Byla 2K-241-303/2018
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Audronės Kartanienės (pranešėja), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, nuteistiesiems K. K., A. P., Z. Z., nuteistųjų gynėjams advokatams Aleksandrui Jokūbauskui, Gintarui Černiauskui, Rolandui Mištautui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Z. Z., A. P., nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko, nuteistojo T. P. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžio.

3Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu:

4K. K. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

5T. P. buvo išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 300 straipsnio 3 dalį (trys veikos), 184 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 184 straipsnio 3 dalį (viena veika), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

6Z. Z. buvo išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

7A. P. buvo išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), BK 184 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

8Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu:

9Panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalis, kuria K. K. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dvi veikos: Z. Z. buto remontas, padangų įgijimas); T. P. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 184 straipsnio 1 dalį (dvi veikos: Z. Z. buto remontas, padangų įgijimas); Z. Z. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį; A. P. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

10K. K. nuteistas: pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (Z. Z. buto remontas) 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 228 straipsnio 2 dalį (padangų įgijimas) – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, K. K. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnės paskirtos bausmės dalį (100 MGL), ir skirta subendrinta bausmė – 600 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

12Į paskirtą bausmę įskaitytas K. K. taikyto kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. vasario 15 d. (30 parų), tai atitinka 60 MGL dydžio baudą, ir paskirta K. K. galutinė bausmė – 540 MGL (20 336 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

13T. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (Z. Z. buto remontas) 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 184 straipsnio 1 dalį (Z. Z. buto remontas) – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 300 straipsnio 1 dalį (Z. Z. buto remontas), perkvalifikavus jo veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies, – 80 MGL (3013 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

14Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir skirta T. P. subendrinta bausmė – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

15T. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (padangų įgijimas K. K.) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 184 straipsnio 1 dalį (padangų įgijimas K. K.) – 80 MGL (3013 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 300 straipsnio 1 dalį (padangų įgijimas K. K.), perkvalifikavus jo veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies, – 60 MGL (2260 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

16Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir skirta T. P. subendrinta bausmė – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

17Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos T. P. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnės paskirtos bausmės dalį (50 MGL), ir skirta jam galutinė bausmė – 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

18Į paskirtą bausmę įskaitytas T. P. taikyto kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. sausio 18 d. (2 paros), tai atitinka 4 MGL dydžio baudą, ir paskirta T. P. galutinė bausmė – 246 MGL (9264 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

19Z. Z. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

20Į paskirtą bausmę įskaitytas Z. Z. taikyto kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. sausio 17 d. (1 para), tai atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir paskirta Z. Z. 98 MGL (3691 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

21A. P. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

22Į paskirtą bausmę įskaitytas A. P. taikyto kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. sausio 26 d. (10 parų), tai atitinka 20 MGL dydžio baudą, ir A. P. paskirta galutinė bausmė 130 MGL (4896 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

23Pakeista Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalis, kuria K. K. buvo išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (automobilio durelių spynelių remontas), konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodyta, kad byloje neįrodyta, jog K. K. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Likusi Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

25Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo šis nuosprendis kasacine tvarka neapskųstas.

26Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

27I. Bylos esmė

281.

29Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu K. K. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas valstybės politikas ir valstybės tarnautojas, dirbdamas ( - ) savivaldybės mero pavaduotoju, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 20 iki 27 d. laikinai ėjęs ir ( - ) savivaldybės mero pareigas, vadovaujantis BK 230 straipsnio 1 dalimi, būdamas valstybės tarnautojas, atlikdamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatytas valdžios atstovo funkcijas bei jam, kaip mero pavaduotojui, ( - ) savivaldybės tarybos suteiktus įgaliojimus miesto ūkio srityje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „P.“ (nuo 2011 m. lapkričio 17 d. – UAB „K.“) yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio savininkė ir akcininkė yra ( - ) savivaldybė, o šios akcininkės teises ir pareigas įgyvendina ( - ) savivaldybės taryba, žinodamas, kad, vadovaujantis UAB „P.“ ir UAB „K.“ įstatų ( - ) 5 punktu, bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti komercinę ūkinę veiklą, teikiant daugiabučių namų butų ir kitų patalpų administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), avarijų likvidavimo ir lokalizavimo, namams priskirtų žemės sklypų priežiūros paslaugas, veikdamas tiesiogine tyčia, priešingais ( - ) savivaldybės ir bendrovės interesais, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. ( - ) piktnaudžiavo savo, kaip ( - ) savivaldybės mero pavaduotojo, pareigomis, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas turtinės naudos savo artimai draugei ir savo partijos narei Z. Z. – kad ši išvengtų asmeninių išlaidų už jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), remonto darbams reikalingų statybinių medžiagų ir priemonių įgijimą, taip pat siekdamas asmeninės neturtinės naudos – išlaikyti draugiškus santykius bei patikimus ryšius su Z. Z., pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą (valstybės įstaigos tarnauja žmonėms), Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1–7 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus (pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo ir nesavanaudiškumo), Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktuose nustatytą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę (nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 8 punktuose nustatytus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus (pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo), šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų pareigas (laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba).

301.1.

31K. K. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. susitikimų su UAB „P.“ (UAB „K.“) generaliniu direktoriumi T. P. metu ( - ), savo darbo vietoje, ( - ) savivaldybės administracijos patalpose, ( - ), taip pat ir tarpusavio telefoninių pokalbių metu neteisėtai nurodė T. P., kaip bendrovės generaliniam direktoriui, įtikinėdamas jį ir primygtinai reikalaudamas iš jo, veikiant priešingai jo vadovaujamos bendrovės ir jos savininkės interesams, iškraipant bendrovės veiklos tikslus ir objektus, nupirkti statybines medžiagas ir priemones Z. Z. gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), remontui ir už šias prekes sumokėti bendrovės lėšomis, suvokdamas, kad šiuos jo nurodymus T. P. įvykdys pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius akcinių bendrovių, UAB „P.“ (UAB „K.“) įstatus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius jos veiklą, civilinių sandorių sudarymą ir jų įforminimą, atsiskaitymų už įgytas prekes bei paslaugas tvarką, suklastodamas dokumentus, iššvaistydamas jo, kaip bendrovės generalinio direktoriaus, žinioje esantį bendrovės turtą.

321.2.

33Dėl šių K. K. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė ( - ) savivaldybė, nes K. K., veikdamas kaip ( - ) savivaldybės mero pavaduotojas, siekdamas asmeninių interesų, duodamas neteisėtus nurodymus T. P., kaip UAB „P.“ (UAB „K.“) generaliniam direktoriui, veikė priešingai tarnybai ir ( - ) bendruomenės interesams, pažeidė ( - ) savivaldybės, jos tarybos, kaip ( - ) bendruomenės atstovaujamos savivaldos institucijos, taip pat ir mero pavaduotojo ir tarybos nario, kaip ( - ) bendruomenės atstovo, veiklos tikslus ir funkcijas, pažeidė jų esmę bei turinį, pakenkė ( - ) savivaldybės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino ( - ) savivaldybės tarybos, atliekančios vietos valdžios funkcijas, autoritetą, diskreditavo ( - ) savivaldybės tarybos ir mero pavaduotojo vardą.

342.

35Be to, K. K. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas valstybės politikas, dirbdamas ( - ) savivaldybės mero pavaduotoju, vadovaujantis BK 230 straipsnio 1 dalimi, būdamas valstybės tarnautojas, atlikdamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatytas valdžios atstovo funkcijas bei jam, kaip mero pavaduotojui, ( - ) savivaldybės tarybos pirmiau minėtais sprendimais suteiktus įgaliojimus miesto ūkio srityje, žinodamas, kad UAB „P.“ (UAB „K.“) yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio savininkė ir akcininkė yra ( - ) savivaldybė, o šios akcininkės teises ir pareigas įgyvendina ( - ) savivaldybės taryba, žinodamas, kad, vadovaujantis UAB „P.“ ir UAB „K.“ pirmiau minėtų įstatų 5 punktu, bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti komercinę ūkinę veiklą, teikiant daugiabučių namų butų ir kitų patalpų administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), avarijų likvidavimo ir lokalizavimo, namams priskirtų žemės sklypų priežiūros paslaugas, veikdamas tiesiogine tyčia, veikdamas priešingais ( - ) savivaldybės ir bendrovės interesais, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 13 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d. ( - ) piktnaudžiavo savo, kaip ( - ) savivaldybės mero pavaduotojo, pareigomis, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas turtinės naudos sau – išvengti asmeninių išlaidų už keturių naujų žieminių padangų, reikalingų jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam lengvajam automobiliui, įgijimą, pažeisdamas pirmiau minėtas norminių aktų nuostatas: Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1–7 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktuose nustatytą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 8 punktuose nustatytus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus, šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų pareigas.

362.1.

37K. K. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 13 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d. susitikimų savo darbo vietoje, esančioje ( - ) savivaldybės patalpose, su UAB „P.“ (UAB „K.“) generaliniu direktoriumi T. P. metu neteisėtai nurodė T. P., kaip bendrovės generaliniam direktoriui, įtikinėdamas jį ir primygtinai reikalaudamas iš jo, veikiant priešingai jo vadovaujamos bendrovės ir jos savininkės interesams, iškraipant bendrovės veiklos tikslus ir objektus, nupirkti jam, K. K., asmeninės nuosavybės teise priklausančiam lengvajam automobiliui „Mercedes Benz R350“ (identifikavimo numeris ( - )) keturias naujas žiemines SAVA gamintojo padangas, 255/50 R19 matmenų, ir už šias prekes sumokėti bendrovės disponuojamomis lėšomis, suvokdamas, kad šiuos jo nurodymus T. P. įvykdys pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius akcinių bendrovių, UAB „P.“ (UAB „K.“) įstatus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius jos veiklą, civilinių sandorių sudarymą ir jų įforminimą, atsiskaitymų už įgytas prekes bei paslaugas tvarką, suklastodamas dokumentus, iššvaistydamas jo, kaip bendrovės generalinio direktoriaus, žinioje esantį bendrovės turtą.

382.2.

39Dėl šių K. K. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė ( - ) savivaldybė, nes K. K., veikdamas kaip ( - ) savivaldybės mero pavaduotojas, siekdamas asmeninių interesų, duodamas neteisėtus nurodymus T. P., kaip UAB „P.“ (UAB „K.“) generaliniam direktoriui, veikė priešingai tarnybai ir ( - ) bendruomenės interesams, pažeidė ( - ) savivaldybės, jos tarybos, kaip ( - ) bendruomenės atstovaujamos savivaldos institucijos, taip pat ir mero pavaduotojo ir tarybos nario, kaip ( - ) bendruomenės atstovo, veiklos tikslus ir funkcijas, pažeidė jų esmę bei turinį, pakenkė ( - ) savivaldybės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino ( - ) savivaldybės tarybos, atliekančios vietos valdžios funkcijas, autoritetą, diskreditavo ( - ) savivaldybės tarybos ir mero pavaduotojo vardą.

403.

41Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu T. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdamas UAB „P.“ (UAB „K.“) generaliniu direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio savininkė ir akcininkė yra ( - ) savivaldybė, o šios akcininkės teises ir pareigas įgyvendina ( - ) savivaldybės taryba, žinodamas, kad, vadovaujantis pirmiau minėtų UAB „P.“ ir UAB „K.“ įstatų 5 punktu, bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti komercinę ūkinę veiklą, teikiant viešąsias paslaugas – daugiabučių namų butų ir kitų patalpų administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), avarijų likvidavimo ir lokalizavimo, namams priskirtų žemės sklypų priežiūros paslaugas, veikdamas tiesiogine tyčia, priešingais ( - ) savivaldybei ir bendrovei interesais, vykdydamas neteisėtus ( - ) savivaldybės mero pavaduotojo K. K. nurodymus, gautus susitikimų su juo metu laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. K. K. darbo vietoje, esančioje ( - ) savivaldybės administracijos patalpose, bei ( - ), taip pat telefoninių pokalbių metu, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. sausio 12 d. ( - ) piktnaudžiavo savo, kaip bendrovės generalinio direktoriaus, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas turtinės naudos savo partijos narei ir K. K. artimai draugei Z. Z. – kad ši išvengtų asmeninių išlaidų už jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), remonto darbams reikalingų statybinių medžiagų, priemonių bei darbo įrankių įgijimą, taip pat siekdamas asmeninės neturtinės naudos sau – išlaikyti gerus ir draugiškus santykius tiek su ( - ) savivaldybės mero pavaduotoju K. K., tiek su įtakinga jų partijos nare Z. Z. ir turėti jų palankumą, suklastojo tikrus dokumentus ir, padedamas Z. Z., iššvaistė jo žinioje esantį svetimą, juridinio asmens – UAB „P.“ (UAB „K.“) turtą – neteisėtai nurodydamas jam pavaldiems bendrovėms darbuotojams, nežinantiems ir nesuvokiantiems jo nusikalstamų ketinimų, į bendrovės medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškas įrašyti ne tik bendrovės reikmėms reikalingas statybines medžiagas, bet ir kitas prekes, turint tikslą jas panaudoti ne bendrovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms remontuoti, taip pat ir apmokėti bendrovės lėšomis už šių prekių įgijimą.

423.1.

43T. P. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. lapkričio 10 d. ( - ), gavęs iš Z. Z. reikalingų statybinių medžiagų ir priemonių sąrašą, skirtą remonto darbams jai nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms remontuoti, žinodamas, kad už Z. Z. norimas statybines prekes jis neturi teisės mokėti bendrovės lėšomis, kad pagal bendrovėje nustatytą viešųjų pirkimų tvarką, norint nupirkti bendrovės reikmėms reikiamas prekes, turi būti parengta reikiamų prekių ir paslaugų pirkimo paraiška, pasinaudodamas tuo metu bendrovės patalpų, esančių ( - ), atliekamais remonto darbais ir jo pavaldinių nuolatos atliekamais statybinių medžiagų ir kitų prekių, skirtų šiems remonto darbams, pirkimais, T. P. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. lapkričio 10 d. savo darbo vietoje ( - ), davė pavaldiniams – bendrovės personalo ir ūkio vadybininkei R. Č. ir vadybininkui ūkiui A. Š. sąrašą statybinių prekių, skirtų minėtoms bendrovės patalpoms remontuoti, įtraukęs į šį sąrašą ir Z. Z. reikalingas statybines medžiagas ir priemones, skirtas šios asmeninėms gyvenamosios patalpoms remontuoti, nuslėpdamas tai nuo R. Č. ir A. Š., nurodė jiems Z. Z. buto remontui reikalingas statybines medžiagas ir priemones įrašyti į 2011 m. lapkričio 10 d. medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką bei patvirtinti šią paraišką A. Š. parašu. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio 10 d. savo darbo vietoje ( - ) jis, T. P., žinodamas ir suvokdamas, kad paraiškoje, kurią jis nurodė parašyti, dalis nurodytos informacijos neatitinka tikrovės, kadangi dalis paraiškoje parašytų statybinių medžiagų ir kitų prekių yra skirtos ne bendrovės patalpoms remontuoti, o Z. Z. buto remontui, patvirtino šią melagingą informaciją savo parašu, įrašydamas nurodytoje paraiškoje rezoliuciją, kuria leido bendrovės darbuotojams nupirkti paraiškoje nurodytas prekes Z. Z. buto remontui, tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą. Tą pačią dieną – 2011 m. lapkričio 10 d., apie 14.25 val., siekdamas tų pačių nusikalstamų tikslų, siekdamas užtikrinti, kad Z. Z. norimos statybinės medžiagos ir priemonės būtų nupirktos ir už juos būtų atsiskaityta UAB „P.“ (UAB „K.“) lėšomis, T. P. kartu su bendrovės apdailininku K. Č. ir R. Ž., nedirbančiu UAB „P.“ (UAB „K.“), bet atliekančiu remonto darbus Z. Z. gyvenamosiose patalpose, nuvyko į UAB „Senukų prekybos centras“ parduotuvę, esančią Kaune, Draugystės g. 8K, kur nupirko Z. Z. buto remontui reikalingas statybines medžiagas ir priemones, nurodytas 2011 m. lapkričio 10 d. medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškoje, ir paprašė prekybos centro darbuotojų išrašyti šį pirkimo–pardavimo sandorį patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB „P.“ (UAB „K.“). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d. jis, T. P., savo darbo vietoje ( - ) įrašė 2011 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija SS, Nr. 0841339994, išrašytoje UAB „Senukų prekybos centras“, adresuotoje UAB „P.“ (UAB „K.“), rezoliuciją „Apmokėti“, pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti banko pavedimą UAB „Senukų prekybos centras“ iš UAB „P.“ (UAB „K.“) sąskaitos už Z. Z. gyvenamųjų patalpų remontui įgytas statybines medžiagas ir priemones, o tai ir buvo padaryta 2011 m. lapkričio 11 d., tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą, UAB „P.“ (UAB „K.“), turtą – pinigus.

443.2.

45Tęsdamas savo nusikalstamą veiką T. P. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d. tokiu pačiu pirmiau nurodytu būdu, gavęs iš Z. Z. reikalingų statybinių medžiagų ir priemonių sąrašą, neteisėtai nurodęs R. Č. ir A. Š. įtraukti šias statybines prekes į 2011 m. lapkričio 14 d. medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką bei patvirtinti šią paraišką A. Š. parašu, tą pačią dieną patvirtino šią melagingą informaciją savo parašu, parašydamas šioje paraiškoje rezoliuciją, kuria leido bendrovės darbuotojams nupirkti paraiškoje nurodytas prekes Z. Z. buto remontui, tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą. Tą pačią dieną apie 11.05 val. pirmiau nurodytu būdu jis kartu su K. Č. ir R. Ž. nuvyko į UAB „Senukų prekybos centras“ parduotuvę, esančią Kaune, Draugystės g. 8K, kur nupirko statybines medžiagas ir priemones, įrašytas 2011 m. lapkričio 14 d. medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškoje, ir paprašė prekybos centro darbuotojų išrašyti šį pirkimo–pardavimo sandorį patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB „P.“ (UAB „K.“). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. savo darbo vietoje T. P. užrašė ant 2011 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitos faktūros, serija SS, Nr. 08130713701, išrašytos UAB „Senukų prekybos centras“, adresuotos UAB „P.“ (UAB „K.“), rezoliuciją „Apmokėti“ ir pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti banko pavedimą UAB „Senukų prekybos centras“ iš UAB „P.“ (UAB „K.“) sąskaitos už Z. Z. gyvenamųjų patalpų remontui įgytas statybines medžiagas ir priemones, o tai ir buvo padaryta 2011 m. lapkričio 17 d., tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą, UAB „P.“ (UAB „K.“), turtą – pinigus.

463.3.

47Tęsdamas savo nusikalstamą veiką T. P. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 21 d. tokiu pačiu pirmiau nurodytu būdu, gavęs iš Z. Z. reikalingų statybinių medžiagų ir priemonių sąrašą, neteisėtai nurodė pavaldiniams R. Č. ir J. J. šias statybines medžiagas ir priemones įrašyti į 2011 m. lapkričio 21 d. medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką bei patvirtinti šią paraišką J. J. ir techninės priežiūros direktoriaus R. V. parašais. 2011 m. lapkričio 21 d. T. P. patvirtino šią melagingą informaciją savo parašu, užrašydamas šioje paraiškoje rezoliuciją, kuria leido bendrovės darbuotojams pirkti paraiškoje nurodytas prekes Z. Z. buto remontui, tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą. Vėliau tą pačią dieną apie 13.30 val. jis kartu su K. Č. ir R. Ž. nuvyko į UAB „Senukų prekybos centras“ parduotuvę, esančią Kaune, ten nupirko statybines prekes, įrašytas 2011 m. lapkričio 21 d. medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškoje, ir paprašė prekybos centro darbuotojų išrašyti šį pirkimo–pardavimo sandorį patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB „K.“. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2011 m. lapkričio 22 d. savo darbo vietoje užrašė ant 2011 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitos faktūros, serija SS, Nr. 08104512823, išrašytos UAB „Senukų prekybos centras“, adresuotos UAB „K.“, rezoliuciją „Apmokėti“ ir pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti banko pavedimą UAB „Senukų prekybos centras“ iš UAB „P.“ (UAB „K.“) sąskaitos už Z. Z. gyvenamųjų patalpų remontui įgytas statybines medžiagas ir priemones, o tai ir buvo padaryta 2011 m. lapkričio 22 d., tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą, UAB „P.“ (UAB „K.“), turtą – pinigus.

483.4.

49Tęsdamas savo nusikalstamą veiką T. P. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d. tuo pačiu pirmiau nurodytu būdu, gavęs iš Z. Z. reikalingų statybinių medžiagų ir priemonių sąrašą, neteisėtai nurodė savo pavaldiniams R. Č. ir A. Š. šias statybines prekes įrašyti į 2011 m. lapkričio 25 d. medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką, pats patvirtino šią melagingą informaciją savo parašu, užrašydamas šioje paraiškoje rezoliuciją, kuria leido bendrovės darbuotojams pirkti paraiškoje nurodytas prekes Z. Z. buto remontui, tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą. Tą pačią dieną apie 14.50 val. jis kartu su K. Č. ir R. Ž. nuvyko į UAB „Senukų prekybos centras“ parduotuvę Kaune, kur nupirko statybines prekes, įrašytas 2011 m. lapkričio 25 d. medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškoje, ir paprašė prekybos centro darbuotojų išrašyti šį pirkimo–pardavimo sandorį patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB „K.“. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. savo darbo vietoje T. P. užrašė ant 2011 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitos faktūros, serija SS, Nr. 08152902052, išrašytos UAB „Senukų prekybos centras“, adresuotos UAB „K.“, rezoliuciją „Apmokėti“ ir pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti banko pavedimą UAB „Senukų prekybos centras“ iš UAB „P.“ (UAB „K.“) sąskaitos už Z. Z. gyvenamųjų patalpų remontui įgytas statybines medžiagas ir priemones, o tai ir buvo padaryta 2011 m. lapkričio 28 d., tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą – UAB „K.“, turtą – pinigus.

503.5.

51Tęsdamas savo nusikalstamą veiką T. P. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 26 d. iki 2011 m. gruodžio 27 d. tuo pačiu pirmiau nurodytu būdu, gavęs iš Z. Z. reikalingų statybinių medžiagų ir priemonių sąrašą, neteisėtai nurodė pavaldiniams – bendrovės viešųjų pirkimų specialistui G. B. ir R. Č. šias statybines prekes įrašyti į 2011 m. gruodžio 27 d. medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką bei patvirtinti šią paraišką R. Č. parašu. T. P. patvirtino šią melagingą informaciją savo parašu, užrašydamas šioje paraiškoje rezoliuciją, kuria leido bendrovės darbuotojams pirkti paraiškoje nurodytas prekes Z. Z. buto remontui, tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą. 2011 m. gruodžio 28 d. apie 11 val. jis kartu su K. Č. ir R. Ž. nuvyko į UAB „Senukų prekybos centras“ parduotuvę, esančią Draugystės g. 8K, Kaune, kur nupirko statybines prekes, įrašytas 2011 m. gruodžio 27 d. medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškoje, ir paprašė prekybos centro darbuotojų išrašyti šį pirkimo–pardavimo sandorį patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB „K.“. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 28 d. iki 2012 m. sausio 12 d. savo darbo vietoje ( - ), jis, T. P., užrašė ant 2011 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitos faktūros, serija SS, Nr. 08152902845, išrašytos UAB „Senukų prekybos centras“, adresuotos UAB „K.“, rezoliuciją „Apmokėti“ ir pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti banko pavedimą UAB „Senukų prekybos centras“ iš UAB „P.“ (UAB „K.“) sąskaitos už Z. Z. gyvenamųjų patalpų remontui įgytas statybines medžiagas ir priemones, o tai ir buvo padaryta 2012 m. sausio 12 d., tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą – UAB „P.“ (UAB „K.“), turtą – pinigus.

523.6.

53Tokiu būdu T. P., piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, suklastodamas dokumentus, padedamas Z. Z., iššvaistė jam patikėtą svetimą UAB „P.“ (UAB „K.“) turtą – pinigus, kurių bendra suma 5135,36 Lt (1487,30 Eur).

543.7.

55Dėl šių T. P. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė juridinis asmuo – UAB „P.“ (UAB „K.“), nes jis iškraipė šios bendrovės veiklos tikslus ir funkcijas, jų esmę bei turinį, pakenkė šios bendrovės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino jos autoritetą, diskreditavo šios įstaigos vadovo vardą, taip pat turtinio pobūdžio materialinę 5135,36 Lt (1487,30 Eur) žalą patyrė UAB „P.“ (UAB „K.“), kuris nuosavybės teise priklauso ( - ) savivaldybei.

564.

57Be to, T. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdamas UAB „P.“ (UAB „K.“) generaliniu direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio savininkė ir akcininkė yra ( - ) savivaldybė, o šios akcininkės teises ir pareigas įgyvendina ( - ) savivaldybės taryba, žinodamas, kad, vadovaujantis UAB „P.“ ir UAB „K.“ įstatų 5 punktu, bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti komercinę ūkinę veiklą, teikiant viešąsias paslaugas – daugiabučių namų butų ir kitų patalpų administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), avarijų likvidavimo ir lokalizavimo, namams priskirtų žemės sklypų priežiūros paslaugas, veikdamas tiesiogine tyčia, priešingais ( - ) savivaldybei ir bendrovei interesais, vykdydamas neteisėtus ( - ) savivaldybės mero pavaduotojo K. K. nurodymus, gautus 2011 m. lapkričio 13 d. telefoninio pokalbio bei 2011 m. lapkričio 15, 17, 23 ir 28 d. susitikimų K. K. darbo vietoje ( - ) savivaldybės patalpose metu laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d., piktnaudžiavo savo, kaip bendrovės generalinio direktoriaus, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas turtinės naudos K. K. – kad šis išvengtų asmeninių išlaidų už naujų keturių padangų įgijimą, skirtų K. K. nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei, taip pat siekdamas asmeninės naudos sau – išlaikyti gerus ir draugiškus santykius su ( - ) savivaldybės mero pavaduotoju K. K. ir turėti jo palankumą, suklastojo tikrus dokumentus ir iššvaistė jo žinioje esantį svetimą, juridinio asmens – UAB „P.“ (UAB „K.“) – turtą.

584.1.

59T. P. 2011 m. lapkričio 13–28 d. gavęs iš K. K. neteisėtus nurodymus nupirkti jam keturias naujas žiemines automobilio padangas SAVA, 255/50 R19 matmenų, skirtas jo nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei – lengvajam automobiliui „Mercedes Benz R350“ (identifikavimo numeris ( - )) ir apmokėti už šių padangų įgijimą UAB „P.“ (UAB „K.“) lėšomis, žinodamas, kad ši transporto priemonė nepriklauso jo vadovaujamai bendrovei nuosavybės teise, suvokdamas, kad jis, kaip bendrovės generalinis direktorius, neturi teisės apmokėti bendrovės lėšomis už ne bendrovės reikmėms skirtų padangų įgijimą, žinodamas, kad pagal bendrovėje nustatytą viešųjų pirkimų tvarką, norint nupirkti bendrovės reikmėms reikiamas prekes, turi būti parengta reikiamų prekių ir paslaugų pirkimo paraiška, pasinaudodamas tuo metu jo pavaldinių ketinimu pirkti naujas žiemines padangas, skirtas bendrovės naudojamoms transporto priemonėms, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d. savo darbo vietoje ( - ), nurodė bendrovės mechanikui J. R. į 2011 m. lapkričio 15 d. medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką įrašyti K. K. reikalingas nurodytas padangas, įrašyti jas šioje paraiškoje kaip padangas, skirtas bendrovės naudojamam automobiliui „Mercedes Benz V220“ (valst. Nr. ( - ) ir patvirtinti šią žinomai melagingą informaciją savo parašu. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas tų pačių nusikalstamų tikslų, 2011 m. lapkričio 28 d. savo darbo vietoje, žinodamas ir suvokdamas, kad paraiškoje, kurią jis nurodė parašyti bendrovės mechanikui J. R., dalis nurodytos informacijos neatitinka tikrovės, kad dalis paraiškoje įrašytų padangų yra skirtos ne bendrovės transportui, o ( - ) savivaldybės mero pavaduotojo K. K. automobiliui, T. P. patvirtino šią melagingą informaciją savo parašu, parašydamas šioje nurodytoje paraiškoje rezoliuciją, kuria leido bendrovės darbuotojams pirkti paraiškoje nurodytas prekes – K. K. automobiliui „Mercedes Benz R350“ (identifikavimo numeris ( - )) skirtas padangas, tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą. Tą pačią dieną T. P. savo darbo vietoje neteisėtai nurodė J. R. tarnybiniu UAB „K.“ transportu 2011 m. lapkričio 28 d. nuvykti į UAB „Žaliakalnio žėrutis“ parduotuvę, esančią Kaune, Savanorių pr. 266, ir kartu su kitomis padangomis, skirtomis bendrovės naudojamoms transporto priemonėms, užsakyti bei nupirkti keturias naujas žiemines SAVA gamintojo ESKIMO SUV XLX, 255/¬50¬R19 matmenų padangas, skirtas ( - ) savivaldybės mero pavaduotojo K. K. automobiliui „Mercedes Benz R350“, kurių bendra vertė 2254 Lt (652,80 Eur), bei pareikalauti iš UAB „Žaliakalnio žėrutis“ parduotuvės darbuotojų išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už K. K. automobiliui reikalingas ir skirtas padangas, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB „K.“. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, T. P., laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 29 iki 30 d. savo darbo vietoje davė neteisėtą nurodymą J. R., paėmus iš UAB „Žaliakalnio žėrutis“ parduotuvės keturias naujas žiemines padangas, skirtas K. K. asmeniniam automobiliui, įgytas už bendrovės lėšas, nuvežti jas ir palikti K. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), ir šį nurodymą 2011 m. lapkričio 30 d. J. R. įvykdė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. P. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d. savo darbo vietoje užrašė ant 2011 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitos faktūros, serija 91P, Nr. 1497, kuria buvo perkamos K. K. automobiliui reikalingos ir skirtos padangos, išrašytos UAB „Žaliakalnio žėrutis“, adresuotos UAB „K.“, rezoliuciją „Apmokėti“, pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti banko pavedimą UAB „Žaliakalnio žėrutis“ iš UAB „K.“ už K. K. priklausančiam automobiliui įgytas padangas, o tai ir buvo padaryta 2011 m. gruodžio 5 d., tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą, UAB „P.“, turtą – 2254 Lt (652,80 Eur) pinigų sumą.

604.2.

61Dėl šių T. P. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė juridinis asmuo – UAB „P.“, nes jis iškraipė šios bendrovės veiklos tikslus ir funkcijas, jų esmę bei turinį, pakenkė šios bendrovės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino jos autoritetą, diskreditavo šios įstaigos vadovo vardą, taip pat turtinio pobūdžio materialinę 2254 Lt (652,80 Eur) žalą patyrė UAB „P.“, kuris nuosavybės teise priklauso ( - ) savivaldybei.

624.3.

63Šiais veiksmais T. P., padedamas J. R., piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentą ir iššvaistė jam patikėtą svetimą – UAB „P.“ (UAB „K.“) turtą – 2254 Lt (652,80 Eur) pinigų sumą.

645.

65Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu Z. Z. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad padėjo T. P., kaip UAB „P.“ (UAB „K.“) generaliniam direktoriui, iššvaistyti jo žinioje esantį svetimą, juridinio asmens – UAB „P.“ (UAB „K.“) turtą.

665.1.

67Z. Z., siekdama padėti T. P. iššvaistyti bendrovės turtą, laikotarpiais nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. lapkričio 10 d., nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d., nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 21 d., nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d. ir nuo 2011 m. lapkričio 26 d. iki 2011 m. gruodžio 27 d. ( - ) perdavė T. P. sąrašus, juose nurodžiusi norimas statybines medžiagas ir priemones, skirtas remonto darbams jai nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms ( - ), remontuoti, tokiu būdu padėdama T. P. nupirkti jai reikiamas statybines prekes ir sumokėti už jas bendrovės lėšomis, neišreikšdama savo valios ir ketinimų už šias prekes sumokėti savo asmeninėmis lėšomis. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji, Z. Z., 2011 m. lapkričio 10, 14, 21 ir 25 d. bei 2011 m. gruodžio 28 d. nusiuntė R. Ž., nežinantį apie jos ir T. P. nusikalstamus ketinimus, atliekantį remonto darbus jai nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, į UAB „Senukų prekybos centras“ parduotuvę Kaune, ten jis, vykdydamas jos nurodymus, kartu su T. P. ir bendrovės apdailininku paėmė jos prieš tai T. P. pateiktuose sąrašuose nurodytas statybines prekes, bendros 5135,36 Lt (1487,30 Eur) vertės, ir jas parvežė į jos remontuojamas gyvenamąsias patalpas.

685.2.

69Tokiu būdu ji, Z. Z., padėjo T. P., kaip UAB „P.“ (UAB „K.“) generaliniam direktoriui, iššvaistyti jo žinioje esantį svetimą – UAB „P.“ (UAB „K.“) turtą – 5135,36 Lt (1487,30 Eur) pinigų sumą.

706.

71Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdamas VšĮ „A.“ direktoriumi, iššvaistė jam patikėtą svetimą, juridinio asmens – VšĮ „A.“ – turtą.

726.1.

73A. P. neteisėtai nurodė techninės priežiūros inžinieriui 2011 m. lapkričio 24 d. nuvairuoti automobilį „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. ( - ) priklausiusį K. K.) į UAB „Autojuta“ Kauno „Volkswagen“ centro autoservisą, esantį Chemijos g. 8, ir pakeisti šio automobilio abiejų priekinių durelių spyneles, kurių bendra kaina 1520,29 Lt (440,31 Eur), už šiuos atliktus automobilio remonto darbus UAB „Autojuta“ PVM sąskaitoje faktūroje, serija AJT, Nr. 32076978, nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad remontas buvo atliktas VšĮ „A.“ naudojamam automobiliui „VW Caddy“ (valst. Nr. ( - ) Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. P. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 27 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d. savo darbo vietoje ( - ), 2011 m. lapkričio 27 d. techninės priežiūros inžinieriaus perduotoje PVM sąskaitoje faktūroje, serija AJT, Nr. 32076978, išrašytoje UAB „Autojuta“, užrašė rezoliuciją „Apmokėti“ ir ją pasirašė, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti banko pavedimą UAB „Autojuta“ iš VšĮ „A.“ sąskaitos už automobiliui „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. ( - ) atliktus nurodytus remonto darbus, tai ir buvo padaryta 2011 m. gruodžio 13 d.

746.2.

75Tokiu būdu A. P. iššvaistė jam patikėtą svetimą – VšĮ „A.“ – turtą, 1520,29 Lt (440,31 Eur) pinigų sumą.

76II.

77Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžių esmė

787.

79Pirmosios instancijos teismas dėl pirmiau išdėstytų veikų K. K., T. P., Z. Z. ir A. P. buvo priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, konstatavęs, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

808.

81Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują, apkaltinamąjį, nuosprendį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių, nuosprendyje nėra pateikta įrodymų viseto vertinimo, pagrįsto visų aplinkybių – kaltinančių ir teisinančių – išnagrinėjimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados neišsamios, nesukonkretintos, keliančios abejonių savo pagrįstumu ir neatitinkančios BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

82III. Kasacinių skundų argumentai

839.

84Kasaciniu skundu nuteistasis K. K. ir jo gynėjas advokatas Aleksandras Jokūbauskas prašo panaikinti dėl K. K. priimtą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 12 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. dėl jo priimtą nuosprendžio dalį be pakeitimų arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:

853.1.

86Apeliacinės instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis K. K. yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant teisingumo įvykdymo principą. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taip pat padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai dėl nešališkumo, objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų taikymo, neteisingai įvertintos bylos aplinkybės, netinkamai ir sunkinančia prasme aiškinti ir taikyti Lietuvos Respublikos įstatymai. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnį), nes duomenų nevertino objektyviai ir nešališkai, visapusiškai jų neištyrė kaip visumos, nepašalino visų prieštaravimų, jų nevertino kaltinamojo naudai, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Taip pat teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose bei neteisingai aiškino ir taikė BK 228 straipsnį, nepagrįstai konstatavo, jog K. K. veiksmuose yra šios veikos sudėties požymių. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos, rungimosi principai, tenkinant prokuratūros skundą, gynybos rašytiniai ir žodiniai argumentai, turintys reikšmės bylai teisingai išspręsti, net nebuvo nagrinėjami ir dėl jų galutiniame procesiniame sprendime nepasisakyta. Taip pat teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes neatsakė į visus esminius K. K. ir jo gynėjo atsiliepimo argumentus ir nepateikė motyvų, paaiškinančių, kodėl jie atmesti.

873.2.

88Lietuvos apeliacinio teismo išvados dėl vaizdo įrašų kopijų yra prieštaringos, teismas, netinkamai vertindamas byloje vaizdo ir garso įrašų kopijų teisėtumą, pažeidė BPK 179 straipsnio reikalavimus. Apkaltinamasis nuosprendis K. K. priimtas tik vadovaujantis mažos dalies telefoninių pokalbių selektyviu vertinimu. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje nepagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teisme kaip liudytojų apklaustų R. R., A. P., K. B. parodymais, nes jie BPK 264 straipsnio tvarka nebuvo pašalinti iš teismo salės iki jų apklausos, o dar prieš būdami apklausti kaip liudytojai dalyvavo teismo posėdžiuose, vykdydami Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) pareigūnų funkcijas, ir padėjo pirmosios instancijos teismui ištirti byloje esančius įrodymus. Jie toje pačioje byloje buvo pripažinti ir specialistais, ir liudytojais ir kartu su teismu tyrė įrodymus – tai prieštarauja BPK 6 straipsnio nuostatoms. UAB „Senukų prekybos centras“ PVM sąskaitose faktūrose esantys duomenys byloje pateikti iš esmės pažeidžiant BPK 97 ir 98 straipsnių reikalavimus, dėl to šie duomenys baudžiamojoje byloje nepagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais.

893.3.

90Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo faktinis ir teisinis pagrindai atlikti operatyvinius tyrimo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. kovo 24 d. protokoline nutartimi nutarė byloje įrodymų tyrimo neatlikti, išklausė baigiamąsias kalbas ir išėjo priimti sprendimo, tačiau tos pačios dienos teismo priimta nutartimi įrodymų tyrimas byloje buvo atnaujintas bei prokuroras įpareigotas dar kartą kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybą dėl medžiagos, kuri leistų spręsti apie faktinio pagrindo buvimą pradedant operatyvinį tyrimą dėl K. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos, išslaptinimo ir jos pateikimo bylą nagrinėjančiam teismui. Tokiu sprendimu padaryti esminiai BPK pažeidimai, nes: a) dar 2013 metais pirmosios instancijos teismo reikalautą informaciją STT Kauno valdybos pareigūnai atsisakė teikti; b) viršyti BPK 320 straipsnio 3 dalyje apeliacinės instancijos teismui suteikti įgalinimai, nes apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nebuvo prašoma dar kartą kreiptis į STT Kauno valdybą dėl minėtos informacijos pateikimo į bylą, o ir pats teismas atsakymo nepateikimo nepripažino esminiu BPK pažeidimu; c) baigiamąsias kalbas pasakę asmenys, kaltinamieji paskutiniu žodžiu nepranešė ištirti naujas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo įgalinimų BPK 295 straipsnio pagrindu atnaujinti įrodymų tyrimo; d) apeliacinės instancijos teismo kreipimasis į prokurorą dėl informacijos pateikimo nepriskirtinas BPK XXI skyriuje nustatytoms aplinkybėms, todėl pažeista BPK 324 straipsnio 6 dalis; e) prokuroras BPK 288 straipsnio dispozicijoje nustatyta tvarka neprašė teismo leisti jam pateikti papildomus išslaptintus įrodymus. Teismas, vietoj prokuroro prisiėmęs iniciatyvą pakartotinai prašyti STT Kauno valdybos pareigūnų teikti duomenis dėl operatyvinio tyrimo bylos pradėjimo faktinio pagrindo, parodė išskirtinį palankumą kaltinimo pusei ir taip pažeidė BPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės principą. Teismas selektyviai vertino duomenų visumą dėl operatyvinių veiksmų faktinio pagrindo buvimo.

913.4.

92Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai K. K. inkriminuotas veikas vertino skirtingai. Kauno apygardos teismo priimtas nuosprendis pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu, o Lietuvos apeliacinio teismo priimtame procesiniame dokumente įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, prieštarauja vieni kitiems; nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė vienus ir atmetė kitus įrodymus; neargumentuoti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei išvados, nenurodyti motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti arba kitaip įvertinti apskųstojo nuosprendžio įrodymai (BPK 305 straipsnio 2 ir 3 dalys, 331 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas kaltinimus K. K. piktnaudžiavimu suformulavo tik nedidelės dalies jo pokalbių ištraukų su T. P. ir Z. Z. turinio subjektyvaus vertinimo pagrindu. Nuteistasis neatliko jokių nusikalstamų veiksmų ir visiškai nedalyvavo statybinių medžiagų, padangų pirkimo bei dokumentų įforminimo procesuose, o su R. Ž., E. V., K. C. bei kitais kaltinimo iniciatyva byloje apklaustais liudytojais net nėra bendravęs. Teismo išvada apie nusikalstamus K. K. ketinimus piktnaudžiauti tarnyba yra klaidinga. Lietuvos apeliacinis teismas padarė esmines įrodymų vertinimo klaidas, neatsižvelgė į byloje esančių duomenų visumą ir visus į bylą pateiktus K. K. su Z. Z. telefoninius pokalbius neteisingai interpretavo.

933.5.

94Apeliacinis teismas nurodė, kad K. K. dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų veikė kaip ( - ) savivaldybės mero pavaduotojas, o T. P. eidamas savo pareigas buvo priklausomas nuo K. K. ir tam tikra prasme nuo Z. Z.. Sprendžiant, ar K. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kaip piktnaudžiavimas, nebuvo įvertintas ( - ) savivaldybės mero pavaduotojui K. K. suteiktų teisių, pareigų ir jų įgyvendinimo turinys. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 567 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarose akcinėse bendrovėse“ 2.1 punktą ir byloje esančius duomenis, ( - ) savivaldybės mero pavaduotojui bei savivaldybės tarybos nariui K. K. nesuteikti įgalinimai, kurie galėjo turėti įtakos bei paveikti UAB „P.“ vadovo sprendimus. Apkaltinamajame nuosprendyje tik abstrakčiai nurodyta apie K. K., kaip mero pavaduotojui, suteiktus įgaliojimus miesto ūkio srityje pagal ( - ) savivaldybės tarybos ( - ) sprendimą Nr. ( - ) ir ( - ) sprendimą Nr. ( - ) „Dėl ( - ) savivaldybės mero pavaduotojų veiklos sričių nustatymo“. Įgaliojimų turinys ir ką K. K. pažeidė bendraudamas su T. P., apkaltinamajame nuosprendyje nenurodyta. Todėl darytina išvada, kad K. K. jokių norminių aktų nepažeidė, o jo asmeninių pokalbių su senu pažįstamu T. P. subjektyviai suvoktas turinys nepagrįstai kvalifikuotas kaip dviejų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad K. K. savo veiksmais pažeidė valstybės tarnautojų tarnybinę etiką, tačiau jų veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant juos pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), taikymas, – tokie argumentai pagrįsti bylos duomenų viseto vertinimu, bet apeliacinės instancijos teismas dėl jų apkaltinamajame nuosprendyje motyvuotai nepasisakė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino K. K. įtakingumą ir einamas pareigas. Rezonansas visuomenėje šiuo atveju buvo sukeltas dirbtinai, nes jau ikiteisminio tyrimo pradžioje Kauno apygardos prokuratūroje dėl K. K. buvo rengiamos spaudos konferencijos bei viešinami nepatikrinti bylos duomenys. Tokiu būdu, paties kaltinimo iniciatyva viešojoje erdvėje paskleidus ikiteisminio tyrimo duomenis, buvo inicijuotas teismo neįvertintų įvykių ne laiku bei nekvalifikuotas aptarinėjimas ir kaltinimo pusės dirbtinai sukeltas rezonansas, nepaisytas nekaltumo prezumpcijos principas.

953.6.

96Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai K. K. priskyrė siekimą turtinės naudos sau bei Z. Z. UAB „P.“ lėšomis. Atsižvelgdamas į užimtumą, sveikatos būklę, K. K. prašė ne vien tik T. P., bet ir kitų draugų pagalbos remontuojant asmeninį automobilį, įgyjant jam atsargines dalis, bet po to su draugais atsiskaitydavo. Tai, kad K. K. jau įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal tris iš penkių jam inkriminuotų analogiškų piktnaudžiavimo epizodų, patvirtina, kad jis nesiekė sau ar kitiems gauti kokios nors naudos UAB „P.“ ar VšĮ „A.“ lėšomis.

973.7.

98Lietuvos apeliacinis teismas labai plačiai pasisakė dėl 2011 m. gruodžio 30 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu Nr. S6-07-335 fiksuoto 2011 m. rugpjūčio 29 d. K. K., S. B., T. P. pokalbio turinio, tačiau dėl šio pokalbio turinio K. K. kaltinimas nepareikštas, K. K. niekaip nesusijęs su T. P. paskyrimu į UAB „P.“ generalinio direktoriaus pareigas. K. K., be pokalbių su T. P., daugiau jokių aktyvių veiksmų pagal inkriminuotas jam dvi veikas, už kurias apeliacinės instancijos teismo jis nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nėra atlikęs. K. K. kreipėsi į T. P. kaip į draugą prašydamas padėti jų bendrai pažįstamai Z. Z. organizuoti buto remonto darbus bei padėti jam įsigyti padangas. K. K. ir T. P. nesiejo joks tarnybinis, sutartinis ar kitokio pobūdžio pavaldumas. K. K. nežinojo apie statybinių medžiagų bei padangų įgijimą, apmokėjimą bei dokumentų įforminimo aplinkybių, jis jokių veiksmų neatliko ir jų neorganizavo. Todėl K. K. pokalbiai priežastiniu ryšiu nesietini su T. P. inkriminuotomis veikomis dėl svetimo turto iššvaistymo ir dokumentų suklastojimo. Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nenustatė bei nemotyvavo K. K. priežastinio ryšio tarp jo pokalbių su T. P. turinio bei padangų įgijimo ir dokumentų išrašymo faktinių aplinkybių. Taigi teismas, pripažindamas K. K. kaltu pagal BK 228 straipsnį 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

993.8.

100K. K. veiksmais dėl automobilio durelių remonto nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių. Lietuvos apeliacinio teismo samprotavimai, kad K. K. galėjo duoti A. P. neteisėtus nurodymus remontuoti automobilio dureles VšĮ „A.“ lėšomis, nepagrįstas jokia faktine baudžiamosios bylos medžiaga.

1013.9.

102Kaltinamajame akte nurodyta, kad K. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį inkriminuotos penkios nusikalstamos veikos, iš kurių viena anksčiausiai baigta 2011 m. lapkričio 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad K. K. operatyvinis tyrimas buvo pradėtas 2011 m. birželio 15 d. bei taikyti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10, 11 straipsniuose nurodyti slapti sekimo veiksmai, nustačius nusikalstamos veikos požymius turėjo būti neatidėliotinai pradėtas ikiteisminis tyrimas, nutraukti slapti sekimo veiksmai pagal Operatyvinės veiklos įstatymo normas bei siekiant toliau teisėtai sekti asmenį nustatyta tvarka sankcionuoti slapti procesiniai veiksmai, nurodyti BPK 154, 158, 160 straipsnių dispozicijose. Bet K. K. ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2011 m. gruodžio 22 d. ir nuo šios datos sankcionuoti slapti procesiniai veiksmai. Laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki gruodžio 22 d. gauti bei į baudžiamąją bylą pateikti garso ir vaizdo įrašai, operatyvinių veiksmų protokolai gauti neteisėtai, todėl nepripažintini tinkamais įrodymais baudžiamojoje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas K. K. apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (Z. Z. buto remonto, padangų įgijimo epizodai), vertino 2011 m. lapkričio 10 d. – gruodžio 22 d. laikotarpio K. K. pokalbių su kitais asmenimis turinį ir taip padarė esminius BPK 154, 158, 160 straipsnių pažeidimus, dėl to buvo suvaržytos kaltinamojo K. K. teisės bei sukliudyta teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylų bei priimti teisingą nuosprendį.

1033.10.

104Skirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į K. K. asmenį charakterizuojančius duomenis ir jų nevertino. K. K. nuteistas už dvi mažareikšmes nusikalstamas veikas, žala seniai atlyginta, jis dirba ir išlaiko šeimą (tris mažamečius vaikus). Šioje byloje nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki pirmų viešų procesinių veiksmų atlikimo praėjo metai, procesas teisme iki apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo tęsėsi dar šešerius metus. K. K. niekada baudžiamojo proceso nevilkino ir netrukdė, tačiau, vertinant penkių epizodų bylos apimtį, devynių mėnesių nušalinimą nuo savivaldybės tarybos nario pareigų, procesas teisme tęsiasi septintus metus, jo teisė į greitą teisminį procesą (greitą ir nešališką teismą) neabejotinai buvo suvaržyta. Ši aplinkybė taip pat turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 2 dalį.

1053.11.

106Apeliacinės instancijos teismas paskyrė K. K. neteisingą bausmę, pažeisdamas BK 41, 47 straipsnių nuostatas. Teismas skyrė K. K. baudų dydžius jau atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 28 įstatymu Nr. XIII-653 pakeisto BK 47 straipsnio nuostatas, kuriomis bausmės už korupcinius nusikaltimus padidintos dešimteriopai. K. K. nuteistas tik už dvi iš penkių jam inkriminuotų veikų, kurios, galbūt, padarytos dar 2011 metais, dėl to jam turėjo būti taikomos 2011 m. veikusios BK normos bei tuometinė suformuota teismų praktika dėl bausmių skyrimo. K. K. pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas dėl visų penkių jam inkriminuotų veikų, apeliacinės instancijos teismas jį nuteisė tik už dvi iš šių veikų. Dėl Z. Z. buto remonto, automobilio padangų įgijimo epizodų K. K. pirmą kartą nuteistas tik septintais bylos nagrinėjimo metais. Dėl tokių mažareikšmių epizodų, dėl kurių net nepareikšti civiliniai ieškiniai ir visi žalų dydžiai atlyginti, bylos nagrinėjimas buvo nepateisinamai užtęstas – tai turėjo būti sąlyga K. K. paskirtus baudų dydžius mažinti nuo jų vidurkio. Pagal 2015–2017 metų teismų praktiką už sunkius korupcinius nusikaltimus teismų vidutiniškai skiriama bauda nesiekė 5000 Eur (ne daugiau kaip 130 MGL). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas K. K. už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, turėjo skirti baudas, kurių dydis mažesnis kaip 130 MGL (5000 Eur).

10710.

108Kasaciniu skundu nuteistojo T. P. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas prašo panaikinti T. P. priimtą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 sausio 12 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

1094.1.

110Apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

1114.2.

112Pripažindamas T. P. kaltu Z. Z. buto remonto epizode apeliacinės instancijos teismas pasunkino T. P. padėtį labiau, nei jam inkriminuoti padariniai buvo nurodyti kaltinamajame akte, padidino juos labiau, nei to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Kaltinime buvo nurodyta, jog klastodamas dokumentus bei piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi T. P. iššvaistė 5064,08 Lt (1466,66 Eur), o apkaltinamajame nuosprendyje teisėjų kolegija konstatavo, kad buvo iššvaistyta 5135,36 Lt (1487,30 Eur) vertės turto. Padidinusi iššvaistymo dalyką teisėjų kolegija pakeitė vieną iš faktinių veikos aplinkybių. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nustatė aplinkybes, kurios T. P. nebuvo inkriminuotos kaltinamajame akte, kurių nebuvo ir prokuroro apeliaciniame skunde, taip pakeisdamas kaltinimo ribas ir suvaržydamas teisę į gynybą. Nuosprendyje nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apkaltinamojo nuosprendžio teiginiai prieštarauja tam, ką nustatė pats tokį nuosprendį priėmęs teismas.

1134.3.

114Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau jokių naujų aplinkybių, kurios nedviprasmiškai duotų pagrindą padaryti T. P. kaltinančias išvadas, nenustatė. Teismai, priimdami priešingus sprendimus, vadovavosi tais pačiais baudžiamosios bylos proceso metu gautais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo atliktas byloje esančios įrodomosios medžiagos vertinimas yra nepriekaištingas, tuo tarpu apeliacinio teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas neatsižvelgus į bylai teisingai išspręsti svarbius įrodymus, jis neatitinka BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, o jame padarytos išvados pagrįstos nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

1154.4.

116T. P. baudžiamojoje byloje apeliacinis teismas sprendimą pripažinti jį kaltu padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą pagrindė ne įstatymų nustatyta tvarka surinktais bei tinkamai įvertintais įrodymais, o prielaidomis ir spėjimais.

1174.5.

118Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad T. P. savo tariamai padarytų nusikalstamų veikų metu buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Sprendžiant subjekto klausimą apeliaciniam teismui imponavo aplinkybė, kad T. P. dirbo generaliniu direktoriumi, o tokias pareigas ėjo uždarojoje akcinėje bendrovėje, kurios akcininkė buvo ( - ) savivaldybė, tačiau vien toks nuteistojo darbo funkcijų aprašymas neatskleidžia pagrindų, leidžiančių tokį bendrovės vadovą pripažinti asmeniu, prilygstančiu valstybės tarnautojui. Teisės aktuose, apibūdinančiuose, kas yra valstybės tarnyba bei viešasis administravimas, šias funkcijas atliekantiems asmenims būdingi specifiniai požymiai. Vien tik asmens darbo juridiniame asmenyje (taip pat ir privačiame) fakto nepakanka tokiam asmeniui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme pripažinti valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Pagal minėtą BK straipsnį toks asmuo, kad jį būtų galima laikyti valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas juridiniame asmenyje privalo turėti atitinkamus įgaliojimus. Aktualiu laikotarpiu T. P. įgaliojimai buvo apibrėžti UAB „P.“ valdybos patvirtintais tos bendrovės generalinio direktoriaus pareiginiais nuostatais. Nė viename generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų punkte tokiam direktoriui nebuvo suteikta teisė atlikti veiksmus, kurie būtų panašūs į veiklą, susijusią su viešuoju administravimu. Sprendžiant iš UAB „P.“ bei UAB „K.“ įstatų, patvirtintų ( - ), šiai uždarajai akcinei bendrovei nebuvo suteikta teisė vykdyti viešąjį administravimą ar teikti ne su jos tiesiogine veikla susijusias viešąsias paslaugas.

1194.6.

120Apeliacinio teismo kolegijos nuosprendyje nustatyta, kad UAB „P.“ bei UAB „K.“ veiklos tikslas buvo vykdyti komercinę ūkinę veiklą, t. y. administruoti daugiabučius namus, butus ir kitas patalpas, teikti techninės priežiūros (eksploatavimo), avarijų likvidavimo ir lokalizavimo, namams priskirtų žemės sklypų priežiūros paslaugas. Akivaizdu, jog nuosprendyje išvardyti bendrovės veiklos tikslai siejasi ne su viešuoju administravimu ar viešųjų paslaugų teikimu, bet su sutartinių santykių vykdymu. Komercinę ūkinę veiklą bendrovė galėjo plėtoti tik tada, jei kiti subjektai tokios veiklos pageidavo. Ši įmonė negalėjo niekam primesti savo valios ir be sutartinių santykių administruoti namus, butus, sklypus ar pan. Taigi įstatuose nustatytas paslaugas savivaldybės bendrovė galėjo teikti ne administraciniu, tačiau sutartiniu pagrindu. Dėl šių priežasčių visiškai aišku, jog ir tokios bendrovės administracijos vadovas negalėjo turėti jokių administracinių įgaliojimų prieš trečiuosius asmenis, nedirbusius jo įmonėje. Tuo tarpu vienas iš BK 228 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektui būtinų ir BK 230 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įgaliojimų, kurį privalo turėti toks subjektas, yra atitinkamų administracinių įgaliojimų turėjimas. Šio straipsnio prasme administraciniai įgaliojimai apima ne tik fizinio asmens įgaliojimus, kuriais užtikrinama juridinio asmens savarankiška veikla, kad jis galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas, tačiau ir viešojo administravimo įgaliojimus. Lietuvos apeliacinis teismas, pripažinęs T. P. savarankišku nusikaltimo, nurodyto BK 228 straipsnyje, subjektu, padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą.

1214.7.

122Be to, pagal bendrovės įstatus UAB „P.“ (UAB „K.“) buvo įsteigta tam, kad vykdytų komercinę ūkinę veiklą. Ir ne tik tokią, kuri minima apkaltinamajame nuosprendyje, bet ir bet kokią kitą, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Dėl to akivaizdu, jog UAB „P.“ (UAB „K.“) generalinis direktorius turėjo teisę sudarinėti prekių pirkimo sandorius tiek su UAB „Žaliakalnio žėrutis“, tiek su UAB „Senukų prekybos centras“ bei atsiskaityti su pardavėjais atstovaujamos bendrovės lėšomis. Bendrovės veiklą ir generalinio direktoriaus įgaliojimus apibrėžiantys aktai nedraudė jam pirkti ne tik įmonės veikloje reikalingus daiktus, tačiau ir tokius, kurie ateityje galėjo būti perduoti kitiems asmenims. Tai reiškia, kad nuosprendyje nustatyti faktai, jog į bendrovės paraiškas buvo įrašyti daiktai, skirti Z. Z. ar K. K., nesuponuoja išvados, kad taip buvo daroma nusikalstama veika. T. P. niekada nepripažino piktnaudžiavęs savo tarnybine padėtimi, jo versiją patvirtino ir kiti asmenys.

1234.8.

124Apeliacinio teismo nuosprendyje nurodyta, kad juridinis asmuo UAB „P.“ (UAB „K.“) patyrė didelę neturtinio pobūdžio žalą, nes T. P. iškraipė šios bendrovės veiklos tikslus bei funkcijas, jų esmę ir turinį, pakenkė šios bendrovės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino jos autoritetą, diskreditavo šios įstaigos vadovo vardą. Vien dėl nuosprendyje aprašytų T. P. veiksmų tikrai nebūtų kilęs joks rezonansas, nebūtų pažemintas nei vadovo, nei bendrovės autoritetas. Palyginus teismų praktikoje vyraujančias nuostatas dėl didelės žalos piktnaudžiavimo baudžiamosiose bylose su tomis aplinkybėmis, kurias nustatė Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, darosi aišku, jog šio teismo padaryta išvada dėl didelės žalos požymio buvimo T. P. veiksmuose neatitinka tikrųjų bylos aplinkybių.

1254.9.

126Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį T. P. nuteistas kaip savarankiškas šio nusikaltimo subjektas, dirbęs uždarojoje akcinėje bendrovėje, tvarkiusioje pačius paprasčiausius komunalinius ir butų ūkio reikalus. Dėl to jo, kaip tokios įmonės vadovo, atlikti veiksmai tikrai nesukėlė tų padarinių, kurie būtini norint asmenį nuteisti pagal BK 228 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas didelės žalos požymį konstatavo formaliai, nesuteikdamas jam konkretaus turinio. Šiuo atveju T. P. galėtų atsakyti drausmine tvarka prieš bendrovės valdybą, tačiau traukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes nebuvo jokio pagrindo.

1274.10.

128Apkaltinamajame nuosprendyje T. P. inkriminuojama aplinkybė, kad jis siekė neturinės naudos sau – išlaikyti gerus ir draugiškus santykius su ( - ) savivaldybės mero pavaduotoju K. K. bei įtakinga savo partijos nare Z. Z. ir turėti jų palankumą. Teismų praktikoje nusistovėjusi nuomonė, kad kitokia asmenine nauda gali būti laikomas neteisėtas karjeros darymas ar jos užtikrinimas, palengvinimas kitiems asmenims ar kitoks protekcionizmas, aukštesnes pareigas einančių asmenų palankumo užsitikrinimas slepiant nekompetentingumą, nemokšiškumą, nesugebėjimą vadovauti ir pan. Nė vienas iš išvardytų požymių apkaltinamajame nuosprendyje nepaminėtas. Siekis išlaikyti gerus ir draugiškus santykius bei turėti kitų žmonių palankią nuomonę nėra nusikalstamas. Nuosprendyje neatskleista, kokią įtaką T. P. darbinei veiklai galėjo turėti tie asmenys, kurių palankumo jis neva siekė.

1294.11.

130T. P. nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Iš suformuluotų apkaltinamojo nuosprendžio teiginių galima daryti išvadą, kad nuteistojo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios suklastoti tikrą dokumentą požymių, nes nuosprendyje nurodytose paraiškose buvo surašyta visiškai teisinga informacija, kadangi tuose dokumentuose buvo išvardyti daiktai, kuriuos iš tikrųjų pirko būtent bendrovė. Faktas, kad ne visi tie daiktai buvo reikalingi bendrovei, esmės nekeičia, nes šiuo atveju svarbu nustatyti, ar paraiškose buvo užfiksuota melaginga informacija, ar vis dėlto ji buvo teisinga. Paraiškose nebuvo parašyta, kad dalis jose išvardytų prekių ateityje bus perleista kitiems asmenims, tačiau toks netikslumas nelaikytinas dokumento klastojimu. Lietuvos Respublikos įstatymai ir bendrovės įstatai nebuvo nustatę tai įmonei draudimo perparduoti ar kokiu nors kitu būdu perleisti savo turtą.

1314.12.

132Nors, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, į pardavėjams adresuotus dokumentus buvo įrašytos ne tik bendrovės reikmėms skirtos materialinės vertybės, bet ir daiktai, kurie bendrovei nebuvo reikalingi, tačiau tas faktas UAB „P.“ (UAB „K.“) interesų nepažeidė, o tai reiškia, kad BK 300 straipsnio 1 dalies saugomoms teisinėms vertybėms esminė žala nebuvo padaryta, nes pagal buhalterinės apskaitos dokumentus tie daiktai tapo bendrovės nuosavybe.

1334.13.

134Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad T. P. suklastojo penkias paraiškas – vidinio UAB „P.“ naudojimo dokumentus, kurie buvo naudojami tvarkant tos bendrovės buhalterinę apskaitą (apskaitant įsigytas prekes, pagrindžiant bendrovės išlaidas ir pan.), tačiau didesnės teisinės reikšmės už šios bendrovės ribų jie neturi. Šiais dokumentais, kaip pažymima nuosprendyje, naudojosi tik UAB „P.“ darbuotojai. Jei dokumente įrašyti ne visai tikrovę atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

1354.14.

136T. P. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. T. P. UAB „P.“ (UAB „K.“) turtą valdė dėl einamų pareigų, nes dirbo tos bendrovės generaliniu direktoriumi. Svarstant klausimą, ar tokio asmens veikoje yra turto iššvaistymo požymių, pirmiausiai būtina nustatyti kaltininko veiksmų neteisėtumą. Iš apkaltinamajame nuosprendyje aprašytų T. P. nusikalstamos veikos aplinkybių nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą ir tai padarė tyčia, nes iš to, ką konstatavo apeliacinis teismas, nematyti, jog T. P. būtų veikęs neteisėtai, o juo labiau būtų neatlygintinai perleidęs jam patikėtą įmonės turtą. Teismų praktikoje nustatyta, kad svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas tada, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos.

1374.15.

138Nekelia abejonių faktas, kad T. P. turėjo teisę vienasmeniškai bendrovės vardu sudarinėti tokio dydžio pirkimo sandorius, kurie aprašyti baudžiamojoje byloje. Nepanašu, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes uždarosios akcinės bendrovės generalinis direktorius nebūtų galėjęs bendrovės vardu pirkti prekių, skirtų perparduoti ar kitaip jas perleisti; toks turto perleidimas turėjo būti įforminamas įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog perleidimo procedūra nebuvo iki galo įforminta, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad bendrovės direktoriui patikėtas turtas buvo iššvaistytas. Rašytinių sutarčių nebuvimas to nepaneigia. Šiuo atveju galima svarstyti apie sudarytus žodinius sandorius, kuriuos pripažino ir kurių egzistavimo neneigė nė viena iš sandorio šalių, nors tie sandoriai ir nebuvo įforminti raštu. Nepaisant to, jie vis dėlto galėjo būti įvykdomi. Tai rodo, jog nebuvo kilusi grėsmė, kad įmonė ateityje gali patirti nuostolius.

1394.16.

140Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio aišku, kad UAB „P.“ (UAB „K.“) turtas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perleistas nei Z. Z., nei K. K.. Tie asmenys šį turtą turėjo, tačiau nuosavybės teisių į jį jie neįgijo, nes turtas ir toliau formaliai liko bendrovės nuosavybe, nes pagal įmonės apskaitos dokumentus jis buvo apskaitomas bendrovėje. Taigi teisine prasme jie netapo bendrovės nupirktų daiktų savininkais. Pagal nuosprendyje nustatytas aplinkybes bendrovės pinigai buvo pervesti tiems subjektams, kurie ir turėjo teisę juos gauti. Akivaizdu, jog pinigų pervedimu UAB „P.“ (UAB „K.“) jokia žala nebuvo padaryta. Sprendžiant iš to, kas išdėstyta apkaltinamajame nuosprendyje, aišku, kad UAB „P.“ (UAB „K.“) reali žala nebuvo padaryta. Byloje nėra nei specialisto išvados tuo klausimu, nei civilinio ieškinio. Apeliacinio teismo nuomone, nors byloje aptariamu laikotarpiu bendrovei reali žala ir nebuvo padaryta, tačiau nustatytieji kaltininkų veiksmai duoda pagrindą galvoti, kad ateityje vis dėlto buvo ketinama tokią žalą padaryti, taigi iš nuosprendžio matyti, kad pats teismas nebuvo tikras dėl to, ar T. P. padarė baigtą nusikaltimą.

14111.

142Kasaciniu skundu nuteistoji Z. Z. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti arba palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

1435.1.

144Teismų išvados nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų analize, dėl to ji nepagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje jos veiksmuose nėra nusikaltimo, dėl kurio ji pripažinta kalta, nusikaltimo sudėties, ji nepadarė jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos naujausios teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, neteisingai aiškino ir taikė BK 24 straipsnio 6 dalies ir 184 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies esminius pažeidimus.

1455.2.

146Byloje nebuvo nustatyta bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nes nebuvo jokių susitarimų daryti kartu kokias nors nusikalstamas veikas nei žodžiu, nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais, taip pat nebuvo jokių Z. Z. aktyvių veiksmų, bendros tyčios. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą konstatuodamas, ji tik perduodama T. P. sąrašus prekių, už kurias iš karto planavo atsiskaityti ir atsiskaitė (tai konstatavo pirmosios instancijos teismas), bendrininkavo su T. P., padėdama jam neva iššvaistyti jo žinioje esantį svetimą turtą. Pažymėtina, kad joks įmonės turtas iššvaistytas nebuvo, įmonei žala nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas, deklaratyviai nustatydamas tariamus bendrininkavimo veiksmus ir juos kvalifikuodamas kaip nusikalstamus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, vadovavosi prielaidomis, įrodymus vertino jų nepagrįsdamas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nesivadovavo įstatymu ir teismų praktika, todėl padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

1475.3.

148Byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad medžiagos ir prekės buvo perkamos UAB „P.“ lėšomis turint tikslą tik šias prekes įsigyti su įmonei taikomomis didmeninėmis nuolaidomis, kurios nėra taikomos fiziniams asmenims, ir taip sutaupyti išlaidas buto remontui. Šių Z. Z. ketinimų ir jos nurodytų faktinių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepaneigė. Statybinių medžiagų ir kitų prekių jai nupirkimas iš UAB „P.“ lėšų pats savaime dar negali būti vertinamas kaip svetimo turto iššvaistymas. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepateiktas įrodymų visumos vertinimas, pagrįstas visų aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados neišsamios, nesukonkretintos, keliančios abejonių savo pagrįstumu ir neatitinkančios BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

1495.4.

150UAB „P.“ (UAB „K.“) yra pelno siekianti įmonė, vykdanti ūkinę komercinę veiklą. Įmonės steigimo ir jos veiklą reglamentuojantys norminiai aktai nedraudžia įmonei pirkti ir perparduoti prekes kitiems ūkio subjektams, taip pat ir fiziniams asmenims. Prekių nupirkimas pagal pateiktą sąrašą nepatvirtina kaltinime iškeltų prielaidų, jog, įmonei įsigijus prekes ir jas iš karto perdavus pirkėjui, tokiu būdu buvo iššvaistytas įmonės turtas. Įmonės finansinę ir buhalterinę veiklą reglamentuojantys norminiai aktai nedraudžia pardavimo sąskaitos faktūros parengti ir pateikti apmokėjimui per ilgesnį, šiuo atveju per protingą vieno ar dviejų mėnesių, terminą, tačiau šiuo atveju teisėsaugos institucijos skubėdamos, kad nebūtų spėta išrašyti sąskaita ir juo labiau apmokėta, selektyviai ir subjektyviai įvertinusios operatyvių priemonių taikymo metu gautus duomenis, skubėjo žūtbūt pradėti ikiteisminį tyrimą, kad galėtų nepagrįstai inkriminuoti tariamą svetimo turto iššvaistymą. Taigi faktas, kad PVM sąskaitos faktūros nebuvo iš karto išrašytos, neįrodo iššvaistymo fakto. Be to, UAB „P.“ buhalterinėje apskaitoje visos įsigytos prekės buvo apskaitytos buhalterinėje sąskaitoje „Prekės, skirtos perparduoti“. Taigi akivaizdu, kad šios prekės nebuvo skirtos UAB „P.“ poreikiams ir naudojimui. Tai, kad prekės buvo atiduotos pirkėjui pačiame prekybos centre, o ne po sandėliavimo, tik patvirtina aplinkybes, kad bendrovė išvengė papildomų išlaidų, susijusių su prekių sandėliavimu ir sandėlio apskaita. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltintojai nevertino aplinkybių, susijusių su turto apskaita UAB „K.“. Byloje nėra jokių duomenų, kad tos prekės būtų eksploatuojamos ar sunaudotos.

1515.5.

152Teisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „K.“ sudarytas sandoris su Z. Z. bendrovei buvo pelningas, pelnas buvo deklaruotas ir sumokėtas, į sąskaitą buvo įtrauktas 5 procentų komisinis mokestis nuo bendros medžiagų vertės. Be to, PVM sąskaitoje PBV Nr. 0000438 išskirtas pridėtinės vertės mokestis buvo sumokėtas, o UAB „K.“ jį apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo į valstybės biudžetą. Net kritiškai vertinant teismui sukėlusį abejonių prekių įsigijimo būdą, Z. Z., kaip fizinis asmuo, nebūdama įmonės darbuotoja, o tik jos klientė, siekianti įsigyti prekes pigiau, taip pat ir įmonės vadovas, nupirkęs prekes ir jai jas pardavęs, jokio pažeidimo, nekalbant apie nusikaltimą, nepadarė.

1535.6.

154Byloje apklausti liudytojai jokių Z. Z. kaltei ar tyčiniams ir nusikalstamiems veiksmams būdingų aplinkybių ir požymių nenurodė ir jokios jos kaltės nepatvirtino. Nė vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad ji nesiruošė sumokėti įmonei už įgytas medžiagas ir prekes, skirtas jos remontuojamam butui, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl įrodymų turinio.

1555.7.

156Nors apeliacinės instancijos teismas Z. Z. kaltei pagrįsti rėmėsi operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų kaltinamųjų pokalbių turiniu, tačiau tai darydamas taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes užfiksuoti pokalbiai yra abstraktūs, neinformatyvūs, nevienareikšmiški – tai teisingai nuosprendyje įvertino ir pripažino pirmosios instancijos teismas. Byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys visus jai pareikštus kaltinimus paneigia. Kasatorė pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nei atskiri pokalbiai ar atskiros pasakytos frazės, nei jų visuma nesuteikia pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad K. K. davė T. P. neteisėtus nurodymus, kad įtikinėjo jį ir primygtinai iš jo reikalavo neteisėtų veiksmų, kad šie kaltinamieji turėjo tikslą neteisėtai aprūpinti ją medžiagomis buto remontui iš savivaldybės bendrovės lėšų. Dauguma pokalbių yra tik apie statybinių medžiagų atrinkimo, gabenimo aplinkybes, kurios tik patvirtina faktą, kad T. P. organizavo šių medžiagų Z. Z. buto remontui pirkimą ir apmokėjimą iš UAB „P.“ sąskaitos. Tačiau šios aplinkybės pačios savaime nepatvirtina nusikaltimo sudėties visumos ir tai nepaneigia, kad tokiu būdu statybinės medžiagos buvo perkamos siekiant gauti dideles prekybines nuolaidas bei taip sutaupyti kasatorės išlaidas šioms medžiagoms ir planuojant už jas apmokėti, ką visiškai nepagrįstai priešingai įvertino apeliacinės instancijos teismas, taip pat padarydamas esminį pažeidimą.

1575.8.

158Apeliacinės instancijos teismas nutylėjo ir neįvertino pirmosios instancijos teismo ištirto ir įvertinto fakto, kad iš STT Kauno valdybos byloje pateiktų kaltinamųjų telefonų tarpusavio ryšio išklotinių matyti, jog tarp kaltinamųjų K. K., T. P., Z. Z. per jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų šiame epizode padarymo laikotarpį buvo gerokai daugiau telefoninių pokalbių (siekia šimtus kartų), negu byloje pateikta jų įrašų. Kiti byloje esantys pokalbiai užfiksuoti ne iki galo, išvis nepateikti arba tyrimo institucijos nutarimu sunaikinti. Esant tokioms aplinkybėms ir abejonėms dėl teismui pateiktų pokalbių išsamumo, neatmestina, jog kiti užfiksuoti telefoniniai pokalbiai buvo sąmoningai sunaikinti ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų.

1595.9.

160Nors apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, tačiau iš esmės jų nepaneigė ir kitaip vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl įrodymų turinio, padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, prieštaraujančias byloje surinktiems įrodymams, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo.

16112.

162Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. išteisinamąjį nuosprendį, pakeičiant išteisinimo pagrindą, – A. P. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 12 d. nuosprendį ir sušvelninti jam pagal BK 184 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

1636.1.

164Šioje baudžiamojoje byloje neįrodyta, kad A. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nesilaikė BPK 1 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 5 dalyje, 44 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų reikalavimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

1656.2.

166Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas A. P. kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, rėmėsi operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, kuriuose užfiksuoti A. P. ir V. K. telefoniniai pokalbiai, ir padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad šių pokalbių frazių turinys leidžia pagrįstai teigti, kad A. P. buvo žinoma apie tai, kad į sąskaitą bus įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Toks vertinimas neatitinka šių pokalbių turinio. Kasatorius sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog tarp K. K. ir A. P. per visą kaltinamųjų kontroliavimo laikotarpį buvo daug telefoninių pokalbių, tačiau byloje nepateikta daug įrašų, jie sunaikinti, todėl negalima objektyviai vertinti operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų pokalbių turinio visumos ir visiškai atmesti prielaidos, kad kituose pokalbiuose buvo aptariamos ir K. K. atsiskaitymo už jo naudojamo automobilio remontą aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, nors jam buvo žinoma, kad šioje byloje kilo operatyvinių veiksmų teisėtumo problema.

1676.3.

168Be minėtų telefoninių pokalbių, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi vien liudytojų V. K. ir Ž. T., atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, parodymais. Teismų praktikoje tokių liudytojų parodymai reikalauja griežtesnio patikrinimo ir turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad minėti operatyvinių veiksmų protokoluose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai neinformatyvūs, darytina išvada, jog V. K. parodymai šioje baudžiamojoje byloje yra lemiami, sprendžiant dėl A. P. kaltės pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, o toks įrodinėjimas yra ydingas ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Liudytojo Ž. T. parodymai verčia abejoti V. K. parodymų patikimumu. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio galima spręsti, kad teismas dėl A. P. veikos motyvo ir kaltės sprendžia vadovaudamasis tuo, kas jam yra „tikėtina ir sunkiai tikėtina“, t. y. spėjimais ir prielaidomis. Tokie apeliacinės instancijos teismo teiginiai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui, nėra pagrįsti baudžiamosios bylos įrodymais ir nelogiški. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

1696.4.

170Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2011 m. gruodžio 21 d., A. P. buvo sulaikytas 2012 m. sausio 16 d., o apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 184 straipsnio 1 dalį jam buvo priimtas tik 2018 m. sausio 12 d. Taigi baudžiamasis procesas iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dėl tariamo vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo prieš A. P. buvo vykdomas šešerius metus (iš jų 10 parų truko kardomasis kalinimas). Iš to galima teigti, kad šioje byloje baudžiamasis procesas užsitęsė pernelyg ilgai, tai turėjo itin neigiamų pasekmių jo sveikatai – 2012 metų rudenį jam diagnozuota onkologinė liga, kuria jis serga iki šiol. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai procesas prieš asmenį trunka nepateisinamai ilgai, vienas iš galimų procesinio sprendimo variantų yra bausmės sušvelninimas kaltinamiesiems arba kitos bausmės rūšies parinkimas. Lietuvos apeliacinis teismas į tai neatsižvelgė, paskyrė neteisingą, per griežtą bausmę, nesilaikė proporcingumo reikalavimų ir netinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

171III.

172Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

17313.

174Nuteistųjų Z. Z., A. P., nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko, nuteistojo T. P. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasaciniai skundai atmestini.

175Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir kasatorių nurodytų BPK pažeidimų

17614.

177Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

17815.

179Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas K. K., T. P., Z. Z. ir A. P. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį). Tačiau, kaip matyti iš kasacinių skundų turinio, šiuos teiginius kasatoriai iš esmės grindžia apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir šio teismo padarytų išvadų, taip pat ir dėl nuteistųjų kaltės, neigimu. Pavyzdžiui, kasacinių skundų argumentais bandoma pagrįsti teiginius, kad inkriminuotų nusikaltimų nuteistieji nepadarė, t. y. nei K. K., nei T. P. nepiktnaudžiavo tarnyba, nebuvo iššvaistytas įmonės turtas ir suklastoti dokumentai, nepažeisti jokie norminiai aktai, nesiekta gauti naudos sau ar kitiems; byloje esantys telefoninių pokalbių fragmentai atskleidžia tik šių asmenų ilgalaikius draugiškus santykius, kurių pagrindu buvo prašoma pagalbos remontuojant automobilį, įsigyjant padangas ir organizuojant buto remonto darbus; už suteiktas paslaugas buvo ketinama atsiskaityti; Z. Z. taip pat nepadarė jokio nusikaltimo, su niekuo nesitarė ir neveikė bendrai (nenustatytas bendrininkavimo požymis), tik norėjo sutaupyti, gauti nusipirkti medžiagų buto remontui su nuolaida ir už jas vėliau atsiskaityti; A. P. išvis nedalyvavo jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje ir jo kaltė jokiais bylos duomenimis neįrodyta, ir pan. Dėl to kasacinių skundų argumentai, susiję su apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir nuteistųjų kaltės neigimu, byloje esančių įrodymų vertinimo ginčijimu, selektyviai teikiant savą atskirų įrodymų vertinimo interpretavimą, taip siekiant daryti kitokias išvadas bei priimti kitokį sprendimą dėl K. K., T. P., Z. Z. ir A. P., nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl tokie argumentai paliekami nenagrinėti.

18016.

181Kasaciniuose skunduose ginčijamas ir apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, teigiama, kad šis teismas nebuvo objektyvus, tuos pačius byloje surinktus įrodymus įvertino neteisingai – priešingai, nei pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į bylos duomenų visumą, nuosprendį grindė spėjimais ir prielaidomis, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatoriai tvirtina, kad teismas vadovavosi įrodymais, kurie gauti neteisėtais būdais, ir mano, kad tie įrodymai, kuriais pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis, nepatvirtina jų kaltės, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

18216.1. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ar šie argumentai nelogiški, painūs ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016). Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos; ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir reikšmingais nustatant tiesą byloje nelaiko kitų įrodymų.

18316.2. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas bylos duomenų tyrimas (taip pat ir jo išsamumo aspektu) ir vertinimas atitinka BPK reikalavimus. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą ištyrė byloje surinktus įrodymus – kaltinamųjų, liudytojų parodymus, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus, vaizdo įrašus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus, daiktų ir dokumentų apžiūros, kratos protokolus, PVM sąskaitas faktūras, bankų išrašus ir kitus duomenis. Teismas skyrė dėmesį ir kasaciniuose skunduose aptariamų telefoninių pokalbių įrodomosios reikšmės, vaizdo ir garso įrašų teisėtumo vertinimui, išsamiai pasisakė dėl kaip liudytojų apklaustų pareigūnų R. R., A. P., K. B. procesinio statuso ir jų bei liudytojų V. K. ir K. T. parodymų, kaip įrodymų šaltinio, tinkamumo, kitų bylos duomenų vertinimo. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo kolegija neturi teisinio pagrindo. Šis teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, savo išvadas grindė BPK nustatytais proceso veiksmais gautais, teismo posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais įrodymais. Įvertinęs jų patikimumą, leistinumą ir sąsajumą, teismas juos vertino tiek atskirai, tiek kaip visumą ir, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais remdamasis atmetė kitus įrodymus. Tai, jog bylos įrodymai įvertinti nepalankiai nuteistiesiems, dar nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistųjų kaltė pagrįsta prielaidomis ar kad įrodymai buvo vertinami pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, kad teismų išvados neatitinka bylos aplinkybių, kad jos tinkamai nemotyvuotos. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymai, kuriais apeliacinės instancijos teismas grindė išvadas, atitinka įstatymo reikalavimus, pakankamai išsamiai aptarti apkaltinamajame nuosprendyje; išvados dėl nuteistųjų kaltės nuosprendyje motyvuotos ir abejonių nekelia. Kasatorių nesutikimas su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą.

18416.3.

185Pažymėtina, kad BPK 331 straipsnyje nenurodyta jokių specifinių naujo nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau naujame apkaltinamajame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti aiškiai nurodyti motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2013, 2K-7-84-489/2018). Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, turi nuosekliai išplaukti iš teismo ištirtų įrodymų turinio. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, apeliacinės instancijos teismo priimtame baigiamajame akte turi būti aiškiai nurodyta, kodėl šis teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir, nustatydamas tiesą byloje, reikšmingais nelaiko kitų įrodymų. Iš nagrinėjamoje byloje priimto apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad šie reikalavimai nebuvo pažeisti, o kasacinių skundų teiginiai šiuo klausimu – visiškai nepagrįsti.

1864.

187Nuteistojo K. K. ir jo gynėjo kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad į baudžiamąją bylą pateikti operatyvinio tyrimo metu užfiksuoti garso ir vaizdo įrašai, operatyvinių veiksmų protokolai, gauti nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki gruodžio 22 d., t. y. iki pradedant ikiteisminį tyrimą K. K. šioje byloje, gauti neteisėtai, todėl nagrinėjamoje byloje negali būti pripažinti tinkamais įrodymais; apeliacinės instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį jais vadovautis negalėjo. Šie kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti.

18817.1.

189Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-414-303/2015 ir kt.).

19017.2.

191Operatyvinio tyrimo pagrindai nustatyti OVĮ 9 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi operatyvinių veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikimo metu). Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas – turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų (taip pat ir nurodytą BK 228 straipsnio 2 dalyje) nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius (be kita ko, ir BK 228 straipsnio 1 dalyje) nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015). Teisinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (atlikti OVĮ 10, 11 straipsniuose nurodytus operatyvinius veiksmus), 2) arba generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti OVĮ 12, 13 straipsniuose nurodytus operatyvinius veiksmus). Tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015, 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Tačiau jei nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo atlikti operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmus, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas, t. y. informacija ne apie bet kokią, o apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, užtikrinant operatyvinių veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-57-696/2017). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, suabejojęs dėl faktinio pagrindo atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus, 2017 m. birželio 5 d. nutartimi pagrįstai įpareigojo prokurorą pateikti išslaptintą medžiagą, kuri leistų spręsti, ar buvo operatyvinio tyrimo pagrindas pradėti prieš K. K. operatyvinį tyrimą.

19217.3.

193Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto iš dalies išslaptinto Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2011 m. birželio 14 d. tarnybinio pranešimo Nr. S8-07-279 dėl operatyvinio tyrimo pradėjimo, 2011 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. S8-07-280 pradėti operatyvinio tyrimo bylą turinio matyti, kad operatyvinės veiklos subjektas, gavęs patikimą informaciją, jog ( - ) savivaldybės mero pavaduotojas K. K. galimai vykdo nusikalstamą veiką, nurodytą BK 228 straipsnyje (t. y. K. K., būdamas atsakingas už miesto ūkį, savivaldybės turto ir statybų priežiūrą, ekonominę plėtrą ir investicijas ( - ) savivaldybėje, siekdamas asmeninės turtinės naudos, proteguoja (duomenys neišslaptinami), kurie neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, siekia laimėti ( - ) savivaldybės organizuojamus viešojo pirkimo konkursus), 2011 m. birželio 15 d. prieš K. K. pradėjo operatyvinio tyrimo bylą dėl galimai vykdomos BK 228 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos. Operatyvinio tyrimo veiksmai, patenkinus prokurorų motyvuotus teikimus, buvo sankcionuoti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d., liepos 20 d., rugsėjo 22 d., spalio 7 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkų nutartimis. Taigi, apygardos teismų nutartimis sankcionuoti operatyvinio tyrimo veiksmai patvirtina buvusį teisinį pagrindą atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus, o turimi duomenys apie K. K. galimai daromą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 228 straipsnyje, – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą.

19417.4.

195Byloje nustatyta, kad atliekant sankcionuotus neviešo pobūdžio veiksmus buvo gauti tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti K. K. dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba darant įtaką jo kuruojamų sričių vadovams (BK 228 straipsnis), taip pat įtarti ir kitus asmenis (kaip antai Z. Z., T. P.) dėl galimai daromų nusikalstamų veikų. Pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2011 m. gruodžio mėnesio buvo užfiksuota aktuali bylai informacija, t. y. tarp K. K., T. P., Z. Z. bei kitų asmenų vykę pokalbiai apie statybinių medžiagų Z. Z. buto remontui ir automobilio padangų K. K. pirkimą UAB „P.“, kurios akcininkė ir savininkė yra ( - ) savivaldybė, lėšomis. Taigi, šio operatyvinio tyrimo metu paaiškėjus kitos ne mažiau pavojingos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymiams, 2011 m. gruodžio 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes iki šios datos, priešingai nei mano kasatoriai, operatyvinio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti.

19617.5.

197Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai atliekant sankcionuotus neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, tokie duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai ir kitame baudžiamajame procese dėl kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas, jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų OVĮ nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti operatyvinį veiksmą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti ir apie asmens (dėl kurio buvo atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai) nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su tokia jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atliekant prieš K. K. operatyvinio tyrimo veiksmus, OVĮ nustatyta tvarka nebuvo pažeista; šio tyrimo metu gautus duomenis patvirtina ir duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (t. y. atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, daiktų apžiūrą, kratas, apklausiant liudytojus ir kt.). Vadinasi, teismai tokiais veiksmais surinktus duomenis pagrįstai pripažino leistinais įrodymais ir, vertindami K. K. veiksmus, BPK 20 straipsnio ir (ar) kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

19818. Nuteistasis K. K. ir jo gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas viršijo BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytas apeliacinio nagrinėjimo ribas ir pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šį teiginį kasatoriai argumentuoja tuo, kad teismas, išklausęs baigiamąsias kalbas, savo iniciatyva atnaujino įrodymų tyrimą ir įpareigojo prokurorą dar kartą kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybą dėl medžiagos, kuri leistų spręsti apie faktinio pagrindo buvimą pradedant operatyvinį tyrimą dėl K. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos išslaptinimo ir jos pateikimo bylą nagrinėjančiam teismui, nors to, kad šią medžiagą pateikti prieš tai jau buvo atsisakyta, pats teismas nepripažino BPK pažeidimu; išreikalauti šios medžiagos nebuvo prašoma nei apeliaciniuose skunduose, nei atsiliepimuose, baigiamųjų kalbų metu proceso dalyviai taip pat neprašė ištirti kokias nors naujas aplinkybes. Tokie kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti ir atmestini.

19918.1. Apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio bylas pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir nutarčių, paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Įgyvendinant šią užduotį apeliacinės instancijos teismui įstatymas suteikia teisę iš esmės nagrinėti bylą: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą, ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2014, 2K-418-699/2015, 2K-P-135-648/2016).

20018.2.

201BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. Apeliacine tvarka ši byla išnagrinėta pagal K. K. bei jo gynėjo ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus. K. K. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendį, iš jo pašalinant kai kurias faktines aplinkybes ir pripažįstant atskirus duomenis netinkamais įrodymais šioje byloje, o prokuroras apeliaciniu skundu prašė panaikinti šio nuosprendžio dalį dėl K. K., Z. Z., A. P., T. P. bei J. R. išteisinimo ir atitinkamai jiems priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi šioje byloje apeliacinio nagrinėjimo ribas nulėmė prokuroro apeliaciniame skunde suformuluoti prašymai, nes prašymas priimti iš esmės priešingą sprendimą apibrėžia pačias plačiausias skundų ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės; ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas ir paskiriant jiems bausmes; ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus; ar tinkamai išspręstas civilinis ieškinys ir kt. Tikrindamas, ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir ar tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

20218.3.

203Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pagal gautą apeliacinį skundą patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Ši pareiga gali būti įvykdoma tiek atliekant apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimą, tiek ir tokio tyrimo neatliekant. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti, įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Todėl, manydamas, kad pirmosios instancijos teisme netirtos tam tikros aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, ar įrodymai, turintys esminę reikšmę teismo išvadoms, yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismas turi atlikti įrodymų tyrimą ir tik tuomet daryti atitinkamas išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50/2011, 2K-603/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014, 2K-113-303/2015). Ypatingą reikšmę šių taisyklių laikymasis įgauna tada, kai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados esminiais bylos klausimais yra priešingos. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27-648/2016, 2K-7-629/2006, 2K-P-221/2008). Pareigą organizuoti apeliacinės instancijos teismo posėdyje įmanomų ištirti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia. Kokius įrodymus ir kokia apimtimi reikia ištirti, sprendžia teismas konkrečioje byloje. Tai, kad proceso dalyviai neišreiškė prašymo ištirti konkretų įrodymą ar faktinę aplinkybę skunde, atsiliepime ar dalyvaujant teismo posėdyje, priešingai K. K. ir jo gynėjo nuomonei, nėra kliūtis teismui tai ištirti savo iniciatyva.

20418.4.

205Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal šio kodekso XXI skyriuje nustatytas taisykles. Prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį (BPK 324 straipsnio 6 dalis). BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas gali įpareigoti prokurorą organizuoti ar atlikti reikiamus tyrimo veiksmus, nurodyta ir BPK 324 straipsnio 7 dalyje. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, ne kartą yra atkreipęs dėmesį į tai, kad Konstitucijoje (31 straipsnyje) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalyje ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui pateikta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-398/2013, 2K-157-699/2017). BPK 295 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę bylai, teismas nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva gali atnaujinti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimo atnaujinimas yra būtinas, kai be papildomo bylos aplinkybių ištyrimo negalima priimti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio.

20618.5.

207Iš 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu išklausęs proceso dalyvių nuomonių, nutarė įrodymų tyrimo neatlikti ir pradėti klausytis baigiamąsias kalbas, po jų išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, tačiau nustatęs, kad be papildomo bylos aplinkybių ištyrimo negalima priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo, priėmė ir 2017 m. birželio 5 d. paskelbė nutartį dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, įpareigodamas prokurorą kreiptis į STT Kauno valdybą dėl medžiagos, kuri leistų spręsti apie faktinio pagrindo buvimą pradedant operatyvinį tyrimą prieš K. K., išslaptinimo ir jos pateikimo bylą nagrinėjančiam teismui. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, teismas atnaujino įrodymų tyrimą, įpareigodamas prokurorą atlikti atitinkamus veiksmus, ne siekdamas surinkti papildomus K. K. kaltinančius įrodymus, o priešingai – siekdamas patikrinti šioje byloje atliktų operatyvinių veiksmų teisėtumą ir jų pagrindu gautų duomenų leistinumą, t. y. klausimą, kurį būtent gynyba akcentavo pirmosios instancijos teisme. Dėl to teigti, kad priimdamas minėtą sprendimą apeliacinės instancijos teismas parodė išskirtinį palankumą kaltinimo pusei, nėra jokio pagrindo. Nors iš tiesų, kaip teigia kasaciniame skunde K. K. ir jo gynėjas, baigiamųjų kalbų metu pasisakę proceso dalyviai neatskleidė naujų aplinkybių (BPK 295 straipsnio 1 dalis), o įrodymų tyrimo procesas buvo atnaujintas paties teismo iniciatyva, tai negali būti pripažinta esminiu BPK nuostatų pažeidimu. Kaip minėta, įrodymų tyrimas atnaujinamas, kai teismas mano, kad atnaujinus įrodymų tyrimą išsamiau gali būti nustatytos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės. Teismo pastangos imtis priemonių tiesai byloje nustatyti ir taip užtikrinti, kad būtų priimtas teisingas sprendimas, negali būti vertinamos kaip kaltinamojo teisių suvaržymas, apeliacinio nagrinėjimo ribų peržengimas ar kitoks esminis BPK nuostatų pažeidimas.

2083.

209K. K. ir jo gynėjo kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes neatsakė į visus jų pateikto atsiliepimo į prokuroro kasacinį skundą argumentus ir nepateikė motyvų, paaiškinančių, kodėl jie atmesti. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Taigi šiame straipsnyje nustatyta teismo pareiga atsakyti į visus esminius apeliacinio skundo argumentus; apie pareigą atsakyti ir į atsiliepimo į jį argumentus nei šiame, ne kokiame nors kitame BPK straipsnyje nenurodoma. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio nuostatų ir nuosprendyje pasisakė dėl esminių K. K. ir jo gynėjo advokato A. Jokūbausko apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl įrodymų (vaizdo įrašų ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų, duomenų, paimtų iš UAB „Senukų prekybos centras“, pareigūnų R. R., A. P., K. B. parodymų ir kt.) teisėtumo ir faktinių aplinkybių nustatymo.

210Dėl BPK 256 straipsnio pažeidimo

2114.

212Nuteistojo T. P. gynėjo kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė T. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos (Z. Z. buto remonto epizode) faktinę aplinkybę – padidino iššvaistymo dalyką nuo 5064,08 Lt (1466,66 Eur) iki 5135,36 Lt (14 787,30 Eur), nustatė aplinkybes, kurios T. P. nebuvo inkriminuotos kaltinamajame akte, taip pakeisdamas kaltinimą ir suvaržydamas jo teisę į gynybą.

21320.1. Kasacinės instancijos teismo nutartyse formuojama praktika, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014). Kasacinio teismo praktikoje nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-262/2014, 2K-102/2014, 2K-7-304-976/2016). Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016).

21420.2. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad T. P. buvo kaltinamas, jog, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, suklastodamas dokumentus, dėl Z. Z. buto remonto iššvaistė jam patikėtą svetimą – UAB „P.“ (UAB „K.“) turtą – pinigus, kurių bendra suma 5064,08 Lt (1466,66 Eur). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad T. P. prieš tai minėtais veiksmais šiai bendrovei padarė kiek didesnę, t. y. 5135,36 Lt (1487,30 Eur), turtinę žalą. Tokį netikslumą apeliacinės instancijos teismas vertino kaip rašymo klaidą (T. P. pareikštame įtarime buvo nurodytas teisingas padarytos bendrovei turtinės žalos dydis) ir padarytos bendrovei turtinės žalos dydį ištaisė. Teismas konstatavo, kad dėl to nebus pažeistos T. P. teisės į gynybą ir teisingą teismą. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Nors keičiant kaltinime nurodytos T. P. nusikalstamos veikos faktinę aplinkybę – padidinant išvaistyto turto dydį – nebuvo laikomasi BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad ši BPK norma buvo pažeista. Minėta, kad BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta procedūra taikoma tuomet, kai kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis. Šiuo atveju veikos faktinės aplinkybės buvo tik patikslintos, o ne pakeistos iš esmės skirtingomis, todėl nebuvo suvaržyta kaltinamojo T. P. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir jo galimybė veiksmingai gintis nuo kaltinimo. Kartu, teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodyta T. P. gynėjo kasaciniame skunde, kitos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės pakeistos nebuvo, kaltinimo naujomis aplinkybėmis teismas taip pat neišplėtė.

215Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo T. P.

21621. BK 228 straipsnyje nurodyto nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veikos esmę ir turinį, menkindamas konkrečios institucijos ir pačios valstybės autoritetą. Jei BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika padaroma siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (nesant kyšininkavimo požymių), atsakomybė kyla pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi būtini padariniai – didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Taigi kiekvienu atveju valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos (ne)teisėtumą parodo ne vien tai, ar jis pažeidė konkretų teisės aktais nustatytą draudimą. BK 228 straipsnio prasme svarbu tai, ar kaltininkas vadovavosi tarnybos interesais ir principais, ar neiškreipė savo tarnybinės veikos turinio, kokių tikslų siekė, ar šie tikslai suderinami su tarnybine veikla.

21721.1. Pagal BK 228 straipsnį atsako specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija, galiojusi veikos, už kurią nuteistas T. P., metu) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Taigi pagal minėtą BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas buvo siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje arba vertimusi profesine veikla ir 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas. Šio straipsnio prasme darbas bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje iš esmės reiškia asmens faktinį tam tikrų funkcijų atlikimą juridiniame asmenyje, paprastai su darbdaviu sudarius darbo sutartį. Asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje ar užsiimantis profesine veikla, gali būti pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, jeigu jo veikla yra viešųjų paslaugų teikimas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų nurodytas paslaugas; įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas – viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė. Administraciniai įgaliojimai apima viešojo administravimo įgaliojimus, taip pat fizinio asmens įgaliojimus, kuriais užtikrinama juridinio asmens savarankiška veikla, kad jis galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas. Pagal Viešojo administravimo įstatymą viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu iš esmės reiškia tai, kad fizinis asmuo turi įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisė veikti juridinio asmens ar organizacijos vardu – tai teisė įstatymo ar atskiro įgaliojimo pagrindu sudaryti sandorius, atlikti kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2012). Ši teisė taip pat gali apimti tiek kompetenciją spręsti juridinio asmens struktūros, personalo klausimus, tiek klausimus, susijusius su juridinio asmens veiklos strategija, tiek finansų valdymo klausimus. Teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu paprastai siejama su atitinkamo fizinio asmens vadovaujamomis pareigomis.

21821.2. T. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, t. y. dirbdamas UAB „P.“ (UAB „K.“) generaliniu direktoriumi. Jo vadovaujama bendrovė – ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio savininkė ir akcininkė yra ( - ) savivaldybė, o šios akcininkės teises ir pareigas įgyvendina ( - ) savivaldybės taryba. Pagal UAB „P.“ ir UAB „K.“ įstatų 5 punktą bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti komercinę ūkinę veiklą, teikiant viešąsias paslaugas – daugiabučių namų butų ir kitų patalpų administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), avarijų likvidavimo ir lokalizavimo, namams priskirtų žemės sklypų priežiūros paslaugas. Iš byloje esančių UAB „P.“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų matyti, kad jis yra bendrovės administracijos vadovas, veikiantis bendrovės vardu, organizuojantis ir vykdantis bendrovės ūkinę bei finansinę veiklą; be kita ko, į jo pareigas įeina pareiga paruošti ir įgyvendinti bendrovės patvirtintą veiklos strategiją, organizuoti ir vykdyti gamybinę bei komercinę veiklą, užtikrinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą, veiklos pelningumą, tinkamą bendrovės turto naudojimą, jo išsaugojimą ir gausinimą. Taigi akivaizdu, kad pagal T. P. einamų pareigų pobūdį jis atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje išvardytus valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymius.

21921.3. Sprendžiant, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu gali būti piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) subjektu, taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reiškia viešojo intereso pažeidimą. Teismų praktikoje viešuoju interesu laikomas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Kiekvieną kartą, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, būtų pažeistos esminės šių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis). Viešuosius interesus gali įgyvendinti ne tik asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, bet ir asmenys, dirbantys privačiuose juridiniuose asmenyse ar užsiimantys profesine veikla. Taigi viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad eidamas minėtos bendrovės generalinio direktoriaus pareigas T. P. piktnaudžiavo tarnyba, t. y. veikė priešingais ( - ) savivaldybei ir bendrovei interesais, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, vykdydamas neteisėtus ( - ) savivaldybės mero pavaduotojo K. K. nurodymus, suklastojo tikrus dokumentus ir iššvaistė jam patikėtą svetimą UAB „P.“ turtą – šios bendrovės vardu ir lėšomis nupirko Z. Z. buto remontui reikalingas statybines medžiagas ir priemones. Šiais savo veiksmais T. P. iškraipė šios bendrovės veiklos tikslus ir funkcijas, jų esmę bei turinį, pakenkė šios bendrovės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino jos autoritetą, diskreditavo šios įstaigos vadovo vardą, t. y. sukėlė didelę neturtinio pobūdžio žalą, šie įvykiai buvo plačiai aptarinėjami, sulaukė žiniasklaidos dėmesio ir sukėlė didelį rezonansą visuomenėje. Taigi apeliacinės instancijos teismas priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, teisingai nustatė, kad T. P. yra BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektas, ir atskleidė šiuo nusikaltimu padarytos didelės žalos požymį.

22022. Nuteistojo T. P. gynėjo kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteisė T. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Ši teiginį kasatoriai argumentuoja tuo, kad T. P. veiksmuose nebuvo tyčios suklastoti tikrą dokumentą požymių, be to, nuosprendyje minimi dokumentai neturi didesnės teisinės reikšmės, dėl to veika nepavojinga baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu. Tokie kasatorių argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

22122.1. Byloje nustatyta, kad T. P. sau pavaldiems darbuotojams nurodė įtraukti į medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškas objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. ne tik bendrovės patalpoms remontuoti reikalingas statybines medžiagas ir priemones ar bendrovės automobiliams reikiamas padangas, bet ir, pavyzdžiui, Z. Z. nurodytas prekes, skirtas jos buto remontui, ir keturias naujas žiemines padangas, skirtas K. K. automobiliui, patvirtindamas šias paraiškas savo parašu ir rezoliucija ir taip leisdamas bendrovės darbuotojams nupirkti jose nurodytas prekes, o vėliau, užrašydamas ant PVM sąskaitų faktūrų rezoliucijas, už jas apmokėti bendrovės lėšomis, suprato klastojantis dokumentus ir taip elgėsi tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis).

22222.2. Teismų praktikoje BK 300 straipsnio prasme tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija (keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-805/2005, 2K-500/2005) arba teisinga informacija pakeičiama panaudojus intelektinėmis pastangomis (įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Dokumentas yra kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015). Nagrinėjamu atveju medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiška yra UAB „P.“ nustatytos formos vidinio naudojimo dokumentas, pildomas atsiradus prekių arba paslaugų poreikiui, naudojamas tvarkant šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Pagal paraiškoje nurodytus duomenis vykdomas prekių ar paslaugų pirkimas, apskaitomos įsigytos prekės, pagrindžiamos bendrovės išlaidos ir pan. Taigi šios paraiškos patvirtina teisinę reikšmę turinčius faktus, t. y. bendrovės įsigytų prekių ar paslaugų faktą, todėl šie dokumentai pagrįstai pripažinti dokumentais BK 300 straipsnio 1 dalies prasme. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog minėti dokumentai už bendrovės ribų neturi didesnės teisinės reikšmės ir juos klastodamas T. P. nesiekė padaryti didelės žalos, nešalina jo veikų pavojingumo ir kvalifikavimui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi. BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu šiuo atveju suklastojus tikrą dokumentą, t. y. baigus visus tokiam suklastojimui būtinus veiksmus, padarinių (žalos) atsiradimo nereikalaujama. Tai, kad T. P. suklastojo penkis tikrus dokumentus (paraiškas) ir tai padarė tiesiogine tyčia, konstatavo apeliacinės instancijos teismas ir savo išvadas pagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

223Dėl ilgos proceso trukmės ir paskirtų bausmių dydžio

22423. Nuteistojo K. K. ir jo gynėjo bei nuteistojo A. P. kasaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamasis procesas teisme užtruko nepateisinamai ilgai, taip suvaržant jų teisę į greitą teisminį procesą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, kasatorių manymu, į tai neatsižvelgė, nepripažino to atsakomybe lengvinančia aplinkybe pagal BPK 59 straipsnio 2 dalį, nesušvelnino paskirtų bausmių ir neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo.

22523.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, paprastai yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas, ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017).

22623.2. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 m. gruodžio 21 d., Kauno apygardos teisme byla gauta 2012 m. spalio 15 d., teismo nuosprendis priimtas 2016 m. spalio 3 d.; apeliacinės instancijos teisme byla gauta 2016 m. lapkričio 7 d., išnagrinėta ir priimtas nuosprendis 2018 m. sausio 12 d. Taigi, ilgiausiai bylos nagrinėjimas užtruko pirmosios instancijos teisme. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmuosius dvejus metus paskirti teisiamieji posėdžiai iš esmės nevyko dėl vieno ar kito proceso dalyvio neatvykimo į juos. Pavyzdžiui, aptariamu laikotarpiu teisiamieji posėdžiai nevyko dėl kaltinamųjų K. K., Z. Z., J. R., A. P. ir, ypač dažnai, dėl A. P. gynėjo ligos, šio gynėjo atostogų užsienyje, taip pat gynėjams teikiant prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Pertraukos tarp teisiamųjų posėdžių buvo daromos ir dėl bylą nagrinėjusio teisėjo atostogų. Be to, sprendžiant iš posėdžių protokolų turinio, šioje byloje apskritai buvo sudėtinga abiejose teismų instancijose sklandžiai organizuoti bylos nagrinėjimą dėl visų keturių advokatų užimtumo – iš esmės tai ir buvo proceso trukmę lemianti aplinkybė. Vadinasi, prie ilgos proceso trukmės esmingai prisidėjo patys proceso dalyviai. Kita vertus, nors ši baudžiamoji byla yra nemažos apimties (ją sudaro 20 tomų), nagrinėta dėl penkių kaltinamųjų, visgi šešerius metus teismuose vykęs procesas, be prieš tai minėtų priežasčių, užsitęsė ir dėl proceso organizavimo spragų. Į šią turinčią reikšmę bausmei skirti aplinkybę, kaip ir į visas kitas aplinkybes, sprendžiant iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, teismas, priešingai nei teigia kasatoriai, skirdamas nuteistiesiems parinktos bausmės – baudos – dydžius, atsižvelgė.

23.3. Kasatorių skundo teiginys, jog apeliacinės instancijos teismas, skirdamas jiems bausmes, neužtikrino teisingumo pricipo įgyvendinimo, taip pat nepagrįstas. Bausmės teisingumo principo esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą, turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Tačiau teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kėsinimosi objektą, kiekvieno iš kaltininkų vaidmenį, tyčinę kaltės formą, padarytos žalos dydį, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių (ne)buvimą, kaltininkų asmenybes. Abiem nuteistiesiems (K. K., A. P.) paskirtos bausmės tinkamai individualizuotos, paskirtų baudų dydžiai, kaip minėta, nesiekia įstatyme nustatyto šiai bausmės rūšiai vidurkio (BK 47 straipsnis). Taip pat, priešingai nei teigiama K. K. ir jo gynėjo kasaciniame skunde, teismas, nustatydamas K. K. paskirtų baudų dydžius, vadovavosi BK 47 straipsnio redakcija, galiojusia jo nusikalstamų veikų padarymo metu. Taigi, pagal BK 47 straipsnio 2 dalies 4 punktą (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo redakcija), už sunkaus nusikaltimo padarymą bauda buvo nustatyta iki 1500 MGL dydžio, tuo tarpu K. K. už dviejų sunkių nusikaltimų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą teismas paskyrė subendrintą 600 MGL dydžio baudą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), pagal nuosprendyje nustatytas aplinkybes bausmės paskyrimą reglamentuojančios BK bendrosios dalies normos taikytos tinkamai, nuteistiesiems K. K. ir T. P. paskirta bausmė teisinga.

22724.

228Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį kasaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, šis teismas, nagrinėdami bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

229Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

230Nuteistųjų Z. Z., A. P., nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko, nuteistojo T. P. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu:... 4. K. K. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau... 5. T. P. buvo išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 300... 6. Z. Z. buvo išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį,... 7. A. P. buvo išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), BK 184... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. Panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalis,... 10. K. K. nuteistas: pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (Z. Z. buto remontas) 500 MGL... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, K. K. paskirtos bausmės subendrintos... 12. Į paskirtą bausmę įskaitytas K. K. taikyto kardomojo kalinimo laikas nuo... 13. T. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (Z. Z. buto remontas) 200 MGL... 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies... 15. T. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (padangų įgijimas K. K.) 100... 16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies... 17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi,... 18. Į paskirtą bausmę įskaitytas T. P. taikyto kardomojo kalinimo laikas nuo... 19. Z. Z. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį 100 MGL... 20. Į paskirtą bausmę įskaitytas Z. Z. taikyto kardomojo kalinimo laikas nuo... 21. A. P. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio... 22. Į paskirtą bausmę įskaitytas A. P. taikyto kardomojo kalinimo laikas nuo... 23. Pakeista Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalis, kuria... 24. Likusi Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalis palikta... 25. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir... 26. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių... 27. I. Bylos esmė... 28. 1.... 29. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu K. K. nuteistas pagal BK 228... 30. 1.1.... 31. K. K. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d.... 32. 1.2.... 33. Dėl šių K. K. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė ( - )... 34. 2.... 35. Be to, K. K. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas... 36. 2.1.... 37. K. K. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 13 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d.... 38. 2.2.... 39. Dėl šių K. K. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė ( - )... 40. 3.... 41. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu T. P. nuteistas pagal BK 228... 42. 3.1.... 43. T. P. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. lapkričio 10 d. ( -... 44. 3.2.... 45. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką T. P. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 11... 46. 3.3.... 47. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką T. P. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15... 48. 3.4.... 49. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką T. P. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 22... 50. 3.5.... 51. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką T. P. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 26... 52. 3.6.... 53. Tokiu būdu T. P., piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, suklastodamas... 54. 3.7.... 55. Dėl šių T. P. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė... 56. 4.... 57. Be to, T. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį... 58. 4.1.... 59. T. P. 2011 m. lapkričio 13–28 d. gavęs iš K. K. neteisėtus nurodymus... 60. 4.2.... 61. Dėl šių T. P. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė... 62. 4.3.... 63. Šiais veiksmais T. P., padedamas J. R., piktnaudžiavo savo tarnybine... 64. 5.... 65. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu Z. Z. nuteista pagal BK 24... 66. 5.1.... 67. Z. Z., siekdama padėti T. P. iššvaistyti bendrovės turtą, laikotarpiais... 68. 5.2.... 69. Tokiu būdu ji, Z. Z., padėjo T. P., kaip UAB „P.“ (UAB „K.“)... 70. 6.... 71. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal BK 184... 72. 6.1.... 73. A. P. neteisėtai nurodė techninės priežiūros inžinieriui 2011 m.... 74. 6.2.... 75. Tokiu būdu A. P. iššvaistė jam patikėtą svetimą – VšĮ „A.“ –... 76. II.... 77. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžių esmė... 78. 7.... 79. Pirmosios instancijos teismas dėl pirmiau išdėstytų veikų K. K., T. P., Z.... 80. 8.... 81. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 82. III. Kasacinių skundų argumentai... 83. 9.... 84. Kasaciniu skundu nuteistasis K. K. ir jo gynėjas advokatas Aleksandras... 85. 3.1.... 86. Apeliacinės instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis K. K. yra... 87. 3.2.... 88. Lietuvos apeliacinio teismo išvados dėl vaizdo įrašų kopijų yra... 89. 3.3.... 90. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje... 91. 3.4.... 92. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai K. K. inkriminuotas veikas... 93. 3.5.... 94. Apeliacinis teismas nurodė, kad K. K. dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų... 95. 3.6.... 96. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai K. K. priskyrė siekimą... 97. 3.7.... 98. Lietuvos apeliacinis teismas labai plačiai pasisakė dėl 2011 m. gruodžio 30... 99. 3.8.... 100. K. K. veiksmais dėl automobilio durelių remonto nepadaryta veika, turinti... 101. 3.9.... 102. Kaltinamajame akte nurodyta, kad K. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį... 103. 3.10.... 104. Skirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į K. K.... 105. 3.11.... 106. Apeliacinės instancijos teismas paskyrė K. K. neteisingą bausmę,... 107. 10.... 108. Kasaciniu skundu nuteistojo T. P. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas... 109. 4.1.... 110. Apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir... 111. 4.2.... 112. Pripažindamas T. P. kaltu Z. Z. buto remonto epizode apeliacinės instancijos... 113. 4.3.... 114. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos... 115. 4.4.... 116. T. P. baudžiamojoje byloje apeliacinis teismas sprendimą pripažinti jį... 117. 4.5.... 118. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad T. P. savo... 119. 4.6.... 120. Apeliacinio teismo kolegijos nuosprendyje nustatyta, kad UAB „P.“ bei UAB... 121. 4.7.... 122. Be to, pagal bendrovės įstatus UAB „P.“ (UAB „K.“) buvo įsteigta... 123. 4.8.... 124. Apeliacinio teismo nuosprendyje nurodyta, kad juridinis asmuo UAB „P.“ (UAB... 125. 4.9.... 126. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį T. P. nuteistas kaip savarankiškas šio... 127. 4.10.... 128. Apkaltinamajame nuosprendyje T. P. inkriminuojama aplinkybė, kad jis siekė... 129. 4.11.... 130. T. P. nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Iš suformuluotų... 131. 4.12.... 132. Nors, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, į pardavėjams... 133. 4.13.... 134. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad T. P. suklastojo penkias... 135. 4.14.... 136. T. P. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. T. P. UAB... 137. 4.15.... 138. Nekelia abejonių faktas, kad T. P. turėjo teisę vienasmeniškai bendrovės... 139. 4.16.... 140. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio aišku, kad UAB „P.“ (UAB „K.“)... 141. 11.... 142. Kasaciniu skundu nuteistoji Z. Z. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 143. 5.1.... 144. Teismų išvados nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų... 145. 5.2.... 146. Byloje nebuvo nustatyta bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų... 147. 5.3.... 148. Byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad medžiagos ir... 149. 5.4.... 150. UAB „P.“ (UAB „K.“) yra pelno siekianti įmonė, vykdanti ūkinę... 151. 5.5.... 152. Teisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „K.“ sudarytas sandoris su Z. Z.... 153. 5.6.... 154. Byloje apklausti liudytojai jokių Z. Z. kaltei ar tyčiniams ir... 155. 5.7.... 156. Nors apeliacinės instancijos teismas Z. Z. kaltei pagrįsti rėmėsi... 157. 5.8.... 158. Apeliacinės instancijos teismas nutylėjo ir neįvertino pirmosios instancijos... 159. 5.9.... 160. Nors apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo... 161. 12.... 162. Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 163. 6.1.... 164. Šioje baudžiamojoje byloje neįrodyta, kad A. P. dalyvavo padarant... 165. 6.2.... 166. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas A. P. kaltu pagal BK 184... 167. 6.3.... 168. Be minėtų telefoninių pokalbių, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi... 169. 6.4.... 170. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2011 m.... 171. III.... 172. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 173. 13.... 174. Nuteistųjų Z. Z., A. P., nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Aleksandro... 175. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir kasatorių nurodytų BPK... 176. 14.... 177. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius... 178. 15.... 179. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas,... 180. 16.... 181. Kasaciniuose skunduose ginčijamas ir apeliacinės instancijos teismo atliktas... 182. 16.1. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti... 183. 16.2. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina,... 184. 16.3.... 185. Pažymėtina, kad BPK 331 straipsnyje nenurodyta jokių specifinių naujo... 186. 4.... 187. Nuteistojo K. K. ir jo gynėjo kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad į... 188. 17.1.... 189. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą,... 190. 17.2.... 191. Operatyvinio tyrimo pagrindai nustatyti OVĮ 9 straipsnyje (įstatymo... 192. 17.3.... 193. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto iš dalies išslaptinto... 194. 17.4.... 195. Byloje nustatyta, kad atliekant sankcionuotus neviešo pobūdžio veiksmus buvo... 196. 17.5.... 197. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai atliekant... 198. 18. Nuteistasis K. K. ir jo gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad... 199. 18.1. Apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio bylas pagal skundus dėl... 200. 18.2.... 201. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 202. 18.3.... 203. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pagal gautą... 204. 18.4.... 205. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal šio kodekso XXI skyriuje... 206. 18.5.... 207. Iš 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad... 208. 3.... 209. K. K. ir jo gynėjo kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės... 210. Dėl BPK 256 straipsnio pažeidimo... 211. 4.... 212. Nuteistojo T. P. gynėjo kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad... 213. 20.1. Kasacinės instancijos teismo nutartyse formuojama praktika, kad... 214. 20.2. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad T. P. buvo kaltinamas, jog,... 215. Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo T. P.... 216. 21. BK 228 straipsnyje nurodyto nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine... 217. 21.1. Pagal BK 228 straipsnį atsako specialus subjektas – valstybės... 218. 21.2. T. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad... 219. 21.3. Sprendžiant, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikomas valstybės... 220. 22. Nuteistojo T. P. gynėjo kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad... 221. 22.1. Byloje nustatyta, kad T. P. sau pavaldiems darbuotojams nurodė įtraukti... 222. 22.2. Teismų praktikoje BK 300 straipsnio prasme tikro dokumento suklastojimas... 223. Dėl ilgos proceso trukmės ir paskirtų bausmių dydžio... 224. 23. Nuteistojo K. K. ir jo gynėjo bei nuteistojo A. P. kasaciniuose skunduose... 225. 23.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė švelninti bausmę dėl... 226. 23.2. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 m. gruodžio 21... 227. 24.... 228. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 229. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 230. Nuteistųjų Z. Z., A. P., nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Aleksandro...