Byla e2-1086-302/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ ir A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“, atstovaujamos kreditorių susirinkimo pirmininko V. G., netiesioginį ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“ ir A. M. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Aftalitana“, atstovaujama kreditorių susirinkimo pirmininko V. G., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Atenergo“ ir A. M. subsidiariai 54 750 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei UAB „Atenergo“ ir jos direktoriaus ir akcininko A. M. priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti, areštą 54 750 Eur sumai.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – areštavo atsakovams UAB „Atenergo“ ir A. M. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nepakakus, taip pat areštavo ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis, neviršijant 54 750 Eur sumos.
  2. Teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė reikalavimą tikėtinai pagrindžiančius įrodymus.
  3. Nors teismas ir nenustatė, kad atsakovai ketintų perleisti, paslėpti ar iššvaistyti turimą turtą, tačiau, atsižvelgdamas į didelę ieškinio sumą ir į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovų finansinę padėtį, sprendė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atsakovai UAB „Atenergo“ ir A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
    1. V. G. nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie bent preliminariai pagrįstų ieškinio reikalavimą ir leistų spręsti apie realią ieškinio tenkinimo galimybę. Taip pat ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių jam, kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriui, atsiradusį teisinį pagrindą reikšti netiesioginį ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnio pagrindu.
    2. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė, kokie konkretūs atsakovų veiksmai leidžia teigti, jog jie yra nesąžiningi. Tokių veiksmų skundžiamojoje nutartyje nenustatė ir teismas, todėl vien ieškinio padavimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti jų teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
    3. Atsakovė yra bankroto administravimą veiklą vykdantis asmuo, todėl jos civilinė atsakomybė yra drausta, o tai eliminuoja bet kokią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
  2. Atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas nebuvo.

4Teismas

konstatuoja:

5IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo/neteisėtumo

  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika).
  2. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, kad galėtų įsitikinti, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
  3. Pakartotinai vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, išnagrinėjęs bylą iš esmės, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
  4. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1294-302/2016 ir kt.).
  5. Nors minėtas pirmos instancijos teismo sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys buvo atmestas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškinio reikalavimų prima facie (preliminaraus) nepagrįstumo.
  6. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, iš esmės rėmėsi tik ieškinio sumos dydžio atsakovams prezumpcija.
  7. Atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
  8. Minėtos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės prašymo, kuriame nurodytas tik didelės ieškinio sumos kriterijus kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumą nukrypo nuo aukščiau nurodytos sektinos teismų praktikos.
  9. Pripažinus, jog vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėtina, jog prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo nurodyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių galimą atsakovų nesąžiningumą, siekiant paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl negalima teigti, kad buvo nustatyta grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Vien tai, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo A. M., atlikdamas savo funkcijas, galbūt pažeidinėdavo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavimus, negali suponuoti išvados, jog jis gali siekti išvengti teismo sprendimo vykdymo.
  10. Šalys civiliniame procese yra lygios, vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
  11. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.

7Dėl bylos procesinės baigties

  1. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atsakovų atskirasis skundas tenkintinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

9Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“, atstovaujamos kreditorių susirinkimo pirmininko V. G., prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“ ir A. M. atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai