Byla 1-2643-271/2016

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei, kaltinamajam N. K., jo gynėjui advokatui Erikui Kaliačiui, nukentėjusiajam K. A., jo atstovui advokato padėjėjui V. K., teismo medicinos ekspertui J. M. Paliuliui, vertėjai Irinai Pikčilingienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2N. K., a.k. ( - ),

3kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.,

Nustatė

4Kaltinamasis N. K. 2015-12-04, apie 12.15 val., daugiabučio namo, adresu Įsruties gt. 18,Vilniuje, pirmojo aukšto laiptinėje, prie įėjimo į liftą, konflikto metu, tyčia sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam K. A. į veido kairės pusės smakro - pasmakrės sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio kaulo lūžį tarp antro kandžio ir iltinio dešinės pusės dantų ir tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. A. sveikatą, nes nukentėjusiojo žandikaulio gijimas užtruko ir nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet nebuvo LR BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

5Kaltinamasis N. K. nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino, tačiau nurodo, jog nesutinka su jo veikos perkvalifikavimu ikiteisminio tyrimo eigoje į veikimą iš chuliganiškų paskatų, kadangi tokių motyvų veiksmuose jis tikrai neturėjo. Įvykio dieną leidosi žemyn iš savo buto, buvo jau pirmame daugiabučio namo aukšte, kuomet ir pastebėjo du iš matymo jam pažįstamus vyriškius, kurie eilinį kartą pasišlapino prie lifto šachtos, tiesiog ant grindinio. Paties šlapinimosi momento nematė, tačiau abu stovėjo prie balos, kiek jis suvokė - buvo tai padarę kiek anksčiau. Išsakė jiems pastabą, kad čia – ne viešasis tualetas. Vienas iš jų, tai nebuvo nukentėjusysis K. A., pakėlė balsą ir pradėjo garsiai kažką aiškinti. Juto alkoholio kvapą, matėsi, kad abu vyriškiai girti. Ištraukė mobilaus ryšio telefoną norėdamas užfiksuoti įvykį, t.y. šlapinimosi laiptinėje prie lifto faktą. Nespėjo, nes vienas (dabar žino - V. K.) ėjo link jo su pakeltomis rankomis, tuo tarpu nukentėjusysis prišoko jam iš nugaros ir ranka stvėrė jam už dešinio peties. Norėdamas numušti jo ranką nuo peties, kaire ranka trenkė nukentėjusiajam. Net nesuprato, kur pataikė. Neneigia, kad galėjo būti smūgis į veidą. Po smūgio nukentėjusysis žengė atgal, pradėjo svirduliuoti, jam iš po striukės iškrito alaus butelis. Jis pasišalino. Taigi, pripažįsta, kad galėjo trenkti nukentėjusiajam į žandikaulį, kad jo veiksmai sukėlė nukentėjusiojo sveikatai pasekmes. Išeidamas iš laiptinės kraujo nematė, kad nukentėjusysis būtų praradęs sąmonę, taip pat nepastebėjo. Nukentėjusįjį jis pažinojo, kadangi ne kartą teko kreiptis į policiją dėl jo netinkamo elgesio, taip pat ir dėl šlapinimosi laiptinėje. Jis vienas ar su draugais ateidavo pas jo kaimyną G. Ž., kurio butas tapo landyne. Neretai nukentėjusysis, kaip ir šį kartą, vedėsi šunį. Ne kartą nukentėjusysis buvo išvedamas iš namo policijos. Tikina, kad savo veiksmais viešosios tvarkos pažeisti jis tikrai nenorėjo. Atsiprašo už savo veiką. Siūlė nukentėjusiajam 500 Eur kompensacijos, tačiau tokia pinigų suma jo netenkino.

6Nukentėjusysis K. A. parodė, kad 2015-12-04 su V. K. ėjo į namo, kur gyvena jo draugas G. Ž., laiptinę. Pas draugą lankosi kartą į mėnesį, šachmatais pažaidžia, alaus išgeria. Pripažįsta, kad ir tą dieną buvo išgėręs. Abu su V. K. buvo jau prie lifto, kai kaltinamasis išeidinėjo iš namų. Jis (nukentėjusysis) vedėsi šunį, vienoje rankoje laikė pavadėlį. Kitoje rankoje turėjo butelį alaus, antras butelis buvo po striuke, kišenėje. Nei tą dieną, nei kitomis dienomis laiptinėje niekada nesišlapino. Pripažįsta, kad pažinojo kaltinamąjį, konfliktų su juo buvo dar iki tol, kadangi pastarasis keldavo pretenzijas, kodėl jie čia vaikšto ir panašiai. Taigi, įvykio dieną V. K. kvietė liftą, o jis stovėjo šalia, kai kaltinamasis be priežasties iš nugaros pusės trenkė jam į veidą ir pats pasišalino. Susvyravo kojos, kuriam laikui dingo atmintis. Spjaudėsi krauju, striukė buvo kruvina, klibėjo dantis, iškrito butelis alaus. Nuėjo pas G. Ž., nusiprausė, iškvietė policijos darbuotojus. Atvykus pareigūnams buvo priėjęs kaltinamojo sūnus, aiškino, jog jie šlapinosi laiptinėje, nors to ir nebuvo. Paskui nuėjo namo, galvojo, jog skausmas praeis, tačiau to neįvyko, todėl kvietė greitąją medicinos pagalbą. Nežino, kodėl kaltininkas trenkė jam. Telefono jo rankoje nematė, nors galėjo ir nepastebėti. Bet ir fiksuoti nebuvo ką - jie tikrai laiptinėje nesišlapino. Kuria ranka smogė jam, taip pat nematė, smūgis buvo iš nugaros pusės, galimai jis tai padarė kumščiu. Kaltinamasis visada buvo agresyvus. Ir anksčiau drausdavo į laiptinę užeiti, aiškino: ko čia jie vaikšto? Ieškinio reikalavimą dėl 500 Eur priteisimo turtinei žalai atlyginti prašo palikti nenagrinėtą, kadangi nežino, kiek gali kainuoti dantų gydymas. Be to, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo pažemintas kitų akyse, gydėsi, turėjo nepatogumų, negalėjo įprastai valgyti, apsunkintas buvo jo bendravimas su žmonėmis. Dėl to prašo priteisti iš N. K. 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7Liudytojas V. K. parodė, kad su nukentėjusiuoju K. (A.) pažįstamas apie 20 metų. Kaltinamojo nepažinojo ir įvykio dieną matė pirmą kartą. Tą dieną su K. užėjo į namo, kur gyvena jų bendras pažįstamas G. Ž., laiptinę. Jis buvo blaivus. Jokio alaus jie neturėjo. Šuns K. nesivedė. Laiptinėje jie tikrai nesišlapino. Tuo metu kaltinamasis išėjo iš namų. Jokio konflikto nebuvo. Abu nespėjo nueiti iki lifto, kuomet kaltinamasis grįžo ir nieko nesakydamas sudavė K. kelis smūgius, šis apsipylė krauju. Pirmas smūgis buvo į skruostą, kitas - į dantis, į burną, dar vienas smūgis buvo K. į pilvą. Pats jis tuo metu irgi pakėlė rankas, kad ir jam nesuduotų. Telefono kaltininko rankose nematė. Po to kaltinimasis iš karto išėjo. Jie iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. Atvykę pareigūnai irgi matė balą kraujo laiptinėje. Visa K. burna buvo sužalota.

8Liudytojas G. Ž. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį bei nukentėjusįjį K. A.. Įvykio dieną, pernai, gruodžio 4-tą dieną K. atėjo pas jį su sužalotu veidu. Aiškino, kad jį sumušė jo (liudytojo) kaimynas. K. pasakojo, jog prie lifto gavo į dantis. Jo veidas buvo kruvinas. Kvietė policiją. Su kaltinamuoju jis (liudytojas) nesisveikina, nes pastarasis pastoviai rašo pareiškimus, kviečia policijos pareigūnus. Dėl jo (liudytojo) taip pat buvo kviečiama policija. Ar įvykio dieną nukentėjusysis bei V. K. buvo išgėrę, pasakyti negali. Po savaitės matė K., paaiškėjo, jog jam buvo sužalotas žandikaulis, jis negalėjo normaliai valgyti, darė tai per šiaudelį.

9Liudytojas V. K. parodė, kad nukentėjusysis yra padaręs jų šeimai nemažai turtinės bei neturtinės žalos: tai apdaužė automobilio kėbulą, tai su kaimynu G. Ž. nuvertė laiptinėje gėlių vazonus. Teko kreiptis į policiją ir dėl triukšmo G. Ž. bute. Dėl išverstų gėlių į policiją kreipėsi ne tik jie, bet ir kitų butų gyventojai. Taigi, dėl nukentėjusiojo ir jo draugų netinkamo elgesio ne kartą teko kreiptis su pareiškimais. Įvykio dieną iš telefoninio pokalbio su tėvu sužinojo, jog nukentėjusysis vėl šlapinosi namo aikštelėje. Tėvas darė jam pastabą, berods norėjo telefonu užfiksuoti nukentėjusįjį bei jo draugą. Jie puolė tėvą, šis atstūmė nukentėjusįjį ir pasišalino. Grįžęs namo matė policijos pareigūnus, kurie vedėsi nukentėjusįjį. Užėjo į laiptinę, pamatė prie lifto šlapinimosi žymes - balą. Prašė pareigūnų užfiksuoti tai, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. Buvo pasakyta, kad jie atvyko ne dėl to, o aiškintis galimo smurto atvejį. Prie pareigūnų K. A. išvadino jį ligoniu bei kitais negražiais žodžiais. Nieko kito nebeliko - savo telefonu padarė šlapinimosi balos nuotrauką, kurią pateikia teismui.

10Specialisto, teismo medicinos eksperto J.M.Paliulio išvada konstatuota, kad K. A. nustatytas apatinio žandikaulio kūno (kaulo) lūžis tarp antro kandžio ir iltinio dešinės pusės dantų. Tai padaryta smūginiu kieto buko daikto poveikiu į smakro - pasmakrės sritį. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes žandikaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui). K. A. padarytas kūno sužalojimas - apatinio žandikaulio lūžis yra būdingas smūgio kietu buku daiktu sudavimui ir negalėjo būti padarytas krentant ant plokščio paviršiaus, atsitrenkiant į jį. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu smūgiu (b.l.62-65).

11Teisminio nagrinėjimo metu teismo medicinos ekspertas J.M.Paliulis patvirtino savo pirminę išvadą bei patikslino, jog jeigu smūgis nukentėjusiajam buvo toks ir tokiu būdu, kaip parodo teismo posėdyje kaltinamasis, t.y. dilbiu, ši kūno dalis laikoma kietąja kūno dalimi, todėl sužalojimo padarymas nukentėjusiajam būtent tokiu būdu, kaip nurodo kaltinamasis, yra galimas.

12Iš alkotesterio Alcotest 6810 parodymų matyti, kad 2015-12-15 12.43 val. K. A. buvo nustatytas 2,95 promilės etilo alkoholio, t.y. sunkus, girtumas (b.l.77).

13Nuotraukoje, kurią teisminio nagrinėjimo metu pateikė liudytojas V.K,, matyti, kad laiptinėje, kampe, ant grindų yra tamsesnės nei grindinys spalvos netaisyklingos formos su patekėjimais žymės. Nuotrauka buvo padaryta 2015-12-04 14.27.32 val., t.y. įvykio dieną, po to, kai buvo sužalotas K. A. (b.l.166-167).

14Įrodymų vertinimas, teismo išvada dėl veikos kvalifikavimo

15Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

16Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

17Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

18LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) numatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013).

19Nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesant kvalifikuojančių šią veiką aplinkybių, pagal LR BK 138 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas tyčia sužalojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

20Tuo tarpu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bet kuriuo iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai atsakomybė kyla, kai realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Pagal teismų praktiką fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-55/2011, 2K-408/2013). Taigi, fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį, vertinant smurto panaudojimo aplinkybių visumą, gali būti kvalifikuojamas papildomai ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Šių veikų atribojimui svarbios tokios aplinkybės, kaip viešoji vieta, būdas ir sukelti padariniai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas renginys, kaltininko elgesys žemina ar žeidžia aplinkinių orumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-134/2014, 2K-385/2014). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-141-507/2015).

21Įvertinęs byloje surinktų tiesioginių bei netiesioginių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis N. K. tyčia padarė nukentėjusiajam K. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, be to jis neveikė su tikslu demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip pažeisti viešąją tvarką, trikdant visuomenės rimtį:

22iš šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis N. K. bei nukentėjusysis K. A. dar iki 2015 m. gruodžio 4 d. buvo pažįstami. Kaip nurodo kaltinamasis, jis ne kartą darė pastabas nukentėjusiajam bei jo draugams dėl netinkamo elgesio namo laiptinėje, dėl šiukšlinimo. Netikėti kaltinamojo aiškinimais pagrindo nėra, kadangi netiesiogiai savo parodymuose tai patvirtino ir pats nukentėjusysis, aiškindamas, kad „kaltinamasis visada buvo agresyvus. Ir anksčiau drausdavo į laiptinę užeiti, aiškino: ko čia jie vaikšto?“ (b.l. 172). Tai patvirtina ir K. A. pranešimo po jo sužalojimo bendrajam pagalbos centrui 2015-12-04 12.15 val. turinys, kai jis pranešė, jog jį užpuolė iš matymo pažįstamas asmuo, kad jis žino, kur pastarasis gyvena ir turi jam pretenzijų (b.l.35). Rašytiniame paaiškinime policijai nukentėjusysis nurodė, kad jį „užpuolė iš matymo pažįstamas asmuo iš 72 buto“ (b.l.25). Taigi, darytina išvada, kad jis netgi tiksliai žinojo, kur gyvena kaltinamasis, teigdamas, kad lankėsi pas savo pažįstamą G. Ž., gyvenantį tame pat 18-ame name.

23Kaip parodė liudytojas V.K., kaltinamojo sūnus, jam taip pat ne kartą teko kreiptis į policiją dėl K. A. netinkamo elgesio. Liudytojas G. Ž. nurodė, kad atėjęs sužalotas K. A. teigė, jog jį sumušė jo kaimynas, t.y. kaltinamasis. Su pastaruoju jis (liudytojas) nesisveikina, nes šis dažnai kviečia policiją.

24Kaltinamasis N. K. nurodo, jog išeidamas iš namo laiptinėje jis sutiko girtus nukentėjusįjį bei jo draugą, matė, jog vėl yra šlapinimosi žymės ant sienos ir grindų šalia lifto. Išsakė jiems pastabą, kad čia – ne viešasis tualetas. Vienas iš jų, tai nebuvo nukentėjusysis, pakėlė balsą ir pradėjo garsiai kažką aiškinti. Telefonu norėjo užfiksuoti šlapinimosi vaizdą, bet nespėjo, nes V. K. ėjo link jo su pakeltomis rankomis, o nukentėjusysis prišoko jam iš nugaros, ranka stvėrė už dešinio peties. Tuomet, norėdamas numušti jo ranką, kaire ranka jis trenkė nukentėjusiajam, galėjo sužaloti veidą, sukelti jam vėliau nustatytas pasekmes sveikatai, t.y. jis pripažįsta savo veiksmų pasekmes.

25Ir nors nukentėjusysis K. A. teigia, jog kaltinamasis be jokių žodžių prisiartino iš nugaros pusės ir smogė jam į veidą, netikėti kaltinamojo aiškinimais apie įvykio aplinkybes teismas pagrindo neturi, kadangi jo parodymus objektyviai patvirtina kiti bylos įrodymai.

26Iš policijos pareigūnės J. N. 2015-12-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus į įvykio vietą prie namo laiptinės į juos kreipėsi K. A., aiškino, jog laiptinėje sutiko pažįstamą asmenį. Iš nukentėjusiojo žodžių, tarp pastarojo ir jo bei V. K. kilo žodinis konfliktas, kuriuo metu vyras trenkė jam į veidą, išmušė 3 dantis. Jis skundėsi žandikaulio skausmais (b.l.84). Tokiu būdu, atvykusiems pareigūnams įvykio vietoje nukentėjusysis pripažino žodinio konflikto buvimo faktą.

27Nepaneigti kaltinamojo aiškinimai ir apie tai, kad jis norėjo nufotografuoti šlapinimosi vaizdą telefonu, tuomet V. K. pakėlė rankas, o nukentėjusysis stvėrė jam už dešinio peties iš nugaros pusės. Nukentėjusysis tokios galimybės nepaneigė, teigia, kad tiesiog neatsimena, ar kaltinamasis turėjo rankoje telefoną.

28V.K. pateikė 2015-12-14 14.27 val. darytą nuotrauką, nurodydamas parodymuose, jog nuotraukoje užfiksavo šlapinimosi žymes (b.l. 166-167). Tarnybiniame pranešime pareigūnė J. N. pažymėjo, jog buvo prašoma užfiksuoti šlapinimosi laiptinėje žymes, bet daryti tai buvo atsisakyta, nes buvo aiškinamos asmens sužalojimo aplinkybės (b.l.84). Taigi, darytina išvada, kad įvykio dieną ėjo kalba apie galimo šlapinimosi laiptinėje faktą, kas ir tapo konflikto priežastimi.

29Pažymėtina, kad įvykio dieną, t.y. 2015-12-04 pareiškime policijai N. K. nurodė, kad telefonu norėjo užfiksuoti pažeidimą - šlapinimosi namo laiptinėje žymes, kad laiptinėje įvyko konfliktas (b.l.115).

30Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis N. K. savo veiksmais nedemonstravo visuomenės negerbimo, niekinamo požiūrio į aplinkinius ir aplinką, taip pat jis neveikė be dingsties ar pasinaudojęs išgalvota ar mažareikšme dingstimi: smurto veiksmą jis atliko konfliktinėje situacijoje, reaguodamas į galimai netinkamą nukentėjusiojo bei kito asmens elgesį. Tuo metu, kai telefonu norėjo užfiksuoti galimo pažeidimo - šlapinimosi laiptinėje žymes, kuomet prie jo artinosi V. K., o nukentėjusysis ranka paėmė jį už dešinio peties. Pažymėtina, kad konfliktinė situacija tarp jo šeimos bei nukentėjusiojo truko jau kurį laiką ir jos priežastimi buvo netinkamas nukentėjusiojo elgesys. Teismas atsižvelgia į tai, kad 2015-12-04 nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,95 promilės etilo alkoholio, b.l.77). Kito asmens, t.y. V.K. galimas girtumas tikrinamas nebuvo, tačiau nėra pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, jog nukentėjusysis bei jo draugas buvo neblaivūs. Liudytojas V.K. nurodo, kad alaus jie neturėjo, kad K.A. buvo be šuns ir kad pastarajam kaltinamasis sudavė tris smūgius, vieną iš jų - nukentėjusiajam į pilvą. Tokie liudytojo parodymai prieštarauja ne tik N.K. parodymams, tačiau ir paties nukentėjusiojo parodymams, kuris teigia, kad jam buvo suduotas vienas smūgis į veidą, kad jis turėjo alaus ir vienas butelis iškrito. Kaltinamasis nurodo, kad V. K. buvo pakėlęs rankas, pastarasis to neneigia, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog taip jis norėjo gintis nuo kaltinamojo.

31Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad esant šioje byloje nustatytoms aplinkybėms apie konfliktinius šalių santykius ir konfliktinę tos dienos situaciją, N.K. smurtinio elgesio paskatos buvo asmeninės, bet ne chuliganiškos.

32Taigi, nenustačius būtinojo BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio, kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

33Be to N. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis viešojoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t.y. daugiabučio namo, adresu Įsruties gt.18, Vilniuje, pirmo aukšto laiptinėje, prie įėjimo į liftą, matant V. K., tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, be priežasties kumščiu sudavė 1 smūgį į nukentėjusiojo K. A. veido kairės pusės smakro - pasmakrės sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio kaulo lūžį tarp antro kandžio ir iltinio dešinės pusės dantų ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Tokiais veiksmais padarė, be sveikatos sutrikdymo, nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

34Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (šiuo atveju, tyčinis) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikaltimo sudėties požymių visuma – objektyvieji požymiai (veika, padariniai, priežastinis ryšys) ir subjektyvieji požymiai (kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

35Taigi, dėl viešosios vietos (daugiabučio laiptinė, į kurią bet kuriuo metu gali užeiti gyventojai) požymio abejonių nėra. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis smogdamas vieną kartą padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

36Tačiau tiriamu atveju nėra nustatyti ir įrodyti subjektyvieji nusikaltimo požymiai. Vertinant subjektyviosios pusės požymius, siekiant inkriminuoti N. K. BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, būtina atsižvelgti į tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti.

37Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kaltinamojo N. K. veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį. Kaltinamasis N. K. neigia turėjęs tyčią pažeisti viešąją tvarką, priešingai - jis nurodo, jog norėjo sudrausminti nukentėjusįjį bei buvusį su juo kitą asmenį, išreiškė nepasitenkinimą dėl jų neblaivumo ir netoleruotino elgesio, ištraukė telefoną ir norėjo užfiksuoti šlapinimosi laiptinėje žymes, o kai nukentėjusysis paėmė jį už peties, sudavė nukentėjusiajam ranka smūgį.

38Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama, ar laiptinėje ant grindų iš tikrųjų buvo šlapinimosi žymės ir ar tai padarė nukentėjusysis ar V. K. (pastarieji tai neigia), tačiau V.K. tą dieną nufilmavo galimo šlapinimosi laiptinėje dėmes, taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis K. A. buvo sunkiai apgirtęs, iš jo drabužių iškrito alaus butelis. Jis pats neneigia, kad pažinojo kaltinamąjį, kuris pastoviai reiškė jam ir kitiems pretenzijas.

39Teismų praktikoje laikytina, jog viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-437/2013). Taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog N. K. suduodamas smūgį K. A. turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Jokių duomenų, rodančių aiškų kaltinamojo pasiryžimą pademonstruoti, kad jis negerbia visuomenės, nepaiso bendrojo gyvenimo taisyklių ir moralės normų, nesurinkta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Priešingai, nepaneigti jo aiškinimai, jog jis žodžiais norėjo sudrausminti girtą nukentėjusįjį bei kitą asmenį.

40Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Nepaisant to, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 str. 1 d. neturi, nes jie nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-242/2011). Tiriamu atveju aišku, kad kaltinamasis ne kartą turėjo pretenzijų nukentėjusiajam dėl jo netinkamo elgesio daugiabučiame name, ką pripažįsta ir nukentėjusysis, neigdamas tik tą momentą, jog jo elgesys buvo netinkamas. 2015-12-04 kaltinamasis eilinį kartą pareiškė nukentėjusiajam pastabas, nes matė galimo šlapinimosi žymes ir girtus nukentėjusįjį bei jo draugą prie lifto. Smūgį jis sudavė tuomet, kai nukentėjusysis paėmė jį už peties ir nugaros pusės, o priešais stovėjo su pakeltomis rankomis kitas asmuo.

41Veiksmai atlikti dėl asmeniškumo viešojoje vietoje taip pat gali tam tikrais atvejais pažeisti viešąją tvarką. Kita vertus, visais atvejais BK 284 str. 1 d. taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

42Kaip matyti iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. teksto, kaltinamajam inkriminuojama buvo tai, kad jis savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį, nors kokias pasekmes realiai sukėlė jo veiksmai (išskyrus sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, kas yra vertinama pagal BK 138 str. 1 d.), nėra nurodyta.

43Kaip yra nustatyta bylos duomenimis, teismo medicinos eksperto išvada, kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ir iš karto pasišalino iš laiptinės, o nukentėjusysis su V. K. nuvyko į G. Ž. butą. Kaip aiškina kaltinamasis, smūgį jis sudavė tuomet, kai prieš jį stovėjo girtas asmuo su pakeltomis rankomis (V. K.), o nukentėjusysis stvėrė jį ranka už peties iš nugaros pusės.

44Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo N. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudėties.

45Bausmės skyrimas

46Skirdamas bausmę kaltinamajam N. K. teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis.

47Kaltinamasis N. K. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą.

48Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašo dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai, kad jis ginčija veikos kvalifikavimą, nereiškia, kad jis neigia atliktų nusikalstamų veiksmų padarymo faktą, kad yra kaltas dėl padarinių. Pažymėtina, kad kaltinamasis pradėjo atlyginti žalą ligonių kasai, sudarė sutartį su ligonių kasa dėl žalos atlyginimo termino. Tai taip pat rodo, kaip jis vertina savo nusikalstamus veiksmus.

49Sunkinančių kaltinamojo N. K. atsakomybę aplinkybių nėra.

50Kaltinamasis anksčiau yra neteistas, dirba. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, priklausomybės ligų centruose neregistruotas.

51Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamajam už padarytą veiką pagal BK 138 str. 1 d. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis neviršija numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Skirtini teismo įpareigojimai.

52Civiliniai ieškiniai

53Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

54Vilniaus teritorinės ligonių kasos 602,36 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo įrodytas ir tenkintinas. Prie ieškinio pareiškimo pateikti dokumentai patvirtina, kad už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasos sumokėjo 602,36 Eur (b.l. 68-71). Kadangi kaltinamasis ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2016-10-20 sudarė dėl žalos atlyginimo sutartį, nustatė terminus, jos sąlygos tvirtinamos teismo.

55Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltininko 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

56Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės.

57Dėl kaltinamojo K.A. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Patirtą moralinę žalą nukentėjusysis motyvavo tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, dėl žandikaulio lūžio, dantų sužalojimo (neteko 2 dantų) jam teko gydytis, vartoti vaistus, buvo apsunkinama galimybė valgyti, be to jis patyrė šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bendraudamas.

58Teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai sukėlė jam skausmą ir nemalonius išgyvenimus, nepatogumus.

59Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį, kuris dirba, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kuris gydėsi virš 10 dienų, vėliau turėjo vartoti vaistus, riboti bendravimą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, susiklosčiusia teismine praktika tokiose bylose, daro išvadą, kad 750 eurų piniginė kompensacija yra tinkama kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus neigiamus išgyvenimus ir pagal byloje nustatytas aplinkybes atitinka nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą.

60Analizuodamas teismų praktiką, teismas pažymi, kad priteisiamas dydis atitinka teismų praktikoje dėl nežymių ir nesunkių sveikatos sutrikdymų priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K–223–139/2015, 2K-258-699/2015, 2K-5/2014, 2K-405/2013, 2K-147/2012, 2K-621/2011, 2K-190/2010, 2K-212/2009).

61Nukentėjusiojo pateiktas ieškinys dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, kadangi to prašė pats nukentėjusysis, aiškindamas, jog neturi rašytinių įrodymų dėl dantų gydymo ir reikš ieškinį civilinio proceso tvarka.

62Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

63N. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d., perkvalifikavus veiksmus iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti 8 mėnesiams laisvės apribojimo.

64Nuteistasis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

65Įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu:

  1. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

66N. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nepadarius šios nusikalstamos veikos, išteisinti.

67Nuosprendį pradėjus vykdyti kardomąją priemonę nuteistajam - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

68Patvirtinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau - išieškotojo) ir N. K. (toliau - skolininko) 2016-10-20 taikos sutartį šiomis sąlygomis: nuteistasis įsipareigoja atlyginti padarytą žalą per 18 mėnesių, nuo 2016-10-20 dienos kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000 po 33 Eur, pirmos įmokos suma - 41,36 Eur. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio 30 dienos. Išieškotojui pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą). Pasibaigus nustatytam sutarties terminui skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Jeigu pasibaigus sutarties terminui skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka. Skolininkas turi teisę atlyginti žalą anksčiau nei numatyta šioje sutartyje ir apie tai informuoti išieškotoją. Skolininkui nevykdant šios sutarties įsipareigojimų du kalendorinius mėnesius iš eilės, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka,

69ir procesą šio civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

70Išaiškinti, kad teismo patvirtintas šalių taikos susitarimas dėl žalos atlyginimo jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.).

71Nukentėjusiojo K. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai. Priteisti iš nuteistojo K. A. naudai neturtinei žalai atlyginti 750 Eur.

72Nukentėjusiojo K. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

73Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant... 2. N. K., a.k. ( - ),... 3. kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. Kaltinamasis N. K. 2015-12-04, apie 12.15 val., daugiabučio namo, adresu... 5. Kaltinamasis N. K. nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino, tačiau... 6. Nukentėjusysis K. A. parodė, kad 2015-12-04 su V. K. ėjo į namo, kur gyvena... 7. Liudytojas V. K. parodė, kad su nukentėjusiuoju K. (A.) pažįstamas apie 20... 8. Liudytojas G. Ž. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį bei nukentėjusįjį K.... 9. Liudytojas V. K. parodė, kad nukentėjusysis yra padaręs jų šeimai nemažai... 10. Specialisto, teismo medicinos eksperto J.M.Paliulio išvada konstatuota, kad K.... 11. Teisminio nagrinėjimo metu teismo medicinos ekspertas J.M.Paliulis patvirtino... 12. Iš alkotesterio Alcotest 6810 parodymų matyti, kad 2015-12-15 12.43 val. K.... 13. Nuotraukoje, kurią teisminio nagrinėjimo metu pateikė liudytojas V.K,,... 14. Įrodymų vertinimas, teismo išvada dėl veikos kvalifikavimo... 15. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas... 16. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra... 17. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus... 18. LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar... 19. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesant kvalifikuojančių šią veiką... 20. Tuo tarpu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje... 21. Įvertinęs byloje surinktų tiesioginių bei netiesioginių įrodymų visumą,... 22. iš šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis N.... 23. Kaip parodė liudytojas V.K., kaltinamojo sūnus, jam taip pat ne kartą teko... 24. Kaltinamasis N. K. nurodo, jog išeidamas iš namo laiptinėje jis sutiko... 25. Ir nors nukentėjusysis K. A. teigia, jog kaltinamasis be jokių žodžių... 26. Iš policijos pareigūnės J. N. 2015-12-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad... 27. Nepaneigti kaltinamojo aiškinimai ir apie tai, kad jis norėjo nufotografuoti... 28. V.K. pateikė 2015-12-14 14.27 val. darytą nuotrauką, nurodydamas... 29. Pažymėtina, kad įvykio dieną, t.y. 2015-12-04 pareiškime policijai N. K.... 30. Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis N. K. savo veiksmais... 31. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad esant šioje byloje nustatytoms... 32. Taigi, nenustačius būtinojo BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos... 33. Be to N. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis viešojoje vietoje įžūliu elgesiu... 34. Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo... 35. Taigi, dėl viešosios vietos (daugiabučio laiptinė, į kurią bet kuriuo... 36. Tačiau tiriamu atveju nėra nustatyti ir įrodyti subjektyvieji nusikaltimo... 37. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kaltinamojo N. K. veiksmai nebuvo... 38. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama, ar laiptinėje ant grindų iš... 39. Teismų praktikoje laikytina, jog viešosios tvarkos pažeidimas gali būti... 40. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis... 41. Veiksmai atlikti dėl asmeniškumo viešojoje vietoje taip pat gali tam tikrais... 42. Kaip matyti iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. teksto, kaltinamajam... 43. Kaip yra nustatyta bylos duomenimis, teismo medicinos eksperto išvada,... 44. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo N. K.... 45. Bausmės skyrimas... 46. Skirdamas bausmę kaltinamajam N. K. teismas atsižvelgia į visus Lietuvos... 47. Kaltinamasis N. K. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą.... 48. Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo... 49. Sunkinančių kaltinamojo N. K. atsakomybę aplinkybių nėra.... 50. Kaltinamasis anksčiau yra neteistas, dirba. Galiojančių administracinių... 51. Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes,... 52. Civiliniai ieškiniai... 53. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato,... 54. Vilniaus teritorinės ligonių kasos 602,36 Eur dydžio civilinis ieškinys... 55. Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltininko 2500 Eur neturtinei žalai... 56. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 57. Dėl kaltinamojo K.A. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė nesunkų... 58. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai... 59. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į... 60. Analizuodamas teismų praktiką, teismas pažymi, kad priteisiamas dydis... 61. Nukentėjusiojo pateiktas ieškinys dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo... 62. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298,... 63. N. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d., perkvalifikavus veiksmus iš... 64. Nuteistasis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti... 65. Įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu:
  1. nuo... 66. N. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nepadarius šios... 67. Nuosprendį pradėjus vykdyti kardomąją priemonę nuteistajam - rašytinį... 68. Patvirtinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau - išieškotojo) ir N.... 69. ir procesą šio civilinio ieškinio dalyje nutraukti.... 70. Išaiškinti, kad teismo patvirtintas šalių taikos susitarimas dėl žalos... 71. Nukentėjusiojo K. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo... 72. Nukentėjusiojo K. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo... 73. Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu...