Byla e2-1219-798/2018
Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Guze“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Guze“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ius Positivum“, atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Selnesa“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Renema“, prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Guze“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „Selnesa”, bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – ir MB) „Renema“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi BUAB „Selnesa“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Guze“, administratore paskyrė UAB „Ius Positivum“. Pareiškėja BUAB „Selnesa” kreipėsi į BUAB „Guze“ su prašymu patvirtinti BUAB „Selnesa“ 918 719,98 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Guze“ bankroto byloje. Nurodė, kad iš Panevėžio apygardos prokuratūroje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-2-00103-16 duomenų sužinojo, jog BUAB „Selnesa“ ir BUAB „Guze“ buvo sudariusios 2015 m. balandžio 1 d. bendradarbiavimo (konsignacinę) sutartį (toliau – ir Sutartis). Minėtos Sutarties pagrindu BUAB „Selnesa“ įsipareigojo nuolat tiekti, o BUAB „Guze“ įsipareigojo priimti ir platinti prekes bei sumokėti už jas pareiškėjai. Pagal šią sutartį BUAB „Selnesa“ pateikė UAB „Guze“ prekes, už kurias ji neatsiskaitė. Finansinį reikalavimą grindžia BUAB „Selnesa“ išrašytomis BUAB „Guze“ sąskaitomis faktūromis, kurios pasirašytos. Kitų dokumentų, patvirtinančių BUAB „Selnesa“ finansinio reikalavimo dydį, pareiškėja neturi, nes buvęs BUAB „Selnesa“ vadovas S. I. slapstosi, jokių dokumentų bankroto administratoriui neperdavė.
  2. Atsakovės BUAB „Guze“ administratorė prašė teismo netvirtinti BUAB „Selnesa“ pareikšto 918 719,98 Eur finansinio reikalavimo, kadangi 27 PVM sąskaitos–faktūros išrašytos pažeidžiant Sutarties sąlygas. O tam, kad UAB „Guze“ atsirastų pareiga sumokėti UAB „Selnesa“ už prekes pagal Sutartį, būtina tam tikrų sąlygų visuma: a) UAB „Guze“ prekių užsakymas iš UAB „Selnesa“, b) UAB „Selnesa“ prekių perdavimas UAB „Guze“, c) prekių važtaraščio pasirašymas, d) UAB „Guze“ gautų prekių iš UAB „Selnesa“ pardavimas tretiesiems asmenims, e) UAB „Guze“ ataskaitos apie per mėnesį parduotas prekes pateikimas UAB „Selnesa“, f) suderinimo akto tarp UAB „Guze“ ir UAB „Selnesa“ pasirašymas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi netenkino BUAB „Selnesa“, atstovaujamos bankroto administratorės MB „Renema“, prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Guze“ bankroto byloje.
  2. Teismas, įvertinęs UAB „Guze“ ir UAB „Selnesa“ sudarytą konsignacinę sutartį, pareiškėjos BUAB „Selnesa“ paaiškinimus, pateiktus įrodymus bei BUAB „Guze“ bankroto administratoriaus argumentus, padarė išvadą, kad BUAB „Selnesa“ reikalavimas nėra pagrįstas. Iš šalių sudarytos Sutarties sąlygų nustatė, kad UAB „Selnesa“ (konsignantas) įsipareigojo nuolat tiekti, o UAB „Guze“ (konsignatorius) – priimti ir platinti prekes konsignacijos pagrindais. Konsignatorius (UAB „Guze“) atsiskaito su Konsignantu (UAB „Selnesa“) per 14 darbo dienų nuo prekių pardavimo Konsignatoriaus pirkėjams ir tinkamai konsignanto išrašytos sąskaitos gavimo bei atsižvelgiant į Sutarties 2 dalies 5 punktą (Sutarties 2 d. 4 p.). O Sutarties 2 dalies 5 punktas nustato, kad konsignatorius iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos pateikia konsignantui ataskaitą už šį mėnesį parduotas prekes. Remiantis šia ataskaita yra pasirašomas suderinimo aktas, kuriame nurodomos konsignatoriaus parduotų prekių kaina, konsignatoriai priklausantys komisiniai (jei tokie yra numatyti). Remiantis suderinimo aktu, konsignantas privalo išrašyti sąskaitas per dvi dienas nuo suderinimo akto išrašymo. Be to, sutarties šalys susitarė, kad prekių tiekimas įforminamas prekių važtaraščiu (Sutarties 2 d. 6 p.). Liudytojas, buvęs UAB „Guze“ vadovas T. T., paaiškino, kad Sutarties sąlygų, numatytų 2 dalies 5 punkte, jis nesilaikė, už prekes, gautas Sutarties pagrindu, su UAB „Selnesa“. BUAB „Selnesa“ nepateikė UAB „Guze“ tiektų prekių važtaraščių, byloje nėra duomenų apie privalomų Sutarties 2 dalies 4–6 punktų sąlygų įvykdymą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos I skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-2-00103-16, kuriame, atliekamas net kelių juridinių asmenų, taip pat ir BUAB „Selnesa“, BUAB „Guze“ veiklos patikrinimai. Teismas padarė išvadą, kad BUAB „Selnesa“ prašymas patvirtinti 918 719,98 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Guze“ bankroto byloje yra nepagrįstas. Sutiko su atsakovės administratoriaus argumentais, kad visi veiksmai ir sąlygos, nustatytos Sutarties 2 dalies 4 ir 5 punktuose, negalėjo būti įvykdytos per 1 darbo dieną. Ta aplinkybė, kad BUAB „Selnesa“ vadovas neperdavė bendrovės buhalterinių dokumentų, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti BUAB „Selnesa“ finansinį reikalavimą pagrįstu. BUAB „Selnesa“ neįrodžius reikalavimo pagrįstumo, prašymą patvirtinti 918 719,98 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Guze“ bankroto byloje, teismas atmetė.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja BUAB „Selnesa“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Renema“, prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti BUAB „Guze“ bankroto byloje kreditorės BUAB „Selnesa“ 918 719,98 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 808 478,90 Eur skola, 95 688,46 Eur palūkanos ir 14 552,62 Eur delspinigiai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:
    1. Dėl netinkamo faktinių aplinkybių išanalizavimo ir jų neanalizavimo. Pirmosios instancijos teismas ignoravo reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir dėl jų visiškai nepasisakė: 1) apeliantės bankroto administratoriui neperduoti buhalteriniai dokumentai, todėl BUAB „Selnesa“ finansinį reikalavimą grindė atsakovės buhalteriniais dokumentais, gautais iš ikiteisminio tyrimo medžiagos; 2) atsakovės apskaitoje yra apskaitytas 1 111 995,26 Eur dydžio įsipareigojimas BUAB „Selnesa“; 3) buvęs vadovas T. T. paliudijo, jog Sutarties 2 dalies 5 punkto sąlygų nesilaikė. Taigi, byloje susiklostė situacija, jog apeliantė pateikė atsakovės buhalterinius dokumentus, atsakovės kreditorių sąrašą, į kurį įtrauktas ir įsipareigojimas apeliantei bei liudytojas patvirtino aplinkybę, kad prekės buvo perduotos, tačiau šie įrodymai buvo paneigti teismo prielaida, jog prekės negalėjo būti parduotos per vieną dieną bei šalys nesilaikė prekių tiekimo tvarkos, nustatytos Sutartimi. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu sandoriai nebuvo ginčijami. Atsakovė veiklą vykdė iki bankroto bylos iškėlimo. Apeliantė išrašė sąskaitas faktūras, o atsakovė jas priėmė bei apskaitė savo buhalterinėje apskaitoje, t. y. šalys įvykdė Sutarties 2 straipsnio 4–5 nuostatas.
    2. Dėl skundžiamos nutarties nemotyvavimo. Apeliantės nuomone, aplinkybė, jog nėra pateikti važtaraščiai, ar kad vykdant pirkimus nebuvo laikytasi Sutarties 2 straipsnio 4–6 punktų sąlygų niekaip nepaneigia apeliantės išrašytų buhalterinių dokumentų, kurie yra galiojantys. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kaip Sutarties sąlygų nesilaikymas sąlygojo išvadą, kad prekės nebuvo perduotos / parduotos. Apeliantės manymu, iš bylos duomenų labiau darytina išvada, kad šalys sudarė įprastinį pirkimo–pardavimo sandorį, o ne konsignacijos sutartį, todėl dokumentai ir aplinkybės turėjo būti įvertinti ir per įprastinio pirkimo–pardavimo sandorio prizmę. Taip pat teismo argumentas, jog per 1 dieną negalėjo būti įvykdytos sutarties sąlygos, yra visiškai nepagrįstas. Administratorius neginčija aplinkybės, jog sutarties sąlygų nebuvo laikomasi, tačiau vien tai nereiškia, kad sandoris apskritai neįvyko. Jeigu prekės negalėjo būti parduotos, tokiu atveju pagal Sutarties 2 dalies 6 punktą, visos pagal išrašytas sąskaitas faktūras perduotos prekės yra apeliantės nuosavybė ir ji turi teisę reikalauti grąžinti jai nuosavybės teise priklausančius daiktus (nes įsigytas prekes atsakovė pardavė tretiesiems asmenims savo veiklos vykdymo laikotarpiu), o negalint to padaryti – atlyginti neperduoto turto nuostolius. Panevėžio AVPK vykdomas ikiteisminis tyrimas niekaip nepaneigia aplinkybių, kad prekės faktiškai buvo parduotos, dokumentai suklastoti arba sandoriai yra apsimestiniai.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Guze“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“, prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. d. nutartį palikti nepakeistą.
    1. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra motyvuota, joje pasisakyta dėl visų esminių bylos argumentų, be to, aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais ir jų straipsniais teismas vadovaujasi, priimdamas nutartį. Apeliantės valdymo organai neperdavė administratoriui bendrovės buhalterinių dokumentų, todėl finansinį reikalavimą ji grindė atsakovės buhalteriniais dokumentais. Aplinkybė, jog atsakovės valdymo organų pateiktą kreditorių sąrašą yra įtraukta apeliantė jokiu būdu nesuponuoja pagrįsto pagrindo teigti, kad jos reikalavimo teisė atsakovės bankroto byloje iš tikrųjų egzistuoja. Apeliantė nepateikė dokumentų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad turi pagrįstą reikalavimo teisę į atsakovę, atitinkamai, neįrodė savo finansinio reikalavimo pagrįstumo. Pažymi, kad apeliantės prašomas patvirtinti 918 719,98 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra grindžiamas 2015 m. balandžio 1 d. bendradarbiavimo (konsignacine) sutartimi. Pagal konsignacinės sutarties 2 dalies 4 punktą atsakovė atsiskaito su apeliante už parduotas prekes per 14 darbo dienų nuo prekių pardavimo atsakovės pirkėjams ir tinkamai išrašytos sąskaitos (Konsignacinės sutarties 2 d. 5 p.). Iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos atsakovė pateikia apeliantei ataskaitą už šį mėnesi parduotas prekes. Ataskaitos pagrindu tarp šalių pasirašomas suderinimo aktas, kuriame nurodomos atsakovės parduotų prekių kainos, atsakovei priklausantys komisiniai. Pagal suderinimo akto duomenis apeliantė privalo išrašyti sąskaitas per dvi dienas nuo suderinimo akto išrašymo. Mokėjimas atliekamas taikant balansinį metodą, t. y. sąskaitų sumų skirtumą sumoka ta šalis, kuriai už ataskaitinį laikotarpį mokėtina sąskaitos suma yra didesnė. Konsignacinės sutarties 2 dalies 6 punktu šalys taip pat susitarė, kad apeliantės prekių tiekimas atsakovei įforminamas prekių važtaraščiu. Per 1 darbo dieną atsakovė turėjo užsisakyti apeliantės pateiktose 27 sąskaitose faktūrose (daugiau nei 200 psl.) nurodytas prekes, o apeliantė šias prekes turėjo perduoti atsakovei, pasirašant perdavimo ir priėmimo aktą. Prekėms turėjo būti nustatytos kainos, jos turėjo būti paruoštos prekybai. Nurodytos aplinkybės tik dar kartą patvirtinta, kad per 1 darbo dieną prekės negalėjo būti ir nebuvo realizuotos. Jeigu teismas nuspręstų, kad apeliantės pateiktų dokumentų pakanka įrodyti reikalavimo teisę, mano, jog 14 552,62 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalis (delspinigiai) yra visiškai nepagrįsta, nes kreditorius negali reikalauti netesybų ir palūkanų atlyginimo, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą. Šiuo atveju apeliantės nuostolius užtikrina 95 688,46 Eur dydžio palūkanos, kurios apima ir 14 552,62 Eur dydžio delspinigius.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos ribų

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo bendrovės bankroto byloje

  1. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
  2. Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Jei neįrodytas kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas, kitų kreditorių teisės tuo nebus pažeistos, skirtingai nei tuo atveju, jei būtų patvirtintas nepagrįstas reikalavimas – tai pažeistų likusių kreditorių teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009).

13Dėl atskirojo skundo tenkinimo iš dalies

  1. Apeliantės vertinimu, skundžiama nutartis nėra motyvuota, kadangi pirmosios instancijos teismas: a) neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo eigoje nustatytą reikšmingą faktinę aplinkybę, jog šalys nesilaikė Bendradarbiavimo (konsignacinės) sutarties sąlygų; b) neargumentavo kaip Bendradarbiavimo (konsignacinės) sutarties sąlygų nesilaikymas sąlygojo išvadą, kad prekės nebuvo perduotos; c) nemotyvavo kaip vykdomas ikiteisminis tyrimas paneigia BUAB „Selnesa“ pateiktus dokumentus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamos nutarties nepakankamas motyvavimas nėra jos absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus.
  2. Apeliantės teigimu šalys sudarė įprastinį pirkimo–pardavimo sandorį, o ne konsignacijos sutartį. Todėl spręstinas klausimas kokie sutartiniai teisiniai santykiai sieja šalis – pirkimo–pardavimo ar konsignacijos. Konsignacija (lot. consignatio – raštiškas patvirtinimas, dokumentas), komisinio prekių pardavimo sutartis, pagal kurią komisionierius prekių savininko (konsignanto) prekes parduoda iš savo sandėlio (https://www.zodynas.lt/tarptautinis-zodziu-zodynas/K/konsignacija). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) konsignacijos sutarties sąvoka neapibrėžta, tačiau verslo ir teismų praktikoje pripažįstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-999/2003, 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Konsignacijos sutarčių būdingas bruožas yra tai, kad jos paprastai sudaromos plataus vartojimo prekėms realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
  3. Nustatyta, kad 2015 m. balandžio 1 d. bendradarbiavimo (konsignacine) sutartimi (toliau – ir Sutartis) BUAB „Selnesa“ įsipareigojo nuolat teikti, o BUAB „Guze“ – priimti ir platinti miesto, turistinius, vaikiškus, kalnų, sportinius, ekstremaliam sportui skirtus dviračius, dviračių aksesuarus, dviračių detales, motorolerius ir žiemos sporto prekes konsignacijos pagrindais (Sutarties 1 p.). Šalys susitarė, kad konsignatorius atsiskaitys už perduotas prekes (Sutarties 2 d. 4 p.). Konsignanto perduotos prekės iki pardavimo konsignatoriaus pirkėjams yra konsignanto (UAB „Selnesa“) nuosavybė (Bendradarbiavimo (konsignacinės) sutarties 2 d. 6 p.). Pagal Sutarties 2 dalies 6 punktą BUAB „Guze“ atsako BUAB „Selnesa“ už pas ją esančių prekių sužalojimą arba praradimą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos 2018 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašu, nustatė, jog liudytojas, buvęs BUAB „Guze“ vadovas, T. T. parodė, kad BUAB „Selnesa“ veika buvo didmeninė prekyba, <...> BUAB „Guze“ paėmė prekes iš BUAB „Selnesa“, jog pradėti veiklą, prekybą; <...> reikėjo parduoti prekės, kad atsiskaityti su tiekėja; <...> prekės buvo paskirstytos parduotuvėms, veikusioms ( - ); <...> atsikaitymas už prekes vyko konsignacijos pagrindais. Įvertinusi nurodytas Sutarties sąlygas bei liudytojo parodymus teisėjų kolegija daro išvadą, jog šalys sudarė konsignacijos sutartį, kadangi Sutartimi šalys nesitarė dėl prekių perdavimo nuosavybės teisėmis konsignatoriui (atsakovei) ir pastaroji prekes įsipareigojo priimti iš apeliantės ne vartojimo (naudojimo), o jų platinimo (pardavimo) tikslais. Todėl apeliantės teiginys, kad šalys sudarė pirkimo–pardavimo sandorį atmetamas kaip nepagrįstas.
  4. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos BUAB „Selnesa“ 918 719,98 Eur (808 478,90 Eur skolos, 95 688,46 Eur palūkanų ir 14 552,62 Eur delspinigių) dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Guze“ bankroto byloje pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantė reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog buvęs BUAB „Selnesa“ vadovas S. I. slapstosi, jokių dokumentų bankroto administratoriui neperdavė. BUAB „Selnesa“ administratorius iš Panevėžio apygardos prokuratūroje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-2-00103-16 duomenų sužinojo apie šalių sudarytą 2015 m. balandžio 1 d. Sutartį, kurios pagrindu BUAB „Selnesa“ pateikė UAB „Guze“ prekių 808 478,90 Eur sumai. Aplinkybę, jog UAB „Guze“ už pateiktas prekes neatsiskaitė grindžia BUAB „Selnesa“ išrašytomis BUAB „Guze“ PVM sąskaitomis–faktūromis. Kitų dokumentų, patvirtinančių BUAB „Selnesa“ finansinio reikalavimo dydį, neturi. Taigi, apeliantei (prekių savininkei), teigiančiai, kad 808 478,90 Eur vertės prekes perdavė atsakovei ir atsakovė už perduotas prekes pagal išrašytas 27 sąskaitas faktūras (virš 200 psl.) neatsiskaitė bei prekių nesugrąžino, kilo pareiga šias aplinkybes įrodyti.
  5. Nustatyta, jog Sutartimi BUAB „Selnesa“ įsipareigojo tiekti prekes pagal BUAB „Guze“ raštiškus užsakymus; užsakymas pateikiamas elektroniniu paštu arba faksu (Sutarties 3 d. 2 p.). Prekių tiekimas įforminamas prekių važtaraščiu (Sutarties 2 d. 6 p.). BUAB „Guze“ atsiskaito su BUAB „Selnesa“ už parduotas prekes per 14 darbo dienų nuo prekių pardavimo ir tinkamai išrašytos sąskaitos gavimo bei atsižvelgiant į sekantį punktą (Sutarties 2 d. 4 p.), kuriuo šalys susitarė, jog BUAB „Guze“ iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos pateikia BUAB „Selnesa“ ataskaitą už šį mėnesį parduotas prekes; remiantis šia ataskaita yra išrašomas suderinimo aktas, kuriame nurodomos BUAB „Guze“ parduotų prekių kainos, BUAB „Guze“ priklausantys komisiniai (jei tokie numatyti); remdamasi suderinimo aktu BUAB „Selnesa“ privalo išrašyti sąskaitas per dvi dienas nuo suderinimo akto išrašymo; mokėjimas atliekamas taikant balansinį metodą, t.y. sąskaitų sumų skirtumą sumoka ta šalis, kuriai už ataskaitinį laikotarpį mokėtina sąskaitos suma yra didesnė (Sutarties 2 d. 5 p.).
  6. Kaip minėta, BUAB „Selnesa“ bankroto administratoriui nėra perduoti bankrutuojančios bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl Sutartimi nustatytų sąlygų visumos (užsakymų, važtaraščių, ataskaitų, suderinimo akto, kuriuo remdamasi apeliantė išrašė sąskaitas faktūras pateikimo) įrodinėjimo pareiga apeliantei yra apsunkinta. Prekių perdavimo bei neatsiskaitymo aplinkybes apeliantė įrodinėja į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis–faktūromis bei bankroto bylos iškėlimo stadijoje pateiktais duomenimis apie atsakovės pradelstą 1 111 995,26 Eur dydžio įsipareigojimą kreditorei UAB „Selnesa“.
  7. BUAB „Selnesa“ 2018 m. sausio 8 d. prašyme nurodė, jog BUAB „Selnesa“ bankroto byloje yra patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 785 272,22 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kurį sudaro 744 756,68 Eur PVM skola bei 40 515,54 Eur PVM delspinigiai. Tam, jog susidarytų 744 756,68 Eur dydžio PVM prievolė biudžetui, turėtų būti deklaruota mažiausiai 3,5 mln. Eur dydžio pardavimo pajamų. BUAB „Selnesa“ pateiktų VMI deklaracijų duomenimis tik už 2016 m. vasario mėnesį bendrovė deklaravo 594 253,76 Eur pardavimo pajamų UAB „Guze“, nuo kurių priskaitytas 124 793,45 Eur pardavimo PVM. Todėl vien pagal šias pardavimo operacijas BUAB „Guze“ liko skolinga 719 047,21 Eur. Nurodytas skolos dydis skiriasi nuo BUAB „Guze“ apskaitoje nurodyto skolos likučio, tačiau nei BUAB „Selnesa“ nei BUAB „Guze“ bankroto bylose nėra perduoti bendrovių buhalteriniai dokumentai, iš kurių būtų galima atlikti visapusišką įsiskolinimo susidarymo aplinkybių ir dokumentų analizę. Taigi, VMI deklaracijos patvirtina BUAB „Guze“ įsiskolinimo BUAB „Selnesa“ faktą.
  8. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad civilinėje byloje Nr. eB2-242-212/2018, pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Guze“, UAB „Guze“ vadovas kartu su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikęs teismui ir BUAB „Guze“ kreditorių sąrašą, į kurį įtraukta kreditorė UAB „Selnesa“ su 1 111 995,26 Eur dydžio reikalavimu, pradelstu nuo 2016 m. vasario 26 d. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi bankroto byla atsakovei iškelta teismui konstatavus, jog atskaitomybės dokumentų duomenimis bendrovės turtas buvo 690 810,00 Eur vertės, o mokėtinos sumos – 1 481 163,00 Eur. Taigi, iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Guze“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaičiusi 1 111 995,26 Eur dydžio pradelstą įsipareigojimą UAB „Selnesa“.
  9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog PVM sąskaitos–faktūros savo esme gali būti laikomos konsignacijos sutartinius santykius, susijusius su prekių perdavimu, patvirtinančiais dokumentais. Tačiau siekiant nustatyti šalių sutarties turinį patvirtinančias aplinkybes, sąskaitų faktūrų neužtenka, reikia nustatyti kitas reikšmingas bylai aplinkybes, kurios leistų įvertinti ginčo šalių sutartinių santykių atsiradimo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-2005).
  10. Bylos duomenimis sąskaitos faktūros išrašytos 2015 m. balandžio 2 d., t. y. kitą dieną po Sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos 2018 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu liudytojas T. T. parodė, kad BUAB „Selnesa“ vadovavo S. I.; <...> BUAB „Guze“ gavo didelį kiekį prekių iš BUAB „Selnesa“; <...> buvo ne vienas prekių tiekimas; buvo išrašytos sąskaitos faktūros; <..> su prekių tiekėja atsiskaitė grynais pinigais. Nežino kokius dokumentus reikėjo parengti, jog atsiskaityti už prekes. Teisėjai balsu perskaičius Bendradarbiavimo (konsignacinės) sutarties 2 dalies 5 punktą ir uždavus klausimą, ar nurodyti dokumentai buvo parengti, liudytojas atsakė, kad išvardinti dokumentai (užsakymai, važtaraščiai, ataskaitos, suderinimo aktas) nebuvo rengiami. <...> Prekes užsakė susitaręs žodžiu su BUAB „Selnesa“ vadovu. Prekės buvo pateiktos per kelis kartus. Nežino kodėl sąskaitos faktūros buvo išrašytos kitą dieną po sutarties sudarymo. Prekes sandėlininkas priėmė ir tikrino. BUAB „Guze“ sandėlis buvo Tiekimo g., šalia BUAB „Selnesa“. <...> Prekės buvo paskirstytos parduotuvėms.
  11. Atsižvelgusi į liudytojo T. T. parodymų visetą, kad: a) sudarę konsignacinę sutartį dėl prekių tiekimo BUAB „Guze“ ir BUAB „Selnesa“ vadovai žodžiu susitarė dėl prekių tiekimo ir priėmimo–platinimo, b) didelis kiekis prekių buvo perduotas iš BUAB „Selnesa“ į BUAB „Guze“ ir šios prekės buvo paskirstytos BUAB „Guze“ parduotuvėms prekiauti, c) sekančią dieną po sutarties sudarymo buvo išrašytos sąskaitos faktūros, d) šalys nesilaikė Sutarties 2 dalies 5 punkto sąlygų, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų apie Sutarties 2 dalies 4 ir 5 punktų sąlygų vykdymą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į liudytojo paaiškintas faktines aplinkybes, jog Sutarties 2 dalies 4 ir 5 punktų sąlygų šalys nevykdė, t. y. užsakymų, elektroniniu paštu arba faksu neteikė ir šalys nesudarė važtaraščių, ataskaitų, suderinimo akto, atitinkamai viena kitai minėtų dokumentų nepateikė. Kadangi minėtų dokumentų, patvirtinančių šalių konsignacijos sutartinius teisinius santykius, nėra, todėl į bylą pateiktos PVM sąskaitos–faktūros laikytinos prekių perdavimą patvirtinančiu dokumentu.
  12. Nustatyta, kad PVM sąskaitos–faktūros, pagal kurias atsakovei buvo perduotas didelis kiekis prekių, yra pakankamai išsamios: nurodyti prekių kodai, pavadinimai, kiekiai bei kainos. Didžioji dauguma sąskaitų faktūrų yra pasirašyta abiejų sutarties šalių (apeliantės buhalterės ir T. T.). BUAB „Guze“ buvęs vadovas T. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino faktinę aplinkybę, jog buvo išrašytos sąskaitos faktūros, jis asmeniškai netikrino kokios prekės buvo perduotos pagal sąskaitas faktūras, prekes tikrino sandėlininkas, didžiąją dalį sąskaitų pasirašė. Taigi, prekių perdavimas pagal PVM sąskaitas faktūras yra įrodytas.
  13. Sutarties 2 dalies 1 punktas nustato, jog prekių kaina nustatoma šios Sutarties priede Nr. 1. Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateiktas Sutarties priedas Nr. 1 (CPK 178 str.). Sutarties 2 dalies 1 punktu įtvirtinta BUAB „Guze“ teisė reikalauti BUAB „Selnesa“ sumažinti teikiamų prekių kainą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas T. T. paaiškino, kad norėjo sugrąžinti BUAB „Selnesa“ dalį prekių, tačiau BUAB „Selnesa“ sutiko su nuolaidų politika, su 90 proc. nuo pradinės kainos, pavyzdžiui dviratis buvo parduodamas už 10,00 Eur, nes jo gamybos metai buvo labai seni. Kiek dviračių pardavė su nuolaida neprisiminė. 100 000,00 Eur už parduotas prekes su nuolaidomis buvo perduoti BUAB „Selnesa“ <...> ir neturi savo žinioje dokumentų, patvirtinančių prekių nuolaidas. Teigė, jog šiuos dokumentus perdavė bankroto administratoriui. Priedą prie Bendradarbiavimo (konsignacinės) sutarties perdavė bankroto administratoriui. <...> 100 000,00 Eur už parduotas su nuolaidomis prekes sumokėjo grynais pinigais iš kasos, per kelis kartus. Dokumentai yra paimti ikiteisminio tyrimo institucijos, BUAB „Guze“ ikiteisminis tyrimas pradėtas iki bankroto bylos iškėlimo, 2016 m. vasarą. <...> Prekės buvo parduotos su nuolaidomis. 100 000,00 Eur atsiskaityta už prekes, parduotas su nuolaidomis. Ši suma sumokėta ne iš karto, o dalimis, po 5 000,00 Eur ir pan. Turėjo didelį kiekį prekių, todėl tokia didelė suma. 100 000,00 Eur dalimis BUAB „Guze“ vadovas sumokėjo BUAB „Selnesa“ vadovui. Pinigus mokėjo Tiekimo g. Pinigų mokėjimas vyko buhalterei paruošus pinigų kasos išlaidų orderį. Taigi, po liudytojo apklausos paaiškėjus aplinkybei, jog pagal sąskaitas faktūras BUAB „Guze“ perduotos prekės buvo parduotos su nuolaidomis (kilo pagrįstos abejonės dėl BUAB „Selnesa“ 808 478,90 Eur finansinio reikalavimo dydžio) ir atsakovės buvęs vadovas už prekes, parduotas su nuolaidomis, su apeliantės buvusiu vadovu atsiskaitė (sumokėjo 100 000,00 Eur grynais pinigais), tačiau BUAB „Guze“, neigiančiai apeliantės finansinį reikalavimą, kilo pareiga šias aplinkybes įrodyti.
  14. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 11 d. posėdžio metu patikslino šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus: pateikti aktą dėl BUAB „Guze“ buvusio vadovo T. T. bankroto administratorei pateiktų dokumentų sąrašo, sužinoti duomenis apie ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius dokumentus, susijusius su BUAB „Selnesa“ ir BUAB „Guze“ vadovų vienas kitam perduotais grynaisiais pinigais kasos orderių pagrindu; pateikti duomenis, ar BUAB „Selnesa“ vadovui S. I. yra paskelbta paieška ir kt. Atsakovės BUAB „Guze“ bankroto administratorius pateikė pirmosios instancijos teismui 2018 m. gegužės 21 d. pranešimą, kurio duomenimis administratorius jokių kitų dokumentų neturi ir teismui pateikti negali; prie šio pranešimo pateiktas 2017 m. spalio 25 d. T. T. perduotų BUAB „Guze bankroto administratoriui dokumentų sąrašas. Taip pat pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas BUAB „Selnesa“ atstovo 2018 m. gegužės 25 d. prašymas dėl dokumentų priėmimo ir pridėjimo prie bylos, kurio duomenimis ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-2-001103-1 S. I. oficiali paieška nepaskelbta bei pateiktas VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašas, kurio duomenimis S. I. deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ).
  15. BUAB „Guze“ bankroto administratorius teigia, jog daugiau jokių dokumentų savo žinioje neturi, tačiau iš administratoriaus pirmosios instancijos teismui pateikto dokumentų sąrašo matyti, kad jam buvo perduoti kasos operacijų žurnalai, prekių atsargų likučiai 2017 m. spalio 10 d. ir t.t. Atsakovės administratorius nepateikė paaiškinimų kokių prekių atsargų likučiai jam buvo perduoti, kokių prekių pardavimo operacijos fiksuotos kasos aparatų žurnaluose. Taip pat BUAB „Guze“ administratorius nepateikė teismui įrodymų, kad kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją su prašymu pateikti duomenis iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 06-2-001103-1, susijusius su BUAB „Guze“ ir BUAB „Selnesa“ veikla, bendrovių vadovų T. T. ir S. I. tarpusavio atsiskaitymais. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių BUAB „Guze“ įsiskolinimo BUAB „Selnesa“ iki bankroto bylos iškėlimo egzistavimą, kuris buvo grindžiamas VMI deklaracijomis ir / arba iki bankroto bylos iškėlimo atsakovės buhalterinėje apskaitoje apkaitytu 1 111 995,26 Eur dydžio įsipareigojimu UAB „Selnesa“ (CPK 178 str.).
  16. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; 2018 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1173-370/2018).
  17. Apibendrinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, liudytojo parodymus ir įrodymų visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Selnesa“ įrodė konsignacinės sutarties pagrindu prekių perdavimo faktą bei 808 478,90 Eur neatsiskaitymo pagal sąskaitas faktūras aplinkybes, o BUAB „Guze“ neįrodė, jog gautas prekės pardavė su nuolaidomis už 100 000,00 Eur ir šią sumą apeliantei (jos vadovui) sumokėjo.
  18. Sutarties 2 dalies 7 punktu šalys sutarė, jog vėluojant vykdyti finansines prievoles pagal Sutartį, terminą praleidusi šalis kitos šalies reikalavimu privalo sumokėti delspinigius, po 0,01 proc. nuo neapmokėtos (pavėluotai apmokėtos) sumos. Palūkanų mokėjimas sutartimi neaptartas. BUAB „Selnesa“ 918 719,98 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurio dalį sudaro palūkanos (95 688,46 Eur) bei delspinigiai (14 552,62 Eur).
  19. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Netesybos kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004; 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; kt.). Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį ir CK 6.258 straipsnio 2 dalį atveju, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog 14 552,62 Eur delspinigiai negali būti įtraukti į 918 719,98 Eur finansinį reikalavimą. Apeliantės minimalius nuostolius užtikrina 95 688,46 Eur kompensuojamosios palūkanos, įskaitant 14 552,62 Eur dydžio netesybas (delspinigius) (CK 6.73 str. 1 d., 6.261 str., 6.258 str. 2 d.).
  20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kreditorės BUAB „Selnesa“ 904 167,36 Eur (808 478,90 Eur skola + 95 688,46 Eur palūkanos) dydžio finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis naikinama ir išsprendžiamas klausimas iš esmės – civilinėje byloje Nr. eB2-242-212/2018 į BUAB „Guze“ trečios eilės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą įtraukiama kreditorė BUAB „Selnesa“ su 904 167,36 Eur dydžio finansiniu reikalavimu (CPK 337 str.1 d. 2 p.).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Patenkinus BUAB „Selnesa“ reikalavimus iš dalies, BUAB „Guze“ teismo procesinio sprendimo pagrindu atsirado prievolė iš atsakovės bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (ĮBĮ 36 str. 3 d.; CPK 93 str. 1, 2 d., 98 str. 1 d.). Kasacinio teismo išaiškinta, jog visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 p.).
  2. Bankroto byloje kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį. BUAB „Selnesa“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato atstovavimus pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Nustatyta, jog BUAB „Selnesa“ Panevėžio apygardos teismui pateikė du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš BUAB „Guze“ administravimo išlaidų: 1) 2018 m. kovo 22 d., dėl 100,00 Eur už atstovavimą; prie šio prašymo pateikti: 2018 m. kovo 13 d. sąskaita faktūra dėl 100,00 Eur apmokėjimo ir 2018 m. kovo 14 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas dėl 100,00 Eur sumokėjimo; 2) 2018 m. gegužės 23 d., dėl 200 Eur už atstovavimą; prie šio prašymo pateikti: 2018 m. gegužės 10 d. sąskaita faktūra dėl 100,00 Eur bei 2018 m. gegužės 10 d. Luminor lėšų pervedimo nurodymą dėl 100,00 Eur sumokėjimo. 2018 m. gegužės 23 d. prašymas dėl 200,00 Eur priteisimo už atstovavimą yra pagrįstais įrodymais tik dėl 100,00 Eur sumokėjimo už atstovavimo teismo posėdyje paslaugas.
  3. Nuo 2015 m. kovo 20 d. galioja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas 0,1 koeficientas. Taigi, 85,08 Eur už 1 val. (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) (2018-01-01 – 2018-03-31) 850,80 Eur × 0,1).
  4. Iš 2018 m. kovo 23 d. Panevėžio apygardos teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad posėdyje dalyvavo BUAB „Selnesa“ atstovas advokatas D. S., posėdis truko 24 minutes (nuo 09.00 val. iki 09.24 val.). 2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio informacinės pažymos duomenimis posėdyje dalyvavo BUAB „Selnesa“ atstovas advokatas D. S., posėdis truko 19 minučių (nuo 09.04 val. iki 09.23 val.). Kadangi pirmosios instancijos teismo posėdžiai truko iš viso 43 minutes (24 min. + 19 min.), BUAB „Selnesa“ advokatui už atstovavimą teismo posėdžiuose priteistinas rekomenduojamas maksimalus dydis sudaro 60,97 Eur. Kreditorės BUAB „Selnesa“ reikalavimas tenkintas iš dalies (98,41 proc.), todėl iš BUAB „Guze“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų priteisiama BUAB „Selnesa“ 60,00 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
  5. Iki atskirojo skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliantė nepateikė dokumentų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas. Todėl BUAB „Selnesa“ bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos nepriteisiamos.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

17Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

18Įtraukti į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Guze“ trečios eilės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą kreditorę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Selnesa“ su 904 167,36 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

19Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Guze“, j. a. k. 302686572, bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų pareiškėjai bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Selnesa“, j. a. k. 303187864, 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai