Byla 2-608-213/2018
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo kt

1Vilniaus regionoapylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė,

2sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei,

3dalyvaujant ieškovui T. Š., jo atstovei advokatui D. G.,

4atsakovės I. Š. atstovei advokatei A. S.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal T. Š. ieškinį atsakovei I. Š., trečiajam asmeniui AB Luminor bankui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo kt., ir

Nustatė

6Ieškovas ieškiniu prašė: Santuoką įregistruotą 2007-07-11 Žaslių RKB, Kaišiadorių raj. sav. administracijos Civiliniame metrikacijos skyriuje, A/įr.Nr.139 tarp T. Š. ir I. Š., nutraukti dėl sutuoktinės kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę - Š., atsakovei pagal jos nuožiūrą. Padalinti sutuoktinių bendrą jungtinę nuosavybę, pripažįstant, kad kiekvienam sutuoktiniui priklauso po 1/ 2 dalį bendro turto. Priteisti ieškovui žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ), 9390 eurų vertės. Atsakovei I. Š. išmokant jos dalį 4695 eurų. Priteisti ieškovui garažą boksą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 2300 eurų vertės. Atsakovei I. Š. išmokant jos l/2 dalį 1 150 eurų. Priteisti ieškovui motociklą, 1963 m. gamybos 100 eurų vertės ir automobilį MersedesBenz E 270, 2004 m. gamybos, 200 eurų vertės, atsakovei išmokant jos 1/2 dalį 150 eurų. Santuokoje įgytą turtą pastatą - namą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ) pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe dalyje 41858 eurų vertės, dalyje 9 742 eurų vertės laikyti bendra sutuoktinių nuosavybe ir padalinti po 1/2/. Priteisti ieškovui namą, unikalus nr. ( - ), esatį ( - ), išmokant atsakovei jos dalį 4871 eurų. Taip pat prašė piniginę prievolę pagal 2014-08-06 kreditavimo sutartį Nr.2411-2014-65210 pripažinti bendra T. Š. ir I. Š. prievole, nekeičiant kreditavimo sutarties sąlygų. Iš Atsakovės, ieškovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas ieškinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas požiūris į šeimos vertybes, santuokines pareigas. Gyvenimas kartu tapo neįmanomas dėl atsakovės būdo, nuolat provokuojamus konfliktus. Tai labai atsiliepė dukters sveikatai, psichinei būklei, vystymuisi. Vis dažnėjantys konfliktai, nepagarbus elgesys šeimos atžvilgiu bendrą gyvenimą padarė nebeįmanomu. Nurodo, kad santuokoje įgijo šį turtą - žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) esantis ( - ), 9390 eurų vertės, pastatas -gyvenamas namas (unikalus Nr. ( - )) esantis ( - ), 51600 eurų vertės, kuris yra asmeninė ieškovo nuosavybė, garažo boksas, (unikalus Nr. ( - )) esantis ( - ), 2300 eurų vertės, motociklas IMZ M 62, valst.nr. ( - ), 1963 m. gamybos preliminari kaina 100 eurų, automobilis MERSEDES BENZ E270, valst. Nr.( - ) pirmos registracijos data 2004 m. Preliminari kaina 200 eurų.Taip pat nurodo, kad 2012-08-08 ieškovas su atsakove nupirko žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantis ( - ). Šiame žemės sklype ieškovas 2012 metais pradėjo statyti gyvenamą namą. 2016 m. buvo atlikti namo kadastriniaimatavimai,suformuota kadastrinė byla, 2016-08-02 įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą. Namo unikalus Nr. ( - ). Namo statybai pinigus dovanojo ieškovo mama D. Š., kuri 2012 m. buvo pardavusi butą ir 2015 metais pardavusi žemės sklypą. Viso mama padovanojo asmeniškai ieškovui namo statybai pinigų už 41858 eurų. Pagal registro išrašą namo vertė 2017 metams sudaro 51600 eurų.Todėl namas pripažįstamas asmenine ieškovo nuosavybe. Likusi namo dalis (viršijanti 41 858 eurus) 9 742 eurų vertės dalijama tarp sutuoktinių po lygiai, atsakovei išmokant 4871 piniginę kompensaciją.Atsižvelgiant,kad didžioji namo dalis yra asmeninė ieškovo nuosavybė, ieškovui priteistinas visas namas, išmokant atsakovei nurodyto dydžio kompensaciją.Iš viso atsakovei piniginė kompensacija už ieškovui tenkantį turtą yra 10866 Eur. Taip pat nurodo, kad prievolė pagal 2014-08-06 kreditavimo sutartį Nr.2411-2014-95210, po santuokos nutraukimo laikoma solidaria T. Š. ir I. Š. prievole. Kreditavimo sutarties Nr. 2411-2014-95210 sąlygos bei įmokų mokėjimo tvarka nėra keičiami.

8Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad su atsakove nebegyvena nuo 2016 metų spalio mėnesio, nes žmona grasindavo iškviesti policiją, sakydavo nusižudys. Nurodė, kad jis anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio, tačiau dabar jau jų nebėra. Nurodė, kad kol gyva buvo jų dukra, mergaitė augo nuolat pas jo motiną, nes atsakovė nepakankamai rūpinosi mergaite, nurodydama, kad jai sunku auginti ir prižiūrėti vaiką. Nurodė, kad jų duktė nuo pat gimimo turėjo neįgalumą. Nurodė, kad gyvenamasis namas buvo statomas už jo mamos pinigus, kuriuos ji gavo pardavusi savo butą. Taip pat mama ėmė būsto vartojimo paskolą namo statyboms, šias pinigines sumas mama padovanojo ieškovui. Nurodė, kad iki buvo pastatytas namas, jis su atsakove gyveno bute, kuris vėliau buvo parduotas, o po to jie visi gyveno pas mamą. Kai pradėjo statyti namą, jie patys turėjo sukaupę pinigų, dalį pinigų davė jiems mama.. Vėliau jie gavo banke paskolą, ją panaudojo vidaus apdailai. Nurodė, kad šiuo metu jų bendrame name gyvena I. Š., o jis apmoka visus mokesčius.

9Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė D. G. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Taip pat prašė byloje esantį ekspertizės aktą vertinti kritiškai, nes ekspertizę atliko atsakovei pažįstamas asmuo. Taip pat nurodo, kad Šeimoje nebuvo bendro biudžeto, ieškovas buvo priverstas išeiti iš namų dėl psichologinės įtampos, atsakovė nuolat sakydavo, kad nusižudys. Turtas turi būti priteistas natūrą ieškovui, išmokant atsakovei piniginę kompensaciją. Ieškovo motina šeimai daug kuom padėjo, ji skyrė 53241 Eur namo statyboms, todėl namas natūra turi būti priteistas ieškovui, o prievolę kreditoriui paliekant solidaria.

10Atsakovės I. Š. atstovė advokatė A. S. atsiliepimu į ieškinį prašo Ieškovo T. Š. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, išskyrus toje dalyje, kurioje Atsakovė sutinka su Ieškovo reikalavimais, t.y. dėl bendros jungtinės nuosavybės padalijimo kiekvienam po ½ dalį bendro turto, dėl Garažo ir prievolės padalijimo). Taip pat prašo priteisti iš Ieškovo T. Š. jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal į bylą pateiktus dokumentus

11Nurodo, kad ieškovas pats nusprendė palikti šeimą, nes jis buvo neištikimas su kita moterimi nuo 2016 metų. Visa šita situacija neabejotinai sukėlė Atsakovei didelių dvasinių išgyvenimų, nes tokiu savo elgesiu Ieškovas ją ne tik morališkai žlugdė, bet ir žemino, akivaizdžiai tyčiojosi. Toks elgesys tarp sutuoktinių yra netoleruotinas. Akivaizdu, kad būtent Ieškovas yra kaltas dėl šeimos iširimo, nes buvo neištikimas, susirado kitą moterį, dėl kurios paliko šeimą. Taip pat nurodo, kad Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Namo statybai pinigus dovanojo jo mama D. Š., 2012 metais pardavusi butą ir 2015 metais pardavusi žemės sklypą. Ieškovo teigimu, jo mama padovanojo jam asmeniškai Namo statybai pinigų už 41858 eurų. Ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų, nurodydamas, kad juos pateiks teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad nesusipažinusi su šiais dokumentais, Atsakovė neturi galimybės pasisakyti dėl jų teisinės reikšmės, tačiau Atsakovei iki šio ieškinio gavimo dienos nebuvo žinoma apie tokių dovanojimo sutarčių tarp Ieškovo ir jo motinos sudarymą ar egzistavimą. Tokie dokumentai ir negalėjo būti sudaryti, nes tarp Ieškovo, Atsakovės ir Ieškovo mamos buvo visiškai kitokie susitarimai, kurie niekaip negali būti įvardinti pinigų dovanojimu, o juo labiau asmeniškai Ieškovui. Ieškovui ir Atsakovei 2012 metais įsigijus Žemės sklypą, šalys nusprendė šiame sklype statyti Namą. Kadangi didžiąją dalį sutaupytų nuosavų lėšų šalys investavo į Žemės sklypo pirkimą, Namo statybai šalys ketino gauti banko paskolą. Banko paskolai gauti, Registrų centre turėjo būti įregistruotas bent 40 procentų Namo baigtumas, kitu atveju bankai statybų nekredituoja. Kadangi Ieškovo mama buvo pardavusi butą ir turėjo pinigų, ji sutiko padėti šeimai pastatyti Namą iki banko reikalaujamo baigtumo procento. Taigi, iš savo uždirbamų lėšų bei padedami Ieškovo mamos, Ieškovas ir Atsakovė pastatė dalį Namo, įregistravo banko reikalaujamą baigtumo procentą bei 2014 m. rugpjūčio 6 d. su AB DnB banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2411-2014-95210, remiantis kuria AB DnB bankas šalims suteikė 57924 Eur dydžio kreditą Namo statybai, iš kurio toliau ir buvo vykdomos Namo statybos. Šiai dienai Namas yra pilnai užbaigtas, šiuo metu jame gyvena Atsakovė. Dvejus metus bankui palūkanas mokėjo Atsakovė iš savo gaunamo darbo užmokesčio, šiuo metu paskolą bankui dengia Ieškovas ir Atsakovė lygiomis dalimis.Atsakovė neneigia, kad Ieškovo mama finansiškai prisidėjo prie sutuoktinių Namo statybų, tačiau pagal šalių sudarytą susitarimą tai buvo ne Ieškovui asmeniškai padovanoti pinigai, o finansinė pagalba šeimai bei tikrai ne tokia apimtimi (41858 eurų), kokia nurodyta ieškinyje. Tarp Ieškovo ir jo mamos jokie dovanojimo sandoriai nebuvo sudaryti. Ieškovas teigia, jog jo mama jam padovanojo 41858 Eur dydžio sumą. CK 6.469 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokių sandorių privaloma forma, t.y. dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. nesutiktina, kad Ieškovo mama prie Namo statybų prisidėjo 41858 Eur dydžio suma. Atsakovės žiniomis, Ieškovo mama 2012 metais iš buto pardavimo gavo apie 110000 Lt (31 858 Eur), o 2015 metais iš žemės sklypo pardavimo gavo 9 000 Eur. Jeigu tikėti Ieškovo versija, tai visus iš šio turto pardavimo gautus pinigus Ieškovo mama padovanojo jam asmeniškai Namo statyboms. Tačiau dalį iš šio turto pardavimo gautų lėšų Ieškovo mama panaudojo transporto priemonių įsigijimui - Mercedes Benz, kuri kainavo apie 14000 Eur, vėliau Ieškovo mama įsigijo dar ir kitą tos pačios markės automobilį, kurio tiksli kaina Atsakovei nėra žinoma. Todėl Ieškovo teiginiai apie tai, jog jis Namo statybai panaudojo mamos jam asmeniškai padovanotą 41858 Eur dydžio sumą, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir nesąžiningi. Taip pat nurodo, kad ieškovas siekia gauti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, gauti turtą natūra, tuo tarpu prievolę pagal kreditavimo sutartį 57 000 Eur sumai palikti solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Taigi, tenkinus tokį Ieškovo ieškinio reikalavimą, Atsakovė turėtų likti gyventi gatvėje, nes būdama solidariai skolinga bankui tokio dydžio sumą, nuosavo būsto įsigyti jau nebegalės niekada gyvenime, tuo tarpu būtent ji santuokos laikotarpiu uždirbo didesnes pajamas, tam tikrais laikotarpiais dirbdavo po 1,5 etato, organizavo statybos darbus, kad greičiau būtų užbaigtos Namo statybos ir šeima turėtų nuosavą būstą. Be kita ko, Ieškovas savo uždirbtas lėšas nuolat švaistė savo pramogoms, hobiams bei linksmybėms, tuo tarpu Atsakovė savo uždirbamas lėšas taupė ir investavo į Namo statybas.Atsakovė sutinka su Ieškovo reikalavimu jam po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti Garažą, išmokant Atsakovei 1150 Eur dydžio vertės kompensaciją už jam tenkantį didesnės vertės turtą. Nurodo, kad šalys santuokos metu įgijo sekančias transporto priemones: motociklą IMZ M 62, valst. Nr. ( - ), 1963 m. gamybos bei automobilį Mercedes Benz E270, valst. Nr. ( - ) pirmos registracijos data 2004 m. Atsakovė sutinka, kad kilnojamas turtas tarp šalių būtų dalijamas lygiomis dalimis, tačiau nesutinka, kad automobilis po santuokos nutraukimo atitektų Ieškovui. Automobilį atsakovė pirko sau, susitaupiusi pinigus iš savo gaunamo darbo užmokesčio, visa laiką juo naudojosi bei naudojasi iki šiol, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, po santuokos nutraukimo automobilis priteistinas jai, motociklas Ieškovui bei iš Atsakovės priteistina Ieškovui 100 Eur kompensacija už jai tenkantį didesnės vertės turtą.Atsakovė taip pat sutinka su Ieškovo siūlomu prievolės bankui padalijimo būdu, t.y. kad prievolė pagal 2014 m. rugpjūčio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. 2411-2014-95210, remiantis kuria AB DNB bankas suteikė šalims 57 924 Eur dydžio kreditą, po santuokos nutraukimo lieka solidaria Ieškovo ir Atsakovės prievole.

12Teismo posėdžio metu atsakovė I. Š. palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Iki 2012 metų jie gyveno kaip šeima. Vėliau jie įsigijo žemės sklypą ir pradėjo namo statybas. Vėliau ieškovas gyvendavo savo atskirą gyvenimą, ėmė vartoti alkoholį. 2009 metais jis turėjo pirmąjį romaną, kuris vėliau nutrūko. Vėliau 2016 metų pradžioje ieškovas užmezgė santykius su kita moterimi. Ieškovas jai nuolat grasindavo, kad jeigu ji susiras kitą vyrą, tai jis ją ir kitą vyrą nušaus, dėl to jai vėliau kilo minčių apie savižudybę. Ieškovas savo pinigus leisdavo savo poreikiams, pirkdavo automobilius. Nurodė, kad santuokoje įgytas turtas turėtų būti padalintas tokia tvarka: ½ dalis natūra žemės sklypo (vertė - 9390 Eur), ½ dalis garažo bokso (2300 Eur vertės) pinigine kompensacija, ½ dalis motociklo (vertė 100 Eur) pinigine kompensacija, ½ dalis automobilio (200 Eur) priteisiant iš atsakovės ieškovui 100 Eur kompensaciją, o santuokoje įgytą gyvenamąjį namą prašo priteisti kiekvienam po ½ dalį natūra. Nurodė, kad ji išlaikydavo namą, investavo į jį, o ieškovas neįrodo, kad jo mama jam dovanojo lėšas namo statyboms ir įrengimui. Nurodė, kad pinigų namo statybai turėjo, nes ji pati pakankamai uždirbo pinigų. Nurodė, kad už namo išlaikymą ji taip pat pervedė vyrui pinigus. Nurodė, kad ji negirdėjo apie tai, kad ieškovo mama sūnui būtų dovanojusi pinigų.

13Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė A. S. palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad santuoką iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis pats išėjo iš namų susiradęs kitą moterį, su kuria jis susilaukė sūnaus, tokiu būdu ieškovas apgaudinėjo atsakovę, dėl ko ji buvo priversta vartoti vaistus. Taip pat nurodė, kad santuokoje įgytas turtas turi būti dalinamas lygiomis dalimis, nes ieškovas neįrodė, kad jam pinigus namo statyboms ir sklypo įsigijimui padovanojo jo motina. Motinos skirtos lėšos namo įsigijimui turi būti traktuojamos kaip parama šeimai. O namo ir žemės sklypo vertė turi būti nustatyta pagal byloje esantį nekilnojamąjį turto vertinimą.

14Trečiojo asmens AB „Luminor“ bankas (buvęs pavadinimas - AB DNB bankas) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai,, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad tarp banko ir kredito gavėjų T. Š. ir I. Š. sudaryta 2014-08-06 kreditavimo sutartis Nr. 2411-2014-95210, pagal kurią, kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 57924 Eur būsto kreditas gyvenamajam namui statyti terminui iki 2047-07-16. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamo turto: gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), hipoteka. 2017-06-29 dienai negrąžinto kredito likutis sudarė 56628,92 Eur. Po santuokos nutraukimo prašo sutuoktiniu kreditorinį įsipareigojimą palikti solidariu.

15Teismo posėdžio metu liudytoja D. Š. paaiškino, kad ieškovas yra jos sūnus. 2012 metų rugpjūčio mėnesį ji gavo vartojimo paskolą, kurią perdavė savo sūnui, tačiau pinigus pervedė į atsakovės sąskaitą, nes sūnaus tuo metu nebuvo Lietuvoje, pinigai jai nebuvo grąžinti. 2012 metais rugpjūčio mėnesį ji pardavė savo butą ir gautus pinigus - 110000 litus ji perdavė savo sūnui namo statybai. Butas buvo įrengtas už ieškovo lėšas. Taip pat 2015 metais pardavė jai priklausantį žemės sklypą ir gautus 10000 Eur ji atidavė ieškovui, taip pat davė 3000 Eur medienai, kuri buvo reikalinga namo statybai, iš viso ji namo statybai išleido 53241,60 Eur. Ieškovas ir atsakovė įsipareigojo jai pinigus grąžinti ir priimti ją gyventi kartu į namą. Jie jokių sutarčių nesudarinėjo, pinigų perdavimo akto neįformino ir atsakovė laisvai disponavo jos lėšomis, nes ji ja pasitikėjo. Jai atrodo, kad jų santykiai gal buvo nekokie. Ji sūnaus šeimai daug padėjo, nuo 4 mėnesių rūpinosi anūke, kilus konfliktams šeimoje, ji visada pasiimdavo mergaitę ir išvažiuodavo. Taip pat nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė dirbo prie namo statybų. 2016 metų rugsėjo pabaigoje ieškovas atėjo gyventi pas ją į namus. Šiuo metu sūnus gyvena su kita moterimi.

16Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. J. paaiškino, kad ji pažįsta ieškovę ir atsakovą, yra šeimos draugai. Jie negyveno, kaip šeima, kiekvienas turėjo savo interesus. Atsakovė jai buvo pasakojusi, kad ji pas ieškovą buvo radusi prezervatyvų, bilietus. Vieną kartą Tadas buvo dingęs, jo ieškojo, įtarė, kad jis buvo pas moterį. Ieškovas dažnai lankydavosi jos namuose, ir vartodavo alkoholį. Šeima nevedė bendro ūkio, kiekvienas vedė atskirą biudžetą nuo pat pradžių. Nurodė, kad Inga yra labai rami, nerodo jokių emocijų. Pinigus automobiliui Inga susitaupė pati. Nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė kartu prisidėjo prie namo statybos, namą kaip šeimai įsirenginėjo. Namą statė dėl vaiko, dukrą augino Inga su Danguole ir norėjo, kad mergaitė gyventų arčiau močiutės..

17Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Ž. paaiškino, kad yra ieškovo ir atsakovės šeimos draugė. Mano, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis susirado kitą moterį. Ieškovui ir atsakovei būnant pas ją namuose, ieškovas vartodavo alkoholį, o atsakovė vairuodavo automobilį. Negali pasakyti apie tai, kas investavo į namo statybas, nes jie apie finansus nekalbėdavo. Stebint iš šono, atrodydavo, kad jie yra šeima, kitą kartą atrodydavo, kad yra ne kaip šeima, darnumo tarp jų nebuvo. Jie negyveno normalaus šeimyninio gyvenimo. Šeima taip pat turėjo retro automobilį ir važinėdavo į susitikimus.

18Ieškinys tenkintinas iš dalies.

19Dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pagrindo.

20Santuoka yra vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis). Vienas esminių santuokos principų yra laisvo apsisprendimo arba laisvos valios principas (CK 3.13 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad joks asmuo negali būti prievarta, apgaule ar grasinimu verčiamas sudaryti santuoką, taip pat santuokoje likti. Tam, kad santuoka būtų sudaryta ir tęstųsi, reikalinga abiejų sutuoktinių valia. Abi šalys bylos nagrinėjimo metu išreiškė aiškią ir tvirtą poziciją, jog nori santuoką nutraukti, taikytis ar kitaip spręsti santuokos klausimo nepageidauja. Teismui konstatavus, kad yra abiejų sutuoktinių aiški valia santuoką nutraukti, teismas laiko, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti.

21CK 3.27 straipsnis numato esmines sutuoktinių teises ir pareigas – būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šių pareigų nesilaikymas ir netinkamas teisių įgyvendinimas ar tokio įgyvendinimo reikalavimas reiškia vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę, jeigu dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

22Ieškovas ir atsakovė, prašo dėl santuokos iširimo kaltu pripažinti vienas kitą. CK 3.60 straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Taigi, įstatymo leidėjas išskiria tokius sutuoktinio kaltės elementus - sutuoktinio pareigų pažeidimas, tas pažeidimas turi būti esminis, ir dėl šio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

23Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2012-02-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; kt.). Remiantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir, kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013).

24Atsakovė nurodo, kad ieškovas buvo jai neištikimas, užmezgė santykius su kita moterimi ir su ja susilaukė vaiko, taip pat jis nuolat vartodavo alkoholį. Ieškovas nurodo, kad gyvenimas šeimoje su atsakove buvo sunkus, ji nuolat naudojo psichologinį smurtą jo atžvilgiu, kalbėdavo apie savižudybę.

25Pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, nurodė, kad gyventi kartu, kaip šeima nustojo 2016 metų spalio mėnesį, kuomet ieškovas išėjo iš bendrų namų. ieškovui pradėjus gyventi su kita moterimi, jam gimė nepilnametis vaikas A. Š., gim. ( - ), tai yra gimė jau po to, kai šalys kartu nebegyveno beveik metus laiko, todėl nelaikytina, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei. Taip pat pažymėtina, kad ir pati atsakovė patvirtino, kad užmezgė santykius su kitu vyru, po to, kai ieškovas paliko šeimą. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas turėtų priklausomybę alkoholiui, o atsakovė ieškovo atžvilgiu naudotų psichologinį smurtą, todėl tokie šalių teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, neturintis įtakos sprendžiant dėl kurio iš sutuoktinių iširo santuoka.

26Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti, ar to siektų. Iš byloje esančių duomenų, darytina išvadą, kad sutuoktinių šeima yra faktiškai iširusi ir galimybės ją išsaugoti nebėra. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2015 metų lapkričio mėnesio. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

27CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 12, 178 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

28Teismas laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovė yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo ir ji nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Šalys neginčijo tos aplinkybės, jog jų bendras gyvenimas ne visą laiką klostėsi, tarp šalių akivaizdu, nebuvo šiltų santykių. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, jų argumentus dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, daro išvadą, kad nei ieškovas, nei atsakovė nebuvo lojalūs vienas kito atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad tarp šalių nebuvo pasitikėjimo vienas kitu, tarpusavio nesutarimai taip pat turėjo įtakos šalių santuokos nutraukimui. Nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir tai, jog abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, kad vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad aptariamą lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir, kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).Todėl šioje dalyje tiek ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, tiek atsakovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintini dalinai, t.y. šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įvertinus tai, kad šalys susituokė Žąslių RKB, o įrašas apie santuokos įregistravimą buvo padarytas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2007-07-11 (įrašo Nr, 139) , įstatymų nustatyta tvarka yra naikintinas minėtas įrašas, nes bažnytinė santuoka yra nutraukiama kita tvarka pagal bažnyčios kanonus.

29Dėl sutuoktinių pavardžių.

30Ieškovas ieškiniu prašo po santuokos nutraukimo nustatyti tokias šalių pavardes, ieškovui palikti pavardę - „Š.“, atsakovei palikti jos santuokinę pavardę - „Š.“. Atsakovė neprieštaravo dėl šio ieškinio reikalavimo. Atsižvelgiant, kad ginčo byloje šiuo klausimu nėra, teismas plačiau apie tai nepasisako, ir pareikštą ieškovo reikalavimą dėl pavardžių nustatymo po santuokos nutraukimo tenkina, t.y. po santuokos nutraukimo T. Š. paliekant pavardę – Š., o I. Š. po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – Š..

31Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

32Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str. 1 d.).

33Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių klausimų.

34Šalims santuokoje gimė dukra V. Š., gim. ( - ). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra V. Š. ( - ) mirė. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo paliekamas nenagrinėtu ir teismas dėl šio reikalavimo plačiau nepasisako.

35Dėl turto vertės nustatymo ir jo padalijimo.

36Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 str. 1 d.), nustato turto vertę (CK 3.119 str.), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 str. 2 ir 3 d.).Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str.).

37Ieškovas ir atsakovė nurodo, jog santuokoje įgytą ir dalintiną turtą sudaro:

381. žemės sklypas, unikalus nr. ( - ), esantis ( - );

392. pastatas - namas, unikalus nr. ( - ), esantis ( - );

403. garažas - boksas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - );

414. motociklas IMZ M62, valst. Nr. ( - ), 1963 m.;

425. automobilis Mercedes Benz E 270, valst. Nr. ( - ) 2004 m.

43Byloje ginčo dėl motociklo IMZ M62, valst. Nr. ( - ) (toliau – Motociklas) ir automobilio MersedesBenz E 270, valst. Nr. ( - ) (toliau – Automobilis), verčių nekilo, šalys pripažino, kad motociklo vertė yra 100 Eur, Automobilio – 200 Eur.

44Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo unikalus nr. ( - ) (toliau – Sklypas) ir pastato - gyvenamojo namo, unikalus nr. ( - ) (toliau – Namas), esančių ( - ), taip pat dėl garažo - bokso, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (toliau – Garažas) vertės nustatymo.

45Ieškovas prašė nustatyti nekilnojamojo turto (Sklypo, Namo ir Garažo), vertę pagal VĮ Registrų centras duomenis, pagal kuriuos Sklypo vidutinė rinkos vertė yra 9390 Eur, Namo – 51600 Eur, Garažo - 2300 Eur. Atsakovės atstovė prašė vadovautis teismo ekspertės A. G. parengtu Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, pagal kurį Sklypo vertė yra 10000 Eur Namo - 84000 Eur, Garažo - 1700 Eur.

46Pagal CPK 218 straipsnį, ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitais įrodymais, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai išsamiai ir objektyviai, ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad vertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą, atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančia pagrindą eksperto išvadą pripažinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi, ekspertizės išvada vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-54/2009; 2009-11-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-503/2009, 2010-05-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-168/2010; 2012-12-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-609/2012). Vadinasi, nors eksperto išvada ir nėra absoliučiai neginčijamas įrodymas, nesutikimas su tokia išvada turi būti motyvuotas ir argumentuotas. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nepadarytas arba atliktas neišsamiai ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-143/2010; 2012-11-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-505/2012, 2015-07-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-454-511/2015).

47Teismas pažymi, kad VĮ Registrų centras pateiktame išraše Sklypo, Namo ir Garažo vertės yra nurodytos atlikus masinį vertinimą. Ekspertizės akte nurodyta vertė yra individuali nekilnojamojo turto vertė. Pažymėtina, kad turto vertinimas, atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, bei atliktas individualiai, jį apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo esamą būklę, yra tikslesnis, nei turto vertinimo duomenys, įrašyti VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre, atlikti masinio vertinimo būdu. Be to pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007).

48Teismas daro išvadą, kad ekspertizės akte yra visos būtinos ekspertizės akto dalys, akte yra nurodyta, kuo buvo remiamasi atliekant turto vertinimą, todėl nustatyta vertė nekelia abejonių. Be to, teismo ekspertė išvadoje pažymėjo, kad faktiška ekspertizės objektųpardavimo kaina gali skirtis nuo nustatytosios, priklausomai nuo rinkos sąlygų, susiklosčiusių pardavimo momentu, nuo pirkėjo ir pardavėjo sutartų mokėjimo sąlygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjų lūkesčių ar kitų ekspertui tyrimo metu nežinomų aplinkybių. Todėl teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad nekilnojamojo turto, t.y. Sklypo, Namo rinkos vertė yra 92000 Eur, o Garažo - 1700 Eur. Teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad Turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta šališkai, dėl atsakovės ryšių su teismo ekspertės darbovietėje dirbančios jos draugėse, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, taip pat byloje nenustatyta, kad teismo ekspertė, atlikdama nekilnojamojo turto vertinimą, buvo suinteresuota bylos baigtimi, dėl ko ekspertizės aktas būtų nuginčytas. Teismas taip pat nesivadovauja byloje esančio VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pagal kuriuos Sklypo ir Namo bendra vertė yra 60990 Eur, Garažo - 2300 Eur, nes tai yra duomenys, atlikus masinį turto vertinimą, neatspindintys turto realios rinkos kainos, nes šių nekilnojamųjų daiktų masinis vertinimas atliktas 2017-04-10.

49Dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

50Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2015-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015; kt.).

51CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninių lėšų turėjimas savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas; tai nėra tapatūs faktai, jų teisinė reikšmė skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartis Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktiniui, teigiančiam, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga įrodyti nurodytą aplinkybę, būtent jog pagal ginčo turto įsigijimo sutartis sumokėti pinigai buvo jo asmeninės lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). Taigi, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, sutuoktinis, pareiškęs reikalavimą turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe, turi įrodyti aiškiai išreikštą valią tam tikrą turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn bei asmeninės nuosavybės teise turėtas lėšas, o priešingu atveju šis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

52Ieškovas teigia, kad Namo statyboms, jam pinigų davė mama D. Š., iš viso ieškovo mama davė ieškovui 53241,60 Eur, kuriuos ji gavo pardavusi savo butą ir jai priklausiusį žemės sklypą. Atsakovė neginčija, kad ieškovo mama davė pinigų Namo statyboms, tačiau atsakovė taip pat prisidėjo prie Namo statybų, nes gyvenant santuokoje su ieškovu, jos pajamos buvo didesnės, o dėl ieškovo gaunamų pajamų kreditorius nebūtų suteikęs paskolos būstui.

53Šioje byloje piniginių lėšų kilmę Namo statyboms ieškovas įrodinėja liudytojos ieškovo mamos D. Š. parodymais, kuri jam namo statybai davusi (dovanojusi) 53241,60 Eur. Apklausta kaip liudytoja D. Š. parodė, kad ji minėtas pinigines lėšas gavo 2012 metais pardavusi jai priklausantį butą, 2015 metais žemės sklypą, taip pat ėmė vartojimo paskolą ir visus pinigus skyrė Namo statyboms.

54Atsakovės atstovė neginčija, kad ieškovo mama prisidėjo prie Namo statybos darbų, tačiau ginčija pinigų perdavimo pagrindą, nurodydama, kad D. Š. skirti pinigai turi būti laikoma, kaip parama šeimai, taip pat pabrėžė, kad D. Š., duodama pinigus jų niekaip neįformino, nors įstatymiškai tai turėjo būti padaryta. Vertinant D. Š. parodymų įrodomąją reikšmę, pažymėtina, kad liudytoja yra ieškovo motina, todėl neatmetama, kad jos parodymai dėl subjektyvių aplinkybių gali būti palankesni ieškovui, dėl ko ieškovo motinos paaiškinimai, jog visa 53241,60 Eur suma, gauta pardavus jai priklausiusį turtą, buvo padovanota ieškovui Namo statyboms, negali būti laikoma patikimu įrodymu, kadangi ji suinteresuota turtinių klausimų išsprendimu ieškovo naudai. Pažymėtina, kad šioje byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų (pinigų dovanojimo sutarčių, bankinių pervedimų iš sąskaitos į sąskaitą ir pan.), kurie patvirtintų, kad ieškovo motina dovanojo būtent ieškovo nurodomas sumas, asmeniškai ieškovui, o ne šeimai ir kad pinigus padovanojo būtent Namo statyboms ir tam tikslui jie buvo panaudoti. Be to, ieškovas neįrodė, o ir neįrodinėjo, kad buvo aiškiai išreiškęs valią Namą įgyti asmeninėn nuosavybėn.

55Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovas neįrodė, jog Namo statyboms buvo panaudotos jo asmeninės lėšos, dėl ko Namas galėtų būti pripažintas jo asmenine nuosavybe, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl dalies turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog santuokoje įgyto konkretaus turto teisinis rėžimas negali būti mišrus: asmeninė vieno iš sutuoktinių ir jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014), todėl ieškovo reikalavimas pripažinti dalį Namo asmenine nuosavybe atmetamas kaip nepagrįstas.

56Pripažinus, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis dalintinas tarp sutuoktinių.

57Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

58Ieškovas prašė santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis, priteisiant jį visą natūra ieškovui, o atsakovei priteisiant jai tenkančios dalies kompensaciją. Atsakovė prašė santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis, priteisiant jį ieškovui ir atsakovei natūra.

59Dalinant santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 str. 1 d.), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.118 str. 4 d.). CK 3.123 str. pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, taigi yra galimybė pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar nepilnamečio vaiko interesus. Byloje nenustatyta aplinkybių leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl turtas dalinamas lygiomis dalimis ( CK 3.127 str. 1 d.).

60Kaip matyti šioje byloje, ieškovas siekia, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas (Namas, Sklypas, Garažas) ir transporto priemonė - Motociklas, būtų priteisti jam natūra asmeninės nuosavybės teise, o jis išmokėtų atsakovei piniginę kompensaciją. Taip pat nurodė, kad Automobilis turėtų būti priteistas atsakovei natūra, o ieškovui išmokant piniginę kompensaciją. Atsakovė su tuo, jog nekilnojamasis turtas (Sklypas, Namas) atitektų natūra ieškovui kategoriškai nesutinka ir nori, kad po santuokos nutraukimo namas ir žemės sklypas būtų padalintas natūra po ½ dalį. Atsakovė dėl Garažo, Automobilio ir Motociklo padalinimo būdo prieštaravimų nereiškė.

61CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais . Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais. Taigi, nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 str., 3.5 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012).

62Ieškovas prašo netaikyti namo padalinimo natūra būdo tuo pagrindu, kad tarp jo ir atsakovės susiklostė konfliktiški santykiai, kad atsakovės netinkamas gyvenimo būdas daro neįmanomą gyvenimą viename Name. Atsakovė nurodo, kad jai priteisus piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią turto dalį, ji negalės įsigyti nuosavo būsto, taip pat kad ji vis tiek turės solidariai kartu su ieškovu vykdyti prievolę trečiajam asmeniui. Su tokiais ieškovo ir atsakovės teiginiais iš dalies galima būtų ir sutikti, t.y. bendras šalių gyvenimas name po santuokos nutraukimo gali tapti suvaržytas, tačiau negalima pamiršti, kad atsakovė kito gyvenamojo ploto neturi, todėl jos teisė į būstą taip pat turėtų būti užtikrinta. Be abejo, negalima pamiršti, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais, t.y. buvusių sutuoktinių kaip bendrosios jungtinės nuosavybės subjektų transformaciją į bendrosios dalinės nuosavybės subjektus.

63Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir, kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-485/2005). Kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas.

64Iš byloje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto matyti, kad Namas yra vieno aukšto 158,03 kv.m., Sklypas nėra didelis - 0,1100 ha, galimybės Namą pritaikyti gyventi dviem šeimoms yra neįmanoma ir dėl namo išplanavimo, ir taip pat atsižvelgiant į tarp ieškovo ir atsakovės esančią konfliktinę situaciją.

65Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nori gyventi ginčo name, jis jam reikalingas, taip pat nesutiktų savo dalies perleisti atsakovei. Ieškovas taip pat nurodė, kad iš namo išėjo, nes jame negalėjo gyventi dėl konfliktinių situacijų su atsakove. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas labiau prisidėjo prie namo įrengimo. Atsakovė teisme nurodė, kad šiuo metu gyvena su kitu vyru, todėl manytina, kad priteisus ginčo namą natūra ir ieškovui ir atsakovei, bendras gyvenimas, įvertinus visus teismui pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, yra neįmanomas. Ir nors atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė, nepriteisus jai gyvenamojo namo natūra, neturėtų kur gyventi, tai nepatvirtino jokiais leistinais įrodymais.

66Teismas taip pat sprendžia, kad ieškovo pasiūlytas atidalinimo būdas nepažeistų atsakovės teisių į nuosavybę. Teismų praktikoje dažniausiai nuosavybės teisių pažeidimas konstatuojamas tada, kai bylą inicijuojantis bendraturtis teismo prašo turtą priteisti jam, išmokant kitam bendraturčiui kompensaciją. Kadangi skyrybų procesą inicijavo ieškovas kreipdamasis į teismą ieškiniu, manytina, kad tokiu būdu ieškovas aiškiai išreiškė savo poziciją neprarasti nekilnojamojo turto, todėl Namas ir Sklypas natūra priteistinas ieškovui, atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją, tai yra 1/2 dalį už ieškovui tenkančią turto dalį –47000 Eur.

67Byloje nekilo ginčo dėl Garažo, kurio vertė 1700 Eur, Motociklo, kurio vertė 100 Eur ir Automobilio, kurio vertė 200 Eur padalijimo. Abi šalys procesiniuose dokumentuose prašė Garažą ir Motociklą priteisti Ieškovui, o Automobilį po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei. Dėl nurodyto, teismas sprendžia, kad jų prašymas tenkintinas ir Automobilis po santuokos nutraukimo paliekamas atsakovei, sumokant ieškovui 100 Eur kompensaciją už atsakovei tenkantį turtą, o ieškovui paliekamas Garažas ir Motociklas, sumokant atsakovei piniginę kompensaciją - 900 Eur. Atlikus šalių tarpusavio kompensacijos įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteisiama 47800 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią turto dalį.

68Dėl Kreditorinių įsipareigojimų.

69Ieškovas prašo teismo nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis, bei nustatyti, kad jis ir atsakovė yra solidariai atsakingi už kreditorinius įsipareigojimų vykdymą AB Luminor bankui pagal 2014-08-06 kredito sutartį. Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu sutiko.

70Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios. Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1-5 p. savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 str., kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, taikytinos CK 3.109 str. 2 ir 3 d. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, buvo sudaryta kredito sutartis su AB Luminor banku (buvęs pavadinimas - AB DNB bankas). Sutartį su trečiuoju asmeniu pasirašė abi šalys, jos prisiėmė pareiga ją grąžinti solidariai. Paskola buvo naudojama šeimos poreikiams, t.y. šeimos gyvenamojo būsto statybai . Sudarydami paskolos sutartį, ieškovas ir atsakovė, būdami Banko bendraskoliais, įsipareigojo gautą kreditą grąžinti, draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prisiimtą prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas ( CK 6.59 str.). Kadangi teismas laiko tikslinga Namą ir žemės sklypą padalinti natūra lygiomis dalimis po ½ dalį ieškovui ir atsakovei, tai manytina, kad prievolė AB Luminor bankui turėtų išlikti solidari. Tais pačiais argumentais ir dėl tų pačių priežasčių prievolė AB Luminor bankui paliktina solidaria prievole ir po santuokos nutraukimo.

71Dėl bylinėjimosi išlaidų.

72Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Sutinkamai su CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisinę pagalbą.

73Šioje civilinėje byloje ieškovo ieškinys buvo tenkintinas iš dalies. Pažymėtina, kad šalys prašė santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau teismas konstatuoja, kad santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat teismas iš dalies tenkino abiejų šalių prašymą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismo vertinimu bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir atsakovei priteisiamos iš dalies, tai yra kiekvienam iš šalių 50 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes sprendimas iš dalies tenkinamas tik dalyje dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

74Ieškovas reikšdamas ieškinį šioje byloje buvo sumokėjęs 1386,24 Eur žyminį mokestį, kitų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 693,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

75Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 800 Eur už apmokėtą teismo ekspertizę dėl nekilnojamojo turto vertinimo bei 2000 Eur už suteiktas advokatės teisines paslaugas, iš viso atsakovė šioje byloje turėjo 2800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteisiama 50 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 1400 Eur.

76Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei yra priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, teismas atlieka tarpusavio šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, tokiu būdu atsakovei iš ieškovo yra priteisiama -706,88 Eur, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

77Bylos nagrinėjimo susidarė 79,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra priteistinos iš ieškovo ir atsakovės valstybės naudai, lygiomis dalimis, tai yra po 39,86 Eur iš ieškovo ir atsakovės.

78Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str.

Nutarė

79Ieškinį tenkinti iš dalies.

80Panaikinti įrašą apie santuoką, sudarytą 2007 m. liepos 07d. Žaslių RKB tarp T. Š., a.k. ( - ) ir I. Š., a.k. ( - ) santuoką, įregistruotą ( - ) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

81Po santuokos nutraukimo ieškovui T. Š. palikti pavardę – Š., atsakovei I. Š. santuokinę pavardę – Š..

82Santuokoje įgytą turtą, kurio vertė 96000 Eur padalinti lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį T. Š. ir I. Š., priteisiant T. Š. asmeninėn nuosavybėn natūrą tokį turtą:

83- žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ) (10000 Eur vertės);

84- pastatą - namą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ) (84000 Eur vertės);

85- garažą - boksą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (1700 Eur vertės);

86- motociklą IMZ M62, valst. Nr. ( - ), 1963 m. (100 Eur vertės).

87I. Š.,a.k. ( - ) asmeninėn nuosavybėn priteisiant natūrą tokį turtą:

88-automobilį Mercedes Benz E 270, valst. Nr. ( - ) 2004 m. (200 Eur vertės).

89Priteisti atsakovei I. Š., a.k. ( - ) iš ieškovo T. Š., a.k. ( - ) 47800 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią santuokoje įgyto turto dalį.

90Nustatyti, kad prievolė AB „Luminor“ bankas, pagal Kredito sutartį Nr. 2411-2014-95210, nutraukus šalių santuoką lieka solidari T. Š., a.k. ( - ) ir I. Š., a.k. ( - ) prievole, kurią vykdo T. Š. ir I. Š..

91Kitoje dalyje T. Š. ieškinį atmesti.

92Ieškinį dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo palikti nenagrinėtu.

93Priteisti iš ieškovo T. Š.,a.k. ( - ) atsakovės I. Š., a.k. ( - ) naudai 706,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

94Priteisti iš ieškovo T. Š.,a.k. ( - ) 39,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią Swedbank, įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.

95Priteisti iš atsakovės I. Š., 39,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią Swedbank, įmokos kodas 5660,įmokos kvitas pateiktas teismui.

96Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant perVilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regionoapylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė,... 2. sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei,... 3. dalyvaujant ieškovui T. Š., jo atstovei advokatui D. G.,... 4. atsakovės I. Š. atstovei advokatei A. S.,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal T. Š.... 6. Ieškovas ieškiniu prašė: Santuoką įregistruotą 2007-07-11 Žaslių RKB,... 7. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas... 8. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes,... 9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė D. G. palaikė ieškinį ir... 10. Atsakovės I. Š. atstovė advokatė A. S. atsiliepimu į ieškinį prašo... 11. Nurodo, kad ieškovas pats nusprendė palikti šeimą, nes jis buvo... 12. Teismo posėdžio metu atsakovė I. Š. palaikė atsiliepime išdėstytas... 13. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė A. S. palaikė atsiliepime... 14. Trečiojo asmens AB „Luminor“ bankas (buvęs pavadinimas - AB DNB bankas)... 15. Teismo posėdžio metu liudytoja D. Š. paaiškino, kad ieškovas yra jos... 16. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. J. paaiškino, kad ji pažįsta... 17. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Ž. paaiškino, kad yra ieškovo... 18. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 19. Dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pagrindo.... 20. Santuoka yra vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK... 21. CK 3.27 straipsnis numato esmines sutuoktinių teises ir pareigas – būti... 22. Ieškovas ir atsakovė, prašo dėl santuokos iširimo kaltu pripažinti vienas... 23. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 24. Atsakovė nurodo, kad ieškovas buvo jai neištikimas, užmezgė santykius su... 25. Pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, nurodė, kad gyventi kartu,... 26. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo... 27. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris... 28. Teismas laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą... 29. Dėl sutuoktinių pavardžių.... 30. Ieškovas ieškiniu prašo po santuokos nutraukimo nustatyti tokias šalių... 31. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.... 32. Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas... 33. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių... 34. Šalims santuokoje gimė dukra V. Š., gim. ( - ). Bylos duomenimis nustatyta,... 35. Dėl turto vertės nustatymo ir jo padalijimo.... 36. Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto... 37. Ieškovas ir atsakovė nurodo, jog santuokoje įgytą ir dalintiną turtą... 38. 1. žemės sklypas, unikalus nr. ( - ), esantis ( - );... 39. 2. pastatas - namas, unikalus nr. ( - ), esantis ( - );... 40. 3. garažas - boksas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - );... 41. 4. motociklas IMZ M62, valst. Nr. ( - ), 1963 m.;... 42. 5. automobilis Mercedes Benz E 270, valst. Nr. ( - ) 2004 m.... 43. Byloje ginčo dėl motociklo IMZ M62, valst. Nr. ( - ) (toliau – Motociklas)... 44. Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo unikalus nr. ( - ) (toliau – Sklypas)... 45. Ieškovas prašė nustatyti nekilnojamojo turto (Sklypo, Namo ir Garažo),... 46. Pagal CPK 218 straipsnį, ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo... 47. Teismas pažymi, kad VĮ Registrų centras pateiktame išraše Sklypo, Namo ir... 48. Teismas daro išvadą, kad ekspertizės akte yra visos būtinos ekspertizės... 49. Dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.... 50. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje... 51. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių... 52. Ieškovas teigia, kad Namo statyboms, jam pinigų davė mama D. Š., iš viso... 53. Šioje byloje piniginių lėšų kilmę Namo statyboms ieškovas įrodinėja... 54. Atsakovės atstovė neginčija, kad ieškovo mama prisidėjo prie Namo statybos... 55. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovas neįrodė, jog Namo... 56. Pripažinus, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė,... 57. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.... 58. Ieškovas prašė santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis,... 59. Dalinant santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą,... 60. Kaip matyti šioje byloje, ieškovas siekia, kad santuokos metu įgytas... 61. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į... 62. Ieškovas prašo netaikyti namo padalinimo natūra būdo tuo pagrindu, kad tarp... 63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas... 64. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto matyti, kad... 65. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nori gyventi ginčo name, jis... 66. Teismas taip pat sprendžia, kad ieškovo pasiūlytas atidalinimo būdas... 67. Byloje nekilo ginčo dėl Garažo, kurio vertė 1700 Eur, Motociklo, kurio... 68. Dėl Kreditorinių įsipareigojimų.... 69. Ieškovas prašo teismo nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis, bei... 70. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros -... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 72. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai... 73. Šioje civilinėje byloje ieškovo ieškinys buvo tenkintinas iš dalies.... 74. Ieškovas reikšdamas ieškinį šioje byloje buvo sumokėjęs 1386,24 Eur... 75. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 800 Eur už... 76. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei yra priteisiamos jų... 77. Bylos nagrinėjimo susidarė 79,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 78. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str.... 79. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 80. Panaikinti įrašą apie santuoką, sudarytą 2007 m. liepos 07d. Žaslių RKB... 81. Po santuokos nutraukimo ieškovui T. Š. palikti pavardę – Š., atsakovei I.... 82. Santuokoje įgytą turtą, kurio vertė 96000 Eur padalinti lygiomis dalimis,... 83. - žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ) (10000 Eur vertės);... 84. - pastatą - namą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ) (84000 Eur vertės);... 85. - garažą - boksą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (1700 Eur vertės);... 86. - motociklą IMZ M62, valst. Nr. ( - ), 1963 m. (100 Eur vertės).... 87. I. Š.,a.k. ( - ) asmeninėn nuosavybėn priteisiant natūrą tokį turtą:... 88. -automobilį Mercedes Benz E 270, valst. Nr. ( - ) 2004 m. (200 Eur vertės).... 89. Priteisti atsakovei I. Š., a.k. ( - ) iš ieškovo T. Š., a.k. ( - ) 47800... 90. Nustatyti, kad prievolė AB „Luminor“ bankas, pagal Kredito sutartį Nr.... 91. Kitoje dalyje T. Š. ieškinį atmesti.... 92. Ieškinį dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir... 93. Priteisti iš ieškovo T. Š.,a.k. ( - ) atsakovės I. Š., a.k. ( - ) naudai... 94. Priteisti iš ieškovo T. Š.,a.k. ( - ) 39,86 Eur išlaidų, susijusių su... 95. Priteisti iš atsakovės I. Š., 39,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 96. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...