Byla e2A-401-755/2016
Dėl žalos atlyginimo regreso teise atsakovei I. U

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Ramunės Čeknienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės,

2sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,

3dalyvaujant atsakovės atstovui adv.St.Butkevičiui apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės I. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4939-488/2015 pagal ieškovo akcinės bendrovės “Lietuvos draudimas” ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso teise atsakovei I. U.,

Nustatė

4ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2799,28 Eur žalos atlyginimo regreso teise, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad 2014-07-17 Panevėžyje, ( - ), dėl I. U., vairavusios automobilį ( - ), v.n. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas V. K. turtas ir AB“SEB bankas“ priklausantis automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) I. U. automobilis buvo apdraustas AB “Lietuvos draudimas”. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 2799,28 Eur draudimo išmoką: 1624,26 Eur už V. K. turto sugadinimą, 1175, 02 Eur už transporto priemonės ( - ) remontą pagal draudiko ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pateiktą pretenziją. Kadangi draudikė I. U. automobilį vairavo neblaivi, ieškovas regreso teise iš atsakovės reikalauja išmokėtos draudimo išmokos (b.l.2-3).

5Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.

6Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-18 sprendimu AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys tenkintas - priteista iš I. U. AB “Lietuvos draudimas” naudai 2799,28 Eur žalos atlyginimo regreso teise, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos – 2799,28 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 63 Eur žyminio mokesčio.Teismas iš byloje esančių dokumentų, šalių paaiškinimų nustatė, kad 2014-07-17, Panevėžyje, ( - ), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės I. U. vairuojama transporto priemonė, ( - ), valst. Nr. ( - ) apgadino V. K. turtą ir AB „SEB bankas“ priklausantį automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) kuris buvo apdraustas ERGO Insurance SE Lietuvos filiale. I. U. vairuojama ( - ) buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovei už Kelių eismo taisyklių pažeidimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nustatyta, kad atsakovė eismo įvykio metu buvo neblaivi, ji Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-08 nutarimu pripažinta kalta dėl eismo įvykio, jai paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 3 metams ir 9 mėnesiams bei 4200 Lt bauda.Teismas nustatė, kad įvykusios autoavarijos žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 2799,28 Eur. draudimo išmoką: 1624,26 Eur už V. K. turto sugadinimą ir 1175,02 Eur už transporto priemonės ( - ) pagal ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pretenziją. Teismas nustatęs, kad ieškovas, vykdydamas nurodytų paslaugų teikimo sutarčių nuostatas, kompensavo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo draudimo išmoką, išmokėtą eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, sprendė, kad įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmens atsakingo už padarytą žalą- atsakovės I. U..

7Teismas nustatė, kad ieškovo prašomos priteisti žalos dydis pagrindžiamas įrodymais. Teismas sprendė, kad atsakovo pateikti atsikirtimą į ieškinį pagrindžiantys įrodymai – foto nuotraukos ir komerciniai pasiūlymai, vertintini kaip nelygiaverčiai būtiniems atlyginti žalos kompensacijos darbams, nes jie nepatvirtina atsakovės nurodomos aplinkybės, kad nukentėjusysis atliko daugiau darbų, negu buvo sužalota objektų, pirkti augalai buvo brangesni, nei augę. Vertindamas nuotraukas, teismas padarė išvadą, kad nukentėjusysis pagrįstai pirko brangesnius augalus, nes sužalotos tujos buvo aukštesnės nei 50 cm. Teismas nurodė, kad nukentėjusysis privalėjo atsodinti visą eilę naujais augalais ir atstatyti visus sugadintus tvoros elementus, nes namų valdos estetinis vaizdas po žalos padarinių pašalinimo turėjo būti lygiavertis buvusiam namų valdos estetiniam vaizdui iki autoįvykio. Priešingu atveju, teismas nurodė, kad negalima būtų laikyti, kad autoįvykio pasekmės pilnai likviduotos ir žala pilnai atlyginta. Teismas nurodė, kad išmoka už sugadintus tvoros stulpus ir elementus paskaičiuota pagal Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus”. Atsakovės teiginys, kad automobilio remonto kainos yra užaukštintos, teismo laikytas nepagrįstu, be to, atsakovė neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Atsakovės pateiktą specialisto padarytos žalos vertinimą teismas vertino tik kaip konsultaciją, konstatavo, kad ieškovas ieškinį pagrindė ir įrodė, o atsakovė atsikirtimų į ieškinį neįrodė. Kadangi atsakovė ieškovui padarytų nuostolių neatlygino, teismas darė išvadą, kad ji skolininko prievolės neįvykdė, todėl ieškinys dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, palūkanų priteisimo tenkintinas (CK 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.210, 6.263, 6.270, 6.280 str., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.1d. 1 p.,CPK 80, 88, 92, 93, 96 str.).

8Atsakovė I. U. apeliaciniu skundu skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-18 teismo sprendimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Apeliantė nurodo, kad ji nesutiko su priteistinos žalos dydžiu: 1175,02 Eur suma tiek automobiliui ( - ), tiek su 1624,26 Eur suma V. K. turtui bei teikė eksperto išvadą (konsultaciją), kitus įrodymus savo argumentams patvirtinti, tačiau teismas jų netyrė ir nevertino, neteisingai aiškino teismo ekspertizės inicijavimo tvarkos klausimą, numatytą CPK 212 str. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, įrodymų rinkimo bei pateikimo, draudimo išmokos mokėjimo bei atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo ypatumus, dėl ko padarė esminių materialinės teisės normų pažeidimų ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

10Apeliantė nurodo, kad draudimo bendrovė neatleidžiama nuo pareigos įrodyti visas deliktinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą, priežastinį ryšį. Nurodo, kad ji nesutinka su žalos dydžiu. Pažymi, kad vien ieškovo pateikti duomenys apie išmokų išmokėjimo nukentėjusiems asmenims faktą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, įrodymais, nes jų neužtenka visoms civilinės atsakomybės sąlygoms nustatyti, taip pat todėl, kad atsakingas už žalą asmuo draudimo bendrovės ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiuose nedalyvavo ir jų tarpusavyje pasiekti susitarimai tretiesiems asmenims neprivalomi. Nurodo, kad nors ji teismui teikė aukštą įrodomąją vertę turinčius įrodymus – eksperto kvalifikaciją turinčio asmens išvadą, tačiau teismas vadovavosi draudimo bendrovės pateiktais duomenimis apie draudimo išmokų išmokėjimą.

11Teigia, kad teismas nepagrįstai rašytinių įrodymų - dviejų įmonių komercinius pasiūlymus dėl augalų ir tvoros apgadinimo, sodybos fotonuotraukas, teismo eksperto kvalifikaciją turinčio specialisto konsultacijos dėl automobilio apgadinimo, elektroninio pašto susirašinėjimo su draudimo bendrove nelaikė pakankamais paneigti ieškovės nurodomus žalos dydžius. Pažymi, kad komerciniai pasiūlymai vertintini tik kaip darbų kainos, bet neįrodo realiai patirtos žalos. Teigia, kad byloje nesant nepriklausomų įrodymų abejonėms išsklaidyti, buvo reikalingos specialios žinios ir tuo tikslu reikėjo skirti teismo ekspertizę. Teigia, kad byloje yra akivaizdūs žalos nustatymo (tiek automobilio,tiek V. K. kito turto) procedūrų pažeidimai, nes vertinimai atlikti ir pavėluotai, ir įforminti pažeidus nustatytą tvarką, o darbų kiekiai padidinti, kainos pasirinktos maksimalios, bet ne vidutinės, neįvertinus daiktų pradinės būklės ir nusidėvėjimo, kai kurie dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba sudaryti tokių įgaliojimų neturinčių asmenų. Pažymi, kad AB „Lietuvos draudimas“ viešai skelbiamose taisyklėse nurodoma, kad draudimo išmoka išmokama tik kai yra gaunami visi reikalingi dokumentai.Iš bylos pateiktų dokumentų matyti, kad tokių dokumentų nebuvo pateikta. Pažymi, kad byloje nėra dokumento, patvirtinančio nukentėjusiųjų realių išlaidų sumas.

12Atsakovė pažymi, kad jos pateiktoje UAB „Darsna“ 2015-08-24 išvadoje-konsultacijoje, pasirašytoje kilnojamojo turto vertintojo V. G., yra nurodytos visos automobilio apgadinimo mastą nustatymo, remonto kainos vertinimo procedūrų bei dokumentų surašymo klaidos. Apeliantė tvirtina, kad šios išvados nepalankios ieškovei, pagal jas kritiškai vertintini automobilio sužalojimų atsiradimo laikas, priežastys ir mastas, o pats žalos dydis laikytinas neįrodytu.

13Dėl žalos dydžio sodybai apeliantė nurodo, kad vertinant pažeidimų mastą iš fotonuotraukų, akivaizdu, kad sugadinto turto vertė ir atstatymas nėra verti 1624,26 Eur. Pažymi, kad pagal jos į bylą pateiktų komercinių pasiūlymų duomenis kainos skiriasi daugiau nei dvigubai. Nesutinka su teismo išvada, kad atstatytas vaizdas po padarinių pašalinimo turi būti lygiavertis buvusiajam, nes estetinis vaizdas yra neturtinės žalos požymis. Pažymi, kad nebuvo įrodinėjama ir nenustatyta iki teisės pažeidimo buvusi daiktų būklė, vertė. Nesutinka su teismo teiginiu, kad turėjo būti atsodinta visa eilė tujų bei atstatyti visi tvoros tvirtinimo elementai, nes iš pirminių dokumentų matyti, kad buvo sugadinta 4,1 metro ilgio dalis tujų, trys tvoros tvirtinimo elementai. Iš nuotraukų matyti, kad buvusi kiemo pieva nebuvo nepriekaištingos išvaizdos veja, tačiau išmokėta draudimo suma už 28 m2 ruloninės naujos vejos, kiek realiai atsodinta augalų ir kokių nenustatyta. Pažymi, kad draudimo ekspertė į įvykio vietą nevyko ir nevertino pateiktos lokalinės sąmatos. Nurodo, kad išmokėta naujos tvoros ir trijų tvirtinimo stulpelių be nusidėvėjimo pastatymo kaina, nors buvusi tvora statyta 2008 m. Be to, į pateikiamų lokalinių sąmatų, komercinių pasiūlymų kainų skaičiavimą įtraukti visi įmonės kaštai, tame tarpe darbuotojų atlyginimai, mokesčiai Sodrai, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis.Nurodo, kad nukentėjęs asmuo neteikė draudimui įrodymų apie atliktus konkrečius mokėjimus, darbus atliko pats, todėl išmokėtinos sumos turėjo būti mažinamos. Teigia, kad ieškovas žalos dydį įrodinėjo darbų sąmatomis, neatsižvelgdamas nei į automobilio, nei į tvoros nusidėvėjimą, o tai neatitinka turto vertinimo atkuriamosios vertės metodo. Apeliantė pažymi, kad atkuriamosios vertės nustatymas (apskaičiavimai kiek kainuotų atkurti sunaikinimo metu buvusios fizinės būklės ir eksploatacinių bei naudingumo savybių pastatus) reikalauja specialių žinių, todėl tikslinga skirti ekspertizę. Pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 212 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip nustatanti, kad ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios; ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. (LAT 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005; 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2007, 2009-04-14 civ. byla 3K-3-166/2009.)

14Apeliantė nurodo, kad šioje byloje gali būti priteisiami tik realiai patirti ir įrodyti nuostoliai. Teigia, kad ieškovė buvo neatidi, neįsitikino nuostolių dydžio pagrįstumu. Teismas bylos įrodymus turėjo įvertinti visumoje. Pažymi, kad ji neturėjo pareigos dalyvauti žalos sureguliavimo procese, o tada, kai ji nurodė savo nesutikimą su žalos dydžiu, žalos sureguliavimo procedūros jau buvo baigtos. Ji nebuvo informuota apie draudimo bendrovių vykdomas vidines procedūras, turto vertinimą, o apie žalos dydžius sužinojo po jų išmokėjimo fakto. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad po eismo įvykio, draudimo bendrovės padarytą žalą administravo savarankiškai, į jos 2014-12-05 raštą neatsižvelgta.

15Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad nesutikdama su padarytos žalos dydžiu, teisme ji neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti, kadangi atsakovė pateikė eksperto išvadą, kurioje nurodyta pažeista kainos nustatymo metodika, tačiau teismas apie tai sprendime net neužsimina, kas rodo, kad jos pateikto įrodymo netyrė. Įvertinus specialisto išvados turinį, teigia, kad eismas turėjo skirti teismo ekspertizę.

16Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo atmesti skundą, teikia naują rašytinį įrodymą.

17Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, teismo sprendimas keičiamas ( CPK 326 str.1 d. 3 p.).

18Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti(CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

19Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama esminiams pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek iš esmės materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindų (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).

20Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, todėl jų nebekartoja. Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų nagrinėjamu atveju.

21Dėl naujų įrodymų

22Ieškovas su atsiliepimu pateikė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą dėl ieškovo prašymo pakomentuoti V. G. parengtą konsultaciją. Nors ji gauta po bylos nagrinėjimo, bet kreiptis dėl konsultacijos ir atsakymą pateikti nebuvo kliūčių proceso pirmos instancijos teisme proceso metu( teismui ji pateikta maždaug 1,5 mėnesio iki teismo posėdžio, kuriame baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės), atsakyme iš esmės pasisakoma tik dėl jos kokybės, todėl šį dokumentą atsisakytina prijungti( CPK 314 str.).

23Dėl įrodinėjimo, įrodymų vertinimo

24Kolegijos vertinimu, nepagrįstas skundo teiginys , kad teismas netyrė ir nevertino atsakovės pateiktų įrodymų - išvados (konsultacijos), kitų įrodymų, neatsižvelgė į eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, įrodymų rinkimo bei pateikimo, draudimo išmokos mokėjimo bei atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo ypatumus, dėl ko padarė esminių materialinės teisės normų pažeidimų, neteisingai aiškino teismo ekspertizės inicijavimo tvarkos klausimą, numatytą CPK 212 str.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 str.1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.)

26Kaip matyti iš sprendimo turinio, jame aptarti apeliantės pateikti įrodymai – pasiūlymai, fotonuotraukos, konsultacija ,dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakyta. Tai, jog teismas padarė priešingas nei tikėjosi apeliantas išvadas nereiškia, jog įrodymų vertinimo taisyklės buvo iš esmės pažeistos ar jų nesilaikyta.

27CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra konstatavęs, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, minėta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija( šiuo atveju draudimo bendrovė) , vykdydama teisės aktų ir sutarties pagrindu suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija( draudimo išmoka) visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija.

29Taigi, atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog išmokėta draudimo išmoka viršija padarytą žalą. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad draudimo bendrovė neatleidžiama nuo pareigos įrodyti visas deliktinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą, priežastinį ryšį. Šis teiginys nėra ginčijamas ir ieškovo. Atsakomybės sąlygos šio ginčo įrodytos, ginčas kilęs tik dėl jos dydžio. Nors teismas žalos atlyginimo reikalavimą įvertino kaip regresinį

30( CK 6.280 str.) , o ne subrogacinį ( CK 6.1015 str.)reikalavimą, bet ši klaida bylos baigčiai praktinės reikšmės neturi ir nėra priežastimi dėl kurios reiktų sprendimą keisti ar naikinti( CPK 328 str.).

31Dėl aplinkai padarytos žalos dydžio

32Nėra pagrindo spręsti, jog neįrodytas ryšium su aplinkos apgadinimu padarytos žalos dydis, kad draudimo išmoka yra didesnė nei realiai padaryta žala. Nors apeliantė pateikė dviejų įmonių komercinius pasiūlymus dėl augalų ir tvoros apgadinimo, aplinkos fotonuotraukas jos teismo išvadų nepaneigia. Nukentėjusysis nenurodė kokios rūšies tujos atsodintinos. Iš draudimui pateikto siūlymo matyti, jog siūlyta „tuja vakarinė“ po 23,7 € be PVM už vienetą

33( b.l.21). Atsakovės pateiktuose pasiūlymuose irgi siūloma „tuja vakarinė“( po 10,14 €). Nurodoma, jog jų aukštis iki 50 cm. Kolegijos vertinimu, tas nereiškia, jog nukentėjusysis turėjo ieškoti tokio tiekėjo ir tikėtis nupirkti tujas už tokią kainą. Kaip minėta, įrodinėjimo pareigą turi atsakovė, todėl ji turėjo pateikti įrodymus, jog tujas įgytos už mažesnę nei sprendė draudimas kainą. Jos pateikti teismui komerciniai pasiūlymai rodo, jog yra prielaida, jog galima buvo patirti mažesnių išlaidų ,bet prielaidomis teismo išvados negali remtis.

34Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš fotonuotraukų galima spręsti, sunaikinta gyvatvorės dalis nėra jauni sodinukai, ji buvo formuojama, jos aukštis ne mažiau 1 metro ( b.l.124-125). Dabar pasodintosios tujos akivaizdžiai mažesnės nei buvusios, tad buvęs iki apgadinimo stovis neatstatytas (b.l.126,administracinės bylos l.93-94). CK 6.251 str .nustato visiško nuostolių, tarp jų ir neturtinės žalos, atlyginimo reikalingumą. Nors apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atstatytas vaizdas po padarinių pašalinimo turi būti lygiavertis buvusiajam, nes vaizdas yra neturtinės žalos požymis, šis požiūris neatitinka teisminio reglamentavimo. Tam, kad visiškai atlyginti žalą ( atkurti buvusią iki apgadinimo padėtį) turėjo būti sodintos aukštesnės, taigi ilgiau augintos tujos, kurių kaina neabejotinai didesnė nei žemesnių tujų. Kokia brangesnių tujų kaina būtų buvusi įrodymų nepateikta, kad ji būtų kitokia nei nustatyta sprendžiant dėl draudimo išmokos paskaičiavimo įrodymų atsakovė neteikė. Kolegija pastebi, jog turto sugadinimas sąlygojo jo savininkui neplanuotus rūpesčius, nepatogumus, laiko sąnaudas, tikėtina neigiamus išgyvenimus, aplinkos estetinio vaizdo pabloginimą ir pan., tokie padariniai gali sąlygoti ir neturtinės žalos, kuri pagal bendrą principą turi būti atlyginta, kilimą. Nors mokant draudimo išmoką dėl jos atlyginimo nebuvo atskirai aptarta, sprendžiant dėl realaus padarytos žalos dydžio į ją būtų pagrindas atsižvelgti ir vertinti.

35Teiginys, jog neturėjo būti atsodinta visa eilė tujų bei atstatyti visi tvoros tvirtinimo elementai, nes iš pirminių dokumentų matyti, kad buvo sugadinta tik 4,1 metro ilgio dalis tujų, trys tvoros tvirtinimo elementai, kolegijos vertinamas kaip nepagrįstas. Teismas nurodo, jog siekiant estetinio vaizdo atkūrimo ( vieningumo) buvo reikalingas visos tujų eilės persodinimas, vienodo vaizdo tvoros atkūrimas. Tvirtindama, jog buvo galima pakeisti tik dalį tvoros elementų ir taip atkurti buvusią padėtį, atsakovė , vykdydama įrodinėjimo pareigą, turėjo pateikti to įrodymus. Darydama prielaidą, kad veja nebuvo atsodinta atsakovė turėjo tą pagrįsti įrodymais. Iš įrašų ant lokalinės sutarties matosi, jog priešingai apeliantės teigimui tvoros nusidėvėjimas 21 % buvo įvertintas ( b.l.23).Apeliantė nemotyvavo kodėl į atlygintinas sąnaudas neturi būti įtraukti įmonės kaštai, tame tarpe darbuotojų atlyginimai, mokesčiai Sodrai, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis. Byloje nėra įrodymų kas konkrečiai atliko tvoros atstatymo darbus, preziumuojant, jog jie atlikti pagal sutartį su tokias paslaugas teikiančia įmone nurodytos išlaidos yra būtinos.

36Dėl automobilio žalos

37Sykiu kolegija sutinka, kad teismas nepakankamai įvertino bylos duomenis apie atlygintinos žalos, padarytos automobilio apgadinimu, dydį, todėl sprendimas keistinas.

38Priešingai skundo teigimui teismas aptarė atsakovės pateiktą V. G. pasirašytą konsultaciją. Procesinis įstatymas nenumato kiek detaliai teismas turi pasisakyti dėl konkrečių bylos įrodymų, o iš teismo sprendimo turinio matosi, jog vertino ją kaip nepaneigiančią kitų bylos įrodymų dėl žalos dydžio. Toks vertinimas iš esmės teisingas. CPK tiesiogiai tarp įrodymų, kurių pagalba nustatomi faktiniai duomenys, specialisto konsultacija nėra nurodyta. Konsultacija rengta ne pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas. V. G. transporto priemonės natūroje nei prieš, nei po remonto neapžiūrėjo, teismo posėdyje jis neapklaustas. Jo nurodyti transporto priemonės apžiūros-defektų akto ypatumai ( nenurodytas kėbulo tipas, rida, apžiūros galiojimas, padangų būklė ir pan.) ( b.l.28) sprendžiant dėl žalos dydžio neturi reikšmės, nes jis nustatytas pagal dokumentais patvirtintas remonto išlaidas ( b.l.29), o ne paskaičiuotas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją( toliau-Instrukcija). Jos 14 p. numato, kad transporto priemonė vertinama, kai:14.1. ji apgadinta autoavarijoje, stichinės nelaimės metu arba kitais atvejais, siekiant nustatyti padarytą žalą;14.2. siekiama nustatyti, ar remonto darbai tiesiogiai susiję su transporto priemonės apgadinimais;14.3.taikomas jos apmokestinimas ar draudimas;14.4. vykdomi teismo, hipotekos teisėjo nutarimai dėl turto išieškojimo ar teisingo atlyginimo;14.5. ji įkeičiama, ja laiduojama ar garantuojama;14.6. taikomos įstatymo nustatytos bankroto procedūros;14.7. pageidauja jos savininkas; 14.8. to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai. Kolegijos vertinimu, nėra nė vieno pagrindo dėl kurio šia instrukcija būtų reikėję privalomai vadovautis.

39Kaip minėta, įrodinėjimo pareigą šiuo atveju turėjo atsakovė. Nors skunde teigiama apie netinkamai spręstą ekspertizės skyrimo klausimą, su tuo kolegija nesutinka. Pirmos instancijos teismo procese atsakovė neprašė skirti ekspertizės. Pagal CPK 212 str. ji gali būti skiriama aiškinantis specialių žinių reikalaujančius klausimas. Teismas ekspertizės nepaskyrė, taigi tokių žinių poreikio manė nesant. Apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovas irgi neprašė skirti ekspertizės. Kolegijos vertinimu, tam, ypač nė vienai iš šalių neprašant, skirti ekspertizę nėra būtinumo, o byla gali būti baigta nagrinėti be tokios išvados.

40Nesutikimą su automobiliui padarytos žalos dydžiu apeliantė iš esmės grindžia teiginiu, jog nebuvo būtinas automobilio durų keitimas naujomis, pakako jų remonto. Kolegijos vertinimu, toks aiškinimas iš esmės pagrįstas. Iš PVM sąskaitos faktūros matosi, jog durų vertė 1528,9 Lt , kas sudaro apie 37 % viso remonto vertės(be PVM). Keistos galinės durys. Iš transporto priemonės apžiūros-defektų akto matyti, jog buvo konstatuotas šių durų remonto R2 (b.l.28) reikalingumas. Pagal Instrukcijos 44.2 p. 2-ojo sudėtingumo (R2) remontas – tai mažai ir vidutiniškai apgadintų dalių lyginimas sunkiai prieinamose vietose arba labai apgadintų dalių lyginimas. Taigi, durų apgadinimas buvo ne didesnis nei vidutinis, vizualiai tą patvirtina ir fotonuotraukų turinys. Kodėl buvo pasirinktas ne remontas ,o durų pakeitimas, bylos medžiagoje nėra duomenų. Atsiliepime į skundą ieškovas nurodo, jog jų remontas nebuvo tikslingas, jų būklė nebūtų buvusi atstatyta į pirminę, prarandama garantija dėl korozijos, reiktų skaičiuoti vertės netekimą ( b.l.164-166). Kolegijos vertinimu, nė viena nurodyta priežastis nepaneigia durų remonto pakankamumo apgadinimo pasekmėms likviduoti.Apibendrinant pasakytą yra pagrindas pripažinti , kad galinių durų keitimas nebuvo būtinas ir jų naujų 1528,9 Lt vertė be pagrindo įvertinta kaip sudėtinė žalos dalis. Kadangi durys nebuvo remontuotos, tiksliai nežinoma kokie būtų buvę to kaštai,todėl, spręsdamas dėl žalos dydžio ,teismas atsižvelgia į remonto darbų kaštus bei CK 6.249 str. 1 d. reglamentavimą. Pagal šią normą, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus. Tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www. egtl. org). Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad nėra pagrindo reikalavimą tenkinti visa apimtimi, o yra pagrindas reikalavimą patenkinti iš dalies, tai teismas turi priimti sprendimą reikalavimą patenkinti iš dalies(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

41Durų remontas pagal sąskaitos faktūros 10 p. kainavo 55 Lt, kadangi galinių durų remontas sudėtingesnis ( R2) sprendžiama ,jog jis būtų kainavęs ne mažiau bent dvigubai-110 Lt, bet kuriuo atveju reikėjo naujos durų apdailos ( imama vidutinė kaina 65 Lt, sąskaitos faktūros 1-2 p.), jos nuėmimas ir uždėjimas kainavo apie 38,5 Lt( 4-5 p.), durų rankenėlės nuėmimas 22 Lt (9 p.), durų vidaus ertmių konservavimas po remonto 44 Lt( 12 p.).Viso 279,5 Lt ( 81 €). Kadangi dėl durų remonto automobilis neteko dalies likutinės vertės, bet šis dydis nežinomas, proceso ir įrodymų rinkimo ekonomiškumo interesais kolegija sprendžia, jog tikslinga nustatyti, kad bendra žalos suma sudarė ne mažiau 500 Lt ( 145 €).Taigi, dėl automobiliui padarytos žalos jos dydis mažinamas iki 3028,22 Lt (877 €) (4057,12Lt-1528,9 Lt +500 Lt).

42Tokiu būdu kolegija konstatuoja, jog bendras atlygintinos žalos dydis mažinamas iki 8636,46 Lt ( 2501,3 €) (5608,24 Lt + 3028,22 Lt).

43Bylinėjimosi išlaidos

44Apeliacinis skundas tenkintas dalinai, žalos dydis sumažintas 298 €( 1028,9 Lt ).Tai sudaro apie 10 % nuo visos ieškinio prašytos ir skundu ginčijamos sumos. Pakeitus sprendimą, pagal CPK 93 str. reikalavimus perskaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos ir iš atsakovės priteisto žyminio mokesčio suma mažinama iki 56,7 € ( 63 – (63 x 10%). Iš ieškovo apeliantei priteistina 6,3 € žyminio mokesčio, sumokėto teikiant apeliacinį skundą.

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

46Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-18 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-4939-488/2015 pakeisti ir priteistą iš I. U. AB “Lietuvos draudimas” naudai žalos atlyginimą sumažinti iki 2501,3 €, 5 proc. dydžio metinių palūkanas skaičiuoti nuo priteistos sumos – 2501,3 € nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminio mokesčio dydį sumažinti iki 56,7 Eur .

47Priteisti iš AB “Lietuvos draudimas” I. U. naudai 6,3 € bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, sumokėto teikiant apeliacinį skundą) atlyginimą.

1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,... 3. dalyvaujant atsakovės atstovui adv.St.Butkevičiui apeliacine žodinio... 4. ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2799,28 Eur žalos atlyginimo... 5. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-18 sprendimu AB „Lietuvos... 7. Teismas nustatė, kad ieškovo prašomos priteisti žalos dydis pagrindžiamas... 8. Atsakovė I. U. apeliaciniu skundu skundžia Panevėžio miesto apylinkės... 9. Apeliantė nurodo, kad ji nesutiko su priteistinos žalos dydžiu: 1175,02 Eur... 10. Apeliantė nurodo, kad draudimo bendrovė neatleidžiama nuo pareigos įrodyti... 11. Teigia, kad teismas nepagrįstai rašytinių įrodymų - dviejų įmonių... 12. Atsakovė pažymi, kad jos pateiktoje UAB „Darsna“ 2015-08-24... 13. Dėl žalos dydžio sodybai apeliantė nurodo, kad vertinant pažeidimų mastą... 14. Apeliantė nurodo, kad šioje byloje gali būti priteisiami tik realiai patirti... 15. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad nesutikdama su padarytos žalos... 16. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos... 17. Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, teismo sprendimas keičiamas ( CPK 326... 18. Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 20. Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo... 21. Dėl naujų įrodymų ... 22. Ieškovas su atsiliepimu pateikė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir... 23. Dėl įrodinėjimo, įrodymų vertinimo... 24. Kolegijos vertinimu, nepagrįstas skundo teiginys , kad teismas netyrė ir... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir... 26. Kaip matyti iš sprendimo turinio, jame aptarti apeliantės pateikti įrodymai... 27. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad socialinio... 29. Taigi, atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog išmokėta draudimo... 30. ( CK 6.280 str.) , o ne subrogacinį ( CK 6.1015 str.)reikalavimą, bet ši... 31. Dėl aplinkai padarytos žalos dydžio... 32. Nėra pagrindo spręsti, jog neįrodytas ryšium su aplinkos apgadinimu... 33. ( b.l.21). Atsakovės pateiktuose pasiūlymuose irgi siūloma „tuja... 34. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš fotonuotraukų galima spręsti,... 35. Teiginys, jog neturėjo būti atsodinta visa eilė tujų bei atstatyti visi... 36. Dėl automobilio žalos... 37. Sykiu kolegija sutinka, kad teismas nepakankamai įvertino bylos duomenis apie... 38. Priešingai skundo teigimui teismas aptarė atsakovės pateiktą V. G.... 39. Kaip minėta, įrodinėjimo pareigą šiuo atveju turėjo atsakovė. Nors... 40. Nesutikimą su automobiliui padarytos žalos dydžiu apeliantė iš esmės... 41. Durų remontas pagal sąskaitos faktūros 10 p. kainavo 55 Lt, kadangi galinių... 42. Tokiu būdu kolegija konstatuoja, jog bendras atlygintinos žalos dydis... 43. Bylinėjimosi išlaidos... 44. Apeliacinis skundas tenkintas dalinai, žalos dydis sumažintas 298 €( 1028,9... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 46. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-18 sprendimą civilinėje byloje... 47. Priteisti iš AB “Lietuvos draudimas” I. U. naudai 6,3 € bylinėjimosi...