Byla 2-502-381/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria palikti nenagrinėtais ieškovės prašymai atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ir uždarosios akcinės bendrovės „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, R. Š., A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei „DK PZU Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys byloje – Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. J., ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 atmetė ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ir UAB „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, R. Š., A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei „DK PZU Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo. Teismas konstatavo, jog UAB „Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. žemės sklypo vertinimo ataskaita Nr. N-08-058 nėra sandoris ir ją būtų galima pripažinti negaliojančia, kaip to ieškinyje prašė ieškovai, tik nustačius, kad UAB „Verslavita“ neturėjo teisės atlikti turto vertinimo ar jį atliekant buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Taip pat teismas sprendė, kad 2008 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto (žemės sklypo) pirkimo-pardavimo sutartis, kurią ieškovai prašė pripažinti negaliojančia, buvo sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens, todėl UAB „Čelta“ kaip juridinis asmuo turėjo visas galimybes įvertinti reikšmingas sandorio aplinkybes ir apsispręsti dėl sandorio sudarymo. Analogiškai UAB „Čelta“ galėjo nuspręsti ir dėl 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutarties, sudarytos tarp UAB „Čelta“ ir BAB banko „Snoras“, kurią ieškovai prašė pripažinti negaliojančia, sudarymo. Visi kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai iš paminėtų sandorių. Teismas nurodė, kad bylos įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijami sandoriai turėtų kokių nors požymių, numatytų CK 1.81, 1.91 straipsniuose.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-598/2012, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
  3. 2017 m. balandžio 12 d. (t. 1, b. l. 2-8), 2017 m. rugsėjo 18 d. (t. 1, b. l. 49-64) ir 2017 m. spalio 16 d. (t. 2, b. l. 3-16) ieškovė pateikė prašymus, kuriuose prašė atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  4. Ieškovė UAB „Čelta“ teismui pateiktuose prašymuose iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kad po bylos išnagrinėjimo 2017 m. balandžio mėnesį paaiškėjo naujos aplinkybės (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), susijusios su ginčo žemės sklypo verte ir netinkamai atliktu turto vertinimu. Ieškovė teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 ginčytoje 2008 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. N-08-058 nustatyta žemės sklypo vertė 3 000 000 Lt neatitinka realios vertės. UAB „Čelta“ tvirtina, kad nustatyta žemės sklypo vertė 3 000 000 Lt tokia bus tik ateityje, kuomet jis bus pagerintas (suskaidytas į sklypus, įrengti privažiavimai ir kt.). Todėl BAB bankas „Snoras“ suteikė kreditą ieškovei remdamasis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta kelis kartus padidinta žemės sklypo vertė. Nurodytos aplinkybės, ieškovės vertinimu, sąlygojo jos apsisprendimą už neadekvačią kainą įsigyti žemės sklypą.
  5. Ieškovai A. K. Č., L. M. Č. ir Š. Č. atsiliepimuose (t. 1, b. l. 90-96, 99-101, 102-109, t. 2, b. l. 78-88) palaikė ieškovės prašymus bei išdėstė iš esmės analogiškas ieškovės prašymuose nurodytas aplinkybes.
  6. Atsakovai G. T., R. T. ir A. V. pateikė atsiliepimus (t. 1, b. l. 119-123, t. 2, b. l. 89-93) į ieškovės prašymus dėl proceso atnaujinimo, kuriuose prašė paskirti ieškovei 2 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, įpareigoti UAB „Čelta“ sumokėti 1 000 Eur dydžio užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, nustatyti, kad ieškovei nesumokėjus teismo paskirto užstato per teismo nustatytą terminą, ieškovės prašymai dėl proceso atnaujinimo paliekami nenagrinėtinais, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė:
  1. Ieškovė, remdamasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiami prašymai atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, jau ne kartą teikė prašymus ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, kuri buvo iškelta dėl tų pačių sandorių negaliojimo. Dėl ginčo vertinimo ataskaitos atitikties įstatymų reikalavimams Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3880-208/2013, kurioje ieškovės skundas atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ieškovės apeliacinį skundą (bylos Nr. A525-807/2014) bei keletą prašymų dėl administracinės bylos atnaujinimo taip pat atmetė. Visos esminės bylos aplinkybės tiek dėl žemės sklypo vertės, tiek dėl turto vertinimo ir banko paskolos yra išsamiai išnagrinėtos minėtose bylose. Todėl ieškovė, pateikdama pakartotinius prašymus dėl proceso atnaujinimo, piktnaudžiauja procesu.
  2. Visi pareiškėjos prašymai dėl proceso atnaujinimo yra grindžiami iš esmės tuo pačiu proceso atnaujinimo pagrindu – dėl tariamai naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), susijusių su ginčo žemės sklypo verte ir netinkamai atliktu turto vertinimu. Teismai ne kartą ieškovei išaiškino, kad jos nurodytos aplinkybės jau yra išnagrinėtos ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, tačiau nepaisant to ieškovė toliau sistemingai teikia analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo.
  3. Pagal CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo prieš 3 mėnesius, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.
  4. Iš ieškovės procesinio elgesio, vieną po kito teikiant prašymus dėl proceso atnaujinimo ir atskiruosius skundus dėl minėtų teismų nutarčių, galima suprasti, kad tokiu būdu ji siekia užvilkinti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių vykdymą, kad bylos atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai būtų nuolatinio svarstymo procese ir dėl to antstoliai negalėtų imtis priverstinio vykdymo priemonių.
  5. Ieškovė nevykdo teismų nutarčių, kuriomis iš jos atsakovams R. T., G. T. ir A. V. buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Prašymai dėl proceso atnaujinimo ir atskirieji skundai sąmoningai teikiami UAB „Čelta“ vardu (kiti ieškovai teikia paaiškinimus), iš kurios nėra galimybės išieškoti teismų priteistas sumas. Teismui pateikiamos antstolės A. P. kontoros pažymos apie vykdomus išieškojimus iš UAB „Čelta“ nuo 2013 metų, patvirtinančios, kad išieškoti skolą iš UAB „Čelta“ nėra galimybės.
  6. Kadangi ieškovė nevykdo teismų nutarčių, neatlygina atsakovams priteistų bylinėjimosi išlaidų ir šiuo metu yra negalimas priverstinis skolos išieškojimas iš UAB „Čelta“, todėl yra pagrindas manyti, jog pateikusi pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovė vėl piktnaudžiaus procesinėmis teisėmis ir vėl neatlygins bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, prašoma teismą įpareigoti UAB „Čelta“ sumokėti 1 000 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
  1. 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad antstolės A. P. kontoroje iš UAB „Čelta“ vykdomi išieškojimai atsakovų G. T. (7 vykdomosios bylos), R. T. (7 vykdomosios bylos) ir A. V. (4 vykdomosios bylos) naudai pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015-2017 metais išduotus vykdomuosius raštus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. I, b. l. 131-132). Šiuo metu išieškoti įsiskolinimų iš UAB „Čelta“ galimybės nėra (t. I, b. l. 125). Teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, kad nagrinėjamojoje byloje atsakovai yra patyrę išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o prašymą atnaujinti procesą pateikusi UAB „Čelta“ gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti galimų bylinėjimosi išlaidų. Todėl teismas įpareigojo ieškovę UAB „Čelta“ iki 2017 m. lapkričio 21 d. sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1 000 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 95 straipsnio 3 dalis). Teismas išaiškino ieškovei, kad užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės UAB „Čelta“ prašymus atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 paliko nenagrinėtus.
  2. Teismas nurodė, kad UAB „Čelta“ neįvykdė teismo įpareigojimo sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1 000 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti – iki 2017 m. lapkričio 21 d. užstato į teismo depozitinę sąskaitą neįnešė, neprašė pratęsti termino užstatui įnešti, teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties neapskundė, todėl pareiškėjos prašymai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, paliktini nenagrinėti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį ir atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, išdėstytais prašymuose dėl proceso atnaujinimo, ieškovė papildomai nurodė:
  1. Atsakovai, žinodami apie sudėtingą ieškovės UAB „Čelta“ finansinę padėtį, kad visas jai priklausantis turtas yra areštuotas, bei siekdami galutinai sužlugdyti ieškovę, pateikė prašymus dėl užstato nustatymo. Tuo tarpu argumentas dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra tik pretekstas tokiam prašymui pareikšti.
  2. Atsakovai savo 2017 m. spalio 26 d. atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidę terminą. Atsiliepimas turėjo būti pateiktas 2017 m. spalio 22 d.
  3. UAB „Čelta“ nebuvo informuota apie Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį.
  4. 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties motyvai yra subjektyvūs, palaikantys kitą ginčo pusę. Atsakovai nurodė antstolei, o ne jiems egzistuojančią ieškovės skolą. Atsiliepimuose nėra pateikta jokių esminių aplinkybių, susijusių su ginčo esme, o tik standartiškai „atsirašinėjama“.
  1. Ieškovas A. K. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą jį palaikė ir nurodė analogiškas aplinkybes dėl nežinojimo apie Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį, atsakovų atsiliepimuose argumentų dėl bylos proceso atnaujinimo nebuvimo bei aplinkybes dėl proceso atnaujinimo, nurodytas ieškovės prašymuose.
  2. Atsakovai G. T., R. T. ir A. V. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašė jį atmesti bei nurodė:
  1. UAB „Čelta“ nepagrįstai nurodo, kad apie Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį nežinojo. Nutartis yra įkelta Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – EPP sistema) bei 2017 m. lapkričio 16 d. buvo išsiųsta ieškovei per EPP sistemą. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1), 7.2. punkte numatyta, kad paslaugų gavėjas, aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Kadangi teismas ieškovei siuntė procesinius dokumentus per EPP sistemą, todėl ji turėtų būti aktyvavusi savo paskyrą EPP sistemoje ir pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo EPP sistemos paskyroje. Be to, ieškovė turi ilgametę patirtį teisminiuose ginčuose bei turi darbuotoją teisininką, kuris turėtų mokėti ir sugebėti susipažinti su gaunamais dokumentais EPP sistemoje.
  2. CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje ieškovei buvo išaiškintos užstato nesumokėjimo teisinės pasekmės, todėl jai buvo žinoma, kad, neįvykdžius teismo įpareigojimo, prašymai dėl proceso atnaujinimo bus palikti nenagrinėtais.
  3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovai pavėluotai pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo. 2017 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apygardos teismo lydraščiu „Dėl procesinių dokumentų išsiuntimo“ atsakovams R. T., G. T. ir A. V. buvo nustatytas 30 dienų nuo procesinių dokumentų išsiuntimo iš teismo dienos terminas atsiliepimams pateikti. Atsakovams minėti procesiniai dokumentai išsiųsti 2017 m. rugsėjo 26 d., atsiliepimas pateiktas 2017 m. spalio 26 d. laikantis teismo nustatyto 30 dienų termino.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria palikti nenagrinėti prašymai dėl proceso atnaujinimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 straipsnis). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalis).
  4. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
  5. CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis taikant CPK 795, 796, 797 ir 798 straipsnius.
  6. Nurodytoje CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatytos tarpusavyje koreliuojančios sąlygos įpareigoti pareiškėją sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui, t. y. tikimybė, jog pareiškėjas gali piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir išnagrinėjus bylą iš esmės gali neatlyginti jam priteistų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl užstato reikalingumo, taip apsaugant atsakovus nuo nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant pradėto proceso operatyvumą, koncentruotą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kadangi CPK 95 straipsnio nuostatos yra taikomos iš esmės nustačius piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar siekiant piktnaudžiavimui užkirsti kelią, šio straipsnio 3 dalies nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, jog asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų.
  7. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
  8. Siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).
  9. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės teismų instancinėje sistemoje būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).
  10. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Čelta“ prašymus atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 yra pateikusi šešis kartus. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1546-236/2015 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. A2-1220-513/2015, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-788-407/2016 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. A2-671-253/2016, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-978-253/2017 ieškovės prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, 2017 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1227-163/2017 Klaipėdos apygardos teismas paliko nenagrinėtus tris ieškovės prašymus dėl proceso atnaujinimo. Kaip yra nurodyta išvardintose bylose, ieškovė visus prašymus grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu bei neteisingai nustatyta žemės sklypo verte, nurodyta 2008 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto (žemės sklypo) vertinimo ataskaitoje Nr. N-08-058. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-598/2012, ieškovės nurodoma tariamai naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl žemės sklypo vertinimo ataskaitos, t. y., kad 2008 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. N-08-058 nustatyta žemės sklypo vertė 3 000 000 Lt neatitinka realios vertės ir ji tokia bus tik ateityje, kuomet žemės sklypas bus pagerintas (suskaidytas į sklypus, įrengti privažiavimai ir kt.), ieškovės jau buvo nurodyta ir atitinkamai buvo įvertinta nurodytose bylose. Šią aplinkybę ne kartą konstatavo ir kiti teismai, sprendę ieškovės prašymus atnaujinti bylos procesą. Nurodytos aplinkybės neabejotinai įrodo, kad ieškovė nuolatos teikdama prašymus dėl proceso atnaujinimo byloje, ignoruodama teismų konstatuotą pakartotinį nepagrįstą tokių prašymų teikimą, piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje.
  11. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių A. P. pažymų, UAB „Čelta“ atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai atsakovų G. T. (7 vykdomosios bylos), R. T. (7 vykdomosios bylos) ir A. V. (4 vykdomosios bylos) naudai pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015-2017 metais išduotus vykdomuosius raštus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. I, b. l. 131-132). Dar 2017 m. liepos 25 d. antstolės A. P. raštas Nr. S2/314 „Dėl išieškojimo iš UAB „Čelta“ (t. I, b. l. 125) patvirtina, kad vykdant išieškojimą areštuotos UAB „Čelta“ sąskaitos, kito turto bendrovė neturi. UAB „Čelta“ vardu registruotam žemės sklypui registruota hipoteka, jis areštuotas kitų antstolių, todėl galimybės išieškoti skolą iš bendrovės nėra. Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. gegužės 10 d. buvo 3 410,04 Eur. Be to pati ieškovė atskirajame skunde patvirtino apie prastą bendrovės finansinę padėtį. Byloje esantys duomenys (2017 m. rugsėjo 28 d. Pranešimai apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. 1, b. l. 128,129) patvirtina bankroto bylos bendrovei iškėlimo tikimybę.
  12. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsakovams G. T. bei A. V. pateikus į bylą duomenis, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidas, kurias jie patyrė šioje byloje (t. 1, b. l. 124-125, 130, t. 2, b. l. 159-161, 158), buvo pagrindas manyti, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusi UAB „Čelta“ gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti galimų kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi turėjo pagrindą įpareigoti UAB „Čelta“ iki 2017 m. lapkričio 21 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 1 000 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir turėjo būti vykdoma. Kadangi byloje nėra duomenų, kad nurodytą užstatą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo, o tokių kartu su atskiruoju skundu nepateikė ir ieškovė, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą, pagrįstai 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi paliko ieškovės prašymus dėl proceso atnaujinimo nenagrinėtais.
  13. Ieškovė atskirajame skunde tvirtina, kad apie 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria buvo įpareigota sumokėti 1 000 Eur užstatą į teismo depozitinę sąskaitą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, nežinojo, nes jai ji nebuvo įteikta. Tokie ieškovės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Iš Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. A2-1227-163/2017 teismų informacinės sistemos Liteko kortelės nustatyta, kad aptariama nutartis ieškovei buvo išsiųsta 2017 m. lapkričio 16 d. per EPP sistemą. Teismo procesiniai dokumentai UAB „Čelta“ per EPP informacinę sistemą buvo teikiami ne kartą, ieškovė visada juos gaudavo, jokių nusiskundimų dėl to neteikė.
  14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

4Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai