Byla 1A-362-396/2015
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo), teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, nuteistajam A. P.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą – laisvės atėmimu keturiolikai metų;

4- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu su bausme, paskirta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

6Iš nuteistojo A. P. priteista 2 926,36 Lt (847,53 Eur) turtinei ir 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinei žalai nukentėjusiajai V. G. atlyginti ir 2 320 Lt (661,92 Eur) valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 3 d. apie 20 val. 00 min., bute, esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui, tyčia sudavė nukentėjusiajam G. S. tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip šešiasdešimt du smūgius rankomis bei metaliniu ramentu į įvairias jo kūno vietas, taip padarydamas kairio momenkaulio lūžį, nosies kaulų lūžį, muštines žaizdas pakaušio srityje, kairiame momenyje, viršugalvio priekinėje dalyje, veide, smakre, kairėje alkūnėje, nubrozdinimus kairiame momenyje, kairiame skruoste, kakle, krūtinės ir pilvo srityje, nugaroje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje, kraujosruvas veide, smakre, kakle, dešinėje rankoje, ir taip nukentėjusiajam sukėlė didelį skausmą, bei ne mažiau kaip aštuonis smūgius krūtinės ir nugaros kairėje pusėje, bei kairiame šone, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairės pusės 2 – 6 šonkaulių lūžius, dėl ko nuo daugybinių kairės pusės šonkaulių lūžių, sukėlusių sunkaus laipsnio šoką, ūmų plaučių ir širdies veiklos nepakankamumą, G. S. 2013 m. birželio 4 d. mirė VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

9Taip pat, A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio 3 d. po 20 val. 00 min., bute, esančiame ( - ), po to kai sumušė nukentėjusįjį G. S., nuėjo į kitą kambarį, kuriame miegojo V. M., ir sudavė jai ranka vieną kartą į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajai kairės akies obuolio sumušimą, kairės akies vokų poodines kraujosruvas, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. M. sveikatą.

10Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti ir nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį.

11Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apribojo jo teises į gynybą, netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

12Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad jis (apeliantas) įvykio metu dėl pavydo ir pykčio buvo šoko (afekto) būsenoje, todėl nesuprato savo veiksmų. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusiojo sužaloti ar nužudyti neturėjo jokio tikslo, tiesiog primušė, norėdamas paauklėti. Nukentėjusysis G. S. pirmas jam (apeliantui) smogė metaliniu ramentu ir tokiu būdu jį dar labiau supykdė (t. y. išvedė iš pusiausvyros).

13Nuteistasis skunde tvirtina, kad šioje nagrinėjamoje byloje būtina apklausti svarbiausią liudytoją V. M., prie kurios įvykio dieną buvo priekabiaujama, dėl ko jis (apeliantas) labai supyko. Pažymi, kad liudytojas V. Š. tyrimo metu davė melagingus parodymus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata tarp liudytojų V. M. ir V. Š., siekiant pašalinti duotų parodymų prieštaravimus. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo V. Š. parodymus, kurių metu tvirtino, kad matė kaip jis (apeliantas) būdamas šoko būsenoje, nukentėjusiajam sudavė apie 7 – 8 smūgius. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė ir į liudytojos S. S. parodymus.

14A. P. atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu netenkino jo prašymo atlikti eksperimentą įvykio vietoje. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant įvykio vietos apžiūrą, jis (apeliantas) nebuvo įėjęs į butą, o parodymus davė tik prie buto durų. Be to, įvykio dieną apeliantas galimai buvo apsvaigintas tabletėmis.

15Nuteistojo A. P. nuomone, teismo medicinos ekspertų išvados yra paviršutiniškos, netikslios ir klaidingos. Nenurodoma, ar tiek smūgių buvo galima padaryti vienu metu. Be to, nagrinėjamoje byloje buvo nepašalintos abejonės, t. y. liudytojai apklausų metu parodė, jog atvykus medicinos darbuotojams nukentėjusysis sėdėjo fotelyje, tuo tarpu medicinos darbuotojai tvirtino, jog sužalotasis gulėjo lovoje.

16Skunde nuteistasis tvirtina, kad jam nuėjus miegoti į kitą kambarį, nukentėjusysis galėjo vaikščiodamas nugriūti arba galėjo būti mušamas kitų asmenų, buvusių kambaryje.

17Nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktuose, kadangi medicinos pagalba nukentėjusiajam buvo iškviesta jo (apelianto) iniciatyva.

18A. P. ir jo gynėja prašo nuteistojo skundą tenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

19Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. P. neskundžia įrodymų vertinimo dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

21Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra jokio pagrindo. Priešingai, Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, taip pat įvertino įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Esminių BPK pažeidimų šioje nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

22Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui teikti tik pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apelianto išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme, savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

23Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės, atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo A. P. lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Be to, šios aplinkybės nepatvirtina ir teismo šališkumo. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas paties nuteistojo A. P., liudytojų parodymus, specialisto išvadas, rašytinę medžiagą vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.

24Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardintų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjant bylą apygardos teisme nuteistasis ar jo gynėjas pasinaudojo nušalinimo teise, argumentuodamas konkrečiu minėtame straipsnyje numatytu teismo šališkumo požymiu (2 t., 80, 104 b. l.).

25Be to, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. P. pirmosios instancijos teismo šališkumą siejo ir su BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jų konstatavimas neturi būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir kt., paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieš Rumuniją (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008). Vien tas faktas, kad byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nelaikytinas teismo šališkumo įrodymu.

26Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata tarp liudytojų V. M. ir V. Š. bei eksperimentas įvykio vietoje.

27Akistata, numatyta BPK 190 straipsnyje, yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurį atliekant dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, vienu metu apklausiami du asmenys. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis matyti, kad nuteistasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu nepateikė prašymo atlikti akistatos tarp liudytojų V. M. ir V. Š.. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė negali būti pripažinta baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimu, nes suvedimas į akistatą yra diskrecinė ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ir prokurorų teisė, o ne pareiga, t. y. ar atlikti šį procesinį veiksmą sprendžia tyrimą atliekantis pareigūnas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir šio procesinio veiksmo tikslingumą. Be to, akistata yra tik vienas iš prieštaravimų parodymuose pašalinimo būdu ir ne visuomet būna efektyvi. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis A. P. ar jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu būtų prašę atlikti eksperimentą įvykio vietoje. Be to, net ir esant tokiam prašymui, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti, sprendžia ikiteisminio tyrimo tyrėjas ir prokuroras, kontroliuojantis ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad eksperimento atlikimas nėra privalomas ikiteisminio tyrimo veiksmas (BPK 197 straipsnis).

28Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant įvykio vietos apžiūrą, apeliantas nebuvo įėjęs į butą, o parodymus davė tik prie buto durų, nereiškia, jog vertinant kitus byloje ištirtus įrodymas, negali būti nustatyta kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

29Nuteistojo A. P. nuomone, byloje esančių duomenų nepakanka jo kaltei pagrįsti, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Priešingai, apelianto kaltę dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto nusikaltimo padarymo patvirtina byloje esančių duomenų visuma: iš dalies paties nuteistojo A. P. parodymai, nukentėjusiosios V. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 14, 20-21 b. l.), liudytojo V. Š. parodymai (2 t., 105-107 b. l.), liudytojos S. S. parodymai (1 t., 66-67 b. l.; 2 t., 137-138), teismo medicinos specialistų išvados (1 t., 24-26, 29-30, 96-98, 129 b. l.), specialisto paaiškinimai teisme (2 t., 107-108 b. l.) bei kita rašytinė bylos medžiaga. Nagrinėjamojoje byloje įrodyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas A. P. sudavus rankomis ir metaliniu ramentu ne mažiau kaip šešiasdešimt du smūgius į įvairias jo kūno vietas, taip pat ne mažiau kaip aštuonis smūgius krūtinės ir nugaros kairėje pusėje, bei kairiame šone, taip G. S. sukeliant sunkius padarinius – kairės pusės daugybinius šonkaulių lūžius, kurie sukėlė sunkaus laipsnio šoką, ūmų plaučių ir širdies veiklos nepakankamumą.

30Nors nuteistasis pripažįsta, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį G. S., tačiau tvirtina, jog nesuprato savo veiksmų, nes buvo šoko (afekto) būsenoje.

31Pažymėtina, kad BK 130 straipsnyje nustatyta privilegijuota kito asmens nužudymo sudėtis, kuri taikoma tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į žmogaus gyvybę, sveikatą, smūgių sudavimu ir pan., taip pat ir (ar) psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip.

32Teismas kvalifikuodamas veiką pagal šį straipsnį turi nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po tokių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką (Kasacinė nutartis Nr. 2K-271/2008). Be to, sprendžiant BK 130 straipsnio taikymo klausimą, būtina atkreipti dėmesį į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertinti, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (Kasacinės nutartys Nr. 2K-155/2009, Nr. 2K-271/2008, Nr. 2K-155/2007), atsižvelgiama į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju (Kasacinės nutartys Nr. 2K-723/2007, Nr. 2K-288/2006), į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis (Kasacinės nutartys Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-130/2009, Nr. 2K-604/2005, Nr. 2K-189/2013).

33Nuteistojo teigimu, afekto būseną jam sukėlė nukentėjusiojo elgesys, įžeidžiantis jį bei jo sugyventinę V. M., t. y. G. S. seksualiai priekabiavo prie V. M., trenkė jai per užpakalį, siūlė santykiauti trise. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokią versiją apeliantas pateikė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau Šiaulių apygardos teismas šiuos nuteistojo parodymus įvertino ir skundžiamajame nuosprendyje pagrįstai juos atmetė, konstatuodamas, jog duomenų, patvirtinančių nuteistojo nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Be to, remiantis V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais matyti, kad išgertuvių metu, t. y. iki to laiko, kai ji nuėjo miegoti, jokio tarpusavio konflikto nebuvo (1 t., 14 b. l.). Liudytojas V. Š. tiek pirmosios instancijos teisme (2 t., 105-107 b. l.), tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 44, 45-47 b. l.) taip pat patvirtino, kad iki to laiko, kai jis nuėjo miegoti, niekas tarpusavyje nesipyko. Nurodė ir tai, kad G. S. prie V. M. seksualiai nepriekabiavo. Tuo tarpu, apelianto nurodomą aplinkybę, kad nukentėjusysis G. S. pirmas smogė metaliniu ramentu, paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013 m. birželio 7 d. specialisto išvada Nr. G 772/12(04), kurioje konstatuota, jog nuteistojo A. P. kūne sužalojimų nėra (1 t., 129 b. l.).

34Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atkreipti dėmesį į liudytojo V. Š. parodymus, kurių metu teigė, jog A. P. po įvykio atrodė pasimetęs, išbalęs, tačiau tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis buvo fiziologinio afekto būsenos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. spalio 23 d. – lapkričio 11 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nustatyta, jog A. P. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdytis. Be to, nuteistajam diagnozuotas emociškai nestabilios, impulsyvios asmenybės sutrikimas bei priklausomybės nuo alkoholio sindromas (1 t., 175-177 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimo padarymo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. nustatytas 3,98 promilės (1 t., 119 b. l.). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo G. S. veiksmai buvo neteisėti ar itin įžeidžiantys nuteistąjį, ar jo artimą asmenį, t. y. V. M.. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiems nuteistojo veiksmams lemiamą įtaką turėjo ne galimai neteisėti ar įžeidžiantys nukentėjusiojo veiksmai, o paties nuteistojo suvartotas didelis alkoholio kiekis. Be to, nepagrįstas ir atmestinas nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad galimai įvykio dieną buvo apsvaigintas tabletėmis, nes tokių duomenų byloje nėra. Akivaizdu, kad nuteistasis taip stengiasi išvengti atsakomybės arba sušvelninti savo teisinę padėtį.

35Todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. P. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį nėra jokio pagrindo.

36Skunde nuteistasis kritiškai vertina teismo medicinos ekspertų išvadas bei tvirtina, kad jos yra paviršutiniškos, netikslios, nenurodoma, ar tiek smūgių, kiek nurodyta išvadose, galima buvo padaryti vienu metu.

37Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti nagrinėjamoje byloje pateiktomis specialistų išvadomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkrečių duomenų dėl teismo medicinos ekspertų išvadų paviršutiniškumo ir netikslumų, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, todėl teisėjų kolegija šį nuteistojo skundo argumentą vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio. Remiantis specialisto išvada (1 t., 24-26 b. l.) matyti, kad G. S. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai, todėl paneigiama skundo versija, jog nukentėjusysis galėjo vaikščiodamas nugriūti. Be to, šią išvadą patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas J. S. (2 t., 107-108 b. l.).

38Nepagrįstas ir nuteistojo skundo argumentas, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys. Apeliacinio teismo nuomone, toks skundo argumentas neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, nes apeliantas pateikia tik savo subjektyvų ir vienpusišką vertinimą, to visiškai nesiedamas su visomis ir objektyviai nustatytomis bylos aplinkybėmis. Iš byloje esančių liudytojų V. Š., S. S., nukentėjusiosios V. M., o taip pat ir paties nuteistojo parodymų matyti, kad iki įvykio G. S. sužalotas nebuvo. Be to, įvykio dieną, bute buvo tik V. M., V. Š., G. S. bei A. P., jokie kiti žmonės nesilankė. Todėl teisėjų kolegija, neturi pagrindo abejoti Šiaulių apygardos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

39Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atkreipti dėmesį į liudytojo V. Š. parodymus dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis A. P. liudytojo V. Š. parodymus vertina sau naudinga prasme ir savaip interpretuoja. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. parodė, kad nuteistasis rankomis ir ramentu sudavė tikrai daug smūgių (1 t., 44, 45-47 b. l.), o teisme patikslino, kad vien tik su ramentu A. P. sudavė apie 8 – 10 smūgių, daugiausia į galvos sritį (2 t., 105-107 b. l.). Be to, šiuos liudytojo parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada bei pirmosios instancijos teisme apklausto teismo medicinos specialisto J. S. paaiškinimai, t. y. kad G. S. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai veide, pakaušyje, nugaroje, krūtinėje, o nukentėjusysis mirė nuo kairės pusės daugybinių šonkaulių lūžių, sukėlusių sunkaus laipsnio šoką, ūmų plaučių ir širdies veiklos nepakankamumą (1 t., 24-26 b. l.; 2 t., 107-108 b. l). Be to, liudytoja S. S. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad kai atvažiavo pas V. Š. į namus, G. S. buvo sveikas, tačiau kai po įvykio nukentėjusįjį pamatė ligoninėje, jo kūnas buvo visas mėlynas, susiūtas, tarsi sukapotas. Taip pat liudytoja parodė, kad V. Š. jai pasakojo, jog nukentėjusįjį mušė su ramentu pažįstamas (2 t., 137-138 b. l.).

40Nors iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai V. M., V. Š., S. S. konflikto bei smurtinių apelianto veiksmų pradžios nematė, tačiau tai nepaneigia apeliacinio skundo motyvo, jog neva per tokį trumpą laiką nuteistasis negalėjo suduoti tiek daug smūgių. Be to, apygardos teisme apklaustas teismo medicinos specialistas J. S. paaiškino, kad nuteistasis per 5 – 10 min. galėjo suduoti nukentėjusiajam apie septyniasdešimt smūgių (2 t., 107 – 108 b. l.). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis A. P. tik deklaratyviai nurodo tokias aplinkybes, siekdamas sušvelninti savo atsakomybės laipsnį.

41Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus pagrįstai konstatavo, kad sužalojimus nukentėjusiajam G. S. padarė būtent A. P., suduodamas ne mažiau septyniasdešimt smūgių, t. y. ne mažiau kaip šešiasdešimt du smūgius rankomis bei metaliniu ramentu į įvairias jo kūno vietas, taip padarė kairio momenkaulio lūžį, nosies kaulų lūžį, muštines žaizdas pakaušio srityje, kairiame momenyje, viršugalvio priekinėje dalyje, veide, smakre, kairėje alkūnėje, nubrozdinimus kairiame momenyje, kairiame skruoste, kakle, krūtinės ir pilvo srityje, nugaroje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje, kraujosruvas veide, smakre, kakle, dešinėje rankoje, ir taip nukentėjusiajam sukėlė didelį skausmą, bei ne mažiau kaip aštuonis smūgius krūtinės ir nugaros kairėje pusėje bei kairiame šone, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairės pusės 2 – 6 šonkaulių lūžius, dėl ko nuo daugybinių kairės pusės šonkaulių lūžių, sukėlusių sunkaus laipsnio šoką, ūmų plaučių ir širdies veiklos nepakankamumą, G. S. mirė.

42Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Itin žiaurų nužudymo būdą gali nustatyti tik teismas, atsižvelgęs, be kita ko, į kaltininko panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes (Kasacinės nutartys Nr. 2K-252/2011,

432K-253/2011).

44Nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – itin žiauriai taikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs smūgių skaičių, priemonių sužalojimams panaudojimo pobūdį, sužalojimų išsidėstymą ant kūno, mirties priežastį, pagrįstai konstatavo, kad A. P. itin žiauriai nužudė nukentėjusįjį G. S.. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje ši išvada grindžiama tuo, kad nukentėjusiajam buvo suduota labai daug smūgių (ne mažiau kaip septyniasdešimt) į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, krūtinę ir kt., ne tik rankomis, bet ir ramentu, tokiu būdu padarant daugybinius sužalojimus (sulaužyti šonkauliai, nosis, sumušta galva, padarytos daugybinės kirstinės žaizdos ir kt.). Be to, nukentėjusysis mirė ligoninėje praėjus maždaug parai laiko, kas įrodo, kad jis kentė skausmą, išgyveno fizines kančias. Tai, kad nuteistasis A. P. smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo intensyviai parodo ir tai, kad ramentas nuo smūgių sulūžo.

45Svarbu pažymėti, kad BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz.: kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-109/2009).

46Nors apeliantas skunde teigia, kad jis nukentėjusiojo sužaloti ar nužudyti neturėjo jokio tikslo, tačiau toks teiginys nagrinėjamu atveju nekeičia nuteistojo veikos kvalifikavimo. Įvertinus visas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad A. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (tyčia sudavė ne mažiau kaip septyniasdešimt smūgių į įvairias kūno vietas), numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai (nukentėjusiojo mirtis), ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Be to, liudytojo V. Š. parodymais nustatyta, kad A. P. nustojo smurtauti tik tada, kai pamatė, jog V. Š. iškvietė policiją bei greitąją pagalbą. Priešingai nei nurodo apeliantas, po G. S. sumušimo, jį paliko sėdėti fotelyje, medicinos pagalbos pats nekvietė, nors matė ir suprato, kad nukentėjusysis yra sumuštas. Šios aplinkybės įrodo, kad nuteistasis buvo abejingas galimiems sunkiems padariniams atsirasti (G. S. mirčiai) ir sąmoningai leido jiems kilti.

47Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nuteistojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kaip nužudymas itin žiauriai, padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma (BK 15 straipsnio 3 dalis).

48Pažymėtina, kad nors nukentėjusioji V. M. teisme apklausta nebuvo, tačiau tai nesuteikia pagrindo nesiremti jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu (3 t., 54 b. l.). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes iškviesti bei apklausti nukentėjusiąją teisme, tačiau V. M. gyvenamoji ir buvimo vieta teismui nebuvo žinoma (3 t., 28, 44 b. l.). Nukentėjusiosios nepavyko apklausti ir apeliaciniame teisme, nes jos buvimo ir gyvenamoji vieta taip pat nežinoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo apklausta du kartus (1 t., 14, 20-21 b. l.), kurių metu davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes. Be to, nukentėjusiosios parodymai atitinka ir kitus byloje esančius duomenis.

49Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad remiantis tiek tarptautine, tiek nacionaline teismų jurisprudenciją matyti, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo (nukentėjusiojo) parodymus bei pateikti šiam klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje. Tačiau nagrinėjamojoje byloje galima panaudoti pirmiau duotus liudytojo (nukentėjusiojo) parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, laikantis šių reikalavimų. Pirma, liudytojo (nukentėjusiojo) nedalyvavimo teismo procese priežastis turi būti svarbi; tam, kad tokia priežastimi būtų pripažinta, jog nėra galimybės jį surasti, valstybės institucijos, siekdamos suteikti kaltinamajam galimybę apklausti kaltinimo liudytoją (nukentėjusįjį) arba galimybę, kad jis būtų apklaustas, privalo imtis pozityvių priemonių aktyviai ieškoti šio liudytojo (pvz.: Lučić v. Croatia, no. 5699/11, judgmentof 27 February 2014; Schatschaschwili v. Germany, no. 9154/10, judgmentof 17 April 2014). Be to, pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai liudytojas (nukentėjusysis) gynybos nebuvo apklaustas jokioje ankstesnėje proceso stadijoje, jo parodymų panaudojimas vietoj parodymų, duodamų tiesiogiai nagrinėjant bylą teisme, turi būti paskutinė priemonė. Antra, tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais, būtina kuo kruopščiau patikrinti procesą ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamų kompensuojančių veiksnių, įskaitant procesines garantijas, leidžiančias tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo (nukentėjusiojo) parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą, byloje yra pakankamai patikimi (pvz.: HorncastleandOthers v. theUnitedKingdom, no. 4184/10, judgmentof 16 December 2014)(Kasacinė nutartis Nr. 2K-36-693/2015). Teisėjų kolegijos nuomone, visi pirmiau nurodyti reikalavimai buvo vykdomi ir šioje nagrinėjamojoje byloje.

50Dėl liudytojo V. Š. apklausos pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis nebuvo pakartotinai apklaustas, kadangi gydėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (3 t., 59 b. l.), o 2014 m. lapkričio 11 d. mirė. Tačiau šis liudytojas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 44, 45-47 b. l.), taip pat parodymus davė ir pirmosios instancijos teisme (2 t., 105-107 b. l., t. 3, 74 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis apeliaciniame skunde savaip interpretuoja ir subjektyviai vertina liudytojo V. Š. parodymus, tokia jo nuomonė nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis.

51Nuteistojo prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktuose, taip pat atmestinas.

52Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktus įrodymus, patvirtinančius jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2011, 2K-444/2010, 2K-397/2010). Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kritiškas savo poelgio vertinimas, išgyvenimas dėl jo, nukentėjusiųjų atsiprašymas, pastangos atlyginti žalą ir pan.

53Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas savo kaltės dėl nukentėjusiojo nužudymo nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu nepripažino. Apeliaciniame skunde A. P. tik kėlė įvairias versijas ir teigė, kad G. S. galėjo susižeisti griūdamas, arba jį galėjo sužaloti ir kiti asmenys. Vien tai, kad nuteistojo teigimu, medicinos pagalba nukentėjusiajam buvo iškviesta jo iniciatyva, nesuteikia pagrindo pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Todėl atsižvelgiant į tai, A. P. pripažinti, kad byloje yra nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra pagrindo.

54Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatymo pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje šią išvadą išsamiai bei tinkamai motyvavo. Su tokia motyvacija apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pilnai sutinka. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kad G. S. būtų seksualiai priekabiavęs prie V. M., būtų trenkęs jai per užpakalį ar siūlęs santykiauti trise, todėl nukentėjusiojo elgesys negali būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

55Dėl bausmės skyrimo ir civilinių ieškinių pagrįstumo

56Apeliacinis teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

57Teisėjų kolegija nurodo, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

58Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

59Apeliacinis teismas pažymi, kad nuteistasis A. P. dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės jokių argumentų apeliaciniame skunde nenurodo. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam A. P. paskyrė teisingą bausmę. Skirdamas bausmę Šiaulių apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) bei nustatė vieną sunkinančią aplinkybę, t. y. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tuo tarpu, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nuteistajam nenustatyta.

60Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino kaltės formą – netiesioginę tyčią (BK 15 straipsnio 3 dalis), atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (praeityje ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu). Teisėjų kolegos vertinimu, Šiaulių apygardos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis), todėl A. P. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga bei užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

61Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde nėra ginčijami nukentėjusiajai V. G. priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiajai V. G. padaryta neturtinė žala kilo dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų, kuriais atimta gyvybė jos artimam žmogui (tėvui), dėl ko ji patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, pablogėjo jos sveikata. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. G. su tėvu (nužudytuoju G. S.) kartu negyveno, tačiau palaikė artimus santykius. Apeliacinio teismo nuomone, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų. Be to, priteistos neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka suformuotą teismų praktiką ir nėra akivaizdžiai per didelis.

62Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. vasario 23 d. pateikė prašymą Nr. (4.22.) TPA-555, kuriame prašo iš nuteistojo A. P. priteisti valstybei 34,74 Eur už advokato suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

63Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam,

64kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba,

65advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės

66garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo,

67išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat

68nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip

69nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

70Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis A. P.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį apeliacinio proceso metu gins advokatė Kristina Sandaraitė-Butvilienė.

71Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas apeliacinio proceso metu yra būtinas, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. P. netenkinamas.

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

73Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129... 4. - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo... 6. Iš nuteistojo A. P. priteista 2 926,36 Lt (847,53 Eur) turtinei ir 50 000 Lt... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 3 d. apie... 9. Taip pat, A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tęsdamas savo... 10. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2014... 11. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas... 12. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad jis (apeliantas) įvykio metu dėl... 13. Nuteistasis skunde tvirtina, kad šioje nagrinėjamoje byloje būtina apklausti... 14. A. P. atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 15. Nuteistojo A. P. nuomone, teismo medicinos ekspertų išvados yra... 16. Skunde nuteistasis tvirtina, kad jam nuėjus miegoti į kitą kambarį,... 17. Nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes,... 18. A. P. ir jo gynėja prašo nuteistojo skundą tenkinti. Prokurorė prašo... 19. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos... 20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 21. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. nurodo, kad pirmosios instancijos... 22. Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo... 23. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų... 24. Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl pirmosios... 25. Be to, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. P. pirmosios... 26. Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu... 27. Akistata, numatyta BPK 190 straipsnyje, yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurį... 28. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant įvykio vietos apžiūrą,... 29. Nuteistojo A. P. nuomone, byloje esančių duomenų nepakanka jo kaltei... 30. Nors nuteistasis pripažįsta, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį G. S.,... 31. Pažymėtina, kad BK 130 straipsnyje nustatyta privilegijuota kito asmens... 32. Teismas kvalifikuodamas veiką pagal šį straipsnį turi nustatyti aplinkybių... 33. Nuteistojo teigimu, afekto būseną jam sukėlė nukentėjusiojo elgesys,... 34. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atkreipti dėmesį į liudytojo V.... 35. Todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. P. padarytą... 36. Skunde nuteistasis kritiškai vertina teismo medicinos ekspertų išvadas bei... 37. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti... 38. Nepagrįstas ir nuteistojo skundo argumentas, kad nukentėjusįjį galėjo... 39. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atkreipti dėmesį į liudytojo V. Š.... 40. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai V. M., V. Š., S. S. konflikto... 41. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus pagrįstai... 42. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai... 43. 2K-253/2011).... 44. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – itin... 45. Svarbu pažymėti, kad BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas gali... 46. Nors apeliantas skunde teigia, kad jis nukentėjusiojo sužaloti ar nužudyti... 47. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P.... 48. Pažymėtina, kad nors nukentėjusioji V. M. teisme apklausta nebuvo, tačiau... 49. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad remiantis tiek tarptautine, tiek... 50. Dėl liudytojo V. Š. apklausos pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos... 51. Nuteistojo prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes,... 52. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas teismo... 53. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas savo kaltės dėl nukentėjusiojo... 54. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios... 55. Dėl bausmės skyrimo ir civilinių ieškinių pagrįstumo... 56. Apeliacinis teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo... 57. Teisėjų kolegija nurodo, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria... 58. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik... 59. Apeliacinis teismas pažymi, kad nuteistasis A. P. dėl paskirtos laisvės... 60. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino kaltės formą –... 61. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde nėra ginčijami... 62. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Vilniaus valstybės... 63. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai... 64. kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė... 65. advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo... 66. garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo... 67. išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus... 68. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris... 69. nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.... 70. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje... 71. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas apeliacinio proceso metu yra... 72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 73. Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti....