Byla 1A-61-576/2020

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Vaidui Rakauskui, nukentėjusiajam T. S., atstovui advokatui Mansurui Muksinovui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. S. ir nuteistojo A. B. gynėjo advokato Vaido Rakausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, A. B. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus 2017 m. kovo 15 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017 m. gegužės 9 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą galutinę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Civilinio ieškovo T. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš A. B. 10 Eur turtinei ir 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys patenkintas ir priteista iš A. B. 2268,04 Eur žalos atlyginimo. Tuo pačiu nuosprendžiu E. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nėra pateiktas.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

6A. B. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2018 m. spalio 20 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 00.26 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo laiptinės, esančios adresu ( - ), konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą T. S., sėdinčiam ant suoliuko, po to šiam nukritus ir keliantis nuo žemės, spyrė su koja T. S. į dešinį šoną, iš viso suduodamas ne mažiau kaip 2 smūgius, tuo nukentėjusiajam T. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, dešiniame šone, muštine žaizda dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio kūno lūžiu, dešinio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienos lūžiais, nosikaulių lūžiu, dešinės akiduobės išorinės ir apatinės sienos lūžiais, nusitęsiančiais į kaukolės pamatą – pleištakaulio didįjį sparną, nedideliu kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

7II.

8Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai 2.

9Apeliaciniame skunde nukentėjusysis T. S. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos ir išlaidų už advokato paslaugas priteisimo, kuri jo vertinimu, yra nepagrįsta, ir iš A. B. jo naudai priteisti 25000 Eur neturtinės žalos ir 1500 Eur už advokato paslaugas.

102.1.

11Nukentėjusysis dėstydamas argumentus dėl neturtinės žalos skunde nurodo, kad VSDFV pažymą teismui pateikė savo iniciatyva, iš jos turinio matyti, kad buvo ir yra nuolat dirbantis, o iki 2018 m. spalio 19-20 d. nedirbo tik vieną mėnesį. Byloje nėra duomenų apie A. B. materialinę padėtį, A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad siūlė kaip žalos atlyginimo dalį sklypą su mišku, be to, apelianto vertinimu, A. B. yra visiškai sveikas ir darbingas jauno amžiaus asmuo. Dėl girtavimo su nuteistaisiais jis nurodė, kad įstatymai nedraudžiam vartoti alkoholį namuose, kad pas V. Š. A. B. buvo nepriklausomai nuo jo (nukentėjusiojo) valios. Dėl savo elgesiu (grasinimais) iš dalies išprovokavus A. B., apeliantas teigia, kad A. B. jis niekada negrasino, pažymėjo, kad A. B. teistas 6 kartus, įskaitant už smurtinio pobūdžio veikas. Apelianto teigimu, kaip numatyta BPK 109 straipsnyje, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis skunde nurodo, kad jam į galvą įdėta metalinė plokštė, kad nebūtų kaukolės deformacijos. Didžiausią nepatogumą ji sukelia tada, kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, kadangi tokiais atvejis jis ją jaučia. Tai pat nurodo, kad buvo nedarbingas 108 dienas, 90 dienų negalėjo dirbti, nes nuolat jautė galvos skausmą, negalėjo normaliai miegoti, gyvena tik su mama, kuri gauna minimalų atlyginimą.

122.2.

13Pasisakydamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, nukentėjusysis nurodo, kad teismui pateikė oficialų dokumentą apie patirtų išlaidų dydį, kurį sudaro 1500 eurų. Išlaidas sudaro: civilinio ieškinio parengimas, susipažinimas su daugiau kaip 2 tomų byla, konsultacijos, trys posėdžiai Širvintų rūmuose, kelionė iš Vilniaus iki Širvintų ir atgal. Skunde nurodyta, kad minėtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko ir Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio numatyto maksimalaus dydžio (2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“), tačiau teismas be jokio pagrindo, nepriteisė visų patirtų išlaidų. 3.

14Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Vaidas Rakauskas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba bausmės vykdymą atidėti.

153.1.

16Apeliantas nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme ir su tuo, kad jis yra pripažintas recidyvistu. Jo vertinimu, jis negalėjo sukelti tokių sunkių neigiamų pasekmių nukentėjusiajam aptariamo įvykio metu suduodamas kaire ranka į dešinę nukentėjusiojo veido pusę. Pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino A. B. inkriminuotus padarytus du sužalojimus nukentėjusiajam — sumušimus abiejuose žanduose ir kairiajame smilkinyje, be to, buvo pašalintas iš kaltinimo ir spyris koja nukentėjusiajam į nugarą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad abejoja nukentėjusiojo parodymais, kur jis teigia, kad jam buvo suduoti trys smūgiai, todėl tai, apelianto vertinimu, tik sustiprina abejones dėl to, ar savo veiksmais A. B. tikrai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Byloje yra pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. specialisto išvada Nr. ( - ), kurios 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spardant kojomis, 2 dalyje nurodyta, kad kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Užduotyje ekspertams buvo nurodytos tokios įvykio aplinkybės: nepažįstamas vaikinas (kalbama apie kitą nuteistąjį) vieną kartą sudavė į dešinę veido pusę (t. y. į tą, kurioje padaryti sužalojimai ir buvo laikyti sunkiu sveikatos sutrikdymu). Vėliau, išėjus į lauką, sutiko pastarojo vaikino draugą (kalbama apie A. B.), kuris nukentėjusiajam, sėdinčiam ant suoliuko, du kartus kumščiu smūgiavo į veidą, o nukentėjusiajam nugriuvus, galimai spardė kojomis į dešinę krūtinės pusę. Taigi teismo medicinos ekspertė nustatė, kad nukentėjusiojo sužalojimai dešinėje veido pusėje galėjo būti padaryti smūgiuojant ne vieną kartą, o mažiausiai du. Tuo tarpu A. B. visą laiką įrodinėjo, kad jis tik vieną kartą nestipriai trenkė nukentėjusiajam iš kairės rankos į jo dešinę veido pusę. Nuosprendyje konstatuota, kad A. B. vieną kartą stipriai smūgiavo nukentėjusiajam iš kairės rankos į dešinę veido pusę. Apelianto vertinimu, dėl to nėra aišku, ar būtent nestiprus ir būtent A. B. smūgis į veidą nukentėjusiajam galėjo sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą. Vien tai, kad nukentėjusysis, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, patvirtino, kad A. B. jam itin stipriai trenkė kumščiu į dešinę veido pusę, nepatvirtina, kad būtent taip ir buvo. Juk būtent pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu iš pat pradžių iš viso nenurodė, kas ir kiek smūgiavo, vėliau jau nurodė, kad smūgių buvo trys ir dar buvo smūgiai kojomis. Skunde pažymėta, kad išvados 3 puslapyje nurodyta, kad nukentėjusysis serga šizofrenija, sąmoningai nevartoja vaistų, todėl nekvestionuoti tokio asmens paaiškinimų ir parodymų teismas neturėjo jokio pagrindo.

173.2.

18Toliau apeliantas nurodo, kad teismas nurodė, jog A. B. neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nusikalstamų veikų recidyvas atima bet kokią galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, apelianto vertinimu, sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būti laikomi nusikaltimai, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis nei aštuoniolikos metų. A. B. pilnamečiu tapo 2018 m. balandžio 14 d., vadinasi, pasak apelianto, visi nuosprendžiai ir baudžiamieji įsakymai buvo priimti iki jo pilnametystės (2016 m. birželio 15 d., 2016 m. birželio 27 d., 2016 m. spalio 10 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. kovo 15 d.). Atitinkamai, teismas neturėjo teisinio pagrindo, skirdamas bausmę, pripažinti, kad A. B. yra recidyvistas, kas užkerta kelią atidėti jam paskirtą bausmę.

193.3.

20Apelianto vertinimu, teismas, skirdamas galutinę subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, neteisingai ir visiškai nepagrįstai nusprendė neatidėti jam paskirtos bausmės vykdymo. Pirma, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2018 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus su teikimu Nr. ( - ) „Dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo“, atsižvelgiant į tai, kad A. B. 2018 m. spalio 20 d. padarė naują nusikalstamą veiką, siūlė panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) minėto teikimo netenkino (nutartis įsiteisėjusi), teismui nusprendus suteikti nuteistajam dar vieną galimybę pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės, tikintis, kad būtent šeimos sukūrimas ir nauji įsipareigojimai nuteistąjį paveiks tinkamai ir sulaikys nuo teisės pažeidimų. Apelianto vertinimu, savo pažadus, duotus teismui sprendžiant aukščiau nurodytą klausimą, A. B. įvykdė: 2018 m. lapkričio 12 d. sudarė santuoką, pradėjo dirbti UAB „( - )“ baldų apmušėju, mokosi ( - ), jam ir jo sutuoktinei 2019 m. vasario 28 d. gimė dukra. Kaip matyti iš teikiamų dokumentų, A. B. yra padaręs išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir stengiasi gyventi teisingą gyvenimą. Naujų nusikalstamų veikų po Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) nepadarė. Dėl šių priežasčių apeliantas mano, kad teismas negalėjo atimti to paties teismo suteiktos galimybės A. B. pasitaisyti. Antra, bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. A. B. yra vedęs, turi mažametę dukrą, yra dirbantis bei gaunantis pajamas, iš kurių iš esmės vienintelis ir išlaiko šeimą. Izoliavus A. B. nuo visuomenės, jo sutuoktinės bei mažametės dukros (8 mėnesių amžiaus) vienintelės išgyvenimo pajamos sudarys 50,16 Eur. Be to, A. B. tęsia mokslus. Dėl šių priežasčių, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai užkirto kelią A. B. ir jo šeimai kurti konstruktyvų ir produktyvų gyvenimą. Izoliavimas nuo visuomenės 19 metų amžiaus jaunuolį turės išimtinai tik neigiamas pasekmes ir dar toliau stumtels A. B. už visuomenės ribų, dėl ko nukentės ne tik A. B., bet ir jo mažametė dukra, sutuoktinė ir galiausiai visuomenė. A. B. jau atlygino nukentėjusiajam visą turtinę žalą bei pradėjo atlyginti (nors ir iš dalies) neturtinę žalą, iš dalies pradėjo atlyginti žalą valstybei, be to, A. B. niekada neneigė, kad panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tiesiog iki šios dienos negali suprasti, kaip vienas nestiprus smūgis galėjo sukelti tokias sunkias pasekmes. Taigi, apelianto vertinimu, ir pripažinus A. B. kaltu dėl BK 135 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos padarymo, jam turėtų būti skirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu (BK 54 straipsnio 3 dalis), arba laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

213.4.

22Pasisakydamas dėl civilinio ieškinio, apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajam 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, jo vertinimu, suma neturėtų būti didesnė nei 3 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad aptariamas įvykis nukentėjusiajam būtų sukėlęs tokias ypatingai sunkias pasekmes, kad tai nebeleistų nukentėjusiajam ateityje dirbti, gyventi ir pan., nukentėjusiojo gydymas praėjo be komplikacijų. Kelios dienos iki aptariamo įvykio nukentėjusysis girtavo, krito veidu ant stalo, sudaužė lėkštę ir susipjaustė veidą. Be to, nukentėjusysis pats savo veiksmais išprovokavo kitus asmenis. Skunde nurodyta, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo A. B. finansinę padėtį – vienintelis šeimoje gauna pajamas, išlaiko sutuoktinę ir mažametę dukrą, todėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas, įpareigojant sumokėti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2 268,04 Eur sumą, yra nepakeliama našta tiek A. B., tiek ir jo šeimai, todėl prašo neturtinę žalą sumažinti iki 3 000 EUR. 4.

23Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. 5.

24Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas M. Muksinovas prašė tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio bei išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Jis pabrėžė, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai nevertino Sodros pažymos ir padarė nepagrįstą išvadą, kad T. S. daugiau kaip du mėnesius iki įvykio nedirbo. Be to, pasak atstovo, teismas nepagrįstai nurodė, kad A. B. materialinė padėtis yra sunki, kadangi byloje nėra jokių duomenų. Tuo pačiu atstovas atkreipė dėmesį, kad neaišku, kodėl teismas įvertino tai, kad įvykio vakarą T. S. vartojo alkoholį, kadangi alkoholis visiškai nepaveikė nukentėjusiojo, jis buvo sąmoningas, kontroliavo savo veiksmus. Taip pat atstovas nurodė, kad teismas nepagrįstai vertino, jog T. S. veiksmai išprovokavo A. B., kadangi byloje tokių duomenų nėra. Atstovas advokatas, pasisakydamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir apeliaciniame skunde. Nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašė atmesti A. B. gynėjo apeliacinį skundą.

255.1.

26A. B. gynėjas advokatas prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje – paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos bausmės vykdymą atidedant. Gynėjas akcentavo ne tik teisingą nusikalstamos veikos kvalifikavimo svarbą, tačiau ir teisingos bausmės nuteistajam individualizavimo ir paskyrimo svarbą. Jis atkreipė dėmesį, kad A. B. visos anksčiau padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytos jam esant nepilnamečiui, tuo metu jis nebuvo sukūręs šeimos. A. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

275.2.

28Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

29III.

30Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Nukentėjusiojo T. S. apeliacinis skundas atmetamas Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Vaido Rakausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies 6.

31Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). Nukentėjusysis T. S. iš esmės skundžia nuosprendį dalyje dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ir dėl priteistų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio. Nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija A. B. kaltę sukėlus BK 135 straipsnio 1 dalyje padarinius, prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba jos vykdymą atidėti, be to, prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajam dydį. 7.

32Pagal baudžiamojo proceso įstatymą neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumą: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. 8.

33Teisėjų kolegija atliko dalinį įrodymų tyrimą, vertindama teismo posėdžio metu pateiktą pažymą iš Sodros apie T. S. valstybinį socialinį draudimą. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo (BK 135 straipsnio 1 dalis) 9.

34BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. 10.

35Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad A. B. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą T. S., po to spyrė su koja T. S. į dešinį šoną, iš viso suduodamas ne mažiau kaip 2 smūgius, taip nukentėjusiajam T. S. sukeldamas sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį sunkiam ir nesunkiam sveikatos sutrikdymui priskiriamus sužalojimus (kaip tai nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ), o būtent: poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, dešiniame šone, muštine žaizda dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio kūno lūžiu, dešinio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienos lūžiais, nosikaulių lūžiu, dešinės akiduobės išorinės ir apatinės sienos lūžiais, nusitęsiančiais į kaukolės pamatą – pleištakaulio didįjį sparną, nedideliu kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo, kuris buvo kvalifikuotas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Tokias išvadas pagrindžia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ) (specialisto išvadoje nurodyta, kad T. S. sužalojimai, pasireiškę poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, dešiniame žande, muštine žaizda dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio kūno lūžiu, dešinio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienos lūžiais, dešinės akiduobės išorinės ir apatinės sienos lūžiais, nusitęsiančiais į kaukolės pamatą – pleištakaulio didįjį sparną, nosikaulių lūžiu, galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu) (t. 1, b. l. 108-110), minėtą išvadą surašiusios specialistės J. B. teisiamojo posėdžio metu vykusios apklausos metu duoti parodymai (parodė, kad dešinės veido pusės sužalojimai galėjo būti padaryti ranka, kad kaukolės pamato lūžiai visada yra vertinamai sunkiu sužalojimu), liudytojos E. G. (B.) (parodė, kad A. B. sudavė 2 smūgius T. S. – į veidą ir į petį (šoną)), nuteistojo A. B. (parodė, kad sudavė smūgį į veidą ir į petį) parodymai viso proceso metu, nukentėjusiojo T. S. 2018 m. spalio 20 d. pareiškime nurodytos aplinkybės (pareiškime nurodyta, kad draugo bute vaikinas sulaužė jam akinius ir smogė į veidą, o, išėjus į lauką, kitas vaikinas sumušė, smūgiuodamas į veidą ir dešinį šoną (t. 1, b. l. 9)). Atsižvelgiant į tai, kad įvykį matė tik nukentėjusysis, nuteistasis A. B. ir E. G. B.), kitų asmenų parodymai jokios įtakos sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą neturi. 11.

36Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad T. S. veidas buvo sužalotas iki įvykio ir kad sužalojimai buvo fiksuoti kairėje veido pusėje, o būtent, tai, kad T. S. buvo sužalotu veidu iki įvykio parodė tiek A. B., tiek E. G. (B.), tiek pats T. S., tiek M. K., tiek E. L., o kad jis buvo susižalojęs kairę veido pusę parodė tiek pats nukentėjusysis, tiek E. L., tuo tarpu A. B. pats parodė, kad smūgiavo kaire ranka į dešinę T. S. veido pusę, o E. L. parodė, kad smūgiavo į kairę veido pusę. O, kaip jau nurodyta aukščiau, specialių teismo medicinos žinių turinti specialistė parodė, kad dešinės veido pusės sužalojimai galėjo kilti nuo vieno smūgio ranka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jos pateikta išvada ir duotais parodymais, kadangi jie nėra paneigiami kitų byloje esačių įrodymų. 12.

37Tuo pačiu pažymėtina, kad gynėjas skunde klaidina teismą, nurodydamas, kokios, pasak jo, įvykio aplinkybės buvo nurodytos teismo medicinos specialistams. Užduotyje atlikti žmogaus kūno tyrimą nurodyta, kad vienas vaikinas T. S. smogė į veidą, o kitas vaikinas kieme T. S. smūgiavo į veidą, dešinį šoną (t. 1, b. l. 105). Užduotyje nebuvo nurodyta, kuris asmuo į kurią veido pusę smūgiavo. Tokias nurodytas įvykio aplinkybes teismo medicinos specialistė nurodė ir specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 108-110). 13.

38Be kita ko, pažymėtina, kad nors pats A. B. neginčija suduotų smūgių kiekio ir lokalizacijos, nurodo visas įvykio aplinkybes, nekeisdamas parodymų, tačiau mano, kad savo veiksmais fiziškai negalėjo sukelti tokių padarinių, kurie atsirado nukentėjusiajam. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog asmuo nesuvokia atsiradusių padarinių, t. y. netiki, kad savo veiksmais galėjo juos sukelti, nereiškia, kad jis realiai negali jų sukelti ir (ar) nesukėlė. Dėl bausmės 14.

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-5-895/2018, 2K-265-976/2017). Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). 15.

40Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis bei skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio. 16.

41Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgė į padaryto sunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad A. B. išlaiko vaiką, dirba, į tai, kad A. B. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra teistas 6 kartus, ir nustatė, kad pastarosios aplinkybės asmenį charakterizuoja išimtinai neigiamai, rodo jo nenorą keisti savo elgesio, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų bei paneigia bet kokias galimybes skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę. 17.

42Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pažymi, kad nuteistojo gynėjo skundo dalis dėl nepagrįsto A. B. pripažinimo recidyvistu yra visiškai pagrįsta. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju, A. B. pilnametystės sulaukė 2018 m. balandžio 14 d., nusikaltimą jis padarė 2018 m. spalio 20 d., tuo tarpu paskutinis nuosprendis iki aptariamo nusikaltimo jo atžvilgiu buvo priimtas 2017 m. kovo 15 d., t. y. jam neturint 18 metų. Atitinkamai A. B. negali būti pripažintas ir laikomas recidyvistu, todėl ši aplinkybė yra šalinama iš pirmosios instancijos priimto nuosprendžio. 18.

43Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla, sprendžia, kad, be kita ko, be pagrindo nebuvo pripažintos A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 punkte. Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde to ir neprašo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes apeliacinių skundų ribose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (tokia praktika yra formuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo, pvz., nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-518/2019). 19.

44BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinant aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. 20.

45Iš bylos duomenų matyti, kad jau pirmosios apklausos metu A. B. parodė, kad užpykęs kairės rankos kumščiu trenkė T. S. į veidą, tada spyrė jam į šoną, po ko jis nugriuvo ant žemės. Papildomos apklausos metu jis parodė, kad trenkė kairės rankos kumščiu į dešinę T. S. veido pusę (t. 2, b. l. 50-51, 58-59). Kad gailisi dėl savo poelgio, jis parodė tiek pirmosios, tiek papildomos apklausos metu (t. 2, b. l. 50-51, 58-59). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinimu sutinka iš dalies. Be kita ko, teisiamojo posėdžio metu jis išreiškė norą viešai atsiprašyti nukentėjusiojo ir jo atsiprašė. Viso proceso metu A. B. nepripažino, kad dėl jo suduotų 2 smūgių galėjo atsirasti nustatyti padariniai. 21.

46Specialisto išvadoje nustatytas sumušimas dešiniame šone, po pažastimi, tuo tarpu A. B. teigė spyręs į petį, taigi darytina išvada, kad A. B. galėjo sąžiningai klysti, nurodydamas tikslią spyrio vietą, tačiau atsižvelgiant į sužalojimo lokalizaciją, darytina išvada, kad A. B. duoti parodymai yra teisingi ir jais netikėti nėra pagrindo. Be kita ko, būtent jo duotais parodymais smūgių sudavimo skaičiaus ir lokalizacijos aspektais vadovavosi pirmosios instancijos teismas kitų įrodymų kontekste, o nukentėjusysis neskundė nuosprendžio dalies dėl inkriminuotų smūgių skaičiaus, dėl sužalojimų pašalintų iš kaltinimo. 22.

47Be kita ko, teisiamojo posėdžio metu T. S. parodė, kad A. B. siūlė sudaryti taikos sutartį, tačiau ji nebuvo sudaryta, nes A. B. neįvykdė savo pažadų. Be to, jam skambino E. B. ir siūlė miško dalį, kaip kompensaciją, nes jie neturi galimybės surinkti pinigų, tačiau T. S. miško atsisakė ir paprašė, kad jį parduotų ir jam pervestų pinigus. 23.

48Taigi, atsižvelgiant į tai, kad A. B. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, padėjo nustatyti nusikaltimo aplinkybes, atitinkamai prisidėjo prie operatyvaus bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo, neginčijo ir nemenkino savo veiksmų, siūlė sudaryti nukentėjusiajam taikos sutartį, ieškojo būdų, kaip atlyginti jam sukeltą žalą, gailėjosi dėl savo nusikaltimo ir nukentėjusiojo viešai atsiprašė, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. 24.

49BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-115-648/2016). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmasis smūgį sudavė E. L., po ko T. S. išėjo į lauką. Pirmosios apklausos metu T. S. parodė, kad jis buvo piktas dėl sulaužytų akinių ir E. L. jam suduoto smūgio į veidą, todėl pasakė A. B., kad jo draugai išves E. L. į mišką, pastarasis pats sau išsikas duobę, o jam su dalgiu bus nukirsta galva (t. 1, b. l. 24-25). Tai patvirtino tiek A. B., tiek E. G.. V. Š., pas kurį vyko vakarėlis ir pas kurį laiko gyveno nukentėjusysis, parodė, kad T. S. yra labai daug šnekantis, neleidžia į pokalbį įsiterpti kitiems (t. 1, b. l. 72). E. L. taip pat parodė, kad dar būnant bute, T. S. sakė, kad jo draugai išves E. L. į mišką, lieps jam išsikasti duobę, o tada nupjaus dalgiu galvą (t. 1, b. l. 185-186). Be kita ko, teisiamojo posėdžio metu prokuroras pabrėžė, kad pats nukentėjusysis išvedė iš pusiausvyros žmones. Atitinkamai teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo elgesys iš esmės buvo rizikingas, prieštaraujantis moralės normoms, buvo įžeidžiantis A. B. draugą, t. y. jis grasino nupjauti jam galvą, todėl jo elgesys iš dalies nulėmė A. B. veiksmus. 25.

50Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad A. B. anksčiau yra teistas 3 kartus už vagystę (2016 m., 2017 m.), 2 kartus už viešosios tvarkos sutrikdymą (2016 m.), už pasikėsinimą įvykdyti vagystę (2017 m.). Paskutinis nuosprendis priimtas Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, jis buvo nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams bei skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas, elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių bei nevalstybinių įstaigų, organizacijų rengiamuose socialinio ugdymo bei socializacijos priemonėse, uždraudžiant bendrauti su S. S. ir E. Š.. 26.

51Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. tęsia mokslus III gimnazijos klasėje (t. 3, b. l. 49), 2018 m. lapkričio 12 d. sudarė santuoką (t. 3, b. l. 14), turi dukterį, gimusią 2019 m. kovo 5 d. (t. 3, b. l. 15). Kaip pats nurodė, veikos padarymo metu dirbo UAB „( - )“. Nuo 2019 m. balandžio 15 d. gavo darbo užmokestį iš UAB „( - )“ (t. 3, b. l. 17). Iš darbo užmokesčio pažymos matyti, kad A. B. darbo užmokestis nėra didelis (už kovo mėnesį išmokėta 363,67 Eur, už balandį – 325,53 Eur, už gegužę – 104,48 Eur), kas leidžia daryti išvadas apie jo materialinę padėtį. 27.

52Iš Administracinių nusižengimų registrų išrašo matyti, kad 2018 m. spalio 23 d., 12.19 val., t. y. praėjus 3 dienoms po nusikaltimo padarymo, dienos metu vartojo alkoholinį gėrimą, būdamas 18 metų. Be to, 2018 m. rugpjūčio 24 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už alaus vartojimą neturint 20 metų amžiaus, o 2018 m. vasario 15 d. jam buvo surašytas protokolas už viešosios tvarkos sutrikdymą. Tai rodo A. B. tęstinį ne tik elementarių elgesio taisyklių, tačiau ir galiojančių teisės aktų nesilaikymą. Visgi jį teigiamai charakterizuoja tai, kad visos baudos yra sumokėtos (t. 2, b. l. 5-9). 28.

53Vidiniam teisėjų įsitikinimui sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės turi ir toliau nurodytos aplinkybės, o būtent, kratos metu iš A. B. buvo pareikalauta drabužių, kuriuos jis vilkėjo įvykio dieną, tačiau jis nurodė, kad striukę suplėšė ir išmetė į konteinerį (t. 1, b. l. 99-100). Apklausiamas 2018 m. spalio 23 d. A. B. parodė, kad striukę, kurią buvo apsivilkęs įvykio metu, jis išmetė, kadangi ją užkabino ir susiplėšė, o plaukus nusidažė juodai šeštadienį, t. y. spalio 21 d., ne todėl, kad slapstytųsi, o todėl, kad tai planavo seniai. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, A. B. veiksmai kitą dieną po nusikaltimo padarymo buvo nukreipti į nusikaltimo slėpimą, suvokiant gresiančius padarinius. 29.

54Nors skunde yra ypatingai sureikšminamos aplinkybės, kad A. B. po nusikaltimo padarymo vedė, susilaukė dukters, kurią turi išlaikyti, yra jauno amžiaus, tačiau nusikaltimo padarymo metu A. B. su E. G. buvo pora, ji jau tada laukėsi, tikėtina, kad ir santuoka buvo suplanuota jau anksčiau (nors prašymas sudaryti santuoką buvo pateiktas 2018 m. spalio 26 d., t. y. po nusikaltimo padarymo). Tai, kad jo mergina laukėsi, jo nesustabdė nuo nusikaltimo darymo, t. y. jis padarė nusikaltimą esant jau paminėtoms aplinkybėms. 30.

55Apeliantas skunde akcentuoja, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2018 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus su teikimu Nr. ( - ) „Dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo“, atsižvelgiant į tai, kad A. B. 2018 m. spalio 20 d. padarė naują nusikalstamą veiką, siūlė panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. ( - )minėto teikimo netenkino, teismui nusprendus suteikti nuteistajam dar vieną galimybę pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės, tikintis, kad būtent šeimos sukūrimas ir nauji įsipareigojimai nuteistąjį paveiks tinkamai ir sulaikys nuo teisės pažeidimų. Todėl, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo skirti laisvės atėmimo bausmės. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis A. B. atžvilgiu tai buvo jau antras teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (pirmas teikimas išnagrinėtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartimi), kadangi jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu darė administracinius nusižengimus, nevykdė nurodyto įpareigojimo nurodytu laiku būti namuose, nutraukė mokymąsi, be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties priėmimo metu A. B. atžvilgiu dar nebuvo priimtas nuosprendis, t. y. jis nebuvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą. Atitinkamai tai, kad Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas nebuvo tenkintas, neužkerta kelio skirti nusikaltusiam asmeniui laisvės atėmimo bausmės. 31.

56Nors gynėjas ir prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame straipsnyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-677/2015). Turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, taip pat yra nurodęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-195-677/2016). Bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015). Pagal formuojamą teismų praktiką, asmenybę apibūdinančios aplinkybės – šeimos sukūrimas, mažamečio vaiko buvimas BK 54 straipsnio 3 dalies prasme nėra išimtinės aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2013). 32.

57Teisėjų kolegijos vertinimu, asmens, bausmės vykdymo atidėjimo metu darančio administracinius nusižengimus, nesilaikančio visų nustatytų probacijos įpareigojimų, juos pažeidinėjančio ir padariusio sunkų nusikaltimą asmens sveikatai, negalima pataisyti jo neizoliuojant nuo visuomenės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad šalintina pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog A. B. yra recidyvistas, ir į tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę švelninančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys), apeliacinės instancijos teismas mažina pirmosios instancijos teismo paskirtą ir taip mažesnį nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmės terminą iki 1 metų 4 mėnesių. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1-2 punktai). Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) 33.

58Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad A. B. bausmės vykdymo atidėjimo instituto negalima taikyti dar ir dėl to, kad jis yra recidyvistas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas, numatytas BK 75 straipsnyje, negali būti taikomas, kadangi nėra būtinų įstatyme numatytų jo taikymo sąlygų. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.). Iki 2017 m. spalio 6 d. BK 75 straipsnyje buvo numatyta galimybė atidėti paskirtos bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-168/2014, 2K-119-489/2017). Pažymėtina tai, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės, teismas visų pirma turi nustatyti visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas. Šiuo konkrečiu atveju A. B. yra nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, už kuriame nurodyto nusikaltimo padarymą yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, kadangi už jo padarymą yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 75 straipsnio taikymas pirmiausia yra nukreiptas ne į laisvės atėmimo bausmės dydį, tačiau į padaryto nusikaltimo sunkumą. Atitinkamai taikyti bausmės vykdymo atidėjimo nėra būtinųjų sąlygų. Dėl bausmių bendrinimo 34.

59Paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 4 mėnesiams yra bendrinama su Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, A. B. bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės 1 metams 4 mėnesiams pridedant Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (6 mėnesiai), ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, ją atliekant pataisos namuose. Dėl civilinio ieškinio 35.

60Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo padidinti jam pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį iki 25000 Eur, tuo tarpu nuteistojo gynėjas prašo civilinį ieškinį sumažinti iki 3000 Eur. 36.

61Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad dėl patirto sunkaus sveikatos sužalojimo T. S. neabejotinai patyrė sunkius ir neigiamus išgyvenimus, kad byloje nėra patikimų įrodymų, išskyrus nukentėjusiojo subjektyvius vertinimus, apie patirtos traumos liekamuosius reiškinius, į tai, kad du mėnesius iki nusikaltimo nukentėjusysis buvo bedarbis, į A. B. sunkią materialinę padėtį ir paties nukentėjusiojo elgesį, t. y. tai, jog jis girtavo kartu ir savo elgesiu (grasinimais nužudyti, užkasti ir pan.) iš dalies išprovokavo A. B.. 37.

62Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Iš Sodros pažymos matyti, kad T. S. nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. nebedirbo, o nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo nedarbo draudimo išmoką, dirbti pradėjo 2019 m. balandžio 19 d. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas patikslina, kad iki nusikaltimo padarymo, t. y. 2018 m. spalio 20 d., nukentėjusysis nedirbo ne 2 mėnesius, bet daugiau nei mėnesį, tačiau tai esminės įtakos civilinio ieškiniu priteistinos žalos dydžio nustatymui neturi. 38.

63Pirmosios instancijos teismas, be kita, įvertino ir sunkią A. B. materialinę padėtį. Pasak apelianto (nukentėjusiojo), byloje nėra duomenų apie A. B. finansinę padėtį, be to, jis yra jaunas ir sveikas, darbingo amžiaus asmuo. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius laiko nepagrįstais, kadangi pats A. B. nurodė, kad gyvena iš atlyginimo, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, iš darbo užmokesčio pažymos matyti, kad A. B. darbo užmokestis nėra didelis (už kovo mėnesį išmokėta 363,67 Eur, už balandį – 325,53 Eur, už gegužę – 104,48 Eur), kas leidžia daryti išvadas apie jo materialinę padėtį, be to, jis išlaiko mažametį vaiką, o jo žmona gauna tik išmokas vaikui, sudarančias kiek daugiau nei 50 Eur. 39.

64Pasisakant dėl T. S. provokuojamųjų veiksmų, pažymėtina, kad argumentai dėl to jau išdėstyti aukščiau, todėl nekartojami. Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog T. S. yra ramus žmogus, šiuo konkrečiu atveju yra vertinti kritiškai, kadangi grasinimai nupjauti galvą ir pan., neabejotinai išprovokuoja asmenis imtis atsakomųjų veiksmų, tačiau jokiais būdais nesudaro pagrindo neteisėtiems veiksmams ar nusikaltimams. 40.

65Nors nukentėjusysis ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl jo alkoholio vartojimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad T. S. atėjus į policijos komisariatą, jam nustatytas 1,64 promilės girtumas (t. 1, b. l. 21, 32-33). A. B., tuo tarpu, buvo nustatytas 1, 22 promilės girtumas. Taigi T. S., kartu vartojęs alkoholį ir būdamas apsvaigęs, savo kalbomis grasinęs A. B. draugą išvežti į mišką ir nupjauti jam galvą dalgiu, taip išprovokavo A. B. veiksmus, kuriais buvo sukelti sunkūs padariniai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat formuojama pozicija, kad neturtinės žalos dydis yra mažinamas, atsižvelgus į nukentėjusiojo elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos padarymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397-222/2016). 41.

66Nėra ginčo, kad T. S. neabejotinai patyrė sunkius ir neigiamus išgyvenimus dėl sukelto sveikatos sutrikdymo, sutriko jo įprastas gyvenimo ritmas, tačiau byloje nėra duomenų apie metalinę plokštę T. S. galvoje ar kad ji keltų tokius nepatogumus, kokius pastarasis nurodo. Nėra duomenų, kad nukentėjusiajam būtų likę patirtos traumos liekamųjų reiškinių, o būtent, jokių komplikacijų T. S. po sėkmingo gydymo neatsirado, tai matyti tiek iš byloje esančių medicininių dokumentų, tai teismo posėdžio metu nurodė ir teismo medicinos specialistė. Teismo posėdžio metu specialistė nurodė, kad T. S. patirti lūžiai sugijo be pasekmių. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis teikė subjektyvius duomenis apie jam išlikusius liekamuosius reiškinius, nemigą, galvos skausmą, diskomfortą ir pan. Tuo pačiu pažymėtina, kad T. S. kelias dienas vartojo alkoholį, prieš įvykį būdamas neblaivus jau buvo susižalojęs veidą, aptariamo įvykio metu jam trenkė ne tik A. B., bet ir E. L., taigi dalimi ir dėl paties nukentėjusiojo gyvenimo būdo jam atsirado pasekmės. Be kita ko, iš byloje esančios T. S. medicininės kortelės matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. jam nepažįstamas asmuo sumušė nosį. 42.

67Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nukentėjusiojo siūloma kasacinio teismo formuojama praktika byloje Nr. 2K-300-222/2017, kadangi pastarojoje byloje ir nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusios visiškai skirtingos situacijos, skirtingi išliekamieji padariniai asmenų sveikatai. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis gali būti ir 1449 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015), ir 4000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397-222/2016). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydis daugiau yra fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019). 43.

68Išdėstytos aplinkybės ne tik nesudaro pagrindo didinti priteistos žalos dydį, tačiau, priešingai, sudaro pagrįstą pagrindą jo mažinimui. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl A. B. veiksmais patirtos traumos T. S. ilgą laiką negalėjo dirbti. Be kita ko, specialisto išvadoje, 2018 m. lapkričio 2 d. – 2018 m. gruodžio 10 d. atlikus tyrimą ir surašius specialisto išvadą, nenurodyta, kad T. S. būtų likusios pooperacinio gydymo pasekmės, komplikacijos ir pan., objektų tyrimo metu T. S. teismo medicinos specialistei nenurodė jokių juntamų padarinių. Iš specialisto išvados matyti, kad 2018 m. lapkričio 2 d. T. S. buvo išrašytas iš VšĮ VUL „Žalgirio klinikos“, gydymą tęsiant ambulatoriškai, be to, nurodyta, kad operacinės žaizdos gyja be komplikacijų. 44.

69Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2019 m. rugpjūčio 28 d., A. B. gynėjas prašė pateikti T. S. būklę patvirtinančius medicininius dokumentus. Teismas juos nusprendė išsireikalauti. Iš byloje esančios T. S. medicininės kortelės matyti, kad T. S. kitą dieną po teisiamojo posėdžio, t. y. 2019 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į gydytoją dėl galvos skausmo ir jam buvo paskirta neurologo konsultacija dėl galvos svaigimo ir skausmo. Visgi duomenų, kokią išvadą padarė neurologas, byloje nėra. Nenustatyta, kad prieš 2019 m. rugpjūčio 28 d. kreipimąsi į gydytoją, ankstesnių apsilankymų pas savo šeimos gydytoją metu būtų išsakęs nusiskundimus bendra sveikatos būkle, galvos skausmu, svaigimu ir pan. 45.

70Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu T. S. teigė, jog prarado daug smegenų skysčio, kuris ištekėjo kartu su krauju A. B. jį sumušus ir kuris, pasak nukentėjusiojo, neatsistato, tačiau specialistė kito teisiamojo posėdžio metu parodė, kad smegenų skysčio kažkiek galėjo ištekėti aplink audinius, tačiau lūžis yra sugijęs, o smegenų skystis nuolat gaminasi, todėl jis atsistato. Pastarosios aplinkybės tik sudaro pagrindą abejoti nukentėjusiojo nurodytais nepatogumais ir jų realumu. 46.

71Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kiekvienoje byloje šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-641/2012). 47.

72Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atitinkamai nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas šioje dalyje yra tenkinamas ir T. S. iš A. B. priteisiama 3000 Eur neturtinė žala. Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti 48.

73Nukentėjusysis prašo priteisti visas jo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas T. S. iš A. B. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė 500 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad išlaidas sudarė civilinio ieškinio parengimas, susipažinimas su daugiau nei 2 tomų byla, konsultacijos, trys posėdžiai Širvintų rūmuose, kelionės Vilnius-Širvintos-Vilnius išlaidos. 49.

74BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. 50.

75Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 28 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad T. S. advokatui M. Muksinovui sumokėjo 1500 Eur (t. 3, b. l. 13), tačiau jokių duomenų, už kokias konkrečiai paslaugas ir kiek buvo sugaišta laiko konkrečioms teisinėms paslaugoms, nematyti, todėl teismas neturi objektyvios galimybės įvertinti patirtų išlaidų adekvatumo suteiktoms paslaugoms. Kita vertus, įvertinus tai, kad byla pirmosios instancijos teisme nebuvo didelės apimties, pagal savo pobūdį nėra sudėtinga, nereikalaujanti didelių laiko sąnaudų ar specialių teisinių žinių, be kurių nukentėjusysis nebūtų apsiėjęs, bei tai, kad Širvintų rūmuose vyko 2 posėdžiai (2019 m. rugpjūčio 28 d. ir 2019 m. rugsėjo 20 d.), sunkią A. B. materialinę padėtį, teismas sprendžia, kad priteista 500 Eur suma yra atitinkanti objektyvias bylos aplinkybes. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, nors ir vertindamas, kad išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma yra mažinama proporcingai tenkinamo civilinio ieškinio dydžiui ir nepasisakydamas dėl objektyvių aplinkybių, turinčių realios įtakos išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimui, visgi priteisė pagrįstą sumą. Dėl rašymo apsirikimo 51.

76Teisėjų kolegija taiso pastebėtą rašymo apsirikimą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje, o būtent šalina nurodytą aplinkybę, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kadangi baudžiamoji byla į teismą buvo perduota su kaltinamuoju aktu ir buvo nagrinėjama įprasta tvarka.

77Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 336 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

78Nukentėjusiojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

79Nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

80Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį dėl A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. A. B. pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį skirti 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo.

81Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinus laisvės atėmimo bausmę 1 metams 4 mėnesiams su Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (laisvės atėmimu 6 mėnesiams), nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių, ją atliekant pataisos namuose;

82Priteisto iš nuteistojo A. B. nukentėjusiojo T. S. naudai 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų).

83Pašalinti nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytą aplinkybę, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

84Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

85Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.... 6. A. B. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o... 7. II.... 8. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei proceso dalyvių... 9. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis T. S. prašo pakeisti Vilniaus regiono... 10. 2.1.... 11. Nukentėjusysis dėstydamas argumentus dėl neturtinės žalos skunde nurodo,... 12. 2.2.... 13. Pasisakydamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, nukentėjusysis... 14. Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Vaidas Rakauskas apeliaciniame skunde... 15. 3.1.... 16. Apeliantas nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme ir su tuo, kad jis... 17. 3.2.... 18. Toliau apeliantas nurodo, kad teismas nurodė, jog A. B. neigiamai... 19. 3.3.... 20. Apelianto vertinimu, teismas, skirdamas galutinę subendrintą 3 metų 6... 21. 3.4.... 22. Pasisakydamas dėl civilinio ieškinio, apeliantas teigia, kad teismas... 23. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. 5.... 24. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas M. Muksinovas prašė... 25. 5.1.... 26. A. B. gynėjas advokatas prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir pakeisti... 27. 5.2.... 28. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį... 29. III.... 30. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 31. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 32. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą neįsiteisėjusio pirmosios instancijos... 33. Teisėjų kolegija atliko dalinį įrodymų tyrimą, vertindama teismo... 34. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino... 35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo... 37. Tuo pačiu pažymėtina, kad gynėjas skunde klaidina teismą, nurodydamas,... 38. Be kita ko, pažymėtina, kad nors pats A. B. neginčija suduotų smūgių... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad... 40. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 41. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgė į... 42. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas paskirtos bausmės rūšį ir... 43. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla, sprendžia, kad, be... 44. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę... 45. Iš bylos duomenų matyti, kad jau pirmosios apklausos metu A. B. parodė, kad... 46. Specialisto išvadoje nustatytas sumušimas dešiniame šone, po pažastimi,... 47. Be kita ko, teisiamojo posėdžio metu T. S. parodė, kad A. B. siūlė... 48. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad A. B. viso proceso metu davė nuoseklius... 49. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinančia... 50. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad A. B. anksčiau yra teistas 3 kartus... 51. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. tęsia mokslus III gimnazijos klasėje (t.... 52. Iš Administracinių nusižengimų registrų išrašo matyti, kad 2018 m.... 53. Vidiniam teisėjų įsitikinimui sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės... 54. Nors skunde yra ypatingai sureikšminamos aplinkybės, kad A. B. po nusikaltimo... 55. Apeliantas skunde akcentuoja, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono... 56. Nors gynėjas ir prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau teisėjų... 57. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmens, bausmės vykdymo atidėjimo metu... 58. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad A. B. bausmės vykdymo... 59. Paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 4 mėnesiams yra bendrinama su... 60. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo padidinti jam pirmosios instancijos... 61. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas patirtos neturtinės žalos dydį,... 62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Iš Sodros pažymos matyti, kad... 63. Pirmosios instancijos teismas, be kita, įvertino ir sunkią A. B. materialinę... 64. Pasisakant dėl T. S. provokuojamųjų veiksmų, pažymėtina, kad argumentai... 65. Nors nukentėjusysis ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu... 66. Nėra ginčo, kad T. S. neabejotinai patyrė sunkius ir neigiamus išgyvenimus... 67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 68. Išdėstytos aplinkybės ne tik nesudaro pagrindo didinti priteistos žalos... 69. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2019 m. rugpjūčio 28 d., A. B. gynėjas... 70. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu T. S. teigė, jog... 71. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1... 72. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra... 73. Nukentėjusysis prašo priteisti visas jo pirmosios instancijos teisme patirtas... 74. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 75. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad iš byloje esančio 2019 m.... 76. Teisėjų kolegija taiso pastebėtą rašymo apsirikimą pirmosios instancijos... 77. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328... 78. Nukentėjusiojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.... 79. Nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:... 80. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. spalio 3... 81. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinus... 82. Priteisto iš nuteistojo A. B. nukentėjusiojo T. S. naudai 8000 Eur... 83. Pašalinti nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytą aplinkybę, kad... 84. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 85. Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....