Byla 1-1437-932/2018

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai, kaltinamajam V. P. (V. P.), kaltinamojo gynėjui advokatui Zigmantui Benečiui, viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. P. (V. P.), asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ( - ), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis ( - ) apsaugos darbuotoju, neteistas,

2kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,

3Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

4V. P. 2017 m. spalio 23 d., apie 20.40 val., Vilniuje, Liepkalnio - Geležinkelio - Aušros Vartų - Drujos gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARFM - 0209, patikros sertifikato Nr. 0626416, nustatytas 2,03 promilių, atėmus paklaidą – 2,00 promilių girtumas). Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

5Kadangi V. P., kuris kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, teisme savo kaltę pripažino, pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

6Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P. savo kaltės neprižino, nurodydamas, kad jo kraujyje nebuvo rasta alkoholio (b. l. 106), tačiau teismo posėdžio metu savo poziciją pakeitė, kaltę pripažino bei patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Nurodė, jog 2017-10-23 jam buvo išeiginė ir jis neplanavo niekur važiuoti, todėl išgėrė 300 - 400 g raudono sauso 12 laipsnių stiprumo vyno. Tuomet jam paskambino iš klubo, kuriame jis dirbo apsaugos darbuotoju, ir paprašė padėti, kadangi nepatyręs darbuotojas nesusitvarkė su iškilusia problema. Jis, nepagalvojęs apie pasekmes, sėdo prie vairo ir išvažiavo padėti kolegai. Važiuodamas padarė nedidelį eismo įvykį, atsitrenkė į kitą automobilį. Įvykio vietoje buvusiam žmogui paaiškino, kad greitai grįš, nes turėjo važiuoti padėti kolegai, ką ir padarė. Nuvykęs apramino klube siautėjusius jaunuolius ir maždaug po 20 minučių sugrįžo į įvykio vietą, kurioje jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Gali būti, kad jam įvykio vietoje buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau jis žinojo, kad yra vartojęs alkoholio, todėl nenorėjo pūsti. Galvojo, kad jeigu praeis šiek tiek laiko, alkotesteris parodys mažesnį girtumą. Nuvykus į policijos įstaigą, sutiko pasitikrinti alkotesteriu. Kai alkotesteris parodė 2,03 prom. girtumą, labai susijaudino, išsigando, nesitikėjo, jog alkoholio matuoklis parodys tiek daug, jam buvo šokas. Vėliau buvo nuvežtas į Priklausomybių ligų centrą, jam pasiūlyta duoti kraują, tačiau jis negalvojo, kad tai būtina. Tuo metu buvo labai susijaudinęs, galvojo, kas bus toliau su jo gyvenimu, darbu (tuo metu dirbo policijoje), dėl ko nesutiko tikrintis, be to, dar ir bijojo duoti kraują. Jam niekas neaiškino, kad duoti kraujo mėginį yra būtina, jis pats to nežinojo. Buvo pasitikrinęs alkotesteriu, todėl nemanė, kad reikia priduoti kraują, taip pat nematė reikalo į alkotesterį pūsti antrą kartą. Žinojo, kad už vairavimą, kai nustatytas didesnis nei 1,5 prom. girtumas, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Neduodamas kraujo, nemėgino išvengti atsakomybės, kadangi jau buvo papūtęs į alkotesterį. Dėl susijaudinimo ir šoko negalėjo racionaliai mąstyti. Tuo metu galvojo ne apie kraujo mėginį, o apie tolimesnį gyvenimą ir kas bus toliau. Su nustatytu girtumu sutinka, dėl turėto ginklo buvo nubaustas administracine tvarka, nuobaudą yra sumokėjęs. Dėl savo veiksmų gailisi, daugiau niekada toks poelgis nepasikartos.

7Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. parodė 2017-10-23 naktį dirbęs pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyr. patruliu M. K.. Apie 20.40 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Geležinkelio g. 1, Vilniuje, susidūrė du automobiliai „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - )ir „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Maždaug po 5 minučių buvo gautas dar vienas pranešimas, kuriame buvo nurodoma, jog automobilis „Ford Galaxy“ iš eismo įvykio vietos išvažiavo, o galimai neblaivus jo vairuotojas su savimi turėjo ginklą. Pravažiavę aplinkines gatves, policijos pareigūnai pasišalinusio automobilio nesutiko Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojas S. K., kuris paaiškino, jog važiuodamas Liepkalnio gatve sustojo antroje eismo juostoje, nes ketino sukti į kairę, į Geležinkelio gatvę. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui bei pajudėjus Geležinkelio gatvės link, jam iš dešinės, t. y. iš pirmos eismo juostos, atvažiavo automobilis „Ford Galaxy“, kuris sukdamas į kairę šonu kliudė automobilį „Mercedes Benz“ ir jį apgadino, po įvykio abiejų automobilių vairuotojai sustojo. Iš automobilio „Ford Galaxy“ išlipo vairuotojas, kuris nurodė labai skubantis, tad paliko jam savo automobilio dokumentus ir nuvažiavo centro link. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, į įvykio vietą atvažiavo „Ford Galaxy“ vairuotojas. S. K. nurodė, jog būtent šis žmogus, kaip vėliau paaiškėjo V. P., apgadino jo vairuojamą automobilį. V. P. paaiškino esantis policijos pareigūnas, neseniai suvartojo nedidelį kiekį alkoholio, nurodė, jog girtumą galės pasitikrinti vėliau. Iš „Ford Galaxy“ vairuotojo kišenės buvo paimtas ginklas. V. P. tikrintis blaivumo nenorėjo, tačiau maždaug po 30 minučių, jau nuvykus į Mėnulio g. 11, į Kelių policijos valdybą, sutiko pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, po ko jam nustatytas 2,03 promilių girtumas. Vairuotojas buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Po pasitikrinimo patrulių ekipažas V. P. nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą (b. l. 24). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio M. K. 2017-10-23 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 7).

8Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Z. parodė, jog patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, jog reikia nuvykti į Kelių policijos valdybą bei pasiimti asmenį, kurį reikia pristatyti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Kelių policijoje budėtojas įpareigojo V. P. pristatyti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. V. P. buvo pasodintas ant galinės tarnybinio automobilio sėdynės. Važiuojant tarnybiniame automobilyje V. P. elgėsi ramiai, beveik visą kelią tylėjo, tik labai smerkė save dėl savo poelgio, tačiau neaišku, dėl būtent kokio įvykio. Nuvykus į Priklausomybės ligų centrą, V. P. atsisakė pūsti į alkotesterio matuoklį, taip pat atsisakė vykdyti visus kitus gydytojo reikalavimus. Dėl ko atsisakė tikrintis, pastarasis nepaaiškino. Važiuodamas tarnybiniame automobilyje apie ketinimus atsisakyti duoti kraują nieko neminėjo. Po medicininės apžiūros V. P. buvo pristatytas į Mėnulio g. 11, ir perduotas budėtojui (b. l. 27).

9Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. K.parodė 2017-10-23, apie 20.35 val., vairavęs tėčiui S. K., priklausantį automobilį „Mersedes Benz ML“, valst. Nr. ( - ) Važiavo kartu su tėčiu, kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Automobilį vairavo Liepkalnio g., link Liepkalnio-Geležinkelio-Drujos-Aušros Vartų g. sankryžos, antra eismo juosta, kadangi sankryžoje ketino sukti į kairę, į Geležinkelio g. Privažiavęs prie sankryžos, sustojo antroje eismo juostoje, nes jam degė draudžiamas šviesoforo signalas; laukė, kol užsidegs rodyklė, leidžianti sukti į kairę. Prieš sankryžą sustojo pirmas, priekyje jokių transporto priemonių nebuvo. Buvo tamsus paros metas, tačiau gatvė apšviesta, nelijo, važiuojamoji dalis sausa. Gretima eismo juosta, t. y. jo važiavimo kryptimi, pirma eismo juosta buvo leidžiama važiuoti tik tiesiai ar (ir) į dešinę. Sankryžoje buvo kelio ženklas, nurodantis leistinas važiavimo kryptis sankryžoje: iš pirmos (dešinės) eismo juostos - tiesiai ir į dešinę, iš antros (kairės) eismo juostos - tik į kairę. Stovint ir belaukiant leidžiamo šviesoforo signalo, per dešinį galinio vaizdo veidrodėlį pamatė antra eismo juosta jo automobilio link judančią transporto priemonę, tuo metu jam užsidegė žalia rodyklė, leidžianti važiuoti į kairę. Jis pradėjo judėti, o automobilis, kurį matė artėjantį jam iš galo antra eismo juosta, įvažiavo į pirmą eismo juostą ir užkirto jo automobiliui kelią, dėl ko įvyko susidūrimas. Po kontakto abu automobiliai sustojo. Jis kartu su tėčiu išlipo iš automobilio, iš „Ford Galaxy“ taip pat išlipo vairuotojas, kuris automobiliu važiavo vienas. Automobilio „Ford“ vairuotojas atrodė pavojingai: plikas, iš jo sportinių kelnių kyšojo pistoleto rankena, taip pat nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas sakė labai skubantis, nes turi neatidėliotinų reikalų, o įvykį padarė netyčia. Tuomet jis (liudytojas S. K.) iškart iškvietė policiją. Automobilio „Ford“ vairuotojas atrodė neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Automobilio „Ford“ vairuotojas stengėsi surasti asmens tapatybės kortelę ar pasą, tačiau jų nerado. Jis padavė automobilio dokumentus (registracijos liudijimą bei dar kažkokį dokumentą). Jų akivaizdoje automobilio „Ford“ vairuotojas alkoholio nevartojo. Liudytojas dar kartą paskambino policijai, nes jie ilgai neatvažiavo. Po skambučio pamatė, jog automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas atsisėdo į savo automobilį ir ketina važiuoti, tad nusprendė jį sustabdyti. Bandė atidaryti „Ford“ automobilio galines dureles ir tokiu būdu sulaikyti vairuotoją, tačiau jis dideliu greičiu nuvažiavo link ,,McDonalds“ restorano, t. y. pasuko į kairę, į Geležinkelio g. Tuomet liudytojas dar kartą paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pasakė, jog vairuotojas pabėgo (išvažiavo), operatorė paprašė nurodyti išvažiavusio vairuotojo požymius bei važiavimo kryptį. Po kurio laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, o aplinkybių aiškinimosi metu į įvykio vietą sugrįžo vairuotojas, kuris pats atvažiavo tuo pačiu automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), vienas, ir pradėjo bendrauti su pareigūnais. Vėliau kelių policijoje patikrinus automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojo girtumą alkoholinio kiekio matuokliu, jam buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas. Tarp automobilio „Ford Galaxy“ pasišalinimo iš įvykio vietos iki to momento, kai automobilio vairuotojas sugrįžo į įvykio vietą, praėjo maždaug 20-30 min. (b. l. 31).

10Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. K. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas S. K. bei pažymėjo 2017-10-23 eismo įvykio metu pats nenukentėjęs. Dėl jam priklausančio automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. ( - ) apgadinimo patirtą žalą vertina kaip nedidelę (b. l. 35).

112017-10-23 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), apžiūra (b. l. 22).

12Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0209 rodmenimis, (patikros sertifikato Nr. 0626416) nustatyta, kad 2017-10-23, 22.10 val., V. P. nustatytas 2,03 promilių girtumas (b. l. 37).

13Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio eiga ir vieta (b. l. 9).

14Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011-08-17 įsakymu Nr. V-111 alkotesteris „Alcotest 7510“ patvirtintas ir įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą (b. l. 43).

152011-08-17 Valstybinės metrologijos tarnybos išduotame „Alcotest 7510“ matavimo priemonės tipo tyrimo sertifikate Nr. 2383 yra nurodyta, kad alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklis „Alcotest 7510“ skirtas greitam alkoholio (etanolio) koncentracijos asmens iškvėptame ore matavimui ir alkoholio koncentracijos kraujyje apskaičiavimui. Alkotesteris veikia elektrocheminiu principu. Iškvėptas oras iš mėginio paėmimo mechanizmo patenka į jutiklį, kuris generuoja įtampą, savo dydžiu tiesiogiai proporcingą iškvėpiamo oro alkoholio koncentracijai. Jutiklio elektrinis signalas apdorojamas mikroprocesoriumi ir perskaičiuojamas į alkoholio iškvėptame ore koncentraciją. Gautas rezultatas pateikiamas LCD ekrane. Išmatuotą alkoholio iškvėptame ore koncentraciją mikroprocesorius gali perskaičiuoti į alkoholio koncentraciją kraujyje, taikant perskaičiavimo koeficientą. Matavimo ribos ir vienetai: alkoholio koncentracija kraujyje (dydis apskaičiuojamas) (0,00....6,00) ‰; leidžiamos paklaidos alkoholio koncentracija kraujyje ± 0,017 ‰ (iki 1,000 ‰) ± 1,7 % (nuo 1,001 ‰) (b. l. 40-42).

16Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijoje yra nurodyta, kad pagal pradinį nustatymą Lietuvos rinkoje „Alcotest 7510“ rodo asmens alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis. Lietuvos rinkai teikiamuose „Alcotest 7510“ prietaisuose burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija standartiniuose nustatymuose yra aktyvuota. Galimai netikslūs prietaiso parodymai nėra užfiksuojami ar parodomi ekrane. Techniniuose duomenyse yra nurodyta, kad matavimo principas yra elektrocheminis jutiklis. Pagal standartinius nustatymus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,000 - 6,00‰ (etanolio kiekis kraujyje). Pateikiant šiuos duomenis, taikomas alkoholio kiekio iškvėptame ore perskaičiavimo į alkoholio kiekį kraujyje koeficientas, kuris yra lygus 1:2100 (b. l. 45-60).

17UAB „Alkotesteris“ direktoriaus M. A. 2017-12-30 atsakyme Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai į paklausimą nurodyta, kad tikrinant blaivumą alkotesteriais „Drager Acotest 6810“, „Drager Alcotest 7510“ yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje) taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas promilėmis parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis ‰ (b. l. 43, 44).

18Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabineto 2017-10-23 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1852 nurodyta, jog 2017-10-23, 23.18 val., V. P., pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, atsisakė apžiūros ir duoti kraują tyrimui (b. l. 39).

19VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), savininkas yra kaltinamasis V. P. (b. l. 11).

20VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Ford Galaxy TDI“ (kėbulo tipas – vienatūris, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1 896 cm3, variklio galia – 85 kW, gamybos metai - 2002) kaina yra 2 530 eurų (b. l. 12).

21Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus

222017-10-25 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. P. į automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), apribojimo terminas nustatytas nuo 2017-10-25 iki 2018-04-25 (b. l. 14). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-23 nutartimi pratęstas iki 2018-07-25 (b. l. 129, 130).

23Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad V. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra pilnai įrodyta. Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nors byloje nėra V. P. atlikto laboratorinio kraujo tyrimo alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, laikytina, jog alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Alkotesterio veikimo principas pagrįstas tuo, kad žmogaus iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga kraujyje ištirpusio alkoholio koncentracijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018).

24Pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2007).

25Iš byloje esančio UAB „Alkotesteris“ direktoriaus M. A. 2017-12-30 rašto matyti, kad tikrinant blaivumą alkotesteriais „Drager Alcotest 6810“, „Drager Alcotest 7510“ yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas promilėmis parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdintas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis (‰)?. Papildomų skaičiavimų alkotesterį naudojančiam asmeniui alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti dėl to atlikti nereikia, nes perskaičiavimą alkotesteris atlieka automatiškai dar prieš parodant rezultatą. Rašte pažymima, kad standartinis prietaiso naudojamas alkoholio koncentracijos kraujyje/iškvėptame ore perskaičiavimo koeficientas (2100) yra taikomas Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Australijoje, Kanadoje, JAV ir kt. Taip pat pabrėžta, kad nustatant neblaivumą alkoholio matuokliu, turi būti įvertinta šio matavimo prietaiso paklaida, kuri yra nurodyta metrologinės patikros sertifikatuose (b. l. 64). Taip pat pažymėtina, jog Valstybinės metrologijos tarnybos Matavimo priemonės „Drager Safety AG“ Alcotest 7510 tipo tyrimo sertifikate Nr. 2089 yra nurodyta, kad alkotesteris veikia elektrocheminiu principu. Kiekybinis alkoholio nustatymas atliekamas elektrinį jutiklio signalą mikroprocesoriui perskaičiuojant į alkoholio koncentraciją kraujyje (AKK), po ko gautas rezultatas pateikiamas šviesios diodų indikatoriuje (b. l. 43-44).

26Bylos proceso metu surinkti duomenys patvirtina, jog alkotesteriu „Alcotest 7510“

27V. P. nustatytas vidutinis, 2,03 promilės (atėmus prietaiso paklaidą – 2,00 promilių), neblaivumo laipsnis. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigęs, teisme pilnai prisipažino kaltu, jo kaltę taip pat įrodo liudytojų A. V., J. Z., Simo ir S. K. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad V. P. vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kraujo mėginio nebuvimas neleidžia daryti kitokios išvados nei ta, jog kaltinamojo kraujyje buvo neabejotinai virš 1,5 prom. etilo alkoholio, ką šiuo atveju patvirtina būtent alkotesterio rodmenys. Kaltinamojo V. P. veika baigta, teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

28Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino ir tvirtino besigailintis, tačiau, teismo vertinimu, to nepakanka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti. Pripažįstant nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas byloje surinktų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

29Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis V. P. viso ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, ką kaltinamasis V. P. galiausiai ir padarė bei teisiamajame posėdyje pilnai sutiko su jam inkriminuotu kaltinimu, pilna apimtimi patvirtindamas savo kaltę. Visgi toks pozicijos pasikeitimas bylos aplinkybių kontekste laikytinas labiau nulemtas suvokimo dėl baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo nei nuoširdaus siekio pripažinti padarius nusikalstamą veiką, kritiškai įvertinti savo poelgį bei savo veiksmais padėti tyrimui. Ikiteisminiame tyrime surinkta medžiaga leidžia spręsti, jog nuo to momento, kai V. P. tapo aišku, kad bus tikrinamas jo blaivumas, taip pat paaiškėjus, kad alkotesterio rodmenys jam yra itin nepalankūs, pastarasis savo veiksmais stengėsi apsunkinti galimai įstatymui priešingos veikos tyrimą, siekė, kad nebūtų surinkti tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimui reikšmingi įrodymai. Iš policijos pareigūno A. V. parodymų matyti, kad iš pradžių V. P. tikrintis blaivumo nenorėjo, tačiau palaukęs kurį laiką persigalvojo ir, atvykus į Mėnulio gatvėje esančią Kelių policijos įstaigą, sutiko atlikti patikrinimą alkotesteriu (b. l. 24). Nesutikdamas tikrintis iš karto, kaltinamasis, matyt, tikėjosi, kad laikui bėgant jo girtumas mažės ir jam pavyks bent jau išvengti baudžiamosios atsakomybės. Paaiškėjus, kad alkotesteris vis dėlto parodė kur kas didesnį nei 1,5 prom girtumą, V. P. buvo vežamas į Priklausomybės ligų centrą duoti kraujo mėginį. Pastarasis ten vykti sutiko ir, kaip apklausiama parodė policijos pareigūnė J. Z., vežamas į minėtą medicinos įstaigą kaltinamasis net neužsiminė neduosiantis kraujo, visgi atvykus į vietą jis atsisakė priduoti kraujo mėginį, nesutiko pakartotinai pūsti į alkotesterį, nevykdė jokių gydytojo reikalavimų. Tokio savo elgesio priežasčių kaltinamasis neaiškino (b. l. 27). Iš medicininės apžiūros blaivumui, apsvaigimui ar girtumui nustatyti akto kaip tik ir matyti, jog V. P. kategoriškai atsisakė bet kokios apžiūros, neatsakė į jam užduodamas klausimus (kada, kiek, kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą ir kt.), neaiškino jokių aplinkybių, atsisakė pakartotinai tikrintis alkotesteriu, nors tokiais atvejais kartu su kraujo mėginiu yra atliekamas ir pakartotinis alkoholio nustatymas alkotesteriu, galiausiai V. P. nedavė ir kraujo mėginio (b. l. 39). Tokių veiksmų visuma nulėmė tai, jog specialistai negalėjo pateikti išvados dėl apsvaigimo bei etilo alkoholio koncentracijos kraujyje. Teisme kaltinamasis tikino neva taip elgėsi nežinodamas, kad kraujo mėginio pridavimas yra pareiga, kitų reikalavimų nevykdė dėl didelio susijaudinimo, tačiau teismas tokiu teiginius vertina kritiškai. Kaltinamasis, kuris pats daugiau nei 18 metų dirbo policijos sistemoje, buvo Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis, niekaip negalėjo nežinoti, jog nustačius didesnį nei 1,5 prom. girtumą iš neblaivumu įtariamo asmens yra imamas kraujo mėginys. Būtent kraujo mėginio nebuvimu vėliau jis kaip tik ir motyvavo savo poziciją, neigdamas jam pateiktą pranešimą apie įtarimą. Iš įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog V. P. savo ranka nurodė, kad „nesutinku su nusikaltimo padarymu, nes kraujyje nerasta alkoholio“ (b. l. 106). Tokios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis sąmoningai nusprendė neduoti kraujo mėginio, tikėdamasis, kad tai padės jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisme kaltinamasis į jam nepatogius klausimus vengė tiesaus atsakymo, toliau tikino esą kraujo mėginio pridavė ne piktybiškai, o iš nežinojimo ir pan. (beje, kaltinamasis nesutiko pasirašyti nei nutarime, kuriuo jam buvo paskirta kardomoji priemonė, nei sprendime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo) (b. l. 20, 11). Išdėstytos aplinkybės leidžia laikyti, kad teisme išreikštas kaltinamojo V. P. yra daugiau susijęs su pareikštu prašymu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o ne atspindi tikrąjį kaltinamojo požiūrį į padarytą veiką, tos veikos įvertinimą bei veiksnius, nulėmusius kaltės pripažinimą bei gailesčio išreiškimą.

30Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

31Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotojais paskiriant kaltinamojo V. P. tėvus I. P. bei T. P.

32Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

33Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra pilnas pagrindas manyti, kad ateityje jis nebenusikals, žala iš esmės nepadaryta (transporto priemonių apgadinimas yra susijęs su administracine byla dėl KET pažeidimo, be to, gynėjas nurodė, kad žalą, kuri iš esmės nėra susijusi su nagrinėjama baudžiamąja byla, kaltinamasis draudimo bendrovei yra atlyginęs), kas leidžia konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytas sąlygas. Be šių sąlygų, kaip nurodyta anksčiau, turi būti konstatuota ir ketvirtoji būtinoji sąlyga – besąlyginis prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga nesutinkama jokiose kitose BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (pvz., nutartis Nr. 2K-84-2010). Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, jog kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus faktus, duoda teisingus parodymus. Vertinant kaltininko parodymus būtina nustatyti jų nuoseklumą, tai, ar šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, ar išreiškia nuoširdų kritišką požiūrį į nusikalstamą veiką, ar asmuo kremtasi dėl buvusio elgesio, neigiamai jį vertina ir pan. Anksčiau išdėstytais argumentais teismas nurodė nesant pagrindo pripažinti, jog V. P. prisipažinimas ir išreikštas gailestis yra pilnai nuoširdus, šių motyvų teismas iš naujo nekartoja. Papildomai paminėtina, jog išsamiai vertinant visų V. P. parodymų turinį, teismo vidiniu įsitikinimu, negalima daryti išvados, jog kaltinamasis pilnai kritiškai vertina savo elgesį. Matyti, jog kaltinamasis siekė sumenkinti savo veiksmus. Antai, kaltinamasis tikino jautęsis visiškai blaivus, jam nekilo jokių įtarimų, kad gali pripūsti daugiau nei leistina norma, nors nustatytas girtumas vargiai leidžia tikėti, jog asmuo, būdamas tiek apsvaigęs, galėjo jaustis blaiviu. Kita vertus iš liudytojų S. K., S. K. parodymų matyti, jog iš juos kliudžiusio automobilio išlipęs vairuotojas iškart pasirodė neblaivus, kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli (b. l. 31, 35).

34Atsižvelgiant į tai, kad nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, yra svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-699/2017), nagrinėjamu atveju kaip tik reikšmingos tos aplinkybės dėl kaltinamojo V. P. elgesio ikiteisminiame tyrime. Šiuo atveju kaltinamasis ne tik nepripažino kaltės, tačiau aktyviais veiksmais (tiksliau tokių veiksmų neatlikimu) siekė, kad atitinkamais tyrimais ir apžiūromis nebūtų užfiksuoti nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingi duomenys. Atsisakęs duoti kraujo mėginį, vėliau kaltinamasis pareiškė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, tokią savo poziciją motyvuodamas tuo, kad nėra nustatytas etilo alkoholio koncentracija kraujyje (b. l. 106). Atsakydamas į klausimus, teisme V. P. teigė esą jis savo kaltės ikiteisminiame tyrime kaip ir neneigė, galimai ne taip išsireiškė, kadangi buvo labai susijaudinęs ir pan. (šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo apklausa buvo atlikta praėjus 3,5 mėnesiams nuo nusikalstamos veikos padarymo, kas paneigia kaltinamąjį tiek laiko buvus susijaudinimo ir šoko būsenoje). Visgi, teismo vertinimu, įtariamojo apklausos metu išsakyta pozicija, paremta būtent kraujo mėginio nebuvimu, buvo pasirinkta sąmoningai, tikintis, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta apsvaigimas, kai asmens kraujyje yra daugiau nei 1,5 prom. alkoholio, gali būti įrodinėtinas išimtinai tik laboratoriniu tyrimu. Įvertinus tai, jog teismų praktika baudžiamosiose bylose pagal BK 281 straipsnio 7 dalį tais atvejais, kai asmuo nėra davęs kraujo mėginio, nėra pilnai susiformavusi, kaltinamasis turėjo pagrindą tikėtis, kad jo nesutikimas duoti kraują ir atitinkamos išvados nebuvimas, gali padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Būtent nurodyta priežastis, o ne nežinojimas ar baimė duoti kraują, nulėmė V. P. sprendimą atsisakymą tikrintis. Nors klausimas dėl pastarojo atsisakymo pasitikrinti neblaivumą buvo sprendžiamas administracinio nusižengimo byloje ir neįeina į nagrinėjamo kaltinimo apimtį, visgi tokia asmens valios išraiška šioje byloje yra reikšminga, vertinant kaltinamojo veiksmus viso proceso metu. Atsižvelgiant į tai, jog šiai dienai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo įstatymo požymis – apsvaigimas nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau nei 1,5 prom. alkoholio, gali būti įrodinėjamas ne tik išimtinai laboratoriniu tyrimu, bet ir kitais leistinais įrodinėjimo būdais, tarp jų, be abejo, ir alkotesterio rodmenimis (priešingą žemesnių instancijų teismų aiškinimą konstatavus kaip neteisingą), akivaizdu, jog kaltinamojo tikimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės tuo pagrindu, kad byloje nėra kraujo mėginio, tačiau neblaivumas užfiksuotas naudojimui tinkamu alkotesteriu, sumenko iki minimumo. Matydamas naujausias teismų praktikos tendencijas, kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pakeitė poziciją, sutiko su kaltinimu ir pripažino, jog automobilį vairavo neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio. Išdėstytos aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog kaltinamojo pozicija kaltės ir gailėjimosi atžvilgiu atitinka tikrąjį BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos turinį, taip pat teismų praktiką svarstant laidavimo instituto taikymo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-108-697/2017 ir kt.).

35Dėl nurodytų priežasčių teismas plačiau neanalizuos laiduotojais prašančių būti

36I. P. bei T. P. tinkamumo klausimo, kadangi visų būtinų sąlygų nebuvimas bet kokiu atveju užkerta kelią taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Kartu pažymėtina, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo atveju teismas negali neatsižvelgti ir į tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo statutinis valstybės pareigūnas, kuriam yra keliami aukštesni moralės, elgesio ir etikos reikalavimai. V. P. transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas didesnis nei 1,5 prom. girtumas, važiavo miesto teritorijoje, būdamas apsvaigimo būsenoje padarė eismo įvykį, turėjo su savimi savigynai išduotą pistoletą. Kaltinamasis aiškino, jog važiavo padėti kolegai išspręsti konfliktą, tačiau tokios būsenos, ginkluotas kaltinamasis galėjo sukelti kur kas skaudesnes pasekmes (tiek vairuodamas transporto priemonę, tiek spręsdamas konfliktines situacijas). Šios aplinkybės nėra nulemiančios, sprendžiant klausimą dėl laidavimo instituto taikymo, tačiau jos visumoje tik papildomai suteikia pagrindo išvadai, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prieštarautų teisingumo principui.

37Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK

3811 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: V. P. praeityje neteistas (b. l. 112), administracine tvarka nusikalstamos veikos padarymo metu baustas nebuvo (b. l. 113), yra dirbantis, aukštojo išsilavinimo, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

39Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį.

40Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

41Kaltinamasis V. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę darbo dienos vakare, mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,03 girtumas. Kaltinamasis padarė eismo įvykį, po ko vengė pasilikti įvykio vietoje, laikinai buvo pasišalinęs, į įvykio vietą grįžo maždaug po pusvalandžio, taigi, net apgadinęs kitą automobilį, važinėjo toliau, nekreipdamas dėmesio į savo būklę. Šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie V. P. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat įvertinus ir tai, jog V. P. teise vairuoti negali naudotis nuo 2017-02-13, kuomet iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

42Kaltinamasis V. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Vadinasi, šiuo atveju kyla būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme būtina privalomai taikyti ir turto konfiskavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tą turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad

43V. P. vairuotas automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), kaip tik ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko automobilio konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas.

44Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 107), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžius įsiteisėjus, V. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. ( - ) (saugomas voke prie bylos) perduotinas VĮ „Regitra“. Kita kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

45Kadangi automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), privalo būti konfiskuotas, prokurorės nutarimu minėtam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 14) taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

46Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,

47298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio

481 dalimi,

Nutarė

49V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio baudą.

50Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. P. (V. P.) galutinę 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio baudą.

51Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

52Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

5368 straipsniu, paskirti V. P. (V. P.) baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

54Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti V. P. (V. P.) priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ).

55Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. ( - )) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti.

56Baudžiamojoje byloje saugomą V. P. (V. P.) vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ) (įdėtą į prie bylos esantį voką), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

57V. P. (V. P.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

58Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

59Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

60Išaiškinti V. P. (V. P.), kad:

611. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nurodytą 4 mėnesių laikotarpį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

622. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

633. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

644. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

655. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė -... 2. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)... 3. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 4. V. P. 2017 m. spalio 23 d., apie 20.40 val., Vilniuje, Liepkalnio -... 5. Kadangi V. P., kuris kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, teisme savo... 6. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P. savo kaltės... 7. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. parodė 2017-10-23 naktį... 8. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Z. parodė, jog patruliavimo... 9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. K.parodė 2017-10-23, apie... 10. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. K. nurodė iš esmės... 11. 2017-10-23 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros... 12. Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0209 rodmenimis,... 13. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio eiga ir vieta (b. l.... 14. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011-08-17 įsakymu Nr. V-111... 15. 2011-08-17 Valstybinės metrologijos tarnybos išduotame „Alcotest 7510“... 16. Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijoje yra nurodyta,... 17. UAB „Alkotesteris“ direktoriaus M. A. 2017-12-30 atsakyme Lietuvos... 18. Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabineto 2017-10-23... 19. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ),... 20. VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Ford Galaxy... 21. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus... 22. 2017-10-25 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. P. į... 23. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad V.... 24. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas... 25. Iš byloje esančio UAB „Alkotesteris“ direktoriaus M. A. 2017-12-30 rašto... 26. Bylos proceso metu surinkti duomenys patvirtina, jog alkotesteriu „Alcotest... 27. V. P. nustatytas vidutinis, 2,03 promilės (atėmus prietaiso paklaidą –... 28. Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors... 29. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis V. P. viso... 30. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 31. Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo... 32. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 33. Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra pilnas pagrindas... 34. Atsižvelgiant į tai, kad nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto... 35. Dėl nurodytų priežasčių teismas plačiau neanalizuos laiduotojais... 36. I. P. bei T. P. tinkamumo klausimo, kadangi visų būtinų sąlygų nebuvimas... 37. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 38. 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą girtumą – transporto... 39. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61... 40. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą... 41. Kaltinamasis V. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise... 42. Kaltinamasis V. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto... 43. V. P. vairuotas automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), kaip tik ir... 44. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė –... 45. Kadangi automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( -... 46. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 47. 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1... 48. 1 dalimi,... 49. V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 50. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 51. Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos... 52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 53. 68 straipsniu, paskirti V. P. (V. P.) baudžiamojo poveikio priemonę – 1... 54. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio... 55. Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. ( - ))... 56. Baudžiamojoje byloje saugomą V. P. (V. P.) vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - )... 57. V. P. (V. P.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 58. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Ford Galaxy“, valst.... 59. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti... 60. Išaiškinti V. P. (V. P.), kad:... 61. 1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu,... 62. 2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės... 63. 3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai.... 64. 4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir... 65. 5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją...