Byla e2S-2303-254/2017
Dėl draudimo nutraukti žemės nuomos sutartį

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senukai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Senukai“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai, Kauno miesto skyriaus, dėl draudimo nutraukti žemės nuomos sutartį.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
    1. Ginčas kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
    2. Kauno apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės UAB „Senukai“ prevencinis ieškinys, kuriuo ieškovė prašo uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kauno skyriaus, vienašališkai nutraukti Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. M19/95-1710, kol nebus išspręstas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 15 d. rašto Nr. 8SD-(14.8.125E) „Dėl žemės sklypo ( - )” pagrįstumo. Patikslinusi ieškinio reikalavimą, ieškovė prašė uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kauno skyriaus, vienašališkai nutraukti 1995-09-26 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. M19/95-1710 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017-05-15 rašte Nr. 8SD-(14.8.125E) „Dėl žemės sklypo ( - )” ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-07-19 rašte 1SS-1919-(3.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodytais pagrindais.
    3. Siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimo įvykdymą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kauno miesto skyriaus, atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su vienašaliu Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. M19/95-1710 nutraukimu. Prašymą grindė tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-(14.8.125E) „Dėl žemės sklypo ( - )” ieškovę informavo, kad ieškovės ir atsakovės 1995 m. rugsėjo 26 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. M19/95-1710 bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. Ieškovės nuomone, atsakovei nutraukus sutartį, teismo sprendimas dėl draudimo atsakovei nutraukti sutartį neteks prasmės, nes jo įvykdymas taps neįmanomu, ir tokiu būdu nebus apgintos ieškovės teisės teismine tvarka. Be to, nutraukus sutartį bendrovei bus padaryta žala – bus sustabdyta statinių Žemės sklype ( - ), statyba, ieškovė negalės eksploatuoti automobilių stovėjimo aikštelės, kuri reikalinga bendrovei vykdant komercinę veiklą.
    4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimu iš esmės prašoma panaikinti tik informacinio pobūdžio Nacionalinė žemės tarnybos raštą (nesukeliantį ieškovei tiesioginių pasekmių), o ne sprendimą nutraukti sutartį. Be to, pažymėjo, kad šalių sudaryta žemės nuomos sutartis neatitinka valstybinės žemės nuomų reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, apie ką ir pateikiama informacija skundžiamame rašte. Atsakovės nuomone, nepagrįsti ieškovės argumentai, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymi, kad teismui tenkinus ieškinį, teismas galės įpareigoti atsakovę sudaryti sutartį arba atlyginti padarytą žalą. Tuo tarpu taikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos teisėti interesai tinkamai valdyti, naudoti patikėjimo teise perduotų žemę bei ja disponuoti, kartu būtų pažeidžiamas ir viešasis interesas. Pažymėjo, kad atsakovė iki šiol nepriėmė jokio sprendimo nutraukti sutartį ar ėmėsi kokių nors veiksmų dėl ginčo žemės sklypo, o tiesiog pateikė informaciją apie pažeistų teisės aktų nuostatas ir ateityje planuojamus veiksmus.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Senukai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
    2. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti argumentai iš esmės yra susiję su ieškinio pagrįstumo klausimu, kuris šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei atsakovės atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytus argumentus, teismas darė išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju yra netikslingos, nes jos, atsižvelgiant į ginčo esmę, neužkerta kelio galimai palankiam ieškovei sprendimo įvykdymui. Teismas vertino, kad esama situacija nesukels ieškovei jokių negrįžtamų pasekmių, kartu ir grėsmės žalai kilti, nes atsakovei nusprendus nutraukti sutartį, tai turėtų būti daroma atitinkamu procesiniu sprendimu, kurį ieškovė galės apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pasikeitus aplinkybėms, ieškovė turi teisę teikti naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį atsakovei dėl to, jog, pasak ieškovės, atsakovė informavo raštu, kad gali nutraukti nuomos sutartį, nesudaro pagrindo spręsti, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Senukai“ prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį ir taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
      1. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad esama situacija nesukels ieškovei jokių negrįžtamų pasekmių. Pažymi, kad ieškovė prašomomis taikyti laikinosiomis pasaugos priemonėmis siekia užkirsti kelią atsakovės veiksmams, kurie būtų atliekami nutraukus sutartį (pvz.: nurodymas atlaisvinti nuomojamą žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimas perduodant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai kaip atlyginimą už piliečių valstybės išperkamą žemę, pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarčių sudarymas su trečiaisiais asmenimis), pradėti. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus sprendimą patenkinti pareikštą ieškinį ir uždrausti vienašališkai nutraukti sutartį, sutartis gali būti nutraukta iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo. Tokiu būdu teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasunkės, bet pasidarys neįmanomas, todėl nebus apgintos ieškovės teisės teismine tvarka būtent šioje civilinėje byloje.
      2. Teismas, atsisakydamas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškiant prevencinį ieškinį teisminę praktiką (2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika 34). Atsakovė pažymi, kad prevencinio ieškinio specifika lemia tai, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-654/2008; Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1016-221/2016).
      3. Teismas nepasisakė dėl ieškinyje nurodytų argumentų, jog nutraukus nuomos sutartį ieškovei bus padaryta žala – bus sustabdyta statinių Žemės sklype ( - ), statyba, ieškovė negalės eksploatuoti automobilių stovėjimo aikštelės, kuri reikalinga bendrovei vykdant komercinę veiklą.
      4. Nepagrįsta teismo išvada, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė informavo ieškovę raštu apie sutarties nutraukimą, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliantės nuomone, priešingai, atsakovės pateikta informacija sudaro rimtą prielaidą manyti, kad artimiausioje ateityje atsakovė nutrauks nuomos sutartį. Be to, apeliantė pažymi, kad po prevencinio ieškinio pareiškimo momento gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 19 d. raštą (sprendimą) Nr. 155-1919-13.5, kuriuo buvo išnagrinėtas skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 15 d. rašto Nr. 8SD-(14.8.125E), kuriame tik dar kartą patvirtino, kad nuomos sutartis turi būti nutraukta.
      5. Teismas pažeidė proporcingumo principą, kadangi prioritetinę reikšmę teikė atsakovės interesams, jai nurodant, kad atsakovė iki šiol nepriėmė jokio sprendimo nutraukti sutartį ar imtis kokių nors veiksmų dėl ginčo žemės sklypo. Apeliantė pažymi, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė nepatirs jokių pasekmių, kadangi nuomos sutartis dar nėra nutraukta, t. y. tarp ieškovės ir atsakovės ir toliau tęsis nuomos santykiai, susiklostę nuo nuomos sutarties sudarymo momento, dėl kurių iki Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2017 m. gegužės 15 d. rašto Nr. 8SD-(14.8.125E) atsakovė kaip žemės sklypo nuomotoja jokių pretenzijų ieškovei kaip nuomininkei neturėjo.
    2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau ir NŽT) prašo teismo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
      1. Atsakovės nuomone, ieškiniu skundžiamas NŽT raštas yra tik informacinio pobūdžio, todėl neturėtų būti skundžiamas nei teismine, nei išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Pažymi, kad ieškovė galėtų ginčyti administracinius aktus dėl nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo.
      2. Apeliantė nemotyvavo kokiu būdu gali pasireikšti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalėjimas jo įvykdyti. Pažymi, kad NŽT privalės įvykdyti bet kokį sprendimą, todėl šiuo atveju atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesukels ieškovei jokių pasekmių. Tuo tarpu taikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų paneigta NŽT teisė tinkamai valdyti, naudoti patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoti. Tokiu būdu būtų pažeistas viešasis interesas. Tuo labiau, kad NŽT nėra priėmusi jokio sprendimo nutraukti sutartį ar imtis kokių nors veiksmų dėl ginčo žemės sklypo. Atsakovės nuomone, šiuo atveju aktualus jos teisinis statusas, kaip subjekto, kurio teisės disponuoti tiek nuosavybės, tiek ir patikėjimo teise valdomu turtu yra griežtai reglamentuotos. Ši aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių kontekste vertintina kaip mažintina grėsmę dėl teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar tapimo neįmanomu.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
    2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
    1. Vadovaujantis CPK314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
    2. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinį įrodymą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. liepos 19 d. raštą dėl skundo nagrinėjimo, kuriuo siekia įrodyti realią grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Svarbu, kad kiekvienai šaliai būtų sudaryta galimybė susipažinti su kitais įrodymais ir ji galėtų pareikšti savo nuomonę dėl jų pagrįstumo. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pateiktas įrodymas yra tiesiogiai susijęs su sprendžiamu apeliacine tvarka klausimu bei tai, kad su minėtu įrodymu turėjo galimybę susipažinti atsakovė, kuri dėl pateikto įrodymų galėjo išreikšti savo poziciją teismui pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą, teismas sprendžia, kad pateiktas įrodymas prijungtinas prie bylos ir vertintinas kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
    1. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, prašydama uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kauno skyriaus, vienašališkai nutraukti Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. M19/95-1710, kol nebus išspręstas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 15 d. rašto Nr. 8SD-(14.8.125E) „Dėl žemės sklypo ( - )” pagrįstumo. Ieškovė teigia, kad apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą ji buvusi informuota Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.125E) „Dėl žemės sklypo ( - )“, kuriame pažymėta, kad su ieškove sudaryta nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. Šias aplinkybes ieškovė vertina atsakovės ketinimu nutraukti žemės nuomos sutartį. Atitinkamai šiam reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kauno miesto skyriaus, atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su vienašaliu Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. M19/95-1710 nutraukimu. Atskiruoju skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino realios grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, kaip minėta šios nutarties 12 punkte ieškovė pateikė papildomą įrodymą, kurio siekia įrodyti NŽT ketinimą nutraukti šalių sudarytą žemės nuomos sutartį.
    2. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ieškiniu pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymu.
    3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017). Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014), todėl ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017).
    4. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų. Atsakovė tvirtina, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, kadangi 2017 m. gegužės 15 d. atsakovės raštas negali būti teisme nagrinėjamos bylos objektu (kadangi jis nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių). Tačiau kaip matyti iš minėto rašto, jis nėra tik informacinio pobūdžio, jame aiškiai nurodoma, kad jis pateiktas pagal CK 6.564 straipsnį, todėl pirmiau nurodyti atsakovės argumentai nesudaro pagrindo šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas.
    5. Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinio pobūdžio ieškinys. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Tačiau tam tikrais atvejais, tarp jų prevencinio ieškinio atveju (CK 6.255 straipsnis), teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Taigi pripažįstama, kad esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žala, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos.
    6. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai darė išvadą, kad esama situacija nesukels ieškovei jokių negrįžtamų pasekmių, kartu ir grėsmės žalai kilti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apeliantės pozicija, kadangi kaip minėta, atsakovės 2017 m. gegužės 15 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.125E), nelaikytinas tik informacinio pobūdžio raštu, kadangi šiuo raštu ieškovei aiškiai nurodoma, kad jis pateiktas pagal CK 6.564 straipsnį (žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu), todėl šis raštas sukelia teisines pasekmes (vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjime (pranešime) nurodytos datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Be to, atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei atsiliepime į atskirąjį skundą neneigia ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų aplinkybių, jog siekia nutraukti 1995 m. rugsėjo 26 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. M19/95-1710, ką patvirtina ir kartu su atskiruoju skundu pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. liepos 19 d. rašto turinys, kuriame išreikšta pozicija, kad nuomos sutartis turi būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai sudaro pagrindą manyti esant grėsmę dėl būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovei nutraukus žemės nuomos sutartį. Tokiu būdu teismas vertina, kad ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis šiuo atveju yra galima. Pastebėtina, kad tokios pačios pozicijos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai analogiško pobūdžio bylose (pvz.: Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1016-221/2016).
    7. Pažymėtina ir tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
    8. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo, t. y. neuždraudus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kauno miesto skyriaus, atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su vienašaliu Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. M19/95-1710 nutraukimu, atsakovė turėtų galimybę nutraukti nuomos sutartį ir ją sudaryti su trečiaisiais asmenimis, kas sąlygotų papildomus teisminius ginčus. Dėl to užsitęstų visas bylinėjimosi procesas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 3 straipsnis) bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Tuo tarpu atsakovė, teikdama, kad taikius prašomas laikinąsias teises būtų pažeisti jos, patikėjimo teise valdančios ginčo žemės sklypą, interesai, konkrečiai nenurodė, kokias neproporcingas pasekmes jai sukelia prašomi suvaržymai, dėl ko turėtų būti atsisakyta ieškovės interesų apsaugos. Pastebėtina, kad vien tai, jog atsakovė patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriam taikomi tam tikri apribojimai ir suvaržymai, nereiškia viešo intereso pažeidimo, kadangi valstybė civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiomis teisėmis su kitais asmenimis. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat viešąjį interesą. Tuo pačiu pastebėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo.
    9. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Tokiu būdu atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

6Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

7atskirąjį skundą patenkinti.

8Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Senukai“, j. a. k. 133184217, ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kauno miesto skyriaus, j. a. k. 188704927, atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su vienašaliu Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1995 m. rugsėjo 26 d. sutarties Nr. M19/95-1710 nutraukimu iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21602-375/2017 įsiteisėjimo.

9Nutartis vykdoma skubiai.

10Šios nutarties kopijas išsiųsti bylos šalims ir VĮ Registrų centrui.

11Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai