Byla 1A-7-327/2016
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei ir Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistiesiems E. G., S. Š., D. R., E. U., jų gynėjams advokatams Reginai Atkočaitienei, Ramūnui Gudašiui, Mariui Monkevičiui, D. P. ir M. S. gynėjams advokatams Gintarui Platūkiui, Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. G., E. U., S. Š. ir D. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

2E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. 260 str. 1 d. ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir jam paskirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

3E. G. pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. (dėl organizuotos grupės koordinavimo D. P. įsigyjant iš S. Š. narkotinių medžiagų) ir BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. (dėl organizuotos grupės koordinavimo S. Š. laikant narkotines medžiagas) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

4S. Š. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (už 2012-10-29 disponavimą narkotinėmis medžiagomis) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams.

5S. Š. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (už narkotinių medžiagų laikymą savo gyvenamojoje vietoje ( - ), ( - ) ir jų perdavimą M. S.) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams.

6Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

7S. Š. pagal BK 260 str. 1 d. (dėl narkotinių medžiagų perdavimo D. P.) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

8E. U. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

9D. R. pripažintas kaltu pagal BK 253 str. 1 d., 259 str. 2 d., 260 str. 1 d. ir nuteistas: pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; pagal BK 259 str. 2 d. 20 parų arešto.

10Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 2 p., 65 str., bausmės, paskirtos pagal BK 259 str. 2 d. ir BK 260 str. 1 d. subendrintos jas apimant ir, pridėjus dalį bausmės, paskirtos pagal BK 253 str. 1 d., D. R. paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

11Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., paskirta subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (10 mėnesių 12 dienų pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį), ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams 12 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

12Vadovaujantis BK 72 str., pas D. R. 2013-04-06 kratos metu rasti revolveris ( - ) ir devyni šoviniai nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti.

13Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti D. P. ir M. S., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

14Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

15E. G. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, subūrė organizuotą grupę asmenų: S. Š., D. P., E. U., D. R. bei kitus nenustatytus asmenis, vadovavo jai ir organizavo neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, tai yra:

16atlikdamas bausmę ( - ) pataisos namuose, paskirstė vaidmenis ir davė nurodymus skambindamas telefonu: 2012-10-29, apie 11.05 val., ( - ), prie kavinės-baro „( - )“, S. Š. iš D. R. įgyti 48,9736 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 15,5 %, S. Š. gabenti šias narkotines medžiagas iš ( - ) į ( - ) automobiliu ,,Audi A6“, valst. Nr. ( - ), po to D. P. ir S. Š. šias narkotines medžiagas gabenti automobiliu ,,Citroen Xsara Picaso“, valst. Nr. ( - ) iš ( - ) į ( - ), o 2012-10-29, apie 17.15 val., ( - ), E. U. Individualios įmonės tarnybinėse patalpose, neteisėtai perduoti šias narkotines medžiagas E. U., o šiam narkotines medžiagas neteisėtai laikyti, turint tikslą jas platinti – perduoti asmenims atliekantiems bausmę ( - ) pataisos namuose, iki kol 2012-10-29, laikotarpiu nuo 18.25 iki 19.10 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai, kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

17S. Š. nuteistas už tai, kad jis, dalyvaudamas E. G. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, veikusioje nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, tiksliau nenustatytos datos iki 2012-10-29, kurioje skirtingu laiku dar dalyvavo: D. P., E. U., D. R. bei kiti nenustatyti asmenys, neteisėtai disponavo įvairiais kiekiais narkotinių medžiagų, šias medžiagas neteisėtai platino ir laikė, turėdamas tikslą platinti:

18S. Š. 2012-10-29, apie 11.05 val., ( - ), prie kavinės- baro „( - )“, iš D. R. įgijęs 48,9736 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 15,5 %, automobiliu ,,Audi A6“, valstybinis numeris ( - ), neteisėtai jas gabeno iš ( - ) į ( - ), po to kartu su D. P. šias narkotines medžiagas neteisėtai gabeno automobiliu ,,Citroen Xsara Picaso“, valst. Nr. ( - ) iš ( - ) į ( - ), o 2012-10-29, apie 17.15 val., ( - ), E. U. Individualios įmonės tarnybinėse patalpose, šias narkotines medžiagas, tai yra 48,9736 g kanapių (Canabis L) dalių, kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 15,5 %, neteisėtai perdavė E. U., kuris šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė turėdamas tikslą platinti – perduoti asmenims atliekantiems bausmę ( - ) pataisos namuose, kol 2012-10-29, laikotarpiu nuo 18.25 iki 19.10 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai, kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

19Be to, S. Š. 2012-10-29, savo gyvenamojoje vietoje, ( - ), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė 0,7851 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 10,9 %, kurias toje pačioje vietoje, apie 15.00 val. perdavė M. S., ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2012-10-29, 19.45 val., turėdamas tikslą platinti, savo namuose laikė 98,3082 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 7,4 %.

20E. U. nuteistas už tai, kad jis, dalyvaudamas E. G. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, veikusioje nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, tiksliau nenustatytos datos iki 2012-10-29, kurioje skirtingu laiku dar dalyvavo: D. P., S. Š., D. R. bei kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, neteisėtai disponavo įvairiais kiekiais narkotinių medžiagų, šias medžiagas neteisėtai laikė, turėdamas tikslą platinti:

212012-10-29, apie 11.05 val., ( - ), prie kavinės-baro „( - )“, D. R. perdavė, o S. Š. iš jo neteisėtai įgijo 48,9736 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 15,5 %, ir automobiliu ,,Audi A6“, valst. Nr. ( - ), neteisėtai gabeno iš ( - ) į ( - ), po to S. Š. kartu su D. P. automobiliu ,,Citroen Xsara Picaso“, valst. Nr. ( - ) šias narkotines medžiagas neteisėtai gabeno iš ( - ) į ( - ), o 2012-10-29, apie 17.15 val., ( - ), E. U. Individualios įmonės tarnybinėse patalpose, šias narkotines medžiagas neteisėtai jam perdavė D. P., ir tokiu būdu jis neteisėtai įgijo 48,9736 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 15,5 %, bei šias medžiagas neteisėtai laikė, turėdamas tikslą platinti – perduoti asmenims atliekantiems bausmę ( - ) pataisos namuose, iki kol 2012-10-29, laikotarpiu nuo 18.25 iki 19.10 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai, kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

22D. R. nuteistas už tai, kad jis, dalyvaudamas E. G. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, veikusioje nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, tiksliau nenustatytos datos iki 2012-10-29, kurioje skirtingu laiku dar dalyvavo: D. P., S. Š., E. U. bei kiti nenustatyti asmenys, neteisėtai disponavo įvairiais kiekiais narkotinių medžiagų, šias medžiagas neteisėtai platino:

23D. R. 2012-10-29, apie 11.05 val., ( - ), prie kavinės-baro „( - )“, S. Š. neteisėtai perdavė 48,9736 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 15,5 %, kurias S. Š. automobiliu ,,Audi A6“, valst. Nr. ( - ), neteisėtai gabeno iš ( - ) į ( - ), po to kartu su D. P. automobiliu ,,Citroen Xsara Picaso“, valst. Nr. ( - ) gabeno iš ( - ) į ( - ), o 2012-10-29, apie 17.15 val., ( - ), E. U. Individualios įmonės tarnybinėse patalpose, šias narkotines medžiagas neteisėtai perdavė E. U., o šis neteisėtai laikė šias narkotines medžiagas, turint tikslą platinti – perduoti asmenims atliekantiems bausmę ( - ) pataisos namuose, iki kol 2012-10-29, laikotarpiu nuo 18.25 iki 19.10 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai, kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

24Be to, D. R. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame ( - ), neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį – 0,4598 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 6,7 %, kurias 2013-04-06, laikotarpiu nuo 18.00 iki 19.10 val., kratos metu, surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai.

25Be to, D. R. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame ( - ), neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro lygiavamzdį revolverį ( - ) ir devynis šaudmenis: vieną pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revolverinį šovinį, pramoniniu būdu užtaisytą guminiu šratu, vieną pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revolverinį garsinį (signalinį) šovinį, du neunitarinius šovinius, sudarytus iš guminio šrato ir pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revolverinio garsinio (signalinio) šovinio, penkis pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, kuriuos 2013-04-06, laikotarpiu nuo 18 iki 19.10 val., kratos metu surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai.

26Nuteistasis E. G. apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendį ir panaikinti jo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 4 d. 260 str. 1 d. (1-as kaltinimo epizodas), ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – išteisinti jį, jam nepadarius jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.); 2) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jis išteisintas pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. (dėl organizuotos grupės koordinavimo D. P. įsigyjant iš S. Š. narkotinių medžiagų) ir pagal BK 24 str. 4 d. 260 str. 1 d. (dėl organizuotos grupės koordinavimo S. Š. laikant narkotines medžiagas), ir išteisinti jį dėl šių kaltinimų BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, tai yra jam nepadarius jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde taip keliamas alternatyvus prašymas, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ras teisinių argumentų, leidžiančių skundžiamą pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 4 d. 260 str. 1 d., laikyti pagrįsta ir teisėta, tuomet jis prašo už šią nusikalstamą veiką sušvelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat sušvelninti ir galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

27Skunde nurodoma, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu, kadangi yra priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, padarius esminius procesinius pažeidimus ir suvaržius apelianto teisę į gynybą, taip pat priimtas vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, tokiu būdu nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl ko šis nuosprendis turi būti pakeistas.

28Nuteistasis E. G. skunde teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas, kadangi nebuvo laikytasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. „a“ p. reikalavimų. Iš E. G. įteikto 2013-06-21 kaltinamojo akto akivaizdu, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 1 d., padarymo būdas antrame ir trečiame kaltinimo epizoduose kaltinamajame akte iš viso nenurodytas, apsiribojant tik abstrakčiais teiginiais, jų visiškai nedetalizuojant, netgi nenurodant, kokius veiksmus nuteistasis tariamai atliko koordinuodamas organizuotos grupės narių veiklą, atlikdamas bausmę ( - ) pataisos namuose ir t.t. Todėl kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, kadangi paremtas tik deklaratyviomis frazėmis, dėl ko negali būti suprantamas bei suvaržo asmens teisę į gynybą, kas laikoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. „a“ p., garantuojančio kaltinamajam teisę būti jam suprantama kalba ir išsamiai informuotam apie kaltinimo pagrindą ir apie teisinį šių veikų vertinimą, pažeidimu. Pradėjus nagrinėti šią bylą teisme, apeliantas teigia nurodęs teismui, kad nesupranta jam pareikšto kaltinimo, išdėstyto 2-me ir 3-me kaltinimo epizoduose, prašė bylą grąžinti prokurorui tinkamam kaltinamojo akto surašymui, teismas prašymą atmetė. Todėl skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

29Apeliaciniame skunde keliamas ir įrodymų, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, teisėtumo klausimas. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo kaltė grindžiama 2012 m. spalio 30 d. kratos, atliktos ( - ) pataisos namuose, protokolu bei šio procesinio veiksmo atlikimo metu gautais duomenimis (t. 1, b. l. 88, t. 4, b. l. 81-108). Iš nutarimo matyti, jog Kauno apskrities VPK Kauno r. PK KPS vyr. tyrėjas A. G. 2012-10-29 priėmė nutarimą atlikti kratą E. G. gyvenamosiose patalpose ( - ) pataisos namuose. Šiame nutarime nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis BPK 145 str., tačiau šio straipsnio nuostatos nesuteikia teisės ikiteisminio tyrimo pareigūnui priimti tokio nutarimo, kadangi BPK 145 str. 3 d. numatyta, jog krata daroma tik motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. BPK 1601 str. 1 d. numatyti išimtiniai atvejai, kuomet teisė atlikti kratą suteikiama ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo pagrindu, šiuo atveju nenustatyti. Krata buvo atlikta tik kitą dieną po nutarimo priėmimo, todėl galima daryti išvada, jog krata atlikta pažeidžiant BPK 160 str. reikalavimus, ne iškilus neatidėliotinai būtinybei ir esant galimybei gauti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį. Nors byloje yra Kauno rajono apylinkės teismo 2012-10-31 nutartis patvirtinti 2012-10-30 ( - ) pataisos namuose atliktos kratos teisėtumą, tačiau iš nurodytos nutarties turinio akivaizdu, kad ji priimta ne ikiteisminio tyrimo, bet bendros kompetencijos teisėjo, kas nurodytą nutartį vienareikšmiškai daro neteisėtą. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nei nuteistajam, nei gynėjui nurodyta nutartis iki šios dienos nebuvo įteikta, taip vienareikšmiškai suvaržant įstatymu garantuotas nuteistojo procesines teises. Priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmos instancijos teismas neįvertino nurodytų procesinių pažeidimų ir dėl jų nepasisakė, kas ir lėmė skundžiamo nuosprendžio neteisėtumą.

30Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad kaltinime nurodytus veiksmus E. G. atliko turėdamas tikslą platinti 48,9736 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L). Nuosprendyje nenurodyti jokie bylos duomenys, kurių pagrindu teismas padarė išvadą apie tariamą nuteistojo tikslą platinti narkotines medžiagas, nėra pateikta jokios teisinės argumentacijos ir įrodymų vertinimo šiuo klausimu, dėl ko skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas atitinkančiu BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus.

31Neigdamas savo kaltę dėl BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, E. G. skunde nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė tariamai jo telefoniniais pokalbiais su D. P., S. Š. ir E. U.. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada aiškiai nepagrįsta bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir padaryta nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (žr. Kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, Nr. 2K-347/2007, Nr. 2K-251/2010, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-476/2013 ir kt.). Byloje nėra abejonių nekeliančių įrodymų, kad apeliantas, atlikdamas bausmę ( - ) pataisos namuose, kada nors būtų naudojęsis kokiu nors mobilaus ryšio telefono abonentu. Iš byloje esančio 2012 m. spalio 30 d. kratos protokolo matyti, kad mobilaus ryšio telefono aparatas rastas ne E. G. gyvenamojoje patalpoje, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarime, bet viso 15-ojo nuteistųjų būrio gyvenamojoje patalpoje. Liudytojas G. A., dirbantis ( - ) pataisos namuose, patvirtino, jog paminėtos kratos metu nurodytoje patalpoje galėjo gyventi apie 20 kalinių, todėl nuteistieji neturi galimybės apsaugoti vietos, nuteistiesiems priskirtos spintelės, kurios negali būti rakinamos, o prie jų gali bet kas ir bet kada prieiti. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir norint išsiaiškinti, kam gali priklausyti kratos metu surasti įvairūs daiktai, būtų logiška apklausti toje patalpoje gyvenančius asmenis, kadangi būtent jie gali nurodyti, kurie iš kratos metu surastų daiktų ir kam priklauso, tačiau šioje baudžiamojoje byloje to padaryta nebuvo. Nors skundžiamame pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog apelianto kaltę įrodo jo tarpusavio pokalbiai su nuteistuoju E. U., tačiau tokia išvada nepagrįsta jokiais įrodymais, kadangi jokių pokalbių byloje nėra užfiksuota. Duodami paaiškinimus teisme, tiek apeliantas, tiek ir E. U. kategoriškai nurodė, kad vienas kito jie nepažįsta ir niekada nėra bendravę, ir tokie parodymai nepaneigti. Nei D. P., nei S. Š. taipogi nepatvirtino, kad telefoniniame pokalbyje jie būtų kalbėję su E. G.. Byloje iš tiesų yra Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK KPS tyrėjo A. G. 2013-06-06 tarnybinis pranešimas (t. 4, b. l. 81-108), kuriame analizuojami sujungimai tarp įvairių mobiliųjų telefonų abonentų, tačiau iš šio tarnybinio pranešimo neaišku, kuo vadovaujantis vienas ar kitas abonentas priskirtas konkrečiam asmeniui, nes nurodytą tarnybinį pranešimą surašęs policijos pareigūnas neapklaustas. Tarnybiniame pranešime nėra duomenų apie tai, kad apeliantas būtų bendravęs su D. P., S. Š. ir/ar E. U.. Kas nurodytu laikotarpiu naudojosi nurodytais mobiliojo ryšio telefonų abonentais Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), ir tarp kokių konkrečių asmenų vyko nurodyti pokalbiai, neaišku, dėl ko priimdamas skundžiamą nuosprendį ir darydamas išvadą apie tai, kad nurodyti pokalbiai vyko tarp nuteistojo, D. P., S. Š. ir E. U., pirmos instancijos teismas vadovavosi tik prielaidomis, ką draudžia daryti kasacinės instancijos teismo praktika.

32Nuteistasis skunde nesutinka ir su tuo, kad jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 1 d., buvo grindžiama ikiteisminio tyrimo metu duotais S. Š., D. P. ir E. U. parodymais. Teismas šiuos parodymus nepagrįstai laikė išsamiais ir neabejotinai patvirtinančiais apelianto kaltę, tačiau kasacinės instancijos teismas ne vieną kartą yra išaiškinęs, kad įtariamųjų ar kitų proceso dalyvių parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, negali būti laikomi pakankamais apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, jeigu jie nepasitvirtina bylos nagrinėjimo teisme metu, išskyrus atvejus, kuomet tokie parodymai ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti ikiteisminio tyrimo teisėjo, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai gali būti balsu perskaitomi teisiamajame posėdyje tik įrodymams patikrinti (BPK 276 str. 4 d.), tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-128/2014). Šiuo atveju nei vienas iš nurodytų asmenų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o teisminio nagrinėjimo metu apklausti šie asmenys nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.

33Apeliaciniame skunde keliamas ir teismo šališkumo klausimas, nurodant, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmos instancijos teismas iš 6 kaltinamųjų išskyrė vien tik apeliantą ir skirdamas jam bausmę bei nustatydamas jos dydį, neatsižvelgė į tai, kad šios bylos tyrimas truko gana ilgai (nuo veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei dveji metai), kad procesas užsitęsė dėl gynėjų užimtumo, vieno iš kaltinamųjų ir jo gynėjo ligos, nors tuo pagrindu, kad dėl užsitęsusio proceso buvo pažeista kaltinamųjų teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą, kitiems nuteistiesiems bausmes švelnino. Tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. nuostatos, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

34Apeliantui taip pat nėra aišku, kaip skundžiamu nuosprendžiu jam buvo subendrintos bausmės, tai yra ar jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar jos dalis buvo pridėta prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, ar prie jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta likusi dalis neatliktos bausmės, ar jos dalis, ir, jei taip, tai kokia konkreti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis jam buvo likusi 2015-01-20 ir kokia jos dalis pridėta prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, šiuo atveju skirdamas laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 4 d. 260 str. 1 d., padarymą, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į bausmės individualizavimui ypač svarbų momentą, jog galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžia E. G. bus skaičiuojama tik nuo 2015-01-20, tai yra nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Iki šio nuosprendžio priėmimo nuteistasis jau buvo atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ½ dalį. Tokiu būdu, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p., jis jau buvo įgijęs teisę į lygtinį paleidimą, o po minėto bausmių subendrinimo jis tokią teisę įgis tik 2018-01-20. Todėl, nuteistojo manymu, skundžiamu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, dėl ko apeliacinės instancijos teismo turėtų būti sušvelninta. Be to, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, viso šio proceso metu eilę kartų įvairių procesinių veiksmų atlikimui nuteistasis iš ( - ) pataisos namų buvo pristatytas į Kauno tardymo izoliatorių ir laikomas ten kardomojo kalinimo sąlygomis, nors jokia kardomoji priemonė šio proceso metu jam nebuvo paskirta, tačiau Kauno tardymo izoliatoriuje kardomojo kalinimo sąlygomis jo išbūtas laikas skundžiamu nuosprendžiu nėra įskaičiuotas į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, taip vienareikšmiškai pabloginant apelianto teisinę padėtį.

35Nuteistojo E. U. apeliaciniame skunde prašoma Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, todėl jis naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, taip pat dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms baudžiamosios bylos aplinkybėms.

36Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę 2013-06-06 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK KPS vyr. tyrėjo A. G. tarnybiniam pranešimui (t. 4, b. l. 81-108), kuriame abonentas Nr. ( - ) klaidingai priskiriamas E. U. kontrolei pagal telefono „Sony Ericson T630“ IMEI Nr. ( - ), taip pat pagal telefono IMEI numerį E. U. kontrolei priskiriami dar du kiti mobilaus ryšio telefonų numeriai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), į ką teismas visiškai nesigilina ir netiria šios klaidingos informacijos pateikimo į bylą, be to, remiasi ir 2012-10-29 kratos protokolu, kuris tariamai teismui patvirtina, kad pas nuteistąjį individualios įmonės patalpose rasta ir paimta: mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericson T630“, kuriame nuo 2012-10-25 iki 2012-10-26 veikė mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. ( - ), priklausantis išankstinio apmokėjimo paslaugai. Tai yra neteisinga ir klaidinanti informacija, kurios Kauno apylinkės teismas nepatikrino įstatymų numatyta tvarka, todėl padarė neteisingas išvadas. Be to, 2013-03-27 mobilaus ryšio priemonės apžiūros protokole (t. 2, b. l. 76-79) nustatyta, kad pas E. U. buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericsson“, kurio modelis yra „W200i“, o ne „Sony Ericsson T630“, kaip konstatuota minėtame tarnybiniame pranešime. Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W200i“ su SIM kortele, ir apžiūrėjus adresatų knygoje esančius adresatus, praleistus, rinktus ir priimtus skambučius, išsiųstas ir gautas sms žinutės, kuriuose jokių kontaktų su 2013-06-06 vyr. tyrėjo A. G. tarnybiniame pranešime nurodytais numeriais nerasta (t. 2, b. l. 76-79).

37Nuteistojo E. U. nuomone, 2012-10-29 kratos protokolas (t. 1, b. l. 94-97), 2013-03-27 mobilaus ryšio priemonės apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 76-79) ir 2013-04-17 daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 184-190) patvirtina, kad apeliantas su byloje esančiu 2013-06-06 vyr. tyrėjo A. G. tarnybiniame pranešime nurodytu abonentu Nr. ( - ), klaidingai priskirtu jo kontrolei pagal telefono „Sony Ericsson T630“ nieko bendra neturi, šiuo telefonu niekada nesinaudojo ir jo neturėjo, o jo telefonas yra 2012-10-29 kratos metu paimtas mobilusis telefonas „Sony Ericsson W200i“ ir jame esantis abonento Nr. ( - ). Tai paneigia teismo padarytas išvadas, kad E. U. laikotarpiu nuo 2012-10-06 iki 2012-10-29 aktyviai mobiliuoju ryšiu kontaktavo su kitais byloje nuteistaisiais (E. G. ir S. Š.). Iš byloje esančių telefoninių įrašų ir jų išklotinių (bylos tomai 3 ir 4) matyti, kad kiti nuteistieji tarpusavyje bendravo mobiliaisiais telefonais pokalbiais arba sms žinutėmis, tačiau nei viename užfiksuotame ir teisme išklausytame pokalbyje ar sms žinutėje E. U. nėra minimas, nėra minimas ir jo fotoprekių parduotuvė.

38Skunde nuteistasis nesutinka ir su tuo, kad teismas vadovavosi jo pirminiais parodymais, bet atmetė jo vėlesnius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio proceso metu, kuomet jis parodė, kad kaltu neprisipažįsta, kaltinamųjų nepažįsta, su jais nebendravo. Apklaustas 2014-05-29 teisminiame posėdyje nurodė, kad jį 2012-10-20 apklausiant įtariamuoju tyrėja darė spaudimą, todėl apklausos protokolas buvo surašytas iš tyrėjos žodžių. Tai, kad 2012-10-30 įtariamojo apklausos metu ir vėliau teisme sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, E. U. apkalbėjo save, nesunku patikrinti, pateikus užklausą Sodrai, iš kurios pateiktų duomenų aišku, kad jo sutuoktinė B. U. niekada nėra dirbusi ( - ) pataisos namų administracijoje. Tai tik įrodo, kad apeliantas tuos parodymus davė būdamas šoke ir nesuprasdamas atsakomybės už juos. Dėl nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai ignoravo nuteistojo parodymus teisiamajame posėdyje, nepatikrino jo versijos, netyrė nurodytų aplinkybių ir šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

39Prie 2012-10-29 D. P. palikto maišiuko, kuriame buvo narkotinės medžiagos, apeliantas nebuvo prisilietęs, maišiuko neatidarinėjo ir neapžiūrinėjo, todėl nežinojo, kas yra jo viduje. Ant maišelio nesurasti nuteistojo pirštų pėdsakai, o kitų duomenų, kad jis galėjo žinoti, kas maišelio viduje, byloje nėra užfiksuota. Teismas rėmėsi nenuosekliais D. P. parodymais, kuris ikiteisminiame tyrime apklaustas tris kartus ir savo apklausose nurodė skirtingų važiavimų į ( - ) skaičių, tik teisme patvirtindamas, kad pas E. U. jis vyko du kartus, tai yra 2012-10-22 ir 29 dienomis. Tačiau šiuos D. P. parodymus paneigia ne tik apeliantas, tačiau ir kiti nuteistieji – S. Š., M. S. ir D. R., kurie kartu su D. P. vyko iš ( - ) į ( - ) ir kurie aiškiai nurodo, kad pas E. U. į fotoprekių parduotuvę jie vyko tik vieną kartą, tai yra 2012-10-29, o 2012-10-22, nors ir buvo atvykę į ( - ), tačiau pas E. U. nebuvo. Teismas netyrė nuteistojo galimybės įnešti narkotines medžiagas į ( - ) pataisos namus, konstatuodamas, kad E. U. nuo 1998-06-01 dirbo ( - ) pataisos namuose fotografu, turėjo leidimą patekti į šią pataisos įstaigą, be to, pataisos namų administracijoje dirba jo sutuoktinė B. U.. Teismas netyrė šių duomenų, nors pateikta informacija yra neteisinga. Įeinant į ( - ) pataisos namus taikoma griežta patikra ir nieko uždrausta įsinešti neįmanoma. Nuteistasis nė karto nebuvo paliktas vienas su nuteistuoju, kadangi į fotografavimo vietą po vieną kalinį pristato ir atgal į gyvenamąją zoną nuveda mažiausiai du apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai. Byloje nėra įrodytas nuteistojo E. U. priklausymas organizuotai grupei ir jo dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d.

40Nuteistojo S. Š. apeliaciniame skunde prašoma: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-01-20 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (už 2012-10-29 disponavimą narkotinėmis medžiagomis), pašalinant iš kaltinimo aplinkybę, kad jis narkotines priemones įsigijo iš D. R., kad tokius veiksmus atliko bendrininkų grupėje su E. G. ir D. R., ir kitais asmenimis, kad jo veika buvo padaryta organizuotoje grupėje ir šios aplinkybės nepripažinti sunkinančia jo atsakomybę. Pašalinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į pernelyg ilgą proceso trukmę, į S. Š. asmenybę (anksčiau neteistas, iki suėmimo mokėsi universitete, nebuvo veikos organizatorius ir vadovas ir kt.), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino neteisėtai įgijęs ir gabenęs narkotines medžiagas į ( - ), dėl ko nuoširdžiai gailisi, taikyti jam BK 54 str. 3 d. nuostatas ir sušvelninti jam teismo paskirtą bausmę, tai yra paskirti švelnesnę nei BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė; taip pat pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (už narkotinių medžiagų laikymą savo gyvenamojoje vietoje, ( - ), ir jų perdavimą M. S.), pašalinant iš kaltinimo aplinkybes, kad jis 2012-10-29, savo gyvenamojoje vietoje, ( - ), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė 0,7581 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 10,9 %, ir kurias toje pačioje vietoje, apie 15 val., perdavė M. S., taip pat kad jis nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2012-10-29, 19.45 val., savo namuose laikė 98,3082 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, turėdamas tikslą jas platinti, ir jo veiksmus 98,3082 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 7,4 %, laikymą perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d., ir, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes paskirti jam bausmę, numatytą BK 259 str. 1 d. sankcijoje, nesusijusią su laisvės atėmimu; 2) Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. Š. nuteisė už dvi nusikalstamas veikas (už 2012-10-29 disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir už narkotinių medžiagų laikymą savo gyvenamojoje vietoje ( - ), ir jų perdavimą 2012-10-29 M. S.), šiuos jo veiksmus nuteistasis prašo perkvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., taikyti jam BK 54 str. 3 d., ir paskirti jam bausmę, švelnesnę nei numatyta BK 260 str. 1 d. sankcijoje; 3) bylos nagrinėjimo metu iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoju M. D., kuris gali patvirtinti nuteistojo parodymus apie tai, kad jis narkotikus gabeno į ( - ) jo prašymu, o ne E. G. nurodymu.

41Apeliantas skunde nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes nepadarė nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas. Nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, neteisingai vertino įrodymus, visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, pažeidė jo konstitucinę teisę į gynybą, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas neteisingai taikė baudžiamojo įstatymo specialiosios ir bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bendrininkų atsakomybę, taip pat atsakomybę už nusikalstamų veikų daugetą ir paskyrė nepagrįstą ir neteisingą bausmę.

42Apelianto manymu, teismas pažeidė ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą. Nuteistasis pažymi, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie E. G. ir D. R. yra neteisingi, tokia tuo metu buvo jo gynybinė versija, o ikiteisminio tyrimo teisėjo jis apklaustas nebuvo, kai kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (žr., kasacinė nutartis Nr. 2K-554/2006). Todėl šioje byloje teismas apelianto ir kitų nuteistųjų D. P., M. S. ir E. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, neteisėtai pripažino leistinais įrodymais, jais vadovavosi, juos vertino visete su kitais įrodymais ir iš esmės jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria pripažinta, kad narkotines medžiagas S. Š. įsigijo iš D. R. pagal E. G. nurodymą. Tačiau tiek D. R., tiek E. G. tokias aplinkybes neigia, jų parodymai prieštaringi, prieštaravimai tinkamai nepašalinti, jokių kitų objektyvių įrodymų, neginčytinai patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra. Byloje esantys telefoninių pokalbių įrašai daryti vėliau nei buvo padarytos apeliantui inkriminuotos veikos, pokalbiai neinformatyvūs, neidentifikuoti juose dalyvaujantys asmenys, todėl tokie įrašai negali būti pripažinti įrodymais.

43Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismui perduotame prokuroro kaltinamajame akte abi jo nusikalstamos veikos (2012-10-29 disponavimas narkotinėmis medžiagomis ir narkotinių medžiagų laikymas savo gyvenamojoje vietoje, ( - ), ir jų perdavimas M. S.) buvo kvalifikuojama kaip padarytos organizuotoje grupėje. Tačiau kaltinamajame akte nenurodyta, nei kuo pasireiškė E. G., kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo veiksmai, nei kuo pasireiškė apelianto, kaip organizuotos grupės nario, vaidmuo. Nuosprendyje nenurodyta, kokiu būdu jis buvo įtrauktas į organizuotą grupę, kokius ir iš ko gavo nurodymus ir vaidmenis, kokie buvo jo ir kitų grupės narių ryšiai ir bendri suderinti veiksmai. Iš konkrečių veikų aprašymo matyti, kad S. Š. savo iniciatyva įgydavo narkotines medžiagas iš vienų asmenų ir jas perduodavo kitiems, bet tai nėra organizuotą grupę apibūdinantys veiksmai, ir toks kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Jau nuo pat bylos nagrinėjimo teisme gynyba iškėlė kaltinamojo akto trūkumus ir prašė bylą grąžinti prokurorui šiems trūkumams pašalinti, tačiau teismas prašymą atmetė ir bylą nagrinėjo iš esmės. Teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje suformulavo tapačias prokuroro kaltinimo faktines aplinkybes, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatavo iš esmės naujas faktines kaltinimo aplinkybes, nenurodytas prokuroro kaltinamajame akte ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Tokiu būdu teismas iš esmės pakeitė kaltinimą naujomis faktinėmis aplinkybėmis, apibūdinančiomis bendrininkavimo formą ir rūšį, apie tai iš anksto nepranešęs apeliantui ir kitiems bylos nagrinėjimo dalyviams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turi būti tinkamai garantuojama asmens teisė gintis nuo bet kokio jam pareikšto kaltinimo, nepriklausomai nuo šio kaltinimo sunkumo. EŽTT suformuota jurisprudencija atskleidžia, kad kaltinamojo teisė būti informuotam apie kaltinimo pobūdį, teisė į gynybą ir teisingą teismą pažeidžiama ir tada, kai inkriminuojama veika perkvalifikuojama pagal lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, tačiau pritaikant kitokį teisinį požymį (sudėties požymį, įtvirtintą BK specialiojoje dalyje), būtiną šią veiką pripažinti nusikalstama, bet neįspėjus kaltinamojo apie tokią galimybę ir nesudarius galimybių atitinkamai gintis (Plenarinės sesijos 2010 m. kovo 5 d. nutartis). Taigi priimant apkaltinamąjį nuosprendį, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą procesą, teisės į gynybą, rungimosi principai, taip pat BPK 255, 256 straipsniuose nustatyta nusikalstamos veikos esminių (faktinių) aplinkybių ir jos kvalifikavimo keitimo tvarka.

44Nuteistasis S. Š. skunde teigia neginčijantis ir pripažįstantis, kad jis iš nenustatytų asmenų įsigijo apie 150 g kanapių. Jis taip pat pripažįsta, kad dalį kanapių gabeno į ( - ) M. D. prašymu perduoti E. U., bet tai buvo jo paties sugalvoti veiksmai, nederinti nei su E. G., nei su D. R., nei su kitais asmenimis. Todėl nuteistojo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip padaryti organizuotoje grupėje. Teismas neteisingai pritaikė BK 24-26 str. normas ir nepagrįstai šią aplinkybę pripažino sunkinančia jo atsakomybę, tuo neteisingai taikė ir BK 60 str. 1 d. 2 p. normą, todėl šios aplinkybės turi būti pašalintos iš kaltinimo. Nuteistasis taip pat neginčija, kad savo gyvenamojoje vietoje, ( - ), neteisėtai laikė 98,3082 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 7,4 %, tačiau šias narkotines medžiagas jis laikė savo reikmėms, kadangi jas pats rūkydavo. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas T. K.. Byloje nėra įrodymų, kad tas kanapes jis laikė turėdamas tikslą platinti. Nuteistasis skunde neigia, kad savo gyvenamoje vietoje laikė 0,7581 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 10,9 %, ir kurias toje pačioje vietoje apie 15 val. perdavė M. S.. Šių veiksmų S. Š. teigia neatlikęs, tuo tarpu teismas šias aplinkybes pagrindė vien tik nuteistojo M. S. prieštaringais parodymais. Nuteistojo manymu, M. S. jį apkalba, siekdamas nuslėpti, iš kur ir kada įgijo šias kanapes. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal kaltinimo versiją, jis 2012-10-29 kanapes įgijo ( - ) iš D. R., jas parvežė į savo gyvenamąja vietą, kur jos buvo supakuotos į šokolado pakuotes, iš kurių vieną pakuotę tą dieną nuvežė į ( - ), kur per D. P. perdavė E. U., dvi pakuotes pasiliko savo kambaryje, o dalį kanapių perdavė M. S.. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad apelianto kambaryje prieš ar pakavimo metu kanapės nebuvo maišomos su kitomis medžiagomis ar kitaip apdirbamos, tačiau objektyviais įrodymais nustatyta (kratų protokolai, specialistų išvados), kad apelianto kambaryje rastų kanapių dalių pakuotėse (98,3082 g) esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,4 %, o pas M. S. rastose ir paimtose kanapėse delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,9 %. Taigi šios faktinės aplinkybės objektyviai įrodo, kad pas M. S. rastos kanapių dalys yra tos pačios rūšinės priklausomybės, bet pagal sudėtį (koncentraciją) yra skirtingos narkotinės medžiagos nei buvo rastos nuteistojo kambaryje, o tai visiškai paneigia kaltinimo versiją dėl to, kad M. S. kanapes perdavė jis. Todėl S. Š. iš kaltinimo turi būti pašalinta aplinkybė dėl kanapių perdavimo M. S. ir jo veiksmai – neteisėtas 98,3082 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 7,4 %, laikymas savo gyvenamojoje vietoje, ( - ), turi būti perkvalifikuotas iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d., ir jam paskirta bausmė šios normos sankcijos ribose.

45Nuteistojo manymu, jo kaltinime nurodytus veiksmus, kuomet jis 2012-10-29 kanapes įgijo ( - ) iš D. R., jas parvežė į savo gyvenamąją vietą, kur jos buvo supakuotos į šokolado pakuotes, ir tą pačią dieną vieną pakuotę nuvežė į ( - ), kur per D. P. perdavė E. U., dvi pakuotes pasiliko savo kambaryje, o dalį kanapių perdavė M. S., teismo nepagrįstai ir neteisingai kvalifikuotos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Iš skundžiamame nuosprendyje aprašytų aplinkybių matyti, kad organizuotoje veikloje tarp kaltinamųjų buvo vaidmenų pasiskirstymas, kad buvo veikiama pagal vieną braižą. Apelianto (ir visų kitų kaltinamųjų) veikos buvo padarytos (pabaigtos) tą pačią 2012-10-29 dieną, įgyvendinant vieną sumanymą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad bendrininkus siejo vienas bendras sumanymas ir tyčia, jie siekė to paties rezultato – neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis ir jas platinti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abi S. Š. padarytos nusikalstamos veikos, teismo kvalifikuotos kaip realioji nusikaltimų sutaptis, laikytinos tęstiniu nusikaltimu, kvalifikuojamu pagal BK 260 str. 1 d.. Tokios praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2011, Nr. 2K-743/2007, Nr. 2K-227/2012). Neteisingas vienos tęstinės veikos kvalifikavimas į dvi atskiras veikas nulėmė neteisingą bausmės skyrimą už atskiras veikas, bausmių subendrinimą ir galutinės subendrintos bausmės skyrimą.

46Apeliaciniame skunde keliamas ir bausmės individualizavimo klausimas. Nors, nuteistojo S. Š. nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, visiškai pagrįstai konstatavo, kad šios bylos tyrimas truko gana ilgai, nuo veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau praėjo virš dviejų metų, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra aplinkybių, kurios būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskyrė jam bausmę, numatytą BK 260 str. 1 d. sankcijos ribose (už kiekvieną veiką skyrė bausmę, šiek tiek mažesnę už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį). Tokios išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007), kur buvo išaiškinta, kad tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė BK 54 str. 3 d. pagrindu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, veikos baigtos, jei veika bus perkvalifikuota kaip tęstinė, tai bus laikoma, kad padaryta tik viena veika, jis yra teisiamas pirmą kartą, nebuvo patrauktas ir administracinėn atsakomybėn, iki suėmimo mokėsi ( - ) universitete ( - ) fakultete, be to, jis nebuvo nusikalstamų veikų organizatorius, rengėjas ir vadovas. Šių aplinkybių visuma, apelianto įsitikinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jam gali būti taikomos BK 54 str. 3 d. nuostatos, kurių teismas nepagrįstai netaikė ir paskyrė jam neteisingą, akivaizdžiai teisingumo principui prieštaraujančią bei pernelyg griežtą bausmę.

47Nuteistojo D. R. apeliaciniame skunde prašoma: 1) panaikinti skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (2012-10-29 narkotinių medžiagų perdavimas S. Š.), ir dėl šios veikos priimti išteisinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis BK bendrosios dalies normomis, iš naujo subendrinti bausmes, paskirtas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už veikas, numatytas BK 253 str. 1 d. ir 259 str., ir paskirti galutinę subendrintą bausmę; 2) pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 str. 1 d., ir atsižvelgus į tai, kad šios bylos tyrimas truko gana ilgai, nuo veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau praėjo virš dviejų metų, kad jis visą tą laiką jis buvo laikomas kardomojo kalinimo sąlygomis, taip pat atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kitas reikšmingas aplinkybes, paskirti švelnesnę bausmę; 3) išreikalauti naujus įrodymus – iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoju M. D., kuris gali patvirtinti arba paneigti kaltinimo versiją, taip pat apelianto ir kito nuteistojo S. Š. parodymus apie tai, kad jis narkotines medžiagas į ( - ) gabeno būtent M. D. prašymu, kad medžiagas gavo ne E. G. nurodymu (veikusių organizuota grupe), o savo iniciatyva iš čigonų tautybės asmenų ( - ) geležinkelio stotyje; 4) apklausti apeliantą apie kaltinime nurodytos apie veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., aplinkybes, kadangi pirmosios instancijos teismas šių apelianto parodymų neištyrė, neįvertino atskirai ir visame visete.

48Skunde D. R. nurodo, kad jis visiškai sutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. ir 259 str. 2 d., ir šios nuosprendžio dalies neginčija. Tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria buvo nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., kadangi šio nusikaltimo nepadarė. Šioje dalyje teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, neteisingai vertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, pažeidė apelianto konstitucinę teisę į gynybą. Teismas neteisingai taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalies normas, reglamentuojančias bendrininkų atsakomybę, bausmės skyrimą, ir paskyrė nepagrįstą ir neteisingą bausmę.

49Nuteistasis skunde teigia, kad teismas jo viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus, kuomet jis kaltę dėl nusikaltimo neigė, turėjo pripažinti įrodymais, juos vertinti kaip ir visus kitus įrodymus, ir jais vadovautis. Tačiau skundžiamame nuosprendyje D. R. parodymai įvertinti ir pripažinti įrodymais tik dėl kaltinimo pagal BK 253 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. Tuo tarpu jo parodymai dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d. skundžiamame nuosprendyje tik perrašyti, bet nėra nieko pasisakyta apie jų patikimumą, vertinimą ir palyginimą su kitais įrodymais, pripažinimą įrodymais ar jų atmetimą. Be to, teismas nepagrįstai jo kaltę dėl BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo grindė kitų nuteistųjų S. Š., D. P., M. S. ir E. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet ne teisme. Nuteistojo nuomone, teismas šiuos parodymus neteisėtai pripažino leistinais įrodymais, jais vadovavosi ir vertino visete su kitais įrodymais. Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį, kad S. Š. davė parodymus teisme (šie jo parodymai gauti teisėtomis priemonėmis ir būdais) ir paaiškino, kad iš apelianto gavo tik ampules ir maisto papildus, jokių narkotinių medžiagų negavo. Jo ir D. R. parodymai šioje dalyje visiškai sutampa, jų nepaneigia jokie kiti patikimi įrodymai. S. Š. nurodė, kad narkotines medžiagas, kurias gavo iš čigonų tautybės asmenų, laikė savo gyvenamojoje vietoje bei vežė į ( - ) ne apelianto nurodymu, o kažkokio M. D., atliekančio bausmę ( - ) pataisos namuose, prašymu. Tačiau šis asmuo bylos procese nebuvo apklaustas, šios aplinkybės nebuvo nei tirtos, nei nagrinėtos. Todėl, apelianto nuomone, jam pareikštas kaltinimas dėl dalyvavimo E. G. nurodymu narkotinių medžiagų platinime visiškai nepagrįstas. Byloje telefoninių esantys pokalbių įrašai buvo perklausyti teisme, tačiau šiuose pokalbiuose dalyvaujantys asmenys neidentifikuoti, neatlikta įrašų fonoskopinė ekspertizė. Todėl konstatuotina, kad teismo išvados dėl šios padarytos veikos yra pagrįstos ne leistinais ir tinkamai įvertintais įrodymais bei visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu, o tik prielaidomis. Tuo teismas ne tik padarė esminį BPK 20 str. nuostatų imperatyvų pažeidimą, bet ir pažeidė apelianto konstitucinę teisę į gynybą, teisę į teisingą teismo procesą ir nešališką teismą, rungimosi principą.

50Apeliaciniame skunde taip pat keliamas kaltinamojo akto atitikimas įstatymų reikalavimams, nurodant, kad teismui perduotame kalinamajame akte apelianto padaryta nusikalstama veika (2012-10-29 narkotinių medžiagų perdavimas S. Š.) kvalifikuojama kaip padaryta organizuotoje grupėje, tačiau kaltinamajame akte nenurodyta, nei kuo pasireiškė E. G., kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo, nei kuo pasireiškė apelianto, kaip organizuotos grupės nario vaidmuo. Kaltinamajame akte nenurodyta, kada, kokiu būdu nuteistasis buvo įtrauktas į organizuotą grupę, kokius ir iš ko gavo nurodymus ir vaidmenis, kokie buvo jo ir kitų grupės narių ryšiai ir bendri suderinti veiksmai. Toks kaltinamasis aktas, D. R. nuomone, neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Skunde taip pat pažymima, kad teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje suformulavo tapačias prokuroro kaltinimui faktines aplinkybes, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatavo iš esmės naujas faktines kaltinimo aplinkybes, nenurodytas prokuroro kaltinamajame akte ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, tokiu būdu iš esmės pakeisdamas kaltinimą naujomis faktinėmis aplinkybėmis, apibūdinančiomis bendrininkavimo formą ir rūšį, ir apie tai iš anksto nepranešęs apeliantui ir kitiems bylos nagrinėjimo dalyviams, kas laikytina esminiu BPK pažeidimu, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisiną nuosprendį.

51Nuteistojo D. R. skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra teisinio pagrindo jam taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę nei numatyta BK 260 str. 1 d. sankcijoje. Skirdamas jam bausmę teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką jis padarė organizuotoje grupėje, tačiau pašalinus iš kaltinimo šią sunkinančią aplinkybę, visų kitų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jam gali ir turi būti taikomos BK 54 str. 3 d. nuostatos, kadangi teismo paskirta bausmė yra neteisinga, akivaizdžiai prieštaraujanti teisingumo principui ir pernelyg griežta.

52Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

53Nuteistųjų E. U. ir S. Š. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo E. G. ir D. R. skundai atmetami.

54Apeliaciniuose skunduose ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nuteistųjų kaltės nesutinkama su įrodymų vertinimu, teigiama, jog byloje nėra surinkta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių nuteistųjų kaltę ir paneigiančių nuteistųjų paaiškinimus dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, be to, anot apeliantų, pirmosios teismas nepagrįstai nesivadovavo nuteistųjų parodymais duotais bylos teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau su tokiais apeliacinių skundų argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliaciniuose skunduose iš esmės remiamasi ne byloje surinktų įrodymų visuma, o atskirais įrodymais juos aiškinant išimtinai nuteistųjų naudai. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, bet jiems nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Taigi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

55Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais, jų veikos pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuotos teisingai. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių nuteistųjų veikose yra paremtos išsamiu įrodymų vertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Nuosprendyje išsamiai išdėstyti teisiamuosiuose posėdžiuose ištirti įrodymai ir jais nustatytos aplinkybės, įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, aiškiai ir išsamiai argumentuota, kodėl teismas vadovavosi vienais įrodymais, o kitus įrodymus, tame tarpe nuteistųjų parodymus teisminio nagrinėjimo metu, atmetė. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

56Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinimo

57Visi nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose nurodė, kad teismas nepagrįstai jų kaltę grindė ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Atmesdama šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo patikslinti teisme, D. P. savo parodymus patvirtino. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, kaltinamieji S. Š., D. P., M. S. ir E. U. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus apie tai, kaip E. G. telefoninių nurodymų pagrindu, 2012-10-29 S. Š. įgijo iš D. R. narkotines medžiagas – kanapių dalis, po to S. Š. kartu su D. P. narkotines medžiagas sukišo į tris šokolado ,,Shogetten“ pakuotes, vieną pakuotę su narkotinėmis medžiagomis, M. S. vairuojamu automobiliu atvežė į ( - ), kur D. P. narkotines medžiagas kartu su kitais daiktais nunešė E. U., į jo individualios įmonės patalpas, ir ten paliko. Paminėtina ir tai, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji davė būdami izoliuoti vienas nuo kito, tačiau kaltinamiesiems susitikus teisminio bylos nagrinėjimo metu, jie savo parodymus pakeitė. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kaltinamieji D. P., S. Š. ir E. U. parodymus pakeitė siekdami padėti išvengti atsakomybės jau kelis kartus teistiems E. G. ir D. R.. Kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti šių kaltinamųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie buvo pakankamai išsamūs, logiški ir gana nuoseklūs, duoti dalyvaujant gynėjams, antra, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. E. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad duodant parodymus tyrėja jam darė spaudimą, parodymus davė būdamas šoke, tačiau šie skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad jokia įtaka nuteistiesiems nebuvo daroma, apklausiant juos ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo ir jų gynėjai. Dėl galimai neteisėtų tyrėjų veiksmų nuteistasis E. U. nesiskundė, nepateikė pareiškimo prokuratūrai, nepranešė apie tai savo gynėjui. Taigi, ištyrus bylos medžiagą, kolegija nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad nuteistųjų parodymai buvo gauti pažeidžiant BPK normas.

58Dėl kaltinamojo akto turinio

59BPK 219 str. 3 p. nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 str. 3 p. pažeidimas) (kasacinės nutartys Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.).

60Nuteistieji E. G., S. Š. ir D. R. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Apeliantų teigimu, kaltinamajame akte nenurodyta kuo pasireiškė S. Š. ir D. R. kaip organizuotos grupės narių vaidmenys, E. G. teigimu, nenurodytos BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 1 d. aprašytų nusikalstamų veikų padarymo būdas ir kuo pasireiškė jo kaip organizatoriaus vaidmuo. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. vasario 10 d. E. G. gynėjas advokatas A. Venckus buvo pateikęs prašymą baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu perduoti prokurorui, tačiau teismas tokį prašymą atmetė, nurodydamas, jog kaltinamajame akte nurodyta, kokius asmenis E. G. subūrė į organizuotą grupę, kuo pasireiškė vadovavimas jai, taip pat yra nurodyti baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys baudžiamąją atsakomybę už inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, atiduodant bylą teismui akivaizdžių kaltinamojo akto trūkumų, trukdančių pradėti nagrinėti bylą, nebuvo pastebėta (t. 8, b. l. 159-160). Taigi, klausimas, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. numatytus reikalavimus, buvo keliamas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl buvo išspręstas priimant 2014 m. vasario 20 d. nutartį.

61Iš nagrinėjamoje byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės surašyto kaltinamojo akto turinio matyti, kad apeliantams inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas atitinka inkriminuojamų baudžiamojo kodekso straipsnių dispozicijas, nes kaltinamajame akte yra pakankamai detaliai įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami nuteistųjų veiksmai, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, t. y. jame išdėstytos visos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimą tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši byla pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėta pagal aiškų ir BPK 219 str. reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą, o nuteistųjų teisės baudžiamojo proceso metu nebuvo pažeistos.

62D. R. skunde taip pat pažymima, kad teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje suformulavo tapačias prokuroro kaltinimui faktines aplinkybes, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatavo iš esmės naujas faktines kaltinimo aplinkybes, nenurodytas prokuroro kaltinamajame akte ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, tokiu būdu iš esmės pakeisdamas kaltinimą naujomis faktinėmis aplinkybėmis, apibūdinančiomis bendrininkavimo formą ir rūšį, ir apie tai iš anksto nepranešęs apeliantui ir kitiems bylos nagrinėjimo dalyviams, kas laikytina esminiu BPK pažeidimu. Analogišką argumentą savo skunde nurodo ir nuteistasis S. Š.. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą bylos medžiagą, šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiškinama, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą; tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys Nr. 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-327/2014). Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi skundžiamą nuosprendį, nenustatė, naujų aplinkybių, kurios iš esmės skirtųsi nuo nurodytų kaltinamajame akte. Teismo uždavinys yra teismo posėdyje ištirti, kiek bylos nagrinėjimas patvirtina tas aplinkybes, kurios nustatytos kaltinamajame akte. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, patikrino duomenis dėl apeliantams inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių buvimo, apklausė liudytojus, ištyrė kitus bylos duomenis ir motyvuotai jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Aplinkybė, kad dėl S. Š. ir D. R. padarytų veikų kaltinamojo akto ir nuosprendžio turinys nėra identiški, tačiau esminėse aplinkybėse visiškai sutampantys, nėra koks nors įstatymo pažeidimas.

63Dėl skundų argumentų, susijusių su telefoniniais pokalbiais

64Nors apeliantai skunduose nurodo, kad byloje įrodymais pripažinti telefoniniai pokalbiai nėra informatyvūs, neaišku, kuo remiantis vienas ar kitas abonentas priskirtas konkrečiam asmeniui, šie skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš 2012-10-30 kratos protokolo nustatyta, kad ( - ) pataisos namuose, ( - ), nuteistojo E. G. gyvenamojoje 15 būrio patalpoje, buvo atlikta krata, kurios metu po E. G. lova buvo rasta ir paimta: mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, IMEI Nr. ( - ) su SIM kortele Nr. ( - ), kuri priklauso mobilaus ryšio telefono abonentui Nr. ( - ), priklausantis išankstinio apmokėjimo paslaugai, kuriame veikė mobilaus ryšio telefono abonentai: Nr. ( - ), priklausantis išankstinio apmokėjimo paslaugai nuo 2012-10-23 iki 2012-10-24 ir nuo 2012-10-25 iki 2012-10-29 (t. 1, b. l. 88, t. 4, b. l. 81-108). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais nustatyta, kam priklausė telefonų abonentai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, telefoninių pokalbių tarp D. P. ir S. Š. suvestinės patvirtina, kad jie kalba apie Edviną, ,,Shogetten“ šokoladus. 2013-02-25 įtariamojo apklausos metu S. Š. parodė, kad gavo iš E. G. žinutę, kokius daiktus jam reikia atvežti į pataisos namus. Telefoninių pokalbių kontrolės metu buvo užfiksuota E. G. siųsta SMS žinutė į S. Š. telefoną: ,,6 tel, 2 modem, 15 pakuočių tele2, 400 e ir 1200 Lt, dar nepadarėm ,,Shogetten“, vaistai tie dar“. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, būtent tokie daiktai, buvo rasti kratos metu pas E. U., jo darbo vietoje ( - ), D. P. ten palikus maišelį su šiais daiktais. Telefoninių pokalbių kontrolės metu užfiksuota E. G. siųsta SMS žinutė į S. Š. telefoną, jog ,,...reikės palėkti iki ,, ( - )“...“. Taigi, nors kaltinamieji kelia klausimą dėl telefoninių pokalbių kaip patikimų įrodymų, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistųjų aiškinimas yra paneigtas visetu byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurių patikimumu kolegija neturi pagrindo abejoti. Nuteistasis E. G. skunde nurodo, kad nebuvo apklausti kartu su juo kalintys nuteistieji, kurie gyveno patalpoje, kur kratos metu rastas mobilusis telefonas. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami duomenų rinkimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų duoti negali. Kaip jau minėta, telefoninių pokalbių bei SMS pranešimų suvestinės bei byloje surinktų įrodymų visetas pakankamas išvadai, kad kratos metu rasti daiktai priklausė nuteistajam E. G., todėl kitų, su juo bausmę atliekančių asmenų, apklausa, būtų perteklinis veiksmas. E. G. ir E. U. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad niekur konkrečiai neminimos jų pavardės. Tačiau atmesdamas šiuos skundo argumentus teismas dar kartą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik telefoninių pokalbių įrašais, išklotinėmis, tačiau ir kratų protokolais, liudytojų parodymais, bei kita medžiaga.

65Dėl kitų skundo argumentų

66E. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno apskrities VPK Kauno r. PK KPS vyr. tyrėjas A. G. 2012-10-29 priėmė nutarimą atlikti kratą E. G. gyvenamosiose patalpose ( - ) pataisos namuose. BPK 1601 str. 1 d. numatyti išimtiniai atvejai, kuomet teisė atlikti kratą suteikiama ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo pagrindu, šiuo atveju nenustatyti. Skunde taip pat pažymėta, jog, nors byloje yra Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis patvirtinti 2012-10-30 ( - ) pataisos namuose atliktos kratos teisėtumą, tačiau ji priimta ne ikiteisminio tyrimo, bet bendros kompetencijos teisėjo, kas nurodytą nutartį daro neteisėtą. Kolegija pažymi, jog kratos teisėtumą patvirtino Kauno rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. spalio 31 d. nutartį, kurioje nurodė, kad kratą buvo būtina daryti neatidėliotinai siekiant rasti narkotines medžiagas ir užkirsti kelią tyrimui svarbių objektų sunaikinimui (t. 1, b. l. 92). Teismas sprendė, kad krata buvo atlikta nepažeidžiant įstatyme nustatytų reikalavimų, prokuroras į teismą kreipėsi nepraleidęs įstatyme numatyto trijų dienų termino, todėl nuteistojo skundo argumentai dėl kratos neteisėtumo, atmetami kaip nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

67Nuteistasis E. G. taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Pagal BK 260 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys Nr. 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013, 2K-293/2015). Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014, 2K-293/2015). Nors nuteistasis E. G. ir neigia savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, tačiau jo kaltė byloje įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais – nuteistųjų S. Š. ir D. P. parodymais, telefoninių pokalbių suvestinėmis, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, kratos protokolais. Atliktų kratų metu buvo rasta narkotinių medžiagų. Teismas tinkamai įvertino SMS žinučių ir pokalbių turinį, jų seką, tarpusavio sąsajas, intensyvumą, ir padarė išvadą, kad pokalbiai vyksta apie narkotines ir psichotropines medžiagas, jų platinimą. Tikrinant baudžiamąją bylą apeliacinio proceso tvarka, abejonių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., požymio – tikslo platinti, teismui abejonių nekilo.

68Nuteistasis S. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog nusikalstamas veikas jis darė veikdamas organizuotoje grupėje, atkreipė dėmesį, kad kratos metu jo gyvenamojoje vietoje buvo rasta narkotinių medžiagų – kanapių dalių, kurių koncentracija buvo skirtinga ir, kad jo padaryta nusikalstama veika turėtų būti vertinama kaip tęstinė. Kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, 2013-02-25 įtariamojo apklausos metu S. Š. parodė, kad gavo iš E. G. žinutę, kokius daiktus jam reikia atvežti į pataisos namus. Telefoninių pokalbių kontrolės metu buvo užfiksuota jau minėta E. G. siųsta SMS žinutė į S. Š. telefoną apie daiktus, kurie ir buvo rasti kratos metu pas E. U., jo darbo vietoje, D. P. ten palikus maišelį su daiktais. Be to, S. Š., būdamas suimtas ir izoliuotas nuo kitų įtariamųjų, 2013-02-25 ir 2013-06-11 apklausos metu patvirtino D. P. parodymus, jog pastarasis žinojo, kur ir kam reikia nuvežti narkotines medžiagas, supakuotas ,,Shogetten“ šokolado pakuotėse, nes jam buvo skambinęs E. G. ir viską pasakęs, ką ir kam nuvežti. Užfiksuota E. G. siųsta SMS žinutė į S. Š. telefoną, jog ,,...reikės palėkti iki ,, ( - )“...“, taip pat patvirtina kaltinamųjų ryšį ir susitarimą veikti bendrai darant nusikalstamą veiką. Apie šių kaltinamųjų ryšį teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojai: T. K., M. P.. Kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje suformuluotai išvadai, jog akivaizdu, kad veikdami po vieną, tokios veikos jie nebūtų galėję padaryti, nes narkotinės medžiagos gautos iš vieno šaltinio (D. R. perduotos S. Š.), po to jos gabenamos į ( - ) (S. Š. atvežė iš ( - ) į ( - )), paruošiamos gavėjui (D. P. sukišo jas į sutartas pakuotes – šokoladų ,,Shogetten“), po to jos gabenamos į ( - ), kur D. P. jas perduoda E. U., kuris dirba ( - ) pataisos namuose ir turi galimybę patekti į pataisos įstaigą, kurioje bausmę atlieka E. G.. Iš kaltinamųjų parodymų, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų nustatyta, kad E. G. viso šio proceso metu telefonu davė nurodymus kitiems kaltinamiesiems, kruopščiai koordinavo jų veiksmus, pasakydamas kur ir ką nuvežti. Be to, šių bendrininkų organizuotumą patvirtina ir tai, kad kiekvienas bendrininkas atliko skirtingas užduotis, E. G. vadovaujant buvo sudaryta kaltinamųjų veiksmų grandinė, visi kaltinamieji žinojo, jog narkotines medžiagas – kanapių dalis kiekvienas iš jų perdavė, laikė, gabeno E. G. nurodymu. Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė savo išvadas, kodėl nuteistųjų veika buvo vertinama kaip padaryta organizuotoje grupėje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria šioms išvadoms, todėl nuteistojo S. Š. argumentus dėl organizuotos grupės požymio atmeta.

69S. Š. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad 2012-10-29 veikas dėl iš D. R. ( - ) įgytų kanapių nuvežė į ( - ) ir tą dalį, kurioje perdavė M. S., teismas nepagrįstai kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas. Kolegija, atmesdama šiuos skundo argumentus, pažymi, jog teismas teisingai veikas kvalifikavo kaip dvi atskiras, nes jose neįžvelgė vieningos tyčios.

70Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso metu gauti duomenys buvo įvertinti laikantis BPK 20 str. nuostatų. Pagal šį straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal šio straipsnio 5 d., teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nuteistiesiems nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis jie neigia savo kaltę, yra niekuo nepagrįstos, deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinos kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

71Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, kad E. G., E. U., S. Š. ir D. R. padarė nusikalstamą veiką ir pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir teisingai kvalifikavo E. G. veiką pagal BK 24 str. 4 d. ir BK 260 str. 1 d., o E. U., S. Š. ir D. R. veikas pagal BK 260 str. 1 d. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įstatymo nustatyta tvarka gautus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, motyvuotai kvalifikavo nusikalstamas veikas, nuosprendyje nuosekliai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo išvados.

72Dėl E. G. ir D. R. paskirtų bausmių

73Nuteistieji E. G. ir D. R. prašo sušvelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat sušvelninti ir galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir skirdamas E. G. ir D. R. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.

74Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. G. padarė sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jo vaidmenį organizuojant bendrininkus disponavimui narkotinėmis medžiagomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad E. G. yra jauno amžiaus, tačiau teisiamas jau šeštą kartą, nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar nesulaukęs pilnametystės, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pažymėtina, kad naują nusikalstamą veiką E. G. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, be to, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, būdamas pataisos įstaigoje ir izoliuotas nuo visuomenės, kas parodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Kadangi naują nusikalstamą veiką E. G. padarė neatlikęs Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės pagrįstai subendrintos pagal BK 64 str., taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Nuteistasis skunde nurodo, kad jam nėra suprantama kaip buvo subendrinama paskirta bausmė, todėl kolegija pažymi, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Taigi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės, buvo pridėta Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis.

75Skirdamas bausmę D. R. pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkiems ir apysunkiams nusikaltimams bei baudžiamiesiems nusižengimams, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių santykį (D. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs dvi nusikalstamas veikas (BK 253 str. 1 d., 259 str. 1 d.) ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad vieną nusikalstamą veiką (BK 260 str. 1 d.) padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Teismas įvertino, kad D. R. teisiamas penktą kartą, atsižvelgė ir į kitas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas už BK 260 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą D. R. pagrįstai skyrė mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytas bausmių vidurkis.

76Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybes, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, ir skiriamas bausmes pakankamai motyvavo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. taisyklėmis, skundžiamu nuosprendžiu E. G. paskirtą bausmę subendrino su teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę. D. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 2 p., 65 str., taip pat buvo teisingai subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę tinkamai subendrino su Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

77Tai, jog apeliantai mano, kad jiems turėjo būti skirta švelnesnė bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo bausmes švelninti. Nuteistieji privalėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes prieš darydami nusikaltimus, juo labiau, kad apeliantai ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus. Kitų išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistųjų padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistųjų asmenybe, šioje byloje nenustatyta.

78Dėl E. U. ir S. Š. paskirtų bausmių

79BK 75 str. 1 d. nuostatos nurodo, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. E. U. ir S. Š. padaryti nusikaltimai nepriskiriamas prie sunkių nusikaltimų, todėl atitinka formalųjį šios BK normos taikymo kriterijų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, spręsdamas dėl galimybės asmeniui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

80Teisėjų kolegija, spręsdama dėl galimybės taikyti E. U. ir S. Š. BK 75 str. nuostatas, atsižvelgia į tai, kad S. Š. teisiamas pirmą kartą, duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra, S. Š. nedirba, tačiau iki suėmimo mokėsi ( - ) universiteto ( - ) fakultete, yra nevedęs, priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neįrašytas. E. U. taip pat teisiamas pirmą kartą, duomenų apie patraukimą administracinėn atsakomybėn į bylą nepateikta, dirba pagal verslo liudijimą, yra vedęs, priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neįrašytas. Pažymėtina, kad E. U. inkriminuotas tik vienas nusikalstamos veikos epizodas, jo vaidmuo organizuotoje grupėje laikytinas mažesniu.

81Nors nuteistieji padarė nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad E. U. ir S. Š. padarytos nusikalstamos veikos, nors ir priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.), nepadarė realios žalos – narkotinė medžiaga nebuvo išplatinta (buvo paimta), taip pat įvertintas santykinai nedidelis narkotinės medžiagos kiekis – 48,9736 g.

82Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai E. U. ir S. Š. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 2 p. pagrindu, t. y., teisėjų kolegijai nusprendus, kad yra pagrindas E. U. ir S. Š. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad viso tyrimo metu nuteistasis S. Š. buvo suimtas ir laikomas kardomojo kalinimo sąlygomis, į ką teismas atsižvelgia paskirdamas trumpesnį bausmės atidėjimo terminą.

83BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą E. U. ir S. Š. skirtinos BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p. ir 8 p. baudžiamojo poveikio priemonės.

84Kadangi suimtam S. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kardomoji priemonė jam panaikinama, iš teismo posėdžių salės jis paleidžiamas (BPK 309 str. 1 d. 7 p.).

85Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 2 p.,

Nutarė

86D. R. ir E. G. apeliacinius skundus atmesti.

87E. U. ir S. Š. skundus tenkinti iš dalies.

88Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendį dalyje pakeisti:

89E. U., pripažintam kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteistam trejų metų laisvės atėmimo bausme, pritaikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

90Įpareigoti nuteistąjį E. U. per vieną mėnesį įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

91S. Š., pripažintam kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (2 epizodai) ir nuteistam ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pritaikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

92Įpareigoti nuteistąjį S. Š. per vieną mėnesį įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

93Kardomąją priemonę suėmimą S. Š. panaikinti, paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

94Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. E. G. pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. (dėl organizuotos grupės... 4. S. Š. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (už 2012-10-29 disponavimą... 5. S. Š. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (už narkotinių medžiagų... 6. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies... 7. S. Š. pagal BK 260 str. 1 d. (dėl narkotinių medžiagų perdavimo D. P.)... 8. E. U. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteistas 3 metų laisvės... 9. D. R. pripažintas kaltu pagal BK 253 str. 1 d., 259 str. 2 d., 260 str. 1 d.... 10. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 2 p., 65 str., bausmės, paskirtos pagal... 11. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., paskirta subendrinta bausmė visiško... 12. Vadovaujantis BK 72 str., pas D. R. 2013-04-06 kratos metu rasti revolveris ( -... 13. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti D. P. ir M. S., tačiau jų... 14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 15. E. G. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau... 16. atlikdamas bausmę ( - ) pataisos namuose, paskirstė vaidmenis ir davė... 17. S. Š. nuteistas už tai, kad jis, dalyvaudamas E. G. suburtoje ir... 18. S. Š. 2012-10-29, apie 11.05 val., ( - ), prie kavinės- baro „( - )“, iš... 19. Be to, S. Š. 2012-10-29, savo gyvenamojoje vietoje, ( - ), turėdamas tikslą... 20. E. U. nuteistas už tai, kad jis, dalyvaudamas E. G. suburtoje ir vadovaujamoje... 21. 2012-10-29, apie 11.05 val., ( - ), prie kavinės-baro „( - )“, D. R.... 22. D. R. nuteistas už tai, kad jis, dalyvaudamas E. G. suburtoje ir vadovaujamoje... 23. D. R. 2012-10-29, apie 11.05 val., ( - ), prie kavinės-baro „( - )“, S.... 24. Be to, D. R. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame ( - ), neturėdamas... 25. Be to, D. R. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame ( - ), neturėdamas... 26. Nuteistasis E. G. apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės... 27. Skunde nurodoma, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis negali... 28. Nuteistasis E. G. skunde teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo padarytas... 29. Apeliaciniame skunde keliamas ir įrodymų, kuriais grindžiamas apkaltinamasis... 30. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamame nuosprendyje padaryta... 31. Neigdamas savo kaltę dėl BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, E.... 32. Nuteistasis skunde nesutinka ir su tuo, kad jo kaltė padarius nusikalstamą... 33. Apeliaciniame skunde keliamas ir teismo šališkumo klausimas, nurodant, kad... 34. Apeliantui taip pat nėra aišku, kaip skundžiamu nuosprendžiu jam buvo... 35. Nuteistojo E. U. apeliaciniame skunde prašoma Kauno apylinkės teismo 2015 m.... 36. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai... 37. Nuteistojo E. U. nuomone, 2012-10-29 kratos protokolas (t. 1, b. l. 94-97),... 38. Skunde nuteistasis nesutinka ir su tuo, kad teismas vadovavosi jo pirminiais... 39. Prie 2012-10-29 D. P. palikto maišiuko, kuriame buvo narkotinės medžiagos,... 40. Nuteistojo S. Š. apeliaciniame skunde prašoma: 1) pakeisti Kauno apylinkės... 41. Apeliantas skunde nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes... 42. Apelianto manymu, teismas pažeidė ir baudžiamojo proceso įstatymo... 43. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismui perduotame... 44. Nuteistasis S. Š. skunde teigia neginčijantis ir pripažįstantis, kad jis... 45. Nuteistojo manymu, jo kaltinime nurodytus veiksmus, kuomet jis 2012-10-29... 46. Apeliaciniame skunde keliamas ir bausmės individualizavimo klausimas. Nors,... 47. Nuteistojo D. R. apeliaciniame skunde prašoma: 1) panaikinti skundžiamo Kauno... 48. Skunde D. R. nurodo, kad jis visiškai sutinka su nuosprendžio dalimi, kuria... 49. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas jo viso proceso metu duotus nuoseklius... 50. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas kaltinamojo akto atitikimas įstatymų... 51. Nuteistojo D. R. skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo... 52. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistieji ir jų gynėjai prašė... 53. Nuteistųjų E. U. ir S. Š. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies,... 54. Apeliaciniuose skunduose ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytas... 55. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje... 56. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinimo... 57. Visi nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose nurodė, kad teismas... 58. Dėl kaltinamojo akto turinio... 59. BPK 219 str. 3 p. nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma... 60. Nuteistieji E. G., S. Š. ir D. R. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad... 61. Iš nagrinėjamoje byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros Kauno... 62. D. R. skunde taip pat pažymima, kad teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje... 63. Dėl skundų argumentų, susijusių su telefoniniais pokalbiais... 64. Nors apeliantai skunduose nurodo, kad byloje įrodymais pripažinti... 65. Dėl kitų skundo argumentų... 66. E. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno apskrities VPK Kauno r. PK KPS... 67. Nuteistasis E. G. taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 68. Nuteistasis S. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai... 69. S. Š. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad 2012-10-29 veikas dėl... 70. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso metu gauti duomenys buvo... 71. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, kad E. G., E. U., S. Š.... 72. Dėl E. G. ir D. R. paskirtų bausmių... 73. Nuteistieji E. G. ir D. R. prašo sušvelninti pirmosios instancijos teismo... 74. Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo... 75. Skirdamas bausmę D. R. pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė... 76. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas... 77. Tai, jog apeliantai mano, kad jiems turėjo būti skirta švelnesnė bausmė,... 78. Dėl E. U. ir S. Š. paskirtų bausmių... 79. BK 75 str. 1 d. nuostatos nurodo, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne... 80. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl galimybės taikyti E. U. ir S. Š. BK 75... 81. Nors nuteistieji padarė nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje, tačiau... 82. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus duomenis, konstatuoja, kad... 83. BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės... 84. Kadangi suimtam S. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas,... 85. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1... 86. D. R. ir E. G. apeliacinius skundus atmesti.... 87. E. U. ir S. Š. skundus tenkinti iš dalies.... 88. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendį dalyje pakeisti:... 89. E. U., pripažintam kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteistam trejų metų... 90. Įpareigoti nuteistąjį E. U. per vieną mėnesį įsidarbinti arba... 91. S. Š., pripažintam kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (2 epizodai) ir nuteistam... 92. Įpareigoti nuteistąjį S. Š. per vieną mėnesį įsidarbinti arba... 93. Kardomąją priemonę suėmimą S. Š. panaikinti, paleisti jį iš suėmimo... 94. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....