Byla 1A-139-495/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės, teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Reginos Gaudutienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui, gynėjams advokatams Jonui Špelveriui, Gyčiui Mekioniui, ekspertui R. P. P.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aivaro Velučio, nuteistojo A. P. gynėjo advokato J. Špelverio ir nuteistojo L. K. skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

3L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų;

5- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir L. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

7A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 270 MGL (10 168,20 Eur) dydžio bauda.

8Tuo pačiu nuosprendžiu J. P. (J. P.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl jo apeliacinis skundas nėra paduotas.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10L. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti, bei ją pardavė:

112015 m. rugsėjo 1 d. L. K., turėdamas tikslą parduoti, į ( - ) autobusų stoties, esančios ( - ), teritoriją atgabeno du polietileninius paketus su 991,13 g baltos spalvos miltelių, kuriuose buvo 325,502 g metamfetamino, ir apie 15.35 val. šią psichotropinę medžiagą automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. ( - ) pardavė J. P..

12Be to, L. K. už tai, kad jis neteisėtai gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti:

132015 m. gruodžio 1 d. Kaune automobiliu BMW, valst. Nr. ( - ) turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno 793,04 g baltos spalvos miltelių, kuriuose buvo 75,36 g metamfetamino, kol apie 19.05 val. ties ( - ) namu buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

14A. P. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti:

15jis nuo 2015 m. lapkričio 27 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), skalbimo mašinoje, iki 2015 m. gruodžio 1 d., apie 21.15 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, neteisėtai laikė 879,55 g kanapių.

16Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-19 nuosprendį dalyje dėl A. P. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį pakeisti ir A. P. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, t.y. už tai, kad jis 2015-11-27 iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, jas laikė gyvenamojoje vietoje iki 2015-12-01, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, paskirti jam laisvės atėmimą 8 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

17Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad A. P. pas jį rastą didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, įgijo turėdamas tikslą jas platinti, padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, t.y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, bei šiuo aspektu formuojamos teismų praktikos nuostatas. Remdamasis paminėtomis bylos aplinkybių neatitinkančiomis išvadomis, teismas tuo pačiu netinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai A. P. nusikalstamus veiksmus perkvalifikavo iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.

18Apklausiamas teisme A. P. laikėsi versijos, kad pas jį rastas medžiagas kaip užstatą už paskolintą ženklią pinigų sumą - 1000 Eur, jam paliko du iš matymo pažįstami vaikinai, maždaug prieš 3 dienas iki kratos jo bute atlikimo. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastaroji versija byloje surinktais įrodymais paneigta nebuvo, vadovaujantis abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu ir taikant teisinės bei formaliosios logikos taisykles išvadų pagrįstumui (teisingumui) įvertinti, išanalizavus pateiktą ir laikytina kaip teisingą kaltinamojo pateiktą versiją, darytinos tokios išvados:

19-kaltinamojo tyčia platinti narkotines medžiagas objektyviai susiformavo ir egzistavo jau narkotinių medžiagų, kaip užstato jam perdavimo momentu, kadangi privalomas laikytų kaip užstatas narkotinių medžiagų grąžinimas jas, neva, palikusiems kaip užstatą asmenims pastariesiems grąžinus skolą, pagal esamą inkriminuoto straipsnio dispoziciją, taipogi teisminę inkriminuotos veikos praktiką, būtų laikoma platinimu. Akivaizdu, kad kaltinamasis, pagal jo išsakytą versiją, tikėdamasis, kad pinigai jam bus grąžinti, turėjo iš anksto susiformavusią tyčią šias medžiagas grąžinti savininkams, t.y. jas platinti. Be kita ko, apklausiamas teisme kaltinamasis parodė, kad narkotines medžiagas jam palikę asmenys pas jį nebepasirodė ir su juo nesusisiekė, kadangi gyvenamajame rajone pasklido žinia apie jo sulaikymą. Tai rodo, jog kaltinamasis tikėjosi, kad skola jam bus grąžinta, o įvykdyti neteisėto sandorio sąlygas jį skatino siekis užsidirbti (pasak paties kaltinamojo - jam buvo pažadėti 500 Eur). Pasiekti pastarąjį tikslą kaltinamajam objektyviai sutrukdė nenumatyta, ne nuo jo valios priklausanti aplinkybė - sulaikymas. Tai neginčytinai pagrindžia, kad tyčią grąžinti, t.y. platinti jam paliktas narkotines medžiagas, jis turėjo iki pat sulaikymo momento.

20- kadangi šios medžiagos, sutinkamai su kaltinamojo versija, jo subjektyviu supratimu, buvo paliktos kaip užstatas, pastarojo teisinė samprata suponuoja užstato turėtojo teisę jas realizuoti, tikslu atgauti paskolintas lėšas. Iš kaltinamojo parodymų, duotų bylos nagrinėjimo teisme metu, akivaizdu, jog tokios įsivaizduojamai teisėtos teisės turėjimą jis suvokė, ir, nors teigė, kad neketino ja pasinaudoti, išvada dėl priešingų jo ketinimų buvimo, vadovaujantis formaliosios ir teisinės logikos taisyklėmis, nors ir nelaikytina absoliučiai teisinga, tačiau yra labai tikėtina. Šią logiškai sekančią tikimybę, prokuroro vertinimu, dar labiau sustiprina faktas, kad neva, paskolinta pinigų suma - 1000 Eur, nedirbančiam asmeniui yra neginčytinai žymi ir todėl akivaizdžiai - pakankamas akstinas, t.y. motyvas, siekti ją atgauti objektyviai vieninteliu įmanomu būdu - realizuojant kaip užstatą paliktas narkotines medžiagas.

21- byloje esantys duomenys - specialisto išvada Nr. ( - ), patvirtina, kad A. P. šlapime opiatų, kanabinoidų ir kokaino nerasta, kas įrodo, jog jis nėra narkotinių medžiagų vartotojas, kadangi, opiatų, kanabinoidų ir kokaino pėdsakai žmogaus organizme išlieka ilgą laiką. Šie duomenys, apelianto nuomone, paneigia, kad kaltinamasis būtų priklausomas nuo narkotinių medžiagų ar jas nors epizodiškai vartotų. Tokią aplinkybę neigė ir pats kaltinamasis. Taigi, atmetus kaip nepagrįstą prokuroro poziciją, jog A. P. buvo susijęs su narkotinių medžiagų platinimu bei turėjo išankstinę tyčią platinti jam perduotas kanapes, lieka nepaaiškintas faktas, kokiu būdu A. P. galėjo įvertinti, kad kaip užstatas jam paliekami narkotikai yra verti jo tariamai paskolintai nepažįstamiems asmenims nedirbančiam asmeniui ženklią pinigų sumą. Be to, paminėtos aplinkybės paneigia galimybę, kad įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos būtų buvusios suvartotos paties kaltinamojo.

22Nuteistojo A. P. gynėjas advokatas J. Špelveris apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-19 nuosprendį dalyje dėl A. P. paskirtos bausmės pakeisti ir jo ginamajam paskirti ne didesnę nei 242 MGL (9112,51 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. P. suėmime nuo 2015-12-02 iki 2016-03-31 išbūtą laiką, vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir pripažinti, kad nuteistasis A. P. jam paskirtą bausmę yra atlikęs.

23Apeliantas nurodo, jog prokuroras 2016-02-22 nutarime priėmė nepagrįstą sprendimą palikti advokato prašymus perkvalifikuoti įtariamojo A. P. veiksmus į švelnesnį straipsnį - BK 259 straipsnio 1 dalį, ir įtariamajam skirti švelnesnę kardomąją priemonę nenagrinėtus, motyvuojant tuo, jog jie nesusiję su ikiteisminio tyrimo papildymu. Kyla pagrįstas procesinis klausimas - kodėl šie prašymai nėra ikiteisminio tyrimo papildymas. Įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, toks veikos perkvalifikavimas dar ikiteisminio tyrimo metu buvo būtinas, nes tai suponavo byloje surinkta ir ištirta medžiaga, nustatytos faktinės A. P. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kas vėliau buvo nustatyta ir patvirtinta teismo išvadomis priimtame nuosprendyje. Savalaikis jo ginamajam inkriminuotos veikos perkvalifikavimas pagal BK 259 straipsnio1 dalį galėjo sukelti A. P. visai kitas teisines pasekmes:

24- būtų pasikeitę pagrindai, kuriems esant buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas (dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, tai yra neteisingai kvalifikuotos veikos pagal BK 260 straipsnio2 dalį);

25- A. P. padaryta veika visiškai nesusijusi su L. K. ir J. P. inkriminuotomis veikomis, todėl jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas galėjo ir turėjo būti išskirtas į atskirą bylą bei pagal teismingumą perduotas nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui, nes ten galimai padaryta nusikalstama veika (jo gyvenamojoje vietoje Kaune buvo surasta narkotinė medžiaga), ten gyvena ir kaltinamasis;

26- kadangi A. P. prisipažįsta, būtų atsiradusi galimybė perdavus bylą į teismą, įrodymus tirti BPK 273 straipsnio tvarka, tai yra sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taip pat bylą išnagrinėti pagreitinto proceso tvarka; išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso tvarka arba byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar užbaigus bylos nagrinėjimą baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam būtų skiriama bausmė, taikant BK 641straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

27Nurodytas ydingas ir nepagrįstas prokuroro sprendimas ikiteisminio tyrimo metu ir perduodant bylą teismui, kaltinamajam A. P. paminėtas įstatymu numatytas palankias įstatymo taikymo galimybes, paskiriant bausmę, atėmė. Šios aplinkybės teismo turėjo būti įvertintos, priimant byloje galutinį sprendimą ir paskiriant jo ginamajam bausmę.

28BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis - bauda ir teismo nuosprendžiu paskirtas šios bausmės dydis A. P. aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl apeliacinis teismas, tinkamai įvertinęs pirmiau paminėtas aplinkybes, gali paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę.

29Teismo nuosprendyje nurodyta, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam A. P. palikti kardomąsias priemones - namų areštą su Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m kovo 31 d. nutartyje nurodytais įpareigojimais ir dokumento - asmens tapatybės kortelės - paėmimą. Tokiu būdu, nuteistasis A. P. išbuvo suėmime nuo 2015 m gruodžio 2 d. iki 2016 m kovo 31 d., tai yra 4 mėnesius izoliuotas nuo artimųjų ir kitos socialinės aplinkos, o po tojau 4 mėnesiai gyvena paskirtomis griežtomis namų arešto sąlygomis, kas pilnai atitinka laisvės apribojimo bausmės reikalavimus ir sąlygas, bei neturėdamas asmens dokumento. Be asmens dokumento asmuo negali įsidarbinti, atlikti bet kokį sandorį, lankytis banke ir jame atlikti bet kokią finansinę operaciją, susirgus negali lankytis poliklinikoje, nes visur reikalaujama asmens dokumento. Iš to seka, kad nuteistasis A. P. jau pakankamai patyrė bausmės neišvengiamumo principą, dėl padarytos nusikalstamo veikos ir yra pakankamai nubaustas.

30Esant minėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į bausmės skyrimo protingumo ir teisingumo principus ir pritaikius BK 54 straipsnį, nuteistajam gali būti paskirta bauda, numatyta įstatymo sankcijoje, jos dydį nustatant žemiau jos vidurkio. Nuteistasis suėmime išbuvo 121 dieną. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1, 2 dalimis, viena arešto ar suėmimo diena prilyginama 2 MGL dydžio baudai. Tokiu būdu A. P. išbuvimas suėmime 121 dieną prilyginamas 242 MGL (9112,51 Eur) dydžio baudai. Skunde nurodytos aplinkybės leidžia tvirtinti, jog yra nustatyti visi pagrindai nuteistajam A. P. paskirtą bausmę sumažinti ir paskirti jam nedidesnę kaip 242 MGL (9112,51 Eur) dydžio baudą, o ją paskyrus, pripažinti, kad nuteistasis šią bausmę yra atlikęs. Tokios bausmės paskyrimas atitiktų teisingumo principo įgyvendinimą, ir tai reiškia, kad tarp bausmės siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės bus nustatyta teisinga pusiausvyra. Tokios bausmės paskyrimas paskatintų šį asmenį ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat išlaikyti stiprius jo socialinius ryšius su visuomene ir darbine aplinka, taip pat dirbti ir būti naudingu visuomenei.

31Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-19 nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį; pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir už padarytas veikas paskirti švelnesnes bausmes; taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jį atleisti nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl ligos.

32Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atliko netinkamą faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimą, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jo padarytą veiką neteisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Teismas teigdamas, kad jis, darydamas antrą nusikalstamą veiką, neva turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas, rėmėsi ankstesniu psichotropinių medžiagų pardavimo faktu bei jo parodytais, t.y. jo nurodyta hipotetine situacija, kad šias medžiagas jis galimai būtų atidavęs asmenims, kurie būtų jų pareikalavę kaip psichotropinių medžiagų savininko įgaliotiniai ar, kaip nutiko pirmos veikos atveju, tų pačių įgaliotinių nurodymu būtų juos pardavęs. Tačiau nėra jokių įrodymų apie tai, kad ši hipotetinė situacija turėjo nors kokią nors realią atsiradimo galimybę. Tokiu būdu teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes byloje nebuvo įrodytas antrasis BK 260 straipsnio 2 dalies požymis - tikslas parduoti/platinti psichotropines medžiagas.

33Jis tiek teismui, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad psichotropinės medžiagos pas jį atsirado, kai vienas pažįstamas asmuo paprašė jo pasaugoti du paketus metamfetamino, o vėliau tam asmeniui mirus, apeliantui buvo nurodyta susitikti ir dalį medžiagų parduoti J. P.. Tuo tarpu likusi dalis, t. y. antrasis metamfetamino paketas, apeliantui galvojant, kad jo taip pat atvyks pasiimti medžiagų savininko įgalioti asmenys, buvo laikomas užkastas Kaune, prie namų esančioj smėlio krūvoj, kol toje vietoje buvo pradėtos pilti šiukšlės ir artėjant šalčiams kilo rizika, kad medžiaga tiesiog bus sunaikinta. Dėl šios priežasties medžiagą apeliantas padėjo į automobilį BMW, V/N ( - ) kuriuo paprastai net nesinaudojo. Byloje nėra nė vieno įrodymo, paneigiančio aplinkybę, jog automobilyje medžiaga buvo padėta ne todėl, kad nebūtų sunaikinta vietoje, kur buvo laikoma anksčiau. Tuo tarpu psichotropinių medžiagų laikymas automobilyje savaime negali būti laikomas patvirtinimu, kad jis turėjo tikslą narkotines medžiagas parduoti/platinti.

34Pirmosios instancijos teismas nenurodė nė vieno kito įrodymo, kuris pagrįstų jo tikslą parduoti psichotropines medžiagas. Dėl paminėtų aplinkybių pirmos instancijos teismas nepaisė įrodymų vertinimo reikalavimų, įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai, atsietai vienas nuo kito, šioje dalyje priimdamas nuosprendį rėmėsi prielaidomis, visus neaiškumus vertino tik jo nenaudai ir tai lėmė, iš dalies neteisėto bei nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

35Apelianto įsitikinimu, nepagrįstai apygardos teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, padarant abi nusikalstamas veikas, nepripažino jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36Dar 2015-01-12 vykusios įtariamojo papildomos apklausos metu jis visiškai pripažino kaltę dėl pirmosios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei taip pat iš esmės visiškai pripažino antrosios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad savo naudojamu automobiliu gabeno psichotropines medžiagas. Jis nuo pat įtarimų pareiškimo jam pradžios bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, atskleidė jiems visą žinomą informaciją, taip pat dalyvavo teismo posėdžiuose, nors byloje yra eilė dokumentų, patvirtinančių, kad jo sveikatos būklė itin sunki, apelianto judėjimo galimybės teismo posėdžių metu buvo itin ribotos (jam paskirtas gulėjimo režimas), jam yra nustatytas kvėpavimo nepakankamumas. 2015-12-02 įtarimų pareiškimo metu jis taip pat neneigė padarytos nusikalstamos veikos, tačiau dėl to, kad neturėjo gynėjo, kuris jam galėtų išaiškinti pareikštų įtarimų esmę, atsisakė pasirašyti ant pranešimo apie įtarimą. Apelianto teigimu, jis itin kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikaltimų, patiria sunkius dvasinius išgyvenimus dėl savo veiksmų. Šiuo metu jis yra ( - ) metų amžiaus ir suvokia, kad už padarytas nusikalstamas veikas jam gresia laisvės atėmimo bausmė, kas atitinkamai reiškia, jog pasenti ir netgi galimai praleisti paskutines dienas jis gali įkalinimo įstaigoje, ypač turint omenyje itin sunkią jo sveikatos būklę. Jis pats savo atliktus nusikalstamus veiksmus vertina kaip neapgalvotus, iš dalies nulemtus ir jo nestabilios psichinės būsenos (jis serga pasikartojančia ūmia depresija). Jis anksčiau niekada nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, ir šioje situacijoje, psichotropinėms medžiagoms pas jį atsiradus visiškai atsitiktinai, jis nepagalvotai pasirinko patį netinkamiausią elgesio variantą. Be kita ko, jo veiksmus galėjo lemti ir psichologinė baimė (spaudimas), kadangi psichotropinės medžiagos pas jį atsidūrė, kai jas paprašė pasaugoti pavojingiausios Lietuvoje nusikalstamos Kauno Daktarų grupuotės atstovas, po kurio mirties ir prasidėjo šių medžiagų grąžinimo/perdavimo procedūros grupuotės atstovų nurodytam asmeniui J. P.. Jis žinojo, kad psichotropinės medžiagos jam nepriklauso ir kad jis turės jas grąžinti, todėl vykdė grupuotės atstovų nurodymus, baimindamasis, kad bet koks prieštaravimas gali jam sukelti itin neigiamas asmenines pasekmes. Jo teisiamajame posėdyje teismui pasakyti paskutiniai žodžiai apibendrina jo kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, atskleidžia nuoširdų jo gailėjimąsi bei pasitaisymą, t.y. ketinimų nusikalsti ateityje nebuvimą.

37Aukščiau išdėstytos aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nuoširdus gailėjimasis, todėl teismas, skirdamas jam bausmę, privalėjo į šią aplinkybę atsižvelgti.

38Iš teismo išvadų matyti, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą jis paneigė vieninteliu faktu - tuo, kad jis (apeliantas) teisiamajame posėdyje ne iš karto atpažino kitą kaltinamąjį J. P.. Tokios teismo išvados nepagrįstos, nes, pirma, jis asmeniškai nebuvo pažįstamas su J. P.. Iki nusikalstamos veikos šį asmenį jis buvo matęs tik vieną kartą, žymiai anksčiau nei buvo padaryta nusikalstama veika. Tuo tarpu byloje esanti 2015-09-01 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybos Antrojo skyriaus suvestinė byloja, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną J. P. dėvėjo akinius, buvo apsirengęs megztinį su gobtuvu. Tuo tarpu 2016-01-12 vykusio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu jam atpažinti buvo pateikta nuotrauka, kurioje J. P. nedėvėjo nei akinių, nei jokių galvos apdangalų, dėl ko jis J. P. iš nuotraukos neatpažino. Teisiamuosiuose posėdžiuose jis taip pat ne iš karto atpažino J. P. ne tik dėl prieš tai įvardytų aplinkybių, tačiau ir dėl to, kad, kaip minėta, jis (apeliantas) be kitų ligų serga ir ūmia, pasikartojančia depresija, dėl kurios vartoja vaistus, prisidedančius ir prie atminties pablogėjimo. Taip pat apeliantas yra senyvo amžiaus asmuo, tad vien dėl šio faktoriaus jo atmintis negali būti laikoma nepriekaištinga.

39Kita vertus, asmens neatpažinimas iškart negali būti laikomas savo padarytos nusikalstamos veikos nepripažinimu ir nesigailėjimu dėl jos, nes jis savo padarytas veikas pripažino, tuo tarpu kito kaltinamojo atpažinimo klausimas niekaip nebuvo susijęs su paties jo padėtimi (jam gresiančia atsakomybe), t. y. nuo J. P. atpažinimo/neatpažinimo niekaip negalėjo pagerėti paties jo padėtis. Tad akivaizdu, kad apeliantas neturėjo jokio motyvo tyčia, sąmoningai neatpažinti J. P., kadangi tai, ar J. P. bus atpažintas, galėjo būti svarbu tik būtent J. P. atsakomybei, tuo tarpu jo padėties ir prisipažinimo dėl nusikalstamų veikų niekaip nekeitė.

40Taigi pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, nepagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ir todėl netinkamai išsprendė bausmės skyrimo jam klausimą.

41Pagal byloje esančius duomenis, jis ne tik yra garbingo ( - ) metų amžiaus, tačiau taip pat serga lėtinėmis, itin sunkiomis, progresuojančiomis ir nepagydomomis ligomis, iš kurių - širdies ir plaučių ligos su IV funkcinės klasės lėtiniu širdies nepakankamumu, lėtiniu kvėpavimo nepakankamumu, reikalaujančiu nuolatinio gydymo deguonimi. Šios ligos atitinka „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo 1 priedą“ patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr.1R-308/V-1247, kriterijus (20, 23, 24 punktai). Iš teismo medicinos ekspertizės Nr. ( - ) išvadų matyti, kad dėl nustatytų ligų atlikti bausmę laisvės atėmimo vietose apeliantui būtų per sunku.

42Jo sveikatos būklė, įvertinus tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiek dėl nusikaltimo prarastas vertybes, jų svarbą, vietą vertybių hierarchijoje, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, patvirtina, kad jam bausmės paskyrimas atlikti pataisos namuose šiuo atveju tikrai neatitiktų BK41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties ir dėl jo amžiaus bei sveikatos būklės sukeltų jam fizines kančias bei reikštų nepateisinamai žiaurų elgesį su juo, todėl būtų neteisinga. Apeliantas pažymi, kad šiuo metu jo sveikatos būklė yra dar labiau pablogėjusi nei buvo iki nuosprendžio paskelbimo, jam yra skirtas tik gulimas režimas ir nėra jokių sveikatos pagerėjimo perspektyvų. Esant tokiai jo sveikatos būklei, nėra rizikos, kad jo atleidimu nuo bausmės nebūtų užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas šioje byloje ir nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai.

43Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią netgi asmuo, padaręs 15 nusikalstamų veikų, numatytų BK 102 straipsnyje (sovietinių trėmimų vykdymas), dėl amžiaus, sunkios, nepagydomos ligos buvo atleistas nuo bausmės, nepriklausomai nuo to, kad šio asmens padarytas nusikaltimas ne tik yra labai sunkus, ypatingai pavojingas, bet ir sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas, padaryto nusikaltimo padariniai yra labai sunkūs, nulėmę penkiolikos šeimų ilgalaikę tremtį, prievartinį darbą, izoliaciją nuo kitų artimųjų, kai kurių ir netektį, asmuo nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe; už padarytą nusikaltimą įstatymas numato net baudžiamosios atsakomybės senaties taikymo išimtį. Tai suponuoja, kad BK 76 straipsnio 1 dalies taikymas turi būti paremtas objektyviais kriterijais - asmens liga bei jo galimybe dėl ligos atlikti bausmę. Jei objektyviai asmuo bausmės atlikti negali, akivaizdu, kad jo įkalinimas įkalinimo įstaigoje prieštarauja ne tik bausmės skyrimo tikslams, bet ir elementariam žmogiškumui.

44Tuo tarpu pirmos instancijos teismas, netaikydamas BK 76 straipsnio 1 dalies, rėmėsi aplinkybe, kuri niekaip nepaneigia fakto, jog jam laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose būtų atlikti per sunku, t.y. aplinkybe, kad nusikalstamas veikas jis padarė jau sirgdamas šiomis ligomis ir liga jam netrukdė nusikalsti, judėti vairuoti. Tačiau teismas nenurodo, kaip nusikaltimų padarymas sergant paneigia faktą, jog įkalinimo įstaigoje jam nebus sudarytos tinkamos sąlygos gyventi tiek dėl nuolatinės priežiūros poreikio, tiek dėl itin ribotų galimybių judėti. Kita vertus, teismo motyvas, kad liga nesutrukdė jam judėti, vairuoti atliekant nusikaltimus taip pat nepaneigia fakto, kad įkalinimo įstaigoje jis atlikti bausmės negali, nes, pirma, jo padaryti nusikaltimai nereikalavo didelių judėjimo ar protinių pastangų, ką patvirtina byloje surinkti duomenys, jog pirmasis nusikaltimas padarytas vieną kartą nuvykus automobiliu iš Šventosios į Klaipėdą, o prieš tai kelis kartus bendraujant telefonu su L. P., o antrasis nusikaltimas padarytas tiesiog vairuojant automobilį. Antra, jo liga nereiškia, kad jis išvis negali judėti ir/ar vairuoti automobilį, tačiau šiuo atveju sprendžiama, ar jo liga nereikš, kad paskirtą bausmę jam atlikti būtų per sunku. Tiek byloje esantys įrodymai apie jo sveikatos būklę, tiek atlikta teismo medicinos ekspertizė patvirtina, kad atlikti bausmę kalėjime apeliantui neabejotinai būtų per sunku. Šiame kontekste apeliantas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos nuostatą, kad tuo atveju, kai nacionalinės institucijos nusprendžia atimti laisvę neįgaliam asmeniui, jos privalo itin griežtai kontroliuoti, jog laisvės atėmimo sąlygos atitiktų specifinius poreikius, susijusius su jo negalia (žr., pvz.,2015 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Helhal prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10401/12).Judėjimo negalią turinčio asmens laisvės atėmimas tokiomis sąlygomis, kai jis negali savarankiškai judėti, jam neteikiama reikalinga profesionali priežiūra ar pagalba kasdieniame gyvenime, gali viršyti laisvės atėmimui neišvengiamai būdingą kančios lygį ir prilygti žeminančiam elgesiui, draudžiamam pagal Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 539-976/2015).

45Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Velučio apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo A. P. gynėjo adv. J. Špelverio ir nuteistojo L. K. apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo A. P. gynėjas adv. J. Špelverio prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo L. K. gynėjas prašė nuteistojo L. K. apeliacinį skundą patenkinti.

46Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Velučio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo A. P. gynėjo adv. J. Špelverio ir nuteistojo L. K. apeliaciniai skundai atmetami. Dėl A. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmės.

47A. P. kaltinamajame akte buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, 2015 m. lapkričio 27 d. savo gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo 879,55 g narkotinės medžiagos - kanapių, kurią laikė savo gyvenamojoje vietoje, skalbimo mašinoje, kol 2015 m. gruodžio 1 d. apie 21.15 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t.y. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

48Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, dalį kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pašalino ir, nustatęs, kad A. P. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti: jis nuo 2015 m. lapkričio 27 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), skalbimo mašinoje, iki 2015 m. gruodžio 1 d., apie 21.15 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, neteisėtai laikė 879,55 g kanapių, pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

49Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad A. P. savo gyvenamojoje vietoje, skalbimo mašinoje didelį kiekį kanapių laikė tikslu platinti. Mano, jog tokia teismo išvada padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, t.y. pažeidžiant BPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, bei šiuo aspektu formuojamos teismų praktikos nuostatas. Remdamasis paminėtomis bylos aplinkybių neatitinkančiomis išvadomis, teismas tuo pačiu netinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai A. P. nusikalstamus veiksmus perkvalifikavo iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.

50Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su paminėtais apelianto skundo argumentais. Nustatant A. P. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nuteistojo A. P. parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neteisingai juos vertino ir kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

51Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek BK 259 straipsnyje, tiek 260 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo parduoti ar platinti narkotines arba psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas), todėl kaltininko veikos tikslas turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims.

52Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad BK 260 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijose nurodyto tikslo įrodinėjimas yra susijęs su objektyvių bylos duomenų vertinimu, todėl darant atitinkamas išvadas turi būti atsižvelgiama ne vien į kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir į faktines bylos aplinkybes: narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį (jų įvairovę, rūšį, masę), jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, paruoštų vartoti dozių skaičių, taip pat į tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-336/2010, 2K-247/2010, 2K-24/2014).

53Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog byloje policijos pareigūnams atliekant asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir gavus duomenų, jog A. P. galimai susijęs su narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų platinimu, L. K. sulaikymo dieną taip pat buvo nuspręsta atlikti kratą ir A. P. gyvenamojoje vietoje. 2015-12-01 atliktos kratos A. P. gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), metu skalbimo mašinos būgne buvo rasta ir paimta apie 1 kg augalinės kilmės, žalios spalvos medžiagos (2 t., b.l. 22-23, 24-26). Specialistui atlikus paminėtos medžiagos tyrimą, nustatyta, jog kratos metu buvo išimta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 879,55 g (?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 17,8 %) (2 t., b.l. 31-32). Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (įsakymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) paminėtų narkotinių medžiagų daugiau kaip 500 g atitinka didelį kiekį. Byloje neginčijamai nustatyta (tame tarpe ir paties nuteistojo parodymais), jog šiomis narkotinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo A. P..

54Apklausiamas viso proceso metu A. P. teigė, jog kratos metu jo gyvenamojoje vietoje aptiktas narkotines medžiagas prieš kelias dienas penktadienį (2015 m. lapkričio 27 d.), jam kaip užstatą už paskolintus 1000 Eur, paliko du iš matymo pažįstami vaikinai, iš kurių vieno vardas T.. Pažįstami vaikinai žadėjo po kelių dienų, grįžę iš užsienio, grąžinti jam paskolintus pinigus ir už tai papildomai duoti 500 Eur.

55Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų paminėtus nuteistojo parodymus, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiais parodymais netikėti nėra pagrindo. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams, jog paties nuteistojo paminėti parodymai patvirtina, kad A. P., jau sutikdamas paskolinti prašomą pinigų sumą mainais už narkotines medžiagas, paimdamas už paskolintus pinigus iš pažįstamų vaikinų didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėjo tikslą šias medžiagas ateityje išplatinti. Pats A. P. nurodė, jog narkotinės medžiagos jam buvo duotos kaip užstatas, už paskolintus 1000 Eur, kas patvirtina, kad nuteistasis su jo minimais asmenimis susitarė, jog pastariesiems grąžinus pasiskolintus pinigus, A. P. jiems atgal perduos jam duotas narkotines medžiagas. Be kita ko, pasak nuteistojo, už tai jis būtų gavęs dar ir papildomai 500 Eur. Taigi pats A. P. pripažino, turėjęs tikslą narkotines medžiagas perduoti atgal jas jam davusiems asmenims, kai šie jam grąžins skolą ir sumokės papildomai 500 Eur, tuo tarpu teismų praktikoje platinimu laikomas bet koks neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) perdavimas kitiems asmenims, išmainant juos į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117/2014). Paties A. P. nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina ir tai, jog sutikdamas paskolinti 1000 Eur būtent už didelį kiekį, apie 1 kg kanapių, pastarasis žinojo, kad toks narkotinių medžiagų kiekis yra vertas paskolinamos pinigų sumos ir dar daugiau. Toks apsidraudimas, skolinant vos pažįstamiems asmenims (A. P. patvirtino, jog neturi šių asmenų jokių kontaktinių duomenų, žino tik vieno iš jų vardą) nemažą pinigų sumą, taip pat leidžia spręsti apie nuteistojo turėtus ketinimus gautas narkotines medžiagas išplatinti ir atgauti paskolintus pinigus, tuo atveju jeigu pasiskolinę pinigus asmenys jų negrąžintų. Juolab, kad sprendžiant iš bylos duomenų, A. P. iki nusikalstamos veikos padarymo daugiau kaip metus laiko buvo registruotas Darbo biržoje (4 t., b.l. 129), Z. K. bendrovėje pardavėjo - konsultanto pareigose įsidarbino tik 2015-11-24 (darbo laikas 4 val. per dieną, 20 val. per savaitę, darbo užmokestis - ½ minimalios mėnesinės algos) (4 t., b.l. 126-127), pasak nuteistojo, jį išlaikė jo draugė, o paskolinta pinigų suma buvo jo santaupos vadinamai juodai dienai. Be to, paties A. P. nuoseklūs parodymai, specialisto išvadoje ( - ) užfiksuoti duomenys (po sulaikymo paimtame A. P. šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, opijatų, kanabinoidų ir kokaino nerasta, 4 t., b.l. 189), patvirtina, kad jis niekada nevartojo ir nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų aplinkybių visuma, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. P. savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikydamas didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių, turėjo tikslą jas platinti. Šios išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams nepavyko surinkti duomenų apie tai, kad narkotines medžiagas L. K. įgyja iš R. A., o šis iš A. P., neužfiksuota ir L. K. bei A. P. kontaktų. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, o A. P. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį. Perkvalifikavus A. P. nusikalstamus veiksmus pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį, naujai skiriama jam ir bausmė.

56Teisėjų kolegija, skirdama A. P. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Baigta nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia, tikslu pasipelnyti. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktą, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė nei A. P. atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Nors pastarasis apklausų metu nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau, savaip interpretuodamas savo duodamų parodymų esmę, intensyviai neigė, turėjęs tikslą narkotines medžiagas platinti, kas leidžia spręsti ir apie jo nuoširdaus gailesčio dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu kanapių nebuvimą. Tuo tarpu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tik esant sąlygų visumai, t. y. kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.

57Vertinant A. P. asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje neteistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (4 t., b.l. 170, 171-173), byloje nėra duomenų apie tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs kokią nors naują nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. P. dirbo – 2015-11-24 įsidarbino Z. K. bendrovėje pardavėjo - konsultanto pareigose, prieš tai ilgą laiką buvo registruotas Darbo biržoje (4 t., b.l. 126-127, 129). Jis turi gyvenamąją vietą, gyvenimo draugę. Kitų jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra.

58Esant išdėstytoms aplinkybėms, A. P. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, skiriama sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi tai, jog nenustatytos sąlygos taikyti nuteistajam BK 62 straipsnio nuostatas, taip pat nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. P. prieštarauja teisingumo principui ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti jam švelnesnę nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę.

59Perkvalifikavus A. P. neteisėtus veiksmus pagal baudžiamojo įstatymo straipsnį, numatantį atsakomybę už sunkesnio nusikaltimo padarymą, taip pat paskyrus jam naujai bausmę, kuri yra žymiai griežtesnė nei buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu, netikslinga pasisakyti dėl nuteistojo gynėjo skundo argumentų, susijusių su neva pirmosios instancijos teismo A. P. paskirta per griežta bausme, todėl jie paliekami nenagrinėti. Dėl L. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

60Apelianto L. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo 2015 m. gruodžio 1 d. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Pastarojo teigimu, byloje neįrodyta, jog įvykio dieną psichotropines medžiagas jis gabeno, turėdamas tikslą jas platinti. Apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl šio sunkaus nusikaltimo padarymo, atliko netinkamą faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimą, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Mano, jog jo atlikti neteisėti veiksmai– psichotropinių medžiagų gabenimas, turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

61Įvertinus byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, skundžiamame nuosprendyje išdėstytus apelianto veikos kvalifikavimo motyvus, sutikti su paminėtais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė L. K. aptariamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos principo, o taip pat teisingai taikė ir baudžiamąjį įstatymą.

62Byloje nustatyta, jog 2015 m. gruodžio 1 d. ties ( - ) namu, apie 19.05 val. sustabdžius L. K. vairuojamą automobilį BMW, valst. Nr. ( - ) jo apžiūros metu po vairuotojo sėdyne buvo rastas ir paimtas maišelis su lipnia juosta apvyniotu paketu, kuriame buvo baltos spalvos milteliai (1 t., b.l. 143-147). Atlikus aptiktos 793,04 g medžiagos cheminį tyrimą, nustatyta, jog BMW automobilyje rastos baltos spalvos medžiagos sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 75,360 g (1 t., b.l. 152-153). Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (įsakymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) paminėtų psichotropinių medžiagų daugiau kaip 20 g atitinka didelį kiekį. Nuteistasis L. K. neneigia šių byloje nustatytų aplinkybių, prisipažino, jog būtent jis neteisėtai disponavo šiomis psichotropinėmis medžiagomis.

63Nors apeliantas skunde ir neigia, tačiau taip pat neginčijamai byloje įrodytas ir L. K. inkriminuotos aptariamos nusikalstamos veikos požymis – tikslas gabentas psichotropines medžiagas platinti. Šiame procesiniame sprendime jau minėta, jog BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, atsižvelgiant į objektyvias bylos aplinkybes, nustatytas pagal surinktus byloje įrodymus. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, įvertinamas jų kiekis, įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, svarbios ir su kaltininko asmenybe susijusios aplinkybės.

64Bylos medžiaga patvirtina, jog policijos pareigūnams gavus duomenų, kad L. K. galimai neteisėtai disponuoja dideliais kiekiais narkotinių bei psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti Lietuvoje ir kitose šalyse, jam buvo pradėtas ir atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu paminėti turimi duomenys pasitvirtino, surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. L. K. iš Latvijos Respublikos atvykusiam J. P. galimai pardavė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir buvo pradėtas nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 1 d. neteisėtai gabeno 991,13 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 325,502 g. psichotropinės medžiagos - metamfetamino, tikslu platinti, ir šias psichotropines medžiagas pardavė J. P.. Savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo L. K. neneigia. Minėta, kad 2015 m. gruodžio 1 d. apelianto vairuotame automobilyje BMW buvo aptiktas paketas su 793,04 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 75,360 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Beveik keturis kartus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą metamfetamino didelio kiekio ribą viršijančiu šių psichotropinių medžiagų kiekiu neteisėtai disponavo būtent L. K.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad L. K. pats būtų kada nors vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas. To apklausiamas neminėjo ir pats apeliantas. Apie tai, kad 2015 m. gruodžio 1 d. neteisėtai gabendamas didelį kiekį psichotropinių medžiagų, L. K. turėjo tikslą šias medžiagas platinti, galima spręsti ir iš pastarojo parodymų. Šioje dalyje jo parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs. Nors L. K. viso proceso metu neigė turėjęs tikslą gabentą didelį kiekį metamfetamino platinti, tačiau apklausiamas parodė ir apie tai, J. P. jis bandė įsiūlyti du paketus metamfetamino, tačiau jis paėmė tik vieną, todėl kitą paketą jis vežiojosi su savimi; automobilio BMW apžiūros metu rastą metamfetaminą laikė automobilyje, galvodamas, kad dar kartą atvažiuos žmonės ir jis šias medžiagas jiems atiduos; psichotropines medžiagas gaila buvo išmesti, jeigu kas nors būtų prašęs, jis jas būtų pardavęs. Paminėtų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas skunde, pirmosios instancijos teismui leido padaryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis 2015 m. gruodžio 1 d. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų būtent turėdamas tikslą šias medžiagas platinti. Taigi keisti šioje dalyje skundžiamą nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, nėra jokio pagrindo. L. K. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Dėl L. K. paskirtų bausmių.

65Priešingai nei nurodoma nuteistojo L. K. apeliaciniame skunde, teisingai skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos ir bausmės už padarytas nusikalstamas veikas.

66Apygardos teismas, paskirdamas apeliantui bausmes, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Vertinant veikų pavojingumą, pažymėtina tai, jog L. K. 2015 m. rugsėjo 1 d. neteisėtai gabeno, turėdamas tikslą platinti, ir J. P. pardavė daugiau kaip tris kartus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą metamfetaminolabai didelio kiekio ribą (daugiau kaip 100 g) viršijantį šių psichotropinių medžiagų kiekį. Vėliau, 2015 m. gruodžio 1 d. neteisėtai gabeno, turėdamas tikslą platinti, beveik keturis kartus paminėtose rekomendacijose nurodytą metamfetamino didelio kiekio ribą (daugiau kaip 20 g) viršijantį šių psichotropinių medžiagų kiekį. Abi apelianto nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigtos. Nusikaltimai padaryti tikslu pasipelnyti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė L. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių padarant šias veikas. Taip pat pagrįstai nebuvo nustatyta ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

67Priešingai nei nurodo apeliantas skunde, nėra pagrindo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę.

68BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Savo ruožtu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014).

69Bylos medžiaga patvirtina, jog sulaikymo dieną L. K. apie turėtas psichotropines medžiagas pareigūnų neinformavo, jos buvo aptiktos paslėptos po sėdyne automobilio apžiūros metu. Pareigūnams pasiteiravus apie rastas medžiagas, apeliantas nebendravo. Pirmosios apklausos metu, dalyvaujant gynėjui, savo pozicijos dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo nenurodė, atsisakė duoti parodymus bei pasirašyti apklausos protokole. Prieš tai taip pat atsisakė pasirašyti ir pranešime apie įtarimą. Vėlesnių ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje atliktų apklausų metu, apeliantas nurodė tik dalį nusikaltimų padarymo aplinkybių ir tik dėl byloje surinktų įrodymų. Be kita ko, bandė suklaidinti pareigūnus, teismą, neigė, kad būtent J. P. 2015 m. rugsėjo 1 d. pardavė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tai pripažino tik po to, kai teisme buvo peržiūrėtas veikos padarymo metu užfiksuotas vaizdo įrašas. Nors apeliaciniame skunde bandoma įteigti, jog L. K. J. P. parodymo iš nuotraukų atpažinti metu, teisme neatpažino, nes veikos padarymo metu šis buvo su akiniais bei apsirengęs megztinį su gobtuvu, tačiau taip pat ir iš paties apelianto parodymų matyti, kad jis su J. P. buvo susitikęs dar iki 2015 m. rugsėjo 1 d., t.y. matė jį ne vieną kartą. Tuo tarpu apelianto skunde nurodytos atminties spragos dėl pasikartojančios depresijos, amžiaus, vertintinos tik kaip pastarojo siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, ir dar kartą parodo jo nuoširdaus gailesčio nebuvimą. Kaip minėta, L. K. viso proceso metu neigė ir byloje nustatytą aplinkybę, kad jis 2015 m. gruodžio 1 d. didelį kiekį psichotropinių medžiagų gabeno, turėdamas tikslą jas platinti. Dėl paminėtų aplinkybių pripažinti, kad apeliantas prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, nėra jokio pagrindo.

70Be kita ko, skirdamas apeliantui bausmes už padarytas veikas, pirmosios instancijos teismas įvertino ir byloje esančius pastarojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Bylos medžiaga patvirtina, jog sunkų ir labai sunkų nusikaltimus L. K. padarė, būdamas atleistas nuo Kauno apylinkės teismo 2013-06-12 nuosprendžiu paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos. Minėtu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už nusikaltimų nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai padarymą, tarp kurių ir priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat L. K. daugybę kartų yra baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės rodo apelianto antisocialines nuostatas, jo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jų laikymąsi, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, nepaisant savo pakankamai sunkios sveikatos būklės (serga ne viena liga, įtraukta į nepagydomų ligų sąrašą, nustatytas 15 procentų darbingumo lygis). Nors L. K. nuo 2010-10-26 įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, jam diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, tačiau specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, jog nuteistajam nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus. Taip pat nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie galėtų jam trukdyti savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Todėl L. K. dėl diagnozuoto laikino pasikartojančio depresinio sutrikimo, sunkios depresijos epizodo be psichozės simptomų, teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga. Be kita ko, vertindamas apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į pastarojo amžių.

71Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, pritaria apygardos teismo išvadai, jog BK 41 straipsnyje numatyti tikslai L. K. atžvilgiu bus pasiekti, teisingumo principas įgyvendintas, skiriant jam už padarytą labai sunkų nusikaltimą artimą minimaliai sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už sunkų nusikaltimą – sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste, taip pat pagrįstai pažymėjo, kad apeliantui nėra sąlygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nėra nustatyta ir išimtinių aplinkybių, kurios leistų, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam už padarytas veikas švelnesnes nei straipsnių sankcijose numatytas bausmes. Tokiu būdu, šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo. Dėl BK 76 straipsnio nuostatų taikymo.

72Apeliaciniame skunde nuteistasis L. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jam BK 76 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.

73Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas. Pažymėtina, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę per sunku, padaro vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Dėl to teismo medicinos eksperto išvada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221/2014, 2K-38-942/2017).

74Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintas Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašas yra netekęs galios. Šiuo metu (taip pat ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu), ar asmuo serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jam gali būti taikomos BK 76 straipsnio nuostatos, nustatoma vadovaujantis Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 (2016-06-06 įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2016-06-07).

75Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis L. K. serga širdies ir plaučių ligomis su IV funkcinės klasės lėtiniu širdies nepakankamumu bei lėtiniu kvėpavimo nepakankamumu, reikalaujančiu nuolatinio gydymo deguonimi. Paminėtos nuteistojo ligos įrašytos į Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo 1 priede pateiktą sunkių nepagydomų ligų sąrašą (20 - ame, 23 – ame, 24 – ame punktuose). Komisijinės ekspertizės akte Nr. ( - ), apeliacinės instancijos teisme pateiktoje teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. ( - ) pateiktos išvados, apeliacinės instancijos teisme vyresniojo teismo medicinos eksperto R. P. P., susipažinus su medicininiais dokumentais apie dabartinę apelianto sveiktos būklę, duoti paaiškinimai patvirtina, jog L. K. dėl sunkių nepagydomų širdies ir plaučių ligų negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, nes tai jam būtų per sunku.

76Kita vertus, kaip jau minėta, vien to, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jam būtų sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nepakanka BK 76 straipsnio nuostatų taikymui. Privalu įvertinti ir kitas paminėtų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymui reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes, ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas. Sprendžiant iš bylos duomenų, pirmiau paminėtomis sunkiomis nepagydomomis ligomis L. K. dar iki nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo. Tai, kad apeliantui dėl jam diagnozuotų sunkių nepagydomų širdies ir plaučių ligų laisvės atėmimo bausmę atlikti būtų per sunku, konstatuota dar 2011-11-24 – 2012-01-18 atliktos teismo medicinos ekspertizės metu, kuri buvo paskirta Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) (ekspertizės aktas Nr. ( - ), 3 t., b.l. 192-197). Paminėtoje baudžiamojoje byloje L. K. Kauno miesto apylinkės teismo 2013-06-12 nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo nuteistas galutine subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme, nuo kurios atlikimo, vadovaujantis BK 76 straipsnio nuostatomis, pakeitus apylinkės teismo nuosprendį, apeliantas buvo atleistas Kauno apygardos teismo 2014-12-08 nuosprendžiu. Kita vertus, L. K. jam parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino, nepraėjus nei metams laiko po pastarojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos, padarė dvi naujas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Šių veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymui nesutrukdė ir apelianto pagal medicininius dokumentus, teismo medicinos ekspertų išvadas nustatyta sunki jo sveikatos būklė. Be kita ko, tiek iki, tiek po atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos (2011-2015 m. laikotarpiu) jis daugybę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (4 t., b.l. 70-91). Paminėtos aplinkybės atitinkamai parodo nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jų laikymąsi bei suteiktas galimybes pakeisti savo gyvenimo būdą, rūpintis savo sveikata būnant laisvėje. Taip pat, įvertinus paminėtas aplinkybes, yra pagrindas teigti, jog visgi apelianto sveikatos būklė nėra tokia jau labai bloga, nėra visiškai ribota jo galimybė judėti ir pasirūpinti savimi. Bylos duomenimis specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma ( - ) Nr. ( - ) L. K. specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatytas nuo 2011-09-01 iki 2015-04-18. Pažyma išduota asmeniui, pripažintam neįgaliu po 24 metų iki senatvės pensijos amžiaus, kuriam nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis (netekusiam 75-100 procentų darbingumo). Byloje duomenų apie tai, kad šiuo metu apeliantui būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nėra. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog byloje esantys medicininiai dokumentai, teismo medicinos ekspertų išvados patvirtina, jog L. K. stacionarinės korekcijos ir gydymas reikalingas epizodiškai. Nesant ženklesnių ligų ir būklių paūmėjimo sveikata pilnai palaikoma ambulatoriškai. Beje, po šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo apeliantas hospitalizuotas buvo vieną kartą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir 2016-10-10 VĮ ( - ) medicininės slaugos ligoninėje (palaikomajam gydymui ir slaugai), iš kurios buvo išleistas pačiam prašant. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vertinant L. K. sveikatos būklę po 2016-05-19 jam atliktos teismo medicininės ekspertizės ir lyginant ją su ( - ) ligoninėje nuo 2016-10-10 iki 2016-11-10 jam nustatyta sveikatos būkle, negalima rasti duomenų, kad jo sveikata per penkis mėnesius būtų pagerėjusi ar pablogėjusi (teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. ( - )). Be kita ko, byloje nėra duomenų, rodančių, kad apeliantas negalėtų būti tinkamai ambulatoriškai gydomas, laisvės atėmimo vietoje veikiančioje asmens sveikatos priežiūros tarnyboje. Pažymėtina ir tai, jog pagal Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-195/1R-76, 17 punktą jeigu suimtajam ar nuteistajam (išskyrus asmenis, laikomus atvirosiose kolonijose) reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos tarnyboje, jos gydytojai teisės aktų nustatyta tvarka suimtiesiems ar nuteistiesiems išduoda siuntimus ambulatorinėms ar stacionarinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose.

77Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į tai, jeigu sunkia nepagydoma liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-337/2010, 2K-315/2011, 2K-212/2011, 2K-497/2012, 2K-160/2012, 2K-257/2013, 2K-264/2013, 2K-221/2014), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. K. netaikė BK 76 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl ligos. Tai, kad tam tikromis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės, kad asmenys pažeidžiant jų orumą yra kankinami ar su jais kitaip nežmoniškai elgiamasi. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasikeitus situacijai ir atsiradus pagrindui, atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje.

78Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

Nutarė

79Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti.

80A. P. nusikalstamą veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

81Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria remiantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytas A. P. suėmime išbūtas laikas nuo 2015-12-02 iki 2016-03-31, suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.

82Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-12-02 iki 2016-03-31. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

83Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

84Nuteistojo A. P. gynėjo advokato J. Špelverio ir nuteistojo L. K. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. -pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio... 5. - pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas... 7. A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 270 MGL... 8. Tuo pačiu nuosprendžiu J. P. (J. P.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. L. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai gabeno labai didelį kiekį... 11. 2015 m. rugsėjo 1 d. L. K., turėdamas tikslą parduoti, į ( - ) autobusų... 12. Be to, L. K. už tai, kad jis neteisėtai gabeno didelį kiekį psichotropinės... 13. 2015 m. gruodžio 1 d. Kaune automobiliu BMW, valst. Nr. ( - ) turėdamas... 14. A. P. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė narkotinę medžiagą,... 15. jis nuo 2015 m. lapkričio 27 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ),... 16. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 17. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nebuvo... 18. Apklausiamas teisme A. P. laikėsi versijos, kad pas jį rastas medžiagas kaip... 19. -kaltinamojo tyčia platinti narkotines medžiagas objektyviai susiformavo ir... 20. - kadangi šios medžiagos, sutinkamai su kaltinamojo versija, jo subjektyviu... 21. - byloje esantys duomenys - specialisto išvada Nr. ( - ), patvirtina, kad A.... 22. Nuteistojo A. P. gynėjas advokatas J. Špelveris apeliaciniame skunde prašo... 23. Apeliantas nurodo, jog prokuroras 2016-02-22 nutarime priėmė nepagrįstą... 24. - būtų pasikeitę pagrindai, kuriems esant buvo taikoma kardomoji priemonė... 25. - A. P. padaryta veika visiškai nesusijusi su L. K. ir J. P. inkriminuotomis... 26. - kadangi A. P. prisipažįsta, būtų atsiradusi galimybė perdavus bylą į... 27. Nurodytas ydingas ir nepagrįstas prokuroro sprendimas ikiteisminio tyrimo metu... 28. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis - bauda ir... 29. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam... 30. Esant minėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į bausmės skyrimo protingumo ir... 31. Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo... 32. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atliko netinkamą... 33. Jis tiek teismui, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad... 34. Pirmosios instancijos teismas nenurodė nė vieno kito įrodymo, kuris... 35. Apelianto įsitikinimu, nepagrįstai apygardos teismas jo atsakomybę... 36. Dar 2015-01-12 vykusios įtariamojo papildomos apklausos metu jis visiškai... 37. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad... 38. Iš teismo išvadų matyti, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės... 39. Kita vertus, asmens neatpažinimas iškart negali būti laikomas savo padarytos... 40. Taigi pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas lengvinančia aplinkybe... 41. Pagal byloje esančius duomenis, jis ne tik yra garbingo ( - ) metų amžiaus,... 42. Jo sveikatos būklė, įvertinus tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiek... 43. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią netgi asmuo,... 44. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas, netaikydamas BK 76 straipsnio 1 dalies,... 45. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros... 46. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 47. A. P. kaltinamajame akte buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą... 48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo... 49. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nebuvo... 50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek BK 259 straipsnyje, tiek 260 straipsnyje... 52. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad BK 260 straipsnio 1, 2 dalių... 53. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog byloje policijos pareigūnams... 54. Apklausiamas viso proceso metu A. P. teigė, jog kratos metu jo gyvenamojoje... 55. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų paminėtus nuteistojo parodymus, todėl... 56. Teisėjų kolegija, skirdama A. P. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis... 57. Vertinant A. P. asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje neteistas,... 58. Esant išdėstytoms aplinkybėms, A. P. už padarytą nusikaltimą, numatytą... 59. Perkvalifikavus A. P. neteisėtus veiksmus pagal baudžiamojo įstatymo... 60. Apelianto L. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo 2015 m.... 61. Įvertinus byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų... 62. Byloje nustatyta, jog 2015 m. gruodžio 1 d. ties ( - ) namu, apie 19.05 val.... 63. Nors apeliantas skunde ir neigia, tačiau taip pat neginčijamai byloje... 64. Bylos medžiaga patvirtina, jog policijos pareigūnams gavus duomenų, kad L.... 65. Priešingai nei nurodoma nuteistojo L. K. apeliaciniame skunde, teisingai... 66. Apygardos teismas, paskirdamas apeliantui bausmes, atsižvelgė į tai, kad jis... 67. Priešingai nei nurodo apeliantas skunde, nėra pagrindo jo atsakomybę... 68. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 69. Bylos medžiaga patvirtina, jog sulaikymo dieną L. K. apie turėtas... 70. Be kita ko, skirdamas apeliantui bausmes už padarytas veikas, pirmosios... 71. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, pritaria... 72. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. K. nesutinka su pirmosios instancijos... 73. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti... 74. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos vidaus... 75. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis L. K. serga širdies ir plaučių... 76. Kita vertus, kaip jau minėta, vien to, kad asmuo, padaręs nusikalstamą... 77. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau... 78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 79. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti.... 80. A. P. nusikalstamą veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK... 81. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria remiantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis,... 82. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 83. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 84. Nuteistojo A. P. gynėjo advokato J. Špelverio ir nuteistojo L. K....