Byla 1A-118-318/2019
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynėjai advokatei Anai Ustinovič, nuteistajam A. D., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

3Iš A. D. priteista nukentėjusiajai B. B. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 201,50 Eur proceso išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5I. Bylos esmė

61.

7A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. kovo 31 d. 19.00 val. ( - ) patalpose, esančiose ( - ), Šiaulių m., gyvenamame kambaryje Nr. 21, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, atėmęs iš nukentėjusiojo G. B. medinę lazdą, tyčia parvertė jį ant grindų ir medine lazda sudavė G. B. 4 smūgius į kaktą, į nugarą, į dešinį petį ir į kaklo dešinę pusę, padarydamas sužalojimus – dešiniojo smilkinkaulio speninės ataugos projekcijos poodinę kraujosruvą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu smegenų pamato srityje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius, kaktikaulio žvyno ir kairiojo momenkaulio lūžius, ir dėl galvos sumušimo G. B. mirus įvykio vietoje, taip tyčia nužudė G. B..

8II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

92.

10Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį panaikinti, pripažinti jo veiksmus būtinąja gintimi ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

112.1.

12Nuteistojo teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl tyčinio nužudymo, nes jis veikė gindamasis nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi ir realizavo savo teisę į būtinąją gintį.

132.2.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis be rimtos priežasties įvykio dieną apeliantą ne vieną kartą išvadino įvairiais įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, reikalavo alkoholio, jog jis išeitų iš kambario. Nuteistasis prieš nukentėjusįjį G. B. tuo metu jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Priešingai, nuteistasis bandė šį raminti, nenorėdamas konfliktuoti net išėjo iš kambario.

152.3.

16Apeliantas mano, kad nukentėjusysis norėjo su juo susidoroti, nes lazdą pasislėpė po antklode. Jis bandė žodžiu raminti G. B., tačiau šis į jo prašymą nekreipė dėmesio, artinosi apelianto link ir užsimojo lazda. Smūgis buvo nukreiptas į galvą, todėl jo (apelianto) gyvybei ar sveikatai buvo iškilęs realus ir akivaizdus pavojus. Nuteistasis labai susijaudino ir suvokė šią situaciją kaip pavojingą smurtinį kėsinimąsi, todėl instinktyviai užsidengė ranka galvą. Medinė lazda atsitrenkė į ranką ir nuslydo žemyn. Visa tai patvirtina vaizdo įraše užfiksuota tos dienos įvykių eiga. Tyrėja A. Z. nepagrįstai vieną šio įrašo dalį pripažino niekine. Būtent ši įrašo dalis patvirtina jo parodymus apie įvykių pradžią ir kitus tos dienos įvykius. Toliau, pasak apelianto, jis neprisimena, kas vyko, buvo labai susijaudinęs. Jis, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, prisiminė tik, kad parbloškė G. B. ant žemės, bandė iš jo atimti lazdą, o nukentėjusysis tuo metu vėl užsimojo. Tada jau nuteistasis sudavė G. B. į kaklą, lyg dar į liemenį, bet į nugarą smūgių tikrai nesudavė. Kaip lazda atsirado jo rankose, nepamena.

172.4.

18Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jam nukentėjusiojo suduoti smūgiai buvo imitaciniai ar tariami, o G. B. dėl neįgalumo nekėlė ir negalėjo kelti nuteistajam pavojaus. Teisme apklausti kai kurie liudytojai, tarp jų ir ( - ) namų darbuotojai R. Z., P. K., nukentėjusįjį apibūdino kaip agresyvų žmogų, kurio visi bijojo. G. B. dėl blogo elgesio net buvo pašalintas iš ( - ) namų. Tai, kad nukentėjusysis nevengė smurtauti, patvirtina ir į bylą pateikti teismo nuosprendžiai, iš kurių matyti, jog G. B. buvo sumušęs savo dukterį. Tuo tarpu apeliantą tie patys liudytojai apibūdina kaip kultūringą, ramų žmogų.

192.5.

20A. D. nuomone, teismas pernelyg sureikšmino tą aplinkybę, kad nukentėjusysis neįgalus ir visiškai neįvertino nuteistojo sveikatos būklės, nors jis ne vieną kartą prašė išreikalauti dokumentus iš gydymo įstaigų. Pasak apelianto, nors jis pats išoriškai atrodo sveikas, tačiau jo sveikatos būklė yra prasta (jam ( - ) ligoninėje ( - ), ( - ) ( - ) ligoninėje, buvo konvojuotas į Kauno klinikinę ligoninę, kur atlikta širdies echoskopija, ( - ), dėl jo blogos sveikatos buvo atidėtas ne vienas teismo posėdis). Šios aplinkybės reikšmingos tiek vertinant tos dienos įvykius, tiek skiriant jam bausmę.

213.

22Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.

23III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

244.

25Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas.

265.

27Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

285.1.

29Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia nužudė G. B.. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad G. B. mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, kurį jam padarė nuteistasis A. D.. Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių neneigia ir apeliantas, tačiau jis tvirtina, kad G. B. sužalojo, esant būtinosios ginties situacijai, todėl prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti. Iš A. D. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis tvirtina, kad įvykio metu buvo labai susijaudinęs, dalies įvykio aplinkybių neatsimena, o tai leidžia spręsti, kad apeliantas netiesiogiai prašo jo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 130 straipsnį, t. y. nuteisti ji už nužudymą labai susijaudinus. Tokį manymą susistiprina bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareikštas prašymas paskirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę dėl riboto pakaltinamumo (dingusios atminties paties įvykio metu) (t. 2, b. l. 124–125). Apeliantas taip pat pateikia alternatyvų prašymą, t. y. nenustačius pagrindo taikyti BK 28 ir 130 straipsnių nuostatų, remiantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

305.2.

31Tokie apelianto prašymai atmestini kaip nepagrįsti.

32Dėl BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

336.

34Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį, asmuo neatsako, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012). Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Pagal teismų praktiką besiginančiojo veiksmai, padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2011,

352K-7-313/2012).

366.1.

37Tariamoji būtinoji gintis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir traktuojama kaip būtinoji gintis, jeigu, nors realaus pavojingo kėsinimosi ir nebuvo, tačiau susidariusios įvykio aplinkybės leido pagrįstai manyti, kad kėsinimasis prasidėjo ar tiesiogiai gresia, o besiginantysis neturėjo ir negalėjo numatyti, kad šias aplinkybes suvokė klaidingai. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei tariamos būtinosios ginties, nei būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2009).

386.2.

39Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išanalizavęs tarp nuteistojo A. D. ir nukentėjusiojo G. B. įvykusią konfliktinę situaciją, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, kad A. D. nužudė G. B. gindamasis ar peržengdamas būtinosios ginties ribas.

406.3.

41Apeliantas, ginčydamas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, naujų aplinkybių, kurios nebuvo išnagrinėtos ar įvertintos pirmosios instancijos teisme, nenurodo, apeliantas tik kitaip nei teismas vertina įvykio aplinkybes ir teigia, kad jis, atimdamas iš G. B. medinę lazdą, jį parversdamas ant grindų ir jam lazda suduodamas 4 smūgius, tame tarpe į galvą, veikė būtinosios ginties arba tariamosios būtinosios ginties situacijoje. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

426.4.

43Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis A. D. sužalojo G. B., nesant būtinosios ginties situacijai, yra pagrįsta įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais įrodymais, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje išdėstytų reikalavimų.

446.5.

45Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kurią sudaro: iš dalies paties nuteistojo A. D. ir liudytojų P. K., R. Z., A. B. (kuris buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir jo parodymai teisme perskaityti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi), S. B. parodymai, A. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo medžiagos apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga, patvirtina, kad 2018 m. kovo 31 d. 19 val. ( - ) kambaryje Nr. 21, esant A. D. ir G. B. neblaiviems, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Šių muštynių metu buvo sužalotas G. B., kuris nuo patirto galvos sužalojimo mirė vietoje.

466.6.

47Byloje nustatyta, kad žodinis konfliktas tarp nuteistojo A. D. ir nukentėjusiojo G. B. prasidėjo dar prieš muštynes. Pagal liudytoją S. B., A. D. ir G. B. abu buvo neblaivūs ir tądien apsižodžiavo. Liudytojas nenorėjo smurto, todėl juos išskyrė ir keturis kartus ramino A. D., ragindamas užbaigti konfliktą. Liudytojas nenorėjo, kad kiltų muštynės, nes G. B. buvo neįgalus (t. 2, b. l. 93–95). Apie pastarųjų žodinį konfliktą yra parodę ir liudytojai A. B., P. K. bei pats nuteistasis A. D.. Liudytojas P. K. patvirtino apie 19 val. matęs A. D. ir G. B. išeinančius iš tualeto ir garsiai bei piktai besikalbančius. Juos sustabdė ir teiravosi, ar reikalinga pagalba. Pastarieji pasakė, jog viskas gerai, ir nuėjo į kambarį. Muštynės įvyko, praėjus kelioms minutėms po šio susitikimo (t. 2, b. l. 95–96). A. D. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad įvykio dieną G. B. jį provokavo apie porą valandų, veikė jį psichologiškai, o jam sugrįžus į kambarį, nukentėjusysis jį užpuolė (t. 2, b. l. 90).

486.7.

49Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad A. D. po įvykio buvo sulaikytas, 20.22 val. jam buvo nustatytas 1,25 promilės girtumas (t. 1, b. l. 42). Specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad G. B. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,25 promilės etilo alkoholio, o šlapime – 2,84 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 72–74). Tai rodo, kad įvykio metu tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis buvo neblaivūs, o jų konfliktą iš dalies sąlygojo jų abiejų girtumas.

506.8.

51Tai, kad apeliantas remiasi ( - ) namų darbuotojų A. K. ir R. Z. parodymais apie nukentėjusiojo ir nuteistojo elgesį ( - ) namuose, P. K. teigiant, kad G. B. buvo pašalintas iš ( - ) namų dėl blogo elgesio, o R. Z. nurodžius, jog A. D. jokių problemų nekeldavo, buvo ramus, nepaneigia to fakto, kad tarp jųdviejų įvykęs žodinis konfliktas peraugo į smurtavimą. Ginčo, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo smurtauti prieš A. D., byloje nėra.

526.9.

53Nors, kaip teisingai nurodo skunde apeliantas, ( - ) namų budėtojas P. K. jį, A. D., yra apibūdinęs kaip nekonfliktišką žmogų, tačiau ( - ) namų gyventojas A. B. nuteistąjį apibūdino kaip konfliktišką. A. B. parodė, kad jis jau kelis mėnesius gyvena su A. D. viename kambaryje, pastarąjį charakterizuoja kaip labai konfliktišką asmenybę. A. B. teigimu, nukentėjusysis G. B. tame pačiame kambaryje gyveno apie mėnesį ir jis taip pat konfliktuodavo (t. 1, b. l. 99–100). Byloje nenustatyta, kad liudytojas A. B. turėjo pagrindą duoti melagingus parodymus. Duomenų, paneigiančių šią išvadą, nepateikiama ir apeliaciniame skunde. Todėl nėra pagrindo nesiremti liudytojo A. B. parodymais apie nuteistojo elgesį.

546.10.

552018 m. kovo 31 d. kambaryje Nr. 21 esančios vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įraše užfiksuota, kad 19:00:02 val. G. B. gulėjo lovoje, 19:00:06 į kambarį įėjo A. B. ir A. D., po ko G. B. atsisėdo lovoje. G. B. ištraukė iš po antklodės medinę lazdą ir, ją laikydamas dešinėje rankoje, stodamasis iš lovos pasiėmė šalia esančius ramentus (nes nukentėjusysis – be dešinės kojos) ir jų pagalba bandė atsistoti. G. B. atsistojęs susvyravo ir atsisėdo ant lovos. Po to jis vėl atsistojo ir su lazda rankoje priėjo prie A. D.. Pastarajam G. B. sudavė lazda po smūgį į kairę ranką ir kairį šoną, o, jam suduodant trečią smūgį, A. D. G. B. parvertė ant lovos, tada ant žemės. Po to A. D. atėmė iš G. B. rankų lazdą, kuria sudavė jam keturis smūgius: pirmą smūgį – į kaktą, antrą – į nugarą, trečią – į dešinį petį, o ketvirtą – į dešinę kaklo pusę. Po šių smūgių A. D. išėjo iš kambario, o G. B. liko gulėti ant grindų (t. 1, b. l. 28–41). Taigi vaizdo įrašas rodo, kad nukentėjusysis puolė nuteistąjį, jam sudavė lazda du smūgius, po kurių nuteistasis nukentėjusįjį parvertė ant žemės ir iš jo atėmė lazdą, o tik po to pats jau gulinčiam nukentėjusiajam sudavė 4 smūgius į viršutinę kūno dalį.

566.11.

57Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo G. B. A. D. suduoti smūgiai nebuvo stiprūs. G. B. dėl neblaivumo ir neįgalumo nekėlė ir negalėjo kelti realaus pavojaus, nuo kurio būtų reikėję gintis smurtu. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, tačiau jokių pagrįstų argumentų nenurodo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti kitaip, nes šią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

586.12.

59Pirmosios instancijos teisme A. D. parodė, kad G. B. buvo stipriai išgėręs ir dėl girtumo ar negalios sunkiai atsikėlė iš lovos, po to jį puolė mušti. G. B. jokių sužalojimų jam nepadarė. Neprisimena, kiek nukentėjusysis jam sudavė smūgių. Paaiškino, jog negali pasakyti, kodėl sudavė G. B. lazda į galvą. Jam kėlė grėsmę ne G. B. fizinė galia, o pats smūgis į galvą (nuo kurio jis užsidengė ranka), kuris galėjo būti mirtinas. Jam nesunkiai pavyko pargriauti G. B. (t. 2, b. l. 90–92). Tokie A. D. parodymai rodo, kad G. B. dėl neįgalumo vaikščiojo su ramentais ir todėl dėl girtumo vos laikėsi ant kojų. Pats nuteistasis parodė, kad į nukentėjusiojo provokuojantį elgesį nežiūrėjo rimtai, matė, kad jam sunku atsistoti, jis svyruoja. Taigi tokios būsenos nukentėjusysis nuteistajam negalėjo suduoti stiprius, keliančius grėsmę sveikatai ir juo labiau gyvybei smūgius. Dėl šios priežasties A. D. nebuvo pagrindo manyti, kad kyla realus ir akivaizdus pavojaus jo sveikatai ar gyvybei. Šios išvados nepaneigia apelianto teiginiai, kad nukentėjusysis jam taikėsi medine lazda į galvą.

606.13.

61Nors apeliantas akcentuoja, kad G. B. sužalojimas buvo atsakas į pastarojo smurtavimą prieš nuteistąjį, tačiau bylos įrodymai tvirtina, kad po nukentėjusiojo suduoto jam smūgio A. D. pargriovė G. B. ant žemės ir atimta iš nukentėjusiojo lazda jam gulinčiam 4 kartus smūgiavo į viršutinę kūno dalį, t. y., gyvybiškai svarbų organą – galvą. Taigi, nors nukentėjusiojo kėsinimasis nuteistajam ir atrodė grėsmingas, tačiau vaizdo įrašo duomenys tvirtina, kad A. D. nusikalstamų veiksmų metu G. B. bet kokie smurtiniai veiksmai jau buvo pasibaigę: pastarasis dėl neįgalumo ir suvartoto alkoholio gulėjo ant žemės ir nesikėlė. Taigi, kai G. B. nuteistajam grėsmės nebekėlė, A. D. tyčia jam smūgiavo lazda į gyvybei svarbų kūno centrą – galvą ir kitas kūno vietas.

626.14.

63Specialisto išvadoje Nr. M ( - ) nurodyta, kad G. B. mirė nuo galvos sumušimo, lydimo dešinio smilkinkaulio speninės ataugos projekcijos poodinės kraujosruvos, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu smegenų pamato srityje, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, kraujo išsiliejimo į galvos smegenų skilvelius. Taip pat galvoje rastas įvykio metu padarytas pakauškaulio žvyno lūžis ir kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, kuris galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Šis sužalojimas, vertinant kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir tiesiogiai įtakos mirčiai neturėjo. Kiti sužalojimai – krūtinės ląstos dešinės pusės poodinė kraujosruva ir dešinės plaštakos odos nubrozdinimas galėjo būti padaryti dviem tiesioginiais trauminiais poveikiais arba vienmomentiškai, nugriuvus paros laikotarpiu iki mirties. Sužalojimai, vertinant juos atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir tiesiogiai įtakos mirčiai neturėjo. Šie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti keturiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 73–74).

646.15.

65Teisėjų kolegijos nuomone, net ir konstatavus, kad muštynės įvyko dėl nukentėjusiojo provokuojamų veiksmų, tai nepatvirtina, jog nustatytu momentu A. D. turėjo pagrindą smurtauti iš nukentėjusiojo jau atimta lazda.

666.16.

67Kėsinimasis turi būti pavojingas ir realus, t. y. egzistuoti objektyviai, o būtent pradėtas ar tiesiogiai gresiantis besiginančiojo ar kito asmens teisėms ir pan.

686.17.

69Nei vienas iš apklaustų liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, neparodė, kad nukentėjusysis po jo pargriovimo būtų bandęs keltis, stotis, priešintis ir smūgiuoti nuteistajam. Tai neužfiksuota ir vaizdo įraše.

706.18.

71Nuteistasis A. D. teisme pats pripažino, kad nukentėjusiojo kėsinimasis pasibaigė nukentėjusįjį parvertus ant grindų, o smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti jam gulint, todėl jis perėjo į puolimą.

726.19.

73Priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, nors G. B. pradėjo muštynes ir pavartojo smurtą prieš nuteistąjį, tačiau pastarajam suduoti smūgiai, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo realaus kėsinimosi į nuteistojo sveikatą ar gyvybę nepatvirtina.

746.20.

75Taigi neginčijamai įrodyta, kad A. D. nebuvo reikalo gintis iš nukentėjusiojo atimta lazda. Nuteistojo veiksmai buvo ne gynyba, o tyčinis smurto panaudojimas tarpusavyje kilusio konflikto metu.

766.21.

77Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje pagrįstai nustatė, jog nuteistojo smurtinių veiksmų metu bet koks kėsinimasis jau buvo pasibaigęs ir nukentėjusysis nebekėlė realaus pavojaus A. D. gyvybei ar sveikatai. Taigi nusikaltimo įvykio metu nebuvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija. Bylos aplinkybės rodo, kad tai buvo dviejų apsvaigusių nuo alkoholio asmenų abipusės muštynės, kurias išprovokavo žuvusysis savo veiksmais. Teisėjų kolegija, vertindama bylos įrodymais remiantis nustatytas įvykio aplinkybes, pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje būtinosios ginties ar tariamosios ginties situacijos nebuvo, todėl A. D. gintis BK 28 straipsnio prasme neturėjo pagrindo. Jis tyčia lazda suduodamas 4 smūgius G. B. padarė sužalojimus, nuo kurių pastarasis įvykio vietoje mirė. Esant tokioms aplinkybėms, perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 28 straipsnį, BK 129 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, baudžiamąją bylą nutraukti ar pripažinti esant būtinosios ginties ribų peržengimą, nėra teisinio pagrindo. Dėl BK 130 straipsnio nuostatų taikymo

787.

79Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde taip pat netiesiogiai prašo veiką vertinti, kaip gyvybės atėmimą labai susijaudinus (pagal BK 130 straipsnio 1 dalį), motyvuojant tuo, kad dėl patirto susijaudinimo, kai nukentėjusysis jį užpuolė medine lazda, jis neatsimena, kaip sudavė nukentėjusiajam.

807.1.

81Tokie apelianto skundo argumentai nepagrįsti, prieštarauja jo paties parodymams ir kitiems bylos duomenims.

827.2.

83Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą labai susijaudinus, t. y. esant fiziologinio afekto būsenoje, nurodyta BK 130 straipsnyje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį, būtina nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo.

847.3.

85Pažymėtina, kad kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po tokių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien remiantis kaltininko paaiškinimais, jo subjektyviu situacijos suvokimu, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Teismai atkreipia dėmesį į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertina, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, atsižvelgia į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju, į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis, į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-604/2005, Nr. 2K-288/2006, Nr. 2K-155/2007, Nr. 2K-723/2007, Nr. 2K-271/2008, Nr. 2K-130/2009, Nr. 2K-155/2009, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-226/2011, Nr. 2K-189/2013 ir kt.).

867.4.

87Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad nuteistasis, darydamas nusikaltimą, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Aplinkybę, kad supykęs A. D. sąmoningai tyčia sužalojo G. B., patvirtina ir paties A. D. parodymai, duoti tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu.

887.5.

89Ikiteisminio tyrimo metu A. D. buvo apklausiamas tris kartus ir atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje. Dalis šių jo parodymų buvo perskaityta teisiamojo posėdžio metu, siekiant pašalinti prieštaravimus (t. 2, b. l. 90–92). 2018 m. balandžio 1 d. apklausos metu apklausiamas kaip įtariamasis A. D. parodė, kad jis išvengė G. B. smūgio ir parbloškė jį ant žemės. Atėmė lazdą ir ja sudavė nukentėjusiajam du smūgius – vieną į kaklo sritį, ties kaklu ir ausimi, kitą – į nugarą ties juosmeniu. Galėjo suduoti daugiau smūgių, bet dabar neatsimena. G. B. buvo neblaivus, tą jis matė (t. 1, b. l. 139–140). Analogiški parodymai užfiksuoti ir 2018 m. balandžio 3 d. parodymų patikrinimo protokole, kur A. D. ant manekeno parodė, į kurią kūno dalį ir kaip jis medine lazda sudavė du smūgius ant žemės gulinčiam G. B. (t. 1, b. l. 143–144, 147–154). Šie jo parodymai buvo perskaityti teisme. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog 2018 m. birželio 14 d. apklausoje A. D. atsisakė duoti parodymus, motyvuodamas tuo, kad nori peržiūrėti turimą vaizdo medžiagą (t. 1, b. l. 157–159). 2018 m. birželio 18 d. A. D. buvo pateiktas peržiūrėti 2018 m. kovo 31 d. įvykio vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 165–166), po ko A. D. buvo apklaustas. Šioje apklausoje A. D. pripažino savo kaltę pilnai, paaiškindamas, kad pirminėje apklausoje nurodė visas jam žinomas aplinkybes (t. 1, b. l. 167–168).

907.6.

91Pirmosios instancijos teisme A. D. parodymus pakeitė ir parodė, kad sužalojimų G. B. jam nepadarė, tik sudavė į ranką, o kas sekė po to, jis neprisimena. Tik peržiūrėjęs vaizdo įrašą, pamatė, kaip smurtavo prieš G. B.. Tai aiškina kilusia grėsme jo gyvybei ir sveikatai, nes, nepaisant neįgalumo, G. B. jam sudavė lazda stiprų smūgį. Nukentėjusysis jam taikė į galvą, tačiau jis užsidengė ranka ir lazda pataikė jam į ranką. Jis gynėsi nuo nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, pastarojo agresijos. Visi prieš nukentėjusįjį jo atlikti veiksmai buvo nekontroliuojami (t. 2, b. l. 90–92). Apeliaciniame skunde A. D. nurodo analogiškas aplinkybes, t. y. kad tik peržiūrėjęs vaizdo įrašą, prisiminė, kad parbloškė nukentėjusįjį G. B. ant žemės, bandė atimti lazdą, kai nukentėjusysis vėl užsimojo, ir po to sudavė G. B. į kaklą, lyg dar į liemenį, bet į nugarą smūgių tikrai nesudavė. Kaip lazda atsirado jo rankose nepamena. Prisimena iki tos vietos, kai nukentėjusysis jam sudavė pirmą smūgį. Savo atminties praradimą aiškina tuo, kad įvykio metu po nukentėjusiojo jam suduoto smūgio labai susijaudino.

927.7.

93Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde A. D. tvirtino, jog neatsimena visų muštynių su nukentėjusiuoju detalių (kaip jis parvertė ant grindų ir sumušė G. B.), nes tuo metu jis buvo labai susijaudinęs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes, nuosekliai atpasakojo tiek nukentėjusiojo, tiek savo veiksmus, juos paaiškino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, pripažino, jog buvo vartojęs alkoholį. Jo parodymai patvirtinti kitais, nuosprendyje aptartais duomenimis, todėl netikėti nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo. Byloje taip pat nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad nuteistajam įvykio metu buvo aptemusi sąmonė ir susilpnėjęs gebėjimas suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. D. pripažino, jog jis ir G. B., būdami neblaivūs, konfliktavo kelias valandas iki įvykio, tokie konfliktai buvo dažni, nes nukentėjusysis išgėręs buvo agresyvus ir puldavo muštis. Apie G. B. konfliktišką būdą buvo žinoma ir jau minėtiems liudytojams A. B., P. K.. Šios aplinkybės neleidžia teigti, kad nukentėjusiojo veiksmai nagrinėjamo įvykio metu apeliantui galėjo sukelti fiziologinio afekto būseną. Nenustačius sąlygų visumos, kuriai esant nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas labai susijaudinus, apelianto argumentai, kuriais šis netiesiogiai prašo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, atmetami.

947.8.

95Nuteistojo parodymų pakeitimas, aiškinant, jog jis nužudė G. B. dėl didelio susijaudinimo, nustatytoje situacijoje vertintinas, kaip jo gynybinė versija, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį. Dėl bausmės paskyrimo

968.

97Apeliaciniame skunde taip pat prašoma A. D. paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą, bausmę. Toks apeliaciniame skunde išdėstytas nuteistojo prašymas atmetamas, nes yra nepagrįstas.

988.1.

99Apygardos teismas A. D. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri šio įstatymo sankcijoje yra minimali.

1008.2.

101Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. D. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį. Nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat tinkamai laikydamasis bausmės individualizavimo principo, skirdamas bausmę nuteistajam A. D. apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. D. charakterizuojamas teigiamai.

1028.3.

103Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino dvi nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas) bei nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnis 1 dalis 6 punktas). Taip pat, pagrįstai pripažino nuteistojo A. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnis 1 dalis 9 punktas).

1048.4.

105Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. D. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nors teismas nuosprendyje neišdėstė visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių (asmenybę charakterizuojančius duomenis: išsituokęs, nedirbantis, praeityje teistas, teistumas išnykęs, eilę kartų baustas administracine tvarka), tai nereiškia, kad jų neįvertino.

1068.5.

107Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančios aplinkybių balansą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. D. paskyrė baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę, kuri lygi sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui ir nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

1088.6.

109Nuteistasis A. D. apeliacinio skundo motyvuose nurodo, kad teismas neįvertino jo sveikatos būklės, kuri yra reikšminga jam parenkant bausmės rūšį ir dydį. Jis ne kartą teismo prašė išsireikalauti dokumentus iš gydymo įstaigų dėl jam taikyto gydymo, kurie patvirtintų jo teiginius dėl prastos sveikatos. Tokie nuteistojo teiginiai atmetami kaip deklaratyvūs.

1108.7.

111Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apelianto teiginius, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė A. D. ir jo gynėjos prašymus dėl medicininių dokumentų išsireikalavimo apie darytas operacijas ir kitus susirgimus. Teismas nurodė, jog apie A. D. susirgimus ir gydymą Laivės atėmimo vietoje ligoninėje žinoma, naujų duomenų gynyba nepateikė. Pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad A. D. dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus gautos pažymos matyti, jog nuteistasis gali dalyvauti teismo posėdyje, jam buvo suteiktas reikiamas gydymas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant nurodytų susirgimų, tokia sveikatos būklė nesutrukdė nuteistajam nusikalsti (t. 2, b. 98, 125).

1128.8.

113Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą A. D. prašymą taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.

1148.9.

115Teismas, remdamasis BK 62 straipsniu, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse. Atkreiptinas dėmesys, jog, net esant nurodytoms sąlygoms, BK 62 straipsnio taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

1168.10.

117Byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymo sąlygų ir pagrindų. Jų nenurodo ir pats apeliantas. Iš tiesų nustatytos dvi nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nėra kitų, BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę.

1188.11.

119Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. D. paskirtos bausmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją keisti. Dėl civilinio ieškinio

1209.

121Dėl civilinio ieškinio skunde nenurodyta jokių argumentų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje dėl civilinio ieškinio išdėstytais motyvais. Todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo išsamiau pasisakyti šiuo klausimu.

12210.

123Taigi keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

124Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

125nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas... 3. Iš A. D. priteista nukentėjusiajai B. B. 5 000 Eur neturtinei žalai... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. I. Bylos esmė... 6. 1.... 7. A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai,... 8. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 9. 2.... 10. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018... 11. 2.1.... 12. Nuteistojo teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir... 13. 2.2.... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis be rimtos priežasties įvykio... 15. 2.3.... 16. Apeliantas mano, kad nukentėjusysis norėjo su juo susidoroti, nes lazdą... 17. 2.4.... 18. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jam nukentėjusiojo suduoti... 19. 2.5.... 20. A. D. nuomone, teismas pernelyg sureikšmino tą aplinkybę, kad... 21. 3.... 22. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėja... 23. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 24. 4.... 25. Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas.... 26. 5.... 27. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 28. 5.1.... 29. Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1... 30. 5.2.... 31. Tokie apelianto prašymai atmestini kaip nepagrįsti.... 32. Dėl BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo... 33. 6.... 34. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį, asmuo neatsako, jeigu jis, neperžengdamas... 35. 2K-7-313/2012).... 36. 6.1.... 37. Tariamoji būtinoji gintis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir... 38. 6.2.... 39. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išanalizavęs tarp... 40. 6.3.... 41. Apeliantas, ginčydamas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, naujų... 42. 6.4.... 43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje... 44. 6.5.... 45. Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kurią... 46. 6.6.... 47. Byloje nustatyta, kad žodinis konfliktas tarp nuteistojo A. D. ir... 48. 6.7.... 49. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad A. D. po įvykio buvo sulaikytas, 20.22... 50. 6.8.... 51. Tai, kad apeliantas remiasi ( - ) namų darbuotojų A. K. ir R. Z. parodymais... 52. 6.9.... 53. Nors, kaip teisingai nurodo skunde apeliantas, ( - ) namų budėtojas P. K.... 54. 6.10.... 55. 2018 m. kovo 31 d. kambaryje Nr. 21 esančios vaizdo stebėjimo kameros vaizdo... 56. 6.11.... 57. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo G. B. A. D.... 58. 6.12.... 59. Pirmosios instancijos teisme A. D. parodė, kad G. B. buvo stipriai išgėręs... 60. 6.13.... 61. Nors apeliantas akcentuoja, kad G. B. sužalojimas buvo atsakas į pastarojo... 62. 6.14.... 63. Specialisto išvadoje Nr. M ( - ) nurodyta, kad G. B. mirė nuo galvos... 64. 6.15.... 65. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir konstatavus, kad muštynės įvyko dėl... 66. 6.16.... 67. Kėsinimasis turi būti pavojingas ir realus, t. y. egzistuoti objektyviai, o... 68. 6.17.... 69. Nei vienas iš apklaustų liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, neparodė,... 70. 6.18.... 71. Nuteistasis A. D. teisme pats pripažino, kad nukentėjusiojo kėsinimasis... 72. 6.19.... 73. Priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, nors G. B. pradėjo muštynes ir... 74. 6.20.... 75. Taigi neginčijamai įrodyta, kad A. D. nebuvo reikalo gintis iš... 76. 6.21.... 77. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje pagrįstai nustatė, jog... 78. 7.... 79. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde taip pat netiesiogiai prašo veiką... 80. 7.1.... 81. Tokie apelianto skundo argumentai nepagrįsti, prieštarauja jo paties... 82. 7.2.... 83. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą labai susijaudinus, t. y. esant... 84. 7.3.... 85. Pažymėtina, kad kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį... 86. 7.4.... 87. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad... 88. 7.5.... 89. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. buvo apklausiamas tris kartus ir atliktas jo... 90. 7.6.... 91. Pirmosios instancijos teisme A. D. parodymus pakeitė ir parodė, kad... 92. 7.7.... 93. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teisme ir... 94. 7.8.... 95. Nuteistojo parodymų pakeitimas, aiškinant, jog jis nužudė G. B. dėl... 96. 8.... 97. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma A. D. paskirti švelnesnę, nei... 98. 8.1.... 99. Apygardos teismas A. D. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos... 100. 8.2.... 101. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A.... 102. 8.3.... 103. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino dvi nuteistojo A. D.... 104. 8.4.... 105. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios... 106. 8.5.... 107. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į jį... 108. 8.6.... 109. Nuteistasis A. D. apeliacinio skundo motyvuose nurodo, kad teismas neįvertino... 110. 8.7.... 111. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apelianto teiginius, pažymi, kad... 112. 8.8.... 113. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą A. D. prašymą taikyti BK... 114. 8.9.... 115. Teismas, remdamasis BK 62 straipsniu, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo... 116. 8.10.... 117. Byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymo sąlygų ir pagrindų. Jų... 118. 8.11.... 119. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. D. paskirtos bausmės... 120. 9.... 121. Dėl civilinio ieškinio skunde nenurodyta jokių argumentų. Apeliacinės... 122. 10.... 123. Taigi keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį dėl... 124. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 125. nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti....