 268,661 g rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 111,451 g psichotropinės medžiagos MDMA, todėl, atsižvelgiant į tai, jog kratos metu buvo rasta dar trijų rūšių narkotinių medžiagų, bei į tai, kad nuteistasis buvo spėjęs išplatinti metamfetaminą, pagrįstai konstatuota, kad jis laikė labai didelį šių medžiagų kiekį.

244.3. Laikymas BK 260 straipsnio prasme – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Prokuroro manymu, kasatoriaus argumentai dėl nepagrįsto narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo pripažinimo laikytini plečiamuoju baudžiamojo įstatymo aiškinimu, siekiant palengvinti nuteistojo padėtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. B. turėjo galimybes laisvai disponuoti minėtomis medžiagomis, tai sėkmingai ir padarė realizuodamas dalį psichotropinės medžiagos – metamfetamino – E. Z.. Neribotą galimybę disponuoti narkotinėmis medžiagomis patvirtina ir P. B. parodymai, kad jis ragavo kokainą ir amfetaminą, o tai rodo, kad šios medžiagos buvo nuteistojo žinioje. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad jei kaltininkas disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jo veiksmai, nepaisant to, ar jis turėjo tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

254.4. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika ir pripažino, kad tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2008, 2K-442/2011). Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai P. B. veiksmus, susijusius su laikymu, turint tikslą platinti, ne mažiau kaip 35,802 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,479 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir šios medžiagos pardavimu E. Z., kvalifikavo kaip tęstinį nusikaltimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Be to, sutiktina su teismo išvada, jog tai, kad P. B. laikė labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį ir vėliau dalį tų pačių psichotropinių medžiagų pardavė E. Z., nesudaro nusikalstamų veikų daugeto.

265. Nuteistojo P. B. kasacinis skundas atmestinas

276. Kasaciniame skunde ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kad kasatorius laikė didelį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tą grindžiant kasatoriaus nuomone, BK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, nekaltumo prezumpcijos pažeidimais, įrodymų kaltei pagrįsti nepakankamumu ir teigiant, kad kad kratos metu surastą labai didelį kiekį narkotinių garaže laikė kiti asmenys; kastorius šiose patalpose aptiko tik vieną maišelį su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, o apie kitas medžiagas, kurias tą dieną kratos metu surado policijos pareigūnai, nežinojo.

286.1. Iš bylos matyti, kad teismai išvadas dėl P. B. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu skirtingų psichotropinių ir narkotinių medžiagų grindė objektyviais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių ir atskleidžiančiais nuteistojo kaltės turinį: liudytojų T. V., R. B., M. B., M. K. ir kitų liudytojų parodymais, iš dalies paties kaltinamojo P. B. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais; apžiūrų, kratos protokolų duomenimis, specialistų išvadų duomenimis, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų duomenimis, tarnybinio pranešimo duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina, kad P. B. buvo kaltinamas ir šių didelio labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu, tačiau nepavykus nustatyti šių medžiagų įgijimo aplinkybių, pirmosios instancijos teismas aplinkybę dėl jų neteisėto įgijimo iš kaltinimo pašalino. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų, motyvuotai atsakė į visus esminius nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltus klausimus ir argumentus. Šis teismas dar kartą įvertinęs šiuos įrodymus konstatavo, kad P. B. kaltės įrodymai yra patikimi. Šie įrodymai gauti teisėtais būdais, ir įvertinti nepažeidžiant BPK reikalavimų, o tokiu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad minėti argumentai, kuriais ginčijamos šios pirmosios ir apeliacinės teismų nustatytos faktinės aplinkybės nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu ir tik šiuo aspektu bus pasisakyta.

297. Kasatorius teigia, kad pagal sisteminį „disponavimo“ bei „laikymo“ sąvokų aiškinimą, jis dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedisponavo, todėl šių medžiagų laikymas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, jam inkriminuotas nepagrįstai; kasatoriaus nuomone, taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti kaltininko nusikalstamos veikos tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines ar narkotines medžiagas. Su šiais kasatoriaus teiginiais nesutiktina.

307.1. BK 2 straipsnio 4 dalis numato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

317.2. BK 260 straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

327.3. Aiškinant veikų, uždraustų BK 260 straipsnyje, kuriomis neteisėtai disponuojama narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turinį, vadovaujamasis ne disponavimo, valdymo, kaip daiktinių teisių, samprata civilinėje teisėje, bet baudžiamąja teise. Jų turinys atskleistas šio straipsnio atitinkamų dalių dispozicijose. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kilti.

337.4. Pagal teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011; 2K-421/2012). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo veikai inkriminuoti įtakos neturi tai, kad neteisėtai laikytos medžiagos kaltininkui nepriklausė, jei nustatyta, jog jis suvokė, kad jo turimos medžiagos yra psichotropinės ir (ar) narkotinės (kasacinė nutartis Nr. 2K-131/2008). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad tokiu atveju šių medžiagų neteisėto laikymo veiką kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnį nėra svarbūs argumentai, kad kaltininkas pats jų negamino, kad jam nėra inkriminuotas neteisėtas šių medžiagų įgijimas (pagal BK 260 straipsnį tai yra alternatyvūs byloje įrodinėtini nusikalstamos veikos požymiai), bei tai, ar kaltininkas šias medžiagas laikė savo naudai, siekė turėti jas kaip nuosavas.

347.5. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo ar neturėjo tikslą šias medžiagas platinti. Kiekis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ patvirtintomis rekomendacijomis su vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais.

358. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis šias veikas darydamas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, bei koks jų kiekis. Nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-107/2013).

368.1. Byloje nustatyta, kad P. B. laikė rausvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo 111,451 g psichotropinės medžiagos – MDMA, o tai viršija nustatyta tvarka konstatuotą labai didelio šios medžiagos kiekio ribą, be to laikė ir kitas kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, šios medžiagas buvo jo žinioje t. y., laikomos jo garaže, jis turėjo realią galimybę su jomis elgtis savo nuožiūra, ką patvirtina aplinkybė, kad jis dalį šių medžiagų pardavė E. Z..

378.2. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad P. B. veikė tiesiogine tyčia yra pagrįstos. Pagal bylos aplinkybes apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurios buvo surastos kratų metu, iki tol buvimą jo paties naudojamose patalpose nuteistasis neabejotinai žinojo; jis pats pripažino, kad dar prieš kratą matė maišelį su amfetaminu, kanapių maišelius, rausvas tabletes „ratus“ (MDMA), du šaukštelius ir elektronines svarstykles (paprastai naudojamos narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms sverti), jautė „žolės“ (kanapių ir jų dalių) kvapą; amfetaminą, kokainą ragavo. Be to, nuteistasis dar anksčiau šias medžiagas yra vartojęs ir jas galėjo atpažinti (ką patvirtino pats), o dalį šių laikytų medžiagų pardavė kaip psichotropines. Taigi, nuteistasis bendrais bruožais suvokė, kad laiko narkotines ir psichotropinės medžiagas, o laikomų medžiagų įvairovė, įpakavimų kiekis ir apimtys, leido suprasti, kad jų kiekis gali būti labai didelis. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis, bendrais bruožais suvokdamas, jog disponuoja labai dideliu kiekiu psichotropinių ir narkotinių medžiagų, taip veikti norėjo, vadinasi, darydamas šią veiką, pagal BK 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas veikė tiesiogine tyčia.

389. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu kvalifikuoti P. B. veiksmus, susijusius su 35,802 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 2,479 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino - pardavimu E. Z., kuriuos pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kartu su likusių kaltinime nurodytų labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

399.1. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

409.2. Pavojingos veikos paprastai laikomos viena tęstine nusikalstama veika, jei konstatuojama, kad jos sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus) ir jas jungia vieninga kaltininko tyčia. Kadangi tęstinė veika yra pavienė nusikalstama veika, tai ji nėra skaidoma dalimis dėl atskirų veikų, o kvalifikuojama pagal vieną BK straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-7-48/2012 ir kt.). Alternatyvios veikos, nurodytos BK 260 straipsnyje, laikomos viena tęstine nusikalstama veika, jei jos ar kai kurios iš jų padarytos įgyvendinant tą patį sumanymą, tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato.

419.3. pagal teismų praktiką tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-124/2007, 2K-322/2008). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas ar įgijimas ir tolesnis tų pačių narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas paprastai nesudaro nusikalstamų veikų daugeto ir padarytos veikos kvalifikuojamos kaip viena nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2011).

429.4. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, byloje nėra duomenų, kad P. B. E. Z. parduotu nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – metamfetamino, ir kratos metu surastu labai dideliu kiekiu narkotinių bei psichotropinių medžiagų būtų disponavęs skirtingais, laiko atžvilgiu vienas nuo kito nutolusiais, laikotarpiais; uždraustomis medžiagomis (labai dideliu jų kiekiu) P. B. disponavo nuo 2015 m. gruodžio 4 d. 11 val. iki 2015 m. gruodžio 4 d. 19.06 val., o medžiagą, kurioje buvo metamfetamino, pardavė E. Z. tos pačios dienos 17.20 val.; be to, pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, P. B. E. Z. pardavė dalį vienos ir tos pačios partijos jo žinioje buvusių psichotropinių medžiagų – metamfetamino. Pagal šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie priešingi teisei P. B. veiksmai nesudaro nusikalstamų veikų daugeto, o labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą ir nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimą jungė vienas sumanymas (vieninga tyčia), todėl P. B. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip tęstinę. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju taip kvalifikuojant P. B. nusikalstamą veiką iš esmės buvo palengvinta jo teisinė padėtis, nes jis buvo pripažintas kaltu ne dėl dviejų nusikalstamų veikų (numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje), bet dėl vienos tęstinės veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo, kas nulėmė jam švelnesnės galutinės bausmės paskyrimą.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

44Atmesti nuteistojo P. B. kasacinį skundą .

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos... 3. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti P. B. 160 Eur, saugomi... 4. Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis... 6. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. Z. ir A. K.,... 8. Teisėjų kolegija... 9. 1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. B. nuteistas pagal BK 260... 10. 1.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. B. nuteistas ir pagal BK 260... 11. 2. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad P. B. veiksmai,... 12. 3. Nuteistasis P. B. kasaciniu skundu prašo: panaikinti Lietuvos apeliacinio... 13. 3.1. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą... 14. 3.2. Kasatorius teigia, kad pagal BK XXXVII skyriaus ir BK 260 straipsnio... 15. 3.3. Kasatorius pažymi, kad pagal bylos įrodymus nebuvo pagrindo išvadai,... 16. 3.4. Pasak kasatoriaus, būtina nustatyti kaltininko nusikalstamos veikos... 17. 3.5. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad nustatyta jo tiesioginė... 18. 3.6. Kasatorius pažymi, kad jis neturi jokio specialaus išsilavinimo ir... 19. 3.7. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo sprendimu... 20. 3.8. Kasatorius teigia, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl veikos,... 21. 4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 22. 4.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismai išsamiai, visapusiškai ir nešališkai... 23. 4.2. Atsiliepime taip pat teigiama, kad, kasatoriaus manymu, apeliacinės... 24. 4.3. Laikymas BK 260 straipsnio prasme – tai narkotinių ar psichotropinių... 25. 4.4. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi... 26. 5. Nuteistojo P. B. kasacinis skundas atmestinas... 27. 6. Kasaciniame skunde ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 28. 6.1. Iš bylos matyti, kad teismai išvadas dėl P. B. kaltės neteisėtai... 29. 7. Kasatorius teigia, kad pagal sisteminį „disponavimo“ bei „laikymo“... 30. 7.1. BK 2 straipsnio 4 dalis numato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 31. 7.2. BK 260 straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą disponavimą... 32. 7.3. Aiškinant veikų, uždraustų BK 260 straipsnyje, kuriomis neteisėtai... 33. 7.4. Pagal teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių... 34. 7.5. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra... 35. 8. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas esant kaltininko... 36. 8.1. Byloje nustatyta, kad P. B. laikė rausvos spalvos tabletes, kurių... 37. 8.2. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad P. B. veikė tiesiogine... 38. 9. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu... 39. 9.1. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė... 40. 9.2. Pavojingos veikos paprastai laikomos viena tęstine nusikalstama veika,... 41. 9.3. pagal teismų praktiką tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir... 42. 9.4. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, byloje nėra... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 44. Atmesti nuteistojo P. B. kasacinį skundą ....