Byla 2-1173-370/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1372-864/2018, kuria išspręstas A. S. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „NEGRESKO Investicijos“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1372-864/2018, kuria išspręstas A. S. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „NEGRESKO Investicijos“ bankroto byloje,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „NEGRESKO Investicijos“ iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2017-05-09), 2017 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtintas neginčijamų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas.
  2. Vilniaus apygardos teisme 2018-02-12 gautas BUAB „NEGRESKO Investicijos“ bankroto administratorės MB „Nemokumo valdymas“ prašymas patvirtinti patikslintą kreditorių reikalavimų sąrašą, į jį, be kita ko, įtraukiant ir A. S. su 170 473 Eur dydžio reikalavimu, užtikrintu hipoteka, 54 577,85 Eur kaip trečiosios eilės kreditoriaus reikalavimu, taip pat patvirtinti 15 599,36 Eur dydžio delspinigius, kaip reikalavimą, tenkintiną 2-uoju etapu.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi atsakovės bankroto byloje patvirtintas A. S. 186 072,36 Eur dydžio reikalavimas, užtikrintas hipoteka, ir 54 577,85 Eur dydžio trečiosios eilės finansinis reikalavimas.
  4. G. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį (jos dalį) ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) netvirtinti A. S. maksimaliąja hipoteka užtikrinto 167 215 Eur reikalavimo dėl negrąžintos paskolos dalies bei maksimaliąja hipoteka užtikrinto 15 599,36 Eur reikalavimo dėl delspinigių, t. y. 182 814,36 Eur dydžio finansinio reikalavimo UAB „NEGRESKO Investicijos“ bankroto byloje; 2) netvirtinti A. S. trečiosios eilės finansinio reikalavimo dėl negrąžinto 20 000 Eur rezervacijos mokesčio bei nuo jo paskaičiuotų 1 750 Eur palūkanų, t. y. 21 750 Eur dydžio trečiosios eilės finansinio reikalavimo UAB „NEGRESKO Investicijos“ bankroto byloje.
  5. G. G. nurodė, kad A. S. savo finansinį reikalavimą grindė 2015-04-07 paskolos sutartimi, pagal kurią 6 mėnesių terminui (iki 2015-10-07) BUAB „NEGRESKO Investicijos“ paskolino 217 215 Eur, už suteiktą paskolą nustatant fiksuoto dydžio palūkanas – 3 258 Eur ir 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku negrąžintos paskolos sumos. Įsipareigojimų pagal šią paskolos sutartį įvykdymas užtikrintas maksimaliąja hipoteka įkeičiant 5 nekilnojamojo turto objektus – patalpas, esančias adresu: ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ).
  6. G. G. teigimu, aplinkybė, kad per neilgą laikotarpį po paskolos sutarties sudarymo, nesuėjus paskolos grąžinimo terminui, A. S. vienašališkai, savo iniciatyva, atsisakė prievolės užtikrinimo priemonių – maksimaliosios hipotekos atskiriems 4 objektams, o likusio vienintelio hipoteka užtikrinto buto, esančio ( - ), vertė, nustatyta šalių susitarimu ir nurodyta maksimaliosios hipotekos sutartyje sudarė 95 000 Eur (t. y. nepadengė net pusės tuo metu suteiktos ir negrąžintos paskolos dalies) leidžia daryti prielaidą, kad atsakovė tinkamai įvykdė finansines prievoles A. S., vykdydama pinigines prievoles per trečiuosius asmenis.
  7. G. G. taip pat nurodė, kad sumokėto rezervacijos mokesčio grąžinimo įsipareigojimas numatytas bankrutuojančiai įmonei tik tuo atveju, jei ji atsisakys pasirašyti pagrindinę sutartį, o iš bylos duomenų negalima spręsti, kad pagrindinė sutartis nepasirašyta dėl bendrovės kaltės, todėl A. S. reikalavimas dėl negrąžinto 20 000 Eur rezervacijos mokesčio bei nuo jo priskaičiuotų 1 750 Eur dydžio palūkanų negali būti tvirtinamas bankroto byloje.
  8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakė priimti G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties dalies, kuria atsakovės bankroto byloje patvirtintas A. S. finansinis reikalavimas, kaip paduotą neturinčio tokios teisės asmens. Dėl šios nutarties G. G. padavė atskirąjį skundą.
  9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi G. G. 2018-03-19 ir 2018-03-07 atskiruosius skundus tenkino. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas A. S. 186 072,36 Eur hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas bei 54 577,85 Eur trečiosios eilės finansinis reikalavimas, jo ginčytiną reikalavimą paskiriant nagrinėti 2018-04-17 teismo posėdyje.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi: 1) patvirtino A. S. hipoteka užtikrintą 186 072,36 Eur dydžio finansinį reikalavimą, įtraukiant A. S. į hipoteka užtikrintą finansinių reikalavimų sąrašą su 186 072,36 Eur finansiniu reikalavimu UAB „NEGRESKO Investicijos“ bankroto byloje; 2) patvirtino A. S. trečiosios eilės 54 577,85 Eur dydžio finansinį reikalavimą, įtraukiant A. S. į trečiosios eilės finansinių reikalavimų sąrašą su 54 577,85 Eur dydžio reikalavimu UAB „NEGRESKO Investicijos“ bankroto byloje.
  2. Teismas pažymėjo, kad A. S. atsakovės bankroto byloje prašomą patvirtinti 273 986,04 Eur dydžio finansinį reikalavimą grindė 2015-04-07 paskolos sutartimi (paskolos suma, palūkanos, delspinigiai), 2015-06-04 rezervacijos sutartimi (rezervacijos mokestis ir palūkanos) bei 2015-07-07 rezervacijos sutartimi (rezervacijos mokestis, palūkanos, žyminis mokestis), todėl teismas atskirai pasisakė dėl kiekvienos iš sutarčių ir jų pagrindu kildinamo reikalavimo dydžio bei pagrįstumo.
  3. Teismas nustatė, kad 2015-04-07 BUAB „NEGRESKO Investicijos“ ir A. S. pasirašė paskolos sutartį, o į bylą pateiktas 2015-04-08 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad A. S. 2015-04-08 į BUAB „NEGRESKO Investicijos“ banko sąskaitą pervedė 217 215 Eur sumą. Teismas, vadovaudamasis šiais įrodymais, sprendė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 str.), pažymėdamas, kad ginčo dėl šios aplinkybės nėra.
  4. Teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, nustatė, kad įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymas buvo užtikrintas maksimaliąja sutartine hipoteka, A. S. naudai įkeičiant nekilnojamąjį turtą – patalpas, esančias adresu: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), o laikotarpiu nuo 2015-05-07 iki 2015-09-30 A. S. pateikė atsisakymus hipotekos įkeistam daiktui, kurių pagrindu panaikinta hipoteka 4 nekilnojamojo turto objektams – patalpoms, esančioms adresu: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ). Tačiau, teismas, atsižvelgęs į tai, kad hipotekos atsisakymuose nėra aiškiai nurodyta, kad juos lėmė atsiskaitymas pagal paskolos sutartį, sprendė, kad jis galėjo būti atliktas dėl įvairių (kitų) priežasčių, todėl konstatavo, kad A. S. finansinis reikalavimas dėl negrąžintos paskolos sumos pagal sutartį, yra pagrįstas. Atsakovei laiku negrąžinus paskolos sumos ir vadovaujantis sutarties 1.2 punkto nuostatomis, teismas sprendė esant pagrindui skaičiuoti sutartyje nurodytus 0,05 proc. dydžio delspinigius, tačiau, atsižvelgiant į bankroto administratorės prašymą taikyti ieškinio senatį, A. S. prašyto patvirtinti finansinio reikalavimo dalis dėl delspinigių sumažinta, vietoje 48 935,19 Eur delspinigių, patvirtinant 15 599,36 Eur dydžio delspinigių sumą, kaip reikalavimą, užtikrintą hipoteka. Teismas atsakovės bankroto byloje taip pat patvirtinto 3 258 Eur dydžio A. S. reikalavimą pagal sutarties 1.4 punkte nurodytą fiksuoto dydžio pelno (mokėjimo) palūkanų sumą, pažymint, kad jo neginčijo nei kreditorius, nei bankroto administratorė. Atsižvelgiant į tai ir teismui nustačius, kad 2015-10-29 mokėjimo nurodymu A. S. buvo atliktas dalinis mokėjimas už BUAB „NEGRESKO Investicijos“, paskolos sutarties pagrindu atsakovės bankroto byloje patvirtintas bendras 186 072,36 Eur dydžio A. S. finansinis reikalavimas, užtikrintas hipoteka (217 215 Eur (negrąžinta paskola) + 15 599,36 Eur (delspinigiai) + 3 258 Eur (palūkanos) – 50 000 Eur (grąžinimas pagal sutartį)).
  5. Teismas nustatė, kad 2015-06-04 UAB „NEGRESKO Investicijos“ ir A. S. sudarė rezervacijos sutartį dėl objekto – buto, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir parkavimo vietos Nr. 2. (toliau – rezervacijos sutartis Nr. 1), be kita ko, šioje sutartyje nurodant, kad rezervacijos mokestis sudaro 20 000 Eur sumą, kuri turi būti pervedama į pardavėjo banko sąskaitą. Ginčo, kad 2015-06-05 mokėjimo pavedimu A. S. į BUAB „NEGRESKO Investicijos“ banko sąskaitą pervedė 20 000 Eur sumą pagal rezervacijos sutartį Nr. 1, nėra. Teismas, įvertinęs rezervacijos sutarties Nr. 1 nuostatas (2.2 p., 2.3 p.) pažymėjo, kad joje numatyta tik pardavėjo atsakomybė dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, todėl sprendė, kad sumokėtas rezervacijos mokestis, nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties tiek dėl pirkėjo, tiek dėl pardavėjo kaltės turi būti grąžintas pirkėjui A. S.. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė pagrįstu A. S. finansinį reikalavimą dėl 20 000 Eur pagal rezervacijos sutartį Nr. 1, taip pat dėl 1 750,86 Eur kompensuojamojo pobūdžio palūkanų, skaičiuojamų nuo 2015-08-09 iki 2017-05-09. Taigi, teismas patvirtino 21 750,86 Eur dydžio A. S. finansinį reikalavimą, tenkintiną trečiąja eile.
  6. Teismas nustatė, kad UAB „NEGRESKO Investicijos“ ir A. S. 2015-07-07 sudarė rezervacijos sutartį dėl objekto – prekybos patalpų, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau – rezervacijos sutartis Nr. 2), kurioje nurodyta, kad rezervacijos mokestis sudaro 30 000 Eur sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-46886-862/2016 iš UAB „NEGRESKO Investicijos“ A. S. priteisė 30 000 Eur skolą, 1 828,95 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, 174 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas, LITEKO duomenų pagalba nustatęs, kad minėtas teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, konstatavo, kad klausimas dėl A. S. finansinio reikalavimo pagrįstumo BUAB „NEGRESKO Investicijos“ atžvilgiu pagal rezervacijos sutartį Nr. 2 yra išspręstas. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, suponuoja pagrindą patvirtinti 32 826,99 Eur dydžio trečiosios eilės A. S. finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, nesprendžiant dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 279 str. 4 d.).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Apeliantas G. G. atskirajame skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – UAB „NEGRESKO Investicijos“ bankroto byloje netvirtinti A. S. hipoteka užtikrinto 167 215 Eur dydžio reikalavimo dėl negrąžintos paskolos dalies, 15 599,36 Eur dydžio reikalavimo dėl delspinigių ir A. S. trečiosios eilės finansinio reikalavimo dėl 20 000 Eur rezervacijos mokesčio bei 1 750 Eur palūkanų.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. S. reikalavimas, kildinamas iš paskolos sutarties, yra pagrįstas. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad A. S., atsakovei suteikęs itin didelę paskolą, kurios įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, nebūtų jos (hipotekos) atsisakęs, jei atsakovė grynaisiais pinigais ar per trečiuosius asmenis nebūtų įvykdžiusi savo prievolės pagal paskolos sutartį. Kitoks situacijos paaiškinimas yra (būtų) nelogiškas. Byloje nesant jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių faktinę aplinkybę, kad atsakovė savo prievolių pagal paskolos sutartį neįvykdė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tvirtinti A. S. finansinio reikalavimo paskolos sutarties pagrindu.
    2. Nesutiktina su teismo išvada, kad rezervacijos mokestis pirkėjui (A. S.) grąžintinas nepriklausomai nuo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo aplinkybių. Teismas tokią išvadą padarė neatsižvelgęs į rezervacijos sutarties turinį, iš kurio matyti, kad pardavėjo atsakomybė nustatyta tik tuo atveju, jei pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma dėl to, kad pardavėjas atsisako pirkėjui parduoti butą ir parkavimo vietą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl teismas nepagrįstai patvirtino A. S. reikalavimą, kildinamą rezervacijos sutarties pagrindu.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „NEGRESKO Investicijos“ teismo prašo A. S. finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje netvirtinti. Atsiliepime bankroto administratorė nurodo iš esmės sutinkanti su apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais, pritaria G. G. pozicijai, kad nesant pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. S. finansinio reikalavimo pagrįstumą, jis bankroto byloje neturėtų būti tvirtinamas.

9Teisėjų kolegija konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
  2. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. kreipėsi į BUAB „NEGRESKO Investicijos“ bankroto administratorę prašydamas jį įtraukti į atsakovės bankroto bylą su 273 986,04 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kildinamu jo ir UAB „NEGRESKO Investicijos“ sudarytos 2015-04-07 paskolos sutarties pagrindu (167 215 Eur negrąžintos paskolos, 3 258 Eur palūkanų, 48 935,19 Eur delspinigių), 2015-06-04 rezervacijos sutarties pagrindu (20 000 Eur rezervacijos mokestis ir 1 750,86 Eur palūkanos), 2015-07-07 rezervacijos sutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-02 teismo įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. eL2-46886-862/2016, pagrindu (30 000 Eur negrąžinto rezervacijos mokesčio, 1 828,95 Eur ir 824,04 Eur palūkanų, 174 Eur žyminio mokesčio). Bankroto administratorė teismui nurodė nesutinkanti tik su reikalavimu dėl delspinigių pagal 2015-04-07 paskolos sutartį (vietoje 48 935,19 Eur prašė tvirtinti 15 599,36 Eur, remdamasi CK 1.125 str. 5 d. 1 p. įtvirtintu senaties terminu).
  3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi UAB „NEGRESKO Investicijos“ bankroto byloje patvirtino A. S. hipoteka užtikrintą 186 072,36 Eur dydžio reikalavimą (2015-04-07 paskolos sutarties pagrindu) ir 54 577,85 Eur dydžio trečiąja eile tenkintiną reikalavimą (2015-06-04 ir 2015-07-07 rezervacijos sutarčių ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-02 įsiteisėjusio teismo įsakymo pagrindu).
  4. BUAB „NEGRESKO Investicijos“ kreditorius G. G. dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, jame prašė panaikinti minėtą teismo nutartį ir atsakovės bankroto byloje netvirtinti A. S. 182 814,36 Eur hipoteka užtikrinto reikalavimo (167 215 Eur negrąžintos paskolos dalies ir 15 599,36 Eur delspinigių pagal 2015-04-07 paskolos sutartį) ir 21 750 Eur trečiąja eile tenkintino reikalavimo (20 000 Eur rezervacijos mokesčio ir 1 750 Eur palūkanų pagal 2015-06-04 rezervacijos sutartį). Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis G. G. atskirasis skundas 2018-05-02 priimtas, Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-05-31 gauta civilinės bylos B2-1372-864/2018 medžiagos dalis (atskirojo skundo medžiaga) kartu su G. G. atskiruoju skundu bei atsakovės BUAB „NEGRESKO Investicijos“ bankroto administratorės atsiliepimu į jį (atskirojo skundo medžiagos t. 2, b. l. 59).
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei iš Vilniaus apygardos teismo Lietuvos apeliaciniam teismui persiųstos atskirojo skundo medžiagos, nei iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) nenustačius, kad A. S., dėl kurio reikalavimo pagrįstumo vyksta ginčas, buvo informuotas apie pradėtą apeliacinį procesą dėl nutarties, kuria atsakovės bankroto byloje patvirtintas jo finansinis reikalavimas, iki paskirto teismo posėdžio pradžios elektroniniu paštu buvo kreiptasi į A. S., kuris, atsakydamas į teismo paklausimą, nurodė, kad jo reikalavimas yra pagrįstas neginčijamais rašytiniais įrodymais (banko pavedimais, išrašais iš banko, sutartimis), todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį prašo palikti nepakeistą, pažymint, kad G. G. teiginiai neparemti jokiais įrodymais, pateikti siekiant suklaidinti teismą ir gauti asmeninės naudos (DOK-2974).
  6. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į atskirajame skunde suformuotus reikalavimus bei jame išdėstytus argumentus, taip pat pirmosios instancijos teisme G. G. teiktos pozicijos turinį, sprendžia, kad apeliantas kvestionuoja tik dalį Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtinto A. S. finansinio reikalavimo, t. y. neginčijamas 32 826,99 Eur dydžio trečiosios eilės A. S. reikalavimas, kildinamas 2015-07-07 rezervacijos sutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-02 teismo įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. eL2-46886-862/2016, pagrindu bei 3 258 Eur palūkanų pagal A. S. ir UAB „NEGRESKO Investicijos“ sudarytą 2015-04-07 paskolos sutartį. Taigi, nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas atliekamas pagal atskirojo skundo ribas (CPK 320 str. 1 d.).
  7. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas A. S. reikalavimą atsakovės bankroto byloje, netinkamai įvertino į bylą pateiktų įrodymų turinį ir faktines aplinkybes, nepagrįstai sprendė, kad jų visuma pakankama išvadai dėl A. S. turimo reikalavimo į atsakovę pagrįstumo ir dydžio padaryti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.
  8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką finansinis reikalavimas bankroto byloje tvirtinamas tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011 ir kt.).
  9. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant bankroto bylose vyraujančio viešo intereso, šios kategorijos bylose galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009).
  10. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.). Civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.
  11. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-423-823/2017, 2016 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016).
  12. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. S., teikdamas prašymą patvirtinti šioje byloje ginčytiną finansinį reikalavimą, pateikė jo ir UAB „NEGRESKO Investicijos“ 2015-04-07 sudarytą paskolos sutartį, kuria A. S. 6 mėnesių laikotarpiui paskolina, o paskolos gavėja (atsakovė) įsipareigoja grąžinti 217 215 Eur sumą, sutartines palūkanas ir delspinigius (sutarties 1.1–1.5 p.), 2015-04-08 mokėjimo nurodymą, kuriuo A. S. UAB „NEGRESKO Investicijos“ pagal 2015-04-07 sutartį pervedė 217 215 Eur sumą, 2015-10-29 mokėjimo nurodymą, kuriuo A. S. A. S. už UAB „NEGRESKO Investicijos“ pervedė 50 000 Eur, taip pat A. S. ir UAB „NEGRESKO Investicijos“ 2015-06-04 sudarytą rezervacijos sutartį, kuria A. S. įsipareigojo pirkti, o bendrovė pastatyti ir parduoti 41,24 kv. m ploto 2 kambarių butą, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), trečiame namo aukšte, ir parkavimo vietą, pažymėtą indeksu Nr. 2 už 42 500 Eur, bei šios sutarties pagrindu (sutarties 1.2 p.) 2015-06-05 mokėjimo nurodymą dėl UAB „NEGRESKO Investicijos“ pervestos 20 000 Eur sumos.
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie į bylą pateikti ir šalių neginčijami įrodymai yra pakankami spręsti apie sutartinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimą ir A. S. atliktų mokėjimų atsakovei faktą, todėl, nagrinėjamu atveju, būtent apeliantas, nesutinkantis su A. S. prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumu, ar bankroto administratorė, atsiliepime į atskirąjį skundą palaikanti apelianto poziciją, turi (turėjo) pareigą paneigti aukščiau pateiktų įrodymų, pagrindžiančių A. S. reikalavimo teisę į atsakovę, patikimumą, tačiau į bylą nepateikti jokie duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, kad UAB „NEGRESKO Investicijos“ A. S. yra grąžinusi visą pagal 2015-04-07 paskolos sutartį suteiktą paskolą ar rezervacijos mokestį pagal 2015-06-04 sutartį ar kitu pagrindu neturinti pareigos jo grąžinti (CPK 178 str.).
  14. Byloje nustatyta, kad įsipareigojimams, kylantiems iš 2015-04-07 paskolos sutarties, užtikrinti tos pačios dienos maksimaliosios sutartinės hipotekos sutartimi A. S. naudai buvo įkeistas nekilnojamasis turtas–patalpos, esančios adresu: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), o laikotarpiu nuo 2015-05-07 iki 2015-09-30 A. S. pateikė atsisakymus hipotekos įkeistam turtui (4 objektams iš 5). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie A. S. atsisakymus hipoteka įkeistam turtui, kurie, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti išvadą, jog atsakovės skola pagal 2015-04-07 paskolos sutartį A. S. grąžinta.
  15. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais skundo argumentais, visų pirma pažymi, kad pagal CK 4.197 straipsnį, hipoteka gali baigtis ne tik esant tinkamai įvykdytam skoliniam įsipareigojimui (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.), bet ir hipotekos kreditoriui jos atsisakius (CK 4.197 str. 5 d.) bei kitais šiame straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Taigi, pati savaime aplinkybė, kad A. S. atsisakė hipotekos, nėra pakankama išvadai apie atsakovės įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymui padaryti, juolab, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš jų turinio nėra pagrindo spręsti, kad tokį atsisakymą lėmė visiškas ar dalinis atsiskaitymas pagal paskolos sutartį. Priešingai, notariškai patvirtintų hipotekos atsisakymų turinys suponuoja išvadą, kad buvo patvirtintas vienašališkas atsisakymas. Be to, apelianto įrodinėtina pozicija verčia abejoti ir į bylą pateiktas A. S. A. S. 2015-10-29 atliktas 50 000 Eur dydžio mokėjimas už UAB „NEGRESKO Investicijos“ pagal paskolos sutartį. Šiam mokėjimui esant atliktam po hipotekos atsisakymų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtent atsiskaitymai pagal paskolos sutartį lėmė A. S. veiksmus (hipotekos atsisakymą). Kiti atskirojo skundo argumentai, t. y. kad kitoks A. S., kaip verslininko, hipotekos atsisakymo pagrindas, nei įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymas, yra nelogiškas, nepagrįstas jokiais verslo dėsniais, vertintini kaip deklaratyvūs, negalintys nei patvirtinti, nei paneigti šiai bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, todėl atmestini plačiau dėl jų nepasisakant.
  16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į bylą nesant pateiktų jokių įrodymų, patvirtinančių likusios 167 215 Eur dydžio skolos pagal paskolos sutartį grąžinimą A. S. (217 215 Eur – 50 000 Eur), t. y. apeliantui neįrodžius paskolos grąžinimo fakto, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas ir (ar) bankroto administratorė nepaneigė į bylą pateiktų A. S. reikalavimą pagal paskolos sutartį pagrindžiančių įrodymų patikimumo, ir (ar) pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. S. reikalavimo dėl negrąžintos paskolos sumos pagrįstumo, teisėtumo (CPK 185 str., 178 str.).
  17. Atskirajame skunde apeliantas atskirai nekvestionuoja teismo paskolos sutarties 1.2 punkto pagrindu apskaičiuotų delspinigių ir jų dydžio, todėl pripažinus, kad atsakovė A. S. per nustatytą terminą paskolos negrąžino, ir šalims sutartyje sulygus jų skaičiavimą už kiekvieną pradelstą dieną, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės bankroto byloje patvirtino ne tik iš negrąžintos paskolos sumos kildinamą A. S. reikalavimą, bet ir 15 599,36 Eur dydžio delspinigius, skaičiuotinus už 180 d., esant bankroto administratorės reikalavimui taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Ginčo dėl paskolos sutarties 1.4 punkte sulygtų 3 258 Eur dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų apeliacinėje instancijoje apskritai nekilo (t. y. apeliantas skunde neginčijo šios A. S. reikalavimo dalies).
  18. Nustatytos aplinkybės ir aukščiau išdėstyti teisiniai motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. S. įtraukė į atsakovės bankroto bylą su 186 072,36 Eur dydžio (167 215 Eur + 15 599,36 Eur + 3 258 Eur) reikalavimu, užtikrintu hipoteka. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia šios teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo.
  19. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas atskirajame skunde taip pat nepagrįstai kvestionuoja A. S. atsakovės bankroto byloje patvirtintą finansinį reikalavimą, kildinamą 2015-06-04 rezervacijos sutarties pagrindu (20 000 Eur rezervacijos mokestis ir 1 750 Eur dydžio palūkanos).
  20. Byloje nustatyta, kad A. S. 21 750,86 Eur dydžio reikalavimas grindžiamas į bylą pateikta jo ir UAB „NEGRESKO Investicijos“ sudaryta rezervacijos sutartimi ir mokėjimo pavedimu, kuriuo į atsakovės sąskaitą atliktas 20 000 Eur dydžio mokėjimas (žr. į šios nutarties 30 p.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tvirtindamas šį A. S. finansinį reikalavimą rėmėsi sutarties 2.3 punkto nuostata, kuria pardavėjas (UAB „NEGRESKO Investicijos“) atsisakęs parduoti butą ir parkavimo vietą pirkėjui (A. S.) įsipareigoja grąžinti rezervacijos mokestį, pažymėdamas, kad sutartyje nėra jokių kitų nuostatų, susijusių su pirkėjo atsakomybe dėl sutarties nesudarymo, ir, tuo remiantis, spręsdamas, kad nesant sudarytai pirkimo–pardavimo sutarčiai sumokėtas rezervacijos mokestis pirkėjui grąžintinas visais atvejais (tiek dėl pirkėjo, tiek dėl pardavėjo kaltės).
  21. Apeliantas skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu šalių sudarytos sutarties vertinimu, nurodo, kad byloje nesant duomenų, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, A. S. neturi teisės į sumokėtą rezervacijos mokestį (kartu ir finansinio reikalavimo patvirtinimą pagal rezervacijos sutartį ir jo pagrindu atliktą mokėjimą).
  22. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus, pažymi, kad, viena vertus, apeliantas nenurodo, kokiu pagrindu A. S. esant sumokėjus rezervacijos mokestį ir per rezervacijos sutartyje sulygtą terminą (iki 2015-08-08) nesant sudarytos notarinės pirkimo–pardavimo sutarties (šios aplinkybės neginčijamos), jis neturėtų būti grąžinamas A. S., kita vertus, skunde teigdamas, kad sutarties 2.3 punkte įtvirtintas pardavėjo įsipareigojimas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta ne dėl UAB „NEGRESKO Investicijos“ kaltės (nesant tokių duomenų), nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokią poziciją (CPK 178 str.). Tokių įrodymų, sutikdama su atskiruoju skundu, į bylą nepateikė ir bankroto administratorė, disponuojanti bendrovės dokumentais. Taip pat byloje nėra duomenų, kad A. S. 20 000 Eur sumokėtas rezervacijos mokestis būtų grąžintas.
  23. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą esant pateiktiems ir šalių neginčijamiems įrodymams, patvirtinantiems A. S. ir atsakovės sutartinių teisinių santykių egzistavimo ir atlikto mokėjimo pagal rezervacijos sutartį faktui, ir apeliantui ir (ar) bankroto administratorei į bylą nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių A. S. teisę atgauti sumokėtą rezervacijos mokestį, nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą atsisakant tvirtinti A. S. 20 000 Eur dydžio reikalavimo atsakovės bankroto byloje (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats savaime nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra ir negali būti pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą nutartį (jos dalį).
  24. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, todėl, esant pareikštam reikalavimui ir nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė A. S. pagal 2015-06-04 sutartį ir jos pagrindu atliktą mokėjimą nėra grąžinusi 20 000 Eur, teismas pagrįstai atsakovės bankroto byloje patvirtino ne tik minėtą 20 000 Eur sumą, bet ir 1 750,86 Eur dydžio kompensuojamojo pobūdžio palūkanas. Atskirajame skunde nekvestionuojamas pirmosios instancijos teismo priteistų palūkanų dydis, o teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamoje nutartyje atliktus skaičiavimus, nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų skaičiavimo klaidų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės bankroto byloje patvirtino bendrą A. S. 21 750,86 Eur dydžio trečiosios eilės reikalavimą (20 000 Eur negrąžintas rezervacijos mokestis + 1 750,86 Eur palūkanos).
  25. Kaip minėta, atskirajame skunde apeliantas neginčijo kitos A. S. skundžiama nutartimi patvirtintos finansinio reikalavimo dalies, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisako (CPK 320 str.).
  26. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai šalims paskirstė tenkančią įrodinėjimo pareigą, teisingai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus (jų pakankamumą) ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai